📄 Įstatymo tekstas
TARPTAUTINIS LAIVŲ IR UOSTO ĮRENGINIŲ (TERMINALŲ) APSAUGOS KODEKSAS*
PREAMBULĖ
1. Apsaugos jūroje diplomatinė konferencija, vykusi 2002 m. gruodžio mėn. Londone, priėmė naujas 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje ir šio kodekso nuostatas, skirtas apsaugai jūroje stiprinti. Šiais naujais reikalavimais paremta tarptautinė sistema, kuria vadovaudamiesi laivai ir uosto įrenginiai (terminalai) gali bendradarbiauti siekdami nustatyti veiksmus, keliančius pavojų saugumui jūrų transporto sektoriuje, ir užkirsti jiems kelią.
2. Po tragiškų 2001 m. rugsėjo 11-osios įvykių Tarptautinės jūrų organizacijos (toliau – Organizacija) Asamblėjos dvidešimt antrojoje sesijoje, vykusioje 2001 m. lapkričio mėn., buvo bendru sutarimu nutarta parengti naujas su laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsauga susijusias priemones ir jas priimti 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje Susitariančiųjų Vyriausybių konferencijoje (vadinamojoje Apsaugos jūroje diplomatinėje konferencijoje) 2002 m. gruodžio mėn. Rengti diplomatinę konferenciją, atsižvelgiant į valstybių narių, tarpvyriausybinių organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų, su kuriomis Organizacija konsultuojasi, pareiškimus, buvo patikėta Organizacijos jūrų saugumo komitetui (JSK) (žr. Tarptautinės jūrų organizacijos konvenciją).
3. Savo pirmojoje neeilinėje sesijoje, kuri taip pat vyko 2001 m. lapkričio mėn., JSK, siekdamas paspartinti reikiamų apsaugos priemonių rengimą ir priėmimą, įkūrė JSK ne sesijų metu posėdžiaujančią apsaugos jūroje darbo grupę. Pirmąjį posėdį JSK ne sesijų metu posėdžiaujanti apsaugos jūroje darbo grupė surengė 2002 m. vasario mėn., o jos diskusijų rezultatai buvo pateikti ir apsvarstyti JSK septyniasdešimt penktojoje sesijoje 2002 m. kovo mėn., kurios metu pateiktiems pasiūlymams toliau plėtoti buvo įkurta ad hoc darbo grupė. JSK septyniasdešimt penktojoje sesijoje apsvarstė šios darbo grupės ataskaitą ir rekomendavo darbą pratęsti kitame JSK ne sesijų metu posėdžiaujančios darbo grupės posėdyje, kuris buvo surengtas 2002 m. rugsėjo mėn. Septyniasdešimt šeštojoje JSK sesijoje buvo aptarti minėtos darbo grupės 2002 m. rugsėjo mėn. posėdžio rezultatai ir tolesnis darbas, kurį JSK darbo grupė atliko savo posėdyje, surengtame drauge su Komiteto septyniasdešimt šeštąja sesija 2002 m. gruodžio mėn. prieš pat diplomatinę konferenciją, bei buvo patvirtintas siūlomų tekstų, svarstytinų diplomatinėje konferencijoje, galutinis variantas.
4. Apsaugos jūroje diplomatinėje konferencijoje (vykusioje 2002 m. gruodžio 9–13 d.) buvo priimtos 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS 74) galiojusių nuostatų pakeitimai, paspartinantys reikalavimo įrengti automatines identifikavimo sistemas vykdymą, ir patvirtintos naujos SOLAS 74 XI-1 skyriaus taisyklės, nustatančios, kaip žymėti laivo identifikavimo numeriu ir kaip tvarkyti laivo istorijos tęstinių įrašų segtuvą. Diplomatinėje konferencijoje buvo priimta keletas konferencijos rezoliucijų, įskaitant rezoliucijas dėl šio kodekso įgyvendinimo ir persvarstymo, dėl techninio bendradarbiavimo ir bendros veiklos su Tarptautine darbo organizacija ir Pasaulio muitinių organizacija. Buvo pripažinta, kad baigus šių dviejų organizacijų darbą gali reikėti persvarstyti ir pakeisti tam tikras naujas nuostatas dėl jūros apsaugos.
5. SOLAS 74 XI-2 skyriaus ir šio kodekso nuostatos taikomos laivams ir uosto įrenginiams (terminalams). Išplėsti SOLAS 74 taikymo sritį taip, kad ji būtų taikoma ir uosto įrenginiams (terminalams), buvo susitarta atsižvelgiant į tai, kad SOLAS 74 numatytas pats sparčiausias būdas, užtikrinantis, kad netrukus įsigaliotų ir pradėtų veikti būtinos apsaugą užtikrinančios priemonės. Vis dėlto taip pat buvo susitarta, kad nuostatos dėl uosto įrenginių (terminalų) turi būti siejamos tik su laivo/uosto sąveika. Platesnis uostų teritorijų apsaugos klausimas bus tolesnio Tarptautinės jūrų organizacijos ir Tarptautinės darbo organizacijos bendro darbo dalykas. Taip pat buvo sutarta, kad šios nuostatos neturi apimti faktinio reagavimo į antpuolius ar būtinų valymo darbų po tokių antpuolių.
6. Rengiant šias nuostatas buvo pasirūpinta, kad jos atitiktų 1978 m. Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų mokymo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (su pakeitimais), Tarptautinio saugos valdymo kodekso (TSVK) ir suderintos apžiūrų ir sertifikavimo sistemos nuostatas.
7. Šios nuostatos liudija reikšmingą tarptautinės jūrų technikos pramonės šakų požiūrio į jūrų transporto sektoriaus apsaugą pasikeitimą. Pripažįstama, kad jos gali tapti didele papildoma našta kai kurioms Susitariančiosioms Vyriausybėms. Visokeriopai pripažįstama techninio bendradarbiavimo, skirto padėti Susitariančiosioms Vyriausybėms įgyvendinti nuostatas, svarba.
8. Įgyvendinant šias nuostatas, reikės tolesnio veiksmingo visų suinteresuotų asmenų, kurie susiję su laivais ir uosto įrenginiais (terminalais) arba jais naudojasi, įskaitant laivų personalą, uostų personalą, keleivius, su krovinių gabenimu susijusius asmenis, laivų ir uostų vadovybę, nacionalinėse ir vietos valdžios institucijose, atsakingose už apsaugą, dirbančius asmenis, bendradarbiavimo ir supratimo. Jei dabartinė praktika ir procedūros neužtikrina pakankamo apsaugos lygio, jas reikės persvarstyti ir pakeisti. Didesnės apsaugos jūroje sumetimais laivybos ir uostų pramonės šakos bei nacionalinės ir vietos valdžios institucijos turės atlikti daugiau funkcijų.
9. Į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires reikėtų atsižvelgti įgyvendinant SOLAS 74 XI-2 skyriuje ir šio kodekso A dalyje išdėstytas nuostatas dėl apsaugos. Vis dėlto pripažįstama, kad tai, kiek gairėmis galima vadovautis, priklauso nuo uosto įrenginio (terminalo) ir laivo, jo verslo ir (arba) krovinių pobūdžio.
10. Niekas šiame kodekse negali būti aiškinama arba taikoma pažeidžiant deramos pagarbos pagrindinėms teisėms ir laisvėms principą, numatytą tarptautiniuose dokumentuose, ypač susijusiuose su jūroje dirbančiais asmenimis ir pabėgėliais, įskaitant Tarptautinės darbo organizacijos deklaraciją dėl pagrindinių principų ir teisių darbe ir tarptautinius standartus dėl jūrų ir uostų darbuotojų.
11. Pripažindamos, kad 1965 m. Konvencija dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų palengvinimo (su pakeitimais) numato, kad valdžios institucijos turi leisti įgulų nariams užsieniečiams išlipti į krantą, kai laivas, kuriuo jie atplaukė, stovi uoste, su sąlyga, kai yra sutvarkyti laivo atvykimo formalumai, o valdžios institucijos neturi priežasčių neleisti įgulai išlipti į krantą dėl visuomenės sveikatos, visuomenės saugumo ar viešosios tvarkos sumetimų, Susitariančiosios Vyriausybės, tvirtindamos laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos planus, turėtų deramai atsižvelgti į tai, kad laivo personalas gyvena bei dirba laive ir jam reikia leidimo išlipti į krantą bei pasinaudoti krante esančiomis jūrininkų rūpybos paslaugomis, įskaitant medicinos priežiūrą.
A DALIS
PRIVALOMIEJI REIKALAVIMAI SUSIJĘ SU 1974 M. TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS DĖL ŽMOGAUS GYVYBĖS APSAUGOS JŪROJE (SU PAKEITIMAIS) PRIEDO XI-2 SKYRIAUS NUOSTATOMIS
1. BENDROSIOS NUOSTATOS
1.1 Įžanga
Šioje Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekso dalyje išdėstytos privalomosios nuostatos, pateiktos 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (su pakeitimais) XI-2 skyriuje.
1.2 Tikslai
Šio kodekso tikslai:
1. sukurti tarptautinę Susitariančiųjų Vyriausybių, valstybės institucijų, vietos administracijų ir laivybos bei uostų pramonės šakų bendradarbiavimo sistemą, padedančią nustatyti grėsmę saugumui ir imtis prevencinių priemonių prieš incidentus, keliančius pavojų tarptautiniams vežimams naudojamiems laivams arba uosto įrenginiams (terminalams);
2. nustatyti atitinkamas Susitariančiųjų Vyriausybių, valstybės institucijų, vietos administracijų ir laivybos bei uostų pramonės šakų nacionalinio ir tarptautinio lygmens funkcijas ir atsakomybę apsaugai jūroje užtikrinti;
3. užtikrinti greitą ir veiksmingą su apsauga susijusios informacijos rinkimą ir mainus;
4. pateikti apsaugos vertinimų metodiką, kad būtų parengti planai ir procedūros, skirti reaguoti į kintančius apsaugos lygius;
5. padėti įsitikinti, kad yra numatytos pakankamos ir proporcingos apsaugą jūroje užtikrinančios priemonės.
1.3 Funkciniai reikalavimai
Siekiant šių tikslų, kodekse numatyta keletas funkcinių reikalavimų. Tarp jų yra šie ir ne tik šie:
1. rinkti ir įvertinti informaciją apie grėsmę saugumui ir keistis šia informacija su atitinkamomis Susitariančiosiomis Vyriausybėmis;
2. reikalauti, kad būtų rengiami informacijos perdavimo protokolai laivams ir uosto įrenginiams (terminalams);
3. užkirsti kelią neteisėtai patekti į laivus, uosto įrenginius (terminalus) ir jų draudžiamąsias zonas;
4. užkirsti kelią įnešti į laivus ar uosto įrenginius (terminalus) neleistinus ginklus, padegamuosius užtaisus ar sprogmenis;
5. suteikti priemonių pavojui skelbti reaguojant į grėsmę saugumui arba pavojų saugumui keliančius incidentus;
6. reikalauti, kad būtų parengti laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos planai, grindžiami apsaugos vertinimais, ir
7. reikalauti, kad būtų rengiami mokymai, treniruotės ir pratybos norint supažindinti su apsaugos planais ir procedūromis.
2. SĄVOKOS
2.1 Šioje dalyje, jei specialiai nenurodyta kitaip:
1. Konvencija – iš dalies pakeista 1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje;
2. taisyklė – Konvencijos taisyklė;
3. skyrius – Konvencijos skyrius;
4. laivo apsaugos planas – planas, parengtas norint užtikrinti, kad laive būtų taikomos priemonės, skirtos apsaugoti laive esančius žmones, krovinį, krovinių transportavimo skyrius, laivo atsargas arba laivą nuo pavojų saugumui keliančio incidento rizikos;
5. uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas – planas, parengtas norint užtikrinti, kad būtų taikomos priemonės, skirtos apsaugoti uosto įrenginį (terminalą) ir uosto įrenginyje (terminale) esančius laivus, žmones, krovinį, krovinių transportavimo skyrius ir laivo atsargas nuo pavojų saugumui keliančio incidento rizikos;
6. laivo apsaugos pareigūnas – laive esantis atskaitingas kapitonui asmuo, kurį kompanija yra paskyrusi būti atsakingu už laivo apsaugą, įskaitant laivo apsaugos plano įgyvendinimą ir jo laikymąsi, ir taip pat už ryšius su kompanijos apsaugos pareigūnu bei uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnais;
7. kompanijos apsaugos pareigūnas – asmuo, kurį kompanija paskyrė rūpintis, kad būtų atliktas laivo apsaugos vertinimas, būtų parengtas bei pateiktas tvirtinti, o po to įgyvendintas laivo apsaugos planas ir jo būtų laikomasi, taip pat kad būtų palaikomi ryšiai su uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnais ir laivo apsaugos pareigūnu;
8. uosto įrenginių (terminalo) apsaugos pareigūnas – asmuo, atsakingas už uosto įrenginių (terminalų) apsaugos plano rengimą, įgyvendinimą, persvarstymą ir laikymąsi bei už ryšius su laivų apsaugos pareigūnais ir kompanijų apsaugos pareigūnais;
9. 1 apsaugos lygis – lygis, kuriam užtikrinti visada taikomos minimalios reikiamos apsaugą užtikrinančios priemonės;
10. 2 apsaugos lygis – lygis, kuriam užtikrinti tam tikrą laikotarpį dėl padidėjusios pavojų saugumui keliančio incidento rizikos taikomos reikiamos papildomos apsaugą užtikrinančios priemonės;
11. 3 apsaugos lygis – lygis, kuriam užtikrinti tam tikrą laikotarpį, kai tikėtinas arba realiai gresia pavojų saugumui keliantis incidentas, taikomos tolesnės konkrečios apsaugą užtikrinančios priemonės, nors gali būti neįmanoma nustatyti konkretaus taikinio.
2.2 Šiame kodekse vartojama sąvoka „laivas“ apima ir mobiliuosius atviros jūros gręžimo įrenginius, ir greitaeigius laivus, kaip apibrėžta XI-2/1 skyriuje.
2.3 Sąvoka „Susitariančioji Vyriausybė“, vartojama 14–18 skirsniuose drauge su nuoroda į uosto įrenginį (terminalą), reiškia ir „paskirtąją instituciją“.
2.4 Sąvokos, jei šioje dalyje neapibrėžtos kitaip, turi tą pačią reikšmę kaip ir ta, kuri joms suteikiama I ir XI-2 skyriuose.
3. TAIKYMAS
3.1 Šis kodeksas taikomas:
1. šiems tarptautinius reisus vykdančių laivų tipams:
1. keleiviniams laivams, įskaitant greitaeigius keleivinius laivus;
2. krovininiams laivams, įskaitant greitaeigius laivus, kurių bendrasis tonažas 500 ir didesnis, ir
3. mobiliesiems atviros jūros gręžimo įrenginiams; ir
2. uosto įrenginiams (terminalams), aptarnaujantiems tokius laivus, vykdančius tarptautinius reisus.
3.2 Nepaisydamos 3.1.2 skirsnio nuostatų, Susitariančiosios Vyriausybės nusprendžia, kurias šios kodekso dalies nuostatas taikyti tiems jų teritorijoje esantiems uosto įrenginiams (terminalams), kurie kartais turi aptarnauti iš tarptautinio reiso atplaukiančius arba į tarptautinį reisą išplaukiančius laivus, nors pirmiausia jais naudojasi tarptautiniais reisais neplaukiojantys laivai.
3.2.1 Sprendimus, priimamus vadovaujantis 3.2 skirsniu, Susitariančiosios Vyriausybės grindžia uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimu, atliktu vadovaujantis šia kodekso dalimi.
3.2.2 Joks sprendimas, kurį vadovaudamasi 3.2 skirsniu priima Susitariančioji Vyriausybė, neturi mažinti apsaugos lygio, kurio siekiama pagal XI-2 skyrių arba pagal šią kodekso dalį.
3.3 Šis kodeksas netaikomas karo laivams, karinio laivyno pagalbiniams laivams arba kitiems laivams, priklausantiems Susitariančiajai Vyriausybei arba jos eksploatuojamiems ir naudojamiems tik vyriausybės nekomercinei tarnybai.
3.4 Šios dalies 5–13 ir 19 skirsniai taikomi kompanijoms ir laivams, kaip nurodyta XI-2/4 taisyklėje.
3.5 Šios dalies 5 ir 14–18 skirsniai taikomi uosto įrenginiams (terminalams), kaip nurodyta XI-2/10 taisyklėje.
3.6 Niekas šiame kodekse nepažeidžia tarptautinės teisės numatytų valstybių teisių ir prievolių.
4. SUSITARIANČIŲJŲ VYRIAUSYBIŲ PAREIGOS
4.1 Vadovaudamosi XI-2/3 ir XI-2/7 taisyklių nuostatomis, Susitariančiosios Vyriausybės nustato apsaugos lygius ir teikia nurodymus, kaip apsisaugoti nuo pavojų saugumui keliančių incidentų. Aukštesni apsaugos lygiai rodo didesnę pavojų saugumui keliančio incidento tikimybę. Nustatant tinkamą apsaugos lygį, reikia atsižvelgti į šiuos veiksnius:
1. į informacijos apie grėsmę patikimumą;
2. į informacijos apie grėsmę pagrįstumą;
3. į informacijos apie grėsmę konkretumą ar grėsmės neišvengiamumą ir
4. į galimus tokio pavojų saugumui keliančio incidento padarinius.
4.2 Nustatydamos 3 apsaugos lygį, Susitariančiosios Vyriausybės prireikus pateikia atitinkamų nurodymų ir teikia su apsauga susijusią informaciją laivams ir uosto įrenginiams (terminalams), kuriems ji gali turėti įtakos.
4.3 Susitariančiosios Vyriausybės pripažintai apsaugos organizacijai gali perduoti tam tikras su apsauga susijusias pareigas, numatytas XI-2 skyriuje ir šioje kodekso dalyje, išskyrus:
1. taikytino apsaugos lygio nustatymą;
2. uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimo ir tolesnių patvirtinto vertinimo pakeitimų tvirtinimą;
3. uosto įrenginių (terminalų), kurie turės paskirti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūną, įvardijimą;
4. uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano ir tolesnių patvirtinto plano pakeitimų tvirtinimą;
5. kontrolę ir atitikties priemonių taikymą vadovaujantis XI-2/9 taisykle ir
6. Apsaugos deklaracijos reikalavimų nustatymą.
4.4 Susitariančiosios Vyriausybės tiek, kiek, jų nuomone, reikalinga, tikrina savo patvirtintų laivų arba uosto įrenginių (terminalų) apsaugos planų ar šių planų pakeitimų arba laivų planų, kurie patvirtinti jų vardu, veiksmingumą.
5. APSAUGOS DEKLARACIJA
5.1 Susitariančiosios Vyriausybės, įvertinusios riziką, kurią laivo/uosto sąveika arba veikla „iš laivo į laivą“ kelia žmonėms, turtui arba aplinkai, nustato, kada reikia Apsaugos deklaracijos.
5.2 Laivas gali prašyti užpildyti Apsaugos deklaraciją, kai:
1. laivas dirba pagal aukštesnį apsaugos lygį negu uosto įrenginys (terminalas) ar kitas laivas, su kuriuo jis sąveikauja;
2. Susitariančiosios Vyriausybės yra sutarusios dėl Apsaugos deklaracijos, apimančios kai kuriuos tarptautinius reisus ar konkrečius tais reisais plaukiančius laivus;
3. buvo kilusi grėsmė saugumui arba įvyko pavojų saugumui keliantis incidentas, susijęs atitinkamai su laivu arba uosto įrenginiu (terminalu);
4. laivas yra uoste, kuris neprivalo turėti ir įgyvendinti patvirtinto uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano, arba
5. laivas atlieka krovos iš laivo į laivą darbus su kitu laivu, kuris neprivalo turėti ir įgyvendinti patvirtinto laivo apsaugos plano.
5.3 Prašymus užpildyti šiame skirsnyje numatytą Apsaugos deklaraciją priima atitinkamas uosto įrenginys (terminalas) ar laivas.
5.4 Apsaugos deklaraciją pildo:
1. laivo kapitonas arba laivo apsaugos pareigūnas laivo (laivų) vardu; ir, jei yra paskirtas,
2. uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas arba, jei Susitariančioji Vyriausybė nustato kitaip, bet kuri kita institucija, atsakinga už pakrantės apsaugą, uosto įrenginio (terminalo) vardu.
5.5 Apsaugos deklaracijoje išdėstomi apsaugos reikalavimai, kurie gali būti keliami uosto įrenginiui (terminalui) ir laivui (arba laivams), ir nurodoma atsakomybė už kiekvieną jų.
5.6 Susitariančiosios Vyriausybės, atsižvelgdamos į XI-2/9.2.3 taisyklės nuostatas, nustato minimalų laikotarpį, kurį jos teritorijoje esantys uosto įrenginiai (terminalai) turi saugoti Apsaugos deklaraciją.
5.7 Administracijos, atsižvelgdamos į XI-2/9.2.3 taisyklės nuostatas, nustato minimalų laikotarpį, kurį Apsaugos deklaraciją turi saugoti laivai, turintys teisę plaukioti su jų vėliava.
6. KOMPANIJOS PAREIGOS
6.1 Kompanija pasirūpina, kad laivo apsaugos plane būtų aiškus teiginys, pabrėžiantis kapitono įgaliojimus. Laivo apsaugos plane kompanija pareiškia, kad kapitonas turi didžiausius įgaliojimus ir atsakomybę priimti sprendimus dėl laivo saugumo ir apsaugos bei prireikus prašyti kompanijos arba kitos Susitariančiosios Vyriausybės pagalbos.
6.2 Kompanija pasirūpina, kad kompanijos apsaugos pareigūnas, kapitonas ir laivo apsaugos pareigūnas gautų būtiną paramą savo pareigoms ir funkcijoms atlikti vadovaujantis XI-2 skyriumi ir šia kodekso dalimi.
7. LAIVO APSAUGA
7.1 Reikalaujama, kad laivas dirbtų pagal Susitariančiųjų Vyriausybių nustatytą apsaugos lygį, kaip nurodyta toliau.
7.2 Kai nustatytas 1 apsaugos lygis, norint nustatyti pavojų saugumui keliančių incidentų prevencines priemones ir jų imtis, visuose laivuose, atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires, taikant atitinkamas priemones, atliekami šie veiksmai:
1. pasirūpinama, kad būtų atliekamos visos su laivo apsauga susijusios pareigos;
2. kontroliuojamas patekimas į laivą;
3. kontroliuojamas keleivių įlaipinimas ir jų įsinešami daiktai;
4. stebimos draudžiamosios zonos, kad į jas patektų tik įgalioti asmenys;
5. stebimos denio zonos ir aplink laivą esančios teritorijos;
6. prižiūrima, kaip tvarkomi kroviniai ir laivo atsargos;
7. pasirūpinama, kad visada veiktų apsaugą užtikrinančios ryšių priemonės.
7.3 Nustačius 2 apsaugos lygį, atliekant kiekvieną 7.2 skirsnyje išvardytą veiksmą imamasi papildomų apsaugos priemonių, nurodytų laivo apsaugos plane, atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires.
7.4 Nustačius 3 apsaugos lygį, atliekant kiekvieną 7.2 skirsnyje išvardytą veiksmą imamasi tolesnių specialiųjų apsaugos priemonių, nurodytų laivo apsaugos plane, atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires.
7.5 Kai Administracija nustato 2 arba 3 apsaugos lygį, laivas patvirtina, jog gavo nurodymus dėl apsaugos lygio pakeitimo.
7.6 Prieš įplaukdamas į uostą arba būdamas Susitariančiosios Vyriausybės, kuri nustatė 2 arba 3 apsaugos lygį, teritorijoje esančiame uoste, laivas patvirtina, jog gavo šį nurodymą, o uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnui patvirtina, kad pradėjo taikyti atitinkamas priemones ir procedūras, išsamiai išdėstytas laivo apsaugos plane, o kai yra nustatytas 3 apsaugos lygis, – apsaugos lygį nustačiusios Susitariančiosios Vyriausybės pateiktose instrukcijose. Laivas praneša apie visus nurodymų vykdymo sunkumus. Tokiais atvejais uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas ir laivo apsaugos pareigūnas palaiko ryšį ir koordinuoja reikiamus veiksmus.
7.7 Jei Administracija reikalauja, kad laivas nustatytų arba jame jau nustatytas aukštesnis apsaugos lygis negu uoste, į kurį jis ketina įplaukti arba kuriame jis jau yra, tada laivas nedelsdamas informuoja apie situaciją Susitariančiosios Vyriausybės, kurios teritorijoje yra uosto įrenginys (terminalas), kompetentingą instituciją ir uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūną.
7.7.1 Tokiais atvejais laivo apsaugos pareigūnas palaiko ryšį su uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnu ir prireikus koordinuoja atitinkamus veiksmus.
7.8 Administracija, reikalaudama, kad laivai, turintys teisę plaukioti su jos vėliava, nustatytų 2 arba 3 apsaugos lygį kitos Susitariančiosios Vyriausybės uoste, nedelsdama apie tai informuoja tą Susitariančiąją Vyriausybę.
7.9 Kai Susitariančiosios Vyriausybės nustato apsaugos lygius ir pasirūpina, kad informacija apie apsaugos lygį būtų perduota jų teritorinėse jūrose plaukiojantiems arba apie ketinimą įplaukti į jų teritorinius vandenis pareiškusiems laivams, šiems laivams rekomenduojama būti budriems ir nedelsiant perduoti savo administracijai bei visoms netoliese esančioms pakrančių valstybėms visą informaciją, kurią sužino ir kuri gali paveikti apsaugą jūroje toje vietovėje.
7.9.1 Informuodama šiuos laivus apie taikomą apsaugos lygį, Susitariančioji Vyriausybė, atsižvelgdama į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires, informuoja tuos laivus ir apie bet kurią apsaugos priemonę, kurios jie turėtų imtis, o prireikus – apie priemones, kurių Susitariančioji Vyriausybė ėmėsi siekdama apsisaugoti nuo grėsmės.
8. LAIVO APSAUGOS VERTINIMAS
8.1 Laivo apsaugos vertinimas – esminė ir neatsiejama laivo apsaugos plano rengimo ir atnaujinimo proceso dalis.
8.2 Kompanijos apsaugos pareigūnas užtikrina, kad laivo apsaugą vertintų asmenys, turintys tinkamų įgūdžių laivo apsaugai vertinti, vadovaudamiesi šiuo skirsniu ir atsižvelgdami į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires.
8.3 Vadovaujantis 9.2.1 skirsnio nuostatomis, konkretaus laivo apsaugos vertinimą gali atlikti pripažinta apsaugos organizacija.
8.4 Į laivo apsaugos vertinimą įeina apsaugos patikrinimas laive ir bent šie elementai:
1. turimų apsaugos priemonių, procedūrų ir operacijų nustatymas;
2. esminių laive atliekamų operacijų, kurias svarbu apsaugoti, nustatymas ir vertinimas;
3. galimų pavojų esminėms laive atliekamoms operacijoms ir jų tikimybės nustatymas, kad būtų galima numatyti apsaugą užtikrinančias priemones ir jų prioritetus, ir
4. trūkumų, įskaitant infrastruktūrą, politiką ir procedūras veikiančius žmogiškuosius veiksnius, nustatymas.
8.5 Laivo apsaugos vertinimo dokumentus rengia, persvarsto, patvirtina ir saugo kompanija.
9. LAIVO APSAUGOS PLANAS
9.1 Kiekviename laive turi būti saugomas Administracijos patvirtintas laivo apsaugos planas. Plane išdėstomos nuostatos dėl trijų apsaugos lygių, apibūdintų šioje kodekso dalyje.
9.1.1 Laivo apsaugos planą, skirtą konkrečiam laivui, vadovaujantis 9.2.1 skirsnio nuostatomis, gali parengti pripažinta apsaugos organizacija.
9.2 Laivų apsaugos planų ar anksčiau patvirtinto plano pakeitimų persvarstymą ir tvirtinimą Administracija gali patikėti pripažintoms apsaugos organizacijoms.
9.2.1 Šiais atvejais pripažinta apsaugos organizacija, atliekanti konkretaus laivo apsaugos plano ar jo pakeitimų persvarstymą ir jį tvirtinanti, neturi būti prisidėjusi prie laivo apsaugos vertinimo arba persvarstomo laivo apsaugos plano ar jo pakeitimų rengimo.
9.3 Pateikiant laivo apsaugos planą ar anksčiau patvirtinto plano pakeitimus, pateikiamas ir apsaugos vertinimas, kuriuo remiantis buvo parengtas planas arba pakeitimai.
9.4 Šis planas rengiamas atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktus nurodymus ir rašomas laivo darbine kalba arba kalbomis. Jei vartojama kalba ar kalbos nėra anglų, prancūzų ar ispanų, pridedamas vertimas į vieną iš šių kalbų. Plane turi būti išdėstyti bent šie dalykai:
1. priemonės, skirtos užkirsti kelią į laivą įnešti ginklus, pavojingas medžiagas ir prietaisus, kurie skirti naudoti prieš žmones, laivus arba uostus ir kuriuos įnešti į laivą nėra išduotas leidimas;
2. nurodytos draudžiamosios zonos ir priemonės užkirsti kelią be leidimo patekti į jas;
3. priemonės, skirtos užkirsti kelią patekti į laivą be leidimo;
4. procedūros, taikomos reaguojant į grėsmę saugumui arba apsaugos pažeidimus, įskaitant nuostatas dėl laivo arba laivo/uosto sąveikos esminių operacijų palaikymo;
5. procedūros, taikomos reaguojant į apsaugos instrukcijas, kurias Susitariančiosios Vyriausybės gali duoti, kai nustatytas 3 apsaugos lygis;
6. evakuacijos tvarka grėsmės saugumui ar apsaugos pažeidimų atveju;
7. laivo personalo, kuriam priskirtos apsaugos užtikrinimo funkcijos, ir kito laivo
personalo pareigos, susijusios su apsaugos aspektais;
8. apsaugą užtikrinančios veiklos tikrinimo procedūros;
9. su planu susijusio mokymo, treniruočių ir pratybų tvarka;
10. sąveikos su uosto įrenginio (terminalo) apsaugą užtikrinančia veikla procedūros;
11. plano periodinio persvarstymo ir atnaujinimo tvarka;
12. pranešimų apie pavojų saugumui keliančius incidentus tvarka;
13 paskirto laivo apsaugos pareigūno duomenys;
14. paskirto kompanijos apsaugos pareigūno duomenys, įskaitant informaciją, kaip su juo susisiekti per visą parą;
15. procedūros laive esančios apsaugos įrangos tikrinimui, bandymui, kalibravimui ir priežiūrai užtikrinti;
16. laive esančios apsaugos įrangos bandymo arba kalibravimo dažnumas;
17. nurodytos vietos, kur įrengti laivo įspėjimo apie pavojų sistemos įjungimo punktai1;
18. procedūros, instrukcijos ir gairės, kaip naudotis laivo įspėjimo apie pavojų sistema, įskaitant jos bandymą, įjungimą, išjungimą, naują nustatymą, ir kaip sumažinti melagingų pavojaus signalų skaičių.1
9.4.1 Darbuotojai, kurie atlieka plane nurodytos apsaugą užtikrinančios veiklos vidaus auditą arba vertina plano įgyvendinimą, negali dalyvauti tikrinamoje veikloje, nebent tai būtų neįmanoma dėl kompanijos arba laivo dydžio ir pobūdžio.
9.5 Administracija nustato, kokie patvirtinto laivo apsaugos plano arba patvirtintame plane nurodytos apsaugos įrangos pakeitimai neturi būti daromi, jei atitinkamiems plano pakeitimams nepritaria Administracija. Visi šie pakeitimai turi būti ne mažiau veiksmingi už XI-2 skyriuje ir šioje kodekso dalyje nustatytas priemones.
9.5.1 Laivo apsaugos plano arba apsaugos įrangos pakeitimų, kuriems, pagal 9.5 skirsnį, konkrečiai pritarė Administracija, pobūdis fiksuojamas dokumentuose taip, kad būtų aišku, jog jie patvirtinti. Šis patvirtinimas laikomas laive ir pateikiamas kartu su Tarptautiniu laivo apsaugos liudijimu (arba Laikinuoju tarptautiniu laivo apsaugos liudijimu). Jei šie pakeitimai laikini, vėl įdiegus pradines patvirtintas priemones arba įrangą, šių dokumentų saugoti laive nebereikia.
9.6 Planas gali būti saugomas elektronine forma. Šiuo atveju jam apsaugoti turi būti numatytos procedūros, skirtos užkirsti kelią jį ištrinti, sunaikinti arba keisti be leidimo.
9.7 Planas turi būti saugomas, kad juo be leidimo nebūtų naudojamasi ar atskleidžiama jame esanti informacija.
9.8 Laivo apsaugos planų netikrina pareigūnai, kuriuos Susitariančioji Vyriausybė yra tinkamai įgaliojusi imtis kontrolės ir atitikties tikrinimo priemonių pagal XI-2/9 taisyklę, išskyrus 9.8.1 skirsnyje nurodytas aplinkybes.
9.8.1 Jei Susitariančiosios Vyriausybės tinkamai įgalioti pareigūnai turi rimtų priežasčių manyti, kad laivas neatitinka XI-2 skyriaus arba šio kodekso A dalies reikalavimų, o vienintelis būdas tai patikrinti arba ištaisyti neatitikimą yra laivo apsaugos plano atitinkamų reikalavimų persvarstymas, išimties tvarka leidžiama susipažinti su konkrečiomis su neatitikimu susijusiomis plano dalimis, bet tik gavus Susitariančiosios Vyriausybės arba konkretaus laivo kapitono sutikimą. Vis dėlto plano nuostatos, susijusios su šios kodekso dalies 9.4 skirsnio 2, 4, 5, 7, 15, 17 ir 18 punktais, yra laikomos konfidencialia informacija ir negali būti tikrinamos, jei konkrečios Susitariančiosios Vyriausybės nesusitaria kitaip.
10. PROTOKOLAI
10.1 Toliau išvardytos veiklos, nagrinėjamos laivo apsaugos plane, protokolai saugomi laive bent jau mažiausią Administracijos nurodytą laikotarpį atsižvelgiant į XI-2/9.2.3 taisyklės nuostatas:
1. mokymai, treniruotės ir pratybos;
2. grėsmė saugumui ir pavojų saugumui keliantys incidentai;
3. apsaugos pažeidimai;
4. apsaugos lygio pakeitimai;
5. pranešimai dėl paties laivo tiesioginės apsaugos, pavyzdžiui, konkreti grėsmė laivui arba uosto įrenginiui (terminalui), kuriame yra ar buvo laivas;
6. vidaus auditas ir apsaugą užtikrinančios veiklos persvarstymas;
7. periodinis laivo apsaugos vertinimo persvarstymas;
8. periodinis laivo apsaugos plano persvarstymas;
9. plano pakeitimų įgyvendinimas;
10. laive esančios apsaugos įrangos priežiūra, kalibravimas ir bandymas, įskaitant laivo įspėjimo apie pavojų sistemos bandymą.
10.2 Protokolai rašomi laivo darbine kalba arba kalbomis. Jei vartojama kalba ar kalbos nėra anglų, prancūzų arba ispanų, pridedamas vertimas į vieną iš šių kalbų.
10.3 Protokolai gali būti saugomi elektroninėse priemonėse. Šiuo atveju jiems apsaugoti turi būti numatytos procedūros, skirtos užkirsti kelią juos ištrinti, sunaikinti arba keisti be leidimo.
10.4 Protokolai turi būti saugomi, kad jais be leidimo nebūtų naudojamasi ar atskleidžiama juose esanti informacija.
11. KOMPANIJOS APSAUGOS PAREIGŪNAS
11.1 Kompanija skiria kompanijos apsaugos pareigūną. Asmuo, paskirtas kompanijos apsaugos pareigūnu, gali eiti vieno ar daugiau laivų kompanijos apsaugos pareigūno pareigas atsižvelgiant į tai, kiek ir kokius laivus eksploatuoja kompanija, su sąlyga, kad būtų aiškiai nurodyta, už kuriuos laivus šis asmuo yra atsakingas. Atsižvelgdama į eksploatuojamų laivų skaičių ir tipus, kompanija gali skirti keletą asmenų būti kompanijos apsaugos pareigūnais tuo atveju, kai bus aiškiai nurodyta, už kokius laivus kuris asmuo atsakingas.
11.2 Be kitų šioje kodekso dalyje nurodytų pareigų, į kompanijos apsaugos pareigūno pareigas ir funkcijas įeina šios ir ne tik šios:
1. informuoti apie grėsmės, galinčios kilti laivui, rimtumą naudojantis atitinkamais apsaugos vertinimais ir kita svarbia informacija;
2. užtikrinti, kad būtų atliekami laivo apsaugos vertinimai;
3. pasirūpinti, kad būtų parengtas, pateiktas tvirtinti, o vėliau įgyvendintas laivo apsaugos planas ir jo būtų laikomasi;
4. pasirūpinti, kad laivo apsaugos planas būtų atitinkamai koreguojamas, kad būtų ištaisyti trūkumai ir vykdomi atskiro laivo apsaugos reikalavimai;
5. rengti vidaus auditą ir apsaugą užtikrinančios veiklos persvarstymus;
6. organizuoti Administracijos arba pripažintos apsaugos organizacijos pradinius ir pakartotinius laivo patikrinimus;
7. užtikrinti, kad būtų nedelsiant reaguojama į pradinio audito, periodinių persvarstymų, apsaugos inspekcijų ir atitikties tikrinimų metu nustatytus trūkumus ir neatitikimus ir jie šalinami;
8. didinti informuotumą apie apsaugą ir budrumą;
9. užtikrinti pakankamą darbuotojų, atsakingų už laivo apsaugą, mokymą;
10. užtikrinti efektyvius laivo apsaugos pareigūno ir atitinkamų uosto įrenginių (terminalų) apsaugos pareigūnų ryšius ir bendradarbiavimą;
11. užtikrinti apsaugos reikalavimų ir saugos reikalavimų suderinamumą;
12. pasirūpinti, kad tais atvejais, kai naudojamasi vientipių laivų ar laivyno apsaugos planais, kiekvieno laivo plane būtų tiksliai atspindėta konkretaus laivo informacija, ir
13. užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos visos alternatyvios ar lygiavertės sąlygos, patvirtintos konkrečiam laivui arba laivų grupei, ir jų būtų laikomasi.
12. LAIVO APSAUGOS PAREIGŪNAS
12.1 Laivo apsaugos pareigūnas skiriamas kiekviename laive.
12.2 Be kitų šioje kodekso dalyje nurodytų pareigų, į laivo apsaugos pareigūno pareigas ir funkcijas įeina šios ir ne tik šios:
1. rengti periodinius laivo apsaugos patikrinimus norint užtikrinti, kad būtų imamasi reikiamų apsaugos priemonių;
2. laikytis laivo apsaugos plano, įskaitant visus plano pakeitimus, ir prižiūrėti jo įgyvendinimą;
3. su kitu laivo personalu ir atitinkamais uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnais koordinuoti krovinio ir laivo atsargų tvarkymo apsaugos aspektus;
4. siūlyti laivo apsaugos plano pakeitimus;
5. pranešti kompanijos apsaugos pareigūnui apie visus trūkumus ir neatitikimus, nustatytus vidaus audito, periodinių persvarstymų, apsaugos inspekcijų ir atitikties tikrinimų metu ir imtis koreguojamųjų veiksmų;
6. didinti informuotumą apie apsaugą ir budrumą laive;
7. užtikrinti, kad laivo personalui būtų surengti pakankami reikiami mokymai;
8. pranešti apie visus pavojų saugumui keliančius incidentus;
9. su kompanijos apsaugos pareigūnu ir atitinkamu uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnu koordinuoti laivo apsaugos plano įgyvendinimą;
10. užtikrinti, kad esanti apsaugos įranga būtų tinkamai eksploatuojama, bandoma, kalibruojama ir prižiūrima.
13. MOKYMAI, TRENIRUOTĖS IR PRATYBOS LAIVO APSAUGOS KLAUSIMAIS
13.1 Kompanijos apsaugos pareigūnas ir atitinkamas krante esantis personalas turi turėti žinių ir būti apmokyti, atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires.
13.2 Laivo apsaugos pareigūnas turi turėti žinių ir būti apmokytas, atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires.
13.3 Laivo personalas, turintis konkrečių su apsauga susijusių pareigų ir funkcijų, turi suprasti savo atsakomybę už laivo apsaugą, kaip apibūdinta laivo apsaugos plane, ir turi turėti pakankamai žinių bei gebėjimų atlikti jiems skirtas pareigas atsižvelgdami į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires.
13.4 Norint užtikrinti efektyvų laivo apsaugos plano įgyvendinimą, treniruotės rengiamos reikiamais intervalais atsižvelgiant į laivo tipą, laivo personalo pasikeitimus, uostus, į kuriuos bus plaukiama, ir kitas svarbias aplinkybes atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires.
13.5 Kompanijos apsaugos pareigūnas užtikrina efektyvų laivų apsaugos planų koordinavimą ir įgyvendinimą dalyvaudamas reikiamais intervalais rengiamose pratybose atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires.
14. UOSTO ĮRENGINIO (TERMINALO) APSAUGA
14.1 Reikalaujama, kad uosto įrenginys (terminalas) veiktų pagal Susitariančiosios Vyriausybės, kurios teritorijoje jis yra, nustatytus apsaugos lygius. Apsaugą užtikrinančios priemonės ir procedūros uosto įrenginyje (terminale) taikomos taip, kad kuo mažiau trukdytų arba gaišintų keleivius, laivą, laivo personalą ir lankytojus, prekes ir paslaugas.
14.2 Nustačius 1 apsaugos lygį, atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires, norint nustatyti pavojų saugumui keliančių incidentų prevencines priemones ir jų imtis, visuose uostų įrenginiuose (terminaluose) atliekami šie veiksmai:
1. užtikrinama, kad būtų atliekamos visos su uosto įrenginio (terminalo) apsauga susijusios pareigos;
2. kontroliuojamas patekimas į uosto įrenginį (terminalą);
3. stebimas uosto įrenginys (terminalas), įskaitant inkaro nuleidimo ar švartavimosi zoną (zonas);
4. stebimos draudžiamosios zonos, kad į jas patektų tik įgalioti asmenys;
5. prižiūrima, kaip tvarkomi kroviniai;
6. prižiūrima, kaip tvarkomos laivo atsargos, ir
7. pasirūpinama, kad apsaugą užtikrinančios ryšių priemonės visada būtų parengtos.
14.3 Nustačius 2 apsaugos lygį, atliekant kiekvieną 14.2 skirsnyje išvardytą veiksmą, imamasi papildomų apsaugos priemonių, nurodytų uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane, atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires.
14.4 Nustačius 3 apsaugos lygį, atliekant kiekvieną 14.2 skirsnyje išvardytą veiksmą, imamasi tolesnių specialiųjų apsaugos priemonių, nurodytų uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane, atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires.
14.4.1 Be to, nustačius 3 apsaugos lygį, yra reikalaujama, kad uostų įrenginiai (terminalai) atsižvelgtų ir vykdytų visas Susitariančiosios Vyriausybės, kurios teritorijoje yra uosto įrenginys (terminalas), pateiktas apsaugos instrukcijas.
14.5 Kai uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnui pranešama, kad laivui kyla sunkumų laikantis XI-2 skyriaus arba šios dalies reikalavimų arba taikant reikiamas priemones ir procedūras, išsamiai išdėstytas laivo apsaugos plane, o kai yra nustatytas 3 apsaugos lygis, – laikantis instrukcijų, teikiamų Susitariančiosios Vyriausybės, kurios teritorijoje yra uosto įrenginys (terminalas), uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas ir laivo apsaugos pareigūnas palaiko ryšį ir koordinuoja reikiamus veiksmus.
14.6 Kai uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas informuojamas, kad laivo apsaugos lygis yra aukštesnis negu uosto įrenginio (terminalo) apsaugos lygis, jis praneša apie tai kompetentingai institucijai ir palaiko ryšį su laivo apsaugos pareigūnu bei prireikus koordinuoja reikiamus veiksmus.
15. UOSTO ĮRENGINIO (TERMINALO) APSAUGOS VERTINIMAS
15.1 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimas – esminė ir neatsiejama uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano rengimo ir atnaujinimo proceso dalis.
15.2 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimą atlieka Susitariančioji Vyriausybė, kurios teritorijoje yra uosto įrenginys (terminalas). Susitariančioji Vyriausybė gali įgalioti pripažintą apsaugos organizaciją atlikti konkretaus jos teritorijoje esančio uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimą.
15.2.1 Kai uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimą atlieka pripažinta apsaugos organizacija, Susitariančioji Vyriausybė, kurios teritorijoje yra uosto įrenginys (terminalas), persvarsto apsaugos vertinimą ir patvirtina, kad jis atitinka šio skirsnio reikalavimus.
15.3 Vertinimą atliekantys asmenys turi turėti reikiamų įgūdžių uosto įrenginio (terminalo) apsaugai vertinti vadovaujantis šiuo skirsniu ir atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires.
15.4. Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimas periodiškai persvarstomas ir atnaujinamas, atsižvelgiant į kintančią grėsmę ir (arba) nedidelius uosto įrenginio (terminalo) pakeitimus bei visada persvarstomas ir atnaujinamas, kai įdiegiami dideli uosto įrenginio (terminalo) pakeitimai.
15.5 Į uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimą įeina bent šie elementai:
1. svarbaus turto ir infrastruktūros, kurią svarbu saugoti, įvardijimas ir vertinimas;
2. galimos grėsmės turtui bei infrastruktūrai ir grėsmės tikimybės nustatymas norint numatyti apsaugos priemones ir nustatyti jų prioritetus;
3. atsakomųjų priemonių ir procedūrinių pakeitimų bei jų veiksmingumo mažinant pažeidžiamumą įvardijimas, parinkimas ir prioritetų nustatymas, ir
4. infrastruktūros, politikos ir procedūrų trūkumų, įskaitant žmogiškuosius veiksnius, įvardijimas.
15.6 Susitariančioji Vyriausybė gali leisti, kad uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimas apimtų daugiau kaip vieną uosto įrenginį (terminalą), jei šių uosto įrenginių (terminalų) operatorius, vieta, veikla, įranga ir struktūra yra panašūs. Tai leidusios visos Susitariančiosios Vyriausybės išsamiai informuoja Organizaciją apie šį susitarimą.
15.7 Baigus uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimą, parengiama ataskaita, susidedanti iš glausto paaiškinimo, kaip buvo atliekamas vertinimas, kiekvieno vertinimo metu aptikto trūkumo ir atsakomųjų priemonių, kurias būtų galima taikyti kiekvienam trūkumui pašalinti, aprašymo. Ataskaita saugoma, kad ja be leidimo nebūtų naudojamasi ir atskleidžiama joje esanti informacija.
16. UOSTO ĮRENGINIO (TERMINALO) APSAUGOS PLANAS
16.1 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas, remiantis uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimu, rengiamas dėl kiekvieno uosto įrenginio (terminalo), kuris yra tinkamas laivo/uosto sąveikai. Plane numatomi trys apsaugos lygiai, apibūdinti šioje kodekso dalyje.
16.1.1 Vadovaujantis 16.2 skirsnio nuostatomis, uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą dėl konkretaus uosto įrenginio (terminalo) gali parengti pripažinta apsaugos organizacija.
16.2 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą tvirtina Susitariančioji Vyriausybė, kurios teritorijoje yra uosto įrenginys (terminalas).
16.3 Šis planas rengiamas uosto įrenginio (terminalo) darbine kalba atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires. Plane turi būti išdėstyti bent šie dalykai:
1. priemonės, skirtos užkirsti kelią į uosto įrenginį (terminalą) arba laivą įnešti ginklus, pavojingas medžiagas ir prietaisus, kurie skirti naudoti prieš žmones, laivus arba uostus ir kuriuos gabenti nėra išduotas leidimas;
2. priemonės, skirtos užkirsti kelią be leidimo patekti į uosto įrenginį (terminalą), į prie uosto įrenginio (terminalo) prisišvartavusius laivus ir į uosto draudžiamąsias zonas;
3. procedūros, taikomos reaguojant į grėsmę saugumui arba apsaugos pažeidimus, įskaitant nuostatas dėl uosto įrenginio (terminalo) arba laivo/uosto sąveikos esminių operacijų palaikymo;
4. procedūros, taikomos reaguojant į apsaugos instrukcijas, kurias gali pateikti Susitariančioji Vyriausybė, kurios teritorijoje yra uosto įrenginys (terminalas);
5. evakuacijos tvarka grėsmės saugumui ar apsaugos pažeidimų atveju;
6. uosto įrenginio (terminalo) personalo, kuriam priskirtos apsaugos užtikrinimo funkcijos, ir kito uosto įrenginio (terminalo) personalo pareigos, susijusios su apsaugos aspektais;
7. sąveikos su laivo apsaugą užtikrinančia veikla procedūros;
8. plano periodiniai persvarstymai ir atnaujinimo procedūros;
9. pranešimų apie pavojų saugumui keliančius incidentus tvarka;
10. paskirtas uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas, įskaitant informaciją, kaip su juo susisiekti per visą parą;
11. priemonės plane esančios informacijos apsaugai užtikrinti;
12. priemonės, skirtos veiksmingai krovinio ir krovinio tvarkymo įrangos uosto įrenginyje (terminale) apsaugai užtikrinti;
13. uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano audito procedūros;
14. reagavimo procedūros suveikus uosto įrenginyje (terminale) esančio laivo apsaugos signalizacijos sistemai ir
15. procedūros, skirtos supaprastinti sąlygas laivo personalui išlipti į krantą arba keisti personalą bei lankytojams, įskaitant jūrininkų rūpybos ir darbo organizacijų atstovus, patekti į laivą.
16.4 Darbuotojai, kurie atlieka plane nurodytos apsaugą užtikrinančios veiklos vidaus auditą arba vertina plano įgyvendinimą, negali dalyvauti tikrinamoje veikloje, nebent tai būtų neįmanoma dėl uosto įrenginio (terminalo) dydžio ir ypatumų.
16.5 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas gali būti sujungtas su uosto apsaugos planu arba kitu uosto avariniu planu ar planais arba būti jų dalis.
16.6 Susitariančioji Vyriausybė, kurios teritorijoje yra uosto įrenginys (terminalas), nustato, kokie uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano pakeitimai neturi būti daromi, jei ji nepritaria atitinkamiems pakeitimams.
16.7 Planas gali būti saugomas elektroninėse priemonėse. Šiuo atveju jam apsaugoti turi būti numatytos procedūros, skirtos užkirsti kelią jį ištrinti, sunaikinti arba keisti be leidimo.
16.8 Planas turi būti saugomas, kad juo be leidimo nebūtų naudojamasi ar atskleidžiama jame esanti informacija.
16.9 Susitariančiosios Vyriausybės gali leisti, kad uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas apimtų daugiau kaip vieną uosto įrenginį (terminalą), jei šių uosto įrenginių (terminalų) operatorius, vieta, veikla, įranga ir struktūra yra panašūs. Tai leidusios visos Susitariančiosios Vyriausybės išsamiai informuoja Organizaciją apie šį susitarimą.
17. UOSTO ĮRENGINIO (TERMINALO) APSAUGOS PAREIGŪNAS
17.1 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas skiriamas kiekviename uosto įrenginyje (terminale). Vienas asmuo gali būti paskirtas vieno ar daugiau uosto įrenginių (terminalų) apsaugos pareigūnu.
17.2 Be kitų šioje kodekso dalyje nurodytų pareigų, į uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūno pareigas ir funkcijas įeina šios ir ne tik šios:
1. atlikti uosto įrenginio (terminalo) pradinį išsamų apsaugos patikrinimą, atsižvelgiant į atitinkamą uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimą;
2. užtikrinti, kad būtų parengtas ir tvarkomas uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas;
3. įgyvendinti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą ir jo laikytis;
4. rengti periodinius uosto įrenginio (terminalo) apsaugos patikrinimus, kad būtų užtikrintas reikiamų apsaugos priemonių taikymo tęstinumas;
5. rekomenduoti ir prireikus į uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą įtraukti pakeitimus, kad būtų ištaisyti trūkumai, ir atnaujinti planą, kad būtų atsižvelgta į uosto įrenginio (terminalo) atitinkamus pakeitimus;
6. didinti uosto įrenginio (terminalo) personalo informuotumą apie apsaugą ir budrumą;
7. užtikrinti, kad personalui, atsakingam už uosto įrenginio (terminalo) apsaugą, būtų surengti reikiami mokymai;
8. atsiskaityti reikiamoms institucijoms ir tvarkyti protokolus apie įvykius, keliančius pavojų uosto įrenginio (terminalo) saugumui;
9. su atitinkama kompanija ir laivo apsaugos pareigūnu (pareigūnais) koordinuoti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano įgyvendinimą;
10. prireikus koordinuoti veiklą su apsaugos tarnybomis,
11. užtikrinti, kad darbuotojai, atsakingi už uosto įrenginio (terminalo) apsaugą, atitiktų standartus;
12. užtikrinti, kad būtų tinkamai eksploatuojama, bandoma, kalibruojama ir prižiūrima esama apsaugos įranga;
13. padėti laivo apsaugos pareigūnams, jiems paprašius, tikrinti asmenų, norinčių įlipti į laivą, asmens tapatybę.
17.3 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnui teikiama reikalinga parama atliekant pareigas ir funkcijas, kurios jam priskiriamos XI-2 skyriuje ir šioje kodekso dalyje.
18. MOKYMAI, TRENIRUOTĖS IR PRATYBOS UOSTO ĮRENGINIO (TERMINALO) APSAUGOS KLAUSIMAIS
18.1 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas ir atitinkamas uosto įrenginio (terminalo) apsaugos personalas turi turėti žinių ir būti apmokyti, vadovaujantis šio kodekso B dalyje pateiktomis gairėmis.
18.2 Uosto įrenginio (terminalo) darbuotojai, turintys konkrečių su apsauga susijusių pareigų, turi suprasti savo atsakomybę už uosto įrenginio (terminalo) apsaugą, kaip apibūdinta uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane, ir turi turėti pakankamai žinių bei gebėjimų atlikti jiems skirtas pareigas vadovaudamiesi šio kodekso B dalyje pateiktomis gairėmis.
18.3 Norint užtikrinti efektyvų uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano įgyvendinimą, treniruotės rengiamos reikiamais intervalais atsižvelgiant į uosto įrenginio (terminalo) veiklos rūšis, uosto įrenginio (terminalo) darbuotojų pasikeitimus, uosto įrenginio (terminalo) aptarnaujamų laivų tipą ir kitas svarbias aplinkybes vadovaujantis šio kodekso B dalyje pateiktomis gairėmis.
18.4 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas užtikrina efektyvų uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano koordinavimą ir įgyvendinimą dalyvaudamas reikiamais intervalais rengiamose pratybose, vadovaudamasis šio kodekso B dalyje pateiktomis gairėmis.
19. LAIVŲ TIKRINIMAS IR SERTIFIKAVIMAS
19.1 Tikrinimas
19.1.1 Turi būti atlikti kiekvieno laivo, kuriam taikoma ši kodekso dalis, toliau nurodyti patikrinimai:
1. pradinis patikrinimas – atliekamas prieš pradedant laivą eksploatuoti arba prieš pirmą kartą išduodant liudijimą, kurio reikalaujama pagal 19.2 skirsnį. Šis patikrinimas apima išsamų jo apsaugos sistemos ir visos susijusios apsaugos įrangos, kurią reglamentuoja XI-2 skyrius, ši kodekso dalis ir patvirtintas laivo apsaugos planą, tikrinimas. Šiuo patikrinimu įsitikinama, ar laivo apsaugos sistema ir visa susijusi apsaugos įranga atitinka visus taikomus XI-2 skyriaus ir šios kodekso dalies reikalavimus, yra patenkinamos būklės ir tinkama, kad laivas galėtų būti eksploatuojamas pagal paskirtį;
2. pakartotinis patikrinimas – atliekamas Administracijos nustatytais intervalais. Šie neturi būti ilgesni kaip penkeri metai, išskyrus atvejus, kai taikomas 19.3 skirsnis. Šiuo patikrinimu įsitikinama, ar laivo apsaugos sistema ir visa susijusi apsaugos įranga atitinka visus taikomus XI-2 skyriaus ir šios kodekso dalies reikalavimus, yra patenkinamos būklės ir tinkama, kad laivas galėtų būti eksploatuojamas pagal paskirtį;
3. bent vienas tarpinis patikrinimas. Jei atliekamas tik vienas tarpinis patikrinimas, jis turi būti atliekamas tarp antrosios ir trečiosios liudijimo išdavimo sukakties, kaip apibrėžta I/2(n) taisyklėje. Šio tarpinio patikrinimo metu inspektuojama laivo apsaugos sistema ir visa susijusi apsaugos įranga norint įsitikinti, ar ji ir toliau yra tinkama, kad laivas galėtų būti eksploatuojamas pagal paskirtį. Liudijime daromas įrašas apie šį tarpinį patikrinimą;
4. visi papildomi patikrinimai – juos gali skirti Administracija.
19.1.2 Laivo patikrinimus atlieka Administracijos pareigūnai. Tačiau Administracija gali pavesti atlikti patikrinimus pripažintai apsaugos organizacijai, nurodytai XI-2/1 taisyklėje.
19.1.3 Kiekvienu atveju Administracija visokeriopai garantuoja patikrinimo išbaigtumą bei efektyvumą ir įsipareigoja užtikrinti būtinas sąlygas šiai prievolei įvykdyti.
19.1.4 Po patikrinimo yra laikoma, kad laivo apsaugos sistema ir visa susijusi apsaugos įranga atitinka XI-2/4.2 ir XI-2/6 taisyklių, šios kodekso dalies ir patvirtinto laivo apsaugos plano nuostatas. Atlikus bet kurį 19.1.1 skirsnyje nurodytą patikrinimą, jokie apsaugos sistemos, susijusios apsaugos įrangos arba patvirtinto laivo apsaugos plano pakeitimai negali būti diegiami be Administracijos leidimo.
19.2 Liudijimo išdavimas arba jo galiojimo patvirtinimas
19.2.1 Atlikus pradinį arba pakartotinį patikrinimą vadovaujantis 19.1 skirsnio nuostatomis, išduodamas Tarptautinis laivo apsaugos liudijimas.
19.2.2 Šį liudijimą išduoda arba tvirtina Administracija arba Administracijos vardu veikianti pripažinta apsaugos organizacija.
19.2.3 Administracijos prašymu kita Susitariančioji Vyriausybė gali nurodyti patikrinti laivą ir, įsitikinusi, kad laikomasi 19.1.1 skirsnio nuostatų, išduoda arba leidžia išduoti laivui Tarptautinį laivo apsaugos liudijimą ir prireikus, vadovaudamasi šiuo kodeksu, patvirtina arba suteikia leidimą patvirtinti tą liudijimą laive.
19.2.3.1 Liudijimo kopija ir patikrinimo ataskaitos kopija kuo greičiau perduodamos prašančiajai Administracijai.
198.2.3.2 Taip išduotame liudijime įrašomas teiginys, kad jis išduotas Administracijos prašymu, turi tokią pačią galią ir yra pripažįstamas taip pat kaip vadovaujantis 19.2.2 skirsniu išduotas liudijimas.
19.2.4 Tarptautinis laivo apsaugos liudijimas išrašomas tokia forma, kuri atitinka šio kodekso priedėlyje pateiktą pavyzdį. Jei vartojama ne anglų, prancūzų ar ispanų kalba, prie teksto pateikiamas ir vertimas į vieną iš šių kalbų.
19.3 Liudijimo galiojimo terminai ir sąlygos
19.3.1 Tarptautinis laivo apsaugos liudijimas išduodamas Administracijos nurodytam laikotarpiui, kuris neturi būti ilgesnis negu penkeri metai.
19.3.2 Kai pakartotinis patikrinimas atliekamas likus trims mėnesiams iki turimo liudijimo galiojimo laikotarpio pabaigos, naujas liudijimas įsigalioja pakartotinio patikrinimo atlikimo dieną ir galioja ne ilgiau kaip penkerius metus nuo turimo liudijimo galiojimo pabaigos dienos.
19.3.2.1 Kai pakartotinis patikrinimas atliekamas pasibaigus turimo liudijimo galiojimo laikotarpiui, naujas liudijimas įsigalioja pakartotinio patikrinimo atlikimo dieną ir galioja ne ilgiau kaip penkerius metus nuo turėto liudijimo galiojimo pabaigos dienos.
19.3.2.2 Kai pakartotinis patikrinimas atliekamas likus daugiau kaip trims mėnesiams iki turimo liudijimo galiojimo laikotarpio pabaigos, naujas liudijimas įsigalioja pakartotinio patikrinimo atlikimo dieną ne ilgiau kaip penkerius metus nuo pakartotinio patikrinimo atlikimo dienos.
19.3.3 Jei liudijimas išduodamas trumpesniam negu penkerių metų laikotarpiui, Administracija gali pratęsti liudijimo galiojimą po galiojimo laikotarpio pabaigos ilgiausiam 19.3.1 skirsnyje nurodytam laikotarpiui tuo atveju, jei tinkamai atliekami 19.1.1. skirsnyje nurodyti patikrinimai, kuriuos reikia atlikti išduodant liudijimą penkerių metų laikotarpiui.
19.3.4 Jei yra atliktas pakartotinis patikrinimas, o naujas liudijimas negali būti išduotas ir perduotas į laivą iki turimo liudijimo galiojimo laikotarpio pabaigos, Administracija arba Administracijos vardu veikianti pripažinta apsaugos organizacija gali patvirtinti turimą liudijimą ir toks liudijimas turi būti laikomas galiojančiu dar vieną laikotarpį, kuris neturi būti ilgesnis negu penki mėnesiai nuo galiojimo laikotarpio pabaigos.
19.3.5 Jei tuo metu, kai baigiasi liudijimo galiojimo laikas, laivas yra ne uoste, kuriame turi būti tikrinamas, Administracija gali pratęsti liudijimo galiojimo laikotarpį, bet jis pratęsiamas tik tam, kad laivas galėtų baigti reisą uoste, kuriame jis tikrinamas, ir tik tada, kai tai yra tinkama ir pagrįsta. Joks liudijimas negali būti pratęsiamas ilgesniam negu trijų mėnesių laikotarpiui, o laivas, kurio liudijimo galiojimas pratęstas, atvykęs į uostą, kuriame bus tikrinamas, neturi teisės dėl šio pratęsimo išvykti iš to uosto negavęs naujo liudijimo. Atlikus pakartotinį patikrinimą, naujas liudijimas galioja ne ilgiau kaip penkerius metus nuo turėto liudijimo galiojimo laikotarpio pabaigos dienos, kuri buvo nurodyta prieš pratęsiant liudijimo galiojimą.
19.3.6 Liudijimą, išduotą trumpais reisais plaukiojančiam laivui ir nepratęstą pagal šio skirsnio pirmesnes nuostatas, Administracija gali pratęsti lengvatiniam laikotarpiui, kuris turi baigtis ne vėliau kaip praėjus mėnesiui nuo liudijime nurodytos galiojimo laikotarpio pabaigos dienos. Atlikus pakartotinį patikrinimą, naujas liudijimas galioja ne ilgiau kaip penkerius metus nuo turėto liudijimo galiojimo laikotarpio pabaigos dienos, kuri buvo nurodyta prieš pratęsiant liudijimo galiojimą.
19.3.7 Jei nepasibaigus 19.1.1 skirsnyje nurodytam laikotarpiui atliekamas tarpinis patikrinimas, tada:
1. liudijime nurodyta galiojimo laikotarpio pabaiga keičiama tvirtinant kitą datą, ne vėlesnę kaip treji metai nuo tarpinio patikrinimo atlikimo dienos;
2. galiojimo laikotarpio pabaigos data gali nesikeisti tuo atveju, kai vienas ar daugiau papildomų patikrinimų atliekami neviršijant maksimalių intervalų tarp patikrinimų, nustatytų 19.1.1 skirsnyje.
19.3.8 Pagal 19.2 skirsnį išduotas liudijimas nustoja galioti bet kuriuo iš šių atvejų:
1. jei 19.1.1 skirsnyje nurodytais laikotarpiais neatliekami reikiami patikrinimai;
2. jei liudijimas nepatvirtinamas vadovaujantis 19.1.1.3 ir 19.3.7.2 skirsniais, kai jie taikomi;
3. kai kompanija prisiima atsakomybę eksploatuoti laivą, kurio ši kompanija anksčiau neeksploatavo, ir
4. kai laivas perduodamas plaukioti su kitos valstybės vėliava.
19.3.9 Tuo atveju, kai:
1. laivas perduodamas plaukioti su kitos Susitariančiosios Vyriausybės vėliava, Susitariančioji Vyriausybė, su kurios vėliava laivas turėjo teisę plaukioti, priimančiajai Administracijai kuo greičiau perduoda Tarptautinio laivo apsaugos liudijimo, kurį laivas turėjo iki perdavimo, kopijas ir visą su juo susijusią informaciją bei turimų patikrinimų ataskaitų kopijas, arba
2. kompanija prisiima atsakomybę eksploatuoti laivą, kurio ši kompanija anksčiau neeksploatavo, ankstesnė kompanija kuo greičiau perduoda priimančiajai kompanijai visos informacijos, susijusios su Tarptautiniu laivo apsaugos liudijimu, kopijas arba sudaro sąlygas 19.4.2 skirsnyje aprašytiems patikrinimams atlikti.
19.4 Laikinas sertifikavimas
19.4.1 19.2 skirsnyje nurodyti liudijimai išduodami tik tada, kai liudijimą išduodanti Administracija visiškai įsitikina, kad laivas atitinka 19.1 skirsnio reikalavimus. Tačiau nuo 2004 m. liepos 1 d. toliau nurodytomis aplinkybėmis:
1. liudijimo neturinčiam laivui, perduodant jį arba prieš pradedant laivą eksploatuoti, arba iš naujo pradedant jį eksploatuoti;
2. kai laivas, plaukiojantis su vienos Susitariančiosios Vyriausybės vėliava, perduodamas plaukioti su kitos Susitariančiosios Vyriausybės vėliava;
3. kai laivas perduodamas plaukioti su Susitariančiosios Vyriausybės vėliava iš valstybės, kuri nėra Susitariančioji Vyriausybė, arba
4. kai kompanija prisiima atsakomybę eksploatuoti laivą, kurio anksčiau neeksploatavo,
kol nėra išduotas 19.2 skirsnyje nurodytas liudijimas, Administracija gali pasirūpinti, kad būtų išduotas Laikinasis tarptautinis laivo apsaugos liudijimas, kurio forma atitiktų šios kodekso dalies priedėlyje pateiktą pavyzdį.
19.4.2 Laikinasis tarptautinis laivo apsaugos liudijimas išduodamas tik tada, kai Administracija arba pripažinta apsaugos organizacija Administracijos vardu nustatė, kad:
1. atliktas laivo apsaugos patikrinimas, kurio reikalaujama šioje kodekso dalyje;
2. laive yra XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimus atitinkančio laivo apsaugos plano kopija, kad jis pateiktas persvarstyti ir tvirtinti ir kad jis vykdomas laive;
3. laive yra laivo įspėjimo apie pavojų sistema, atitinkanti XI-2/6 taisyklės reikalavimus, jei jos reikalaujama;
4. kompanijos apsaugos pareigūnas:
1. užtikrino:
1. laivo apsaugos plano persvarstymą, kad šis atitiktų šią kodekso dalį;
2. plano pateikimą tvirtinti, ir
3. plano vykdymą laive, ir
2. ėmėsi reikiamų organizacinių priemonių, įskaitant priemones, kurių reikia treniruotėms, pratyboms ir vidaus auditui rengti, kurios įtikino kompanijos apsaugos pareigūną, kad laivas per šešis mėnesius sėkmingai pereis reikiamą patikrinimą vadovaujantis 19.1.1.1 skirsniu;
5. buvo sudarytos sąlygos reikiamiems 19.1.1.1 skirsnyje numatytiems patikrinimams atlikti;
6. kapitonas, laivo apsaugos pareigūnas ir kitas laivo personalas, turintis su apsauga susijusių pareigų, yra supažindinti su jų pareigomis ir funkcijomis, nurodytomis šioje kodekso dalyje, bei atitinkamomis laive esančio laivo apsaugos plano nuostatomis, ir jiems ši informacija suteikta laivo personalo darbine kalba arba jiems suprantamomis kalbomis, ir
7. laivo apsaugos pareigūnas vykdo šios kodekso dalies reikalavimus.
19.4.3 Laikinąjį tarptautinį laivo apsaugos liudijimą gali išduoti Administracija arba pripažinta apsaugos organizacija, įgaliota veikti jos vardu.
19.4.4 Laikinasis tarptautinis laivo apsaugos liudijimas galioja šešis mėnesius arba tol, kol išduodamas liudijimas, kurio reikalaujama pagal 19.2 skirsnį, atsižvelgiant į tai, kas yra anksčiau, ir negali būti pratęstas.
19.4.5 Jokia Susitariančioji Vyriausybė negali nurodyti iš karto išduoti laivui dar vieną Laikinąjį tarptautinį laivo apsaugos liudijimą, jei, Administracijos arba pripažintos apsaugos organizacijos nuomone, vienas iš tikslų, kurio, prašydamas šio liudijimo, siekia laivas arba bendrovė, yra išvengti vykdyti visus XI-2 skyriaus ir šios kodekso dalies reikalavimus pasibaigus pradinio laikinojo liudijimo galiojimo laikotarpiui, kaip nurodyta 19.4.4 skirsnyje.
19.4.6 Siekdamos laikytis XI-2/9 taisyklės, Susitariančiosios Vyriausybės, prieš pripažindamos Laikinąjį tarptautinį laivo apsaugos liudijimą galiojančiu, gali įsitikinti, ar yra įvykdyti 19.4.2.4–19.4.2.6 skirsnių reikalavimai.
______________
A DALIES PRIEDĖLIS
1 PRIEDĖLIS
Tarptautinio laivo apsaugos liudijimo forma
TARPTAUTINIS LAIVO APSAUGOS LIUDIJIMAS
(oficialusis antspaudas) (valstybė)
Liudijimas Nr.
Išduotas vadovaujantis
TARPTAUTINIO LAIVŲ IR UOSTO ĮRENGINIŲ (TERMINALŲ) APSAUGOS KODEKSO (ISPS KODEKSAS)
nuostatomis
Pagal ____________________________________________________ Vyriausybės įgaliojimus
(valstybės pavadinimas)
išdavė ________________________________________________________________________
(įgalioti a …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.