DĖL UTENOS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO PATVIR

Trumpai

Šis teisės aktas patvirtina Utenos apskrities teritorijos bendrąjį (generalinį) planą, nustatantį ilgalaikes apskrities plėtros kryptis ir tikslus. Jis apibrėžia, kaip bus vystoma Utenos apskrities teritorija per ateinančius 10-20 metų.
Ką jis reguliuoja

Utenos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano patvirtinimą.
Plano sprendinių įgyvendinimo programos parengimą per pusę metų.
Apskrities teritorijos vystymo koncepciją, įskaitant gyvenamosios aplinkos kokybės, verslo, turizmo, pramonės, inžinerinės ir transporto infrastruktūros plėtrą.
Svarbiausias regiono erdvinės plėtros kryptis ir centrinių gyvenamųjų vietovių sistemą.
Kam jis rūpi

Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Utenos apskrities teritorijos gyventojams ir verslo subjektams.
Utenos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano planavimo organizatoriui, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriui ir Regiono plėtros tarybai.
Esminiai punktai

Patvirtinamas Utenos apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas.
Plano sprendiniai parengti 20 metų laikotarpiui, o konkretizuoti sprendiniai – 10 metų laikotarpiui.
Per pusę metų nuo plano įsigaliojimo turi būti parengta ir patvirtinta Utenos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendinių įgyvendinimo programa.
Svarbiausi regiono ekonominės ir socialinės plėtros centrai yra Utenos miestas ir Visagino miestas.
📄 Įstatymo tekstas
DĖL UTENOS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO
PATVIRTINIMO 
 Lietuvos Respublikos Vyriausybė
 NUTARIMAS
 DĖL UTENOS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO PATVIRTINIMO
m. lapkričio 2 d. Nr. 1318
 Vilnius
 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2007, Nr. 39-1437; 2010, Nr. 65-3195) 6 straipsniu, 11 straipsnio 4 ir 10 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinti Utenos apskrities teritorijos bendrąjį (generalinį) planą (pridedama).
Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai be Utenos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano brėžinių skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su brėžiniais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).
Įpareigoti Utenos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano planavimo organizatorių, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorių, per pusę metų nuo Utenos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano įsigaliojimo, bendradarbiaujant su Regiono plėtros taryba, parengti ir jai pritarus patvirtinti Utenos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendinių įgyvendinimo programą. 
 MINISTRAS PIRMININKAS                                                                ANDRIUS KUBILIUS
 APLINKOS MINISTRAS                                                          GEDIMINAS KAZLAUSKAS
 _________________
 PATVIRTINTA
 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 
m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 1318 
 UTENOS APSKRITIES TERITORIJOS BENDRASIS (generalinis)
 PLANAS
 I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Utenos apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (toliau – bendrasis planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2004, Nr. 83-3029), ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852), nustatytus šalies raidos strateginius tikslus, teritorijos plėtros principus ir jų įgyvendinimo prioritetus, taip pat vadovaujantis Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215; 2011, Nr. 41-1949), nuostatomis ir institucijų išduotomis planavimo sąlygomis.
Bendrojo plano sprendiniai priimti atsižvelgiant į Utenos apskrities teritorijos bendrojo plano koncepciją, aprobuotą Utenos regiono plėtros taryboje 2008 m. vasario 12 d., ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo proceso rezultatus. Atliekant vertinimą nustatytos ir pasirinktos tinkamiausios apskrities teritorijos vystymo alternatyvos, aptartos jų pasirinkimo priežastys.
Bendrasis planas suderintas su sąlygas išdavusiomis ministerijomis, gretimomis apskritimis ir apskrities savivaldybėmis, aprobuotas Utenos regiono plėtros tarybos 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. P.153-15 „Dėl Utenos apskrities bendrojo (generalinio) plano sprendinių aprobavimo“ ir patikrintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (2011 m. birželio 17 d. patikrinimo aktas Nr. TP5-14).
Bendrojo plano numatomos strateginės vystymo kryptys, erdvinės raidos koncepcija parengtos 20 metų, o konkretizuoti sprendiniai – 10 metų laikotarpiui.
Bendrajame plane vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571).
 II. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO KONCEPCIJA
 I. TERITORIJOS VYSTYMO BENDROJI ERDVINĖ KONCEPCIJA
Svarbiausios regiono plėtros prielaidos yra šios:
1. rekreacinių išteklių eksploatavimas ir turizmo infrastruktūros plėtra. Šių dienų tendencijos rodo, kad ateityje kaimo vietovių gyvybingumą lems netradicinės veiklos, tarp jų ir kaimo turizmas. Todėl rekreacinių išteklių eksploatavimas tam tikrose teritorijose paveiks regiono gyventojų užimtumo struktūrą, taip pat ir kaimo plėtrą;
2. transporto tranzitas ir energetika. Plečiantis tranzitinio regiono transporto sistemai ir su ja susijusioms veikloms, skatinama logistikos infrastruktūra ir paslaugų plėtra. Krovinių terminalų ir logistikos centrų plėtra labiausiai paveiktų teritorijas prie tranzitinių transporto koridorių, lemtų šiose teritorijose vykdomų veiklų konversiją, skatintų materialines investicijas, suteiktų socialinės naudos (naujos darbo vietos gyventojams), skatintų regiono vidaus ūkinės integracijos procesus, sudarytų tolygesnės regiono plėtros sąlygas, be to, numatoma energetikos infrastruktūros plėtra;
3. miškingumo didinimas. Nederlingų žemių apsodinimas mišku praturtins regiono gamtos išteklius, tačiau netiesiogiai paveiks demografinę regiono situaciją. Dėl to kaimo vietovėse per kurį laiką pasikeis gyventojų veiklos struktūra. Taigi nederlingų žemių apsodinimas mišku sureguliuos regiono žemėnaudą, pagausins rekreacinius išteklius ir pakeis regiono kraštovaizdį, skatins alternatyvių veiklų plėtrą kaimo vietovėse, turės įtakos gyvenviečių tinklo struktūrai ir miestų plėtrai;
4. žuvininkystės plėtra. Numatoma regiono ežeruose plėtoti verslinę žuvininkystę nuomojant ežerus žvejų kooperatyvams, plėtojant žuvivaisą ir nedideliu mastu žuvies perdirbimą. Tokiu būdu mažėjant žemės ūkio gamybai būtų sukurtas kitas pragyvenimo šaltinis vietos gyventojams.
Utenos apskrities teritorijos vystymo nuostatos ir bendrieji tikslai:
1. gyvenamosios aplinkos kokybės plėtra:
1.1. plėtoti ir gerinti sveikatos ir socialinių paslaugų infrastruktūrą – skatinti privačių paslaugų plėtrą kaimo gyvenviečių sistemos centruose, optimizuoti sveikatos ir socialinių paslaugų įstaigų tinklą;
1.2. gausinti gamtos išteklius ir gerinti jų kokybę – didinti regiono miškingumą, saugoti ir puoselėti natūralias ir pusiau natūralias gamtines teritorijas, formuoti rekreacinius išteklius ir kurti poilsio zonas regiono ežerų ir upių pakrantėse;
1.3. taikyti prevencines priemones Ignalinos atominės elektrinės stebėsenos zonoje (30 kilometrų spinduliu apie ją) – siekiant sumažinti galimos avarijos padarinius, gerinti visų kategorijų kelių, vedančių į tarpinius gyventojų evakuacijos punktus, būklę, hermetizuoti visus stebėjimo zonoje esančius geriamojo vandens šulinius, naudoti prevencines priemones žemės ūkyje;
2. konkurencingo verslo, turizmo ir pramonės plėtra:
2.1. plėtoti regiono turizmo ir rekreacijos infrastruktūrą – gerinti viešąją turizmo infrastruktūrą (automobilių, dviračių, pėsčiųjų trasas ir takus, paplūdimius, poilsio aikšteles, stovyklavietes ir kita), taip pat ir informacinę (stendai, nuorodos, informaciniai terminalai ir kita), kuo geriau panaudoti rekreacinius išteklius, skatinti turizmo paslaugų plėtrą;
2.2. sukurti palankią investicijoms ekonominę aplinką – skatinti verslo paslaugų plėtrą, kurti verslo informacinę sistemą ir užtikrinti jos naudojimą;
2.3. plėtoti alternatyvias ir netradicines veiklas kaimo vietovėse – sudaryti smulkiųjų verslų plėtros kaimo gyvenvietėse sąlygas, skatinti turizmo paslaugų ir pramogų plėtrą regiono kaimo vietovėse, plėtoti ekologišką ūkininkavimą, steigti žvejų kooperatyvus ir plėtoti verslinę žuvininkystę, sukurti gėlavandenių žuvų žuvivaisos sistemą;
3. inžinerinės ir transporto infrastruktūros plėtra:
3.1. atnaujinti ir plėtoti inžinerinio aprūpinimo sistemas – renovuoti šilumos ūkį, plėtoti vandentiekio ir nuotekų tinklus ir įrenginius miestuose ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, modernizuoti ir plėtoti elektros tinklus (energetikos infrastruktūrą);
3.2. plėtoti darnią transporto infrastruktūrą – plėtoti logistikos infrastruktūrą svarbiausiuose regiono transporto mazguose, gerinti rajoninių ir vietinių kelių techninius parametrus, tobulinti viešojo susisiekimo sistemą;
3.3. sudaryti sąlygas gyventojams ir verslo subjektams didinti mobilumą – išplėsti pakelės infrastruktūros įstaigų tinklą, užtikrinti gyventojams saugų susisiekimą automobiliais ir dviračiais, keliuose taikyti inžinerines saugaus eismo priemones;
4. konkurencingo žemės ūkio plėtra – sudaryti sąlygas plėtotis ūkių stambėjimo procesams, gerinti žemės ūkio paskirties žemės kokybę;
5. kompleksinė regioninio ir rajoninių centrų plėtra:
5.1. sudaryti palankias verslo plėtros ir klasterizacijos procesų sąlygas – kurti ir plėtoti pramonines zonas ir technologinius parkus Utenoje, Vidiškėse, Visagine, skatinti įmonių kooperaciją ir klasterizaciją;
5.2. gerinti transporto infrastruktūros tinklą apskrityje – plėtoti transporto infrastruktūrą tarp regioninio centro ir aplinkinių vietovių, gerinti viešojo susisiekimo tarp regioninio ir rajoninių centrų galimybes;
5.3. plėtoti paslaugų sektoriaus infrastruktūrą – skatinti turizmo paslaugų sektoriaus plėtrą, plėtoti viešąją turizmo infrastruktūrą regiono upių ir ežerų pakrantėse.
Svarbiausios regiono erdvinės plėtros kryptys yra šios:
1. Svarbiausia regiono ekonominės ir socialinės plėtros ašis formuojasi prie tranzitinių transporto magistralių, kertančių Utenos regiono teritoriją, – magistralinių kelių A6 (E262) Kaunas–Zarasai–Daugpilis (1B urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius) ir A14 Vilnius–Utena (1C urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius). Regiono ekonominės ir socialinės plėtros ašis siejama su intensyvia transporto infrastruktūros, logistikos ir pramonės zonų miestuose ir miesteliuose plėtra. Šios regiono plėtros ašies atšakos formuojamos: nuo Zarasų iki Visagino prie krašto kelio Nr. 102 (2 lygmens regioninė urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius); nuo Utenos iki Svėdasų prie krašto kelio Nr. 118 (1C urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius), nuo Svėdasų per Anykščius ir Kavarską prie krašto kelio Nr. 120 (2 lygmens regioninė urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius), taip pat nuo Rokiškio iki Svėdasų (2 lygmens regioninė urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius), taip įsiliejant į aktyviausią regiono plėtros ašį. Bendrajame plane taip pat suformuotos ašys nuo Rokiškio iki Svėdasų, nuo Obelių per Dusetas iki Zarasų ir nuo Troškūnų iki Anykščių (2 lygmens regioninės urbanistinės integracijos ašys pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius).
2. Minėtos plėtros ašys vietomis kerta Utenos regione esančias saugomas teritorijas. Tokiose vietose plėtra turi būti neaktyvi, atsižvelgiant į saugomose teritorijose taikomus veiklos apribojimus.
3. Kita regiono ekonominės ir socialinės plėtros ašis formuojama geležinkelio Varšuva– Sankt Peterburgas pagrindu (1B urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius). Ši regiono plėtros ašis labiausiai siejama su esančiomis prie geležinkelio plėtros zonomis (Ignalinoje, Dūkšte), intensyvia transporto infrastruktūros ir pramonės veiklų plėtra, taip pat energetikos plėtra Visagino miesto pramoninėje zonoje. 
4. Didžiausio aktyvumo ekonominės ir socialinės plėtros teritorijos įvardijamos kaip regiono plėtros branduoliai. Apskrities teritorijoje išskiriami du plėtros branduoliai: Utena (miesto ir aplinkinės teritorijos, taip pat teritorijos nuo miesto į šiaurės vakarus Vyžuonų link) ir Visaginas su greta esančiomis pramoninėmis branduolinės energetikos plėtros teritorijomis.
5. Aktyvios ekonominės ir socialinės plėtros teritorijos įvardijamos kaip plėtros arealai – tai teritorijos prie Anykščių, Molėtų, Ignalinos, Zarasų ir Dūkšto (Ignalinos rajono savivaldybėje). Prie svarbiausių kitų lokalinio lygmens gyvenviečių sistemos centrų formuojamos ekonominės ir socialinės plėtros zonos, kuriose skatinama gyvenviečių teritorinė plėtra (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“).
Centrinių gyvenamųjų vietovių sistema plėtojama taip:
1. svarbiausi Utenos regiono ekonominės ir socialinės plėtros centrai – Utenos miestas (2 lygmens B kategorijos urbanistinis centras) ir Visagino miestas (3 lygmens d kategorijos (konversinis) savivaldybės administracinis centras);
2. darniai regiono plėtrai svarbūs ir Utenos apskrities teritorijos bendrojoje erdvinės plėtros koncepcijoje (toliau – koncepcija) numatomi regiono plėtros pocentriai – apskrities savivaldybių centrai Anykščiai, Ignalina, Molėtai ir Zarasai (3 lygmens a kategorijos urbanistiniai centrai); Troškūnai, Dusetos (3 lygmens b kategorijos urbanistiniai centrai); Giedraičiai, Svėdasai ir Tverečius– Didžiasalis (sujungiant gyvenviečių potencialą) (3 lygmens c kategorijos urbanistiniai centrai);
3. kiti lokaliniai centrai – Andrioniškis, Debeikiai, Kavarskas, Kurkliai, Skiemonys, Traupis, Viešintos (Anykščių rajono savivaldybė); Ceikiniai, Dūkštas, Kazitiškis, Linkmenys, Mielagėnai, Naujasis Daugėliškis, Palūšė, Rimšė, Vidiškės (Ignalinos rajono savivaldybė); Alanta– Naujasodis, Balninkai, Čiulėnai, Dubingiai, Inturkė, Joniškis– Arnionys, Luokesa, Mindūnai, Suginčiai, Videniškiai (Molėtų rajono savivaldybė); Daugailiai, Kuktiškės, Leliūnai, Saldutiškis, Sudeikiai, Tauragnai, Užpaliai, Vyžuonos (Utenos rajono savivaldybė); Antalieptė, Antazavė, Degučiai, Imbradas, Salakas, Suviekas, Turmantas (Zarasų rajono savivaldybė), Auleliai, Burbiškis, Janušava, Kunigiškiai I, Kuniškiai, Leliūnai, Mačionys, Naujieji Elmininkai, Rubikiai, Staškūniškis, Surdegis, Šeriai, Šlavėnai, Svirnai II (Anykščių rajono savivaldybė); Bernotai, Giliūtos, Ginučiai, Grybėnai, Kaniūkai, Kazokinė, Meikštai, Strigailiškis, Švedriškė (Ignalinos rajono savivaldybė); Ambraziškiai, Bekupė, Bijutiškis, Levaniškiai, Miežonys, Sidabrinės, Skudutiškis, Toliejai, Valančiai, Žaugėdai (Molėtų rajono savivaldybė); Antalgė, Biliakiemis, Juknėnai, Kaniūkai, Kirdeikiai, Klykiai, Pačkėnai, Pakalniai, Radeikiai, Sirutėnai, Vilučiai (Utenos rajono savivaldybė); Aviliai, Samaniai, Smalvos, Šniukštai, Štadviliai (Zarasų rajono savivaldybė).
Utenos apskrities teritorijos erdvinės struktūros raidos koncepcijoje (2 brėžinys „Teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai“) išskirtos teritorijos, formuojančios regiono gamtinę ašį. Ji apima gamtinio karkaso ir Europos ekologinio tinklo teritorijas, esančias Utenos regione, – tai vertingiausių miškų masyvai, Aukštaitijos nacionalinio parko, regioninių parkų (Anykščių, Asvejos, Gražutės, Labanoro, Sartų) ir kitų saugomų teritorijų, esančių Utenos apskrityje, teritorijos.
Koncepcijoje (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“) išskiriami šie rekreacinių išteklių naudojimo arealai:
1. ekonominės ir socialinės plėtros arealai, kuriuose plėtojama gyvenamoji (antrieji miestiečių namai) ir rekreacinė statyba;
2. intensyvios rekreacijos plėtros zonos, kuriose plėtotina poilsio ir turizmo infrastruktūra (viešbučiai, poilsio namai), pramogų ir laisvalaikio paslaugos, atitinkama poilsio ir rekreacijos infrastruktūra.
Intensyvios rekreacijos plėtros zonoms priskirtos teritorijos prie Dysnos, Nevėžio, Siesarčio, Svėdasos, Šventosios upių ir regione esančių ežerų. Saugomose teritorijose rekreacija turėtų būti plėtojama ekstensyviai, atsižvelgiant į jose taikomus veiklos apribojimus (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“). Įvertinus techninio paveldo objekto turistinį patrauklumą, kaip rekreacinė teritorija išskirtina Anykščių siaurojo geležinkelio teritorija ir jo prieigos.
Susisiekimo sistema (7 brėžinys „Techninė infrastruktūra ir teritorijų apsauga nuo ypatingų situacijų“) formuojama esamos susisiekimo sistemos pagrindu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, Ilgalaikę (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 692 (Žin., 2005, Nr. 79-2860), kitus Lietuvos ir Europos Sąjungos dokumentus, taip pat įvertinant jos savitumą ir reikšmę Lietuvai, Europos Sąjungai ir pasauliui.
Siekiant sudaryti geras sąlygas regiono gyventojams ir ūkio subjektams nekliudomiems gauti reikiamas paslaugas, kurios teikiamos regioniniame, rajoniniuose ir kituose gyvenviečių sistemos centruose, tikslinga modernizuoti kelius, jungiančius koncepcijoje numatytą regiono ekonominės ir socialinės plėtros centrą ir pocentrius, 3 lygmens ir kitus urbanistinius centrus, sukurti vientisą vietinių ir rajoninių kelių tinklą. Plėtotinas degalinių tinklas ir pakelės infrastruktūra. Šių pasiūlymų įgyvendinimo nauda siejama su vietinių kelių tiesimu, sustiprinta, rekonstruota arba nauja kelio danga, geresnės kokybės kelių eismo sąlygomis, sumažėjusiu eismo įvykių dažnumu, taip pat sumažėjusiomis transporto priemonių eksploatavimo sąnaudomis. 
Siekiant sumažinti neigiamą tranzitinių transporto srautų poveikį, tikslinga tiesti Utenos rytinį, Zarasų pietrytinį ir Anykščių šiaurinį aplinkkelius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu ir plėtojant geležinkelio transporto infrastruktūrą Utenos regione, koncepcijoje numatytas naujos geležinkelio krašto linijos tiesimas nuo Utenos iki Anykščių rytų– vakarų kryptimi, toliau ties Troškūnais kryptis keičiama į šiaurės vakarus Subačiaus (Panevėžio apskritis) link.
Įvertinus palankiausias sąlygas kurti logistikos infrastruktūros objektus (transportavimo, krovos, sandėliavimo), teikti logistikos ir transportavimo paslaugas dėl didelių tranzitinio transporto srautų ir geros geografinės padėties tiek tranzitinių, tiek šalies kelių sistemos atžvilgiu, logistikos infrastruktūros centrus siūloma kurti prie Utenos ir Zarasų miestų (ne miestų teritorijoje) ir Molėtų rajono savivaldybėje tarp magistralinio kelio A14 ir krašto kelio Nr. 172.
Civiliniuose aerodromuose skatinama kurti ekstremalių situacijų prevencijos ir pasekmių likvidavimo bazes, plėtotina pramoginė ir sportinė aviacija.
Ignalinos atominės elektrinės sanitarinėje apsaugos ir stebėjimo zonose planuojamos ir įgyvendinamos branduolinės avarijos prevencijos priemonės, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo 2010–2014 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1425 (Žin., 2010, Nr. 121-6173; 2011, Nr. 68-3245), sudaromos reikiamos informacijos perdavimo ir evakuacijos sąlygos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti teikiamos lengvatos šių zonų gyventojams, sudaromi savivaldybių, kurių visa teritorija ar jos dalis yra branduolinio objekto stebėjimo zonoje, rėmimo fondai.
Vadovaujantis Nacionalinės energetikos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430), Ignalinos atominės elektrinės bazėje numatyta naujos regioninės atominės elektrinės Baltijos šalių ir regiono poreikiams tenkinti statyba.
Atsižvelgiant į naujos atominės elektrinės statybos apimtis, bus sudarytos sąlygos stambiųjų ir sunkiasvorių krovinių gabenimo per Utenos apskrities teritoriją maršrutui, kuris užtikrins efektyvų būtinų krovinių transportavimą. Šis maršrutas bus stambiųjų ir sunkiasvorių krovinių gabenimo maršruto, einančio per visą Lietuvos teritoriją ir jungiančio Klaipėdos valstybinį jūrų uostą su Visaginu, sudedamoji dalis. Išsamus stambiųjų ir sunkiasvorių krovinių gabenimo maršrutas bus nagrinėjamas specialiajame viso krovinių gabenimo maršruto plane. 
Tam, kad inžinerinės infrastruktūros plėtra Utenos regione būtų koordinuojama ir inžinerinės infrastruktūros tinklai būtų formuojami nuosekliai, koncepcijoje numatyti inžinerinės infrastruktūros koridoriai, besitęsiantys kitose šalies apskrityse arba užsienyje (Latvijoje ir Baltarusijoje). Regiono teritorijoje formuojami tokie infrastruktūros koridoriai: Utena–Naujieji Elmininkai–Troškūnai–Panevėžio apskritis; Utena–Skiemonys–Vilniaus apskritis; Utena–Molėtai–Vilniaus apskritis; Utena–Radeikiai–Zarasai–Latvija; Utena–Visaginas (Ignalinos atominė elektrinė)–Baltarusija; Visaginas (Ignalinos atominė elektrinė)–Turmantas–Latvija; Visaginas–Rimšė–Ignalina–Vilniaus apskritis; Ignalina–Molėtai.
 II. TERITORIJOS NAUDOJIMO FUNKCINIAI PRIORITETAI
Vadovaujantis koncepcija (2 brėžinys „Teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai“), siūloma teritorijoms priskirti šiuos funkcinius (naudojimo) prioritetus:
1. pramonės plėtra, infrastruktūros plėtra, urbanizacija – Utenos ir Visagino miestų plėtros branduolių teritorijos;
2. intensyvios rekreacijos plėtra, urbanizacija, infrastruktūros plėtra – Anykščių, Molėtų, Zarasų miestų ekonominės ir socialinės plėtros arealų teritorijos;
3. urbanizacija, intensyvios rekreacijos plėtra, infrastruktūros plėtra – Ignalinos miesto ekonominės ir socialinės plėtros zonos teritorija;
4. urbanizacija, intensyvios rekreacijos plėtra, pramonės plėtra – Vidiškių ekonominės ir socialinės plėtros zonos teritorija;
5. urbanizacija, pramonės plėtra – Didžiasalio (Ignalinos rajono savivaldybė) ekonominės ir socialinės plėtros zonos teritorija;
6. urbanizacija, intensyvios rekreacijos plėtra – svarbiausių kitų lokalinio lygmens gyvenviečių sistemos centrų ekonominės ir socialinės plėtros zonų teritorijos;
7. urbanizacija, intensyvios rekreacijos plėtra, verslinės žuvininkystės plėtra – Dūkšto ekonominės ir socialinės plėtros arealo teritorijos, apimančios Parsvėto ežero akvatoriją;
8. konservacija, ekstensyvios rekreacijos plėtra, tausojantis miškų ūkis – Aukštaitijos nacionalinio parko, Anykščių, Asvejos, Gražutės, Labanoro, Sartų regioninių parkų ir Kamastos kraštovaizdžio draustinio teritorijos;
9. konservacija, ekstensyvios rekreacijos plėtra, verslinės žuvininkystės plėtra – teritorijos prie Dysnų ir Dysnykščio ežerų;
10. konservacija, ekstensyvios rekreacijos plėtra, tausojančio žemės ūkio plėtra – teritorijos Ignalinos rajono savivaldybės labiausiai į rytus nutolusioje dalyje (apima Adutiškio–Guntauninkų miškų biosferos poligoną, Birvėtos biosferos poligoną ir kita);
11. konservacija, ekstensyvios rekreacijos plėtra – teritorijos prie Ignalinos rajono savivaldybės pietinės ribos (patenka Milašiaus telmologinis draustinis);
12. intensyvaus miško ūkio plėtra, intensyvios rekreacijos plėtra, tausojančio žemės ūkio plėtra – centrinėje regiono dalyje išsidėstęs arealas, apimantis Utenos rajono savivaldybės pietrytines, Ignalinos rajono savivaldybės vakarines ir Zarasų rajono savivaldybės palyginti nedideles pietvakarines teritorijas (arealas neapima saugomų teritorijų, priskirtų kitam funkcinių prioritetų arealui);
13. tausojančio miškų ūkio plėtra, tausojančio žemės ūkio plėtra, ekstensyvios rekreacijos plėtra – teritorijos vakarinėje (Anykščių rajono savivaldybėje), rytinėje (Ignalinos rajono savivaldybėje), pietinėje (Molėtų rajono savivaldybėje) ir šiaurinėje (Zarasų rajono savivaldybėje) apskrities dalyse, nepriskirtos kitiems funkcinių prioritetų arealams;
14. intensyvios rekreacijos plėtra – teritorijos, koncepcijoje apibrėžtos kaip intensyvios rekreacijos plėtros arealai, ir teritorijos prie kitų apskrityje esančių ežerų (tikslesnės teritorijos pažymėtos 2 brėžinyje „Teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai“);
15. intensyvios rekreacijos plėtra, verslinės žuvininkystės plėtra – teritorijos prie Alaušo (Utenos rajono savivaldybėje), Alaušų (Molėtų rajono savivaldybėje), Arino, Avilio, Čičirio, Drūkšių (šiaurinė dalis), Dūrių, Galuonų, Imbrado, Kiemento, Makio, Pravalo, Spenglo ežerų;
16. intensyvios rekreacijos plėtra, tausojančio žemės ūkio plėtra, tausojančio miškų ūkio plėtra – didelio ploto arealas apskrities centrinėje dalyje (Anykščių rajono savivaldybės rytinės teritorijos, Utenos rajono savivaldybės teritorijos nuo Utenos miesto šiaurės kryptimi, nedidelės teritorijos Zarasų rajono savivaldybės vakariniame pakraštyje);
17. intensyvaus žemės ūkio plėtra, tausojančio miškų ūkio plėtra, ekstensyvios rekreacijos plėtra – teritorijos vakarinėje Anykščių rajono savivaldybės dalyje, rytuose ribojamos Anykščių regioninio parko riba;
18. tausojančio žemės ūkio plėtra, tausojančio miškų ūkio plėtra, ekstensyvios rekreacijos plėtra – arealas centrinėje regiono dalyje, apimantis teritorijas, nepriskirtas kitiems funkcinių prioritetų arealams, taip pat kitiems funkciniams prioritetams nepriskirtos teritorijos Ignalinos rajono savivaldybės centrinėje ir rytinėje dalyse, Molėtų rajono savivaldybės pietinėje dalyje, Zarasų rajono savivaldybės vakarinėje dalyje.
 III. APSKRITIES TERITORIJOS PLĖTROS SPRENDINIŲ KONKRETIZAVIMAS
 I. URBANISTINIO KARKASO SPRENDINIAI
Urbanistinio karkaso erdvinės plėtros sprendiniai:
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytu Utenos regiono urbanistinio karkaso modeliu ir funkciniais (teritorijos naudojimo) prioritetais, išskirti esminiai teritorijos erdvinės struktūros komponentai – ekonominės ir socialinės plėtros ašis ir ekonominės ir socialinės plėtros arealai. Regiono plėtros ašis formuoja funkcinį regiono stuburą kaip kraštotvarkinę zoną, palaikančią viso regiono ekonominį ir socialinį gyvybingumą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytais regiono teritorijos funkciniais prioritetais, Utenos apskrities teritorija patenka į antrąją (po pajūrio) funkcinę sritį, kurioje išryškėjęs nacionalinės svarbos rekreacinio naudojimo prioritetas. Utenos regiono plėtros prioritetais taip pat laikytina pramonės plėtra, žemės ir miškų ūkis, žvejyba, galimos ir kitos prioritetinės funkcijos – tausojantis miškų ūkis, konservacija, transporto paslaugų ir energetikos plėtra.
2. Formuojama regiono ekonominės ir socialinės plėtros ašis siejama su kitomis Lietuvos ir užsienio teritorijomis: Kauno apskritimi Kauno link, Vilniaus apskritimi Vilniaus link, nuo Zarasų ir Visagino su Latvijos Respublika Daugpilio link.
3. Didžiausio aktyvumo ekonominės ir socialinės plėtros teritorijose (plėtros centruose ir pocentriuose) esama prielaidų intensyviai plėtoti komercinę veiklą, pramonę, infrastruktūrą, paslaugas gyventojams ir ūkio subjektams ir kitą ekonominę veiklą.
4. Prie svarbiausių kitų lokalinio lygmens gyvenviečių sistemos centrų formuojami ekonominės ir socialinės plėtros arealai, kuriuose skatinama gyvenviečių teritorinė plėtra ir rekreacija: 
4.1. Anykščių rajono savivaldybės pietinėje dalyje ekonominės ir socialinės plėtros arealai plėtojami ties Skiemonių ir Kurklių miesteliais;
4.2. Ignalinos rajono savivaldybėje ekonominės ir socialinės plėtros arealas apima teritoriją nuo Ignalinos miesto pietinės dalies iki Antagavės ir Bėčiūnų kaimų;
4.3. Molėtų rajono savivaldybėje ekonominės ir socialinės plėtros arealai plėtojami prie Molėtų miesto šiaurinės dalies iki Toliejų kaimo ir prie Luokesos, Bijutiškio kaimų ir Giedraičių miestelio;
4.4. Utenos rajono savivaldybėje plėtros arealai koncentruojasi prie Utenos miesto ir vakarų kryptimi apima ekonominės ir socialinės ašies teritoriją iki Leliūnų miestelio; pietų kryptimi apima teritorijas iki Deguliškės miško; rytų kryptimi – iki Vaikutėnų kaimo;
4.5. Zarasų rajono savivaldybėje ekonominės ir socialinės plėtros arealas plėtojamas nuo Zarasų miesto pietrytinės dalies iki Galiniškių kaimo.
5. Kitos plėtros ašys yra svarbios regiono vidaus erdvinės struktūros kokybinei plėtrai. Ekonominės ir socialinės plėtros procesai šiose ašyse šiuo metu neintensyvūs, tačiau ateityje turi galimybių aktyvėti. Jose pirmiausiai turi būti plėtojama pakelės infrastruktūra ir paslaugos. 
6. Kitos ekonominės ir socialinės plėtros ašys šiuo metu neturi raiškos, tačiau intensyvėjant ekonominiams ir socialiniams procesams apskrities teritorijoje palaipsniui gali būti kryptingai formuojamos. 
7. Ekonominės ir socialinės plėtros ašių sprendiniai detalizuojami rengiant savivaldybių teritorijų bendruosius planus.
8. Siekiant detaliau nustatyti Utenos apskrities teritorijos erdvinę plėtrą 10 metų, išskiriami svarbiausi Utenos regiono ekonominės ir socialinės plėtros centrai – Utena, Visaginas (regiono plėtros subcentras), regiono plėtros pocentriai – Anykščiai, Zarasai, Molėtai, Ignalina, lokaliniai plėtros centrai – Svėdasai, Troškūnai, Dusetos, Alanta ir Naujasodis. 
9. Visi regiono plėtros centrai ir pocentriai sujungti į bendrą regiono gyvenviečių sistemą valstybinės reikšmės kelių tinklu, kuriame juda svarbiausi socialiniai, ekonominiai, informaciniai produktai ir paslaugos.
10. Detalizuojant gyvenamųjų vietovių urbanistinį modelį, gyvenamosioms vietovėms priskirtos šios vyraujančios plėtros kryptys:
10.1. Anykščių, Ignalinos (kartu su Strigailiškiu), Zarasų miestai – kurortinio gydymo, rekreacijos ir turizmo plėtra siekiant išlaikyti ir stiprinti rekreacinį aptarnavimą ir gamtinį potencialą; 
10.2. Balninkai, Bebrusai, Burbiškis, Dubingiai, Dusetos, Kavarskas, Kaulakiai, Mindūnai, Palūšė, Salakas – rekreacijos ir turizmo infrastruktūros, paslaugų plėtra siekiant išlaikyti ir stiprinti rekreacinį aptarnavimą ir gamtinį potencialą;
10.3. rekreacijos paslaugas tikslinga plėtoti šiose gyvenamosiose vietovėse: Antalieptėje, Antazavėje, Degučiuose, Dūkšte, Dusetose, Inturkėje, Kurkliuose, Linkmenyse, Mačionyse, Palūšėje, Saldutiškyje, Salake, Svėdasuose, Suvieke, Sudeikiuose, Tauragnuose;
10.4. logistikos paslaugas ir infrastruktūrą tikslinga plėtoti Utenos miesto prieigose, prie planuojamo aplinkkelio, sujungsiančio magistralinius kelius A6 (E262) ir A14, Zarasų miesto prieigose, prie planuojamo aplinkkelio, įsijungsiančio į magistralinį kelią A6 (E262), ir prie magistralinio kelio A14 ties sankryža į Giedraičius;
10.5. pramonę ir verslą tikslinga plėtoti Utenos ir Visagino miestuose, Vyžuonose, Didžiasalyje, Vidiškėse, Videniškiuose ir Giedraičiuose;
10.6. Dūkšto mieste, Arnionių ir Tilžės kaimuose prioritetiškai plėtojama žuvininkystė;
10.7. verslo (smulkiojo ir vidutinio) paslaugas ir infrastruktūrą tikslinga plėtoti kituose regiono lokalinio lygmens gyvenviečių sistemos centruose; 
10.8. viešosios paslaugos kaimo gyventojams plėtojamos visuose gyvenviečių sistemos centruose.
Urbanistiniai centrai ir jų plėtros kryptys:
1. Utenos apskrities teritorijoje plėtojami šie Lietuvos Respublikos urbanistinio karkaso centrai (4 brėžinys „Urbanistinio karkaso ir gyvenamųjų vietovių sistema“):
1.1. 2 lygmens – regioninis centras (Utenos miestas); 
1.2. 3 lygmens – lokaliniai centrai (regiono plėtros centrai ir pocentriai), tarp jų regiono plėtros subcentras (Visagino miestas); 
1.3. kiti Utenos regiono lokaliniai centrai;
2. 2 lygmuo B kategorija: Utenos miestas – regioninis (apskrities) centras. Plėtojamas kaip administracinis, pramonės, logistikos, paslaugų gyventojams ir verslui centras. Plėtojant miesto pietinės dalies struktūrą, prioritetas turi būti skiriamas pramonės plėtrai. Rengiant miesto teritorijos bendrąjį planą, turi būti sudarytos prielaidos gerinti miesto struktūrą, suformuoti atviros struktūros gatvių tinklą, plėtoti inžinerinę miesto infrastruktūrą, logistiką, suformuoti miesto želdynų sistemą, susietą su užmiesčio gamtinio karkaso struktūra, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams;
3. 3 lygmuo – lokaliniai centrai (regiono plėtros centrai ir pocentriai):
3.1. a kategorija (rajonų savivaldybių administraciniai ir plėtros centrai):
3.1.1. Anykščiai, Ignalina, Zarasai – pakankamo potencialo (palaikomi) esami apskrities savivaldybių administraciniai centrai ir svarbūs regiono plėtros pocentriai, plėtojami siekiant stiprinti rekreacinį aptarnavimą ir gamtinį potencialą. Rengiant šių miestų bendruosius planus, turi būti sudarytos prielaidos plėtoti darnią miesto struktūrą, inžinerinę infrastruktūrą, suformuoti miesto želdynų sistemą, susietą su užmiesčio gamtinio karkaso struktūra, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 
3.1.2. Molėtai – pakankamo potencialo (palaikomas) esamas apskrities savivaldybės administracinis centras ir svarbus regiono plėtros pocentris. Rengiant šio miesto bendrąjį planą, turi būti sudarytos prielaidos plėtoti darnią miesto struktūrą, inžinerinę infrastruktūrą, suformuoti miesto želdynų sistemą, susietą su užmiesčio gamtinio karkaso struktūra, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 
3.2. b kategorija (plėtojami nauji paslaugų centrai, formuojami mažų miestų pagrindu): Troškūnai, Dusetos – naujai plėtojami paslaugų centrai, formuojami mažo miesto pagrindu, turintys plėtros potencialą. Šiuose miestuose turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams;
3.3. c kategorija (plėtojami nauji aptarnavimo centrai, formuojami miestelių pagrindu):
3.3.1. Giedraičiai, Tverečius– Didžiasalis – naujai plėtojami paslaugų centrai, formuojami miestelio pagrindu, turintys plėtros potencialą. Šiuose miesteliuose turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, pramonės, verslo ir poilsio infrastruktūrą, pramonę, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams;
3.3.2. Svėdasai – naujai plėtojamas paslaugų centras, formuojamas miestelio pagrindu, šiuo metu dar palyginti silpnas, tačiau turintis plėtros potencialą. Plėtojamas siekiant išlaikyti ir stiprinti rekreacinį aptarnavimą ir gamtinį potencialą. Šiame miestelyje turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams;
3.4. d kategorija (konversinis savivaldybės administracinis centras): Visagino miestas – plėtojamas kaip administracinis, branduolinės energetikos, pramonės, logistikos, paslaugų gyventojams ir verslui centras, didelį potencialą turintis regiono plėtros subcentras. Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370), regiono plėtros subcentrą numatyta plėtoti siekiant didinti ekonominę ir socialinę sanglaudą ilguoju laikotarpiu. Formuluojant ūkio sektorių veiksmų programų strategijas, prioritetus, nustatant projektų atrankos kriterijus, privaloma atsižvelgti į regioninių ekonomikos augimo centrų ir subcentrų poreikius, su jais derinti numatomas ūkio sektorių plėtros skatinimo priemones;
3.5. kiti Utenos regiono lokaliniai centrai:
3.5.1. Anykščių rajono savivaldybė:
3.5.1.1. Andrioniškis, Debeikiai, Skiemonys, Traupis, Viešintos, Auleliai, Janušava, Kunigiškiai I, Kuniškiai, Aleliūnai, Mačionys, Naujieji Elmininkai, Rubikiai, Staskūniškis, Surdegis, Šeriai, Šlavėnai, Žemieji Svirnai – centrai, kurių ekonominis ir socialinis potencialas silpnesnis, tačiau dėl gyventojams patogios geografinės padėties atlieka gyventojų aptarnavimo ir paslaugų funkcijas. Juose turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams;
3.5.1.2. Kavarskas, Burbiškis – centrai, kurių ekonominis ir socialinis potencialas silpnesnis, tačiau dėl gyventojams patogios geografinės padėties atlieka žemės ūkio aptarnavimo ir paslaugų funkcijas. Šie centrai plėtojami siekiant išlaikyti ir stiprinti rekreacinį aptarnavimą ir gamtinį potencialą;
3.5.1.3. Kurkliai – centras, kurio ekonominis ir socialinis potencialas silpnesnis, tačiau dėl gyventojams patogios geografinės padėties atlieka gyventojų aptarnavimo ir paslaugų funkcijas. Plėtojamas kaip rekreacijos paslaugų centras; 
3.5.2. Ignalinos rajono savivaldybė:
3.5.2.1. Ceikiniai, Kazitiškis, Mielagėnai, Naujasis Daugėliškis, Rimšė, Vidiškės, Bernotai, Gilintos, Ginučiai, Grybienai, Kaniūkai, Kazokinė, Meikštai, Švedriškė – centrai, kurių ekonominis ir socialinis potencialas silpnesnis, tačiau dėl gyventojams patogios geografinės padėties atlieka žemės ūkio aptarnavimo ir paslaugų funkcijas. Juose turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams;
3.5.2.2. Dūkštas – plėtojamas kaip rekreacijos paslaugų centras, papildomai teikiantis paslaugas žuvininkystę plėtojantiems ūkio subjektams. Mieste turi būti sudaromos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams;
3.5.2.3. Linkmenys – plėtojamas kaip rekreacijos paslaugų centras, kuriame turi būti sudaromos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams;
3.5.2.4. Palūšė – plėtojamas kaip rekreacijos paslaugų centras, siekiant išlaikyti ir stiprinti rekreacinį aptarnavimą ir gamtinį potencialą. Čia turi būti sudaromos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams;
3.5.2.5. Strigailiškis – plėtojamas kaip kurortinė teritorija kartu su Ignalinos miestu, siekiant išlaikyti ir stiprinti rekreacinį aptarnavimą ir gamtinį potencialą. Čia turi būti sudaromos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams;
3.5.3. Molėtų rajono savivaldybė:
3.5.3.1. Ambraziškiai, Bekupė, Bijutiškis, Levaniškiai, Miežonys, Sidabrinės, Skudutiškis, Toliejai, Valančiai, Žaugėdai – naujai plėtojami centrai, kurių prioritetinė funkcija – viešosios paslaugos gyventojams ir ūkio subjektams;
3.5.3.2. Alanta–Naujasodis – naujai plėtojamas rajono lygmens aptarnavimo centras, formuojamas dviejų gyvenviečių (miestelio ir kaimo) pagrindu. Tai geografiškai artimos, ekonomine veikla susijusios gyvenamosios vietovės, turinčios plėtros potencialą. Šiame centre turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams;
3.5.3.3. Balninkai, Čiulėnai, Dubingiai, Mindūnai – centrai, kurie plėtojami siekiant išlaikyti ir stiprinti rekreacinį aptarnavimą ir gamtinį potencialą. Jų ekonominis ir socialinis potencialas silpnesnis, tačiau dėl gyventojams patogios geografinės padėties atlieka gyventojų ir ūkio subjektų aptarnavimo funkcijas. Juose turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams;
3.5.3.4. Joniškis– Arnionys – centras, plėtojamas sujungiant šių gyvenviečių ekonominį ir socialinį potencialą, teikiantis paslaugas žuvininkystę plėtojantiems ūkio subjektams. Šiose gyvenamosiose vietovėse turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams;
3.5.3.5. Luokės, Suginčiai, Videniškiai – centrai, kurių ekonominis ir socialinis potencialas silpnesnis, tačiau dėl patogios geografinės padėties atlieka gyventojų ir ūkio subjektų aptarnavimo funkcijas. Juose turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams;
3.5.3.6. Inturkė – centras, plėtojamas siekiant išlaikyti ir stiprinti rekreacinį aptarnavimą ir gamtinį potencialą. Čia turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams;
3.5.4. Utenos rajono savivaldybė:
3.5.4.1. Daugailiai, Kuktiškės, Leliūnai, Užpaliai, Vyžuonos, Antalgė, Biliakiemis, Juknėnai, Kaniūkai, Kirdeikiai, Klykiai, Pačkėnai, Pakalniai, Radeikiai, Sirutėnai, Vilučiai – centrai, kurių ekonominis ir socialinis potencialas silpnesnis, tačiau dėl patogios geografinės padėties atlieka gyventojų ir ūkio subjektų aptarnavimo funkcijas. Juose turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams.
3.5.4.2. Saldutiškis, Sudeikiai, Tauragnai – centrai, kurių ekonominis ir socialinis potencialas silpnesnis, tačiau dėl patogios geografinės padėties atlieka gyventojų ir žemės ūkio aptarnavimo funkcijas. Plėtojami kaip rekreacijos paslaugų centrai. Juose turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams;
3.5.5. Zarasų rajono savivaldybė:
3.5.5.1. Antalieptė, Antazavė, Degučiai, Salakas, Suviekas – centrai, kurių ekonominis ir socialinis potencialas silpnesnis, tačiau dėl patogios geografinės padėties atlieka gyventojų ir ūkio subjektų aptarnavimo funkcijas. Plėtojami kaip rekreacijos paslaugų centrai. Juose turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams;
3.5.5.2. Imbrasas, Turmantas, Aviliai, Samaniai, Smalvos, Šniukštai, Štadviliai – centrai, kurių ekonominis ir socialinis potencialas silpnesnis, tačiau dėl patogios geografinės padėties atlieka gyventojų ir ūkio subjektų aptarnavimo funkcijas. Juose turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams;
4. kituose Utenos regiono lokaliniuose centruose koncentruojami savivaldybių kaimo gyventojai (naujų gyvenamųjų namų statyba), kartu plėtojant inžinerinę infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas. Rengiant šių gyvenamųjų vietovių detaliuosius planus, turi būti rezervuotos teritorijos inžinerinei infrastruktūrai ir viešosioms paslaugoms plėtoti, gali būti keičiama žemės naudojimo paskirtis. Gyvenviečių sistemos centrų plėtra – ne kiekybinė ar teritorinė, o daugiau kokybinė ekonominių ir socialinių procesų plėtra; 
5. urbanistinių 2 lygmens ir 3 lygmens centrų, gyvenviečių gyvenamosiose teritorijose galima intensyvi statybos plėtra, reglamentuojama savivaldybių ir miestų bendruosiuose planuose, taip pat kaimų ir miestelių detaliuosiuose planuose. Kitose kaimo vietovėse, išskyrus saugomas teritorijas, galima ekstensyvi gyvenamosios ir kitokios statybos plėtra. Intensyvios, vidutinio intensyvumo ir ekstensyvios gyvenamosios statybos reglamentuojamos savivaldybių bendruosiuose planuose.
Urbanistinės integracijos ašys, urbanistinių centrų aglomeruojančio poveikio ir koncentracijos arealai nurodyti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniuose. Detalizuojant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius ir vadovaujantis strateginių regioninės plėtros planų nuostatomis, Utenos apskrityje formuojamos regiono ekonominės ir socialinės plėtros ašys:
1. Svarbiausios Utenos apskrities ekonominės ir socialinės plėtros ašys yra šios:
1.1. Vilnius–Molėtai–Utena (1C urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius);
1.2. Kaunas–Utena–Zarasai–Latvija (1B urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius);
1.3. Vilnius–Ignalina–Visaginas–Latvija (1B urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius);
1.4. Rokiškis–Svėdasai–Anykščiai–Ukmergė (2 lygmens regioninė urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius);
1.5. Obeliai–Dusetos–Zarasai su atšaka į Dusetas (2 lygmens regioninė urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius);
1.6. Panevėžys–Troškūnai–Anykščiai (2 lygmens regioninė urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius);
1.7. Ukmergė–Molėtai–Švenčionėliai (2 lygmens regioninė urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius);
1.8. Ignalina–Tverečius (2 lygmens regioninė urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius).
2. Ekonominės ir socialinės plėtros ašyje plėtojama pakelės infrastruktūra, informacijos teikimas ir paslaugos, logistikos infrastruktūra, sandėliavimo, krovos, automobilių remonto ir kitos paslaugos. Vadovaujantis darnios plėtros principais teritorijose, kuriose teikiamas prioritetas gamtai ar kultūros paveldo apsaugai (saugomos teritorijos, kultūros paveldo objektai ar jų apsaugos zonos, gamtinio karkaso teritorijos), plėtros ašies įtakos arealas turi būti siaurinamas ir nustatomas mažesnis plėtros intensyvumas.
3. Ekonominės ir socialinės plėtros procesai šiose ašyse neintensyvūs, arealai ne platesni nei 500 metrų. Jose pirmiausia turi būti plėtojama pakelės infrastruktūra, informacijos teikimas ir paslaugos.
4. Aglomeruotos urbanizacijos procesai turi prielaidas plėtotis zonoje tarp Utenos ir Zarasų, Zarasų ir Ignalinos, taip pat pagrindinės regiono ekonominės ir socialinės plėtros ašies zonoje tarp Utenos ir Vilniaus, Utenos ir Kauno. Gyvenamosios vietovės, patenkančios į šias zonas, taip pat ekonominės ir socialinės plėtros ašių įtakos arealus, turės daugiau ir įvairesnių plėtros prielaidų.
Socialinės infrastruktūros teritorinis tinklas. Bendrajame plane numatoma plėtoti gyvenamųjų vietovių socialinės infrastruktūros tinklą, atitinkantį nustatytą urbanistinių centrų (gyvenviečių sistemos) hierarchiją. Socialinės infrastruktūros vystymo sprendiniai parengti (8 brėžinys „Ūkio plėtra ir socialinės bei kultūrinės infrastruktūros vystymas“) atsižvelgiant į:
1. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius;
2. Lietuvos 2007– 2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. K(2007)1808;
3. kitas nacionalines socialinės srities pertvarkos programas;
4. Utenos regiono plėtros 2006– 2013 metų planą (patvirtintas Utenos regiono plėtros tarybos 2006 m. balandžio 13 d.) su papildymu (patvirtintas Utenos regiono plėtros tarybos 2007 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 153-6).
Švietimo, mokslo ir kultūros infrastruktūros tinklas:
1. bendrojo plano tikslas – optimizuoti socialinės infrastruktūros tinklą, gerinant jos pasiekiamumą visiems gyventojams. Apskrities lygmeniu nagrinėjama regiono, savivaldybių esamų aptarnavimo centrų ir žemesnio lygmens aptarnavimo centrų, išskirtų regiono gyvenviečių sistemoje (urbanistiniame karkase), socialinė infrastruktūra; 
2. bendrojo lavinimo mokyklos:
2.1. atsižvelgiant į regiono demografinę situaciją, nenumatoma, kad išaugs bendrojo lavinimo įstaigų paslaugų paklausa, todėl teritorinė šių įstaigų plėtra nenumatoma. Svarbiausia švietimo plėtros kryptis turėtų būti kokybinė plėtra, siekiant rekonstruoti ir modernizuoti įstaigas, sutvarkyti infrastruktūrą, gerinti bendrojo lavinimo paslaugų pasiekiamumą kaimo vietovėse gyvenantiems mokiniams. Savivaldybių (aptarnavimo) centruose turi būti pastatytos arba pritaikytos patalpos švietimo pagalbos įstaigoms (švietimo ir nuotolinio mokymosi, pagalbos mokytojui, mokiniui, mokyklai), centrams, pedagoginėms ir psichologinėms tarnyboms ir panašiai;
2.2. esamas bendrojo lavinimo mokyklų tinklas apskrities teritorijoje turi būti pertvarkomas pagal regiono savivaldybių sudarytus ilgalaikius mokyklų tinklo pertvarkos planus;
2.3. bendrojo lavinimo mokyklų tinklas pakankamas, jis pateiktas 1 priede ir 8 brėžinyje „Ūkio plėtros ir socialinės bei kultūrinės infrastruktūros vystymas“;
3. profesinio mokymo mokyklos:
3.1. turimas apskrities profesinio mokymo įstaigų potencialas turi būti susietas su valstybės ūkio vystymosi prognozėmis ir darbo rinkos paklausa, turi būti modernizuojama profesinio mokymo įstaigų techninė bazė ir infrastruktūra;
3.2. esamas profesinio mokymo mokyklų tinklas pateiktas 2 priede ir 8 brėžinyje „Ūkio plėtros ir socialinės bei kultūrinės infrastruktūros vystymas“;
3.3. plėtojant apskrities profesinio mokymo mokyklų tinklą, siūloma steigti profesinio mokymo įstaigą Ignalinoje;
4. aukštojo mokslo įstaigos – apskrityje veikia neuniversitetinė aukštojo mokslo įstaiga Utenos kolegija. Planuojama įsteigti neuniversitetinę aukštojo mokslo įstaigą – Visagino kolegiją – Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro bazėje;
5. kultūros įstaigos – kultūros įstaigų tinklas pateiktas 3 priede ir 8 brėžinyje „Ūkio plėtros ir socialinės bei kultūrinės infrastruktūros vystymas“ (pažymėtos tik kultūros įstaigos, esančios apskrities ir savivaldybių centruose). Muziejai kaip turistinio intereso objektai nagrinėjami bendrojo plano skyriuje „Rekreacijos ir turizmo plėtros bei kultūros paveldo apsaugos sprendiniai“.
Asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų infrastruktūros tinklas:
1. asmens sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūra:
1.1. asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas pateiktas 4 priede ir 8 brėžinyje „Ūkio plėtra ir socialinės bei kultūrinės infrastruktūros vystymas“;
1.2. bendrajame plane numatoma:
1.2.1. asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo apimtį ir struktūrą priderinti prie sveikatos priežiūros paslaugų poreikio ir kokybės reikalavimų, taip užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, ypač kaimo vietovėse;
1.2.2. išlaikyti esamas asmens sveikatos priežiūros įstaigas savivaldybių centruose;
1.2.3. pastatyti ir įrengti sanatorinio gydymo įstaigas Anykščiuose ir Ignalinoje;
2. socialinių paslaugų įstaigos:
2.1. apskrities lygmeniu pateikiamas stacionarių socialinių paslaugų įstaigų tinklas. Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūrą tikslinga reglamentuoti savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose. Stacionarios socialinės paslaugos teikiamos senelių globos namuose, pensionatuose, neįgalių žmonių pensionatuose, vaikų globos ir grupinio gyvenimo namuose. Stacionarių socialinių paslaugų įstaigų tinklas pateiktas 5 priede ir 8 brėžinyje „Ūkio plėtra ir socialinės bei kultūrinės infrastruktūros vystymas“;
2.2. plėtojant socialinių paslaugų įstaigų tinklą, bendrajame plane numatoma:
2.2.1. įkurti socialiai pažeidžiamų žmonių centrus Didžiasalyje (Ignalinos rajono savivaldybė) ir Zarasuose;
2.2.2. įsteigti vaikų savarankiško gyvenimo namus Molėtuose.
Urbanistinio karkaso sprendinių įgyvendinimo prioritetai:
1. Urbanistinės sistemos plėtros sprendiniai (4 brėžinys „Urbanistinio karkaso ir gyvenamųjų vietovių sistema“) įgyvendinami rengiant specialiuosius ir strateginius planus, tikslines programas, taip pat savivaldybių ir miestų bendruosius planus.
2. Planuojamos teritorijos naudojimo kryptys apibūdinamos kaip priimtiniausios visuomenės raidos ir vyraujančių interesų atžvilgiu veiklos sritys.
3. 2 lygmens urbanistinio regioninio centro ir svarbiausios regiono ekonominės ir socialinės plėtros ašies prioritetai yra šie:
3.1. darni Utenos ir jo priemiesčių plėtra;
3.2. svarbiausios regiono ekonominės ir socialinės plėtros ašies arealų formavimas Utenos rajono savivaldybės, Anykščių rajono savivaldybės, Molėtų rajono savivaldybės, Ignalinos rajono savivaldybės, Zarasų rajono savivaldybės ir Visagino savivaldybės teritorijose.
4. Ekonominės ir socialinės plėtros ašis integruoja Utenos regioną į šalies erdvinę struktūrą, kartu išsaugomas ir stiprinamas regioninis savitumas.
5. Numatomi šie gyvenviečių sistemos centrų plėtojimo prioritetai:
5.1. kitų Utenos apskrities lokalinių centrų plėtra;
5.2. viešųjų želdynų, viešųjų paslaugų gyventojams ir verslui, inžinerinės infrastruktūros plėtra visų lygmenų gyvenviečių sistemos centruose.
6. Teikiamas teritorijos funkcinis zonavimas nustato galimų ir labiausiai pageidautinų tikslinių teritorijos naudojimo bei apsaugos programų kūrimo ir įgyvendinimo kryptis, formuoja apskrities teritorijos regioninės politikos metmenis ir skatina teritorijos raidos konversiją.
 II. GAMTINIO KARKASO PLĖTROS IR BIOPRODUKCINIO ŪKIO SPRENDINIAI
Gamtinio karkaso plėtra:
1. Vienas iš bendrojo plano tikslų – reglamentuoti Utenos apskrities gamtinės aplinkos plėtojimą, t. y. nustatyti gamtinės aplinkos vystymo, tvarkymo ir apsaugos principus, kurie prisidėtų prie darnios apskrities aplinkos raidos, o suformuotos gamtinės aplinkos plėtros kryptys padėtų užtikrinti gerą apskrities ekologinę būklę ateityje (3 brėžinys „Apskrities teritorijos raida ir naudojimas“).
2. Koncepcijoje saugomų teritorijų sistemos plėtra nenumatoma.
3. Gamtinio karkaso paskirtis – užtikrinti ryšius tarp gamtinių saugomų teritorijų ir sukurti vientisą ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, jungiantį vertingas ir pakankamai natūralias gamtinio pobūdžio teritorijas į bendrą kraštotvarkinę ekologinio kompensavimo zonų sistemą.
4. Gamtinis karkasas sujungia įvairios paskirties teritorijas: saugomas gamtines teritorijas, apsaugos zonas ir saugomus gamtos išteklių sklypus, įvairias rekreacines, miškų ūkio, taip pat ribojamos agrarinės veiklos zonas. Į gamtinį karkasą įtraukiamos natūralios ekosistemos. Gamtinis karkasas plėtojamas kompleksiškai, susiejant visas jo dalis į visumą.
5. Utenos apskrities gamtiniame karkase yra pažeistų teritorijų, praradusių natūralią kraštovaizdžio struktūrą, vertingiausius gamtinius elementus ir negalinčių atlikti ekologinio kompensavimo funkcijų. Kai kuriose regioninių ir rajoninių migracijos koridorių atkarpose gamtinė įvairovė nuskurdinta. Didžiausią žalą gamtinio karkaso būklei daro intensyvi antropogeninė veikla: urbanizacijos plėtra, žemės ūkis, nekontroliuojama rekreacija. Dėl šių gamtinę aplinką neigiamai veikiančių procesų daug kur pažeisti funkciniai biotos ryšiai. Reikėtų atsargiai elgtis su mažas vandens tėkmes turinčiais upeliais – jų pakrantėse turi vyrauti ekologinė atsvara.
6. Regioniniai slėninės migracijos koridoriai su vidiniais stabilizavimo arealais ir tarpsisteminio stabilizavimo ašimis turėtų jungtis rajoniniais slėninės migracijos koridoriais. Numatoma atkurti gamtinių teritorijų sąsajas su vidiniais stabilizavimo mazgais ir kitais struktūriniais gamtinio karkaso elementais, vystyti ir sujungti migracijos koridorius su vidiniais stabilizavimo arealais, formuoti žaliąsias jungtis, galinčias atlikti ekologinio kompensavimo funkcijas. Tokie ekologinio kompensavimo koridoriai planuojami reljefo pažemėjimais, paviršinio vandens telkinių pakrantėmis, esamomis bendro naudojimo teritorijomis miestuose, priemiesčių miškais ir kitomis ekologiškai vertingomis teritorijomis. Šie koridoriai ne tik užtikrintų gamtinius ryšius, bet ir mažintų oro taršą, triukšmo sklidimą, gerintų oro kokybę, mikroklimatą, estetinį teritorijų vaizdą. Funkcionuojančios gamtinės jungtys būtų svarbios viso regiono aplinkos kokybei.
7. Probleminiai gamtinio karkaso plotai – gamtinio karkaso užimamos teritorijos dalys, persidengiančios su urbanistinio karkaso ašimis ir branduoliais arba užimtos kompaktiškai urbanizuotų (ne sodybinio užstatymo) teritorijų.
8. Skirtingoms struktūrinėms gamtinio karkaso dalims taikytini skirtingi gamtinio kraštovaizdžio išsaugojimo prioritetai, kraštotvarkos kryptys ir priemonės. 
9. Utenos apskrities teritorijoje nustatyti šie gamtinio kraštovaizdžio apsaugos, formavimo ir ūkinio naudojimo pobūdį nusakantys gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo tipai:
9.1. gražinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai;
9.2. palaikomas ir didinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas;
9.3. išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis.
10. Pirmasis kraštovaizdžio formavimo tipas taikytinas žmogaus veiklos, pirmiausia agrarinės, ypač pakeistose gamtinio karkaso teritorijose. Šios zonos susiformavo dėl netolygaus žemės naudojimo pažeidžiant ekologinę pusiausvyrą, nesilaikant racionalios gamtonaudos reikalavimų. Tai intensyvaus ūkininkavimo rezultatas, ypač skaudžiai palietęs dalį geoekologinių takoskyrų ir daugumos migracijos koridorių užimamas teritorijas. Šiose zonose kraštovaizdžio formavimas susijęs su natūralios gamtinės aplinkos atkūrimu ir naujo ekologizuoto požiūrio į teritorijų naudojimą taikymu.
11. Teritorijose, kuriose gražinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai, būtina laipsniškai pereiti prie vidutinio stambumo tvaraus ūkio, kurio specializacijos kryptys – pašarų gamyba, gyvulininkystė, augalininkystė ir sodininkystė. Skatintinas ekologinių ūkių kūrimas. Šiose teritorijose būtina didinti žemėnaudos sąskaidą įveisiant įvairaus dydžio želdinių juostas ir grupes ar masyvus, taip pat formuoti dirbtinius pelkių ir vandens telkinius. Būtų tikslinga didinti teritorijos miškingumą tam naudojant mažai našią naudojamą ir nenaudojamą žemę. Šiai zonai būtini didžiausi žemėnaudos struktūros pakeitimai ir žemės dirbimo sistemos perorientavimo mastas.
12. Antrasis kraštovaizdžio formavimo tipas lokalizuotas mišrios žemės naudmenų mozaikos teritorijose, kuriose kaitaliojasi miškų ir žemės ūkio naudmenos, taip pat smarkiai pakeistos arba pažeistos gamtinės struktūros miškuose. Šias teritorijas tvarkyti kur kas sudėtingiau, nes reikia tiek suderinti esamas funkcijas, tiek naudoti atkuriamąsias priemones gamtinės struktūros galioms stiprinti (apželdinti teritorijas mišku).
13. Svarbiausia šių teritorijų naudojimo kryptis – vidutinio stambumo ir smulkus ūkis, kurio specializacijos kryptys – ganyklinė žemdirbystė (pieno ūkiai ir galvijų auginimas), daržininkystė, sodininkystė. Esami ūkiai palaipsniui turėtų būti orientuojami į ekologinius ar pereinamojo tipo (tvaraus ūkininkavimo) ūkius. Dalis dirbamos žemės laipsniškai verčiama į pievas ir ganyklas. Didinama stambių dirbamų laukų masyvų sąskaida, įveisiant apsaugines želdinių grupes ir juostas, formuojant dirbtines pelkes (biogeninių medžiagų kaupimo baseinus). Pageidautina didinti miškingumą tam naudojant mažiau našią, taip pat didelio drėgnumo (su silpnai funkcionuojančia ar nefunkcionuojančia sausinimo sistema) žemę, apželdinant ir savaiminės renatūralizacijos būdu.
14. Trečiasis kraštovaizdžio formavimo tipas taikomas ištisiniais miško masyvais apaugusiose gamtinio karkaso teritorijose, išsaugojusiose natūralų kraštovaizdžio pobūdį ir ekologinio kompensavimo potencialą. Šių teritorijų perspektyva susijusi su racionalaus darnaus miškų ūkio tvarkymu, miškų regeneracinio potencialo išsaugojimu, rekreacinio naudojimo reguliavimu ir nustatyto režimo užtikrinimu šiose zonose įsteigtoms ypač saugomoms teritorijoms.
15. Pagrindinė šių teritorijų naudojimo kryptis yra tausojantis miškų ūkis, kuriame vykdomi sanitariniai ir netaikomi plynieji kirtimai; veikla, susijusi su racionaliu šalutinių miško išteklių naudojimu, poilsinis turizmas rekreaciniu požiūriu patraukliose vietose ir medžioklė, derinant naudojimo pobūdį su konkrečių teritorijų naudojimo reglamentu, t. y. mišku neapaugusiose teritorijos dalyse būtų diegiama ekologinio, tausojančio žemės dirbimo sistema; smulkiasklypė daržininkystė, sodininkystė ir kiti alternatyvūs verslai, būdingi skirtingiems etnografiniams regionams.
16. Plėtojant Utenos apskrities gamtinį karkasą ir gamtinės aplinkos sąsajas su gamtinio karkaso elementais, numatoma:
16.1. tarpsisteminio stabilizavimo ašyse sukurti patikimo geoekologinio potencialo gamtinį karkasą, didinant miškingumą;
16.2. regioniniuose slėninės migracijos koridoriuose atkurti želdinius pažeistose vietose;
16.3. rajoniniuose slėninės migracijos koridoriuose didinti želdinių ir daugiametės žolinės augalijos kiekį;
16.4. formuoti naujus rajoninius migracijos koridorius;
16.5. formuoti žaliąsias ekologinio kompensavimo jungtis ir didinti gamtinio karkaso vientisumą tarp miesto ir užmiesčio gamtinio karkaso struktūrų;
16.6. didinti vietinių želdinių kiekį;
16.7. formuoti apsauginius želdynus prie svarbiausių susisiekimo koridorių;
16.8. daug dėmesio skirti rekreacinėse teritorijose trūkstamos infrastruktūros įrengimui.
17. Utenos apskrityje lokalizuotos gamtinio karkaso (be vietinio lygmens gamtinio karkaso teritorijų) dalys užima 442142 hek …
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.