LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS (PRIVAČIAM ENERGETIKOS SEKTORIUI), SIEKIANTIEMS GAUTI EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ FINANSINĘ PAGALBĄ PAGAL LIETUVOS 2004–2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTĄ, PATVIRTINIMO IR PAVEDIMŲ VIEŠAJAI ĮSTAIGAI LIETUVOS VERSLO PARAMOS AGENTŪRAI 2006 m. kovo 15 d. Nr. 4-81 Vilnius Vadovaudamasis Institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, administravimą, atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2005, Nr. 51-1700), 9.8 punktu ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921 (Žin., 1998, Nr. 67-1957; 2001, Nr. 61-2186; 2004, Nr. 175-6489), 6.8 punktu: 1. Tvirtinu pridedamas: 1.1. Gaires pareiškėjams (privačiam energetikos sektoriui), siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę pagalbą pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumentą; 1.2. Paraiškos skirti finansinę pagalbą pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumentą specialiąją (B-5) dalį; 1.3. Pagalbos teikimo projektams, pagal kuriuos įgyvendinamos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento priemonės, pavyzdinę sutartį. 2. Pavedu: 2.1. viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros direktoriui Kęstučiui Murauskui: 2.1.1. patvirtinti ir paskelbti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – Ūkio ministerija) su Lietuvos Respublikos finansų ministerija suderintą Rekomendacinę paraiškos skirti finansinę pagalbą pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumentą specialiosios (B-5) dalies pildymo instrukciją, Projekto įgyvendinimo ataskaitos formą; 2.1.2. paskelbti kvietimą teikti paraiškas finansuoti projektus, įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 1 prioriteto 2 priemonę „Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas“„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir bent viename iš nacionalinių dienraščių, taip pat viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros interneto svetainėje; 2.2. Ūkio ministerijos sekretoriui Gediminui Rainiui kontroliuoti, kaip vykdomas šis įsakymas. ŪKIO MINISTRAS                                                                                        KĘSTUTIS DAUKŠYS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 4-81 GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS (PRIVAČIAM ENERGETIKOS SEKTORIUI), SIEKIANTIEMS GAUTI EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ FINANSINĘ PAGALBĄ PAGAL LIETUVOS 2004–2006 M. BENDRĄJĮ PROGRAMAVIMO DOKUMENTĄ Taikoma kreipiantis dėl pagalbos pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 1 PRIORITETO 2 PRIEMONĘ (1.2) „ENERGIJOS TIEKIMO STABILUMO, PRIEINAMUMO IR DIDESNIO ENERGETIKOS EFEKTYVUMO UŽTIKRINIMAS“ (išskyrus veiklų grupę „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas visuomeniniame sektoriuje“) BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Lietuva, tapusi visateise Europos Sąjungos (toliau – ES) nare, prisijungė prie vienos iš bendrųjų ES politikos dalių – struktūrinės politikos, kurios tikslas – finansinėmis priemonėmis mažinti ES regionų ekonominės ir socialinės plėtros skirtumus ir gerinti atsilikusių Europos regionų konkurencingumą, įgyvendinimo. Pagrindinis šios politikos įgyvendinimo įrankis yra ES struktūrinių fondų lėšos, kurios skirstomos vadovaujantis programų finansavimo nuostatomis. 2. Siekiant veiksmingai panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas buvo parengtas ir su Europos Komisija suderintas Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumentas (toliau – BPD). BPD – tai strateginis dokumentas, kuriame išdėstyti kiekybiškai išreikšti plėtros tikslai, plėtros strategija, suskirstyta į prioritetus ir įgyvendinama pagal vieną arba kelias priemones. BPD turi savo finansinį planą, kuriame nurodytos kiekvienam prioritetui skirtos ES struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių lėšos. 3. Šios Gairės pareiškėjams (toliau – Gairės) skirtos Europos regioninės plėtros fondo ir bendrojo finansavimo lėšomis remiamų projektų rengėjams, kurių projektai bus teikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 4-16 patvirtinta valstybės pagalbos teikimo tvarka „Verslumo, verslo plėtros ir investicijų skatinimas“ (toliau – Tvarka) (Žin., 2004, Nr. 14-424) ir pagal Lietuvos 2004–2006 m. BPD priemones: 3.1. 1 prioriteto 2 priemonę (1.2) „Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas“: 3.1.1. veiklų grupė „Energijos tiekimo tinklai“; 3.1.2. veiklų grupė „Katilinių atnaujinimas ir pritaikymas naudoti kitas kuro rūšis“; 3.1.3. veiklų grupė „Vietinių ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas energijos gamybai“. 4. Teikiant projektus pagal šias priemones būtina vadovautis Tvarka. 5. Gairėse vartojamos sąvokos: Bendrasis padengimo rodiklis – juridinio asmens trumpalaikis turtas, padalytas iš trumpalaikių įsipareigojimų. BPD priemonė – tam tikros srities veiklos rūšių, skirtų prioritetui įgyvendinti per kelerius metus, visuma. BPD priemonė numato galimybę minėtųjų rūšių veiklą finansuoti iš ES struktūrinių fondų, bendrojo finansavimo ir kitų šaltinių lėšų. BPD prioritetas – vienas iš strategijos, įteisintos BPD, prioritetų, kuriam numatytos ES struktūrinių fondų, bendrojo finansavimo ir kitų šaltinių lėšos, nustatyti konkretūs tikslai ir parengtos įgyvendinimo priemonės. Eksporto pagalba – pagalba, skirta prekių ir paslaugų eksportui skatinti, eksportuojamų prekių paskirstymo tinklui sukurti ir plėtoti arba juridinių asmenų ūkinės veiklos išlaidoms, susijusioms su eksportu, sumokėti. Eksporto pagalba nelaikoma pagalba, skiriama rinkos tyrimams atlikti, konsultacijoms, netiesiogiai susijusiems su eksportu, jei tokia juridinio asmens veikla nėra nuolatinio pobūdžio. Darbuotojų skaičius (vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius) tai pagrindinėje darbovietėje dirbančių darbuotojų skaičius neatsižvelgiant į jų darbo laiko trukmę. Į vidutinį sąrašinį darbuotojų skaičių neįskaitoma: moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, asmenys, kuriems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai; asmenys, atliekantys privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą; asmenys, sudarę autorines ar kitas civilines sutartis. De minimis pagalba[1] – ne didesnė kaip 345 280 Lt pagalba, išreikšta pagalbos ekvivalentu, vienam pagalbos gavėjui per trejus metus, skaičiuojant nuo metų, kuriais ši pagalba pradėta teikti. Didelis juridinis asmuo – juridinis asmuo, kuris neatitinka SVV verslo subjekto apibrėžimo. Materialioji investicija – investicija į juridinio asmens ilgalaikį turtą, susijusi su naujo juridinio asmens steigimu, esamo juridinio asmens veiklos išplėtimu, esminiu naujų produktų ar technologijų diegimu (racionalizuojant, įvairinant arba modernizuojant). Investicijomis siekiama sukurti, įsigyti ar padidinti turto vertę. Nematerialioji investicija – investicija į technologijų perėmimą, įsigyjant patentus, patentines teises, licencijas (leidimus), nepatentuotinas arba patentuotas technologinių naujovių licencijas, kitas nepatentuotinas technines žinias, programinę įrangą. Išlaidos už konsultavimo paslaugas – išlaidos ekspertų konsultavimo ar analogiškoms paslaugoms įsigyti. Finansuojamas tik konsultavimo ar analogiškų paslaugų pirkimas iš trečiųjų asmenų. Šios paslaugos neturi būti besitęsianti ar periodinė veikla, taip pat negali būti susijusios su įmonės įprastinės veiklos išlaidomis, tokiomis kaip reguliarios teisinės konsultacijos, nuolatinės mokesčių konsultacijos, reklama. Pagalba – pagal Tvarką teikiama valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, ir de minimis pagalba. Pagalba yra finansuojama iš ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo, skiriamo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, lėšų. Pagalbos gavėjas – Lietuvoje įregistruotas juridinis asmuo, kuriam vadovaujantis Gairėmis yra skirta pagalba konkrečiam projektui finansuoti. Pagalbos teikėjas – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija), adresas: Gedimino pr. 38/2, LT-01104 Vilnius, Lietuvos Respublika. Ūkio ministerija, atliekanti tarpinės institucijos funkcijas, yra atsakinga už jai priskirtų BPD priemonių ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų planavimą, priemonių įgyvendinimą ir priežiūrą. Pareiškėjas – juridinis asmuo, galintis vykdyti veiklas, kurioms skirtas projektas, turintis (jei taikoma) Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą veiklos leidimą licenciją ar atestatą, teikiantis paraišką skirti pagalbą ir atitinkantis Gairėse nustatytus reikalavimus. Pagalbos intensyvumas – procentinė teikiamos pagalbos išraiška, skaičiuojama nuo bendros tinkamų finansuoti projekto išlaidų sumos. Pagalbos kaupimas – tai kelių pagalbos schemų ir (arba) pagalbos konkrečiam atvejui (ad hoc pagalbos) taikymas, įgyvendinant projektą (visų valstybės pagalbų konkrečiam projektui kaupimas (sumavimas)). Pagalbos sutartis – pagalbos projektams, įgyvendinantiems BPD priemones, skyrimo sutartis. Patvirtinta metinė finansinė atskaitomybė – pareiškėjo metinės finansinės atskaitomybės dokumentai, patvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymų ar pareiškėjo įstatuose/nuostatuose nustatyta tvarka. Pradedantysis juridinis asmuo – juridinis asmuo, kuris yra steigiamas arba įsteigtas ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių todėl teikdamas paraišką gali dar neturėti pirmų finansinių metų patvirtintos metinės finansinės atskaitomybės. Projektas – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją atliekančių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus, pagal kuriuos galima spręsti, ar sukurtų rezultatų ekonominė ir socialinė nauda yra proporcinga panaudotiems ištekliams. Projekto įgyvendinimo laikotarpis – tai ne ilgesnis nei 30 mėnesių laikotarpis, per kurį įgyvendinamos projekto, kuriam prašoma pagalbos, veiklos ir kuris prasideda ne anksčiau kaip nuo paraiškos pateikimo dienos ir baigiasi ne vėliau kaip paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai (toliau – LVPA) dieną, bet ne vėliau kaip 2008 m. rugsėjo 1 d. Projekto paraiška (toliau – paraiška) – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) ir Ūkio ministerijos nustatytos formos dokumentas, užpildytas juridinio asmens, siekiančio gauti pagalbą projektui. Projekto vykdytojas – juridinis asmuo, dėl kurio projekto finansavimo pasirašyta pagalbos skyrimo sutartis. Smulkaus ir vidutinio verslo (toliau – SVV) subjektas[2] – savarankiškumo kriterijų atitinkantis juridinis asmuo, kuriame dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurio metinės pardavimo (paslaugų) pajamos iš pagrindinės veiklos (toliau – apyvarta) neviršija 138 mln. Lt arba turto balansinė vertė ne didesnė kaip 93 mln. Lt. Skaičiuojant darbuotojų skaičių, apyvartą turto balansinę vertę, prie juridinio asmens rodiklių būtina pridėti visų kitų subjektų, kuriuos juridinis asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja, atitinkamus rodiklius. Laikoma, kad juridinis asmuo tiesiogiai kontroliuoja kitą subjektą jei turi 1/4 ar daugiau šio subjekto įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių. Laikoma, kad juridinis asmuo netiesiogiai kontroliuoja kitą subjektą jei 1/4 ar daugiau jo kapitalo ar balsavimo teisių turi juridinio asmens kontroliuojamas subjektas ar keli kontroliuojami subjektai kartu, arba jis ir jo kontroliuojamas subjektas kartu. SVV subjektu tampama, jei jo metinėje finansinėje atskaitomybėje dvejus finansinius metus iš eilės fiksuojami duomenys atitinka smulkaus ir vidutinio verslo subjekto apibrėžimo sąlygas. Turimą SVV subjekto statusą įmonė praranda, jei juridinio asmens metinėje finansinėje atskaitomybėje dvejus finansinius metus iš eilės fiksuojami duomenys neatitinka SVV subjekto apibrėžimo sąlygų. Laikoma, kad juridinis asmuo tampa SVV subjektu arba tokį statusą praranda nuo metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo dienos. Apyvarta ir turto balansinė vertė yra nustatomi pagal paskutinio laikotarpio patvirtintą metinę finansinę atskaitomybę. Jei naujo įsteigto juridinio asmens metinė finansinė atskaitomybė dar nėra patvirtinta, rodikliai (apyvarta ir turto balansinė vertė) nustatomi pagal tikėtinai per finansinius metus planuojamas pajamas ir turto balansinę vertę. Savarankiškumo kriterijų atitinkantis smulkaus ir vidutinio verslo subjektas bet kuris SVV subjektas, išskyrus tuos, kurių 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių priklauso vienam ar keliems subjektams, kurie pagal pateiktą apibrėžimą nėra SVV subjektai. Ši riba gali būti viršyta: jei juridinis asmuo priklauso investicinėms bendrovėms, fondams, kitiems juridiniams asmenims, investuojantiems rizikos kapitalą į SVV, tačiau šie asmenys patys ar kartu su kitais šio juridinio asmens nekontroliuoja; jei juridinio asmens kapitalas yra pasiskirstęs taip, kad nėra įmanoma nustatyti, kam jis priklauso, ir juridinis asmuo pagrįstai teigia, kad jo 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių nevaldo kitas subjektas vienas ar su kitu juridiniu asmens kartu, kuris arba kurie nėra SVV subjektai. Tinkamos finansuoti išlaidos (toliau – tinkamos išlaidos) – visos projekto išlaidos, kurios atitinka Gairėse nustatytus reikalavimus, yra patirtos neprieštaraujant ES ir nacionalinių teisės aktų nuostatoms ir gali būti deklaruojamos Europos Komisijai. Vidinė grąžos norma (toliau – VGN; angl. Internal rate of return – IRR) – diskonto norma, kuriai esant projekto grynoji dabartinė vertė yra lygi 0. I SKYRIUS. BENDRA INFORMACIJA APIE LIETUVOS 2004–2006 m. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO PRIEMONES PIRMASIS SKIRSNIS STRATEGIJA IR TIKSLAI 6. BPD tikslas – sustiprinti nacionalinio ūkio ilgalaikio konkurencingumo plėtotės prielaidas, paspartinti perėjimą prie žinių ekonomikos, kuriai būdingas didėjantis BVP ir aukštas gyventojų užimtumo rodiklis, stiprinti žinių ekonomikos plėtrą, kuri lemia aukštesnį gyvenimo lygį ir visų Lietuvos gyventojų gerovę. 7. ES struktūrinių fondų pagalba Lietuvai teikiama remiantis Lietuvos 2004–2006 m. BPD. BPD keliami bendri visoms BPD priemonėms tikslai: 7.1. plėtoti naują ir gerinti esamą fizinę infrastruktūrą siekiant paskatinti ūkio augimą ir pagerinti laisvą žmonių, prekių bei paslaugų judėjimą; 7.2. užtikrinti, kad BPD priemonėmis skatinamas augimas būtų suderintas su darnaus vystymosi principu; 7.3. gerinti Lietuvos darbo jėgos įgūdžius ir užtikrinti, kad darbo jėga būtų lanksti ir mokėtų prisitaikyti. Kitas svarbus tikslas – tobulinti socialiai nuskriaustų grupių, tokių kaip bedarbiai ir jaunimas, įgūdžius ir kvalifikaciją užtikrinti, kad kompetencija ir įgūdžiai, kurių mokoma, atitiktų darbo rinkos poreikius; 7.4. stiprinti ekonominį konkurencingumą, sudarant būtinas augimo sąlygas skatinant palankios verslo aplinkos formavimąsi ir investicinį klimatą, palankų esamų ir įsteigtų naujų įmonių plėtrai; 7.5. aktyvinti ekonomikos restruktūrizavimo procesus, kurie šiuo metu jau vyksta Lietuvoje. 8. BPD strategijai įgyvendinti išskirti 5 prioritetai: 8.1. socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra; 8.2. žmogiškųjų išteklių plėtra; 8.3. gamybos sektoriaus plėtra; 8.4. kaimo plėtra ir žuvininkystė; 8.5. techninė pagalba. ANTRASIS SKIRSNIS ES REGIONINĖS PLĖTROS FONDO TIKSLAI IR FINANSAVIMO SRITYS 9. ES struktūrinių fondų pagalba BPD priemonei įgyvendinti teikiama iš Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF). Kaip nustatyta 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 1783/1999 (EB) dėl Europos regioninės plėtros fondo (OJ L 213, 13/08/1999, p. 0001-0004), ERPF prisideda inter alia prie: 9.1. investicijų į infrastruktūrą; 9.2. vidaus potencialo plėtros, naudojant priemones, skatinančias ir paremiančias vietos plėtros ir užimtumo iniciatyvas bei smulkių ir vidutinių įmonių veiklą kurias visų pirma sudaro: 9.2.1. pagalba teikiant paslaugas įmonėms, ypač valdymo, rinkos tyrimų ir mokslinių tyrimų srityse, bei kelioms įmonėms bendras paslaugas; 9.2.2. technologijos perdavimo finansavimas, įskaitant informacijos rinkimą ir platinimą, įmonių ir mokslinių tyrimų institucijų bendrą finansavimą bei inovacijų diegimo įmonėse finansavimą; 9.2.3. įmonių galimybės būti finansuojamoms ir gauti paskolas gerinimas, kuriant ir plėtojant reikiamus finansinius dokumentus, nurodytus 1999 m. birželio 21 d. Europos Bendrijos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 dėl Struktūrinių fondų bendrųjų charakteristikų nustatymo 28 straipsnyje; 9.2.4. tiesioginė pagalba investicijoms vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 28 straipsnio 3 dalimi, jei nėra pagalbos programų šioje srityje; 9.2.5. infrastruktūros, būtinos vietos ir užimtumo plėtrai, kūrimas; 9.2.6. pagalba struktūroms, teikiančioms susijusias paslaugas naujoms darbo vietoms kurti, išskyrus Europos socialinio fondo (toliau – ESF) finansuojamas priemones; 9.3. techninės pagalbos priemonių, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 2 straipsnio 4 dalies antrajame punkte. 10. Remiantis šiais faktais, ERPF pagalba suteikiama: 10.1. gamybos aplinkai, visų pirma įmonių, ypač smulkių ir vidutinio dydžio, konkurencingumui ir ilgalaikėms investicijoms didinti, siekiant, kad regionai taptų patrauklesni, gerinant jų infrastruktūros lygį; 10.2. moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, siekiant skatinti naujų technologijų diegimą ir inovacijas, mokslinių tyrimų bei technologiniam pajėgumui, skatinančiam regionų plėtrą, stiprinti; 10.3. žinių visuomenei ugdyti; 10.4. turizmui ir investicijoms į kultūrą plėtoti, įskaitant kultūros ir gamtos paveldo apsaugą, jei taip yra sukuriama ilgalaikių darbo vietų; 10.5. aplinkos apsaugai, visų pirma atsižvelgiant į prevencijos sričių principus, siekiant plėtoti ekonomiką, taip pat racionaliam energijos panaudojimui plėtoti ir atsinaujinantiems energetikos šaltiniams didinti; 10.6. moterų ir vyrų lygioms galimybėms užimtumo srityje, kuriant įmones, infrastruktūrą ar paslaugas, sudarančias galimybę derinti šeimos gyvenimą su darbu; 10.7. tarpvalstybiniam, nacionaliniam ir regioniniam bendradarbiavimui siekiant tolygios regionų ir vietos plėtros. TREČIASIS SKIRSNIS LĖŠOS PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI 11. Lėšos BPD priemonėms įgyvendinti bus skiriamos iš ERPF ir bendrojo finansavimo lėšų, numatytų valstybės biudžete. 12. Pagal šias Gaires BPD 1.2 priemonei „Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas“ įgyvendinti (išskyrus veiklų grupę „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas visuomeniniame sektoriuje“) numatoma paskirstyti iki 90,358 mln. Lt, iš jų iki 65,961 mln. Lt iš ERPF ir iki 24,397 mln. Lt bendrojo finansavimo lėšų. 13. Atsižvelgiant į tai, kad finansuojama BPD priemonė patenka į 2004–2006 m. programavimo laikotarpį, visos numatytos lėšos turi būti išmokėtos projekto vykdytojams iki 2008 m. gruodžio 31d. 14. Papildomai prie priemonės įgyvendinimo turi prisidėti ir projekto vykdytojas, skirdamas atitinkamą savo finansinį indėlį projektui įgyvendinti. KETVIRTASIS SKIRSNIS REMIAMOS VEIKLOS 15. Kiekvienai veiklų grupei Gairėse yra nustatyti specifiniai tikslai ir prioritetai. 16. Projektas bus vertinamas pagal konkrečios veiklų grupės vertinimo kriterijus, jis turi būti skirtas vienai veiklų grupei. 17. Pagal Gaires yra remiamos šios veiklų grupės: 17.1. „Energijos tiekimo tinklai“; 17.2. „Katilinių atnaujinimas ir pritaikymas naudoti kitas kuro rūšis“; 17.3. „Vietinių ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas energijos gamybai“. PENKTASIS SKIRSNIS PAREIŠKĖJO TINKAMUMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI 18. Reikalavimai pareiškėjui: 18.1. pareiškėjas tiesiogiai atsakingas už teikiamo projekto įgyvendinimą; 18.2. pareiškėjo nuosavų lėšų finansavimo šaltiniai turi būti aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami, pakankami bei realūs paraiškos pateikimo metu; 18.3. pareiškėjas turi užtikrinti tinkamus administracinius gebėjimus administruoti projektą ir gautą pagalbą. 19. Pareiškėjai, teikdami paraiškas pagal šias Gaires, projektus vykdo be partnerių. 20. Pareiškėjo pavadinimas, projekto pavadinimas, paraiškos kodas, projekto įgyvendinimo vieta, trumpas projekto aprašymas ir prašoma pagalbos suma yra skelbiama viešai. Pareiškėjas paraiškoje gali nurodyti, kokiai informacijai jis suteikia konfidencialumo žymą, išskyrus pirmiau išvardytą. ŠEŠTASIS SKIRSNIS NETINKAMI PAREIŠKĖJAI 21. Pareiškėjai negali teikti paraiškų arba tampa netinkamais pareiškėjais ir jiems negali būti skiriama pagalba, jei: 21.1. jiems iškelta byla dėl bankroto arba yra likviduojami; 21.2. yra neįvykdę su mokesčių ir socialinio draudimo įnašų mokėjimu susijusių įsipareigojimų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus (ši nuostata juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai); 21.3. pareiškėjo vadovas ar vyriausiasis buhalteris turi neišnykusį teistumą dėl nusikalstamos veiklos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai arba finansų sistemai; 21.4. pareiškėjas anksčiau yra kreipęsis dėl pagalbos, skiriamos iš ES ar Lietuvos Respublikos biudžeto, tačiau su pareiškėju buvo nutraukta pagalbos skyrimo sutartis dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo arba yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pareiškėjo kitų sutarties sąlygų dėl pagalbos skyrimo iš ES arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų pažeidimo; 21.5. turi ekonominių sunkumų, t. y. atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 21.5.1. bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio per pastaruosius 6 mėnesius; 21.5.2. bendrasis padengimo rodiklis[3] mažesnis kaip 1, t. y. peržengia šią kritinę reikšmę, apskaičiuotą vienu iš šių būdų: 21.5.2.1. pagal pareiškėjo paskutinės patvirtintos metinės finansinės atskaitomybės (balanso) duomenis; 21.5.2.2. jei pareiškėjo paskutiniai finansiniai metai yra pasibaigę, tačiau metinė finansinė atskaitomybė teikiant paraišką gauti valstybės pagalbą dar nėra patvirtinta, pagal pareiškėjo paskutinių finansinių metų metinės finansinės atskaitomybės (pasirašytos pareiškėjo vadovo) duomenis; 21.6. veikia srityse, Tvarkoje nurodytose kaip neremtinose; 21.7. teikdami informaciją sąmoningai pateikia klaidingus duomenis; 21.8. bandė gauti konfidencialią informaciją arba daryti įtaką LVPA, Projektų atrankos komitetui ar Ūkio ministerijai dabartinio ar ankstesnio paraiškų vertinimo ar atrankos proceso metu. 22. Pareiškėjo einamųjų ir ateinančių finansinių metų rodikliams apskaičiuoti naudojama pareiškėjo pateikta informacija ir ekonominės bei finansinės prognozės. 23. Pradedantiesiems juridiniams asmenims 21.5 punktas netaikomas. 24. Kartu su paraiška pareiškėjas turi pateikti pasirašytus laisvos formos raštą, patvirtinantį, kad pareiškėjas nėra priskiriamas nė vienai 21.1–21.8 punktuose išvardytai kategorijai. SEPTINTASIS SKIRSNIS REIKALAVIMAI PROJEKTUI 25. Projekto dydis (tinkamos ir netinkamos išlaidos) negali viršyti 172 mln. litų, o SVV subjekto projekto tinkamų išlaidų dydis, jei projektas yra teikiamas pagal SVV pagalbos schema, negali būti didesnis nei 86 mln. litų. 26. Projektas turi prisidėti prie BPD ir konkrečios BPD priemonės tikslų įgyvendinimo. 27. Projektas turi atitikti bent vieną specifinį BPD 1.2 priemonės atrankos kriterijų. 28. Projektas turi atitikti bent vieną BPD 1.2 priemonės veiklų grupės specifinį tikslą. 29. Projektas turi būti skirtas atitinkamai BPD 1.2 priemonės veiklų grupei įgyvendinti. 30. Projektas turi būti parengtas atsižvelgiant į darnaus vystymosi (efektyvus ir taupus visų išteklių naudojimas, užtikrinant šių išteklių išsaugojimą ateities kartoms bei socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių veiksnių suderinamumas), lygių galimybių (lygios lyčių galimybės, socialiai ar kitaip atskirtų arba diferencijuotų visuomenės grupių galimybės naudotis tokiomis pačiomis teisėmis, produktais, paslaugomis, prieinamumu ir pan.) ir informacinės visuomenės principus (projekto poveikis šiems principams turi būti neutralus arba teigiamas). 31. Projektas turi būti finansiniu ir instituciniu požiūriu tęstinis. Projekto vykdytojas privalo užtikrinti veiklos, kuriai vykdyti suteikiama pagalba, tęstinumą. Jis įsipareigoja nekeisti veiklos, kuriai vykdyti suteikiama pagalba, pobūdžio 5 metus nuo pagalbos sutarties pasirašymo dienos. 32. Turi būti pagrįstas pagalbos poreikis – be pagalbos projektas negalėtų būti įgyvendinamas arba būtų įgyvendinamas mažesne apimtimi, kokybe, per ilgesnį laikotarpį. 33. Projekte turi būti nurodyta, kokią pridėtinę vertę sukuria projekto pasiekimai – sukuriamas naujas produktas ar paslauga, arba kiekybiškai ir/ar kokybiškai pakeičiamas ar patobulinamas esamas produktas, paslauga, procesas. 34. Projektas turi būti susijęs su naujo juridinio asmens steigimu arba esamo juridinio asmens veiklos plėtimu, arba esminiu naujų produktų ar technologijų diegimu ar patobulinimu (racionalizuojant, įvairinant arba modernizuojant). Gamybos priemonėms pakeisti (replacement investment) ir einamosioms išlaidoms dengti valstybės pagalba neteikiama. 35. Ne mažiau kaip penkerius metus nuo sutarties pasirašymo dienos turtas, sukurtas ar įsigytas iš pagalbos lėšų, privalo likti Lietuvoje, negali būti pakeista to turto paskirtis, nuosavybės pobūdis, pagalbos objekto vieta (negali būti išvežta už Lietuvos ribų). Be LVPA ir Ūkio ministerijos rašytinio sutikimo 5 metus nuo sutarties pasirašymo dienos turtas, kuriam įsigyti suteikta pagalba, negali būti įkeistas ar kitokiu būdu suvaržytos daiktinės teisės į jį. 36. Projekto įgyvendinimo laikotarpis neturi viršyti 30 mėnesių. Galutinis projekto įgyvendinimo terminas negali būti vėlesnis kaip 2008 m. rugsėjo 1 d. 37. Projekto vykdytojas turi apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti buvo naudota pagalba, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų projekto įgyvendinimo laikotarpiu (nuo momento, kai atsiranda draustinas turtas) ir ne mažiau kaip penkerius metus nuo projekto įgyvendinimo pabaigos. 38. Jei projektuose numatomi statybos ar rekonstrukcijos darbai, turi būti atliktas šių projektų poveikio aplinkai vertinimas (toliau – PAV), jei tai privaloma pagal teisės aktus. 39. PAV, atliktas iki 2004 m. gegužės 1 d., laikomas tinkamu. Tuomet su paraiška turi būti pateikta seno pavyzdžio, tačiau ne anksčiau kaip prieš 3 metus nuo paraiškos teikimo datos išduota PAV deklaracija. 40. Jei PAV atliktas po 2004 m. gegužės 1 d., kartu su paraiška teikiama deklaracija turi atitikti reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-44 „Dėl Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų investicinių projektų poveikio aplinkai vertinimo deklaracijos formos ir institucijos, atsakingos už Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijų monitoringą, deklaracijos formos patvirtinimo bei šių deklaracijų pasirašymo“ (Žin., 2004, Nr. 50-1677). 41. Projektui gali būti teikiama valstybės pagalba, jeigu projektas atitiks bent vieną iš šių sąlygų: 41.1. padidins darbo vietų skaičių arba ne mažiau kaip 10 procentų padidins sukuriamo produkto, paslaugos ar proceso pridėtinę vertę. Darbo vietos, sukurtos įgyvendinant projektą, kuriam teikta pagalba, privalo būti išlaikomos mažiausiai trejus metus baigus projektą; 41.2. paskatins naujo juridinio asmens steigimą, išplės juridinio asmens vykdomas veiklas arba bus susijęs su naujų produktų ar technologijų diegimu; 41.3. padidins produktyvumą; 41.4. pagerins gamybos ar paslaugos teikimo procesą ar jo valdymą ir/arba paskatins aplinkosaugos priemonių diegimą juridinio asmens atliekamoje veikloje; 41.5. pagerins produkto ar paslaugos kokybę; 41.6. skatins verslo internacionalizavimą. 42. Projektas neatitinka keliamų reikalavimų, jeigu: 42.1. gali būti finansuojamas iš Europos socialinio fondo, Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo, Žuvininkystės orientavimo finansinės priemonės ar Europos regioninės plėtros fondo pagal kitas nei šiose Gairėse nurodyta BPD priemones (t. y. numatomas projektas ir jo pasiekimai atitinka vieno iš šių fondų finansuojamiems projektams keliamus tikslus ir sąlygas); 42.2. susiję su produktų, išvardytų EB kombinuotosios nomenklatūros, patvirtintos 2003 m. rugsėjo 11 d. Europos Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, iš dalies pakeičiančiu 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistikos nomenklatūros ir dėl bendrojo muitų tarifo I priedą, I-IV skyriuose, IX skyriaus 45 skirsnyje ir XI skyriaus 53 skirsnio 53.01, 53.02 punktuose, gamyba, perdirbimu ar prekyba; 42.3. apima veiklą, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 9 d. nutarime Nr. 4 „Dėl valstybės neremtinos veiklos rūšių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 4-118) nurodyta kaip neremtina; 42.4. numato investicijas, skirtas pagrindinėms priemonėms pakeisti, kai esamo juridinio asmens gaminama produkcija ir (arba) gamybos technologija lieka iš esmės nepakitusi; 42.5. vykdomas sintetinio pluošto pramonės srityje; 42.6. vykdomas transporto sektoriuje arba yra susijęs su logistikos, sandėliavimo veikla; 42.7. vykdomas anglies ir plieno pramonės srityse; 42.8. vykdomas žemės ūkio, žuvininkystės ir akvakultūros srityse; 42.9. teikia prioritetą vietinių prekių vartojimui (t. y. projekto tikslas (ar vienas iš tikslų) yra paskatinti vietinių prekių vartoj imą, sudaryti vietinių prekių vartojimui palankesnes sąlygas, palyginti su importinių prekių vartojimu ir pan.); 42.10. numato investicijas į materialųjį turtą, perkant kitą juridinį asmenį (take over); 42.11. susijęs su tepalų, alyvų, vidaus degimo variklių kuro (tarp jų ir biodegalų) ir kuro, skirto (naudojamo) energijai gaminti, išskyrus biokurą, skirtą (naudojamą) energijai, parduodamai rinkoje Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, gaminti, gamyba; 42.12. jį įgyvendinus bus gaminamas produktas, kurio gamyba skatinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, išskyrus efektyvios (kai nominalių elektros ir šilumos galių santykis yra ne mažesnis kaip 0,23) elektros ir šilumos gamybos bendrame technologiniame cikle projektus. 43. Projektas, kuriam prašoma pagalbos, negali būti pradėtas įgyvendinti (nėra prasidėję projekto darbai ir patirtos išlaidos, kurioms finansuoti bus prašoma pagalbos) iki paraiškos pateikimo dienos. AŠTUNTASIS SKIRSNIS TINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDOS 44. Paraiškoje nurodomos visos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu. Pagalbos lėšomis gali būti finansuojamos tik tinkamos pareiškėjo (projekto vykdytojo) išlaidos. 1 lentelė VISOS PROJEKTO IŠLAIDOS Visos tinkamos finansuoti projekto išlaidos Netinkamos finansuoti išlaidos Pagalbos lėšos Pareiškėjo lėšos Pareiškėjo lėšos 45. Tinkamos išlaidos turi būti: 45.1. realios ir būtinos projekto tikslams pasiekti. Projekto tinkamumo vertinimo metu tinkamų išlaidų suma yra mažinama nebūtinų planuojamiems projekto tikslams pasiekti išlaidų suma. Projekto tinkamumo vertinimo metu nerealios tinkamos išlaidos perskaičiuojamos atsižvelgiant į vidutines rinkos kainas; 45.2. patirtos laikantis nustatytų pirkimo reikalavimų, kaip tai nurodyta Gairių vienuoliktame skirsnyje, t. y. laikantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) ar 2006 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro (toliau – ūkio ministras) įsakymu Nr. 50 patvirtintų Prekių, paslaugų ir darbų pirkimo taisyklių, taikomų juridiniams asmenims, gaunantiems finansinę paramą iš ES struktūrinių lėšų (toliau – Pirkimų taisyklės), reikalavimų. Išlaidos, patirtos pažeidžiant Gairėse nustatytus pirkimo reikalavimus, paraiškos arba mokėjimo prašymo vertinimo metu pripažįstamos netinkamomis ir nefinansuojamos; 45.3. suplanuotos atsižvelgiant į vidutinį metinį kainų augimą ir valiutų riziką; 45.4. projekto išlaidos (arba jų dalis) turi atitikti Gairėse nustatytas tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas; 45.5. padarytos projekto įgyvendinimo laikotarpiu. Tinkamomis gali būti pripažįstamos išlaidos, patirtos nuo paraiškos pateikimo dienos. 46. Tinkamų išlaidų kategorijos: 46.1. materialiosios investicijos: 46.1.1. pastatų statyba, rekonstrukcija, remontas (pastatytų pastatų ar statinių įsigijimas yra netinkamos išlaidos); 46.1.2. įrangos (pavyzdžiui, technologinės įrangos, baldų, kompiuterių, patalpų įrangos (vėdinimo, apšvietimo ir pan.), kuri apskaitoma kaip ilgalaikis turtas, įsigijimas ir su tuo susijusios išlaidos (projektavimas, atgabenimas, įrengimas, kitos su pirkimu susijusios išlaidos, darbuotojų mokymo dirbti tik su šia įranga išlaidos ir pan.). Įsigyjama įranga turi būti nauja (nenaudota); 46.1.3. įrenginių (technologinių įrenginių, specializuotų transporto priemonių, pritaikytų važiuoti ne keliais (ne kelių transporto priemonės (vehicles intended for off-road use), pvz., keltuvų, kranų ir pan.), kurie yra būtini projekto tikslams įgyvendinti, pirkimas ir su tuo susijusios išlaidos (projektavimas, atgabenimas, įrengimas, kitos su pirkimu susijusios išlaidos, darbuotojų mokymo dirbti su šia įranga išlaidos ir pan.). Įsigyjami įrenginiai turi būti nauji (nenaudoti). Transporto priemonių, tokių kaip keleivinių automobilių, sunkvežimių, vilkikų, traktorių, autobusų ir kitų komercinių transporto priemonių, išskyrus pirmiau minėtų specializuotų transporto priemonių, būtinų projekto tikslams įgyvendinti, įsigijimas pagalbos lėšomis nefinansuojamas; 46.2. nematerialiosios investicijos į technologijų perėmimą, įsigyjant patentus, patentines teises, licencijas, prekių ženklus, nepatentuotinas arba patentuotas technologinių naujovių licencijas, kitas nepatentuotinas technines žinias, programinę įrangą; 46.3. konsultavimo ar analogiškos paslaugos: galimybių ir kitų studijų rengimas, tyrimų, analizės atlikimas, strategijų, veiksmų planų rengimas, verslo plano, išskyrus skirtą šiam projektui, rengimas, rinkodaros strategijos ir (ar) rinkodaros veiksmų plano rengimas (pati rinkodaros veikla yra netinkamos išlaidos), leidinių (popierinių, garso, vaizdo, elektroninių ir kt.) rengimas (bet ne leidyba), techninės dokumentacijos rengimas, interneto puslapio ir (ar) portalo rengimas, duomenų bazės, programinės įrangos kūrimas ir diegimas, prekių ženklų, dizaino, įskaitant ir pramoninį dizainą, kūrimas, patentinių teisių, prekių ženklų registravimo išlaidos, kitos išlaidos, susijusios su intelektinės nuosavybės teisių apsauga, projekto valdymo paslaugų pirkimas, kitos projektui būtinos konsultacijos; 46.4. materialiojo turto, kuriam įsigyti skirta pagalba, draudimo išlaidos (tik projekto įgyvendinimo laikotarpiu); 46.5. projekto išorinio audito išlaidos; 46.6. projekto viešinimo išlaidos (tik viešinimo priemonėms projekto įgyvendinimo laikotarpiu). 47. Netinkamų išlaidų kategorijos: 47.1. išlaidos pagal sutartis, kurios padidina vykdomos veiklos išlaidas, proporcingai nepadidindamos jos vertės, ir išlaidos pagal sutartis su tarpininkais ar konsultantais, kuriose mokėjimas yra nurodytas procentais nuo bendros projekto vertės; 47.2. debeto palūkanos, finansinių operacijų išlaidos, komisinis mokestis už valiutos keitimą, nuostoliai, atsiradę dėl užsienio valiutos keitimo, kitos finansinės išlaidos; 47.3. baudos, finansinės sankcijos ir bylinėjimosi išlaidos; 47.4. išperkamosios nuomos (lizingo) ir visos su ja susijusios išlaidos; 47.5. indėlis natūra; 47.6. rinkodaros ir su pardavimu susijusios išlaidos; 47.7. nebūtinos ir nerealios išlaidos; 47.8. skolų padengimas; 47.9. lėšų investavimas; 47.10. PVM, kuris gali būti susigrąžintas. 48. Įgyvendinamo projekto išlaidos turi būti faktiškai padarytos, užregistruotos projekto vykdytojo buhalterinių žurnalų sąskaitose ir pagrįstos išlaidas pateisinančiais ir išlaidų apmokėjimą įrodančiais juridinę galią turinčiais dokumentais. Jeigu projekto vykdytojui pagal Gaires taikomas sąskaitų apmokėjimo būdas, mokėjimo prašymo pateikimo LVPA metu jis nebūtinai turi būti apmokėjęs išlaidas prekių tiekėjui, paslaugų teikėjui ar darbų vykdytojui. Tokiu atveju projekto vykdytojas, gavęs pagalbos lėšas, privalės per 5 darbo dienas išmokėti šias lėšas rangovui, paslaugų teikėjui arba prekių tiekėjui ir išsiųsti išlaidų apmokėjimą įrodančius dokumentus LVPA. 49. Tinkamomis laikomos tik projekto vykdytojo pateiktos, rangovo ar paslaugų teikėjo išrašytos sąskaitos už jau atliktus darbus ir/ar suteiktas paslaugas ar jų atitinkamą dalį, jei rangos, paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sutartys yra sudarytos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis ir apie atliekamus pirkimus informuota Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o rangovo, paslaugų teikėjo ar prekių tiekėjo pateikta sąskaita atitinka rangos, prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sutarties sąlygas, kartu pateikti pasirašyti atliktų darbų ar suteiktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktai. Rangovo ar paslaugų teikėjo išrašytos išankstinio apmokėjimo sąskaitos laikomos netinkamomis ir nebus kompensuojamos. 50. Pagalbos teikėjas atsakomybės dėl pareiškėjo išlaidų, patirtų iki sutarties pasirašymo, apmokėjimo tais atvejais, kai pagalba projektui įgyvendinti neskiriama, neprisiima, t. y. pareiškėjas tokias išlaidas patiria savo rizika. DEVINTASIS SKIRSNIS PAGALBOS DYDIS IR KAUPIMAS 51. Gairėse kiekvienai veiklų grupei nustatomas mažiausias leistinas ir didžiausias leistinas pagalbos dydis. 52. Pagalbos dydis turi būti nustatomas kaip mažiausia projektui įgyvendinti būtina lėšų suma, įvertinus visų kitų finansavimo šaltinių panaudojimo galimybes. 53. Pagalbos intensyvumas nustatomas kaip procentinė pagalbos išraiška, skaičiuojama nuo bendros tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Pagalbos intensyvumas apvalinamas iki dviejų skaičių po kablelio vadovaujantis matematinėmis taisyklėmis. 54. Pareiškėjas turi pateikti su projektu susijusį verslo planą, pagrindžiantį pagalbos projektui poreikį, t. y. pateikti skaičiavimus, pavyzdžiui, projekto ir investicijų atsipirkimo laikotarpio, vidinės grąžos normos, projekto grynosios dabartinės (esamosios) vertės, kitų rodiklių skaičiavimus, nurodyti prielaidas, kuriomis remiantis buvo atlikti skaičiavimai, ir paaiškinti, kokią įtaką suteikta pagalba darytų projekto apimčiai, kokybei, sėkmei, poveikiui, t. y. pademonstruoti, jog prašoma pagalba yra būtina sąlyga, kad projektas būtų sėkmingai įgyvendintas. 55. Pagalbos dydis tinkamumo skirti pagalbą vertinimo metu nustatomas atsižvelgiant į: 55.1. projekto išlaidų realumą ir būtinumą. Nerealios ir nebūtinos išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti. Jei projekto išlaidos yra suskaičiuotos nesinaudojant realiais įkainiais, vertintojai turi teisę perskaičiuoti projekto biudžetą naudodami vidutinius rinkos įkainius ir sumažinti projekto tinkamas finansuoti išlaidas ir atitinkamai pagalbos sumą; 55.2. jei projekto VGN yra daugiau kaip 20 proc., pagalbos projektui dydis nustatomas sumažinant prašomos pagalbos sumą taip, kad VGN neviršytų 20 proc. ribos. VGN skaičiuojama tik planuojamo įgyvendinti projekto veiklai 10 metų laikotarpiui. 56. ERPF dalis įmonių investicijų projektams negali viršyti 35 procentų projekto tinkamų finansuoti išlaidų. 57. Didžiausias galimas pagalbos intensyvumas nustatomas atsižvelgiant į pagalbos schemą, pagal kurią pareiškėjas teikia projektą. 58. SVV subjektams pagalba gali būti teikiama pagal Tvarkos dalį „Pagalba smulkaus ir vidutinio verslo subjektams“ arba pagal dalį „Regioninė pagalba“. SVV subjektas, teikdamas paraišką turi nurodyti, pagal kurią pagalbos schemą prašo pagalbos. Jei SVV subjektas, teikdamas paraišką, nenurodo, pagal kurią schemą jis prašo pagalbos (SVV ar regioninę), laikoma, kad SVV subjektas prašo pagalbos pagal SVV pagalbos schemą. 59. Maksimalus pagalbos intensyvumo dydis atsižvelgiant į tinkamas išlaidas pagal atitinkamą pagalbos schemą pateikiamas 2 lentelėje: 2 lentelė Eil. Nr. Pagalbos schemos pavadinimas Tinkamos finansuoti Pagalbos intensyvumas SVV subjektams Pagalbos intensyvumas dideliems juridiniams asmenims Apribojimai 1. Pagalba smulkaus ir vidutinio verslo subjektams Materialiosios investicijos iki 65 proc. neteikiama Tinkamų išlaidų dydis – iki 86 mln. Lt, projekto dydis – iki 172 mln. Lt Nematerialiosios investicijos iki 65 proc. Konsultavimo ar analogiškos paslaugos iki 50 proc. 2. Regioninė pagalba Materialiosios investicijos iki 65 proc. iki 50 proc. Projekto dydis – iki 172 mln. Lt Nematerialiosios investicijos iki 65 proc. iki 50 proc. 3. De minimis pagalba Konsultavimo ar analogiškos išlaidos neteikiama iki 50 proc. Juridinio asmens de minimis pagalbos, gautos iš įvairių šaltinių, dydis negali viršyti 345 280 litų per trejus metus 4. De minimis pagalba Materialiojo turto draudimo išlaidos, projekto audito išlaidos, projekto viešinimo išlaidos iki 65 proc. iki 50 proc. Juridinio asmens de minimis pagalbos, gautos iš įvairių šaltinių, dydis negali viršyti 345 280 litų per trejus metus 60. SVV subjektai, gaunantys pagalbą pagal regioninės pagalbos schemą, pagalbos konsultavimo ar analogiškoms išlaidoms finansuoti gauti negali. 61. Teikiant regioninę pagalbą gali būti finansuojama tik nematerialiųjų investicijų dalis, atitinkanti visus šiuos kriterijus: 61.1. naudojama išimtinai pareiškėjo, gaunančio pagalbą, veikloje; 61.2. laikoma nusidėvinčiu turtu; 61.3. įsigyta iš trečiųjų asmenų rinkos sąlygomis; 61.4. apskaitoma kaip pagalbos gavėjo turtas ir išlaikoma juridiniame asmenyje ne mažiau kaip penkerius metus nuo investicijų darymo pradžios; 61.5. tinkamų finansuoti nematerialiųjų investicijų dalis negali būti didesnė nei 25 procentai materialiųjų investicijų (Gairių 46.1 punktas) išlaidų, išskyrus jei regioninė pagalba teikiama SVV subjektams. 62. De minimis pagalba, išskyrus teikiamą de minimis pagalbą konsultavimo ar analogiškoms išlaidoms, gali būti teikiama tik tuomet, jei ji teikiama kaip papildoma pagalba kartu su pareiškėjo projektui teikiama pagalba pagal Pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams arba Regioninės pagalbos schemas. 63. Iš viso pagal šias Gaires ir kitais atvejais pagalbos gavėjui suteikta de minimis pagalba negali būti didesnė kaip 345 280 Lt per trejus metus, skaičiuojant nuo de minimis pagalbos teikimo pradžios nepriklausomai nuo to, kokia apimtimi ir ar tokia pagalba buvo faktiškai pasinaudota. De minimis pagalba kaupiama pareiškėjui, bet ne projektui. De minimis pagalba laikoma suteikta nuo sprendimo skirti tokią pagalbą dienos. 64. Pagalba, teikiama vadovaujantis pagalbos SVV bei regioninės pagalbos ar kitomis schemomis, bei ad hoc pagalba (pagalba teikiama kiekvienam konkrečiam projektui, kai priimamas vienkartinis individualus Europos Komisijos sprendimas) nesumuojama su pagalba, kuri yra teikiama vadovaujantis de minimis taisykle. Pagalba, teikiama vadovaujantis pagalbos SVV bei regioninės pagalbos ar kitomis schemomis, bei ad hoc pagalba yra kaupiama atskiram projektui, bet ne pareiškėjui. 65. Jeigu SVV subjektas gauna arba yra gavęs didžiausią leistiną pagalbą pagal SVV pagalbos schemą konkrečiam projektui vykdyti, jokia kita pagalba, išskyrus de minimis pagalbą, šiam projektui negali būti teikiama. DEŠIMTASIS SKIRSNIS FINANSAVIMO ŠALTINIAI 66. Remiantis Gairių 18.2 punktu, pareiškėjo nuosavų lėšų finansavimo šaltiniai turi būti aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami, pakankami bei realūs paraiškos pateikimo metu. Netinkamas finansuoti projekto išlaidas bei tinkamų finansuoti išlaidų dalį, kurios nepadengia pagalbos lėšos, pareiškėjas finansuoja iš nuosavų lėšų. 67. Pareiškėjo indėlis, kuriame nėra valstybės pagalbos (išskyrus de minimis pagalbą), į projektą turi būti ne mažesnis kaip 25 procentai nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. 68. Apibrėžtais, patikimais ir tinkamais finansavimo šaltiniais gali būti laikomi: 68.1. banko paskola. Tokiu atveju su paraiška pateikiama rekomendacinės formos banko pažyma dėl banko paskolos suteikimo ar sprendimas suteikti paskolą konkrečiam projektui, esant ar įvykdžius tam tikras sąlygas; 68.2. pareiškėjo piniginės lėšos. Tokiu atveju su paraiška reikia pateikti pareiškėjo valdymo organo (asmens (asmenų grupės), turinčio (turinčios) teisę priimti tokius sprendimus) sprendimą kuriuo nuspręsta projektui įgyvendinti skirti atitinkamą įmonės lėšų sumą banko sąskaitos (-ų) išrašą ar banko pažymą apie pareiškėjo turimas lėšas; 68.3. savininko/dalininkų piniginiai įnašai. Tokiu atveju su paraiška pateikiamas savininko/dalininkų sprendimas (susirinkimo protokolo kopija) skirti konkrečią lėšų sumą projektui įgyvendinti bei dokumentai, patvirtinantys savininko/dalininkų finansinius pajėgumus (banko sąskaitos (-ų) išrašas ar banko pažyma apie pareiškėjo turimas lėšas, patvirtintų finansinės atskaitomybės dokumentų kopijos, pajamų deklaracija, patvirtinta VMI žyma); 68.4. pelnas. Tokiu atveju su paraiška pateikiami patvirtintos finansinės atskaitomybės dokumentai[4] ir pareiškėjo valdymo organų sprendimas (savininko/dalininkų susirinkimo protokolo kopija) dėl pelno paskirstymo; 68.5. nepaskirstytini rezervai (pareiškėjas rezervus kaupia projekto tikslams įgyvendinti). Tokiu atveju su paraiška pateikiami finansinės atskaitomybės dokumentai, akcininkų susirinkimo sprendimas dėl rezervo sudarymo). VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS PIRKIMŲ REIKALAVIMAI 69. Projekto vykdytojai, kurie pagal Viešųjų pirkimų įstatymą yra perkančiosios organizacijos, įgyvendindami projektą, privalo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Projekto vykdytojai, kurie pagal Viešųjų pirkimų įstatymą nėra perkančiosios organizacijos, privalo vadovautis Pirkimų taisyklėmis. 70. Išlaidos, patirtos pažeidžiant nustatytus pirkimų reikalavimus, paraiškos arba mokėjimo prašymo vertinimo metu pripažįstamos netinkamomis ir nefinansuojamos. 71. Pareiškėjas gali atrinkti tiekėjus (rangovus) ar dalį jų ir sudaryti pirkimo sutartis su jais iki paraiškos pateikimo ar pagalbos sutarties sudarymo, jei jie buvo atrinkti vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu (taikoma perkančiosioms organizacijoms) arba Pirkimų taisyklėmis (taikoma neperkančiosioms organizacijoms). 72. Jeigu pareiškėjas atrinko tiekėjus (rangovus) ar dalį jų ir sudarė pirkimo sutartis su jais iki paraiškos pateikimo, tai visi pirkimo dokumentai turi būti pateikiami LVPA kartu su paraiška. 73. Jeigu pareiškėjas vykdo pirkimus po paraiškos pateikimo, privalo iš anksto pateikti pirkimo dokumentus LVPA (išskyrus pirkimus, vykdomus taikant įprastinę komercinę praktiką, ar pirkimus pirkėjo nuožiūra) ir suderinti su ja šią informaciją: 73.1. pasirinktą pirkimo procedūrą ir motyvus dėl tokios procedūros pasirinkimo; 73.2. pirkimo skelbimo turinį ir pirkimo dokumentus. 74. Įvykdęs pirkimo procedūrą, projekto vykdytojas privalo pateikti LVPA informaciją apie pirkimo procedūros rezultatus ir suderinti su ja pirkimo-pardavimo sutarties projektą. 75. LVPA per 15 darbo dienų po to, kai buvo gauta Gairių 73 punkte nurodyta informacija, turi pritarti arba nepritarti projekto vykdytojo parengtiems dokumentams. Jeigu projekto vykdytojo parengti dokumentai atmetami, LVPA turi raštu paaiškinti atmetimo motyvus ir pateikti pasiūlymus, kaip turi būti pašalinti trūkumai. II SKYRIUS. BPD 1.2 PRIEMONĖ „ENERGIJOS TIEKIMO STABILUMO, PRIEINAMUMO IR DIDESNIO ENERGETIKOS EFEKTYVUMO UŽTIKRINIMAS“ PIRMASIS SKIRSNIS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 76. Priemonės tikslas – užtikrinti energijos tiekimo vartotojams stabilumą patikimumą, lankstumą bei prieinamumą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir taip sudaryti pagrindą stabilesnei Lietuvos ekonomikos plėtrai. 77. Priemonės uždaviniai: 77.1. modernizuoti ir išplėsti energijos perdavimo ir paskirstymo tinklus, gerinti jų patikimumą; 77.2. mažinti priklausomybę nuo energijos importo naudojant įvairesnes kuro rūšis ir pereinant prie vietinių ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo; 77.3. didinti energetikos efektyvumą. ANTRASIS SKIRSNIS SPECIFINIAI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI 78. Priemonės „Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas“ specifiniai projektų atrankos kriterijai yra šie: 78.1. neigiamo poveikio aplinkai mažinimas; 78.2. energijos tiekimo patikimumo didinimas; 78.3. atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas ir skatinimas naudoti tokius išteklius; 78.4. energijos vartojimo efektyvumo didinimas; 78.5. šiuolaikinių technologijų diegimas. 79. Šie projektų atrankos kriterijai detalizuojami ir išreiškiami konkretesniais specifiniais veiklų grupių tikslais bei kriterijais, kuriais kiekvienoje veiklų grupėje pasireiškia atitinkamas specifinis priemonės projektų atrankos kriterijus. Jokie kiti specifiniai projektų atrankos kriterijai, nenurodyti šiose Gairėse, negali būti taikomi. TREČIASIS SKIRSNIS VEIKLŲ GRUPĖS 80. Veiklų grupė „Energijos tiekimo tinklai“: 80.1. Specifiniai tikslai: 80.1.1. energijos (elektros energijos, gamtinių dujų ir šilumos) perdavimo ir paskirstymo tinklų bei susijusios infrastruktūros plėtra, kad būtų geriau tenkinami vartotojų poreikiai ir sudaromos sąlygos prijungti naujų vartotojų įrenginius; 80.1.2. energijos perdavimo ir paskirstymo tinklų bei susijusios infrastruktūros modernizavimas didinant energijos tiekimo vartotojams patikimumą, saugumą ir efektyvumą; 80.1.3. centralizuotojo šilumos tiekimo tinklų plėtra ir atnaujinimas, siekiant sumažinti nuostolius ir padidinti efektyvumą; 80.1.4. gamtinių dujų tinklų plėtra, kai centralizuotojo šildymo sistemų katilai pritaikomi gamtinėms dujoms deginti. 80.2. Prioritetai: 80.2.1. projektas numato modernizuoti energijos perdavimo ir (ar) paskirstymo tinklus ir jų priklausinius; 80.2.2. projektas numato išplėsti energijos perdavimo ir (ar) paskirstymo tinklus ir jų priklausinius bei prijungti kuo didesnį naujų vartotojų skaičių; 80.2.3. projektas numato padidinti energetikos tinklų patikimumą atsižvelgiant į modernizuojamų energetikos įrenginių eksploatavimo trukmę; 80.2.4. projektas numato sumažinti energijos nuostolius tinkluose (nuo esamo nuostolių lygio); 80.2.5. projektas numato įdiegti energetikos efektyvumą didinančias pažangias technologijas; 80.2.6. projektas atitinka savivaldybės, kurios teritorijoje jis bus įgyvendinamas, planavimo ir plėtros planus; 80.2.7. projektas kuria naujas arba išsaugo senas darbo vietas. 80.3. Tinkamos išlaidos: 80.3.1. visos išlaidos, nurodytos šių Gairių 46 punkte; 80.3.2. išlaidos atsižvelgiant į projekto pobūdį pagal taikomas pagalbos schemas. 80.4. Pagalbos dydis: 80.4.1. mažiausias leistinas pagalbos dydis – 50 000 litų; 80.4.2. didžiausias leistinas pagalbos dydis – 6 000 000 litų. 80.5. Projektų nauda ir kokybė vertinama pagal Gairėse pateiktą Energijos tiekimo tinklų naudos ir kokybės vertinimo lentelę: 80.5.1. naudos ir kokybės vertinimo kriterijams suteikiami vertinimo skalėje nurodyti balai; 80.5.2. jeigu projektas visiškai neatitinka kurio nors naudos ir kokybės vertinimo kriterijaus, šiam kriterijui suteikiama 0 balų. 81. Veiklų grupė „Katilinių atnaujinimas ir pritaikymas naudoti kitas kuro rūšis“: 81.1. Specifiniai tikslai: 81.1.1. deginimo įrenginių, skirtų elektros ir (ar) šilumos gamybai, kuriuose šiuo metu yra deginamas didesnę žalą aplinkai darantis kuras (ypač kuras, kurio sudėtyje yra daug sieros), pritaikymas naudoti vietinius ir atsinaujinančius energijos šaltinius ar komunalines atliekas arba, kai ekonomiškai tikslinga, gamtines dujas; 81.1.2. atnaujintų katilinių pritaikymas bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai; 81.1.3. technologijų, leidžiančių veiksmingai naudoti energijos išteklius šilumos gamybai, diegimas. 81.2. Prioritetai: 81.2.1. kokia yra, prieš įgyvendinant projektą, centralizuotai tiekiamos šilumos dalis mieste arba gyvenvietėje, kurioje įgyvendinamas projektas, prioriteto didėjimo tvarka (centralizuotai šiluma aprūpinama iki 50 procentų vartotojų, per 50 procentų vartotojų); 81.2.2. prieš kuro konversijos į atsinaujinančius energijos išteklius projekto įgyvendinimą energijos gamybai yra naudojamas labiau aplinką teršiantis kuras prioriteto mažėjimo tvarka (skystasis ir (ar) kietasis (iškastinis) kuras, gamtinės dujos); 81.2.3. projektas numato įdiegti elektros ir šilumos gamybos bendrame technologiniame cikle procesą, pagrįstą naudingu šilumos poreikiu; 81.2.4. projektas atitinka savivaldybės, kurios teritorijoje projektas bus įgyvendinamas, planavimo ir plėtros planus; 81.2.5. įgyvendinus projektą yra numatomas šilumos gamybos sąnaudų šiluminės energijos vienetui pagaminti sumažėjimas; 81.3. Tinkamos išlaidos: 81.3.1. visos išlaidos, nurodytos šių Gairių 46 punkte; 81.3.2. išlaidos atsižvelgiant į projekto pobūdį pagal taikomas pagalbos schemas. 81.4. Pagalbos dydis: 81.4.1. mažiausias leistinas pagalbos dydis – 50 000 litų; 81.4.2. didžiausias leistinas pagalbos dydis – 6 000 000 litų. 81.5. Projektų nauda ir kokybė vertinama pagal Gairėse pateiktą Katilinių atnaujinimo ir pritaikymo naudoti kitas kuro rūšis naudos ir kokybės vertinimo lentelę: 81.5.1. naudos ir kokybės vertinimo kriterijams suteikiami vertinimo skalėje nurodyti balai; 81.5.2. jeigu projektas visiškai neatitinka kurio nors naudos ir kokybės vertinimo kriterijaus, šiam kriterijui suteikiama 0 balų. 82. Veiklų grupė „Vietinių ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas energijos gamybai“: 82.1. Specifiniai tikslai: 82.1.1. vietinių ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo energijos gamybai didinimas; 82.1.2. naujų technologijų, leidžiančių veiksmingiau naudoti šiuos išteklius, diegimas. 82.2. Prioritetai: 82.2.1. projektas numato įdiegti elektros ir šilumos gamybos bendrame technologiniame cikle procesą, pagrįstą naudingu šilumos poreikiu; 82.2.2. projekte numatomų įdiegti vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių rūšis prioriteto mažėjimo tvarka (biokuras, buitinės atliekos, kiti ištekliai); 82.2.3. projektas skatina naujų darbo vietų kūrimąsi (ypač kuro paruošimo srityje); 82.2.4. projektas atitinka savivaldybės, kurios teritorijoje jis bus įgyvendinamas, planavimo ir plėtros planus; 82.2.5. prieš įgyvendinant projektą, centralizuotai tiekiamos šilumos dalis mieste arba gyvenvietėje, kurioje įgyvendinamas projektas, prioriteto didėjimo tvarka (centralizuotai šiluma aprūpinama iki 50 procentų vartotojų, per 50 procentų vartotojų); 82.2.6. šiuolaikinių technologijų diegimo projektas. 82.3. Tinkamos išlaidos: 82.3.1. visos išlaidos, nurodytos šių Gairių 46 punkte; 82.3.2. išlaidos atsižvelgiant į projekto pobūdį pagal taikomas pagalbos schemas. 82.4. Pagalbos dydis: 82.4.1. mažiausias leistinas pagalbos dydis – 50 000 litų; 82.4.2. didžiausias leistinas pagalbos dydis – 6 000 000 litų. 82.5. Projektų nauda ir kokybė vertinama pagal Gairėse pateiktą Vietinių ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo energijos gamybai naudos ir kokybės vertinimo lentelę: 82.5.1. naudos ir kokybės vertinimo kriterijams suteikiami vertinimo skalėje nurodyti balai; 82.5.2. jeigu projektas visiškai neatitinka kurio nors naudos ir kokybės vertinimo kriterijaus, šiam kriterijui suteikiama 0 balų. III SKYRIUS. KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS, PARAIŠKŲ PRIĖMIMAS PIRMASIS SKIRSNIS KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS 83. Kvietimo teikti paraiškas skelbimas: 83.1. kvietimą teikti paraiškas skelbia LVPA, suderinusi su Ūkio ministerija; 83.2. kvietimas teikti paraiškas skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, nacionaliniame dienraštyje, Ūkio ministerijos interneto svetainėje www.ukmin.lt ir LVPA interneto svetainėje www.lvpa.lt. Apie skelbiamą kvietimą teikti paraiškas išplatinamas pranešimas spaudai, taip pat informuojamos Ūkio ministerijos viešojo informavimo tinklo įstaigos, kurios kvietimo teikti paraiškas skelbimą skelbia savo interneto svetainėse. 84. Galutinis paraiškų pateikimo terminas yra nustatytas kvietime teikti paraiškas, jame nurodoma diena ir valanda. Visos po nustatytos dienos ir valandos išsiųstos paraiškos nebus registruojamos ir nagrinėjamos. 85. Vieno pareiškėjo teikiamų paraiškų skaičius – pagal kvietimą pareiškėjas turi teisę pateikti daugiau negu vieną paraišką ir jam pagalba atitinkamai gali būti skiriama daugiau negu vieną kartą, tačiau tam pačiam objektui pagalba gali būti skiriama tik vieną kartą. ANTRASIS SKIRSNIS INFORMACIJOS TEIKIMAS PAREIŠKĖJAMS 86. Iki paraiškos pateikimo dienos pareiškėjas gali pateikti klausimus dėl Ūkio ministerijos administruojamos 1.2 BPD priemonės ir pagalbos skyrimo sąlygų, taip pat su paraiškos pildymu bei kitus su pagalbos skyrimu susijusius klausimus. 87. Klausimai pateikiami LVPA: 87.1. telefonais, nurodytais kvietime teikti paraiškas; 87.2. faksu (8~5) 268 74 09; 87.3. elektroniniu paštu [email protected]. 88. Klausiant faksu ar elektroniniu paštu turi būti nurodomas Gairių pavadinimas ar kvietimo teikti paraiškas numeris, klausiančiojo vardas ir pavardė, organizacijos pavadinimas ir telefonas. 89. Atsakymo į elektroniniu paštu arba faksu pateiktą klausimą terminas – 10 darbo dienų. 90. Atsakymai į klausimus, kurie gali būti aktualūs daugeliui potencialių pareiškėjų, pateikiami LVPA tinklalapyje (www.lvpa.lt), skiltyje „Klausimai“. TREČIASIS SKIRSNIS PARAIŠKŲ PRIĖMIMAS, VERTINIMAS IR ATRANKA 91. Paraiškos LVPA turi būti atsiųstos registruotu laišku arba įteiktos pašto kurjerio arba pareiškėjo ar jo įgalioto asmens asmeniškai. Paraiškos turi būti atsiųstos ar įteiktos šiais adresais: 91.1. iš pareiškėjų, įregistruotų Alytaus ir Vilniaus apskrityse: VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra Vilniaus ir Alytaus skyrius Gedimino pr. 38/2 LT-01104 Vilnius, Lietuva; 91.2. iš pareiškėjų, įregistruotų Šiaulių ir Telšių apskrityse: VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra Šiaulių ir Telšių skyrius Aušros al. 66A LT-76233 Šiauliai, Lietuva; 91.3. iš pareiškėjų, įregistruotų Klaipėdos ir Tauragės apskrityse: VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra Klaipėdos ir Tauragės skyrius H. Manto g. 84-216 LT-92294 Klaipėda, Lietuva; 91.4. iš pareiškėjų, įregistruotų Kauno ir Marijampolės apskrityse: VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra Kauno ir Marijampolės skyrius K. Petrausko g. 26-225 LT-44156 Kaunas, Lietuva; 91.5. iš pareiškėjų, įregistruotų Panevėžio ir Utenos apskrityse: VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra Utenos ir Panevėžio skyrius Bažnyčios g. 1 LT-28424 Utena, Lietuva. 92. Kitais būdais (pavyzdžiui, faksu arba elektroniniu paštu) arba kitais adresais pristatytos paraiškos nebus registruojamos ir nagrinėjamos. 93. Turi būti pateikiamas vienas originalus paraiškos (paraiškos A ir B dalys, B dalies priedai ir kartu pridedami privalomi dokumentai) egzempliorius, kurio pirmajame lape aiškiai nurodoma ORIGINALAS, 2 kopijos, kurių kiekvienos pirmajame lape nurodoma KOPIJA, ir paraiškos A ir B dalių ir B dalies priedų elektroninis variantas Word formatu, išskyrus priedus „Projekto biudžetas“ ir „Projekto rodikliai“, kurie turi būti pateikti Excel formatu. 94. Paraiškos A ir B dalys ir B dalies priedai turi būti antspauduoti ir pasirašyti pareiškėjo vadovo ar jo įgalioto asmens. 95. Paraiškos A ir B dalys, B dalies priedai ir kartu pridedami dokumentai turi būti susegti į segtuvus ir sunumeruoti; turi būti pateikiamas pridedamų dokumentų sąrašas, nurodomas kiekvieno pateikiamo dokumento lapų skaičius ir pateikiamų dokumentų lapų skaičius iš viso. 96. Paraiškos originalo ir jos kopijų turinys turi būti tas pats. 97. Siunčiant paraiškas registruotu laišku, įteikiant pašto kurjeriui ar įteikiant paraiškas asmeniškai turi būti užrašytas LVPA regioninio skyriaus pavadinimas ir adresas, kvietimo teikti paraiškas pavadinimas ir numeris, pareiškėjo pavadinimas ir adresas. 98. Pareiškėjai turi tiksliai laikytis paraiškos formos, tvarkingai užpildyti kiekvieną teikiamos paraiškos dalį. 99. Paraiška turi būti užpildyta lietuvių kalba. 100. Paraiška ir …