Byla Nr. 18/06 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2001 M. LIEPOS 11 D. NUTARIMO NR. 899 „DĖL MINIMALIŲ KVALIFIKACINIŲ VALSTYBINIŲ MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJŲ MOKSLO DARBUOTOJŲ, KITŲ TYRĖJŲ IR DĖSTYTOJŲ PAREIGYBIŲ REIKALAVIMŲ APRAŠO, KONKURSŲ VALSTYBINIŲ MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJŲ MOKSLO DARBUOTOJŲ, KITŲ TYRĖJŲ IR DĖSTYTOJŲ PAREIGAS EITI ORGANIZAVIMO, MOKSLO DARBUOTOJŲ, KITŲ TYRĖJŲ IR DĖSTYTOJŲ ATESTAVIMO TVARKOS APRAŠO IR PEDAGOGINIŲ VARDŲ SUTEIKIMO UNIVERSITETUOSE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ (2005 M. RUGPJŪČIO 18 D. REDAKCIJA) 2.3.1 PUNKTO, ŠIUO LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMU (2005 M. RUGPJŪČIO 18 D. REDAKCIJA) PATVIRTINTO MINIMALIŲ KVALIFIKACINIŲ VALSTYBINIŲ MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJŲ MOKSLO DARBUOTOJŲ, KITŲ TYRĖJŲ IR DĖSTYTOJŲ, DIRBANČIŲ HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ SRITYSE, PAREIGYBIŲ REIKALAVIMŲ APRAŠO (2005 M. RUGPJŪČIO 18 D. REDAKCIJA) 2.2, 2.5, 3.1.2, 3.1.3, 3.1.4 PUNKTŲ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2003 M. LIEPOS 18 D. NUTARIMU NR. 962 „DĖL HABILITACIJOS TVARKOS PATVIRTINIMO“ PATVIRTINTOS HABILITACIJOS TVARKOS 3.1 PUNKTO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI 2007 m. gegužės 5 d. Vilnius Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Tomos Birmontienės, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Ramutės Ruškytės, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko, Romualdo Kęstučio Urbaičio, sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei, dalyvaujant pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Prezidento atstovėms Respublikos Prezidento patarėjoms Nerijai Putinaitei, Mildai Vainiutei ir Irenai Vaišvilaitei, dalyvaujant suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos sekretorei Danguolei Bublienei, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2007 m. balandžio 2, 4 d. išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 18/06 pagal pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. gegužės 22 d. prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 906 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 „Dėl Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigybių reikalavimų, Konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigas eiti organizavimo, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų atestavimo tvarkos ir Pedagoginių vardų suteikimo universitetuose tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 „Dėl Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigybių reikalavimų aprašo, Konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigas eiti organizavimo, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų atestavimo tvarkos aprašo ir Pedagoginių vardų suteikimo universitetuose tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.3.1 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 899 „Dėl Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigybių reikalavimų aprašo, Konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigas eiti organizavimo, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų atestavimo tvarkos aprašo ir Pedagoginių vardų suteikimo universitetuose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) patvirtinto Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų, dirbančių humanitarinių ir socialinių mokslų srityse, pareigybių reikalavimų aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2.2, 2.5, 3.1.2, 3.1.3, 3.1.4 punktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 962 „Dėl Habilitacijos tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Habilitacijos tvarkos 3.1 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad ne mažiau kaip du moksliniai straipsniai turi būti paskelbti leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto duomenų bazes, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas nustatė: I

1. Pareiškėjas – Respublikos Prezidentas 2006 m. gegužės 22 d. išleido dekretą Nr. 628 „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ (toliau – ir Dekretas). Dekretu Konstitucinio Teismo prašoma ištirti, ar Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 906 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 „Dėl Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigybių reikalavimų, Konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigas eiti organizavimo, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų atestavimo tvarkos ir Pedagoginių vardų suteikimo universitetuose tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas Nr. 906) nauja redakcija išdėstyto Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 „Dėl Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigybių reikalavimų aprašo, Konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigas eiti organizavimo, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų atestavimo tvarkos aprašo ir Pedagoginių vardų suteikimo universitetuose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 899) 2.3.1 punktas, Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) patvirtinto Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų, dirbančių humanitarinių ir socialinių mokslų srityse, pareigybių reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas) (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2.2, 2.5, 3.1.2, 3.1.3, 3.1.4 punktai, Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 962 „Dėl Habilitacijos tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. 962) patvirtintos Habilitacijos tvarkos 3.1 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad ne mažiau kaip du moksliniai straipsniai turi būti paskelbti leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto duomenų bazes, neprieštarauja Konstitucijos 14 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis Respublikos Prezidento prašymas Konstituciniame Teisme gautas 2006 m. gegužės 23 d.
2. Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 25 d. sprendimu „Dėl pareiškėjo prašymo priėmimo“ priėmė šį pareiškėjo – Respublikos Prezidento prašymą. L. e. p. Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimas apie pareiškėjo – Respublikos Prezidento prašymo priėmimą „Valstybės žiniose“ oficialiai buvo paskelbtas 2006 m. gegužės 27 d. Nuo tos dienos iki bus paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas šioje konstitucinės justicijos byloje Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2.3.1 punkto, Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2.2, 2.5, 3.1.2, 3.1.3, 3.1.4 punktų, Habilitacijos tvarkos 3.1 punkto galiojimas yra sustabdytas (pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį, Konstitucinio Teismo įstatymo 26 straipsnio 2 dalį). II Pareiškėjo – Respublikos Prezidento prašymas grindžiamas šiais argumentais.
3. Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2.3 punkte nustatyta: „Institucijos, nustatydamos pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, turi atsižvelgti į: 2.3.
4. mokslinių straipsnių skelbimą leidiniuose, referuojamuose Mokslinės informacijos instituto ir kitose pripažintose tarptautinėse duomenų bazėse, kurių sąrašą sudaro Lietuvos mokslo taryba <...>.“ Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2 punkte nustatyta: „Institucijos, nustatydamos pareigybių kvalifikacinių reikalavimų aprašus, turi atsižvelgti į: <...> 2.
5. mokslo straipsnius, paskelbtus periodiniuose ir tęstiniuose mokslo leidiniuose arba vienkartiniuose mokslo leidiniuose, referuojamuose Mokslinės informacijos instituto ir kitose pripažintose tarptautinėse duomenų bazėse, kurių sąrašą sudaro Lietuvos mokslo taryba <...>; 2.
6. mokslo konferencijų pranešimų medžiagą, mokslo recenzijas periodiniuose ir tęstiniuose mokslo leidiniuose arba vienkartiniuose mokslo leidiniuose, išleistuose leidyklose, įregistruotose Tarptautinės ISBN agentūros Tarptautiniame ISBN leidėjų registre <...>, arba tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose <...>.“ Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 3 punkte nustatyta: „Nustatomi šie minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, siekiantiems dalyvauti konkurse eiti mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigas: 3.
7. į profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali pretenduoti mokslininkai, kurie <...> Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 962 „Dėl Habilitacijos tvarkos patvirtinimo“ <...> nustatyta tvarka atliko habilitacijos procedūrą arba turi habilituoto daktaro mokslo laipsnį ir per pastaruosius 5 metus įvykdė bent vieną iš šių reikalavimų: <...> 3.1.
8. paskelbė mokslo straipsnių periodiniuose, tęstiniuose arba vienkartiniuose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose ir vadovavo sėkmingam mokslo daktarų parengimui arba parengė metodinių priemonių; 3.1.
9. paskelbė reikšmingą mokslo darbą ar vadovėlį aukštajai mokyklai ir bent vieną mokslo straipsnį periodiniame ar tęstiniame tarptautinėse duomenų bazėse referuojamame leidinyje; 3.1.
10. paskelbė reikšmingų mokslo šaltinių publikacijų arba atliko reikšmingų mokslo taikomųjų darbų ir paskelbė bent vieną mokslo straipsnį tarptautinėse duomenų bazėse referuojamame leidinyje <...>. Pareiškėjo aiškinimu, minėtos nuostatos įpareigoja mokslo darbus skelbti tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose. 1.
11. Pareiškėjo nuomone, ginčijamos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) ir juo patvirtinto Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) nuostatos konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja dėl šių motyvų. 1.1.
12. Pareiškėjo teigimu, Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarime Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) ir juo patvirtintame Apraše (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) esminiai valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslininko ar dėstytojo pareigybių reikalavimai nustatyti vartojant neapibrėžtas formuluotes: „leidiniai, referuojami Mokslinės informacijos instituto“, „leidiniai kitose pripažintose tarptautinėse duomenų bazėse“, „tarptautinėse duomenų bazėse referuojami leidiniai“. Toks neapibrėžtumas leidžia Lietuvos mokslo tarybai kai kurias iš jų (pavyzdžiui, formuluotę „kitos pripažintos duomenų bazės“) savo nuožiūra detalizuoti. Dėl to gali atsirasti teisinis netikrumas, nes mokslininkams, dėstytojams, taip pat jais tapti siekiantiems asmenims neaišku, kokioje valstybėje ir kokia kalba leidžiamas tradiciškai prestižiniu laikomas tęstinis socialinių ar humanitarinių mokslų darbų leidinys yra arba bus įtrauktas į tarptautinę duomenų bazę. 1.1.
13. Abejotina (remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija), ar Vyriausybės nutarimu gali būti reguliuojami santykiai, susiję su žmogaus teisės pasirinkti darbą įgyvendinimu. Pareiškėjo teigimu, baigtinis privalomų (minimalių) valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslininkų ar dėstytojų pareigybių reikalavimų sąrašas turėtų būti nustatytas įstatymu; vargu ar tokie reikalavimai gali būti nustatyti Vyriausybės nutarimu, taip pat vargu ar Lietuvos mokslo tarybai Vyriausybės nutarimu gali būti pavedama savo dar žemesnės nei Vyriausybės nutarimai galios teisės aktais nustatyti pripažintų tarptautinių duomenų bazių sąrašą, prieš tai neįtvirtinus kriterijų, pagal kuriuos tai turi būti daroma, ir nenumačius, pasak pareiškėjo, „įvykdymo terminų“, t. y. ar Lietuvos mokslo tarybai gali būti nustatyti įgaliojimai savo nuožiūra reguliuoti santykius, susijusius su žmogaus teise laisvai pasirinkti darbą. Todėl, pareiškėjo nuomone, yra pagrindo abejoti, ar ginčijamomis nuostatomis nėra pažeidžiamas iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių nuostatų kylantis imperatyvus reikalavimas įstatymų leidėjui ir kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, taip pat ar nėra pažeidžiamas teisės akto formos reikalavimas. 1.1.
14. Pareiškėjo aiškinimu, Konstitucijos 1 straipsnio nuostata, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, reiškia ir tai, kad valstybės institucijų veiklos, jų priimamų sprendimų negali saistyti aplinkybės, esančios už valstybės ribų. Kvalifikaciniai reikalavimai mokslininkams turi atitikti Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, statusą ir negali priklausyti nuo aplinkybių, kurioms Lietuvos valstybė negali daryti įtakos. Tokie reikalavimai sietini tik su Lietuvos valstybės nustatyta ir šioje valstybėje įgyvendinamų kriterijų visuma. 1.
15. Pareiškėjo nuomone, ginčijamos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) ir juo patvirtinto Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) nuostatos prieštarauja ir Konstitucijos 14 straipsniui, pagal kurį valstybinė kalba yra lietuvių kalba; taip yra dėl toliau dėstomų motyvų. Konstituciniu valstybinės lietuvių kalbos statuso įtvirtinimu yra saugomas tautos tapatumas. Humanitarinių ir socialinių mokslų plėtra – labai svarbi tautos savimonės kaitos reaguojant į besikeičiančią tikrovę ir kartu saugant tautos tapatumą sąlyga. Lietuvių kalbos – valstybinės kalbos – pirmumas humanitariniuose ir socialiniuose moksluose yra neatsiejamas nuo pilietinės tautos integravimo, jos suvereniteto raiškos. Pareiškėjo tikinimu, Konstitucija draudžia kurią nors viešojo gyvenimo sritį reglamentuojančiais (taigi ir valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslininkų bei dėstytojų pareigybių privalomus (minimalius) reikalavimus nustatančiais) teisės aktais nevalstybinei (užsienio) kalbai eksplicitiškai arba implicitiškai suteikti prioritetą prieš valstybinę kalbą. Valstybė savo funkcijas vykdo per tam tikras, visų pirma valstybines, institucijas; įstatymu nustatant, kad tam tikros valstybės funkcijos kuria nors apimtimi yra vykdomos ne per valstybines, bet kitas institucijas, būtina paisyti Konstitucijos. Tuo tarpu visoms valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms privalomuose Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2.3.1 punkte, Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2.2, 2.5, 3.1.2., 3.1.3, 3.1.4 punktuose yra įtvirtintas reikalavimas mokslo darbus skelbti tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose; šitaip pirmenybė yra suteikta užsienio kalba parengtiems mokslo darbams, nevalstybinei (užsienio) kalbai (ja parašytiems mokslo darbams) suteiktas prioritetas prieš valstybinę lietuvių kalbą (ja parašytus mokslo darbus), nes Lietuvoje lietuvių kalba leidžiami ir prestižiniais (mokslo požiūriu) laikomi leidiniai nei tame Vyriausybės nutarime, nei juo patvirtintame Apraše tiesiogiai nenumatyti ir jie gali būti reikiamas publikacijų šaltinis tik tuo atveju, jei yra įtraukti į tarptautines duomenų bazes ir jose referuojami. Toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas pažeisti konstitucinį lietuvių kalbos, kaip konstitucinės vertybės, statusą ir neatitinka Konstitucijos 14 straipsnio. Be to, pareiškėjo manymu, Aprašas turi pateikti kriterijus, kurie leistų įvertinti mokslininko mokslinę kompetenciją, o tarptautinių duomenų bazių paskirtis yra ne vertinti mokslo kokybę, bet užtikrinti mokslo sklaidą. Tokios duomenų bazės nelaikytinos vienu pagrindinių mokslinės veiklos kriterijų. Vadovaujantis vien formaliu kriterijumi (kai moksliniai straipsniai vertinami ne pagal turinį, o pagal tai, kur jie paskelbti) ne tik yra ignoruojama konstitucinė valstybinės kalbos samprata, bet ir neužtikrinama, kad mokslinės veiklos vertinimas bus teisingas ir pagrįstas.
16. Pareiškėjo nuomone, dėl tų pačių motyvų Konstitucijai prieštarauja ir Habilitacijos tvarkos 3.1 punktas, pagal kurį ne mažiau kaip du habilitacijos siekiančio mokslininko moksliniai straipsniai turi būti paskelbti leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto duomenų bazes. III Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovės D. Bublienės rašytiniai paaiškinimai, taip pat papildomi paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamos Vyriausybės nutarimų nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens atstovės pozicija grindžiama šiais argumentais.
17. Esminius reikalavimus dėstytojo ir mokslininko pareigoms užimti nustato ne poįstatyminis teisės aktas (kaip teigia pareiškėjas), o Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas (jo 28 straipsnis). Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija), atsižvelgiant inter alia į mokslo srities ypatumus, yra nustatyti minimalūs kvalifikaciniai pareigybių reikalavimai; papildomus reikalavimus gali nustatyti pačios valstybinės mokslo ir studijų institucijos. Jeigu tokie kvalifikaciniai reikalavimai būtų nustatomi tik įstatymu, valstybinės mokslo ir studijų institucijos jų išvis negalėtų nustatyti; taip galėtų būti ribojama asmens teisė į darbą. Nustatydama savo mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigybių reikalavimus, kiekviena valstybinė mokslo ir studijų institucija Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 3.1 punkte nustatytus minimalius reikalavimus gali pakartoti arba papildyti, susiedama su savo veiklos pobūdžiu, tam tikrų funkcijų vykdymu. D. Bublienės teigimu, nustatydamos aukštesnio lygio reikalavimus tos institucijos turi skatinti gerinti mokslinių tyrimų ir studijų kokybę bei rezultatyvumą.
18. Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarime Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) nustatytas pavedimas Lietuvos mokslo tarybai tvirtinti „kitų“ pripažintų tarptautinių duomenų bazių sąrašą sietinas su jos, kaip Seimo ir Vyriausybės patarėjos bei mokslinės ekspertės, paskirtimi. Suinteresuoto asmens atstovės teigimu, Lietuvos mokslo tarybos sudėtis užtikrina įvairių mokslo sričių bei mokslo ir studijų institucijų atstovavimą, todėl jos patvirtintas atrinktų tarptautinių duomenų bazių sąrašas atskleidžia pačių mokslininkų (jiems atstovaujančių asmenų) susitarimą, kokias duomenų bazes laikyti tarptautinėmis duomenų bazėmis. Ši institucija yra kompetentinga pati spręsti, kokias duomenų bazes priskirti tarptautinėms duomenų bazėms, taip pat nustatyti atrankos kriterijus. Tokius kriterijus Lietuvos mokslo taryba patvirtino 2005 m. lapkričio 21 d. plenariniame posėdyje; jie yra nurodyti Lietuvos mokslo tarybos 2005 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. VI-24 „Dėl Tarptautinių duomenų bazių sąrašo“, kuriuo patvirtintas duomenų bazių sąrašas, 1 punkte. Nors Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarime Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) nenustatytas terminas, per kurį turi būti patvirtintas tarptautinių duomenų bazių sąrašas, Lietuvos mokslo taryba, vadovaudamasi tuo, kad reikiami teisės aktai turi būti priimti iki tokios datos, kad juos butų galima taikyti de jure ir de facto, galėjo pati numatyti, kada įvykdyti tą Vyriausybės pavedimą.
19. Suinteresuoto asmens atstovės nuomone, Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarime Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) vartojamos sąvokos yra aiškios ir apibrėžtos. Mokslinės informacijos instituto duomenų bazė yra žinoma tarptautiniu mastu. Kitų pripažintų duomenų bazių sąrašą sudaro ir viešai „Valstybės žiniose“ skelbia Lietuvos mokslo taryba. Taigi Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2.5 punkto formuluotė „tarptautinės duomenų bazės“ apima Mokslinės informacijos instituto duomenų bazę ir duomenų bazes, kurių sąrašą sudaro Lietuvos mokslo taryba. Pripažintomis leidyklomis vadinamos leidyklos, įregistruotos Tarptautinės ISBN agentūros Tarptautiniame ISBN leidėjų registre. Reikalavimas, kad moksliniai straipsniai turi būti paskelbti recenzuojamuose leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto duomenų bazę, buvo nustatytas atsižvelgus į šios duomenų bazės visuotinį pripažinimą ir siekiant suvienodinti užsienio ar tarptautinių mokslo organizacijų mokslo leidinių sampratą, kurią įvairios institucijos iki tol traktavo skirtingai.
20. Pagal dar 2000 m. išleistą Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymą minimalius kvalifikacinius dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus turėjo nustatyti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Šią Aukštojo mokslo įstatymo nuostatą Vyriausybė įgyvendino savo 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr.
21. Nuo šio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos mokslininkams, mokslo ir studijų institucijoms buvo žinoma, kad nuo 2006 m. bus reikalaujama į Mokslinės informacijos instituto duomenų bazes įtrauktuose recenzuojamuose leidiniuose būti paskelbus mokslinių straipsnių, taigi teisėti lūkesčiai nebuvo pažeisti.
22. Reikalavimo, kad moksliniai straipsniai būtų paskelbti tarptautinėse duomenų bazėse referuojamame leidinyje, negalima aiškinti kaip reiškiančio, kad tie straipsniai turi būti rengiami užsienio kalba arba kad prioritetas yra teikiamas užsienio kalbai. Į tarptautines duomenų bazes gali patekti ir patenka ir Lietuvoje leidžiami leidiniai, inter alia humanitarinių ir socialinių mokslų. Be to, vienas iš Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarime Nr. 899 nustatytų alternatyvių kvalifikacinių reikalavimų išvis nėra susietas su tarptautinėmis duomenų bazėmis.
23. Suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimuose taip pat pateikiama informacija, kaip atitinkami santykiai, susiję su reikalavimais dėstytojo ir mokslininko pareigoms užimti, yra reguliuojami kitose valstybėse (Airijoje, Čekijoje, Estijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Slovėnijoje, Suomijoje, Švedijoje). Iš pateiktos informacijos matyti, kad beveik visada tokius reikalavimus (paprastai dėl paskelbtų mokslinių straipsnių) nustato pačios aukštosios mokyklos. IV Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gauti Lietuvos mokslų akademijos prezidento akad. Z. R. Rudziko, Lietuvos mokslo tarybos pirmininko prof. habil. dr. E. Butkaus, Kauno medicinos universiteto rektoriaus prof. habil. dr. R. Žaliūno, Kauno technologijos universiteto rektoriaus prof. habil. dr. R. Bansevičiaus, Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštosios mokyklos rektoriaus dr. J. E. Miningerio, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektoriaus prof. E. Gabnio ir šios akademijos mokslo ir meno prorektoriaus, senato pirmininko prof. dr. J. Antanavičiaus, Lietuvos žemės ūkio universiteto rektoriaus prof. habil. dr. R. Deltuvos, Šiaulių universiteto rektoriaus prof. habil. dr. V. Lauručio, Vilniaus dailės akademijos rektoriaus prof. dr. A. Butrimo, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriaus prof. habil. dr. R. Ginevičiaus, Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus akad. habil. dr. A. Gaižučio, Vilniaus universiteto rektoriaus akad. B. Juodkos, Chemijos instituto direktoriaus prof. habil. dr. E. Juzeliūno ir šio instituto tarybos pirmininko prof. habil. dr. A Malinausko, Kultūros, filosofijos ir meno instituto direktoriaus pavaduotojo dr. Ž. Jackūno, Lietuvių kalbos instituto direktorės doc. dr. J. Zabarskaitės, Lietuvos istorijos instituto direktoriaus habil. dr. A Nikžentaičio, Lietuvos žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotojos mokslui dr. I. Brazauskienės, Studijų kokybės vertinimo centro Mokslinių publikacijų vertinimo grupės vadovo, Lietuvos mokslų akademijos nario eksperto prof. habil. dr. A. Žukausko, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros docentės dr. S. Vidrinskaitės rašytiniai paaiškinimai. V
24. Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjo – Respublikos Prezidento atstovės N. Putinaitė, M. Vainiutė ir I. Vaišvilaitė iš esmės pakartojo pareiškėjo – Respublikos Prezidento prašyme išdėstytus argumentus.
25. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovė D. Bublienė iš esmės pakartojo savo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus. Be to, atsakydama į Konstitucinio Teismo teisėjų klausimus D. Bublienė teigė, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos įstatymai apskritai neįtvirtina galimybės habilituoto daktaro laipsnį gauti Lietuvoje; habilitacijos procedūra nėra siejama su habilituoto daktaro laipsnio įgijimu; habilituoto daktaro laipsnis pripažįstamas tik mokslininkams, jį įgijusiems anksčiau arba kitose valstybėse. Tokia pozicija yra grindžiama tuometinio Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko R. Pavilionio 2002 m. rugsėjo 24 d. raštu tuometiniam Lietuvos mokslo tarybos pirmininkui prof. habil. dr. K. Makariūnui „Dėl įstatymo nuostatų aiškinimo“, kuriame aiškinamos kai kurios Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nuostatos. Suinteresuoto asmens atstovės pateiktas šis raštas (nuorašas) kaip įrodymas yra įtrauktas į šios konstitucinės justicijos bylos medžiagą.
26. Konstitucinio Teismo posėdyje kalbėjo specialistai: Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. habil. dr. E. Butkus, Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas prof. habil. dr. R. Ginevičius, Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akad. L. Sauka, Studijų kokybės vertinimo centro Mokslinių publikacijų vertinimo grupės vadovas, Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas prof. habil. dr. A Žukauskas, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas, Lietuvos aukštojo mokslo tarybos pirmininkas doc. dr. A. Kulakauskas. Konstitucinio Teismo posėdyje kalbėję specialistai inter alia pabrėžė mokslo darbų sklaidos svarbą bei tai, kad Lietuvos mokslo užsidarymas vien savo valstybėje būtų jam labai žalingas. Buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad mokslo darbų sklaida Lietuvoje ir už jos ribų turėtų būti ne priešpriešinamos, o papildyti viena kitą, į tai, kad negalima pernelyg sureikšminti tarptautinės mokslo darbų, ypač socialinių ir humanitarinių mokslų, sklaidos, taip pat į tai, kad reikalavimus tam tikras pareigas siekiantiems užimti mokslininkams pravartu diferencijuoti pagal mokslo sritis bei kryptis. Antai E. Butkus, vertindamas Habilitacijos tvarkoje įtvirtintus kiekybinius kriterijus, teigė, kad įvairūs su mokslu susiję kiekybiniai reikalavimai teisės aktais neturėtų būti nustatomi; jo nuomone, ginčijamas teisinis reguliavimas yra nepakankamai lankstus. R. Ginevičius teigė, kad reikšmingi moksliniai straipsniai gali būti skelbiami ir tokiuose autoritetinguose užsienio žurnaluose, kurie neturi atitinkamo indekso, todėl reikia nustatyti daug lankstesnę sistemą, ir „neturi būti tik keletas pozicijų – arba su ISI, arba ne su ISI“. L. Saukos tvirtinimu, ginčijamas teisinis reguliavimas tarptautinę mokslo sklaidą neleistinai iškelia kaip esminį humanitarinių ir socialinių mokslų uždavinį ir „nuvertina vietinę mokslininkų bendruomenę ir jos diskusijas“, nesuvokiant, kad humanitariniai ir socialiniai mokslai pirmiausia privalo atsiliepti į konkrečiai politinei, tautinei ir kultūrinei bendruomenei iškylančias problemas. A. Žukauskas, vertindamas nustatytus valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslininkų bei dėstytojų pareigybių minimalius kvalifikacinius reikalavimus, atkreipė dėmesį į tai, kad įtvirtinti visų mokslo krypčių mokslininkams vieną kriterijų yra klaidinga, nes reikalavimus būtina aiškiai diferencijuoti ne tik pagal mokslo sritis, bet ir pagal mokslo kryptis; jo nuomone, kai kurių mokslo krypčių mokslininkams reikalavimas skelbti savo mokslo darbus į ISI duomenų bazes įtrauktuose žurnaluose turėtų būti panaikintas, nes tų žurnalų tiesiog nėra pakankamai, kad visi atitinkamos krypties mokslininkai galėtų juose tai daryti. A. Kulakausko manymu, ginčijamas teisinis reguliavimas gali prieštarauti Konstitucijai pagal formą, nes dėl to, kad mokslo ir studijų institucijų mokslininkų bei dėstytojų pareigybių minimalius kvalifikacinius reikalavimus nustatė Vyriausybė, gali būti pažeidžiama aukštųjų mokyklų ir mokslo institucijų autonomija; pasak jo, „valstybė turėtų nustatyti tik pačius bendriausius principus“. Konstitucinis Teismas konstatuoja: I
27. Pareiškėjas – Respublikos Prezidentas 2006 m. gegužės 22 d. dekretu Nr. 628 „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ prašo ištirti, ar Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 906 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 „Dėl Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigybių reikalavimų, Konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigas eiti organizavimo, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų atestavimo tvarkos ir Pedagoginių vardų suteikimo universitetuose tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ nauja redakcija išdėstyto Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 „Dėl Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigybių reikalavimų aprašo, Konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigas eiti organizavimo, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų atestavimo tvarkos aprašo ir Pedagoginių vardų suteikimo universitetuose tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.3.1 punktas, Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) patvirtinto Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų, dirbančių humanitarinių ir socialinių mokslų srityse, pareigybių reikalavimų aprašo 2.2, 2.5, 3.1.2, 3.1.3, 3.1.4 punktai, Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 962 „Dėl Habilitacijos tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Habilitacijos tvarkos 3.1 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad ne mažiau kaip du moksliniai straipsniai turi būti paskelbti leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto duomenų bazes, neprieštarauja Konstitucijos 14 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
28. Vyriausybė 2001 m. liepos 11 d. priėmė nutarimą Nr. 899 „Dėl Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimų, Konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas eiti organizavimo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo tvarkos ir Pedagoginių vardų suteikimo universitetuose tvarkos patvirtinimo“, kurio 1.1 punktu buvo patvirtinti Minimalūs kvalifikaciniai valstybinių mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimai. Šis Vyriausybės nutarimas įsigaliojo 2001 m. liepos 20 d. Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 899 buvo keičiamas Vyriausybės 2003 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 882 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 „Dėl Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimų, Konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas eiti organizavimo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo tvarkos ir Pedagoginių vardų suteikimo universitetuose tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2003 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 882). Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtina, kad Vyriausybės 2003 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 882 buvo pakeistas ir Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimų (2001 m. liepos 11 d. redakcija) pavadinimas – jie pavadinti Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigybių reikalavimais (1.3 ir 1.5.1 punktai). Atitinkamai buvo pakeistas ir Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 pavadinimas – jis pavadintas „Dėl Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigybių reikalavimų, Konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigas eiti organizavimo, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų atestavimo tvarkos ir Pedagoginių vardų suteikimo universitetuose tvarkos patvirtinimo“ (1.1 punktas). Vyriausybės 2003 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 882 įsigaliojo 2003 m. liepos 10 d. Vyriausybė 2005 m. rugpjūčio 18 d. priėmė nutarimą Nr. 906 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 „Dėl Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigybių reikalavimų, Konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigas eiti organizavimo, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų atestavimo tvarkos ir Pedagoginių vardų suteikimo universitetuose tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“, kurio 1 punktu pakeitė Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. 899 (2003 m. liepos 3 d. redakcija) ir išdėstė jį nauja redakcija. Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas Nr. 906 įsigaliojo 2006 m. sausio 1 d. Šio Vyriausybės nutarimo 1.2 punktu buvo patvirtintas Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų, dirbančių humanitarinių ir socialinių mokslų srityse, pareigybių reikalavimų aprašas – jis pakeitė iki tol galiojusį Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigybių reikalavimų aprašą (2003 m. liepos 3 d. redakcija). 2.
29. Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2.3 punkte nustatyta: „Institucijos, nustatydamos pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, turi atsižvelgti į: 2.3.
30. mokslinių straipsnių skelbimą leidiniuose, referuojamuose Mokslinės informacijos instituto ir kitose pripažintose tarptautinėse duomenų bazėse, kurių sąrašą sudaro Lietuvos mokslo taryba <...>.“ 2.
31. Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2 punkte nustatyta: „Institucijos, nustatydamos pareigybių kvalifikacinių reikalavimų aprašus, turi atsižvelgti į: <...> 2.
32. mokslo straipsnius, paskelbtus periodiniuose ir tęstiniuose mokslo leidiniuose arba vienkartiniuose mokslo leidiniuose, referuojamuose Mokslinės informacijos instituto ir kitose pripažintose tarptautinėse duomenų bazėse, kurių sąrašą sudaro Lietuvos mokslo taryba <...>, leidiniuose <...>; 2.
33. mokslo konferencijų pranešimų medžiagą, mokslo recenzijas periodiniuose ir tęstiniuose mokslo leidiniuose arba vienkartiniuose mokslo leidiniuose, išleistuose leidyklose, įregistruotose Tarptautinės ISBN agentūros Tarptautiniame ISBN leidėjų registre (toliau vadinama – pripažintos leidyklos), arba tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose.“ 2.
34. Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 3 punkte nustatyta: „Nustatomi šie minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, siekiantiems dalyvauti konkurse eiti mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigas: 3.
35. į profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali pretenduoti mokslininkai, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 962 „Dėl Habilitacijos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 73-3396) nustatyta tvarka atliko habilitacijos procedūrą arba turi habilituoto daktaro mokslo laipsnį ir per pastaruosius 5 metus įvykdė bent vieną iš šių reikalavimų: <...> 3.1.
36. paskelbė mokslo straipsnių periodiniuose, tęstiniuose arba vienkartiniuose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose ir vadovavo sėkmingam mokslo daktarų parengimui arba parengė metodinių priemonių; 3.1.
37. paskelbė reikšmingą mokslo darbą ar vadovėlį aukštajai mokyklai ir bent vieną mokslo straipsnį periodiniame ar tęstiniame tarptautinėse duomenų bazėse referuojamame leidinyje; 3.1.
38. paskelbė reikšmingų mokslo šaltinių publikacijų arba atliko reikšmingų mokslo taikomųjų darbų ir paskelbė bent vieną mokslo straipsnį tarptautinėse duomenų bazėse referuojamame leidinyje <...>.“ 2.
39. Vienas iš argumentų, kuriais grindžiama pareiškėjo abejonė dėl ginčijamų Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) ir juo patvirtinto Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) nuostatų konstitucingumo, yra tas, kad, jo teigimu, šiose nuostatose esminiai valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslininko ar dėstytojo pareigybių reikalavimai nustatyti vartojant neapibrėžtas formuluotes: „leidiniai, referuojami Mokslinės informacijos instituto“, „leidiniai kitose pripažintose tarptautinėse duomenų bazėse“, „tarptautinėse duomenų bazėse referuojami leidiniai“; toks neapibrėžtumas leidžia Lietuvos mokslo tarybai kai kurias iš jų (pavyzdžiui, formuluotę „kitos pripažintos duomenų bazės“) savo nuožiūra detalizuoti; dėl to gali atsirasti teisinis netikrumas, nes neaišku, kokioje valstybėje ir kokia kalba leidžiamas tradiciškai prestižiniu laikomas tęstinis socialinių ar humanitarinių mokslų darbų leidinys yra arba bus įtrauktas į tarptautinę duomenų bazę. Iš tikrųjų Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2.3.1 punkte ir šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtinto Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2.2, 2.5 punktuose atitinkamos formuluotės yra išdėstytos kiek kitaip: Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2.3.1 punkte ir Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2.2 punkte yra vartojamos formuluotės „leidiniai, referuojami Mokslinės informacijos instituto <...> duomenų bazėse“, „leidiniai, referuojami <...> kitose pripažintose tarptautinėse duomenų bazėse“, o Aprašo 2.5 punkte – formuluotė „tarptautinėse duomenų bazėse referuojami leidiniai“. Vis dėlto šis atitinkamų formuluočių tekstinės raiškos skirtumas leidžia nedviprasmiškai suprasti šį argumentą, kuriuo grindžiama pareiškėjo abejonė Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2.3.1 punkto ir Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2.2, 2.5 punktų atitiktimi Konstitucijai, ir jis nėra esminis.
40. Vyriausybė 2003 m. liepos 18 d. priėmė nutarimą Nr. 962 „Dėl Habilitacijos tvarkos patvirtinimo“. Šio nutarimo 1 punktu buvo patvirtinta Habilitacijos tvarka. Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. 962 įsigaliojo 2003 m. liepos 24 d.; jis nebuvo keičiamas ar papildomas. Habilitacijos tvarkos 3 punkte nustatyta: „Habilitacijos siekiantis mokslininkas turi būti įvykdęs šiuos reikalavimus: 3.
41. po to, kai jam suteikiamas daktaro laipsnis, yra paskelbęs ne mažiau kaip 15 mokslinių straipsnių recenzuojamuose periodiniuose mokslo leidiniuose. Jeigu mokslininkas ne mažiau kaip prieš metus iki prašymo atlikti habilitacijos procedūrą padavimo yra išleidęs ne mažiau kaip 10 autorinių lankų recenzuotą mokslinę monografiją ar yra ne mažiau kaip prieš metus išleistos kolektyvinės recenzuotos mokslinės monografijos, kurioje jo asmeninis indėlis sudaro ne mažiau kaip 10 autorinių lankų, bendraautoriumi, šios Habilitacijos tvarkos 7 punkte nurodytos komisijos sprendimu paskelbtų mokslinių straipsnių gali būti mažiau, bet ne mažiau kaip
42. Monografija turi būti platinama per knygynus ir atitikti švietimo ir mokslo ministro nustatytus reikalavimus. Abiem atvejais būtina, kad ne mažiau kaip 2 moksliniai straipsniai būtų skelbti leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto duomenų bazes. Iš mokslininko, atlikusio reikšmingų eksperimentinės plėtros darbų (parduotos licencijos, technologijos ir panašiai), atsižvelgiant į eksperimentinės plėtros darbų svarbą, šios Habilitacijos tvarkos 7 punkte nurodytos komisijos įvertintą universiteto senato ar mokslinių tyrimų įstaigos tarybos nustatyta tvarka, taip pat mokslininko, išleidusio vadovėlių aukštosioms mokykloms, šios Habilitacijos tvarkos 7 punkte nurodytos komisijos sprendimu gali būti reikalaujama mažiau mokslinių straipsnių, tačiau ne mažiau kaip 8, iš kurių bent vienas skelbtas leidinyje, įtrauktame į Mokslinės informacijos instituto duomenų bazes <...>.“
43. Iš pareiškėjo prašymo motyvų matyti, kad Konstitucinio Teismo prašoma ištirti, ar Konstitucijos 14 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja: – Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2.3 punkto nuostata „institucijos, nustatydamos pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, turi atsižvelgti į: 2.3.
44. mokslinių straipsnių skelbimą leidiniuose, referuojamuose Mokslinės informacijos instituto ir kitose pripažintose tarptautinėse duomenų bazėse, kurių sąrašą sudaro Lietuvos mokslo taryba <...>„; – Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2 punkto nuostata „Institucijos, nustatydamos pareigybių kvalifikacinių reikalavimų aprašus, turi atsižvelgti į: <...> 2.
45. mokslo straipsnius, paskelbtus periodiniuose ir tęstiniuose mokslo leidiniuose arba vienkartiniuose mokslo leidiniuose, referuojamuose Mokslinės informacijos instituto ir kitose pripažintose tarptautinėse duomenų bazėse, kurių sąrašą sudaro Lietuvos mokslo taryba <...>„; – Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2 punkto nuostata „Institucijos, nustatydamos pareigybių kvalifikacinių reikalavimų aprašus, turi atsižvelgti į: <...> 2.
46. mokslo konferencijų pranešimų medžiagą, mokslo recenzijas <...> tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose <...>„; – Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 3.1 punkto nuostata „į profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali pretenduoti mokslininkai, kurie <...> atliko habilitacijos procedūrą arba turi habilituoto daktaro mokslo laipsnį ir per pastaruosius 5 metus įvykdė bent vieną iš šių reikalavimų: <...> 3.1.
47. paskelbė mokslo straipsnių periodiniuose, tęstiniuose arba vienkartiniuose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose <...>„; „3.1.
48. paskelbė <...> ir bent vieną mokslo straipsnį periodiniame ar tęstiniame tarptautinėse duomenų bazėse referuojamame leidinyje“; „3.1.
49. <...> ir paskelbė bent vieną mokslo straipsnį tarptautinėse duomenų bazėse referuojamame leidinyje“; – Habilitacijos tvarkos 3.
50. punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „<...> ne mažiau kaip 2 moksliniai straipsniai būtų skelbti leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto duomenų bazes <...>.“ II
51. Vyriausybės nutarimai, kurių nuostatos yra ginčijamos šioje konstitucinės justicijos byloje, kaip ir visi kiti Vyriausybės nutarimai, yra poįstatyminiai teisės aktai.
52. Pagal Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktą Vyriausybė vykdo įstatymus (taip pat Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo bei Respublikos Prezidento dekretus). Konstitucinis Teismas savo aktuose (inter alia 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimuose) yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo. Kartu pažymėtina, kad tam tikrais – Konstitucijoje tiesiogiai numatytais – atvejais, jeigu atitinkami santykiai nėra sureguliuoti įstatymais (detalizuojančiais ir sukonkretinančiais konstitucinį teisinį reguliavimą), poįstatyminiai teisės aktai, kuriais institucijos įgyvendina savo konkrečius įgaliojimus, expressis verbis nustatytus ir aiškiai apibrėžtus Konstitucijoje, turi būti leidžiami tiesiogiai remiantis Konstitucija.
53. Pagal pareiškėjo prašymą sprendžiant, ar ginčijamos Vyriausybės nutarimų nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, šioje konstitucinės justicijos byloje būtina išsiaiškinti, kokiomis įstatymų nuostatomis vadovaudamasi Vyriausybė savo nutarimais nustatė ginčijamą teisinį reguliavimą.
54. Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) preambulėje inter alia nurodyta, kad šis Vyriausybės nutarimas priimtas vadovaujantis Aukštojo mokslo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 6 punktu, 27 straipsnio 3 dalimi, Mokslo ir studijų įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, taip pat kad Vyriausybė šį nutarimą priėmė „siekdama nustatyti vienodus valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų kvalifikacinius reikalavimus“.
55. Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 906, kuriuo nauja redakcija buvo išdėstytas Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 899, priėmimo metu galiojo (ir šiuo metu galioja) Seimo 2000 m. kovo 21 d. priimtas Aukštojo mokslo įstatymas (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje (2003 m. balandžio 22 d. redakcija), į kurią daroma nuoroda Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) preambulėje, yra nustatytos senato – valstybinio universiteto akademinės savivaldos aukščiausios institucijos – pagrindinės funkcijos, viena iš kurių yra ta, kad senatas „Vyriausybės nustatyta tvarka teikia pedagoginius profesoriaus ir docento vardus einantiems atitinkamas pareigas dėstytojams <...>„ (6 punktas). Pagal Aukštojo mokslo įstatymo 27 straipsnio 3 dalį (2005 m. birželio 30 d. redakcija), į kurią taip pat daroma nuoroda Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) preambulėje, „minimalius kvalifikacinius dėstytojų ir mokslo darbuotojų <...> pareigybių reikalavimus <...> nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“, o „kitus dėstytojų ir mokslo darbuotojų <...> pareigų reikalavimus nustato aukštosios mokyklos. Šie reikalavimai negali būti mažesni už minimalius kvalifikacinius dėstytojų ir mokslo darbuotojų <...> pareigybių reikalavimus“.
56. Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 906, kuriuo nauja redakcija buvo išdėstytas Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 899, priėmimo metu galiojo (ir šiuo metu galioja) Mokslo ir studijų įstatymas (2002 m. birželio 11 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kurio 33 straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 30 d. redakcija), į kurią daroma nuoroda Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) preambulėje, nustatyta, kad „minimalius kvalifikacinius tyrėjų <...> pareigybių reikalavimus <...> nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“. Mokslo ir studijų įstatymo 33 straipsnio 1 dalis (2005 m. birželio 30 d. redakcija) keičiama ar papildoma nebuvo.
57. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 962 priėmimo metu, taip pat Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 906, kuriuo nauja redakcija buvo išdėstytas Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 899, priėmimo metu Aukštojo mokslo įstatyme (2000 m. kovo 21 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir Mokslo ir studijų įstatyme (2002 m. birželio 11 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) buvo (ir šiuo metu yra) habilitacijai skirtų nuostatų. 7.
58. Antai pagal Mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnio „Mokslo laipsniai“ 1 dalį (2002 m. birželio 11 d. redakcija) Lietuvos Respublikoje pripažįstami daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsniai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daktaro mokslo laipsnis suteikiamas asmenims, įvykdžiusiems doktorantūros reikalavimus ir apgynusiems daktaro disertaciją, kad doktorantūros nuostatus, reglamentuojančius ir mokslo laipsnio teikimo tvarką, tvirtina Vyriausybė, taip pat kad mokslinių tyrimų įstaigų doktorantai turi Aukštojo mokslo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas studentų teises. Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 962 priėmimo metu, taip pat Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 906, kuriuo nauja redakcija buvo išdėstytas Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 899, priėmimo metu Mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnio 3 dalis buvo išdėstyta 2002 m. birželio 11 d. redakcija; joje buvo nustatyta: „Habilitacijos tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos valstybinių mokslo institutų direktorių konferencijos ir Aukštojo mokslo tarybos siūlymus.“ Šiame kontekste paminėtina, kad Seimo 2006 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo ir Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo (įsigaliojusio 2007 m. sausio 1 d.) antrojo skirsnio „Mokslo ir studijų įstatymo 7, 8, 18, 29, 32, 34 ir 39 straipsnių pakeitimas“ 4 straipsniu Mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnio 3 dalis (2002 m. birželio 11 d. redakcija) buvo pakeista ir išdėstyta taip: „Habilitacijos tvarką nustato Vyriausybė, išklausiusi Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos valstybinių mokslo institutų direktorių konferencijos ir Aukštojo mokslo tarybos siūlymus“ (toliau – 2006 m. liepos 18 d. pakeitimas). 7.
59. Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 962 priėmimo metu, taip pat Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 906, kuriuo nauja redakcija buvo išdėstytas Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 899, priėmimo metu Aukštojo mokslo įstatymo 28 straipsnio „Dėstytojai“ 1 dalis buvo (ir šiuo metu yra) išdėstyta 2000 m. kovo 21 d. redakcija; joje nustatyta, kad aukštųjų mokyklų dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas. Aukštojo mokslo įstatymo 28 straipsnio 3 dalis buvo išdėstyta 2001 m. gruodžio 21 d. redakcija; joje buvo nustatyta: „Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Šie asmenys turi atitikti profesoriaus pareigų reikalavimus ir būti įvykdę habilitacijai keliamus reikalavimus. Habilitacijos tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir Aukštojo mokslo tarybos siūlymus.“ Paminėtina, kad Seimo 2006 m. liepos 18 d. priimto Aukštojo mokslo įstatymo ir Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo (kaip minėta, įsigaliojusio 2007 m. sausio 1 d.) pirmojo skirsnio, Aukštojo mokslo įstatymo 2, 4, 7, 9, 16, 19, 20, 27, 28, 30, 37, 39, 40, 42, 46, 47, 49, 57 straipsnių pakeitimas ir papildymas“ 9 straipsniu Aukštojo mokslo įstatymo 28 straipsnio 3 dalis (2001 m. gruodžio 21 d. redakcija) buvo pakeista ir išdėstyta taip: „Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Šie asmenys turi atitikti profesoriaus pareigų reikalavimus ir būti įvykdę habilitacijai keliamus reikalavimus. Habilitacijos tvarką nustato Vyriausybė, išklausiusi Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų) ir Aukštojo mokslo tarybos siūlymus.“
60. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamuose Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) bei 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 962 punktuose (ir su jais susijusiuose kai kuriuose kituose šių Vyriausybės nutarimų bei Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) patvirtinto Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) punktuose) yra vartojama sąvoka „habilitacija“, taip pat į tai, kad habilitacijai skirtų nuostatų buvo (ir šiuo metu yra) minėtų Vyriausybės nutarimų priėmimo metu galiojusiame Aukštojo mokslo įstatyme (2000 m. kovo 21 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir Mokslo ir studijų įstatyme (2002 m. birželio 11 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), į kuriuos daroma nuoroda Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) preambulėje (kurioje, kaip minėta, yra inter alia nurodyta, kad šis Vyriausybės nutarimas priimtas vadovaujantis Aukštojo mokslo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 6 punktu, 27 straipsnio 3 dalimi, Mokslo ir studijų įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi), šioje konstitucinės justicijos byloje būtina išsiaiškinti minėtuose įstatymuose vartojamos sąvokos „habilitacija“ turinį.
61. Šiame kontekste pažymėtina, kad Mokslo ir studijų įstatymas (2002 m. birželio 11 d. redakcija), įsigaliojęs 2002 m. spalio 1 d., – tai nauja šio, Seimo dar 1991 m. vasario 12 d. priimto, įstatymo redakcija, išdėstyta Seimo 2002 m. birželio 11 d. priimtu Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsniu. 9.
62. Seimo 1991 m. vasario 12 d. priimto Mokslo ir studijų įstatymo 28 straipsnyje „Mokslo laipsniai“ buvo nustatyta, kad „Lietuvos Respublikoje suteikiami daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsniai“. Pagal šio įstatymo 30 straipsnį mokslo laipsnius teikė mokslo ir studijų institucijos, kurioms šią teisę suteikia Vyriausybė; mokslo laipsnių suteikimo ir nostrifikavimo tvarką Lietuvos mokslo tarybos teikimu turėjo reglamentuoti Vyriausybė. Pagal šio įstatymo 29 straipsnį mokslo ir studijų institucijos parengtus doktorantūros ir habilitacijos nuostatus Lietuvos mokslo tarybos teikimu turėjo tvirtinti Vyriausybė. 9.
63. Taigi Mokslo ir studijų įstatyme (1991 m. vasario 12 d. redakcija) buvo įtvirtinta dviejų mokslo laipsnių – daktaro ir habilituoto daktaro, arba dvipakopė, sistema ir buvo expressis verbis nustatyta, kad šie mokslo laipsniai yra įgyjami juos suteikiant. Minėtame įstatyme buvo vartojama sąvoka „habilituoto daktaro mokslo laipsnis“ (28 straipsnis (1991 m. vasario 12 d. redakcija)), taip pat sąvoka „habilitacija“ (29 straipsnis (1991 m. vasario 12 d. redakcija)). Mokslo ir studijų įstatyme (1991 m. vasario 12 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą aiškinant sistemiškai, t. y. jo 28 straipsnio (1991 m. vasario 12 d. redakcija) nuostatą, kad Lietuvos Respublikoje suteikiami daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsniai, susiejus su 29 straipsnio (1991 m. vasario 12 d. redakcija) nuostata, kad mokslo ir studijų institucijos parengtus doktorantūros ir habilitacijos nuostatus Lietuvos mokslo tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė, matyti, kad Mokslo ir studijų įstatymo (1991 m. vasario 12 d. redakcija) 29 straipsnyje (1991 m. vasario 12 d. redakcija) vartojama sąvoka „habilitacija“ buvo siejama su habilituoto daktaro mokslo laipsnio suteikimu. 9.
64. Pabrėžtina, kad Mokslo ir studijų įstatymas (1991 m. vasario 12 d. redakcija) reguliavo ne tik įvairius su mokslu, jo organizavimu, moksline veikla susijusius santykius, bet ir santykius, susijusius su aukštuoju mokslu. Minėtas įstatymas šiuos santykius tam tikra apimtimi reguliavo ir po to, kai 2000 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Seimo 2000 m. kovo 21 d. priimtas Aukštojo mokslo įstatymas. Juos jis tam tikra apimtimi reguliuoja ir šiuo metu, jau būdamas išdėstytas 2002 m. birželio 11 d. redakcija (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).
65. Seimas 2000 m. kovo 21 d. priėmė Aukštojo mokslo įstatymą, kuris įsigaliojo 2000 m. rugsėjo 1 d. 10.
66. Minėta, kad šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje „Dėstytojai“ nustatyta, kad aukštųjų mokyklų dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas. Be to, šiame straipsnyje buvo inter alia nustatyta, kad profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas, atitinkantis profesoriaus pareigoms keliamus reikalavimus, arba pripažintas menininkas (3 dalis) ir kad profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, formuoti mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose (4 dalis). Aukštojo mokslo įstatymo 29 straipsnio „Mokslo darbuotojai“ 1 dalyje buvo nustatyta, kad aukštoji mokykla savo funkcijoms vykdyti gali turėti mokslo darbuotojų ir kad aukštosios mokyklos mokslo darbuotojai yra: mokslininkai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo pareigas (1 punktas); asmenys su aukštuoju išsilavinimu, einantys jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas (2 punktas). Be to, šiame straipsnyje buvo inter alia nustatyta, kad vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas ir kad vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti mokslinių tyrimų kryptims, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose (2 dalis). 10.
67. Seimo 2001 m. sausio 25 d. priimtu Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 5, 9, 11, 15, 34, 40, 51, 54, 56, 59, 67 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu kai kurios Aukštojo mokslo įstatymo nuostatos buvo pakeistos ir (arba) papildytos (toliau – 2001 m. sausio 25 d. pakeitimai ir papildymai), tačiau juo nebuvo padaryta kokių nors Aukštojo mokslo įstatymo 28 ir 29 straipsnių (2000 m. kovo 21 d. redakcija) pakeitimų ar papildymų. Nurodytos Aukštojo mokslo įstatymo 28 straipsnio 3 dalies (2000 m. kovo 21 d. redakcija) ir 29 straipsnio 2 dalies (2000 m. kovo 21 d. redakcija) nuostatos buvo pakeistos Seimo 2001 m. gruodžio 21 d. priimtu Aukštojo mokslo įstatymo 2 straipsnio, II skirsnio pavadinimo, 14, 15, 17, 27, 28, 29, 37, 39, 41, 47, 48, 54, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 66, 67 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir 18, 64, 65, 68 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu – atitinkamai 8 straipsnio 1 dalimi ir 9 straipsnio 1 dalimi (toliau – 2001 m. gruodžio 21 d. pakeitimai ir papildymai). Minėta, kad Aukštojo mokslo įstatymo 28 straipsnio 3 dalis (2001 m. gruodžio 21 d. redakcija) buvo išdėstyta taip: „Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Šie asmenys turi atitikti profesoriaus pareigų reikalavimus ir būti įvykdę habilitacijai keliamus reikalavimus. Habilitacijos tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir Aukštojo mokslo tarybos siūlymus.“ Aukštojo mokslo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis (2001 m. gruodžio 21 d. redakcija) buvo išdėstyta taip: „Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas, atitinkantis šių pareigų reikalavimus ir habilitacijai keliamus reikalavimus. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti mokslinių tyrimų kryptims, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.“ 10.
68. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad nurodyta Aukštojo mokslo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies (2000 m. kovo 21 d. redakcija) nuostata buvo papildyta Seimo 2005 m. birželio 30 d. priimto Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo ir Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo pirmojo skirsnio, Aukštojo mokslo įstatymo 5, 8, 12, 13, 16, 17, 27, 28, 29, 31, 42, 47, 49, 51, 58 straipsnių pakeitimas ir papildymas“ 9 straipsnio 1 dalimi ir buvo nustatyta, kad, be anksčiau numatytų vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo pareigas einančių mokslininkų (1 punktas) ir jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas einančių asmenų su aukštuoju išsilavinimu (3 punktas), aukštosios mokyklos mokslo darbuotojai yra ir mokslininkai stažuotojai (2 punktas). 10.
69. Taigi Aukštojo mokslo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje (2001 m. gruodžio 21 d. redakcija) ir 29 straipsnio 2 dalyje (2001 m. gruodžio 21 d. redakcija) buvo (o 29 straipsnio 2 dalyje (2001 m. gruodžio 21 d. redakcija) ir šiuo metu yra) įtvirtinta sąvoka „habilitacija“, vartojama formuluotėje „habilitacijai keliami reikalavimai“, o 28 straipsnio 3 dalyje (2001 m. gruodžio 21 d. redakcija) – ir formuluotėje „habilitacijos tvarka“ (šią tvarką turėjo nustatyti Vyriausybė). 10.
70. Ypač pabrėžtina, kad nei sąvokos „habilitacija“, nei formuluotės „habilitacijai keliami reikalavimai“, kurioje ši sąvoka vartojama, turinys Aukštojo mokslo įstatyme (2000 m. kovo 21 d. redakcija su 2001 m. sausio 25 d. ir 2001 m. gruodžio 21 d. pakeitimais ir papildymais) expressis verbis apibrėžtas nebuvo (ir šiuo metu nėra). Norint atskleisti, kas pagal šį įstatymą laikytina habilitacija ir habilitacijai keliamais reikalavimais, reikia aiškintis įstatymų leidėjo ketinimus, kuriais šis vadovavosi minėtame įstatyme įtvirtindamas habilitacijos institutą, taip pat reikia atsižvelgti į sąvokos „habilitacija“ ir formuluotės „habilitacijai keliami reikalavimai“ sąsajas su kitomis šio įstatymo sąvokomis ir formuluotėmis, į Aukštojo mokslo įstatymo 28 straipsnio 3 dalies (2000 m. kovo 21 d. redakcija) ir 29 straipsnio 2 dalies (2000 m. kovo 21 d. redakcija) nuostatų sąsajas su kitomis šio įstatymo nuostatomis, bei į tai, kokiems santykiams reguliuoti skirtuose Aukštojo mokslo įstatymo (2000 m. kovo 21 d. redakcija su 2001 m. sausio 25 d. ir 2001 m. gruodžio 21 d. pakeitimais ir papildymais) straipsniuose vartojama sąvoka „habilitacija“. 10.
71. Iš Seimo 2001 m. rugsėjo 20 d. posėdžių, kuriuose buvo svarstomi Aukštojo mokslo įstatymo 28 straipsnio 3 dalies (2000 m. kovo 21 d. redakcija) ir 29 straipsnio 2 dalies (2000 m. kovo 21 d. redakcija) pakeitimai, stenogramų matyti, kad šiose minėto įstatymo straipsnių dalyse įtvirtinant sąvoką „habilitacija“ (ir ją vartojant formuluotėje „habilitacijai keliami reikalavimai“), taip pat nustatant, kad habilitacijos tvarką nustato Vyriausybė, buvo vadovaujamasi tokia habilitacijos, kurios tvarką turi nustatyti Vyriausybė, samprata, pagal kurią habilitacija nėra siejama su „antra disertacija“, bet ji reiškia, kad profesoriaus pareigas siekiantis eiti mokslininkas, pasak šio įstatymo projektą pristačiusio tuometinio Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko R. Pavilionio, „turės įrodyti, kad jis yra to vertas, savo darbais, eksperimentais ir panašiais dalykais, ir perskaityti viešą paskaitą“, kad „niekas nesuteikia jokios habilitacijos, tiesiog reikia atitikti tuos reikalavimus, kuriuos nustato Vyriausybė“, taigi tokia habilitacijos samprata, kur habilitacija yra mokslininko tinkamumo užimti profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas patikrinimo procedūra. Taip pat paminėtina, kad, kaip buvo informuoti Seimo nariai, šitokia siūloma habilitacijos samprata buvo „suderinta su Mokslų akademija, su Lietuvos rektorių konferencija, su Lietuvos mokslo taryba“. Šiame kontekste pažymėtina, kad iki padarant aptariamuosius 2001 m. gruodžio 21 d. pakeitimus ir papildymus habilitacijos sąvoka Aukštojo mokslo įstatyme (2000 m. kovo 21 d. redakcija su 2001 m. sausio 25 d. pakeitimais ir papildymais) apskritai nebuvo vartojama. Iš minėtų Seimo posėdžių stenogramų matyti, kad tokia habilitacijos, kurios tvarką turi nustatyti Vyriausybė, samprata, pagal kurią habilitacija nėra siejama su habilituoto daktaro laipsnio suteikimu ir yra tik mokslininko tinkamumo eiti profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas patikrinimo procedūra, buvo traktuojama kaip tam tikra novela, nes iki tol habilitacija buvo siejama su habilituoto daktaro laipsniu, kuris Lietuvoje buvo teikiamas (minėta, kad jis buvo numatytas tuo metu galiojusiame Mokslo ir studijų įstatyme (1991 m. vasario 12 d. redakcija)). 10.
72. Kartu pažymėtina, kad nors iš įstatymų leidėjo ketinimų rengiant, svarstant bei priimant aptariamuosius Aukštojo mokslo įstatymo 28 straipsnio 3 dalies (2000 m. kovo 21 d. redakcija) ir 29 straipsnio 2 dalies (2000 m. kovo 21 d. redakcija) pakeitimus ir šias dalis išdėstant nauja – 2001 m. gruodžio 21 d. – redakcija matyti, kad buvo vadovaujamasi principine nuostata, jog Lietuvoje gali būti suteikiamas tik vienas mokslo laipsnis – daktaro, o habilituoto daktaro mokslo laipsnis – ne, tokia nuostata eksplicitiškai nebuvo įtvirtinta. Kadangi, kaip konstatuota šiame Konstitucinio Teismo nutarime, sąvokos „habilitacija“ (kaip ir formuluotės „habilitacijai keliami reikalavimai“, kurioje ši sąvoka vartojama) turinys Aukštojo mokslo įstatyme (2000 m. kovo 21 d. redakcija su 2001 m. sausio 25 d. ir 2001 m. gruodžio 21 d. pakeitimais ir papildymais) expressis verbis apibrėžtas nebuvo, apie tai, kad įstatymų leidėjas pasirinko vieno mokslo laipsnio – daktaro, arba vienpakopę, sistemą ir kad įsigaliojus minėtiems 2001 m. gruodžio 21 d. pakeitimams ir papildymams habilituoto daktaro laipsnio Lietuvoje jau nebuvo galima suteikti, galima spręsti ne tiek iš Aukštojo mokslo įstatymo 28 straipsnio 3 dalies (2001 m. gruodžio 21 d. redakcija) ir 29 straipsnio 2 dalies (2001 m. gruodžio 21 d. redakcija) teksto, kiek iš minėtų įstatymų leidėjo ketinimų (užfiksuotų atitinkamų Seimo posėdžių stenogramose). Todėl atsirado prielaidų taikant Aukštojo mokslo įstatymą (2000 m. kovo 21 d. redakcija su 2001 m. gruodžio 21 d. pakeitimais ir papildymais) nevienodai aiškinti, ar padarius minėtus 2001 m. gruodžio 21 d. pakeitimus ir papildymus Lietuvoje galėjo būti suteikiami ne tik daktaro, bet ir habilituoto daktaro mokslo laipsniai. Tokį Aukštojo mokslo įstatyme (2000 m. kovo 21 d. redakcija su 2001 m. sausio 25 d. ir 2001 m. gruodžio 21 d. pakeitimais ir papildymais) nustatyto teisinio reguliavimo neaiškumą, prieštaringumą pabrėžia dar ir kitos aplinkybės. Antai pagal Aukštojo mokslo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2 punktą šis įstatymas turi nustatyti inter alia „mokslo laipsnių įgijimo aukštosiose mokyklose principus“. Išties tam tikrus su mokslo laipsnių įgijimu aukštosiose mokyklose susijusius santykius šis įstatymas reguliavo nuo pat jo įsigaliojimo ir reguliuoja šiuo metu. Tačiau tai nereiškia, kad kiekviena šio įstatymo nuostata, kurioje daroma kokia nors nuoroda į mokslo laipsnius ar jų įgijimą aukštosiose mokyklose, interpretuotina būtent kaip nustatanti minėtus principus ar kitaip tiesiogiai reguliuojanti su mokslo laipsnių teikimu susijusius santykius. Tai pasakytina ir apie Aukštojo mokslo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje (2001 m. gruodžio 21 d. redakcija) esančią nuorodą į mokslo laipsnius, taip pat apie šio straipsnio 3 dalyje (2001 m. gruodžio 21 d. redakcija) buvusią bei 29 straipsnio 2 dalyje (2001 m. gruodžio 21 d. redakcija) esančią nuorodą į habilitacijai keliamus reikalavimus: jos toli gražu nereiškia, kad šie straipsniai (jų dalys) buvo (ar yra) skirti tiesiogiai reguliuoti su mokslo laipsnių teikimu susijusiems santykiams. Priešingai, Aukštojo mokslo įstatymo 28 straipsnis (2000 m. kovo 21 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) buvo (ir yra) pavadintas „Dėstytojai“ ir buvo (ir yra) skirtas reguliuoti santykiams, susijusiems su inter alia profesoriaus pareigų ėjimu, o 29 straipsnis (2000 m. kovo 21 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) buvo (ir yra) pavadintas „Mokslo darbuotojai“ ir buvo (ir yra) skirtas reguliuoti santykiams, susijusiems su inter alia vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigų ėjimu; apie tai, kokia mokslo laipsnių sistema yra įtvirtinta Lietuvoje, reikia spręsti ne vien iš šių straipsnių, bet ir atsižvelgiant į visuminį įstatymuose nustatytą teisinį reguliavimą. Šiame kontekste pabrėžtina, kad ir padarius minėtus 2001 m. gruodžio 21 d. pakeitimus ir papildymus toliau galiojo įvairius su mokslu, jo organizavimu, moksline veikla susijusius santykius reguliavęs Mokslo ir studijų įstatymas (kaip minėta, Seimo priimtas dar 1991 m. vasario 12 d.), kuriame, kaip konstatuota šiame Konstitucinio Teismo nutarime, buvo įtvirtinta dviejų mokslo laipsnių – daktaro ir habilituoto daktaro (dvipakopė) sistema ir buvo expressis verbis nustatyta, kad šie mokslo laipsniai yra įgyjami juos suteikiant, ir kuriame vartojama sąvoka „habilitacija“ buvo siejama su habilituoto daktaro mokslo laipsnio suteikimu. Tai lyg ir leidžia manyti, kad įstatymų leidėjas, net padaręs aptariamuosius Aukštojo mokslo įstatymo 2001 m. gruodžio 21 d. pakeitimus ir papildymus, taip ir neatsisakė iki tol buvusios dvipakopės mokslo laipsnių sistemos. Apibendrinant pasakytina, kad iš Aukštojo mokslo įstatymo (2000 m. kovo 21 d. redakcija su 2001 m. sausio 25 d. ir 2001 m. gruodžio 21 d. pakeitimais ir papildymais, taip pat ir su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), jeigu jis aiškinamas lingvistiškai (ir neatsižvelgiant į kontekstą), apskritai negalima vienareikšmiškai pasakyti, ar pagal šį įstatymą Lietuvoje galėjo (gali) būti suteikiamas tik daktaro, ar ir habilituoto daktaro mokslo laipsnis.
73. Sąvoka „habilitacija“ ir formuluotė „habilitacijos tvarka“ vartojama ir Mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje (2002 m. birželio 11 d. redakcija), kurioje, kaip minėta, buvo nustatyta, kad habilitacijos tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos valstybinių mokslo institutų direktorių konferencijos ir Aukštojo mokslo tarybos siūlymus. 11.
74. Pažymėtina, kad sąvokos „habilitacija“ (ir formuluotės „habilitacijos tvarka“) turinys Mokslo ir studijų įstatyme (2002 m. birželio 11 d. redakcija, taip pat ir su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) taip pat nebuvo (ir šiuo metu nėra) apibrėžtas expressis verbis. Norint atskleisti, kas pagal šį įstatymą laikytina habilitacija ir habilitacijos tvarka (kurią turi nustatyti Vyriausybė), taip pat reikia aiškintis įstatymų leidėjo ketinimus, kuriais šis vadovavosi minėtame įstatyme įtvirtindamas habilitacijos institutą, atsižvelgti į sąvokos „habilitacija“ ir formuluotės „habilitacijos tvarka“ sąsajas su kitomis šio įstatymo sąvokomis ir formuluotėmis, į Mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnio 3 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nuostatų sąsajas su kitomis šio įstatymo nuostatomis ir į tai, kokiems santykiams reguliuoti skirtame Mokslo ir studijų įstatymo (2002 m. birželio 11 d. redakcija) straipsnyje vartojama sąvoka „habilitacija“. 11.
75. Mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnis „Mokslo laipsniai“ (2002 m. birželio 11 d. redakcija), kuriame vartojama sąvoka „habilitacija“, buvo išdėstytas taip: „
76. Lietuvos Respublikoje pripažįstami daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsniai.
77. Daktaro mokslo laipsnis suteikiamas asmenims, įvykdžiusiems doktorantūros reikalavimus ir apgynusiems daktaro disertaciją. Doktorantūros nuostatus, reglamentuojančius ir mokslo laipsnio teikimo tvarką, tvirtina Vyriausybė. Mokslinių tyrimų įstaigų doktorantai turi Aukštojo mokslo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas studentų teises.
78. Habilitacijos tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos valstybinių mokslo institutų direktorių konferencijos ir Aukštojo mokslo tarybos siūlymus.“ Pažymėtina, kad sąvoka „habilitacija“ vartojama tokiame Mokslo ir studijų įstatymo (2002 m. birželio 11 d. redakcija) straipsnyje, kuris vadinasi „Mokslo laipsniai“ ir yra skirtas būtent su mokslo laipsniais susijusiems santykiams reguliuoti. 11.
79. Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnio 3 dalį (2002 m. birželio 11 d. redakcija) Lietuvos Respublikoje pripažįstami daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsniai. Šiame kontekste svarbu, koks yra čia vartojamos sąvokos „pripažįstami“ teisinis turinys. 11.
80. Rengiant Mokslo ir studijų įstatymo (naujos redakcijos) projektą ir šį projektą svarstant nuomonės dėl to, ar Lietuvoje gali būti suteikiamas ir habilituoto daktaro mokslo laipsnis, išsiskyrė. 11.4.
81. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2000 m. vasario 25 d. raštu Nr. 106–182 kreipėsi į Lietuvos mokslo tarybą, prašydamas parengti Mokslo ir studijų įstatymo naujos redakcijos projektą. Lietuvos mokslo taryba savo sudarytos laikinosios ekspertų grupės Mokslo ir studijų įstatymo naujos redakcijos projektui parengti parengtą Mokslo ir studijų įstatymo naujos redakcijos projektą 2000 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. V-7 nutarė pateikti svarstyti Seimui ir Vyriausybei. Šiame Lietuvos mokslo tarybos nutarime inter alia pabrėžta, kad būtina atkreipti Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės dėmesį į daugumos Lietuvos mokslo tarybos narių ir ekspertų nuomonę, jog Lietuvoje ir toliau tikslinga turėti valstybės pripažįstamų dviejų mokslo laipsnių – daktaro ir habilituoto daktaro – sistemą. 11.4.
82. Tuometiniai Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai A. J. Raškinis ir R. Zuoza 2000 m. rugsėjo 20 d. šiam komitetui pateikė pakoreguotą Lietuvos mokslo tarybos parengto Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto variantą (projektas Nr. P-2910), kuriame buvo siūloma pasirinkti vieną iš dviejų mokslo laipsnių sistemos alternatyvų: 1) vienpakopės mokslo laipsnių sistemos, pagal kurią Lietuvoje gali būti suteikiamas tik daktaro mokslo laipsnis (buvo siūloma inter alia nustatyti, kad: „daktaro mokslo laipsnius Vyriausybės nustatyta tvarka teikia mokslo ir studijų institucijos“; „mokslo laipsnis suteikiamas asmenims, baigusiems doktorantūrą ir apgynusiems disertaciją“; „disertacija gali būti rengiama ir eksternu“; „Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir kitose valstybėse įgyti mokslo laipsniai“; „kitose valstybėse įgytus mokslo laipsnius pripažįsta Lietuvos mokslo taryba“; „pripažinus mokslo laipsnį, Lietuvos mokslo taryba išduoda pažymėjimą, kuriame nurodoma, kad užsienyje įgytas mokslo laipsnis atitinka Lietuvos Respublikoje teikiamą daktaro mokslo laipsnį“); 2) dvipakopės mokslo laipsnių sistemos, pagal kurią Lietuvoje gali būti suteikiamas ir daktaro, ir habilituoto daktaro mokslo laipsnis (buvo siūloma inter alia nustatyti, kad: „daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsnius Vyriausybės nustatyta tvarka teikia mokslo ir studijų institucijos“; „daktaro mokslo laipsnis suteikiamas asmenims, baigusiems doktorantūrą ir apgynusiems disertaciją“; „disertacija gali būti rengiama ir eksternu“; „habilituoto daktaro mokslo laipsnis suteikiamas mokslo ir studijų įstaigų darbuotojams, įvykdžiusiems įstaigų nustatytus profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigybių kvalifikacinius reikalavimus“; „Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir kitose valstybėse įgyti mokslo laipsniai'„ „kitose valstybėse įgytus daktaro mokslo laipsnius pripažįsta Lietuvos mokslo taryba“; „pripažinus daktaro mokslo laipsnį, Lietuvos mokslo taryba išduoda pažymėjimą, kuriame nurodoma, kad užsienyje įgytas daktaro mokslo laipsnis atitinka Lietuvos Respublikoje teikiamą daktaro mokslo laipsnį“; „kitose valstybėse įgytus habilituoto daktaro mokslo laipsnius pripažįsta mokslo ir studijų institucijos jų senatų (tarybų) nustatyta tvarka“; „habilituoto daktaro mokslo laipsnis suteikiamas mokslo ir studijų įstaigų darbuotojams, įvykdžiusiems įstaigų nustatytus profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigybių kvalifikacinius reikalavimus“). Aptartą Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (Nr. IXP-103) Seimo narys G. Šileikis 2000 m. lapkričio 21 d. pateikė Seimui. 11.4.
83. Seimo narys J. Razma 2000 m. lapkričio 23 d. pateikė Seimui kitą Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto variantą (Nr. IXP-103A), kuris, kaip teigiama šio projekto aiškinamajame rašte, buvo Lietuvos mokslo tarybos sudarytos laikinosios ekspertų grupės parengtas ir Lietuvos mokslo tarybos 2000 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. V-7 Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui pateiktas Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) pirminis variantas. Jame buvo siūloma dvipakopė mokslo laipsnių teikimo sistema, pagal kurią gali būti suteikiami ir daktaro, ir habilituoto daktaro mokslo laipsniai. Be to, habilituoto daktaro mokslo laipsnio teikimas nebuvo siejamas su profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigoms keliamų reikalavimų įvykdymu (pedagoginių vardų teikimu) (buvo siūloma nustatyti, kad: „universitetai ir mokslo institutai, kuriems tokią teisę suteikė Vyriausybė ar jos įgaliota Švietimo ir mokslo ministerija, gali teikti daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsnius“; „daktaro mokslo laipsnis suteikiamas asmenims, baigusiems doktorantūrą ir apgynusiems daktaro disertaciją“; „daktaro disertacija gali būti rengiama ir eksternu“; „habilituoto daktaro mokslo laipsnis gali būti suteikiamas daktaro mokslo laipsnį turintiems asmenims, kurie po daktaro disertacijos apgynimo praturtino mokslą naujais duomenimis, plačiai žinomais Lietuvoje ir užsienyje“; „bendruosius doktorantūros ir habilitacijos nuostatus Lietuvos mokslo tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė“). 11.4.
84. Seimo valdybos 2001 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 106 buvo sudaryta darbo grupė Seime įregistruotų Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektų Nr. IXP-103 ir IXP-103A nuostatoms apibendrinti. Tuometinis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas R. Pavilionis 2001 m. liepos 4 d. pateikė Seimui šios darbo grupės parengtą apibendrintą Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (Nr. IXP-103(2A)), kuriame buvo pasirinkta projekte Nr. IXP-103A numatyta dvipakopė mokslo laipsnių sistema. Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektus Nr. IXP-103, IXP-103A ir IXP-103(2A) 2001 m. rugpjūčio 2 d. pateikus Seimo posėdyje, buvo pritarta minėtam apibendrintam projektui Nr. IXP-103(2A). 11.4.
85. Tuometinis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas R. Pavilionis 2001 m. lapkričio 28 d. šio komiteto vardu pateikė Seimui naują Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) variantą (Nr. IXP-103(2A2)), kuriame buvo siūloma pasirinkti vienpakopę mokslo laipsnių sistemą, kai gali būti suteikiamas tik daktaro laipsnis, o habilituoto daktaro – ne (naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projekto 28 straipsnyje „Daktaro mokslo laipsnio teikimo tvarka“ buvo siūloma nustatyti: „Lietuvos Respublikoje teikiamas daktaro mokslo laipsnis“; „daktaro mokslo laipsnis suteikiamas asmenims, įvykdžiusiems doktorantūros reikalavimus ir apgynusiems daktaro disertaciją“; „doktorantūros nuostatus, reglamentuojančius ir mokslo laipsnio teikimo tvarką, tvirtina Vyriausybė“). 11.4.
86. Seimo valdyba 2001 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 628 „Dėl įstatymo projekto išvadų“ kreipėsi į Vyriausybę prašydama pateikti išvadas dėl nurodyto projekto. Vyriausybė 2002 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 555 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. IXP-103(2A2)“, iš esmės pritarusi šiam projektui, dėl mokslo laipsnių sistemos pareiškė visiškai priešingą nuomonę ir pasiūlė Seimui įtvirtinti Lietuvoje ir daktaro, ir habilituoto daktaro mokslo laipsnius – dvipakopę mokslo laipsnių sistemą (buvo pasiūlyta naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projekto 28 straipsnį pavadinti „Mokslo laipsniai“ ir jame nustatyti: „Lietuvos Respublikoje teikiami daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsniai“; „daktaro mokslo laipsnis suteikiamas asmenims, įvykdžiusiems doktorantūros reikalavimus ir apgynusiems daktaro disertaciją“; „doktorantūros nuostatus, reglamentuojančius ir mokslo laipsnio teikimo tvarką, tvirtina Vyriausybė“; „mokslinių tyrimų įstaigų doktorantai turi Aukštojo mokslo įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytas studentų teises“; „habilitacijos tvarką ir habilituoto daktaro laipsnio teikimo tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos valstybinių mokslo institutų direktorių konferencijos ir Aukštojo mokslo tarybos siūlymus“). 11.4.
87. Tuometinis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas R. Pavilionis 2002 m. gegužės 8 d. šio komiteto vardu pateikė Seimui naują Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto variantą (Nr. IXP-103(2A3)), kuriame buvęs ankstesnio naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projekto 28 straipsnis tapo 29 straipsniu „Daktaro mokslo laipsnio teikimo ir habilitacijos tvarka“. Jame buvo siūloma nustatyti: „Lietuvos Respublikoje teikiamas daktaro mokslo laipsnis“; „daktaro mokslo laipsnis suteikiamas asmenims, įvykdžiusiems doktorantūros reikalavimus ir apgynusiems daktaro disertaciją“; „doktorantūros nuostatus, reglamentuojančius ir mokslo laipsnio teikimo tvarką, tvirtina Vyriausybė“; „mokslinių tyrimų įstaigų doktorantai turi Aukštojo mokslo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas studentų teises“; „habilitacijos tvarką nustato Vyriausybė“. Taigi buvo pasiūlyta įtvirtinti vienpakopę mokslo laipsnių sistemą, pagal kurią Lietuvoje gali būti suteikiamas tik daktaro mokslo laipsnis (apgynus daktaro disertaciją), o habilituoto daktaro – ne; kartu buvo pasiūlyta numatyti habilitaciją, kurios tvarką nustato Vyriausybė. Šį projektą lydėjusioje Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadoje buvo pažymėta, kad Vyriausybės siūlymą palikti įstatyme dvipakopę mokslo laipsnių teikimo sistemą šis komitetas atmetė, nes, šio komiteto nuomone, minėtas siūlymas prieštaravo Seimo 2000 m. kovo 21 d. priimtam Aukštojo mokslo įstatymui, numatančiam tik vieną mokslo laipsnį – daktaro. Pažymėtina, kad naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projekto 29 straipsnio 3 dalyje pasiūlius įtvirtinti sąvoką „habilitacija“, jos turinys niekaip nebuvo atskleistas. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamo projekto 29 straipsnio pavadinime ir 1 bei 2 dalyse minimas tik vienas mokslo laipsnis – daktaro, suteikiamas apgynus daktaro disertaciją, iš šio projekto 29 straipsnio 3 dalies negalima suprasti, apie kokią habilitacijos tvarką, kurią turės nustatyti Vyriausybė, joje rašoma. 11.4.
88. Projektas Nr. IXP-103(2A3) 2002 m. gegužės 14 d. buvo svarstytas Seimo posėdyje (įstatymo projekto svarstymo stadija). Šiame Seimo posėdyje tuometinis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas R. Pavilionis teigė, kad „Aukštojo mokslo įstatyme yra apibrėžtas tik vienas mokslo laipsnis – habilitacijos reikalavimai. Tuo tarpu Vyriausybė siūlo palikti iki šiol buvusius du mokslo laipsnius: daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsnį. Aukštojo mokslo įstatyme yra vienas mokslo laipsnis. Toks siūlymas prieštarautų Aukštojo mokslo įstatymui <...> Jau apie tai buvo kalbėta“. Seimo posėdžio pirmininkas Seimą informavo, kad pagrindinis komitetas (t. y. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas) nepritarė Vyriausybės pasiūlymui dėl naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projekto 28 straipsnio (čia nurodomas ankstesnis šio straipsnio numeris), ir pasiūlė balsuoti dėl to, ar Seimas pritaria tokiai šio įstatymo projekto 28 straipsnio redakcijai, kurią siūlo Vyriausybė. Pažymėtina, kad Seimas dėl to balsavo ir įstatymo projekto svarstymo stadijoje nutarė pritarti tokiai Vyriausybės pateiktai naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projekto 28 straipsnio „Mokslo laipsniai“ (čia nurodomas ankstesnis šio straipsnio numeris) redakcijai: „
89. Lietuvos Respublikoje teikiami daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsniai.
90. Daktaro mokslo laipsnis suteikiamas asmenims, įvykdžiusiems doktorantūros reikalavimus ir apgynusiems daktaro disertaciją. Doktorantūros nuostatus, reglamentuojančius ir mokslo laipsnio teikimo tvarką, tvirtina Vyriausybė. Mokslinių tyrimų įstaigų doktorantai turi Aukštojo mokslo įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytas studentų teises.
91. Habilitacijos tvarką ir habilituoto daktaro laipsnio teikimo tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos valstybinių mokslo institutų direktorių konferencijos ir Aukštojo mokslo tarybos siūlymus.“ 11.4.
92. Taigi Seimas 2002 m. gegužės 14 d. posėdyje (įstatymo projekto svarstymo stadija) balsuodamas apsisprendė dėl tokių principinių nuostatų: Lietuvoje gali būti suteikiamas ir daktaro, ir habilituoto daktaro mokslo laipsnis, t. y. Lietuvoje yra dvipakopė mokslo laipsnių sistema; abu šie mokslo laipsniai yra įgyjami juos suteikiant; habilitacijos tvarką ir habilituoto daktaro laipsnio teikimo tvarką turi nustatyti Vyriausybė. Pažymėtina, kad Seimas, apsisprendęs dėl minėtų principinių nuostatų, kurios turės būti įtvirtintos naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatyme, kartu atmetė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto poziciją, kad Lietuvoje gali būti suteikiamas tik daktaro mokslo laipsnis, o habilituoto daktaro – ne, t. y. poziciją, kad Lietuvoje yra vienpakopė mokslo laipsnių sistema. 11.4.
93. Aiškinant, ką reiškia naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projekto 28 straipsnio 3 dalyje, kuriai Seimas pritarė balsuodamas, vartojamos formuluotės „habilitacijos tvarka“ ir „habilituoto daktaro laipsnio teikimo tvarka“, paminėtina, kad tuo metu, kai buvo pritarta minėtai redakcijai, Aukštojo mokslo įstatymo 28 straipsnio 3 dalis ir 29 straipsnio 2 dalis jau buvo išdėstytos 2001 m. gruodžio 21 d. redakcija (šios pataisos jau buvo įsigaliojusios); kaip minėta, jose buvo inter alia nustatyta, kad profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas, kurie turi atitikti profesoriaus pareigų reikalavimus ir būti įvykdę habilitacijai keliamus reikalavimus, o habilitacijos tvarką nustato Vyriausybė (28 straipsnio 3 dalis (2001 m. gruodžio 21 d. redakcija)), ir kad vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas, atitinkantis šių pareigų reikalavimus ir habilitacijai keliamus reikalavimus (29 straipsnio 2 dalis (2001 m. gruodžio 21 d. redakcija)). Tačiau, kaip konstatuota šiame Konstitucinio Teismo nutarime, nors iš įstatymų leidėjo ketinimų rengiant, svarstant bei priimant šiuos Aukštojo mokslo įstatymo 28 straipsnio 3 dalies (2000 m. kovo 21 d. redakcija) ir 29 straipsnio 2 dalies (2000 m. kovo 21 d. redakcija) pakeitimus matyti, jog buvo vadovaujamasi principine nuostata, kad Lietuvoje gali būti suteikiamas tik daktaro mokslo laipsnis, o habilituoto daktaro mokslo laipsnis negali būti suteikiamas, buvo sudarytos ir prielaidos (ypač turint galvoje tai, kad sąvokos „habilitacija“ (ir formuluotės „habilitacijai keliami reikalavimai“) turinys Aukštojo mokslo įstatyme (2000 m. kovo 21 d. redakcija su 2001 m. sausio 25 d. ir 2001 m. gruodžio 21 d. pakeitimais ir papildymais) nebuvo apibrėžtas expressis verbis) taikant šį įstatymą nevienodai aiškinti, ar padarius minėtus 2001 m. gruodžio 21 d. pakeitimus ir papildymus Lietuvoje galėjo būti suteikiamas ne tik daktaro, bet ir habilituoto daktaro mokslo laipsnis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projekto 28 straipsnio 3 dalyje, kuriai Seimas pritarė balsuodamas, greta yra vartojamos dvi formuluotės: „habilitacijos tvarka“ ir „habilituoto daktaro laipsnio teikimo tvarka“. Manytina, kad šių formuluočių turinys nesutampa ir kad kiekviena iš jų sietina su skirtingais teisės institutais. Taigi taip pat manytina, kad Vyriausybė turės nustatyti dvi skirtingas tvarkas – „habilitacijos tvarką“ ir „habilituoto daktaro laipsnio teikimo tvarką“. Kokius santykius turėtų reguliuoti nurodytoji „habilitacijos tvarka“, iš aptariamo įstatymo projekto nėra aišku. Tačiau akivaizdu, kad nurodytoji „habilituoto daktaro laipsnio teikimo tvarka“ per definitionem turės reguliuoti santykius, susijusius su habilituoto daktaro mokslo laipsnio teikimu. Beje, tuo metu galiojo (ir šiuo metu galioja su pakeitimais, padarytais Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1432 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pakeitimo, susijusio su Mokslo ir studijų departamento prie Švietimo ir mokslo ministerijos reorganizavimu“; toliau – ir 2002 m. rugsėjo 11 d. pakeitimai) Vyriausybės 1996 m. nutarimas Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių sistemos bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (2001 m. liepos 11 d. redakcija), kuriuo patvirtinti Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių sistemos bendrieji nuostatai (2001 m. liepos 11 d. redakcija) reglamentavo (ir šiuo metu – su 2002 m. rugsėjo 11 d. pakeitimais – reglamentuoja) inter alia habilituoto daktaro mokslo laipsnio suteikimą. Minėtų nuostatų 57 punkte habilitacija apibrėžiama kaip „habilituoto daktaro mokslo laipsnio suteikimas“. 11.
94. Jau po to, kai Seimo 2002 m. gegužės 14 d. posėdyje buvo apsvarstytas minėtas Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, bet dar nepradėjus šio įstatymo projekto priėmimo procedūros Seime, dėl šio jau apsvarstyto projekto buvo įregistruota įvairių pasiūlymų. 11.5.
95. Vienas iš jų – tuometinio Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko R. Pavilionio 2002 m. gegužės 30 d. pasiūlymas aptariamo naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projekto 1 straipsnio 4 punkte žodį „laipsnio“ pakeisti žodžiu „laipsnių“ ir įtvirtinti nuostatą, kad „šis įstatymas nustato: <...> 4) mokslo laipsnių ir pedagoginių vardų įgijimo principus <...>„. Pasak šio pasiūlymo autoriaus, ši pataisa susijusi su tuo, kad po svarstymo Seimas pritarė naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projekto 29 straipsnio redakcijai (čia nurodomas jau naujas šio straipsnio numeris), o dėl to būtina „atitinkamai pakeisti ir 1 straipsnio redakciją: žodį „laipsnis“ parašyti daugiskaita – „laipsnių“„. Kartu toks pasiūlymas reiškė, kad pripažįstama, jog yra apsispręsta įtvirtinti dvipakopę mokslo laipsnių sistemą, pagal kurią gali būti suteikiamas ir daktaro, ir habilituoto daktaro mokslo laipsnis. Seimo 2002 m. birželio 11 d. posėdyje (įstatymo projekto priėmimo stadija) šis pasiūlymas buvo priimtas. 11.5.
96. Tuometinis Seimo narys E. Kaniava 2002 m. birželio 10 d. įregistravo pasiūlymą pakeisti aptariamo projekto 29 straipsnio 1 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip: – 1 dalį: „Lietuvos Respublikoje pripažįstami daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsniai“; – 3 dalį: „Habilitacijos tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos valstybinių mokslo institutų direktorių konferencijos ir Aukštojo mokslo tarybos siūlymus.“ Palyginus tuometinio Seimo nario E. Kaniavos pasiūlytą naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projekto 29 straipsnio 1 ir 3 dalių redakciją su tuometine šio projekto dar buvusio 28 straipsnio atitinkamų dalių redakcija, kurią Seimui pateikė Vyriausybė ir kuriai, kaip minėta, savo 2002 m. gegužės 14 d. posėdyje balsavimu pritarė Seimas, matyti, kad tuometinis Seimo narys E. Kaniava pasiūlė minėto projekto 29 straipsnio (čia nurodomas jau naujas šio straipsnio numeris) 1 dalyje vietoje žodžio „teikiami“ įrašyti žodį „pripažįstami“, o 3 dalyje – išbraukti žodžius „habilituoto daktaro laipsnio teikimo tvarką“. Seimo 2002 m. birželio 11 d. posėdyje (įstatymo priėmimo stadija) šio pasiūlymo autorius tuometinis Seimo narys E. Kaniava Seimui paaiškino, kad sąvoka „pripažįstami“, kurią vietoje sąvokos „teikiami“ siūloma įrašyti aptariamo projekto 29 straipsnio 1 dalyje, „aiškiau nusako esmę“, o siūlomą šio projekto 29 straipsnio 3 dalies pakeitimą apibūdino kaip „daugiau redakcinio pobūdžio“. Tuometinis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas R. Pavilionis Seimą informavo, kad tiems siūlymams šis komitetas pritaria. Seimas bendru sutarimu pritarė abiem tuometinio Seimo nario E. Kaniavos pasiūlymams, o po to bendru sutarimu priėmė naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnį, kaip rašoma Seimo posėdžio stenogramoje, „su E. Kaniavos pataisomis“. 11.5.
97. Minėta, kad Mokslo ir studijų įstatymo (2002 m. birželio 11 d. redakcija) 29 straipsnyje „Mokslo laipsniai“ nustatyta: „
98. Lietuvos Respublikoje pripažįstami daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsniai.
99. Daktaro mokslo laipsnis suteikiamas asmenims, įvykdžiusiems doktorantūros reikalavimus ir apgynusiems daktaro disertaciją. Doktorantūros nuostatus, reglamentuojančius ir mokslo laipsnio teikimo tvarką, tvirtina Vyriausybė. Mokslinių tyrimų įstaigų doktorantai turi Aukštojo mokslo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas studentų teises.
100. Habilitacijos tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos valstybinių mokslo institutų direktorių konferencijos ir Aukštojo mokslo tarybos siūlymus.“ 11.
101. Atsakymas į tai, kokius santykius turi reguliuoti Vyriausybės nustatyta habilitacijos tvarka, nurodyta Mokslo ir studijų įstatymo (2002 m. birželio 11 d. redakcija) 29 straipsnio 3 dalyje, priklauso nuo to, kaip bus vertinamos minėtos aplinkybės, ypač tai, kad: – Seimas 2002 m. gegužės 14 d. posėdyje (įstatymo projekto svarstymo stadija) balsuodamas apsisprendė inter alia dėl principinės nuostatos, Lietuvoje gali būti suteikiamas ir daktaro, ir habilituoto daktaro mokslo laipsnis, t. y. Lietuvoje yra dvipakopė mokslo laipsnių sistema; – Seimas 2002 m. birželio 11 d. posėdyje (įstatymo projekto priėmimo stadija) pritarė tuometinio Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko R. Pavilionio 2002 m. gegužės 30 d. pasiūlymui aptariamo naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projekto 1 straipsnio 4 punkte žodį „laipsnio“ pakeisti žodžiu „laipsnių“ ir įtvirtinti nuostatą, kad „šis įstatymas nustato: <...> 4) mokslo laipsnių ir pedagoginių vardų įgijimo principus <...>„; – tuometinio Seimo nario E. Kaniavos 2002 m. birželio 10 d. pasiūlytos Mokslo ir studijų įstatymo projekto 29 straipsnio 1 ir 3 dalių pataisos, jo paties teigimu (pristatant šias pataisas Seimui) Seimo 2002 m. birželio 11 d. posėdyje, buvo tik (atitinkamai) „aiškiau nusakančios esmę“ ir „daugiau redakcinio pobūdžio“; – Seimas 2002 m. birželio 11 d. posėdyje (įstatymo projekto priėmimo stadija) nutarė išbraukti prieš tai įstatymo projekto 29 straipsnio 3 dalyje expressis verbis įtvirtintą nuostatą „habilituoto daktaro mokslo laipsnio teikimo tvarką nustato Vyriausybė“; – sąvoka „habilitacija“ vartojama tokiame Mokslo ir studijų įstatymo (2002 m. birželio 11 d. redakcija) straipsnyje, kuris yra skirtas būtent su mokslo laipsniais susijusiems santykiams reguliuoti. 11.6.
102. Visos šios aplinkybės, ypač atsižvelgiant ir į tai, kad nei tuometinis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas R. Pavilionis, nei tuometinis Seimo narys E. Kaniava, pristatydami Seimui savo pateiktas naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projekto 1 straipsnio 4 punkto ir 29 straipsnio 1 ir 3 dalių pataisas, nė neužsiminė apie tai, kad jos galėtų kaip nors pakeisti Seimo ankstesnį apsisprendimą dėl to, kad Lietuvoje gali būti suteikiami daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsniai, juolab kad nė vienas iš šių pataisų teikėjų nė nesiūlė Seimui iš naujo apsispręsti dėl vienpakopės ar dvipakopės mokslo laipsnių sistemos, leidžia teigti, kad Seimas, 2002 m. birželio 11 d. balsuodamas dėl Mokslo ir studijų įstatymo projekto priėmimo, taigi ir dėl minėtų tuometinio Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko R. Pavilionio bei tuometinio Seimo nario E. Kaniavos pasiūlymų, vadovavosi tuo, kad šiais pasiūlymais nėra kaip nors koreguojamas, juolab peržiūrimas, Seimo 2002 m. gegužės 14 d. posėdyje balsavimu padarytas Seimo apsisprendimas dėl dvipakopės mokslo laipsnių sistemos, kai Lietuvoje gali būti suteikiamas ne tik daktaro, bet ir habilituoto daktaro laipsnis, įtvirtinimo, taip pat dėl to, kad tvarką, pagal kurią suteikiamas habilituoto daktaro laipsnis, kaip ir tvarką, pagal kurią suteikiamas daktaro laipsnis, turi nustatyti Vyriausybė. 11.6.
103. Būtent šitaip vertinant aptartas naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projekto rengimo ir priėmimo aplinkybes ir sistemiškai aiškinant Mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnio (2002 m. birželio 11 d. redakcija) 1 ir 3 dalių nuostatas, taip pat 1 straipsnio (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nuostatą „šis įstatymas nustato: <...> 4) mokslo laipsnių <...> įgijimo principus <...>„, t. y. šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatą „habilitacijos tvarką nustato Vyriausybė“ susiejus su šio straipsnio 1 dalies nuostata „Lietuvos Respublikoje yra pripažįstami daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsniai“ ir su pacituota 1 straipsnio (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nuostata, manytina, kad Vyriausybė turi nustatyti tokią tvarką, pagal kurią mokslininkas galėtų Lietuvoje įgyti habilituoto daktaro laipsnį. 11.6.
104. Šiame kontekste paminėtina, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį Vyriausybė iki 2002 m. spalio 1 d. turėjo priimti ar pakeisti naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 962 patvirtintos Habilitacijos tvarkos 1 punkte nustatyta, kad ši Habilitacijos tvarka nereglamentuoja habilituoto daktaro mokslo laipsnio teikimo, kuris vykdomas kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip minėta, tuo metu galioję Mokslo laipsnių sistemos bendrieji nuostatai (2001 m. liepos 11 d. redakcija), patvirtinti Vyriausybės 1996 m. nutarimu Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių sistemos bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (2001 m. liepos 11 d. redakcija), reglamentuojantys inter alia habilituoto daktaro mokslo laipsnio suteikimą, buvo pakeisti Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1432 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pakeitimo, susijusio su Mokslo ir studijų departamento prie Švietimo ir mokslo ministerijos reorganizavimu“, tačiau minėtų nuostatų 57 punktas, pagal kurį habilitacija yra „habilituoto daktaro mokslo laipsnio suteikimas“, nebuvo pakeistas (jis nėra pakeistas ir šios konstitucinės justicijos bylos nagrinėjimo metu). 11.
105. Kartu paminėtina, kad Mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnio (2002 m. birželio 11 d. redakcija) 1, 2 ir 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą aiškinant vien lingvistiškai (ir neatsižvelgiant į jo įtvirtinimo aplinkybes) gali būti teigiama, kad vien tai, kad šio straipsnio 1 dalyje vartojama ne sąvoka „teikiami“ („teikti“ reiškia „duoti“, „skirti“ (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, p. 837), bet sąvoka „pripažįstami“ („pripažinti“ reiškia „sutikti, laikyti esant teisėtą, veikiantį, galiojantį, turintį kokių nors ypatybių“, „išaiškinus nustatyti“ (Ibid., p. 612)), reiškia, kad nors Lietuvoje mokslininkai gali turėti ne tik daktaro, bet ir habilituoto daktaro mokslo laipsnį, įgyti habilituoto daktaro laipsnio Lietuvoje jie negali – čia jis negali būti suteikiamas, jis gali būti įgyjamas tik užsienio valstybėse arba įgytas Lietuvoje anksčiau. Toks aiškinimas yra grindžiamas inter alia tuo, kad minėtame straipsnyje (jo 2 dalyje) yra expressis verbis numatytas vien daktaro mokslo laipsnio teikimas, o habilituoto daktaro laipsnio teikimas (vartojant šią sąvoką) niekur šiame įstatyme nėra eksplicitiškai numatytas; vadinasi, habilituoto daktaro mokslo laipsnis Lietuvoje gali būti įgyjamas ne jį suteikiant, bet „pripažįstant“, jeigu mokslininkas jį įgijo kur nors kitur arba kada nors anksčiau. Toks aiškinimas gali būti grindžiamas dar ir tokiu argumentu, esą Seimas, žodį „teikiami“ pakeisdamas žodžiu „pripažįstami“ ir išbraukdamas eksplicitinę nuostatą, kad Vyriausybė nustato habilituoto daktaro mokslo laipsnio teikimo tvarką, pakeitė savo ankstesnį – 2002 m. gegužės 14 d. – apsisprendimą dėl dvipakopės mokslo laipsnių sistemos įtvirtinimo. Tačiau, kaip konstatuota šiame Konstitucinio Teismo nutarime, minėtos pataisos, jas pristatant Seimui, buvo apibūdintos kaip tik „aiškiau nusakančios esmę“ ir „daugiau redakcinio pobūdžio“; be to, tame pačiame Seimo posėdyje buvo priimtas ir tuometinio Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko R. Pavilionio 2002 m. gegužės 30 d. pasiūlymas pakoreguoti naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projekto 1 straipsnio 4 punktą ir žodį „laipsnio“ pakeisti žodžiu „laipsnių“. Tokio aiškinimo pavyzdys yra šioje konstitucinės justicijos byloje esantis tuometinio Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko R. Pavilionio 2002 m. rugsėjo 24 d. raštas tuometiniam Lietuvos mokslo tarybos pirmininkui prof. habil. dr. K. Makariūnui „Dėl įstatymo nuostatų aiškinimo“, kuriame inter alia teigiama: Lietuvos Respublikoje habilituoto daktaro mokslo laipsnis nėra teikiamas; šis mokslo laipsnis gali būti pripažįstamas tik jį turintiems asmenims, t. y. tiems, kurie jį įgijo anksčiau arba kitose valstybėse; Mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnio 3 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nuostata „habilitacijos tvarką nustato Vyriausybė“ reiškia, kad Vyriausybė „habilitacijos tvarkoje galėtų nustatyti procedūrą, pagal kurią kitose valstybėse suteiktą habilitaciją (ar antrąjį mokslo laipsnį) būtų galima pripažinti Lietuvos Respublikoje“; „habilitacijos tvarkoje turėtų būti nustatytas daktaro mokslo laipsnį turinčio asmens mokslinių ir pedagoginių darbų minimumas, kuris leistų jam pirmą kartą užimti profesoriaus ar vyriausiojo mokslinio bendradarbio pareigas“; „naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo 1 straipsnyje palikti žodžiai „šis įstatymas nustato mokslo laipsnių ir pedagoginių vardų įgijimo principus“ nereiškia nieko kito, kaip tik daktaro mokslo laipsnio įgijimo ir habilituoto daktaro laipsnio jį turintiems pripažinimo principus (Mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnis)“. Minėtame rašte pateiktas Mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnio (2002 m. birželio 11 d. redakcija) 1 ir 3 dalių aiškinimas grindžiamas tuo, kad, pasak rašto autoriaus, „priimdamas Aukštojo mokslo bei Mokslo ir studijų įstatymų pataisas, Seimas pakeitė 1991 metais priimto Mokslo ir studijų įstatymo nuostatą, kad Lietuvoje teikiami daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsniai. Habilituoto daktaro mokslo laipsnių atžvilgiu Seimas apsisprendė pripažinti iki įstatymo priėmimo turėtus laipsnius, žodį „teikiami“ pakeisdamas žodžiu „pripažįstami“, todėl šiuo atveju Lietuvių kalbos žodyne esanti žodžio „pripažinti“ reikšmė „suteikti“ netinka habilituoto daktaro mokslo laipsniui (tokio laipsnio sąvokos iš viso neliko jokiame įstatyme)“. Vis dėlto toks aiškinimas neįtikina. Ir ne tik dėl to, kad visiškai neatsižvelgiama į nuostatų, kurios aiškinamos, įtvirtinimo aplinkybes. Tokį aiškinimą komplikuoja inter alia Mokslo ir studijų įstatymo 31 straipsnio „Mokslo laipsnius ir pedagoginius vardus patvirtinantys dokumentai“ (2002 m. birželio 11 d. redakcija, beje, nepakeista ligi šiol) 2 dalies nuostata, kad „užsienyje įgyti mokslo laipsnių diplomai pripažįstami (nostrifikuojami) Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip“. Taigi užsienyje įgytų mokslo laipsnių (habilituoto daktaro mokslo laipsnio taip pat) diplomų pripažinimui Lietuvoje Mokslo ir studijų įstatyme (2002 m. birželio 11 d. redakcija, taip pat ir su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) yra nustatytas atskiras institutas – diplomų nostrifikavimo institutas; jis negali būti sutapatinamas su Mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnyje (2002 m. birželio 11 d. redakcija) įtvirtintu habilitacijos institutu, nes, kad ir kaip būtų aiškinamas sąvokos „habilitacija“ turinys, nostrifikavimas nėra habilitacija. Vadinasi, habilitacijos instituto, įtvirtinto Mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnyje (2002 m. birželio 11 d. redakcija), negalima aiškinti kaip esą reiškiančio, kad Vyriausybė „habilitacijos tvarkoje galėtų nustatyti procedūrą, pagal kurią kitose valstybėse suteiktą habilitaciją (ar antrąjį mokslo laipsnį) būtų galima pripažinti Lietuvos Respublikoje“.
106. Šiame kontekste pabrėžtina, kad Mokslo ir studijų įstatymas (2002 m. birželio 11 d. redakcija) Aukštojo mokslo įstatymo (2001 m. gruodžio 21 d. redakcija) atžvilgiu yra lex posteriori, be to, kaip konstatuota šiame Konstitucinio Teismo nutarime, Aukštojo mokslo įstatymo 28 ir 29 straipsniai (2001 m. gruodžio 21 d. redakcija), kuriuose vartojama sąvoka „habilitacija“, nėra skirti su mokslo laipsnių teikimu susijusiems santykiams tiesiogiai reguliuoti – apie tai, kokia mokslo laipsnių sistema yra įtvirtinta Lietuvoje, reikia spręsti ne vien iš šių straipsnių, o atsižvelgiant į visuminį įstatymuose nustatytą teisinį reguliavimą. Sistemiškai aiškinant aptartąjį Mokslo ir studijų įstatyme (2002 m. birželio 11 d. redakcija) ir Aukštojo mokslo įstatyme (2001 m. gruodžio 21 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad, įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymui (2002 m. birželio 11 d. redakcija), Aukštojo mokslo įstatymo 28 ir 29 straipsniuose (2001 m. gruodžio 21 d. redakcija) vartojama sąvoka „habilitacija“ – dėl to, kad, kaip minėta, galima teigti, jog Vyriausybė turi nustatyti tvarką, pagal kurią suteikiamas habilituoto daktaro laipsnis, – tapo klaidinanti, visiškai netinkama mokslininko tinkamumo užimti profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas patikrinimo procedūrai apibūdinti, t. y. tam institutui, kuriam apibūdinti ji yra vartojama. Šiame kontekste ji yra ydinga. Minėtas Aukštojo mokslo įstatymo 28 ir 29 straipsniuose (2001 m. gruodžio 21 d. redakcija) vartojamos sąvokos „habilitacija“ ydingumas nereiškia, kad įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymui (2002 m. birželio 11 d. redakcija) Vyriausybė neteko įgaliojimų nustatyti mokslininko tinkamumo užimti profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas patikrinimo procedūrą, kuri gali būti ir nesiejama su habilituoto daktaro laipsnio turėjimu. Pagal Aukštojo mokslo įstatymą (2000 m. kovo 21 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nustatyti tokią tvarką yra Vyriausybės pareiga. Tačiau dėl to, kad Mokslo ir studijų įstatyme (2002 m. birželio 11 d. redakcija, taip pat ir su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) yra įtvirtintas habilituoto daktaro mokslo laipsnio institutas, ši procedūra nevadintina „habilitacijos tvarka“. Šiame kontekste primintina, kad, kaip konstatuota šiame Konstitucinio Teismo nutarime, Mokslo ir studijų įstatyme (2002 m. birželio 11 d. redakcija, taip pat ir su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (kaip ir ankstesniame Mokslo ir studijų įstatyme (1991 m. vasario 12 d. redakcija)) nustatytas teisinis reguliavimas gali būti aiškinamas ir kaip leidžiantis teigti, jog Vyriausybė turi įgaliojimus nustatyti tokią tvarką, pagal kurią mokslininkas galėtų Lietuvoje įgyti habilituoto daktaro laipsnį. Primintina ir tai, kad šiuo metu galioja Vyriausybės 1996 m. nutarimas Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių sistemos bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (2001 m. liepos 11 d. redakcija su 2002 m. rugsėjo 11 d. pakeitimais).
107. Minėtas Aukštojo mokslo įstatyme (2000 m. kovo 21 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nustatytas su sąvokos „habilitacija“ vartojimu susijęs teisinis reguliavimas taisytinas, šiame įstatyme vartojama sąvoka „habilitacija“ keistina. Pasiūlyti, kokia sąvoka šiame įstatyme vietoj jos vartotina apibūdinant mokslininko tinkamumo eiti profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas patikrinimo procedūrą, nėra Konstitucinio Teismo funkcija.
108. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad aptartasis sąvokos „habilitacija“ (taip pat formuluotės „habilitacijos tvarka“) ydingumas nereiškia, kad negali būti tokios mokslininko tinkamumo užimti profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas patikrinimo procedūros, kai šias pareigas užima mokslininkas, neturintis habilituoto daktaro laipsnio. Jeigu įstatymų leidėjas yra apsisprendęs, kad tokia – su habilituoto daktaro laipsnio turėjimu nesietina – procedūra yra nustatytina, ir kartu yra įtvirtinęs galimybę įgyti habilituoto daktaro laipsnį, minėta procedūra turi būti vadinama kitaip. Priešingu atveju painiava neišvengiama. Nagrinėjamu atveju būtent ir yra painiava. Iš Konstitucinio Teismo posėdyje kalbėjusių byloje dalyvaujančių asmenų atstovų, taip pat specialistų paaiškinimų matyti, kad nėra sutariama, ar šiuo metu galiojantys įstatymai įtvirtina galimybę Lietuvoje įgyti tik daktaro, ar ir habilituoto daktaro laipsnį. Pagrindą nevienodai aiškinti esamą teisinį reguliavimą duoda inter alia tai, kad Aukštojo mokslo įstatymo (2000 m. kovo 21 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir Mokslo ir studijų įstatymo (2002 m. birželio 11 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nuostatos (ne tik tos, kurios detaliai analizuojamos šiame Konstitucinio Teismo nutarime) neretai yra dviprasmiškos, neaiškios, o kai kada ir prieštarauja viena kitai ar net viena kitą neigia. Apskritai problemiškas yra ir minėtų įstatymų santykis, nes jų reguliavimo dalykas iš dalies sutampa. Iš tokio visuminio teisinio reguliavimo, kurio sudedamosios dalys yra ir Aukštojo mokslo įstatymo 28 bei 29 straipsniai (2001 m. gruodžio 21 d. redakcija) ir Mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnis (2002 m. birželio 11 d. redakcija, taip pat ir su 2006 m. liepos 18 d. pakeitimu), sunku vienareikšmiškai spręsti, ar Lietuvoje pagal įstatymus gali būti teikiamas ne tik daktaro, bet ir habilituoto daktaro mokslo laipsnis.
109. Aukštojo mokslo įstatymo (2000 m. kovo 21 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir Mokslo ir studijų įstatymo (2002 m. birželio 11 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nuostatos (inter alia susijusios su habilitacija), kurios čia analizuojamos, nėra ginčijamos šioje konstitucinės justicijos byloje, jų atitiktis Konstitucijai šioje konstitucinės justicijos byloje nėra tyrimo dalykas.
110. Pažymėtina, kad Konstitucijoje nėra nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nustatyta, kokia mokslo laipsnių sistema turi būti įtvirtinta įstatymuose, inter alia nėra nustatyta, ar Lietuvoje turi būti teikiamas tik daktaro mokslo laipsnis (t. y. ar turi būti įtvirtinta vienpakopė mokslo laipsnių sistema), ar ir habilituoto daktaro mokslo laipsnis (t. y. ar turi būti įtvirtinta dvipakopė mokslo laipsnių sistema). Įstatymų leidėjas pagal Konstituciją šioje srityje turi diskreciją, jis taip gali nustatyti mokslo laipsnių įgijimo būdus. Konstitucijos 42 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad mokslas ir tyrinėjimai yra laisvi, Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad aukštosios mokyklos turi autonomiją, konstituciniai atviros ir darnios visuomenės imperatyvai, kitos Konstitucijos nuostatos suponuoja ir tai, kad nustatant, kokie mokslo laipsniai yra Lietuvoje, kokiais būdais jie yra įgyjami, turėtų būti atidžiai įsiklausoma į mokslo ir akademinės bendruomenės, į valstybinių ir kitų autoritetingų mokslo institucijų, vienijančių įvairių mokslo sričių mokslininkus, nuomonę. Pasirenkant ir įstatymu įtvirtinant mokslo laipsnių sistemą Lietuvoje, svarbu įvertinti ir kitų šalių, ypač Europos Sąjungos valstybių narių, patirtį, taip pat tai, kiek ir kaip ta patirtis turi ir gali būti pritaikyta Lietuvoje. III
111. Pareiškėjo ginčijamos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija), juo patvirtinto Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija), taip pat Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 962 patvirtintos Habilitacijos tvarkos nuostatos yra skirtos reguliuoti santykiams, susijusiems su mokslu bei tyrimais, jų rezultatų skelbimu, taip pat su dėstymu ir (arba) moksliniu darbu valstybinėse aukštosiose mokyklose, valstybinių universitetų mokslo institutuose, valstybės mokslo institutuose ir valstybės mokslo įstaigose (inter alia turint galimybę eiti jose profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas). Sprendžiant, ar pareiškėjo ginčijamos nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, būtina išsiaiškinti, kokių konstitucinių imperatyvų turi paisyti įstatymų leidėjas, kiti teisėkūros subjektai, įstatymais ir kitais teisės aktais reguliuodami atitinkamus santykius. Taip pat atsižvelgtina į tai, kokie Vyriausybės įgaliojimai reguliuoti tuos santykius kilo iš Seimo išleistų įstatymų.
112. Pabrėžtina, kad šioje konstitucinės justicijos byloje atliekant ginčijamų Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija), juo patvirtinto Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija), taip pat Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 962 patvirtintos Habilitacijos tvarkos nuostatų konstitucingumo tyrimą nėra tiriama ir nėra sprendžiama inter alia tai, koks mokslinės veiklos organizavimo, valdymo ar rezultatų nustatymo bei vertinimo modelis labiausiai atitinka ar galbūt galėtų labiausiai atitikti mokslo plėtros ir kokybės siekius. Tokio modelio pasirinkimas yra ne konstitucinės kontrolės, bet įstatymų leidybos funkcija, taip pat pagal įstatymus sprendimus priimančios ir veikiančios vykdomosios valdžios funkcija. Kita vertus, pabrėžtina, kad įstatymais nustatydamas atitinkamą mokslo teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas (taip pat vykdomosios valdžios institucijos, pagal savo kompetenciją reguliuodamos atitinkamus santykius) privalo ne tik paisyti Konstitucijos, bet ir jokiu būdu neignoruoti mokslo ir akademinės bendruomenės nuomonės, deramai į ją atsižvelgti.
113. Pagal Konstitucijos 42 straipsnį kultūra, mokslas ir tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi (1 dalis); valstybė remia kultūrą ir mokslą (2 dalis). Konstitucinė mokslo ir tyrimų laisvė yra neatsiejama nuo Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintos įsitikinimų bei jų raiškos laisvės, suponuojančios, be kita ko, žmogaus laisvę pačiam formuoti savo įsitikinimus, pasirinkti pasaulėžiūros vertybes (Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis), taip pat šiame Konstitucijos straipsnyje įtvirtintos informacijos laisvės, kuri reiškia, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalis), nuo Konstitucijos preambulėje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio, įvairių kitų Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių inter alia asmens teises ir laisves, demokratiją. Konstitucinė mokslo ir tyrimų laisvė – tai asmens saviraiškos ir kūrybos, idėjų pliuralizmo, konstituciškai vertingų socialinių ryšių palaikymo ir stiprinimo, socialinės, techninės bei meno pažangos, visuomenės gyvenimo turiningumo ir įvairovės sąlyga. Konstitucinės mokslo ir tyrimų laisvės samprata yra labai talpi, ji apima įvairius mokslo ir tyrimų aspektus. Konstitucinė mokslo ir tyrimų laisvė reiškia inter alia tai, kad kiekvienas asmuo turi teisę pats laisvai apsispręsti, ar užsiimti mokslu ir tyrimais, taip pat teisę laisvai pasirinkti mokslinių tyrimų sritį ir atitinkamų dalykų tyrimo metodus, pats formuoti savo mokslinę pasaulėžiūrą. Pagal Konstituciją asmeniui negali būti primetamos kokios nors mokslinės pažiūros, jo negalima versti pasirinkti kurią nors mokslinių tyrimų sritį arba neleisti jos pasirinkti (išskyrus iš Konstitucijos kylančias išimtis), versti atlikti kokius nors mokslinius tyrimus arba drausti atlikti kokius nors mokslinius tyrimus (išskyrus iš Konstitucijos kylančias išimtis), skelbti atliktų mokslinių tyrimų rezultatus arba jų neskelbti. Tai yra asmens nuožiūros, jo laisvo apsisprendimo reikalas. Konstitucija įtvirtina tokią mokslo ir tyrimų laisvės sampratą, kad mokslo ir tyrimų negalima politizuoti ar ideologizuoti, kad mokslininkui negalima primesti kokių nors mokslinių pažiūrų, vertybių, kad mokslininkų ar tyrėjų negalima diskriminuoti dėl to, kad jų mokslinio tyrimo sritis ar kryptis neatitinka kieno nors politinių ar ideologinių nuostatų. Kitoks konstitucinės mokslo ir tyrimų laisvės sampratos aiškinimas reikštų, esą leidžiama nukrypti ir nuo konstitucinių demokratijos, atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės imperatyvų, sudaryti prielaidas pažeisti įvairias Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes, inter alia žmogaus teises ir laisves.
114. Pabrėžtina, kad konstitucinė mokslo ir tyrimų laisvės samprata suponuoja mokslo bendruomenės (taip pat tam tikras mokslo kryptis atstovaujančių bendruomenių), kaip mokslinio požiūrio ir profesinių interesų vienijamos bendrijos, profesinį nepriklausomumą nuo valstybės institucijų, savarankišką institucionalizavimąsi ir savivaldą, laisvą bendravimą su kitų šalių mokslo bendruomenėmis (inter alia mokslo ir studijų institucijomis). Konstitucinė mokslo ir tyrimų laisvės samprata (ypač turint omenyje mokslinių tyrimų, kaip veiklos, kuriai reikalingos ypatingos profesinės žinios, turinį) suponuoja ir viešosios valdžios institucijų, priimančių mokslui, studijoms ir kitai mokslo bendruomenei (inter alia mokslo ir studijų institucijoms) skirtus sprendimus (inter alia savo teisės aktais reguliuojančius atitinkamus santykius), pareigą neignoruoti mokslo bendruomenės nuomonės, deramai į ją atsižvelgti.
115. Kartu pažymėtina, kad konstitucinė mokslo ir tyrimų laisvė nėra absoliuti. Pagal Konstitucijos 28 straipsnį įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Taigi ir mokslo bei tyrimų laisvės negalima aiškinti kaip esą leidžiančios šia laisve naudotis ir taip, kad būtų pažeidžiamos kitų žmonių teisės ir laisvės, kitos konstitucinės vertybės, inter alia žmogaus sveikata, garbė ir orumas, dorovė, visuomenės saugumas, viešoji tvarka. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai demokratinėje visuomenėje yra būtini siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Šiame kontekste paminėtina, kad tam tikros mokslo ir tyrimų laisvės (kuri, kaip minėta, yra neatsiejama nuo konstitucinės įsitikinimų bei jų raiškos, taip pat informacijos laisvės) ribos nustatomos ir dėl kai kurių kitų Konstitucijos nuostatų. Antai pagal Konstitucijos 25 straipsnį laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (3 dalis); laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija (4 dalis). Konstitucijos 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su žmogumi be jo žinios ir laisvo sutikimo negali būti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai. Konstitucijos 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas.
116. Visuotinai žinoma, kad šiuolaikinis mokslas vystosi ne tik atskirose valstybėse, jis nėra vien atskirų šalių nacionalinės kultūros dalis, bet jau seniai yra peržengęs valstybių sienas. Šiuolaikinis mokslas – internacionalus; jokios šalies mokslas ir tyrimai negali būti izoliuoti nuo pasaulinių mokslo tendencijų ir mokslo standartų, mokslo plėtros kitose valstybėse. Tarptautinė mokslo sklaida, keitimasis moksline informacija, mokslinių tyrimų rezultatais yra esminė sėkmingos mokslo raidos kiekvienoje šalyje prielaida. Todėl valstybė turi pareigą (kylančią inter alia iš Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalies) visokeriopai skatinti bei remti ir Lietuvos mokslo sklaidą pasaulyje, jo reprezentavimą už Lietuvos ribų. O atsižvelgiant į tai, kad dėl okupacinio sovietų režimo daug mokslo sričių Lietuvoje (inter alia humanitariniai ir socialiniai mokslai, bet ne tik jie) ilgą laiką buvo atskirtos nuo pasaulinės mokslo tėkmės, akivaizdu, kad valstybei kyla labai svarbus uždavinys padėti Lietuvos mokslininkams ir mokslui kuo plačiau įsilieti į tarptautinį mokslo procesą.
117. Pagal Konstituciją asmuo turi teisę netrukdomai žodžiu, raštu, kitais informacijos perdavimo būdais ir priemonėmis skleisti mokslines idėjas ir skelbti mokslinių tyrimų rezultatus, susipažinti su viešai paskelbtais kitų asmenų mokslo darbais, mokslinėmis idėjomis. Taigi pagal Konstituciją mokslu ir tyrimais užsiimančiam asmeniui negali būti kliudoma laisvai bendrauti su Lietuvos ir kitų valstybių mokslininkais bei tyrėjais. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste ypač pabrėžtina, kad mokslinių tyrimų rezultatų skelbimas yra ir visos mokslo bendruomenės, ir paties atitinkamo mokslininko tolesnės mokslinės veiklos produktyvumo prielaida. Produktyvi mokslinė veikla negalima be mokslininkų bendravimo, keitimosi moksline informacija bei dalijimosi idėjomis (inter alia mokslinių tyrimų rezultatais) ir su savo šalies, ir su užsienio mokslininkais. Dėl nepakankamo tokio bendravimo, keitimosi moksline informacija bei dalijimosi idėjomis mokslinė veikla taptų neveiksminga, o mokslas – provincialus (ne tiriamo dalyko, bet pirmiausia metodologijos, patikimumo ir rezultatų reikšmingumo poži