DĖL UTENOS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO PATVIRTINIMO

Trumpai

Šis teisės aktas patvirtina Utenos apskrities teritorijos bendrąjį (generalinį) planą, nustatantį ilgalaikes apskrities plėtros kryptis ir tikslus. Jis apibrėžia, kaip bus vystoma Utenos apskrities teritorija per ateinančius 10-20 metų.

Ką jis reguliuoja

Utenos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano patvirtinimą.
Plano sprendinių įgyvendinimo programos parengimą per pusę metų.
Apskrities teritorijos vystymo koncepciją, įskaitant gyvenamosios aplinkos kokybės, verslo, turizmo, pramonės, inžinerinės ir transporto infrastruktūros plėtrą.
Svarbiausias regiono erdvinės plėtros kryptis ir centrinių gyvenamųjų vietovių sistemą.

Kam jis rūpi

Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Utenos apskrities teritorijos gyventojams ir verslo subjektams.
Utenos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano planavimo organizatoriui, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriui ir Regiono plėtros tarybai.

Esminiai punktai

Patvirtinamas Utenos apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas.
Plano sprendiniai parengti 20 metų laikotarpiui, o konkretizuoti sprendiniai – 10 metų laikotarpiui.
Per pusę metų nuo plano įsigaliojimo turi būti parengta ir patvirtinta Utenos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendinių įgyvendinimo programa.
Svarbiausi regiono ekonominės ir socialinės plėtros centrai yra Utenos miestas ir Visagino miestas.

Įstatymo tekstas

DĖL UTENOS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO PATVIRTINIMO Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL UTENOS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 2 d. Nr. 1318 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2007, Nr. 39-1437; 2010, Nr. 65-3195) 6 straipsniu, 11 straipsnio 4 ir 10 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Utenos apskrities teritorijos bendrąjį (generalinį) planą (pridedama).
Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai be Utenos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano brėžinių skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su brėžiniais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).
Įpareigoti Utenos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano planavimo organizatorių, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorių, per pusę metų nuo Utenos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano įsigaliojimo, bendradarbiaujant su Regiono plėtros taryba, parengti ir jai pritarus patvirtinti Utenos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendinių įgyvendinimo programą. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS APLINKOS MINISTRAS GEDIMINAS KAZLAUSKAS _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 1318 UTENOS APSKRITIES TERITORIJOS BENDRASIS (generalinis) PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Utenos apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (toliau – bendrasis planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2004, Nr. 83-3029), ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852), nustatytus šalies raidos strateginius tikslus, teritorijos plėtros principus ir jų įgyvendinimo prioritetus, taip pat vadovaujantis Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215; 2011, Nr. 41-1949), nuostatomis ir institucijų išduotomis planavimo sąlygomis.
Bendrojo plano sprendiniai priimti atsižvelgiant į Utenos apskrities teritorijos bendrojo plano koncepciją, aprobuotą Utenos regiono plėtros taryboje 2008 m. vasario 12 d., ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo proceso rezultatus. Atliekant vertinimą nustatytos ir pasirinktos tinkamiausios apskrities teritorijos vystymo alternatyvos, aptartos jų pasirinkimo priežastys.
Bendrasis planas suderintas su sąlygas išdavusiomis ministerijomis, gretimomis apskritimis ir apskrities savivaldybėmis, aprobuotas Utenos regiono plėtros tarybos 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. P.153-15 „Dėl Utenos apskrities bendrojo (generalinio) plano sprendinių aprobavimo“ ir patikrintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (2011 m. birželio 17 d. patikrinimo aktas Nr. TP5-14).
Bendrojo plano numatomos strateginės vystymo kryptys, erdvinės raidos koncepcija parengtos 20 metų, o konkretizuoti sprendiniai – 10 metų laikotarpiui.
Bendrajame plane vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571). II. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO KONCEPCIJA I. TERITORIJOS VYSTYMO BENDROJI ERDVINĖ KONCEPCIJA
Svarbiausios regiono plėtros prielaidos yra šios: 6.
rekreacinių išteklių eksploatavimas ir turizmo infrastruktūros plėtra. Šių dienų tendencijos rodo, kad ateityje kaimo vietovių gyvybingumą lems netradicinės veiklos, tarp jų ir kaimo turizmas. Todėl rekreacinių išteklių eksploatavimas tam tikrose teritorijose paveiks regiono gyventojų užimtumo struktūrą, taip pat ir kaimo plėtrą; 6.
transporto tranzitas ir energetika. Plečiantis tranzitinio regiono transporto sistemai ir su ja susijusioms veikloms, skatinama logistikos infrastruktūra ir paslaugų plėtra. Krovinių terminalų ir logistikos centrų plėtra labiausiai paveiktų teritorijas prie tranzitinių transporto koridorių, lemtų šiose teritorijose vykdomų veiklų konversiją, skatintų materialines investicijas, suteiktų socialinės naudos (naujos darbo vietos gyventojams), skatintų regiono vidaus ūkinės integracijos procesus, sudarytų tolygesnės regiono plėtros sąlygas, be to, numatoma energetikos infrastruktūros plėtra; 6.
miškingumo didinimas. Nederlingų žemių apsodinimas mišku praturtins regiono gamtos išteklius, tačiau netiesiogiai paveiks demografinę regiono situaciją. Dėl to kaimo vietovėse per kurį laiką pasikeis gyventojų veiklos struktūra. Taigi nederlingų žemių apsodinimas mišku sureguliuos regiono žemėnaudą, pagausins rekreacinius išteklius ir pakeis regiono kraštovaizdį, skatins alternatyvių veiklų plėtrą kaimo vietovėse, turės įtakos gyvenviečių tinklo struktūrai ir miestų plėtrai; 6.
žuvininkystės plėtra. Numatoma regiono ežeruose plėtoti verslinę žuvininkystę nuomojant ežerus žvejų kooperatyvams, plėtojant žuvivaisą ir nedideliu mastu žuvies perdirbimą. Tokiu būdu mažėjant žemės ūkio gamybai būtų sukurtas kitas pragyvenimo šaltinis vietos gyventojams.
Utenos apskrities teritorijos vystymo nuostatos ir bendrieji tikslai: 7.
gyvenamosios aplinkos kokybės plėtra: 7.1.
plėtoti ir gerinti sveikatos ir socialinių paslaugų infrastruktūrą – skatinti privačių paslaugų plėtrą kaimo gyvenviečių sistemos centruose, optimizuoti sveikatos ir socialinių paslaugų įstaigų tinklą; 7.1.
gausinti gamtos išteklius ir gerinti jų kokybę – didinti regiono miškingumą, saugoti ir puoselėti natūralias ir pusiau natūralias gamtines teritorijas, formuoti rekreacinius išteklius ir kurti poilsio zonas regiono ežerų ir upių pakrantėse; 7.1.
taikyti prevencines priemones Ignalinos atominės elektrinės stebėsenos zonoje (30 kilometrų spinduliu apie ją) – siekiant sumažinti galimos avarijos padarinius, gerinti visų kategorijų kelių, vedančių į tarpinius gyventojų evakuacijos punktus, būklę, hermetizuoti visus stebėjimo zonoje esančius geriamojo vandens šulinius, naudoti prevencines priemones žemės ūkyje; 7.
konkurencingo verslo, turizmo ir pramonės plėtra: 7.2.
plėtoti regiono turizmo ir rekreacijos infrastruktūrą – gerinti viešąją turizmo infrastruktūrą (automobilių, dviračių, pėsčiųjų trasas ir takus, paplūdimius, poilsio aikšteles, stovyklavietes ir kita), taip pat ir informacinę (stendai, nuorodos, informaciniai terminalai ir kita), kuo geriau panaudoti rekreacinius išteklius, skatinti turizmo paslaugų plėtrą; 7.2.
sukurti palankią investicijoms ekonominę aplinką – skatinti verslo paslaugų plėtrą, kurti verslo informacinę sistemą ir užtikrinti jos naudojimą; 7.2.
plėtoti alternatyvias ir netradicines veiklas kaimo vietovėse – sudaryti smulkiųjų verslų plėtros kaimo gyvenvietėse sąlygas, skatinti turizmo paslaugų ir pramogų plėtrą regiono kaimo vietovėse, plėtoti ekologišką ūkininkavimą, steigti žvejų kooperatyvus ir plėtoti verslinę žuvininkystę, sukurti gėlavandenių žuvų žuvivaisos sistemą; 7.
inžinerinės ir transporto infrastruktūros plėtra: 7.3.
atnaujinti ir plėtoti inžinerinio aprūpinimo sistemas – renovuoti šilumos ūkį, plėtoti vandentiekio ir nuotekų tinklus ir įrenginius miestuose ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, modernizuoti ir plėtoti elektros tinklus (energetikos infrastruktūrą); 7.3.
plėtoti darnią transporto infrastruktūrą – plėtoti logistikos infrastruktūrą svarbiausiuose regiono transporto mazguose, gerinti rajoninių ir vietinių kelių techninius parametrus, tobulinti viešojo susisiekimo sistemą; 7.3.
sudaryti sąlygas gyventojams ir verslo subjektams didinti mobilumą – išplėsti pakelės infrastruktūros įstaigų tinklą, užtikrinti gyventojams saugų susisiekimą automobiliais ir dviračiais, keliuose taikyti inžinerines saugaus eismo priemones; 7.
konkurencingo žemės ūkio plėtra – sudaryti sąlygas plėtotis ūkių stambėjimo procesams, gerinti žemės ūkio paskirties žemės kokybę; 7.
kompleksinė regioninio ir rajoninių centrų plėtra: 7.5.
sudaryti palankias verslo plėtros ir klasterizacijos procesų sąlygas – kurti ir plėtoti pramonines zonas ir technologinius parkus Utenoje, Vidiškėse, Visagine, skatinti įmonių kooperaciją ir klasterizaciją; 7.5.
gerinti transporto infrastruktūros tinklą apskrityje – plėtoti transporto infrastruktūrą tarp regioninio centro ir aplinkinių vietovių, gerinti viešojo susisiekimo tarp regioninio ir rajoninių centrų galimybes; 7.5.
plėtoti paslaugų sektoriaus infrastruktūrą – skatinti turizmo paslaugų sektoriaus plėtrą, plėtoti viešąją turizmo infrastruktūrą regiono upių ir ežerų pakrantėse.
Svarbiausios regiono erdvinės plėtros kryptys yra šios: 8.
Svarbiausia regiono ekonominės ir socialinės plėtros ašis formuojasi prie tranzitinių transporto magistralių, kertančių Utenos regiono teritoriją, – magistralinių kelių A6 (E262) Kaunas–Zarasai–Daugpilis (1B urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius) ir A14 Vilnius–Utena (1C urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius). Regiono ekonominės ir socialinės plėtros ašis siejama su intensyvia transporto infrastruktūros, logistikos ir pramonės zonų miestuose ir miesteliuose plėtra. Šios regiono plėtros ašies atšakos formuojamos: nuo Zarasų iki Visagino prie krašto kelio Nr. 102 (2 lygmens regioninė urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius); nuo Utenos iki Svėdasų prie krašto kelio Nr. 118 (1C urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius), nuo Svėdasų per Anykščius ir Kavarską prie krašto kelio Nr. 120 (2 lygmens regioninė urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius), taip pat nuo Rokiškio iki Svėdasų (2 lygmens regioninė urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius), taip įsiliejant į aktyviausią regiono plėtros ašį. Bendrajame plane taip pat suformuotos ašys nuo Rokiškio iki Svėdasų, nuo Obelių per Dusetas iki Zarasų ir nuo Troškūnų iki Anykščių (2 lygmens regioninės urbanistinės integracijos ašys pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius). 8.
Minėtos plėtros ašys vietomis kerta Utenos regione esančias saugomas teritorijas. Tokiose vietose plėtra turi būti neaktyvi, atsižvelgiant į saugomose teritorijose taikomus veiklos apribojimus. 8.
Kita regiono ekonominės ir socialinės plėtros ašis formuojama geležinkelio Varšuva– Sankt Peterburgas pagrindu (1B urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius). Ši regiono plėtros ašis labiausiai siejama su esančiomis prie geležinkelio plėtros zonomis (Ignalinoje, Dūkšte), intensyvia transporto infrastruktūros ir pramonės veiklų plėtra, taip pat energetikos plėtra Visagino miesto pramoninėje zonoje. 8.
Didžiausio aktyvumo ekonominės ir socialinės plėtros teritorijos įvardijamos kaip regiono plėtros branduoliai. Apskrities teritorijoje išskiriami du plėtros branduoliai: Utena (miesto ir aplinkinės teritorijos, taip pat teritorijos nuo miesto į šiaurės vakarus Vyžuonų link) ir Visaginas su greta esančiomis pramoninėmis branduolinės energetikos plėtros teritorijomis. 8.
Aktyvios ekonominės ir socialinės plėtros teritorijos įvardijamos kaip plėtros arealai – tai teritorijos prie Anykščių, Molėtų, Ignalinos, Zarasų ir Dūkšto (Ignalinos rajono savivaldybėje). Prie svarbiausių kitų lokalinio lygmens gyvenviečių sistemos centrų formuojamos ekonominės ir socialinės plėtros zonos, kuriose skatinama gyvenviečių teritorinė plėtra (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“).
Centrinių gyvenamųjų vietovių sistema plėtojama taip: 9.
svarbiausi Utenos regiono ekonominės ir socialinės plėtros centrai – Utenos miestas (2 lygmens B kategorijos urbanistinis centras) ir Visagino miestas (3 lygmens d kategorijos (konversinis) savivaldybės administracinis centras); 9.
darniai regiono plėtrai svarbūs ir Utenos apskrities teritorijos bendrojoje erdvinės plėtros koncepcijoje (toliau – koncepcija) numatomi regiono plėtros pocentriai – apskrities savivaldybių centrai Anykščiai, Ignalina, Molėtai ir Zarasai (3 lygmens a kategorijos urbanistiniai centrai); Troškūnai, Dusetos (3 lygmens b kategorijos urbanistiniai centrai); Giedraičiai, Svėdasai ir Tverečius– Didžiasalis (sujungiant gyvenviečių potencialą) (3 lygmens c kategorijos urbanistiniai centrai); 9.
kiti lokaliniai centrai – Andrioniškis, Debeikiai, Kavarskas, Kurkliai, Skiemonys, Traupis, Viešintos (Anykščių rajono savivaldybė); Ceikiniai, Dūkštas, Kazitiškis, Linkmenys, Mielagėnai, Naujasis Daugėliškis, Palūšė, Rimšė, Vidiškės (Ignalinos rajono savivaldybė); Alanta– Naujasodis, Balninkai, Čiulėnai, Dubingiai, Inturkė, Joniškis– Arnionys, Luokesa, Mindūnai, Suginčiai, Videniškiai (Molėtų rajono savivaldybė); Daugailiai, Kuktiškės, Leliūnai, Saldutiškis, Sudeikiai, Tauragnai, Užpaliai, Vyžuonos (Utenos rajono savivaldybė); Antalieptė, Antazavė, Degučiai, Imbradas, Salakas, Suviekas, Turmantas (Zarasų rajono savivaldybė), Auleliai, Burbiškis, Janušava, Kunigiškiai I, Kuniškiai, Leliūnai, Mačionys, Naujieji Elmininkai, Rubikiai, Staškūniškis, Surdegis, Šeriai, Šlavėnai, Svirnai II (Anykščių rajono savivaldybė); Bernotai, Giliūtos, Ginučiai, Grybėnai, Kaniūkai, Kazokinė, Meikštai, Strigailiškis, Švedriškė (Ignalinos rajono savivaldybė); Ambraziškiai, Bekupė, Bijutiškis, Levaniškiai, Miežonys, Sidabrinės, Skudutiškis, Toliejai, Valančiai, Žaugėdai (Molėtų rajono savivaldybė); Antalgė, Biliakiemis, Juknėnai, Kaniūkai, Kirdeikiai, Klykiai, Pačkėnai, Pakalniai, Radeikiai, Sirutėnai, Vilučiai (Utenos rajono savivaldybė); Aviliai, Samaniai, Smalvos, Šniukštai, Štadviliai (Zarasų rajono savivaldybė).
Utenos apskrities teritorijos erdvinės struktūros raidos koncepcijoje (2 brėžinys „Teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai“) išskirtos teritorijos, formuojančios regiono gamtinę ašį. Ji apima gamtinio karkaso ir Europos ekologinio tinklo teritorijas, esančias Utenos regione, – tai vertingiausių miškų masyvai, Aukštaitijos nacionalinio parko, regioninių parkų (Anykščių, Asvejos, Gražutės, Labanoro, Sartų) ir kitų saugomų teritorijų, esančių Utenos apskrityje, teritorijos.
Koncepcijoje (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“) išskiriami šie rekreacinių išteklių naudojimo arealai: 11.
ekonominės ir socialinės plėtros arealai, kuriuose plėtojama gyvenamoji (antrieji miestiečių namai) ir rekreacinė statyba; 11.
intensyvios rekreacijos plėtros zonos, kuriose plėtotina poilsio ir turizmo infrastruktūra (viešbučiai, poilsio namai), pramogų ir laisvalaikio paslaugos, atitinkama poilsio ir rekreacijos infrastruktūra.
Intensyvios rekreacijos plėtros zonoms priskirtos teritorijos prie Dysnos, Nevėžio, Siesarčio, Svėdasos, Šventosios upių ir regione esančių ežerų. Saugomose teritorijose rekreacija turėtų būti plėtojama ekstensyviai, atsižvelgiant į jose taikomus veiklos apribojimus (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“). Įvertinus techninio paveldo objekto turistinį patrauklumą, kaip rekreacinė teritorija išskirtina Anykščių siaurojo geležinkelio teritorija ir jo prieigos.
Susisiekimo sistema (7 brėžinys „Techninė infrastruktūra ir teritorijų apsauga nuo ypatingų situacijų“) formuojama esamos susisiekimo sistemos pagrindu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, Ilgalaikę (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 692 (Žin., 2005, Nr. 79-2860), kitus Lietuvos ir Europos Sąjungos dokumentus, taip pat įvertinant jos savitumą ir reikšmę Lietuvai, Europos Sąjungai ir pasauliui.
Siekiant sudaryti geras sąlygas regiono gyventojams ir ūkio subjektams nekliudomiems gauti reikiamas paslaugas, kurios teikiamos regioniniame, rajoniniuose ir kituose gyvenviečių sistemos centruose, tikslinga modernizuoti kelius, jungiančius koncepcijoje numatytą regiono ekonominės ir socialinės plėtros centrą ir pocentrius, 3 lygmens ir kitus urbanistinius centrus, sukurti vientisą vietinių ir rajoninių kelių tinklą. Plėtotinas degalinių tinklas ir pakelės infrastruktūra. Šių pasiūlymų įgyvendinimo nauda siejama su vietinių kelių tiesimu, sustiprinta, rekonstruota arba nauja kelio danga, geresnės kokybės kelių eismo sąlygomis, sumažėjusiu eismo įvykių dažnumu, taip pat sumažėjusiomis transporto priemonių eksploatavimo sąnaudomis.
Siekiant sumažinti neigiamą tranzitinių transporto srautų poveikį, tikslinga tiesti Utenos rytinį, Zarasų pietrytinį ir Anykščių šiaurinį aplinkkelius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu ir plėtojant geležinkelio transporto infrastruktūrą Utenos regione, koncepcijoje numatytas naujos geležinkelio krašto linijos tiesimas nuo Utenos iki Anykščių rytų– vakarų kryptimi, toliau ties Troškūnais kryptis keičiama į šiaurės vakarus Subačiaus (Panevėžio apskritis) link.
Įvertinus palankiausias sąlygas kurti logistikos infrastruktūros objektus (transportavimo, krovos, sandėliavimo), teikti logistikos ir transportavimo paslaugas dėl didelių tranzitinio transporto srautų ir geros geografinės padėties tiek tranzitinių, tiek šalies kelių sistemos atžvilgiu, logistikos infrastruktūros centrus siūloma kurti prie Utenos ir Zarasų miestų (ne miestų teritorijoje) ir Molėtų rajono savivaldybėje tarp magistralinio kelio A14 ir krašto kelio Nr.
Civiliniuose aerodromuose skatinama kurti ekstremalių situacijų prevencijos ir pasekmių likvidavimo bazes, plėtotina pramoginė ir sportinė aviacija.
Ignalinos atominės elektrinės sanitarinėje apsaugos ir stebėjimo zonose planuojamos ir įgyvendinamos branduolinės avarijos prevencijos priemonės, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo 2010–2014 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1425 (Žin., 2010, Nr. 121-6173; 2011, Nr. 68-3245), sudaromos reikiamos informacijos perdavimo ir evakuacijos sąlygos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti teikiamos lengvatos šių zonų gyventojams, sudaromi savivaldybių, kurių visa teritorija ar jos dalis yra branduolinio objekto stebėjimo zonoje, rėmimo fondai.
Vadovaujantis Nacionalinės energetikos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430), Ignalinos atominės elektrinės bazėje numatyta naujos regioninės atominės elektrinės Baltijos šalių ir regiono poreikiams tenkinti statyba.
Atsižvelgiant į naujos atominės elektrinės statybos apimtis, bus sudarytos sąlygos stambiųjų ir sunkiasvorių krovinių gabenimo per Utenos apskrities teritoriją maršrutui, kuris užtikrins efektyvų būtinų krovinių transportavimą. Šis maršrutas bus stambiųjų ir sunkiasvorių krovinių gabenimo maršruto, einančio per visą Lietuvos teritoriją ir jungiančio Klaipėdos valstybinį jūrų uostą su Visaginu, sudedamoji dalis. Išsamus stambiųjų ir sunkiasvorių krovinių gabenimo maršrutas bus nagrinėjamas specialiajame viso krovinių gabenimo maršruto plane.
Tam, kad inžinerinės infrastruktūros plėtra Utenos regione būtų koordinuojama ir inžinerinės infrastruktūros tinklai būtų formuojami nuosekliai, koncepcijoje numatyti inžinerinės infrastruktūros koridoriai, besitęsiantys kitose šalies apskrityse arba užsienyje (Latvijoje ir Baltarusijoje). Regiono teritorijoje formuojami tokie infrastruktūros koridoriai: Utena–Naujieji Elmininkai–Troškūnai–Panevėžio apskritis; Utena–Skiemonys–Vilniaus apskritis; Utena–Molėtai–Vilniaus apskritis; Utena–Radeikiai–Zarasai–Latvija; Utena–Visaginas (Ignalinos atominė elektrinė)–Baltarusija; Visaginas (Ignalinos atominė elektrinė)–Turmantas–Latvija; Visaginas–Rimšė–Ignalina–Vilniaus apskritis; Ignalina–Molėtai. II. TERITORIJOS NAUDOJIMO FUNKCINIAI PRIORITETAI
Vadovaujantis koncepcija (2 brėžinys „Teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai“), siūloma teritorijoms priskirti šiuos funkcinius (naudojimo) prioritetus: 23.
pramonės plėtra, infrastruktūros plėtra, urbanizacija – Utenos ir Visagino miestų plėtros branduolių teritorijos; 23.
intensyvios rekreacijos plėtra, urbanizacija, infrastruktūros plėtra – Anykščių, Molėtų, Zarasų miestų ekonominės ir socialinės plėtros arealų teritorijos; 23.
urbanizacija, intensyvios rekreacijos plėtra, infrastruktūros plėtra – Ignalinos miesto ekonominės ir socialinės plėtros zonos teritorija; 23.
urbanizacija, intensyvios rekreacijos plėtra, pramonės plėtra – Vidiškių ekonominės ir socialinės plėtros zonos teritorija; 23.
urbanizacija, pramonės plėtra – Didžiasalio (Ignalinos rajono savivaldybė) ekonominės ir socialinės plėtros zonos teritorija; 23.
urbanizacija, intensyvios rekreacijos plėtra – svarbiausių kitų lokalinio lygmens gyvenviečių sistemos centrų ekonominės ir socialinės plėtros zonų teritorijos; 23.
urbanizacija, intensyvios rekreacijos plėtra, verslinės žuvininkystės plėtra – Dūkšto ekonominės ir socialinės plėtros arealo teritorijos, apimančios Parsvėto ežero akvatoriją; 23.
konservacija, ekstensyvios rekreacijos plėtra, tausojantis miškų ūkis – Aukštaitijos nacionalinio parko, Anykščių, Asvejos, Gražutės, Labanoro, Sartų regioninių parkų ir Kamastos kraštovaizdžio draustinio teritorijos; 23.
konservacija, ekstensyvios rekreacijos plėtra, verslinės žuvininkystės plėtra – teritorijos prie Dysnų ir Dysnykščio ežerų; 23.
konservacija, ekstensyvios rekreacijos plėtra, tausojančio žemės ūkio plėtra – teritorijos Ignalinos rajono savivaldybės labiausiai į rytus nutolusioje dalyje (apima Adutiškio–Guntauninkų miškų biosferos poligoną, Birvėtos biosferos poligoną ir kita); 23.
konservacija, ekstensyvios rekreacijos plėtra – teritorijos prie Ignalinos rajono savivaldybės pietinės ribos (patenka Milašiaus telmologinis draustinis); 23.
intensyvaus miško ūkio plėtra, intensyvios rekreacijos plėtra, tausojančio žemės ūkio plėtra – centrinėje regiono dalyje išsidėstęs arealas, apimantis Utenos rajono savivaldybės pietrytines, Ignalinos rajono savivaldybės vakarines ir Zarasų rajono savivaldybės palyginti nedideles pietvakarines teritorijas (arealas neapima saugomų teritorijų, priskirtų kitam funkcinių prioritetų arealui); 23.
tausojančio miškų ūkio plėtra, tausojančio žemės ūkio plėtra, ekstensyvios rekreacijos plėtra – teritorijos vakarinėje (Anykščių rajono savivaldybėje), rytinėje (Ignalinos rajono savivaldybėje), pietinėje (Molėtų rajono savivaldybėje) ir šiaurinėje (Zarasų rajono savivaldybėje) apskrities dalyse, nepriskirtos kitiems funkcinių prioritetų arealams; 23.
intensyvios rekreacijos plėtra – teritorijos, koncepcijoje apibrėžtos kaip intensyvios rekreacijos plėtros arealai, ir teritorijos prie kitų apskrityje esančių ežerų (tikslesnės teritorijos pažymėtos 2 brėžinyje „Teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai“); 23.
intensyvios rekreacijos plėtra, verslinės žuvininkystės plėtra – teritorijos prie Alaušo (Utenos rajono savivaldybėje), Alaušų (Molėtų rajono savivaldybėje), Arino, Avilio, Čičirio, Drūkšių (šiaurinė dalis), Dūrių, Galuonų, Imbrado, Kiemento, Makio, Pravalo, Spenglo ežerų; 23.
intensyvios rekreacijos plėtra, tausojančio žemės ūkio plėtra, tausojančio miškų ūkio plėtra – didelio ploto arealas apskrities centrinėje dalyje (Anykščių rajono savivaldybės rytinės teritorijos, Utenos rajono savivaldybės teritorijos nuo Utenos miesto šiaurės kryptimi, nedidelės teritorijos Zarasų rajono savivaldybės vakariniame pakraštyje); 23.
intensyvaus žemės ūkio plėtra, tausojančio miškų ūkio plėtra, ekstensyvios rekreacijos plėtra – teritorijos vakarinėje Anykščių rajono savivaldybės dalyje, rytuose ribojamos Anykščių regioninio parko riba; 23.
tausojančio žemės ūkio plėtra, tausojančio miškų ūkio plėtra, ekstensyvios rekreacijos plėtra – arealas centrinėje regiono dalyje, apimantis teritorijas, nepriskirtas kitiems funkcinių prioritetų arealams, taip pat kitiems funkciniams prioritetams nepriskirtos teritorijos Ignalinos rajono savivaldybės centrinėje ir rytinėje dalyse, Molėtų rajono savivaldybės pietinėje dalyje, Zarasų rajono savivaldybės vakarinėje dalyje. III. APSKRITIES TERITORIJOS PLĖTROS SPRENDINIŲ KONKRETIZAVIMAS I. URBANISTINIO KARKASO SPRENDINIAI
Urbanistinio karkaso erdvinės plėtros sprendiniai: 24.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytu Utenos regiono urbanistinio karkaso modeliu ir funkciniais (teritorijos naudojimo) prioritetais, išskirti esminiai teritorijos erdvinės struktūros komponentai – ekonominės ir socialinės plėtros ašis ir ekonominės ir socialinės plėtros arealai. Regiono plėtros ašis formuoja funkcinį regiono stuburą kaip kraštotvarkinę zoną, palaikančią viso regiono ekonominį ir socialinį gyvybingumą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytais regiono teritorijos funkciniais prioritetais, Utenos apskrities teritorija patenka į antrąją (po pajūrio) funkcinę sritį, kurioje išryškėjęs nacionalinės svarbos rekreacinio naudojimo prioritetas. Utenos regiono plėtros prioritetais taip pat laikytina pramonės plėtra, žemės ir miškų ūkis, žvejyba, galimos ir kitos prioritetinės funkcijos – tausojantis miškų ūkis, konservacija, transporto paslaugų ir energetikos plėtra. 24.
Formuojama regiono ekonominės ir socialinės plėtros ašis siejama su kitomis Lietuvos ir užsienio teritorijomis: Kauno apskritimi Kauno link, Vilniaus apskritimi Vilniaus link, nuo Zarasų ir Visagino su Latvijos Respublika Daugpilio link. 24.
Didžiausio aktyvumo ekonominės ir socialinės plėtros teritorijose (plėtros centruose ir pocentriuose) esama prielaidų intensyviai plėtoti komercinę veiklą, pramonę, infrastruktūrą, paslaugas gyventojams ir ūkio subjektams ir kitą ekonominę veiklą. 24.
Prie svarbiausių kitų lokalinio lygmens gyvenviečių sistemos centrų formuojami ekonominės ir socialinės plėtros arealai, kuriuose skatinama gyvenviečių teritorinė plėtra ir rekreacija: 24.4.
Anykščių rajono savivaldybės pietinėje dalyje ekonominės ir socialinės plėtros arealai plėtojami ties Skiemonių ir Kurklių miesteliais; 24.4.
Ignalinos rajono savivaldybėje ekonominės ir socialinės plėtros arealas apima teritoriją nuo Ignalinos miesto pietinės dalies iki Antagavės ir Bėčiūnų kaimų; 24.4.
Molėtų rajono savivaldybėje ekonominės ir socialinės plėtros arealai plėtojami prie Molėtų miesto šiaurinės dalies iki Toliejų kaimo ir prie Luokesos, Bijutiškio kaimų ir Giedraičių miestelio; 24.4.
Utenos rajono savivaldybėje plėtros arealai koncentruojasi prie Utenos miesto ir vakarų kryptimi apima ekonominės ir socialinės ašies teritoriją iki Leliūnų miestelio; pietų kryptimi apima teritorijas iki Deguliškės miško; rytų kryptimi – iki Vaikutėnų kaimo; 24.4.
Zarasų rajono savivaldybėje ekonominės ir socialinės plėtros arealas plėtojamas nuo Zarasų miesto pietrytinės dalies iki Galiniškių kaimo. 24.
Kitos plėtros ašys yra svarbios regiono vidaus erdvinės struktūros kokybinei plėtrai. Ekonominės ir socialinės plėtros procesai šiose ašyse šiuo metu neintensyvūs, tačiau ateityje turi galimybių aktyvėti. Jose pirmiausiai turi būti plėtojama pakelės infrastruktūra ir paslaugos. 24.
Kitos ekonominės ir socialinės plėtros ašys šiuo metu neturi raiškos, tačiau intensyvėjant ekonominiams ir socialiniams procesams apskrities teritorijoje palaipsniui gali būti kryptingai formuojamos. 24.
Ekonominės ir socialinės plėtros ašių sprendiniai detalizuojami rengiant savivaldybių teritorijų bendruosius planus. 24.
Siekiant detaliau nustatyti Utenos apskrities teritorijos erdvinę plėtrą 10 metų, išskiriami svarbiausi Utenos regiono ekonominės ir socialinės plėtros centrai – Utena, Visaginas (regiono plėtros subcentras), regiono plėtros pocentriai – Anykščiai, Zarasai, Molėtai, Ignalina, lokaliniai plėtros centrai – Svėdasai, Troškūnai, Dusetos, Alanta ir Naujasodis. 24.
Visi regiono plėtros centrai ir pocentriai sujungti į bendrą regiono gyvenviečių sistemą valstybinės reikšmės kelių tinklu, kuriame juda svarbiausi socialiniai, ekonominiai, informaciniai produktai ir paslaugos. 24.
Detalizuojant gyvenamųjų vietovių urbanistinį modelį, gyvenamosioms vietovėms priskirtos šios vyraujančios plėtros kryptys: 24.10.
Anykščių, Ignalinos (kartu su Strigailiškiu), Zarasų miestai – kurortinio gydymo, rekreacijos ir turizmo plėtra siekiant išlaikyti ir stiprinti rekreacinį aptarnavimą ir gamtinį potencialą; 24.10.
Balninkai, Bebrusai, Burbiškis, Dubingiai, Dusetos, Kavarskas, Kaulakiai, Mindūnai, Palūšė, Salakas – rekreacijos ir turizmo infrastruktūros, paslaugų plėtra siekiant išlaikyti ir stiprinti rekreacinį aptarnavimą ir gamtinį potencialą; 24.10.
rekreacijos paslaugas tikslinga plėtoti šiose gyvenamosiose vietovėse: Antalieptėje, Antazavėje, Degučiuose, Dūkšte, Dusetose, Inturkėje, Kurkliuose, Linkmenyse, Mačionyse, Palūšėje, Saldutiškyje, Salake, Svėdasuose, Suvieke, Sudeikiuose, Tauragnuose; 24.10.
logistikos paslaugas ir infrastruktūrą tikslinga plėtoti Utenos miesto prieigose, prie planuojamo aplinkkelio, sujungsiančio magistralinius kelius A6 (E262) ir A14, Zarasų miesto prieigose, prie planuojamo aplinkkelio, įsijungsiančio į magistralinį kelią A6 (E262), ir prie magistralinio kelio A14 ties sankryža į Giedraičius; 24.10.
pramonę ir verslą tikslinga plėtoti Utenos ir Visagino miestuose, Vyžuonose, Didžiasalyje, Vidiškėse, Videniškiuose ir Giedraičiuose; 24.10.
Dūkšto mieste, Arnionių ir Tilžės kaimuose prioritetiškai plėtojama žuvininkystė; 24.10.
verslo (smulkiojo ir vidutinio) paslaugas ir infrastruktūrą tikslinga plėtoti kituose regiono lokalinio lygmens gyvenviečių sistemos centruose; 24.10.
viešosios paslaugos kaimo gyventojams plėtojamos visuose gyvenviečių sistemos centruose.
Urbanistiniai centrai ir jų plėtros kryptys: 25.
Utenos apskrities teritorijoje plėtojami šie Lietuvos Respublikos urbanistinio karkaso centrai (4 brėžinys „Urbanistinio karkaso ir gyvenamųjų vietovių sistema“): 25.1.
2 lygmens – regioninis centras (Utenos miestas); 25.1.
3 lygmens – lokaliniai centrai (regiono plėtros centrai ir pocentriai), tarp jų regiono plėtros subcentras (Visagino miestas); 25.1.
kiti Utenos regiono lokaliniai centrai; 25.
2 lygmuo B kategorija: Utenos miestas – regioninis (apskrities) centras. Plėtojamas kaip administracinis, pramonės, logistikos, paslaugų gyventojams ir verslui centras. Plėtojant miesto pietinės dalies struktūrą, prioritetas turi būti skiriamas pramonės plėtrai. Rengiant miesto teritorijos bendrąjį planą, turi būti sudarytos prielaidos gerinti miesto struktūrą, suformuoti atviros struktūros gatvių tinklą, plėtoti inžinerinę miesto infrastruktūrą, logistiką, suformuoti miesto želdynų sistemą, susietą su užmiesčio gamtinio karkaso struktūra, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.
3 lygmuo – lokaliniai centrai (regiono plėtros centrai ir pocentriai): 25.3.
a kategorija (rajonų savivaldybių administraciniai ir plėtros centrai): 25.3.1.
Anykščiai, Ignalina, Zarasai – pakankamo potencialo (palaikomi) esami apskrities savivaldybių administraciniai centrai ir svarbūs regiono plėtros pocentriai, plėtojami siekiant stiprinti rekreacinį aptarnavimą ir gamtinį potencialą. Rengiant šių miestų bendruosius planus, turi būti sudarytos prielaidos plėtoti darnią miesto struktūrą, inžinerinę infrastruktūrą, suformuoti miesto želdynų sistemą, susietą su užmiesčio gamtinio karkaso struktūra, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.1.
Molėtai – pakankamo potencialo (palaikomas) esamas apskrities savivaldybės administracinis centras ir svarbus regiono plėtros pocentris. Rengiant šio miesto bendrąjį planą, turi būti sudarytos prielaidos plėtoti darnią miesto struktūrą, inžinerinę infrastruktūrą, suformuoti miesto želdynų sistemą, susietą su užmiesčio gamtinio karkaso struktūra, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.
b kategorija (plėtojami nauji paslaugų centrai, formuojami mažų miestų pagrindu): Troškūnai, Dusetos – naujai plėtojami paslaugų centrai, formuojami mažo miesto pagrindu, turintys plėtros potencialą. Šiuose miestuose turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.
c kategorija (plėtojami nauji aptarnavimo centrai, formuojami miestelių pagrindu): 25.3.3.
Giedraičiai, Tverečius– Didžiasalis – naujai plėtojami paslaugų centrai, formuojami miestelio pagrindu, turintys plėtros potencialą. Šiuose miesteliuose turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, pramonės, verslo ir poilsio infrastruktūrą, pramonę, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.3.
Svėdasai – naujai plėtojamas paslaugų centras, formuojamas miestelio pagrindu, šiuo metu dar palyginti silpnas, tačiau turintis plėtros potencialą. Plėtojamas siekiant išlaikyti ir stiprinti rekreacinį aptarnavimą ir gamtinį potencialą. Šiame miestelyje turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.
d kategorija (konversinis savivaldybės administracinis centras): Visagino miestas – plėtojamas kaip administracinis, branduolinės energetikos, pramonės, logistikos, paslaugų gyventojams ir verslui centras, didelį potencialą turintis regiono plėtros subcentras. Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370), regiono plėtros subcentrą numatyta plėtoti siekiant didinti ekonominę ir socialinę sanglaudą ilguoju laikotarpiu. Formuluojant ūkio sektorių veiksmų programų strategijas, prioritetus, nustatant projektų atrankos kriterijus, privaloma atsižvelgti į regioninių ekonomikos augimo centrų ir subcentrų poreikius, su jais derinti numatomas ūkio sektorių plėtros skatinimo priemones; 25.3.
kiti Utenos regiono lokaliniai centrai: 25.3.5.
Anykščių rajono savivaldybė: 25.3.5.1.
Andrioniškis, Debeikiai, Skiemonys, Traupis, Viešintos, Auleliai, Janušava, Kunigiškiai I, Kuniškiai, Aleliūnai, Mačionys, Naujieji Elmininkai, Rubikiai, Staskūniškis, Surdegis, Šeriai, Šlavėnai, Žemieji Svirnai – centrai, kurių ekonominis ir socialinis potencialas silpnesnis, tačiau dėl gyventojams patogios geografinės padėties atlieka gyventojų aptarnavimo ir paslaugų funkcijas. Juose turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.5.1.
Kavarskas, Burbiškis – centrai, kurių ekonominis ir socialinis potencialas silpnesnis, tačiau dėl gyventojams patogios geografinės padėties atlieka žemės ūkio aptarnavimo ir paslaugų funkcijas. Šie centrai plėtojami siekiant išlaikyti ir stiprinti rekreacinį aptarnavimą ir gamtinį potencialą; 25.3.5.1.
Kurkliai – centras, kurio ekonominis ir socialinis potencialas silpnesnis, tačiau dėl gyventojams patogios geografinės padėties atlieka gyventojų aptarnavimo ir paslaugų funkcijas. Plėtojamas kaip rekreacijos paslaugų centras; 25.3.5.
Ignalinos rajono savivaldybė: 25.3.5.2.
Ceikiniai, Kazitiškis, Mielagėnai, Naujasis Daugėliškis, Rimšė, Vidiškės, Bernotai, Gilintos, Ginučiai, Grybienai, Kaniūkai, Kazokinė, Meikštai, Švedriškė – centrai, kurių ekonominis ir socialinis potencialas silpnesnis, tačiau dėl gyventojams patogios geografinės padėties atlieka žemės ūkio aptarnavimo ir paslaugų funkcijas. Juose turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.5.2.
Dūkštas – plėtojamas kaip rekreacijos paslaugų centras, papildomai teikiantis paslaugas žuvininkystę plėtojantiems ūkio subjektams. Mieste turi būti sudaromos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.5.2.
Linkmenys – plėtojamas kaip rekreacijos paslaugų centras, kuriame turi būti sudaromos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.5.2.
Palūšė – plėtojamas kaip rekreacijos paslaugų centras, siekiant išlaikyti ir stiprinti rekreacinį aptarnavimą ir gamtinį potencialą. Čia turi būti sudaromos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.5.2.
Strigailiškis – plėtojamas kaip kurortinė teritorija kartu su Ignalinos miestu, siekiant išlaikyti ir stiprinti rekreacinį aptarnavimą ir gamtinį potencialą. Čia turi būti sudaromos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.5.
Molėtų rajono savivaldybė: 25.3.5.3.
Ambraziškiai, Bekupė, Bijutiškis, Levaniškiai, Miežonys, Sidabrinės, Skudutiškis, Toliejai, Valančiai, Žaugėdai – naujai plėtojami centrai, kurių prioritetinė funkcija – viešosios paslaugos gyventojams ir ūkio subjektams; 25.3.5.3.
Alanta–Naujasodis – naujai plėtojamas rajono lygmens aptarnavimo centras, formuojamas dviejų gyvenviečių (miestelio ir kaimo) pagrindu. Tai geografiškai artimos, ekonomine veikla susijusios gyvenamosios vietovės, turinčios plėtros potencialą. Šiame centre turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.5.3.
Balninkai, Čiulėnai, Dubingiai, Mindūnai – centrai, kurie plėtojami siekiant išlaikyti ir stiprinti rekreacinį aptarnavimą ir gamtinį potencialą. Jų ekonominis ir socialinis potencialas silpnesnis, tačiau dėl gyventojams patogios geografinės padėties atlieka gyventojų ir ūkio subjektų aptarnavimo funkcijas. Juose turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.5.3.
Joniškis– Arnionys – centras, plėtojamas sujungiant šių gyvenviečių ekonominį ir socialinį potencialą, teikiantis paslaugas žuvininkystę plėtojantiems ūkio subjektams. Šiose gyvenamosiose vietovėse turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.5.3.
Luokės, Suginčiai, Videniškiai – centrai, kurių ekonominis ir socialinis potencialas silpnesnis, tačiau dėl patogios geografinės padėties atlieka gyventojų ir ūkio subjektų aptarnavimo funkcijas. Juose turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.5.3.
Inturkė – centras, plėtojamas siekiant išlaikyti ir stiprinti rekreacinį aptarnavimą ir gamtinį potencialą. Čia turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.5.
Utenos rajono savivaldybė: 25.3.5.4.
Daugailiai, Kuktiškės, Leliūnai, Užpaliai, Vyžuonos, Antalgė, Biliakiemis, Juknėnai, Kaniūkai, Kirdeikiai, Klykiai, Pačkėnai, Pakalniai, Radeikiai, Sirutėnai, Vilučiai – centrai, kurių ekonominis ir socialinis potencialas silpnesnis, tačiau dėl patogios geografinės padėties atlieka gyventojų ir ūkio subjektų aptarnavimo funkcijas. Juose turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams. 25.3.5.4.
Saldutiškis, Sudeikiai, Tauragnai – centrai, kurių ekonominis ir socialinis potencialas silpnesnis, tačiau dėl patogios geografinės padėties atlieka gyventojų ir žemės ūkio aptarnavimo funkcijas. Plėtojami kaip rekreacijos paslaugų centrai. Juose turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.5.
Zarasų rajono savivaldybė: 25.3.5.5.
Antalieptė, Antazavė, Degučiai, Salakas, Suviekas – centrai, kurių ekonominis ir socialinis potencialas silpnesnis, tačiau dėl patogios geografinės padėties atlieka gyventojų ir ūkio subjektų aptarnavimo funkcijas. Plėtojami kaip rekreacijos paslaugų centrai. Juose turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.5.5.
Imbrasas, Turmantas, Aviliai, Samaniai, Smalvos, Šniukštai, Štadviliai – centrai, kurių ekonominis ir socialinis potencialas silpnesnis, tačiau dėl patogios geografinės padėties atlieka gyventojų ir ūkio subjektų aptarnavimo funkcijas. Juose turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.
kituose Utenos regiono lokaliniuose centruose koncentruojami savivaldybių kaimo gyventojai (naujų gyvenamųjų namų statyba), kartu plėtojant inžinerinę infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas. Rengiant šių gyvenamųjų vietovių detaliuosius planus, turi būti rezervuotos teritorijos inžinerinei infrastruktūrai ir viešosioms paslaugoms plėtoti, gali būti keičiama žemės naudojimo paskirtis. Gyvenviečių sistemos centrų plėtra – ne kiekybinė ar teritorinė, o daugiau kokybinė ekonominių ir socialinių procesų plėtra; 25.
urbanistinių 2 lygmens ir 3 lygmens centrų, gyvenviečių gyvenamosiose teritorijose galima intensyvi statybos plėtra, reglamentuojama savivaldybių ir miestų bendruosiuose planuose, taip pat kaimų ir miestelių detaliuosiuose planuose. Kitose kaimo vietovėse, išskyrus saugomas teritorijas, galima ekstensyvi gyvenamosios ir kitokios statybos plėtra. Intensyvios, vidutinio intensyvumo ir ekstensyvios gyvenamosios statybos reglamentuojamos savivaldybių bendruosiuose planuose.
Urbanistinės integracijos ašys, urbanistinių centrų aglomeruojančio poveikio ir koncentracijos arealai nurodyti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniuose. Detalizuojant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius ir vadovaujantis strateginių regioninės plėtros planų nuostatomis, Utenos apskrityje formuojamos regiono ekonominės ir socialinės plėtros ašys: 26.
Svarbiausios Utenos apskrities ekonominės ir socialinės plėtros ašys yra šios: 26.1.
Vilnius–Molėtai–Utena (1C urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius); 26.1.
Kaunas–Utena–Zarasai–Latvija (1B urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius); 26.1.
Vilnius–Ignalina–Visaginas–Latvija (1B urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius); 26.1.
Rokiškis–Svėdasai–Anykščiai–Ukmergė (2 lygmens regioninė urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius); 26.1.
Obeliai–Dusetos–Zarasai su atšaka į Dusetas (2 lygmens regioninė urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius); 26.1.
Panevėžys–Troškūnai–Anykščiai (2 lygmens regioninė urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius); 26.1.
Ukmergė–Molėtai–Švenčionėliai (2 lygmens regioninė urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius); 26.1.
Ignalina–Tverečius (2 lygmens regioninė urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius). 26.
Ekonominės ir socialinės plėtros ašyje plėtojama pakelės infrastruktūra, informacijos teikimas ir paslaugos, logistikos infrastruktūra, sandėliavimo, krovos, automobilių remonto ir kitos paslaugos. Vadovaujantis darnios plėtros principais teritorijose, kuriose teikiamas prioritetas gamtai ar kultūros paveldo apsaugai (saugomos teritorijos, kultūros paveldo objektai ar jų apsaugos zonos, gamtinio karkaso teritorijos), plėtros ašies įtakos arealas turi būti siaurinamas ir nustatomas mažesnis plėtros intensyvumas. 26.
Ekonominės ir socialinės plėtros procesai šiose ašyse neintensyvūs, arealai ne platesni nei 500 metrų. Jose pirmiausia turi būti plėtojama pakelės infrastruktūra, informacijos teikimas ir paslaugos. 26.
Aglomeruotos urbanizacijos procesai turi prielaidas plėtotis zonoje tarp Utenos ir Zarasų, Zarasų ir Ignalinos, taip pat pagrindinės regiono ekonominės ir socialinės plėtros ašies zonoje tarp Utenos ir Vilniaus, Utenos ir Kauno. Gyvenamosios vietovės, patenkančios į šias zonas, taip pat ekonominės ir socialinės plėtros ašių įtakos arealus, turės daugiau ir įvairesnių plėtros prielaidų.
Socialinės infrastruktūros teritorinis tinklas. Bendrajame plane numatoma plėtoti gyvenamųjų vietovių socialinės infrastruktūros tinklą, atitinkantį nustatytą urbanistinių centrų (gyvenviečių sistemos) hierarchiją. Socialinės infrastruktūros vystymo sprendiniai parengti (8 brėžinys „Ūkio plėtra ir socialinės bei kultūrinės infrastruktūros vystymas“) atsižvelgiant į: 27.
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius; 27.
Lietuvos 2007– 2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. K

(2007)1808; 27.

kitas nacionalines socialinės srities pertvarkos programas; 27.
Utenos regiono plėtros 2006– 2013 metų planą (patvirtintas Utenos regiono plėtros tarybos 2006 m. balandžio 13 d.) su papildymu (patvirtintas Utenos regiono plėtros tarybos 2007 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 153-6).
Švietimo, mokslo ir kultūros infrastruktūros tinklas: 28.
bendrojo plano tikslas – optimizuoti socialinės infrastruktūros tinklą, gerinant jos pasiekiamumą visiems gyventojams. Apskrities lygmeniu nagrinėjama regiono, savivaldybių esamų aptarnavimo centrų ir žemesnio lygmens aptarnavimo centrų, išskirtų regiono gyvenviečių sistemoje (urbanistiniame karkase), socialinė infrastruktūra; 28.
bendrojo lavinimo mokyklos: 28.2.
atsižvelgiant į regiono demografinę situaciją, nenumatoma, kad išaugs bendrojo lavinimo įstaigų paslaugų paklausa, todėl teritorinė šių įstaigų plėtra nenumatoma. Svarbiausia švietimo plėtros kryptis turėtų būti kokybinė plėtra, siekiant rekonstruoti ir modernizuoti įstaigas, sutvarkyti infrastruktūrą, gerinti bendrojo lavinimo paslaugų pasiekiamumą kaimo vietovėse gyvenantiems mokiniams. Savivaldybių (aptarnavimo) centruose turi būti pastatytos arba pritaikytos patalpos švietimo pagalbos įstaigoms (švietimo ir nuotolinio mokymosi, pagalbos mokytojui, mokiniui, mokyklai), centrams, pedagoginėms ir psichologinėms tarnyboms ir panašiai; 28.2.
esamas bendrojo lavinimo mokyklų tinklas apskrities teritorijoje turi būti pertvarkomas pagal regiono savivaldybių sudarytus ilgalaikius mokyklų tinklo pertvarkos planus; 28.2.
bendrojo lavinimo mokyklų tinklas pakankamas, jis pateiktas 1 priede ir 8 brėžinyje „Ūkio plėtros ir socialinės bei kultūrinės infrastruktūros vystymas“; 28.
profesinio mokymo mokyklos: 28.3.
turimas apskrities profesinio mokymo įstaigų potencialas turi būti susietas su valstybės ūkio vystymosi prognozėmis ir darbo rinkos paklausa, turi būti modernizuojama profesinio mokymo įstaigų techninė bazė ir infrastruktūra; 28.3.
esamas profesinio mokymo mokyklų tinklas pateiktas 2 priede ir 8 brėžinyje „Ūkio plėtros ir socialinės bei kultūrinės infrastruktūros vystymas“; 28.3.
plėtojant apskrities profesinio mokymo mokyklų tinklą, siūloma steigti profesinio mokymo įstaigą Ignalinoje; 28.
aukštojo mokslo įstaigos – apskrityje veikia neuniversitetinė aukštojo mokslo įstaiga Utenos kolegija. Planuojama įsteigti neuniversitetinę aukštojo mokslo įstaigą – Visagino kolegiją – Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro bazėje; 28.
kultūros įstaigos – kultūros įstaigų tinklas pateiktas 3 priede ir 8 brėžinyje „Ūkio plėtros ir socialinės bei kultūrinės infrastruktūros vystymas“ (pažymėtos tik kultūros įstaigos, esančios apskrities ir savivaldybių centruose). Muziejai kaip turistinio intereso objektai nagrinėjami bendrojo plano skyriuje „Rekreacijos ir turizmo plėtros bei kultūros paveldo apsaugos sprendiniai“.
Asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų infrastruktūros tinklas: 29.
asmens sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūra: 29.1.
asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas pateiktas 4 priede ir 8 brėžinyje „Ūkio plėtra ir socialinės bei kultūrinės infrastruktūros vystymas“; 29.1.
bendrajame plane numatoma: 29.1.2.
asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo apimtį ir struktūrą priderinti prie sveikatos priežiūros paslaugų poreikio ir kokybės reikalavimų, taip užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, ypač kaimo vietovėse; 29.1.2.
išlaikyti esamas asmens sveikatos priežiūros įstaigas savivaldybių centruose; 29.1.2.
pastatyti ir įrengti sanatorinio gydymo įstaigas Anykščiuose ir Ignalinoje; 29.
socialinių paslaugų įstaigos: 29.2.
apskrities lygmeniu pateikiamas stacionarių socialinių paslaugų įstaigų tinklas. Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūrą tikslinga reglamentuoti savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose. Stacionarios socialinės paslaugos teikiamos senelių globos namuose, pensionatuose, neįgalių žmonių pensionatuose, vaikų globos ir grupinio gyvenimo namuose. Stacionarių socialinių paslaugų įstaigų tinklas pateiktas 5 priede ir 8 brėžinyje „Ūkio plėtra ir socialinės bei kultūrinės infrastruktūros vystymas“; 29.2.
plėtojant socialinių paslaugų įstaigų tinklą, bendrajame plane numatoma: 29.2.2.
įkurti socialiai pažeidžiamų žmonių centrus Didžiasalyje (Ignalinos rajono savivaldybė) ir Zarasuose; 29.2.2.
įsteigti vaikų savarankiško gyvenimo namus Molėtuose.
Urbanistinio karkaso sprendinių įgyvendinimo prioritetai: 30.
Urbanistinės sistemos plėtros sprendiniai (4 brėžinys „Urbanistinio karkaso ir gyvenamųjų vietovių sistema“) įgyvendinami rengiant specialiuosius ir strateginius planus, tikslines programas, taip pat savivaldybių ir miestų bendruosius planus. 30.
Planuojamos teritorijos naudojimo kryptys apibūdinamos kaip priimtiniausios visuomenės raidos ir vyraujančių interesų atžvilgiu veiklos sritys. 30.
2 lygmens urbanistinio regioninio centro ir svarbiausios regiono ekonominės ir socialinės plėtros ašies prioritetai yra šie: 30.3.
darni Utenos ir jo priemiesčių plėtra; 30.3.
svarbiausios regiono ekonominės ir socialinės plėtros ašies arealų formavimas Utenos rajono savivaldybės, Anykščių rajono savivaldybės, Molėtų rajono savivaldybės, Ignalinos rajono savivaldybės, Zarasų rajono savivaldybės ir Visagino savivaldybės teritorijose. 30.
Ekonominės ir socialinės plėtros ašis integruoja Utenos regioną į šalies erdvinę struktūrą, kartu išsaugomas ir stiprinamas regioninis savitumas. 30.
Numatomi šie gyvenviečių sistemos centrų plėtojimo prioritetai: 30.5.
kitų Utenos apskrities lokalinių centrų plėtra; 30.5.
viešųjų želdynų, viešųjų paslaugų gyventojams ir verslui, inžinerinės infrastruktūros plėtra visų lygmenų gyvenviečių sistemos centruose. 30.
Teikiamas teritorijos funkcinis zonavimas nustato galimų ir labiausiai pageidautinų tikslinių teritorijos naudojimo bei apsaugos programų kūrimo ir įgyvendinimo kryptis, formuoja apskrities teritorijos regioninės politikos metmenis ir skatina teritorijos raidos konversiją. II. GAMTINIO KARKASO PLĖTROS IR BIOPRODUKCINIO ŪKIO SPRENDINIAI
Gamtinio karkaso plėtra: 31.
Vienas iš bendrojo plano tikslų – reglamentuoti Utenos apskrities gamtinės aplinkos plėtojimą, t. y. nustatyti gamtinės aplinkos vystymo, tvarkymo ir apsaugos principus, kurie prisidėtų prie darnios apskrities aplinkos raidos, o suformuotos gamtinės aplinkos plėtros kryptys padėtų užtikrinti gerą apskrities ekologinę būklę ateityje (3 brėžinys „Apskrities teritorijos raida ir naudojimas“). 31.
Koncepcijoje saugomų teritorijų sistemos plėtra nenumatoma. 31.
Gamtinio karkaso paskirtis – užtikrinti ryšius tarp gamtinių saugomų teritorijų ir sukurti vientisą ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, jungiantį vertingas ir pakankamai natūralias gamtinio pobūdžio teritorijas į bendrą kraštotvarkinę ekologinio kompensavimo zonų sistemą. 31.
Gamtinis karkasas sujungia įvairios paskirties teritorijas: saugomas gamtines teritorijas, apsaugos zonas ir saugomus gamtos išteklių sklypus, įvairias rekreacines, miškų ūkio, taip pat ribojamos agrarinės veiklos zonas. Į gamtinį karkasą įtraukiamos natūralios ekosistemos. Gamtinis karkasas plėtojamas kompleksiškai, susiejant visas jo dalis į visumą. 31.
Utenos apskrities gamtiniame karkase yra pažeistų teritorijų, praradusių natūralią kraštovaizdžio struktūrą, vertingiausius gamtinius elementus ir negalinčių atlikti ekologinio kompensavimo funkcijų. Kai kuriose regioninių ir rajoninių migracijos koridorių atkarpose gamtinė įvairovė nuskurdinta. Didžiausią žalą gamtinio karkaso būklei daro intensyvi antropogeninė veikla: urbanizacijos plėtra, žemės ūkis, nekontroliuojama rekreacija. Dėl šių gamtinę aplinką neigiamai veikiančių procesų daug kur pažeisti funkciniai biotos ryšiai. Reikėtų atsargiai elgtis su mažas vandens tėkmes turinčiais upeliais – jų pakrantėse turi vyrauti ekologinė atsvara. 31.
Regioniniai slėninės migracijos koridoriai su vidiniais stabilizavimo arealais ir tarpsisteminio stabilizavimo ašimis turėtų jungtis rajoniniais slėninės migracijos koridoriais. Numatoma atkurti gamtinių teritorijų sąsajas su vidiniais stabilizavimo mazgais ir kitais struktūriniais gamtinio karkaso elementais, vystyti ir sujungti migracijos koridorius su vidiniais stabilizavimo arealais, formuoti žaliąsias jungtis, galinčias atlikti ekologinio kompensavimo funkcijas. Tokie ekologinio kompensavimo koridoriai planuojami reljefo pažemėjimais, paviršinio vandens telkinių pakrantėmis, esamomis bendro naudojimo teritorijomis miestuose, priemiesčių miškais ir kitomis ekologiškai vertingomis teritorijomis. Šie koridoriai ne tik užtikrintų gamtinius ryšius, bet ir mažintų oro taršą, triukšmo sklidimą, gerintų oro kokybę, mikroklimatą, estetinį teritorijų vaizdą. Funkcionuojančios gamtinės jungtys būtų svarbios viso regiono aplinkos kokybei. 31.
Probleminiai gamtinio karkaso plotai – gamtinio karkaso užimamos teritorijos dalys, persidengiančios su urbanistinio karkaso ašimis ir branduoliais arba užimtos kompaktiškai urbanizuotų (ne sodybinio užstatymo) teritorijų. 31.
Skirtingoms struktūrinėms gamtinio karkaso dalims taikytini skirtingi gamtinio kraštovaizdžio išsaugojimo prioritetai, kraštotvarkos kryptys ir priemonės. 31.
Utenos apskrities teritorijoje nustatyti šie gamtinio kraštovaizdžio apsaugos, formavimo ir ūkinio naudojimo pobūdį nusakantys gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo tipai: 31.9.
gražinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai; 31.9.
palaikomas ir didinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas; 31.9.
išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis. 31.
Pirmasis kraštovaizdžio formavimo tipas taikytinas žmogaus veiklos, pirmiausia agrarinės, ypač pakeistose gamtinio karkaso teritorijose. Šios zonos susiformavo dėl netolygaus žemės naudojimo pažeidžiant ekologinę pusiausvyrą, nesilaikant racionalios gamtonaudos reikalavimų. Tai intensyvaus ūkininkavimo rezultatas, ypač skaudžiai palietęs dalį geoekologinių takoskyrų ir daugumos migracijos koridorių užimamas teritorijas. Šiose zonose kraštovaizdžio formavimas susijęs su natūralios gamtinės aplinkos atkūrimu ir naujo ekologizuoto požiūrio į teritorijų naudojimą taikymu. 31.
Teritorijose, kuriose gražinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai, būtina laipsniškai pereiti prie vidutinio stambumo tvaraus ūkio, kurio specializacijos kryptys – pašarų gamyba, gyvulininkystė, augalininkystė ir sodininkystė. Skatintinas ekologinių ūkių kūrimas. Šiose teritorijose būtina didinti žemėnaudos sąskaidą įveisiant įvairaus dydžio želdinių juostas ir grupes ar masyvus, taip pat formuoti dirbtinius pelkių ir vandens telkinius. Būtų tikslinga didinti teritorijos miškingumą tam naudojant mažai našią naudojamą ir nenaudojamą žemę. Šiai zonai būtini didžiausi žemėnaudos struktūros pakeitimai ir žemės dirbimo sistemos perorientavimo mastas. 31.
Antrasis kraštovaizdžio formavimo tipas lokalizuotas mišrios žemės naudmenų mozaikos teritorijose, kuriose kaitaliojasi miškų ir žemės ūkio naudmenos, taip pat smarkiai pakeistos arba pažeistos gamtinės struktūros miškuose. Šias teritorijas tvarkyti kur kas sudėtingiau, nes reikia tiek suderinti esamas funkcijas, tiek naudoti atkuriamąsias priemones gamtinės struktūros galioms stiprinti (apželdinti teritorijas mišku). 31.
Svarbiausia šių teritorijų naudojimo kryptis – vidutinio stambumo ir smulkus ūkis, kurio specializacijos kryptys – ganyklinė žemdirbystė (pieno ūkiai ir galvijų auginimas), daržininkystė, sodininkystė. Esami ūkiai palaipsniui turėtų būti orientuojami į ekologinius ar pereinamojo tipo (tvaraus ūkininkavimo) ūkius. Dalis dirbamos žemės laipsniškai verčiama į pievas ir ganyklas. Didinama stambių dirbamų laukų masyvų sąskaida, įveisiant apsaugines želdinių grupes ir juostas, formuojant dirbtines pelkes (biogeninių medžiagų kaupimo baseinus). Pageidautina didinti miškingumą tam naudojant mažiau našią, taip pat didelio drėgnumo (su silpnai funkcionuojančia ar nefunkcionuojančia sausinimo sistema) žemę, apželdinant ir savaiminės renatūralizacijos būdu. 31.
Trečiasis kraštovaizdžio formavimo tipas taikomas ištisiniais miško masyvais apaugusiose gamtinio karkaso teritorijose, išsaugojusiose natūralų kraštovaizdžio pobūdį ir ekologinio kompensavimo potencialą. Šių teritorijų perspektyva susijusi su racionalaus darnaus miškų ūkio tvarkymu, miškų regeneracinio potencialo išsaugojimu, rekreacinio naudojimo reguliavimu ir nustatyto režimo užtikrinimu šiose zonose įsteigtoms ypač saugomoms teritorijoms. 31.
Pagrindinė šių teritorijų naudojimo kryptis yra tausojantis miškų ūkis, kuriame vykdomi sanitariniai ir netaikomi plynieji kirtimai; veikla, susijusi su racionaliu šalutinių miško išteklių naudojimu, poilsinis turizmas rekreaciniu požiūriu patraukliose vietose ir medžioklė, derinant naudojimo pobūdį su konkrečių teritorijų naudojimo reglamentu, t. y. mišku neapaugusiose teritorijos dalyse būtų diegiama ekologinio, tausojančio žemės dirbimo sistema; smulkiasklypė daržininkystė, sodininkystė ir kiti alternatyvūs verslai, būdingi skirtingiems etnografiniams regionams. 31.
Plėtojant Utenos apskrities gamtinį karkasą ir gamtinės aplinkos sąsajas su gamtinio karkaso elementais, numatoma: 31.16.
tarpsisteminio stabilizavimo ašyse sukurti patikimo geoekologinio potencialo gamtinį karkasą, didinant miškingumą; 31.16.
regioniniuose slėninės migracijos koridoriuose atkurti želdinius pažeistose vietose; 31.16.
rajoniniuose slėninės migracijos koridoriuose didinti želdinių ir daugiametės žolinės augalijos kiekį; 31.16.
formuoti naujus rajoninius migracijos koridorius; 31.16.
formuoti žaliąsias ekologinio kompensavimo jungtis ir didinti gamtinio karkaso vientisumą tarp miesto ir užmiesčio gamtinio karkaso struktūrų; 31.16.
didinti vietinių želdinių kiekį; 31.16.
formuoti apsauginius želdynus prie svarbiausių susisiekimo koridorių; 31.16.
daug dėmesio skirti rekreacinėse teritorijose trūkstamos infrastruktūros įrengimui. 31.
Utenos apskrityje lokalizuotos gamtinio karkaso (be vietinio lygmens gamtinio karkaso teritorijų) dalys užima 442142 hektarų plotą, arba 61,4 procento apskrities teritorijos ploto. Jos persidengia su įvairaus apsaugos režimo konservacinėmis, intensyvaus ūkinio naudojimo, o vietomis ir su antropogeniškai aktyviomis (urbanizuotomis) teritorijomis, kurios aplinkosauginiu požiūriu yra problematiškiausios. 31.
Utenos apskrities teritorijoje yra visi gamtinio karkaso struktūros elementai: regioninės ir rajoninės tarpsisteminio stabilizavimo ašys, regioniniai ir rajoniniai bei svarbiausi vietiniai vidinio stabilizavimo mazgai ir juostos, regioniniai ir rajoniniai slėninės bei dubakloninės migracijos koridoriai, vietinio lygmens gamtinio karkaso teritorijos. 31.
Regioninės tarpsisteminio stabilizavimo ašys svarbiausios gamtinio karkaso struktūroje – tai jautrios ir ypač vertingos teritorijos, jungiančios ypatinga ekologine svarba ir jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus. Ypač svarbūs miškų masyvai, sulaikantys vėją ir saugantys vandens kokybę. Regioninės tarpsisteminio stabilizavimo ašys skiria stambias gamtines geosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą. Todėl Utenos apskritį kertančios regioninės tarpsisteminio stabilizavimo ašies, einančios ežeruoto Baltijos kalvyno orografinėmis keteromis ir turinčios daug unikalių gamtos kompleksų, vaidmuo apskrities gamtinėje aplinkoje itin reikšmingas, o jos būklė ir funkcionalumas svarbūs regiono ir visos šalies ekologinei pusiausvyrai (5 brėžinys „Ekologinės pusiausvyros užtikrinimas“). 31.
Utenos apskrities regioninė tarpsisteminio stabilizavimo ašis – Viešintų kalvagūbris Anykščių rajono savivaldybėje, į vakarus nuo Šventosios upės. Ši gamtinio karkaso dalis užima apie 18 procentų Anykščių rajono savivaldybės teritorijos ploto. 31.
Utenos apskrityje miškai užima didelius plotus, tačiau paplitę nevienodai. Dauguma jų koncentruojasi svarbiausiuose apskrities gamtiniuose elementuose – regioninėse tarpsisteminio stabilizavimo ašyse. Nors regioninėse tarpsisteminio stabilizavimo ašyse gausu stambių miškų masyvų, o žemės ūkio naudmenų struktūroje vyrauja ganyklos, pastebimas neigiamas urbanizacijos ir rekreacinių teritorijų plėtros poveikis kai kurioms stabilizavimo ašies dalims. Regioninių ir rajoninių tarpsisteminio stabilizavimo ašių dalys labiausiai pažeistos ir pažeidžiamos teritorijose, esančiose šalia miestų, susisiekimo infrastruktūros koridorių. Čia intensyvesnė užstatytų teritorijų plėtra, be to, prisideda aplinkos oro ir fizikinė tarša. Besiplėsdamos urbanizuotos teritorijos pažeidžia susiklosčiusią ir taip gana jautrią gamtinės aplinkos struktūrą, nutraukia atskiras gamtines teritorijas jungiančius saitus. Urbanizuotų teritorijų plėtra turi būti labai apgalvota ir atsargi. Kaimo vietovėse pažeistas tarpsisteminio stabilizavimo ašių dalis sudaro kaimų užstatytos teritorijos, teritorijos, esančios greta kelių, taip pat mažai miškingos teritorijos. 31.
Regioninės tarpsisteminio stabilizavimo ašys Utenos apskrityje užima 197420 hektarų plotą (27,4 procento bendro apskrities teritorijos ploto). Didesnę jų dalį – 148803 hektarus (75 procentus bendro regioninių tarpsisteminio stabilizavimo ašių ploto) sudaro patikimo geoekologinio potencialo teritorijos, kuriose miškingumas siekia 80– 100 procentų. Riboto geoekologinio potencialo teritorijos jose užima 38278 hektarų plotą, o pažeistos gamtinio karkaso teritorijos – 10340 hektarų (5,2 procento bendro regioninių tarpsisteminio stabilizavimo ašių ploto). 31.
Utenos apskrities gamtinio karkaso struktūroje išskirta viena rajoninė tarpsisteminio stabilizavimo ašis (Anykščių rajono savivaldybėje). Ji užima 3162 hektarų plotą (0,4 procento bendro apskrities teritorijos ploto). Rajoninėje tarpsisteminio stabilizavimo ašyje daugiausia silpno geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijų. Jos užima 2 795 hektarų plotą (88,4 procento bendro rajoninės tarpsisteminio stabilizavimo ašies ploto). Pažeistos gamtinio karkaso teritorijos užima 367 hektarų plotą (11,6 procento bendro rajoninės tarpsisteminio stabilizavimo ašies ploto). 31.
Teigiamą poveikį tarpsisteminio stabilizavimo ašiai darytų miškingumo didinimas. Siektina, kad miškingumas joje būtų ne mažesnis nei 80 procentų. 31.
Regioniniai migracijos koridoriai – slėniai, raguvynai bei dubakloniai, kuriais vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir augalų bei gyvūnų rūšių migracija. Išplėtotas regioninių migracijos koridorių tinklas ne tik palaikytų gamtinius ryšius, bet ir mažintų oro užterštumą, triukšmo sklidimą, gerintų oro kokybę, mikroklimatą, estetinį vaizdą. 31.
Regioniniai ir svarbiausi rajoniniai migracijos koridoriai Utenos apskrityje užima 36415 hektarų plotą (5,1 procento bendro apskrities teritorijos ploto). Dauguma Utenos apskrities regioninių migracijos koridorių yra patikimo geoekologinio potencialo. Tokios būklės gamtinio karkaso teritorijos apskrityje sudaro 28474 hektarus (78,2 procento bendro regioninių ir svarbiausių rajoninių migracijos koridorių ploto). Kai kurių upių ir upelių pakrantėse, ypač priemiesčiuose, vis dėlto trūksta žalumos. Pažeistos gamtinio karkaso teritorijos apskrities regioniniuose migracijos koridoriuose užima 7 941 hektaro plotą (21,8 procento bendro regioninių ir svarbiausių rajoninių migracijos koridorių ploto). 31.
Regioninių migracijos koridorių dalyse, kuriose gamtinės biocenozės skurdžios, tikslinga didinti želdynų kiekį. Šių koridorių biologinė įvairovė turi būti formuojama atsižvelgiant į upių slėnių tipą ir dirvožemį. Didinant regioninių migracijos koridorių vientisumą, siektina, kad upių pakrantėse vyrautų ne žolinė augmenija, o krūmai ar medynai. Upių pakrančių apsaugos juostas – slėninės migracijos koridorius – tikslinga apželdinti vandens apsauginiais ir priešeroziniais želdiniais. 31.
Utenos apskrityje rajoniniai migracijos koridoriai užima 37438 hektarų plotą (5,2 procento bendro apskrities teritorijos ploto). 31.
Stipriai antropogenizuotose apskrities teritorijose gamtiniai ryšiai, besidriekiantys rajoniniais migracijos koridoriais ir turintys užtikrinti gerą ekologinę aplinkos būseną, daug kur pertraukti. Dėl to migracijos koridoriai negali atlikti visų savo funkcijų. Rajoninių migracijos koridorių dalys ypač pažeistos miestų teritorijose – daugelyje vietų upių vaga čia suspausta užstatytų teritorijų, o pakrančių biotopai sunaikinti. Pažeistos gamtinio karkaso teritorijos apskrities rajoniniuose migracijos koridoriuose sudaro 34247 hektarų plotą (91,5 procento bendro rajoninių migracijos koridorių ploto). 31.
Silpno geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos Utenos apskrities rajoniniuose migracijos koridoriuose užima 2 768 hektarus, o patikimo geoekologinio potencialo – 423 hektarus. 31.
Reikšmingų gamtinio karkaso elementų – rajoninių slėninės migracijos koridorių – vystymas ir nutrūkusių koridorių grandžių atkūrimas, taip pat naujų rajoninio lygmens slėninės migracijos koridorių formavimas – svarbūs Utenos apskrities gamtinio karkaso ugdymo uždaviniai. 31.
Urbanizuotose migracijos koridorių dalyse biologinės migracijos srautai pažeisti, todėl siektina atkurti sunaikintus pakrančių biotopus, o išlikusiose santykinai natūraliose jų atkarpose išsaugoti esamą gamtinę aplinką ir formuoti naujus želdynus. Retas užstatymas ir žemės naudmenų struktūroje vyraujančios žemės ūkio naudmenos (ypač ganyklos) lemia normalų medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaitos funkcionavimą, augalų ir gyvūnų rūšių migraciją. Siekiant išsaugoti ir pagerinti rajoninių migracijos koridorių funkcionalumą, upių ir upelių pakrantės apsaugos zonose reikia didinti želdinių kiekį, pakrantes apželdinti kiek įmanoma natūralesne žoline augmenija ar medynais, vandens apsauginiais ir priešeroziniais želdiniais. Pageidautina apsėti daugiametėmis žolėmis kuo daugiau žoline augmenija apaugusių žemės naudmenų plotų. 31.
Bent iš dalies atkurta gamtinio karkaso struktūra ir migracinės funkcijos pagerintų Utenos apskrities ekologinę situaciją. 31.
Apskrities teritorijoje mozaikiškai išsibarstę regioniniai, rajoniniai ir svarbiausi vietiniai vidinio stabilizavimo mazgai, jungiantys didesnius miškų masyvus. Vidinio stabilizavimo mazgai – teritorijos, užimančios tarpinę padėtį tarp geoekologinių takoskyrų ir migracijos koridorių. Šiose teritorijose esantys želdinių masyvai, natūralios pievos, pelkės ir kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtinėms geosistemoms ir gali pakeisti šoninį nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos srautus. 31.
Regioniniai vidinio stabilizavimo mazgai Utenos apskrities teritorijoje užima 56 090 hektarų plotą (7,8 procento bendro apskrities teritorijos ploto). Didžiausią jų dalį sudaro patikimo geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos – 25 238 hektarus (50 procentų bendro regioninių vidinio stabilizavimo mazgų ploto). Riboto geoekologinio potencialo teritorijos juose užima 23 902 hektarų, silpno geoekologinio potencialo – 6 916 hektarų plotą. Pažeisto geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos sudaro tik 33 hektarus (tik 0,1 procento bendro regioninių vidinio stabilizavimo mazgų ploto). 31.
Rajoniniai ir svarbiausi vietiniai vidinio stabilizavimo mazgai užima 111 616 hektarų, arba 15,5 procento, Utenos apskrities teritorijos ploto. Daugiausia tai silpno geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos, jos sudaro 65 276 hektarus (58,5 procento bendro šios kategorijos vidinių stabilizavimo arealų ploto). Patikimo geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos vidinio stabilizavimo arealuose užima 9 352 hektarų, riboto geoekologinio potencialo – 15 039 hektarų, o pažeisto geoekologinio potencialo – 21950 hektarų plotą (19,7 procento bendro rajoninių ir svarbiausių vietinių vidinio stabilizavimo mazgų ploto). 31.
Į mažiausiai pažeistus vidinio stabilizavimo arealus reikėtų kištis mažiausiai, t. y. stengtis saugoti ir išlaikyti natūralų kraštovaizdžio pobūdį. Labiau pažeistiems vidinio stabilizavimo mazgams būtinas esamo kraštovaizdžio natūralumo palaikymas ir stiprinimas. Labiausiai pažeistuose regioniniuose ir rajoniniuose vidinio stabilizavimo arealuose būtina gražinti ir gausinti kraštovaizdžio natūralumą atkuriančius elementus. 31.
Vietinio lygmens gamtinį karkasą formuoja į kitus gamtinio karkaso struktūros elementus nepatekę želdiniai. Vietinio lygmens gamtinio karkaso teritorijose, kuriose nuskurdinta biologinė įvairovė, turi būti didinamas želdinių kiekis. 31.
Tikėtina, kad bendrojo plano koncepcinių sprendinių įgyvendinimas neturės neigiamų pasekmių augalų ir gyvūnų rūšių buveinėms, gyvūnų migracijos keliams ar populiacijų gausai, o gamtinės aplinkos stiprinimo sprendiniai bus palankūs apskrities biologinės įvairovės išsaugojimui ir gamtinių buveinių būklės gerinimui. 31.
Bendrojo plano gamtinio karkaso vystymo sprendiniai turėtų paveikti ne tik konkrečias apskrities teritorijos dalis, bet ir visą apskrities gamtinės aplinkos būklę. Nepageidaujamas poveikis apskrityje esančioms saugomoms ir svarbioms gamtinėms teritorijoms nenumatomas. Numatomi sprendiniai tikslingai suplanuoti taip, kad būtų išvengta neigiamo poveikio šioms teritorijoms galimybių. 31.
Gamtinio karkaso teritorijose ūkinė veikla ribojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 22 straipsnio 6 dalimi, Gamtinio karkaso nuostatais, patvirtintais aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 (Žin., 2007, Nr. 22-858; 2010, Nr. 87-4619), ir kitais teisės aktais. 31.
Žemės ūkio paskirties teritorijose esančios žemės ūkio naudmenos ir žemė su veikiančiais melioracijos įrenginiais turi būti saugomos, kad nesumažėtų jų plotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Gamtinio karkaso natūralumo teritorijos pažymėtos 5 brėžinyje „Ekologinės pusiausvyros užtikrinimas“.
Žemės ūkio plėtra: 32.
Bendrajame plane sudaromos šios žemės ūkio vystymo sąlygos: 32.1.
nustatytos žemės ūkio paskirties žemės perspektyvinės ribos. Parengtais ir patvirtintais bendrojo plano sprendiniais privalo vadovautis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengėjai; 32.1.
nustatytos žemės ūkio veiklos – intensyvaus ir tausojamojo ūkininkavimo – zonos (3 brėžinys „Apskrities teritorijos raida ir naudojimas“), atsižvelgiant į geriausių dirvožemių savybių naudojimą, žemės ūkio gamybos efektyvumą ir gamtos išteklių apsaugą. Intensyvios žemės ūkio veiklos zonose reikia plėtoti prekinę žemės ūkio gamybą ir siekti ne mažesnio, nei numatyta žemės ūkio ministro 2003 m. liepos 1 d. įsakyme Nr. 3D-269 „Dėl rekomenduojamų racionalių žemėvaldų ploto tam tikros specializacijos ūkiams“, ūkio dydžio. Nustatyti tokie mažiausi racionalių žemės valdų plotai tam tikros specializacijos ūkiams: tradicinio ūkininkavimo mišrios augalininkystės-gyvulininkystės specializacijos ūkiuose – 40 hektarų, kiaulininkystės specializacijos arba vien augalininkystės specializacijos ūkiuose – 100 hektarų žemės ūkio naudmenų. Siūloma tobulinti norminius teisės aktus, siekiant skatinti juose numatytą žemės naudojimą, visų pirma – valstybės paramos priemonėmis, jas diferencijuojant taip, kad prioritetas teikti paramą būtų teikiamas veiklai, atitinkančiai zonos ypatumus arba žemėtvarkos planavimo dokumentus (jeigu to nedraudžia Europos Sąjungos reglamentai ir direktyvos). Prioritetinės valstybės paramos priemonės turėtų būti: 32.1.2.
labai geros ir geros ūkinės vertės žemėse – žemės ūkio valdų modernizavimas, jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos, žemės ūkio vandentvarka, žemės sklypų perskirstymas; 32.1.2.
vidutinės ūkinės vertės lengvose žemėse – žemės ūkio valdų modernizavimas, jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, pusiau natūrinių restruktūrizuojamų ūkių rėmimas; 32.1.2.
žemėse, įeinančiose į saugomų teritorijų ribas, atsižvelgiant į jų naudojimo intensyvumą, – ekologinio ūkininkavimo programa, kraštovaizdžio tvarkymo programa, vietovės su aplinkosauginiais apribojimais. 32.
Apskaičiavus rajonų gamtinių, demografinių ir socialinių rodiklių nuokrypius nuo šalies vidurkio, išvestas jų suminis indeksas. Tai rodiklis, kuriuo remiantis rajonai, turintys bendrų požymių, suskirstyti į 4 grupes. Beveik visos Utenos apskrities savivaldybės, išskyrus Anykščių rajono savivaldybę, pateko į IV grupę. Šioje savivaldybių grupėje (8 rajonai: Trakų, Varėnos, Lazdijų, Molėtų, Švenčionių, Ignalinos, Utenos, Zarasų) kaimo vietovių demografinė situacija sudėtingiausia. Gyvybingumo indeksas mažesnis negu 0,5 (vidutinis šalies kaime – 0,77), ši grupė rečiausiai apgyvendinta, mažiau tinkamos sąlygos ūkininkauti. Iš žemės ūkio veiklos šiuose rajonuose gaunamos labai menkos pajamos, tačiau didelė dalis teritorijos tinkama plėtoti turizmą ir su juo susijusias ūkio šakas. 32.
Visose IV grupės savivaldybėse, išskyrus Anykščių rajono savivaldybę, sąlygos ūkininkavimui nėra labai tinkamos. Plėtotina tokia alternatyvi veikla: vaistinių ir prieskoninių augalų auginimas, žuvininkystė, smulkusis žemės ūkis ir žuvų perdirbimo pramonė, miškininkystė ir medžio apdirbimo pramonė, turizmas, maitinimo ir kitos su poilsiu susijusios paslaugos. Prioritetinės žemės ūkio šakos rajone – bulvių, daržovių, vaisių auginimas, pienininkystė, galvijininkystė. Sąlygos tinkamos auginti grikius, plėtoti avių ir galvijų auginimą. 32.
Anykščių rajono savivaldybė patenka į III grupę. Šioje savivaldybių grupėje (11 rajonų: Alytaus, Anykščių, Kelmės, Kupiškio, Plungės, Rokiškio, Šalčininkų, Širvintų, Telšių, Ukmergės, Vilniaus) demografinė situacija artima respublikos vidurkiui. Gamtinės sąlygos tradicinio žemės ūkio plėtrai ne itin palankios. Šioje rajonų grupėje nenašios žemės ūkio naudmenos sudaro beveik trečdalį jų ploto (vidutiniškai šalyje 19,4 procento). Anykščių rajono savivaldybėje siūlomos prioritetinės žemės ūkio šakos – galvijininkystė, vaisių ir uogų auginimas, čia tinkamos sąlygos auginti rugius, miežius, bulves, daržoves, plėtoti pienininkystę ir avininkystę. 32.
Įvertinus esamą planuojamos teritorijos ekonominę situaciją, išteklius ir plėtros potencialą, Utenos apskrities teritorija nėra palanki intensyvaus žemės ūkio plėtrai. 32.
Dirbamus nenašios žemės plotus tikslinga paversti ekstensyviai naudojamomis pievomis ir ganyklomis. Kultūrinėse pievose ir ganyklose, įrengtose durpiniuose dirvožemiuose, siūloma auginti žalienas gyvulininkystei. Eroduojamose žemėse, siekiant išsaugoti derlingą dirvožemį, būtina kaip galima ilgiau auginti kuokštinę sistemą turinčius augalus – daugiametes žoles ir javus. Negalima palikti juodojo pūdymo, auginti kaupiamųjų augalų (bulvių, šakniavaisių). Kaimo turizmo ir turistinio potencialo teritorijose sodybas siūloma pritaikyti kaimo turizmui, netradicinių augalų auginimui (auginti vaiskrūmius, šiltnamines ir lauko daržoves, vaistinius augalus, grybus). 32.
Utenos apskrities teritorijoje vyrauja silpnai požeminio vandens apsaugotos gelmės. Požeminio ir paviršinio vandens taršai jautriose teritorijose reikia mažinti trąšų ir (arba) cheminių augalų apsaugos priemonių, taikyti organinio ūkininkavimo metodus. Nemelioruotuose plotuose numatomas aplinkai palankus ekstensyvus pasėlių auginimas, taip pat numatoma dirbamą žemę paversti ekstensyviai naudojamomis pievomis ir ganyklomis, o mažiau apgyvendintus plotus apsodinti mišku. 32.
Siekiant išvengti aplinkosaugos problemų, ateityje siūloma nekoncentruoti gyvulininkystės (mėsinės galvijininkystės, kiaulininkystės ir pieno ūkio objektų) vienoje apskrities vietoje. Numatoma gyvulininkystę plėtoti visoje apskrities teritorijoje, išskyrus ekologiškai jautrias teritorijas, naudojant buvusius žemės ūkio įmonių ūkinius statinius ir įrenginius. Gyvulininkystės kompleksai ir stambios pavienės fermos, patenkančios į gamtinio karkaso zonas, saugomas ir kitas teritorijas, kuriose teikiamas prioritetas gamtai, rekreacijai ir turizmui, privalo įsirengti valymo įrenginius gamybos atliekoms nukenksminti. Kitas gyvulininkystės gamybos atliekas siūloma nukenksminti valymo įrenginiais arba laikyti jas atsinaujinančiu energijos šaltiniu ir ieškoti galimybių jį panaudoti. 32.
Naujų teritorijų iš miško ūkio paskirties žemės ir kitos paskirties žemės įsavinti žemės ūkio veiklai nenumatoma. 32.
Bendrojo plano sprendiniams įgyvendinti žemės ūkio paskirties žemėje reikia rengti kaimo plėtros žemėtvarkos ir žemės konsolidacijos projektus. Pagrindinius šių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, turėsiančius ilgalaikių pasekmių, būtina projektuoti ir įgyvendinti įvertinant svarbiausius žemės ūkio gamybos plėtrai ir kaimo kraštovaizdžio formavimui darančius įtaką veiksnius: 32.10.
vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymą; 32.10.
stambiųjų ūkių centrų išdėstymą ir gamybos apimčių juose nustatymą; 32.10.
sausinimo sistemų remonto ar rekonstrukcijos poreikio nustatymą; 32.10.
miško želdinių detalesnį išdėstymą ir jų funkcijų nustatymą; 32.10.
žemės ūkio naudmenų laukų masyvų, tinkamų naudoti tam tikroms augalų grupėms, formavimą; 32.10.
žemės gerinimo priemonių planavimą; 32.10.
natūralių kraštovaizdžių, dirvožemio ir vandens apsaugos priemonių planavimą.
Miškų ūkio plėtra: 33.
Utenos apskrities miškininkystės plėtra numatoma atsižvelgiant į Lietuvos miškų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo strategijos, patvirtintos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 484 (Žin., 2002, Nr. 93-4029), pagrindines kryptis ir strateginius tikslus. 33.
Miškų ūkio veiklą numatoma plėtoti miškų ūkio paskirties žemėje, taip pat miškuose, esančiuose žemės ūkio paskirties žemėje. 33.
Didinant bendrą Utenos apskrities miškingumo rodiklį, numatoma nederlingas žemes apželdinti mišku. Apskrities teritorijų apželdinimas mišku turi būti vykdomas pagal Utenos apskrities viršininko patvirtintas Anykščių rajono savivaldybės, Utenos rajono savivaldybės, Ignalinos rajono savivaldybės, Zarasų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas, atitinkamai jas patikslinus pagal siūlomus bendrojo plano sprendinius (3 brėžinys „Apskrities teritorijos raida ir naudojimas). III. ŪKIO IR VERSLO PLĖTROS SPRENDINIAI
Ūkio ir verslo plėtros tikslai: 34.
subalansuoti pramonės teritorinį išdėstymą mažinant išsivystymo lygio skirtumus regiono teritorijose, nepažeidžiant darnios plėtros principų; 34.
numatyti socialinių ir ekonominių problemų, atsirasiančių dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, mažinimo priemones, pasirengti naujo valstybinės svarbos projekto įgyvendinimui (naujo branduolinės energetikos objekto statybai).
Regione palankiausios sąlygos plėtoti tokias ekonominės veiklos sritis kaip turizmo ir poilsio organizavimas, transportavimas, logistika, sandėliavimas, prekyba, perdirbamoji pramonė, energetika, taip pat konkurencingas ir ekologiškas žemės ūkis, miškininkystė, vidaus vandenų žuvininkystė.
Pramonės teritorijos: 36.
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytame pramonės intensyvinimo etape (iki 2020 metų) apskrityje numatoma plėsti didelę pridėtinę vertę turinčią pramonę, sudaryti palankią aplinką investicijoms, vystyti logistikos infrastruktūrą, plėsti tranzito paslaugas (8 brėžinys „Ūkio plėtra ir socialinės bei kultūrinės infrastruktūros vystymas“). 36.
Pagrindinis apskrities pramonės gamybinis potencialas koncentruojamas regioniniame centre – Utenoje ir regiono plėtros subcentre – Visagine. Šiuose miestuose sudaromos palankios teritorinės ir infrastruktūrinės sąlygos vystyti gamybą – tam rezervuojamos atitinkamos teritorijos ir išlaikoma bei tobulinama jų techninė infrastruktūra. Svarbų vaidmenį apskrityje turi ir turės Utenos miestas ir jo aglomeracinė zona, kuri turi būti orientuota pirmiausia į naujų perspektyvių gamybos procesų kūrimą ir plėtojimą apskrityje, skatinant ir tiesiogines užsienio investicijas. 36.
Be svarbiausių pramonės potencialo susitelkimo vietų – Utenos ir Visagino miestų, bendrajame plane pramonės teritorijas rezervuoti numatoma Vyžuonose (Utenos rajono savivaldybė), Didžiasalyje, Dūkšte, Vidiškėse (Ignalinos rajono savivaldybė), Videniškiuose ir Giedraičiuose (Molėtų rajono savivaldybė). Būtina stiprinti ir atnaujinti esamą visų savivaldybių centrų ekonominį ir socialinį potencialą. 36.
Apskrityje esamas gamybines teritorijas, kuriose gamyba šiuo metu nevykdoma, numatoma rezervuoti perspektyviniam laikotarpiui naujai apdirbamajai gamybai ar smulkiajam ir vidutiniam verslui plėtoti. Esamos ir numatomos teritorijos pramonei ir verslui plėtoti pateiktos 1 lentelėje ir 8 brėžinyje „Ūkio plėtra ir socialinės bei kultūrinės infrastruktūros vystymas“. 1 lentelė. Esamos ir perspektyvinės pramonės teritorijos Savivaldybė Galima pramonės plėtra Anykščių rajono savivaldybė Anykščiai esama, modernizuojama Ignalinos rajono savivaldybė Ignalina esama, modernizuojama Didžiasalis esama, pertvarkoma, plėtojama Dūkštas nauja, plėtojama Vidiškės nauja, plėtojama Molėtų rajono savivaldybė Molėtai esama, modernizuojama Giedraičiai nauja, plėtojama Videniškiai nauja, plėtojama Utenos rajono savivaldybė Utenos miesto pramonės teritorijos esama, modernizuojama, plėtojama Vyžuonos nauja, plėtojama Visagino savivaldybė Pramonės parkas esama, modernizuojama, plėtojama Zarasų rajono savivaldybė Zarasai esama, modernizuojama, plėtojama 36.
Kasybos pramonės teritorijos: 36.5.
Sėkminga regiono ekonominė ir socialinė plėtra turi būti grindžiama tausojančiu ir veiksmingu vietinių išteklių naudojimu. Racionalus regiono teritorijoje esančių naudingųjų iškasenų telkinių eksploatavimas turės teigiamą įtaką regiono socialinei aplinkai, ekonomikos stiprinimui, verslo plėtros sąlygų gerinimui, investicijų regione patrauklumo didinimui, nors dėl naudingųjų išteklių ribotumo ši įtaka bus nedidelė. 36.5.
Apskrities naudingųjų iškasenų potencialas pateikiamas 8 brėžinyje „Ūkio plėtra ir socialinės bei kultūrinės infrastruktūros vystymas“, o jų sąrašai ir teritorijos – 6, 7 ir 8 prieduose.
Rekreacijos ir turizmo paslaugų plėtra: 37.
Anykščių, Ignalinos, Zarasų miestai plėtojami siekiant stiprinti rekreacinį aptarnavimą ir gamtinį potencialą. Itin daug dėmesio šiuose miestuose turi būti skiriama sveikatingumo ir sanatorinio gydymo įstaigų plėtrai, viešosios ir privačios turizmo infrastruktūros plėtrai, gamtinių sąlygų kokybei. Apskrities sprendinių įgyvendinimo laikotarpiu (10 metų) Anykščiuose ir Ignalinoje siūloma įkurti sanatorinio gydymo įstaigas. 37.
Palūšės ir Strigailiškio gyvenvietes Ignalinos rajono savivaldybėje numatoma toliau plėtoti kaip kurortines teritorijas. Šis statusas minėtoms gyvenvietėms suteiktas 2007 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Kurortinės teritorijos statuso galėtų siekti Kavarskas ir Burbiškis (Anykščių rajono savivaldybė), Bebrusai, Kaulakiai, Mindūnai, taip pat Balninkų ir Dubingių miesteliai (Molėtų rajono savivaldybė), Dusetų ir Salako gyvenamosios vietovės (Zarasų rajono savivaldybė). Siekiant atitikti kurortinės teritorijos statusą, Kavarske, Burbiškyje ir kitose teritorijose turi būti kuriama speciali kurortinio (sanatorinio) gydymo, turizmo ir poilsio infrastruktūra, tvarkoma rekreacinė aplinka. 37.
Regiono teritorijoje išskirtos gyvenvietės, kuriose prioritetiškai plėtojamos rekreacijos paslaugos, siekiant tenkinti poilsiautojų, naudojančių dispersinius (pasklidusius didelėje teritorijoje) rekreacinius išteklius, poreikius. Šių gyvenviečių aplinką ir apylinkių rekreacinius išteklius tikslinga pritaikyti poilsiui ir turizmui, plėtoti atitinkamą infrastruktūrą (pažintinių, pramoginių takų tinklas, poilsio ir atokvėpio aikštelės, stovyklavietės) ir paslaugas (inventoriaus ir įrangos nuomos, maitinimo, apgyvendinimo, ekskursijų ir kitos turizmo paslaugos). Rekreacijos paslaugas numatoma plėtoti šiose gyvenvietėse: Antalieptėje, Antazavėje, Degučiuose, Dūkšte, Inturkėje, Kurkliuose, Linkmenyse, Mačionyse, Palūšėje, Saldutiškyje, Svėdasuose, Suvieke, Sudeikiuose ir Tauragnuose. 37.
Plėtotinuose rekreacijos paslaugų centruose, kurortinėse teritorijose, kurortuose, taip pat jų apylinkėse ir rekreacijos plėtros zonose skatinama privati turizmo ir rekreacijos paslaugų teikimo iniciatyva.
Kiti verslo plėtros sprendiniai. Plėtojant alternatyvias ir netradicines (ne žemės ūkio) veiklas regiono kaimo teritorijose, tikslinga vystyti žuvininkystę, atkurti žvejybos ir žuvų kulinarijos kultūrą. Prioritetinės paslaugų teikimo funkcijos žuvininkystę plėtojantiems ūkio subjektams vystytinos Dūkšto mieste (Ignalinos rajono savivaldybė), Arnionyse (Molėtų rajono savivaldybė) ir Tilžėje (Zarasų rajono savivaldybė). Žuvininkystės plėtrai naudotini šie ežerai: Arinas, Pravalas (Molėtų rajono savivaldybė), Dysnai, Dysnykštis (Ignalinos rajono savivaldybė), Drūkšių ežero šiaurinė dalis (Zarasų rajono savivaldybė). Tvenkininė žuvininkystė plėtotina prie Dysnos kaimo (Ignalinos rajono savivaldybė) esančiuose tvenkiniuose, išskyrus Birvėtos biosferos poligono teritorijas. IV. REKREACIJOS IR TURIZMO PLĖTROS BEI KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPRENDINIAI
Rekreacijos ir turizmo plėtros gairės (6 brėžinys „Rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijos): 39.
Utenos regiono rekreaciniai ištekliai patenka į 10 Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytų rekreacinių arealų. Dviem iš jų (Molėtų– Ignalinos ir Anykščių) nustatytas aukščiausias rekreacijos plėtros lygmuo – jame plėtojamos nacionalinės rekreacinės sistemos. Zarasų ir Giedraičių– Dubingių rekreaciniams arealams nustatytas vidutinis rekreacijos plėtros lygmuo – jame plėtojamos regioninės rekreacinės sistemos. Kituose arealuose plėtojamos vietinės rekreacinės sistemos. Svarbiausios rekreacijos plėtros kryptys nustatytos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalyje „Rekreacinės teritorijos“ . 39.
Utenos regionas – rekreacinis regionas, kurio vertybes sudaro daug turizmo išteklių, gamtos paveldas, kraštovaizdžio įvairovė. Artimiausios turizmo rinkos yra Vilniaus, Panevėžio ir Daugpilio (Latvijos Respublika) miestai, santykinai nutolusios – Kauno ir Klaipėdos miestai. Siekiant plėtoti turizmą regione, planuojama sujungti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytų rekreacinių arealų plėtrą ir kurti bendrą rekreacinių teritorijų ir viešosios turizmo infrastruktūros sistemą. Ją sudarytų šios teritorijos (6 brėžinys „Rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijos“): 39.2.
kurortinės teritorijos; 39.2.
rekreacijos paslaugų centrai; 39.2.
rekreacinės statybos arealai; 39.2.
viešosios turizmo infrastruktūros plėtros teritorijos. 39.
Rekreacinės statybos arealuose plėtojamos turizmo paslaugos (apgyvendinimo, maitinimo, motelių, kempingų, laisvalaikio pramogų), taip pat statomos vasarvietės miestų gyventojams. Kaimo turizmo paslaugos gali būti plėtojamos visoje regiono teritorijoje. 39.
Viešoji turizmo infrastruktūra (įvairių rūšių ir lygmenų turizmo trasos, informacinė infrastruktūra) plėtojama visoje regiono teritorijoje. Viešosios turizmo infrastruktūros plėtros teritorijose įrengiami paplūdimiai, stovyklavietės, pažintiniai ir pramoginiai takai, apžvalgos aikštelės, atokvėpio aikštelės, poilsiavietės ir kita.
Rekreacijos plėtros prioritetai: 40.
Anykščių, Ignalinos ir Zarasų miestuose plėtojama kurortinio (sanatorinio) gydymo, turizmo ir poilsio infrastruktūra ir paslaugos moksliškai ištirtų ir pripažintų gydomaisiais gamtinių gydomųjų veiksnių pagrindu, aplinka pritaikoma neįgaliųjų reikmėms. Anykščių, Ignalinos ir Zarasų miestų bendruosiuose planuose turi būti numatytos teritorijos apgyvendinimo paslaugoms plėtoti, kuriose teikiamos gydymo, antirecidyvinės, sveikatą grąžinančios, fizinės kultūros, dietinio maitinimo, sveikatingumo, reabilitacijos ir kitos paslaugos, tam tikslui naudojant gamtinius gydomuosius ir rekreacinius išteklius. Miestų bendrųjų planų sprendiniais turi būti užtikrinta gamtinių gydomųjų išteklių apsauga, nustatytas išteklių naudojimo intensyvumas ir pobūdis, užstatytų teritorijų ir želdynų santykis, būdingas kurortams, suformuota viešoji turizmo infrastruktūra (pėsčiųjų ir dviračių takai, informacijos sistema, viešieji paplūdimiai ir želdynai, sporto, sveikatingumo aikštelės ir kita). 40.
Palūšėje, Strigailiškyje (Ignalinos rajono savivaldybė), Kavarske, Burbiškyje (Anykščių rajono savivaldybė), Bebrusuose, Kaulakiuose, Mindūnuose, Balninkuose ir Dubingiuose (Molėtų rajono savivaldybė), Dusetose ir Salake (Zarasų rajono savivaldybė) plėtojama sveikatingumo, fizinės kultūros, maitinimo, pramogų infrastruktūra ir paslaugos. Turi būti parengti šių teritorijų bendrieji ar detalieji planai, kuriuose būtų numatyta gamtinių išteklių, turinčių gydomųjų savybių, apsauga, nustatytas jų naudojimo intensyvumas ir pobūdis, užstatytų teritorijų ir želdynų santykis, suformuota viešoji turizmo infrastruktūra (pėsčiųjų ir dviračių takai, informacijos sistema, viešieji paplūdimiai ir želdynai, sporto, sveikatingumo aikštelės ir kita), aplinka pritaikyta žmonėms su negalia (6 brėžinys „Rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijos“). 40.
Kaip rekreacijos paslaugų centrus numatoma plėtoti šias gyvenvietes: Antalieptę, Antazavę, Degučius, Dūkštą, Inturkę, Kurklius, Linkmenis, Mačionis, Palūšę, Saldutiškį, Svėdasus, Suvieką, Sudeikius, Tauragnus. Šiose vietovėse plėtojamos tokios turizmo paslaugos: kelionės organizavimo, turizmo informacijos, apgyvendinimo, vežimo, maitinimo, pramogų ir kitos. Turi būti parengti šių teritorijų bendrieji ar detalieji planai, kuriuose būtų rezervuotos teritorijos viešajai turizmo infrastruktūrai (pėsčiųjų ir dviračių takai, informacijos sistema, viešieji paplūdimiai, sporto, sveikatingumo aikštelės ir kita) plėtoti, suformuotos palankios sąlygos plėtoti turizmo paslaugas. 40.
Rekreacinės statybos arealai nustatyti teritorijoms, esančioms už valstybinių parkų ribų ir pasižyminčioms turizmo ištekliais. Jos išsidėsčiusios aplink rekreacijai naudojamus ar tinkamus naudoti ežerus ir upes, todėl siejamos su susiformavusių savaitgalio turistų srautų kryptimis, planuojamomis nacionalinėmis, regioninėmis turizmo trasomis. Šiuose arealuose prioritetas teikiamas poilsio ir turizmo veiklai, nustatyto intensyvumo (intensyvios, vidutinės ir ekstensyvios) rekreacinės paskirties statyboms, vadovaujantis bendrojo plano nuostatomis. Rekreacinės statybos arealų planavimas ir tvarkymas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos turizmo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2011, Nr. 85-4138) ir Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatais, patvirtintais aplinkos ministro 2004 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-35 (Žin., 2004, Nr. 18-554; 2010, Nr. 28-1335). Savivaldybių bendruosiuose planuose turi būti numatyti bendrieji rekreacinės statybos arealų teritorijų inžinerinio parengimo, aprūpinimo geriamuoju vandeniu, nuotekų sistemomis, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo ir energijos taupymo principai, taip pat bendrieji užstatymo intensyvumo ir aukštingumo parametrai. 40.
Rekreacinės statybos arealų detaliuosiuose ar specialiuosiuose teritorijų planuose suformuojamos rekreacinės teritorijos. Rekreacinėse teritorijose ir valstybinių parkų rekreacinėse, ūkinėse zonose skatinama veikla, susijusi su turizmo ir poilsio infrastruktūros plėtra. Jose gali būti statomi turizmo paslaugų, poilsio ir reabilitacijos infrastruktūros statiniai: apgyvendinimo, pramogų statiniai ir įranga, turizmo trasų, stovyklaviečių, gyvenamųjų vietovių parkų, paplūdimių ir prieplaukų, informavimo įranga. Rekreacinėse teritorijose turizmo paslaugų, poilsio ir reabilitacijos infrastruktūros statiniai statomi vadovaujantis statybos techniniais reglamentais ir privalo atitikti normatyvinius statinio saugos ir paskirties reikalavimus. 40.
Rekreaciniai vandens telkiniai – vandens telkiniai, naudotini mėgėjų žvejybai, vandens sportui, poilsiui ir turizmui. Rekreacinio naudojimo būdas ir su tuo susijusios vandens telkinio naudojimo sąlygos, teisės ir prioritetai nustatomi savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose.
Viešosios turizmo infrastruktūros ir pakelės paslaugų plėtra: 41.
Turizmo paslaugos, apskričių ir savivaldybių viešoji turizmo infrastruktūra ir privačios paslaugos (tarp jų motelių, kempingų, kaimo turizmo, laisvalaikio ir pramogų) plėtojamos visoje apskrities teritorijoje, kur to nedraudžia teisės aktais nustatyti veiklos apribojimai. Viešosios higienos ir sanitarijos paslaugos automobilių turistams plėtotinos pakelės miestuose ir miesteliuose, prie turizmo informacijos ir lankytojų centrų, degalinėse ir prie turizmo paslaugų objektų. 41.
Siekiant geriau naudoti regiono rekreacinius išteklius, numatoma plėtoti vasaros ir žiemos sporto bei pramogų veiklą. Naujus sporto ir sveikatingumo kompleksus siūloma įrengti Zarasuose, o esamus plėtoti Anykščiuose ir Ignalinoje. Be to, Pavirinčių kaime (Anykščių rajono savivaldybė) ir Dysnų ežero apylinkėse (Ignalinos rajono savivaldybė) tikslinga įrengti golfo laukus. 41.
Utenos regione iki 2017 metų bendromis savivaldybių ir valstybės institucijų pastangomis siūloma įrengti šias turizmo trasas ar jų atkarpas: 41.3.
dviračių turizmo: 41.3.1.
Giedraičiai–Luokesa–Molėtai–Balninkai–Kurkliai–Anykščiai–Leliūnai (Utenos rajono savivaldybė)–Pakalniai–Utena–Sudeikiai–Užpaliai–Dusetos–Antalieptė–Štadviliai–Zarasai su atšaka Anykščiai–Andrioniškis–Viešintos; 41.3.1.
„Aukštaitijos dviračių žiedas“; 41.3.
automobilių turizmo –nacionalinės automobilių turizmo trasos „Aukštaitijos keliai“ atkarpą Vilnius (Vilniaus apskritis)–Dubingiai–Molėtai–Mindūnai–Labanoras (Vilniaus apskritis)–Palūšė–Ignalina–Kazitiškis–Dūkštas–(atšaka į Zarasus)–Dusetos–Antazavė–kryptis į Panevėžio apskritį ir Molėtai–Anykščiai–Viešintos–Kupiškis (Panevėžio apskritis); 41.3.
vandens turizmo: 41.3.3.
Šventosios upės (per Kavarską, Anykščius, Užpalius (Utenos rajono savivaldybė), Dusetas, Antalieptę iki Dūkšto ežero); 41.3.3.
Aukštaitijos ežeryno (nuo Palūšės Aukštaitijos nacionaliniame parke esančiais ežerais ir upeliais). 41.
Rekreacinės statybos arealuose išskirtos viešosios turizmo infrastruktūros plėtros teritorijos (6 brėžinys „Rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijos“), kuriose valstybės, savivaldybių ir privačių asmenų lėšomis būtų įrengiami viešo naudojimo paplūdimiai, stovyklavietės, pažintiniai ir pramogų takai, apžvalgos aikštelės ir kita. 41.
Visose Utenos apskrities savivaldybėse, išskyrus Visagino, veikia turizmo informacijos centrai, o iki 2017 metų visuose Utenos regiono valstybiniuose parkuose veiks lankytojų centrai. Turizmo informacijai skleisti degalinėse, pakelės paslaugų ir lankymo objektuose tikslinga įrengti informacinius terminalus. 41.
Lankytini objektai, kuriuos pirmiausia siūloma paruošti turistų lankymui, pateikti 2 lentelėje. 2 lentelė. Lankytini objektai Atrankos kriterijus Lankytinas objektas Numeris brėžinyje Kultūros ir technikos paveldo objektai
Degučių piliakalnis, vad. Ažusamanės piliakalniu, MC-5701 (Degučių k., Zarasų r. savivaldybė) 1
Dubingių piliavietė, vad. Pilies kalnu, MC-5361 (Dubingių mstl., Molėtų r. savivaldybė) 2
Mineikiškių piliakalnis MC-5705 (Mineikiškių k., Zarasų r. savivaldybė) 3
Senasis Utenos paštas MC-1737 (J. Basanavičiaus g. 36, Utena) 4
Siaurojo geležinkelio kompleksas MC-21949, 21947, 21945, 21946, 21944, 21940, 21943, 21942, 21941 (Anykščių r. savivaldybė) 5
Šeimyniškių piliakalnis su papiliu MC-24085 (Šeimyniškių k., Utenos r. savivaldybė) 6
Taurapilio piliakalnis su gyvenviete MC-24073 (Taurapilio k., Utenos r. savivaldybė) 7
Utenos siaurojo geležinkelio stotis MC-25807 (geležinkelio stotis), 25806 (siaurojo geležinkelio Utenos stoties statinių kompleksas), 16803 (vandens bokštas) (Stoties g. 39, Utena) 8
Vėjo malūnas MC-1780 (Vencavų k., Zarasų r. savivaldybė) 9 Dvarų sodybos ir rūmų kompleksai
Antazavės dvaro sodyba MC-928 (Antazavės k., Zarasų r. savivaldybė) 10 Gamtos paveldo objektai, turintys paminklo statusą
Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo šaltinis (Kavarskas, Anykščių r. savivaldybė) 11
Puntuko akmuo (Anykščiai, Anykščių r. savivaldybė) 12
Stelmužės ąžuolas (Stelmužės k., Zarasų r. savivaldybė) 13
Trainiškio ąžuolas (Aukštaitijos nacionalinis parkas, Trainiškio k., Ignalinos r. savivaldybė ) 14 Muziejai Respublikiniai
Lietuvos etnokosmologijos muziejus (Kulionių k., Čiulėnų sen., Molėtų r. savivaldybė) 15 Savivaldybių
Arklio muziejus (Niūronių k., Anykščių r. savivaldybė) 16
Molėtų krašto muziejus (Inturkės g. 4, Molėtai) 17
Siauruko geležinkelio istorijos ekspozicija Anykščių geležinkelio stotyje (Vilties g. 2, Anykščiai) 18
Utenos kraštotyros muziejus (Utenio a. 3, Utena) 19
Zarasų krašto muziejus (D. Bukonto g. 21/1, Zarasai) 32
Zarasų krašto muziejaus Stelmužės bažnytinio meno muziejus (Stelmužės k., Zarasų r. savivaldybė) 20 Žinybiniai
Ginučių vandens malūno ekspozicija (Ginučiai, Aukštaitijos nacionalinis parkas, Ignalinos r. savivaldybė) 21
Senovinės bitininkystės muziejus (Stripeikiai, Aukštaitijos nacionalinis parkas, Ignalinos r. savivaldybė) 22 Visuomeniniai
Zarasų energetikos muziejus (Tiltiškių k., Zarasų r. savivaldybė) 33 Europos ir Lietuvos kultūrai, mokslui ir istorijai reikšmingų asmenybių memorialiniai kompleksai
Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus (A. Vienuolio g. 4, Anykščiai) 23
Kalbininko K. Būgos memorialinis muziejus (Pažiegės k., Zarasų r. savivaldybė) 34 Tradicinių amatų centrai, kuriuose galima nuolat stebėti veiklą
V. Valiušio keramikos muziejus su edukacine klase (Leliūnai, Utenos r. savivaldybė) 24
R. Čižo alaus darykla (Dusetų vnk., Zarasų r. savivaldybė) 35 Vietovės arba gamtiniai kompleksai, kurie atspindi išskirtines Lietuvos kraštovaizdžio arba gyvūnijos, augalijos ypatybes ir tradicijas
Ladakalnis (Aukštaitijos nacionalinis parkas) 25
Zaraso ežero Didžioji sala (Zarasai) 36 Sakraliniai objektai
Palūšės Šv. Juozapo parapijinės bažnyčios kompleksas MC-947 (Palūšės k., Ignalinos r. savivaldybė) 26
Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia ir šventoriaus tvora MC-15997 (Salako mstl., Zarasų r. savivaldybė) 27
Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia (Dusetų k., Zarasų r. savivaldybė) 28
Zarasų Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia (Zarasai, Zarasų r. savivaldybė) 29
Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčios ir bernardinų vienuolyno statinių ansamblis MC-29920 (Troškūnų m., Anykščių r. savivaldybė) 30
Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (Kavarskas, Anykščių r. savivaldybė) 31
Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta (Kvintiškių k., Zarasų r. savivaldybė) 37
Kultūros paveldo apsaugos ir naudojimo prioritetai: 42.
Bendrojo plano sprendiniai atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje nustatytą kultūros paveldo išsaugojimo kryptį. Konkretizuoti sprendiniai atitinka regiono lygmens teritorijų planavimo reikalavimus ir Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo taisyklėse nustatytą grafinės dalies mastelį (6 brėžinys „Rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijos“, M 1:100000). Pateikiamos sąvokos ir sprendinių turinys atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 481 „Dėl Dvarų paveldo išsaugojimo programos ir Dvarų paveldo išsaugojimo programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 38-1740) nuostatas, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius, Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Etninės kultūros globos tarybos 2006 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. S-3-(119/TN-1) „Dėl etnografinių kaimų išsaugojimo“ nuostatas, kitus nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. Sprendiniai parengti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 86 „Dėl Dubingių piliavietės pritaikymo kultūriniam ir pažintiniam turizmui 2007– 2009 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 15-530). 42.
Bendrojo plano sprendiniais siekiama išsaugoti kultūros paveldo objektus, skatinant jų naudojimą visuomenės reikmėms. Kultūros paveldo globa integruojama į bendrąsias planavimo programas ir projektus. Pateikiami sprendiniai siejami su gamtos paveldo apsaugos reikalavimais ir atitinka aplinkos tvarkymo tikslus, nustatytus Lietuvos ratifikuotoje Europos kraštovaizdžio konvencijoje (Žin., 2002, Nr. 104-4621). 42.
Kultūros paveldo objektų teritorijose ir jų apsaugos zonose planuojama veikla reglamentuojama kultūros paveldo specialiuosiuose planuose, parengtuose vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis kultūros ministro ir aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973; 2008, Nr. 144-5797), ir kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais. Archeologinėms vietovėms ir objektams, statiniams ir statinių kompleksams, kuriems nenustatytos teritorijų ir apsaugos zonų ribos, visoms įvykių ir laidojimo vietoms rengiami specialieji kultūros paveldo teritorijų (kultūros paveldo objektų teritorijos, vietovės) ir apsaugos zonų ribų planai. Saugomų objektų paveldotvarkos projektai pirmiausiai rengiami reikšmingiausiems (paminklo statusą turintiems objektams), intensyviai lankomiems arba pritaikomiems lankymui (3 lentelė) kultūros paveldo objektams. Urbanistinėms vietovėms rengiami specialieji kultūros paveldo teritorijų (kultūros paveldo objektų teritorijos, vietovės) ir apsaugos zonų ribų planai, taip pat saugomų vietovių ir apsaugos zonų tvarkymo planai (planavimo schemos). Kultūros paveldo teritorijų, apsaugos zonų ribų specialiųjų planų ir paveldotvarkos projektų rengimo darbų apimtys ir terminai nustatomi bendrojo plano sprendinių, taip pat savivaldybių teritorijų bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimo programose. 42.
Kol nenustatytos objektų, įrašytų į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, apsaugos zonos, joms taikomas šis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnio 5 dalies reikalavimas: kultūros paveldo objektų aplinkoje, kurių teritorija ir apsaugos zona nenustatytos, apriboti ar uždrausti darbus galima iki 250 metrų atstumu nuo objekto. 42.
Visų archeologijos paveldo objektų tvarkybai nustatyta konservavimo kryptis. Visos neveikiančios kapinės tvarkomos pagal Kapinių tvarkymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 144 (Žin., 2006, Nr. 22-695). Jų teritorijoms nustatyta pagrindinė konservacinė žemės naudojimo paskirtis. Kultūros paveldo objektų, esančių Utenos apskrities teritorijoje įkurtų nacionalinio ir regioninių parkų teritorijose, priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas nustato patvirtinti šių parkų apsaugos reglamentai, parkų ribų bei jų zonų ribų ir tvarkymo specialieji planai. Istorinių miestų ir miestelių dalių, etnokultūrinių kaimų apsaugai taikomas kultūrinių draustinių statusas. 42.
Kultūros paveldo objektų sankaupos arealus, nurodytus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, tikslinga tvarkyti išryškinant vyraujančių kultūros paveldo objektų sąveiką su kitais kultūros paveldo objektais ir gamtine aplinka. Arealų teritorinės apsaugos priemonės nustatomos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose. Apsaugos teritorinės priemonės konkretizuojamos teritorijų specialiuosiuose ir detaliuosiuose planuose ir objektų, įrašytų į Kultūros vertybių registrą, individualiuose apsaugos reglamentuose (tipiniuose apsaugos reglamentuose, jeigu individualių reglamentų nenustatyta). Numatoma parengti šiuos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus: Utenos apskrities kultūros paveldo tinklo schemą (rengiama kartu su bendruoju planu), savivaldybių kultūros paveldo tinklų schemas (rengiamos kartu su teritorijų bendraisiais planais). 42.
Kultūros vertybių teritoriniai arealai, nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniuose, netikslinami. Nacionalinės reikšmės kultūros vertybių teritorinių arealų – Anykščių ir Palūšės– Tauragnų – kultūros vertybių apsaugą užtikrina Anykščių regioninio parko ir Aukštaitijos nacionalinio parko bendrieji ir individualūs apsaugos ir tvarkymo reglamentai. Mažesnių Antalieptės ir Dusetų arealų vertybių apsaugą užtikrina atitinkamai Gražutės ir Sartų regioninių parkų apsaugos reglamentai. Didesnio Stelmužės– Imbrado arealo ir dviejų mažesnių Užpalių ir Utenos arealų kompleksinės apsaugos reglamentai nenustatyti, todėl šiuose arealuose pirmiausia turi būti inicijuojami kultūros paveldo teritorijų specialiojo planavimo darbai, siekiant reglamentuoti jų apsaugą, naudojimą ir tvarkybą. 42.
Kultūros paveldo rėmimo lygmuo rajonų savivaldybių teritorijose turi būti mišrus, t. y. valstybinis ir savivaldybės. Zarasų rajono savivaldybėje ir Molėtų rajono savivaldybėje kultūros paveldo valstybinis rėmimas planuojamas mažesnės apimties, o Anykščių rajono savivaldybėje, Utenos rajono savivaldybėje ir Ignalinos rajono savivaldybėje – didelės apimties. Konkretus rėmimo poreikis nustatomas bendrojo plano ir savivaldybių teritorijų bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimo programose. Kultūros paveldo valstybinio rėmimo prioritetai pateikti 3 lentelėje. 3 lentelė. Kultūros paveldo valstybinio rėmimo prioritetai Utenos apskrities savivaldybėse Savivaldybė Rėmimo lygmuo I prioritetas II prioritetas III prioritetas Anykščių rajono valstybinis / savivaldybės statiniai dvarų sodybos Ignalinos rajono valstybinis / savivaldybės etnografiniai kaimai ir sodybos archeologiniai objektai statiniai Molėtų rajono valstybinis / savivaldybės archeologiniai objektai statiniai dvarų sodybos Utenos rajono valstybinis / savivaldybės archeologiniai objektai statiniai dvarų sodybos Visagino valstybinis / savivaldybės archeologiniai objektai Zarasų rajono valstybinis / savivaldybės archeologiniai objektai dvarų sodybos statiniai 42.
Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai naudojami atsižvelgiant į galimybes pritaikyti juos gyvenamajai, reprezentacinei, sociokultūrinei paskirčiai ir turizmo, paslaugų, infrastruktūros ir ūkio plėtros poreikiams išsaugant jų vertingąsias savybes ir aplinkos kontekstą. Bendrajam turizmui Utenos regione prioritetiškai naudotini: 42.9.
kultūros paveldo objektai, esantys prie svarbiausių turizmo trasų; 42.9.
išlikusios dvarų sodybos ir jų fragmentai; 42.9.
kultūrine verte pasižymintys sakralinio architektūros paveldo objektai (nurodyti 2 lentelėje); 42.9.
lankymui pritaikomi piliakalniai (nurodyti 2 lentelėje); 42.9.
etnografiniai kaimai (išvardyti 42.13 punkte). 42.
Specializuotam kultūriniam pažintiniam turizmui Utenos regione naudotini: 42.10.
kultūros paveldo objektai, esantys atokiau nuo svarbiausių turizmo trasų; 42.10.
intensyviam lankymui netinkamos archeologinės ir memorialinės vietovės: pilkapynai, senosios kapinės ir kitos laidojimo vietos, genocido vietos. 42.
Kultūros paveldo objektai, siejami su turizmo trasomis, esantys rekreaciniuose arealuose, taip pat turizmo plėtros zonoje ir netoli jos, turi būti pirmiausia pažymimi ir ruošiami intensyvesniam lankymui. Prioritetiškai turistų lankymui ruošiami kultūros paveldo objektai, esantys prie dviračių turizmo (ne toliau kaip 5 kilometrai nuo trasos) ir automobilių turizmo (ne toliau kaip 20 kilometrų nuo trasos) trasų. Prioritetiškai ruošiamų turistų lankymui kultūros paveldo objektų sąrašas pateikiamas 4 lentelėje. 4 lentelė. Prioritetiškai ruošiamų turistų lankymui kultūros paveldo objektų sąrašas Kultūros paveldo objektų grupė Ruošiamas lankymui objektas Numeris brėžinyje Kultūros ir technikos paveldo objektai
Degučių piliakalnis, vad. Ažusamanės piliakalniu, MC-5701 (Degučių k., Zarasų r. savivaldybė) 1
Dubingių piliavietė, vad. Pilies kalnu, MC-5361 (Dubingių mstl., Molėtų r. savivaldybė) 2
Mineikiškių piliakalnis MC-5705 (Mineikiškių k., Zarasų r. savivaldybė) 3
Siaurojo geležinkelio kompleksas MC-21949, 21947, 21945, 21946, 21944, 21940, 21943, 21942, 21941 (Anykščių r. savivaldybė) 5
Šeimyniškių piliakalnis su papiliu MC-24085 (Šeimyniškių k., Utenos r. savivaldybė) 6
Taurapilio piliakalnis su gyvenviete MC-24073 (Taurapilio k., Utenos r. savivaldybė) 7
Utenos siaurojo geležinkelio stotis MC-25807 (geležinkelio stotis), 25806 (siaurojo geležinkelio Utenos stoties statinių kompleksas), 16803 (vandens bokštas) (Stoties g. 39, Utena) 8
Vėjo malūnas MC-1780 (Vencavų k., Zarasų r. savivaldybė) 9 Dvarų sodybos ir rūmų kompleksai
Antazavės dvaro sodyba MC-928 (Antazavės k., Zarasų r. savivaldybė) 10 42.
Dvarų sodybų naudojimo perspektyva siejama su rekreacinio naudojimo ir turizmo plėtra regione, taip pat gyvenamąja, reprezentacine, žemės ūkio ir smulkiąja pramoninės gamybos, sociokultūrine veikla ir amatų plėtra. Į Kultūros paveldo objektų registrą įtrauktos dvarų sodybos tvarkomos pagal jų apsaugos reikalavimus. Turizmo paslaugas (maitinimo, apgyvendinimo, pramogų, laisvalaikio, techninio aptarnavimo, kaimo turizmo) plėtoja privatus verslas. Jos gali būti plėtojamos prie nacionalinių ir regioninių dviračių ir automobilių turizmo trasų visur, kur to nedraudžia teisės aktais nustatyti veiklos apribojimai. Ypač skatintina turizmo paslaugų plėtra (motelių, kempingų ir kita) šiose buvusiose dvarų sodybose: 42.12.
Ambraziškių dvaro sodyba (Ambraziškių kaimas, Giedraičių seniūnija, Molėtų rajono. savivaldybė); 42.12.
Bijutiškio dvaro sodybos fragmentai (Bijutiškio kaimas, Dubingių seniūnija, Molėtų rajono savivaldybė); 42.12.
Bikuškio dvaro sodybos pastatų ansamblis (Bikuškio kaimas, Sudeikių seniūnija, Utenos rajono savivaldybė); 42.12.
Burbiškio dvaro sodyba MC-1319 (Burbiškio kaimas, Anykščių seniūnija, Anykščių rajono savivaldybė); 42.12.
Didžiokų (Didžiadvario) dvaro sodybos fragmentai (Didžiokų kaimas, Dubingių seniūnija, Molėtų rajono savivaldybė); 42.12.
Klabinių dvaro sodyba (Klabinių kaimas, Alantos seniūnija, Molėtų rajono savivaldybė); 42.12.
Raguvėlės dvaro sodyba MC-1353 (Raguvėlės kaimas, Troškūnų seniūnija, Anykščių rajono savivaldybė); 42.12.
Dūkšto dvaro sodyba MC-948 (Dūkšto kaimas, Dūkšto seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė). 42.
Utenos apskrities kaimo teritorijose vyraujantis žemės ūkis – būtina vertingųjų savybių išsaugojimo sąlyga. Jis būdingas istoriniam kraštovaizdžiui (smulki kraštovaizdžio sąskaida, tradicinės medžio architektūros paveldo objektų gausa ir autentiškumas, nedidelės dvarų sodybos) išsaugoti. Prioritetiškai tvarkytini šie etnografiniai kaimai: 42.13.
Didžiasalio 42 sodybų gatvinis kaimas MC-10318 (Didžiasalio kaimas, Ignalinos seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė); 42.13.
Pravydžių 16 sodybų gatvinis kaimas (Pravydžių kaimas, Kavarsko seniūnija, Anykščių rajono savivaldybė); 42.13.
Kukutėlių 13 sodybų gatvinis kaimas MC-10313 (Kukutėlių kaimas, Tverečiaus seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė); 42.13.
Mėčionių 21 sodybos gatvinis kaimas MC-10314 (Mėčionių kaimas, Tverečiaus seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė); 42.13.
Senųjų Katinautiškių 12 sodybų kupetinis kaimas MC-10315 (Senųjų Katinautiškių kaimas, Tverečiaus seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė). 42.
Planuojant gyvenviečių plėtrą, privaloma atsižvelgti į vertingąsias urbanistikos paveldo savybes. Saugotini vertingi istorinės urbanistinės erdvės struktūros bruožai, medinio architektūros paveldo objektai, gamtinės aplinkos kontekstas. Rengiant miestelių bendruosius planus ir kaimų detaliuosius planus, privaloma numatyti, kaip išsaugoti planuojamo miestelio ar kaimo savitumo bruožus – planinę struktūrą, vertingą gamtos ar kultūros elementų dermę. V. TECHNINĖS INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS SPRENDINIAI
Transporto infrastruktūros plėtros sprendiniai: 43.
Transporto infrastruktūros vystymo tikslai (7 brėžinys „Techninės infrastruktūra ir teritorijų apsauga nuo ypatingų situacijų“): 43.1.
integruoti Utenos apskrities svarbiausias magistrales į transeuropinius tinklus ir plėtoti regioninės reikšmės transporto infrastruktūros jungtis su pagrindinėmis tarptautinėmis magistralėmis. Automobilių kelių transporto sistemos pagrindą Lietuvoje sudaro esami ir formuojami nauji I rango (tarptautiniai) magistraliniai keliai, kurie integruoja Lietuvą į Baltijos jūros regioną ir tarptautinį susisiekimo tinklą, – tai tarptautinis Pietryčių transporto koridorius, jungiantis Lenkiją su Latvija per Alytaus, Vilniaus, Utenos miestus, ir jo šaka iki Marijampolės; 43.1.
plėtoti Utenos apskrities daugiarūšę transporto sistemą – gerinti atskirų transporto rūšių sąveiką ir integruoti šią sistemą į Europos Sąjungos daugiarūšio transporto tinklą ir paslaugų rinką; 43.1.
užtikrinti palankias tranzito sąlygas apskrityje – formuoti patikimos tranzitinės valstybės ir apskrities įvaizdį, konkuruoti su kaimyninėmis apskritimis; 43.1.
gerinti apskrities susisiekimą su Lietuvos administraciniais centrais – tobulinti transporto tinklo infrastruktūrą, techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis gerinti susisiekimą tarp apskrities savivaldybių ir seniūnijų centrų; 43.1.
vystyti darnią transporto sistemą – maksimaliai išnaudoti turimą atskirų transporto rūšių infrastruktūrą, mažinti neigiamą poveikį aplinkai, didinti vežimo greitį, operatyvumą ir gerinti kitus vežimo kokybinius rodiklius; 43.1.
gerinti susisiekimo kokybę tarp Europos Sąjungos vidaus valstybių – mažinti žvyrkelių pasienyje su Latvijos Respublika ir Baltarusijos Respublika, gerinti pasienio kelių dangų kokybę ir techninius parametrus, pertvarkyti pasienio kontrolės punktų infrastruktūrą pagal Šengeno teisyno ir tarptautinius reikalavimus; 43.1.
tobulinti miestų susisiekimo infrastruktūrą – pašalinti tranzitinį sunkųjį transportą iš miestų, miestelių ir kaimų teritorijų, vystyti traukos objektus atitinkančią susisiekimo sistemą, tiesti aplinkkelius, plėtoti biotransporto infrastruktūrą. 43.
Transporto infrastruktūros vystymo sprendinių prielaidos: 43.2.
Transporto infrastruktūros plėtros sprendiniai priimti įvertinus esamą apskrities susisiekimo sistemos būklę, pagrindinių jos vystymą skatinančių veiksnių tendencijas, kituose bendrojo plano skyriuose priimtus sprendinius ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, Ilgalaike (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija. 43.2.
Transporto infrastruktūros tobulinimas ir naujos infrastruktūros kūrimas – vienas iš Utenos apskrities ekonomikos ilgalaikio augimo pagrindų, kuris leistų pasinaudoti palankia tranzitinio regiono geografine padėtimi. Utenos apskritis, viena iš Europos Sąjungos regionų, dėl esamo palankaus automobilių kelių ir geležinkelių tinklo turi galimybių integruotis į vientisą Europos Sąjungos mišriojo transporto sistemą. 43.2.
Utenos apskrities transporto sektoriaus potencialas neišnaudojamas dėl kokybinių infrastruktūros trūkumų, todėl ateityje būtina šiuos trūkumus šalinti ir priartinti susisiekimo sistemos kokybę prie Europos Sąjungos standartų. 43.
Automobilių keliai: 43.3.
Siekiant sumažinti neigiamą tranzitinio transporto poveikį, gatvių apkrovimą, transporto taršą ir avaringumą apskrities miestuose, numatyta įrengti Utenos, Zarasų ir Anykščių miestų aplinkkelius pagal 2002– 2015 metų Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programą ir vietinį Molėtų miesto aplinkkelį. 43.3.
Gerinant susisiekimo sistemos kokybę, numatyta rekonstruoti magistralinius kelius, labiausiai apkrautus, avaringiausius krašto ir rajoninių kelių ruožus. 43.3.
Numatyta gerinti susisiekimo kokybę Lietuvos– Latvijos ir Lietuvos– Baltarusijos pasienyje. Įsigaliojusi Šengeno sutartis dar labiau paskatino žmonių mobilumą ir krovinių gabenimą per Lietuvos– Latvijos ir Lietuvos– Baltarusijos sieną, todėl numatyta užtikrinti patogius ryšius – gerinti pasienio kelių techninius parametrus, asfaltuoti žvyrkelius, diegti eismo saugumo priemones. 43.3.
Konkretizuoti Utenos apskrities automobilių kelių sistemos sprendiniai su kelių modernizavimo ir plėtros priemonėmis pateikiami 9 priede. Įvertinant esamą situaciją, atsižvelgiant į susisiekimo sistemos raidos tendencijas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos bendruoju planu ir kitais teritorijų planavimo dokumentais, 9 priede pateikiamas siūlomas Utenos apskrities automobilių kelių rekonstrukcijos ir tiesimo etapiškumas. 43.
Geležinkelių infrastruktūra: 43.4.
Utenos apskrities teritorijoje neplanuojama tiesti naujų geležinkelio atšakų, naikinti esamų ir eksploatuojamų geležinkelio linijų iki 2017 metų. 43.4.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais, numatoma turistinio rekreacinio kelio siauruoju geležinkeliu Panevėžys– Anykščiai– Rubikiai rekonstrukcija ir priežiūra. 43.
Oro transportas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais, civilinės aviacijos sektoriuje numatoma: plėtoti mažesnius civilinius ir sportinius Utenos (Utenos rajono savivaldybė) ir Zarasų (Zarasų rajono savivaldybė) aerodromus, taip pat plėtoti šiuos aerodromus Molėtų rajono savivaldybėje ir Ignalinos rajono savivaldybėje. 43.
Logistika: 43.6.
Utenos apskritis turi pranašumų dėl esamų tarptautinių transporto koridorių potencialo, todėl čia palankios sąlygos kurti logistikos centrus ir vykdyti mišrųjį vežimą. 43.6.
Pagrindiniai logistikos centrai (7 brėžinys „Techninė infrastruktūra ir teritorijų apsauga nuo ypatingų atvejų“) Utenos apskrityje numatomi prie tarptautinio magistralinės reikšmės kelio A6 (E262) Kaunas– Zarasai– Daugpilis ir magistralinės reikšmės kelio A14 Vilnius– Utena. Numatoma įsteigti logistikos centrus Molėtų rajono savivaldybėje, Utenos rajono savivaldybėje ir Zarasų rajono savivald

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.