Byla Nr. 18/06 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2001 M. LIEPOS 11 D. NUTARIMO NR. 899 „DĖL MINIMALIŲ KVALIFIKACINIŲ VALSTYBINIŲ MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJŲ MOKSLO DARBUOTOJŲ, KITŲ TYRĖJŲ IR DĖSTYTOJŲ PAREIGYBIŲ REIKALAVIMŲ APRAŠO, KONKURSŲ VALSTYBINIŲ MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJŲ MOKSLO DARBUOTOJŲ, KITŲ TYRĖJŲ IR DĖSTYTOJŲ PAREIGAS EITI ORGANIZAVIMO, MOKSLO DARBUOTOJŲ, KITŲ TYRĖJŲ IR DĖSTYTOJŲ ATESTAVIMO TVARKOS APRAŠO IR PEDAGOGINIŲ VARDŲ SUTEIKIMO UNIVERSITETUOSE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ (2005 M. RUGPJŪČIO 18 D. REDAKCIJA) 2.3.1 PUNKTO, ŠIUO LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMU (2005 M. RUGPJŪČIO 18 D. REDAKCIJA) PATVIRTINTO MINIMALIŲ KVALIFIKACINIŲ VALSTYBINIŲ MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJŲ MOKSLO DARBUOTOJŲ, KITŲ TYRĖJŲ IR DĖSTYTOJŲ, DIRBANČIŲ HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ SRITYSE, PAREIGYBIŲ REIKALAVIMŲ APRAŠO (2005 M. RUGPJŪČIO 18 D. REDAKCIJA) 2.2, 2.5, 3.1.2, 3.1.3, 3.1.4 PUNKTŲ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2003 M. LIEPOS 18 D. NUTARIMU NR. 962 „DĖL HABILITACIJOS TVARKOS PATVIRTINIMO“ PATVIRTINTOS HABILITACIJOS TVARKOS 3.1 PUNKTO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI 2007 m. gegužės 5 d. Vilnius Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Tomos Birmontienės, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Ramutės Ruškytės, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko, Romualdo Kęstučio Urbaičio, sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei, dalyvaujant pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Prezidento atstovėms Respublikos Prezidento patarėjoms Nerijai Putinaitei, Mildai Vainiutei ir Irenai Vaišvilaitei, dalyvaujant suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos sekretorei Danguolei Bublienei, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2007 m. balandžio 2, 4 d. išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 18/06 pagal pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. gegužės 22 d. prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 906 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 „Dėl Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigybių reikalavimų, Konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigas eiti organizavimo, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų atestavimo tvarkos ir Pedagoginių vardų suteikimo universitetuose tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 „Dėl Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigybių reikalavimų aprašo, Konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigas eiti organizavimo, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų atestavimo tvarkos aprašo ir Pedagoginių vardų suteikimo universitetuose tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.3.1 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 899 „Dėl Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigybių reikalavimų aprašo, Konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigas eiti organizavimo, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų atestavimo tvarkos aprašo ir Pedagoginių vardų suteikimo universitetuose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) patvirtinto Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų, dirbančių humanitarinių ir socialinių mokslų srityse, pareigybių reikalavimų aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2.2, 2.5, 3.1.2, 3.1.3, 3.1.4 punktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 962 „Dėl Habilitacijos tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Habilitacijos tvarkos 3.1 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad ne mažiau kaip du moksliniai straipsniai turi būti paskelbti leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto duomenų bazes, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas nustatė: I 1. Pareiškėjas – Respublikos Prezidentas 2006 m. gegužės 22 d. išleido dekretą Nr. 628 „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ (toliau – ir Dekretas). Dekretu Konstitucinio Teismo prašoma ištirti, ar Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 906 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 „Dėl Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigybių reikalavimų, Konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigas eiti organizavimo, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų atestavimo tvarkos ir Pedagoginių vardų suteikimo universitetuose tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas Nr. 906) nauja redakcija išdėstyto Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 „Dėl Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigybių reikalavimų aprašo, Konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigas eiti organizavimo, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų atestavimo tvarkos aprašo ir Pedagoginių vardų suteikimo universitetuose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 899) 2.3.1 punktas, Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) patvirtinto Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų, dirbančių humanitarinių ir socialinių mokslų srityse, pareigybių reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas) (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2.2, 2.5, 3.1.2, 3.1.3, 3.1.4 punktai, Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 962 „Dėl Habilitacijos tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. 962) patvirtintos Habilitacijos tvarkos 3.1 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad ne mažiau kaip du moksliniai straipsniai turi būti paskelbti leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto duomenų bazes, neprieštarauja Konstitucijos 14 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis Respublikos Prezidento prašymas Konstituciniame Teisme gautas 2006 m. gegužės 23 d. 2. Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 25 d. sprendimu „Dėl pareiškėjo prašymo priėmimo“ priėmė šį pareiškėjo – Respublikos Prezidento prašymą. L. e. p. Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimas apie pareiškėjo – Respublikos Prezidento prašymo priėmimą „Valstybės žiniose“ oficialiai buvo paskelbtas 2006 m. gegužės 27 d. Nuo tos dienos iki bus paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas šioje konstitucinės justicijos byloje Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2.3.1 punkto, Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2.2, 2.5, 3.1.2, 3.1.3, 3.1.4 punktų, Habilitacijos tvarkos 3.1 punkto galiojimas yra sustabdytas (pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį, Konstitucinio Teismo įstatymo 26 straipsnio 2 dalį). II Pareiškėjo – Respublikos Prezidento prašymas grindžiamas šiais argumentais. 1. Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2.3 punkte nustatyta: „Institucijos, nustatydamos pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, turi atsižvelgti į: 2.3.1. mokslinių straipsnių skelbimą leidiniuose, referuojamuose Mokslinės informacijos instituto ir kitose pripažintose tarptautinėse duomenų bazėse, kurių sąrašą sudaro Lietuvos mokslo taryba <...>.“ Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2 punkte nustatyta: „Institucijos, nustatydamos pareigybių kvalifikacinių reikalavimų aprašus, turi atsižvelgti į: <...> 2.2. mokslo straipsnius, paskelbtus periodiniuose ir tęstiniuose mokslo leidiniuose arba vienkartiniuose mokslo leidiniuose, referuojamuose Mokslinės informacijos instituto ir kitose pripažintose tarptautinėse duomenų bazėse, kurių sąrašą sudaro Lietuvos mokslo taryba <...>; 2.5. mokslo konferencijų pranešimų medžiagą, mokslo recenzijas periodiniuose ir tęstiniuose mokslo leidiniuose arba vienkartiniuose mokslo leidiniuose, išleistuose leidyklose, įregistruotose Tarptautinės ISBN agentūros Tarptautiniame ISBN leidėjų registre <...>, arba tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose <...>.“ Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 3 punkte nustatyta: „Nustatomi šie minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, siekiantiems dalyvauti konkurse eiti mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigas: 3.1. į profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali pretenduoti mokslininkai, kurie <...> Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 962 „Dėl Habilitacijos tvarkos patvirtinimo“ <...> nustatyta tvarka atliko habilitacijos procedūrą arba turi habilituoto daktaro mokslo laipsnį ir per pastaruosius 5 metus įvykdė bent vieną iš šių reikalavimų: <...> 3.1.2. paskelbė mokslo straipsnių periodiniuose, tęstiniuose arba vienkartiniuose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose ir vadovavo sėkmingam mokslo daktarų parengimui arba parengė metodinių priemonių; 3.1.3. paskelbė reikšmingą mokslo darbą ar vadovėlį aukštajai mokyklai ir bent vieną mokslo straipsnį periodiniame ar tęstiniame tarptautinėse duomenų bazėse referuojamame leidinyje; 3.1.4. paskelbė reikšmingų mokslo šaltinių publikacijų arba atliko reikšmingų mokslo taikomųjų darbų ir paskelbė bent vieną mokslo straipsnį tarptautinėse duomenų bazėse referuojamame leidinyje <...>. Pareiškėjo aiškinimu, minėtos nuostatos įpareigoja mokslo darbus skelbti tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose. 1.1. Pareiškėjo nuomone, ginčijamos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) ir juo patvirtinto Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) nuostatos konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja dėl šių motyvų. 1.1.1. Pareiškėjo teigimu, Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarime Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) ir juo patvirtintame Apraše (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) esminiai valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslininko ar dėstytojo pareigybių reikalavimai nustatyti vartojant neapibrėžtas formuluotes: „leidiniai, referuojami Mokslinės informacijos instituto“, „leidiniai kitose pripažintose tarptautinėse duomenų bazėse“, „tarptautinėse duomenų bazėse referuojami leidiniai“. Toks neapibrėžtumas leidžia Lietuvos mokslo tarybai kai kurias iš jų (pavyzdžiui, formuluotę „kitos pripažintos duomenų bazės“) savo nuožiūra detalizuoti. Dėl to gali atsirasti teisinis netikrumas, nes mokslininkams, dėstytojams, taip pat jais tapti siekiantiems asmenims neaišku, kokioje valstybėje ir kokia kalba leidžiamas tradiciškai prestižiniu laikomas tęstinis socialinių ar humanitarinių mokslų darbų leidinys yra arba bus įtrauktas į tarptautinę duomenų bazę. 1.1.2. Abejotina (remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija), ar Vyriausybės nutarimu gali būti reguliuojami santykiai, susiję su žmogaus teisės pasirinkti darbą įgyvendinimu. Pareiškėjo teigimu, baigtinis privalomų (minimalių) valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslininkų ar dėstytojų pareigybių reikalavimų sąrašas turėtų būti nustatytas įstatymu; vargu ar tokie reikalavimai gali būti nustatyti Vyriausybės nutarimu, taip pat vargu ar Lietuvos mokslo tarybai Vyriausybės nutarimu gali būti pavedama savo dar žemesnės nei Vyriausybės nutarimai galios teisės aktais nustatyti pripažintų tarptautinių duomenų bazių sąrašą, prieš tai neįtvirtinus kriterijų, pagal kuriuos tai turi būti daroma, ir nenumačius, pasak pareiškėjo, „įvykdymo terminų“, t. y. ar Lietuvos mokslo tarybai gali būti nustatyti įgaliojimai savo nuožiūra reguliuoti santykius, susijusius su žmogaus teise laisvai pasirinkti darbą. Todėl, pareiškėjo nuomone, yra pagrindo abejoti, ar ginčijamomis nuostatomis nėra pažeidžiamas iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių nuostatų kylantis imperatyvus reikalavimas įstatymų leidėjui ir kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, taip pat ar nėra pažeidžiamas teisės akto formos reikalavimas. 1.1.3. Pareiškėjo aiškinimu, Konstitucijos 1 straipsnio nuostata, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, reiškia ir tai, kad valstybės institucijų veiklos, jų priimamų sprendimų negali saistyti aplinkybės, esančios už valstybės ribų. Kvalifikaciniai reikalavimai mokslininkams turi atitikti Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, statusą ir negali priklausyti nuo aplinkybių, kurioms Lietuvos valstybė negali daryti įtakos. Tokie reikalavimai sietini tik su Lietuvos valstybės nustatyta ir šioje valstybėje įgyvendinamų kriterijų visuma. 1.2. Pareiškėjo nuomone, ginčijamos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) ir juo patvirtinto Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) nuostatos prieštarauja ir Konstitucijos 14 straipsniui, pagal kurį valstybinė kalba yra lietuvių kalba; taip yra dėl toliau dėstomų motyvų. Konstituciniu valstybinės lietuvių kalbos statuso įtvirtinimu yra saugomas tautos tapatumas. Humanitarinių ir socialinių mokslų plėtra – labai svarbi tautos savimonės kaitos reaguojant į besikeičiančią tikrovę ir kartu saugant tautos tapatumą sąlyga. Lietuvių kalbos – valstybinės kalbos – pirmumas humanitariniuose ir socialiniuose moksluose yra neatsiejamas nuo pilietinės tautos integravimo, jos suvereniteto raiškos. Pareiškėjo tikinimu, Konstitucija draudžia kurią nors viešojo gyvenimo sritį reglamentuojančiais (taigi ir valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslininkų bei dėstytojų pareigybių privalomus (minimalius) reikalavimus nustatančiais) teisės aktais nevalstybinei (užsienio) kalbai eksplicitiškai arba implicitiškai suteikti prioritetą prieš valstybinę kalbą. Valstybė savo funkcijas vykdo per tam tikras, visų pirma valstybines, institucijas; įstatymu nustatant, kad tam tikros valstybės funkcijos kuria nors apimtimi yra vykdomos ne per valstybines, bet kitas institucijas, būtina paisyti Konstitucijos. Tuo tarpu visoms valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms privalomuose Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2.3.1 punkte, Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2.2, 2.5, 3.1.2., 3.1.3, 3.1.4 punktuose yra įtvirtintas reikalavimas mokslo darbus skelbti tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose; šitaip pirmenybė yra suteikta užsienio kalba parengtiems mokslo darbams, nevalstybinei (užsienio) kalbai (ja parašytiems mokslo darbams) suteiktas prioritetas prieš valstybinę lietuvių kalbą (ja parašytus mokslo darbus), nes Lietuvoje lietuvių kalba leidžiami ir prestižiniais (mokslo požiūriu) laikomi leidiniai nei tame Vyriausybės nutarime, nei juo patvirtintame Apraše tiesiogiai nenumatyti ir jie gali būti reikiamas publikacijų šaltinis tik tuo atveju, jei yra įtraukti į tarptautines duomenų bazes ir jose referuojami. Toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas pažeisti konstitucinį lietuvių kalbos, kaip konstitucinės vertybės, statusą ir neatitinka Konstitucijos 14 straipsnio. Be to, pareiškėjo manymu, Aprašas turi pateikti kriterijus, kurie leistų įvertinti mokslininko mokslinę kompetenciją, o tarptautinių duomenų bazių paskirtis yra ne vertinti mokslo kokybę, bet užtikrinti mokslo sklaidą. Tokios duomenų bazės nelaikytinos vienu pagrindinių mokslinės veiklos kriterijų. Vadovaujantis vien formaliu kriterijumi (kai moksliniai straipsniai vertinami ne pagal turinį, o pagal tai, kur jie paskelbti) ne tik yra ignoruojama konstitucinė valstybinės kalbos samprata, bet ir neužtikrinama, kad mokslinės veiklos vertinimas bus teisingas ir pagrįstas. 2. Pareiškėjo nuomone, dėl tų pačių motyvų Konstitucijai prieštarauja ir Habilitacijos tvarkos 3.1 punktas, pagal kurį ne mažiau kaip du habilitacijos siekiančio mokslininko moksliniai straipsniai turi būti paskelbti leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto duomenų bazes. III Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovės D. Bublienės rašytiniai paaiškinimai, taip pat papildomi paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamos Vyriausybės nutarimų nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens atstovės pozicija grindžiama šiais argumentais. 1. Esminius reikalavimus dėstytojo ir mokslininko pareigoms užimti nustato ne poįstatyminis teisės aktas (kaip teigia pareiškėjas), o Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas (jo 28 straipsnis). Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija), atsižvelgiant inter alia į mokslo srities ypatumus, yra nustatyti minimalūs kvalifikaciniai pareigybių reikalavimai; papildomus reikalavimus gali nustatyti pačios valstybinės mokslo ir studijų institucijos. Jeigu tokie kvalifikaciniai reikalavimai būtų nustatomi tik įstatymu, valstybinės mokslo ir studijų institucijos jų išvis negalėtų nustatyti; taip galėtų būti ribojama asmens teisė į darbą. Nustatydama savo mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigybių reikalavimus, kiekviena valstybinė mokslo ir studijų institucija Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 3.1 punkte nustatytus minimalius reikalavimus gali pakartoti arba papildyti, susiedama su savo veiklos pobūdžiu, tam tikrų funkcijų vykdymu. D. Bublienės teigimu, nustatydamos aukštesnio lygio reikalavimus tos institucijos turi skatinti gerinti mokslinių tyrimų ir studijų kokybę bei rezultatyvumą. 2. Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarime Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) nustatytas pavedimas Lietuvos mokslo tarybai tvirtinti „kitų“ pripažintų tarptautinių duomenų bazių sąrašą sietinas su jos, kaip Seimo ir Vyriausybės patarėjos bei mokslinės ekspertės, paskirtimi. Suinteresuoto asmens atstovės teigimu, Lietuvos mokslo tarybos sudėtis užtikrina įvairių mokslo sričių bei mokslo ir studijų institucijų atstovavimą, todėl jos patvirtintas atrinktų tarptautinių duomenų bazių sąrašas atskleidžia pačių mokslininkų (jiems atstovaujančių asmenų) susitarimą, kokias duomenų bazes laikyti tarptautinėmis duomenų bazėmis. Ši institucija yra kompetentinga pati spręsti, kokias duomenų bazes priskirti tarptautinėms duomenų bazėms, taip pat nustatyti atrankos kriterijus. Tokius kriterijus Lietuvos mokslo taryba patvirtino 2005 m. lapkričio 21 d. plenariniame posėdyje; jie yra nurodyti Lietuvos mokslo tarybos 2005 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. VI-24 „Dėl Tarptautinių duomenų bazių sąrašo“, kuriuo patvirtintas duomenų bazių sąrašas, 1 punkte. Nors Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarime Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) nenustatytas terminas, per kurį turi būti patvirtintas tarptautinių duomenų bazių sąrašas, Lietuvos mokslo taryba, vadovaudamasi tuo, kad reikiami teisės aktai turi būti priimti iki tokios datos, kad juos butų galima taikyti de jure ir de facto, galėjo pati numatyti, kada įvykdyti tą Vyriausybės pavedimą. 3. Suinteresuoto asmens atstovės nuomone, Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarime Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) vartojamos sąvokos yra aiškios ir apibrėžtos. Mokslinės informacijos instituto duomenų bazė yra žinoma tarptautiniu mastu. Kitų pripažintų duomenų bazių sąrašą sudaro ir viešai „Valstybės žiniose“ skelbia Lietuvos mokslo taryba. Taigi Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2.5 punkto formuluotė „tarptautinės duomenų bazės“ apima Mokslinės informacijos instituto duomenų bazę ir duomenų bazes, kurių sąrašą sudaro Lietuvos mokslo taryba. Pripažintomis leidyklomis vadinamos leidyklos, įregistruotos Tarptautinės ISBN agentūros Tarptautiniame ISBN leidėjų registre. Reikalavimas, kad moksliniai straipsniai turi būti paskelbti recenzuojamuose leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto duomenų bazę, buvo nustatytas atsižvelgus į šios duomenų bazės visuotinį pripažinimą ir siekiant suvienodinti užsienio ar tarptautinių mokslo organizacijų mokslo leidinių sampratą, kurią įvairios institucijos iki tol traktavo skirtingai. 4. Pagal dar 2000 m. išleistą Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymą minimalius kvalifikacinius dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus turėjo nustatyti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Šią Aukštojo mokslo įstatymo nuostatą Vyriausybė įgyvendino savo 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 899. Nuo šio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos mokslininkams, mokslo ir studijų institucijoms buvo žinoma, kad nuo 2006 m. bus reikalaujama į Mokslinės informacijos instituto duomenų bazes įtrauktuose recenzuojamuose leidiniuose būti paskelbus mokslinių straipsnių, taigi teisėti lūkesčiai nebuvo pažeisti. 5. Reikalavimo, kad moksliniai straipsniai būtų paskelbti tarptautinėse duomenų bazėse referuojamame leidinyje, negalima aiškinti kaip reiškiančio, kad tie straipsniai turi būti rengiami užsienio kalba arba kad prioritetas yra teikiamas užsienio kalbai. Į tarptautines duomenų bazes gali patekti ir patenka ir Lietuvoje leidžiami leidiniai, inter alia humanitarinių ir socialinių mokslų. Be to, vienas iš Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarime Nr. 899 nustatytų alternatyvių kvalifikacinių reikalavimų išvis nėra susietas su tarptautinėmis duomenų bazėmis. 6. Suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimuose taip pat pateikiama informacija, kaip atitinkami santykiai, susiję su reikalavimais dėstytojo ir mokslininko pareigoms užimti, yra reguliuojami kitose valstybėse (Airijoje, Čekijoje, Estijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Slovėnijoje, Suomijoje, Švedijoje). Iš pateiktos informacijos matyti, kad beveik visada tokius reikalavimus (paprastai dėl paskelbtų mokslinių straipsnių) nustato pačios aukštosios mokyklos. IV Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gauti Lietuvos mokslų akademijos prezidento akad. Z. R. Rudziko, Lietuvos mokslo tarybos pirmininko prof. habil. dr. E. Butkaus, Kauno medicinos universiteto rektoriaus prof. habil. dr. R. Žaliūno, Kauno technologijos universiteto rektoriaus prof. habil. dr. R. Bansevičiaus, Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštosios mokyklos rektoriaus dr. J. E. Miningerio, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektoriaus prof. E. Gabnio ir šios akademijos mokslo ir meno prorektoriaus, senato pirmininko prof. dr. J. Antanavičiaus, Lietuvos žemės ūkio universiteto rektoriaus prof. habil. dr. R. Deltuvos, Šiaulių universiteto rektoriaus prof. habil. dr. V. Lauručio, Vilniaus dailės akademijos rektoriaus prof. dr. A. Butrimo, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriaus prof. habil. dr. R. Ginevičiaus, Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus akad. habil. dr. A. Gaižučio, Vilniaus universiteto rektoriaus akad. B. Juodkos, Chemijos instituto direktoriaus prof. habil. dr. E. Juzeliūno ir šio instituto tarybos pirmininko prof. habil. dr. A Malinausko, Kultūros, filosofijos ir meno instituto direktoriaus pavaduotojo dr. Ž. Jackūno, Lietuvių kalbos instituto direktorės doc. dr. J. Zabarskaitės, Lietuvos istorijos instituto direktoriaus habil. dr. A Nikžentaičio, Lietuvos žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotojos mokslui dr. I. Brazauskienės, Studijų kokybės vertinimo centro Mokslinių publikacijų vertinimo grupės vadovo, Lietuvos mokslų akademijos nario eksperto prof. habil. dr. A. Žukausko, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros docentės dr. S. Vidrinskaitės rašytiniai paaiškinimai. V 1. Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjo – Respublikos Prezidento atstovės N. Putinaitė, M. Vainiutė ir I. Vaišvilaitė iš esmės pakartojo pareiškėjo – Respublikos Prezidento prašyme išdėstytus argumentus. 2. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovė D. Bublienė iš esmės pakartojo savo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus. Be to, atsakydama į Konstitucinio Teismo teisėjų klausimus D. Bublienė teigė, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos įstatymai apskritai neįtvirtina galimybės habilituoto daktaro laipsnį gauti Lietuvoje; habilitacijos procedūra nėra siejama su habilituoto daktaro laipsnio įgijimu; habilituoto daktaro laipsnis pripažįstamas tik mokslininkams, jį įgijusiems anksčiau arba kitose valstybėse. Tokia pozicija yra grindžiama tuometinio Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko R. Pavilionio 2002 m. rugsėjo 24 d. raštu tuometiniam Lietuvos mokslo tarybos pirmininkui prof. habil. dr. K. Makariūnui „Dėl įstatymo nuostatų aiškinimo“, kuriame aiškinamos kai kurios Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nuostatos. Suinteresuoto asmens atstovės pateiktas šis raštas (nuorašas) kaip įrodymas yra įtrauktas į šios konstitucinės justicijos bylos medžiagą. 3. Konstitucinio Teismo posėdyje kalbėjo specialistai: Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. habil. dr. E. Butkus, Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas prof. habil. dr. R. Ginevičius, Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akad. L. Sauka, Studijų kokybės vertinimo centro Mokslinių publikacijų vertinimo grupės vadovas, Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas prof. habil. dr. A Žukauskas, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas, Lietuvos aukštojo mokslo tarybos pirmininkas doc. dr. A. Kulakauskas. Konstitucinio Teismo posėdyje kalbėję specialistai inter alia pabrėžė mokslo darbų sklaidos svarbą bei tai, kad Lietuvos mokslo užsidarymas vien savo valstybėje būtų jam labai žalingas. Buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad mokslo darbų sklaida Lietuvoje ir už jos ribų turėtų būti ne priešpriešinamos, o papildyti viena kitą, į tai, kad negalima pernelyg sureikšminti tarptautinės mokslo darbų, ypač socialinių ir humanitarinių mokslų, sklaidos, taip pat į tai, kad reikalavimus tam tikras pareigas siekiantiems užimti mokslininkams pravartu diferencijuoti pagal mokslo sritis bei kryptis. Antai E. Butkus, vertindamas Habilitacijos tvarkoje įtvirtintus kiekybinius kriterijus, teigė, kad įvairūs su mokslu susiję kiekybiniai reikalavimai teisės aktais neturėtų būti nustatomi; jo nuomone, ginčijamas teisinis reguliavimas yra nepakankamai lankstus. R. Ginevičius teigė, kad reikšmingi moksliniai straipsniai gali būti skelbiami ir tokiuose autoritetinguose užsienio žurnaluose, kurie neturi atitinkamo indekso, todėl reikia nustatyti daug lankstesnę sistemą, ir „neturi būti tik keletas pozicijų – arba su ISI, arba ne su ISI“. L. Saukos tvirtinimu, ginčijamas teisinis reguliavimas tarptautinę mokslo sklaidą neleistinai iškelia kaip esminį humanitarinių ir socialinių mokslų uždavinį ir „nuvertina vietinę mokslininkų bendruomenę ir jos diskusijas“, nesuvokiant, kad humanitariniai ir socialiniai mokslai pirmiausia privalo atsiliepti į konkrečiai politinei, tautinei ir kultūrinei bendruomenei iškylančias problemas. A. Žukauskas, vertindamas nustatytus valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslininkų bei dėstytojų pareigybių minimalius kvalifikacinius reikalavimus, atkreipė dėmesį į tai, kad įtvirtinti visų mokslo krypčių mokslininkams vieną kriterijų yra klaidinga, nes reikalavimus būtina aiškiai diferencijuoti ne tik pagal mokslo sritis, bet ir pagal mokslo kryptis; jo nuomone, kai kurių mokslo krypčių mokslininkams reikalavimas skelbti savo mokslo darbus į ISI duomenų bazes įtrauktuose žurnaluose turėtų būti panaikintas, nes tų žurnalų tiesiog nėra pakankamai, kad visi atitinkamos krypties mokslininkai galėtų juose tai daryti. A. Kulakausko manymu, ginčijamas teisinis reguliavimas gali prieštarauti Konstitucijai pagal formą, nes dėl to, kad mokslo ir studijų institucijų mokslininkų bei dėstytojų pareigybių minimalius kvalifikacinius reikalavimus nustatė Vyriausybė, gali būti pažeidžiama aukštųjų mokyklų ir mokslo institucijų autonomija; pasak jo, „valstybė turėtų nustatyti tik pačius bendriausius principus“. Konstitucinis Teismas konstatuoja: I 1. Pareiškėjas – Respublikos Prezidentas 2006 m. gegužės 22 d. dekretu Nr. 628 „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ prašo ištirti, ar Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 906 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 „Dėl Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigybių reikalavimų, Konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigas eiti organizavimo, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų atestavimo tvarkos ir Pedagoginių vardų suteikimo universitetuose tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ nauja redakcija išdėstyto Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 „Dėl Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigybių reikalavimų aprašo, Konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigas eiti organizavimo, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų atestavimo tvarkos aprašo ir Pedagoginių vardų suteikimo universitetuose tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.3.1 punktas, Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) patvirtinto Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų, dirbančių humanitarinių ir socialinių mokslų srityse, pareigybių reikalavimų aprašo 2.2, 2.5, 3.1.2, 3.1.3, 3.1.4 punktai, Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 962 „Dėl Habilitacijos tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Habilitacijos tvarkos 3.1 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad ne mažiau kaip du moksliniai straipsniai turi būti paskelbti leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto duomenų bazes, neprieštarauja Konstitucijos 14 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. 2. Vyriausybė 2001 m. liepos 11 d. priėmė nutarimą Nr. 899 „Dėl Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimų, Konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas eiti organizavimo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo tvarkos ir Pedagoginių vardų suteikimo universitetuose tvarkos patvirtinimo“, kurio 1.1 punktu buvo patvirtinti Minimalūs kvalifikaciniai valstybinių mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimai. Šis Vyriausybės nutarimas įsigaliojo 2001 m. liepos 20 d. Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 899 buvo keičiamas Vyriausybės 2003 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 882 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 „Dėl Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimų, Konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas eiti organizavimo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo tvarkos ir Pedagoginių vardų suteikimo universitetuose tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2003 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 882). Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtina, kad Vyriausybės 2003 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 882 buvo pakeistas ir Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimų (2001 m. liepos 11 d. redakcija) pavadinimas – jie pavadinti Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigybių reikalavimais (1.3 ir 1.5.1 punktai). Atitinkamai buvo pakeistas ir Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 pavadinimas – jis pavadintas „Dėl Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigybių reikalavimų, Konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigas eiti organizavimo, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų atestavimo tvarkos ir Pedagoginių vardų suteikimo universitetuose tvarkos patvirtinimo“ (1.1 punktas). Vyriausybės 2003 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 882 įsigaliojo 2003 m. liepos 10 d. Vyriausybė 2005 m. rugpjūčio 18 d. priėmė nutarimą Nr. 906 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 „Dėl Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigybių reikalavimų, Konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigas eiti organizavimo, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų atestavimo tvarkos ir Pedagoginių vardų suteikimo universitetuose tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“, kurio 1 punktu pakeitė Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. 899 (2003 m. liepos 3 d. redakcija) ir išdėstė jį nauja redakcija. Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas Nr. 906 įsigaliojo 2006 m. sausio 1 d. Šio Vyriausybės nutarimo 1.2 punktu buvo patvirtintas Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų, dirbančių humanitarinių ir socialinių mokslų srityse, pareigybių reikalavimų aprašas – jis pakeitė iki tol galiojusį Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigybių reikalavimų aprašą (2003 m. liepos 3 d. redakcija). 2.1. Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2.3 punkte nustatyta: „Institucijos, nustatydamos pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, turi atsižvelgti į: 2.3.1. mokslinių straipsnių skelbimą leidiniuose, referuojamuose Mokslinės informacijos instituto ir kitose pripažintose tarptautinėse duomenų bazėse, kurių sąrašą sudaro Lietuvos mokslo taryba <...>.“ 2.2. Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2 punkte nustatyta: „Institucijos, nustatydamos pareigybių kvalifikacinių reikalavimų aprašus, turi atsižvelgti į: <...> 2.2. mokslo straipsnius, paskelbtus periodiniuose ir tęstiniuose mokslo leidiniuose arba vienkartiniuose mokslo leidiniuose, referuojamuose Mokslinės informacijos instituto ir kitose pripažintose tarptautinėse duomenų bazėse, kurių sąrašą sudaro Lietuvos mokslo taryba <...>, leidiniuose <...>; 2.5. mokslo konferencijų pranešimų medžiagą, mokslo recenzijas periodiniuose ir tęstiniuose mokslo leidiniuose arba vienkartiniuose mokslo leidiniuose, išleistuose leidyklose, įregistruotose Tarptautinės ISBN agentūros Tarptautiniame ISBN leidėjų registre (toliau vadinama – pripažintos leidyklos), arba tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose.“ 2.3. Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 3 punkte nustatyta: „Nustatomi šie minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, siekiantiems dalyvauti konkurse eiti mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigas: 3.1. į profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali pretenduoti mokslininkai, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 962 „Dėl Habilitacijos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 73-3396) nustatyta tvarka atliko habilitacijos procedūrą arba turi habilituoto daktaro mokslo laipsnį ir per pastaruosius 5 metus įvykdė bent vieną iš šių reikalavimų: <...> 3.1.2. paskelbė mokslo straipsnių periodiniuose, tęstiniuose arba vienkartiniuose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose ir vadovavo sėkmingam mokslo daktarų parengimui arba parengė metodinių priemonių; 3.1.3. paskelbė reikšmingą mokslo darbą ar vadovėlį aukštajai mokyklai ir bent vieną mokslo straipsnį periodiniame ar tęstiniame tarptautinėse duomenų bazėse referuojamame leidinyje; 3.1.4. paskelbė reikšmingų mokslo šaltinių publikacijų arba atliko reikšmingų mokslo taikomųjų darbų ir paskelbė bent vieną mokslo straipsnį tarptautinėse duomenų bazėse referuojamame leidinyje <...>.“ 2.4. Vienas iš argumentų, kuriais grindžiama pareiškėjo abejonė dėl ginčijamų Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) ir juo patvirtinto Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) nuostatų konstitucingumo, yra tas, kad, jo teigimu, šiose nuostatose esminiai valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslininko ar dėstytojo pareigybių reikalavimai nustatyti vartojant neapibrėžtas formuluotes: „leidiniai, referuojami Mokslinės informacijos instituto“, „leidiniai kitose pripažintose tarptautinėse duomenų bazėse“, „tarptautinėse duomenų bazėse referuojami leidiniai“; toks neapibrėžtumas leidžia Lietuvos mokslo tarybai kai kurias iš jų (pavyzdžiui, formuluotę „kitos pripažintos duomenų bazės“) savo nuožiūra detalizuoti; dėl to gali atsirasti teisinis netikrumas, nes neaišku, kokioje valstybėje ir kokia kalba leidžiamas tradiciškai prestižiniu laikomas tęstinis socialinių ar humanitarinių mokslų darbų leidinys yra arba bus įtrauktas į tarptautinę duomenų bazę. Iš tikrųjų Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2.3.1 punkte ir šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtinto Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2.2, 2.5 punktuose atitinkamos formuluotės yra išdėstytos kiek kitaip: Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2.3.1 punkte ir Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2.2 punkte yra vartojamos formuluotės „leidiniai, referuojami Mokslinės informacijos instituto <...> duomenų bazėse“, „leidiniai, referuojami <...> kitose pripažintose tarptautinėse duomenų bazėse“, o Aprašo 2.5 punkte – formuluotė „tarptautinėse duomenų bazėse referuojami leidiniai“. Vis dėlto šis atitinkamų formuluočių tekstinės raiškos skirtumas leidžia nedviprasmiškai suprasti šį argumentą, kuriuo grindžiama pareiškėjo abejonė Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2.3.1 punkto ir Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2.2, 2.5 punktų atitiktimi Konstitucijai, ir jis nėra esminis. 3. Vyriausybė 2003 m. liepos 18 d. priėmė nutarimą Nr. 962 „Dėl Habilitacijos tvarkos patvirtinimo“. Šio nutarimo 1 punktu buvo patvirtinta Habilitacijos tvarka. Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. 962 įsigaliojo 2003 m. liepos 24 d.; jis nebuvo keičiamas ar papildomas. Habilitacijos tvarkos 3 punkte nustatyta: „Habilitacijos siekiantis mokslininkas turi būti įvykdęs šiuos reikalavimus: 3.1. po to, kai jam suteikiamas daktaro laipsnis, yra paskelbęs ne mažiau kaip 15 mokslinių straipsnių recenzuojamuose periodiniuose mokslo leidiniuose. Jeigu mokslininkas ne mažiau kaip prieš metus iki prašymo atlikti habilitacijos procedūrą padavimo yra išleidęs ne mažiau kaip 10 autorinių lankų recenzuotą mokslinę monografiją ar yra ne mažiau kaip prieš metus išleistos kolektyvinės recenzuotos mokslinės monografijos, kurioje jo asmeninis indėlis sudaro ne mažiau kaip 10 autorinių lankų, bendraautoriumi, šios Habilitacijos tvarkos 7 punkte nurodytos komisijos sprendimu paskelbtų mokslinių straipsnių gali būti mažiau, bet ne mažiau kaip 8. Monografija turi būti platinama per knygynus ir atitikti švietimo ir mokslo ministro nustatytus reikalavimus. Abiem atvejais būtina, kad ne mažiau kaip 2 moksliniai straipsniai būtų skelbti leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto duomenų bazes. Iš mokslininko, atlikusio reikšmingų eksperimentinės plėtros darbų (parduotos licencijos, technologijos ir panašiai), atsižvelgiant į eksperimentinės plėtros darbų svarbą, šios Habilitacijos tvarkos 7 punkte nurodytos komisijos įvertintą universiteto senato ar mokslinių tyrimų įstaigos tarybos nustatyta tvarka, taip pat mokslininko, išleidusio vadovėlių aukštosioms mokykloms, šios Habilitacijos tvarkos 7 punkte nurodytos komisijos sprendimu gali būti reikalaujama mažiau mokslinių straipsnių, tačiau ne mažiau kaip 8, iš kurių bent vienas skelbtas leidinyje, įtrauktame į Mokslinės informacijos instituto duomenų bazes <...>.“ 4. Iš pareiškėjo prašymo motyvų matyti, kad Konstitucinio Teismo prašoma ištirti, ar Konstitucijos 14 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja: – Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2.3 punkto nuostata „institucijos, nustatydamos pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, turi atsižvelgti į: 2.3.1. mokslinių straipsnių skelbimą leidiniuose, referuojamuose Mokslinės informacijos instituto ir kitose pripažintose tarptautinėse duomenų bazėse, kurių sąrašą sudaro Lietuvos mokslo taryba <...>„; – Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2 punkto nuostata „Institucijos, nustatydamos pareigybių kvalifikacinių reikalavimų aprašus, turi atsižvelgti į: <...> 2.2. mokslo straipsnius, paskelbtus periodiniuose ir tęstiniuose mokslo leidiniuose arba vienkartiniuose mokslo leidiniuose, referuojamuose Mokslinės informacijos instituto ir kitose pripažintose tarptautinėse duomenų bazėse, kurių sąrašą sudaro Lietuvos mokslo taryba <...>„; – Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 2 punkto nuostata „Institucijos, nustatydamos pareigybių kvalifikacinių reikalavimų aprašus, turi atsižvelgti į: <...> 2.5. mokslo konferencijų pranešimų medžiagą, mokslo recenzijas <...> tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose <...>„; – Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) 3.1 punkto nuostata „į profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali pretenduoti mokslininkai, kurie <...> atliko habilitacijos procedūrą arba turi habilituoto daktaro mokslo laipsnį ir per pastaruosius 5 metus įvykdė bent vieną iš šių reikalavimų: <...> 3.1.2. paskelbė mokslo straipsnių periodiniuose, tęstiniuose arba vienkartiniuose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose <...>„; „3.1.3. paskelbė <...> ir bent vieną mokslo straipsnį periodiniame ar tęstiniame tarptautinėse duomenų bazėse referuojamame leidinyje“; „3.1.4. <...> ir paskelbė bent vieną mokslo straipsnį tarptautinėse duomenų bazėse referuojamame leidinyje“; – Habilitacijos tvarkos 3.1. punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „<...> ne mažiau kaip 2 moksliniai straipsniai būtų skelbti leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto duomenų bazes <...>.“ II 1. Vyriausybės nutarimai, kurių nuostatos yra ginčijamos šioje konstitucinės justicijos byloje, kaip ir visi kiti Vyriausybės nutarimai, yra poįstatyminiai teisės aktai. 2. Pagal Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktą Vyriausybė vykdo įstatymus (taip pat Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo bei Respublikos Prezidento dekretus). Konstitucinis Teismas savo aktuose (inter alia 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimuose) yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo. Kartu pažymėtina, kad tam tikrais – Konstitucijoje tiesiogiai numatytais – atvejais, jeigu atitinkami santykiai nėra sureguliuoti įstatymais (detalizuojančiais ir sukonkretinančiais konstitucinį teisinį reguliavimą), poįstatyminiai teisės aktai, kuriais institucijos įgyvendina savo konkrečius įgaliojimus, expressis verbis nustatytus ir aiškiai apibrėžtus Konstitucijoje, turi būti leidžiami tiesiogiai remiantis Konstitucija. 3. Pagal pareiškėjo prašymą sprendžiant, ar ginčijamos Vyriausybės nutarimų nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, šioje konstitucinės justicijos byloje būtina išsiaiškinti, kokiomis įstatymų nuostatomis vadovaudamasi Vyriausybė savo nutarimais nustatė ginčijamą teisinį reguliavimą. 4. Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) preambulėje inter alia nurodyta, kad šis Vyriausybės nutarimas priimtas vadovaujantis Aukštojo mokslo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 6 punktu, 27 straipsnio 3 dalimi, Mokslo ir studijų įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, taip pat kad Vyriausybė šį nutarimą priėmė „siekdama nustatyti vienodus valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų kvalifikacinius reikalavimus“. 5. Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 906, kuriuo nauja redakcija buvo išdėstytas Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 899, priėmimo metu galiojo (ir šiuo metu galioja) Seimo 2000 m. kovo 21 d. priimtas Aukštojo mokslo įstatymas (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje (2003 m. balandžio 22 d. redakcija), į kurią daroma nuoroda Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) preambulėje, yra nustatytos senato – valstybinio universiteto akademinės savivaldos aukščiausios institucijos – pagrindinės funkcijos, viena iš kurių yra ta, kad senatas „Vyriausybės nustatyta tvarka teikia pedagoginius profesoriaus ir docento vardus einantiems atitinkamas pareigas dėstytojams <...>„ (6 punktas). Pagal Aukštojo mokslo įstatymo 27 straipsnio 3 dalį (2005 m. birželio 30 d. redakcija), į kurią taip pat daroma nuoroda Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) preambulėje, „minimalius kvalifikacinius dėstytojų ir mokslo darbuotojų <...> pareigybių reikalavimus <...> nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“, o „kitus dėstytojų ir mokslo darbuotojų <...> pareigų reikalavimus nustato aukštosios mokyklos. Šie reikalavimai negali būti mažesni už minimalius kvalifikacinius dėstytojų ir mokslo darbuotojų <...> pareigybių reikalavimus“. 6. Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 906, kuriuo nauja redakcija buvo išdėstytas Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 899, priėmimo metu galiojo (ir šiuo metu galioja) Mokslo ir studijų įstatymas (2002 m. birželio 11 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kurio 33 straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 30 d. redakcija), į kurią daroma nuoroda Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) preambulėje, nustatyta, kad „minimalius kvalifikacinius tyrėjų <...> pareigybių reikalavimus <...> nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“. Mokslo ir studijų įstatymo 33 straipsnio 1 dalis (2005 m. birželio 30 d. redakcija) keičiama ar papildoma nebuvo. 7. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 962 priėmimo metu, taip pat Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 906, kuriuo nauja redakcija buvo išdėstytas Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 899, priėmimo metu Aukštojo mokslo įstatyme (2000 m. kovo 21 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir Mokslo ir studijų įstatyme (2002 m. birželio 11 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) buvo (ir šiuo metu yra) habilitacijai skirtų nuostatų. 7.1. Antai pagal Mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnio „Mokslo laipsniai“ 1 dalį (2002 m. birželio 11 d. redakcija) Lietuvos Respublikoje pripažįstami daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsniai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daktaro mokslo laipsnis suteikiamas asmenims, įvykdžiusiems doktorantūros reikalavimus ir apgynusiems daktaro disertaciją, kad doktorantūros nuostatus, reglamentuojančius ir mokslo laipsnio teikimo tvarką, tvirtina Vyriausybė, taip pat kad mokslinių tyrimų įstaigų doktorantai turi Aukštojo mokslo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas studentų teises. Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 962 priėmimo metu, taip pat Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 906, kuriuo nauja redakcija buvo išdėstytas Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 899, priėmimo metu Mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnio 3 dalis buvo išdėstyta 2002 m. birželio 11 d. redakcija; joje buvo nustatyta: „Habilitacijos tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos valstybinių mokslo institutų direktorių konferencijos ir Aukštojo mokslo tarybos siūlymus.“ Šiame kontekste paminėtina, kad Seimo 2006 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo ir Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo (įsigaliojusio 2007 m. sausio 1 d.) antrojo skirsnio „Mokslo ir studijų įstatymo 7, 8, 18, 29, 32, 34 ir 39 straipsnių pakeitimas“ 4 straipsniu Mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnio 3 dalis (2002 m. birželio 11 d. redakcija) buvo pakeista ir išdėstyta taip: „Habilitacijos tvarką nustato Vyriausybė, išklausiusi Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos valstybinių mokslo institutų direktorių konferencijos ir Aukštojo mokslo tarybos siūlymus“ (toliau – 2006 m. liepos 18 d. pakeitimas). 7.2. Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 962 priėmimo metu, taip pat Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 906, kuriuo nauja redakcija buvo išdėstytas Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 899, priėmimo metu Aukštojo mokslo įstatymo 28 straipsnio „Dėstytojai“ 1 dalis buvo (ir šiuo metu yra) išdėstyta 2000 m. kovo 21 d. redakcija; joje nustatyta, kad aukštųjų mokyklų dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas. Aukštojo mokslo įstatymo 28 straipsnio 3 dalis buvo išdėstyta 2001 m. gruodžio 21 d. redakcija; joje buvo nustatyta: „Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Šie asmenys turi atitikti profesoriaus pareigų reikalavimus ir būti įvykdę habilitacijai keliamus reikalavimus. Habilitacijos tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir Aukštojo mokslo tarybos siūlymus.“ Paminėtina, kad Seimo 2006 m. liepos 18 d. priimto Aukštojo mokslo įstatymo ir Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo (kaip minėta, įsigaliojusio 2007 m. sausio 1 d.) pirmojo skirsnio, Aukštojo mokslo įstatymo 2, 4, 7, 9, 16, 19, 20, 27, 28, 30, 37, 39, 40, 42, 46, 47, 49, 57 straipsnių pakeitimas ir papildymas“ 9 straipsniu Aukštojo mokslo įstatymo 28 straipsnio 3 dalis (2001 m. gruodžio 21 d. redakcija) buvo pakeista ir išdėstyta taip: „Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Šie asmenys turi atitikti profesoriaus pareigų reikalavimus ir būti įvykdę habilitacijai keliamus reikalavimus. Habilitacijos tvarką nustato Vyriausybė, išklausiusi Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų) ir Aukštojo mokslo tarybos siūlymus.“ 8. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamuose Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) bei 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 962 punktuose (ir su jais susijusiuose kai kuriuose kituose šių Vyriausybės nutarimų bei Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) patvirtinto Aprašo (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) punktuose) yra vartojama sąvoka „habilitacija“, taip pat į tai, kad habilitacijai skirtų nuostatų buvo (ir šiuo metu yra) minėtų Vyriausybės nutarimų priėmimo metu galiojusiame Aukštojo mokslo įstatyme (2000 m. kovo 21 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir Mokslo ir studijų įstatyme (2002 m. birželio 11 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), į kuriuos daroma nuoroda Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija) preambulėje (kurioje, kaip minėta, yra inter alia nurodyta, kad šis Vyriausybės nutarimas priimtas vadovaujantis Aukštojo mokslo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 6 punktu, 27 straipsnio 3 dalimi, Mokslo ir studijų įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi), šioje konstitucinės justicijos byloje būtina išsiaiškinti minėtuose įstatymuose vartojamos sąvokos „habilitacija“ turinį. 9. Šiame kontekste pažymėtina, kad Mokslo ir studijų įstatymas (2002 m. birželio 11 d. redakcija), įsigaliojęs 2002 m. spalio 1 d., – tai nauja šio, Seimo dar 1991 m. vasario 12 d. priimto, įstatymo redakcija, išdėstyta Seimo 2002 m. birželio 11 d. priimtu Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsniu. 9.1. Seimo 1991 m. vasario 12 d. priimto Mokslo ir studijų įstatymo 28 straipsnyje „Mokslo laipsniai“ buvo nustatyta, kad „Lietuvos Respublikoje suteikiami daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsniai“. Pagal šio įstatymo 30 straipsnį mokslo laipsnius teikė mokslo ir studijų institucijos, kurioms šią teisę suteikia Vyriausybė; mokslo laipsnių suteikimo ir nostrifikavimo tvarką Lietuvos mokslo tarybos teikimu turėjo reglamentuoti Vyriausybė. Pagal šio įstatymo 29 straipsnį mokslo ir studijų institucijos parengtus doktorantūros ir habilitacijos nuostatus Lietuvos mokslo tarybos teikimu turėjo tvirtinti Vyriausybė. 9.2. Taigi Mokslo ir studijų įstatyme (1991 m. vasario 12 d. redakcija) buvo įtvirtinta dviejų mokslo laipsnių – daktaro ir habilituoto daktaro, arba dvipakopė, sistema ir buvo expressis verbis nustatyta, kad šie mokslo laipsniai yra įgyjami juos suteikiant. Minėtame įstatyme buvo vartojama sąvoka „habilituoto daktaro mokslo laipsnis“ (28 straipsnis (1991 m. vasario 12 d. redakcija)), taip pat sąvoka „habilitacija“ (29 straipsnis (1991 m. vasario 12 d. redakcija)). Mokslo ir studijų įstatyme (1991 m. vasario 12 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą aiškinant sistemiškai, t. y. jo 28 straipsnio (1991 m. vasario 12 d. redakcija) nuostatą, kad Lietuvos Respublikoje suteikiami daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsniai, susiejus su 29 straipsnio (1991 m. vasario 12 d. redakcija) nuostata, kad mokslo ir studijų institucijos parengtus doktorantūros ir habilitacijos nuostatus Lietuvos mokslo tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė, matyti, kad Mokslo ir studijų įstatymo (1991 m. vasario 12 d. redakcija) 29 straipsnyje (1991 m. vasario 12 d. redakcija) vartojama sąvoka „habilitacija“ buvo siejama su habilituoto daktaro mokslo laipsnio suteikimu. 9.3. Pabrėžtina, kad Mokslo ir studijų įstatymas (1991 m. vasario 12 d. redakcija) reguliavo ne tik įvairius su mokslu, jo organizavimu, moksline veikla susijusius santykius, bet ir santykius, susijusius su aukštuoju mokslu. Minėtas įstatymas šiuos santykius tam tikra apimtimi reguliavo ir po to, kai 2000 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Seimo 2000 m. kovo 21 d. priimtas Aukštojo mokslo įstatymas. Juos jis tam tikra apimtimi reguliuoja ir šiuo metu, jau būdamas išdėstytas 2002 m. birželio 11 d. redakcija (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). 10. Seimas 2000 m. kovo 21 d. priėmė Aukštojo mokslo įstatymą, kuris įsigaliojo 2000 m. rugsėjo 1 d. 10.1. Minėta, kad šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje „Dėstytojai“ nustatyta, kad aukštųjų mokyklų dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas. Be to, šiame straipsnyje buvo inter alia nustatyta, kad profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas, atitinkantis profesoriaus pareigoms keliamus reikalavimus, arba pripažintas menininkas (3 dalis) ir kad profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, formuoti mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose (4 dalis). Aukštojo mokslo įstatymo 29 straipsnio „Mokslo darbuotojai“ 1 dalyje buvo nustatyta, kad aukštoji mokykla savo funkcijoms vykdyti gali turėti mokslo darbuotojų ir kad aukštosios mokyklos mokslo darbuotojai yra: mokslininkai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo pareigas (1 punktas); asmenys su aukštuoju išsilavinimu, einantys jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas (2 punktas). Be to, šiame straipsnyje buvo inter alia nustatyta, kad vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas ir kad vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti mokslinių tyrimų kryptims, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose (2 dalis). 10.2. Seimo 2001 m. sausio 25 d. priimtu Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 5, 9, 11, 15, 34, 40, 51, 54, 56, 59, 67 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu kai kurios Aukštojo mokslo įstatymo nuostatos buvo pakeistos ir (arba) papildytos (toliau – 2001 m. sausio 25 d. pakeitimai ir papildymai), tačiau juo nebuvo padaryta kokių nors Aukštojo mokslo įstatymo 28 ir 29 straipsnių (2000 m. kovo 21 d. redakcija) pakeitimų ar papildymų. Nurodytos Aukštojo mokslo įstatymo 28 straipsnio 3 dalies (2000 m. kovo 21 d. redakcija) ir 29 straipsnio 2 dalies (2000 m. kovo 21 d. redakcija) nuostatos buvo pakeistos Seimo 2001 m. gruodžio 21 d. priimtu Aukštojo mokslo įstatymo 2 straipsnio, II skirsnio pavadinimo, 14, 15, 17, 27, 28, 29, 37, 39, 41, 47, 48, 54, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 66, 67 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir 18, 64, 65, 68 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu – atitinkamai 8 straipsnio 1 dalimi ir 9 straipsnio 1 dalimi (toliau – 2001 m. gruodžio 21 d. pakeitimai ir papildymai). Minėta, kad Aukštojo mokslo įstatymo 28 straipsnio 3 dalis (2001 m. gruodžio 21 d. redakcija) buvo išdėstyta taip: „Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Šie asmenys turi atitikti profesoriaus pareigų reikalavimus ir būti įvykdę habilitacijai keliamus reikalavimus. Habilitacijos tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir Aukštojo mokslo tarybos siūlymus.“ Aukštojo mokslo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis (2001 m. gruodžio 21 d. redakcija) buvo išdėstyta taip: „Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas, atitinkantis šių pareigų reikalavimus ir habilitacijai keliamus reikalavimus. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti mokslinių tyrimų kryptims, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.“ 10.3. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad nurodyta Aukštojo mokslo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies (2000 m. kovo 21 d. redakcija) nuostata buvo papildyta Seimo 2005 m. birželio 30 d. priimto Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo ir Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo pirmojo skirsnio, Aukštojo mokslo įstatymo 5, 8, 12, 13, 16, 17, 27, 28, 29, 31, 42, 47, 49, 51, 58 straipsnių pakeitimas ir papildymas“ 9 straipsnio 1 dalimi ir buvo nustatyta, kad, be anksčiau numatytų vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo pareigas einančių mokslininkų (1 punktas) ir jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas einančių asmenų su aukštuoju išsilavinimu (3 punktas), aukštosios mokyklos mokslo darbuotojai yra ir mokslininkai stažuotojai (2 punktas). 10.4. Taigi Aukštojo mokslo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje (2001 m. gruodžio 21 d. redakcija) ir 29 straipsnio 2 dalyje (2001 m. gruodžio 21 d. redakcija) buvo (o 29 straipsnio 2 dalyje (2001 m. gruodžio 21 d. redakcija) ir šiuo metu yra) įtvirtinta sąvoka „habilitacija“, vartojama formuluotėje „habilitacijai keliami reikalavimai“, o 28 straipsnio 3 dalyje (2001 m. gruodžio 21 d. redakcija) – ir formuluotėje „habilitacijos tvarka“ (šią tvarką turėjo nustatyti Vyriausybė). 10.5. Ypač pabrėžtina, kad nei sąvokos „habilitacija“, nei formuluotės „habilitacijai keliami reikalavimai“, kurioje ši sąvoka vartojama, turinys Aukštojo mokslo įstatyme (2000 m. kovo 21 d. redakcija su 2001 m. sausio 25 d. ir 2001 m. gruodžio 21 d. pakeitimais ir papildymais …