REGULATION (EEC) No 2842/72 OF THE COUNCIL of 19 December 1972 concluding an Agreement between the European Economic Community

REGULATION (EEC) No 2842/72 OF THE COUNCIL of 19 December 1972 concluding an Agreement between the European Economic Community Autentiškas vertimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras TARYBOS REGLAMENTAS (EEB) NR. 2842/72 1972 m. gruodžio 19 d. sudarantis Europos ekonominės bendrijos ir Islandijos Respublikos susitarimą bei priimantis jo įgyvendinimo nuostatas EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA, atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį ir ypač į jos 113 straipsnį, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, kadangi turėtų būti užbaigtas Europos ekonominės bendrijos ir Islandijos Respublikos susitarimas, pasirašytas 1972 m. liepos 22 d. Briuselyje ir turėtų būti priimtos prie Baigiamojo akto prijungtos deklaracijos, pasirašytos 1972 m. liepos 22 d. Briuselyje; kadangi šiuo susitarimu įkuriamas Jungtinis komitetas, turi būti paskirti Bendrijos atstovai Komitete; PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: 1 straipsnis Sudaromos Europos ekonominės bendrijos ir Islandijos Respublikos susitarimas, jo priedai ir protokolai bei prie Baigiamojo akto prijungtos deklaracijos, kurie priimami ir patvirtinami Bendrijos vardu.  Prie šio reglamento pridedami susitarimo ir Baigiamojo akto tekstai. 2 straipsnis Vadovaujantis susitarimo 37 straipsniu, Europos Bendrijų Tarybos pirmininkas praneša, kad Bendrija užbaigė šio susitarimo įsigaliojimui būtinas procedūras.  3 straipsnis Susitarimo 30 straipsnyje numatytame Jungtiniame komitete Bendriją atstovauja Komisija dalyvaujant valstybių narių atstovams. 4 straipsnis Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiame leidinyje.  Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta Briuselyje, 1972 m. gruodžio 19 d.                              Tarybos vardu Pirmininkas T. WESTERTERP Europos ekonominės bendrijos ir Islandijos Respublikos susitarimas EUROPOS EKONOMINĖ BENDRIJA, ir ISLANDIJOS RESPUBLIKA NORĖDAMOS dėl Europos ekonominės bendrijos plėtros stiprinti ir plėtoti esamus Bendrijos ir Islandijos ekonominius santykius ir tinkamai atsižvelgiant į sąžiningos konkurencijos sąlygas užtikrinti jų prekybos darnią plėtrą tam, kad būtų prisidedama prie Europos kūrimo proceso; Todėl NUSPRENDUSIOS palaipsniui panaikinti iš esmės visos jų prekybos kliūtis vadovaujantis 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos (angl. GATT) nuostatų, susijusių su laisvosios prekybos zonų kūrimu; PAREIKŠDAMOS, kad jos yra pasirengusios išnagrinėti bet kuriuo susijusiu požiūriu ir visų pirma atsižvelgdamos į įvykius Bendrijoje, galimybę plėtoti ir gilinti tarpusavio santykius tose srityse, kurios pasirodytų esančios naudingos jų ekonominiams interesams ir išplėsti jas į tas sritis, kurios nėra aptariamos šiame susitarime;  NUSPRENDĖ, kad siekiant šių tikslų ir atsižvelgiant į tai, kad jokia šio susitarimo nuostata negali būti aiškinama kaip atleidžianti Susitariančiąsias Šalis nuo įsipareigojimų, kuriuos joms privalu vykdyti pagal kitus tarptautinius susitarimus, SUDARĖ ŠĮ SUSITARIMĄ: 1 straipsnis Šio susitarimo tikslas yra: a) plėtojant abipusę prekybą prisidėti prie darnios ekonominių ryšių tarp Europos ekonominės bendrijos ir Islandijos Respublikos plėtros ir tokiu būdu skatinti Bendrijoje ir Islandijoje ekonominės veiklos pažangą, gyvenimo ir užimtumo sąlygų gerinimą bei produktyvumo ir finansinio stabilumo augimą, b) prekyboje tarp Susitariančiųjų Šalių užtikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygas, c) šalinant prekybos kliūtis taip prisidėti prie pasaulinės prekybos darnaus vystymosi ir plėtros. 2 straipsnis Šis susitarimas taikomas Bendrijos arba Islandijos kilmės produktams: i) kurie klasifikuojami Briuselio nomenklatūros 25 –99 skirsniuose, išskyrus 1 priede išvardytus produktus; ii) kurie yra apibūdinti 2 ir 6 protokoluose tinkamai atsižvelgiant į šiuose protokoluose numatytus susitarimus.  3 straipsnis 1. Prekyboje tarp Bendrijos ir Islandijos neįvedamas joks naujas importo muitas.  2. Pirminės sudėties Bendrija ir Airija palaipsniui naikina importo muitus pagal šį grafiką: a) 1973 m. balandžio 1 d. visi muitai sumažinami iki 80% bazinio muito; b) keturi tolesni sumažinimai – 20% kiekvienas atliekami: 1974 m. sausio 1 d., 1975 m. sausio 1 d., 1976 m. sausio 1 d., 1977 m. liepos 1 d. 3. Kiekvienam produktui taikytinas bazinis muitas, kuris vėliau mažinimas vadovaujantis šiuo straipsniu ir 1 protokolu, yra muitas, kuris faktiškai taikomas 1972 m. sausio 1d. Jei, po 1972 m. sausio 1 d., bet koks tarifų sumažinimas dėl muitų susitarimų, sudarytų po Prekybos konferencijos, vykusios Ženevoje nuo 1964 m. iki 1967 m. tampa taikytini, tokie sumažinti muitai pakeičia bazinius muitus, nurodytus pirmesnėje pastraipoje. 4. Pagal šio straipsnio 1 dalį ir 1 protokolą apskaičiuoti sumažinti muitai taikant suapvalinami iki pirmosios dešimtainės trupmenos skilties. Bendrijai taikant Europos bendrijų ir Danijos Karalystės, Airijos, Norvegijos Karalystės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės konferencijos metu parengto Akto dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų 39 straipsnio 5 dalį konkrečių muitų arba konkrečios mišrių muitų airių muitų tarifų sistemoje dalies atžvilgiu taikomas šis susitarimas ir 1 protokolas suapvalinant iki ketvirtosios dešimtainės trupmenos skilties. 4 straipsnis 1. Nurodytą dieną Islandija sumažina importo iš Airijos bei importo iš Bendrijos pradžioje nustatytus muitus iki įvairių bazinių muitų, taikomų 1970 m. kovo 1 d., dydžio, toliau nurodyta tvarka. Baziniai muitai 2 4 5 10 12 'l5 20 25 30 35 40 50 60 65 70 75 80 90 100 1973 m. balandžio 1 d. 2 4 4 7 8 11 14 18 21 25 30 35 40 45 50 55 55 65 70 1974 m. sausio 1 d. 0 3 3 6 7 9 12 15 18 21 24 30 35 40 40 45 50 55 60 1975 m. sausio 1 d. 0 3 3 5 6 7 10 13 15 17 20 25 30 30 35 35 40 45 50 1976 m. sausio 1 d. 0 2 2 4 5 6 8 10 12 14 16 20 24 .25 30 30 30 35 40 1977 m. sausio 1 d. 0 2 2 3 4 4 6 7 9 10 12 •15 18 20 21 22 25 25 30 1978 m. sausio 1 d. 0 0 0 2 2 3 4 5 6 7 8 10 12 13 14 15 16 18 20 1979 m. sausio 1 d. 0 0 0 2 2 2 2 2 3 3 4 5 6 6 7 7 8 9 10 1980 m. sausio 1 d. 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 2. Po 1974 m. sausio 1 d. Islandija toliau mažina muitus Danijos, Norvegijos ir Jungtinės Karalystės atžvilgiu vadovaudamasi 1 dalyje pateikiamu tvarkaraščiu. 5 straipsnis 1. Su importo muitų palaipsniu panaikinimu susijusios nuostatos taip pat taikomos fiskalinio pobūdžio importo muitams. Susitariančiosios Šalys fiskalinio pobūdžio importo muitą ar kitą fiskalinį muito elementą gali pakeisti vidaus mokesčiu. 2. Deramai atsižvelgdama į 19 straipsnio sąlygas, Islandija gali laikinai išlaikyti fiskalinio pobūdžio muitus produktams, nurodytiems 11 priede. Kai panašios rūšies produktų, kurie yra išvardyti II priede, gamyba pradedama Islandijoje, tam produktui taikomas muitas privalo būti sumažintas iki tokio lygmens, kuris būtų pasiektas jei tas muitas būtų sumažintas pagal 4 straipsnio 1 dalyje pateiktą tvarkaraštį nuo šio susitarimo įsigaliojimo. Trečiosioms šalims įvedamas muitas, kuris yra mažesnis nei fiskalinio pobūdžio muitas. Tarifai mažinami remiantis buvusiu muitu. Toliau mažinama pagal 4 straipsnio 1 dalyje pateikiamą tvarkaraštį. 3. Taikydamos Europos bendrijų ir Danijos Karalystės, Airijos, Norvegijos Karalystės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės konferencijos metu parengto Akto dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų 38 straipsnį iki 1976 m. sausio 1 d. Danija, Airija, Norvegija ir Jungtinė Karalystė gali išlaikyti fiskalinio pobūdžio muitą arba muito fiskalinį elementą. 6 straipsnis 1. Prekyboje tarp Bendrijos ir Islandijos neįvedamas joks naujas importo muitui lygiaverčio poveikio privalomasis mokėjimas.  2. Prekyboje tarp Bendrijos ir Islandijos importo muitams lygiaverčiai privalomieji mokėjimai, įvesti 1972 m. sausio 1 d. arba vėliau, panaikinami šiam susitarimui įsigaliojus. Importo muitams lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai, kurie 1972 m. gruodžio 31 d. yra didesni nei tie, kurie buvo faktiškai taikomi 1972 m. sausio 1 d., įsigaliojus šiam susitarimui sumažinami iki pastarojo dydžio.  3. Importo muitams lygiaverčiai privalomieji mokėjimai palaipsniui panaikinami vadovaujantis šiuo tvarkaraščiu: a) vėliausiai iki 1974 m. sausio 1 d. visi mokėjimai sumažinami iki 60% mokėjimo, taikyto 1972 m. sausio 1 d., dydžio. b) keturi tolesni sumažinimai – 20% kiekvienas atliekami: 1975 m. sausio 1 d., 1976 m. sausio 1 d., 1977 m. liepos 1 d. 7 straipsnis 1. Prekyboje tarp Bendrijos ir Islandijos neįvedamas joks eksporto muitas arba lygiaverčio poveikio privalomasis mokėjimas.  Ne vėliau kaip 1974 m. sausio 1 d. panaikinami eksporto muitai ir lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai. 2. Islandija gali išlaikyti III priede pateikiamą 1972 m. sausio 1 d. taikomą eksporto mokesčių sistemą žuvų produktams.  Jokie pakeitimai neturi pakeisti šios sistemos pobūdžio ar tikslų. Apie bet kokius pakeitimus iš anksto pranešama Jungtiniam komitetui. 8 straipsnis 1 protokole nustatomas tam tikriems produktams taikomas tarifų režimas bei susitarimai. 9 straipsnis 2 Protokole nustatomas tarifų režimas ir susitarimai, taikytini tam tikriems produktams, gautiems apdorojus žemės ūkio produktus.  10 straipsnis 1. Jei nustatomos konkrečios taisyklės dėl žemės ūkio politikos arba jei pakeičiamos bet kurios galiojančios taisyklės, atitinkama Susitariančioji Šalis gali pakeisti dėl šio susitarimo sudarytus susitarimus dėl produktų, kurie yra tų taisyklių ar pakeitimų objektas.  2. Tokiais atvejais konkreti Susitariančioji Šalis tinkamai atsižvelgia į kitos Susitariančiosios Šalies interesus. Tuo tikslu Susitariančiosios Šalys gali konsultuotis tarpusavyje Jungtiniame komitete, kuris įkurtas vadovaujantis 30 straipsniu. 11 straipsnis 3 protokolas nustato kilmės taisykles. 12 straipsnis Susitariančioji Šalis, kuri svarsto, ar sumažinti veiksmingo lygmens muitus arba lygiaverčio poveikio privalomuosius mokėjimus trečiosioms valstybėms, kurios naudojasi palankiausio režimo statusu, arba kuri svarsto, ar sustabdyti jų taikymą, kiek tai gali būti įmanoma praneša ne vėliau kaip prieš 30 dienų apie tokio sumažinimo ar sustabdymo įsigaliojimą Jungtiniam komitetui. Ji atkreipia dėmesį į bet kuriuos kitos Susitariančiosios Šalies pasisakymus dėl bet kurių dėl to galinčių atsirasti iškraipymų.   13 straipsnis 1. Prekyboje tarp Bendrijos ir Islandijos neįvedamas jokie nauji importo kiekybiniai apribojimai arba lygiaverčio poveikio priemonės.  2. 1973 m. sausio 1 d. Bendrija panaikina importo kiekybinius apribojimus ir ne vėliau kaip 1975 m. sausio 1 d. – bet kurias importo kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemones. Islandija ne vėliau kaip 1975 m. sausio 1 d. panaikina importo kiekybinius apribojimus ir bet kurias importo kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemones. 14 straipsnis 1. Bendrija pasilieka teisę pakeisti naftos produktams, klasifikuojamiems Briuselio nomenklatūros pozicijose 27.10, 27.11, 27.12, ex 27.13 (parafino vaškas, mikro- kristalinis vaškas ar bituminiai skalūnai arba kitas mineralinis vaškas) ir 27.14. taikomus susitarimus dėl sprendimų priėmimo pagal bendrą komercinę politiką dėl naftos produktų arba dėl bendros energijos politikos sukūrimo. Tokiu atveju, Bendrija tinkamai atsižvelgia į Islandijos interesus tuo tikslu informuodama Jungtinį komitetą, kuris renkasi laikydamasis 32 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų. 2. Islandija pasilieka sau teisę imtis panašių veiksmų, jei jai susidurtų su panašiomis situacijomis. 3. Pagal 1 ir 2 dalis, susitarimas neapriboja netarifinių taisyklių, taikomų naftos produktų importui.   15 straipsnis 1. Susitariančiosios Šalys paskelbia apie savo pasirengimą skatinti tiek, kiek leidžia jų žemės ūkio politika, prekybos žemės ūkio produktais, kuriems netaikomas susitarimas, darnią plėtrą.  2. Susitariančiosios Šalys nešališkai taiko savo norminius teisės aktus veterinarijos, sveikatos ir augalų sveikatos klausimais ir neįdiegia jokių naujų priemonių, nepagrįstai trukdančių prekybai. 3. Susitariančiosios Šalys, vadovaudamosi 33 straipsnyje nustatytomis sąlygomis, nagrinėja sunkumus, kurie gali kilti prekiaujant žemės ūkio produktais, ir siekia ieškoti tinkamų sprendimų. 16 straipsnis Nuo 1977 m. liepos 1 d. Islandijos kilmės produktams juos importuojant į Bendriją  nebus taikomas palankesnis režimas nei tas, kurį taiko Bendrijos valstybės narės tarpusavyje. 17 straipsnis 6 protokolas nustato specialias nuostatas, kurios taikomos tam tikrų žuvų produktų importui į Bendriją. 18 straipsnis Susitarimas netrukdo išlaikyti ir steigti muitų sąjungas, laisvosios prekybos zonas ar sudaryti pasienio prekybos susitarimus, išskyrus tuos atvejus, kai jie keičia šiuo susitarimu numatytus prekybos susitarimus, ypač susijusius su kilmės taisyklėmis. 19 straipsnis Susitariančiosios Šalys nesiima jokių vidaus fiskalinio pobūdžio priemonių ar veiksmų, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai skirtingai vertinami vienos Susitariančiosios Šalies produktai ir panašūs produktai, kilę kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje.   Eksportuojamiems į vienos iš Susitariančiųjų Šalių teritoriją produktams negali būti grąžinti didesni vidaus mokesčiai, negu visų tiesioginių ar netiesioginių mokesčių, kuriais jie buvo apmokestinti, suma. 20 straipsnis Su prekyba prekėmis susiję mokėjimai ir tokių mokėjimų pervedimas į Bendrijos valstybę narę, kurios rezidentas yra kreditorius, arba į Islandiją yra atliekamas be jokių apribojimų. 21 straipsnis Susitarimas netrukdo taikyti importo draudimus ar apribojimus, eksporto ar prekių tranzito pateisinamo visuomenės dorovės, teisėtvarkos ar visuomenės saugumo pagrindais, žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybės ir sveikatos apsauga, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsauga, pramoninės ir komercinės nuosavybės apsauga, arba su auksu ar sidabru susijusiais nuostatais. Tačiau tokie draudimai ar apribojimai neprivalo tapti savavališko diskriminavimo ar užslėpto apribojimo priemone prekyboje tarp Susitariančiųjų Šalių. 22 straipsnis Jokia susitarimo nuostata netrukdo Susitariančiajai Šaliai imtis šių priemonių: a) kurios, jos manymu, yra būtinos užkirsti kelią prieštaraujančios svarbiausiems jos saugumo interesams informacijos atskleidimui; b) kurios susiję su prekyba ginklais, amunicija ar karo reikmenimis arba su būtinais gynybos tikslais moksliniais tyrimais, taikomąja veikla ar gamyba, jei tokios priemonės nepablogina konkurencijos sąlygų produktų, kurie nėra konkrečiai skirti kariniams tikslams, atžvilgiu; c) kurios, jos manymu, yra esminės jos saugumui karo ar didelių tarptautinių neramumų metu.  23 straipsnis 1. Susitariančiosios Šalys nesiima jokių priemonių, kurios galėtų sukelti pavojų, kad susitarimo tikslai nebus įgyvendinti.  2. Jos imasi visų bendrojo pobūdžio arba konkrečių priemonių, būtinų tam, kad būtų vykdomi jų įsipareigojimai pagal susitarimą. Jei viena Susitariančioji Šalis mano, kad kita Susitariančioji Šalis neįvykdė įsipareigojimo pagal susitarimą, ji gali imtis atitinkamų priemonių pagal 28 straipsnyje nustatytas sąlygas ir tvarką. 24 straipsnis 1. Toliau išvardyti atvejai yra nesuderinami su tinkamu susitarimo veikimu, kiek jie gali turėti įtakos prekybai tarp Bendrijos ir Islandijos salų: i) visi susitarimai tarp įmonių, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti įmonių veiksmai, kurių tikslas arba rezultatas yra prekių gamybos ar prekybos konkurencijos prevencija, apribojimas ar iškraipymas; ii) vienos ar kelių įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi visose Susitariančiųjų Šalių teritorijose arba didesnėje jų dalyje. iii) bet kokia viešoji pagalba, kuri iškraipo ar gali iškraipyti konkurenciją palaikydama tam tikras įmones ar tam tikrų prekių gamybą. 2. Jei Susitariančioji Šalis yra tos nuomonės, kad ta praktika yra nesuderinama su šiuo straipsniu, ji gali imtis atitinkamų priemonių pagal 28 straipsnyje nustatytas sąlygas ir tvarką. 25 straipsnis Jei padidėjęs tam tikros prekės importas yra arba gali būti žalingas gamybos veiklai, vykdomai vienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, ir kai šis padidėjimas atsiranda dėl to: i) kad importuojančioje Susitariančioje Šalyje iš dalies ar visiškai, kaip numatyta susitarime, panaikinami muitai ir lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai, kuriais apmokestinama konkreti prekė; ir  ii) kad muitai ar lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai, kuriais eksportuojanti Susitariančioji Šalis apmokestina žaliavų arba tarpinių produktų, naudojamų atitinkamų produktų gamyboje, importą, yra daug mažesni už atitinkamus muitus ir mokėjimus, kuriais apmokestina importuojančioji Susitariančioji Šalis;  suinteresuotoji Susitariančioji Šalis gali imtis atitinkamų priemonių pagal 28 straipsnyje nustatytas sąlygas ir tvarką. 26 straipsnis Jei viena iš Susitariančiųjų Šakių sužino, kad prekiaujant su kita Susitariančiąja Šalimi vyksta dempingas, ji gali imtis atitinkamų priemonių, nukreiptų prieš tokius veiksmus, vadovaudamasi Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo susitarimu bei laikydamasi 28 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos. 27 straipsnis Jei kyla didelių sutrikimų bet kuriame ūkio sektoriuje arba jei kyla sunkumų, kurie galėtų sukelti didelį regiono ekonominės situacijos pablogėjimą, suinteresuotoji Susitariančioji Šalis gali imtis atitinkamų priemonių laikydamasi 28 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos. 28 straipsnis 1. Tokiu atveju kai viena Susitariančioji Šalis dėl tam tikrų prekių importo, galinčio sukelti 25 ir 27 straipsniuose minimą situaciją, taiko administracinę procedūrą, kurios tikslas – greitai gauti informacijos apie tarpusavio prekybos srautų tendencijas, apie tai ji praneša kitai Susitariančiajai Šaliai. 2. 23 –27 straipsniuose nurodytais atvejais, prieš imdamasi juose numatytų priemonių, arba tais atvejais, kai taikomas šio straipsnio 3 dalies d punktas, kiek galima greičiau, atitinkama Susitariančioji Šalis teikia Jungtiniam komitetui visą susijusią informaciją, kurios reikia nuodugniai išnagrinėti situaciją siekiant rasti Susitariančiosioms Šalims priimtiną sprendimą. Pasirenkant priemones, privalu teikti pirmenybę toms priemonėms, kurios turi mažiausią poveikį susitarimo veikimui.  Apie apsaugos priemones nedelsiant pranešama Jungtiniam komitetui ir dėl jų turi būti periodiškai tariamasi komitete, ypač jei siekiama jų atsisakyti kai tik tai padaryti leidžia aplinkybės.  3. Įgyvendinant 2 dalį, taikomos šios nuostatos: a) dėl 24 straipsnio – bet kuri Susitariančioji Šalis gali perduoti klausimą Jungtiniam komitetui, jei ji mano, kad ta konkreti praktika yra nesuderinama su tinkamu susitarimo veikimu, kaip apibrėžta 24 straipsnio 1 dalyje.  Susitariančiosios Šalys Jungtiniam komitetui teikia visą susijusią informaciją ir teikia jam pagalbą, kurios komitetui reikia norint išnagrinėti situaciją ir prireikus panaikinti veiklą, dėl kurios pareikšti prieštaravimai.  Jei atitinkama Susitariančioji Šalis nenutraukia veiklos, dėl kurios yra pareikšti prieštaravimai, per Jungtinio komiteto nustatytą laikotarpį, arba kai Jungtiniame komitete nesutariame per tris mėnesius nuo to laiko, kai klausimas buvo perduotas jam spręsti, suinteresuotoji Susitariančioji Šalis gali imtis bet kurių apsaugos priemonių, kurios, jos manymu, yra būtinos iškilus dideliems sunkumams, atsirandantiems dėl konkrečios veiklos, visų pirma, ji gali atšaukti tarifų nuolaidas.  b) dėl 25 straipsnio – sunkumai, kylantys dėl šiame straipsnyje nurodytos situacijos, perduodami nagrinėti Jungtiniam komitetui, kuris gali priimti bet kurį sprendimą, kurio reikia tokiems sunkumams išspręsti. Jei Jungtinis komitetas arba eksportuojanti Susitariančioji Šalis nepriėmė sprendimo, kuriuo būtų galima išspręsti sunkumus, per 30 dienų nuo to laiko, kai jam buvo pateiktas klausimas, importuojančiai Susitariančiajai Šaliai leidžiama apmokestinti importuojamą prekę kompensaciniu mokesčiu.   Kompensacinis mokestis apskaičiuojamas remiantis atitinkamų prekių verte dėl tarifų neatitikimo žaliavų arba jų sudėtyje esančių tarpinių produktų atžvilgiu.  c) dėl 26 straipsnio – konsultacijos Jungtiniame komitete vyksta prieš suinteresuotai Susitariančiajai Šaliai imantis atitinkamų priemonių. d) kai dėl ypatingų aplinkybių, reikalaujančių imtis skubių priemonių, negalima iš anksto išnagrinėti situacijos, suinteresuotoji Susitariančioji Šalis 25, 26 ir 27 straipsniuose nurodytais atvejais bei taip pat tuo atveju, kai valstybės pagalba eksportui turi tiesioginio ir neatidėliotino poveikio prekybai, gali tuoj pat imtis atsargumo priemonių, kurių imtis griežtai būtina siekiant pataisyti padėtį.  29 straipsnis Jei viena ar daugiau Bendrijos valstybių narių ar Islandija susiduria su sunkumais arba jei joms kyla didelių sunkumų grėsmė dėl mokėjimo balanso, atitinkama Susitariančioji Šalis gali imtis būtinų apsaugos priemonių. Ji nedelsdama apie tai praneša kitai Susitariančiajai Šaliai.  30 straipsnis 1. Įkuriamas Jungtinis komitetas, kuris yra atsakingas už susitarimo administravimą ir užtikrina jo tinkamą įgyvendinimą. Šiuo tikslu jis teikia rekomendacijas ir priima sprendimus susitarime numatytais atvejais. Susitariančiosios Šalys šiuos sprendimus įgyvendina vadovaudamosi savo taisyklėmis.  2. Siekdamos tinkamai įgyvendinti susitarimą, Susitariančiosios Šalys keičiasi informacija ir bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymu rengia konsultacijas Jungtiniame komitete. 3. Jungtinis komitetas priima savo darbo tvarko taisykles. 31 straipsnis 1. Jungtinį komitetą sudaro Bendrijos ir Islandijos atstovai. 2. Jungtinis komitetas veikia bendru sutarimu. 32 straipsnis 1. Kiekviena Susitariančioji Šalis pirmininkauja Jungtiniame komitete pagal susitarimus, kurie turi būti numatyti komitete darbo tvarkos taisyklėse.  2. Pirmininkas šaukia Jungtinio komiteto posėdžius bent jau kartą per metus tam, kad būtų svarstomas bendras susitarimo veikimas.  Be to Jungtinis komitetas susirenka kai to reikia dėl specialių aplinkybių bet kurios Susitariančios Šalies prašymu ir vadovaujantis sąlygomis, kurios turi būti numatytos komiteto darbo tvarkos taisyklėse.  3. Jungtinis komitetas gali nuspręsti sukurti darbo grupę, kuri jam padėtų vykdyti jo funkcijas. 33 straipsnis 1. Jeigu Susitariančioji Šalis mano, kad Susitariančiųjų Šalių bendram interesui būtų naudinga susitarimu įtvirtintus santykius toliau plėtoti ir stiprinti apimant ir kitas sritis, kurių susitarimas neapima, ji pateikia kitai Susitariančiajai Šaliai pagrįstą siūlymą. Susitariančiosios Šalys gali pavesti Jungtiniam komitetui išnagrinėti tokį siūlymą ir prireikus parengti joms rekomendacijas, ypač siekiant pradėti derybas. 2. Susitarimai, kurie sudaromi įvykus 1 dalyje nurodytoms deryboms, turi būti ratifikuoti arba patvirtinti pagal Susitariančiųjų Šalių vidaus procedūras. 34 straipsnis Susitarimo priedai ir protokolai sudaro jo neatskiriamą dalį. 35 straipsnis Viena Susitariančioji Šalis gali susitarimą denonsuoti apie tai pranešdama kitai Susitariančiajai Šaliai. Susitarimas nustoja galioti praėjus 12 mėnesių nuo tokio pranešimo dienos.  36 straipsnis Susitarimas taikomas teritorijoms, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis ir vadovaujantis toje Sutartyje numatytomis sąlygomis, bei Islandijos Respublikos teritorijai.  37 straipsnis Šis susitarimas sudaromas dviem egzemplioriais anglų, danų, islandų, italų, norvegų olandų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, visi tekstai yra autentiški. Susitariančiosios Šalys susitarimą patvirtina laikydamosi savo procedūrų. Jis įsigalioja 1973 m. sausio 1d., jei Susitariančiosios Šalys iki tos dienos pranešė viena kitai, kad tam reikalingos procedūros yra baigtos. Vėliau susitarimas įsigalioja pirmą antro mėnesio po to, kai buvo gautas toks pranešimas, dieną. Galutinė tokio pranešimo diena yra 1973 m. lapkričio 30 d. 1973 m. balandžio 1 d. taikomos nuostatos taikomos šio susitarimo įsigaliojimo dieną, jei jis įsigalioja po tos dienos. I PRIEDAS Prekių sąrašas, nurodytas susitarimo 2 straipsnyje Briuselio nomenklatūros pozicijos Nr. Aprašymas 35.02 Albuminai, albuminatai ir kiti albumino dariniai A. Albuminai : II. Kiti: (a) Kiaušinių albuminas ir pieno albuminas (laktalbuminas): 1. džiovintas (pavyzdžiui, lakštų, žvynelių, dribsnių, miltelių pavidalo) 2. kitas 45.01 Natūrali kamštiena, neapdorota, trupinta, granuliuota arba malta; kamštienos atliekos 54.01 Linai, žali ar perdirbti, bet neverpti linų pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir sukedentą žaliavą) 57.01 Sėjamosios kanapės (Cannabis sativa), neapdorotos arba apdorotos, bet nesuverptos; sėjamųjų kanapių pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir sukedentą žaliavą) II PRIEDAS Fiskaliniai muito mokesčiai, nustatyti 1972 m. balandžio 1 d. Islandijos muitų tarifo pozicijos Nr. Produkto aprašymas Muito norma % 25.01 Druska (įskaitant akmens druską, jūros druską ir valgomąją); grynas natrio chloridas; druskos tirpalai; jūros vanduo: 01 Druska (įskaitant akmens druską, jūros druską ir valgomąją), supakuota po 5 kg arba mažiau 5 09 Kita 1 000 kg 1 Ikr/kg 25.02.00 Nedegti geležies piritai 10 25.03.00 Visų rūšių siera, išskyrus sublimacinę sierą, nusodinamąją sierą ir koloidinę sierą 10 25.04.00 Gamtinis grafitas 20 25.05.00 Visų rūšių gamtiniai smėliai, dažyti arba nedažyti, išskyrus metalingus smėlius, klasifikuojamus 26.01 skirsnyje 15 25.06.00 Kvarcas (išskyrus gamtinius smėlius); kvarcitas, grubiai neaplygintas arba grubiai suskaldytas pjaunant į stačiakampius (įskaitant kvadratinius) blokus arba plokštes 20 25.07.00 Molis (pavyzdžiui, kaolinas ir bentonitas), andalūzitas, kianitas ir silimanitas, degti arba nedegti, išskyrus keramzitus, klasifikuojamus 68.07 pozicijoje; mulitas; šamotas arba dinasas 15 25.08.00 Kreida 20 25.09.00 Žemės dažai, kalcinuoti arba nekalcinuoti arba sumaišyti tar[pusavyje; gamtiniai žėrutiniai geležies oksidai 20 25.10 Gamtiniai kalcio fosfatai, gamtiniai aliuminio kalcio fosfatai, apatitai ir fosfatinė kreida: 09 Kita 20 25.11.00 Gamtinis bario sulfatas (baritai); gamtinis bario karbonatas (viteritas), degtas arba nedegtas, išskyrus bario oksidą 20 25.12 Iinfuzorinės žemės, siliciniai fosilijų miltai ir panašūs siliciniai fosilijų miltai ir panašios silicinės žemės (pavyzdžiui, kizelgūras, trepelis ir diatomitas) ir panašios silicinės žemės, degtos arba nedegtos, kurių savitasis sunkis ne didesnis kaip 1 09 Kita 20 25.13.00 Pemza; švitras; gamtinis korundas, gamtinis granatas ir kiti gamtiniai abrazyvai, termiškai apdoroti arba neapdoroti 20 25.14.00 Skalūnai, grubiai aplyginti ar neaplyginti, arba tik suskaldyti arba nesuskaldyti pjaunant arba kitu būdu į stačiakampius (įskaitant kvadratinius) blokus arba plokštes 20 25.15.00 Marmuras, travertinas, ekausinas ir kiti paminklams ar statybai skirti kalkakmeniai, kurių savitasis sunkis ne mažesnis kaip 2,5, ir alebastras, grubiai aplygintas ar neaplygintas, arba tik suskaldytas arba nesuskaldytas pjaunant arba kitu būdu į stačiakampius (įskaitant kvadratinius) blokus arba plokštes 20 25.16.00 Granitas, porfyras, bazaltas, smiltainis ir kiti paminklams ar statybai skirti akmenys, grubiai aplyginti ar neaplyginti, arba tik suskaldyti arba nesuskaldyti pjaunant arba kitu būdu į stačiakampius (įskaitant kvadratinius) blokus arba plokštes 20 25.17.00 Gargždas, žvyras, skalda ir skaldyti akmenys, paprastai naudojami kaip betono užpildas, kelio skalda, geležinkelių arba kitas balastas, žvirgždas ir titnagas, termiškai apdoroti arba neapdoroti; makadamas iš šlako, nuodegų arba panašių pramonės atliekų, kurių sudėtyje yra arba nėra medžiagų, nurodytų šios pozicijos pirmojoje dalyje; dervotas makadamas; akmenų, klasifikuojamų 25.15 arba 25.16 pozicijose, granulės, trupiniai ir milteliai, termiškai apdoroti arba neapdoroti 20 25.18.00 Dolomitas, degtas ar sukepintas arba nedegtas ar nesukepintas, įskaitant grubiai aplygintą ar neaplygintą, arba tik suskaldytą arba nesuskaldytą pjaunant arba kitu būdu į stačiakampius (įskaitant kvadratinius) blokus arba plokštes dolomitą; plūktas dolomito mišinys, (degutuotas dolomitas) 20 25.19.00 Gamtinis magnio karbonatas (magnezitas), sukepintas arba nesukeptintas, kiti magnio oksidai 20 25.20 Gipsas; anhidritas; gipsiniai tinkai (sudaryti iš degto gipso arba kalcio sulfato), dažyti ar nedažyti, išskyrus tinkus, specialiai paruoštus naudoti stomatologijoje: 01 Gipsas, neapdorotas, maltas ar nemaltas 10 09 Kita 20 25.21 Klintinis fliusas ir kiti kalkakmeniai, naudojami kalkių arba cemento gamyboje: 09 Kita 20 25.22.00 Negesintos kalkės, gesintos kalkės ir hidraulinės kalkės, išskyrus kalcio oksidą ir hidroksidą 20 25.24.00 Asbestas 20 25.25.00 Jūros putos (poliruotais gabalais arba ne) ir gintaras; aglomeruotos juros putos ir aglomeruotas gintaras, plokštelių, lazdelių, strypų ar panašaus pavidalo, neapdirbtas po formavimo; juodasis gintaras 20 25.26.00 Žėrutis, įskaitant žvynelius; žėručio atliekos: 20 25.27.00 Gamtinis steatitas, grubiai aplygintas ar neaplygintas, arba tik suskaldytas arba nesuskaldytas pjaunant arba kitu būdu į stačiakampius (įskaitant kvadratinius) blokus arba plokštes; talkas 20 25.28.00 Gamtinis kriolitas ir gamtinis chiolitas 20 25.29.00 Gamtiniai arseno sulfidai 20 25.30.00 Žalieji gamtiniai boratai ir jų koncentratai (degti ar nedegti), išskyrus boratus, išskirtus iš gamtinių sūrymų; žalioji gamtinė boro rūgštis kurios sudėtyje H3BO3 sudaro ne daugiau kaip 85 % sauso produkto masės 20 25.31.00 Putnagas (lauko špatas); leucitas; nefelinas ir nefelininis sienitas; fluoritas 20 25.32.00 stroncianitas (degtas arba nedegtas), išskyrus stroncio oksidą; mineralinės medžiagos, nenurodytos kitoje vietoje; keramikos dirbinių duženos 20 26.01 Metalų rūdos ir koncentratai, įskaitant degtus geležies piritus: 81 Geležies rūdos ir koncentratai, išskyrus degtus geležies piritus 10 82 Degti geležies piritai 10 83 Vario rūdos ir koncentratai 10 84 Nikelio rūdos ir koncentratai 10 85 Boksitai ir koncentratai 10 86 Švino rūdos ir koncentratai 10 87 Cinko rūdos ir koncentratai 10 88 Alavo rūdos ir koncentratai 10 89 Mangano rūdos ir koncentratai 10 91 Chromo rūdos ir koncentratai 10 92 Volframo rūdos ir koncentratai 10 93 Titano, vanadžio, molibdeno, tantalo ir cirkonio rūdos ir koncentratai 10 94 Mazinių metalų rūdos ir koncentratai (išskyrus klasifikuojamus pozicijose nuo Nr. 26.01.81 iki 26.01.93 ir Nr. 26.01.96) 10 95 Sidabro, platinos ir kitų platinos grupės metalų rūdos ir koncentratai 10 96 Urano ir torio rūdos ir koncentratai 10 97 Aukso rūda 10 26.02.00 Šlakas, nuodegos, dzindros ir kitos geležies arba plieno gamybos atliekos 10 26.03.00 Pelenai ir kitos liekanos (išskyrus geležies arba plieno gamybos liekanas), kurių sudėtyje yra metalų arba jų junginių 10 26.04.00 Kiti pelenai ir liekanos, įskaitant kelpą 10 27.01 10 Akmens anglys; briketai, ovoidai ir panašios kietojo kuro rūšys, pagamintos iš akmens anglių: Akmens anglis 1 000 kg 2 Ikr/kg 20 Briketai ir panašios kietojo kuro rūšys, pagamintos iš akmens anglių 1000 kg 2 Ikr/kg 27.02.00 Lignitas (rusvosios anglys), aglomeruotas arba neaglomeruotas 1 000 kg 2 Ikr/kg 27.03.00 Durpės (įskaitant kraikines durpes), aglomeruotos arba neaglomeruotos 1 000 kg 2 Ikr/kg 27.04.00 Koksas ir puskoksis iš akmens anglių, lignito (rusvųjų anglių) arba durpių 1 000 kg 2 Ikr/kg 27.05.00 Retorų anglis 1000 kg 2 Ikr/kg 27.06 Dervos, distiliuotos iš akmens anglių, lignito (rusvųjų anglių) arba durpių, taip pat kitos mineralinės dervos, įskaitant iš dalies distiliuotas pikio dervas ir pikio bei kreozoto alyvų ar kitų akmens anglių dervų distiliavimo produktų mišinius: 01 Tinklų ir panašios dervos, skirtos tinklų gamybai; turi atitikti Finansų ministerijos apibrėžimą ir sprendimą 2 09 Kiti 20 27.07.00 Alyvos ir kiti aukštatemperatūrinio akmens anglių dervų distiliavimo produktai, kiti aliejai ir produktai, kaip apibrėžta šio skirsnio 2 pastaboje 15 27.08 Pikis ir pikio koksas, gauti iš akmens anglių dervos arba iš kitų mineralinių dervų: 10 Pikis 20 20 Pikio koksas 20 27.09.00 Neapdorotos naftos alyvos (žalia nafta) ir neapdorotos alyvos, gautos iš bituminių mineralų 100kg 35 aurar/100 kg 27.10 Naftos alyvos ir alyvos, gautos iš bituminių mineralų, išskyrus neapdorotas; produktai, nenurodyti kitoje vietoje, kurių sudėtyje esančios naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų, sudaro ne mažiau kaip 70 % masės, be to, šios alyvos yra pagrindinės šių produktų sudėtinės dalys; alyvų atliekos: 10 Iš dalies rafinuota nafta, įskaitant neapdorotą 35 aurar/100 kg Variklių benzinai: 21 Aviaciniai benzinai 15 29 Kiti variklių benzinai 50 27.10 Kuras (įskaitant reaktyvinį kurą) ir vaitspiritas 31 Kerosenas, perdirbtas kaip lempų kuras 15 32 Reaktyvinis kuras 15 33 Vaitspiritas 15 39 Kiti 15 40 Distiliuoti kurai 100 kg 35 aurar/100 kg 50 Mazutas 100 kg 35 aurar/100 kg 60 Tepalinės alyvos ir riebalai 2 Kiti: 71 Žvejybos įrankių įmirkimo medžiagos 2 72 Nuo rūdžių apsaugančios ir rūdis nuimančios alyvos 20 79 Kiti 10 27.11 Naftos dujos ir kiti dujiniai angliavandeniliai: 01 Dujos, naudojamos kaip kuras ir skirtos lempoms 2 09 Kiti 20 27.12.00 Vazelinas 20 27.13.00 Parafino vaškas, mikrokristalinis vaškas, anglių dulkių vaškas, ozokeritas (kalnų vaškas), lignite (rusvųjų anglių) vaškas, durpių vaškas, kiti mineraliniai vaškai, dažyti arba nedažyti. 15 27.14 Naftos koksas, naftos bitumas ir kiti naftos alyvų ir alyvų, gautų iš bituminių mineralų, likučiai: 10 Naftos koksas 20 20 Kiti 20 27.15.00 Gamtinis bitumas ir gamtinis asfaltas; bituminiai skalūnai, asfaltinės uolienos ir gudroniniai smėliai 35 27.16.00 Bituminiai mišiniai, daugiausia sudaryti iš gamtinio asfalto, gamtinio bitumo, naftos bitumo, mineralinės dervos arba mineralinės dervos pikio (pavyzdžiui, bitumo mastikos, cut-backs) 35 27.17.00 Elektros energija 2 28.01 Halogenai (fluoras, chloras, bromas ir jodas): 10 Chloras 18 20 Kiti 18 28.02.00 Siera, sublimacinė arba nusodinamoji; koloidinė siera 18 28.03.00 Anglis, įskaitant suodžius, juodąjį antraceną, juodąjį acetileną ir žibalo anglį 18 28.04 Vandenilis, inertinės dujos ir kiti nemetalai: 20 Azotas 18 30 Vandenilis ir retos dujos 7 40 Kiti 18 28.05 Šarminiai, šarminiai žemės ir retieji žemės metalai; itris ir skandis, gyvsidabris 10 Gyvsidabris 18 20 Kiti 18 28.06.00 Druskos rūgšties tirpalas ir chlorsulfato rūgštis 18 28.07.00 Sieros dioksidas 18 28.08.00 Sulfato rūgštis, oleumas 10 28.09.00 Azoto rūgštis, sulfonitrato rūgštys 18 28.10.00 Fosforo pentoksidas ir fosforo rūgštys (meta-, orto- ir piro-) 18 28.11.00 Arseno trioksidas, arseno pentoksidas ir arseno rūgštys 18 28.12.00 Boro oksidas ir boro rūgštis 18 28.13 Kitos nemetalų (išskyrus vandenį) neorganinės rūgštys ir deguonies junginiai 01 Anglies dioksidas 18 09 Kiti 18 28.14.00 Nemetalų halogenidai, oksohalogenidai ir kiti nemetalų junginiai su halogenais 18 28.15.00 Nemetalų sulfidai, fosforo trisulfidas 18 28.16.00 Amoniakas, bevandenis arba vandeniniame tirpale 18 28.17 Natrio hidroksidas (kaustinė soda), kalio hidroksidas (kaustinis potašas), natrio ir kalio peroksidai 10 Natrio hidroksidas (kaustinė soda) 10 Kiti: 21 Kalio hidroksidas 10 29 Natrio ir kalio peroksidai 18 28.18.00 Stroncio, barrio arba magnio oksidai, hidroksidai ir peroksidai 18 28.19.00 Cinko oksidas ir cinko peroksidas 18 28.20 Aliuminio oksidas ir hidroksidas, dirbtinis korundas: 10 Aliuminio oksidas ir hidroksidas 18 20 Dirbtinis korundas 18 28.21.00 Chromo oksidai ir hiroksidai 18 28.22.00 Mangano oksidai 18 28.23.00 Geležies oksidai ir hidroksidai; žemės dažai, (mineraliniai pigmentai), kurių sudėtyje esanti sujungtoji geležis, išreikšta Fe2O3, sudaro ne mažiau kaip 70 % masės: 18 28.24.00 Kobalto oksidai ir hidroksidai 18 28.25.00 Titano oksidai 15 28.26.00 Alavo oksidai (stanito oksidas ir stanato oksidas) 18 28.27.00 Švino oksidai; raudonasis švinas ir oranžinis švinas 18 28.28.00 Hidrazinai ir hidroksilaminai ir jų neorganinės rūgštys; kitos neorganinės bazės, metalų oksidai, hidroksidai ir peroksidai 18 28.29.00 Fluoridai; fluorsilikatai, fluorboratai ir kitos kompleksinės fluoro druskos 18 28.30 Chloridai ir oksi chloridai: 01 Kalcio chloridas 10 09 Kiti 14 28.31.00 Chloritai ir hipochloritai 18 28.32.00 Chloratai ir perchloratai 18 28.33.00 Bromidai, oksibromidai, bromatai ir perbromatai ir hipobromitai 18 28.34.00 Jodidai, oksijodidai, jodatai ir perjodatai 18 28.35.00 Sulfidai; polisulfidai 18 28.36.00 Ditionitai, įskaitant stabilizuotus organinėmis medžiagomis, sulfoksilatai 18 28.37.00 Sulfitai ir tiosulfatai 18 28.38.00 Sulfatai (įskaitant alūnus) ir persulfatai 18 28.39 Nitritai ir nitratai: 01 Natrio nitratas 10 09 Kiti 18 28.40.00 Fosfitai, hipofosfitai ir fosfatai 18 28.41.00 Arsenitai ir arsenatai 18 28.42 Karbonatai ir perkarbonatai; prekybinis amonio karbonatas, turintis amonio karbamato: 10 Neutralus natrio karbonatas 10 20 Kiti 18 28.43.00 Cianidai ir kompleksiniai cianidai 18 28.44.00 Fulminatai, cianatai ir tiocianatai 18 28.45.00 Silikatai; prekybiniai natrio ir kalio silikatai 18 28.46.00 Boratai ir perboratai 18 28.47.00 Metalo rūgščių druskos (pavyzdžiui, chromatai, permanganatai, stanatai) 18 28.48.00 Kitos neorganinių rūgščių druskos ir peroksidruskos, išskyrus azidus 18 28.49.00 Tauriųjų metalų koloidai, tauriųjų metalų amalgamos, druskos ir kiti tauriųjų mtealų junginiai, įskaitant albuminatus, proteinatus,tanatus ir panašius junginius, chemijos būdų apibūdintus arba neapibūdintus 18 28.50.00 Dailieji cheminiai elementai ir izotopai, kiti radioaktyvieji cheminiai elementai ir radioaktyvieji izotopai; šių izotopų neorganiniai arba organiniai junginiai, chemijos atžvilgiu apibūdinti ar neapibūdinti; lydiniai, dispersijos ir kermetai (metalo keramika), kurių sudėtyje yra šių elementų, izotopų ir junginių 18 28.51.00 Izotopai ir jų junginiai, neorganiniai arba organiniai, chemiškai apdoroti arba neapdoroti, išskyrus klasifikuojamus 2850 pozicijoje 18 28.52.00 Torio, urano, kuriame sumažintas U 235, retųjų žemės metalų, itrio arba skandžio neorganiniai arba organiniai junginiai, tarpusavyje sumaišyti arba nesumaišyti 18 28.53.00 suskystintas oras (išvalytas ar neišvalytas nuo inertinių dujų); suspaustas oras 18 28.54.00 Vandenilio peroksidas (įskaitant kietąjį vandenilio peroksidą) 18 28.55.00 Fosfidai 18 28.56 Karbidai (pavyzdžiui, silicio karbidas, boro karbidas, metalų karbidai): 10 Kalcio karbidas 18 20 Kiti 18 28.57.00 Hidridai, nitridai ir azidai, silicidai ir boridai 18 28.58.00 Kiti norganiniai junginiai (įskaitant distiliuotą vandenį, vandenį, skirtą laidumui matuoti, taip pat panašaus švarumo vandenį); amalgamos, išskyrus tauriųjų metalų amalgamas: 18 29.10 Angliavandeniliai: 10 Stirenas 18 Kiti: 22 Aromatiniai angliavandeniliai, išskyrus stireną; turi būti laikomasi vėlesnio Finansų ministerijos apibrėžimo ir sprendimo 15 29 Kiti 18 29.02.00 Halogeninti angliavandenilių dariniai 18 29.03.00 Sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti angliavandenilių dariniai 18 29.04 Alifatiniai alkoholiai ir jų halogeninti sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai: 10 Metanolis (metilo alkoholis) 18 Kiti: 21 Etilenglikolis (antifrizo agentas) 35 29 Kiti 18 29.05.00 Cikliniai alkoholiai ir jų halogeninti, sulfonuoti, nitrinti ir nitrozinti dariniai 18 29.06.00 Fenoliai ir fenolalkoholiai 18 29.07.00 Fenoliai ir fenolių alkoholių halogeninti, sulfonuoti, nitrinti ir nitrozinti dariniai 18 29.08.00 Eteriai, eterio alkoholiai, eterio fenoliai, eterio alkoholio fenoliai, alkoholio peroksidai ir eterio peroksidai ir jų halogeninti, sulfonuoti, nitrinti ir nitrozinti dariniai * 18 29.09.00 Epoksidai, epoksialkoholiai, epoksifenoliai ir epoksieteriai, su trinariu ar keturnariu žiedu, ir jų halogeninti, sulfonuoti, nitrinti ir nitrozinti dariniai 14 29.10.00 Acetaliai ir hemiacetaliai, kurių molekulėse yra arba nėra kitų deguoninių funkcinių grupių, ir jų halogeninti, sulfonuoti, nitrinti ir nitrozinti dariniai 18 29.11 Aldehidai, aldehido alkoholiai, aldehido eteriai, aldehido fenoliai ir kiti aldehidai, kurių molekulėse yra arba nėra kitų deguoninių funkcinių grupių 01 Formaldehidas ir formalinas 10 09 Kiti 18 29.12.00 Produktų, klasifikuojamų pozicijoje Nr. 29.11, halogeninti, sulfonuoti, nitrinti ir nitrozinti dariniai 18 29.13.00 Ketonai, ketono alckholiai, ketono fenoliai, ketono aldehidai, chinonai, chinono alkoholiai, chinono fenoliai, chinono aldehidai ir kiti ketonai ir chinonai, kurių molekulėse yra arba nėra kitų deguoninių funkcinių grupių, ir jų halogeninti, sulfonuoti, nitrinti ir nitrozinti dariniai 18 29.14 Monokarboksirūgštys ir jų anhidridai, halogenidai, peroksidai ir peroksirūgštys, ir jų halogeninti, sulfonuoti, nitrinti ir nitrozinti dariniai: 01 Acto rūgštis, jos druskos, esteriai ir anhidridai 18 09 Kiti 18 29.15.00 Polirūgštys ir jų anhidridai, halogenidai, peroksidai ir peroksirūgštys, ir jų halogeninti, sulfonuoti, nitrinti ir nitrozinti dariniai 18 29.16.00 Alkoholio rūgštys, aldehido rūgštys, ketono rūgštys, fenolio rūgštys ir kitos rūgštys, kurių molekulėse yra arba nėra kitų deguoninių funkcinių grupių, ir jų anhidridai, halogenidai, peroksidai ir peroksirūgštys, ir jų halogeninti, sulfonuoti, nitrinti ir nitrozinti dariniai 18 29.17.00 Sieros esteriai ir jų druskos, ir jų halogeninti, sulfonuoti, nitrinti ir nitrozinti dariniai 18 29.18.00 Nitrito ir nitrato esteriai, ir jų halogeninti, sulfonuoti, nitrinti ir nitrozinti dariniai 18 29.19.00 Fosfato rūgšties esteriai ir jų druskos, įskaitant laktofosfatus, ir jų halogeninti, sulfonuoti, nitrinti ir nitrozinti dariniai 18 29.20.00 Anglies esteriai ir jų druskos, ir jų halogeninti, sulfonuoti, nitrinti ir nitrozinti dariniai 18 29.21.00 Kiti neorganinių rūgščių esteriai (išskyrus vandenilio halogenidų esterius) esteriai ir jų druskos, ir jų halogeninti, sulfonuoti, nitrinti ir nitrozinti dariniai 18 29.22.00 Junginiai, kurių molekulėse yra amino funkcinė grupė 18 29.23.00 Amino junginiai, kurių molekulėse yra viena arba daugiau kaip bienos rūšies deguoninių funkcinių grupių 18 29.24.00 Ketvirtinės amonio druskos ir hidroskidai; lecitinai ir kiti fosfoaminolipidai 18 29.25.00 Junginiai, kurių molekulėse yra amido funkcinė grupė 18 29.26.00 Junginiai, kurių molekulėse yra imido ir tiesių funkcinių grupių 18 29.27.00 Junginiai, kurių molekulėse yra nitrilo funkcinė grupė 18 29.28.00 Diazo-, azo- ir azoksidariniai 18 29.29,00 Hidrazino arba hidroksilamino organiniai dariniai 18 29.30.00 Junginiai, kurių molekulėse yra kitų azotinių funkcinių grupių 18 29.31.00 Organiniai sieros junginiai 18 29.32.00 Organiniai arseno junginiai 18 29.33.00 Organiniai gyvsidabrio junginiai 18 29.34.00 Kiti organiniai-neorganiniai junginiai 18 29.35.00 Heterocikliniai dariniai; nukleino rūgštys (nukleorūgštys) 18 29.36.00 Sulfonamidai 18 29.37.00 Sultonai ir sultamai 18 29.38.00 Provitaminai ir vitaminai, naturalūs arba gauti sintezės būdu (įskaitant natūralius koncentratus), jų dariniai, daugiausia naudojami kaip vitaminai, taip pat šių junginių mišiniai, ištirpinti bet kuriame tirpiklyje arba neištiprinti 18 29.39.00 Hormonai, naturalūs arba gauti sintezės būdu, ir jų dariniai, daugiausia vartojami kaip hormonai; kiti steroidai, daugiausia vartojami kaip hormonai 18 29.40 Enzimai: 01 Reninas 10 09 Kiti 18 29.41.00 Glikozidai, gamtiniai arba gauti sintezės būdu, taip pat jų druskos, eteriai, esteriai ir kiti dariniai 18 29.42.00 Augaliniai alkaloidai, naturalūs arba gauti sintezės būdu, taip pat jų druskos, eteriai, esteriai ir kiti dariniai 18 29.43.00 Chemiškai gryni cukrūs, išskyrus sacharozę, gliukozę ir laktozę; cukrų eteriai ir cukrų esteriai bei jų druskos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 29.39, 29.41 ir 29.42 pozicijose 18 29.44.00 Antibiotikai 10 29.45.00 Kiti organiniai junginiai 18 30.01.00 Liaukos ir kiti organai, skirti naudoti organoterapijoje, džiovinti, sumalti į miltelius arba nemalti; liaukų arba kitų organų ar jų sekretų ekstraktai, kitos gyvūninės medžiagos, paruoštos naudoti terapijoje arba profilaktikoje, nenurodytos kitoje vietoje 15 30.02.00 Imuniniai serumai, mikroorganizmų vaksinos, toksinai, mikroorganizmų kultūros (įskaitant fermentus, bet išskyrus mieles) ir panašūs produktai. 15 30.03 Medikamentai (įskaitant veterinarijos medikamentus): 01 Vaistiniai saldumynai 70 09 Kiti 15 30.04.00 Vata, marlė, bandažai ir panašūs dirbiniai (pavyzdžiui, tvarsliava, pleistrai, kompresai), įmirkyti arba padengti farmacinėmis medžiagomis arba suformuoti arba supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, kad būtų naudojami medicinos arba chirurgijos tikslams, išskyrus prekes, nurodytas šio skirsnio 3 pastaboje 35 30.05.00 Kitos farmacijos prekės 35 31.05 Kitos trąšos; prekės, klasifikuojamos šiame skirsnyje, turinčios tablečių arba panašių formų pavidalą arba supakuotos į pakuotes, kurių bruto masė ne didesnė kaip 10 kg: 02 Trąšos, supakuotos į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, kurių bruto masė ne didesnė kaip 10 kg, ir trąšos, turinčios tablečių ar panašių formų pavidalą 40 32.04 Augalinės arba gyvūninės dažiosios medžiagos (įskaitant dažiuosius ekstraktus ir kitus augalinius dažymo ekstraktus, tačiau išskyrus indigo): 01 Katechu (Acacia catechu) juodis ir panašūs, skirti žūklės priemonėms dažyti 2 09 Kiti 15 32.05.00 Sintetinės organinės dažiosios medžiagos (įskaitant naudojamus kaip pigmentus); sintetiniai organiniai produktai, naudojami kaip liuminoforai; produktai, žinomi kaip balinimo medžiagos, paveikiančios pluoštą; gamtinis indigo: 15 32.06.00 Spalvotieji lakai 15 32.07.00 Kitos dažiosios medžiagos; neorganiniai produktai, naudojami kaip liuminoforai 15 32.08.00 Paruošti pigmentai, paruošti drumstikliai ir paruošti dažai, stiklėjantys emaliai ir glazūros, skysti blizgikliai ir panašūs preparatai, naudojami kreamikos, emaliuotų dirbinių ir stiklo pramonėje; angobai (šlikeriai); stiklo firitas ir kitas stiklas, turintis miltelių, granulių arba dribsnių pavidalą; 15 32.09 Dažai ir lakai; drumstikliai; paruošti vandeniniai pigmentai, naudojami odų apdailai; dažai ir emaliai; pigmentai sėmenų aliejuje, vaitspiritas, terpentino spiritas, lakas arba kiti dažai arba emalio terpė; spaudos folija; dažikliai ir kitos dažiosios medžiagos, suformuotos į formas arba supakuotos į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes: 02 Spaudos folija 30 32.10.00 Dailininkams, mokiniams arba iškabų apipavidalintojams skirti dažai, atspalvių modifikavimo priemonės, pramogoms skirti dažai ir panašūs dažai, pateikiami tabletėmis, tūbelėse, stiklainiuose, buteliuose, kaušeliuose ir panašiai suformuoti arba supakuoti, įskaitant tokius dažų rinkiniuose arba komplektuose, su teptukais, paletėmis ir kitais priedais arba be jų 35 32.13 Rašalai, spaustuviniai rašalai ir kiti dažai: 10 Spaustuviniai rašalai 10 20 Kiti 50 33.01.00 Eteriniai aliejai (deterpinuoti arba nedeterpinuoti); konkretai ir absoliutai; kvapieji dervų ekstraktai (rezinoidai) 30 33.02.00 Šalutiniai terpeniniai eterinių aliejų deterpenacijos produktai 30 33.03.00 eterinių aliejų koncentratai riebaluose, nelakiuosiuose aliejuose, vaškuose arba panašiose medžiagose, gauti šaltos absorbcijos arba maceravimo būdu 30 33.04 Dviejų arba daugiau kvapiųjų medžiagų (gamtinių ar dirbtinių) mišiniai (įskaitant alkoholinius tirpalus), kurių pagrindiniai komponentai yra viena arba kelios tokios medžiagos, naudojami parfumerijos, maisto, gėrimų ir kitose pramonės šakose: 01 Skonį gerinančios medžiagos, skirtos naudoti pramonėje 20 02 Kvapiosios medžiagos, skirtos naudoti pramonėje 20 09 Kiti 20 33.05.00 eterinių aliejų vandeniniai distiliatai arba vandeniniai tirpalai, įskaitant produktus, tinkamus naudoti medicinoje 40 33.06 Parfumerija, kosmetika ir tualetiniai preparatai: 02 Veido pudros 100 04 Kvepalai 100 05 Preparatai, naudojami nagų priežiūrai 100 06 Skutimosi kremai 100 07 Preparatai, naudojami dantų priežiūrai 50 08 Lūpdažiai 100 09 Kiti 100 34.03.00 Tepimo priemonės, taip pat preparatai, naudojami tekstilės medžiagoms, odoms, kailiams arba kitoms medžiagoms apdoroti alyvomis arba riebalais, bet išskyrus preparatus, kurių pagrindinės sudėtinės dalys, sudarančios ne mažiau kaip 70 % masės, yra naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų: 2 34.04.00 Dirbtiniai vaškai (įskaitant vandenyje tirpstančius vaškus); paruošti vaškai, neemulsuoti arba turintys tirpiklių 20 34.05 Blizginimo priemonės ir kremai, skirti avalynės, baldų, grindų, metalo priežiūrai, šveitimo milteliai ir panašios priemonės, išskyrus vaškus, klasifikuojamus 34.04 pozicijoje: 03 Blizginimo priemonės, skirtos avalynės ir odos priežiūrai 80 04 Metalo blizginimo priemonės 20 09 Kiti 80 34.07.00 Modeliavimo pastos (įskaitant skirtas vaikų pramogoms ir modeliavimo pastų rinkinius); preparatai, vadinami stomatologiniais vaškais arba stomatologiniais dantų atspaudų mišiniais, turintys plokščių, pasagų, lazdelių arba panašų pavidalą 35 eks 35.01.00 Kazeininiai klijai 30 35.02.00 Albuminai, albuminatai ir kiti albumino dariniai 25 35.03 Želatina (įskaitant želatiną, turinčią stačiakampių lakštų pavidalą, apdirbtu arba neapdirbtu paviršiumi, dažytą arba nedažytą) ir želatinos dariniai; klijai, gauti iš kaulų, odos, nervų, sausgyslių arba panašių produktų, žuvų klijai: 09 Kiti 70 35.04.00 Peptonai ir kitos baltyminės medžiagos ir jų dariniai; odos milteliai, chromuoti arba nechromuoti 25 35.05.00 Dekstrinai ir dekstrinų klijai; tirpūs arba degti krakmolai; krakmolo klijai 25 36.01.00 Šovininis parakas 18 36.02.00 Paruošti sprogmenys, išskyrus šovininį paraką 35 36.03.00 Kasyba, sprogdinimas ir saugūs degtuvai 35 36.04.00 Sprogdinimo arba padegimo kapsulės; degikliai; detonatoriai 35 36.06.00 Degtukai (išskyrus Bengališkus degtukus) 100 36.07.00 Feroceris ir kiti visų formų piroforiniai lydiniai 100 36.08.00 Kiti degiųjų medžiagų preparatai ir dirbiniai 80 37.01 Fotoplokštelės ir fotojuostos, plokščiosios, įjautrintos, neeksponuotos, pagamintos iš bet kurių medžiagų, išskyrus popierių, kartoną ir tekstilės medžiagas: 01 Rentgeno spindulių fotoplokštelės ir fotojuostos, neeksponuotos 30 09 Kiti 35 37.02 Ritinėlių pavidalo fotojuostos, įjautrintos, perforuotos arba neperforuotos: 01 Rentgeno spindulių juostos 30 02 Kino juosta 35 09 Kiti 35 37.03.00 Popierius, kartonas ir tekstilės medžiagos, eksponuotos arba neeksponuotos, bet neišryškintos: 35 37.04.00 Plokštelės ir juostos, eksponuotos, bet neišryškintos, negatyvai arba pozityvaiu 35 37.05 Plokštelės, neperforuotos juostos ir perforuotos juostos (išskyrus kino juostas), eksponuotos ir išryškintos, negatyvai ir pozityvai: 09 Kiti 35 37.06.00 Kino juostos, eksponuotos ir išryškintos, sudarytos tik iš garso takelio, negatyvai arba pozityvai 35 37.07.00 Kitos kino juostos, eksponuotos ir išryškintos, su garso takeliu ar be garso takelio, negatyvai arba pozityvai 1 kg 50 Ikr/kg 37.08.00 Cheminiai preparatai ir blykstėms naudojamos medžiagos, kurios tinka naudoti fotografijoje 35 38.01.00 Dirbtinis grafitas; kaloidinis grafitas, išskyrus turinčius aliejinės suspensijos pavidalą: 25 38.02.00 Gyvūninės anglys (pavyzdžiui, kaulų anglys ir dramblio kaulo anglys), įskaitant panaudotas gyvūnines anglis 25 38.03.00 Aktyvintos anglys (dekolorizuojančios, depoliarizuojančios arba sugeriančios); aktyvintas diatomitas, aktyvintos klintys, aktyvintas boksitas ir kiti aktyvinti mineraliniai produktai 25 38.04.00 Amoniako dujų vanduo ir panaudoti oksidai, gaunami gryninant akmens anglies dujas 25 38.05.00 Talo alyva 25 38.06.00 Koncentruotas sulfitinis šarmas 25 38.07.00 Sakų, medienos arba sulfatinis terpentinas ir kiti terpeniniai aliejai, gauti distiliuojant arba kitu būdu apdorojant spygliuočių medieną; neapdorotas dipentenas; sulfitinis terpentinas; pušų aliejus (išskyrus pušų aliejus, kuriuose mažai terpineolio) 25 38.08.00 Dervos ir dervų rūgštysbei jų dariniai, išskyrus esterines dervas, klasifikuojamas 39.05 pozicijoje; kanifolijos spiritas ir kanifolijos alyvos 25 38.09 Medienos degutas; medienos deguto alyvos (išskyrus sudėtinius organinius tirpiklius ir skiediklius, klasifikuojamus 38.18 pozicijoje); medienos kreozotas; medienos alyva (wood naphtha); acetono alyva: 01 Metilalkoholis, negrynintas 25 02 Acetono alyva 25 09 Kiti 25 38.10.00 Visų rūšių augalinis pikis; alaus pikis ir panašūs preparatai, kurių pagrindinės sudėtinės dalys yra kanifolija arba augalinis pikis; liejyboje naudojami rišikliai, kurių pagrindas yra dervingieji produktai: 25 38.11 Dezinfektantai, insekticidai, fungicidai, herbicidai, augalų dygimo lėtikliai, žiurkių nuodai ir panašios priemonės, suformuoti į formas arba supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, arba turintys preparatų arba dirbinių pavidalą (pavyzdžiui, siera apdorotos juostos, dagčiai ir žvakės bei lipnūs musgaudžiai): 01 Parazitus naikinantys skysčiai, kurie turi atitikti Finansų ministerijos apibrėžimą ir sprendimą 20 * 02 Augalų dygimo lėtikliai ir herbicidai; augalų sveikatos produktai 20 09 Kiti 25 38.12.00 , Paruošti glazūros, užpildai ir kandikai, naudojami tekstilės, popieriaus, odos pramonėje arba panašiose pramonės šakose 25 38.13 Metalo paviršių ėsdinimo preparatai; fliusai ir kiti pagalbiniai preparatai, skirti litavimui, litavimui kietuoju lydmetaliu arba virinimui; litavimo, litavimo kietuoju lydmetaliu arba suvirinimo milteliai ir pastos iš metalų ir iš kitų medžiagų; preparatai, naudojami suvirinimo elektrodų arba strypų šerdims ar apvalkalams: 01 Litavimo ir suvirinimo preparatai 14 09 Kiti 25 38.14.00 Antidetonaciniai preparatai, oksidacijos inhibitoriai, dervų susidarymo inhibitoriai, tirštikliai, antikoroziniai preparatai ir kiti panašiai paruošti tepalinių alyvų priedai 25 38.15.00 Paruošti vulkanizacijos greitikliai 25 38.16.00 Paruoštos terpės mikroorganizmų kultūroms auginti 25 38.17.00 Gesintuvų preparatai ir užpildai; užpildytos gesinimo granatos 25 38.19 Chemijos produktai ir chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų gaminiai (įskaitant sudarytus iš gamtinių produktų mišinių), nenurodyti kitoje vietoje; chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų liekamieji produktai, nenurodyti kitoje vietoje: Chemijos produktai ir gaminiai, išskyrus klasifikuojamus 20 subpozicijoje: 11 - Stabdžių skystis ir antifriziniai preparatai 35 12 Mineraliniai preparatai keliams žymėti 20 13 Preparatai vandeniui atspariam betonui 35 14 “Anglis” anglinių šepetėlių gamybai 21 15 Reagentai; lydūs keramikos išdegimo bandikliai 25 16 Katalizatoriai, skirti pramoninei gamybai 25 17 Naftalenai 25 19 Kiti 50 20 Ugniai atsparūs cemento arba kalkių skiediniai 25 39.01 Kondensacijos, polikondensacijos ir adityviosios polimerizacijos produktai, modifikuoti arba nemodifikuoti, polimerizuoti arba nepolimerizuoti, linijiniai arba nelinijiniai (pavyzdžiui, fenoplastai, aminoplastai, alkidai, polialilo esteriai ir kiti nesotieji poliesteriai, silikonai): 01 Rišamosios medžiagos žūklės priemonių gamybai; turi būti laikomasi vėlesnio Finansų ministerijos apibrėžimo ir sprendimo 2 02 Nemaišyti tirpalai, milteliai, luitai, gumulai ir atliekos 15 03 Profiliai, vamzdžiai ir vienagijai siūlai 25 04 Plokštės, skirtos batų padams gaminti 15 05 Lakštai, folijos, plokštės, aptaisai ir panašūs gaminiai, nedažyti (skaidrūs), be raštų, užrašų ar ženklų, kurių storis ne didesnis kaip 0,4 mm 15 06 Lipni juosta 25 08 Lakštai, folijos, plokštės, aptaisai ir panašūs gaminiai, be užrašų, skaidrūs arba tamsūs, kurių storis didesnis kaip 0,4 mm, bet ne didesnis kaip 1 mm 20 09 Kiti 30 39.02 Polimerizacijos ir kopolimerizacijos produktai (pavyzdžiui, polietilenas, politetrahaloetilenas, poliizobutilenas, polistirenas, polivinilchloridas, polivinilacetatas, polivinilchloracetatas ir kiti polivinilo dariniai, poliakrilo ir polimetakrilo dariniai, indenkumaroninė derva): Tirpalai, emulsijos, milteliai, blokai, atliekos ir laužas: 77 Polietilenas 10 78 Polistirenas 21 79 Kiti 15 83 Profiliai, vamzdžiai ir vienagijai siūlai 25 84 Plokštės, skirtos batų padams gaminti 15 85 Lakštai, folijos, plokštės, aptaisai ir panašūs gaminiai, nedažyti (skaidrūs), be raštų, užrašų ar ženklų, kurių storis ne didesnis kaip 0,4 mm 15 86 Juostos 25 87 Grindų dangai naudojamų plokščių, plytelių arba juostų formos 35 88 Fotograviūros plokštės 7 92 Gofruotos plokštės 15 99 Kiti 40 39.03 Regeneruota celiuliozė; nitroceliuliozė, acetilceliuliozė ir kiti celiuliozės esteriai, celiuliozės eteriai ir kiti celiuliozės cheminiai dariniai, plastifikuoti arba neplastifikuoti (pavyzdžiui, kolodijus, celiulioidas); vulkanizuotas pluoštas: 10 Vulkanizuotas pluoštas 21 Kiti: 21 Rišamosios medžiagos žūklės priemonių gamybai; turi būti laikomasi vėlesnio Finansų ministerijos apibrėžimo ir sprendimo 2 22 Nemaišyti tirpalai, milteliai, luitai, gumulai ir atliekos 15 23 Profiliai, vamzdžiai ir vienagijai siūlai 25 24 Plokštės, skirtos batų padams gaminti 15 25 Lakštai, folijos, plokštės, aptaisai ir panašūs gaminiai, nedažyti (skaidrūs), be raštų, užrašų ar ženklų, kurių storis ne didesnis kaip 0,4 mm 15 26 Lipni juosta 25 29 Kiti 30 39.04 Sukietinti baltymai (pavyzdžiui, sukietintas kazeinas ir sukietinta želatina): 01 Nemaišyti tirpalai, milteliai, luitai, gumulai ir atliekos 15 02 Profiliai, vamzdžiai ir vienagijai siūlai 25 03 Lakštai, folijos, plokštės, aptaisai ir panašūs gaminiai, nedažyti (skaidrūs), be raštų, užrašų ar ženklų, kurių storis ne didesnis kaip 0,4 mm 15 09 Kiti 30 39.05 Gamtinės dervos, modifikuotos lydant (takiosios dervos); dirbtinės dervos, gautos esterinant gamtines dervas arba dervų rūgštis (esterines dervas); gamtinio kaučiuko cheminiai dariniai (pavyzdžiui, chlorkaučiukas, kaučiuko chlorhidratas, oksiduotas kaučiukas, ciklokaučiukas): 01 Nemaišyti tirpalai, milteliai, luitai, gumulai ir atliekos 15 02 Profiliai, vamzdžiai ir vienagijai siūlai 25 03 Lakštai, folijos, plokštės, aptaisai ir panašūs gaminiai, nedažyti (skaidrūs), be raštų, užrašų ar ženklų, kurių storis ne didesnis kaip 0,4 mm 15 04 Lipni juosta 25 09 Kiti 30 39.06 Kiti stambiamolekuliniai polimerai, dirbtinės …