LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ IR KULTŪROS PAVELDO STATINIŲ VERTINGŲJŲ SAVYBIŲ RESTAURATORIŲ ATESTAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 2008 m. gegužės 19 d. Nr. ĮV-266 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 14-352; 1997, Nr. 97-2442) 21 straipsniu ir siekdamas patobulinti kilnojamųjų kultūros vertybių ir kultūros paveldo statinių vertingųjų savybių restauratorių atestavimo tvarką: 1. Tvirtinu pridedamus: 1.1. Kilnojamųjų kultūros vertybių ir kultūros paveldo statinių vertingųjų savybių restauratorių atestavimo nuostatus; 1.2. Kultūros vertybių restauratoriaus atestavimo lapo formą; 1.3. Restauravimo technologų (specializacija – chemiko technologo) kvalifikacinius reikalavimus; 1.4. Archeologinių radinių (specializacija – odos) restauratorių kvalifikacinius reikalavimus; 1.5. Archeologinių radinių (specializacija – tekstilės) restauratorių kvalifikacinius reikalavimus; 1.6. Archeologinių radinių (specializacija – medienos) restauratorių kvalifikacinius reikalavimus; 1.7. Archeologinių radinių (specializacija – metalo) restauratorių kvalifikacinius reikalavimus; 1.8. Akmens, dirbtinio marmuro ir dekoratyvinių dangų restauratorių kvalifikacinius reikalavimus; 1.9. Auksuotės restauratorių kvalifikacinius reikalavimus; 1.10. Dokumentų restauratorių kvalifikacinius reikalavimus; 1.11. Gintaro dirbinių restauratorių kvalifikacinius reikalavimus; 1.12. Kaulo dirbinių restauratorių kvalifikacinius reikalavimus; 1.13. Keramikos restauratorių kvalifikacinius reikalavimus; 1.14. Lipdybos, natūralaus ir dirbtinio akmens skulptūros restauratorių kvalifikacinius reikalavimus; 1.15. Meninių baldų restauratorių kvalifikacinius reikalavimus; 1.16. Meno kūrinių ant popieriaus restauratorių kvalifikacinius reikalavimus; 1.17. Metalo dirbinių restauratorių kvalifikacinius reikalavimus; 1.18. Molbertinės tapybos restauratorių kvalifikacinius reikalavimus; 1.19. Pergamento restauratorių kvalifikacinius reikalavimus; 1.20. Polichromuoto medžio restauratorių kvalifikacinius reikalavimus; 1.21. Polichromuoto medžio (specializacija – drožybos) restauratorių kvalifikacinius reikalavimus; 1.22. Prevencinio konservavimo technologų kvalifikacinius reikalavimus; 1.23. Sienų tapybos restauratorių kvalifikacinius reikalavimus; 1.24. Tekstilės restauratorių kvalifikacinius reikalavimus; 1.25. Vitražo restauratorių kvalifikacinius reikalavimus. 2. Laikau netekusiais galios: 2.1. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. ĮV-85 „Dėl kilnojamųjų kultūros vertybių bei statinių priklausinių restauratorių atestavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 37-1632); 2.2. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. ĮV-701 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. ĮV-85 „Dėl kilnojamųjų kultūros vertybių bei statinių priklausinių restauratorių atestavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 129-5252). KULTŪROS MINISTRAS                                                                                 JONAS JUČAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. ĮV-266 KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ IR KULTŪROS PAVELDO STATINIŲ VERTINGŲJŲ SAVYBIŲ RESTAURATORIŲ ATESTAVIMO NUOSTATAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kilnojamųjų kultūros vertybių ir kultūros paveldo statinių vertingųjų savybių restauratoriai ir restauravimo technologai (toliau – restauratoriai) atestuojami atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 14-352), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 2004, Nr. 153- 5571), Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo (Žin., 2003, Nr. 59-2638) ir Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo (Žin., 2004, Nr. 120-4431) reikalavimus. 2. Šie nuostatai nustato kilnojamųjų kultūros vertybių ir kultūros paveldo statinių vertingųjų savybių (toliau vadinama – kultūros vertybių) tyrimo, konservavimo ir restauravimo specialistų atestavimo tvarką. 3. Restauratorių atestavimas yra jų profesinio pasirengimo, kompetencijos bei praktinės veiklos įvertinimas. 4. Atestavimo tikslai: 4.1. įvertinti restauratorių profesines žinias, patyrimą, praktinius konservavimo ir restauravimo darbus bei suteikti kvalifikacines kategorijas, apibrėžiant jų veiklos sritis ir ribas; 4.2. apsaugoti kilnojamąsias kultūros vertybės nuo nekvalifikuoto konservavimo ir restauravimo; 4.3. skatinti restauratorių profesinį meistriškumą; 4.4. susieti restauratorių kvalifikacines kategorijas su darbo užmokesčiu. II. RESTAURATORIŲ KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS BEI SPECIALYBĖS IR SPECIALIZACIJOS 5. Restauratorius atestuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisija (toliau – Atestavimo komisija). Atestavimo komisija taip pat vertina restauratorių, įgijusių užsienio šalyje restauratoriaus išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją ir nustato kvalifikacinę kategoriją. 6. Lietuvos Respublikoje nustatomos šios restauratorių kvalifikacinės kategorijos – trečioji (III), antroji (II), pirmoji (I), aukščiausioji ir eksperto – suteikiančios restauratoriams teisę: 6.1. atlikti atitinkamo sudėtingumo kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbus; 6.2. rengti restauravimo programas ir projektus. 7. Restauratoriai atestuojami remiantis šiais nuostatais, bendraisiais kvalifikaciniais reikalavimais, numatytais 1 priede, konkrečios specialybės atestavimo reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos kultūros ministro. 8. Restauratoriai atestuojami atsižvelgiant į mokslo cenzo ir darbo stažo pagal profesiją reikalavimus, kurie numatyti šių nuostatų 2 priede. 9. Kvalifikacinė kategorija suteikiama penkeriems metams. Restauratoriui, kuriam iki pensinio amžiaus liko penkeri ar mažiau metų, kvalifikacinė kategorija suteikiama neterminuotai. 10. Restauratoriaus kvalifikacinė kategorija panaikinama ar suteikiama žemesnė, jeigu Atestavimo komisija nustato, kad restauratoriaus veikla žaloja ar naikina kultūros vertybę. 11. Atestavimo komisija atestuoja šių specialybių ir specializacijų restauratorius: 11.1. akmens, dirbtinio marmuro ir dekoratyvinių dangų; 11.2. archeologinių radinių (specializacijos: tekstilės, medienos, metalo, odos); 11.3. auksuotės; 11.4. dokumentų; 11.5. gintaro dirbinių; 11.6. keramikos; 11.7. lipdybos, natūralaus ir dirbtinio akmens skulptūros; 11.8. meninių baldų; 11.9. metalo dirbinių; 11.10. molbertinės tapybos; 11.11. polichromuoto medžio (specializacija: drožybos); 11.12. meno kūrinių ant popieriaus; 11.13. pergamento; 11.14. restauravimo technologijų (specializacijos: chemiko technologo, cheminės analizės specialisto, fizikinių tyrimų specialisto, biologinių tyrimų specialisto, foto tyrimų specialisto); 11.15. sienų tapybos; 11.16. tekstilės; 11.17. vitražo; 11.18. kaulo dirbinių; 11.19. prevencinio konservavimo. 12. Restauratoriai atestuojami pagal šių nuostatų 11 punkte nurodytų specialybių ir specializacijų kvalifikacinius reikalavimus, patvirtintus kultūros ministro įsakymu. 13. Restauratoriai, kurių specialybė arba specializacija neįtraukta į šių nuostatų 11 punktą, gali būti atestuojami tik parengus ir patvirtinus jų srities kvalifikacinius reikalavimus ir atitinkamai papildžius šių nuostatų 11 punktą. III. ATESTAVIMO KOMISIJOS SUDARYMAS IR JOS DARBO TVARKA 14. Atestavimo komisiją sudaro 13 narių – restauratorių, turinčių aukščiausios ir eksperto kvalifikacines kategorijas, bei menotyrininkų. 15. Atestavimo komisijos pirmininką, pavaduotoją, kitus komisijos narius bei komisijos sekretorių 5 metų kadencijai tvirtina Lietuvos Respublikos kultūros ministras (toliau – kultūros ministras). Atestavimo komisijos sekretoriumi (toliau – Sekretorius) skiriamas Kultūros ministerijos atstovas, kuris nėra šios komisijos narys. 16. Atestavimo komisijos darbą organizuoja ir techniškai aptarnauja Kultūros ministerija. 17. Atestavimo komisijos pirmininkas (toliau – Pirmininkas): 17.1. sudaro darbo planus, skelbia posėdžių datas; 17.2. sukviečia Atestavimo komisijos neeilinius posėdžius; 17.3. skiria darbo grupių vadovus – atitinkamos specialybės Atestavimo komisijos narius; 17.4. sudaro darbo grupes pakartotiniam restauratorių kvalifikacijos įvertinimui; 17.5. už Atestavimo komisijos veiklą atsiskaito kultūros ministrui. 18. Atestavimo komisijos pirmininko pavaduotojas vykdo pirmininko pareigas pastarajam nedalyvaujant. 19. Atestavimo komisija atestacijai pateiktų darbų įvertinimui gali kviesti Lietuvos ir kitų šalių konsultantus ir ekspertus (toliau – kviestiniai specialistai), kurių kompetencija turi būti patvirtinta tos šalies kultūros vertybių apsaugos valstybinės institucijos dokumentu. 20. Skirtingų specialybių ir specializacijų restauratorių atestavimui sudaromos darbo grupės. Darbo grupės vadovas suformuoja darbo grupę iš ne mažiau kaip trijų asmenų – Atestavimo komisijos narių ar kviestinių specialistų. 21. Atestavimo komisijos posėdis teisėtas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Atestavimo komisijos narių. 22. Atestavimo komisijos nariai slaptu balsavimu siūlo suteikti restauratoriui kvalifikacinę kategoriją. Sprendimas priimamas paprasta balsų dauguma. Balsų skaičiavimo grupė išrenkama iš Atestavimo komisijos narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Pirmininko balsas. 23. Atestavimo komisijos posėdžius protokoluoja Atestavimo komisijos Sekretorius. Protokolus pasirašo Atestavimo komisijos Pirmininkas ir Sekretorius. Posėdžių protokolai, atestavimo biuleteniai ir užpildyti kultūros vertybių restauratoriaus atestavimo lapai saugomi teisės aktų nustatyta tvarka Kultūros ministerijoje. 24. Atestavimo komisijos posėdžių protokolai per 10 dienų nuo įvykusio Atestavimo komisijos posėdžio dienos pateikiami kultūros ministrui spręsti dėl kvalifikacinės kategorijos suteikimo restauratoriams. 25. Likus trims mėnesiams iki kadencijos pabaigos, Atestavimo komisijos pirmininkas parengia Atestavimo komisijos darbo ataskaitą ir pateikia ją kultūros ministrui. 26. Atestavimo komisijos eiliniai posėdžiai vyksta du kartus per metus. 27. Atestavimo komisijos darbas apmokamas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ekspertų komisijų, komitetų, tarybų narių, kitų ekspertų teikiamų nematerialaus pobūdžio (intelektinių) paslaugų apmokėjimo taisyklėse, patvirtintose kultūros ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-167 (Žin., 2004, Nr. 152-5556), nustatyta tvarka. IV. ATESTAVIMO DOKUMENTŲ PRIĖMIMO TVARKA 28. Restauratorius, siekiantis įgyti kvalifikacinę kategoriją, pratęsti turimos kvalifikacinės kategorijos galiojimą arba gauti aukštesnę kategoriją prieš dvi savaites iki Atestavimo komisijos posėdžio Atestavimo komisijos Sekretoriui pateikia: 28.1. prašymą; 28.2. užpildytą kultūros vertybių restauratoriaus atestavimo lapą, kurio forma patvirtinta kultūros ministro įsakymu; 28.3. pažymą apie darbo stažą restauravimo srityje; 28.4. išsimokslinimo dokumentų (diplomo, papildomų studijų diplomų, pažymėjimų, atestatų, sertifikatų) kopijas bei dokumento, įrodančio turimą restauratoriaus kvalifikacinę kategoriją, originalą; 28.5. kultūros vertybių restauravimo dokumentaciją, kuri turi atitikti konkrečios specialybės ar specializacijos kvalifikacinės kategorijos reikalavimus; 28.6. tyrimo, konservavimo ir restauravimo teorinių darbų sąrašą bei publikacijas. 29. Sekretorius priima tik sukomplektuotus ir pilnai užpildytus dokumentus. 30. Atestavimo komisijos vertinimui pateikti restauratoriaus darbai privalo turėti darbo vadovo arba restauravimo tarybos priimtį. Ši nuostata netaikoma eksperto kvalifikacinę kategoriją turintiems restauratoriams. 31. Restauratoriai, kuriems turima kvalifikacinė kategorija buvo pakeista žemesne arba panaikinta, pakartotinai atestuojami tik praėjus trejiems metams nuo kultūros ministro įsakymo, patvirtinančio žemesnės kvalifikacinės kategorijos suteikimą arba panaikinimą, dienos. V. ATESTAVIMO TVARKA 32. Darbo grupė nagrinėja atestuojamojo restauratoriaus pateiktą restauravimo dokumentaciją, susipažįsta su jo atliktais tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbais bei įrašo išvadas ir rekomendacijas į atestavimo lapą. Atestavimo lapai pateikiami Atestavimo komisijai. 33. Atestuojamieji restauratoriai kviečiami pokalbiui į Atestavimo komisijos posėdį. 34. Restauratorius supažindinamas su darbo grupės išvadomis pasirašytinai. Jei atestuojamasis su išvadomis nesutinka, jis turi teisę raštu pateikti Atestavimo komisijai nesutikimo motyvus. 35. Susipažinusi su pateikta kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo dokumentacija, darbo grupės įvertinimu ir išklausiusi atestuojamąjį restauratorių, Atestavimo komisija nusprendžia rekomenduoti kultūros ministrui: 35.1. suteikti restauratoriui žemiausią kvalifikacinę kategoriją; 35.2. suteikti arba nesuteikti restauratoriui aukštesnę kvalifikacinę kategoriją; 35.3. patvirtinti arba nepatvirtinti restauratoriaus turimą kvalifikacinę kategoriją; 35.4. panaikinti arba suteikti žemesnę restauratoriaus kvalifikacinę kategoriją. 36. Jei atestuojamasis restauratorius nesutinka su Atestavimo komisijos siūlomu sprendimu, per 10 dienų nuo Atestavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos pateikia kultūros ministrui prašymą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. 37. Kultūros ministrui patenkinus prašymą peržiūrėti komisijos sprendimą, Atestavimo komisijos pirmininkas per 10 dienų nuo kultūros ministro sprendimo priėmimo dienos sudaro naujos sudėties darbo grupę. 38. Atestavimo komisija pakartotinai atestuoja restauratorių neeiliniame posėdyje per 1 mėnesį nuo naujos sudėties darbo grupės sudarymo dienos. 39. Kultūros ministras, atsižvelgdamas į Atestavimo komisijos sprendimą, per 1 mėnesį nuo Atestavimo komisijos sprendimo gavimo dienos įsakymu suteikia, patvirtina, panaikina arba suteikia žemesnę restauratoriaus kvalifikacinę kategoriją. 40. Atestavimo komisijos Sekretorius per 10 dienų nuo kultūros ministro sprendimo priėmimo dienos raštu praneša atestuojamajam restauratoriui apie kultūros ministro sprendimą. 41. Kultūros ministro nustatyta tvarka atestuotiems restauratoriams išduodamas restauratoriaus kvalifikacijos pažymėjimas, kurio formą tvirtina kultūros ministras. _________________ Kilnojamųjų kultūros vertybių ir kultūros paveldo statinių vertingųjų savybių restauratorių atestavimo nuostatų 1 priedas BENDRIEJI KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Bendrieji kvalifikaciniai reikalavimai galioja visoms restauratorių specialybėms ir specializacijoms. Praktinio darbo stažo ir mokslo cenzo reikalavimai kiekvienai kvalifikacinei kategorijai nurodyti Kilnojamųjų kultūros vertybių ir kultūros paveldo statinių vertingųjų savybių restauratorių atestavimo nuostatų 2 priede. Aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų restauravimo specialybių absolventams, kurių mokslo programos ir diplominiai darbai atitinka kvalifikacinius reikalavimus, trečioji kvalifikacinė kategorija suteikiama be darbo stažo. II. TREČIOSIOS (III) KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI 2. III kvalifikacinė kategorija suteikiama restauratoriui, kuris: 2.1. yra susipažinęs su Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymais, Restauratoriaus etikos kodeksu; 2.2. supranta restauruojamų kultūros vertybių medžiagų savybes, jų sunykimo priežastis ir žino pagrindinius tyrimo metodus; 2.3. išmano konservavimo ir restauravimo medžiagoms keliamus reikalavimus, laikosi konservavimo ir restauravimo principų; 2.4. moka įvertinti restauruojamos kultūros vertybės būklę bei numatyti konservavimo ir restauravimo darbų eiliškumą, atlikti nesudėtingus konservavimo ir restauravimo darbus, juos aprašyti; 2.5. moka paruošti kultūros vertybę saugojimui, eksponavimui ir transportavimui; 2.6. laikosi darbo saugos ir darbo kultūros reikalavimų. 3. Įgyta III kvalifikacinė kategorija restauratoriui suteikia teisę konservuoti ir restauruoti neunikalias, mažai pažeistas kultūros vertybes; sudėtingesniems darbams vadovauja aukštesnės kvalifikacinės kategorijos restauratorius. III. ANTROSIOS (II) KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI 4. II kvalifikacinė kategorija suteikiama restauratoriui, kuris, be III kvalifikacinės kategorijos restauratoriams keliamų reikalavimų: 4.1. išmano medžiagų, naudojamų konservavimo ir restauravimo praktikoje, savybes, senėjimo priežastis, poveikį restauruojamam objektui; 4.2. atlieka pirminius tyrimus, įvertina restauruojamo objekto būklę ir parenka restauravimo metodą; 4.3. praktiniame darbe naudojasi mokslinių tyrimų rezultatais; 4.4. moka atlikti vidutinio sudėtingumo konservavimo ir restauravimo darbus. 5. Įgyta II kvalifikacinė kategorija restauratoriui suteikia teisę konservuoti ir restauruoti neunikalias, vidutiniškai suirusias kultūros vertybes; sudėtingesniems darbams vadovauja aukštesnės kvalifikacinės kategorijos restauratorius. IV. PIRMOSIOS (I) KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI 6. I kvalifikacinė kategorija suteikiama restauratoriui, kuris be III ir II kvalifikacinių kategorijų restauratoriams keliamų reikalavimų: 6.1. yra susipažinęs su tarptautinėmis paminklosaugos chartijomis, konvencijomis ir rekomendacijomis; 6.2. išmano restauruojamų kultūros vertybių stilistines ypatybes, technologijas ir medžiagų savybes; 6.3. išmano senuosius ir šiuolaikinius konservavimo ir restauravimo principus bei metodus; 6.4. moka analitiškai įvertinti ir apibendrinti restauravimo problemas, savarankiškai parinkti darbo metodiką, atlikti sudėtingus konservavimo ir restauravimo darbus; 6.5. pagal analogiją ir/ar archyvinę medžiagą sugeba rekonstruoti neišlikusius objekto fragmentus. 7. Įgyta I kvalifikacinė kategorija restauratoriui suteikia teisę: konservuoti ir restauruoti labai suirusias kultūros vertybes, rengti tos pačios srities restauravimo specialistus, vadovauti tos pačios specialybės III ir II kvalifikacinių kategorijų restauratorių darbui. V. AUKŠČIAUSIOSIOS KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI 8. Aukščiausioji kvalifikacinė kategorija suteikiama I kategorijos restauratoriui, kuris: 8.1. atlieka ypač sudėtingus kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo darbus; 8.2. rengia konservavimo ir restauravimo darbų projektus, eskizus, kolektyvinių darbų ataskaitas; 8.3. dirba tiriamąjį darbą, rengia publikacijas ir pranešimus. 9. Įgyta aukščiausioji kvalifikacinė kategorija restauratoriui suteikia teisę: savarankiškai parengti restauravimo metodikas, projektus, restauruoti unikalias kultūros vertybes, vadovauti tos pačios ir gretutinių specialybių III–I kvalifikacinių kategorijų restauratorių darbui. VI. EKSPERTO KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI 10. Eksperto kvalifikacinė kategorija suteikiama aukščiausiosios kvalifikacinės kategorijos restauratoriui, kuris privalo turėti: 10.1. ne mažesnį kaip 3 metų pedagoginį restauravimo specialistų rengimo darbo stažą arba ne mažesnę kaip 3 metų metodinio vadovavimo restauratoriams patirtį; 10.2. ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį restauravimo tarybose ar komisijose, atliekančiose kultūros vertybių restauravimo projektų ir restauravimo darbų ekspertizes; 10.3. parengtų bei įdiegtų naujų kultūros vertybių tyrimo ir restauravimo metodikų; 10.4. publikuotų mokslinių straipsnių. 11. Įgyta eksperto kvalifikacinė kategorija restauratoriui suteikia teisę: restauruoti unikalias kultūros vertybes, rengti kultūros vertybių tyrimo ir restauravimo projektus arba vadovauti jų rengimui, atlikti restauravimo metodikų ir projektų ekspertizę, rengti restauratorių mokymo programas. _________________ Kilnojamųjų kultūros vertybių ir kultūros paveldo statinių vertingųjų savybių restauratorių atestavimo nuostatų 2 priedas RESTAURATORIŲ MOKSLO CENZO IR PRAKTINIO DARBO STAŽO REIKALAVIMAI MOKSLO CENZAS MAŽIAUSIAS REIKALAUJAMAS PRAKTINIO DARBO STAŽAS (metais) Ekspertas Aukščiausia I II III Aukštasis universitetinis, specialybė / specializacija – restauratorius 15 10 6 2 0 Aukštasis neuniversitetinis, aukštesnysis, specialybė / specializacija – restauratorius Nesuteikiama 12 8 4 0 Aukštasis universitetinis, susijęs su restauratoriaus specialybe 20 12 8 4 2 Aukštasis neuniversitetinis, aukštesnysis, susijęs su restauratoriaus specialybe Nesuteikiama 15 10 6 3 Aukštasis universitetinis, nesusijęs su restauratoriaus specialybe Nesuteikiama 20 12 6 3 Aukštasis neuniversitetinis, aukštesnysis, vidurinis, profesinis, nesusijęs su restauratoriaus specialybe Nesuteikiama Nesuteikiama 15 8 4 Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. ĮV-266 (Atestavimo lapo formos pavyzdys) KULTŪROS VERTYBIŲ RESTAURATORIAUS ATESTAVIMO LAPAS _____________ Nr. ______ (data) ______________________ (sudarymo vieta) Vardas, pavardė_________________________________________________________ Asmens kodas___________________________________________________________ Namų adresas:___________________________________________________________ Telefonai:______________________________________________________________ (namų)                                                                             (darbo) Išsilavinimas____________________________________________________________ Mokslo įstaigos pavadinimas_______________________________________________ Specialybė______________________________________________________________ Diplomo ar pažymėjimo Nr. ______________________ Išdavimo data_____________ Turimos kultūros vertybių restauratoriaus kvalifikacinės kategorijos, jų suteikimo data _ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ Dabartinę kategoriją patvirtinančio liudijimo Nr. ir išdavimo data__________________ ______________________________________________________________________ Su restauravimo veikla susijusios darbovietės ir pareigos: ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ Darbo restauratoriumi stažas_______________________________________________ Kvalifikacijos kėlimas, stažuotės____________________________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ Mokslinis laipsnis________________________________________________________ Mokslinė ir pedagoginė veikla______________________________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ Svarbesnių restauruotų kultūros vertybių sąrašas:_______________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ Atestacijai pateikiamų restauruotų kultūros vertybių sąrašas:______________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ Restauratorius...................................................................................................................... (pareigos, vardas, pavardė ir parašas) Darbo grupės išvados ir rekomendacijos______________________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ Darbo grupės nariai: (vardas, pavardė ir parašas) Susipažinau: ___________________________________ (restauratoriaus parašas) Atestavimo komisijos sprendimas:___________________________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ Atestavimo komisijos pirmininkas ________________________________ (vardas, pavardė, parašas) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 200... m. įsakymu Nr. ... restauratoriui________ (vardas, pavardė) suteikta ............................. restauratoriaus .............................. kvalifikacinė kategorija. (specialybė, specializacija) PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. ĮV-266 RESTAURAVIMO TECHNOLOGIJŲ (SPECIALIZACIJA – CHEMIKO TECHNOLOGO) KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI I. TREČIOSIOS (III) KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI 1. III kvalifikacinė kategorija suteikiama asmeniui, kuris: 1.1. yra susipažinęs su Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, Restauratorių etikos kodeksu; 1.2. išmano kultūros vertybių technologinių tyrimų pritaikymo sritis; 1.3. išmano kultūros vertybių būklės tyrimo principus ir pagrindinius metodus; 1.4. sugeba dokumentuoti kultūros vertybių tyrimus; 1.5. supranta tiriamų kultūros vertybių sunykimo priežastis; 1.6. išmano kultūros vertybių prevencinio konservavimo metodus; 1.7. išmano konservavimo ir restauravimo medžiagoms keliamus reikalavimus bei konservavimo ir restauravimo principus. 2. Praktiniai įgūdžiai: 2.1. atlieka nesudėtingus kultūros vertybių technologinius tyrimus; 2.2. įvertina kultūros vertybių saugojimo sąlygas, teikia pasiūlymus prevenciniam konservavimui; 2.3. paruošia kultūros vertybę saugojimui, eksponavimui ir transportavimui; 2.4. laikosi darbo saugos ir darbo kultūros reikalavimų. 3. Įgyta III kvalifikacinė kategorija chemikui technologui suteikia teisę tirti ir atlikti pirminį neunikalių, mažai pažeistų kultūros vertybių konservavimą; sudėtingesniems darbams turi vadovauti aukštesnės kvalifikacinės kategorijos chemikas technologas. 4. Atestacijai pateikia atliktų darbų aprašymus ir tyrimų ataskaitas. II. ANTROSIOS (II) KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI 5. II kvalifikacinė kategorija suteikiama chemikui technologui, kuris, be III kvalifikacinės kategorijos chemikams technologams keliamų reikalavimų, išmano: 5.1. kultūros vertybių technologijų pagrindus, medžiaginę tiriamų objektų struktūrą, chemines ir fizines savybes, cheminius senėjimo ir irimo procesus; 5.2. kultūros vertybių cheminius ir fizikinius tyrimo metodus; 5.3. tiriamų kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo metodus; 5.4. medžiagų, naudoj amų konservavimo ir restauravimo praktikoje, savybes, senėjimo priežastis, poveikį restauruojamam objektui. 6. Praktiniai įgūdžiai: 6.1. atlieka kultūros vertybių tyrimus, sistemina tyrimų rezultatus, interpretuoja juos; 6.2. nustato kultūros vertybių būklę ir atlikimo techniką; 6.3. parenka vidutinio sudėtingumo konservavimo ir restauravimo darbams naudotinas medžiagas. 7. Įgyta II kvalifikacinė kategorija chemikui technologui suteikia teisę tirti ir atlikti pirminį neunikalių, vidutiniškai suirusių kultūros vertybių konservavimą; sudėtingesniems darbams vadovauja aukštesnės kvalifikacinės kategorijos technologas. 8. Atestacijai restauratorius pateikia išsamius, susistemintus kultūros vertybių tyrimų rezultatus ir rekomendacijas įvairių specialybių restauratoriams dėl naudotinų medžiagų ir restauravimo metodų parinkimo. III. PIRMOSIOS (I) KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI 9. I kvalifikacinė kategorija suteikiama chemikui technologui, kuris, be III–II kvalifikacinių kategorijų chemikams technologams keliamų reikalavimų, išmano: 9.1. tarptautines paminklosaugos chartijas, konvencijas ir rekomendacijas; 9.2. kultūros vertybių stilistines ypatybes, technologijas ir medžiagas; 9.3. konservavimo ir restauravimo teoriją, jos istoriją; 9.4. kompleksinio-sisteminio kultūros vertybių tyrimo principus; 9.5. naujausius savo srities kultūros vertybių tyrimo ir konservavimo metodus, šios srities mokslinių tyrinėjimų kryptis; 9.6. aplinkos poveikio restauruojamai kultūros vertybei sukeltus cheminius procesus. 10. Praktiniai įgūdžiai: 10.1. sugeba įvertinti ir apibendrinti savo srities kultūros vertybių restauravimo problemas; 10.2. sugeba formuluoti tyrinėjimų užduotis, parengti tyrimų metodiką; 10.3. sugeba atlikti sudėtingus kultūros vertybių tyrinėjimus; 10.4. atlieka eksperimentines naujų konservavimo ir restauravimo technologijų paieškas; 10.5. rašo ataskaitas, rengia specialistus, konsultuoja restauratorius atliktų tyrimų pritaikymo klausimais. 11. Įgyta I kvalifikacinė kategorija chemikui technologui suteikia teisę: savarankiškai atlikti sudėtingus kultūros vertybių tyrimo darbus, būti mokslinės temos vadovu, rengti kultūros vertybių tyrimo specialistus, vadovauti žemesnės kvalifikacinės kategorijos chemikų technologų darbui. 12.Atestacijai restauratorius pateikia teoriškai apibendrintus ir praktiškai patikrintus eksperimentinių tyrimų rezultatus bei rekomendacijas naujų restauravimo medžiagų ir technologijų pritaikomumo klausimais; tyrimų ataskaitas, publikacijas. IV. AUKŠČIAUSIOSIOS KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI 13. Aukščiausioji kvalifikacinė kategorija suteikiama I kategorijos chemikui technologui, kuris: 13.1. atlieka kompleksinius-sisteminius kultūros vertybių tyrimus; 13.2. rengia konservavimo ir restauravimo technologijų projektus; 13.3. dalyvauja mokslinėje veikloje; 13.4. rengia publikacijas, metodinius leidinius. 14. Įgyta aukščiausioji kvalifikacinė kategorija chemikui technologui suteikia teisę: savarankiškai parengti unikalių kultūros vertybių restauravimo metodikas, projektus ir vadovauti tos pačios bei gretutinių specialybių III–I kvalifikacinės kategorijos chemikų technologų darbui. 15. Atestacijai restauratorius pateikia kompleksinių-sisteminių kultūros vertybių tyrimo rezultatus; konservavimo ir restauravimo technologijų projektus; publikacijas. V. EKSPERTO KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI 16. Eksperto kvalifikacinė kategorija suteikiama aukščiausios kvalifikacinės kategorijos chemikui technologui, kuris turi: 16.1. ne mažesnį kaip 3 metų pedagoginio darbo stažą rengiant restauravimo technologijų specialistus arba ne mažesnę kaip 3 metų metodinio vadovavimo technologams patirtį; 16.2. ne mažesnę kaip3 metų darbo patirtį restauravimo tarybose ir komisijose, įvertinančiose kultūros vertybių tyrimų bei restauravimo projektus ir metodikas; 16.3. parengtų bei įdiegtų naujų kultūros vertybių tyrimo ar restauravimo technologijų metodikų; 16.4. publikuotų mokslinių straipsnių. 17. Įgyta eksperto kvalifikacinė kategorija restauravimo technologui suteikia teisę: tyrinėti unikalias kultūros vertybes, parengti ir vadovauti kultūros vertybių tyrimo ir restauravimo projektams, atlikti tyrimo ir restauravimo metodikų ir projektų ekspertizę, rengti chemikų technologų mokymo programas. 18. Atestacijai restauratorius pateikia eksperto kvalifikacinės kategorijos reikalavimus atitinkančią medžiagą. _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. ĮV-266 ARCHEOLOGINIŲ RADINIŲ (SPECIALIZACIJA- ODOS) RESTAURATORIŲ KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI I. TREČIOSIOS (III) KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI 1. III kvalifikacinė kategorija suteikiama asmeniui, kuris: 1.1. yra susipažinęs su Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, Restauratoriaus etikos kodeksu, supranta archeologinių radinių konservavimo tikslus, yra sukaupęs specifinių žinių, būtinų konservuojant archeologinę odą. 1.2. išmano odos struktūrą, savybes, senuosius rauginimo būdus; 1.3. išmano archeologinės odos ypatumus (sausos, drėgnos ir šlapios odos skirtumus); 1.4. supranta odos irimo archeologinėje aplinkoje priežastis ir pasekmes; 1.5. išmano paprasčiausius odos tyrimo metodus, jų tikslingumą; 1.6. išmano konservavimo medžiagoms keliamus reikalavimus. 2. Praktiniai įgūdžiai: 2.1. įvertina konservuojamo objekto būklę; 2.2. gamina cheminių medžiagų tirpalus; 2.3. kvalifikuotai konservuoja odinius radinius lauko sąlygose; 2.4. yra įsisavinęs paprasčiausius konservavimo metodus (sugeba drėkinti sausą odą, džiovinti šlapią odą, dezinfekuoti radinius, tvirtinti ir riebinti odą); 2.5. dokumentuoja radinio būklę ir aprašo konservavimo procesus; 2.6. moka paruošti odos radinius saugojimui, eksponavimui ir transportavimui; 2.7. laikosi darbo saugos ir darbo kultūros reikalavimų. 3. Įgyta III kategorija suteikia teisę dirbti restauratoriumi archeologiniuose kasinėjimuose ir konservuoti gerai išlikusios archeologinės odos radinius; sudėtingesniems darbams turi vadovauti aukštesnės kvalifikacinės kategorijos archeologinių odos radinių restauratorius. 4. Atestacijai restauratorius pristato konservuotus archeologinius odos radinius ir pateikia restauravimo dokumentaciją. II. ANTROSIOS (II) KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI 5. II kvalifikacinė kategorija suteikiama restauratoriui, kuris, be III kvalifikacinės kategorijos restauratoriams keliamų reikalavimų: 5.1. išmano archeologijos pagrindus; 5.2. išmano medžiagų, naudojamų odos konservavime savybes, jų kitimą senėjimo proceso metu, poveikį konservuojamam objektui. 6. Praktiniai įgūdžiai: 6.1. įvertina radinio būklę ir, remdamasis vizualių ir laboratorinių tyrimų duomenimis, parinka tinkamą konservavimo metodiką; 6.2. savo praktinėje veikloje tikslingai taiko įvairius odos konservavimo metodus; 6.3. regeneruoja perdžiūvusią archeologinę odą; 6.4. konservuoja odos dirbinius, dekoruotus kitomis medžiagomis: medžiu, metalais ir kt.; 6.5. atlieka nesudėtingas radinio rekonstrukcijas: dalių sujungimą, deformacijų naikinimą; 6.6. moka pamušti suirusią odą, tinkamai parinkdamas konservavimo medžiagas. 7. Įgyta II kvalifikacinė kategorija suteikia teisę konservuoti sudėtingos technologijos vidutiniškai suirusius odos radinius; sudėtingesniems darbams turi vadovauti aukštesnės kvalifikacinės kategorijos restauratorius. 8. Atestacijai restauratorius pristato restauruotus archeologinius odos radinius ir pateikia restauravimo dokumentaciją. III. PIRMOSIOS (I) KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI 9. I kvalifikacinė kategorija suteikiama restauratoriui, kuris, be III–II kvalifikacinių kategorijų restauratoriui keliamų reikalavimų: 9.1. yra susipažinęs su tarptautinėmis paminklosaugos chartijomis, konvencijomis ir rekomendacijomis; 9.2. gerai išmano visų rūšių archeologinių radinių konservavimo ir restauravimo pagrindus; 9.3. sugeba įvertinti ir apibendrinti archeologinės odos konservavimo problemas. 10. Praktiniai įgūdžiai: 10.1. konservuoja sudėtingus ir suirusius odos radinius (pagamintus iš skirtingų medžiagų, sudėtingų formų); 10.2. vykdo eksperimentinį konservavimą, diegia naujas konservavimo ir restauravimo metodikas. 11. Įgyta I kvalifikacinė kategorija suteikia teisę: konservuoti ir restauruoti sudėtingus, labai pažeistus archeologinius odos radinius; rengti specialistus, stažuoti archeologinės odos restauratorius; vadovauti tos pačios specialybės žemesnės kvalifikacinės kategorijos restauratorių darbui. 12.Atestacijai restauratorius pristato restauruotus archeologinius odos radinius ir pateikia restauravimo dokumentaciją. IV. AUKŠČIAUSIOSIOS KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI 13. Aukščiausioji kvalifikacinė kategorija suteikiama I kategorijos restauratoriui, kuris: 13.1. sugeba konservuoti ir restauruoti sudėtingiausius archeologinės odos radinius; 13.2. moksliškai juos tyrinėja; 13.3. dirba tiriamąjį, pedagoginį darbą, turi parengęs publikacijų ir pranešimų. 14. Įgyta aukščiausioji kvalifikacinė kategorija suteikia teisę: savarankiškai parengti konservavimo ir restauravimo metodikas; restauruoti unikalius archeologinius odos radinius; vadovauti tos pačios ir gretutinių specialybių III–I kvalifikacinių kategorijų restauratorių darbui. 15. Atestacijai restauratorius pristato restauruotus archeologinius odos radinius ir pateikia restauravimo dokumentaciją; mokslinių tyrimų ataskaitas, publikacijas. V. EKSPERTO KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI 16. Eksperto kvalifikacinė kategorija suteikiama aukščiausiosios kvalifikacinės kategorijos restauratoriui, kuris privalo turėti: 16.1. ne mažesnį kaip 3 metų pedagoginio darbo stažą rengiant archeologinių radinių restauravimo specialistus; 16.2. ne mažesnę kaip 3 metų metodinio vadovavimo restauratoriams patirtį; 16.3. ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį restauravimo tarybose ir komisijose, įvertinančiose archeologinių radinių konservavimo ir restauravimo projektus bei konservavimo ir restauravimo darbus; 16.4. parengtų bei įdiegtų naujų konservavimo ir restauravimo metodikų; 16.5. publikuotų mokslinių straipsnių. 17. Įgyta eksperto kvalifikacinė kategorija restauratoriui suteikia teisę: konservuoti ir restauruoti unikalias kultūros vertybes; rengti ir vadovauti archeologinių radinių bei archeologinių kompleksų tyrimo ir restauravimo projektams; atlikti konservavimo ir restauravimo metodikų ir projektų ekspertizę; rengti archeologinių radinių restauratorių mokymo programas. 18. Atestacijai restauratorius pateikia eksperto kvalifikacinės kategorijos reikalavimus atitinkančią medžiagą. _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. ĮV-266 ARCHEOLOGINIŲ RADINIŲ (SPECIALIZACIJA–TEKSTILĖS) RESTAURATORIŲ KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI I. TREČIOSIOS (III) KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI 1. III kvalifikacinė kategorija suteikiama asmeniui, kuris yra susipažinęs su Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, Restauratoriaus etikos kodeksu, supranta archeologinių radinių konservavimo tikslus, yra sukaupęs specialiųjų teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, būtinų konservuojant archeologinę tekstilę. 2. Būtinos teorinės žinios: 2.1. išmano elementarius chemijos pagrindus (naudojamų medžiagų fizines ir chemines savybes, tarpusavio sąveiką, sąveiką su konservuojamu radiniu ir aplinka); 2.2. suvokia tirpalų bei medžiagų rūgštingumo esmę; 2.3. išmano audinių pluoštų savybes bei jų tarpusavio skirtumus; 2.4. išmano pagrindinius audinių tyrimo būdus ir jų tikslingumą; 2.5. išmano audinių dažymo būdus (augalinį ir cheminį); 2.6. žino audinių biologinius kenkėjus ir apsaugos nuo jų būdus bei priemones; 2.7. suvokia audinių irimo archeologinėje aplinkoje priežastis ir pobūdį; 2.8. yra susipažinęs su archeologinių tekstilės radinių saugojimo, eksponavimo ir gabenimo taisyklėmis. 3. Praktiniai įgūdžiai: 3.1. vizualiai įvertina konservuojamo radinio būklę; 3.2. pasiruošia reikiamų koncentracijų valiklių, biocidų bei tvirtinamųjų medžiagų tirpalus; 3.3. dezinfekuoja ir valo audinius vandeniniais tirpalais, nevandeniniu bei mišriu būdu; 3.4. tvirtina suirusių audinių pluoštus; 3.5. dažo restauravimui reikalingus siūlus ir audinius; 3.6. tvirtina archeologinį audinį nauju atraminiu audiniu, naudojant polimerinius klijus ar taikant adymo techniką, 3.7. atlieka pirminį archeologinės tekstilės konservavimą kasinėjimų vietoje, dezinfekuoja archeologinę aplinką ir audinius; 3.8. fiksuoja radinio būklę ir konservavimo procesus restauravimo dokumentuose; 3.9. paruošia radinius saugojimui, eksponavimui ir gabenimui; 3.10. dirbdamas su prietaisais ir cheminėmis medžiagomis, laikosi darbo ir priešgaisrinės saugos reikalavimų. 4. Įgyta III kvalifikacinė kategorija suteikia teisę dirbti restauratoriumi archeologiniuose kasinėjimuose, o laboratorijoje atlikti nelabai suirusios tekstilės valymo, dezinfekavimo ir konservavimo darbus; sudėtingesniems darbams turi vadovauti aukštesnės kvalifikacinės kategorijos restauratorius. 5. Atestacijai pristato restauruotus archeologinius tekstilės radinius ir pateikia restauravimo dokumentaciją. II. ANTROSIOS (II) KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI 6. II kvalifikacinė kategorija suteikiama restauratoriui, kuris, be III kvalifikacinės kategorijos restauratoriams keliamų reikalavimų, yra sukaupęs atitinkamų teorinių žinių bei praktinių įgūdžių. 7. Būtinos teorinės žinios: 7.1. išmano archeologijos ir istorijos pagrindus; 7.2. turi organinės, neorganinės ir polimerų chemijos žinių pagrindus, išmano tekstilės medžiagotyrą; 7.3. suvokia konservavimo praktikoje taikomų medžiagų senėjimo procesus, jų poveikį konservuojamam objektui; 7.4. suvokia įvairių pluoštų archeologinių audinių irimo mechanizmą įvairiose aplinkos sąlygose; 7.5. išmano senuosius audimo ir dažymo būdus; 7.6. išmano pagrindinius morfologinius ir cheminius audinių pluoštų tyrimo būdus ir jų tikslingumą. 8. Praktiniai įgūdžiai: 8.1. atlieka pirminius tyrimus; remdamasis pirminiais ir laboratoriniais tyrimais, įvertina konservuojamo radinio būklę ir parenka tinkamą konservavimo būdą; 8.2. konservavimo ir restauravimo procese taiko chemijos ir medžiagotyros žinias; 8.3. pašalina iš audinio įvairios kilmės nešvarumus, taip pat ir metalų korozijos produktus; 8.4. konservuoja suirusius ir sudėtingų formų archeologinės tekstilės radinius (taip pat ir audinius su įvairių technikų metalo siūlais); 8.5. sugeba savarankiškai surinkti reikiamą mokslinę bei techninę informaciją ir ja remtis darbe; 8.6. atlieka rekonstrukcijos parengiamuosius darbus (rengia piešinius, brėžinius bei iškarpas) ir nesudėtingas aprangos ar kitokių tekstilinių dirbinių rekonstrukcijas. 9. Įgyta II kategorija suteikia teisę: 9.1. savarankiškai konservuoti technologiškai sudėtingus, vidutiniškai suirusius tekstilės radinius ir atlikti nesudėtingus rekonstrukcijos darbus; sudėtingesniems darbams turi vadovauti aukštesnės kvalifikacinės kategorijos restauratorius; 9.2. vadovauti tos pačios specialybės žemesnės kvalifikacijos restauratorių darbui. 10. Atestacijai restauratorius pristato restauruotus archeologinius tekstilės radinius ir pateikia restauravimo dokumentaciją su išsamiais bei visapusiškais atliktų darbų aprašymais bei jų pagrindimu. III. PIRMOSIOS (I) KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI 11. I kvalifikacinė kategorija suteikiama restauratoriui, kuris yra susipažinęs su tarptautinėmis paveldosaugos chartijomis, konvencijomis ir rekomendacijomis ir, be III–II kvalifikacinių kategorijų restauratoriams reikalavimų: 11.1. išmano visų rūšių (organinės ir neorganinės kilmės) archeologinių radinių konservavimo ir restauravimo principus; 11.2. nuolat susipažįsta su naujausia literatūra archeologinių radinių konservavimo klausimais, žino naujausius archeologinės tekstilės konservavimo ir restauravimo būdus; 11.3. konservuoja ir restauruoja technologiškai sudėtingus (sudarytus iš skirtingos prigimties medžiagų, didelių gabaritų, sudėtingos konstrukcijos), labai suirusius archeologinius radinius; 11.4. kasinėjimų vietoje ar laboratorijoje iš žemių bloko preparuoja radinius; 11.5. remdamasis tyrimais ir surinkta moksline informacija, atlieka sudėtingas tekstilės radinių rekonstrukcijas; 11.6. atlieka eksperimentinius darbus, įdiegiant ar kuriant naujas konservavimo ir restauravimo technologijas; 11.7. esant būtinybei, perkonservuoja archeologinius audinius- šalina nekokybiško konservavimo ar restauravimo padarinius, atlieka papildomą audinių valymą ir tvirtinimą. 12. Įgyta I kvalifikacinė kategorija suteikia teisę: 12.1. savarankiškai konservuoti ir restauruoti technologiškai sudėtingus, labai suirusius archeologinės tekstilės radinius; 12.2. atlikti sudėtingas sunykusių tekstilės dirbinių rekonstrukcijas; 12.3. vadovauti tos pačios specialybės žemesnės kvalifikacijos restauratorių darbams; 12.4. rengti specialistus, stažuoti ir konsultuoti archeologinės tekstilės restauratorius. 13. Atestacijai restauratorius pristato restauruotus archeologinius tekstilės radinius ir pateikia restauravimo dokumentaciją, visapusiškai atspindinčią restauratoriaus žinias bei sugebėjimus. IV. AUKŠČIAUSIOSIOS KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI 14. Aukščiausioji kvalifikacinė kategorija suteikiama I kategorijos restauratoriui, kuris: 14.1. konservuoja ir restauruoja technologiškai sudėtingus archeologinės tekstilės radinius, taip pat radinius, pagamintus iš skirtingos prigimties medžiagų (tekstilė, kombinuota su oda, metalu, medžiu ar dekoruota kitomis medžiagomis); 14.2. dirba tiriamąjį darbą, rengia publikacijas ir pranešimus; 14.3. rengia konservavimo ir restauravimo darbų projektus ir kolektyvinių darbų ataskaitas. 15. Įgyta aukščiausioji kvalifikacinė kategorija suteikia teisę: 15.1. savarankiškai parengti konservavimo ir restauravimo metodikas, projektus; 15.2. restauruoti unikalius archeologinės tekstilės radinius; 15.3. vadovauti tos pačios ir gretutinių specialybių žemesnės kvalifikacijos restauratorių darbui. 16. Atestacijai restauratorius pristato restauruotus archeologinius tekstilės radinius ir pateikia restauravimo dokumentaciją, mokslinių tyrimų ataskaitas, publikacijas. V. EKSPERTO KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI 17. Eksperto kvalifikacinė kategorija suteikiama aukščiausiosios kvalifikacinės kategorijos archeologinių tekstilės radinių restauratoriui, kuris turi: 17.1. ne mažesnį kaip 3 metų pedagoginio darbo stažą rengiant restauravimo specialistus arba ne mažesnę kaip 3 metų metodinio vadovavimo restauratoriams patirtį; 17.2. ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį restauravimo tarybose ir komisijose, atliekančiose kultūros vertybių restauravimo projektų ir restauravimo darbų ekspertizes; 17.3. parengtų, įdiegtų arba pritaikytų naujų tyrimo ir restauravimo metodikų; 17.4. parengtų pranešimų, publikuotų mokslinių straipsnių. 18. Įgyta eksperto kvalifikacija suteikia teisę: 18.1. restauruoti unikalius archeologinius tekstilės radinius, 18.2. rengti archeologinių tekstilės radinių tyrimo ir restauravimo projektus arba vadovauti jų rengimui; 18.3. atlikti restauravimo metodikų ir projektų ekspertizę; 18.4. rengti restauratorių mokymo programas. 19. Atestacijai restauratorius pateikia eksperto kvalifikacinės kategorijos reikalavimus atitinkančią medžiagą. _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. ĮV-266 ARCHEOLOGINIŲ RADINIŲ (SPECIALIZACIJA – MEDIENOS) RESTAURATORIŲ KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI I. TREČIOSIOS (III) KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI 1. III kvalifikacinė kategorija suteikiama asmeniui, kuris yra susipažinęs su Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, Restauratoriaus etikos kodeksu, supranta archeologinių radinių konservavimo tikslus, yra sukaupęs specialiųjų teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, būtinų konservuojant archeologinę medieną. 2. Būtinos teorinės žinios: 2.1. išmano elementarius chemijos pagrindus (naudojamų medžiagų fizines ir chemines savybes, tarpusavio sąveiką, sąveiką su konservuojamu radiniu ir aplinka); 2.2. žino medienos sandarą ir savybes; 2.3. išmano archeologinės medienos ypatumus (sausos, šlapios ir drėgnos medienos skirtumus), jos irimo atmosferoje ir archeologinėje aplinkoje priežastis ir pasekmes; 2.4. žino medienos biologinius kenkėjus ir apsaugos nuo jų būdus bei priemones; 2.5. išmano paprasčiausius archeologinės medienos tvirtinimo ir klijavimo būdus bei priemones, paprasčiausius archeologinės medienos tyrimo metodus, jų tikslingumą; 2.6. susipažinęs su archeologinių medienos radinių saugojimo, eksponavimo ir gabenimo taisyklėmis. 3. Praktiniai įgūdžiai: 3.1. vizualiai įvertina konservuojamo radinio būklę; 3.2. moka paruošti reikalingus tirpalus ir emulsijas; 3.3. įsisavinęs paprasčiausius valymo ir konservavimo metodus (mechaninėmis ir cheminėmis priemonėmis šalina teršalus nuo radinių paviršiaus, tvirtina medieną ir suklijuoja sulūžusius fragmentus, padengia paviršių apsauginėmis dangomis); 3.4. moka naudotis darbo įrankiais, elektros ir optiniais prietaisais; 3.5. kvalifikuotai atlieka pirminį konservavimą lauko sąlygomis; 3.6. fiksuoja radinio būklę ir konservavimo procesus restauravimo dokumentuose; 3.7. moka paruošti radinius saugojimui, eksponavimui ir gabenimui; 3.8. dirbdamas su prietaisais ir cheminėmis medžiagomis, laikosi darbo ir priešgaisrinės saugos reikalavimų. 4. Įgyta III kategorija suteikia teisę konservuoti medieną archeologinių kasinėjimų metu, o laboratorijoje konservuoti technologiškai nesudėtingus, nelabai suirusius, sausus ir drėgnus archeologinės medienos radinius (atlikti paprasčiausius valymo, dezinfekavimo ir konservavimo darbus, jungti fragmentus, atstatomąja mase užpildyti plyšius bei ištrupėjimus, tonuoti atkurtas vietas, padengti apsaugine danga medienos paviršių); sudėtingesniems darbams turi vadovauti aukštesnės kvalifikacinės kategorijos restauratorius. 5. Atestacijai restauratorius pristato konservuotus archeologinius sausos ir drėgnos medienos radinius bei pateikia restauravimo dokumentaciją. II. ANTROSIOS (II) KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI 6. II kvalifikacinė kategorija suteikiama restauratoriui, kuris, be III kvalifikacinės kategorijos restauratoriams keliamų reikalavimų, yra sukaupęs atitinkamų teorinių žinių bei praktinių įgūdžių. 7. Būtinos teorinės žinios: 7.1. žino archeologijos ir istorijos pagrindus; 7.2. turi organinės, neorganinės ir polimerų chemijos žinių pagrindus, išmano medžiagotyrą; 7.3. suvokia konservavimo praktikoje taikomų medžiagų senėjimo procesus, jų poveikį konservuojamam objektui; 7.4. žino senuosius medienos apdirbimo būdus; 7.5. išmano medienos destrukcijos archeologinėje aplinkoje mechanizmą; 7.6. žino įvairius sausos, šlapios ir drėgnos medienos tvirtinimo būdus; 7.7. žino pagrindinius fizikinius ir cheminius medienos tyrimo būdus ir jų tikslingumą. 8. Praktiniai įgūdžiai: 8.1. atlieka pirminius tyrimus; remdamasis pirminiais ir laboratoriniais tyrimais, gali įvertinti konservuojamo radinio būklę bei parinkti tinkamą konservavimo būdą; 8.2. konservavimo procese taiko chemijos, fizikos ir medžiagotyros žinias; 8.3. taiko įvairius medienos stabilizavimo būdus; 8.4. atlieka nesudėtingus rekonstrukcijos darbus; 8.5. įvairiais būdais konservuoja šlapią medieną. 9. Įgyta II kategorija suteikia teisę: 9.1. savarankiškai konservuoti technologiškai sudėtingus, vidutiniškai suirusius sausos, drėgnos ir šlapios medienos radinius ir atlikti nesudėtingus rekonstrukcinius darbus; sudėtingesniems darbams turi vadovauti aukštesnės kvalifikacinės kategorijos restauratorius; 9.2. vadovauti tos pačios specialybės žemesnės kvalifikacijos restauratorių darbams. 10. Atestacijai restauratorius pristato konservuotus įvairaus drėgnumo archeologinius medienos radinius bei pateikia restauravimo dokumentaciją su išsamiais ir visapusiškais atliktų darbų aprašymais ir jų pagrindimu. III. PIRMOSIOS (I) KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI 11. I kvalifikacinė kategorija suteikiama restauratoriui, kuris yra susipažinęs su tarptautinėmis paveldosaugos chartijomis, konvencijomis ir rekomendacijomis ir, be III ir II kvalifikacinių kategorijų reikalavimų: 11.1. gerai žino visų rūšių (organinės ir neorganinės kilmės) archeologinių radinių konservavimo ir restauravimo principus; 11.2. nuolat susipažįsta su naujausia literatūra archeologinių radinių konservavimo klausimais, žino naujausius archeologinės medienos konservavimo būdus; 11.3. konservuoja ir restauruoja technologiškai sudėtingus (sudarytus iš skirtingos prigimties medžiagų, didelių gabaritų, sudėtingos konstrukcijos), labai suirusius archeologinius radinius; 11.4. lauko sąlygomis ar laboratorijoje iš žemių bloko preparuoja radinius; 11.5. remdamasis tyrimais ir surinkta moksline informacija, atlieka sudėtingas radinių rekonstrukcijas; 11.6. rengia konservavimo darbų projektus ir kolektyvinių darbų ataskaitas; 11.7. atlieka eksperimentinius darbus, įdiegiant ar kuriant naujas konservavimo ir restauravimo technologijas. 12. Įgyta I kvalifikacinė kategorija suteikia teisę: 12.1. savarankiškai konservuoti ir restauruoti technologiškai sudėtingus, labai suirusius, įvairaus drėgnumo archeologinės medienos radinius; 12.2. atlikti sudėtingas rekonstrukcijas; 12.3. vadovauti tos pačios specialybės žemesnės kvalifikacijos restauratorių darbams; 12.4. rengti specialistus, stažuoti ir konsultuoti archeologinių medienos radinių restauratorius. 13. Atestacijai pristato restauruotus archeologinius medienos radinius ir pateikia restauravimo dokumentaciją. IV. AUKŠČIAUSIOSIOS KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI 14. Aukščiausioji kategorija suteikiama I kategorijos restauratoriui, kuris: 14.1. konservuoja ir restauruoja technologiškai sudėtingus archeologinius radinius, sudarytus iš skirtingos prigimties medžiagų; 14.2. dirba tiriamąjį ar pedagoginį darbą; 14.3. ruošia publikacijas ir pranešimus. 15. Įgyta aukščiausioji kategorija suteikia teisę: 15.1. savarankiškai sudaryti konservavimo ir restauravimo darbų programas; 15.2. restauruoti unikalius archeologinius medienos radinius; 15.3. vadovauti tos pačios ir gretutinių specialybių žemesnės kvalifikacijos restauratorių darbui. 16. Atestacijai restauratorius pristato restauruotus archeologinius medienos radinius ir pateikia restauravimo dokumentaciją, mokslinių tyrimų ataskaitas, publikacijas. V. EKSPERTO KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI 17. Eksperto kvalifikacinė kategorija suteikiama aukščiausios kvalifikacinės kategorijos archeologinių medienos radinių restauratoriui, kuris turi: 17.1. ne mažesnį kaip 3 metų pedagoginio darbo stažą rengiant restauravimo specialistus arba ne mažesnę kaip 3 metų metodinio vadovavimo restauratoriams patirtį; 17.2. ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį restauravimo tarybose ir komisijose, atliekančiose kultūros vertybių restauravimo projektų ir restauravimo darbų ekspertizes; 17.3.parengtų, įdiegtų arba pritaikytų naujų tyrimo ir restauravimo metodikų arba publikuotų mokslinių straipsnių. 18. Įgyta eksperto kvalifikacija suteikia teisę: 18.1. restauruoti unikalius archeologinius medienos radinius; 18.2. rengti ir vadovauti archeologinių medienos radinių tyrimo ir restauravimo projektams; 18.3. atlikti restauravimo metodikų ir projektų ekspertizę; 18.4. rengti restauratorių mokymo bei restauravimo ir konservavimo programas; 19. Atestacijai restauratorius pateikia eksperto kvalifikacinės kategorijos reikalavimus atitinkančią medžiagą. _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. ĮV-266 ARCHEOLOGINIŲ RADINIŲ (SPECIALIZACIJA – METALO) RESTAURATORIŲ KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI I. TREČIOSIOS (III) KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI 1. III kvalifikacinė kategorija suteikiama asmeniui, kuris yra susipažinęs su Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, Restauratoriaus etikos kodeksu, supranta archeologinių radinių konservavimo tikslus, yra sukaupęs specialiųjų teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, būtinų konservuojant archeologinį metalą. 2. Būtinos teorinės žinios: 2.1. išmano elementarius chemijos pagrindus (naudojamų medžiagų fizines ir chemines savybes, tarpusavio sąveiką, sąveiką su konservuojamu radiniu ir aplinka); 2.2. žino metalų ir jų lydinių savybes, apdirbimo būdus, irimo priežastis ir pobūdį; 2.3. išmano archeologinio metalo ypatumus, jo irimo atmosferoje ir archeologinėje aplinkoje priežastis ir pasekmes; 2.4. išmano paprasčiausius archeologinio metalo valymo ir konservavimo būdus bei priemones; 2.5. išmano paprasčiausius archeologinio metalo tyrimo metodus, jų tikslingumą; 2.6. susipažinęs su archeologinių metalo radinių saugojimo, eksponavimo ir gabenimo taisyklėmis. 3. Praktiniai įgūdžiai: 3.1. vizualiai įvertina konservuojamo radinio būklę; 3.2. moka pasiruošti reikalingus tirpalus ir emulsijas, 3.3. yra įsisavinęs paprasčiausius valymo ir konservavimo metodus (mechaninėmis ir cheminėmis priemonėmis šalina teršalus nuo radinių paviršiaus, pasyvina ir tvirtina metalą, suklijuoja sulūžusius fragmentus, padengia paviršių apsauginėmis dangomis); 3.4. moka naudotis darbo įrankiais, elektros ir optiniais prietaisais; 3.5. kvalifikuotai atlieka pirminį konservavimą lauko sąlygomis; 3.6. fiksuoja radinio būklę ir konservavimo procesus restauravimo dokumentuose; 3.7. moka paruošti radinius saugojimui, eksponavimui ir gabenimui; 3.8. dirbdamas su prietaisais ir cheminėmis medžiagomis, laikosi darbo ir priešgaisrinės saugos reikalavimų. 4. Įgyta III kvalifikacinė kategorija restauratoriui suteikia teisę konservuoti metalo radinius archeologinių kasinėjimų metu, o laboratorijoje konservuoti technologiškai nesudėtingus archeologinius metalo radinius, sudarytus iš vienos rūšies metalo (atlikti paprasčiausius valymo, pasyvinimo ir konservavimo darbus); sudėtingesniems darbams turi vadovauti aukštesnės kvalifikacinės kategorijos restauratorius. 5. Atestacijai restauratorius pristato konservuotus archeologinius radinius iš skirtingų metalų ir pateikia restauravimo dokumentaciją. II. ANTROSIOS (II) KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS REIKALAVIMAI 6. II kvalifikacinė kategorija suteikiama restauratoriui, kuris, be III kvalifikacinės kategorijos restauratoriams keliamų reikalavimų, yra sukaupęs reikiamų teorinių žinių bei praktinių įgūdžių. 7. Būtinos teorinės žinios: 7.1. žino archeologijos ir istorijos pagrindus; 7.2. turi organinės, neorganinės ir polimerų chemijos žinių; 7.3. suvokia konservavimo praktikoje taikomų medžiagų senėjimo procesus, jų poveikį konservuojamam objektui; 7.4. išmano metalų korozijos teorijos pagrindus; 7.5. žino metalų korozijos pristabdymo būdus ir jų taikymą, korozijos inhibitorius. 8. Praktiniai įgūdžiai: 8.1. atlieka pirminius tyrimus; remdamasis pirminiais ir laboratoriniais tyrimais, gali įvertinti konservuojamo radinio būklę ir parinkti tinkamą konservavimo būdą; 8.2. moka aptikti aktyvios korozijos židinius, nustatyti korozijos tipą ir parinkti …