LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO 2007 M. LIEPOS 2 D. ĮSAKYMO NR. 4-270 „DĖL ENERGIJOS EFEKTYVUMO VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2008 m. gruodžio 4 d. Nr. 4-620 Vilnius Įgyvendindamas 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, panaikinančią Tarybos direktyvą 93/76/EEB (OL 2006 L 114, p. 64), pakeičiu Energijos efektyvumo veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 4-270 „Dėl Energijos efektyvumo veiksmų plano patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 76-3024), ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama). LAIKINAI EINANTIS ŪKIO MINISTRO PAREIGAS VYTAS NAVICKAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 4-620 ENERGIJOS EFEKTYVUMO VEIKSMŲ PLANAS I. ĮVADAS Energijos efektyvumo veiksmų planas (toliau – Veiksmų planas) parengtas vadovaujantis 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų panaikinančios Tarybos direktyvą 93/76/EEB (OL 2006 L 114, p. 64) (toliau – Direktyva), 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Veiksmų plane pateikta esamos energijos vartojimo situacijos apžvalga, įvertintas energijos taupymo potencialas, nustatyti nacionaliniai energijos taupymo rodikliai ir pateiktas jų skaičiavimo aprašymas bei strategija, kaip planuojama šiuos rodiklius pasiekti. Efektyvus energijos vartojimas yra vienas iš pagrindinių Lietuvos energetikos strateginių tikslų. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra svarbus energetinio saugumo didinimo, tiekimo diversifikavimo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro išteklių importo iš trečiųjų šalių mažinimo kontekste. Tai taip pat viena iš pagrindinių sąlygų, mažinant šiltnamio dujų išmetimus ir siekiant klimato kaitos švelninimo tikslų. Šiuo metu Lietuvoje išmetama tik 47% šiltnamio dujų kiekio lyginant su 1990 m. (Lietuva įsipareigojusi šiltnamio dujų išmetimus sumažinti 8%). Vienas iš pagrindinių veiksnių skatinančių imtis aktyvesnių veiksmų energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje yra kylančios naftos ir kitų energijos išteklių kainos. Veiksmų plano tikslas – nurodyti nuo 1995 m. įgyvendintas (ir dar turinčias poveikį energijos taupymui) ir įgyvendinamas priemones bei nustatyti priemones, kurių ketinama imtis, siekiant didinti energijos galutinio vartojimo efektyvumą ir kurios turi užtikrinti, kad bus pasiekti nacionaliniai energijos taupymo rodikliai 2008–2010 m. ir 2008–2016 m. Nacionalinis energijos taupymo rodiklis devynerių (2008–2016) metų laikotarpiui apskaičiuojamas pagal Direktyvos I priedo reikalavimus ir lygus 327 ktne (3797 GWh). Šalies oficialus Nacionalinėje energetikos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430), patvirtintas energijos taupymo rodiklis yra 9% 2005 m. suvartotos galutinės energijos kiekio. Tai atitinka 404 ktne (4700 GWh). Remiantis Direktyvos reikalavimais, taip pat nustatytas tarpinis energijos taupymo rodiklis trejų (2008–2010) metų laikotarpiui, kuris lygus 1,5% galutinės energijos suvartojimo vidurkio 2001–2005 metais. Tai atitinka 54 ktne (628 GWh). Nacionalinis energijos taupymo rodiklis bus pasiektas įgyvendinant specifines sektorines priemones bei horizontalias ir tarpsektorines priemones. Didžiausios energijos taupymo galimybės Lietuvoje yra pastatų sektoriuje (ekonominis taupymo potencialas apie 30%), atnaujinant esamus pastatus, modernizuojant jų energetikos sistemas. Pastatuose suvartojama apie 40% šalies galutinės energijos. Todėl dauguma energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių yra nukreipta į gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų finansavimą. Be kita ko, šios priemonės sprendžia ir socialines problemas, susijusias su išlaidomis energijai bei komfortinėmis gyvenimo sąlygomis. Be energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių pastatuose, Veiksmų plane numatytos priemonės pramonės ir transporto sektoriuose bei tarpsektorines ir horizontalios energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės. Taip pat atskirai detalizuotos priemonės, įgyvendinančios Direktyvos 5 straipsnį dėl viešojo sektoriaus pavyzdinio vaidmens ir Direktyvos 7 straipsnį dėl informacijos prieinamumo. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra vienas iš Lietuvos ilgalaikių strateginių tikslų nustatytų Nacionalinėje energetikos strategijoje, kuri yra įgyvendinama nuo 1994 m. ir buvo atnaujinta 1999 m., 2002 m. ir paskutinį kartą 2007 m. Nacionalinėje energetikos strategijoje nustatyti ilgalaikiai energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslai ir uždaviniai, o konkrečios šios strategijos įgyvendinimo priemonės yra nurodytos Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008–2012 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1442 (Žin., 2008, Nr. 4-131). Viena iš Veiksmų plane numatytų priemonių yra įgyvendinti energiją taupančias ūkio šakų priemones, kurios leistų per 3 metus, pradedant 2008 metais, sumažinti lyginamąsias energijos galutines sąnaudas 1,5 procento. Vienas iš pagrindinių šalyje įgyvendinamų energijos vartojimo efektyvumą skatinančių programinių dokumentų yra Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006–2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 443 (Žin., 2006, Nr. 54-1956). Ji yra tarpinstitucinė programą įgyvendinama nuo 1992 m. ir atnaujinama kas penkerius metus, atsižvelgiant į politinius, ekonominius, socialinius ir technologinius pokyčius. Šios programos uždaviniai – vykdyti su darnaus vystymosi tikslais suderintą energetikos politiką įtraukti energetikos efektyvumą į šalies bendrąją politiką derinant sektorių veiksmus, sukuriant ir taikant atitinkamą reguliavimą bei vykdyti taikomuosius mokslo tiriamuosius darbus, informavimo ir šviečiamąją veiklą efektyvaus energijos vartojimo, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimo klausimais. 2006–2010 m. laikotarpiu šios programos tikslai ir uždaviniai nustatyti atskirai pastatų ir jų inžinerinių sistemų, kogeneracijos ir centralizuoto šilumos tiekimo, įmonių, įstaigų ir namų ūkio energijos vartojimo įrenginių transporto, vietinių atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių sektoriams. Šioje programoje dėmesys skiriamas organizacinėms, teisinėms, ekonominėms, technologijų vystymo ir įdiegimo, tarptautinio bendradarbiavimo, taikomųjų mokslinių tyrimų, švietimo ir informavimo veiklos priemonėms. Įgyvendinus šios programos tikslus planuojamą kad 7% sumažės šilumos suvartojimas esamuose pastatuose, kogeneracija sudarys 20 proc. bendrame elektros gamybos balanse, atliekinių energijos išteklių naudojimas iki 2010 metų padidės 2 TWh. Be nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinami atitinkami Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktai, susiję su energijos galutiniu vartojimu. Nustatyti naudingumo koeficientai naujiems karšto vandens katilams, deginantiems skystąjį arba dujinį kurą vadovaujantis 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/42/EEB dėl naudingumo koeficiento reikalavimų naujiems karšto vandens katilams, deginantiems skystąjį arba dujinį kurą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, ll tomas, p. 186). Yra nustatyti energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai įrenginiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (Žin., 2002, Nr. 56-2224) ir įgyvendinant 1992 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvą 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę informaciją apie gaminį (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 11 tomas, p. 216). įteisinti 9 techniniai reglamentai, skirti nurodyti buitinių prietaisų energijos ir kitų svarbių išteklių suvartojimą ženklinant gaminį, ir teikti apie jį standartinę informaciją tuo suteikiant vartotojams galimybę pasirinkti energijos požiūriu efektyviausius prietaisus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu ir įgyvendinant 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/55/EB dėl energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų, taikomų liuminescencinio apšvietimo balastiniams įtaisams (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas, p. 96) bei 1996 m. rugsėjo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/57/EB dėl energijos naudojimo efektyvumo reikalavimų buitiniams elektriniams šaldytuvams, šaldikliams ir jų deriniams (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 1 tomas, p. 305), įteisinti 2 techniniai reglamentai, nustatantys energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus liuminescencinio apšvietimo balastiniams įtaisams ir buitiniams šaldytuvams, šaldikliams ir jų deriniams. Į Lietuvos nacionalinę teisę yra perkelta 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas, p. 168). Jos nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos statybos (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatymus bei šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu, turi būti tikrinama pastatuose įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą kurių vardinė atiduodamoji galia yra nuo 20 kW, ir pastatuose įrengtų didesnės kaip 12 kW vardinės atiduodamosios galios oro kondicionavimo sistemų atitiktis nustatytiems efektyvumo reikalavimams. Įgyvendinant šią įstatymo nuostatą buvo parengti ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymais patvirtinti pastatuose įrengtų šildymo katilų, šildymo sistemų ir oro kondicionavimo sistemų efektyvumo tikrinimo reglamentai ir tikrinimo metodikos. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme yra perkeltos direktyvos nuostatos dėl pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ir minimalių pastatų energinio naudingumo reikalavimų nustatymo. Įgyvendinant įstatymą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. D1-624 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ (Žin., 2005, Nr. 151-5568). Taip pat sukurta pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų parengimo sistema ir atliekamas pastatų energinio naudingumo sertifikavimas. Įgyvendinant 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/32/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 92/42/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 96/57/EB ir 2000/55/EB (OL 2005 L, 191, p. 29), Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 4-438 (Žin.,

1. Nr. 111-4555), patvirtintas Ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemos ir jos įgyvendinimo priemonių taikymo techninis reglamentas. Europos Komisijai parengus šios direktyvos įgyvendinimo priemones, bus nustatyti minimalūs energijos vartojimo reikalavimai konkrečioms energiją vartojančių produktų grupėms (apšvietimo įrangai, televizoriams, oro kondicionavimo įrangai ir t. t.). Vadovaujantis Europos ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2422/2001, Lietuvoje, kaip ir visoje ES, energetiškai efektyvi biuro įranga žymima ženklu Energy Star, kas skatina efektyvios biuro technikos pirkimą ir naudojimą. Šiame plane nustatytas energijos taupymo rodiklis planuojamas pasiekti nuo 1995 m. Lietuvoje nuosekliai vykdomos energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos ir šiame plane aprašytų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėmis. II. ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA I. ENERGIJOS VARTOJIMO TENDENCIJOS IR PASISKIRSTYMAS PAGAL SEKTORIUS Vertinant energijos vartojimo efektyvumą svarbūs bendrieji ekonominiai ir energetiniai rodikliai bei jų kaita. Po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo prasidėjus ekonomikos nuosmukiui, nuo 1991 m. ženkliai sumažėjo energijos sąnaudos visose ūkio šakose (žr. 1 pav.). 1991-1994 m. laikotarpiu energijos tiek pirminės, tiek galutinės sąnaudos sumažėjo 2,1 karto. 1995–2000 m. laikotarpiu, šalies ekonomikai pradėjus atsigauti, energijos galutinės sąnaudos toliau mažėjo vidutiniškai 3,8% per metus. Tačiau tai jau lėmė struktūriniai pokyčiai šalies ekonomikoje, naujų technologijų pakeitusių iš praeities paveldėtas energijai imlias, bei kitų energijos vartojimo efektyvumą didinančių priemonių diegimas. Po 2000 m. prasidėjo itin spartus ekonomikos augimas. Bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP) (to meto kainomis) Lietuvoje nuo 2000 m. iki 2007 m. padidėjo 2,1 karto ir 2007 metais jis sudarė 28 mlrd. EUR. Tačiau energijos galutinės sąnaudos augo vidutiniškai 4,7% per metus ir padidėjo tik 1,4 karto, energijos pirminės sąnaudos padidėjo 1,3 karto (žr. 1 pav.). 1 pav. Pirminės ir galutinės energijos vartojimo kitimas 1990–2007 m. Lietuvoje sukurtas BVP, tenkantis vienam gyventojui, palyginti su ES-27 vidurkiu, 2006 metais buvo mažesnis apie 1,8 karto. Tuo tarpu 2006 m. šalyje vienas gyventojas pirminės energijos sunaudojo vidutiniškai apie 1,5 karto, galutinės energijos – 1,7 karto, galutinės elektros energijos – 2,3 karto mažiau negu vidutiniškai ES-27 vidurkis. 2007 m. Lietuvoje pagrindiniai galutinės energijos vartotojai buvo transportas (37%), namų ūkiai (27%), pramonė (20%) bei prekybos ir paslaugų sektorius (13%). Tuo tarpu žemės ūkiui ir statybai teko tik maža dalis suvartojamos energijos (atitinkamai 2% ir 1%) (žr. 2 pav.). 2005 m. 59% pramonėje suvartotos galutinės energijos buvo suvartota ES prekyboje apyvartiniais taršos leidimais (toliau – ATL) dalyvaujančiose įmonėse. 2 pav. Galutinio energijos suvartojimo pasiskirstymas pagal sektorius 2007 m. 3 pav. pateikta, kaip kito pirminės ir galutinės energijos intensyvumas 1995–2007 m. laikotarpiu. Šiame laikotarpyje pirminės ir galutinės energijos vartojimo intensyvumas sumažėjo 2 kartus. 3 pav. Pirminės ir galutinės energijos vartojimas ir vartojimo intensyvumas Atskirose ūkio šakose energijos intensyvumo pokyčiai labai skirtingi: žemės ūkyje BVP vienetui sukurti 2004 m., lyginant su 1990 m., sunaudota 6,1 karto, paslaugų ir aptarnavimo sektoriuje – 4,1 karto, pramonėje – 2,7 karto mažiau energijos. Energijos sąnaudos, tenkančios šalyje sukurto BVP vienetui, transporto sektoriuje per tą patį laikotarpį sumažėjo 1,4 karto, o namų ūkyje – 1,3 karto. Lietuvos galutinės energijos intensyvumas sudaro apie 220 tne/1000 EUR (2000 m. pastoviomis kainomis). Pakoregavus galutinės energijos intensyvumą pagal perkamosios galios paritetus, įvertinus šalių klimatą, pramonės ir ekonominių struktūrų skirtumus Lietuvos energijos intensyvumas žymiai sumažėja ir beveik prilygsta ES šalių vidurkiui. II. ENERGIJOS VARTOJIMAS GYVENAMAJAME SEKTORIUJE Lietuvoje namų ūkiuose 1996–2004 m. energijos vartojimo efektyvumas didėjo apie 2,7%/metus. 4 pav. pateiktas energijos galutinio sunaudojimo kitimas namų ūkiuose. 2007 m. namų ūkiuose daugiausia sunaudota šilumos energijos (37%), elektros energijos (16%), gamtinių dujų (11%) ir malkų bei medienos atliekų (30%). Iki 2000 m. energijos galutinis sunaudojimas namų ūkiuose mažėjo vidutiniškai 3,5% per metus ir nuo 2000 m. išliko daugmaž stabilus. Tačiau elektros energijos sąnaudos augo nuolat. Nuo 1996 m. elektros energijos sąnaudos padidėjo 53%. 4 pav. Energijos galutinio sunaudojimo kitimas namų ūkiuose 1996–2007 m. III. ENERGIJOS VARTOJIMAS PREKYBOS IR PASLAUGŲ SEKTORIUJE Elektros energijos vartojimo intensyvumas paslaugų sektoriuje Lietuvoje nuo 1996 m. iki 2000 m. pradžios mažėjo, o jau 2000–2004 m. pradėjo augti. Elektros energijos vartojimas Lietuvoje 2004 m. sudarė apie 130 kWh/EUR (vartojimas perskaičiuotas pagal perkamosios galios paritetą 2000 m. kainomis). 5 pav. pateiktas energijos galutinio sunaudojimo kitimas prekybos ir paslaugų sektoriuje. 2007 m. šiame sektoriuje daugiausia sunaudota šilumos energijos (34%), elektros energijos (41%), gamtinių dujų (11%), akmens anglių (8%) ir malkų bei medienos atliekų (4%). Iki 2000 m. energijos galutinis sunaudojimas šiame sektoriuje mažėjo, o nuo 2001 m. pradėjo augti vidutiniškai 4,5% per metus. Sparčiausiai augo elektros energijos sąnaudos, kurios nuo 1996 m. padidėjo 1,9 karto. 5 pav. Energijos galutinio sunaudojimo kitimas prekybos ir paslaugų sektoriuje 1996–2007 m. IV. ENERGIJOS VARTOJIMAS PRAMONĖS SEKTORIUJE Energijos vartojimo efektyvumas perdirbamosios pramonės sektoriuje nuo 1998 m. iki 2004 m. didėjo vidutiniškai 4% per metus. 6 pav. pateikta, kaip kito energijos galutinis sunaudojimas pramonės sektoriuje. Bendras galutinės energijos sunaudojimas pramonėje iki 2001 m. mažėjo ir nuo 2002 m. pradėjo augti vidutiniškai 5,4% per metus. Elektros energijos sunaudojimas nuo 2000 m. išaugo beveik 35%. 2007 m. pramonėje daugiausia sunaudota šilumos energijos (19%), elektros energijos (25%), gamtinių dujų (28%), akmens anglies (12%) ir malkų bei medienos atliekų (8%). 6 pav. Energijos galutinio sunaudojimo kitimas pramonės sektoriuje 1996–2007 m. V. ENERGIJOS VARTOJIMAS TRANSPORTO SEKTORIUJE Transporte 1996–2004 m. energijos vartojimo efektyvumas didėjo vidutiniškai apie 4,5% per metus. Energijos sąnaudos vienam automobiliui 1996 m. sudarė beveik 0,8 tne/automobilio ekvivalento, o 2004 m. šis rodiklis sumažėjo ir sudarė jau apie 0,6 tne/automobilio ekvivalento. Tačiau energijos suvartojimas transporte auga. Pagrindinė šio augimo priežastis yra spartus transporto priemonių skaičiaus augimas. Nuo 1995 m. iki 2007 m. kelių transporto priemonių skaičius padvigubėjo. Sparčiausiai augo lengvųjų automobilių skaičius, kuris padidėjo 2,2 karto, ir puspriekabių vilkikų skaičius, kuris išaugo 2,8 karto. Šių transporto priemonių kiekio augimą galima paaiškinti didėjančiu prekių judėjimu bei gerėjančia gyventojų ekonomine padėtimi. Nagrinėjamu laikotarpiu krovinių apyvarta padidėjo 2,5 karto. 1995 m. tūkstančiui gyventojų teko 199 lengvieji automobiliai, o 2006 m. –
2. Pradėjo mažėti senesnių nei 10 metų automobilių skaičius. 2002 m. jų buvo 93%, 2006 m. – 89%. 7 pav. pateiktas energijos galutinio sunaudojimo kitimas transporto sektoriuje. 2007 m. transporte daugiausia sunaudota dyzelino (57%), benzino (25%), suskystintų naftos dujų (13%). Gamtinių dujų sunaudota 1,5%, o elektros energijos – 0,3%. Nuo 2000 m. galutinės energijos sunaudojimas nuolat augo vidutiniškai 8,4% per metus. Dyzelino suvartojimas šiuo laikotarpiu padidėjo 56%, o benzino – 24%. Ženkliai padidėjo suskystintų naftos dujų vartojimas – 8,1 karto per nagrinėjamą laikotarpį. 7 pav. Energijos galutinio sunaudojimo kitimas transporto sektoriuje 1996–2007 m. III. ENERGIJOS TAUPYMO POTENCIALAS Rengiant Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006–2010 metų programą buvo įvertintas energijos taupymo potencialas atskiruose šalies ūkio sektoriuose. Bendras šalies ekonominis energijos taupymo potencialas įvertintas 11 TWh (žr. 1 lentelę ir 8 pav.). 1 lentelė. Įvertintas energijos taupymo potencialas pagal sektorius Galutinis energijos sunaudojimas Ekonominis taupymo potencialas TWh Daugiabučiai 9,5* 3* 1–2 butų gyvenamieji namai 13,9* 2,2* Viešieji pastatai 4,8* 2,5* Prekyba ir paslaugos 3,1 1,0 Pramonė 4,3** 1,2** Transportas 14,3 0,92 Žemės ūkis 1,2 0,13 IŠ VISO 51,1 11,0 *Energijos suvartojimas apskaičiuotas darant prielaidą, kad visose patalpose palaikomos normalios ar artimos joms komforto sąlygos per norminį šildymo sezoną. Šie rodikliai viršija statistikos duomenis, nes dalis kaimo vietovėse vartojamo kuro nepatenka į kuro ir energijos balanso apskaitą. Be to, dalis gyvenamojo ploto visą sezoną nešildoma, j ame palaikoma žemesnė už norminę temperatūra. **Energijos suvartojimas ir energijos taupymo potencialas pramonės sektoriuje nurodytas pramonės įmonių, nedalyvaujančių prekyboje ATL, darant prielaidą, kad jų suvartojimo dalis sudaro 41% nuo bendro energijos suvartojimo (2005 m. pramonės įmonėse, dalyvaujančiose ES prekyboje ATL, buvo sunaudota 59% visos galutinės energijos, sunaudojamos pramonėje). 8 pav. parodytas energijos taupymo potencialo pasiskirstymas tarp sektorių. Didžiausias energijos taupymo potencialas yra gyvenamajame ir prekybos bei paslaugų sektoriuose – iš viso 80% viso taupymo potencialo. Energijos taupymo potencialas pramonėje sudaro 11%, transporte – 8%. 8 pav. Energijos taupymo potencialas Viena iš pagrindinių neefektyvaus energijos vartojimo Lietuvoje priežasčių yra ta, kad daugumos tiek senų gyvenamųjų namų, tiek viešosios paskirties pastatų šiluminės savybės yra labai prastos ir jiems apšildyti reikia daug energijos. Šių pastatų renovacija yra vienas iš svarbiausių uždavinių, kuriuos būtina kuo skubiau išspręsti siekiant didesnio energijos vartojimo efektyvumo bei neigiamų socialinių pasekmių dėl sparčiai didėjančių energijos kainų ir kuris šiuo metu yra sprendžiamas. 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis, 50,9% visų Lietuvos būstų šiluma aprūpina centralizuoti šilumos tinklai (miestuose – 73,5%), 24,6% – vietiniai šilumos šaltiniai (miestuose – 16,6%), 24,5% šildomi kitaip (miestuose – 9,9%). Skaičiuotinas šilumos poreikis gyvenamiesiems pastatams, kai visose patalpose palaikomos normalios ar artimos joms komforto sąlygos per norminį šildymo sezoną yra 23,4 TWh, iš kurių 18,6 TWh tenka šildymui ir 4,8 TWh karštam vandeniui ruošti, iš jų vieno ir dviejų aukštų pastatams atitinkamai – 12,1 ir 1,8 TWh. Siektinas energijos taupymo potencialas gyvenamuosiuose pastatuose ir jų inžinerinėse sistemose – 5,2 TWh (iš jų – 3 TWh daugiaaukščiuose), o tam prireiks investicijų – atitinkamai 6,1 ir 4,1 mlrd. eurų (2004 m. kainomis). Šie rodikliai gauti laikant, kad 15% visų grupių gyvenamųjų pastatų į energiją taupantį pastatų atnaujinimą investuos 232 eurus/m2, 40% – 116 eurus/m2 ir 45% – 58 eurų/m
3. Viešosios nuosavybės visuomeninės paskirties pastatų rekonstravimo projektuose investicijos į energijos taupymo priemones paprastai sudaro 20–50% visų investicijų. Kita dalis skiriama pastato elementų fizinei būklei atkurti ar jiems modernizuoti. Siektinas energijos taupymo potencialas visuomeninės paskirties pastatuose ir jų inžinerinėse sistemose – 2,5 TWh, jeigu visų grupių pastatuose į energijos taupymo priemones būtų investuota vidutiniškai po 52 eurus/m
4. Energijos taupymo potencialas visame pramonės sektoriuje įvertintas 2,9 TWh. Tačiau didžioji energijos taupymo potencialo dalis tenka pramonės įmonėms, dalyvaujančioms ES prekyboje ATL. Siekiant nustatyti energijos taupymo potencialą pramonės įmonėse, nedalyvaujančiose prekyboje ATL, buvo priimta, kad energijos taupymo potencialo dalis lygi 41% (1,2 TWh) viso energijos taupymo potencialo pramonėje. Tokia prielaida padaryta atsižvelgiant į tai, kad 2005 m. šiose įmonėse buvo suvartota 41% pramonėje suvartotos energijos. Lietuvos transporto sektorius 1994–2003 m. suvartodavo vidutiniškai 13,73 TWh energijos per metus (t. y. 28%), taigi buvo antrasis sektorius pagal suvartojamos energijos kiekį (po namų ūkio). Dėl mažėjančio energijos vartojimo kituose sektoriuose transporto dalis padidėjo nuo 24,7% (1994 m.) iki 29,1% (2003 m.). Automobilių transportas suvartoja apie 90% transporto suvartojamos energijos. Energijos taupymo techninis potencialas transporte – 0,92 TWh. IV. ENERGIJOS TAUPYMO RODIKLIS I. ENERGIJOS TAUPYMO RODIKLIO APSKAIČIAVIMAS Galutinis metinis visų energijos vartotojų, kuriems taikoma Direktyva, šalies vidaus energijos suvartojimo lygis apskaičiuojamas iš Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Statistikos departamentas) kiekvienais metais pateikiamo rodiklio „galutinis sunaudojimas“ atėmus energijos vartotojų kuriems netaikoma Direktyva, t. y. ATL sistemos dalyvių galutinį energijos suvartojimą ir kurą kuris nepatenka į Direktyvos energijos apibrėžimą aviacinį kurą ir jūrų transporto talpyklų kurą. 2 lentelė. Energijos taupymo rodiklio apskaičiavimas Galutinis suvartojimas, ktne 2001 2002 2003 2004 2005 Vidurkis
5. Bendras galutinis energijos suvartojimas 3877,9 4028,8 4139,6 4307,5 4491,3 4169,0
6. Vartotojų nepatenkančių į Direktyvos taikymo sritį, galutinis energijos suvartojimas 456,0 475,0 499,9 525,6 557,1 502,7
7. Kuro, kuris nepatenka į Direktyvos taikymo sritį (aviacinis benzinas, benzinas ir žibalo tipo kuras reaktyviniams varikliams), galutinis suvartojimas 34,8 30,6 33,0 39,4 50,8 37,7
8. Galutinis energijos suvartojimas pagal Direktyvos taikymo sritį (1–2–3) 3387,1 3523,2 3606,7 3742,5 3883,4 3628,6 9% energijos taupymo rodiklis 2016 m., ktne 327 Nustatytas energijos taupymo rodiklis, ktne 404 Tarpinis energijos taupymo rodiklis 2010 m., ktne 54
9. ENERGIJOS TAUPYMO RODIKLIO SKAIČIAVIMO ASPEKTAI Skaičiuojant energijos taupymo rodiklius buvo naudoti Statistikos departamento, kuris yra atsakingas už oficialiąją Lietuvos Respublikos statistiką duomenys, išskyrus įmonių, nepatenkančių į Direktyvos taikymo sritį, 2001 m. galutinio energijos suvartojimo duomenis. Oficialių statistikos duomenų apie įmonių nepatenkančių į Direktyvos taikymo sritį, 2001 m. galutinį energijos suvartojimą nėra, todėl buvo padaryta prielaida, kad 2001 m. šių įmonių galutinis energijos suvartojimas buvo 4% mažesnis nei 2002 m. Ši prielaida padaryta remiantis tuo, kad vidutinis metinis bendrasis galutinis energijos suvartojimas ir įmonių nepatenkančių į Direktyvos taikymo sritį, galutinis energijos suvartojimas nagrinėjamu laikotarpiu kiekvienais metais didėjo vidutiniškai 4%. Įmonių, kurios dalyvauja prekyboje ATL ir nepatenka į Direktyvos taikymo sritį, galutinis energijos suvartojimas imtas pagal juridinio asmens, kuriam priklauso į prekybos ATL sistemą įtrauktas įrenginys, galutinį energijos suvartojimą. Energijos suvartojimas, susijęs su ginkluotosiomis pajėgomis, nėra atimamas iš bendrojo energijos suvartojimo, kadangi oficialūs statistikos duomenys apie šį suvartojimą nerenkami. Be to, šio suvartojimo reikšmė galutiniam rezultatui nėra didelė. Skaičiuojant energijos taupymo rodiklį perskaičiavimo koeficientai buvo nustatyti pagal Statistikos departamento naudojamas vertes. Energijos išteklių žemutinės kuro degimo šilumos vertės pateiktos Veiksmų plano 1 priede. Vertinant elektros energijos suvartojimą, nustatytas perskaičiavimo koeficientas buvo
11. NACIONALINIO ENERGIJOS TAUPYMO RODIKLIO NUSTATYMAS Nacionalinis energijos taupymo rodiklis nustatytas Nacionalinėje energetikos strategijoje. Ši strategija yra pagrindinis energetikos sektoriaus strateginis dokumentas, nustatantis energetikos plėtros kryptis iki 2025 m. Minėtoje strategijoje pažymima, kad, siekiant įgyvendinti strateginius ir plėtros tikslus bei įvertinant ankstesnėse strategijose suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatus, nustatomas šis vienas iš svarbiausių uždavinių: pradedant 2008 m. sausio 1 d., per 9 metus sutaupyti 9% galutinės energijos, palyginti su 2005 m. galutinio energijos suvartojimo lygiu (galutinis energijos suvartojimas 2005 m. buvo 7,7% didesnis nei 2001–2005 m. vidurkis). 9 pav. Orientacinio rodiklio pasiekimas Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo priemonių plane nustatytas tarpinis 2008–2010 m. energijos taupymo rodiklis: pradedant 2008 m. sausio 1 d., per 3 metus sutaupyti 1,5% galutinės energijos, palyginti su 2001–2005 m. laikotarpio vidutiniu galutinio energijos suvartojimo lygiu. Skaičiuojant tarpinį rodiklį, buvo padaryta prielaida, kad teisinė bazė, reikalinga Direktyvai įgyvendinti, bus parengta tik 2008 m., todėl pirmaisiais energijos taupymo rodiklio skaičiavimo metais bus tik pradedamos taikyti naujos energijos vartojimo efektyvumo didinimo skatinimo priemonės. Atsižvelgiant į tai numatoma, kad 2008–2010 m. laikotarpiu bus sutaupoma vidutiniškai po 0,5% energijos per metus. Iš viso per 2008–2010 m. laikotarpį bus sutaupyta 1,5% galutinės energijos, t. y. tarpinis energijos taupymo rodiklis, apskaičiuotas pagal Direktyvos reikalavimus, yra 54 ktne. Per 2011–2016 m. laikotarpį bus sutaupyti likusieji 7,5% galutinės energijos (9 pav.). II. ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO PRIEMONIŲ ENERGIJOS TAUPYMO RODIKLIUI PASIEKTI SUVESTINĖ Šiame skyriuje pateikiamos įgyvendinamos ir planuojamos įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės, kuriomis bus pasiektas nacionalinis orientacinis energijos sutaupymų rodiklis 2008–2016 m. Dalies energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių sutaupymai nepateikti, nes neparengtos skaičiavimo metodikos šiems sutaupymams nustatyti. Skaičiuojant planuojamus metinius sutaupymus, šių priemonių sutaupymai neįvertinti. 3 lentelė. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių suvestinė 9% energijos taupymo rodiklis 2016 m. (GWh) 3797 Nacionalinis energijos taupymo tikslas 2016 m. (GWh) 4700 Nacionalinis tarpinis energijos taupymo rodiklis 2010 m. (GWh) 628 Energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos, energetinės paslaugos ir kitos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės energijos taupymo tikslui pasiekti Metiniai planuojami energijos sutaupymai 2010 m. pab., GWh Metiniai planuojami energijos sutaupymai 2016 m. pab., GWh Gyvenamasis sektorius: 170 1770
12. Lietuvos būsto strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2004, Nr. 13-387);
13. Daugiabučių namų modernizavimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2005, Nr. 78-2839; 2008, Nr. 36-1282) 150 1700
14. 2007–2013 m. periodo ES struktūriniai fondai 0 50
15. Energijos taupymo (būsto) demonstracinis projektas (ankstyvieji veiksmai1) 20 20
16. Katilų efektyvumo tikrinimas n/a n/a
17. Oro kondicionavimo sistemų efektyvumo tikrinimas n/a n/a
18. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo gyvenamuosiose namuose skatinimo tvarka (bus parengtas projektas) n/a n/a Prekybos ir paslaugų sektorius: 141 229
19. 2007–2013 m. periodo ES struktūriniai fondai 30 100
20. ES struktūriniai fondai pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486) (ankstyvieji veiksmai) 40 40
21. Aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 843 (Žin., 2006, Nr. 94-3699) 6 6
22. Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų rekonstravimo ir aprūpinimo mokymo priemonėmis 2006–2008 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1230 (Žin., 2005, Nr. 137-4919) 7 7
23. Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 1454 (Žin., 2002, Nr. 92-3943) 3 5
24. Įkalinimo įstaigų renovavimo ir įkalinimo sąlygų humanizavimo 2004–2009 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 619 (Žin., 2004, Nr. 85-3081) 5 5
25. Kultūros centrų modernizavimo 2007–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 785 (Žin., 2006, Nr. 88-3470) 2 8
26. Mokyklų tobulinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 759 12 12
27. Mokslo ir studijų institucijų renovavimo ir rekonstravimo 2007–2009 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. ISAK-2456 (Žin., 2007, Nr. 4-174) 17 17
28. Muziejų modernizavimo 2007–2015 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 275 (Žin., 2007, Nr. 34-1238) 4 14
29. Specialioji programa „Energijos taupymo projektų įgyvendinimas“, vykdoma pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos programų lėšų, teikiamų projekto veiklai finansuoti ir kapitalui formuoti, administravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 4-143 (Žin., 2006, Nr. 54-1966) 6 6
30. Valstybės institucijų pastatų energijos taupymo investicijų programa pagal 2002 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Siaurės investicijų banko sutartį dėl paskolos 4 4
31. Atitinkamos 2003, 2004, 2005, 2006, 2007, 2008 metų savivaldybių švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, socialinės ir kitos paskirties statinių statybos, rekonstravimo, remonto ir materialinio aprūpinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 425; 2004 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 449; 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 595; 2006 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 481; 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 720; 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 694 (atitinkamai: Žin., 2003, Nr. 35-1480; 2004, Nr. 58-2059; 2005, Nr. 69-2474; 2006, Nr. 61-2192; 2007, Nr. 80-3237; 2008, Nr. 83-3298) 5 5
32. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas n/a n/a
33. Reikalavimas pirkti energetiškai efektyvias prekes n/a n/a
34. Nacionalinė žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 801 (Žin., 2007, Nr. 90-3573) n/a n/a Pramonės sektorius: 0 395
35. Savanoriški susitarimai su pramonės įmonėmis 0 370
36. Mažosios kogeneracijos skatinimas n/a n/a
37. 2007–2013 m. periodo ES struktūriniai fondai (kogeneracijai) 0 25
38. 2007–2013 m. periodo ES struktūriniai fondai (auditai) n/a n/a Transporto sektorius: 23 460
39. Energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo transporto sektoriuje programa (projektas) 23 335
40. Kelių transporto priemonių valstybinė techninė apžiūra n/a 50
41. Viešojo transporto atnaujinimas ir modernizavimas n/a 25
42. Kelių infrastruktūros gerinimas ir transporto grūsčių mažinimas n/a 50
43. Akcija „Mieste be savo automobilio“ n/a n/a
44. Mokslinių tyrimų projektų, susijusių su energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimu, rėmimas n/a n/a Horizontalios ir tarpsektorinės priemonės: 758 1871
45. Nacionalinė energetikos strategija Per 3 metus, pradedant 2008 m., sumažinti lyginamąsias galutinės energijos sąnaudas 1,5% 2008–2016 m. sutaupyti 9% galutinės energijos, palyginti su 2005 m. galutinio energijos suvartojimo lygiu
46. Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006–2010 metų programa
47. Šilumos vartojimas esamuose pastatuose sumažės 7%;
48. Kogeneracija sudarys 20% elektros gamybos bendrame balanse;
49. Šilumos vartojimas esamuose pastatuose sumažės 7%;
50. Kogeneracija sudarys 20% elektros gamybos bendrame balanse;
51. Atliekinių energijos išteklių naudojimas sudarys 2 TWh
52. Atliekinių energijos išteklių naudojimas sudarys 2 TWh
53. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. Dl-156 (Žin., 2005, Nr. 100-3733) 350 830
54. Statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 117 (Žin., 1999, Nr. 41-1297), netekęs galios nuo 2005 m. 290 290
55. Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 (Žin., 2005, Nr. 75-2729) n/a n/a
56. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. D1-624 (Žin., 2005, Nr. 151-5568) 8 11
57. Savanoriški susitarimai su energetikos įmonėmis dėl galutinio energijos vartojimo efektyvumo didinimo (projektas) 110 740
58. Kvalifikavimo ir sertifikavimo schemos n/a n/a
59. Reikalavimai galutiniams vartotojams pateikti individualius skaitiklius, kurie tiksliai atspindi galutinio vartotojo faktinį energijos suvartojimą ir fiksuoja tikslų laiką, kada ji buvo suvartota n/a n/a
60. Energijos apskaitos ir matavimo priemonių šiai apskaitai vykdyti įdiegimo reikalavimai n/a n/a
61. Lengvatinis 9% PVM tarifas n/a n/a
62. Pelno mokesčio lengvata (projektas) n/a n/a
63. Mokesčio už aplinkos teršimą lengvata n/a n/a
64. Informacinė, švietėjiška, mokomoji veikla n/a n/a Bendri laukiami sutaupymai: 1092 (726 be ankstyvųjų veiksmų) 4725 Direktyvos 5 straipsnį dėl viešojo sektoriaus įgyvendinančios priemonės:
65. Programos ir fondai, susiję su energijos vartojimo efektyvumo didinimu viešojo sektoriaus pastatuose;
66. Reikalavimas pirkti energetiškai efektyvias prekes;
67. Nacionalinė žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programa;
68. Rekomendacijos dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo kriterijaus naudojimo, vykdant viešuosius pirkimus (projektas);
69. Keitimasis patirtimi efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo srityje tarp valstybės institucijų, įstaigų, įmonių organizacijų nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu;
70. Valstybės sektoriaus energijos ir energijos išteklių efektyvaus vartojimo gerosios praktikos pavyzdžių skelbimas visuomenės informavimo priemonėse;
71. Energijos vartojimo auditų visuomeniniuose pastatuose bei audito ataskaitoje rekomenduojamų priemonių įgyvendinimo organizavimas ir atlikimas;
72. Viešojo sektoriaus darbuotojų konsultavimas, informavimas ir mokymas energijos vartojimo efektyvumo didinimo klausimais Direktyvos 7 straipsnį dėl informacijos prieinamumo įgyvendinančios priemonės:
73. Reikalavimas energetikos įmonėms teikti energijos vartotojams ir savivaldybių institucijoms informaciją apie efektyvų energijos išteklių ir energijos vartojimą saugų ir efektyvų energetikos objektų bei įrenginių naudojimą statomus, rekonstruojamus energetikos objektus ir įrenginius, energijos kainas bei energijos vartotojams teikiamas paslaugas;
74. Informacinės, metodinės, organizacinės paramos bendradarbiaujantiems Lietuvos ir ES verslo subjektams bei mokslo ir konsultacinėms institucijoms, dalyvaujantiems energijos vartojimo ir energijos išteklių vartojimo efektyvumui didinti skirtose ES programose, teikimas;
75. Galutinių energijos vartotojų konsultavimas ir informavimas, jų mokymų energijos vartojimo efektyvumo didinimo temomis organizavimas;
76. Informacijos apie vykdomas programas skelbimas, konsultacijų teikimas ir mokymų, kaip pasinaudoti programų nustatytomis priemonėmis, rengimas;
77. Informacinės medžiagos apie energijos išteklių ir energijos taupymą rengimą ir spausdinimą organizavimas;
78. Energijos taupymo idėjų per televiziją ir radiją skleidimas;
79. Konferencijų, seminarų, konkursų, parodų, stiprinančių šalies specialistų ir visuomenės gebėjimą efektyviau vartoti energijos išteklius ir energiją, rengimas;
80. Sutarties dėl energijos vartojimo efektyvumo pastatuose pavyzdinė forma, kuri naudojama sudarant sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo tarp pastatų savininkų (arba jų interesus atstovaujančių įgaliotųjų atstovų) ir energetines paslaugas teikiančių juridinių asmenų ____________________ 1 Ankstyvieji veiksmai – energijos efektyvumo didinimo priemonės, kurios buvo įgyvendintos nuo 1995 metų ir vis dar turinčios poveikį energijos taupymui. Sutaupyto energijos kiekio pasiskirstymas pagal energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių sritis pateiktas 10 pav. 10 pav. Sutaupyto energijos kiekio pasiskirstymas pagal priemonių sritis V. ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO PRIEMONĖS PAGAL SEKTORIUS I. ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS GYVENAMAJAME SEKTORIUJE Šiame skyriuje yra pateikiamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės gyvenamajame sektoriuje. Didžioji dauguma šio sektoriaus priemonių yra skirtos neefektyviai naudojančių energiją šildymui, neizoliuotų, senos statybos daugiabučių (kuriems leidimai statyti išduoti iki 1993 m.) namų atnaujinimui, didinat jų energetinį efektyvumą. Lietuvoje daugiau kaip 60% daugiabučių namų pastatyta per praėjusio amžiaus paskutinius keturis dešimtmečius. Tuomet dominavo stambiaplokščių daugiabučių namų statyba. Tokie daugiabučiai namai neekonomiški energijos vartojimo požiūriu, juos eksploatuoti žiemą brangu, todėl gyventojai, kurių mažos pajamos, neišgali sumokėti už šilumą. Dalį išlaidų šilumai ir karštam vandeniui nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims kompensuoja valstybė. Šiuo metu taikoma kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį sistema neracionali. Didėjant energijos kainoms, vis daugiau Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų reikia skirti kompensacijoms. Daugelį energijos išteklių šalis importuoja, todėl tai neigiamai atsiliepia šalies mokėjimo balansui. Senstant gyvenamųjų namų fondui ir brangstant energijos ištekliams, vis aktualesnė tampa racionalaus energijos vartojimo problema. Jos negali išspręsti pavieniai butų savininkai: reikia kompleksiškai atnaujinti daugiabučius namus, modernizuoti gyvenamųjų namų rajonus (kvartalus), įskaitant inžinerinės ir socialinės infrastruktūros atnaujinimą. Sukurtas daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo finansavimo kreditavimo mechanizmas, panaudojant komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų kreditinius išteklius, gyventojų lėšas, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių lėšas, sudaro sąlygas gyventojams modernizuoti daugiabučius gyvenamuosius namus, kuriuose jie gyvena. Tačiau siekiant kompleksinio gyvenamųjų rajonų (kvartalų) modernizavimo būtina šį mechanizmą tobulinti, tam panaudojant ES ir kitų fondų paramą privačių investuotojų lėšas, aktyvinant savivaldybių vaidmenį. Vienas iš svarbiausių Lietuvos būsto strategijos tikslų – užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą priežiūrą atnaujinimą modernizavimą ir racionalų energijos išteklių vartojimą. Šioje strategijoje numatytą kad iki 2020 m. bus atnaujinti, pagal galimybes ir ekonominį tikslingumą modernizuoti esami daugiabučiai namai, jų inžinerinė techninė įranga. Numatoma šilumos energijos santykines sąnaudas, skaičiuojamas būsto naudingojo ploto vienetui, sumažinti iki 30%. Nuo 1996 m. Lietuvos Respublikoje buvo įgyvendinamas Energijos taupymo (būsto) demonstracinis projektas. Šio projekto galimybėmis pasinaudojo 550 daugiabučių namų savininkų bendrijų įgyvendinusių 626 gyvenamųjų pastatų atnaujinimo projektus. Jo įgyvendinimo metu įdiegtos energijos taupymo priemonės leido sutaupyti vidutiniškai 20–30%, o kai kuriais atvejais – 60–70% šilumos. Šiuo metu yra sukurtas daugiabučių namų modernizavimo finansavimo kreditavimo ir valstybės paramos teikimo mechanizmas, kuris paskatino gyventojus imtis iniciatyvos atnaujinti savo būstus ir aktyviau investuoti į kompleksinį pastatų atnaujinimą. Nuo 2005 m. parengta daugiau kaip 720 investicijų projektų, numatoma investicijų suma viršija 231 mln. eurų visiškai įgyvendinti 306 projektai. Palyginti su Energijos taupymo (būsto) demonstraciniu projektu, 2007 m. pastebimai padidėjo investicijų projektų apimtis, nuolat daugėja rengiamų projektų. Be daugiabučių namų modernizavimo, valstybė apmoka katilų bei šildymo sistemų su senesniais kaip 15 metų katilais, skirtais gyvenamosioms patalpoms šildyti, taip pat oro kondicionavimo sistemų skirtų gyvenamosioms patalpoms vėsinti, atitikties nustatytiems energijos vartojimo efektyvumo reikalavimams tikrinimo paslaugas, taip sukurdama sąlygas intensyvesniam jų tikrinimui. Planuojama parengti tvarką kuria būtų skatinamas atsinaujinančių energijos išteklių platesnis panaudojimas gyvenamajame sektoriuje, taip mažinant iškastinio kuro vartojimą bei prisidedant prie atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo didinimo. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės gyvenamajam sektoriuje apima 1998–2020 m.
81. ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO PRIEMONIŲ SUVESTINĖ 4 lentelė. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Tikslai ir uždaviniai Trukmė Planuojami metiniai energijos sutaupymai 2016 m., GWh
82. Lietuvos būsto strategija Tikslai (susiję su energijos vartojimo efektyvumo didinimu): ▪ užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą racionalų energetikos išteklių naudojimą ▪ sustiprinti būsto sektoriaus subjektų gebėjimus dalyvauti būsto rinkoje, siekiant sukurti darnią valstybės, savivaldybių ir visuomenės lygių būsto sektoriaus valdymo sistemą jų sąveikos mechanizmą užtikrinti vartotojų teisių gynimą taip pat visuomenės informavimą nuolatinį būsto sektoriaus dalyvių mokymą ir švietimą. Uždaviniai (gyvenamųjų namų atnaujinimas ir modernizavimas): ▪ sukurti efektyvų daugiabučių namų atnaujinimo ir modernizavimo finansavimo ir kreditavimo mechanizmą naudojantis Pasaulio banko finansuojamo eksperimentinio energijos taupymo būste projekto įgyvendinimo patirtimi, Lietuvos bankų kreditiniais ištekliais, busto kreditų draudimo ir valstybės piniginės paramos mažas pajamas turintiems namų ūkiams galimybėmis, taip pat galima tarptautinių finansinių institucijų ir fondų parama; ▪ sukurti finansinės paramos mažas pajamas turintiems namų ūkiams, įgyvendinantiems efektyvius daugiabučių namų atnaujinimo ir modernizavimo projektus, sistemą 2004–2020 m. Žr. 4 lentelės 2 punktą
83. Daugiabučių namų modernizavimo programa Tikslas – siekiant geresnės gyvenimo kokybės, racionalaus energijos išteklių naudojimo ir biudžeto išlaidų mažinimo šildymo išlaidoms kompensuoti, skatinti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkus pasinaudojant valstybės parama kompleksiškai modernizuoti daugiabučius namus ir gyvenamuosius rajonus (kvartalus), sudarius tam tinkamas sąlygas. Uždaviniai: ▪ užtikrinti, kad valstybės parama, teikiama daugiabučiams namams modernizuoti, skatintų kompleksiškai modernizuoti daugiabučius namus ir įgyvendinti energiniu požiūriu efektyvias priemones; ▪ tobulinti teisinę bazę, kad būtų galima pereiti prie paprastesnių investicijų projektų rengimo ir derinimo procedūrų ir efektyviau panaudoti valstybės biudžeto lėšas, skiriamas daugiabučių namų modernizavimui finansuoti; ▪ tobulinti visuomenės informavimą ir švietimą daugiabučių namų priežiūros ir modernizavimo, racionalaus energijos išteklių naudojimo klausimais, skatinti gyventojus imtis iniciatyvos modernizuoti daugiabučius namus 2005–2020 m. 1700
84. 2007–2013 m. periodo ES struktūriniai fondai (Sanglaudos skatinimo veiksmų programa) Tikslas – daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausiai didinant jų energijos vartojimo efektyvumą 2007–2013 m. 50
85. Energijos taupymo (būsto) demonstracinis projektas (ankstyvieji veiksmai) Tikslas – didinti energijos vartojimo efektyvumą būsto sektoriuje 1998–2003 m. 20
86. Katilų efektyvumo tikrinimas Tikslas – nustatyti pastatuose įrengtų ne mažesnės kaip 20 kW vardinės atiduodamosios galios ir naudojančių neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą šildymo katilų nuolatinius efektyvumo tikrinimus bei šildymo sistemų su senesniais kaip 15 metų katilais vienkartinį efektyvumo tikrinimą siekiant, kad katilų bei šildymo sistemų efektyvumas atitiktų ekonomiškai pagrįstus reikalavimus nuo 2007 m. n/a
87. Oro kondicionavimo sistemų efektyvumo tikrinimas Tikslas – nustatyti pastatuose įrengtų didesnės kaip 12 kW vardinės atiduodamosios galios oro kondicionavimo sistemų nuolatinius efektyvumo tikrinimus, siekiant, kad kondicionavimo sistemos efektyvumas atitiktų ekonomiškai pagrįstus reikalavimus, o vardinė atiduodamoji galia – pastato vėsinimo poreikius Nuo 2008 m. n/a
88. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo gyvenamuosiuose namuose skatinimo tvarka (bus parengtas projektas) Tikslas – skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą gyvenamuosiuose namuose. Nuo 2010 m. n/a Iš viso 1770 Gyvenamajame sektoriuje iki 2016 m. planuojama sutapyti 1770 GWh galutinės energijos arba 37% nustatyto energijos taupymo rodiklio. Į šį skaičių patenka tik tos priemonės, kurių sutaupytą energijos kiekį buvo galima kiekybiškai įvertinti. Papildomą indėlį prie numatytų sutaupymų įneš 4 lentelės 5–7 priemonės.
89. INDIVIDUALIŲ ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO PRIEMONIŲ APRAŠYMAS Šiame skyriuje pateikiama gyvenamajame sektoriuje įgyvendintų įgyvendinamų ir planuojamų įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo individualių priemonių aprašymas. 5 lentelė. Lietuvos būsto strategijos aprašymas Priemonės pavadinimas
90. LIETUVOS BŪSTO STRATEGIJA Kategorija Strateginis dokumentas Regioninis taikymas Nacionalinis lygmuo Tikslinė grupė Gyvenamieji pastatai. 2007 m. namų ūkiuose suvartota 27% arba 15,7 TWh galutinės energijos. Namų ūkiuose suvartota 5,8 TWh šilumos energijos, 4,7 TWh malkų ir medienos atliekų, 1,7 TWh gamtinių dujų, 0,5 TWh akmens anglių Galutinio energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmai Bus atnaujintos ir (ar) modernizuotos daugumos daugiabučių namų šildymo sistemos, atnaujintos ir apšiltintos stogų konstrukcijos, pakeisti arba atnaujinti langai ir durys; bus pašalinti stambiaplokščių gyvenamųjų namų sienų siūlių defektai ir sumažintas šių namų sienų šiluminis laidumas Efektyvumas Įgyvendinant šios strategijos prioritetinę kryptį – gyvenamųjų namų atnaujinimo ir modernizavimo didinant jų energetinį efektyvumą skatinimas, finansavimo mechanizmo tobulinimas – sukurtas daugiabučių namų modernizavimo finansavimo kreditavimo ir valstybės paramos teikimo mechanizmas, kuris paskatino gyventojus imtis iniciatyvos atnaujinti savo būstus ir aktyviau investuoti į kompleksinį pastatų atnaujinimą. Strategijos tikslams pasiekti įgyvendinama Daugiabučių namų modernizavimo programa (žr. 6 lentelę) Jei žinoma: planuojami metiniai energijos sutaupymai 2010 m. ir 2016 m. Šiluminės energijos ir kuro santykinės sąnaudos, skaičiuojamos būsto naudingo ploto vienetui, sumažės ne mažiau kaip 30%. Planuojami sutaupymai 2010 m. – 150 GWh, 2016 m. – 1700 GWh Įgyvendinimo stadija ir tikslus periodas Įgyvendinama priemonė. Įgyvendinimo pradžia – 2004 m. Įgyvendinimo pabaiga – 2020 m. 6 lentelė. Daugiabučių namų modernizavimo programos aprašymas Priemonės pavadinimas
91. DAUGIABUČIŲ NAMŲ MODERNIZAVIMO PROGRAMA Kategorija Programinis dokumentas / Finansinis instrumentas Regioninis taikymas Nacionalinis lygmuo Tikslinė grupė Daugiabučiai gyvenamieji namai. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose gyvena 66% šalies gyventojų. 2007 m. namų ūkiuose suvartota 27% arba 15,7 TWh galutinės energijos. Namų ūkiuose suvartota 5,8 TWh šilumos energijos, 4,7 TWh malkų ir medienos atliekų, 1,7 TWh gamtinių dujų, 0,5 TWh akmens anglių Galutinio energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmai Valstybės remiamos priemonės – pastato šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas ir (ar) rekonstravimas, įskaitant šilumos įrenginių modernizavimą ir rekonstravimą butuose; šilumos punkto ar katilinės modernizavimas ar rekonstrukcija; langų keitimas; balkonų (lodžijų) įstiklinimas pagal bendrą projektą stiklinant visus projekte numatytus balkonus (lodžijas); stogų rekonstravimas juos papildomai apšiltinant, įskaitant naujų apšiltintų stogų įrengimą (išskyrus patalpų pastogėje įrengimą); fasadinių sienų apšiltinimas Efektyvumas Įgyvendinant programą teikiama valstybės parama, apmokant iki 50% valstybės remiamų priemonių investicijų sumos, priklausomai nuo projekto energinio efektyvumo; mažas pajamas gaunantiems asmenims visiškai arba iš dalies apmokant pradinį įnašą kredito draudimo įmoką kreditą ir palūkanas. Be to, kad teikiama finansinė parama projektams įgyvendinti, numatoma: ▪ Parengti atskirų gyvenamųjų rajonų (kvartalų) modernizavimo investicinių programų finansavimo ir privačių investuotojų dalyvavimo galimybių studiją kurioje būtų išnagrinėti minėtų programų finansavimo šaltiniai, teisimai ir ekonominiai investicijų skatinimo budai, kartu parengiant techninę užduotį gyvenamojo rajono (kvartalo) modernizavimo demonstracinės investicinės programos parengimui; ▪ Parengti gyvenamojo rajono (kvartalo) modernizavimo demonstracinę investicinę programą; ▪ Parengti tipinius daugiabučių namų modernizavimo investicijų ir techninius projektus; ▪ Tobulinti teisinę bazę, kad būtų galima pereiti prie paprastesnių investicijų projektų rengimo ir derinimo procedūrų ir efektyviau panaudoti valstybės biudžeto lėšas, skiriamas daugiabučių namų modernizavimui finansuoti; ▪ Tobulinti visuomenės informavimą ir švietimą daugiabučių namų priežiūros ir modernizavimo, racionalaus energijos išteklių naudojimo klausimais, skatinti gyventojus imtis iniciatyvos modernizuoti daugiabučius namus. Įgyvendinus šią Programą bus modernizuota ne mažiau kaip 70% daugiabučių namų