TARPTAUTINIS LAIVŲ IR UOSTO ĮRENGINIŲ (TERMINALŲ) APSAUGOS KODEKSAS* PREAMBULĖ 1. Apsaugos jūroje diplomatinė konferencija, vykusi 2002 m. gruodžio mėn. Londone, priėmė naujas 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje ir šio kodekso nuostatas, skirtas apsaugai jūroje stiprinti. Šiais naujais reikalavimais paremta tarptautinė sistema, kuria vadovaudamiesi laivai ir uosto įrenginiai (terminalai) gali bendradarbiauti siekdami nustatyti veiksmus, keliančius pavojų saugumui jūrų transporto sektoriuje, ir užkirsti jiems kelią. 2. Po tragiškų 2001 m. rugsėjo 11-osios įvykių Tarptautinės jūrų organizacijos (toliau – Organizacija) Asamblėjos dvidešimt antrojoje sesijoje, vykusioje 2001 m. lapkričio mėn., buvo bendru sutarimu nutarta parengti naujas su laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsauga susijusias priemones ir jas priimti 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje Susitariančiųjų Vyriausybių konferencijoje (vadinamojoje Apsaugos jūroje diplomatinėje konferencijoje) 2002 m. gruodžio mėn. Rengti diplomatinę konferenciją, atsižvelgiant į valstybių narių, tarpvyriausybinių organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų, su kuriomis Organizacija konsultuojasi, pareiškimus, buvo patikėta Organizacijos jūrų saugumo komitetui (JSK) (žr. Tarptautinės jūrų organizacijos konvenciją). 3. Savo pirmojoje neeilinėje sesijoje, kuri taip pat vyko 2001 m. lapkričio mėn., JSK, siekdamas paspartinti reikiamų apsaugos priemonių rengimą ir priėmimą, įkūrė JSK ne sesijų metu posėdžiaujančią apsaugos jūroje darbo grupę. Pirmąjį posėdį JSK ne sesijų metu posėdžiaujanti apsaugos jūroje darbo grupė surengė 2002 m. vasario mėn., o jos diskusijų rezultatai buvo pateikti ir apsvarstyti JSK septyniasdešimt penktojoje sesijoje 2002 m. kovo mėn., kurios metu pateiktiems pasiūlymams toliau plėtoti buvo įkurta ad hoc darbo grupė. JSK septyniasdešimt penktojoje sesijoje apsvarstė šios darbo grupės ataskaitą ir rekomendavo darbą pratęsti kitame JSK ne sesijų metu posėdžiaujančios darbo grupės posėdyje, kuris buvo surengtas 2002 m. rugsėjo mėn. Septyniasdešimt šeštojoje JSK sesijoje buvo aptarti minėtos darbo grupės 2002 m. rugsėjo mėn. posėdžio rezultatai ir tolesnis darbas, kurį JSK darbo grupė atliko savo posėdyje, surengtame drauge su Komiteto septyniasdešimt šeštąja sesija 2002 m. gruodžio mėn. prieš pat diplomatinę konferenciją, bei buvo patvirtintas siūlomų tekstų, svarstytinų diplomatinėje konferencijoje, galutinis variantas. 4. Apsaugos jūroje diplomatinėje konferencijoje (vykusioje 2002 m. gruodžio 9–13 d.) buvo priimtos 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS 74) galiojusių nuostatų pakeitimai, paspartinantys reikalavimo įrengti automatines identifikavimo sistemas vykdymą, ir patvirtintos naujos SOLAS 74 XI-1 skyriaus taisyklės, nustatančios, kaip žymėti laivo identifikavimo numeriu ir kaip tvarkyti laivo istorijos tęstinių įrašų segtuvą. Diplomatinėje konferencijoje buvo priimta keletas konferencijos rezoliucijų, įskaitant rezoliucijas dėl šio kodekso įgyvendinimo ir persvarstymo, dėl techninio bendradarbiavimo ir bendros veiklos su Tarptautine darbo organizacija ir Pasaulio muitinių organizacija. Buvo pripažinta, kad baigus šių dviejų organizacijų darbą gali reikėti persvarstyti ir pakeisti tam tikras naujas nuostatas dėl jūros apsaugos. 5. SOLAS 74 XI-2 skyriaus ir šio kodekso nuostatos taikomos laivams ir uosto įrenginiams (terminalams). Išplėsti SOLAS 74 taikymo sritį taip, kad ji būtų taikoma ir uosto įrenginiams (terminalams), buvo susitarta atsižvelgiant į tai, kad SOLAS 74 numatytas pats sparčiausias būdas, užtikrinantis, kad netrukus įsigaliotų ir pradėtų veikti būtinos apsaugą užtikrinančios priemonės. Vis dėlto taip pat buvo susitarta, kad nuostatos dėl uosto įrenginių (terminalų) turi būti siejamos tik su laivo/uosto sąveika. Platesnis uostų teritorijų apsaugos klausimas bus tolesnio Tarptautinės jūrų organizacijos ir Tarptautinės darbo organizacijos bendro darbo dalykas. Taip pat buvo sutarta, kad šios nuostatos neturi apimti faktinio reagavimo į antpuolius ar būtinų valymo darbų po tokių antpuolių. 6. Rengiant šias nuostatas buvo pasirūpinta, kad jos atitiktų 1978 m. Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų mokymo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (su pakeitimais), Tarptautinio saugos valdymo kodekso (TSVK) ir suderintos apžiūrų ir sertifikavimo sistemos nuostatas. 7. Šios nuostatos liudija reikšmingą tarptautinės jūrų technikos pramonės šakų požiūrio į jūrų transporto sektoriaus apsaugą pasikeitimą. Pripažįstama, kad jos gali tapti didele papildoma našta kai kurioms Susitariančiosioms Vyriausybėms. Visokeriopai pripažįstama techninio bendradarbiavimo, skirto padėti Susitariančiosioms Vyriausybėms įgyvendinti nuostatas, svarba. 8. Įgyvendinant šias nuostatas, reikės tolesnio veiksmingo visų suinteresuotų asmenų, kurie susiję su laivais ir uosto įrenginiais (terminalais) arba jais naudojasi, įskaitant laivų personalą, uostų personalą, keleivius, su krovinių gabenimu susijusius asmenis, laivų ir uostų vadovybę, nacionalinėse ir vietos valdžios institucijose, atsakingose už apsaugą, dirbančius asmenis, bendradarbiavimo ir supratimo. Jei dabartinė praktika ir procedūros neužtikrina pakankamo apsaugos lygio, jas reikės persvarstyti ir pakeisti. Didesnės apsaugos jūroje sumetimais laivybos ir uostų pramonės šakos bei nacionalinės ir vietos valdžios institucijos turės atlikti daugiau funkcijų. 9. Į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires reikėtų atsižvelgti įgyvendinant SOLAS 74 XI-2 skyriuje ir šio kodekso A dalyje išdėstytas nuostatas dėl apsaugos. Vis dėlto pripažįstama, kad tai, kiek gairėmis galima vadovautis, priklauso nuo uosto įrenginio (terminalo) ir laivo, jo verslo ir (arba) krovinių pobūdžio. 10. Niekas šiame kodekse negali būti aiškinama arba taikoma pažeidžiant deramos pagarbos pagrindinėms teisėms ir laisvėms principą, numatytą tarptautiniuose dokumentuose, ypač susijusiuose su jūroje dirbančiais asmenimis ir pabėgėliais, įskaitant Tarptautinės darbo organizacijos deklaraciją dėl pagrindinių principų ir teisių darbe ir tarptautinius standartus dėl jūrų ir uostų darbuotojų. 11. Pripažindamos, kad 1965 m. Konvencija dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų palengvinimo (su pakeitimais) numato, kad valdžios institucijos turi leisti įgulų nariams užsieniečiams išlipti į krantą, kai laivas, kuriuo jie atplaukė, stovi uoste, su sąlyga, kai yra sutvarkyti laivo atvykimo formalumai, o valdžios institucijos neturi priežasčių neleisti įgulai išlipti į krantą dėl visuomenės sveikatos, visuomenės saugumo ar viešosios tvarkos sumetimų, Susitariančiosios Vyriausybės, tvirtindamos laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos planus, turėtų deramai atsižvelgti į tai, kad laivo personalas gyvena bei dirba laive ir jam reikia leidimo išlipti į krantą bei pasinaudoti krante esančiomis jūrininkų rūpybos paslaugomis, įskaitant medicinos priežiūrą. A DALIS PRIVALOMIEJI REIKALAVIMAI SUSIJĘ SU 1974 M. TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS DĖL ŽMOGAUS GYVYBĖS APSAUGOS JŪROJE (SU PAKEITIMAIS) PRIEDO XI-2 SKYRIAUS NUOSTATOMIS 1. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.1 Įžanga Šioje Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekso dalyje išdėstytos privalomosios nuostatos, pateiktos 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (su pakeitimais) XI-2 skyriuje. 1.2 Tikslai Šio kodekso tikslai: 1. sukurti tarptautinę Susitariančiųjų Vyriausybių, valstybės institucijų, vietos administracijų ir laivybos bei uostų pramonės šakų bendradarbiavimo sistemą, padedančią nustatyti grėsmę saugumui ir imtis prevencinių priemonių prieš incidentus, keliančius pavojų tarptautiniams vežimams naudojamiems laivams arba uosto įrenginiams (terminalams); 2. nustatyti atitinkamas Susitariančiųjų Vyriausybių, valstybės institucijų, vietos administracijų ir laivybos bei uostų pramonės šakų nacionalinio ir tarptautinio lygmens funkcijas ir atsakomybę apsaugai jūroje užtikrinti; 3. užtikrinti greitą ir veiksmingą su apsauga susijusios informacijos rinkimą ir mainus; 4. pateikti apsaugos vertinimų metodiką, kad būtų parengti planai ir procedūros, skirti reaguoti į kintančius apsaugos lygius; 5. padėti įsitikinti, kad yra numatytos pakankamos ir proporcingos apsaugą jūroje užtikrinančios priemonės. 1.3 Funkciniai reikalavimai Siekiant šių tikslų, kodekse numatyta keletas funkcinių reikalavimų. Tarp jų yra šie ir ne tik šie: 1. rinkti ir įvertinti informaciją apie grėsmę saugumui ir keistis šia informacija su atitinkamomis Susitariančiosiomis Vyriausybėmis; 2. reikalauti, kad būtų rengiami informacijos perdavimo protokolai laivams ir uosto įrenginiams (terminalams); 3. užkirsti kelią neteisėtai patekti į laivus, uosto įrenginius (terminalus) ir jų draudžiamąsias zonas; 4. užkirsti kelią įnešti į laivus ar uosto įrenginius (terminalus) neleistinus ginklus, padegamuosius užtaisus ar sprogmenis; 5. suteikti priemonių pavojui skelbti reaguojant į grėsmę saugumui arba pavojų saugumui keliančius incidentus; 6. reikalauti, kad būtų parengti laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos planai, grindžiami apsaugos vertinimais, ir 7. reikalauti, kad būtų rengiami mokymai, treniruotės ir pratybos norint supažindinti su apsaugos planais ir procedūromis. 2. SĄVOKOS 2.1 Šioje dalyje, jei specialiai nenurodyta kitaip: 1. Konvencija – iš dalies pakeista 1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje; 2. taisyklė – Konvencijos taisyklė; 3. skyrius – Konvencijos skyrius; 4. laivo apsaugos planas – planas, parengtas norint užtikrinti, kad laive būtų taikomos priemonės, skirtos apsaugoti laive esančius žmones, krovinį, krovinių transportavimo skyrius, laivo atsargas arba laivą nuo pavojų saugumui keliančio incidento rizikos; 5. uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas – planas, parengtas norint užtikrinti, kad būtų taikomos priemonės, skirtos apsaugoti uosto įrenginį (terminalą) ir uosto įrenginyje (terminale) esančius laivus, žmones, krovinį, krovinių transportavimo skyrius ir laivo atsargas nuo pavojų saugumui keliančio incidento rizikos; 6. laivo apsaugos pareigūnas – laive esantis atskaitingas kapitonui asmuo, kurį kompanija yra paskyrusi būti atsakingu už laivo apsaugą, įskaitant laivo apsaugos plano įgyvendinimą ir jo laikymąsi, ir taip pat už ryšius su kompanijos apsaugos pareigūnu bei uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnais; 7. kompanijos apsaugos pareigūnas – asmuo, kurį kompanija paskyrė rūpintis, kad būtų atliktas laivo apsaugos vertinimas, būtų parengtas bei pateiktas tvirtinti, o po to įgyvendintas laivo apsaugos planas ir jo būtų laikomasi, taip pat kad būtų palaikomi ryšiai su uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnais ir laivo apsaugos pareigūnu; 8. uosto įrenginių (terminalo) apsaugos pareigūnas – asmuo, atsakingas už uosto įrenginių (terminalų) apsaugos plano rengimą, įgyvendinimą, persvarstymą ir laikymąsi bei už ryšius su laivų apsaugos pareigūnais ir kompanijų apsaugos pareigūnais; 9. 1 apsaugos lygis – lygis, kuriam užtikrinti visada taikomos minimalios reikiamos apsaugą užtikrinančios priemonės; 10. 2 apsaugos lygis – lygis, kuriam užtikrinti tam tikrą laikotarpį dėl padidėjusios pavojų saugumui keliančio incidento rizikos taikomos reikiamos papildomos apsaugą užtikrinančios priemonės; 11. 3 apsaugos lygis – lygis, kuriam užtikrinti tam tikrą laikotarpį, kai tikėtinas arba realiai gresia pavojų saugumui keliantis incidentas, taikomos tolesnės konkrečios apsaugą užtikrinančios priemonės, nors gali būti neįmanoma nustatyti konkretaus taikinio. 2.2 Šiame kodekse vartojama sąvoka „laivas“ apima ir mobiliuosius atviros jūros gręžimo įrenginius, ir greitaeigius laivus, kaip apibrėžta XI-2/1 skyriuje. 2.3 Sąvoka „Susitariančioji Vyriausybė“, vartojama 14–18 skirsniuose drauge su nuoroda į uosto įrenginį (terminalą), reiškia ir „paskirtąją instituciją“. 2.4 Sąvokos, jei šioje dalyje neapibrėžtos kitaip, turi tą pačią reikšmę kaip ir ta, kuri joms suteikiama I ir XI-2 skyriuose. 3. TAIKYMAS 3.1 Šis kodeksas taikomas: 1. šiems tarptautinius reisus vykdančių laivų tipams: 1. keleiviniams laivams, įskaitant greitaeigius keleivinius laivus; 2. krovininiams laivams, įskaitant greitaeigius laivus, kurių bendrasis tonažas 500 ir didesnis, ir 3. mobiliesiems atviros jūros gręžimo įrenginiams; ir 2. uosto įrenginiams (terminalams), aptarnaujantiems tokius laivus, vykdančius tarptautinius reisus. 3.2 Nepaisydamos 3.1.2 skirsnio nuostatų, Susitariančiosios Vyriausybės nusprendžia, kurias šios kodekso dalies nuostatas taikyti tiems jų teritorijoje esantiems uosto įrenginiams (terminalams), kurie kartais turi aptarnauti iš tarptautinio reiso atplaukiančius arba į tarptautinį reisą išplaukiančius laivus, nors pirmiausia jais naudojasi tarptautiniais reisais neplaukiojantys laivai. 3.2.1 Sprendimus, priimamus vadovaujantis 3.2 skirsniu, Susitariančiosios Vyriausybės grindžia uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimu, atliktu vadovaujantis šia kodekso dalimi. 3.2.2 Joks sprendimas, kurį vadovaudamasi 3.2 skirsniu priima Susitariančioji Vyriausybė, neturi mažinti apsaugos lygio, kurio siekiama pagal XI-2 skyrių arba pagal šią kodekso dalį. 3.3 Šis kodeksas netaikomas karo laivams, karinio laivyno pagalbiniams laivams arba kitiems laivams, priklausantiems Susitariančiajai Vyriausybei arba jos eksploatuojamiems ir naudojamiems tik vyriausybės nekomercinei tarnybai. 3.4 Šios dalies 5–13 ir 19 skirsniai taikomi kompanijoms ir laivams, kaip nurodyta XI-2/4 taisyklėje. 3.5 Šios dalies 5 ir 14–18 skirsniai taikomi uosto įrenginiams (terminalams), kaip nurodyta XI-2/10 taisyklėje. 3.6 Niekas šiame kodekse nepažeidžia tarptautinės teisės numatytų valstybių teisių ir prievolių. 4. SUSITARIANČIŲJŲ VYRIAUSYBIŲ PAREIGOS 4.1 Vadovaudamosi XI-2/3 ir XI-2/7 taisyklių nuostatomis, Susitariančiosios Vyriausybės nustato apsaugos lygius ir teikia nurodymus, kaip apsisaugoti nuo pavojų saugumui keliančių incidentų. Aukštesni apsaugos lygiai rodo didesnę pavojų saugumui keliančio incidento tikimybę. Nustatant tinkamą apsaugos lygį, reikia atsižvelgti į šiuos veiksnius: 1. į informacijos apie grėsmę patikimumą; 2. į informacijos apie grėsmę pagrįstumą; 3. į informacijos apie grėsmę konkretumą ar grėsmės neišvengiamumą ir 4. į galimus tokio pavojų saugumui keliančio incidento padarinius. 4.2 Nustatydamos 3 apsaugos lygį, Susitariančiosios Vyriausybės prireikus pateikia atitinkamų nurodymų ir teikia su apsauga susijusią informaciją laivams ir uosto įrenginiams (terminalams), kuriems ji gali turėti įtakos. 4.3 Susitariančiosios Vyriausybės pripažintai apsaugos organizacijai gali perduoti tam tikras su apsauga susijusias pareigas, numatytas XI-2 skyriuje ir šioje kodekso dalyje, išskyrus: 1. taikytino apsaugos lygio nustatymą; 2. uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimo ir tolesnių patvirtinto vertinimo pakeitimų tvirtinimą; 3. uosto įrenginių (terminalų), kurie turės paskirti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūną, įvardijimą; 4. uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano ir tolesnių patvirtinto plano pakeitimų tvirtinimą; 5. kontrolę ir atitikties priemonių taikymą vadovaujantis XI-2/9 taisykle ir 6. Apsaugos deklaracijos reikalavimų nustatymą. 4.4 Susitariančiosios Vyriausybės tiek, kiek, jų nuomone, reikalinga, tikrina savo patvirtintų laivų arba uosto įrenginių (terminalų) apsaugos planų ar šių planų pakeitimų arba laivų planų, kurie patvirtinti jų vardu, veiksmingumą. 5. APSAUGOS DEKLARACIJA 5.1 Susitariančiosios Vyriausybės, įvertinusios riziką, kurią laivo/uosto sąveika arba veikla „iš laivo į laivą“ kelia žmonėms, turtui arba aplinkai, nustato, kada reikia Apsaugos deklaracijos. 5.2 Laivas gali prašyti užpildyti Apsaugos deklaraciją, kai: 1. laivas dirba pagal aukštesnį apsaugos lygį negu uosto įrenginys (terminalas) ar kitas laivas, su kuriuo jis sąveikauja; 2. Susitariančiosios Vyriausybės yra sutarusios dėl Apsaugos deklaracijos, apimančios kai kuriuos tarptautinius reisus ar konkrečius tais reisais plaukiančius laivus; 3. buvo kilusi grėsmė saugumui arba įvyko pavojų saugumui keliantis incidentas, susijęs atitinkamai su laivu arba uosto įrenginiu (terminalu); 4. laivas yra uoste, kuris neprivalo turėti ir įgyvendinti patvirtinto uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano, arba 5. laivas atlieka krovos iš laivo į laivą darbus su kitu laivu, kuris neprivalo turėti ir įgyvendinti patvirtinto laivo apsaugos plano. 5.3 Prašymus užpildyti šiame skirsnyje numatytą Apsaugos deklaraciją priima atitinkamas uosto įrenginys (terminalas) ar laivas. 5.4 Apsaugos deklaraciją pildo: 1. laivo kapitonas arba laivo apsaugos pareigūnas laivo (laivų) vardu; ir, jei yra paskirtas, 2. uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas arba, jei Susitariančioji Vyriausybė nustato kitaip, bet kuri kita institucija, atsakinga už pakrantės apsaugą, uosto įrenginio (terminalo) vardu. 5.5 Apsaugos deklaracijoje išdėstomi apsaugos reikalavimai, kurie gali būti keliami uosto įrenginiui (terminalui) ir laivui (arba laivams), ir nurodoma atsakomybė už kiekvieną jų. 5.6 Susitariančiosios Vyriausybės, atsižvelgdamos į XI-2/9.2.3 taisyklės nuostatas, nustato minimalų laikotarpį, kurį jos teritorijoje esantys uosto įrenginiai (terminalai) turi saugoti Apsaugos deklaraciją. 5.7 Administracijos, atsižvelgdamos į XI-2/9.2.3 taisyklės nuostatas, nustato minimalų laikotarpį, kurį Apsaugos deklaraciją turi saugoti laivai, turintys teisę plaukioti su jų vėliava. 6. KOMPANIJOS PAREIGOS 6.1 Kompanija pasirūpina, kad laivo apsaugos plane būtų aiškus teiginys, pabrėžiantis kapitono įgaliojimus. Laivo apsaugos plane kompanija pareiškia, kad kapitonas turi didžiausius įgaliojimus ir atsakomybę priimti sprendimus dėl laivo saugumo ir apsaugos bei prireikus prašyti kompanijos arba kitos Susitariančiosios Vyriausybės pagalbos. 6.2 Kompanija pasirūpina, kad kompanijos apsaugos pareigūnas, kapitonas ir laivo apsaugos pareigūnas gautų būtiną paramą savo pareigoms ir funkcijoms atlikti vadovaujantis XI-2 skyriumi ir šia kodekso dalimi. 7. LAIVO APSAUGA 7.1 Reikalaujama, kad laivas dirbtų pagal Susitariančiųjų Vyriausybių nustatytą apsaugos lygį, kaip nurodyta toliau. 7.2 Kai nustatytas 1 apsaugos lygis, norint nustatyti pavojų saugumui keliančių incidentų prevencines priemones ir jų imtis, visuose laivuose, atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires, taikant atitinkamas priemones, atliekami šie veiksmai: 1. pasirūpinama, kad būtų atliekamos visos su laivo apsauga susijusios pareigos; 2. kontroliuojamas patekimas į laivą; 3. kontroliuojamas keleivių įlaipinimas ir jų įsinešami daiktai; 4. stebimos draudžiamosios zonos, kad į jas patektų tik įgalioti asmenys; 5. stebimos denio zonos ir aplink laivą esančios teritorijos; 6. prižiūrima, kaip tvarkomi kroviniai ir laivo atsargos; 7. pasirūpinama, kad visada veiktų apsaugą užtikrinančios ryšių priemonės. 7.3 Nustačius 2 apsaugos lygį, atliekant kiekvieną 7.2 skirsnyje išvardytą veiksmą imamasi papildomų apsaugos priemonių, nurodytų laivo apsaugos plane, atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires. 7.4 Nustačius 3 apsaugos lygį, atliekant kiekvieną 7.2 skirsnyje išvardytą veiksmą imamasi tolesnių specialiųjų apsaugos priemonių, nurodytų laivo apsaugos plane, atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires. 7.5 Kai Administracija nustato 2 arba 3 apsaugos lygį, laivas patvirtina, jog gavo nurodymus dėl apsaugos lygio pakeitimo. 7.6 Prieš įplaukdamas į uostą arba būdamas Susitariančiosios Vyriausybės, kuri nustatė 2 arba 3 apsaugos lygį, teritorijoje esančiame uoste, laivas patvirtina, jog gavo šį nurodymą, o uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnui patvirtina, kad pradėjo taikyti atitinkamas priemones ir procedūras, išsamiai išdėstytas laivo apsaugos plane, o kai yra nustatytas 3 apsaugos lygis, – apsaugos lygį nustačiusios Susitariančiosios Vyriausybės pateiktose instrukcijose. Laivas praneša apie visus nurodymų vykdymo sunkumus. Tokiais atvejais uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas ir laivo apsaugos pareigūnas palaiko ryšį ir koordinuoja reikiamus veiksmus. 7.7 Jei Administracija reikalauja, kad laivas nustatytų arba jame jau nustatytas aukštesnis apsaugos lygis negu uoste, į kurį jis ketina įplaukti arba kuriame jis jau yra, tada laivas nedelsdamas informuoja apie situaciją Susitariančiosios Vyriausybės, kurios teritorijoje yra uosto įrenginys (terminalas), kompetentingą instituciją ir uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūną. 7.7.1 Tokiais atvejais laivo apsaugos pareigūnas palaiko ryšį su uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnu ir prireikus koordinuoja atitinkamus veiksmus. 7.8 Administracija, reikalaudama, kad laivai, turintys teisę plaukioti su jos vėliava, nustatytų 2 arba 3 apsaugos lygį kitos Susitariančiosios Vyriausybės uoste, nedelsdama apie tai informuoja tą Susitariančiąją Vyriausybę. 7.9 Kai Susitariančiosios Vyriausybės nustato apsaugos lygius ir pasirūpina, kad informacija apie apsaugos lygį būtų perduota jų teritorinėse jūrose plaukiojantiems arba apie ketinimą įplaukti į jų teritorinius vandenis pareiškusiems laivams, šiems laivams rekomenduojama būti budriems ir nedelsiant perduoti savo administracijai bei visoms netoliese esančioms pakrančių valstybėms visą informaciją, kurią sužino ir kuri gali paveikti apsaugą jūroje toje vietovėje. 7.9.1 Informuodama šiuos laivus apie taikomą apsaugos lygį, Susitariančioji Vyriausybė, atsižvelgdama į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires, informuoja tuos laivus ir apie bet kurią apsaugos priemonę, kurios jie turėtų imtis, o prireikus – apie priemones, kurių Susitariančioji Vyriausybė ėmėsi siekdama apsisaugoti nuo grėsmės. 8. LAIVO APSAUGOS VERTINIMAS 8.1 Laivo apsaugos vertinimas – esminė ir neatsiejama laivo apsaugos plano rengimo ir atnaujinimo proceso dalis. 8.2 Kompanijos apsaugos pareigūnas užtikrina, kad laivo apsaugą vertintų asmenys, turintys tinkamų įgūdžių laivo apsaugai vertinti, vadovaudamiesi šiuo skirsniu ir atsižvelgdami į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires. 8.3 Vadovaujantis 9.2.1 skirsnio nuostatomis, konkretaus laivo apsaugos vertinimą gali atlikti pripažinta apsaugos organizacija. 8.4 Į laivo apsaugos vertinimą įeina apsaugos patikrinimas laive ir bent šie elementai: 1. turimų apsaugos priemonių, procedūrų ir operacijų nustatymas; 2. esminių laive atliekamų operacijų, kurias svarbu apsaugoti, nustatymas ir vertinimas; 3. galimų pavojų esminėms laive atliekamoms operacijoms ir jų tikimybės nustatymas, kad būtų galima numatyti apsaugą užtikrinančias priemones ir jų prioritetus, ir 4. trūkumų, įskaitant infrastruktūrą, politiką ir procedūras veikiančius žmogiškuosius veiksnius, nustatymas. 8.5 Laivo apsaugos vertinimo dokumentus rengia, persvarsto, patvirtina ir saugo kompanija. 9. LAIVO APSAUGOS PLANAS 9.1 Kiekviename laive turi būti saugomas Administracijos patvirtintas laivo apsaugos planas. Plane išdėstomos nuostatos dėl trijų apsaugos lygių, apibūdintų šioje kodekso dalyje. 9.1.1 Laivo apsaugos planą, skirtą konkrečiam laivui, vadovaujantis 9.2.1 skirsnio nuostatomis, gali parengti pripažinta apsaugos organizacija. 9.2 Laivų apsaugos planų ar anksčiau patvirtinto plano pakeitimų persvarstymą ir tvirtinimą Administracija gali patikėti pripažintoms apsaugos organizacijoms. 9.2.1 Šiais atvejais pripažinta apsaugos organizacija, atliekanti konkretaus laivo apsaugos plano ar jo pakeitimų persvarstymą ir jį tvirtinanti, neturi būti prisidėjusi prie laivo apsaugos vertinimo arba persvarstomo laivo apsaugos plano ar jo pakeitimų rengimo. 9.3 Pateikiant laivo apsaugos planą ar anksčiau patvirtinto plano pakeitimus, pateikiamas ir apsaugos vertinimas, kuriuo remiantis buvo parengtas planas arba pakeitimai. 9.4 Šis planas rengiamas atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktus nurodymus ir rašomas laivo darbine kalba arba kalbomis. Jei vartojama kalba ar kalbos nėra anglų, prancūzų ar ispanų, pridedamas vertimas į vieną iš šių kalbų. Plane turi būti išdėstyti bent šie dalykai: 1. priemonės, skirtos užkirsti kelią į laivą įnešti ginklus, pavojingas medžiagas ir prietaisus, kurie skirti naudoti prieš žmones, laivus arba uostus ir kuriuos įnešti į laivą nėra išduotas leidimas; 2. nurodytos draudžiamosios zonos ir priemonės užkirsti kelią be leidimo patekti į jas; 3. priemonės, skirtos užkirsti kelią patekti į laivą be leidimo; 4. procedūros, taikomos reaguojant į grėsmę saugumui arba apsaugos pažeidimus, įskaitant nuostatas dėl laivo arba laivo/uosto sąveikos esminių operacijų palaikymo; 5. procedūros, taikomos reaguojant į apsaugos instrukcijas, kurias Susitariančiosios Vyriausybės gali duoti, kai nustatytas 3 apsaugos lygis; 6. evakuacijos tvarka grėsmės saugumui ar apsaugos pažeidimų atveju; 7. laivo personalo, kuriam priskirtos apsaugos užtikrinimo funkcijos, ir kito laivo personalo pareigos, susijusios su apsaugos aspektais; 8. apsaugą užtikrinančios veiklos tikrinimo procedūros; 9. su planu susijusio mokymo, treniruočių ir pratybų tvarka; 10. sąveikos su uosto įrenginio (terminalo) apsaugą užtikrinančia veikla procedūros; 11. plano periodinio persvarstymo ir atnaujinimo tvarka; 12. pranešimų apie pavojų saugumui keliančius incidentus tvarka; 13 paskirto laivo apsaugos pareigūno duomenys; 14. paskirto kompanijos apsaugos pareigūno duomenys, įskaitant informaciją, kaip su juo susisiekti per visą parą; 15. procedūros laive esančios apsaugos įrangos tikrinimui, bandymui, kalibravimui ir priežiūrai užtikrinti; 16. laive esančios apsaugos įrangos bandymo arba kalibravimo dažnumas; 17. nurodytos vietos, kur įrengti laivo įspėjimo apie pavojų sistemos įjungimo punktai1; 18. procedūros, instrukcijos ir gairės, kaip naudotis laivo įspėjimo apie pavojų sistema, įskaitant jos bandymą, įjungimą, išjungimą, naują nustatymą, ir kaip sumažinti melagingų pavojaus signalų skaičių.1 9.4.1 Darbuotojai, kurie atlieka plane nurodytos apsaugą užtikrinančios veiklos vidaus auditą arba vertina plano įgyvendinimą, negali dalyvauti tikrinamoje veikloje, nebent tai būtų neįmanoma dėl kompanijos arba laivo dydžio ir pobūdžio. 9.5 Administracija nustato, kokie patvirtinto laivo apsaugos plano arba patvirtintame plane nurodytos apsaugos įrangos pakeitimai neturi būti daromi, jei atitinkamiems plano pakeitimams nepritaria Administracija. Visi šie pakeitimai turi būti ne mažiau veiksmingi už XI-2 skyriuje ir šioje kodekso dalyje nustatytas priemones. 9.5.1 Laivo apsaugos plano arba apsaugos įrangos pakeitimų, kuriems, pagal 9.5 skirsnį, konkrečiai pritarė Administracija, pobūdis fiksuojamas dokumentuose taip, kad būtų aišku, jog jie patvirtinti. Šis patvirtinimas laikomas laive ir pateikiamas kartu su Tarptautiniu laivo apsaugos liudijimu (arba Laikinuoju tarptautiniu laivo apsaugos liudijimu). Jei šie pakeitimai laikini, vėl įdiegus pradines patvirtintas priemones arba įrangą, šių dokumentų saugoti laive nebereikia. 9.6 Planas gali būti saugomas elektronine forma. Šiuo atveju jam apsaugoti turi būti numatytos procedūros, skirtos užkirsti kelią jį ištrinti, sunaikinti arba keisti be leidimo. 9.7 Planas turi būti saugomas, kad juo be leidimo nebūtų naudojamasi ar atskleidžiama jame esanti informacija. 9.8 Laivo apsaugos planų netikrina pareigūnai, kuriuos Susitariančioji Vyriausybė yra tinkamai įgaliojusi imtis kontrolės ir atitikties tikrinimo priemonių pagal XI-2/9 taisyklę, išskyrus 9.8.1 skirsnyje nurodytas aplinkybes. 9.8.1 Jei Susitariančiosios Vyriausybės tinkamai įgalioti pareigūnai turi rimtų priežasčių manyti, kad laivas neatitinka XI-2 skyriaus arba šio kodekso A dalies reikalavimų, o vienintelis būdas tai patikrinti arba ištaisyti neatitikimą yra laivo apsaugos plano atitinkamų reikalavimų persvarstymas, išimties tvarka leidžiama susipažinti su konkrečiomis su neatitikimu susijusiomis plano dalimis, bet tik gavus Susitariančiosios Vyriausybės arba konkretaus laivo kapitono sutikimą. Vis dėlto plano nuostatos, susijusios su šios kodekso dalies 9.4 skirsnio 2, 4, 5, 7, 15, 17 ir 18 punktais, yra laikomos konfidencialia informacija ir negali būti tikrinamos, jei konkrečios Susitariančiosios Vyriausybės nesusitaria kitaip. 10. PROTOKOLAI 10.1 Toliau išvardytos veiklos, nagrinėjamos laivo apsaugos plane, protokolai saugomi laive bent jau mažiausią Administracijos nurodytą laikotarpį atsižvelgiant į XI-2/9.2.3 taisyklės nuostatas: 1. mokymai, treniruotės ir pratybos; 2. grėsmė saugumui ir pavojų saugumui keliantys incidentai; 3. apsaugos pažeidimai; 4. apsaugos lygio pakeitimai; 5. pranešimai dėl paties laivo tiesioginės apsaugos, pavyzdžiui, konkreti grėsmė laivui arba uosto įrenginiui (terminalui), kuriame yra ar buvo laivas; 6. vidaus auditas ir apsaugą užtikrinančios veiklos persvarstymas; 7. periodinis laivo apsaugos vertinimo persvarstymas; 8. periodinis laivo apsaugos plano persvarstymas; 9. plano pakeitimų įgyvendinimas; 10. laive esančios apsaugos įrangos priežiūra, kalibravimas ir bandymas, įskaitant laivo įspėjimo apie pavojų sistemos bandymą. 10.2 Protokolai rašomi laivo darbine kalba arba kalbomis. Jei vartojama kalba ar kalbos nėra anglų, prancūzų arba ispanų, pridedamas vertimas į vieną iš šių kalbų. 10.3 Protokolai gali būti saugomi elektroninėse priemonėse. Šiuo atveju jiems apsaugoti turi būti numatytos procedūros, skirtos užkirsti kelią juos ištrinti, sunaikinti arba keisti be leidimo. 10.4 Protokolai turi būti saugomi, kad jais be leidimo nebūtų naudojamasi ar atskleidžiama juose esanti informacija. 11. KOMPANIJOS APSAUGOS PAREIGŪNAS 11.1 Kompanija skiria kompanijos apsaugos pareigūną. Asmuo, paskirtas kompanijos apsaugos pareigūnu, gali eiti vieno ar daugiau laivų kompanijos apsaugos pareigūno pareigas atsižvelgiant į tai, kiek ir kokius laivus eksploatuoja kompanija, su sąlyga, kad būtų aiškiai nurodyta, už kuriuos laivus šis asmuo yra atsakingas. Atsižvelgdama į eksploatuojamų laivų skaičių ir tipus, kompanija gali skirti keletą asmenų būti kompanijos apsaugos pareigūnais tuo atveju, kai bus aiškiai nurodyta, už kokius laivus kuris asmuo atsakingas. 11.2 Be kitų šioje kodekso dalyje nurodytų pareigų, į kompanijos apsaugos pareigūno pareigas ir funkcijas įeina šios ir ne tik šios: 1. informuoti apie grėsmės, galinčios kilti laivui, rimtumą naudojantis atitinkamais apsaugos vertinimais ir kita svarbia informacija; 2. užtikrinti, kad būtų atliekami laivo apsaugos vertinimai; 3. pasirūpinti, kad būtų parengtas, pateiktas tvirtinti, o vėliau įgyvendintas laivo apsaugos planas ir jo būtų laikomasi; 4. pasirūpinti, kad laivo apsaugos planas būtų atitinkamai koreguojamas, kad būtų ištaisyti trūkumai ir vykdomi atskiro laivo apsaugos reikalavimai; 5. rengti vidaus auditą ir apsaugą užtikrinančios veiklos persvarstymus; 6. organizuoti Administracijos arba pripažintos apsaugos organizacijos pradinius ir pakartotinius laivo patikrinimus; 7. užtikrinti, kad būtų nedelsiant reaguojama į pradinio audito, periodinių persvarstymų, apsaugos inspekcijų ir atitikties tikrinimų metu nustatytus trūkumus ir neatitikimus ir jie šalinami; 8. didinti informuotumą apie apsaugą ir budrumą; 9. užtikrinti pakankamą darbuotojų, atsakingų už laivo apsaugą, mokymą; 10. užtikrinti efektyvius laivo apsaugos pareigūno ir atitinkamų uosto įrenginių (terminalų) apsaugos pareigūnų ryšius ir bendradarbiavimą; 11. užtikrinti apsaugos reikalavimų ir saugos reikalavimų suderinamumą; 12. pasirūpinti, kad tais atvejais, kai naudojamasi vientipių laivų ar laivyno apsaugos planais, kiekvieno laivo plane būtų tiksliai atspindėta konkretaus laivo informacija, ir 13. užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos visos alternatyvios ar lygiavertės sąlygos, patvirtintos konkrečiam laivui arba laivų grupei, ir jų būtų laikomasi. 12. LAIVO APSAUGOS PAREIGŪNAS 12.1 Laivo apsaugos pareigūnas skiriamas kiekviename laive. 12.2 Be kitų šioje kodekso dalyje nurodytų pareigų, į laivo apsaugos pareigūno pareigas ir funkcijas įeina šios ir ne tik šios: 1. rengti periodinius laivo apsaugos patikrinimus norint užtikrinti, kad būtų imamasi reikiamų apsaugos priemonių; 2. laikytis laivo apsaugos plano, įskaitant visus plano pakeitimus, ir prižiūrėti jo įgyvendinimą; 3. su kitu laivo personalu ir atitinkamais uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnais koordinuoti krovinio ir laivo atsargų tvarkymo apsaugos aspektus; 4. siūlyti laivo apsaugos plano pakeitimus; 5. pranešti kompanijos apsaugos pareigūnui apie visus trūkumus ir neatitikimus, nustatytus vidaus audito, periodinių persvarstymų, apsaugos inspekcijų ir atitikties tikrinimų metu ir imtis koreguojamųjų veiksmų; 6. didinti informuotumą apie apsaugą ir budrumą laive; 7. užtikrinti, kad laivo personalui būtų surengti pakankami reikiami mokymai; 8. pranešti apie visus pavojų saugumui keliančius incidentus; 9. su kompanijos apsaugos pareigūnu ir atitinkamu uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnu koordinuoti laivo apsaugos plano įgyvendinimą; 10. užtikrinti, kad esanti apsaugos įranga būtų tinkamai eksploatuojama, bandoma, kalibruojama ir prižiūrima. 13. MOKYMAI, TRENIRUOTĖS IR PRATYBOS LAIVO APSAUGOS KLAUSIMAIS 13.1 Kompanijos apsaugos pareigūnas ir atitinkamas krante esantis personalas turi turėti žinių ir būti apmokyti, atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires. 13.2 Laivo apsaugos pareigūnas turi turėti žinių ir būti apmokytas, atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires. 13.3 Laivo personalas, turintis konkrečių su apsauga susijusių pareigų ir funkcijų, turi suprasti savo atsakomybę už laivo apsaugą, kaip apibūdinta laivo apsaugos plane, ir turi turėti pakankamai žinių bei gebėjimų atlikti jiems skirtas pareigas atsižvelgdami į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires. 13.4 Norint užtikrinti efektyvų laivo apsaugos plano įgyvendinimą, treniruotės rengiamos reikiamais intervalais atsižvelgiant į laivo tipą, laivo personalo pasikeitimus, uostus, į kuriuos bus plaukiama, ir kitas svarbias aplinkybes atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires. 13.5 Kompanijos apsaugos pareigūnas užtikrina efektyvų laivų apsaugos planų koordinavimą ir įgyvendinimą dalyvaudamas reikiamais intervalais rengiamose pratybose atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires. 14. UOSTO ĮRENGINIO (TERMINALO) APSAUGA 14.1 Reikalaujama, kad uosto įrenginys (terminalas) veiktų pagal Susitariančiosios Vyriausybės, kurios teritorijoje jis yra, nustatytus apsaugos lygius. Apsaugą užtikrinančios priemonės ir procedūros uosto įrenginyje (terminale) taikomos taip, kad kuo mažiau trukdytų arba gaišintų keleivius, laivą, laivo personalą ir lankytojus, prekes ir paslaugas. 14.2 Nustačius 1 apsaugos lygį, atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires, norint nustatyti pavojų saugumui keliančių incidentų prevencines priemones ir jų imtis, visuose uostų įrenginiuose (terminaluose) atliekami šie veiksmai: 1. užtikrinama, kad būtų atliekamos visos su uosto įrenginio (terminalo) apsauga susijusios pareigos; 2. kontroliuojamas patekimas į uosto įrenginį (terminalą); 3. stebimas uosto įrenginys (terminalas), įskaitant inkaro nuleidimo ar švartavimosi zoną (zonas); 4. stebimos draudžiamosios zonos, kad į jas patektų tik įgalioti asmenys; 5. prižiūrima, kaip tvarkomi kroviniai; 6. prižiūrima, kaip tvarkomos laivo atsargos, ir 7. pasirūpinama, kad apsaugą užtikrinančios ryšių priemonės visada būtų parengtos. 14.3 Nustačius 2 apsaugos lygį, atliekant kiekvieną 14.2 skirsnyje išvardytą veiksmą, imamasi papildomų apsaugos priemonių, nurodytų uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane, atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires. 14.4 Nustačius 3 apsaugos lygį, atliekant kiekvieną 14.2 skirsnyje išvardytą veiksmą, imamasi tolesnių specialiųjų apsaugos priemonių, nurodytų uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane, atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires. 14.4.1 Be to, nustačius 3 apsaugos lygį, yra reikalaujama, kad uostų įrenginiai (terminalai) atsižvelgtų ir vykdytų visas Susitariančiosios Vyriausybės, kurios teritorijoje yra uosto įrenginys (terminalas), pateiktas apsaugos instrukcijas. 14.5 Kai uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnui pranešama, kad laivui kyla sunkumų laikantis XI-2 skyriaus arba šios dalies reikalavimų arba taikant reikiamas priemones ir procedūras, išsamiai išdėstytas laivo apsaugos plane, o kai yra nustatytas 3 apsaugos lygis, – laikantis instrukcijų, teikiamų Susitariančiosios Vyriausybės, kurios teritorijoje yra uosto įrenginys (terminalas), uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas ir laivo apsaugos pareigūnas palaiko ryšį ir koordinuoja reikiamus veiksmus. 14.6 Kai uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas informuojamas, kad laivo apsaugos lygis yra aukštesnis negu uosto įrenginio (terminalo) apsaugos lygis, jis praneša apie tai kompetentingai institucijai ir palaiko ryšį su laivo apsaugos pareigūnu bei prireikus koordinuoja reikiamus veiksmus. 15. UOSTO ĮRENGINIO (TERMINALO) APSAUGOS VERTINIMAS 15.1 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimas – esminė ir neatsiejama uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano rengimo ir atnaujinimo proceso dalis. 15.2 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimą atlieka Susitariančioji Vyriausybė, kurios teritorijoje yra uosto įrenginys (terminalas). Susitariančioji Vyriausybė gali įgalioti pripažintą apsaugos organizaciją atlikti konkretaus jos teritorijoje esančio uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimą. 15.2.1 Kai uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimą atlieka pripažinta apsaugos organizacija, Susitariančioji Vyriausybė, kurios teritorijoje yra uosto įrenginys (terminalas), persvarsto apsaugos vertinimą ir patvirtina, kad jis atitinka šio skirsnio reikalavimus. 15.3 Vertinimą atliekantys asmenys turi turėti reikiamų įgūdžių uosto įrenginio (terminalo) apsaugai vertinti vadovaujantis šiuo skirsniu ir atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires. 15.4. Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimas periodiškai persvarstomas ir atnaujinamas, atsižvelgiant į kintančią grėsmę ir (arba) nedidelius uosto įrenginio (terminalo) pakeitimus bei visada persvarstomas ir atnaujinamas, kai įdiegiami dideli uosto įrenginio (terminalo) pakeitimai. 15.5 Į uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimą įeina bent šie elementai: 1. svarbaus turto ir infrastruktūros, kurią svarbu saugoti, įvardijimas ir vertinimas; 2. galimos grėsmės turtui bei infrastruktūrai ir grėsmės tikimybės nustatymas norint numatyti apsaugos priemones ir nustatyti jų prioritetus; 3. atsakomųjų priemonių ir procedūrinių pakeitimų bei jų veiksmingumo mažinant pažeidžiamumą įvardijimas, parinkimas ir prioritetų nustatymas, ir 4. infrastruktūros, politikos ir procedūrų trūkumų, įskaitant žmogiškuosius veiksnius, įvardijimas. 15.6 Susitariančioji Vyriausybė gali leisti, kad uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimas apimtų daugiau kaip vieną uosto įrenginį (terminalą), jei šių uosto įrenginių (terminalų) operatorius, vieta, veikla, įranga ir struktūra yra panašūs. Tai leidusios visos Susitariančiosios Vyriausybės išsamiai informuoja Organizaciją apie šį susitarimą. 15.7 Baigus uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimą, parengiama ataskaita, susidedanti iš glausto paaiškinimo, kaip buvo atliekamas vertinimas, kiekvieno vertinimo metu aptikto trūkumo ir atsakomųjų priemonių, kurias būtų galima taikyti kiekvienam trūkumui pašalinti, aprašymo. Ataskaita saugoma, kad ja be leidimo nebūtų naudojamasi ir atskleidžiama joje esanti informacija. 16. UOSTO ĮRENGINIO (TERMINALO) APSAUGOS PLANAS 16.1 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas, remiantis uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimu, rengiamas dėl kiekvieno uosto įrenginio (terminalo), kuris yra tinkamas laivo/uosto sąveikai. Plane numatomi trys apsaugos lygiai, apibūdinti šioje kodekso dalyje. 16.1.1 Vadovaujantis 16.2 skirsnio nuostatomis, uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą dėl konkretaus uosto įrenginio (terminalo) gali parengti pripažinta apsaugos organizacija. 16.2 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą tvirtina Susitariančioji Vyriausybė, kurios teritorijoje yra uosto įrenginys (terminalas). 16.3 Šis planas rengiamas uosto įrenginio (terminalo) darbine kalba atsižvelgiant į šio kodekso B dalyje pateiktas gaires. Plane turi būti išdėstyti bent šie dalykai: 1. priemonės, skirtos užkirsti kelią į uosto įrenginį (terminalą) arba laivą įnešti ginklus, pavojingas medžiagas ir prietaisus, kurie skirti naudoti prieš žmones, laivus arba uostus ir kuriuos gabenti nėra išduotas leidimas; 2. priemonės, skirtos užkirsti kelią be leidimo patekti į uosto įrenginį (terminalą), į prie uosto įrenginio (terminalo) prisišvartavusius laivus ir į uosto draudžiamąsias zonas; 3. procedūros, taikomos reaguojant į grėsmę saugumui arba apsaugos pažeidimus, įskaitant nuostatas dėl uosto įrenginio (terminalo) arba laivo/uosto sąveikos esminių operacijų palaikymo; 4. procedūros, taikomos reaguojant į apsaugos instrukcijas, kurias gali pateikti Susitariančioji Vyriausybė, kurios teritorijoje yra uosto įrenginys (terminalas); 5. evakuacijos tvarka grėsmės saugumui ar apsaugos pažeidimų atveju; 6. uosto įrenginio (terminalo) personalo, kuriam priskirtos apsaugos užtikrinimo funkcijos, ir kito uosto įrenginio (terminalo) personalo pareigos, susijusios su apsaugos aspektais; 7. sąveikos su laivo apsaugą užtikrinančia veikla procedūros; 8. plano periodiniai persvarstymai ir atnaujinimo procedūros; 9. pranešimų apie pavojų saugumui keliančius incidentus tvarka; 10. paskirtas uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas, įskaitant informaciją, kaip su juo susisiekti per visą parą; 11. priemonės plane esančios informacijos apsaugai užtikrinti; 12. priemonės, skirtos veiksmingai krovinio ir krovinio tvarkymo įrangos uosto įrenginyje (terminale) apsaugai užtikrinti; 13. uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano audito procedūros; 14. reagavimo procedūros suveikus uosto įrenginyje (terminale) esančio laivo apsaugos signalizacijos sistemai ir 15. procedūros, skirtos supaprastinti sąlygas laivo personalui išlipti į krantą arba keisti personalą bei lankytojams, įskaitant jūrininkų rūpybos ir darbo organizacijų atstovus, patekti į laivą. 16.4 Darbuotojai, kurie atlieka plane nurodytos apsaugą užtikrinančios veiklos vidaus auditą arba vertina plano įgyvendinimą, negali dalyvauti tikrinamoje veikloje, nebent tai būtų neįmanoma dėl uosto įrenginio (terminalo) dydžio ir ypatumų. 16.5 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas gali būti sujungtas su uosto apsaugos planu arba kitu uosto avariniu planu ar planais arba būti jų dalis. 16.6 Susitariančioji Vyriausybė, kurios teritorijoje yra uosto įrenginys (terminalas), nustato, kokie uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano pakeitimai neturi būti daromi, jei ji nepritaria atitinkamiems pakeitimams. 16.7 Planas gali būti saugomas elektroninėse priemonėse. Šiuo atveju jam apsaugoti turi būti numatytos procedūros, skirtos užkirsti kelią jį ištrinti, sunaikinti arba keisti be leidimo. 16.8 Planas turi būti saugomas, kad juo be leidimo nebūtų naudojamasi ar atskleidžiama jame esanti informacija. 16.9 Susitariančiosios Vyriausybės gali leisti, kad uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas apimtų daugiau kaip vieną uosto įrenginį (terminalą), jei šių uosto įrenginių (terminalų) operatorius, vieta, veikla, įranga ir struktūra yra panašūs. Tai leidusios visos Susitariančiosios Vyriausybės išsamiai informuoja Organizaciją apie šį susitarimą. 17. UOSTO ĮRENGINIO (TERMINALO) APSAUGOS PAREIGŪNAS 17.1 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas skiriamas kiekviename uosto įrenginyje (terminale). Vienas asmuo gali būti paskirtas vieno ar daugiau uosto įrenginių (terminalų) apsaugos pareigūnu. 17.2 Be kitų šioje kodekso dalyje nurodytų pareigų, į uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūno pareigas ir funkcijas įeina šios ir ne tik šios: 1. atlikti uosto įrenginio (terminalo) pradinį išsamų apsaugos patikrinimą, atsižvelgiant į atitinkamą uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimą; 2. užtikrinti, kad būtų parengtas ir tvarkomas uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas; 3. įgyvendinti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą ir jo laikytis; 4. rengti periodinius uosto įrenginio (terminalo) apsaugos patikrinimus, kad būtų užtikrintas reikiamų apsaugos priemonių taikymo tęstinumas; 5. rekomenduoti ir prireikus į uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą įtraukti pakeitimus, kad būtų ištaisyti trūkumai, ir atnaujinti planą, kad būtų atsižvelgta į uosto įrenginio (terminalo) atitinkamus pakeitimus; 6. didinti uosto įrenginio (terminalo) personalo informuotumą apie apsaugą ir budrumą; 7. užtikrinti, kad personalui, atsakingam už uosto įrenginio (terminalo) apsaugą, būtų surengti reikiami mokymai; 8. atsiskaityti reikiamoms institucijoms ir tvarkyti protokolus apie įvykius, keliančius pavojų uosto įrenginio (terminalo) saugumui; 9. su atitinkama kompanija ir laivo apsaugos pareigūnu (pareigūnais) koordinuoti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano įgyvendinimą; 10. prireikus koordinuoti veiklą su apsaugos tarnybomis, 11. užtikrinti, kad darbuotojai, atsakingi už uosto įrenginio (terminalo) apsaugą, atitiktų standartus; 12. užtikrinti, kad būtų tinkamai eksploatuojama, bandoma, kalibruojama ir prižiūrima esama apsaugos įranga; 13. padėti laivo apsaugos pareigūnams, jiems paprašius, tikrinti asmenų, norinčių įlipti į laivą, asmens tapatybę. 17.3 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnui teikiama reikalinga parama atliekant pareigas ir funkcijas, kurios jam priskiriamos XI-2 skyriuje ir šioje kodekso dalyje. 18. MOKYMAI, TRENIRUOTĖS IR PRATYBOS UOSTO ĮRENGINIO (TERMINALO) APSAUGOS KLAUSIMAIS 18.1 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas ir atitinkamas uosto įrenginio (terminalo) apsaugos personalas turi turėti žinių ir būti apmokyti, vadovaujantis šio kodekso B dalyje pateiktomis gairėmis. 18.2 Uosto įrenginio (terminalo) darbuotojai, turintys konkrečių su apsauga susijusių pareigų, turi suprasti savo atsakomybę už uosto įrenginio (terminalo) apsaugą, kaip apibūdinta uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane, ir turi turėti pakankamai žinių bei gebėjimų atlikti jiems skirtas pareigas vadovaudamiesi šio kodekso B dalyje pateiktomis gairėmis. 18.3 Norint užtikrinti efektyvų uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano įgyvendinimą, treniruotės rengiamos reikiamais intervalais atsižvelgiant į uosto įrenginio (terminalo) veiklos rūšis, uosto įrenginio (terminalo) darbuotojų pasikeitimus, uosto įrenginio (terminalo) aptarnaujamų laivų tipą ir kitas svarbias aplinkybes vadovaujantis šio kodekso B dalyje pateiktomis gairėmis. 18.4 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas užtikrina efektyvų uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano koordinavimą ir įgyvendinimą dalyvaudamas reikiamais intervalais rengiamose pratybose, vadovaudamasis šio kodekso B dalyje pateiktomis gairėmis. 19. LAIVŲ TIKRINIMAS IR SERTIFIKAVIMAS 19.1 Tikrinimas 19.1.1 Turi būti atlikti kiekvieno laivo, kuriam taikoma ši kodekso dalis, toliau nurodyti patikrinimai: 1. pradinis patikrinimas – atliekamas prieš pradedant laivą eksploatuoti arba prieš pirmą kartą išduodant liudijimą, kurio reikalaujama pagal 19.2 skirsnį. Šis patikrinimas apima išsamų jo apsaugos sistemos ir visos susijusios apsaugos įrangos, kurią reglamentuoja XI-2 skyrius, ši kodekso dalis ir patvirtintas laivo apsaugos planą, tikrinimas. Šiuo patikrinimu įsitikinama, ar laivo apsaugos sistema ir visa susijusi apsaugos įranga atitinka visus taikomus XI-2 skyriaus ir šios kodekso dalies reikalavimus, yra patenkinamos būklės ir tinkama, kad laivas galėtų būti eksploatuojamas pagal paskirtį; 2. pakartotinis patikrinimas – atliekamas Administracijos nustatytais intervalais. Šie neturi būti ilgesni kaip penkeri metai, išskyrus atvejus, kai taikomas 19.3 skirsnis. Šiuo patikrinimu įsitikinama, ar laivo apsaugos sistema ir visa susijusi apsaugos įranga atitinka visus taikomus XI-2 skyriaus ir šios kodekso dalies reikalavimus, yra patenkinamos būklės ir tinkama, kad laivas galėtų būti eksploatuojamas pagal paskirtį; 3. bent vienas tarpinis patikrinimas. Jei atliekamas tik vienas tarpinis patikrinimas, jis turi būti atliekamas tarp antrosios ir trečiosios liudijimo išdavimo sukakties, kaip apibrėžta I/2(

1. n)taisyklėje. Šio tarpinio patikrinimo metu inspektuojama laivo apsaugos sistema ir visa susijusi apsaugos įranga norint įsitikinti, ar ji ir toliau yra tinkama, kad laivas galėtų būti eksploatuojamas pagal paskirtį. Liudijime daromas įrašas apie šį tarpinį patikrinimą; 4. visi papildomi patikrinimai – juos gali skirti Administracija. 19.1.2 Laivo patikrinimus atlieka Administracijos pareigūnai. Tačiau Administracija gali pavesti atlikti patikrinimus pripažintai apsaugos organizacijai, nurodytai XI-2/1 taisyklėje. 19.1.3 Kiekvienu atveju Administracija visokeriopai garantuoja patikrinimo išbaigtumą bei efektyvumą ir įsipareigoja užtikrinti būtinas sąlygas šiai prievolei įvykdyti. 19.1.4 Po patikrinimo yra laikoma, kad laivo apsaugos sistema ir visa susijusi apsaugos įranga atitinka XI-2/4.2 ir XI-2/6 taisyklių, šios kodekso dalies ir patvirtinto laivo apsaugos plano nuostatas. Atlikus bet kurį 19.1.1 skirsnyje nurodytą patikrinimą, jokie apsaugos sistemos, susijusios apsaugos įrangos arba patvirtinto laivo apsaugos plano pakeitimai negali būti diegiami be Administracijos leidimo. 19.2 Liudijimo išdavimas arba jo galiojimo patvirtinimas 19.2.1 Atlikus pradinį arba pakartotinį patikrinimą vadovaujantis 19.1 skirsnio nuostatomis, išduodamas Tarptautinis laivo apsaugos liudijimas. 19.2.2 Šį liudijimą išduoda arba tvirtina Administracija arba Administracijos vardu veikianti pripažinta apsaugos organizacija. 19.2.3 Administracijos prašymu kita Susitariančioji Vyriausybė gali nurodyti patikrinti laivą ir, įsitikinusi, kad laikomasi 19.1.1 skirsnio nuostatų, išduoda arba leidžia išduoti laivui Tarptautinį laivo apsaugos liudijimą ir prireikus, vadovaudamasi šiuo kodeksu, patvirtina arba suteikia leidimą patvirtinti tą liudijimą laive. 19.2.3.1 Liudijimo kopija ir patikrinimo ataskaitos kopija kuo greičiau perduodamos prašančiajai Administracijai. 198.2.3.2 Taip išduotame liudijime įrašomas teiginys, kad jis išduotas Administracijos prašymu, turi tokią pačią galią ir yra pripažįstamas taip pat kaip vadovaujantis 19.2.2 skirsniu išduotas liudijimas. 19.2.4 Tarptautinis laivo apsaugos liudijimas išrašomas tokia forma, kuri atitinka šio kodekso priedėlyje pateiktą pavyzdį. Jei vartojama ne anglų, prancūzų ar ispanų kalba, prie teksto pateikiamas ir vertimas į vieną iš šių kalbų. 19.3 Liudijimo galiojimo terminai ir sąlygos 19.3.1 Tarptautinis laivo apsaugos liudijimas išduodamas Administracijos nurodytam laikotarpiui, kuris neturi būti ilgesnis negu penkeri metai. 19.3.2 Kai pakartotinis patikrinimas atliekamas likus trims mėnesiams iki turimo liudijimo galiojimo laikotarpio pabaigos, naujas liudijimas įsigalioja pakartotinio patikrinimo atlikimo dieną ir galioja ne ilgiau kaip penkerius metus nuo turimo liudijimo galiojimo pabaigos dienos. 19.3.2.1 Kai pakartotinis patikrinimas atliekamas pasibaigus turimo liudijimo galiojimo laikotarpiui, naujas liudijimas įsigalioja pakartotinio patikrinimo atlikimo dieną ir galioja ne ilgiau kaip penkerius metus nuo turėto liudijimo galiojimo pabaigos dienos. 19.3.2.2 Kai pakartotinis patikrinimas atliekamas likus daugiau kaip trims mėnesiams iki turimo liudijimo galiojimo laikotarpio pabaigos, naujas liudijimas įsigalioja pakartotinio patikrinimo atlikimo dieną ne ilgiau kaip penkerius metus nuo pakartotinio patikrinimo atlikimo dienos. 19.3.3 Jei liudijimas išduodamas trumpesniam negu penkerių metų laikotarpiui, Administracija gali pratęsti liudijimo galiojimą po galiojimo laikotarpio pabaigos ilgiausiam 19.3.1 skirsnyje nurodytam laikotarpiui tuo atveju, jei tinkamai atliekami 19.1.1. skirsnyje nurodyti patikrinimai, kuriuos reikia atlikti išduodant liudijimą penkerių metų laikotarpiui. 19.3.4 Jei yra atliktas pakartotinis patikrinimas, o naujas liudijimas negali būti išduotas ir perduotas į laivą iki turimo liudijimo galiojimo laikotarpio pabaigos, Administracija arba Administracijos vardu veikianti pripažinta apsaugos organizacija gali patvirtinti turimą liudijimą ir toks liudijimas turi būti laikomas galiojančiu dar vieną laikotarpį, kuris neturi būti ilgesnis negu penki mėnesiai nuo galiojimo laikotarpio pabaigos. 19.3.5 Jei tuo metu, kai baigiasi liudijimo galiojimo laikas, laivas yra ne uoste, kuriame turi būti tikrinamas, Administracija gali pratęsti liudijimo galiojimo laikotarpį, bet jis pratęsiamas tik tam, kad laivas galėtų baigti reisą uoste, kuriame jis tikrinamas, ir tik tada, kai tai yra tinkama ir pagrįsta. Joks liudijimas negali būti pratęsiamas ilgesniam negu trijų mėnesių laikotarpiui, o laivas, kurio liudijimo galiojimas pratęstas, atvykęs į uostą, kuriame bus tikrinamas, neturi teisės dėl šio pratęsimo išvykti iš to uosto negavęs naujo liudijimo. Atlikus pakartotinį patikrinimą, naujas liudijimas galioja ne ilgiau kaip penkerius metus nuo turėto liudijimo galiojimo laikotarpio pabaigos dienos, kuri buvo nurodyta prieš pratęsiant liudijimo galiojimą. 19.3.6 Liudijimą, išduotą trumpais reisais plaukiojančiam laivui ir nepratęstą pagal šio skirsnio pirmesnes nuostatas, Administracija gali pratęsti lengvatiniam laikotarpiui, kuris turi baigtis ne vėliau kaip praėjus mėnesiui nuo liudijime nurodytos galiojimo laikotarpio pabaigos dienos. Atlikus pakartotinį patikrinimą, naujas liudijimas galioja ne ilgiau kaip penkerius metus nuo turėto liudijimo galiojimo laikotarpio pabaigos dienos, kuri buvo nurodyta prieš pratęsiant liudijimo galiojimą. 19.3.7 Jei nepasibaigus 19.1.1 skirsnyje nurodytam laikotarpiui atliekamas tarpinis patikrinimas, tada: 1. liudijime nurodyta galiojimo laikotarpio pabaiga keičiama tvirtinant kitą datą, ne vėlesnę kaip treji metai nuo tarpinio patikrinimo atlikimo dienos; 2. galiojimo laikotarpio pabaigos data gali nesikeisti tuo atveju, kai vienas ar daugiau papildomų patikrinimų atliekami neviršijant maksimalių intervalų tarp patikrinimų, nustatytų 19.1.1 skirsnyje. 19.3.8 Pagal 19.2 skirsnį išduotas liudijimas nustoja galioti bet kuriuo iš šių atvejų: 1. jei 19.1.1 skirsnyje nurodytais laikotarpiais neatliekami reikiami patikrinimai; 2. jei liudijimas nepatvirtinamas vadovaujantis 19.1.1.3 ir 19.3.7.2 skirsniais, kai jie taikomi; 3. kai kompanija prisiima atsakomybę eksploatuoti laivą, kurio ši kompanija anksčiau neeksploatavo, ir 4. kai laivas perduodamas plaukioti su kitos valstybės vėliava. 19.3.9 Tuo atveju, kai: 1. laivas perduodamas plaukioti su kitos Susitariančiosios Vyriausybės vėliava, Susitariančioji Vyriausybė, su kurios vėliava laivas turėjo teisę plaukioti, priimančiajai Administracijai kuo greičiau perduoda Tarptautinio laivo apsaugos liudijimo, kurį laivas turėjo iki perdavimo, kopijas ir visą su juo susijusią informaciją bei turimų patikrinimų ataskaitų kopijas, arba 2. kompanija prisiima atsakomybę eksploatuoti laivą, kurio ši kompanija anksčiau neeksploatavo, ankstesnė kompanija kuo greičiau perduoda priimančiajai kompanijai visos informacijos, susijusios su Tarptautiniu laivo apsaugos liudijimu, kopijas arba sudaro sąlygas 19.4.2 skirsnyje aprašytiems patikrinimams atlikti. 19.4 Laikinas sertifikavimas 19.4.1 19.2 skirsnyje nurodyti liudijimai išduodami tik tada, kai liudijimą išduodanti Administracija visiškai įsitikina, kad laivas atitinka 19.1 skirsnio reikalavimus. Tačiau nuo 2004 m. liepos 1 d. toliau nurodytomis aplinkybėmis: 1. liudijimo neturinčiam laivui, perduodant jį arba prieš pradedant laivą eksploatuoti, arba iš naujo pradedant jį eksploatuoti; 2. kai laivas, plaukiojantis su vienos Susitariančiosios Vyriausybės vėliava, perduodamas plaukioti su kitos Susitariančiosios Vyriausybės vėliava; 3. kai laivas perduodamas plaukioti su Susitariančiosios Vyriausybės vėliava iš valstybės, kuri nėra Susitariančioji Vyriausybė, arba 4. kai kompanija prisiima atsakomybę eksploatuoti laivą, kurio anksčiau neeksploatavo, kol nėra išduotas 19.2 skirsnyje nurodytas liudijimas, Administracija gali pasirūpinti, kad būtų išduotas Laikinasis tarptautinis laivo apsaugos liudijimas, kurio forma atitiktų šios kodekso dalies priedėlyje pateiktą pavyzdį. 19.4.2 Laikinasis tarptautinis laivo apsaugos liudijimas išduodamas tik tada, kai Administracija arba pripažinta apsaugos organizacija Administracijos vardu nustatė, kad: 1. atliktas laivo apsaugos patikrinimas, kurio reikalaujama šioje kodekso dalyje; 2. laive yra XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimus atitinkančio laivo apsaugos plano kopija, kad jis pateiktas persvarstyti ir tvirtinti ir kad jis vykdomas laive; 3. laive yra laivo įspėjimo apie pavojų sistema, atitinkanti XI-2/6 taisyklės reikalavimus, jei jos reikalaujama; 4. kompanijos apsaugos pareigūnas: 1. užtikrino: 1. laivo apsaugos plano persvarstymą, kad šis atitiktų šią kodekso dalį; 2. plano pateikimą tvirtinti, ir 3. plano vykdymą laive, ir 2. ėmėsi reikiamų organizacinių priemonių, įskaitant priemones, kurių reikia treniruotėms, pratyboms ir vidaus auditui rengti, kurios įtikino kompanijos apsaugos pareigūną, kad laivas per šešis mėnesius sėkmingai pereis reikiamą patikrinimą vadovaujantis 19.1.1.1 skirsniu; 5. buvo sudarytos sąlygos reikiamiems 19.1.1.1 skirsnyje numatytiems patikrinimams atlikti; 6. kapitonas, laivo apsaugos pareigūnas ir kitas laivo personalas, turintis su apsauga susijusių pareigų, yra supažindinti su jų pareigomis ir funkcijomis, nurodytomis šioje kodekso dalyje, bei atitinkamomis laive esančio laivo apsaugos plano nuostatomis, ir jiems ši informacija suteikta laivo personalo darbine kalba arba jiems suprantamomis kalbomis, ir 7. laivo apsaugos pareigūnas vykdo šios kodekso dalies reikalavimus. 19.4.3 Laikinąjį tarptautinį laivo apsaugos liudijimą gali išduoti Administracija arba pripažinta apsaugos organizacija, įgaliota veikti jos vardu. 19.4.4 Laikinasis tarptautinis laivo apsaugos liudijimas galioja šešis mėnesius arba tol, kol išduodamas liudijimas, kurio reikalaujama pagal 19.2 skirsnį, atsižvelgiant į tai, kas yra anksčiau, ir negali būti pratęstas. 19.4.5 Jokia Susitariančioji Vyriausybė negali nurodyti iš karto išduoti laivui dar vieną Laikinąjį tarptautinį laivo apsaugos liudijimą, jei, Administracijos arba pripažintos apsaugos organizacijos nuomone, vienas iš tikslų, kurio, prašydamas šio liudijimo, siekia laivas arba bendrovė, yra išvengti vykdyti visus XI-2 skyriaus ir šios kodekso dalies reikalavimus pasibaigus pradinio laikinojo liudijimo galiojimo laikotarpiui, kaip nurodyta 19.4.4 skirsnyje. 19.4.6 Siekdamos laikytis XI-2/9 taisyklės, Susitariančiosios Vyriausybės, prieš pripažindamos Laikinąjį tarptautinį laivo apsaugos liudijimą galiojančiu, gali įsitikinti, ar yra įvykdyti 19.4.2.4–19.4.2.6 skirsnių reikalavimai. ______________ A DALIES PRIEDĖLIS 1 PRIEDĖLIS Tarptautinio laivo apsaugos liudijimo forma TARPTAUTINIS LAIVO APSAUGOS LIUDIJIMAS (oficialusis antspaudas) (valstybė) Liudijimas Nr. Išduotas vadovaujantis TARPTAUTINIO LAIVŲ IR UOSTO ĮRENGINIŲ (TERMINALŲ) APSAUGOS KODEKSO (ISPS KODEKSAS) nuostatomis Pagal ____________________________________________________ Vyriausybės įgaliojimus (valstybės pavadinimas) išdavė ________________________________________________________________________ (įgalioti asmenys arba organizacija) Laivo pavadinimas Skiriamasis numeris arba raidės Registracijos uostas Laivo tipas Bendrasis tonažas ................................................................................. TJO numeris ................................................................................. Kompanijos pavadinimas ir adresas ................................................................................. PATVIRTINAME: kad laivo apsaugos sistema ir visa su ja susijusi apsaugos įranga buvo patikrinta vadovaujantis kodekso (ISPS Kodeksas) A dalies 19.1 skirsniu; kad patikrinimas parodė, jog laivo apsaugos sistema ir visa su ja susijusi apsaugos įranga yra visais požiūriais patenkinama ir kad laivas atitinka taikomus Konvencijos XI-2 skyriaus ir kodekso (ISPS kodeksas) A dalies reikalavimus; kad laivas turi patvirtintą Laivo apsaugos planą. Pradinis/pakartotinis patikrinimas, kuriuo remiantis išduotas šis liudijimas, ..................................... (data) Liudijimas galioja iki …………, jei patikrinimai atliekami vadovaujantis kodekso (ISPS kodeksas) A dalies 19.1.1 skirsniu. Išduotas ........................................................ (liudijimo išdavimo vieta) Išdavimo data ............................................... ...................................................... (liudijimą išdavusio įgalioto pareigūno parašas) (liudijimą išdavusios institucijos antspaudas arba spaudas) TARPINIO PATIKRINIMO PATVIRTINIMAS PATVIRTINAME, kad atlikus tarpinį patikrinimą, kurio reikalaujama pagal kodekso (ISPS kodeksas) A dalies 19.1.1 skirsnį, buvo nustatyta, jog laivas atitinka Konvencijos XI-2 skyriaus ir kodekso (ISPS kodeksas) A dalies atitinkamas nuostatas. Tarpinis patikrinimas Pasirašė .................................................. (įgalioto pareigūno parašas) Vieta ....................................................... Data ......................................................... (institucijos antspaudas arba spaudas) PAPILDOMŲ PATIKRINIMŲ PATVIRTINIMAS* Papildomas patikrinimas Pasirašė .................................................. (įgalioto pareigūno parašas) Vieta ....................................................... Data ......................................................... (institucijos antspaudas arba spaudas) Papildomas patikrinimas Pasirašė .................................................. (įgalioto pareigūno parašas) Vieta ....................................................... Data ......................................................... (institucijos antspaudas arba spaudas) Papildomas patikrinimas Pasirašė .................................................. (įgalioto pareigūno parašas) Vieta ....................................................... Data ......................................................... (institucijos antspaudas arba spaudas) PAPILDOMAS PATIKRINIMAS, ATLIEKAMAS VADOVAUJANTIS KODEKSO (ISPS KODEKSAS) A DALIES 19.3.7.2 SKIRSNIU PATVIRTINAME, kad atlikus papildomą patikrinimą, kurio reikalaujama pagal kodekso (ISPS kodeksas) A dalies 19.3.7.2 skirsnį, buvo nustatyta, jog laivas visiškai atitinka Konvencijos XI-2 skyriaus ir kodekso (ISPS kodeksas) A dalies atitinkamas nuostatas. Pasirašė .................................................. (įgalioto pareigūno parašas) Vieta ....................................................... Data ......................................................... (institucijos antspaudas arba spaudas) LIUDIJIMO GALIOJIMO PRATĘSIMO PATVIRTINIMAS, JEI LIUDIJIMAS GALIOJA TRUMPIAU NEGU 5 METUS, KAI TAIKOMAS KODEKSO (ISPS KODEKSAS) A DALIES 19.3.3 SKIRSNIS Laivas atitinka kodekso (ISPS kodeksas) A dalies atitinkamas nuostatas, todėl laikoma, kad liudijimas, vadovaujantis kodekso (ISPS kodeksas) A dalies 19.3.3. skirsniu, galioja iki ………… Pasirašė .................................................. (įgalioto pareigūno parašas) Vieta ....................................................... Data ......................................................... (institucijos antspaudas arba spaudas) PATVIRTINIMAS ATLIKUS PAKARTOTINĮ PATIKRINIMĄ, KAI TAIKOMAS KODEKSO (ISPS KODEKSAS) A DALIES 19.3.4 SKIRSNIS Laivas atitinka kodekso (ISPS kodeksas) A dalies atitinkamas nuostatas, todėl laikoma, kad liudijimas, vadovaujantis kodekso (ISPS kodeksas) A dalies 19.3.4 skirsniu, galioja iki ……………………… Pasirašė .................................................. (įgalioto pareigūno parašas) Vieta ....................................................... Data ......................................................... (institucijos antspaudas arba spaudas) PATVIRTINIMAS, KAD LIUDIJIMO GALIOJIMAS PRATĘSIAMAS LAIKOTARPIUI, IKI BUS PASIEKTAS TIKRINIMO UOSTAS TAIKANT KODEKSO (ISPS KODEKSAS) A DALIES 19.3.5 SKIRSNĮ, ARBA LENGVATINIAM LAIKOTARPIUI TAIKANT KODEKSO (ISPS KODEKSAS) A DALIES 19.3.6 SKIRSNĮ Vadovaujantis kodekso (ISPS kodeksas) A dalies 19.3.5 ar 19.3.6** skirsniais, laikoma, kad šis liudijimas galioja iki …………………………………………. Pasirašė .................................................. (įgalioto pareigūno parašas) Vieta ....................................................... Data ......................................................... (institucijos antspaudas arba spaudas) GALIOJIMO LAIKOTARPIO PABAIGOS DATOS PERKĖLIMO PATVIRTINIMAS, KAI TAIKOMAS KODEKSO (ISPS KODEKSAS) A DALIES 19.3.7.1 SKIRSNIS Vadovaujantis kodekso (ISPS Kodeksas) A dalies 19.3.7.1 skirsniu, naujoji galiojimo laikotarpio pabaigos data** yra ………………………………… Pasirašė ………………………………… (įgalioto pareigūno parašas) Vieta ……………………………………. Data …………………………………….. (institucijos antspaudas arba spaudas) ______________ 2 PRIEDĖLIS Laikinojo tarptautinio laivo apsaugos liudijimo forma LAIKINASIS TARPTAUTINIS LAIVO APSAUGOS LIUDIJIMAS (oficialusis antspaudas) (valstybė) Liudijimas Nr. Išduotas vadovaujantis TARPTAUTINIO LAIVŲ IR UOSTO ĮRENGINIŲ (TERMINALŲ) APSAUGOS KODEKSO (ISPS KODEKSAS) nuostatomis Pagal _____________________________________________________ Vyriausybės įgaliojimus (valstybės pavadinimas) išdavė ________________________________________________________________________ (įgalioti asmenys arba organizacija) Laivo pavadinimas Skiriamasis numeris arba raidės ...................................................................................... Registracijos uostas Laivo tipas Bendrasis tonažas ...................................................................................... TJO numeris Kompanijos pavadinimas ir adresas Ar tai pakartotinis laikinasis liudijimas? Taip / Ne* Jei taip, kada išduotas pradinis laikinasis liudijimas PATVIRTINAME, kad kodekso (ISPS kodeksas) A dalies 19.4.2 skirsnio reikalavimai įvykdyti. Šis liudijimas išduotas vadovaujantis kodekso (ISPS kodeksas) A dalies 19.4 skirsniu. Šis liudijimas galioja iki .............................................................................. Išduotas ....................................................................................................... (liudijimo išdavimo vieta) Išdavimo data .............................................. .............................................................. (liudijimą išdavusio įgalioto pareigūno parašas) (liudijimą išdavusios institucijos antspaudas arba spaudas) B DALIS 1974 M. TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS DĖL ŽMOGAUS GYVYBĖS APSAUGOS JŪROJE (SU AKEITIMAIS) PRIEDO XI-2 SKYRIAUS IR ŠIO KODEKSO A DALIES NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMO GAIRĖS 1. ĮŽANGA Bendrosios nuostatos 1.1 Šio kodekso preambulėje nurodoma, kad XI-2 skyriuje ir šio kodekso A dalyje yra išdėstyta nauja tarptautinė jūros apsaugos stiprinimo priemonių sistema, kuria vadovaudamiesi laivai ir uosto įrenginiai (terminalai) gali bendradarbiauti siekdami nustatyti veiksmus, keliančius pavojų saugumui jūrų transporto sektoriuje, ir užkirsti jiems kelią. 1.2 Šioje įžangoje glaustai dėstomi numatyti priemonių ir sąlygų, reikalingų, kad būtų įvykdytos XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies nuostatos ir jų būtų laikomasi, nustatymo bei įgyvendinimo procesai bei nurodomi pagrindiniai elementai, kuriems yra pateikiamos gairės. Gairės išdėstytos 2–19 punktuose. Čia taip pat įvardijami esminiai nagrinėtini aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti svarstant galimybę taikyti su laivais ir uosto įrenginiais (terminalais) susijusias gaires. 1.3 Nors skaitytojas domisi vien laivais, vis tiek primygtinai rekomenduojama šią kodekso dalį, o ypač su uosto įrenginiais (terminalais) susijusius skirsnius, skaityti kaip visumą. Tas pats siūloma ir tiems, kurie visų pirma domisi uosto įrenginiais (terminalais), jie taip pat turėtų perskaityti ir su laivais susijusius skirsnius. 1.4 Tolesniuose skyriuose pateiktos gairės daugiausia susijusios su laivo sauga, kai jis stovi uosto įrenginyje (terminale). Tačiau gali būti situacijų, kai laivas gali kelti grėsmę uosto įrenginiui (terminalui), pavyzdžiui, kai laivas stovi uosto įrenginyje (terminale), jis galėtų būti panaudotas kaip bazė išpuoliui surengti. Svarstant tinkamas apsaugos priemones, skirtas reaguoti į laivo keliamus pavojus, asmenys, atliekantys uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimą arba rengiantys uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą, turėtų apsvarstyti galimybę tinkamai pritaikyti tolesniuose skyriuose pateiktas gaires. 1.5 Skaitytojas informuojamas, kad niekas šioje kodekso dalyje neturėtų būti skaitoma arba aiškinamo kaip dalykai, prieštaraujantys XI-2 skyriaus arba šio kodekso A dalies nuostatoms, ir kad visada pirmiausia vadovaujamasi minėtomis nuostatomis ir jos panaikina visus nenumatytus neatitikimus, kurių galėjo netyčia atsirasti šioje kodekso dalyje. Šioje kodekso dalyje pateiktos gairės visada turėtų būti skaitomos ir aiškinamos bei taikomos taip, kad nebūtų nukrypstama nuo XI-2 skyriuje ir šio kodekso A dalyje nustatytų siekių, tikslų ir principų. Susitariančiųjų Vyriausybių pareigos 1.6 Vadovaujantis XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies nuostatomis, Susitariančiosios Vyriausybės turi įvairių pareigų, kurioms, be kitų, priskiriamos šios: – nustatyti taikomą apsaugos lygį, – tvirtinti laivo apsaugos planą ir reikiamus anksčiau patvirtinto plano pakeitimus, – tikrinti, ar laivai atitinka XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies nuostatas, ir išduoti laivams Tarptautinį laivo apsaugos liudijimą, – nustatyti, kurie jų teritorijoje esantys uosto įrenginiai (terminalai) turi paskirti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūną, kuris bus atsakingas už uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano rengimą, – užtikrinti, kad būtų atliktas ir patvirtintas uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimas ir visi tolesni anksčiau patvirtinto vertinimo pakeitimai, – tvirtinti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą ir visas vėlesnes anksčiau patvirtinto plano pakeitimus, – taikyti kontrolės ir atitikties vertinimo priemones, – išbandyti patvirtintus planus ir – teikti informaciją Tarptautinei jūrų organizacijai ir laivybos bei uostų bendrovėms. 1.7 Susitariančiosios Vyriausybės gali paskirti arba įsteigti paskirtąsias institucijas prie vyriausybės, kurios prisiimtų su uosto įrenginiais (terminalais) susijusias apsaugos užtikrinimo pareigas vadovaudamosi XI-2 skyriumi ir šio kodekso A dalimi, ir leisti pripažintoms apsaugos organizacijoms atlikti tam tikrą darbą uosto įrenginiuose (terminaluose), bet galutinį sprendimą dėl šio darbo priėmimo ir tvirtinimo turi priimti Susitariančioji Vyriausybė arba paskirtoji institucija. Administracijos kai kurias apsaugos užtikrinimo su laivais susijusias pareigas gali perduoti pripažintoms apsaugos organizacijoms. Pripažintai apsaugos organizacijai negalima perduoti šių pareigų ir darbų: – nustatyti taikomą apsaugos lygį, – nustatyti, kurie Susitariančiosios Vyriausybės teritorijoje esantys uosto įrenginiai (terminalai) turi paskirti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūną ir parengti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą, – tvirtinti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimą ir visus vėlesnius anksčiau patvirtinto vertinimo pakeitimus, – tvirtinti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą ir visus vėlesnius anksčiau patvirtinto plano pakeitimus, – taikyti kontrolės ir atitikties vertinimo priemones, ir – nustatyti Apsaugos deklaracijos reikalavimus. Apsaugos lygio nustatymas 1.8 Už apsaugos lygio, galiojančio kuriuo nors konkrečiu metu, nustatymą atsakingos Susitariančiosios Vyriausybės, ir jis gali būti taikomas laivams ir uosto įrenginiams (terminalams). Šio kodekso A dalyje apibūdinti trys tarptautiniu lygmeniu taikomi apsaugos lygiai, yra: – 1 apsaugos lygis – įprastas. Lygis, pagal kurį paprastai veikia laivai ir uosto įrenginiai (terminalai), – 2 apsaugos lygis – padidintas. Lygis, galiojantis tol, kol yra padidėjusi pavojų saugumui keliančio incidento rizika, ir – 3 apsaugos lygis – išimtinis. Lygis, nustatomas tuo laikotarpiu, kai pavojų saugumui keliantis incidentas yra tikėtinas arba neišvengiamas. Kompanija ir laivas 1.9 Bet kuri kompanija, eksploatuojanti laivus, kuriems taikomas XI-2 skyrius ir šio kodekso A dalis, turi skirti kompanijos apsaugos pareigūną ir kiekvienam savo laivui – po laivo apsaugos pareigūną. Šių pareigūnų pareigos, funkcijos ir mokymo reikalavimai bei treniruočių ir pratybų reikalavimai išdėstyti šio kodekso A dalyje. 1.10 Į kompanijos apsaugos pareigūno funkcijas, be kitų, įeina šios glaustai išdėstytos funkcijos: užtikrinti, kad būtų tinkamai atliktas laivo apsaugos vertinimas, kad būtų parengtas ir Administracijai arba jos vardu tvirtinti pateiktas laivo apsaugos planas, kuris vėliau perduodamas kiekvienam laivui, kuriam taikoma šio kodekso A dalis ir kuriame šis asmuo buvo paskirtas eiti kompanijos apsaugos pareigūno pareigas. 1.11 Laivo apsaugos plane turėtų būti išdėstytos eksploatacinės ir fizinės apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių turėtų imtis pats laivas siekdamas užtikrinti, kad jis visada dirbtų pagal 1 apsaugos lygį. Plane taip pat turėtų būti nurodytos papildomos ar intensyvesnės apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių gali imtis pats laivas siekdamas pereiti prie 2 apsaugos lygio ir pagal jį dirbti, kai jam duodami tokie nurodymai. Be to, plane turėtų būti išvardyti galimi parengiamieji veiksmai, kuriuos galėtų atlikti laivas siekdamas operatyviai reaguoti į instrukcijas, kurias, esant 3 apsaugos lygiui, laivui gali pateikti tarnybos, reaguojančios į pavojų saugumui keliantį incidentą ar jo grėsmę. 1.12 Laivai, kuriems taikomi XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimai, turi turėti Administracijos arba jos vardu patvirtintą laivo apsaugos planą ir būti eksploatuojami vadovaujantis šiuo planu. Kompanijos ir laivo apsaugos pareigūnas turi stebėti, ar planas tebėra aktualus ir veiksmingas, ir rengti vidaus auditą. Bet kurių patvirtinto plano elementų pakeitimai, kuriems Administracijos sprendimu yra reikalingas pritarimas, turi būti pateikti persvarstyti ir tvirtinti prieš įtraukiant juos į patvirtintą planą ir laivui juos įgyvendinant. 1.13 Laive turi būti Tarptautinis laivo apsaugos liudijimas, patvirtinantis, kad jis atitinka XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimus. Šio kodekso A dalyje yra išdėstytos nuostatos dėl tikrinimo ir tvirtinimo, ar laivas atitinka reikalavimus, kai atliekami pradinis, pakartotinis ir tarpinis patikrinimai. 1.14 Kai laivas yra Susitariančiosios Vyriausybės uoste arba plaukia į jį, Susitariančioji Vyriausybė turi teisę, vadovaudamasi XI-2/9 taisyklės nuostatomis, tam laivui taikyti įvairias kontrolės ir atitikties priemones. Laive atliekamų valstybės uosto kontrolės inspekcijų metu laivo apsaugos planas paprastai nėra nagrinėjamas, išskyrus atvejus, kai atsiranda ypatingų aplinkybių. Laivui taip pat gali būti taikomos papildomos kontrolės priemonės, jei kontrolės ir atitikties priemones taikanti Susitariančioji Vyriausybė turi priežasčių manyti, kad yra sumažėjęs laivo arba uosto įrenginių (terminalų) saugumas. 1.15 Taip pat reikalaujama, kad laive būtų informacija, kurią būtų galima pateikti Susitariančiosios Vyriausybės prašymu, įrodanti, kas atsakingas už laivo personalo samdymą ir sprendimų dėl įvairių laivo naudojimo aspektų priėmimą. Uosto įrenginys (terminalas) 1.16 Visos Susitariančiosios Vyriausybės turi pasirūpinti, kad visuose jų teritorijoje esančiuose uosto įrenginiuose (terminaluose), kurie aptarnauja tarptautiniais reisais plaukiojančius laivus, būtų atliekamas kiekvieno uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimas. Šį vertinimą gali atlikti Susitariančioji Vyriausybė, paskirtoji institucija arba pripažinta apsaugos organizacija. Atliktą uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimą turi tvirtinti Susitariančioji Vyriausybė arba atsakinga paskirtoji institucija. Šios tvirtinimo funkcijos negalima perduoti. Uosto įrenginių (terminalų) apsaugos vertinimus reikia periodiškai persvarstyti. 1.17 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimas iš esmės yra visų uosto įrenginio (terminalo) veiklos aspektų rizikos analizė, kuria siekiama apibrėžti, kuri jo dalis (dalys) yra labiau pažeidžiama (pažeidžiamos) ir (arba) gali tapti išpuolio taikiniu. Saugumo rizika yra išpuolio grėsmės bei taikinio pažeidžiamumo ir išpuolio padarinių santykis. Vertinimą turi sudaryti šie elementai: – turi būti apibūdinta numanoma grėsmė uosto įrangai ir infrastruktūrai, – nurodytos galimos silpnos vietos, ir – įvertinti incidentų padariniai. Baigus šią analizę, bus galima parengti bendrą rizikos vertinimą. Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimas padės nuspręsti, kurie uosto įrenginiai (terminalai) turi paskirti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūną ir parengti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą. 1.18 Uosto įrenginiai (terminalai), kurie turi atitikti XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimus, turi paskirti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūną. Šių pareigūnų pareigos, funkcijos ir mokymo reikalavimai bei treniruočių ir pratybų reikalavimai išdėstyti šio kodekso A dalyje. 1.19 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti išdėstytos eksploatacinės ir fizinės apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių turi imtis uosto įrenginys (terminalas) siekdamas užtikrinti, kad jis visada veiktų pagal 1 apsaugos lygį. Plane taip pat turėtų būti nurodytos papildomos arba intensyvesnės apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių gali imtis uosto įrenginys (terminalas) siekdamas pereiti prie 2 apsaugos lygio ir pagal jį veikti, kai duodami tokie nurodymai. Be to, plane turėtų būti išvardyti galimi parengiamieji veiksmai, kuriuos galėtų atlikti uosto įrenginys (terminalas) siekdamas operatyviai reaguoti į instrukcijas, kurias, esant 3 apsaugos lygiui, gali pateikti tarnybos, reaguojančios į pavojų saugumui keliantį incidentą ar jo grėsmę. 1.20 Uosto įrenginiai (terminalai), kurie turi laikytis XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimų, turi turėti Susitariančiosios Vyriausybės arba atitinkamos paskirtosios institucijos patvirtintą uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą ir pagal jį veikti. Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas turėtų įgyvendinti plano nuostatas ir stebėti, ar planas tebėra veiksmingas ir aktualus, įskaitant vidaus audito užsakymą plano taikymui patikrinti. Bet kurių patvirtinto plano elementų pakeitimai, kuriems Administracijos ar paskirtosios institucijos sprendimu reikalingas pritarimas, turi būti pateikti persvarstyti ir tvirtinti prieš įtraukiant juos į patvirtintą planą ir uosto įrenginiui (terminalui) juos įgyvendinant. Susitariančioji Vyriausybė arba atitinkama paskirtoji institucija gali patikrinti plano veiksmingumą. Turi būti periodiškai persvarstomas uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimas, skirtas uosto įrenginiui (terminalui), arba kuriuo vadovaujantis buvo rengiamas planas. Atlikus šiuos darbus, gali būti rengiami plano pakeitimai. Visi patvirtinto plano konkrečių elementų pakeitimai turi būti pateikti tvirtinti Susitariančiajai Vyriausybei arba atsakingai paskirtajai institucijai. 1.21 Laivuose, kurie naudojasi uosto įrenginiais (terminalais), gali būti rengiami valstybės uosto kontrolės patikrinimai bei taikomos papildomos kontrolės priemonės, išdėstytos XI-2/9 taisyklėje. Prieš laivui įplaukiant į uostą, atitinkamos valdžios institucijos gali paprašyti pateikti informaciją apie laivą, jo krovinį, keleivius ir laivo personalą. Tam tikromis aplinkybėmis gali būti draudžiama įplaukti į uostą. Informacija ir ryšiai 1.22 XI-2 skyriuje ir šio kodekso A dalyje reikalaujama, kad Susitariančiosios Vyriausybės teiktų reikiamą informaciją Tarptautinei jūrų organizacijai ir kad būtų teikiama informacija, padedanti Susitariančiosioms Vyriausybėms ir kompanijų bei laivų apsaugos pareigūnams ir (
2. ar)uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnams, atsakingiems už uosto įrenginį (terminalą), kuriame lankosi jų laivai, veiksmingai bendrauti. 2. APIBRĖŽIMAI 2.1 Jokių paaiškinimų dėl XI-2 skyriuje ar šio kodekso A dalyje pateiktų apibrėžimų nepateikiama. 2.2 Šioje kodekso dalyje: 1. „skirsnis“ reiškia kodekso A dalies skirsnį ir rašomas taip: „A/<skirsnio numeris> skirsnis“, 2. „punktas“ reiškia šios kodekso dalies punktą ir yra rašomas taip: „<punkto numeris> punktas“, ir 3. 14–18 punktuose vartojamas terminas „Susitariančioji Vyriausybė“ reiškia „Susitariančiąją Vyriausybę, kurios teritorijoje yra uosto įrenginys (terminalas)“, jis taip pat yra ir nuoroda ir į „paskirtąją instituciją“. 3. TAIKYMAS Bendrosios nuostatos 3.1 Į šioje kodekso dalyje pateikiamas gaires reikia atsižvelgti vykdant XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimus. 3.2 Vis dėlto reikėtų pripažinti, kad tai, kiek šių gairių taikoma laivams, priklausys nuo laivo tipo, jo krovinių ir (arba) keleivių, reisų pobūdžio ir laivo lankomų uosto įrenginių (terminalų) ypatumų. 3.3 Panašiai ir gairės dėl uosto įrenginių (terminalų) bus taikomos atsižvelgiant į uosto įrenginius (terminalus), laivų tipus, kurie naudojasi šiais uosto įrenginiais (terminalais), į jų krovinių ir (arba) keleivių kategorijas, taip pat į reisų, kurie baigiami šiame uosto įrenginyje (terminale), pobūdį. 3.4 XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies nuostatos nėra skirtos uosto įrenginiams (terminalams), skirtiems ir daugiausia naudojamiems kariniams tikslams. 4. SUSITARIANČIŲjų VYRIAUSYBIŲ PAREIGOS Vertinimų ir planų apsauga 4.1 Susitariančiosios Vyriausybės turi pasirūpinti, kad būtų numatytos reikiamos priemonės, padedančios išvengti slaptos medžiagos apie laivų apsaugos vertinimus, apie laivų apsaugos planus, apie uosto įrenginių (terminalų) apsaugos vertinimus ir apie uostų įrenginių (terminalų) apsaugos planus bei apie atskirus vertinimus ar planus neteisėto atskleidimo ir naudojimosi ja. Paskirtosios institucijos 4.2 Susitariančiosios Vyriausybės gali nurodyti prie Vyriausybės veikiančią paskirtąją instituciją XI-2 skyriuje arba šio kodekso A dalyje numatytoms apsaugos užtikrinimo pareigoms, susijusioms su uosto įrenginiais (terminalais), atlikti. Pripažintos apsaugos organizacijos 4.3 Susitariančiosios Vyriausybės gali įgalioti pripažintą apsaugos organizaciją (toliau – PAO) atlikti kai kurias su apsauga susijusias užduotis, įskaitant: 1. laivų apsaugos planų ar jų pakeitimų tvirtinimą Administracijos vardu; 2. tikrinimą Administracijos vardu, ar laivai atitinka XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimus, ir atitikties tvirtinimą; 3. uosto įrenginių (terminalų) apsaugos vertinimų, kurių reikalauja Susitariančioji Vyriausybė, atlikimą. 4.4 PAO taip pat gali konsultuoti kompanijas ar uosto įrenginius (terminalus) arba teikti jiems pagalbą apsaugos klausimais, įskaitant laivų apsaugos vertinimus, laivų apsaugos planus, uosto įrenginių (terminalų) apsaugos vertinimus ar uosto įrenginių (terminalų) apsaugos planus. Ji gali atlikti laivo apsaugos vertinimą ar parengti planą arba atlikti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimą ar parengti planą. Jei PAO atliko šiuos darbus, susijusius su laivo apsaugos vertinimu ar planu, tai PAO neturi būti suteikti įgaliojimai tvirtinti tą laivo apsaugos planą. 4.5 Suteikdamos įgaliojimus PAO, Susitariančiosios Vyriausybės turi atsižvelgti į šios organizacijos kompetenciją. PAO turi gebėti įrodyti, kad: 1. turi specialių žinių apie svarbius apsaugos aspektus; 2. turi reikiamų žinių apie laivų ir uostų operacijas, įskaitant žinias apie laivų projektavimą ir konstrukcijas, jei teiks su laivais susijusias paslaugas, ir uostų projektavimą ir konstrukcijas, jei teiks su uosto įrenginiais (terminalais) susijusias paslaugas; 3. geba vertinti tikėtiną saugos riziką, kuri gali atsirasti atliekant laivo ir uosto įrenginio (terminalo) operacijas, įskaitant laivo/uosto sąveiką, ir žino, kaip sumažinti šią riziką; 4. geba palaikyti ir stiprinti savo darbuotojų kompetenciją; 5. geba stebėti, ar nemažėja jų personalo patikimumas; 6. geba taikyti reikiamas priemones, kad nebūtų be leidimo atskleidžiama slapta informacija ir ja nebūtų naudojamasi; 7. išmano XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimus ir susijusius nacionalinės ir tarptautinės teisės aktus bei apsaugos reikalavimus; 8. turi žinių apie dabartinius pavojus saugumui ir jų tendencijas; 9. žino, kaip atpažinti ir rasti ginklus, pavojingas medžiagas ir prietaisus; 10. žino, kaip objektyviai atpažinti asmenų, galinčių kelti grėsmę saugumui, požymius ir elgseną; 11. išmano apsaugą užtikrinančių priemonių įveikimo būdus; ir 12. išmano apsaugos ir stebėjimo įrangą bei sistemas ir jų veikimo ribas. Perduodamos konkrečias pareigas, PAO, Susitariančiosios Vyriausybės, įskaitant Administracijas, turi įsitikinti, kad PAO turi gebėjimų, reikalingų užduočiai atlikti. 4.6 Pripažintoji organizacija, apibūdinta I/6 taisyklėje ir atitinkanti XI-1/1 reikalavimus, gali būti paskirta PAO su sąlyga, kad ji turi reikiamų su apsauga susijusių specialių žinių, išvardytų 4.5 punkte. 4.7 Uosto direkcija arba uosto įrenginio (terminalo) operatorius gali būti paskirtas PAO su sąlyga, kad jie turi reikiamų su apsauga susijusių specialių žinių, išvardytų 4.5 punkte. Apsaugos lygio nustatymas 4.8 Nustatydamos apsaugos lygį, Susitariančiosios Vyriausybės turi atsižvelgti į bendro pobūdžio ir specifinę informaciją apie grėsmę. Susitariančiosios Vyriausybės turi nustatyti vieną iš trijų laivams ar uosto įrenginiams (terminalams) taikomų apsaugos lygių: – 1 apsaugos lygis – įprastas. Lygis, pagal kurį paprastai veikia laivai ir uosto įrenginiai (terminalai), – 2 apsaugos lygis – padidintas. Lygis, galiojantis tol, kol yra padidėjusi pavojų saugumui keliančio incidento rizika, ir – 3 apsaugos lygis – išimtinis. Lygis, nustatomas tuo laikotarpiu, kai pavojų saugumui keliantis incidentas yra tikėtinas arba neišvengiamas. 4.9 3 apsaugos lygio nustatymas turi būti išimtinė priemonė, taikoma tik tada, kai yra patikimos informacijos apie tai, kad pavojų saugumui keliantis incidentas yra tikėtinas arba neišvengiamas. 3 apsaugos lygis turi būti nustatytas tik tam laikotarpiui, kai yra nustatyta grėsmė saugumui arba kol trunka faktinis pavojų saugumui keliantis incidentas. Apsaugos lygiai gali būti keičiami iš 1 apsaugos lygio į 2 apsaugos lygį ir į 3 apsaugos lygį, bet gali būti ir taip, kad apsaugos lygis keičiamas tiesiai iš 1 apsaugos lygio į 3 apsaugos lygį. 4.10 Pagrindinė atsakomybė už laivo saugumą ir apsaugą visada tenka laivo kapitonui. Net tada, kai yra nustatytas 3 apsaugos lygis, kapitonas gali paprašyti paaiškinti arba pakeisti instrukcijas, kurias pateikia į pavojų saugumui keliantį incidentą ar jo grėsmę reaguojančios tarnybos, jei yra priežasčių manyti, kad kurio nors nurodymo vykdymas gali sukelti pavojų laivo saugai. 4.11 Kompanijos apsaugos pareigūnas (KAP) arba laivo apsaugos pareigūnas (LAP) turi kuo greičiau užmegzti ryšį su uosto įrenginio (terminalo), į kurį ketina plaukti laivas, apsaugos pareigūnu (UĮAP), kad būtų nustatytas tam laivui uosto įrenginyje (terminale) taikomas apsaugos lygis. Užmezgęs ryšį su laivu, UĮAP turi informuoti laivą apie visus uosto įrenginio (terminalo) apsaugos lygio pasikeitimus ir laivui suteikti visą reikiamą informaciją apie apsaugą. 4.12 Nors gali būti tokių aplinkybių, kai atskiras laivas dirba pagal aukštesnį apsaugos lygį negu uosto įrenginys (terminalas), kuriame jis lankosi, laivui jokiomis aplinkybėmis negali būti nustatytas žemesnis apsaugos lygis negu uosto įrenginiui (terminalui), į kurį jis atplaukia. Jei laivo apsaugos lygis aukštesnis negu uosto įrenginio (terminalo), kuriuo jis ketina naudotis, KAP ir LAP turi nedelsdama apie tai informuoti UĮAP. UĮAP turi įvertinti konkrečią situaciją konsultuodamasis su KAP bei LAP ir su laivu susitarti dėl reikiamų apsaugos priemonių, tarp kurių gali būti Apsaugos deklaracijos pildymas ir pasirašymas. 4.13 Susitariančiosios Vyriausybės turi apsvarstyti, kaip reikėtų greitai išplatinti informaciją apie apsaugos lygių pakeitimus. Administracijos galbūt norės pasinaudoti NAVTEX pranešimais arba įspėjimais jūrininkams kaip būdu pranešti apie šiuos apsaugos lygių pakeitimus laivui ir KAP bei LAP. Jos gali apsvarstyti ir kitus tokios pačios arba didesnės spartos ir masto pranešimų perdavimo būdus. Susitariančiosios Vyriausybės turi nustatyti UĮAP informavimo apie apsaugos lygių pakeitimus būdus. Susitariančiosios Vyriausybės turi kaupti ir saugoti kontaktinę informaciją ir įrašyti ją į asmenų, kuriuos reikia informuoti apie apsaugos lygių pakeitimus, sąrašą. Nors apsaugos lygio nebūtina laikyti labai slapta informacija, jį grindžianti informacija apie grėsmę gali būti labai slapta. Susitariančiosios Vyriausybės turi rūpestingai apsvarstyti LAP, KAP ir UĮAP perduodamos informacijos rūšis ir išsamumą bei jos perdavimo būdą. Ryšių centrai ir informacija apie uosto įrenginių (terminalų) apsaugos planus 4.14 Jei uosto įrenginys (terminalas) turi uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą, apie tai reikia pranešti Organizacijai ir šią informaciją taip pat reikia pateikti KAP ir LAP. Jokios kitos informacijos apie uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą, išskyrus tai, kad jis yra parengtas, skelbti nereikia. Susitariančiosios Vyriausybės turi apsvarstyti galimybę steigti centrinius arba regioninius ryšių centrus arba numatyti kitus būdus teikti naujausią informaciją tose vietose, kur yra parengti uosto įrenginių (terminalų) apsaugos planai, drauge su atitinkamų UĮAP kontaktine informacija. Reikia paskelbti, kad šie ryšių centrai yra įsteigti. Jie taip pat galėtų teikti informaciją apie pripažintas apsaugos organizacijas, paskirtas veikti Susitariančiosios Vyriausybės vardu, drauge su išsamia informacija apie konkrečią atsakomybę ir šioms pripažintoms apsaugos organizacijoms perduotų įgaliojimų sąlygas. 4.15 Jei uostas neturi uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano (ir neturi UĮAP), centrinis arba regioninis ryšių centras turi sugebėti rasti krante tinkamos kvalifikacijos asmenį, kuris galėtų pasirūpinti, kad prireikus tol, kol uoste stovi atplaukęs laivas, būtų įdiegtos reikiamos apsaugą užtikrinančios priemonės. 4.16 Susitariančiosios Vyriausybės taip pat turi pateikti Vyriausybės pareigūnų, kuriems LAP, KAP ir UĮAP gali pranešti apie nerimą dėl saugos keliančius dalykus, kontaktinę informaciją. Šie Vyriausybės pareigūnai, prieš imdamiesi reikiamų veiksmų, turi įvertinti šiuos pranešimus. Šie nurodyti nerimą keliantys dalykai gali turėti įtakos apsaugos priemonėms, kurios priklauso kitos Susitariančiosios Vyriausybės jurisdikcijai. Tokiu atveju Susitariančiosios Vyriausybės atsakingi asmenys turi apsvarstyti galimybę susisiekti su savo kolegomis iš kitos Susitariančiosios Vyriausybės ir aptarti, ar reikia imtis ištaisomųjų veiksmų. Šiuo tikslu Vyriausybės pareigūnų kontaktinė informacija turi būti perduota Tarptautinei jūrų organizacijai. 4.17 Susitariančiosios Vyriausybės 4.14–4.16 punktuose nurodytą informaciją taip pat turi pateikti kitoms Susitariančiosioms Vyriausybėms šių prašymu. Asmens tapatybės dokumentai 4.18 Susitariančiosios Vyriausybės yra raginamos Vyriausybės pareigūnams, kurie, atlikdami savo oficialias pareigas, turi teisę patekti į laivus arba uosto įrenginius (terminalus), išduoti tinkamus asmens tapatybės dokumentus ir numatyti procedūras, skirtas šių dokumentų tikrumui patikrinti. Stacionarios ir plaukiojančios platformos ir vietiniai mobilieji atviros jūros gręžimo įrenginiai 4.19 Susitariančiosios Vyriausybės turi apsvarstyti galimybę nustatyti reikiamas apsaugos priemones, skirtas stacionarioms ir plaukiojančioms platformoms ir vietiniams mobiliesiems atviros jūros gręžimo įrenginiams, kad jie galėtų dirbti su laivais, kurie turi atitikti XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies nuostatas2. Laivai, kurie neprivalo laikytis šio kodekso A dalies reikalavimų 4.20 Susitariančiosios Vyriausybės turi apsvarstyti galimybę įdiegti reikiamas apsaugos priemones, skirtas laivų, kuriems netaikomas XI-2 skyrius ir šio kodekso A dalis, saugai padidinti ir užtikrinti, kad visos šiems laivams taikomos apsaugos nuostatos leistų jų sąveiką su laivais, kuriems šio kodekso A dalies nuostatos yra taikomos. Grėsmė laivams ir kiti incidentai jūroje 4.21 Susitariančiosios Vyriausybės turi pateikti bendrųjų rekomendacijų dėl priemonių, laikomų tinkamomis norint sumažinti su jų valstybės vėliava plaukiojančių laivų saugumui kylančią grėsmę jūroje. Jos turi pateikti konkrečių nurodymų, kokių veiksmų imtis vadovaujantis 1–3 apsaugos lygiais, jei: 1. laivui esant jūroje, pvz., dėl geografinės vietovės, kurioje jis plaukioja, arba dėl paties laivo ypatumų, yra keičiamas jam taikomas apsaugos lygis, ir 2. laivui esant jūroje, įvyksta su juo susijęs pavojų saugumui keliantis incidentas arba kyla jo grėsmė. Susitariančiosios Vyriausybės turi nustatyti, kokie būdai ir procedūros geriausiai tinka šiems tikslams. Gresiant išpuoliui, laivas turi stengtis užmegzti tiesioginį ryšį su tarnybomis, kurios vėliavos valstybėje yra atsakingos už reagavimą į pavojų saugumui keliančius incidentus. 4.22 Susitariančiosios Vyriausybės taip pat turi įsteigti ryšių centrą, kuris apsaugos klausimais konsultuotų visus laivus: 1. turinčius teisę plaukioti su jų valstybės vėliava arba 2. plaukiojančius jų teritorinėje jūroje, arba pranešusius apie ketinimą įplaukti į jų teritorinius vandenis. 4.23 Susitariančiosios Vyriausybės turėtų patarti laivams, plaukiojantiems jų teritorinėje jūroje arba pranešusiems apie ketinimą įplaukti į jų teritorinę jūrą, ir galėtų pateikti šias rekomendacijas: 1. pakeisti arba atidėti numatomą plaukimą; 2. plaukti konkrečiu kursu arba plaukti į nurodytą vietą; 3. dėl darbuotojų arba įrangos, kuriuos būtų galima nusiųsti į laivą; 4. koordinuoti plaukimą, atvykimą į uostą ir išvykimą iš jo, leisti patruliuojančiam laivui ar skraidymo aparatui (orlaiviui ar sraigtasparniui) lydėti laivą. Susitariančiosios Vyriausybės jų teritorinėje jūroje plaukiojantiems arba apie ketinimą įplaukti į jų teritorinę jūrą pranešusiems laivams turi priminti apie visas savo paskelbtas laikinas draudžiamąsias zonas. 4.24 Susitariančiosios Vyriausybės laivams, plaukiojantiems jų teritorinėje jūroje arba pranešusiems apie ketinimą įplaukti į jų teritorinę jūrą, turi rekomenduoti operatyviai įdiegti visas Susitariančiosios Vyriausybės siūlomas apsaugos priemones, skirtas laivui arba kitiems netoliese esantiems laivams apsaugoti. 4.25 Susitariančiosios Vyriausybės parengtuose planuose, skirtuose 4.22 punkte nurodytiems tikslams pasiekti, turi būti pateikta informacija apie atitinkamą prie Susitariančiosios Vyriausybės, įskaitant Administraciją, visą parą veikiantį ryšių centrą. Šiuose planuose taip pat turi būti pateikta informacija apie aplinkybes, kurioms susiklosčius, Administracijos nuomone, reikia kreiptis pagalbos į netoliese esančias pakrantės valstybes, ir apie UĮAP ir LAP ryšių palaikymo tvarką. Alternatyvūs susitarimai dėl apsaugos 4.26 Spręsdamos, kaip įgyvendinti XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies nuostatas, Susitariančiosios Vyriausybės gali sudaryti vieną ar daugiau susitarimų su viena ar keliomis Susitariančiosiomis Vyriausybėmis. Susitarimas turi būti taikomas trumpiems nustatytais maršrutais atliekamiems reisams tarp uostų įrenginių (terminalų), esančių susitarimo šalių teritorijoje. Sudarydamos susitarimą ir jį sudariusios Susitariančiosios Vyriausybės turi konsultuotis su kitomis Susitariančiosiomis Vyriausybėmis ir Administracijomis, kurias domina šio susitarimo padariniai. Su valstybės, kuri nėra susitarimo šalis, vėliava plaukiojantiems laivams turi būti leidžiama plaukioti tik nustatytais susitarime numatytais maršrutais, jei jų Administracija sutinka, kad laivas turi laikytis susitarimo nuostatų, ir reikalauja, kad laivas jų laikytųsi. Dėl šio susitarimo jokiomis aplinkybėmis neturi nukentėti kitų laivų ir uostų įrenginių (terminalų), kuriems jis netaikomas, apsauga ir ypač jokie laivai, kuriems taikomas šis susitarimas, negali atlikti krovos iš laivo į laivą darbų su laivais, kuriems jis netaikomas. Susitarimas turi reglamentuoti bet kokią darbinę laivų, kuriems jis taikomas, sąveiką. Kiekvieno susitarimo vykdymas turi būti nuolat prižiūrimas, taip pat prireikus jie turi būti keičiami ir bet kuriuo atveju persvarstomi kas 5 metai. Lygiaverčiai susitarimai, taikomi uosto įrenginiams (terminalams) 4.27 Kai kuriuose konkrečiuose uosto įrenginiuose (terminaluose), kuriuose atliekama nedaug operacijų arba šios operacijos yra ribotos, bet kuriuose laivų eismas nėra visiškai nereguliarus, gali prireikti užtikrinti, kad jie laikytųsi apsaugos priemonių, kurios yra lygiavertės toms, kurios nustatytos XI-2 skyriuje ir šio kodekso A dalyje. Tai ypač pasakytina apie terminalus, kurie, pavyzdžiui, yra sujungti su gamyklomis, arba prieplaukų rajonus, kuriuose dažnai neatliekamos operacijos. Įgulos komplektavimas 4.28 Nustatydama minimalius saugaus laivo įgulos komplektavimo reikalavimus, Administracija turi atsižvelgti3 į tai, kad V/144 taisyklėje išdėstytos nuostatos dėl minimalaus saugaus įgulos komplektavimo susijusios tik su saugia laivyba. Administracija taip pat turi atsižvelgti į visą papildomą darbo krūvį, kurio gali atsirasti įgyvendinant laivo apsaugos planą, ir užtikrinti, kad laivo įgula būtų pakankamai ir efektyviai sukomplektuota. Tai darydama Administracija turi patikrinti, ar laivai galės laikytis poilsio režimo ir taikyti nuovargiui įveikti kitas priemones, kurios numatytos nacionalinės teisės aktuose ir taikomos atliekant visas įvairiam personalui priskirtas pareigas laive. Kontrolės ir atitikties priemonės5 Bendrosios nuostatos 4.29 XI-2/9 taisyklėje apibūdinamos, vadovaujantis XI-2 skyriumi, laivams taikomos kontrolės ir atitikties priemonės. Ji padalyta į tris atskirus skyrius: jau uoste stovinčių laivų kontrolė; laivų, ketinančių įplaukti į kitos Susitariančiosios Vyriausybės uostą, kontrolė ir papildomos abiem situacijoms taikomos nuostatos. 4.30 XI-2/9.1. taisyklėje, reglamentuojančioje uoste stovinčių laivų kontrolę, įdiegiama sistema laivams kontroliuoti, kai jie stovi užsienio valstybės uoste, suteikianti teisę nustatyta tvarka įgaliotiems Susitariančiosios Vyriausybės pareigūnams (nustatyta tvarka įgalioti pareigūnai) įlipti į laivą patikrinti, ar tinkamai sutvarkyti reikiami liudijimai. Tada, jei yra aiškių priežasčių manyti, kad laivas neatitinka reikalavimų, galima imtis kitų kontrolės priemonių, pavyzdžiui, atlikti papildomus patikrinimus arba sulaikyti laivą. Tai yra numatyta dabartinėse kontrolės sistemose6. XI-2/9.1. taisyklė grindžiama šiomis sistemomis ir leidžia taikyti papildomas priemones (įskaitant laivo išsiuntimą iš uosto kaip kontrolės priemonę), kai nustatyta tvarka įgalioti pareigūnai turi aiškių priežasčių manyti, kad laivas neatitinka XI-2 skyriaus arba šio kodekso A dalies reikalavimų. XI-2/9.3. taisyklėje apibūdinti saugikliai, skatinantys teisingą ir proporcingą šių papildomų priemonių taikymą. 4.31 XI-2/9.2. taisyklė nustato kontrolės priemones, skirtas užtikrinti, kad laivai, ketinantys įplaukti į kitos Susitariančiosios Vyriausybės uostą, atitiktų reikalavimus, ir joje pateikiama visiškai kitokia XI-2 skyriuje numatytos kontrolės samprata, taikoma tik apsaugai. Vadovaujantis šia taisykle, priemonės gali būti taikomos tol, kol laivas įplaukia į uostą, kad būtų geriau užtikrinta jo apsauga. Lygiai taip pat kaip XI-2/9.1. taisyklėje, ši papildomos kontrolės sistema grindžiama samprata, kad turi būti aiškių priežasčių manyti, kad laivas neatitinka XI-2 skyriaus arba šio kodekso A dalies reikalavimų, ir joje numatyti reikšmingi saugikliai, išdėstyti XI-2/9.2.2. ir XI-2/9.2.5. taisyklėse bei XI-2/9.3. taisyklėje. 4.32 Aiškios priežastys manyti, kad laivas neatitinka reikalavimų, reiškia įrodymus ar patikimą informaciją, kad laivas neatitinka XI-2 skyriaus arba šio kodekso A dalies reikalavimų atsižvelgiant į šioje kodekso dalyje pateiktas gaires. Tokių įrodymų ar patikimos informacijos nustatyta tvarka įgaliotas pareigūnas gali gauti vadovaudamasis savo profesiniu vertinimu, tikrindamas laivo Tarptautinį laivo apsaugos liudijimą arba Laikinąjį tarptautinį laivo apsaugos liudijimą, išduotus vadovaujantis šio kodekso A dalimi („Sertifikavimas“), arba iš kitų šaltinių. Net jei laive yra galiojantis liudijimas, nustatyta tvarka įgaliotas pareigūnas, vadovaudamasis savo profesiniu vertinimu, vis tiek gali turėti aiškių priežasčių manyti, kad laivas neatitinka reikalavimų. 4.33 Galimų aiškių priežasčių pagal XI-2/9.1. ir XI-2/9.2. taisykles atitinkami pavyzdžiai: 1. peržiūrėjus liudijimą gauti įrodymai, kad jis negalioja arba baigėsi jo galiojimo laikas; 2. įrodymai arba patikima informacija, kad apsaugos įranga, dokumentai ar susitarimai, kurių reikalaujama pagal XI-2 skyrių ir šio kodekso A dalį, turi rimtų trūkumų; 3. gautas pranešimas arba skundas, kuriame, remiantis nustatyta tvarka įgalioto pareigūno profesiniu vertinimu, yra patikimos informacijos, aiškiai įrodančios, kad laivas neatitinka XI-2 skyriaus arba šio kodekso A dalies reikalavimų; 4. nustatyta tvarka įgalioto pareigūno gauti įrodymai arba pastebėjimai, grindžiami jo profesiniu vertinimu, kad laivo kapitonas arba personalas nėra susipažinę su esminėmis apsaugą laive užtikrinančiomis procedūromis arba negali rengti su laivo apsauga susijusių treniruočių arba kad šios procedūros ar treniruotės nėra surengtos; 5. nustatyta tvarka įgalioto pareigūno gauti įrodymai arba pastebėjimai, grindžiami jo profesiniu vertinimu, kad vadovaujantysis laivo personalas negali užmegzti tinkamų ryšių su visu kitu vadovaujančiuoju laivo personalu, atsakingu už apsaugą laive; 6. įrodymai arba patikima informacija, kad į laivą iš uosto įrenginio (terminalo) arba iš kito laivo buvo įlaipinti asmenys arba pakrautos atsargos ar prekės, kai uosto įrenginys (terminalas) arba kitas laivas pažeidžia XI-2 skyriaus arba šio kodekso A dalies reikalavimus, o minėtasis laivas neužpildė Apsaugos deklaracijos, nesiėmė reikiamų specialiųjų ar papildomų apsaugos priemonių arba nesilaikė reikiamų laivo apsaugos užtikrinimo procedūrų; 7. įrodymai arba patikima informacija, kad į laivą iš uosto įrenginio (terminalo) arba iš kitur (pvz., iš kito laivo arba sraigtasparnio) buvo įlaipinti asmenys arba pakrautos atsargos ar prekės, o nei uosto įrenginys (terminalas), nei kitas objektas neprivalo laikytis XI-2 skyriaus arba šio kodekso A dalies reikalavimų, ir laivas nesiėmė reikiamų specialiųjų arba papildomų apsaugos priemonių arba nesilaikė reikiamų apsaugą užtikrinančių procedūrų, ir 8. jei laivas turi pakartotinai išduotą Laikinąjį tarptautinį laivo apsaugos liudijimą, apibūdintą A/19.4. skirsnyje, ir jei, remiantis nustatyta tvarka įgalioto pareigūno profesiniu vertinimu, vienas iš tikslų, kurio siekia laivas arba kompanija prašydami išduoti šį liudijimą, yra vengti laikytis visų XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimų pasibaigus pirmojo laikinojo liudijimo, apibūdinto A/19.4.4 skirsnyje, galiojimo laikotarpiui. 4.34 XI-2/9 taisyklės poveikis tarptautinės teisės normoms yra itin svarbus ir ši taisyklė turi būti įgyvendinama atsižvelgiant į XI-2/2.4. taisyklę, kadangi gali susiklostyti tokios situacijos, kai bus imamasi priemonių, nepatenkančių į XI-2 skyriaus reglamentuojamą sritį, arba kai reikės atsižvelgti į šių nuostatų paveiktų laivų teises, kurių nereglamentuoja XI-2 skyrius. Todėl XI-2/9 taisyklė nedraudžia Susitariančiosioms Vyriausybėms imtis priemonių, kurios yra grindžiamos arba atitinka tarptautinės teisės normas, kad būtų užtikrinta žmonių, laivų, uosto įrenginių (terminalų) ir kito turto saugumas ir apsauga tais atvejais, kai manoma, kad laivas, nors ir atitinka XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimus, vis tiek kelia grėsmę saugumui. 4.35 Pradėjusi taikyti kontrolės priemones laivui, Susitariančioji Vyriausybė turi nedelsdama susisiekti su Administracija ir pateikti jai pakankamai informacijos, kad Administracija galėtų palaikyti visus reikiamus ryšius su Susitariančiąja Vyriausybe. Laivų kontrolė uoste 4.36 Kai neatitikimą lemia įrangos sudedamosios dalies defektas arba dokumentacijos trūkumai, dėl kurių laivas yra sulaikomas, ir neatitikimo negalima ištaisyti patikrinimo uoste, Susitariančioji Vyriausybė gali leisti laivui plaukti į kitą uostą su sąlyga, kad bus laikomasi visų sąlygų, dėl kurių susitaria uosto valstybės ir Administracija arba laivo kapitonas. Laivai, ketinantys įplaukti į kitos Susitariančiosios Vyriausybės uostą 4.37 XI-2/9.2.1. taisyklėje nurodyta informacija, kurios Susitariančiosios Vyriausybės gali reikalauti iš laivo kaip sąlygos įplaukti į uostą. Vienas nurodytos informacijos elementų yra patvirtinimas, kokių specialiųjų ar papildomų priemonių ėmėsi laivas paskutinius dešimt kartų atplaukęs į uosto įrenginį (terminalą). Galima paminėti šiuos pavyzdžius: 1. įrašai apie priemones, kurių buvo imtasi lankantis uosto įrenginyje (terminale), esančiame valstybės, kuri nėra Susitariančioji Vyriausybė, teritorijoje, ypač tas priemones, kurias paprastai taiko Susitariančiųjų Vyriausybių teritorijoje esantys uostų įrenginiai (terminalai), 2. visos Apsaugos deklaracijos, pasirašytos su uosto įrenginiais (terminalais) ar kitais laivais. 4.38 Kitas nurodytos informacijos elementas, kurio gali būti reikalaujama kaip sąlygos įplaukti į uostą, yra patvirtinimas, kad per paskutinius dešimt laivo apsilankymų uosto įrenginyje (terminale) atliekant krovos iš laivo į laivą darbus buvo laikomasi reikiamų laivo apsaugos procedūrų. Paprastai nėra reikalaujama į tokį patvirtinimą įtraukti įrašų apie locmanų, muitinės, imigracijos ar už apsaugą atsakingų pareigūnų pervežimus, kuro papildymą, pervežimą lichteriu, atsargų krovimą ir atliekų iškrovimą uosto įrenginiuose (terminaluose), nes tai paprastai numatoma uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane. Informacijos, kurią galima pateikti, pavyzdžiai: 1. įrašai apie priemones, kurių buvo imtasi atliekant krovos iš laivo į laivą darbus su laivu, plaukiojančiu su valstybės, kuri nėra Susitariančioji Vyriausybė, vėliava, ypač tas priemones, kurių paprastai būtų ėmęsi laivai, plaukiojantys su Susitariančiųjų Vyriausybių vėliavomis; 2. įrašai apie priemones, kurių buvo imtasi atliekant krovos iš laivo į laivą darbus su laivu, kuris plaukioja su Susitariančiosios Vyriausybės vėliava, bet kuris neprivalo laikytis XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies nuostatų, pavyzdžiui, pagal kitas nuostatas tam laivui išduoto apsaugos liudijimo kopija, 3. jeigu laive yra jūroje išgelbėtų žmonių ar prekių, visa apie šiuos žmones ir prekes žinoma informacija, įskaitant informaciją apie jų asmens tapatybes, jeigu jos žinomos, ir visų laivo vardu atliktų patikrinimų, kuriais buvo siekiama patikrinti išgelbėtųjų saugos statusą, rezultatus. XI-2 skyriumi ar šio kodekso A dalimi nėra siekiama delsti arba užkirsti kelią nugabenti nelaimę jūroje patyrusius asmenis į saugią vietą. XI-2 skyriumi ir šio kodekso A dalimi tik siekiama valstybėms pateikti pakankamai reikiamos informacijos, kad nebūtų pažeistas jų apsaugos sistemos vientisumas. 4.39 Kitos praktinės su apsauga susijusios informacijos, kuri gali būti reikalinga kaip sąlyga įplaukti į uostą, kad padėtų užtikrinti asmenų, uosto įrenginių (terminalų), laivų ir kito turto saugumą ir apsaugą, pavyzdžiai: 1. informacija, pateikta laivo istorijos tęstinių įrašų segtuve; 2. laivo buvimo vieta tuo metu, kai pateikiamas pranešimas; 3. numatomas laivo atvykimo į uostą laikas; 4. įgulos sąrašas; 5. apibendrintas laive esančio krovinio aprašas; 6. keleivių sąrašas; 7. informacija, kurią reikia turėti vadovaujantis XI-2/5 taisykle. 4.40 XI-2/9.2.5. taisyklė leidžia laivo kapitonui, gavus informacijos apie tai, kad pakrantės valstybė arba uosto valstybė imsis XI-2/9.2. taisyklėje numatytų kontrolės priemonių, atsisakyti ketinimo laivui įplaukti į uostą. Jei kapitonas atsisako šio ketinimo, XI-2/9 taisyklė nebetaikoma, o visi kiti atliekami veiksmai turi būti grindžiami tarptautinės teisės normomis ir jas atitikti. Papildomos nuostatos 4.41 Visais atvejais, kai laivui neleidžiama įplaukti į uostą arba jis išsiunčiamas iš uosto, atitinkamų valstybių valdžios institucijoms turi būti perduoti visi žinomi faktai. Šiame pranešime turi būti nurodyta, jei yra žinoma: 1. laivo pavadinimas, vėliava, laivo identifikacijos numeris, šaukinys, laivo tipas ir krovinys; 2. priežastis, kodėl laivui neleista įplaukti į uostą ar uosto zonas arba jis išsiųstas; 3. jei reikia, apsaugos tvarkos pažeidimų pobūdis; 4. jei aktualu, smulki informacija apie pastangas ištaisyti visus neatitikimus, įskaitant laivui iškeltas sąlygas, susijusias su reisu; 5. ankstesnis (-
3. i)įplaukimo uostas (-
4. ai)ir kitas paskelbtas įplaukimo uostas; 6. išplaukimo laikas ir numatomas apytikris atplaukimo į tuos uostus laikas; 7. visos laivui duotos instrukcijos, pavyzdžiui, apie reiso metu perduodamus pranešimus; 8. turima informacija apie apsaugos lygį, pagal kurį dirba laivas; 10. ryšių centras uosto valstybėje, kuri siunčia pranešimą siekdama gauti daugiau informacijos; 11. įgulos sąrašas ir 12. kita svarbi informacija. 4.42 Tarp valstybių, su kuriomis reikia susisiekti, turi būti valstybės, kurias laivas ketina praplaukti pakeliui į kitą uostą, ypač jei laivas ketina įplaukti į tos pakrantės valstybės teritorinę jūrą. Kitos valstybės gali būti ankstesni įplaukimo uostai, kad būtų galima gauti išsamesnės informacijos ir išspręsti su ankstesniais uostais susijusius apsaugos klausimus. 4.43 Taikydami kontrolės ir atitikties priemones, nustatyta tvarka įgalioti pareigūnai turi užtikrinti, kad visos taikomos priemonės arba veiksmai būtų proporcingi. Šios priemonės arba veiksmai turi būti pagrįsti, kaip galima mažiau griežti ir minimalios trukmės, būtinos neatitikimams ištaisyti arba sušvelninti. 4.44 Žodis „gaišinimas“ XI-2/9.3.5.1. taisyklėje taikomas ir tomis situacijomis, kai dėl veiksmų, atliekamų pagal šią taisyklę, laivui nepagrįstai nesuteikiamas leidimas įplaukti į uostą arba laivas nepagrįstai išsiunčiamas iš uosto. Prie Konvencijos neprisijungusių šalių laivai ir laivai, kurių dydis mažesnis už Konvencijoje nustatytą dydį 4.45. Susitariančiosios Vyriausybės turi nustatyti palankias sąlygas laivams, plaukiojantiems su valstybės, kuri nėra Konvencijos Susitariančioji Vyriausybė ir kuri nėra prisijungusi prie 1988 m. SOLAS protokolo7, vėliava. Tiems laivams reikia atitinkamai taikyti XI-2/9 taisyklės reikalavimus ir šioje kodekso dalyje pateiktas gaires. 4.46 Laivams, kurių dydis mažesnis už Konvencijoje nustatytą dydį, taikomos priemonės, kuriomis valstybės užtikrina apsaugą. Šių priemonių reikia imtis deramai atsižvelgus į XI-2 skyriaus reikalavimus ir šioje kodekso dalyje pateiktas gaires. 5. APSAUGOS DEKLARACIJA Bendrosios nuostatos 5.1 Apsaugos deklaracija (AD) turi būti pildoma, kai uosto įrenginio (terminalo) Susitariančioji Vyriausybė arba laivas nusprendžia, jog tai būtina. 5.1.1 AD poreikį gali parodyti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimo (UĮAV) rezultatai, o priežastys ir aplinkybės, kada reikalinga AD, turi būti nustatytos uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane. 5.1.2 Administracija gali nustatyti, kad AD turi pildyti laivai, turintys teisę plaukioti su jos vėliava, arba to gali būti reikalaujama atlikus laivo apsaugos vertinimą ir tai turi būti numatyta laivo apsaugos plane. 5.2 Gali būti, kad AD bus prašoma nustačius aukštesnius apsaugos lygius, kai laivo apsaugos lygis aukštesnis negu uosto įrenginio (terminalo) arba kito laivo, su kuriuo jis sąveikauja, taip pat vykstant laivo/uosto sąveikai arba atliekant krovos iš laivo į laivą darbus, kurie dėl tam laivui būdingų ypatybių, įskaitant jo krovinį ar keleivius, uosto įrenginyje (terminale) susiklosčiusias aplinkybes arba šių veiksnių visumą, kelia didesnį pavojų asmenims, turtui arba aplinkai. 5.2.1 Jei laivas arba Administracija su jos vėliava turinčių teisę plaukioti laivų vardu prašo užpildyti AD, uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas (UĮAP) arba laivo apsaugos pareigūnas (LAP) turi priimti prašymą ir aptarti tinkamas apsaugą užtikrinančias priemones. 5.3 UĮAP gali nuspręsti užpildyti AD prieš vykstant laivo/uosto sąveikoms, kurios patvirtintame uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinime nurodytos kaip keliančios ypatingą susirūpinimą. Tarp pavyzdžių galima paminėti keleivių įlaipinimą arba išlaipinimą bei pavojingų prekių arba pavojingų medžiagų perkrovimą, krovimą arba iškrovimą. Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinime taip pat gali būti nurodyti tankiai apgyvendintose vietovėse, ekonomiškai reikšmingų operacijų vietose arba šalia jų esantys įrenginiai (terminalai), kuriems turi būti parengta AD. 5.4 Pagrindinis AD tikslas – užtikrinti, kad laivas, uosto įrenginys (terminalas) ar kitas laivas, esantis sąveikoje, susitartų dėl atitinkamų apsaugą užtikrinančių priemonių, kurių jie imsis vadovaudamiesi savo patvirtintų apsaugos planų nuostatomis. 5.4.1 Sutartą AD turi pasirašyti ir nurodyti jos datą ir uosto įrenginys (terminalas), ir laivas (laivai), siekdami parodyti, kad yra laikomasi XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimų; joje turi būti nurodyta jos galiojimo trukmė, nustatytas apsaugos lygis arba lygiai ir informacija ryšiams palaikyti. 5.4.2 Pakeitus apsaugos lygį, gali prireikti užpildyti naują AD arba ją patikslinti. 5.5 AD turi būti užpildyta anglų, ispanų ar prancūzų kalba arba bendra uosto įrenginio (terminalo) ir laivo arba laivų vartojama kalba. 5.6. Šios kodekso dalies 1 priedėlyje pateikta tipinė AD forma. Tokią AD pildo laivas ir uosto įrenginys (terminalas). Jei reikia du laivus apimančios AD, pateiktą formą reikia atitinkamai patikslinti. 6. KOMPANIJOS PAREIGOS Bendrosios nuostatos 6.1 XI-2/5 taisyklėje reikalaujama, kad kompanija laivo kapitonui pateiktų informacijos, reikalingos kompanijos reikalavimams įvykdyti vadovaujantis šios taisyklės nuostatomis. Tokią informaciją sudaro šie elementai: 1. šalys, atsakingos už laivo personalo skyrimą, pavyzdžiui, laivų valdymo kompanijos, įgulos komplektavimo agentai, rangovai, koncesininkai, pavyzdžiui, mažmeninės prekybos punktai, kazino ir t. t.; 2. šalys, atsakingos už sprendimą, kaip bus naudojamas laivas, įskaitant laivo be įgulo