LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO

Trumpai

Šis įsakymas patvirtina Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisykles, kurios nustato asmenų, kuriems paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas), laikymo tvarką ir sąlygas tardymo izoliatoriuose.

Ką jis reguliuoja

Asmenų, kuriems paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas), laikymo tvarką ir sąlygas.
Šių asmenų teisių bei pareigų užtikrinimo ir naudojimosi jomis tvarką.
Tardymo izoliatorių įrengimą ir apsaugą.
Reikalavimus tardymo izoliatorių personalui.

Kam jis rūpi

Asmenims, kuriems kardomąja priemone paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas).
Nuteistiesiems laisvės atėmimu, kuriems nuosprendis neįsiteisėjo, ir kitiems asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo vietose.
Tardymo izoliatorių personalui ir vadovybei.

Pagrindiniai punktai

Kardomojo kalinimo vietos yra Teisingumo ministerijos valdymo sričiai priklausantys tardymo izoliatoriai.
Tardymo izoliatoriaus kamera turi būti ne mažiau kaip 5 kv. metrai vienam kalinamajam, o karcerio kamera – ne mažiau kaip 4,5 kv. metrai vienam kalinamajam.
Tardymo izoliatoriuje vienu metu leidžiama laikyti ne daugiau kaip vieną tūkstantį kalinamųjų.
Kamerose turi būti langas, durys, dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, signalinis mygtukas, sanitarinis mazgas, lovos, stalas, spintelė ar lentyna, pakaba, suoliukai ar taburetės, mechaninis vėdinimas ir šildymas.

Įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL KARDOMOJO KALINIMO VIETŲ VIDAUS TVARKOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2001 m. rugsėjo 7 d. Nr. 178 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi (Žin., 1996, Nr. 12-313; 2001, Nr. 62-2230):

Tvirtinu Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisykles (pridedama).
Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. 173 „Dėl Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių formų (priedų) patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 72-2244).
Šis įsakymas įsigalioja pripažinus netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 881 „Dėl Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 73-1757; 1999, Nr. 39-1223; 2000, Nr. 60-1778). TEISINGUMO MINISTRAS VYTAUTAS MARKEVIČIUS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 178 KARDOMOJO KALINIMO VIETŲ VIDAUS TVARKOS TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja asmenų, kuriems kardomąja priemone paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas), laikymo kardomojo kalinimo vietose tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei pareigų, kurias nustato Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 12-313), užtikrinimo ir naudojimosi jomis tvarką. Šios Taisyklės taip pat taikomos laikomiems kardomojo kalinimo vietose: 1.
nuteistiesiems laisvės atėmimu, kuriems nuosprendis neįsiteisėjo; 1.
asmenims, kuriems nuosprendis įsiteisėjo, iki jų pasiuntimo etapu į pataisos darbų įstaigas; 1.
nuteistiesiems, perkeltiems iš pataisos darbų įstaigų dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje, jeigu jiems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šie asmenys šiose Taisyklėse vadinami kalinamaisiais arba taip, kaip jie pavadinti šiame punkte.
Šios Taisyklės turi būti taikomos objektyviai: negali būti jokios diskriminacijos dėl lyties, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Turi būti gerbiami tos grupės, kuriai priklauso kalinamasis, religiniai įsitikinimai bei moralinės nuostatos.
Kardomasis kalinimas (suėmimas) turi būti vykdomas tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų žmogaus orumą bei atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius kardomosios priemonės – suėmimo vykdymą. Su kalinamaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba.
Kardomojo kalinimo vietos laikyti kalinamiesiems yra Teisingumo ministerijos valdymo sričiai priklausantys tardymo izoliatoriai. Svarbiausias tardymo izoliatorių uždavinys – vykdyti kardomąjį kalinimą (suėmimą).
Tardymo izoliatoriai – išlaikomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto valstybės įstaigos.
Tardymo izoliatoriai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teisingumo ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis Taisyklėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 39-1088) patvirtinto Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Tarnybos Kalėjimų departamente statutas) 4 straipsniu, tardymo izoliatorių veikla grindžiama teisingumo, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, kalinamųjų lygybės prieš kardomojo kalinimo įstatymus, humanizmo, kardomojo kalinimo individualizavimo ir viešumo principais.
Kiekviename tardymo izoliatoriuje pildoma Pastabų ir pasiūlymų knyga (1 priedas), kurioje inspektuojantys pareigūnai ir valstybės tarnautojai įrašo savo pastabas ir pasiūlymus, kai pagal inspektavimo rezultatus nerašoma pažyma. II. TARDYMO IZOLIATORIŲ ĮRENGIMAS IR APSAUGA
Tardymo izoliatoriai įrengiami vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76: 1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 (Žin., 1999, Nr. 90-2668).
Kalinamieji į naujai įsteigtus tardymo izoliatorius siunčiami tik esant būtinoms komunalinėms-buitinėms sąlygoms, apskrities viršininko arba jo įgaliotos apskrities viršininko administracijos valstybinės statybos inspekcijos paskirtai komisijai priėmus naudoti visus objektus.
Tardymo izoliatorių kalinamųjų vietų skaičių nustato ir keičia Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktorius savo įsakymu, atsižvelgdamas į turimą gyvenamąjį plotą ir vadovaudamasis Lietuvos higienos norma HN 76:
Tardymo izoliatorių patalpų gyvenamojo ploto normos yra šios: 11.
tardymo izoliatoriaus kamera – ne mažiau kaip 5 kv. metrai vienam kalinamajam; 11.
tardymo izoliatoriaus karcerio kamera – ne mažiau kaip 4,5 kv. metrai vienam kalinamajam.
Tardymo izoliatoriaus teritorija paprastai skirstoma į lokalines teritorijas: administracinę, režiminę ir gamybinę.
Administracinėje teritorijoje yra: 13.
tardymo izoliatoriaus vadovybės kabinetai; 13.
budėtojų patalpa su atskira patalpa šaunamiesiems ginklams, šaudmenims ir specialiosioms priemonėms laikyti; 13.
patalpa su trumpalaikio laikymo kameromis priimtiems į tardymo izoliatorių (išvykstantiems iš jo) kalinamiesiems ir nuteistiesiems laikyti, taip pat atskira patalpa jų kratai ir daiktų apžiūrai atlikti; 13.
parengtinio tyrimo pareigūnų ir advokatų kabinetai; 13.
įskaitos tarnybos patalpos su patalpa kartotekai bei kalinamųjų ir nuteistųjų asmens byloms laikyti; 13.
trumpalaikių pasimatymų patalpa; 13.
siuntinių, perdavimų ir banderolių su spauda priėmimo biuras; 13.
buhalterijos patalpa su atskira kasos patalpa; 13.
parduotuvė; 13.
vaistinė (vaistų sandėlis); 13.
kiti administraciniai bei ūkiniai pastatai ir patalpos.
Režiminėje teritorijoje yra: 14.
gyvenamieji pastatai su kameromis kalinamiesiems ir nuteistiesiems laikyti; 14.
ūkio darbus dirbančių nuteistųjų bendrabutis (kameros); 14.
pasivaikščiojimo kiemeliai, sporto aikštelė; 14.
karceris; 14.
apsaugos ir priežiūros, auklėjamojo darbo, psichologinės, asmens sveikatos priežiūros ir kitų tarnybų patalpos; 14.
biblioteka, konsultacinio mokymo punkto patalpos; 14.
religinių apeigų atlikimo patalpa; 14.
radijo laidų transliavimo patalpa; 14.
virtuvė; 14.
pirtis su sanitarine švarykla; 14.
kirpykla; 14.
patalynės, drabužių, avalynės taisyklos; 14.
vaisių ir daržovių saugykla; 14.
patalynės bei kalinamųjų ir nuteistųjų aprangos sandėlis; 14.
kalinamųjų ir nuteistųjų asmeninių daiktų sandėlis; 14.
skalbykla; 14.
drabužių ir avalynės džiovykla; 14.
kiti ūkiniai pastatai ir patalpos.
Gamybinėje teritorijoje yra patalpos, kuriose dirba kalinamieji, gamybinio personalo kabinetai, gamybos žaliavų ir pagamintos produkcijos sandėliai.
Tardymo izoliatoriaus teritoriją juosia ne žemesnė kaip penkių metrų išorinė apsaugos tvora, kurioje įrengiamas asmenų ir transporto kontrolės bei praleidimo punktas.
Tardymo izoliatoriaus teritoriją gali saugoti inžinerinių techninių apsaugos ir telemechaninių priemonių kompleksas ir ginkluoti šaunamaisiais ginklais ir specialiosiomis priemonėmis pareigūnai. Apsaugai gali būti naudojami tarnybiniai šunys. Tardymo izoliatorių apsauga organizuojama vadovaujantis Kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 180 (Žin., 2000, Nr. 73-2256). III. TARDYMO IZOLIATORIŲ GYVENAMOSIOS KAMEROS
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, tardymo izoliatoriuje vienu metu leidžiama laikyti ne daugiau kaip vieną tūkstantį kalinamųjų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, tardymo izoliatoriuje įrengiamas reikiamas kiekis keturviečių ir vienviečių kamerų, kuriose sudaromos gyvenimo bei buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos higienos normą HN 76:
Kameroje turi būti: 20.
langas, užtikrinantis natūralią dienos šviesą ir natūralų vėdinimą. Lange įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas iš vidaus aptraukiamas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele; 20.
išorinės ir vidinės durys. Išorinės kameros durys gali būti metalinės arba medinės. Medinės durys turi būti ne plonesnės kaip šešių centimetrų. Iš vidaus šios durys apkalamos skarda. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms bei kitiems daiktams perduoti. Langelio durelės turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir gali būti užrakintos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę; 20.
dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Kamerose (išskyrus karcerio kameras) gali būti įrengiami elektros instaliacijos kištukiniai lizdai. Elektros laidai įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku. Koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai; 20.
signalinis mygtukas pareigūnams iškviesti; 20.
sanitarinis mazgas, kuris turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,2 metro aukščio pertvara. Kameroje įrengiamas praustuvas (kriauklė); 20.
pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam asmeniui ir stalas, kurių kalinamieji ir nuteistieji negalėtų išardyti; 20.
viena spintelė arba sieninė lentyna dviem asmenims knygoms ir daiktams sudėti; 20.
spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; 20.
viršutinių drabužių pakaba; 20.
pritvirtinti prie grindų suoliukai arba taburetės; 20.
mechaninis vėdinimas; 20.
centrinis arba kaloriferinis šildymas.
Karcerio kameroje turi būti sanitarinis mazgas, praustuvas (kriauklė), sieninė lentyna tualeto reikmenims sudėti ir pritvirtinti prie grindų stalas bei taburetė. Lango stiklas iš vidaus aptraukiamas metaliniu tinklu. Elektros lemputė įrengiama nišoje virš kameros durų arba lubose ir aptraukiama metaliniu tinklu, kad kameroje laikomas asmuo jos negalėtų išsukti. Atlošiama metalinė lova su mediniu gultu vienu šonu pritvirtinama prie kameros sienos. Dieną lova užraktais prirakinama prie sienos.
Kamerų langai ir durys gali būti blokuojami apsaugos signalizacijos priemonėmis bei stebimi vaizdo kameromis.
Aprūpinant kameras baldais ir inventoriumi, vadovaujamasi normomis, kurias Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 1995 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 171 „Dėl asmenų, atliekančių bausmę pataisos darbų įstaigose, laikomų tardymo izoliatoriuose ir pasiųstų į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigas, aprūpinimo apranga, patalyne, baldais bei virtuvės inventoriumi“ (Žin., 1995, Nr. 12-291). IV. REIKALAVIMAI TARDYMO IZOLIATORIŲ PERSONALUI
Kadangi tardymo izoliatoriaus personalas turi didelę reikšmę tinkamam įstaigos darbo organizavimui bei įstaigos organizacinių ir kardomojo kalinimo tikslų įgyvendinimui, tardymo izoliatoriaus vadovybė turi skirti daug dėmesio taisyklių, reglamentuojančių personalo elgesį, įsisavinimui.
Tardymo izoliatoriaus personalą reikia nuolat skatinti mokymo ir konsultavimo procedūrų bei pozityvaus vadovavimo stiliaus pagalba stiprinti darbo efektyvumą bei atsakomybės jausmą.
Tardymo izoliatoriaus vadovybė turi nuolat informuoti visuomenę apie visos kardomojo kalinimo ir bausmių vykdymo sistemos bei personalo vaidmenį, kad visuomenė geriau suprastų jų indėlio į visuomenės gyvenimą svarbą.
Tardymo izoliatoriaus vadovybė turi daryti griežtą atranką priimdama žmones į darbą bei skirdama juos į atitinkamas pareigas. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jų dorumui, humaniškumui, profesionalumui bei asmeniniam tinkamumui.
Tarnybos metu visas personalas turi nuolat tobulinti žinias ir profesinį meistriškumą, lankydamas specialius mokymo kursus, kuriuos periodiškai organizuoja tardymo izoliatoriaus vadovybė.
Į viso tardymo izoliatoriaus personalo mokymo programą turi būti įtraukti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Žin., 2000, Nr. 96-3016), Europos konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (Žin., 1998, Nr. 86-2393) bei Europos kalinimo įstaigų taisyklių, priimtų Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1987 m. vasario 12 d. (Rekomendacija Nr. R

(87)3), reikalavimai bei taikymo principai. 30. Visas tardymo izoliatoriaus personalas turi nuolat elgtis ir dirbti taip, kad savo pavyzdžiu skatintų gerą kalinamųjų ir nuteistųjų elgesį ir pelnytų jų pagarbą. 31. Kiek tai įmanoma, tardymo izoliatoriaus personalą turi sudaryti pakankamas skaičius socialinių darbuotojų, psichiatrų, psichologų, mokytojų, darbinės veiklos, fizinio lavinimo instruktorių ir kitų profesijų darbuotojų. Turi būti pasitelkiami savanoriai tais atvejais, kai jų žinios ir pagalba gali duoti naudos. 32. Tardymo izoliatoriaus direktorius privalo turėti šias pareigas atitinkančius administracinius sugebėjimus, atitinkamą profesinį išsilavinimą ir patyrimą. 33. Tardymo izoliatoriaus vadovybė turi diegti specialias įstaigos organizavimo ir valdymo formas, kurios palengvintų ryšius tarp įvairių darbuotojų kategorijų, siekiant užtikrinti įvairių tarnybų bendradarbiavimą kardomojo kalinimo tikslams pasiekti. 34. Tardymo izoliatoriaus personalas neturi teisės naudoti prieš kalinamuosius ir nuteistuosius jėgą, išskyrus savigyną arba bandymo pabėgti ir pasipriešinimo atvejais, ir tiktai vadovaujantis įstatymais. Darbuotojai, kurie buvo priversti panaudoti jėgą, privalo ją naudoti tik tiek, kiek tai būtina, ir nedelsdami pranešti apie jėgos panaudojimą įstaigos vadovybei. 35. Tardymo izoliatoriaus personalas turi būti apmokytas specialios technikos tramdyti agresyvius kalinamuosius ir nuteistuosius. 36. Išskyrus ypatingas aplinkybes, tardymo izoliatoriaus darbuotojai, turintys tiesioginį kontaktą su kalinamaisiais ir nuteistaisiais, neturi būti ginkluoti šaunamaisiais ginklais. Jokiomis aplinkybėmis personalas, kuris nebuvo specialiai apmokytas naudotis šaunamuoju ginklu, negali jo turėti. V. TARDYMO IZOLIATORIŲ DARBUOTOJŲ SANTYKIAI SU KALINAMAISIAIS IR NUTEISTAISIAIS 37. Tardymo izoliatorių darbuotojų santykiai su kalinamaisiais ir nuteistaisiais pagrįsti griežtu įstatymų laikymosi principu ir skirti kardomojo kalinimo režimui užtikrinti. 38. Tardymo izoliatorių darbuotojai privalo būti dėmesingi bei jautrūs kalinamiesiems ir nuteistiesiems, operatyviai ir objektyviai reaguoti į jų prašymus bei skundus, visokeriopai stiprinti drausmę bei tvarką ir užkardyti režimo pažeidimus. 39. Tardymo izoliatoriaus darbuotojai į kalinamąjį arba nuteistąjį kreipiasi sakydami „Jūs“, „Tamsta“ ir vadina jį pavarde. Į nepilnametį darbuotojai gali kreiptis sakydami „Tu“ ir vadinti jį vardu ar pavarde. Kalinamieji ir nuteistieji į tardymo izoliatoriaus darbuotoją kreipiasi sakydami „jūs“ arba nurodydami tarnybines pareigas. 40. Kalinamuosius ir nuteistuosius draudžiama kankinti, žaloti, žeminti jų orumą arba žiauriai su jais elgtis. Su kalinamaisiais ir nuteistaisiais negali būti atliekami mokslo ar medicinos bandymai, net jeigu jie sutinka. 41. Tardymo izoliatorių darbuotojams draudžiamas santykių, nesusijusių su tarnybinių (darbo) pareigų vykdymu, palaikymas su kalinamaisiais ir nuteistaisiais, jų giminaičiais bei kitais artimaisiais. Priimti į darbą darbuotojai tai pasižada raštiškai (2 priedas). 42. Tardymo izoliatorių darbuotojai, dirbantys su kalinamaisiais ir nuteistaisiais, privalo nešioti dešinėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtas korteles su įrašytu vardu ir pavarde. VI. KALINAMŲJŲ IR NUTEISTŲJŲ PRIĖMIMO Į TARDYMO IZOLIATORIUS TVARKA 43. Konvojaus pareigūnų pristatytus į tardymo izoliatorių kalinamuosius ir nuteistuosius, nurodytus Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 6 straipsnyje, priima tardymo izoliatoriaus direktoriaus budintysis padėjėjas ir įskaitos tarnybos darbuotojas. Įskaitos tarnybos darbuotojų ne darbo valandomis kalinamuosius ir nuteistuosius priima tardymo izoliatoriaus direktoriaus budintysis padėjėjas. 44. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, asmenų priėmimo į tardymo izoliatorių procesinis pagrindas yra: 44.1. teismo arba teisėjo nutartis skirti kardomąją priemonę – suėmimą; 44.2. teismo nuosprendis skirti laisvės atėmimo bausmę asmenims, kuriems nebuvo paskirtas suėmimas; 44.3. teisėjo sankcija perkelti nuteistąjį iš pataisos darbų įstaigos į tardymo izoliatorių. 45. Asmenys, kuriems nebuvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nuteisti laisvės atėmimu, jeigu nuosprendžio priėmimo dieną jis nebuvo surašytas, į tardymo izoliatorių priimami remiantis nuosprendžio išrašu, patvirtintu teisėjo parašu ir teismo herbiniu antspaudu. Teismo nuosprendis, surašytas teisėjo, siunčiamas į tardymo izoliatorių. 46. Asmenys, kurie per tardymo izoliatorių vyksta tranzitu į paskirties punktus (kitus tardymo izoliatorius, policijos areštines, pataisos darbų įstaigas), į tardymo izoliatorių priimami remiantis kalinamojo (nuteistojo) asmens bylos pažyma ir kalinamųjų (nuteistųjų) lydėjimo sąrašu. 47. Asmenys, pristatyti į tardymo izoliatorių pagal šių Taisyklių 44.1 ir 44.2 punktuose nurodytus procesinius dokumentus, priimami tik tuo atveju, jeigu yra sulaikymo protokolas. Nurodytasis protokolas nebūtinas, jeigu kalinamieji ir nuteistieji į tardymo izoliatorių pristatyti tą pačią dieną, kurią priimti procesiniai dokumentai, nurodyti šių Taisyklių 44.1 ir 44.2 punktuose. 48. Kalinamųjų vaikai į tardymo izoliatorius nepriimami. 49. Tardymo izoliatoriaus direktoriaus budintysis padėjėjas, patikrinęs šių Taisyklių 44-46 punktuose nurodytus dokumentus ir įsitikinęs, kad dokumentai, kurie yra procesinis pagrindas priimti asmenis į tardymo izoliatorių, yra pasirašyti teisėjo ir patvirtinti atitinkamo teismo herbiniu antspaudu, pristačiusio kalinamuosius ir nuteistuosius į tardymo izoliatorių konvojaus viršininkui dalyvaujant apklausia kiekvieną pristatytąjį ir jų atsakymus sulygina su duomenimis, nurodytais šiuose dokumentuose. Tardymo izoliatoriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo priimti iš konvojaus kalinamieji ir nuteistieji, kol įforminami reikiami įskaitos dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras priimtiems į tardymo izoliatorių (išvykstantiems iš

jo)kalinamiesiems ir nuteistiesiems laikyti. Kalinamieji ir nuteistieji į šias kameras uždaromi laikantis šių izoliavimo reikalavimų: 49.1. vyrai – atskirai nuo moterų; 49.2. nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų; 49.3. moterys, kurių nėštumas daugiau kaip trys mėnesiai, joms pageidaujant, – atskirai nuo kitų moterų; 49.4. asmenys, anksčiau atlikę laisvės atėmimo bausmę, – atskirai nuo asmenų, nebuvusių laisvės atėmimo vietose; 49.5. asmenys, kaltinami sunkiais nusikaltimais arba įtariami juos padarę, – atskirai nuo kitų kalinamųjų; 49.6. asmenys, iki suėmimo ar nuteisimo dirbę valstybės valdžios, valdymo ir teisėsaugos institucijose, – atskirai nuo kitų kalinamųjų ir nuteistųjų; 49.7. nuteistieji – atskirai nuo kitų kalinamųjų ir atsižvelgiant į pataisos darbų įstaigos režimo rūšį, nustatytą teismo nuosprendžiu; 49.8. nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų kalinamųjų ir nuteistųjų; 49.9. įtariamieji arba kaltinamieji toje pačioje byloje – atskirai vieni nuo kitų; 49.10. užsieniečiai – atskirai nuo Lietuvos Respublikos piliečių; 49.11. sergantieji užkrečiamosiomis ligomis – atskirai nuo sveikųjų; 49.12. psichikos ligoniai – atskirai nuo sveikųjų. 50. Jeigu šių Taisyklių 49 punkte nurodytiems asmenims laikyti atskirai trūksta trumpalaikio laikymo kamerų, tardymo izoliatoriaus direktoriaus budintysis padėjėjas gali asmenis, nuteistus laisvės atėmimo bausmę atlikti bendrojo ir sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijose, laikyti kartu vienoje trumpalaikio laikymo kameroje. 51. Trumpalaikio laikymo kamerose priimtiems į tardymo izoliatorių (išvykstantiems iš
jo)kalinamiesiems ir nuteistiesiems laikyti įrengiamas apšvietimas bei vietos sėdėti. 52. Priimti į tardymo izoliatorių kalinamieji ir nuteistieji iškratomi, o jų turimi daiktai patikrinami. Šiems asmenims draudžiami turėti daiktai ir reikmenys, kurių sąrašas nurodytas Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 1 priedėlyje, paimami. Paimant pinigus ir daiktus, surašomas protokolas (3 priedas), kurį pasirašo pinigus ir daiktus paėmęs pareigūnas ir kalinamasis arba nuteistasis. Protokolas surašomas ir tuo atveju, kai šiuos pinigus ir daiktus kartu su kalinamaisiais ir nuteistaisiais į tardymo izoliatorių pristato konvojus. Protokolą pasirašo tardymo izoliatoriaus direktoriaus budintysis padėjėjas ir konvojaus viršininkas. Vienas protokolo egzempliorius įteikiamas konvojaus viršininkui. Tardymo izoliatoriaus direktoriaus budintysis padėjėjas paimtus iš kalinamųjų ir nuteistųjų pinigus ir daiktus registruoja žurnale (4 priedas). 53. Iš kalinamojo paimti pinigai į jo asmeninę sąskaitą iškart neįrašomi, o kartu su vertybiniais popieriais ir brangenybėmis perduodami saugoti į buhalteriją. Apie paimtus iš kalinamojo pinigus, vertybinius popierius, brangenybes bei kitus daiktus tardymo izoliatoriaus administracija raštu informuoja bylą tiriantį pareigūną arba teismą, kurio žinioje yra byla. Paimti pinigai, vertybiniai popieriai, brangenybės bei kiti daiktai gali būti prijungti prie baudžiamosios bylos. Jeigu tiriantis bylą pareigūnas arba teismas paimtų iš kalinamojo pinigų, vertybinių popierių, brangenybių bei kitų daiktų prie baudžiamosios bylos neprijungia ir apie tai praneša tardymo izoliatoriaus administracijai, kalinamojo vertybiniai popieriai ir brangenybės paliekami saugoti tardymo izoliatoriaus buhalterijoje, o pinigai įrašomi į kalinamojo asmeninę sąskaitą. Kiti daiktai atiduodami saugoti į sandėlį. 54. Pas nuteistuosius laisvės atėmimu, kuriems nuosprendis įsiteisėjo, rasti pinigai ir vertingi daiktai paimami ir, remiantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 41 straipsnio 4 dalimi, perduodami į valstybės pajamas pagal motyvuotą tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimą (5 priedas), sankcionuotą prokuroro. Vienas tokio nutarimo egzempliorius paliekamas prokurorui, o kiti trys atiduodami tardymo izoliatoriaus buhalterijai, priežiūros tarnybai ir įdedamas į nuteistojo asmens bylą. 55. Jeigu prieš pradedant asmens kratą pareigūnų pasiūlymu nuteistasis pats atiduoda pinigus, vertingus bei kitus daiktus, jo pinigai, vertybiniai popieriai ir brangenybės atiduodami saugoti į tardymo izoliatoriaus buhalteriją. Pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Kiti daiktai atiduodami saugoti į sandėlį. 56. Paimtus iš kalinamųjų ir nuteistųjų pinigus, vertybinius popierius ir brangenybes tardymo izoliatoriaus direktoriaus budintysis padėjėjas privalo atiduoti į buhalteriją, o kitus daiktus – į sandėlį ne vėliau kaip per 24 valandas (neskaitant poilsio ir švenčių dienų). Kalinamiesiems ir nuteistiesiems, iš kurių paimti pinigai, vertingi bei kiti daiktai, išduodami kvitai. 57. Paimti iš kalinamųjų ir nuteistųjų dokumentai (išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų, skelbiamų „Valstybės žiniose“, tekstus, teismų nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nuorašus, Europos žmogaus teisių teismo bei kitų kompetentingų tarptautinių institucijų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei visuomeninių organizacijų atsakymus, adresuotus kalinamiesiems ar nuteistiesiems, atiduotų saugoti pinigų, vertingų daiktų kvitus, kurie nepaimami) atiduodami tardymo izoliatoriaus įskaitos tarnybai, o valstybės apdovanojimai (ordinai, medaliai) ir pasižymėjimo ženklai – buhalterijai. 58. Paimti iš kalinamųjų ir nuteistųjų jiems draudžiami turėti menkaverčiai daiktai (alkoholiniai gėrimai, jų surogatai, stiprūs vaistai, aštriabriauniai, smailūs ir kiti daiktai), jeigu dėl jų laikymo neiškeliama baudžiamoji byla, kalinamiesiems arba nuteistiesiems raštiškai sutikus, sunaikinami jų akivaizdoje. Pareigūnai surašo šių daiktų sunaikinimo aktą, kurį pasirašo kalinamasis arba nuteistasis. Vienas akto egzempliorius įdedamas į kalinamojo arba nuteistojo asmens bylą, o kitas atiduodamas apsaugos ir priežiūros tarnybai. 59. Jeigu iš kalinamųjų ir nuteistųjų paimami daiktai bei gaminiai, kurie galėjo būti panaudoti nusikalstamiems tikslams, atliekamas tarnybinis tyrimas. 60. Tardymo izoliatoriaus administracija vadovaujasi šių Taisyklių 52-59 punktų nuostatomis ir tuo atveju, jeigu pinigai, vertingi bei kiti daiktai paimti iš kalinamųjų ir nuteistųjų jų laikymo tardymo izoliatoriuje laiku. 61. Atvykusiems į tardymo izoliatorių naujiems kalinamiesiems ir nuteistiesiems šios įstaigos tarnybos įformina: 61.1. kameros kortelę; 61.2. suimtojo asmens anketą (jeigu ji neužpildyta anksčiau); 61.3. izoliuojamų kalinamųjų ir nuteistųjų sąrašą; 61.4. kalinamųjų ir nuteistųjų apskaitos paros žiniaraštį. 62. Nurodytų šių Taisyklių 61 punkte dokumentų pavyzdžius ir įforminimo tvarką nustato Kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu patvirtinta Kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcija. 63. Atvykus į tardymo izoliatorių naujiems kalinamiesiems ir nuteistiesiems, patikrinama jų sveikata ir atliekamas sanitarinis švarinimas. Sveikatos tikrinimo rezultatai įrašomi į asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę). Asmenis, kuriems atliktas sanitarinis švarinimas, tardymo izoliatoriaus direktoriaus budintysis padėjėjas uždaro į režiminėje teritorijoje esančių gyvenamųjų pastatų kameras. Šių asmenų paskirstymas į kameras suderinamas su atitinkamomis tardymo izoliatoriaus tarnybomis šios įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka, vadovaujantis kalinamųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras planu (6 priedas). Nepilnamečių paskirstymas į kameras būtinai suderinamas su tardymo izoliatoriaus psichologine ir auklėjamojo darbo tarnybomis. Asmenys, kuriems dėl kokių nors priežasčių nespėta patikrinti sveikatos ar atlikti sanitarinio švarinimo, laikinai uždaromi į priimtų į tardymo izoliatorių (išvykstančių iš
jo)kalinamųjų ir nuteistųjų trumpalaikio laikymo kameras. 64. Kalinamieji ir nuteistieji į režiminėje teritorijoje esančių gyvenamųjų pastatų kameras paskirstomi laikantis šių Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 12 straipsnyje nustatytų asmenų izoliavimo reikalavimų: 64.1. vyrai – atskirai nuo moterų; 64.2. nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų. Skirstant nepilnamečius į kameras, būtina atsižvelgti į jų amžių, fizinį ir protinį išsivystymą, dorovines savybes. Išimtiniais atvejais, gavus prokuroro sutikimą, kamerose, kuriose laikomi nepilnamečiai, leidžiama laikyti suaugusiuosius; 64.3. moterys, kurių nėštumas daugiau kaip trys mėnesiai, joms pageidaujant, – atskirai nuo kitų moterų; 64.4. asmenys, anksčiau atlikę laisvės atėmimo bausmę, – atskirai nuo asmenų, nebuvusių laisvės atėmimo vietose; 64.5. asmenys, kaltinami sunkiais nusikaltimais arba įtariami juos padarę, – atskirai nuo kitų kalinamųjų; 64.6. kalinamieji, iki suėmimo dirbę valstybės valdžios, valdymo ir teisėsaugos institucijose,- atskirai nuo kitų kalinamųjų; 64.7. nuteistieji – atskirai nuo kitų kalinamųjų ir atsižvelgiant į pataisos darbų įstaigos režimo rūšį, nustatytą teismo nuosprendžiu; 64.8. nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų kalinamųjų ir nuteistųjų; 64.9. įtariamieji arba kaltinamieji toje pačioje byloje – atskirai. Gavus bylą tiriančio pareigūno ar teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimą, tokie asmenys gali būti laikomi kartu; 64.10. nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuje dirbti ūkio darbus, – atskirai nuo kitų kalinamųjų ir nuteistųjų. 65. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, kalinamieji ir nuteistieji daktiloskopuojami ir nufotografuojami. VII. KALINAMŲJŲ IR NUTEISTŲJŲ ASMENS BYLOS 66. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, jeigu iki priėmimo į tardymo izoliatorius kalinamųjų ir nuteistųjų asmens bylos nebuvo pradėtos, jos pradedamos tardymo izoliatoriuose. Asmens byla – pagrindinis kalinamojo ir nuteistojo įskaitos dokumentas. Jos titulinio viršelio viršutinėje dalyje užrašomas pavadinimas tardymo izoliatoriaus, kuriame pradėta asmens byla, po juo – žodžiai „Asmens byla“, šalia kurių įrašomas asmens bylos numeris. Žemiau žodžių „Asmens byla“ įrašomas kalinamojo arba nuteistojo vardas, pavardė ir asmens kodas. Asmens bylos titulinio viršelio apatinėje dešiniojoje dalyje įrašoma asmens bylos pradėjimo bei jos tvarkymo pabaigos datos. Apatinėje kairiojoje dalyje dedamas toks trafaretinis spaudas: „Archyvas Nr. Ryšulys Nr. Paleidimo iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietos data Saugojimo terminas“. Titulinio viršelio vidinėje pusėje įrašomi pavadinimai tardymo izoliatorių, policijos areštinių ir pataisos darbų įstaigų, į kurias kalinamasis arba nuteistasis buvo išvykęs, išvykimo datos. Kalinamojo ir nuteistojo asmens byla susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje asmens bylos dalyje – šioje bylos dalyje esančių dokumentų aprašas, sulaikymo protokolas, suimtojo (nuteistojo) asmens anketa (biografiniai duomenys, giminaičių ir kitų artimųjų sąrašas, asmens dešiniojo profilio bei išvaizdos iš priekio fotografijos, jo žymių aprašymas, įrašas apie sveikatos būklę, duomenys apie darytą teismo psichiatrijos ekspertizę, suėmimo data ir pagrindas, asmens anketos užpildymo data bei ją užpildžiusio pareigūno pareigos, parašas, vardo raidė ir pavardė, dokumentai, kuriais remiantis užpildyta suimtojo (nuteistojo) anketa), daktiloskopinė kortelė, teismo arba teisėjo nutarties skirti kardomąją priemonę – suėmimą nuorašas, teismo nuosprendžių bei nutarčių nuorašai (išrašai), teisėjo sankcijos perkelti nuteistąjį iš pataisos darbų įstaigos į tardymo izoliatorių nuorašas, Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pažyma apie iškeltas baudžiamąsias bylas, teistumus ir paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pagrindus, teismo medicinos, teismo psichiatrijos, teismo narkologijos ekspertizės protokolų ir išvadų nuorašai. Kalinamajam ar nuteistajam mirus, į pirmąją asmens bylos dalį įdedama mirties liudijimo kopija ir patalogoanatominio ištyrimo protokolas (forma Nr. 013-1/a). Antrojoje asmens bylos dalyje – šioje bylos dalyje esančių dokumentų aprašas, parengtinio tyrimo pareigūnų ir teisėjų raštai dėl kalinamojo arba nuteistojo pristatymo į nurodytą vietą (policijos areštinę, teismą ir pan.), parengtinio tyrimo pareigūnų rašytiniai reikalavimai išvesti kalinamąjį arba nuteistąjį iš kameros tardymo veiksmams atlikti, advokatų orderių atplėšiamosios dalies šaknelės ir rašytiniai reikalavimai išvesti kalinamąjį arba nuteistąjį iš kameros pasimatyti, tardymo izoliatoriaus administracijos raštų, siųstų parengtinio tyrimo pareigūnams ir teismams, nuorašai bei gauti atsakymai, dokumentai apie paskirtas nuobaudas ir paskatinimus, charakteristikos bei kiti dokumentai. 67. Kalinamojo ir nuteistojo asmens bylos apatinio viršelio vidinėje dalyje įklijuojamas vokas, į kurį įdedamas kalinamojo arba nuteistojo pasas (gimimo liudijimas), mokslo baigimą, profesijos įsigijimą patvirtinantys ir kiti asmens dokumentai. Voke esančių dokumentų aprašas sudaromas asmens bylos apatinio viršelio vidinėje dalyje. 68. Vienoje kalinamojo ar nuteistojo asmens byloje gali būti ne daugiau kaip 250 lapų. Jeigu jų yra daugiau, pradedamas asmens bylos antrasis tomas, kuriame saugomi dokumentai, priklausantys antrajai asmens bylos daliai. 69. Asmens bylos kalinamųjų, kurie paleisti panaikinus ar pakeitus kardomąją priemonę – suėmimą arba kurių suėmimo terminas, nustatytas įstatymo, yra pasibaigęs, ir nuteistųjų, kurie paleisti įstatymo nustatytais pagrindais, saugomos tardymo izoliatorių archyvuose trejus metus. Nuteistųjų asmens bylų saugojimo terminas skaičiuojamas nuo teismo nuosprendyje nustatyto bausmės laiko pabaigos nepriklausomai nuo faktinio teisėto nuteistojo atleidimo nuo bausmės laiko. Pasibaigus kalinamųjų ir nuteistųjų asmens bylų saugojimo terminui, tardymo izoliatoriaus archyvo darbuotojas sudaro naikintinų asmens bylų sąrašą, kurį tvirtina šios įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Šiame sąraše nurodytos kalinamųjų ir nuteistųjų asmens bylos sunaikinamos. Dalyvavę sunaikinat šias bylas darbuotojai surašo aktą, nurodydami bylų sunaikinimo datą, vietą ir būdą. Paleistųjų, kurie kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo suluošinti, taip pat mirusių kalinamųjų ir nuteistųjų asmens bylos, pasibaigus trejų metų saugojimo tardymo izoliatoriaus archyve terminui, perduodamos nuolat saugoti į Kalėjimų departamento archyvą. 70. Kalinamųjų ir nuteistųjų asmens bylų tvarkymo ir saugojimo tvarką nustato Kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcija. VIII. KALINAMŲJŲ DIENOTVARKĖ 71. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kalinamieji privalo laikytis kardomojo kalinimo vietose nustatytos tvarkos. 72. Tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu patvirtinama kalinamųjų dienotvarkė. Dienotvarkėje nurodomas rytinio kėlimosi, kamerų tvarkymo, tualeto, valgymo, patikrinimo, darbo, pasivaikščiojimo, išvedimo pas parengtinį tyrimą atliekančius pareigūnus, gynėjus, kultūrinių, sportinių, auklėjamųjų ir kitų priemonių, laisvalaikio bei nepertraukiamo (8 valandų) miego laikas. Gydytojo sprendimu ligoniams gali būti nustatyta individuali dienotvarkė. Dienotvarkė paskelbiama kalinamiesiems. Dienotvarkei užtikrinti tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu nustatoma sutartinių garsinių signalų ir komandų davimo tvarka. 73. Siekiant organizuoti ir kontroliuoti kalinamųjų dienotvarkės vykdymą ištisą parą, tardymo izoliatoriaus personalo ir vadovybės darbas organizuojamas pagal šios įstaigos direktoriaus patvirtintą slankųjį mėnesinį grafiką. Administracijos ir vadovybės atstovai (išskyrus įstaigos direktoriaus budintįjį padėjėją, jo pavaduotoją, prižiūrėtojus) tardymo izoliatoriuje turi būti nuo signalo kalinamiesiems „Kelti“ iki signalo „Miegoti“, o prireikus – ir naktį. 74. Poilsio ir švenčių dienomis organizuojamas tardymo izoliatoriaus vadovybės atstovo arba vieno iš apsaugos ir priežiūros, vidaus tyrimų ar auklėjamojo darbo tarnybų vadovų budėjimas ištisą parą. Šių pareigūnų budėjimo tvarką, vadovaudamasis Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 53 straipsnio 2 dalimi, įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. IX. RAŠYTINĖS INFORMACIJOS BEI TEISINĖS PAGALBOS TEIKIMO KALINAMIESIEMS TVARKA 75. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kalinamieji turi teisę gauti rašytinę informaciją apie asmenų, kuriems kardomąja priemone paskirtas suėmimas, laikymo tardymo izoliatoriuje tvarką ir sąlygas, jų teises bei pareigas. 76. Kalinamieji gali su savimi turėti įstatymų ir kitų teisės aktų, skelbiamų „Valstybės žiniose“, tekstus, teismų nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nuorašus, Europos žmogaus teisių teismo bei kitų kompetentingų tarptautinių institucijų, valstybės ir savivaldybių bei visuomeninių organizacijų atsakymus. 77. Tekstai dienotvarkės, įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su kalinamųjų laikymo tardymo izoliatoriuose tvarka ir sąlygomis, jų teisėmis, pareigomis bei draudimais, iškabinami kiekvienoje kameroje. 78. Nuo to momento, kai gynėjui leidžiama dalyvauti byloje, kalinamasis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka matytis su gynėju be pašaliečių (išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytus atvejus). Šių pasimatymų skaičius ir trukmė neribojami. 79. Kalinamieji pasimatyti su advokatu iš kamerų išvedami tik po to, kai to rašytiniu reikalavimu, pateikęs advokatų kontoros orderį bei asmenybę patvirtinantį dokumentą, pageidauja advokatas. 80. Kalinamųjų išvedimo pasimatyti su gynėju tvarką reglamentuoja Kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija. X. KALINAMŲJŲ PASIVAIKŠČIOJIMŲ TVARKA 81. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 11 punktu, tardymo izoliatoriaus administracija privalo užtikrinti, kad kalinamieji galėtų kasdien valandą pasivaikščioti, o nepilnamečiai, moterys ir sergantieji tuberkulioze – pasivaikščioti dukart per dieną po valandą. Pasivaikščiojimas gali neįvykti arba jo trukmė gali būti sutrumpinta tiktai dėl nepalankių pasivaikščiojimui meteorologinių sąlygų ir tik kalinamojo sutikimu ar prašymu. 82. Kad kalinamieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatoriaus režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose įrengiami pasivaikščiojimo kiemeliai. Jeigu nėra galimybės įrengti jų gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose, jie įrengiami ant žemės režiminėje teritorijoje ir gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis kalinamiesiems lydėti. 83. Pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengiamos kameros kalinamiesiems pasivaikščioti. Vienam vaikščiojančiajam turi tekti ne mažiau kaip 3 kv. metrai pasivaikščiojimui skirto ploto. Vienos tokios kameros minimalus pasivaikščiojimui skirtas plotas negali būti mažesnis kaip 12 kv. metrų. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Kiekvienos stačiakampės grotų akutės matmenys – ne daugiau kaip 17 x 17 centimetrų. Grotuotas rėmas uždengiamas metaliniu tinklu, kurio vienos akutės matmenys – ne daugiau kaip 5 x 5 centimetrai. Pasivaikščiojimo kiemelių kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemelių kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas kalinamuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad kalinamieji galėtų pasislėpti nuo kritulių. Pasivaikščiojimo kiemelių kamerose turi būti įrengti vandens latakai. 84. Tardymo izoliatoriuose, kuriuose laikomi aktyvia tuberkulioze sergantys kalinamieji, jiems pasivaikščioti įrengiami atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai. Ne rečiau kaip kartą per savaitę atliekama jų baigiamoji dezinfekcija. Sergantys užkrečiamosiomis ligomis, nurodytomis užkrečiamųjų ligų sąraše, patvirtintame Sveikatos apsaugos ministerijos, kalinamieji pasivaikščioti vedami atskirai nuo kitų asmenų. Po šių sergančiųjų pasivaikščiojimo tą pačią dieną į šiuos kiemelius kiti kalinamieji pasivaikščioti neleidžiami, kasdien atliekama jų baigiamoji dezinfekcija. 85. Virš pasivaikščiojimo kiemelių kamerų įrengiama pakyla prižiūrėtojui, nuo kurios jis galėtų stebėti visus vienu metu vaikščiojančius kalinamuosius. Ant pakylos įrengtame priežiūros poste turi būti aliarminės signalizacijos ir radijo arba telefono ryšio su budėtojų patalpa priemonės. 86. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi esantys kameroje kalinamieji. Vedami pasivaikščioti asmenys turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. 87. Kalinamieji, kurie pasivaikščiojimo metu bando žodžiu ar kitais būdais palaikyti ryšius su kalinamaisiais, kurių pasivaikščiojimas vyksta kituose pasivaikščiojimų kiemeliuose, naudoja fizinį ar psichinį smurtą kitų kalinamųjų atžvilgiu, turi kalinamiesiems draudžiamų turėti daiktų, įžeidinėja, užpuola ar priešinasi tardymo izoliatoriaus personalui, tardymo izoliatoriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo sprendimu gali būti pašalinti iš pasivaikščiojimo kiemelių ir uždaryti į gyvenamąsias kameras. XI. KALINAMŲJŲ SUSIRAŠINĖJIMO SU GIMINAIČIAIS IR KITAIS ASMENIMIS TVARKA 88. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, kalinamieji turi teisę susirašinėti su giminaičiais ir kitais asmenimis. Siunčiamų ir gaunamų laiškų kiekis neribojamas. Pagal Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 49 straipsnio 2 dalį nuteistiesiems, perkeltiems iš pataisos darbų įstaigų dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje, jeigu jiems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, susirašinėti su kitais atliekančiais laisvės atėmimo bausmę nuteistaisiais, kurie nėra jų giminaičiai, draudžiama. 89. Kalinamieji gali siųsti ir gauti laiškus tiktai per tardymo izoliatoriaus administraciją. Laiškus pašto vokuose kalinamieji įteikia administracijos darbuotojams, kiekvieną dieną apžiūrintiems kameras, arba įmeta į prieinamoje vietoje įrengtas pašto dėžes, iš kurių juos kiekvieną dieną paima tą daryti įgalioti administracijos darbuotojai. 90. Kalinamųjų išsiunčiamų ir gaunamų laiškų apskaitą specialiose kortelėse (7 priedas) atlieka laiškų apskaitos darbuotojas (cenzorius). Tardymo izoliatoriaus personalui kalinamųjų siunčiamus bei jų vardu gaunamus laiškus savo iniciatyva cenzūruoti draudžiama. Šie laiškai gali būti cenzūruojami tik bylą tiriančio pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. 91. Tardymo izoliatoriaus direktoriaus paskirtas personalas gautus kalinamojo vardu laiškus jam įteikia, taip pat kalinamojo įteiktus laiškus išsiunčia adresatui ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jų gavimo arba įteikimo dienos. Siekiant, kad kalinamiesiems su laiškais nepatektų jiems draudžiamų turėti daiktų, gautas kalinamojo vardu laiško vokas prieš įteikiant jam atplėšiamas ir laiško turinio neskaitant patikrinamas to kalinamojo akivaizdoje. Kalinamajam išvykus iš tardymo izoliatoriaus, jo vardu gautus laiškus tardymo izoliatoriaus administracija per tris darbo dienas persiunčia tardymo izoliatoriaus lėšomis į kalinamojo išvykimo vietą. 92. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 15 straipsnio 6 dalimi, siunčiamų giminaičiams ir kitiems asmenims laiškų pašto išlaidas apmoka patys kalinamieji. XII. KALINAMŲJŲ RELIGINIŲ POREIKIŲ TENKINIMO TVARKA 93. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kalinamieji turi teisę tenkinti savo religinius poreikius, dalyvauti tardymo izoliatoriuje atliekamose apeigose ir turėti su savimi savo tikybos religinių knygų bei reikmenų. 94. Tardymo izoliatoriaus administracija kalinamųjų teisę tenkinti savo religinius poreikius užtikrina remdamasi Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu (Žin., 1995, Nr. 89-1985). 95. Religingi kalinamieji turi teisę laisvalaikiu vieni arba kartu su kitais kalinamaisiais atlikti religines apeigas. Tardymo izoliatoriaus administracija privalo užtikrinti, kad religinių apeigų metu nebūtų pažeisti reikalavimai atskirai laikyti asmenis, nurodytus šių Taisyklių 64 punkte. 96. Kalinamiesiems pageidaujant, religinėms apeigoms atlikti gali būti pakviestas dvasininkas. Religinių apeigų bei kulto ceremonijų atlikimo laikas ir kitos sąlygos suderinami su tardymo izoliatoriaus vadovybe. 97. Tardymo izoliatoriaus administracija turi imtis priemonių, kad pagal dvasininkų rekomendacijas būtų įrengta patalpa religinėms apeigoms atlikti. XIII. KALINAMŲJŲ MAISTO PRODUKTŲ IR BŪTINIAUSIŲ REIKMENŲ ĮSIGIJIMO TVARKA 98. Pagal Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 14 punktą kalinamieji ir nuteistieji, kuriems teismo nuosprendis įsiteisėjo ir kurie per 10 dienų turi išvykti į laisvės atėmimo vietas atlikti bausmę, turi teisę už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, neribotai pirktis tardymo izoliatoriaus parduotuvėje maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. 99. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodeksu bei Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 172 (Žin., 2000, Nr. 72-2243), maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigijimas reglamentuojamas nuteistiesiems, kurie: 99.1. įstatymų nustatyta tvarka palikti tardymo izoliatoriuose dirbti ūkio darbus; 99.2. palikti tardymo izoliatoriuose arba perkelti į juos iš pataisos darbų įstaigų atlikti tardymo veiksmų baudžiamosiose bylose arba dėl bylų nagrinėjimo teisme; 99.3. perkelti iš pataisos darbų įstaigų dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje, jeigu jiems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 100. Maisto produktų, kuriuos leidžiama perduoti arba siųsti kalinamiesiems (privalomų maisto produktų, kurie turi būti parduodami kalinamiesiems tardymo izoliatoriaus parduotuvėje), sąrašas ir privalomų būtiniausių reikmenų, kurie turi būti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje parduoti kalinamiesiems, minimalus sąrašas nurodyti šių Taisyklių 8 ir 9 prieduose. Tardymo izoliatoriaus administracija privalo užtikrinti, kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų prekių rinkos vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje yra tardymo izoliatorius. 101. Tardymo izoliatoriaus vadovybė, materialinio aprūpinimo, auklėjamojo darbo ir kitos tarnybos privalo nuolat domėtis, ar šios įstaigos parduotuvėje yra reikiamo asortimento maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Tardymo izoliatoriaus administracija privalo pasirūpinti, kad kalinamieji galėtų pirktis maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį, o moterys ir nepilnamečiai – kartą per savaitę. 102. Išvesti kalinamuosius iš kamerų pirktis maisto produktų ir būtiniausių reikmenų draudžiama. Šiomis prekėmis kalinamuosius aprūpina tardymo izoliatoriaus darbuotojai kamerose. Norinčiajam pirktis maisto produktų ir būtiniausių reikmenų išduodamas specialus prašymo blankas (10 priedas). Tardymo izoliatoriaus administracijos atstovas, gavęs iš kalinamojo užpildytą prašymo blanką, pateikia jį buhalterijos darbuotojui, kuris įrašo jame kalinamojo turimą asmeninėje sąskaitoje pinigų sumą. Po to administracijos atstovas prašymo blanką įteikia parduotuvės darbuotojui. Pardavėjas administracijos atstovui įteikia pirkinį ir, prašymo blanke įrašęs kiekvienos prekės svorį ir kainą, prašymo blanką grąžina administracijos atstovui. Administracijos atstovas pirkinį įteikia kalinamajam ir, jam pasirašius prašymo blanke, šį dokumentą perduoda saugoti tardymo izoliatoriaus buhalterijai. 103. Kalinamajam, kuriam skirta nuobauda – mėnesį atimta teisė pirktis maisto produktų, – leidžiama tą mėnesį nusipirkti tiktai būtiniausių reikmenų. 104. Maisto produktais kalinamuosius aprūpinantys tardymo izoliatoriaus darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka turi būti pasitikrinę sveikatą ir išklausę privalomąjį higienos mokymo kursą. XIV. KALINAMŲJŲ SIUNTINIŲ, PERDAVIMŲ, BANDEROLIŲ SU SPAUDA IR PINIGINIŲ PERLAIDŲ GAVIMO TVARKA 105. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 13 punktu, kalinamieji ir nuteistieji, kuriems teismo nuosprendis įsiteisėjo ir kurie per 10 dienų turi išvykti į laisvės atėmimo vietas atlikti bausmę, turi teisę gauti neribotą kiekį siuntinių, perdavimų ir banderolių su spauda, taip pat neriboto dydžio pinigines perlaidas. 106. Atsižvelgiant į paskirtos pataisos darbų įstaigos režimo rūšį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodeksu bei Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, gaunamų siuntinių arba perdavimų skaičius ribojamas nuteistiesiems, kurie: 106.1. įstatymų nustatyta tvarka palikti tardymo izoliatoriuose dirbti ūkio darbus; 106.2. palikti tardymo izoliatoriuose arba perkelti į juos iš pataisos darbų įstaigų atlikti tardymo veiksmų baudžiamosiose bylose arba dėl bylų nagrinėjimo teisme; 106.3. perkelti iš pataisos darbų įstaigų dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje, jeigu jiems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 107. Eilinių siuntinių ir perdavimų, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso nustatytas normas gauna šių Taisyklių 106 punkte nurodyti nuteistieji, terminai skaičiuojami tokia pat tvarka, kuri nustatyta šių Taisyklių 126 ir 127 punktuose. Terminai nenustatomi siuntiniams ir perdavimams, kurie skirti kaip paskatinimas. 108. Nurodyti šių Taisyklių 106 punkte nuteistieji turi teisę gauti šiuos siuntinius arba perdavimus, kurie neįskaitomi į Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekse nustatytą siuntinių arba perdavimų skaičių: 108.1. vieną vaisių ir daržovių siuntinį arba perdavimą per mėnesį. Nuobauda atimti teisę gauti eilinį siuntinį arba perdavimą nesiejama su vaisių ir daržovių siuntiniu arba perdavimu; 108.2. perdavimą, pasibaigus ilgalaikiam pasimatymui, o jeigu tokių pasimatymų suteikti nėra sąlygų, pasibaigus trumpalaikiam pasimatymui. 109. Vienas perdavimas neturi sverti daugiau kaip 10 kilogramų. Siuntinio svorį nustato Lietuvos Respublikos pašto taisyklės. 110. Tardymo izoliatoriaus administracinėje teritorijoje, sandūroje su apsaugos tvora, įrengiamas siuntinių, perdavimų ir banderolių su spauda priėmimo biuras, į kurį lankytojai šio biuro darbo valandomis įeina laisvai. 111. Biuro, nurodyto šių Taisyklių 110 punkte, lankytojų kambaryje turi būti rašomasis stalas, kėdės arba suolai, šiukšlių dėžė, sieninė drabužių pakaba, veidrodis, sieninis stendas su įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su perdavimų priėmimo ir pasimatymų suteikimo tvarka bei lankytojų atsakomybe už šios tvarkos pažeidimus, išrašais, informacija apie biuro darbo dienas ir valandas, apie galimybę susitikti su tardymo izoliatoriaus vadovybe bei kitais administracijos atstovais ir kita informacija. 112. Lankytojų kambarys nuo siuntinių, perdavimų ir banderolių su spauda priėmimo biuro darbuotojų kambario atskiriamas siena, kurioje yra langelis perdavimams priimti. Ne darbo metu langelis uždaromas tvirtomis užrakinamomis durelėmis ir metalinėmis grotomis. Biuro darbuotojų kambaryje turi būti stalas perdavimams tikrinti, lentynos perdavimams sudėti, svarstyklės, tara (krepšiai, stiklainiai ir kitokie indai), reikiamas kiekis peilių, šaukštų, šakučių, ženklintų pjaustymo lentų, spintelė patikros įrankiams ir pjaustymo lentoms laikyti, žirklės, praustuvas, veidrodis, muilas, rankšluostis, balti chalatai. Biuro darbuotojai perdavimų priėmimo metu privalo dėvėti baltus chalatus. Šie darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka turi būti pasitikrinę sveikatą ir išklausę privalomojo higienos mokymo kursą. 113. Lankytojas, atnešęs perdavimą, pagal jam pateiktą pavyzdį surašo prašymą arba užpildo jam duotą specialų prašymo blanką (11 priedas) dviem egzemplioriais. 114. Tardymo izoliatoriaus darbuotojas, patikrinęs kalinamojo siuntinių, perdavimų, banderolių su spauda ir pasimatymų apskaitos kortelę (12 priedas) ir įsitikinęs, kad kalinamasis turi teisę gauti perdavimą, asmens, atnešusio perdavimą, akivaizdoje patikrina maisto produktų ir kitų perduodamų daiktų asortimentą ir svorį. Svarstyklės ant biuro darbuotojo stalo pastatomos taip, kad jas galėtų matyti atnešęs perdavimą lankytojas. Tikrindamas priimtus maisto produktus (duoną, pyragą, dešrą, sūrį, žuvis ir kitus panašius gaminius ir produktus), darbuotojas juos perpjauna į dvi arba tris dalis, dėžutes ir stiklainius su konservais atidaro, o skysčius ir birius produktus perpila į tardymo izoliatoriaus tarą. Maisto produktus, daiktus ir reikmenis, kuriuos turėti kalinamiesiems draudžiama, biuro darbuotojas grąžina perdavimą atnešusiam asmeniui, išbraukia juos iš rašytinio prašymo abiejų egzempliorių ir nurodo jų grąžinimo motyvus. Patikrinęs perdavimo turinį, perdavimą priėmęs biuro darbuotojas pirmąjį rašytinio prašymo egzempliorių su savo parašu, patvirtinančiu, kad perdavimas priimtas, grąžina asmeniui, atnešusiam perdavimą. Antrąjį rašytinio prašymo egzempliorių po to, kai jį pasirašo perdavimą gavęs kalinamasis, perdavimą priėmęs biuro darbuotojas įsega į siuntinių, perdavimų ir banderolių su spauda priėmimo biuro segtuvą ir saugo vienerius metus. 115. Iš pašto įstaigų priimami siuntiniai tik tiems kalinamiesiems, kurie turi teisę juos gauti. 116. Pinigų, vertingų bei kitų daiktų, kuriuos kalinamiesiems turėti draudžiama, išėmimas iš siuntinių ir banderolių su spauda įforminamas ir tolesnis jų likimas sprendžiamas vadovaujantis šių Taisyklių 52-59 punktų nuostatomis. 117. Siuntiniai ir perdavimai (išskyrus banderoles su spauda) kalinamiesiems, uždarytiems į karcerį, įteikiami po to, kai jie atlieka nuobaudą. 118. Asmenų, paleistų iš tardymo izoliatoriaus arba kalinamųjų ir nuteistųjų, perkeltų į kitus tardymo izoliatorius ar laisvės atėmimo vietas, vardu gautus siuntinius, perdavimus ir banderoles su spauda tardymo izoliatoriaus administracija išsiunčia išvykusiųjų buvimo adresu. Jeigu kalinamasis miršta, jo vardu gauti siuntiniai, perdavimai ir banderolės su spauda grąžinami siuntėjui jo lėšomis su įrašu „Grąžintinas“. Už maisto produktų, esančių siunčiamuose siuntiniuose arba perdavimuose, kokybę tardymo izoliatoriaus administracija neatsako. Administracija privalo užtikrinti kokybę maisto produktų, kuriuos gauna siuntiniuose arba perdavimuose kalinamieji, atliekantys nuobaudą karceryje. 119. Apie priimtus siuntinius, perdavimus ir banderoles su spauda biuro darbuotojas įrašo į apskaitos korteles bei Siuntinių ir banderolių su spauda registracijos žurnalą (13 priedas). 120. Siuntiniai ir banderolės su spauda kalinamiesiems įteikiami kamerose, kai jie pasirašo šių Taisyklių 118 punkte nurodytame žurnale. 121. Remiantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 47 straipsnio 6 dalimi, tardymo izoliatoriaus administracija privalo priimti maisto produktų labdaros siuntas (perdavimus), adresuotas nuteistiesiems, nurodytiems šių Taisyklių 106 punkte. Šios maisto produktų labdaros siuntos (perdavimai) neįskaitomos į Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekse nustatytą siuntinių arba perdavimų skaičių ir tardymo izoliatoriuose priimamos bei paskirstomos nuteistiesiems Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. 122. Tardymo izoliatoriaus administracija privalo priimti kalinamajam atneštus grynus pinigus. Šie pinigai priimami tardymo izoliatoriaus kasoje, išrašomas pajamų orderis, kurio šaknelė įteikiama pinigus įmokėjusiam asmeniui. Administracija privalo ne vėliau kaip per 2 darbo dienas informuoti kalinamąjį apie įskaitytus į jo asmeninę sąskaitą pinigus. XV. KALINAMŲJŲ PASIMATYMŲ SU GIMINAIČIAIS IR KITAIS ASMENIMIS TVARKA 123. Pagal Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 16 straipsnį pasimatyti su giminaičiais arba kitais asmenimis kalinamiesiems leidžia tardymo izoliatoriaus administracija tik tuo atveju, jeigu gaunamas bylą tiriančio pareigūno arba teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimas. Ši tvarka taikoma ir nuteistiesiems, perkeltiems iš pataisos darbų įstaigų dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje, jeigu jiems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Įstatymo nustatyta pasimatymų trukmė – iki dviejų valandų. Parengtinio tyrimo pareigūnų ir teisėjų rašytiniai sutikimai turi būti patvirtinti herbiniais antspaudais tų institucijų, kuriose jie dirba. 124. Atsižvelgiant į teismo nuosprendžiu paskirtos pataisos darbų įstaigos režimo rūšį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodeksu bei Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, trumpalaikių pasimatymų, kurių vieno trukmė pagal įstatymą – iki keturių valandų, ir ilgalaikių pasimatymų, kurių trukmė pagal įstatymą – iki dviejų parų, skaičius ribojamas šiems nuteistiesiems laisvės atėmimu: 124.1. kurie įstatymų nustatyta tvarka palikti tardymo izoliatoriuose dirbti ūkio darbus; 124.2. kurie palikti tardymo izoliatoriuose arba perkelti į juos iš pataisos darbų įstaigų atlikti tardymo veiksmų baudžiamosiose bylose arba dėl bylų nagrinėjimo teisme; 124.3. kuriems teismo nuosprendis įsiteisėjo ir kurie per 10 dienų turi išvykti į laisvės atėmimo vietas atlikti bausmę. 125. Nuteistiesiems, nurodytiems šių Taisyklių 124 punkte, jeigu tardymo izoliatoriuje nėra sąlygų suteikti ilgalaikių pasimatymų, vienas ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas dviem trumpalaikiais pasimatymais. Socialiniams ryšiams su giminaičiais ir artimaisiais palaikyti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 68-1 straipsniu, tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu šiems nuteistiesiems gali būti suteikiami papildomi pasimatymai. 126. Nuteistieji, kurių nuosprendis įsiteisėjo ir kurie palikti tardymo izoliatoriuje dirbti ūkio darbus, pirmąjį pasimatymą gali gauti tuoj po to, kai paliekami dirbti nurodytuosius darbus. Ši nuostata taikoma ir nuteistiesiems, kurie palikti (perkelti) tardymo izoliatoriuose atlikti tardymo veiksmų baudžiamosiose bylose arba dėl bylų nagrinėjimo teisme, taip pat nuteistiesiems, kuriems teismo nuosprendis įsiteisėjo ir kurie per 10 dienų turi išvykti į laisvės atėmimo vietas atlikti bausmę. 127. Nuteistiesiems, kurie perkelti į tardymo izoliatorių iš pataisos darbų įstaigų atlikti tardymo veiksmų baudžiamosiose bylose arba dėl bylų nagrinėjimo teisme, pasimatymai suteikiami atsižvelgiant į tai, ar atėjo laikas šiems nuteistiesiems gauti eilinius pasimatymus (šis laikas skaičiuojamas nuo paskutinių pasimatymų, kuriuos jie turėjo būdami pataisos darbų įstaigose, gavimo dienos). 128. Nurodyti šių Taisyklių 124 punkte nuteistieji, kuriems pagal Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso nustatytas normas priklauso ilgalaikis arba trumpalaikis pasimatymas, patys pasirenka pasimatymo rūšį. Kitas pasimatymas suteikiamas praėjus laikui, kuris apskaičiuojamas ne kalendoriniams metams, o padalijus 12 mėnesių iš Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso nustatyto pasimatymų, priklausančių vienam nuteistajam per metus, skaičiaus. Pasimatymams, nurodytiems šių Taisyklių 125 punkto antrajame sakinyje, ir papildomiems pasimatymams, kurie nuteistiesiems skiriami kaip paskatinimas, laikas nenustatomas. Laikotarpis, per kurį nuteistieji negauna pasimatymų dėl karantino, stichinių nelaimių ir kitų aplinkybių, sutrikdžiusių normalią tardymo izoliatoriaus veiklą, jeigu tai nesusiję su neteisėtais kalinamųjų ir nuteistųjų grupiniais veiksmais, įskaitomas į laiką, kuriam pasibaigus turi būti suteiktas eilinis pasimatymas. 129. Asmuo, atvykęs pasimatyti su kalinamuoju, tardymo izoliatoriaus siuntinių, perdavimų ir banderolių su spauda priėmimo biure surašo prašymą suteikti pasimatymą. Prašymą kartu su bylą tiriančio pareigūno arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu šis asmuo įteikia biuro darbuotojui. Asmuo, atvykęs į trumpalaikį pasimatymą su nuteistuoju, kuriam nėra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, įteikia tiktai rašytinį prašymą. Biuro darbuotojas, įsitikinęs, kad pasimatymą suteikti galima, apie tai informuoja tardymo izoliatoriaus direktorių arba jo pavaduotoją, kurie rašytiniame prašyme suteikti pasimatymą nurodo jo trukmę, o jeigu suteikti pasimatymą atsisako, – atsisakymo motyvus. Rašytinį prašymą su rezoliucija dėl atsisakymo suteikti pasimatymą biuro darbuotojas grąžina jį įteikusiam asmeniui. Rašytinį prašymą su rezoliucija dėl pasimatymo suteikimo biuro darbuotojas perduoda tardymo izoliatoriaus direktoriaus budinčiajam padėjėjui. Bylą tiriančio pareigūno arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis sutikimas suteikti pasimatymą galioja tiktai vienam pasimatymui. Pasimatyti su vienu kalinamuoju arba nuteistuoju vienu metu gali ne daugiau kaip du suaugę asmenys, su kuriais gali būti nepilnamečiai ir mažamečiai kalinamojo arba nuteistojo vaikai. 130. Pasimatymas nesuteikiamas asmenims, atvykusiems pasimatyti be dokumentų, patvirtinančių jų asmenybę, taip pat asmenims, neįrašytiems į bylą tiriančio pareigūno arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį sutikimą suteikti pasimatymą. 131. Kalinamiesiems ir nuteistiesiems pasimatyti su giminaičiais arba kitais asmenimis tardymo izoliatoriaus trumpalaikių pasimatymų patalpoje įrengiama salė. Išilgai salės įrengiamas ne siauresnis kaip 120 centimetrų ir ne aukštesnis kaip 70 centimetrų stalas. Stalas vienu galu turi remtis į salės sieną. Nuo stalviršio apačios iki grindų stalas pertveriamas ištisine medine pertvara. Pagal stalo ilgį nuo lubų iki stalo viršaus, paliekant 20 centimetrų tarpą, įrengiamas metalinis tinklas. Asmenys, atvykę į pasimatymą, per tarpą tarp stalo ir tinklo gali maisto produktais vaišinti kalinamuosius ir nuteistuosius. 132. Toje stalo pusėje, kurioje turi sėdėti kalinamieji ir nuteistieji, įrengiamos ne platesnės kaip 80 centimetrų ir ne ilgesnės kaip metro kabinos. Visos kabinos nuo grindų iki lubų atskiriamos pertvaromis. Nuo grindų iki stalo viršaus pertvarų šonai turi būti mediniai. Likusioje pertvarų šonų dalyje iki lubų įstatomi permatomi organiniai stiklai. Kiekvienos kabinos viduje pastatoma po vieną taburetę, nejudamai pritvirtintą prie grindų. Kabinos uždaromos užsklendžiamomis durimis. Kabinos sunumeruojamos. 133. Toje stalo pusėje, kurioje turi sėdėti asmenys, atvykę pasimatyti su kalinamaisiais ir nuteistaisiais, pastatomas reikiamas kiekis taburečių arba kėdžių. Šioje stalo pusėje kabinos neįrengiamos ir taburetės arba kėdės prie grindų nepritvirtinamos. 134. Skersai pasimatymų stalo, jo gale, pastatomas pasimatymus kontroliuojančių pareigūnų stalas. Pareigūnai privalo turėti aliarminį ryšį su budėtojų patalpa. 135. Pasimatymų salėje turi būti 20 komplektų šaukštų, šakučių, serviravimo peilių, stiklinių arba puodelių, 10 padėklų, trys peiliai konservams atidaryti, elektrinis virdulys, vandens bakelis su puodeliu, rankų praustuvas ir kitas inventorius. Serviravimo peiliai kalinamiesiems ir nuteistiesiems neišduodami. 136. Pirmieji į trumpalaikių pasimatymų salę įleidžiami asmenys, atvykę pasimatyti su kalinamaisiais ir nuteistaisiais. Pareigūnai, kontroliuojantys pasimatymų eigą, informuoja atvykusius pasimatyti asmenis apie elgesio pasimatymo metu taisykles, galimybę nutraukti pasimatymą, jeigu jos pažeidžiamos, taip pat apie įstatymų nustatytą atsakomybę už kalinamiesiems ir nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų bei reikmenų perdavimą. Įleisti į pasimatymų salę asmenys turi teisę turėti su savimi maisto produktų ir jais vaišinti kalinamuosius ir nuteistuosius. 137. Po to, kai įleidžiami asmenys, atvykę į pasimatymą, į pasimatymų salę įvedami kalinamieji arba nuteistieji, nepažeidžiant asmenų atskiro laikymo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 12 straipsnyje. Kalinamiesiems ir nuteistiesiems paskelbiamos elgesio pasimatymo metu taisyklės. Jie įspėjami apie galimybę nutraukti pasimatymą, jeigu šios taisyklės pažeidžiamos. Kalinamųjų ir nuteistųjų, atvestų į pasimatymą, išvaizda turi būti tvarkinga. Prieš pasimatymą ir po pasimatymo jie iškratomi. Vienu metu pasimatymų salėje gali būti ne daugiau kaip 10 kalinamųjų arba nuteistųjų. 138. Pasimatymą kontroliuojantys pareigūnai privalo nuolat stebėti asmenis, atvykusius į pasimatymą, kalinamuosius ir nuteistuosius. Pasimatymo metu asmenims, atvykusiems į pasimatymą, kalinamiesiems ir nuteistiesiems draudžiama perduoti vieni kitiems raštelius ir kitokius daiktus (išskyrus maisto produktus). 139. Jeigu pareigūnai, kontroliuojantys pasimatymą, pastebi, kad pažeidžiamos elgesio pasimatymo metu taisyklės, įspėja jas pažeidusius asmenis. Jeigu pažeidimas pasikartoja arba šiurkščiai pažeidžiamos nurodytosios taisyklės, pareigūnas nutraukia pasimatymą ir pateikia rašytinį tarnybinį pranešimą tardymo izoliatoriaus vadovybei. 140. Apie įvykusį arba nutrauktą pasimatymą įrašoma kalinamojo arba nuteistojo siuntinių, perdavimų, banderolių su spauda ir pasimatymų apskaitos kortelėje. Nutrauktas pasimatymas įrašomas kaip įvykęs. 141. Nurodytiems šių Taisyklių 124 punkte nuteistiesiems ilgalaikiai pasimatymai suteikiami tokia tvarka, kokią pataisos darbų įstaigoms nustato Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodeksas ir Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. 142. Kalinamųjų ir nuteistųjų teisė į pasimatymus gali būti laikinai apribota, kai įstatymų nustatyta tvarka tardymo izoliatoriuje ar teritoriniame administraciniame vienete, kuriame veikia tardymo izoliatorius, yra paskelbtas karantinas dėl užkrečiamosios ligos epidemijos. XVI. KALINAMŲJŲ NAUDOJIMOSI PORTATYVINIAIS TELEVIZORIAIS, TRANZISTORINIAIS RADIJO IMTUVAIS IR KOMPIUTERINIŲ ŽAIDIMŲ APARATAIS TVARKA 143. Pagal Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 17 punktą ir šio įstatymo 1 priedėlį kalinamieji turi teisę naudotis giminaičių arba artimųjų perduotais portatyviniais televizoriais, tranzistoriniais radijo imtuvais ir kompiuterinių žaidimų aparatais. 144. Šiose Taisyklėse portatyviniais televizoriais laikomi tokie televizoriai, kurių ekrano įstrižainė yra ne didesnė kaip 41 centimetras. 145. Portatyviniai televizoriai, tranzistoriniai radijo imtuvai ir kompiuterinių žaidimų aparatai priimami tardymo izoliatorių siuntinių, perdavimų ir banderolių su spauda priėmimo biuruose. Jie patikrinami, apskaitomi ir išduodami kalinamiesiems tokia pat tvarka kaip siuntiniai, perdavimai ir banderolės su spauda. 146. Portatyviniai televizoriai, tranzistoriniai radijo imtuvai ir kompiuterinių žaidimų aparatai, perduoti nuteistiesiems, nurodytiems šių Taisyklių 106 punkte, į Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekse nustatytą siuntinių arba perdavimų skaičių neįskaitomi. 147. Naudojimosi portatyviniais televizoriais, tranzistoriniais radijo imtuvais ir kompiuterinių žaidimų aparatais tvarką, kuri paskelbiama kalinamiesiems, nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Naudotis šiais daiktais dienotvarkėje miegui skirtu laiku kalinamiesiems draudžiama. 148. Iš kalinamųjų, šiurkščiai arba dažnai pažeidžiančių naudojimosi portatyviniais televizoriais, tranzistoriniais radijo imtuvais ir kompiuterinių žaidimų aparatais nustatytą tvarką, šie daiktai, remiantis motyvuotu tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu (14 priedas), gali būti paimti ir perduoti saugoti į sandėlį, išduodant kvitą. Nutarimas įdedamas į kalinamojo asmens bylą. Paimti portatyviniai televizoriai, tranzistoriniai radijo imtuvai ir kompiuterinių žaidimų aparatai, paėmus kvitus, grąžinami kalinamiesiems, kai jie išvyksta į kitą tardymo izoliatorių ar laisvės atėmimo vietą arba yra paleidžiami iš tardymo izoliatoriaus. Šie daiktai gali būti grąžinti kalinamojo giminaičiams ir artimiesiems, jeigu yra jų arba kalinamojo rašytinis prašymas, ir pateikiamas kvitas. Rašytinis prašymas įdedamas į kalinamojo asmens bylą. 149. Apie portatyvinių televizorių, tranzistorinių radijo imtuvų ir kompiuterinių žaidimų aparatų grąžinimą kalinamojo giminaičiams bei artimiesiems, taip pat apie šių daiktų grąžinimą paleidžiamiems iš tardymo izoliatoriaus asmenims, pažymima siuntinių, perdavimų bei banderolių su spauda priėmimo biuro apskaitos kortelėse, šiems asmenims pasirašius nurodytųjų daiktų apskaitos žurnale. XVII. KALINAMOJO SANTUOKOS REGISTRAVIMO TARDYMO IZOLIATORIUJE TVARKA 150. Pagal Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 10 punktą kalinamieji turi teisę sudaryti santuoką. 151. Kalinamųjų ir nuteistųjų, nurodytų šių Taisyklių 124 punkte, santuokos sudaromos ir registruojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais teisės aktais ir šiomis Taisyklėmis. Santuokas registruoja tos civilinės metrikacijos įstaigos, kurių teritorijoje yra tardymo izoliatorius. 152. Santuokos registravimo laikas raštu suderinamas su bylą tiriančiu pareigūnu arba teismu, kurio žinioje yra byla. Ši tvarka taikoma ir nuteistiesiems, perkeltiems iš pataisos darbų įstaigų dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje, jeigu jiems kardomąja priemone paskirtas suėmimas. Parengtinio tyrimo pareigūnų ir teisėjų rašytiniai suderinimai turi būti patvirtinti herbiniais antspaudais tų institucijų, kuriose jie dirba. 153. Tardymo izoliatoriaus administracija santuokai registruoti skiria šios įstaigos parengtinio tyrimo pareigūnų ir advokatų kabinetą arba kitas saugias patalpas. 154. Tardymo izoliatoriaus įskaitos tarnybos darbuotojas kalinamojo asmens bylos anketoje įrašo sutuoktinio vardą, pavardę, gimimo datą ir santuokos registravimo vietą bei datą. Anketoje taip pat daromas įrašas, jeigu kalinamasis, sudarydamas santuoką, pasirinko sutuoktinio pavardę arba dvigubą pavardę. Įrašai anketoje patvirtinami tardymo izoliatoriaus antspaudu. XVIII. KALINAMŲJŲ MATERIALINIS BUITINIS APRŪPINIMAS 155. Kalinamųjų materialinį buitinį aprūpinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 18 straipsnis. Šio aprūpinimo normos nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 171 „Dėl asmenų, atliekančių bausmę pataisos darbų įstaigose, laikomų tardymo izoliatoriuose ir pasiųstų į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigas, aprūpinimo apranga, patalyne, baldais bei virtuvės inventoriumi.“ 156. Tardymo izoliatorių gyvenamųjų kamerų įrengimo reikalavimai nurodyti šių Taisyklių 19-22 punktuose. Nėščioms moterims, žindyvėms, nepilnamečiams, taip pat ligoniams sudaromos geresnės gyvenimo ir buities sąlygos. 157. Kiekvienam kalinamajam skiriama lova ir reikiamas inventorius. Nėščioms moterims skiriamos vienaaukštės lovos. 158. Kalinamieji turi teisę dėvėti savo drabužius ir avėti savo avalynę. Tiems, kurie neturi savo drabužių ir avalynės arba kuriems jų neužtenka apsirengti pagal sezoną, nemokamai išduodami nustatyto pavyzdžio drabužiai ir avalynė pagal normas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Kalinamiesiems drabužiai ir avalynė nemokamai išduodami tik pasibaigus anksčiau išduotų drabužių dėvėjimo ir avalynės avėjimo laikui. Pirma nustatyto laiko drabužiai ir avalynė gali būti išduoti tik pagal kalinamojo, turinčio asmeninėje sąskaitoje pakankamai pinigų, rašytinį prašymą, jeigu apmokama visa šių daiktų vertė. Nuteistąjį etapuojant atlikti bausmės į laisvės atėmimo vietą, jam išduoti drabužiai ir avalynė įrašomi į armatūrinę kortelę, kuri kartu su asmens byla siunčiama į laisvės atėmimo vietą. Paleidžiami iš tardymo izoliatoriaus asmenys, kurie iš šios įstaigos išvyksta apsirengę savais drabužiais ir avėdami savą avalynę, privalo nemokamai gautus drabužius ir avalynę grąžinti į tardymo izoliatoriaus sandėlį. Tinkami toliau dėvėti drabužiai ir avėti avalynė užpajamuojami, išvalomi ir naudojami kaip pirma laiko susidėvėjusios aprangos nemokama pakaita kalinamiesiems, neturintiems pinigų asmeninėje sąskaitoje, o netinkami – nurašomi ir atiduodami į antrines žaliavas. Drabužiai ir avalynė tardymo izoliatoriuose taisomi nemokamai. 159. Labdaros siuntos tardymo izoliatoriuose priimamos iš labdaros teikėjų, numatytų Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 61-1818) 5 straipsnio 1 dalyje, šio įstatymo nustatyta tvarka, prieš tai suderinus su tardymo izoliatoriaus direktoriumi ar jį pavaduojančiu pareigūnu ir Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centru. 160. Įteikiant labdaros siuntas kalinamiesiems, gali dalyvauti jas atsiuntusių ar perdavusių labdaros teikėjų atstovai. 161. Apie labdaros siuntos kalinamiesiems įteikimą labdaros teikėjui, jam pageidaujant, išduodamas pažymėjimas. XIX. KALINAMŲJŲ MAITINIMO TVARKA 162. Europos kalinimo įstaigų taisyklių 25 taisyklė nustato, kad tardymo izoliatoriaus administracija, vadovaudamasi sveikatos apsaugos įstaigų parengtais standartais, turi nustatytu laiku aprūpinti kalinamuosius tinkamai paruoštu maistu, kurio kokybė ir kiekis atitinka mitybos ir šiuolaikinės higienos reikalavimus, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, darbo pobūdį ir, jeigu tai įmanoma, į religinius ir kultūrinius poreikius. Geriamasis vanduo turi būti prieinamas kiekvienam kalinamajam. 163. Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 12 punktas suteikia teisę kalinamiesiems tinkamai maitintis, o šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalis nustato, kad kalinamieji maistą gauna nemokamai pagal fiziologines mitybos normas. Kalinamųjų mitybos normos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 393 „Dėl mitybos normų asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, laikomiems tardymo izoliatoriuose ir pasiųstiems į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigas“ (Žin., 1991, Nr. 20-532) ir dalinai pakeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 19 d. potvarkiu Nr. 528p. 164. Maistui gaminti tardymo izoliatoriuose, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, įrengiamos virtuvės, kurios aprūpinamos reikiamais įrengimais ir inventoriumi pagal normas, kurias Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 1995 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 171 „Dėl asmenų, atliekančių bausmę pataisos darbų įstaigose, laikomų tardymo izoliatoriuose ir pasiųstų į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigas, aprūpinimo apranga, patalyne, baldais bei virtuvės inventoriumi.“ 165. Maistas virtuvėje turi būti gaminamas 3 kartus per parą pagal technologinių procesų bei higieninių taisyklių reikalavimus ir valgiaraštį. Valgiaraštį sudaro tardymo izoliatoriaus materialinio aprūpinimo tarnyba. Suderintą su šios įstaigos asmens sveikatos priežiūros tarnyba valgiaraštį tardymo izoliatoriaus materialinio aprūpinimo tarnyba pateikia tvirtinti tardymo izoliatoriaus direktoriui. Patvirtintą valgiaraštį išimtiniais atvejais gali pakeisti tardymo izoliatoriaus direktorius rašytiniu nurodymu, nepažeisdamas mitybos normos energetinės vertės balanso. Valgiaraštis surašomas 3 egzemplioriais: pirmasis saugomas buhalterijoje, antrasis iškabinamas virtuvėje, trečiasis lieka materialinio aprūpinimo tarnyboje. Be valgiaraščio virtuvėje iškabinami maitinimo grafikai ir mitybos normos. 166. Tardymo izoliatoriaus buhalterija išrašo važtaraščius pagal atitinkamas mitybos normas, remdamasi įskaitos tarnybos pažymėjimu, nurodančiu kalinamųjų ir nuteistųjų, laikomų tardymo izoliatoriuje, skaičių (kiekvienai mitybos normai atskirai). Pasikeitus kalinamųjų ir nuteistųjų skaičiui, surašomas papildomas produktų išdavimo arba grąžinimo į maisto produktų sandėlį važtaraštis. Produktų išdavimo važtaraštis surašomas 2 egzemplioriais: pirmasis paliekamas tardymo izoliatoriaus maisto produktų sandėlyje, antrasis atiduodamas virtuvės vedėjui. Maisto produktai virtuvei išduodami parai. Poilsio ir švenčių dienomis leidžiama maisto produktus išduoti 2 arba 3 paroms. Už jų saugojimą ir naudojimą pagal paskirtį atsako valgyklos vedėjas. Produktai mitybos daviniams gaminti išduodami iš paros normos kiekvienam gaminimui pagal atskirą važtaraštį (pagal valgiaraštį ir tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų skaičių). Maisto produktai, dalyvaujant tardymo izoliatoriaus direktoriaus budinčiajam padėjėjui, sudedami į katilus pagal svorį, nurodytą važtaraštyje, atsižvelgiant į maisto produktų nuostolius technologinio paruošimo metu. 167. Jeigu kalinamieji maitinami 2 arba 3 pamainomis ir tarp jų yra ilgesnės negu valandos pertraukos, maistas gaminamas kiekvienai pamainai atskirai. Maistas turi būti pagamintas likus 20-30 minučių iki išdavimo. Asmenims, kurie negali pavalgyti laiku, pagamintą maistą galima laikyti iki dviejų valandų. Jeigu kalinamieji maitinami 2 valandomis vėliau, maistas jiems gaminamas atskirai. Maitinimo intervalai, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi būti ilgesni nei 7 valandos. 168. Kalinamieji nepilnamečiai maitinami keturis kartus per dieną. Mitybos normos bendrasis kaloringumas paskirstomas taip, kad iš jo 30 procentų sudarytų pusryčiai, 40 procentų – pietūs, 10 procentų – pavakariai, 20 procentų – vakarienė. Maitinimo grafikas sudaromas taip, kad tarpai tarp maitinimų būtų ne trumpesni kaip 3 ir ne ilgesni kaip 4,5 valandos. 169. Nurodytas valgiaraštyje duonos kiekis kiekvienam maitinimui išduodamas atskirai. 170. Išduoti pagamintą maistą leidžia tardymo izoliatoriaus direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis šios įstaigos asmens sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų organoleptinio patikrinimo rezultatais, įrašytais Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale (15 priedas). Be tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų organoleptinio patikrinimo ir direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. 171. Kamerose esantiems kalinamiesiems maistas į kameras arba specialias patalpas gamyboje pristatomas termosuose. 172. Dalijant maistą kalinamiesiems, laikomiems kamerose, prie kamerų privalo būti tardymo izoliatoriaus direktoriaus budintysis padėjėjas arba jo pavaduotojas ir prižiūrėtojai. 173. Virtuvės, gyvenamosios, komunalinės, buitinės bei sandėlių patalpos periodiškai dezinfekuojamos, dezinsekuojamos ir deratizuojamos. 174. Virtuvės, maisto sandėlių ir maisto išdavimo personalas teisės aktų nustatyta tvarka turi būti pasitikrinęs sveikatą ir išklausęs privalomojo higienos mokymo kursą. 175. Apie labdarai skirtas maisto produktų siuntas, įvežtas į Lietuvos Respubliką, tardymo izoliatoriaus (labdaros gavėjas) direktorius privalo nedelsdamas pranešti Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrui. XX. TARDYMO IZOLIATORIAUS PERSONALO VEIKSMAI KALINAMAJAM PAREIŠKUS APIE BADAVIMĄ 176. Kalinamajam rašytiniu pareiškimu paskelbus apie jo badavimą, tardymo izoliatoriaus direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas per 24 valandas privalo asmeniškai pasikalbėti su badaujančiuoju, išsiaiškinti badavimo priežastis ir apie tai raštu pranešti bylą tiriančiam pareigūnui arba teismui, kurio žinioje yra byla, taip pat Kalėjimų departamento direktoriui. Paaiškėjus, kad badaujančio kalinamojo reikalavimai ar pretenzijos yra pagrįsti ir teisėti, tardymo izoliatoriaus administracija imasi neatidėliotinų priemonių šiems reikalavimams ar pretenzijoms patenkinti. Nustačius, kad badaujančiojo reikalavimai ar pretenzijos yra neteisėti, jis supažindinamas su galimais badavimo padariniais. 177. Tardymo izoliatoriaus administracija per 3 dienas nuo kalinamojo badavimo pradžios nusiunčia jį pasitikrinti sveikatos ir psichikos būklės. Jeigu badavimas nėra psichikos ligos padarinys, tardymo izoliatoriaus administracija kartu su psichologijos specialistu dar kartą privalo supažindinti badaujantį kalinamąjį su galimais padariniais jo sveikatai ir įtikinti jį atsisakyti pareikšto ketinimo badauti. Badaujantis kalinamasis, ir po to atsisakęs valgyti, pagal motyvuotą tardymo izoliatoriaus direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimą (16 priedas) gali būti laikomas atskirai nuo kitų kalinamųjų. 178. Esant badaujančio kalinamojo nusiskundimams dėl sveikatos, jo atleidimo nuo darbo bei kitų pareigų vykdymo medicininė ekspertizė atliekama Sveikatos apsaugos ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta laikinojo nedarbingumo dėl ligos ekspertizės organizavimo atlikimo tvarka. 179. Badaujantį kalinamąjį kasdien apžiūri sveikatos priežiūros specialistas, kuris duomenis apie jo sveikatos būklę įrašo to asmens sveikatos istorijoje (ambulatorinėje kortelėje). Badaujančiajam susirgus, jo sveikatos priežiūra organizuojama įstatymų nustatyta tvarka. 180. Badaujančiam kalinamajam, laikomam atskirai nuo kitų kalinamųjų, maistas duodamas laikantis maitinimo grafiko ir maisto normų, jam pasiūloma valgyti. Badaujančiajam atsisakius valgyti, maistas po 2 valandų paimamas ir apie tai įrašoma maisto pristatymo sąmoningai badaujančiam kalinamajam kortelėje (17 priedas). 181. Badaujantis kalinamasis pagal bylą tiriančio pareigūno ar teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį reikalavimą, taip pat atlikti bausmės į laisvės atėmimo vietą, konvojuojamas bendra tvarka. 182. Kalinamajam liovusis badauti, šių Taisyklių 177 ir 180 punktuose nurodytas nutarimas ir kortelė įdedami į jo asmens bylą. 183. Pagal medicininius parodymus tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiūros tarnybos patalpose maitinami psichikos ligoniai, dėl sveikatos būklės negalintys įvertinti badavimo padarinių ir už juos atsakyti, taip pat kiti badaujantys kalinamieji, kai dėl jų badavimo atsiradę sveikatos pokyčiai sukelia sąmonės arba psichikos sutrikimus ir tiesioginį pavojų gyvybei. Sprendimą dėl šiame punkte nurodytų priverstinių gydymo priemonių priima gydytojų komisija, kurios bent vienas narys yra psichiatrijos specialistas. 184. Badaujančio kalinamojo medicininė dokumentacija pildoma teisės aktų nustatyta tvarka. XXI. KALINAMŲJŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪRA 185. Kalinamųjų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231), kitais sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais bei pagrįsta sveikatos priežiūros paslaugų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo bei tinkamumo principais. Kalinamiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės bei lygio gydymas kaip ir esantiems laisvėje asmenims. 186. Kalinamiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai (išskyrus dantų protezavimą, kuris gali būti atliktas kalinamajam pageidaujant iš jo asmeninėje sąskaitoje turimų lėšų) teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu kurios nors sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, tokiais atvejais tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiūros tarnybos viršininko arba jį pavaduojančio gydytojo siuntimu ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant kalinamųjų apsaugą. Už šias paslaugas ir patarnavimus tardymo izoliatorių asmens sveikatos priežiūros tarnybose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose kalinamieji nemoka. 187. Kalinamųjų sveikatos priežiūrai tardymo izoliatoriuose organizuojamos asmens sveikatos priežiūros tarnybos, kurių struktūrą, etatų skaičių ir veiklos tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir Teisingumo ministerija. Infekcinis izoliatorius steigiamas kiekviename tardymo izoliatoriuje. 188. Atvykusių į tardymo izoliatorių naujų kalinamųjų sveikata per penkias darbo dienas patikrinama šios įstaigos asmens sveikatos priežiūros tarnyboje. Jiems taip pat gali būti atlikti medicinos tyrimai. Sveikatos tikrinimo turinį ir tvarką nustato sveikatos priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai. Už tai, kad atvykę į tardymo izoliatorių nauji kalinamieji pasitikrintų sveikatą šios įstaigos asmens sveikatos priežiūros tarnyboje, atsako tardymo izoliatoriaus administracija. 189. Kiekvieno atvykusio į tardymo izoliatorių naujo kalinamojo pradedama pildyti asmens sveikatos istorija (medicininės apskaitos forma Nr. 025/a-p), į kurią įrašomi sveikatos patikrinimo duomenys, kita sveikatos informacija, taip pat kiti medicininės apskaitos dokumentai. Visi nurodytieji dokumentai yra konfidenciali informacija. Šie dokumentai laikomi tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnyboje ir prieinami tiktai šios tarnybos personalui, kol kalinamasis laikomas tardymo izoliatoriuje, jeigu kitaip nenumatyta įstatymuose. Asmens sveikatos istorija visuomet pridedama prie asmens bylos, kai kalinamasis kartu su asmens byla etapuojamas į kitą tardymo izoliatorių, policijos areštinę ar pataisos darbų įstaigą. Asmens sveikatos istorija gali būti pateikiama viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos specialistams, kai į ją etapuojamas kalinamasis. 190. Įtarti sergant ar sergantys užkrečiamosiomis ligomis, nurodytomis užkrečiamųjų ligų sąraše, patvirtintame Sveikatos apsaugos ministerijos, kalinamieji laikomi atskirai nuo kitų asmenų, laikantis priešepideminių taisyklių reikalavimų. Sergantiems aktyvia tuberkulioze kalinamiesiems ambulatoriškai gydyti tardymo izoliatoriuose arba viename jų organizuojamas ftiziatrijos skyrius. 191. Kalinamieji, infekuoti ŽIV ir sergantys AIDS, kurie raštiškai pareiškė norą būti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų arba dėl kurių tardymo izoliatorių drausminės komisijos priėmė sprendimus laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio, laikomi atskirai nuo kitų kalinamųjų. 192. Kiekvienam atvykusiam į tardymo izoliatorių naujam kalinamajam turi būti suteikta informacija apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimo šioje įstaigoje tvarką, pacientų teises ir pareigas. Už šios informacijos teikimo organizavimą atsako tardymo izoliatoriaus direktorius ir šios įstaigos asmens sveikatos priežiūros tarnybos vadovas. Jeigu ligoniui reikalinga būtinoji medicinos pagalba, o ji dėl kokių nors priežasčių negali būti suteikta tardymo izoliatoriuje, jis turi būti informuotas, per kiek laiko ji bus suteikta ir šio būtinojo laiko priežastis. 193. Kalinamųjų ambulatorinė asmens sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama kasdien darbo valandomis asmens sveikatos priežiūros tarnybai paskirtose tardymo izoliatoriaus patalpose. Diagnozuoti ligas, atlikti medicinines manipuliacijas ir intervencijas kitose kokiose nors patalpose draudžiama (išskyrus skubios medicinos pagalbos suteikimą). 194. Kalinamieji į priėmimą pas gydytoją registruojami iš anksto. Tardymo izoliatoriaus gyvenamųjų pastatų korpusuose (flygeliuose, aukštuose, karceryje) direktoriaus įgalioti priežiūros pareigūnai pildo Kalinamųjų registracijos į ambulatorinį priėmimą žurnalus (18 priedas). Pacientai registruojami kasdien. Užbaigus registravimą, žurnalai atnešami į tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybą jos darbo dienos pradžioje. Už visų užregistruotų pacientų apsilankymą pas medicinos specialistus atsako už registravimą atsakingi priežiūros pareigūnai. Pacientus į tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybą palydi priežiūros pareigūnai. Medicinos specialistui paprašius, paciento priėmimo metu asmens sveikatos priežiūros tarnybos patalpoje privalo būti tokios pat lyties kaip ir pacientas priežiūros pareigūnas. 195. Tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybos vadovo nustatyta tvarka kamerose laikomus kalinamuosius nuolat aplanko medicinos specialistas. Jis susitinka su įrašytaisiais į žurnalą ir nusprendžia, kokia tvarka bus atlikta kiekvieno asmens sveikatos priežiūra. Kasdien medicinos specialistas privalo aplankyti ligonius, kuriems paskirtas ambulatorinis gydymas, išduoti jiems vaistus ir įsitikinti, kad jie yra vartojami pagal paskirtį. Sveikatos priežiūros personalui draudžiama be priežiūros pareigūnų įeiti į kameras ir likti vieniems su kalinamaisiais. Priežiūros pareigūnai privalo užtikrinti, kad būtų aplankyti bet kurioje kameroje laikomi kalinamieji, jeigu to reikalauja profesines pareigas atliekantis gydytojas arba budintis medicinos specialistas, taip pat kad šie specialistai būtų apsaugoti. 196. Pirmąją medicinos pagalbą kalinamajam ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo arba nelaimingo atsitikimo atveju privalo nedelsdami suteikti tardymo izoliatoriaus darbuotojai pagal savo kompetenciją. Jeigu kalinamajam reikalinga medicinos pagalba, kurios suteikti tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnyba negali, ji turi būti suteikta laisvės atėmimo vietų ligoninėje arba viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, užtikrinus tokių asmenų apsaugą. Jeigu tardymo izoliatoriuje medicinos specialisto nėra, sprendimą dėl kalinamojo, kuriam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, etapavimo priima tardymo izoliatoriaus direktoriaus budintysis padėjėjas. 197. Kalinamieji planinei stacionarinei asmens sveikatos priežiūrai hospitalizuojami į laisvės atėmimo vietų ligoninę tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybos vadovo arba jį pavaduojančio gydytojo siuntimu. 198. Apie kalinamojo hospitalizavimą stacionarinėje viešojoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje arba laisvės atėmimo vietų ligoninėje tardymo izoliatoriaus administracija informuoja bylą tiriantį pareigūną arba teismą, kurio žinioje yra byla. 199. Parengiant ligonį etapuoti į kitą tardymo izoliatorių, policijos areštinę, teismą ar pataisos darbų įstaigą jo sutikimu, išduodamas etapavimo metu būtinas vaistų kiekis gamintojo pakuotėje ir medicinos pažymėjimas, kuriame nurodoma liga, leidžiamų turėti vaistų pavadinimai ir kiekis. 200. Tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybos gydytojo patvirtintoms ligoms gydyti ligoniai gali įsigyti gydytojo rekomenduotus vaistus, kitas medicinos prekes ir savo iniciatyva per giminaičius bei kitus asmenis. Kontroliuojamus psichotropinius vaistus, taip pat turinčius kontroliuojamų psichoaktyvių medžiagų vaistus ligoniai savo iniciatyva gali įsigyti tiktai pagal ligonį gydančio tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybos gydytojo receptą (ši nuostata netaikoma vitaminams tabletėmis). Vaistus, vitaminus ir kitas medicinos prekes atnešęs asmuo juos atiduoda tardymo izoliatoriaus siuntinių, perdavimų ir banderolių su spauda priėmimo biuro darbuotojams. Šio biuro darbuotojai priimtus vaistus perduoda tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybos vadovo įgaliotam medicinos specialistui, kuris juos tuojau pat užregistruoja. Pacientų iniciatyva įsigyti vaistai, vitaminai ir kitos medicinos prekės, iki pradedant naudoti, laikomi tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnyboje, apskaitomi ir nurašomi atskirai nuo kitų vaistų, išduodami ligoniams tokia pačia tvarka kaip ir kiti vaistai. Tardymo izoliatoriaus direktorius patvirtina vaistų ir kitų medicinos prekių priėmimo (išdavimo) pacientams ir grąžinimo juos atnešusiems asmenims tvarką, kuri paskelbiama viešai šios įstaigos siuntinių, perdavimų ir banderolių su spauda priėmimo biuro kalinamųjų lankytojų kambaryje. Kalinamųjų iniciatyva įsigytų vaistų likutis grąžinamas jiems į rankas pasirašytinai, kai jie paleidžiami iš tardymo izoliatoriaus. 201. Sergantys užkrečiamosiomis ligomis, nurodytomis užkrečiamųjų ligų sąraše, patvirtintame Sveikatos apsaugos ministerijos, kalinamieji iš tardymo izoliatoriaus etapuojami atskirai nuo sveikų asmenų, atskira transporto priemone, laikantis priešepideminių taisyklių reikalavimų. Apie būtinumą etapuoti kalinamąjį atskirai kompetentingas tarnybas ir pareigūnus informuoja tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas ir įrašo tai į etapuojamo kalinamojo asmens bylos pažymą. Po kiekvieno užkrečiamosiomis ligomis sergančių kalinamųjų etapavimo atliekama transporto priemonės baigiamoji dezinfekcija. 202. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (Žin., 1996, Nr. 11-281) 10 ir 14 straipsniais, nepilnamečiams kalinamiesiems draudžiama pirkti, kitaip įsigyti tabako, jo gaminių ir rūkyti. 203. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi, asmenų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija. 204. Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros tarnyba kaupia ir analizuoja informaciją apie tardymo izoliatoriuose laikomų kalinamųjų sveikatą ir šių įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybų veiklą. XXII. HIGIENOS IR PRIEŠEPIDEMINIŲ TAISYKLIŲ LAIKYMASIS TARDYMO IZOLIATORIUOSE 205. Pagal Europos kalinimo įstaigų taisyklių 15 taisyklę kalinamiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos bei higienos reikalavimus, skiriamas tinkamas dėmesys klimato sąlygoms, ypač kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, apšvietimui, šildymui ir vėdinimui. 206. Tardymo izoliatorių personalas, lankytojai ir kalinamieji privalo griežtai laikytis higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų. Kiekvienam kalinamajam tardymo izoliatoriuose turi būti lengvai prieinama būtinoji higienos ir visuomenės sveikatos saugos informacija. 207. Tardymo izoliatorių personalas ir kalinamieji teisės aktų nustatyta tvarka ir periodiškumu privalo pasitikrinti sveikatą, turėti galimybę įgyti nustatytos apimties higienos, sveikatos saugos žinių ir įgūdžių. Tardymo izoliatorių prekybos, mitybos, pasimatymų, perdavimų, pirčių, kirpyklų, skalbyklų, asmens sveikatos priežiūros tarnybų darbuotojų sveikatos tikrinimo ir higienos žinių bei įgūdžių įgijimo tvarką nustato teisės aktai. 208. Atvykusiems į tardymo izoliatorių naujiems kalinamiesiems atliekamas sanitarinis švarinimas, jie išmaudomi pirtyje. Tardymo izoliatoriaus personalui draudžiama reikalauti, kad kalinamasis nusikirptų plikai. Parazitinių ligų nešiotojai nukerpami plikai, dezinfekuojami jų rūbai. 209. Ne rečiau kaip kartą per savaitę kalinamiesiems suteikiama galimybė nueiti į pirtį, gauti išskalbtą patalynę bei apatinius drabužius, taip pat nuolat naudotis kirpėjo paslaugomis. Periodiškai dezinfekuojamos gyvenamosios, komunalinės-buitinės patalpos, sanitariniai mazgai, valgykla, maisto ir drabužių sandėliai, kitos patalpos bei transporto, kuriuo vežami kalinami ligoniai, priemonės. 210. Tardymo izoliatoriuose užtikrinamas pastovus pirčių, sanitarinių švaryklų, skalbyklų, kirpyklų, džiovyklų ir kitų komunalinės-buitinės paskirties objektų darbas. 211. Tardymo izoliatorių administracija privalo užtikrinti, kad pakankamas higienos priemonių asortimentas nuolat būtų šių įstaigų parduotuvėse. XXIII. KALINAMŲJŲ IR NUTEISTŲJŲ DARBO ORGANIZAVIMAS 212. Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendis įsiteisėjo ir kurie palikti tardymo izoliatoriuje dirbti ūkio darbus, taip pat nuteistųjų, perkeltų į tardymo izoliatorių iš pataisos darbų įstaigų atlikti tardymo veiksmų baudžiamosiose bylose arba dėl bylų nagrinėjimo teisme, darbas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodeksu. Nuteistųjų palikimas dirbti ūkio darbus, vadovaujantis nurodyto kodekso 17 straipsniu, įforminamas tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu, kurio nuorašas arba išrašas kartu su nuteistojo rašytiniu sutikimu įdedamas į nuteistojo asmens bylą. 213. Nuteistieji, kuriems teismo nuosprendis įsiteisėjo ir kurie turi per 10 dienų išvykti į laisvės atėmimo vietas atlikti bausmę, tardymo izoliatoriuje neįdarbinami. 214. Kalinamieji ir nuteistieji, perkelti iš pataisos darbų įstaigų dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje, jeigu jiems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, gali dirbti tardymo izoliatoriaus teritorijoje, jeigu patys sutinka ir leidžia bylą tiriantis pareigūnas arba teismas, kurio žinioje yra byla. Šių nuteistųjų darbas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodeksu. 215. Nurodytų šių Taisyklių 212 ir 214 punktuose kalinamųjų ir nuteistųjų darbas tardymo izoliatoriuose organizuojamas nepažeidžiant asmenų atskiro laikymo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 12 straipsnyje. 216. Kalinamiesiems draudžiamų darbų ir pareigų sąrašas yra nustatytas Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 2 priedėlyje. 217. Įdarbintiems kalinamiesiems ir nuteistiesiems pagal jų profesiją ir darbo kategoriją organizuojamas sveikatos tikrinimas Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. 218. Kalinamųjų ir nuteistųjų darbas apmokamas atsižvelgiant į jo kiekį ir kokybę. 219. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato tardymo izoliatoriaus direktorius, vadovaudamasis šių Taisyklių 72-74 punktų nuostatomis. 220. Kalinamiesiems ir nuteistiesiems nustatoma aštuonių valandų darbo diena. Jiems suteikiamos dvi poilsio dienos, taip pat jie atleidžiami nuo darbo švenčių dienomis. Kalinamiesiems ir nuteistiesiems, kurie dirba poilsio arba švenčių dienomis, per mėnesį suteikiamas poilsis kitomis dienomis. 221. Darbuose, kuriuose dėl gamybos sąlygų negalima laikytis kalinamiesiems ir nuteistiesiems nustatytos kasdieninės arba kassavaitinės darbo trukmės, pagal Lietuvos Respublikos darbo įstatymus leidžiama įvesti suminę darbo laiko apskaitą. 222. Kalinamųjų ir nuteistųjų darbas organizuojamas laikantis Lietuvos Respublikos darbo įstatymų nustatytų žmonių saugos darbe taisyklių. 223. Kalinamiesiems ir nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, paliktus tardymo izoliatoriuje dirbti ūkio darbus) dirbti tardymo izoliatoriaus gamybinėje arba režiminėje lokalinėje teritorijoje įrengiamos kamerų tipo gamybinės patalpos. Juos nuolat prižiūri priežiūros ir gamybinis personalas. Prie įėjimo į gamybines patalpas ir jų koridoriuose įrengiami aliarminės signalizacijos mygtukai. Gamybinėje patalpoje turi būti vidinis telefono ryšys su budėtojų patalpa. Išvedami iš gamybinių patalpų kalinamieji ir nuteistieji iškratomi, o gamybinės patalpos apžiūrimos. Ant kamerų tipo gamybinių patalpų sienų turi būti iškabintos priešgaisrinės saugos taisyklės, o dirbantys kalinamieji ir nuteistieji pasirašytinai supažindinti su saugos darbe taisyklėmis. 224. Nuteistieji, palikti dirbti ūkio darbus, jeigu jiems Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso ir Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka nesuteikta teisė vykti be sargybos arba be palydovo, gali būti išvesti dirbti už tardymo izoliatoriaus ribų tiktai su ginkluota apsauga, laikantis Kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos reikalavimų. XXIV. KALINAMŲJŲ PSICHOLOGINĖ TERAPIJA IR AUKLĖJAMASIS DARBAS SU JAIS 225. Tardymo izoliatoriuje turi būti psichologinė ir auklėjamojo darbo tarnybos. Šių tarnybų darbuotojai atlieka individualų ir grupinį korekcinį darbą su kalinamaisiais, atsižvelgdami į kiekvieno asmenines savybes, intelektą, vertybines orientacijas, socialinę aplinką, kurioje jie buvo iki jiems paskiriant kardomąją priemonę – suėmimą, padarytą nusikalstamą veiką, išsilavinimą ir kitas ypatybes. 226. Tardymo izoliatoriaus psichologinės tarnybos pagrindinės darbo kryptys yra: 226.1. diagnostika, kurios paskirtis – nustatyti ir aprašyti kalinamųjų asmenybės ypatumus, numatyti ir koreguoti psichologines bei auklėjamąsias priemones, atsižvelgiant į pokyčius, kuriems daro įtaką izoliavimo sąlygos; 226.2. terapija, kurios paskirtis – koreguoti diagnozuotas asmenybės savybes. Tai atliekama individualios arba grupinės terapijos būdu. Jos metu įvertinamas kiekvieno kalinamojo elgesys, prognozuojami tolesni jo pokyčiai, suteikiama individuali psichologinė pagalba; 226.3. konsultavimas, kurio paskirtis – suteikti pagalbą tardymo izoliatoriaus darbuotojams, organizuojantiems individualų ir grupinį darbą su kalinamaisiais, normalizuojantiems jų santykius ir užkardantiems konfliktines situacijas. 227. Tardymo izoliatoriaus auklėjamojo darbo tarnybos pagrindinės darbo kryptys yra: 227.1. pagalbos teikimas kalinamiesiems, sprendžiant jų socialines problemas; 227.2. teisinis švietimas, kuriuo siekiama, kad kalinamieji savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis; 227.3. dorovinis auklėjimas, kuriuo siekiama, kad kalinamieji elgtųsi pagal visuomenei priimtinas elgesio taisykles; 227.4. fizinis lavinimas, kuris paprastai organizuojamas tardymo izoliatoriuose laikomiems nepilnamečiams kalinamiesiems. Tam gali būti įrengtos patalpos su atitinkamais sporto įrengimais ir inventoriumi. 228. Kalinamųjų psichologinė terapija ir auklėjamasis darbas su jais paprastai atliekami kamerose. Individualiam pokalbiui kalinamąjį prižiūrėtojas gali išvesti iš kameros ir pristatyti į psichologinės arba auklėjamojo darbo tarnybos darbuotojo kabinetą. Psichologinės arba auklėjamojo darbo tarnybos darbuotojui pareikalavus, prižiūrėtojas individualaus pokalbio metu iš kabineto gali išeiti. 229. Kartą per savaitę nepilnamečiams kalinamiesiems kamerose, kuriose jie laikomi, arba kitose patalpose gali būti rodomi vaidybiniai ir dokumentiniai filmai. 230. Į kiekvieną kamerą, kurioje laikoma ne mažiau kaip 2 kalinamieji, gali būti duodamas vienas stalo žaidimų (šachmatų, šaškių, domino) komplektas. 231. Kameros, kuriose laikomi kalinamieji, radiofikuojamos. Psichologinė, auklėjamojo darbo, asmens sveikatos priežiūros ir kitos tarnybos gali švietimo tikslais naudoti vietinį radijo ryšį. 232. Kalinamųjų savišvietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos. Vienos tokios bibliotekos knygų fondas turi būti toks, kad vienam kalinamajam tektų ne mažiau kaip 5 knygos. Kalinamiesiems, laikomiems kamerose, knygos keičiamos ne rečiau kaip kartą per 10 dienų. Vienu metu vienam kalinamajam leidžiama duoti ne daugiau kaip 2 knygas ir ne ilgiau kaip mėnesiui. Esant galimybėms, kiekvieną dieną į kameras kalinamiesiems duodama po vieną laikraštį, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas. Kalinamiesiems leidžiama už lėšas, esančias jų asmeninėse sąskaitose, įsigyti neribotą kiekį literatūros, taip pat prenumeruoti laikraščius bei žurnalus, gauti banderoles su spauda. Prenumeruoti kalinamiesiems laikraščius bei žurnalus turi teisę jų giminaičiai, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. 233. Organizuojant psichologinę terapiją ir auklėjamąjį darbą, draudžiama pažeisti asmenų atskiro laikymo reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 12 straipsnyje. 234. Auklėjamojo darbo su kalinamaisiais tardymo izoliatoriuose materialinio aprūpinimo normos nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 171 „Dėl asmenų, atliekančių bausmę pataisos darbų įstaigose, laikomų tardymo izoliatoriuose ir pasiųstų į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigas, aprūpinimo apranga, patalyne, baldais bei virtuvės inventoriumi.“ XXV. KALINAMŲJŲ SKATINIMO TVARKA 235. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 23 straipsniu, kalinamiesiems ir nuteistiesiems, perkeltiems į tardymo izoliatorius iš laisvės atėmimo vietų dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje, jeigu jiems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, už tai, kad jie dorai elgiasi, gali būti skirtos šios skatinimo priemonės: 235.1. padėka; 235.2. pirmiau paskirtos nuobaudos panaikinimas prieš terminą; 235.3. pasivaikščiojimo trukmės pailginimas; 235.4. pasimatymo trukmės pailginimas. 236. Skatinimo priemonės kalinamiesiems skiriamos tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu. Jos taip pat gali būti skiriamos tardymo izoliatoriaus direktoriaus arba jo pavaduotojų apsaugai ir priežiūrai bei auklėjamajam darbui nutarimais (19 priedas). 237. Skiriant skatinimo priemonę kalinamajam, turinčiam galiojančią nuobaudą, pirmiausia prieš terminą panaikinama pirmiau paskirta nuobauda. Skatinimo priemonė – pirmiau paskirtos nuobaudos panaikinimas prieš terminą – negali būti skiriama, jeigu nuo paskutinės nuobaudos paskyrimo dienos yra praėję mažiau kaip 2 mėnesiai. Viena skatinimo priemone gali būti prieš terminą panaikinama tiktai viena pirmiau paskirta nuobauda. 238. Tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojas neturi teisės prieš terminą panaikinti pirmiau paskirtos nuobaudos, jeigu ją buvo paskyręs tardymo izoliatoriaus direktorius. 239. Kalinamajam paskatinti pasivaikščiojimo trukmė pailginama mėnesiui – pridedama po 30 minučių per kiekvieną pasivaikščiojimą. 240. Kalinamajam paskatinti pasimatymų trukmė pailginama 3 mėnesiams – pridedama po valandą per kiekvieną pasimatymą. 241. Kalinamajam gavus nuobaudą, jam paskirtos šių Taisyklių 239 ir 240 punktuose nurodytos skatinimo priemonės netenka galios. 242. Apie skatinimo priemonių skyrimą kalinamiesiems įrašoma kamerų kortelėse, individualaus auklėjamojo darbo knygelėje (tiktai nuteistiesiems) ir tardymo izoliatoriaus auklėjamojo darbo tarnybos pildomame Skatinimo priemonių ir nuobaudų, skirtų kalinamiesiems ir nuteistiesiems, registracijos žurnale (20 priedas), taip pat pranešama paskatintajam. 243. Apie paskirtą skatinimo priemonę – pasimatymo trukmės pailginimą- taip pat įrašoma kalinamojo siuntinių, perdavimų, banderolių su spauda ir pasimatymų apskaitos kortelėje. 244. Įsakymų nuorašai (išrašai) bei nutarimai dėl kalinamiesiems paskirtų skatinimo priemonių įdedami į jų asmens bylas. 245. Už paskirtų skatinimo priemonių ir nuobaudų apskaitą bei drausminės praktikos analizę atsako tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojas auklėjamajam darbui. XXVI. TARDYMO IZOLIATORIŲ DRAUSMINĖS KOMISIJOS 246. Tardymo izoliatoriuje kalinamųjų elgesį, esant būtinumui, svarsto drausminė komisija, kuri yra šios įstaigos direktoriaus patariamoji institucija. 247. Drausminė komisija gali svarstyti visus kalinamuosius, padariusius ar linkusius daryti drausmės pažeidimus. 248. Drausminę komisiją iš tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojų, auklėjamojo darbo, vidaus tyrimų, priežiūros, asmens sveikatos priežiūros bei kitų tarnybų darbuotojų ir psichologų savo įsakymu sudaro šio tardymo izoliatoriaus direktorius. 249. Drausminės komisijos posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą per savaitę ir įforminami protokolais. Protokolus 2 metus saugo drausminės komisijos sekretorius, o šių protokolų išrašai įsiuvami į svarstytų kalinamųjų asmens bylas. 250. Medžiagą apie kalinamojo padarytą drausmės pažeidimą rengia ir drausminei komisijai pateikia būrio viršininkas. 251. Kalinamąjį į drausminės komisijos posėdį atveda tardymo izoliatoriaus direktoriaus budintysis padėjėjas arba jo pavaduotojas ir prižiūrėtojai šios įstaigos direktoriaus nurodymu. 252. Drausminės komisijos sprendimas paskelbiamas svarstytam kalinamajam. XXVII. NUOBAUDŲ SKYRIMO KALINAMIESIEMS TVARKA 253. Kalinamųjų pareigos ir draudimai jiems nustatyti Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pagal šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalį kalinamieji, nesilaikantys jiems nustatytų pareigų ir draudimų, atsako pagal Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymą ir kitus įstatymus. 254. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, kalinamiesiems ir nuteistiesiems, perkeltiems į tardymo izoliatorius iš pataisos darbų įstaigų dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje, jeigu jiems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurie pažeidžia režimo reikalavimus, nevykdo pareigų arba nesilaiko draudimų, tardymo izoliatoriaus direktoriaus arba jo pavaduotojų apsaugai ir priežiūrai bei auklėjamajam darbui nutarimais (21 priedas) gali būti paskirtos šios nuobaudos: 254.1. įspėjimas arba papeikimas; 254.2. budėjimas be eilės patalpai tvarkyti; 254.3. atėmimas mėnesiui teisės pirktis maisto produktus ir gauti siuntinius arba perdavimus. 255. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, kalinamieji, kurie piktybiškai pažeidžia režimo reikalavimus, nevykdo savo pareigų arba nesilaiko draudimų, motyvuotu tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu (22 priedas) gali būti uždaryti į karcerį iki 10 parų, o kalinami nepilnamečiai – iki 5 parų. Kalinamos nėščios moterys ir nepilnametės į karcerį neuždaromos (kitos – išimtiniais atvejais). 256. Nuteistiesiems skiriamos nuobaudos, nustatytos Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekse. Tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu paskirta nuobauda – uždaryti nuteistąjį į baudos arba drausmės izoliatorių – atliekama karceryje, bet taikant Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso ir Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas dėl šios nuobaudos vykdymo. 257. Pagal Europos kalinimo įstaigų taisyklių 36 taisyklės 3 punktą nė vienas kalinamasis negali būti baudžiamas prieš tai neinformavus jo apie nusižengimą, kuriuo jis yra įtariamas, ir nedavus galimybės apsiginti. 258. Skiriant nuobaudas kalinamiesiems, atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis padarytas pažeidimas, į pirmiau paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į kalinamojo rašytinį pasiaiškinimą dėl nusižengimo esmės. Skiriamos nuobaudos turi atitikti nusižengimo sunkumą ir pobūdį. Skiriant nuobaudą, negali būti siekiama suteikti kalinamiesiems fizinių kančių arba žeminti jų orumą. 259. Nuobauda gali būti skiriama tik nusižengimą padariusiam kalinamajam. Už kelis vienu metu padarytus nusižengimus skiriama viena nuobauda. Ji gali būti paskirta ne vėliau kaip per 10 parų nuo nusižengimo nustatymo dienos, o jeigu dėl nusižengimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo jo pabaigimo dienos, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo nusižengimo padarymo dienos. Paskirtoji nuobauda vykdoma tuoj pat arba kiekvienu atveju ne vėliau kaip per mėnesį nuo jos paskyrimo. Jeigu nuobauda nebuvo pradėta vykdyti per mėnesį nuo jos paskyrimo dienos, ji nebevykdoma. 260. Apie nuobaudų skyrimą kalinamiesiems įrašoma kamerų kortelėse, individualaus auklėjamojo darbo knygelėje (tik nuteistiesiems), auklėjamojo darbo tarnybos pildomame skatinimo priemonių ir nuobaudų, paskirtų kalinamiesiems, apskaitos žurnale, tardymo izoliatoriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo pildomame Kalinamųjų ir nuteistųjų padarytų režimo pažeidimų registracijos žurnale (23 priedas), taip pat pranešama nubaustiesiems pasirašytinai. 261. Apie nuobaudos – mėnesiui atimti teisę pirktis maisto produktus ir gauti siuntinius arba perdavimus – skyrimą taip pat įrašoma kalinamojo asmeninės sąskaitos kortelėje ir pažymima siuntinių, perdavimų, banderolių su spauda ir pasimatymų apskaitos kortelėje. 262. Su nutarimu dėl uždarymo į karcerį kalinamąjį pasirašytinai supažindina tardymo izoliatoriaus vadovybė arba direktoriaus budintysis padėjėjas, kuris kartu su prižiūrėtojais vykdo nurodytąjį nutarimą. Uždaromo į karcerį kalinamojo sveikatą privalo patikrinti gydytojas. Tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarime, kuriuo skirta ši nuobauda, gydytojas nurodo, ar gali kalinamasis atlikti jam skirtą nuobaudą. Ypatingais atvejais, jeigu nėra aiškių traumos ar pavojingos ligos požymių, kalinamasis gali būti uždaromas į karcerį slaugos specialisto leidimu, tačiau sveikatą jam patikrinti gydytojas turi ne vėliau kaip per 24 valandas nuo uždarymo į karcerį. Gydytojui arba slaugos specialistui neleidus vykdyti šios nuobaudos, tardymo izoliatoriaus direktorius privalo ją pakeisti švelnesne. Prieš uždaromas į karcerį, kalinamasis iškratomas. Kalinamiesiems, uždaromiems į karcerį, draudžiama su savimi imti maisto produktus, asmeninius daiktus, išskyrus rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį (moterims – būtinus higienos reikmenis), rūkalus, degtukus ir vienkartinius žiebtuvėlius. Tardymo izoliatoriaus administracija privalo imtis priemonių uždarytų į karcerį kalinamųjų asmeniniams daiktams ir maisto produktams, išskyrus tuos, kurie greitai genda, išsaugoti. Kalinamieji karcerio kamerose laikomi po vieną, jie surašomi Kalinamųjų ir nuteistųjų uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių, karcerį registracijos žurnale (24 priedas). Žurnalą saugo tardymo izoliatoriaus direktoriaus budintysis padėjėjas. Uždaryti į karcerį kalinamieji negauna siuntinių, perdavimų, jiems neskiriami pasimatymai (išskyrus susitikti su advokatais), neperduodama maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, neleidžiama siųsti laiškų, naudotis stalo žaidimais, savo kompiuteriniais žaidimų aparatais, portatyviniais televizoriais ir tranzistoriniais radijo imtuvais. Kalinamiesiems, uždarytiems į karcerį, miego laikui išduodama patalynė, leidžiama kasdien vieną valandą pasivaikščioti. Sergantiems tuberkulioze, nepilnamečiams ir moterims suteikiami du vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Kalinamieji, uždaryti į karcerį, maitinami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas maisto normas. Kalinamųjų, uždarytų į karcerį, iškvietimas pas bylą tiriantį pareigūną arba į teismą, kurio žinioje yra byla, neatleidžia jų nuo tolesnio nuobaudos atlikimo, bet iškvietime praleistas laikas įskaitomas į nuobaudos atlikimo laiką. Kalinamųjų, uždarytų į karcerį, sanitarinis parengimas atliekamas tiktai atlikus jiems nuobaudą arba buvimo karceryje laikotarpiu, jeigu to reikalauja gydytojas arba slaugos specialistas. Gydytojui pateikus tardymo izoliatoriaus direktoriui rašytinę išvadą, kad kalinamasis, uždarytas į karcerį, negali toliau atlikti jam paskirtos nuobaudos, tardymo izoliatoriaus direktorius privalo nutraukti nuobaudos vykdymą. Kalinamųjų, perkeltų iš tardymo izoliatoriaus karcerio į laisvės atėmimo vietų ligonines arba viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, laikas, praleistas šiose įstaigose, įskaitomas į nuobaudos atlikimo karceryje laiką, jeigu jie į šias įstaigas buvo perkelti ne dėl savęs žalojimo ar ligos simuliacijos. 263. Už pažeidimus, padarytus karceryje, kalinamiesiems gali būti skiriamos nuobaudos, išskyrus pakartotinį uždarymą į karcerį. 264. Kalinamasis turi teisę apskųsti jam paskirtą nuobaudą tardymo izoliatoriaus direktoriui (jeigu nuobaudą paskyrė jo pavaduotojas) arba Kalėjimų departamento direktoriui. Skundo padavimas nesustabdo nuobaudos vykdymo. Aukštesnysis pareigūnas gali nuobaudą sušvelninti, taip pat panaikinti, jeigu paskyręs nuobaudą pareigūnas šiuo atveju viršijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda paskirta nenusižengusiam kalinamajam. 265. Jeigu per vienerius metus nuo nuobaudos atlikimo dienos (o jeigu nuobauda nebuvo skirta vykdyti, bet nepanaikinta, – nuo jos skyrimo dienos) kalinamajam nėra skiriama nauja nuobauda, laikoma, jog nuobaudų jis neturi. 266. Nutarimai dėl nuobaudų skyrimo ir medžiaga apie režimo pažeidimus įdedami į kalinamųjų asmens bylas. XXVIII. KALINAMŲJŲ BUITINIŲ IR GAMYBINIŲ TRAUMŲ APSKAITA 267. Kalinamąjį, kuriam padarytas kūno sužalojimas, apžiūri tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybos medicinos darbuotojai ir išrašo pažymėjimą apie kalinamojo kūno sužalojimo pobūdį, nurodo aplinkybes (pagal kalinamojo pasakojimą), kurioms esant buvo padarytas kūno sužalojimas, vietą ir laiką. Medicinos darbuotojas daro įrašą specialiame žurnale ir apie tai praneša tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojui apsaugai ir priežiūrai, o jam nesant – vidaus tyrimų tarnybos pareigūnui, kurie apie kalinamiesiems padarytus kūno sužalojimus privalo nedelsdami pranešti teritorinės prokuratūros prokurorui. 268. Kalinamiesiems padarytus kūno sužalojimų atvejus registruoja tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnyba atskirame žurnale. Šiame žurnale registruojami visi kūno sužalojimų atvejai (buitinės ir gamybinės traumos). Žurnale yra šios skiltys: 268.1. eilės numeris; 268.2. registravimo data; 268.3. kalinamojo vardas, pavardė, gimimo metai; 268.4. skyrius, kamera; 268.5. kūno sužalojimo aprašymas; 268.6. pareigūno, gavusio pirminę medžiagą apie kalinamojo kūno sužalojimą, pavardė ir parašas; 268.7. pastabos. 269. Kalinamiesiems padarytus kūno sužalojimų atvejus gamyboje pirmiausia nagrinėja žmonių saugos darbe specialistas, kuris, esant gamybinei traumai, dokumentinę medžiagą kartu su tarnybiniu pranešimu perduoda tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojui apsaugai ir priežiūrai, o jam nesant – vidaus tyrimų tarnybos pareigūnui. XXIX. TARPTAUTINIŲ ORGANIZACIJŲ, UŽSIENIEČIŲ, LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO PRIEMONIŲ, VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ, RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ IR BENDRIJŲ ATSTOVŲ LANKYMOSI TARDYMO IZOLIATORIUOSE TVARKA 270. Nurodymą leisti lankytis tardymo izoliatoriuje ir bendrauti klausimais, nesusijusiais su parengtiniu tyrimu baudžiamosiose bylose, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių institucijų, visuomenės informavimo priemonių, visuomeninių organizacijų bei religinių bendruomenių ir bendrijų atstovams, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo priemonių, visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų atstovams tardymo izoliatoriaus direktoriui duoda teisingumo ministras, viceministras, Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Teisę leisti lankytis tardymo izoliatoriuje Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo priemonių, visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų atstovams taip pat turi tardymo izoliatoriaus direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Šiame punkte nurodyti Teisingumo ministerijos atstovai ir pareigūnai nurodymą leisti lankytis tardymo izoliatoriuje ir bendrauti klausimais, susijusiais su parengtiniu tyrimu konkrečiose baudžiamosiose bylose, tardymo izoliatoriaus direktoriui duoda tik esant bylą tiriančio pareigūno arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniam sutikimui. 271. Užsienio valstybių visuomenės informavimo priemonių atstovai į tardymo izoliatorių gali būti įleisti, jeigu jie yra akredituoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos. 272. Pagal Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį tardymo izoliatoriuose laikomi kitų valstybių piliečiai turi teisę per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją palaikyti ryšius su savo valstybių diplomatinėmis atstovybėmis ir konsulinėmis įstaigomis. Lietuvos Respublikoje esančių užsienio valstybių ambasadų bei konsulatų darbuotojai gali pasimatyti su jų atstovaujamų valstybių kalinamais piliečiais, tik turėdami bylą tiriančio pareigūno arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį sutikimą. Parengtinio tyrimo pareigūnų ir teisėjų rašytiniai sutikimai turi būti patvirtinti herbiniais antspaudais tų institucijų, kuriose jie dirba. Šiuo atveju sprendimą dėl pasimatymo priima pats tardymo izoliatoriaus direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas ir Teisingumo ministerijos atstovų arba pareigūnų, nurodytų šių Taisyklių 270 punkte, nurodymo nereikia. 273. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo priemonių atstovai gali lankytis tardymo izoliatoriuje tik pateikę kuriam nors vienam šių Taisyklių 270 punkte nurodytam Teisingumo ministerijos atstovui arba pareigūnui rašytinį prašymą, pasirašytą tos visuomenės informavimo priemonės, kuriai atstovauja, vadovo arba jo pavaduotojo. Tokia pat tvarka vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų atstovai, kurie prie rašytinio prašymo prideda įstatus, registruotus Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatyme (Žin., 1995, Nr. 18-400; 1998, Nr. 59-1653) ir Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme nustatyta tvarka. Rašytiniame prašyme turi būti nurodyta, kas (vardas, pavardė, pareigos), kada (data, laikas), kokiu tikslu ir kokiame tardymo izoliatoriuje nori lankytis. 274. Šių Taisyklių 270 punkte nurodytus lankytojus tardymo izoliatoriaus teritorijoje lydi ir jų saugumą užtikrina šios įstaigos direktorius arba vienas iš jo pavaduotojų. Besilankantiems asmenims leidžiama susipažinti su kalinamųjų laikymo sąlygomis, tačiau kalbėtis su jais, juos fotografuoti bei filmuoti leidžiama tik esant bylą tiriančio pareigūno arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniam sutikimui. Fotografuoti bei filmuoti kalinamuosius galima tik jiems sutikus. Fotografuoti ir filmuoti tardymo izoliatoriaus apsaugos perimetrą, kuriame yra įrengtos inžinerinės techninės apsaugos priemonės, draudžiama. XXX. KALINAMŲJŲ PASIŪLYMŲ, PRAŠYMŲ (PAREIŠKIMŲ) IR SKUNDŲ PRIĖMIMO, IŠSIUNTIMO IR RAŠYTINIŲ ATSAKYMŲ Į JUOS ĮTEIKIMO KALINAMIESIEMS TVARKA 275. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, kalinamieji turi teisę kreiptis į bylą tiriantį pareigūną, teismą, kurio žinioje yra byla, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, prokurorą, valstybės ir savivaldybių institucijas, teisingumo ministrą, Kalėjimų departamento direktorių, visuomenines organizacijas, Europos žmogaus teisių teismą bei kitas kompetentingas tarptautines institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais) ir skundais. 276. Bylą tiriančiam pareigūnui, teismui, kurio žinioje yra byla, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, prokurorui, valstybės ir savivaldybių institucijoms, teisingumo ministrui ir Europos žmogaus teisių teismui bei kitoms kompetentingoms tarptautinėms institucijoms kalinamųjų adresuoti pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai necenzūruojami ir išsiunčiami per vieną darbo dieną nuo gavimo momento. Tokia pačia tvarka išsiunčiama kalinamųjų korespondencija, adresuota visuomeninėms organizacijoms. 277. Kalinamiesiems draudžiama siųsti anoniminius ar kolektyvinius prašymus (pareiškimus) ir skundus. Jiems taip pat draudžiama kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus, tarnautojus bei visuomenines organizacijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais) ir skundais už kitus kalinamuosius arba ne per tardymo izoliatoriaus administraciją. 278. Kalinamųjų rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus) ir skundus registruoja tardymo izoliatoriaus direktoriaus įgalioti darbuotojai registracijos žurnale (25 priedas), kuriame pasirašo rašytinį pasiūlymą, prašymą (pareiškimą) ar skundą įteikęs kalinamasis. Įgalioti darbuotojai priimtus iš kalinamųjų rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus) ir skundus perduoda tardymo

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.