LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO

Trumpai

Šis įsakymas patvirtina Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisykles, kurios nustato asmenų, kuriems paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas), laikymo tvarką ir sąlygas tardymo izoliatoriuose.
Ką jis reguliuoja

Asmenų, kuriems paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas), laikymo tvarką ir sąlygas.
Šių asmenų teisių bei pareigų užtikrinimo ir naudojimosi jomis tvarką.
Tardymo izoliatorių įrengimą ir apsaugą.
Reikalavimus tardymo izoliatorių personalui.
Kam jis rūpi

Asmenims, kuriems kardomąja priemone paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas).
Nuteistiesiems laisvės atėmimu, kuriems nuosprendis neįsiteisėjo, ir kitiems asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo vietose.
Tardymo izoliatorių personalui ir vadovybei.
Pagrindiniai punktai

Kardomojo kalinimo vietos yra Teisingumo ministerijos valdymo sričiai priklausantys tardymo izoliatoriai.
Tardymo izoliatoriaus kamera turi būti ne mažiau kaip 5 kv. metrai vienam kalinamajam, o karcerio kamera – ne mažiau kaip 4,5 kv. metrai vienam kalinamajam.
Tardymo izoliatoriuje vienu metu leidžiama laikyti ne daugiau kaip vieną tūkstantį kalinamųjų.
Kamerose turi būti langas, durys, dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, signalinis mygtukas, sanitarinis mazgas, lovos, stalas, spintelė ar lentyna, pakaba, suoliukai ar taburetės, mechaninis vėdinimas ir šildymas.
📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO 
 LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO
 Į S A K Y M A S
 DĖL KARDOMOJO KALINIMO VIETŲ VIDAUS TVARKOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
m. rugsėjo 7 d. Nr. 178
 Vilnius
 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi (Žin., 1996, Nr. 12-313; 2001, Nr. 62-2230):
Tvirtinu Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisykles (pridedama).
Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. 173 „Dėl Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių formų (priedų) patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 72-2244).
Šis įsakymas įsigalioja pripažinus netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 881 „Dėl Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 73-1757; 1999, Nr. 39-1223; 2000, Nr. 60-1778).
 TEISINGUMO MINISTRAS                                                              VYTAUTAS MARKEVIČIUS
 PATVIRTINTA
 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 
m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 178
 KARDOMOJO KALINIMO VIETŲ VIDAUS TVARKOS TAISYKLĖS
 I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja asmenų, kuriems kardomąja priemone paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas), laikymo kardomojo kalinimo vietose tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei pareigų, kurias nustato Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 12-313), užtikrinimo ir naudojimosi jomis tvarką. Šios Taisyklės taip pat taikomos laikomiems kardomojo kalinimo vietose:
1. nuteistiesiems laisvės atėmimu, kuriems nuosprendis neįsiteisėjo;
2. asmenims, kuriems nuosprendis įsiteisėjo, iki jų pasiuntimo etapu į pataisos darbų įstaigas;
3. nuteistiesiems, perkeltiems iš pataisos darbų įstaigų dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje, jeigu jiems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
 Šie asmenys šiose Taisyklėse vadinami kalinamaisiais arba taip, kaip jie pavadinti šiame punkte.
Šios Taisyklės turi būti taikomos objektyviai: negali būti jokios diskriminacijos dėl lyties, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Turi būti gerbiami tos grupės, kuriai priklauso kalinamasis, religiniai įsitikinimai bei moralinės nuostatos.
Kardomasis kalinimas (suėmimas) turi būti vykdomas tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų žmogaus orumą bei atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius kardomosios priemonės – suėmimo vykdymą. Su kalinamaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba.
Kardomojo kalinimo vietos laikyti kalinamiesiems yra Teisingumo ministerijos valdymo sričiai priklausantys tardymo izoliatoriai. Svarbiausias tardymo izoliatorių uždavinys – vykdyti kardomąjį kalinimą (suėmimą).
Tardymo izoliatoriai – išlaikomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto valstybės įstaigos.
Tardymo izoliatoriai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teisingumo ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis Taisyklėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 39-1088) patvirtinto Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Tarnybos Kalėjimų departamente statutas) 4 straipsniu, tardymo izoliatorių veikla grindžiama teisingumo, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, kalinamųjų lygybės prieš kardomojo kalinimo įstatymus, humanizmo, kardomojo kalinimo individualizavimo ir viešumo principais.
Kiekviename tardymo izoliatoriuje pildoma Pastabų ir pasiūlymų knyga (1 priedas), kurioje inspektuojantys pareigūnai ir valstybės tarnautojai įrašo savo pastabas ir pasiūlymus, kai pagal inspektavimo rezultatus nerašoma pažyma.
 II. TARDYMO IZOLIATORIŲ ĮRENGIMAS IR APSAUGA
Tardymo izoliatoriai įrengiami vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76: 1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 (Žin., 1999, Nr. 90-2668).
Kalinamieji į naujai įsteigtus tardymo izoliatorius siunčiami tik esant būtinoms komunalinėms-buitinėms sąlygoms, apskrities viršininko arba jo įgaliotos apskrities viršininko administracijos valstybinės statybos inspekcijos paskirtai komisijai priėmus naudoti visus objektus.
Tardymo izoliatorių kalinamųjų vietų skaičių nustato ir keičia Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktorius savo įsakymu, atsižvelgdamas į turimą gyvenamąjį plotą ir vadovaudamasis Lietuvos higienos norma HN 76: 1999. Tardymo izoliatorių patalpų gyvenamojo ploto normos yra šios:
1. tardymo izoliatoriaus kamera – ne mažiau kaip 5 kv. metrai vienam kalinamajam;
2. tardymo izoliatoriaus karcerio kamera – ne mažiau kaip 4,5 kv. metrai vienam kalinamajam.
Tardymo izoliatoriaus teritorija paprastai skirstoma į lokalines teritorijas: administracinę, režiminę ir gamybinę.
Administracinėje teritorijoje yra:
1. tardymo izoliatoriaus vadovybės kabinetai;
2. budėtojų patalpa su atskira patalpa šaunamiesiems ginklams, šaudmenims ir specialiosioms priemonėms laikyti;
3. patalpa su trumpalaikio laikymo kameromis priimtiems į tardymo izoliatorių (išvykstantiems iš jo) kalinamiesiems ir nuteistiesiems laikyti, taip pat atskira patalpa jų kratai ir daiktų apžiūrai atlikti;
4. parengtinio tyrimo pareigūnų ir advokatų kabinetai;
5. įskaitos tarnybos patalpos su patalpa kartotekai bei kalinamųjų ir nuteistųjų asmens byloms laikyti;
6. trumpalaikių pasimatymų patalpa;
7. siuntinių, perdavimų ir banderolių su spauda priėmimo biuras;
8. buhalterijos patalpa su atskira kasos patalpa;
9. parduotuvė;
10. vaistinė (vaistų sandėlis);
11. kiti administraciniai bei ūkiniai pastatai ir patalpos.
Režiminėje teritorijoje yra:
1. gyvenamieji pastatai su kameromis kalinamiesiems ir nuteistiesiems laikyti;
2. ūkio darbus dirbančių nuteistųjų bendrabutis (kameros);
3. pasivaikščiojimo kiemeliai, sporto aikštelė;
4. karceris;
5. apsaugos ir priežiūros, auklėjamojo darbo, psichologinės, asmens sveikatos priežiūros ir kitų tarnybų patalpos;
6. biblioteka, konsultacinio mokymo punkto patalpos;
7. religinių apeigų atlikimo patalpa;
8. radijo laidų transliavimo patalpa;
9. virtuvė;
10. pirtis su sanitarine švarykla;
11. kirpykla;
12. patalynės, drabužių, avalynės taisyklos;
13. vaisių ir daržovių saugykla;
14. patalynės bei kalinamųjų ir nuteistųjų aprangos sandėlis;
15. kalinamųjų ir nuteistųjų asmeninių daiktų sandėlis;
16. skalbykla;
17. drabužių ir avalynės džiovykla;
18. kiti ūkiniai pastatai ir patalpos.
Gamybinėje teritorijoje yra patalpos, kuriose dirba kalinamieji, gamybinio personalo kabinetai, gamybos žaliavų ir pagamintos produkcijos sandėliai.
Tardymo izoliatoriaus teritoriją juosia ne žemesnė kaip penkių metrų išorinė apsaugos tvora, kurioje įrengiamas asmenų ir transporto kontrolės bei praleidimo punktas.
Tardymo izoliatoriaus teritoriją gali saugoti inžinerinių techninių apsaugos ir telemechaninių priemonių kompleksas ir ginkluoti šaunamaisiais ginklais ir specialiosiomis priemonėmis pareigūnai. Apsaugai gali būti naudojami tarnybiniai šunys. Tardymo izoliatorių apsauga organizuojama vadovaujantis Kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 180 (Žin., 2000, Nr. 73-2256).
 III. TARDYMO IZOLIATORIŲ GYVENAMOSIOS KAMEROS
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, tardymo izoliatoriuje vienu metu leidžiama laikyti ne daugiau kaip vieną tūkstantį kalinamųjų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, tardymo izoliatoriuje įrengiamas reikiamas kiekis keturviečių ir vienviečių kamerų, kuriose sudaromos gyvenimo bei buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos higienos normą HN 76: 1999.
Kameroje turi būti:
1. langas, užtikrinantis natūralią dienos šviesą ir natūralų vėdinimą. Lange įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas iš vidaus aptraukiamas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele;
2. išorinės ir vidinės durys. Išorinės kameros durys gali būti metalinės arba medinės. Medinės durys turi būti ne plonesnės kaip šešių centimetrų. Iš vidaus šios durys apkalamos skarda. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms bei kitiems daiktams perduoti. Langelio durelės turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir gali būti užrakintos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę;
3. dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Kamerose (išskyrus karcerio kameras) gali būti įrengiami elektros instaliacijos kištukiniai lizdai. Elektros laidai įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku. Koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai;
4. signalinis mygtukas pareigūnams iškviesti;
5. sanitarinis mazgas, kuris turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,2 metro aukščio pertvara. Kameroje įrengiamas praustuvas (kriauklė);
6. pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam asmeniui ir stalas, kurių kalinamieji ir nuteistieji negalėtų išardyti;
7. viena spintelė arba sieninė lentyna dviem asmenims knygoms ir daiktams sudėti;
8. spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti;
9. viršutinių drabužių pakaba;
10. pritvirtinti prie grindų suoliukai arba taburetės;
11. mechaninis vėdinimas;
12. centrinis arba kaloriferinis šildymas.
Karcerio kameroje turi būti sanitarinis mazgas, praustuvas (kriauklė), sieninė lentyna tualeto reikmenims sudėti ir pritvirtinti prie grindų stalas bei taburetė. Lango stiklas iš vidaus aptraukiamas metaliniu tinklu. Elektros lemputė įrengiama nišoje virš kameros durų arba lubose ir aptraukiama metaliniu tinklu, kad kameroje laikomas asmuo jos negalėtų išsukti. Atlošiama metalinė lova su mediniu gultu vienu šonu pritvirtinama prie kameros sienos. Dieną lova užraktais prirakinama prie sienos.
Kamerų langai ir durys gali būti blokuojami apsaugos signalizacijos priemonėmis bei stebimi vaizdo kameromis.
Aprūpinant kameras baldais ir inventoriumi, vadovaujamasi normomis, kurias Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 1995 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 171 „Dėl asmenų, atliekančių bausmę pataisos darbų įstaigose, laikomų tardymo izoliatoriuose ir pasiųstų į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigas, aprūpinimo apranga, patalyne, baldais bei virtuvės inventoriumi“ (Žin., 1995, Nr. 12-291).
 IV. REIKALAVIMAI TARDYMO IZOLIATORIŲ PERSONALUI
Kadangi tardymo izoliatoriaus personalas turi didelę reikšmę tinkamam įstaigos darbo organizavimui bei įstaigos organizacinių ir kardomojo kalinimo tikslų įgyvendinimui, tardymo izoliatoriaus vadovybė turi skirti daug dėmesio taisyklių, reglamentuojančių personalo elgesį, įsisavinimui.
Tardymo izoliatoriaus personalą reikia nuolat skatinti mokymo ir konsultavimo procedūrų bei pozityvaus vadovavimo stiliaus pagalba stiprinti darbo efektyvumą bei atsakomybės jausmą.
Tardymo izoliatoriaus vadovybė turi nuolat informuoti visuomenę apie visos kardomojo kalinimo ir bausmių vykdymo sistemos bei personalo vaidmenį, kad visuomenė geriau suprastų jų indėlio į visuomenės gyvenimą svarbą.
Tardymo izoliatoriaus vadovybė turi daryti griežtą atranką priimdama žmones į darbą bei skirdama juos į atitinkamas pareigas. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jų dorumui, humaniškumui, profesionalumui bei asmeniniam tinkamumui.
Tarnybos metu visas personalas turi nuolat tobulinti žinias ir profesinį meistriškumą, lankydamas specialius mokymo kursus, kuriuos periodiškai organizuoja tardymo izoliatoriaus vadovybė.
Į viso tardymo izoliatoriaus personalo mokymo programą turi būti įtraukti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Žin., 2000, Nr. 96-3016), Europos konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (Žin., 1998, Nr. 86-2393) bei Europos kalinimo įstaigų taisyklių, priimtų Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1987 m. vasario 12 d. (Rekomendacija Nr. R(87)3), reikalavimai bei taikymo principai.
Visas tardymo izoliatoriaus personalas turi nuolat elgtis ir dirbti taip, kad savo pavyzdžiu skatintų gerą kalinamųjų ir nuteistųjų elgesį ir pelnytų jų pagarbą.
Kiek tai įmanoma, tardymo izoliatoriaus personalą turi sudaryti pakankamas skaičius socialinių darbuotojų, psichiatrų, psichologų, mokytojų, darbinės veiklos, fizinio lavinimo instruktorių ir kitų profesijų darbuotojų. Turi būti pasitelkiami savanoriai tais atvejais, kai jų žinios ir pagalba gali duoti naudos.
Tardymo izoliatoriaus direktorius privalo turėti šias pareigas atitinkančius administracinius sugebėjimus, atitinkamą profesinį išsilavinimą ir patyrimą.
Tardymo izoliatoriaus vadovybė turi diegti specialias įstaigos organizavimo ir valdymo formas, kurios palengvintų ryšius tarp įvairių darbuotojų kategorijų, siekiant užtikrinti įvairių tarnybų bendradarbiavimą kardomojo kalinimo tikslams pasiekti.
Tardymo izoliatoriaus personalas neturi teisės naudoti prieš kalinamuosius ir nuteistuosius jėgą, išskyrus savigyną arba bandymo pabėgti ir pasipriešinimo atvejais, ir tiktai vadovaujantis įstatymais. Darbuotojai, kurie buvo priversti panaudoti jėgą, privalo ją naudoti tik tiek, kiek tai būtina, ir nedelsdami pranešti apie jėgos panaudojimą įstaigos vadovybei.
Tardymo izoliatoriaus personalas turi būti apmokytas specialios technikos tramdyti agresyvius kalinamuosius ir nuteistuosius.
Išskyrus ypatingas aplinkybes, tardymo izoliatoriaus darbuotojai, turintys tiesioginį kontaktą su kalinamaisiais ir nuteistaisiais, neturi būti ginkluoti šaunamaisiais ginklais. Jokiomis aplinkybėmis personalas, kuris nebuvo specialiai apmokytas naudotis šaunamuoju ginklu, negali jo turėti.
 V. TARDYMO IZOLIATORIŲ DARBUOTOJŲ SANTYKIAI SU KALINAMAISIAIS IR NUTEISTAISIAIS
Tardymo izoliatorių darbuotojų santykiai su kalinamaisiais ir nuteistaisiais pagrįsti griežtu įstatymų laikymosi principu ir skirti kardomojo kalinimo režimui užtikrinti.
Tardymo izoliatorių darbuotojai privalo būti dėmesingi bei jautrūs kalinamiesiems ir nuteistiesiems, operatyviai ir objektyviai reaguoti į jų prašymus bei skundus, visokeriopai stiprinti drausmę bei tvarką ir užkardyti režimo pažeidimus.
Tardymo izoliatoriaus darbuotojai į kalinamąjį arba nuteistąjį kreipiasi sakydami „Jūs“, „Tamsta“ ir vadina jį pavarde. Į nepilnametį darbuotojai gali kreiptis sakydami „Tu“ ir vadinti jį vardu ar pavarde. Kalinamieji ir nuteistieji į tardymo izoliatoriaus darbuotoją kreipiasi sakydami „jūs“ arba nurodydami tarnybines pareigas.
Kalinamuosius ir nuteistuosius draudžiama kankinti, žaloti, žeminti jų orumą arba žiauriai su jais elgtis. Su kalinamaisiais ir nuteistaisiais negali būti atliekami mokslo ar medicinos bandymai, net jeigu jie sutinka.
Tardymo izoliatorių darbuotojams draudžiamas santykių, nesusijusių su tarnybinių (darbo) pareigų vykdymu, palaikymas su kalinamaisiais ir nuteistaisiais, jų giminaičiais bei kitais artimaisiais. Priimti į darbą darbuotojai tai pasižada raštiškai (2 priedas).
Tardymo izoliatorių darbuotojai, dirbantys su kalinamaisiais ir nuteistaisiais, privalo nešioti dešinėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtas korteles su įrašytu vardu ir pavarde.
 VI. KALINAMŲJŲ IR NUTEISTŲJŲ PRIĖMIMO Į TARDYMO IZOLIATORIUS TVARKA
Konvojaus pareigūnų pristatytus į tardymo izoliatorių kalinamuosius ir nuteistuosius, nurodytus Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 6 straipsnyje, priima tardymo izoliatoriaus direktoriaus budintysis padėjėjas ir įskaitos tarnybos darbuotojas. Įskaitos tarnybos darbuotojų ne darbo valandomis kalinamuosius ir nuteistuosius priima tardymo izoliatoriaus direktoriaus budintysis padėjėjas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, asmenų priėmimo į tardymo izoliatorių procesinis pagrindas yra:
1. teismo arba teisėjo nutartis skirti kardomąją priemonę – suėmimą;
2. teismo nuosprendis skirti laisvės atėmimo bausmę asmenims, kuriems nebuvo paskirtas suėmimas;
3. teisėjo sankcija perkelti nuteistąjį iš pataisos darbų įstaigos į tardymo izoliatorių.
Asmenys, kuriems nebuvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nuteisti laisvės atėmimu, jeigu nuosprendžio priėmimo dieną jis nebuvo surašytas, į tardymo izoliatorių priimami remiantis nuosprendžio išrašu, patvirtintu teisėjo parašu ir teismo herbiniu antspaudu. Teismo nuosprendis, surašytas teisėjo, siunčiamas į tardymo izoliatorių.
Asmenys, kurie per tardymo izoliatorių vyksta tranzitu į paskirties punktus (kitus tardymo izoliatorius, policijos areštines, pataisos darbų įstaigas), į tardymo izoliatorių priimami remiantis kalinamojo (nuteistojo) asmens bylos pažyma ir kalinamųjų (nuteistųjų) lydėjimo sąrašu.
Asmenys, pristatyti į tardymo izoliatorių pagal šių Taisyklių 44.1 ir 44.2 punktuose nurodytus procesinius dokumentus, priimami tik tuo atveju, jeigu yra sulaikymo protokolas. Nurodytasis protokolas nebūtinas, jeigu kalinamieji ir nuteistieji į tardymo izoliatorių pristatyti tą pačią dieną, kurią priimti procesiniai dokumentai, nurodyti šių Taisyklių 44.1 ir 44.2 punktuose.
Kalinamųjų vaikai į tardymo izoliatorius nepriimami.
Tardymo izoliatoriaus direktoriaus budintysis padėjėjas, patikrinęs šių Taisyklių 44-46 punktuose nurodytus dokumentus ir įsitikinęs, kad dokumentai, kurie yra procesinis pagrindas priimti asmenis į tardymo izoliatorių, yra pasirašyti teisėjo ir patvirtinti atitinkamo teismo herbiniu antspaudu, pristačiusio kalinamuosius ir nuteistuosius į tardymo izoliatorių konvojaus viršininkui dalyvaujant apklausia kiekvieną pristatytąjį ir jų atsakymus sulygina su duomenimis, nurodytais šiuose dokumentuose. Tardymo izoliatoriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo priimti iš konvojaus kalinamieji ir nuteistieji, kol įforminami reikiami įskaitos dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras priimtiems į tardymo izoliatorių (išvykstantiems iš jo) kalinamiesiems ir nuteistiesiems laikyti. Kalinamieji ir nuteistieji į šias kameras uždaromi laikantis šių izoliavimo reikalavimų:
1. vyrai – atskirai nuo moterų;
2. nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų;
3. moterys, kurių nėštumas daugiau kaip trys mėnesiai, joms pageidaujant, – atskirai nuo kitų moterų;
4. asmenys, anksčiau atlikę laisvės atėmimo bausmę, – atskirai nuo asmenų, nebuvusių laisvės atėmimo vietose;
5. asmenys, kaltinami sunkiais nusikaltimais arba įtariami juos padarę, – atskirai nuo kitų kalinamųjų;
6. asmenys, iki suėmimo ar nuteisimo dirbę valstybės valdžios, valdymo ir teisėsaugos institucijose, – atskirai nuo kitų kalinamųjų ir nuteistųjų;
7. nuteistieji – atskirai nuo kitų kalinamųjų ir atsižvelgiant į pataisos darbų įstaigos režimo rūšį, nustatytą teismo nuosprendžiu;
8. nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų kalinamųjų ir nuteistųjų;
9. įtariamieji arba kaltinamieji toje pačioje byloje – atskirai vieni nuo kitų;
10. užsieniečiai – atskirai nuo Lietuvos Respublikos piliečių;
11. sergantieji užkrečiamosiomis ligomis – atskirai nuo sveikųjų;
12. psichikos ligoniai – atskirai nuo sveikųjų.
Jeigu šių Taisyklių 49 punkte nurodytiems asmenims laikyti atskirai trūksta trumpalaikio laikymo kamerų, tardymo izoliatoriaus direktoriaus budintysis padėjėjas gali asmenis, nuteistus laisvės atėmimo bausmę atlikti bendrojo ir sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijose, laikyti kartu vienoje trumpalaikio laikymo kameroje.
Trumpalaikio laikymo kamerose priimtiems į tardymo izoliatorių (išvykstantiems iš jo) kalinamiesiems ir nuteistiesiems laikyti įrengiamas apšvietimas bei vietos sėdėti.
Priimti į tardymo izoliatorių kalinamieji ir nuteistieji iškratomi, o jų turimi daiktai patikrinami. Šiems asmenims draudžiami turėti daiktai ir reikmenys, kurių sąrašas nurodytas Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 1 priedėlyje, paimami. Paimant pinigus ir daiktus, surašomas protokolas (3 priedas), kurį pasirašo pinigus ir daiktus paėmęs pareigūnas ir kalinamasis arba nuteistasis. Protokolas surašomas ir tuo atveju, kai šiuos pinigus ir daiktus kartu su kalinamaisiais ir nuteistaisiais į tardymo izoliatorių pristato konvojus. Protokolą pasirašo tardymo izoliatoriaus direktoriaus budintysis padėjėjas ir konvojaus viršininkas. Vienas protokolo egzempliorius įteikiamas konvojaus viršininkui. Tardymo izoliatoriaus direktoriaus budintysis padėjėjas paimtus iš kalinamųjų ir nuteistųjų pinigus ir daiktus registruoja žurnale (4 priedas).
Iš kalinamojo paimti pinigai į jo asmeninę sąskaitą iškart neįrašomi, o kartu su vertybiniais popieriais ir brangenybėmis perduodami saugoti į buhalteriją. Apie paimtus iš kalinamojo pinigus, vertybinius popierius, brangenybes bei kitus daiktus tardymo izoliatoriaus administracija raštu informuoja bylą tiriantį pareigūną arba teismą, kurio žinioje yra byla. Paimti pinigai, vertybiniai popieriai, brangenybės bei kiti daiktai gali būti prijungti prie baudžiamosios bylos. Jeigu tiriantis bylą pareigūnas arba teismas paimtų iš kalinamojo pinigų, vertybinių popierių, brangenybių bei kitų daiktų prie baudžiamosios bylos neprijungia ir apie tai praneša tardymo izoliatoriaus administracijai, kalinamojo vertybiniai popieriai ir brangenybės paliekami saugoti tardymo izoliatoriaus buhalterijoje, o pinigai įrašomi į kalinamojo asmeninę sąskaitą. Kiti daiktai atiduodami saugoti į sandėlį.
Pas nuteistuosius laisvės atėmimu, kuriems nuosprendis įsiteisėjo, rasti pinigai ir vertingi daiktai paimami ir, remiantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 41 straipsnio 4 dalimi, perduodami į valstybės pajamas pagal motyvuotą tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimą (5 priedas), sankcionuotą prokuroro. Vienas tokio nutarimo egzempliorius paliekamas prokurorui, o kiti trys atiduodami tardymo izoliatoriaus buhalterijai, priežiūros tarnybai ir įdedamas į nuteistojo asmens bylą.
Jeigu prieš pradedant asmens kratą pareigūnų pasiūlymu nuteistasis pats atiduoda pinigus, vertingus bei kitus daiktus, jo pinigai, vertybiniai popieriai ir brangenybės atiduodami saugoti į tardymo izoliatoriaus buhalteriją. Pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Kiti daiktai atiduodami saugoti į sandėlį.
Paimtus iš kalinamųjų ir nuteistųjų pinigus, vertybinius popierius ir brangenybes tardymo izoliatoriaus direktoriaus budintysis padėjėjas privalo atiduoti į buhalteriją, o kitus daiktus – į sandėlį ne vėliau kaip per 24 valandas (neskaitant poilsio ir švenčių dienų). Kalinamiesiems ir nuteistiesiems, iš kurių paimti pinigai, vertingi bei kiti daiktai, išduodami kvitai.
Paimti iš kalinamųjų ir nuteistųjų dokumentai (išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų, skelbiamų „Valstybės žiniose“, tekstus, teismų nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nuorašus, Europos žmogaus teisių teismo bei kitų kompetentingų tarptautinių institucijų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei visuomeninių organizacijų atsakymus, adresuotus kalinamiesiems ar nuteistiesiems, atiduotų saugoti pinigų, vertingų daiktų kvitus, kurie nepaimami) atiduodami tardymo izoliatoriaus įskaitos tarnybai, o valstybės apdovanojimai (ordinai, medaliai) ir pasižymėjimo ženklai – buhalterijai.
Paimti iš kalinamųjų ir nuteistųjų jiems draudžiami turėti menkaverčiai daiktai (alkoholiniai gėrimai, jų surogatai, stiprūs vaistai, aštriabriauniai, smailūs ir kiti daiktai), jeigu dėl jų laikymo neiškeliama baudžiamoji byla, kalinamiesiems arba nuteistiesiems raštiškai sutikus, sunaikinami jų akivaizdoje. Pareigūnai surašo šių daiktų sunaikinimo aktą, kurį pasirašo kalinamasis arba nuteistasis. Vienas akto egzempliorius įdedamas į kalinamojo arba nuteistojo asmens bylą, o kitas atiduodamas apsaugos ir priežiūros tarnybai.
Jeigu iš kalinamųjų ir nuteistųjų paimami daiktai bei gaminiai, kurie galėjo būti panaudoti nusikalstamiems tikslams, atliekamas tarnybinis tyrimas.
Tardymo izoliatoriaus administracija vadovaujasi šių Taisyklių 52-59 punktų nuostatomis ir tuo atveju, jeigu pinigai, vertingi bei kiti daiktai paimti iš kalinamųjų ir nuteistųjų jų laikymo tardymo izoliatoriuje laiku.
Atvykusiems į tardymo izoliatorių naujiems kalinamiesiems ir nuteistiesiems šios įstaigos tarnybos įformina:
1. kameros kortelę;
2. suimtojo asmens anketą (jeigu ji neužpildyta anksčiau);
3. izoliuojamų kalinamųjų ir nuteistųjų sąrašą;
4. kalinamųjų ir nuteistųjų apskaitos paros žiniaraštį.
Nurodytų šių Taisyklių 61 punkte dokumentų pavyzdžius ir įforminimo tvarką nustato Kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu patvirtinta Kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcija.
Atvykus į tardymo izoliatorių naujiems kalinamiesiems ir nuteistiesiems, patikrinama jų sveikata ir atliekamas sanitarinis švarinimas. Sveikatos tikrinimo rezultatai įrašomi į asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę). Asmenis, kuriems atliktas sanitarinis švarinimas, tardymo izoliatoriaus direktoriaus budintysis padėjėjas uždaro į režiminėje teritorijoje esančių gyvenamųjų pastatų kameras. Šių asmenų paskirstymas į kameras suderinamas su atitinkamomis tardymo izoliatoriaus tarnybomis šios įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka, vadovaujantis kalinamųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras planu (6 priedas). Nepilnamečių paskirstymas į kameras būtinai suderinamas su tardymo izoliatoriaus psichologine ir auklėjamojo darbo tarnybomis. Asmenys, kuriems dėl kokių nors priežasčių nespėta patikrinti sveikatos ar atlikti sanitarinio švarinimo, laikinai uždaromi į priimtų į tardymo izoliatorių (išvykstančių iš jo) kalinamųjų ir nuteistųjų trumpalaikio laikymo kameras.
Kalinamieji ir nuteistieji į režiminėje teritorijoje esančių gyvenamųjų pastatų kameras paskirstomi laikantis šių Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 12 straipsnyje nustatytų asmenų izoliavimo reikalavimų:
1. vyrai – atskirai nuo moterų;
2. nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų. Skirstant nepilnamečius į kameras, būtina atsižvelgti į jų amžių, fizinį ir protinį išsivystymą, dorovines savybes. Išimtiniais atvejais, gavus prokuroro sutikimą, kamerose, kuriose laikomi nepilnamečiai, leidžiama laikyti suaugusiuosius;
3. moterys, kurių nėštumas daugiau kaip trys mėnesiai, joms pageidaujant, – atskirai nuo kitų moterų;
4. asmenys, anksčiau atlikę laisvės atėmimo bausmę, – atskirai nuo asmenų, nebuvusių laisvės atėmimo vietose;
5. asmenys, kaltinami sunkiais nusikaltimais arba įtariami juos padarę, – atskirai nuo kitų kalinamųjų;
6. kalinamieji, iki suėmimo dirbę valstybės valdžios, valdymo ir teisėsaugos institucijose,- atskirai nuo kitų kalinamųjų;
7. nuteistieji – atskirai nuo kitų kalinamųjų ir atsižvelgiant į pataisos darbų įstaigos režimo rūšį, nustatytą teismo nuosprendžiu;
8. nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų kalinamųjų ir nuteistųjų;
9. įtariamieji arba kaltinamieji toje pačioje byloje – atskirai. Gavus bylą tiriančio pareigūno ar teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimą, tokie asmenys gali būti laikomi kartu;
10. nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuje dirbti ūkio darbus, – atskirai nuo kitų kalinamųjų ir nuteistųjų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, kalinamieji ir nuteistieji daktiloskopuojami ir nufotografuojami.
 VII. KALINAMŲJŲ IR NUTEISTŲJŲ ASMENS BYLOS
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, jeigu iki priėmimo į tardymo izoliatorius kalinamųjų ir nuteistųjų asmens bylos nebuvo pradėtos, jos pradedamos tardymo izoliatoriuose. Asmens byla – pagrindinis kalinamojo ir nuteistojo įskaitos dokumentas. Jos titulinio viršelio viršutinėje dalyje užrašomas pavadinimas tardymo izoliatoriaus, kuriame pradėta asmens byla, po juo – žodžiai „Asmens byla“, šalia kurių įrašomas asmens bylos numeris. Žemiau žodžių „Asmens byla“ įrašomas kalinamojo arba nuteistojo vardas, pavardė ir asmens kodas. Asmens bylos titulinio viršelio apatinėje dešiniojoje dalyje įrašoma asmens bylos pradėjimo bei jos tvarkymo pabaigos datos. Apatinėje kairiojoje dalyje dedamas toks trafaretinis spaudas:
 „Archyvas Nr.
 Ryšulys Nr.
 Paleidimo iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietos data
 Saugojimo terminas“.
 Titulinio viršelio vidinėje pusėje įrašomi pavadinimai tardymo izoliatorių, policijos areštinių ir pataisos darbų įstaigų, į kurias kalinamasis arba nuteistasis buvo išvykęs, išvykimo datos. Kalinamojo ir nuteistojo asmens byla susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje asmens bylos dalyje – šioje bylos dalyje esančių dokumentų aprašas, sulaikymo protokolas, suimtojo (nuteistojo) asmens anketa (biografiniai duomenys, giminaičių ir kitų artimųjų sąrašas, asmens dešiniojo profilio bei išvaizdos iš priekio fotografijos, jo žymių aprašymas, įrašas apie sveikatos būklę, duomenys apie darytą teismo psichiatrijos ekspertizę, suėmimo data ir pagrindas, asmens anketos užpildymo data bei ją užpildžiusio pareigūno pareigos, parašas, vardo raidė ir pavardė, dokumentai, kuriais remiantis užpildyta suimtojo (nuteistojo) anketa), daktiloskopinė kortelė, teismo arba teisėjo nutarties skirti kardomąją priemonę – suėmimą nuorašas, teismo nuosprendžių bei nutarčių nuorašai (išrašai), teisėjo sankcijos perkelti nuteistąjį iš pataisos darbų įstaigos į tardymo izoliatorių nuorašas, Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pažyma apie iškeltas baudžiamąsias bylas, teistumus ir paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pagrindus, teismo medicinos, teismo psichiatrijos, teismo narkologijos ekspertizės protokolų ir išvadų nuorašai. Kalinamajam ar nuteistajam mirus, į pirmąją asmens bylos dalį įdedama mirties liudijimo kopija ir patalogoanatominio ištyrimo protokolas (forma Nr. 013-1/a). Antrojoje asmens bylos dalyje – šioje bylos dalyje esančių dokumentų aprašas, parengtinio tyrimo pareigūnų ir teisėjų raštai dėl kalinamojo arba nuteistojo pristatymo į nurodytą vietą (policijos areštinę, teismą ir pan.), parengtinio tyrimo pareigūnų rašytiniai reikalavimai išvesti kalinamąjį arba nuteistąjį iš kameros tardymo veiksmams atlikti, advokatų orderių atplėšiamosios dalies šaknelės ir rašytiniai reikalavimai išvesti kalinamąjį arba nuteistąjį iš kameros pasimatyti, tardymo izoliatoriaus administracijos raštų, siųstų parengtinio tyrimo pareigūnams ir teismams, nuorašai bei gauti atsakymai, dokumentai apie paskirtas nuobaudas ir paskatinimus, charakteristikos bei kiti dokumentai.
Kalinamojo ir nuteistojo asmens bylos apatinio viršelio vidinėje dalyje įklijuojamas vokas, į kurį įdedamas kalinamojo arba nuteistojo pasas (gimimo liudijimas), mokslo baigimą, profesijos įsigijimą patvirtinantys ir kiti asmens dokumentai. Voke esančių dokumentų aprašas sudaromas asmens bylos apatinio viršelio vidinėje dalyje.
Vienoje kalinamojo ar nuteistojo asmens byloje gali būti ne daugiau kaip 250 lapų. Jeigu jų yra daugiau, pradedamas asmens bylos antrasis tomas, kuriame saugomi dokumentai, priklausantys antrajai asmens bylos daliai.
Asmens bylos kalinamųjų, kurie paleisti panaikinus ar pakeitus kardomąją priemonę – suėmimą arba kurių suėmimo terminas, nustatytas įstatymo, yra pasibaigęs, ir nuteistųjų, kurie paleisti įstatymo nustatytais pagrindais, saugomos tardymo izoliatorių archyvuose trejus metus. Nuteistųjų asmens bylų saugojimo terminas skaičiuojamas nuo teismo nuosprendyje nustatyto bausmės laiko pabaigos nepriklausomai nuo faktinio teisėto nuteistojo atleidimo nuo bausmės laiko. Pasibaigus kalinamųjų ir nuteistųjų asmens bylų saugojimo terminui, tardymo izoliatoriaus archyvo darbuotojas sudaro naikintinų asmens bylų sąrašą, kurį tvirtina šios įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Šiame sąraše nurodytos kalinamųjų ir nuteistųjų asmens bylos sunaikinamos. Dalyvavę sunaikinat šias bylas darbuotojai surašo aktą, nurodydami bylų sunaikinimo datą, vietą ir būdą. Paleistųjų, kurie kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo suluošinti, taip pat mirusių kalinamųjų ir nuteistųjų asmens bylos, pasibaigus trejų metų saugojimo tardymo izoliatoriaus archyve terminui, perduodamos nuolat saugoti į Kalėjimų departamento archyvą.
Kalinamųjų ir nuteistųjų asmens bylų tvarkymo ir saugojimo tvarką nustato Kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcija.
 VIII. KALINAMŲJŲ DIENOTVARKĖ
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kalinamieji privalo laikytis kardomojo kalinimo vietose nustatytos tvarkos.
Tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu patvirtinama kalinamųjų dienotvarkė. Dienotvarkėje nurodomas rytinio kėlimosi, kamerų tvarkymo, tualeto, valgymo, patikrinimo, darbo, pasivaikščiojimo, išvedimo pas parengtinį tyrimą atliekančius pareigūnus, gynėjus, kultūrinių, sportinių, auklėjamųjų ir kitų priemonių, laisvalaikio bei nepertraukiamo (8 valandų) miego laikas. Gydytojo sprendimu ligoniams gali būti nustatyta individuali dienotvarkė. Dienotvarkė paskelbiama kalinamiesiems.
 Dienotvarkei užtikrinti tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu nustatoma sutartinių garsinių signalų ir komandų davimo tvarka.
Siekiant organizuoti ir kontroliuoti kalinamųjų dienotvarkės vykdymą ištisą parą, tardymo izoliatoriaus personalo ir vadovybės darbas organizuojamas pagal šios įstaigos direktoriaus patvirtintą slankųjį mėnesinį grafiką. Administracijos ir vadovybės atstovai (išskyrus įstaigos direktoriaus budintįjį padėjėją, jo pavaduotoją, prižiūrėtojus) tardymo izoliatoriuje turi būti nuo signalo kalinamiesiems „Kelti“ iki signalo „Miegoti“, o prireikus – ir naktį.
Poilsio ir švenčių dienomis organizuojamas tardymo izoliatoriaus vadovybės atstovo arba vieno iš apsaugos ir priežiūros, vidaus tyrimų ar auklėjamojo darbo tarnybų vadovų budėjimas ištisą parą. Šių pareigūnų budėjimo tvarką, vadovaudamasis Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 53 straipsnio 2 dalimi, įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.
 IX. RAŠYTINĖS INFORMACIJOS BEI TEISINĖS PAGALBOS TEIKIMO KALINAMIESIEMS TVARKA
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kalinamieji turi teisę gauti rašytinę informaciją apie asmenų, kuriems kardomąja priemone paskirtas suėmimas, laikymo tardymo izoliatoriuje tvarką ir sąlygas, jų teises bei pareigas.
Kalinamieji gali su savimi turėti įstatymų ir kitų teisės aktų, skelbiamų „Valstybės žiniose“, tekstus, teismų nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nuorašus, Europos žmogaus teisių teismo bei kitų kompetentingų tarptautinių institucijų, valstybės ir savivaldybių bei visuomeninių organizacijų atsakymus.
Tekstai dienotvarkės, įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su kalinamųjų laikymo tardymo izoliatoriuose tvarka ir sąlygomis, jų teisėmis, pareigomis bei draudimais, iškabinami kiekvienoje kameroje.
Nuo to momento, kai gynėjui leidžiama dalyvauti byloje, kalinamasis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka matytis su gynėju be pašaliečių (išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytus atvejus). Šių pasimatymų skaičius ir trukmė neribojami.
Kalinamieji pasimatyti su advokatu iš kamerų išvedami tik po to, kai to rašytiniu reikalavimu, pateikęs advokatų kontoros orderį bei asmenybę patvirtinantį dokumentą, pageidauja advokatas.
Kalinamųjų išvedimo pasimatyti su gynėju tvarką reglamentuoja Kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija.
 X. KALINAMŲJŲ PASIVAIKŠČIOJIMŲ TVARKA
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 11 punktu, tardymo izoliatoriaus administracija privalo užtikrinti, kad kalinamieji galėtų kasdien valandą pasivaikščioti, o nepilnamečiai, moterys ir sergantieji tuberkulioze – pasivaikščioti dukart per dieną po valandą. Pasivaikščiojimas gali neįvykti arba jo trukmė gali būti sutrumpinta tiktai dėl nepalankių pasivaikščiojimui meteorologinių sąlygų ir tik kalinamojo sutikimu ar prašymu.
Kad kalinamieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatoriaus režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose įrengiami pasivaikščiojimo kiemeliai. Jeigu nėra galimybės įrengti jų gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose, jie įrengiami ant žemės režiminėje teritorijoje ir gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis kalinamiesiems lydėti.
Pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengiamos kameros kalinamiesiems pasivaikščioti. Vienam vaikščiojančiajam turi tekti ne mažiau kaip 3 kv. metrai pasivaikščiojimui skirto ploto. Vienos tokios kameros minimalus pasivaikščiojimui skirtas plotas negali būti mažesnis kaip 12 kv. metrų. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Kiekvienos stačiakampės grotų akutės matmenys – ne daugiau kaip 17 x 17 centimetrų. Grotuotas rėmas uždengiamas metaliniu tinklu, kurio vienos akutės matmenys – ne daugiau kaip 5 x 5 centimetrai. Pasivaikščiojimo kiemelių kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemelių kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas kalinamuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad kalinamieji galėtų pasislėpti nuo kritulių. Pasivaikščiojimo kiemelių kamerose turi būti įrengti vandens latakai.
Tardymo izoliatoriuose, kuriuose laikomi aktyvia tuberkulioze sergantys kalinamieji, jiems pasivaikščioti įrengiami atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai. Ne rečiau kaip kartą per savaitę atliekama jų baigiamoji dezinfekcija. Sergantys užkrečiamosiomis ligomis, nurodytomis užkrečiamųjų ligų sąraše, patvirtintame Sveikatos apsaugos ministerijos, kalinamieji pasivaikščioti vedami atskirai nuo kitų asmenų. Po šių sergančiųjų pasivaikščiojimo tą pačią dieną į šiuos kiemelius kiti kalinamieji pasivaikščioti neleidžiami, kasdien atliekama jų baigiamoji dezinfekcija.
Virš pasivaikščiojimo kiemelių kamerų įrengiama pakyla prižiūrėtojui, nuo kurios jis galėtų stebėti visus vienu metu vaikščiojančius kalinamuosius. Ant pakylos įrengtame priežiūros poste turi būti aliarminės signalizacijos ir radijo arba telefono ryšio su budėtojų patalpa priemonės.
Pasivaikščioti vienu metu vedami visi esantys kameroje kalinamieji. Vedami pasivaikščioti asmenys turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą.
Kalinamieji, kurie pasivaikščiojimo metu bando žodžiu ar kitais būdais palaikyti ryšius su kalinamaisiais, kurių pasivaikščiojimas vyksta kituose pasivaikščiojimų kiemeliuose, naudoja fizinį ar psichinį smurtą kitų kalinamųjų atžvilgiu, turi kalinamiesiems draudžiamų turėti daiktų, įžeidinėja, užpuola ar priešinasi tardymo izoliatoriaus personalui, tardymo izoliatoriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo sprendimu gali būti pašalinti iš pasivaikščiojimo kiemelių ir uždaryti į gyvenamąsias kameras.
 XI. KALINAMŲJŲ SUSIRAŠINĖJIMO SU GIMINAIČIAIS IR KITAIS ASMENIMIS TVARKA
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, kalinamieji turi teisę susirašinėti su giminaičiais ir kitais asmenimis. Siunčiamų ir gaunamų laiškų kiekis neribojamas. Pagal Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 49 straipsnio 2 dalį nuteistiesiems, perkeltiems iš pataisos darbų įstaigų dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje, jeigu jiems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, susirašinėti su kitais atliekančiais laisvės atėmimo bausmę nuteistaisiais, kurie nėra jų giminaičiai, draudžiama.
Kalinamieji gali siųsti ir gauti laiškus tiktai per tardymo izoliatoriaus administraciją. Laiškus pašto vokuose kalinamieji įteikia administracijos darbuotojams, kiekvieną dieną apžiūrintiems kameras, arba įmeta į prieinamoje vietoje įrengtas pašto dėžes, iš kurių juos kiekvieną dieną paima tą daryti įgalioti administracijos darbuotojai.
Kalinamųjų išsiunčiamų ir gaunamų laiškų apskaitą specialiose kortelėse (7 priedas) atlieka laiškų apskaitos darbuotojas (cenzorius). Tardymo izoliatoriaus personalui kalinamųjų siunčiamus bei jų vardu gaunamus laiškus savo iniciatyva cenzūruoti draudžiama. Šie laiškai gali būti cenzūruojami tik bylą tiriančio pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.
Tardymo izoliatoriaus direktoriaus paskirtas personalas gautus kalinamojo vardu laiškus jam įteikia, taip pat kalinamojo įteiktus laiškus išsiunčia adresatui ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jų gavimo arba įteikimo dienos. Siekiant, kad kalinamiesiems su laiškais nepatektų jiems draudžiamų turėti daiktų, gautas kalinamojo vardu laiško vokas prieš įteikiant jam atplėšiamas ir laiško turinio neskaitant patikrinamas to kalinamojo akivaizdoje. Kalinamajam išvykus iš tardymo izoliatoriaus, jo vardu gautus laiškus tardymo izoliatoriaus administracija per tris darbo dienas persiunčia tardymo izoliatoriaus lėšomis į kalinamojo išvykimo vietą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 15 straipsnio 6 dalimi, siunčiamų giminaičiams ir kitiems asmenims laiškų pašto išlaidas apmoka patys kalinamieji.
 XII. KALINAMŲJŲ RELIGINIŲ POREIKIŲ TENKINIMO TVARKA
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kalinamieji turi teisę tenkinti savo religinius poreikius, dalyvauti tardymo izoliatoriuje atliekamose apeigose ir turėti su savimi savo tikybos religinių knygų bei reikmenų.
Tardymo izoliatoriaus administracija kalinamųjų teisę tenkinti savo religinius poreikius užtikrina remdamasi Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu (Žin., 1995, Nr. 89-1985).
Religingi kalinamieji turi teisę laisvalaikiu vieni arba kartu su kitais kalinamaisiais atlikti religines apeigas. Tardymo izoliatoriaus administracija privalo užtikrinti, kad religinių apeigų metu nebūtų pažeisti reikalavimai atskirai laikyti asmenis, nurodytus šių Taisyklių 64 punkte.
Kalinamiesiems pageidaujant, religinėms apeigoms atlikti gali būti pakviestas dvasininkas. Religinių apeigų bei kulto ceremonijų atlikimo laikas ir kitos sąlygos suderinami su tardymo izoliatoriaus vadovybe.
Tardymo izoliatoriaus administracija turi imtis priemonių, kad pagal dvasininkų rekomendacijas būtų įrengta patalpa religinėms apeigoms atlikti.
 XIII. KALINAMŲJŲ MAISTO PRODUKTŲ IR BŪTINIAUSIŲ REIKMENŲ ĮSIGIJIMO TVARKA
Pagal Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 14 punktą kalinamieji ir nuteistieji, kuriems teismo nuosprendis įsiteisėjo ir kurie per 10 dienų turi išvykti į laisvės atėmimo vietas atlikti bausmę, turi teisę už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, neribotai pirktis tardymo izoliatoriaus parduotuvėje maisto produktų ir būtiniausių reikmenų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodeksu bei Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 172 (Žin., 2000, Nr. 72-2243), maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigijimas reglamentuojamas nuteistiesiems, kurie:
1. įstatymų nustatyta tvarka palikti tardymo izoliatoriuose dirbti ūkio darbus;
2. palikti tardymo izoliatoriuose arba perkelti į juos iš pataisos darbų įstaigų atlikti tardymo veiksmų baudžiamosiose bylose arba dėl bylų nagrinėjimo teisme;
3. perkelti iš pataisos darbų įstaigų dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje, jeigu jiems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Maisto produktų, kuriuos leidžiama perduoti arba siųsti kalinamiesiems (privalomų maisto produktų, kurie turi būti parduodami kalinamiesiems tardymo izoliatoriaus parduotuvėje), sąrašas ir privalomų būtiniausių reikmenų, kurie turi būti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje parduoti kalinamiesiems, minimalus sąrašas nurodyti šių Taisyklių 8 ir 9 prieduose. Tardymo izoliatoriaus administracija privalo užtikrinti, kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų prekių rinkos vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje yra tardymo izoliatorius.
Tardymo izoliatoriaus vadovybė, materialinio aprūpinimo, auklėjamojo darbo ir kitos tarnybos privalo nuolat domėtis, ar šios įstaigos parduotuvėje yra reikiamo asortimento maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Tardymo izoliatoriaus administracija privalo pasirūpinti, kad kalinamieji galėtų pirktis maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį, o moterys ir nepilnamečiai – kartą per savaitę.
Išvesti kalinamuosius iš kamerų pirktis maisto produktų ir būtiniausių reikmenų draudžiama. Šiomis prekėmis kalinamuosius aprūpina tardymo izoliatoriaus darbuotojai kamerose. Norinčiajam pirktis maisto produktų ir būtiniausių reikmenų išduodamas specialus prašymo blankas (10 priedas). Tardymo izoliatoriaus administracijos atstovas, gavęs iš kalinamojo užpildytą prašymo blanką, pateikia jį buhalterijos darbuotojui, kuris įrašo jame kalinamojo turimą asmeninėje sąskaitoje pinigų sumą. Po to administracijos atstovas prašymo blanką įteikia parduotuvės darbuotojui. Pardavėjas administracijos atstovui įteikia pirkinį ir, prašymo blanke įrašęs kiekvienos prekės svorį ir kainą, prašymo blanką grąžina administracijos atstovui. Administracijos atstovas pirkinį įteikia kalinamajam ir, jam pasirašius prašymo blanke, šį dokumentą perduoda saugoti tardymo izoliatoriaus buhalterijai.
Kalinamajam, kuriam skirta nuobauda – mėnesį atimta teisė pirktis maisto produktų, – leidžiama tą mėnesį nusipirkti tiktai būtiniausių reikmenų.
Maisto produktais kalinamuosius aprūpinantys tardymo izoliatoriaus darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka turi būti pasitikrinę sveikatą ir išklausę privalomąjį higienos mokymo kursą.
 XIV. KALINAMŲJŲ SIUNTINIŲ, PERDAVIMŲ, BANDEROLIŲ SU SPAUDA IR PINIGINIŲ PERLAIDŲ GAVIMO TVARKA
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 13 punktu, kalinamieji ir nuteistieji, kuriems teismo nuosprendis įsiteisėjo ir kurie per 10 dienų turi išvykti į laisvės atėmimo vietas atlikti bausmę, turi teisę gauti neribotą kiekį siuntinių, perdavimų ir banderolių su spauda, taip pat neriboto dydžio pinigines perlaidas.
Atsižvelgiant į paskirtos pataisos darbų įstaigos režimo rūšį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodeksu bei Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, gaunamų siuntinių arba perdavimų skaičius ribojamas nuteistiesiems, kurie:
1. įstatymų nustatyta tvarka palikti tardymo izoliatoriuose dirbti ūkio darbus;
2. palikti tardymo izoliatoriuose arba perkelti į juos iš pataisos darbų įstaigų atlikti tardymo veiksmų baudžiamosiose bylose arba dėl bylų nagrinėjimo teisme;
3. perkelti iš pataisos darbų įstaigų dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje, jeigu jiems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Eilinių siuntinių ir perdavimų, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso nustatytas normas gauna šių Taisyklių 106 punkte nurodyti nuteistieji, terminai skaičiuojami tokia pat tvarka, kuri nustatyta šių Taisyklių 126 ir 127 punktuose. Terminai nenustatomi siuntiniams ir perdavimams, kurie skirti kaip paskatinimas.
Nurodyti šių Taisyklių 106 punkte nuteistieji turi teisę gauti šiuos siuntinius arba perdavimus, kurie neįskaitomi į Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekse nustatytą siuntinių arba perdavimų skaičių:
1. vieną vaisių ir daržovių siuntinį arba perdavimą per mėnesį. Nuobauda atimti teisę gauti eilinį siuntinį arba perdavimą nesiejama su vaisių ir daržovių siuntiniu arba perdavimu;
2. perdavimą, pasibaigus ilgalaikiam pasimatymui, o jeigu tokių pasimatymų suteikti nėra sąlygų, pasibaigus trumpalaikiam pasimatymui.
Vienas perdavimas neturi sverti daugiau kaip 10 kilogramų. Siuntinio svorį nustato Lietuvos Respublikos pašto taisyklės.
Tardymo izoliatoriaus administracinėje teritorijoje, sandūroje su apsaugos tvora, įrengiamas siuntinių, perdavimų ir banderolių su spauda priėmimo biuras, į kurį lankytojai šio biuro darbo valandomis įeina laisvai.
Biuro, nurodyto šių Taisyklių 110 punkte, lankytojų kambaryje turi būti rašomasis stalas, kėdės arba suolai, šiukšlių dėžė, sieninė drabužių pakaba, veidrodis, sieninis stendas su įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su perdavimų priėmimo ir pasimatymų suteikimo tvarka bei lankytojų atsakomybe už šios tvarkos pažeidimus, išrašais, informacija apie biuro darbo dienas ir valandas, apie galimybę susitikti su tardymo izoliatoriaus vadovybe bei kitais administracijos atstovais ir kita informacija.
Lankytojų kambarys nuo siuntinių, perdavimų ir banderolių su spauda priėmimo biuro darbuotojų kambario atskiriamas siena, kurioje yra langelis perdavimams priimti. Ne darbo metu langelis uždaromas tvirtomis užrakinamomis durelėmis ir metalinėmis grotomis. Biuro darbuotojų kambaryje turi būti stalas perdavimams tikrinti, lentynos perdavimams sudėti, svarstyklės, tara (krepšiai, stiklainiai ir kitokie indai), reikiamas kiekis peilių, šaukštų, šakučių, ženklintų pjaustymo lentų, spintelė patikros įrankiams ir pjaustymo lentoms laikyti, žirklės, praustuvas, veidrodis, muilas, rankšluostis, balti chalatai. Biuro darbuotojai perdavimų priėmimo metu privalo dėvėti baltus chalatus. Šie darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka turi būti pasitikrinę sveikatą ir išklausę privalomojo higienos mokymo kursą.
Lankytojas, atnešęs perdavimą, pagal jam pateiktą pavyzdį surašo prašymą arba užpildo jam duotą specialų prašymo blanką (11 priedas) dviem egzemplioriais.
Tardymo izoliatoriaus darbuotojas, patikrinęs kalinamojo siuntinių, perdavimų, banderolių su spauda ir pasimatymų apskaitos kortelę (12 priedas) ir įsitikinęs, kad kalinamasis turi teisę gauti perdavimą, asmens, atnešusio perdavimą, akivaizdoje patikrina maisto produktų ir kitų perduodamų daiktų asortimentą ir svorį. Svarstyklės ant biuro darbuotojo stalo pastatomos taip, kad jas galėtų matyti atnešęs perdavimą lankytojas. Tikrindamas priimtus maisto produktus (duoną, pyragą, dešrą, sūrį, žuvis ir kitus panašius gaminius ir produktus), darbuotojas juos perpjauna į dvi arba tris dalis, dėžutes ir stiklainius su konservais atidaro, o skysčius ir birius produktus perpila į tardymo izoliatoriaus tarą. Maisto produktus, daiktus ir reikmenis, kuriuos turėti kalinamiesiems draudžiama, biuro darbuotojas grąžina perdavimą atnešusiam asmeniui, išbraukia juos iš rašytinio prašymo abiejų egzempliorių ir nurodo jų grąžinimo motyvus. Patikrinęs perdavimo turinį, perdavimą priėmęs biuro darbuotojas pirmąjį rašytinio prašymo egzempliorių su savo parašu, patvirtinančiu, kad perdavimas priimtas, grąžina asmeniui, atnešusiam perdavimą. Antrąjį rašytinio prašymo egzempliorių po to, kai jį pasirašo perdavimą gavęs kalinamasis, perdavimą priėmęs biuro darbuotojas įsega į siuntinių, perdavimų ir banderolių su spauda priėmimo biuro segtuvą ir saugo vienerius metus.
Iš pašto įstaigų priimami siuntiniai tik tiems kalinamiesiems, kurie turi teisę juos gauti.
Pinigų, vertingų bei kitų daiktų, kuriuos kalinamiesiems turėti draudžiama, išėmimas iš siuntinių ir banderolių su spauda įforminamas ir tolesnis jų likimas sprendžiamas vadovaujantis šių Taisyklių 52-59 punktų nuostatomis.
Siuntiniai ir perdavimai (išskyrus banderoles su spauda) kalinamiesiems, uždarytiems į karcerį, įteikiami po to, kai jie atlieka nuobaudą.
Asmenų, paleistų iš tardymo izoliatoriaus arba kalinamųjų ir nuteistųjų, perkeltų į kitus tardymo izoliatorius ar laisvės atėmimo vietas, vardu gautus siuntinius, perdavimus ir banderoles su spauda tardymo izoliatoriaus administracija išsiunčia išvykusiųjų buvimo adresu. Jeigu kalinamasis miršta, jo vardu gauti siuntiniai, perdavimai ir banderolės su spauda grąžinami siuntėjui jo lėšomis su įrašu „Grąžintinas“. Už maisto produktų, esančių siunčiamuose siuntiniuose arba perdavimuose, kokybę tardymo izoliatoriaus administracija neatsako. Administracija privalo užtikrinti kokybę maisto produktų, kuriuos gauna siuntiniuose arba perdavimuose kalinamieji, atliekantys nuobaudą karceryje.
Apie priimtus siuntinius, perdavimus ir banderoles su spauda biuro darbuotojas įrašo į apskaitos korteles bei Siuntinių ir banderolių su spauda registracijos žurnalą (13 priedas).
Siuntiniai ir banderolės su spauda kalinamiesiems įteikiami kamerose, kai jie pasirašo šių Taisyklių 118 punkte nurodytame žurnale.
Remiantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 47 straipsnio 6 dalimi, tardymo izoliatoriaus administracija privalo priimti maisto produktų labdaros siuntas (perdavimus), adresuotas nuteistiesiems, nurodytiems šių Taisyklių 106 punkte. Šios maisto produktų labdaros siuntos (perdavimai) neįskaitomos į Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekse nustatytą siuntinių arba perdavimų skaičių ir tardymo izoliatoriuose priimamos bei paskirstomos nuteistiesiems Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka.
Tardymo izoliatoriaus administracija privalo priimti kalinamajam atneštus grynus pinigus. Šie pinigai priimami tardymo izoliatoriaus kasoje, išrašomas pajamų orderis, kurio šaknelė įteikiama pinigus įmokėjusiam asmeniui. Administracija privalo ne vėliau kaip per 2 darbo dienas informuoti kalinamąjį apie įskaitytus į jo asmeninę sąskaitą pinigus.
 XV. KALINAMŲJŲ PASIMATYMŲ SU GIMINAIČIAIS IR KITAIS ASMENIMIS TVARKA
Pagal Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 16 straipsnį pasimatyti su giminaičiais arba kitais asmenimis kalinamiesiems leidžia tardymo izoliatoriaus administracija tik tuo atveju, jeigu gaunamas bylą tiriančio pareigūno arba teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimas. Ši tvarka taikoma ir nuteistiesiems, perkeltiems iš pataisos darbų įstaigų dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje, jeigu jiems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Įstatymo nustatyta pasimatymų trukmė – iki dviejų valandų. Parengtinio tyrimo pareigūnų ir teisėjų rašytiniai sutikimai turi būti patvirtinti herbiniais antspaudais tų institucijų, kuriose jie dirba.
Atsižvelgiant į teismo nuosprendžiu paskirtos pataisos darbų įstaigos režimo rūšį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodeksu bei Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, trumpalaikių pasimatymų, kurių vieno trukmė pagal įstatymą – iki keturių valandų, ir ilgalaikių pasimatymų, kurių trukmė pagal įstatymą – iki dviejų parų, skaičius ribojamas šiems nuteistiesiems laisvės atėmimu:
1. kurie įstatymų nustatyta tvarka palikti tardymo izoliatoriuose dirbti ūkio darbus;
2. kurie palikti tardymo izoliatoriuose arba perkelti į juos iš pataisos darbų įstaigų atlikti tardymo veiksmų baudžiamosiose bylose arba dėl bylų nagrinėjimo teisme;
3. kuriems teismo nuosprendis įsiteisėjo ir kurie per 10 dienų turi išvykti į laisvės atėmimo vietas atlikti bausmę.
Nuteistiesiems, nurodytiems šių Taisyklių 124 punkte, jeigu tardymo izoliatoriuje nėra sąlygų suteikti ilgalaikių pasimatymų, vienas ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas dviem trumpalaikiais pasimatymais. Socialiniams ryšiams su giminaičiais ir artimaisiais palaikyti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 68-1 straipsniu, tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu šiems nuteistiesiems gali būti suteikiami papildomi pasimatymai.
Nuteistieji, kurių nuosprendis įsiteisėjo ir kurie palikti tardymo izoliatoriuje dirbti ūkio darbus, pirmąjį pasimatymą gali gauti tuoj po to, kai paliekami dirbti nurodytuosius darbus. Ši nuostata taikoma ir nuteistiesiems, kurie palikti (perkelti) tardymo izoliatoriuose atlikti tardymo veiksmų baudžiamosiose bylose arba dėl bylų nagrinėjimo teisme, taip pat nuteistiesiems, kuriems teismo nuosprendis įsiteisėjo ir kurie per 10 dienų turi išvykti į laisvės atėmimo vietas atlikti bausmę.
Nuteistiesiems, kurie perkelti į tardymo izoliatorių iš pataisos darbų įstaigų atlikti tardymo veiksmų baudžiamosiose bylose arba dėl bylų nagrinėjimo teisme, pasimatymai suteikiami atsižvelgiant į tai, ar atėjo laikas šiems nuteistiesiems gauti eilinius pasimatymus (šis laikas skaičiuojamas nuo paskutinių pasimatymų, kuriuos jie turėjo būdami pataisos darbų įstaigose, gavimo dienos).
Nurodyti šių Taisyklių 124 punkte nuteistieji, kuriems pagal Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso nustatytas normas priklauso ilgalaikis arba trumpalaikis pasimatymas, patys pasirenka pasimatymo rūšį. Kitas pasimatymas suteikiamas praėjus laikui, kuris apskaičiuojamas ne kalendoriniams metams, o padalijus 12 mėnesių iš Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso nustatyto pasimatymų, priklausančių vienam nuteistajam per metus, skaičiaus. Pasimatymams, nurodytiems šių Taisyklių 125 punkto antrajame sakinyje, ir papildomiems pasimatymams, kurie nuteistiesiems skiriami kaip paskatinimas, laikas nenustatomas. Laikotarpis, per kurį nuteistieji negauna pasimatymų dėl karantino, stichinių nelaimių ir kitų aplinkybių, sutrikdžiusių normalią tardymo izoliatoriaus veiklą, jeigu tai nesusiję su neteisėtais kalinamųjų ir nuteistųjų grupiniais veiksmais, įskaitomas į laiką, kuriam pasibaigus turi būti suteiktas eilinis pasimatymas.
Asmuo, atvykęs pasimatyti su kalinamuoju, tardymo izoliatoriaus siuntinių, perdavimų ir banderolių su spauda priėmimo biure surašo prašymą suteikti pasimatymą. Prašymą kartu su bylą tiriančio pareigūno arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu šis asmuo įteikia biuro darbuotojui. Asmuo, atvykęs į trumpalaikį pasimatymą su nuteistuoju, kuriam nėra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, įteikia tiktai rašytinį prašymą. Biuro darbuotojas, įsitikinęs, kad pasimatymą suteikti galima, apie tai informuoja tardymo izoliatoriaus direktorių arba jo pavaduotoją, kurie rašytiniame prašyme suteikti pasimatymą nurodo jo trukmę, o jeigu suteikti pasimatymą atsisako, – atsisakymo motyvus. Rašytinį prašymą su rezoliucija dėl atsisakymo suteikti pasimatymą biuro darbuotojas grąžina jį įteikusiam asmeniui. Rašytinį prašymą su rezoliucija dėl pasimatymo suteikimo biuro darbuotojas perduoda tardymo izoliatoriaus direktoriaus budinčiajam padėjėjui. Bylą tiriančio pareigūno arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis sutikimas suteikti pasimatymą galioja tiktai vienam pasimatymui. Pasimatyti su vienu kalinamuoju arba nuteistuoju vienu metu gali ne daugiau kaip du suaugę asmenys, su kuriais gali būti nepilnamečiai ir mažamečiai kalinamojo arba nuteistojo vaikai.
Pasimatymas nesuteikiamas asmenims, atvykusiems pasimatyti be dokumentų, patvirtinančių jų asmenybę, taip pat asmenims, neįrašytiems į bylą tiriančio pareigūno arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį sutikimą suteikti pasimatymą.
Kalinamiesiems ir nuteistiesiems pasimatyti su giminaičiais arba kitais asmenimis tardymo izoliatoriaus trumpalaikių pasimatymų patalpoje įrengiama salė. Išilgai s …
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.