LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL 2005–2007 METŲ BENDRŲJŲ UGDYMO PLANŲ 2005 m. balandžio 20 d. Nr. ISAK-663 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853; 2004, Nr. 103-3755) 56 straipsnio 14 punktu, tvirtinu 2005–2007 metų Bendruosius ugdymo planus. ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                                     REMIGIJUS MOTUZAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-663 2005–2007 METŲ BENDRIEJI UGDYMO PLANAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. 2005–2007 metų bendrieji ugdymo planai (toliau – Bendrieji ugdymo planai) reglamentuoja priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir atitinkamų specialiojo ugdymo programų įgyvendinimą mokyklose 2005–2006 ir 2006–2007 mokslo metais. 2. Mokyklos ugdymo turinį reglamentuoja bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų pagrindu parengti ir mokyklos direktoriaus patvirtinti dalykų ar ugdymo sričių (ir papildomojo ugdymo) teminiai planai ar programos, pagal šiuos Bendruosius ugdymo planus parengtas, mokyklos tarybos aprobuotas ir direktoriaus patvirtintas mokyklos ugdymo planas. 3. Mokyklos ugdymo turinio kūrimas grindžiamas mokyklos bendruomenės – mokytojų, mokinių ir jų tėvų – bendradarbiavimu ir demokratinėmis nuostatomis. 4. Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos: Dalykas – privalomasis arba pasirenkamasis dalykas, kurį mokinys mokosi atitinkamoje klasėje ar grupėje; Privalomasis dalykas – į ugdymo plano lentelę įrašytas dalykas, kurį mokinys privalo mokytis atitinkamoje klasėje ar grupėje; Pasirenkamasis dalykas – dalykas, kuris neįrašytas į tos klasės ugdymo plano lentelę, dalyką siūlo mokykla, o mokinys renkasi; mokiniui pasirinkus, jis jam tampa privalomuoju dalyku; Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos – pamokos, kurias mokykla gali skirti privalomiesiems, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams mokyti, mobiliosioms grupėms sudaryti, pedagoginei pagalbai teikti, diferencijuotam mokymui, projektams; Dalyko modulis – iš anksto apibrėžta, savarankiška, ne mažesnės kaip 17 valandų trukmės privalomojo dalyko programos dalis; Mobilioji grupė – sudaryta ne mažesnė kaip 5 mokinių grupė kuriai nors privalomojo dalyko programai ar dalyko moduliui bei pasirenkamajam dalykui mokytis; Srautas – mokinių grupė, kuri mokosi pagal vienos klasės (11 arba 12) dalykų programas; Adaptacinis laikotarpis – laikotarpis, kurio metu vaikas (mokinys), perėjęs prie aukštesnio lygmens ugdymo programos, derinasi prie naujos aplinkos reikalavimų; Dalyko teminis planas – pagal bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus parengtas dalyko turinio išdėstymas kuriai nors klasei, grupei, remiantis dalyko programai skirtų pamokų skaičiumi, rengiamas metams; Projektas – metodu, kurio esminiai požymiai yra aktyvi veikla, problemų sprendimas ir įgyjama patirtis, atliktas darbas, ugdantis įvairiapusius mokinių gebėjimus; Kontrolinis darbas – ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės savarankiškas, projektinis, kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas patikrinti, kaip įvaldyta dalyko programos dalis (tema, kelios temos, skyrius, logiškai užbaigta dalis, savarankiškai išmokta dalis ir pan.); Gretimos klasės – klasės, kurias skiria vieneri ugdymo programos metai, pvz., 9 ir 10, 11 ir 12, 7 ir 8 klasės ir t. t.; Mokymosi kalba – kalba, kuria organizuojamas ugdymo procesas; Išlyginamoji klasė – jaunimo mokyklos klasė (po 10 ar kurios kitos klasės), skirta mokiniams, turintiems ugdymosi sunkumų ir siekiantiems įgyti pagrindinį išsilavinimą; gimnazijos, vidurinės ar pagrindinės mokyklos klasė, skirta mokiniams, turintiems socializacijos, mokymosi sunkumų, nutraukusiems mokslą ar nesimokiusiems kai kurių dalykų ir siekiantiems vidurinio išsilavinimo; klasė, skirta užsieniečių vaikams mokytis lietuvių kalbos; Specialusis ugdymas – specialiųjų poreikių asmenų mokymas, lavinimas bei vertybinių nuostatų formavimas, pripažįstant šių asmenų gebėjimus ir galias; Specialiosios pamokos – privalomos pamokos, skiriamos klasės (grupės) mokinių sutrikimą ar negalę kompensuojamiesiems įgūdžiams ugdyti; Specialiosios pratybos – individualios ar grupinės pratybos, atliekamos ne pamokų metu (logopedinės, judesio ir padėties, tarties, kalbos ir klausos, orientacijos ir mobilumo, regėjimo funkcijų lavinimo, kasdienių gyvenimo įgūdžių ugdymo, Brailio rašto mokymo); Darbinio ugdymo planas – ugdymo planas, skirtas lavinamųjų klasių mokiniams, baigusiems specialiąją pagrindinio ugdymo programą; Netradicinio ugdymo mokykla – mokykla, savo veiklą grindžianti netradicinio ugdymo koncepcija; Ankstyvasis užsienio kalbos mokymas – pasirenkamasis kalbos mokymasis antraisiais, trečiaisiais ir ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais; Pagilintas dalyko mokymas – dalyko mokymasis pagal nuodugnesnę ar platesnę programą; Kryptingas meninis ugdymas – bendrųjų meninių gebėjimų, integruojančių įvairias meno sritis, ar gilesnis ir platesnis vienos meninės veiklos srities ugdymas siekiant geresnių meninės veiklos gebėjimų; Papildomasis ugdymas – tam tikra neformaliojo švietimo dalis, skirta mokinių saviraiškai ugdyti; Pradinio ugdymo programa – formalizuota ketverių metų (Bendruosiuose ugdymo planuose grupuojama po dvejus metus) švietimo programa, kurią baigus įgyjamas pradinis išsilavinimas; Pagrindinio ugdymo programa – dviejų dalių programa, kurios 1-oji dalis apima ketverių metų pagrindinio ugdymo turinio koncentrą (Bendruosiuose ugdymo planuose grupuojama po dvejus metus), o 2-oji dalis – dvejų metų pagrindinio ugdymo turinio koncentrą, ir kurią baigus įgyjamas pagrindinis išsilavinimas; Vidurinio ugdymo programa – dvejų metų švietimo programa, kurią baigus ir išlaikius brandos egzaminus įgyjamas vidurinis išsilavinimas; Modifikuota programa – specialiųjų poreikių asmeniui pritaikyta bendrojo lavinimo programa, leidžianti jam ugdytis pagal išsilavinimo standartus; Adaptuota programa – išsilavinimo standartams neprilygstanti bendrojo lavinimo programa, pritaikyta asmens gebėjimams ir realiam mokymosi lygiui; Bendroji dalyko programa – formalizuota dalyko ugdymo tikslus, turinį, ugdymo metodus bei mokinių pasiekimus numatanti programa, vidurinio ugdymo programoje galinti turėti du skirtingus kursus – bendrąjį ir išplėstinį; Bendrasis dalyko programos kursas – programos kursas, perteikiantis dalyko pagrindus, suteikiantis būtiną veiklai asmens kompetenciją; Išplėstinis dalyko programos kursas – programos kursas, apimantis žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų visumą, orientuotą į nuodugnesnes tam tikros krypties studijas. II. MOKYKLOS UGDYMO PLANO SUDARYMAS 5. Mokyklos ugdymo planą rengia direktoriaus įsakymu patvirtinta darbo grupė (mokyklos vadovybė, mokytojai, mokiniai). 6. Mokyklos ugdymo plano projektas parengiamas iki birželio 1 d.; su juo supažindinama mokyklos bendruomenė. 7. Ugdymo planus, neatitinkančius Bendrųjų ugdymo planų, tvirtina švietimo ir mokslo ministras. 8. Netradicinių mokyklų ugdymo planus tvirtina švietimo ir mokslo ministras. 9. Mokyklos ugdymo planus švietimo ir mokslo ministrui tvirtinti pateikia iki liepos 1 d. 10. Bendrųjų ugdymo planų lentelėse pateikiamas dvejų metų (dvejų metų ugdymo turinio koncentro) dalykų savaitinių pamokų skaičius vienam klasės komplektui. Dalykui skiriamas pamokas mokykla pirmiesiems ir antriesiems metams paskirsto savo nuožiūra pagal klasei ir dalyko programai skirtą pamokų skaičių. 11. Mokyklos dirba penkias dienas per savaitę. 12. Žmogaus sauga (civilinė ir priešgaisrinė sauga bei saugaus eismo mokymas) pradinio ugdymo programoje integruojama į kitus dalykus. Pagrindinio ugdymo programos 1-ojoje dalyje žmogaus saugai skiriama 1 savaitinė pamoka per dvejus metus. Pagrindinio ugdymo programos 2-ojoje dalyje ir vidurinio ugdymo programoje žmogaus saugai (civilinės ir priešgaisrinės saugos programoms) per metus skiriama ne mažiau kaip 6 pamokos. Civilinės ir priešgaisrinės saugos bei saugaus eismo mokymas įskaitomas į minimalų mokiniams privalomų pamokų skaičių, apskaita tvarkoma atskirame klasės ar mokytojo dienyno lape. 13. Klasės jungiamos Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 (Žin., 2004, Nr. 95-3510), nustatyta tvarka. Jungtinės klasės ugdymo planą rengia mokykla pagal Bendruosiuose ugdymo planuose nustatytą klasei ir dalykui privalomų savaitinių pamokų skaičių. 14. Mokyklos taryba priima sprendimus dėl: 14.1. mokyklos ugdymo plano: 14.1.1. mokslo metų skirstymo trimestrais ar pusmečiais (išskyrus vidurinio ugdymo klases); 14.1.2. klasių dalijimo į grupes, grupių sudarymo principų; 14.1.3. papildomų atostogų 1-5 klasių mokiniams; 14.1.4. ankstyvojo užsienio kalbų, pagilinto dalykų mokymo, kryptingo meninio ugdymo, pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių pasiūlos; 14.1.5. intensyviojo pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies ir vidurinio ugdymo programos dalykų mokymo; 14.1.6. profilio pakraipos formavimo; 14.1.7. profilio, pakraipos, dalyko, kurso ar modulio pakeitimo mokiniui tvarkos; 14.1.8. papildomojo ugdymo organizavimo būdų ir valandų skyrimo papildomojo ugdymo programoms. 15. Mokytojų taryba priima nutarimus dėl: 15.1. mokinių, lankančių ar baigusių specializuotas valstybines ar savivaldybių dailės, muzikos, meno ar sporto mokyklas, privalomų atitinkamo dalyko pamokų nelankymo, atsiskaitymo formų; 15.2. atleistų nuo dailės, muzikos ir kūno kultūros pamokų mokinių užimtumo; 15.3. dalykų programų skirtumų likvidavimo ir atsiskaitymo tvarkos; 15.4. savarankiško mokinių mokymosi; 15.5. ilgalaikių projektų tematikos, trukmės, vertinimo būdų, savaitinių pamokų skyrimo darbo vadovui (prireikus ir konsultantams); 15.6. mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo ugdymo procese ir tėvų, globėjų informavimo apie mokymosi sėkmingumą būdų ir laikotarpių; 15.7. mokinių pasiekimų mokantis muzikos, dailės, kūno kultūros, technologijų, pilietiškumo pagrindų, ekonomikos, meninės raiškos, pasirenkamųjų dalykų ir modulių vertinimo; 15.8. pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų baigiamųjų klasių mokinių kūrybinio darbo praktikos trukmės ir baigiamųjų darbų apimties (pagal 47.2. punktą); 15.9. ugdymo turinio planavimo laikotarpių ir formų; 15.10. programų, teminių planų rengimo principų ir tvarkos, teminių planų detalizavimo; 15.11. prevencinių ir kitų programų integravimo į ugdymo turinį; 15.12. ugdomosios veiklos nuo birželio 2 d. iki birželio 21 d.; 15.13. pagalbos specialiųjų poreikių mokiniams ir jų ugdymo(si) formų (specialiosios ugdymo komisijos teikimu). 16. Planų ir programų tvirtinimas ir derinimas: 16.1. mokyklos direktorius įsakymu tvirtina: 16.1.1. mokyklos ugdymo planą (iki rugsėjo 5 d.); 16.1.2. priešmokyklinės grupės ugdymo planą; 16.1.3. pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių programas, jei nėra švietimo ir mokslo ministro patvirtintų; 16.1.4. kryptingo meninio ugdymo programą; 16.1.5. papildomojo ugdymo programas; 16.2. mokytojai suderina su direktoriaus pavaduotoju ugdymui: 16.2.1. dalykų teminius planus; 16.2.2. pagilinto dalykų mokymo teminius planus; 16.2.3. ankstyvojo užsienio kalbų mokymo teminius planus; 16.2.4. specialiųjų poreikių vaikų ugdymo programas; 16.2.5. pradinių klasių teminį planą pagal pasirinktą integruotojo ugdymo plano variantą. 17. Mokyklos nuožiūra pamokos skiriamos: 17.1. diferencijuotam dalykų mokymui; 17.2. dalykų mokymui pagal pagilinto mokymo programas, kryptingam meniniam ugdymui, ankstyvajam užsienio kalbų mokymui; 17.3. mokinių pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių ar besimokančiųjų pagal skirtingas dalyko programas mobiliosioms grupėms sudaryti, klasėms dalyti į grupes nedidinant maksimalaus privalomų pamokų skaičiaus; 17.4. turintiems mokymosi sunkumų ir itin gabiems mokiniams, užsieniečių vaikų arba mokinių, perėjusių į kitos mokymosi kalbos mokyklą, ugdymosi spragoms likviduoti, taip pat specialiųjų poreikių mokiniams, kuriems reikalinga papildoma pedagoginė arba specialioji pedagoginė pagalba, suderintu su mokiniais popamokiniu laiku. Veikla įrašoma į papildomojo ugdymo tvarkaraštį, apskaita tvarkoma papildomojo ugdymo dienyne; 17.5. specialiųjų poreikių mokiniams, kuriems reikalinga papildoma pedagoginė arba specialioj i pedagoginė pagalba. Nedidinant privalomų pamokų skaičiaus darbas su mokiniais organizuojamas taip, kad per kai kurias pamokas dirba du to paties dalyko mokytojai: vienas – klasės mokytojas, kitas – padedantis specialiųjų poreikių mokiniams; 17.6. Dvikalbio ugdymo bei Užsienio kalbos ir dalyko integruoto ugdymo projektams vykdyti, jei klasėje per pamoką dirba du mokytojai: vienas – dalyko, kitas – lietuvių (ar kitos pasirinktos) kalbos mokytojas; 17.7. integruotam informacinių technologijų ir dalyko mokymui, kai pamokos organizuojamos informacinių technologijų ar kitame specialiai įrengtame kompiuterizuotame kabinete ir pamokos metu dirba du mokytojai: vienas – dalyko, kitas – informacinių technologijų. 18. Papildomojo ugdymo valandos skiriamos mokinių pasirinktoms saviraiškos programoms-meniniams, kalbiniams, sportiniams, moksliniams, technologiniams, socialiniams, ekonominiams ir kitokiems mokinių gebėjimams bei tautiniam tapatumui ugdyti sporto, sveikatos ugdymo, meninės raiškos, turizmo, gamtos, techninės kūrybos ir kituose būreliuose, studijose, klubuose bei kituose popamokiniuose renginiuose; 18.1. mokyklos tarybai pritarus, papildomojo ugdymo valandos paskirstomos, atsižvelgiant į mokyklos tipą, klasių komplektų skaičių, papildomojo ugdymo organizavimo tradicijas ir tikslingumą, turimas mokinio krepšelio lėšas ar skirtus biudžetinius asignavimus; 18.2. mokinių skaičių papildomojo ugdymo grupėje nustato steigėjas; 18.3. papildomojo ugdymo būreliai, studijos, klubai ir kt. mokiniams neprivalomi ir laisvai pasirenkami iki rugsėjo 5 d.; 18.4. papildomojo ugdymo valandų negalima skirti pasirenkamiesiems dalykams, pagilinto dalykų mokymo programoms; 18.5. papildomojo ugdymo veikla įrašoma į papildomojo ugdymo tvarkaraštį; 18.6. 1-4 klasėse 1-2 valandos per savaitę gali būti skiriamos specialiųjų poreikių mokiniams, ugdomiems visiško integravimo būdu, neatsižvelgiant į jų skaičių, jei mokykloje nėra nei specialiojo pedagogo, nei logopedo, taip pat Dvikalbio ugdymo ir Užsienio kalbos ir dalyko mokymo projektams vykdyti, kai klasėje per pamoką dirba du mokytojai, arba intensyviam valstybinės kalbos mokymui; 18.7. jungtinei klasei papildomajam ugdymui skiriamos 4 valandos per savaitę. 19. Mobiliųjų grupių sudarymo (ir klasių dalijimo į grupes) klausimus sprendžia mokyklos taryba, atsižvelgdama į mokinių skaičių klasėje, jų poreikius ir saugumą, turimus mokytojus specialistus, turimas mokinio krepšelio lėšas pagal 51 punkte nustatytą tarifikuojamų pamokų skaičių bendrojo lavinimo mokyklos atitinkamos klasės komplektui. Minimalus mokinių skaičius mobiliojoje grupėje – 5, maksimalus mokinių skaičius valstybinės kalbos ir užsienio kalbos mobiliojoje grupėje – 20 mokinių. III. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS 20. Pradinio ugdymo programos ir pirmųjų pagrindinio ugdymo programos metų mokiniai mokosi 170 mokslo dienų, kiti, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos, mokiniai (išskyrus vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinius) – 195 mokslo dienas. Į šį skaičių įskaitomos valstybės nustatytos švenčių dienos (sausio 1 d., vasario 16 d., kovo 11 d., 2-oji Velykų diena, gegužės 1 d., lapkričio 1 d., gruodžio 25, 26 d.). 21. Mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d., ugdomoji veikla baigiama iki birželio 21 d.: 21.1. iki birželio 1 d. vyksta pamokos, nuo birželio 2 d. – nepamokinė ugdomoji veikla; 21.2. nepamokinė ugdomoji veikla planuojama. Nepamokinės veiklos metu rekomenduojama vykdyti dalykų projektus, rengti dalykines, meno kultūros savaites, kūrybines akcijas, organizuoti mokinių darbą bibliotekose, skaityklose, mokslo dienas aukštosiose mokyklose, rengti parodas, keliones į istorines vietas, vykdyti gamtosaugos, kalbų projektus, rengti profesinės karjeros dienas, sporto varžybas, organizuoti konsultacijas mokiniams, turintiems ugdymosi spragų, mokyti žmogaus saugos, su šalies muziejais vykdyti edukacines programas ir kt.; 21.3. pagal mokyklos nustatytą tvarką dalį mokymosi dienų, skirtų mokinių kultūrinei, pažintinei, mokslinei, turistinei, sportinei ir kitai veiklai, mokyklos gali organizuoti per mokslo metus, šeštadieniais. Mokinių veikla įrašoma į dienyną; 21.4. dienynuose dalykų mokytojai ir klasių auklėtojai fiksuoja ugdomąją veiklą ir po birželio 1 d. Trimestro ar pusmečio bei metiniai pažymiai išvedami, kai baigiama ugdomoji veikla pagal 21 punktą. 22. Pradinio ugdymo programos ir pirmųjų pagrindinio ugdymo programos metų mokiniai pamokas baigia ne anksčiau kaip birželio 1 d. Visų kitų klasių mokiniai, išskyrus vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinius, ugdomąją veiklą baigia birželio 21 d., išskyrus tuos atvejus, kai mokykla pasinaudoja 21.3. punkte numatytomis galimybėmis. 23. Vidurinio ugdymo programos baigiamųjų klasių mokiniai pamokas baigia gegužės 17 d. 24. Mokiniams atostogos skiriamos: rudens: nuo spalio 31 d. iki lapkričio 6 d. imtinai, Kalėdų: nuo gruodžio 24 d. iki sausio 6 d. imtinai, Velykų: 2005-2006 m. m. – nuo balandžio 10 d. iki balandžio 17 d. imtinai, 2006-2007 m. m. – nuo balandžio 2 d. iki balandžio 9 d. imtinai. Vasaros atostogos yra ne trumpesnės kaip 2 mėnesių. Mokyklos tarybai pritarus, ugdymo plane numatomos papildomos atostogos 1-5 klasių mokiniams nemažinant 20 punkte nustatyto mokslo dienų skaičiaus. Tautinių mažumų mokyklos, suderinusios su steigėju, gali keisti Kalėdų ir Velykų atostogų datas. 25. Vykdant pradinio ir (ar) pagrindinio ugdymo programą mokslo metai gali būti skirstomi trimestrais arba pusmečiais, vykdant vidurinio ugdymo programą mokslo metai skirstomi pusmečiais. Pusmečių datas nustato ir tvirtina mokyklos direktorius. Nustatoma tokia trimestrų trukmė: pirmas trimestras: rugsėjo 1 d.–lapkričio 30 d.; antras trimestras: gruodžio 1 d.–vasario 28 d.; trečias trimestras: kovo 1 d.–birželio 1 d. 1-5 klasių ir birželio 21 d. 6-10 (2 gimn.) klasių mokiniams; 26. Pamokos pradedamos ne anksčiau kaip 8 valandą. 27. Kai oro temperatūra yra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali neiti 1-5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6-12 klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokslo dienų skaičių. Jei pamokos nevyko dėl šalčio, karantino ar stichinių nelaimių, dienyne žymimos datos ir parašoma „Pamokos nevyko dėl...“. Šiais atvejais teminis planas koreguojamas. 28. Ankstyvasis, pagilintas, kryptingas dalykų mokymas: 28.1. jei mokykla pasirengusi, ankstyvasis užsienio kalbos mokymas vykdomas antraisiais-ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais, nedidinant nustatyto maksimalaus pamokų skaičiaus; 28.2. ankstyvojo užsienio kalbos mokymo grupė mokykloje sudaroma, jei kalbos pageidauja mokytis ne mažiau kaip 12 miesto mokyklos arba 5 kaimo mokyklos mokiniai. Grupę galima sudaryti iš vienos klasės ar paralelių klasių mokinių. Į grupę priimami visi norintys mokytis užsienio kalbos mokiniai; 28.3. jei yra galimybė, 4-ojoje klasėje sudaroma atskira ankstyvojo užsienio kalbos mokymo grupė, kuri nejungiama su pradedančiaisiais mokytis užsienio kalbos; 28.4. ankstyvajam užsienio kalbos mokymui skiriama po 2 pamokas: viena pamoka iš mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų, viena pamoka kalbinei raiškai, integruotai į papildomojo ugdymo veiklą. Šiuo atveju ugdomosios veiklos apskaita tvarkoma papildomojo ugdymo dienyne. Mokiniai, kurie tuo metu nesimoko užsienio kalbos, mokosi to dalyko, iš kurio savaitinių valandų skirtos pamokos ankstyvajam užsienio kalbos mokymui; 28.5. ankstyvojo užsienio kalbos mokymosi klasėse (grupėse) gali dirbti tik užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją turintis mokytojas, išklausęs darbo su pradinių klasių mokiniais metodikos kursą, arba pradinės klasės mokytojas, turintis užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją; 28.6. pagilintą dalykų mokymąsi mokiniai renkasi savanoriškai. Grupę galima sudaryti iš vienos klasės, gretimų ar paralelių klasių mokinių. Pagilintas dalykų mokymas gali būti pradedamas: valstybinės kalbos – pirmaisiais pradinio ar pagrindinio ugdymo programos metais, užsienio kalbos – pirmaisiais pagrindinio ugdymo programos metais, kūno kultūros – pirmaisiais pagrindinio ugdymo programos metais, kitų dalykų – pagrindinio ugdymo programos antrojoje dalyje; 28.7. pagilinto dalyko mokymo grupėse ir klasėse gali dirbti tik to dalyko specialistai, mokyti valstybinės kalbos pagal pradinio ugdymo programą-tik to dalyko specialistai, išklausę darbo su pradinių klasių mokiniais metodikos kursą; 28.8. kryptingas meninis ugdymas, jei mokykla yra tam pasirengusi, gali būti organizuojamas nuo pirmos ar kurios nors kitos klasės. Mokykla pasirengia kryptingo meninio ugdymo programą, kurią tvirtina mokyklos direktorius; 28.9. kryptingam meniniam ugdymui organizuoti panaudojamos mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos, jis integruojamas į papildomąjį ugdymą. 29. Profiliavimo pradmenys. Pasirenkamieji dalykai. Dalykų moduliai. 29.1. Pagrindinio ugdymo programos antrojoje dalyje ugdymas diferencijuojamas vadovaujantis Sustiprinto dalykų mokymo kaitos nuostatais ir Profiliavimo pradmenų pagrindinės mokyklos 9-10 ir gimnazijos 1-2 klasėse nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 292 (Žin., 2000, Nr. 25-655); 29.2. profiliavimo pradmenims įgyvendinti mokykla siūlo pasirenkamuosius dalykus ir dalykų modulius matematiniams, kalbiniams, socialiniams, ekonominiams, technologiniams, komunikaciniams, informaciniams, kūrybiniams, eksperimentavimo gebėjimams, sveikatai, bendrajai kultūrai, asmeniniams interesams ir gebėjimams ugdyti, išlyginamiesiems kursams; 29.3. dalykų modulių ir pasirenkamųjų dalykų mokymui bei mobiliosioms grupėms įvairiems moduliams ar pasirenkamiesiems dalykams mokytis panaudojamos mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos, nedidinant mokiniui nustatyto maksimalaus savaitinių pamokų skaičiaus; 29.4. pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies atitinkamų dalykų moduliai gali būti siūlomi dalykų (lietuvių kalbos, gimtosios kalbos, užsienio kalbų, matematikos, informacinių technologijų, fizikos, chemijos, biologijos, istorijos, geografijos, technologijų, kūno kultūros, dailės, muzikos) pagilintam mokymui; 29.5. pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius iš mokyklos siūlomųjų mokiniai renkasi laisvai. Pasirinkti dalykai ir moduliai mokiniui tampa privalomieji; 29.6. mokinio pasirinktas dalykas, jei dalyko programos apimtis ne mažesnė kaip 34 valandos, laikomas jo individualaus ugdymo plano dalyku; 29.7. mokinys gali rinktis kitą modulį, tik baigęs pasirinkto modulio programą; 29.8. mokinių pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių žinios ir gebėjimai vertinami pažymiais ar įrašu „įskaityta“. Mokinio pasiekimų mokantis modulio programos įvertinimai įskaitomi į dalyko įvertinimą; 29.9. klasės dienyne įrašomos visos mokiniams privalomos (skirtos privalomiesiems, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams, projektams atlikti) pamokos. 30. Profilinis mokymas: 30.1. profilinis mokymas visose vidurinio ugdymo programas įgyvendinančiose mokyklose organizuojamas pagal Profilinio mokymo modelį, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 489 (Žin, 2002, Nr. 38-1414); 30.2. mokymas pagal adaptuotą vidurinio ugdymo programą organizuojamas pagal Mokymosi pagal adaptuotą vidurinio ugdymo programą tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-839 (Žin, 2004, Nr. 92-3386); 30.3. bendrojo lavinimo mokyklos technologinio profilio ugdymo planus tvirtina švietimo ir mokslo ministras; 30.3.1. bendrojo lavinimo mokykla, pasirinkusi technologinį profilį, į vidurinio ugdymo programą įtraukia profesinio mokymo modulius iš profesinio mokymo programos, kuri įregistruota Studijų ir mokymo programų registre; 30.4. mokinys privalo mokytis ne mažiau kaip 10 dalykų, suaugusiųjų vidurinio ugdymo programos mokinys – 8 dalykus per dvejus metus. Meninį (menų gimnazijų, konservatorijų) ar technologinį profilį pasirinkę mokiniai – 9 dalykus per dvejus metus. Jei dalyko programos mokinys nebaigia, tai tolygu, kad to dalyko jis nesimokė; 30.5. maksimalus per dvejus metus mokinio pasirinktų dalykų skaičius – 12, nelietuvių mokyklų-13. Projektinis darbas, visuomenei naudinga veikla, žmogaus sauga į maksimalų dalykų skaičių neįskaitoma; 30.6. humanitarinio ir realinio profilio mokiniai, išskyrus mokinius, besimokančius pagal modifikuotą vidurinio ugdymo programą (kai modifikuotą programą mokyklos specialiojo ugdymo komisijos teikimu skiria Pedagoginė psichologinė tarnyba), privalo du profilio dalykus mokytis pagal išplėstinį dalyko programos kursą. Juos renkasi: 30.6.1. humanitarinio profilio mokiniai – iš lietuvių kalbos, gimtosios kalbos (nelietuvių mokyklų), istorijos, užsienio kalbų ir technologijų dalykų; 30.6.2. realinio profilio mokiniai – iš matematikos, informacinių technologijų, biologijos, chemijos, fizikos ir technologijų dalykų; 30.7. meninį ir technologinį profilį pasirinkę mokiniai bendrojo lavinimo dalykų neprivalo mokytis pagal išplėstinį dalyko programos kursą; 30.8. mokiniai gali rinktis ne daugiau kaip 5 dalykų programų išplėstinius kursus; 30.9. mokiniai dalykų gali mokytis pagal 50.1 lentelėje išvardytus dalykų programų kursus, jiems gali būti siūlomi pasirenkamieji dalyko moduliai; 30.10. mokinys programos bendrajam ar išplėstiniam kursui gali skirti daugiau savaitinių pamokų, negu numatyta 50.1 lentelėje, neviršydamas maksimalaus pamokų skaičiaus per savaitę. Jei nėra galimybės sudaryti mobiliosios grupės, mokytojai skiria individualias užduotis ir mokiniai mokosi savarankiškai. Mokantis savarankiškai į mokymosi krūvį įskaitomas dalyko kursui skirtas pamokų skaičius; 30.11. ypač gabūs dalykui mokiniai išplėstiniam kursui gali skirti mažiau savaitinių pamokų, negu numatyta 50.1. lentelėje. Jei tokių mokinių yra bent penki, jiems gali būti sudaroma atskira mobilioji grupė dalykui mokytis; 30.12. kito dalyko programą ar programos kursą mokinys gali rinktis, atsiskaitęs (išlaikęs įskaitą) iš to dalyko programos ar kurso, ar dalyko programos kursų skirtumų. Jei įskaita išlaikoma pusmečio ar mokslo metų pabaigoje, įskaitų pažymiai, prie jų pažymint kursą raidėmis B (bendrasis), A (išplėstinis), įrašomi pirmame stulpelyje po pusmečio ar metinių pažymių. Šie pažymiai įskaitomi kaip pusmečio ar metiniai. Mokiniui, kuris mokysis pagal bendrąjį dalyko programos kursą, įskaitos laikyti nereikia, jei jį tenkina turėtas to dalyko išplėstinio kurso įvertinimas; 30.13. jei paralelių klasių nėra, sudaromos sąlygos tos pačios klasės mokiniams mokytis pagal skirtingų profilių dalykų programas; 30.14. mobiliosios grupės gali būti sudaromos iš: 30.14.1. skirtingų profilių mokinių, besimokančių pagal to paties dalyko programos kursą; 30.14.2. tos pačios klasės ar paralelių klasių to paties profilio mokinių; 30.14.3. panašių dalyko mokymosi pasiekimais mokinių mokytis to paties dalyko programos kurso; 30.14.4. gretimų klasių ar mokyklų mokinių, kurie mokosi pagal tą pačią programą; 30.14.5. skirtingų mokomųjų kalbų mokyklų (klasių) mokinių; 30.14.6. mokinių, pasirinkusių tą patį dalyką (kai programos nediferencijuojamos kursais) ar to paties kurso, pasirenkamojo dalyko arba modulio programą, išskyrus tuos atvejus, kai nėra galimybės sudaryti atskiros grupės dėl mažo mokinių skaičiaus; 30.14.7. mokinių, besimokančių pagal adaptuotą dalyko programą. 30.15. mobiliosioms grupėms sudaryti panaudojamos dalykui skirtos pamokos, ugdymo plano lentelės eilutėje „Mobiliosios grupės“ nurodytos pamokos, kurias mokykla paskirsto ir pirmiesiems, ir antriesiems vidurinio ugdymo programos metams; 30.16. miestų ar savivaldybių centrų vidurinėse mokyklose ir gimnazijose, kuriose yra tik dvi vienuoliktosios klasės, mobiliosioms grupėms sudaryti klasės komplektui papildomai skiriama 10 valandų per dvejus metus; 30.17. mokiniai, dėl vienokių ar kitokių priežasčių norintys keisti profilį, privalo savarankiškai pasirengti ir atsiskaityti už reikiamų kito profilio dalykų, programų skirtumus ne vėliau kaip iki antrųjų metų pirmo pusmečio pabaigos. 31. Mokinių mokymosi krūvis: 31.1. valstybės reglamentuojamam ugdymo turiniui įgyvendinti nustatytas ugdymo planų lentelėse nurodomas minimalus privalomų savaitinių pamokų skaičius; 31.2. vidurinio ugdymo klasių pamokų tvarkaraštyje mokiniui negali būti daugiau kaip trys „langai“ („langas“ – vienos pamokos trukmės laisvo laiko tarpas tarp pamokų, neskaitant pietų pertraukai skirto laiko) per savaitę, ne daugiau pamokų, kaip nurodyta atitinkamos klasės ugdymo planų lentelės grafoje „Maksimalus pamokų skaičius“, ir ne daugiau kaip septynios pamokos per dieną; 31.3. mokiniams per dieną gali būti skiriamas ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę; 31.4. minimalus privalomų savaitinių pamokų skaičius vidurinio ugdymo programos mokiniui yra 28 pamokos. Į mokiniams privalomų pamokų skaičių įeina: 31.4.1. 1-3 pamokos privalomai meninei raiškai savo mokykloje, kitoje mokykloje ar atitinkamoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje; 31.4.2. 2-3 privalomos kūno kultūros pamokos savo mokykloje, kitoje mokykloje ar atitinkamoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje; 31.4.3. projektai; 31.5. privaloma visuomenei naudinga veikla (socialinė, ekologinė, filantropinė ar kt., mokiniams pasiūlyta ar jų laisvai pasirinkta), organizuojama mokinio pasirinktu ir su mokykla suderintu laiku pirmaisiais ir (ar) antraisiais vidurinio ugdymo programos metais, tačiau ji į minimalų savaitinių pamokų skaičių neįskaitoma. Jai skiriama ne mažiau kaip 30 valandų per dvejus mokslo metus; 31.6. atostogų laikotarpiui mokiniams namų darbai neskiriami; 31.7. namų darbų skyrimą klasėje dirbantys mokytojai derina tarpusavyje. 3-4 klasių mokiniams skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia ne daugiau kaip 1 valandos, 5-6 klasių – 1,5 valandos, 7-8 klasių – 2 valandų, 9-12 klasių – 2,5 valandų per dieną. 1-2 klasių mokiniams namų darbai neskiriami. 32. Rekomenduojama: 32.1. taikyti ugdymo metodus, skatinančius aktyvų pažinimą bei veiklą, organizuoti ilgalaikius (metų, pusės metų) dalykus integruojančius projektinius darbus; 32.2. perskirstyti klases kai kurių privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų pamokoms, atsižvelgiant į mokinių interesus ir gebėjimus, mokyklos galimybes, mokinių pageidavimus mokytis pagal skirtingas programas ar modulius; 32.3. turėti pagrečiui dvi (ar daugiau, pvz., technologijų) to paties dalyko ar integruotas kelių dalykų pamokas, išskyrus kūno kultūrą; 32.4. intensyvinti pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies ir vidurinio ugdymo programos dalykų mokymą. Vienu metu mokyti kuo mažiau dalykų, t. y. dvejų metų dalyko programą išdėstyti per vienerius mokslo metus ar pusmetį; 32.5. pradedant pradinio ir vidurinio ugdymo programas, pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalį, mokinius supažindinti su mokyklos bibliotekos veikla, išmokyti naudotis bibliotekos teikiamomis galimybėmis; 32.6. iki 10 mokslo dienų skirti pažintinei, kultūrinei, mokslinei, technologinei, turistinei, sportinei mokinių veiklai, rengiant profesinei karjerai. 33. Ilgalaikių projektų organizavimas: 33.1. ilgalaikius projektus mokiniai renkasi; 33.2. ilgalaikių projektų, kurie trunka pusę metų ir ilgiau, valandos projektų vadovams ir projektų konsultantams tarifikuojamos; 33.3. ilgalaikių projektinių darbų temų sąrašą aprobuoja mokyklos atitinkamo dalyko ar dalykų grupės mokytojų metodiniai būreliai ar metodinė taryba, atsižvelgdama į mokinių pageidavimus ir mokytojų siūlymus. 34. Savarankiškas mokinių mokymasis organizuojamas pagal Savarankiško mokymosi organizavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 258 (Žin., 2003, Nr. 33-1397); 35. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas visiško integravimo būdu: 35.1. jei mokykloje nėra nei specialiojo pedagogo, nei logopedo, kiekvienam bendroje klasėje ugdomam specialiųjų poreikių mokiniui, kuriam mokyklos specialiojo ugdymo komisija tam tikram laikotarpiui rekomenduoja papildomą pedagoginę arba specialiąją pedagoginę pagalbą, 17.5 punkto nustatyta tvarka gali būti skiriama iki 2 valandų per savaitę, neviršijant turimo mokos fondo; 35.2. tėvams, globėjams pageidaujant adaptuotos pradinio ar pagrindinio ugdymo programos specialiųjų poreikių mokinys gali būti priimtas mokytis pagal pradinio ar pagrindinio specialiojo ugdymo programą, o pradinio ar pagrindinio specialiojo ugdymo programos mokinys – pagal adaptuotą pradinio ar pagrindinio ugdymo programą; 35.3. mokiniui, turinčiam didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdytis mokykloje padeda mokytojo padėjėjas; 35.4. mokinių, kuriems rekomenduota mokytis pagal adaptuotas, modifikuotas ar specialiojo ugdymo programas, ugdymo rezultatai vertinami pagal atitinkamos programos reikalavimus. Adaptuotas ir modifikuotas programas rengia dalyko mokytojas, konsultuojamas mokyklos specialiojo pedagogo ar logopedo. Jeigu mokykloje šie specialistai nedirba, mokytoją konsultuoja mokyklą aptarnaujančios pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai. Kiekviename klasės dienyno atitinkamo dalyko puslapyje prie mokinių, kurie mokosi pagal adaptuotas programas, pavardžių, trimestrinių, pusmečio bei metinių pažymių parašoma „ad.“; 35.5. direktoriaus įsakymu judesio ir padėties sutrikimų turintys mokiniai gali būti atleisti nuo technologijų pamokų; 35.6. specialioji pedagoginė pagalba (specialiosios pratybos) mokiniams, mokomiems visiško integravimo būdu, teikiama pamokų metu, o logopedinės pratybos – ne pamokų metu. 36. Užsieniečių ir Lietuvos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ugdymo organizavimas: 36.1. apie atvykusius iš kitų šalių mokinius mokyklos vadovai informuoja mokyklos steigėją (jo administracijos švietimo padalinį); 36.2. steigėjas (administracijos švietimo padalinys) apie atvykusius mokinius raštu informuoja Švietimo ir mokslo ministeriją; 36.3. užsienyje įgyto pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo pasiekimus nustato mokykla, į kurią kreipėsi mokinys, pageidaujantis tęsti mokslą. Jei reikia įveikti kurių nors dalykų programų skirtumus, mokyklos mokytojų taryba, atsižvelgdama į mokinio pageidavimus, sudaro sąlygas mokiniui įveikti atsilikimą ir atsiskaityti; 36.4. užsieniečių vaikai, nemokantys valstybinės kalbos ir norintys pradėti ar tęsti mokymąsi Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, vienerius mokslo metus mokomi lietuvių kalbos 55 punkto nustatyta tvarka. 37. Ugdymo turinio dokumentacija Programos, teminiai planai Rengia Aprobuoja Norminis dokumentas, rekomendacijos, pagal kurias rengiama programa, teminis planas Ankstyvojo užsienio kalbos mokymo teminis planas Dalyko mokytojas Mokyklos užsienio kalbų ir pradinių klasių mokytojų metodiniai būreliai (tarybos), jų nesant – rajono (miesto) metodiniai būreliai (tarybos) Bendroji ankstyvojo užsienio kalbų mokymo ir mokymosi programa Pagilinto dalykų mokymo teminiai planai Dalykų mokytojai Mokyklos dalykų mokytojų ir, prireikus, pagal pradinio ugdymo programą dirbančių mokytojų metodiniai būreliai Bendrosios programos, Išsilavinimo standartai. Rekomendacijos pagilinto užsienio kalbos, pagilinto kūno kultūros mokymo programoms rengti Dalykų teminiai planai Dalykų mokytojai Mokyklos dalykų arba dalykų blokų mokytojų metodiniai būreliai Bendrosios programos, Išsilavinimo standartai Kryptingo meninio ugdymo programa Dalykų mokytojai Mokyklos menų, o pradinio ugdymo programos klasių ir pradinių klasių mokytojų metodiniai būreliai Bendrieji reikalavimai kryptingam meniniam ugdymui Pasirenkamųjų dalykų programos (ne mažiau kaip 34 val.) Mokytojas, jei nėra ŠMM patvirtintų programų Mokyklos mokytojų metodiniai būreliai, jų nesant, rajono (miesto) mokytojų metodiniai būreliai Dalykų modulių programos (ne mažiau kaip 17 val.) Mokytojas, jei nėra ŠMM patvirtintų programų Mokyklos mokytojų metodiniai būreliai, jų nesant, rajono (miesto) mokytojų metodiniai būreliai Bendrosios programos, Išsilavinimo standartai Papildomojo ugdymo programos Būrelio vadovas Mokyklos nustatyta tvarka Mokyklos veiklos programa Specialiųjų poreikių mokiniams adaptuotos ir modifikuotos programos Dalyko mokytojas, pradinių klasių mokytojas padedant specialiajam pedagogui, logopedui Specialiojo ugdymo komisija Bendrosios programos, Išsilavinimo standartai Pradinių klasių perspektyvinis teminis planas (dirbantiesiems pagal integruotojo ugdymo variantą) Pradinių klasių mokytojas Pradinių klasių mokytojų metodinis būrelis Bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo planai, Bendrosios programos, Išsilavinimo standartai 38. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas: 38.1. mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas grindžiamas aiškiais, mokiniams suprantamais kriterijais. Mokiniams, mokomiems pagal modifikuotas ar adaptuotas programas, taikomi tie patys pažangos ir pasiekimų vertinimo kriterijai. Mokytojas vertinimo kriterijus aptaria su mokiniais; 38.2. planuodamas ugdymo procesą, mokytojas planuoja ir vertinimą, siedamas jį su mokymosi tikslais, atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir galias; 38.3. vertinimo metodus ir formas mokytojai derina tarpusavyje, aptaria su mokiniais ir jų tėvais; 38.4. pradinių klasių mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami; 38.5. adaptaciniu laikotarpiu mokiniams, pradedantiems pagrindinio ugdymo programą, rekomenduojama pažymių nerašyti; 38.6. mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, pasiekimai vertinami 10 balų sistema. Mokykla gali pasirinkti kitas įvertinimo formas, nustatydama konvertavimo į dešimtbalę sistemą tvarką; 38.6.1. mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdymo procese grindžiamas jų mokymosi eigos stebėjimu. Būtina laiku teikti informaciją (komentarus žodžiu ir raštu) apie tai, kas padaryta gerai, ką reikia patobulinti, kaip tai atlikti, kad būtų pasiekti mokymosi uždaviniai pagal sutartus kriterijus; 38.6.2. pažymiu įvertinami mokinių pasiekimai baigus dalyko programos temą, skyrių, kitą užbaigtą programos dalį. Rekomenduojama pažymiu vertinti kontrolines užduotis, savarankiškus, projektinius, kūrybinius, laboratorinius ir kt. darbus, kai mokiniai parodo išsilavinimo standartuose numatomas žinias, supratimą ir gebėjimus; 38.6.3. kontrolinių darbų atlikimo laiką derina klasėje dirbantys mokytojai; 38.7. apie mokymosi sėkmingumą mokinių tėvai, globėjai informuojami mokytojų tarybos nustatyta tvarka; 38.8. mokant pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą dorinio ugdymo pasiekimai pažymiais nevertinami, rašoma „įskaityta“ arba „neįskaityta“; 38.9. pažymiais nevertinami žmogaus saugos, specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių kūno kultūros pasiekimai, rašoma „įskaityta“ arba „neįskaityta“. 39. Organizuojant priešmokyklinį ugdymą, rekomenduojama vadovautis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro tvirtinamu Priešmokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašu. 40. Pradinio ugdymo programos įgyvendinimas: 40.1. mokyklos ar pavienės klasės pradinio ugdymo programa gali būti įgyvendinama pagal vieną iš keturių teikiamų plano variantų. Mokytojams tarifikuojamas 49 ar 49.4. (nelietuvių mokyklų) lentelėje nurodytas pamokų skaičius; 40.2. mokytojas gali savo nuožiūra integruoti mokomuosius dalykus, organizuoti integruoto darbo dieną, kelias dienas, savaitę; 40.3. planuodamas darbą, mokytojas individualizuoja, konkretina ugdymo tikslus ir turinį atsižvelgdamas į individualius vaikų poreikius, klasės, mokyklos ir regiono ypatumus; 40.4. pirmaisiais ir antraisiais mokymosi pagal pradinio ugdymo programą metais mokiniams vadovėlių į namus nešiotis nereikia; 40.5. pagal pradinio ugdymo programą dirba mokytojas, turintis aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir įgijęs pradinių klasių mokytojo kvalifikaciją. Dirbant su specialiųjų poreikių vaikais talkina specialusis pedagogas. Kai kuriais atvejais (mokant užsienio kalbos, kryptingam meniniam ugdymui ir kt.) gali būti pasitelkiami kiti pedagogai. Dvikalbio ugdymo programos pamokoje dirba du mokytojai: vienas – pradinių klasių, kitas – lietuvių (ar kitos) kalbos mokytojas; 40.6. su jungtinėmis klasėmis dirbančiam pradinių klasių mokytojui gali būti skiriama iki 30 pamokų (be papildomojo ugdymo) per savaitę atsižvelgiant į tai, kiek klasių sujungta ir koks mokinių skaičius; 40.7. viena savaitinė kūno kultūros pamoka gali būti skiriama šokiui; 40.8. rekomenduojama ne mažiau kaip 1/3 ugdymo laiko per mokomojo dalyko „Dailė ir technologijos“ pamokas skirti technologijoms; 40.9. jei yra specialistas (turintis aktoriaus, režisieriaus ar mokyklinio teatro režisieriaus kvalifikaciją ir pedagoginio darbo patirtį), papildomajam ugdymui kaip viena iš meninės raiškos sričių rekomenduojama teatras; 40.10. kontroliniai darbai rengiami ir atliekami mokytojų (jų grupės) iniciatyva. Jų paskirtis – įsivertinti savo (mokytojo) darbo kokybę, išsiaiškinti mokinių pasiekimus bei mokiniams teiktiną pagalbą; 40.11. mokiniams, pradedantiems pradinio ugdymo programą lietuvių mokyklose, bet nemokantiems lietuvių kalbos, sudaromos sąlygos ją intensyviai mokytis; 40.12. baigiamosios klasės mokinių pasiekimai įvertinami aprašu pagal išsilavinimo standartus. 41. Perėjimas mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą: 41.1. baigusiems pradinio ugdymo programą ir pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą mokiniams (klasei) skiriamas adaptacinis laikotarpis (1-2 trimestrai, pusmetis ar vieneri mokslo metai); 41.2. pirmąjį mokslo metų mėnesį mokinių pasiekimai kontroliniais darbais netikrinami. Norėdamas išsiaiškinti mokinių ugdymo(si) pasiekimus, mokytojas taiko individualius mokinių pažinimo metodus. 42. Dorinis ugdymas: 42.1. tėvai, globėjai mokiniui iki 14 metų parenka, o sulaukęs keturiolikos metų pats mokinys renkasi vieną dalyką-tikybą (tradicinės religinės bendrijos ar bendruomenės) arba etiką. Dalyką mokinys gali keisti kiekvienais mokslo metais. Į etiką gali būti integruoti filosofijos, psichologijos ar religijotyros dalykai; 42.2. vidurinio ugdymo programoje doriniam ugdymui skiriamos ne mažiau kaip 2 savaitinės pamokos. Jos gali būti išdėstytos per dvejus metus arba per trumpesnį laiką (pvz., 1 metus, 1 pusmetį). 43. Kalbos: 43.1. antraisiais-šeštaisiais pagrindinio ugdymo programos metais mokiniai turi mokytis dviejų užsienio kalbų, nelietuvių mokyklos – vienos užsienio kalbos ir valstybinės kalbos; 43.2. mokyklos specialiojo ugdymo komisijos ir pedagoginės psichologinės tarnybos siūlymu specialiųjų poreikių mokiniai, besimokantys visiško integravimo būdu, – kurti ir neprigirdintys, riboto ar sutrikusio intelekto, turintys vidutinių ir žymių kalbos sutrikimų (motorinė alalija, sensorinė disfazija), žymių skaitymo ir rašymo sutrikimų, sergantys autizmu (normalus intelektas), – mokytojų tarybos nutarimu gali nesimokyti vienos (pirmosios ar antrosios) užsienio kalbos, nelietuvių mokyklose – užsienio kalbos. Antrosios užsienio kalbos pamokos gali būti skiriamos pirmajai kalbai mokyti, nelietuvių mokyklose – lietuvių kalbai; 43.3. mokiniams, kurių gimtoji kalba yra kita negu mokymosi mokykloje kalba, pageidaujant, jei susidaro ne mažesnė kaip 5 mokinių grupė ir yra tos kalbos mokytojas specialistas, jie gali būti mokomi gimtosios kalbos, nedidinant maksimalaus mokinio pamokų skaičiaus per savaitę; 43.4. mokiniui perėjus į mokyklą, kurioje mokymosi kalba yra kita, negu jis mokėsi anksčiau, mokinio pasiekimus vertina mokykla. Jei reikia įveikti ugdymosi spragas dėl kalbos pasikeitimo, tam sudaromos sąlygos 17.4 punkto nustatyta tvarka; 43.5. mokiniams, baigusiems pagrindinio ugdymo programą ne lietuvių kalba ir besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą lietuvių kalba, sudaroma galimybė lietuvių kalbos mokytis kaip valstybinės ir laikyti lietuvių (valstybinės) kalbos brandos egzaminą bei toliau mokytis buvusią mokymosi kalbą; 43.6. iki vidurinio ugdymo programos pradžios mokykla negali keisti pradėtų mokyti užsienio kalbų; 43.7. pradinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje tėvai, globėjai mokiniui parenka vieną iš mokyklos siūlomų užsienio kalbų (anglų, prancūzų ar vokiečių). Kitą iš mokyklos siūlomų užsienio kalbų (anglų, latvių, lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių ar kt.) mokiniai renkasi 6-ojoje klasėje; 43.8. teisę mokyti užsienio kalbos pradinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje turi užsienio kalbų mokytojai, išklausę darbo su pradinių klasių mokiniais metodikos kursą bei pradinių klasių mokytojai, turintys užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją arba baigę užsienio kalbos kursus; 43.9. išimties tvarka pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies mokiniai, nusprendę nesimokyti pagal vidurinio ugdymo programą (neturintys mokymosi motyvacijos ar dėl kitų priežasčių) arba nusprendę pasirinkti technologinį ar realinį profilį, tėvams, globėjams prašant ir mokytojų tarybai pritarus, gali mokytis tik vienos užsienio kalbos; 43.10. humanitarinio profilio lituanistinę pakraipą pasirinkusiems mokiniams rekomenduojama mokytis lotynų kalbos; 43.11. humanitarinį profilį pasirinkę mokiniai turi mokytis ne mažiau kaip 2 užsienio kalbų, kitus profilius – bent vienos. Nelietuvių mokyklų mokiniai mokosi lietuvių (valstybinės) kalbos ir ne mažiau kaip vienos užsienio kalbos; 43.12. mokiniams, atvykusiems iš kitų mokyklų, kuriose jie bent vienerius metus mokėsi kitos užsienio kalbos, negu mokoma naujoje mokykloje, tėvų prašymu sudaromos sąlygos toliau mokytis pradėtąją užsienio kalbą arba įveikti atsilikimą jei mokinys nusprendžia mokytis tos užsienio kalbos, kurios mokosi klasė: 43.12.1. vienerius mokslo metus, jeigu toks mokinys mokykloje yra vienas, jam skiriama 1 papildoma savaitinė užsienio kalbos pamoka; jei toje pačioje, paraleliose ar gretimose klasėse yra 2 ir daugiau mokinių, jiems skiriama 2 papildomos savaitinės pamokos pirmajai arba antrajai užsienio kalbai mokytis. 44. Gamtamokslinis ugdymas: 44.1. pasirinkę humanitarinį, meninį ar technologinį profilį mokiniai renkasi vieną iš gamtos mokslų – biologiją fiziką ar chemiją arba integruotą gamtos mokslų kursą, bet gali rinktis ir daugiau, nepažeisdami 12 dalykų per dvejus metus limito; 44.2. realinį profilį pasirinkę mokiniai gali nesimokyti vieno gamtamokslinio dalyko (biologijos, fizikos ar chemijos), jeigu: 44.2.1. kitus du gamtamokslinius dalykus mokosi pagal išplėstinį dalyko programos kursą; 44.2.2. mokosi pasirenkamąjį ekonomikos pagrindų kursą, kai ekonomikai skiriama ne mažiau kaip 4 savaitinės pamokos per dvejus metus; 44.2.3. mokosi technologijų pagal išplėstinį dalyko programos kursą; 44.3. pasirinkusiems technologinį profilį mokiniams mokykla gali pasiūlyti tą gamtos mokslą, kuris susijęs su jų pasirinkta pakraipa (technologijomis). 45. Informacinės technologijos: 45.1. 2005-2006 mokslo metais informacinių technologijų pradedama mokyti 5-ojoje klasėje. Jei mokykla nepasirengusi (neturi kompiuterių, mokytojų, įrengtų kabinetų), mokyti pradedama 2006-2007 mokslo metais 6-ojoje klasėje, informacinėms technologijoms skiriant 2 valandas per savaitę; 45.2. informacinių technologijų gali mokyti mokytojas šio dalyko specialistas arba kito dalyko mokytojas, išklausęs specialius kursus. 46. Socialinis ugdymas: 46.1. kaip pasirenkamojo dalyko arba istorijos dalyko modulio, mokykloje gali būti mokoma tautinės mažumos istorijos; 46.2. humanitarinio ir meninio profilio mokiniams privaloma mokytis istorijos. Kitų profilių mokiniai renkasi vieną iš šių dalykų: istoriją, geografiją arba integruotąjį socialinių mokslų kursą. Politologijos temos yra integruotos į istorijos ir geografijos dalykų programas; 46.3. integruotojo socialinių mokslų kurso mokoma pagal Bendrosiose programose pateikiamas integruotojo istorijos ir geografijos kurso arba visuomenės pažinimo dalyko programas. 47. Meninis ir technologinis ugdymas: 47.1. pagrindinio ugdymo programos mokiniai, baigę valstybines, savivaldybių ar nevalstybines dailės, choreografijos, muzikos ar menų mokyklas arba jas lankantys, tėvų, atitinkamo dalyko mokytojo ir klasės auklėtojo bendru susitarimu bei mokytojų tarybos pritarimu gali būti atleisti nuo privalomųjų atitinkamo dalyko pamokų, garantuojant mokinių saugumą. Atsiskaitymo formą nustato mokytojų taryba; 47.2. mokyklų, dirbančių pagal kryptingo meninio ugdymo programas, mokiniams mokslo metų pabaigoje organizuojama kūrybinio darbo praktika, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos baigiamųjų klasių mokiniai pateikia baigiamuosius darbus. Praktikos trukmę ir baigiamųjų darbų apimtį nustato mokytojų taryba; 47.3. vidurinio ugdymo programos menų dalyką sudaro: dalyko mokymasis pagal bendrąją dalyko programą ir pasirinkta meninė raiška; 47.4. vidurinio ugdymo programos mokinys, pasirinkęs bet kurį profilį, mokosi vieno iš menų dalyko, nurodyto ugdymo plano lentelėje; 47.5. meninė raiška mokiniams privaloma: ne mažiau kaip viena pamoka per dvejus metus pasirinkusiems realinį ar technologinį profilį ir ne mažiau kaip 3 pamokos per dvejus metus pasirinkusiems humanitarinį profilį. Pasirinkta meninė raiška gali atitikti pasirinktą meno dalyko programą arba būti kita; 47.6. meninė raiška gali būti integruojama ir derinama su mokinio pasirinktu papildomuoju ugdymu mokykloje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje; 47.7. sudarant pamokų tvarkaraštį, kai technologijų dalykui skiriama 1 savaitinė pamoka, rekomenduojama technologijas derinti su daile taip, kad vieną savaitę dvi pamokos būtų skiriamos technologijoms, o kitą savaitę šios pamokos būtų skiriamos dailei; 47.8. vidurinio ugdymo programos išplėstiniam technologijų kursui mokyti kas antrą savaitę gali būti skiriama viena mokymosi diena (6 pamokos). 47.9. technologijoms mokyti rekomenduojama klases dalyti į grupes. 48. Kūno kultūra: 48.1. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės kūno kultūros pratybos gali būti organizuojamos taip: 48.1.1. iš įvairių klasių sudaromos 8-15 mokinių grupės, kurioms skiriamos 2 pamokos per savaitę; 48.1.2. mokiniai dalyvauja pamokose kartu su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojų rekomendacijas. Mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami; 48.1.3. tėvų pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes už mokyklos ribų; 48.2. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgiant į negalavimų pobūdį. Nevertinami, neskiriami ir neatliekami pratimai, kurie gali skatinti ligų paūmėjimą; 48.3. jei yra galimybė, nuo pirmųjų pagrindinio ugdymo programos metų (5-osios klasės) rekomenduojama sudaryti atskiras mergaičių ir berniukų grupes kūno kultūros pamokoms, grupuojant paralelių klasių ar gretimų klasių mokinius; 48.4. jeigu nėra galimybės kūno kultūrai skirti daugiau kaip 2 savaitines pamokas, būtina sudaryti sąlygas visiems mokiniams lankyti jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (iš jų ir šokio) toje pačioje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje, skiriant joms bent 1 valandą iš papildomojo ugdymo valandų; 48.5. mokiniai, lankantys sporto mokyklas, bendru tėvų, dalyko mokytojo ir klasės auklėtojo susitarimu bei mokytojų tarybos pritarimu gali būti atleisti nuo privalomų kūno kultūros pamokų ar jų dalies, atitinkančios pasirinktą sporto šaką, garantuojant mokinių saugumą. Atsiskaitymo formą nustato mokytojų taryba; 48.6. vidurinio ugdymo programos mokiniai renkasi vieną iš galimų ugdymo plano variantų: bendrąją kūno kultūrą ar pasirinktą sporto šaką, iš jų, pvz., sportinius šokius; 48.6.1. mokiniui pageidaujant gali būti derinami ir keli pasirinkimai, pvz., bendroji kūno kultūra ir pasirinkta sporto šaka, bendroji kūno kultūra ir sportiniai šokiai arba bendroji kūno kultūra ir krepšinis, ir kt.; 48.6.2. pamokos gali būti integruojamos ir derinamos su mokinio pasirinktu papildomuoju sportiniu ugdymu mokykloje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje; 48.6.3. vidurinio ugdymo programos mokiniai, atleisti nuo kūno kultūros, kito mokomojo dalyko pasirinkti negali. IV. UGDYMO PLANŲ LENTELĖS 49. Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos dalykai ir jiems skiriamų savaitinių pamokų skaičius. Dalykai Minimalus dalyko savaitinių pamokų skaičius 1-2 klasės 3-4 klasės Pradinio ugdymo programa (1–4 klasės) 5–6 klasės 7–8 klasės Pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (5–8 klasės) Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis (9–10 ir 1–2 gimn. klasės) Pagrindinio ugdymo programa (5–10 klasės) Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 2 2 4 2 2 4 2 6 Kalbos Lietuvių kalba 15 14 29 10 10 20 9 29 Užsienio kalba (1-oji) 2 2 6 6 12 6 18 Užsienio kalba (2-oji) 2 4 6 4 10 Matematika 9 9 18 8 8 16 7 23 Pasaulio pažinimas 4 4 8 Gamtamokslinis ugdymas Gamta ir žmogus 4 4 4 Biologija 3 3 3 6 Fizika 3 3 4 7 Chemija 2 2 4 6 Informacinės technologijos 2 2 2 4 Socialinis ugdymas Istorija 4 4 8 4 12 Pilietiškumo pagrindai 1 1 1 2 Geografija 2 4 6 3 9 Ekonomika 1 1 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra Dailė ir technologijos 4 4 8 Dailė 2 2 4 2 6 Muzika 4 4 8 2 2 4 2 6 Technologijos 4 3 7 2 9 Kūno kultūra 6 5 11 5 4 9 4 13 Žmogaus sauga 1 1 2 0,5 2,5 Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai Minimalus mokinio privalomų pamokų skaičius 26-5-ojoje, 28-6-ojoje klasėje 29-7-ojoje, 30-8-ojoje klasėje 113 30-9-ojoje, 30-10-ojoje klasėje 173,5 Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos 1 2 3 6 6 12 10** 22 Maksimalus mokinio pamokų skaičius 22*-1-ojoje, 23-2-ojoje klasėje 23-3-iojoje, 23-4-ojoje klasėje 91 27-5-ojoje, 29-6-ojoje klasėje 30-7-ojoje, 31-8-ojoje klasėje 117 32-9-ojoje, 32-10-ojoje klasėje 181 Papildomasis ugdymas 8 8 16 6 6 12 7 19 *1-ojoje klasėje pamokos trukmė – 35 minutės. **Pamokos, skirtos profiliavimo pradmenims. 49.1. Pradinio ugdymo programos dalykai ir pamokų skaičius, kai pamokų trukmė 35 minutės. Dalykai Savaitinių pamokų skaičius Minimalus pamokų skaičius l-4 klasėje 1–2 klasė 3–4 klasė Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 2 2 4 Kalbos Lietuvių kalba 18 18 36 Užsienio kalba 3 3 Matematika 10 10 20 Pasaulio pažinimas 4 6 10 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra Dailė ir technologijos 5 5 10 Muzika 4 5 9 Kūno kultūra 7 6 13 Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai Minimalus mokinio privalomų pamokų skaičius 22-1 klasėje 27-2 klasėje 28-3 klasėje 28-4 klasėje Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos 1 3 4 Maksimalus mokinio pamokų skaičius 22-1 klasėje 28-2 klasėje 29-3 klasėje 30-4 klasėje 109 Papildomasis ugdymas 9 10 19 49.2. Pradinio ugdymo programos dalykai ir pamokų skaičius, kai pamokų trukmė 40 minučių (2-4 klasėse). Dalykai Savaitinių pamokų skaičius Minimalus pamokų skaičius 1-4 klasėje 1-2 klasė 3-4 klasė Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 2 2 4 Kalbos Lietuvių kalba 17 17 34 Užsienio kalba 3 3 Matematika 9 9 18 Pasaulio pažinimas 4 4 8 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra Dailė ir technologijos 5 4 9 Muzika 4 4 8 Kūno kultūra 6 5 11 Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai Minimalus mokinio privalomų pamokų skaičius 22-1 klasėje 24-2 klasėje 24-3 klasėje 25-4 klasėje Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos 1 2 3 Maksimalus mokinio pamokų skaičius 22-1 klasėje 25-2 klasėje 25-3 klasėje 26-4 klasėje 98 Papildomasis ugdymas 8 8 16 49.3. Pradinio ugdymo programos dalykai ir pamokų skaičius, mokant visiško integravimo būdu. Dalykai Ugdymosi laikas per savaitę min. Iš viso minučių 1-4 klasėse 1-oji klasė 2-oji klasė 3-ioji klasė 4-oji klasė Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 170 Kalbos Lietuvių kalba 1360 Užsienio kalba 90 Matematika 770 1035 1035 1035 770 Pasaulio pažinimas 340 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra Dailė ir technologijos 340 Muzika 340 Kūno kultūra 465 Maksimalus mokinio pamokų skaičius (minutėmis) 770 1035 1035 1035 3875 Papildomasis ugdymas 120 180 180 180 660 Pastaba. Integruotasis ugdymas organizuojamas taip, kad per savaitę įvairioms ugdymo sritims (kalbos; gamtamokslinis ir socialinis ugdymas; matematika, menai ir kūno kultūra) būtų skiriama po tiek pat (po 1/3) ugdymosi laiko. 49.4. Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos dalykai ir jiems skiriamų savaitinių pamokų skaičius nelietuvių mokyklose. Dalykai Minimalus dalyko savaitinių pamokų skaičius 1-2 klasės 3-4 klasės Pradinio ugdymo programa (1-4 klasės) 5-6 klasės 7-8 klasės Pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (5-8 klasės) Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis (9-10 ir 1-2 gimn. klasės) Pagrindinio ugdymo programa (5-10 klasės) Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 2 2 4 2 2 4 2 6 Kalbos Mokymosi (gimtoji) kalba 14 14 28 10 10 20 8 28 Lietuvių kalba 3 7 10 6 6 12 8 20 Užsienio kalba 2 2 6 6 12 6 18 Matematika 8 9 17 8 8 16 7 23 Pasaulio pažinimas 4 4 8 Gamtamokslinis ugdymas Gamta ir žmogus 4 4 4 Biologija 3 3 3 6 Fizika 3 3 4 7 Chemija 2 2 4 6 Informacinės technologijos 2 2 2 4 Socialinis ugdymas Istorija 4 4 8 4 12 Pilietiškumo pagrindai 1 1 1 2 Geografija 2 4 6 3 9 Ekonomika 1 1 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra Dailė ir technologijos 4 3 7 Dailė 2 2 4 2 6 Muzika 4 4 8 2 2 4 2 6 Technologijos 4 3 7 2 9 Kūno kultūra 5 5 10 4 4 8 4 12 Žmogaus sauga 1 1 2 0,5 2,5 Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai Minimalus mokinio privalomų pamokų skaičius 27-5-ojoje, 30-6-ojoje klasėje 30-7-ojoje, 31-8-ojoje klasėje 118 31-9-ojoje, 32-10-ojoje klasėje 181,5 Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos 1 2 3 4 6 10 7** 17 Maksimalus mokinio pamokų skaičius 22*-1-ojoje, 23-2-ojoje klasėje 26-3-iojoje, 26-4-ojoje klasėje 97 28-5-ojoje, 30-6-ojoje klasėje 31-7-ojoje, 32-8-ojoje klasėje 121 32-9-ojoje, 32-10-ojoje klasėje 185 Papildomasis ugdymas 8 8 16 6 6 12 7 19 * 1-ojoje klasėje pamokos trukmė – 35 minutės. ** Pamokos, skirtos profiliavimo pradmenims. 49.5. Pradinio ugdymo programos dalykai ir pamokų skaičius nelietuvių mokyklose, kai pamokų trukmė – 35 minutės. Dalykai Savaitinių pamokų skaičius Minimalus pamokų skaičius 1-4 klasėje 1-2 klasė 3-4 klasė Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 2 2 4 Kalbos Mokymosi (gimtoji) kalba 17 18 35 Lietuvių kalba 3 10 13 Užsienio kalba 3 3 Matematika 9 11 20 Pasaulio pažinimas 4 5 9 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra Dailė ir technologijos 5 4 9 Muzika 5 4 9 Kūno kultūra 6 6 12 Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai Minimalus mokinio privalomų pamokų skaičius 31-3 klasėje 32-4 klasėje 114 Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos 3 3 Maksimalus mokinio pamokų skaičius 22-1 klasėje 29-2 klasėje 33-3 klasėje 33 – 4 klasėje 117 Papildomasis ugdymas 9 10 19 49.6. Pradinio ugdymo programos dalykai ir pamokų skaičius nelietuvių mokyklose, kai pamokų trukmė – 40 minučių (2-4 klasėse). Dalykai Savaitinių pamokų skaičius Minimalus pamokų skaičius 1-4 klasėje 1-2 klasė 3-4 klasė Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 2 2 4 Kalbos Mokymosi (gimtoji) kalba 15 16 31 Lietuvių kalba 4 8 12 Užsienio kalba 3 3 Matematika 9 9 18 Pasaulio pažinimas 4 4 8 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra Dailė ir technologijos 4 4 8 Muzika 4 4 8 Kūno kultūra 5 5 10 Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai Minimalus mokinio privalomų pamokų skaičius 27-3 klasėje, 28-4 k …