📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO
LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2007 M. VASARIO 20 D. ĮSAKYMO Nr. A1-46 „dėl socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
2012 m. gruodžio 11 d. Nr. A1-566
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. A1-46 „Dėl Socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 24-931):
1. Išdėstau 2 punktą taip:
„2. Šiuo įsakymu patvirtinto Socialinės globos normų aprašo 13 ir 14 punktų nuostatos, susijusios su licencijos galiojimo sustabdymu ar licencijos galiojimo panaikinimu, taikomos nuo 2013 m. sausio 1 dienos.“
2. Išdėstau nurodytu įsakymu patvirtintą Socialinės globos normų aprašą nauja redakcija (pridedama).
L. e. socialinės apsaugos ir darbo
ministro pareigas Donatas Jankauskas
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministro
2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. A1-46
(2012 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. A1-566
redakcija)
SOCIALINĖS GLOBOS NORMŲ APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Socialinės globos normų aprašas (toliau – aprašas) reglamentuoja socialinės globos teikimo likusiems be tėvų globos vaikams, vaikams su negalia, socialinės rizikos vaikams, suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims, socialinės rizikos asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, principus ir charakteristikas bei nustato privalomus socialinės globos įstaigų teikiamos ilgalaikės, trumpalaikės, dienos socialinės globos kokybės reikalavimus.
2. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme (Žin., 2006, Nr. 17-589) ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose socialines paslaugas, apibrėžtas sąvokas.
II. SOCIALINĖS GLOBOS NORMŲ TAIKYMO PRINCIPAI
3. Socialinės globos normos taikomos vadovaujantis šiais principais:
3.1. asmens teisių užtikrinimo. Organizuojant ir teikiant socialinę globą, draudžiama nepagrįstai ir neteisėtai riboti asmens teises. Visos asmens problemos sprendžiamos su asmeniui rodoma pagarba, supratimu, jautrumu bei užtikrinant ir pripažįstant asmens teisę į privatumą. Įgyvendindamas savo teises, asmuo neturi varžyti kito asmens teisių;
3.2. dalyvavimo ir bendradarbiavimo. Siekiant užtikrinti geriausią asmens interesą ir šeimos gerovę, visi socialinės globos organizavimo ir teikimo klausimai sprendžiami dalyvaujant ir bendradarbiaujant pačiam asmeniui, jo globėjui (rūpintojui) ar nepilnamečio vaiko tėvams, esant poreikiui, – kitiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams bei kompetentingų institucijų atstovams. Vaiko socialinė globa derinama su pagalba jo šeimai;
3.3. pasirinkimo ir socialinės globos tikslingumo. Socialinė globa organizuojama ir teikiama, remiantis išsamiu ir visapusišku asmens socialinės globos poreikio vertinimu ir socialinės globos įstaigos galimybių suteikti šias paslaugas vertinimu, pripažįstant asmens teisę rinktis jo pagrįstus lūkesčius ir teisėtus interesus atitinkančią pagalbą. Į asmens nuomonę, jeigu ji neprieštarauja asmens teisėtiems interesams, yra atsižvelgiama užtikrinant, kad nebus pažeistos ir kitų asmenų pasirinkimo galimybės;
3.4. asmens savarankiškumo ugdymo ir socialinės integracijos. Teikiant socialinę globą, asmeniui sudaroma galimybė ugdyti saviraišką ir įgūdžius, pagal galimybes savarankiškai tvarkyti savo buitį, suteikiant žmogaus orumo nežeidžiančią pagalbą, skatinančią padėti palaikyti ar kompensuoti prarastą savarankiškumą ir ugdyti gebėjimus gyventi visuomenėje, įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, šeima ir artimaisiais giminaičiais. Teikiant socialinę globą vaikams, užtikrinama saugi ir sveika vaiko ugdymosi ir vystymosi aplinka, nuo mažens formuojami savarankiško gyvenimo įgūdžiai, pagrįsti glaudžiais tarpusavio santykiais su šeima, artimaisiais giminaičiais;
3.5. nediskriminavimo. Socialinė globa organizuojama ir teikiama pagal įvertintus asmens poreikius, ir tai nepriklauso nuo asmens lyties, negalios, rasės, tautybės, pilietybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, seksualinės orientacijos ir kitų aplinkybių, nesusijusių su socialine globa.
III. SOCIALINĖS GLOBOS NORMŲ GRUPĖS
4. Atsižvelgiant į socialinės globos teikimo vietą (socialinės globos įstaiga arba asmens namai), socialinės globos rūšį (ilgalaikė, trumpalaikė, dienos) ir į tai, kokiai socialinei žmonių grupei (likę be tėvų globos vaikai, socialinės rizikos vaikai, vaikai su negalia, suaugę asmenys su negalia, senyvo amžiaus asmenys, socialinės rizikos asmenys, priklausomi nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo) socialinė globa yra teikiama, išskiriamos šios specifinės socialinės globos normų grupės:
4.1. Likusių be tėvų globos vaikų, socialinės rizikos vaikų, vaikų su negalia ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos normos, taikomos socialinės globos namams (1 priedas);
4.2. Likusių be tėvų globos vaikų, socialinės rizikos vaikų ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos normos, taikomos šeimynoms (2 priedas);
4.3. Senyvo amžiaus asmenų, suaugusių asmenų su negalia ir vaikų su negalia dienos socialinės globos normos, taikomos dienos socialinės globos centrams ir kitoms socialinės globos įstaigoms, teikiančioms dienos (trumpalaikę) socialinę globą senyvo amžiaus asmenų, suaugusių asmenų ir vaikų su negalia namuose (3 priedas);
4.4. Senyvo amžiaus asmenų ir suaugusių asmenų su negalia ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos normos, taikomos socialinės globos namams (4 priedas);
4.5. Socialinės rizikos asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, trumpalaikės socialinės globos normos, taikomos psichologinės bei socialinės reabilitacijos įstaigoms (5 priedas).
IV. SOCIALINĖS GLOBOS ATITIKTIES SOCIALINĖS GLOBOS NORMOMS VERTINIMAS
5. Socialinės globos įstaigos socialinės globos atitiktį socialinės globos normoms periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, tikrindamas vietoje, vertina Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Socialinių paslaugų priežiūros departamentas).
6. Siekdama socialinės globos efektyvumo, socialinės globos įstaiga (išskyrus šeimynas) nuolat pati vertina savo veiklą ir socialinės globos atitiktį socialinės globos normoms (toliau – įsivertinimas).
7. Atliekant socialinės globos atitikties socialinės globos normoms vertinimą ir įsivertinimą, naudojami socialinės globos gavėjų, socialinės globos įstaigos personalo, šeimynos dalyvių grupinės ir individualios apklausos, interviu, stebėjimo, anketavimo, socialinės globos įstaigos dokumentų analizės ir kiti metodai.
8. Socialinės globos atitikties socialinės globos normoms vertinimo išvadas ir metodines rekomendacijas Socialinių paslaugų priežiūros departamentas raštu pateikia socialinės globos įstaigai. Socialinės globos įstaiga turi sudaryti galimybes susipažinti su vertinimo ir įsivertinimo išvadomis visiems suinteresuotiesiems, skelbdama šias išvadas savo interneto puslapyje.
9. Metodinę pagalbą socialinės globos įstaigoms dėl savo veiklos įsivertinimo ir socialinės globos normų taikymo teikia Socialinių paslaugų priežiūros departamentas.
10. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, remdamasis socialinės globos atitikties socialinės globos normoms vertinimo išvadomis, formuoja bendrą socialinės globos normų taikymo praktiką šalies mastu.
11. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, nustatęs, kad socialinės globos įstaiga teikia socialinę globą, neatitinkančią socialinės globos normų, apie tai raštu ar elektroninėmis priemonėmis įspėja socialinių paslaugų įstaigą ir nustato terminą (ne ilgesnį nei 6 mėnesiai), per kurį šie neatitikimai turi būti pašalinti. Nustatyto termino neatitikimams pašalinti laikotarpiu Socialinių paslaugų priežiūros departamentas užtikrina metodinę pagalbą socialinės globos įstaigoms.
12. Apie nustatytą socialinės globos įstaigos teikiamos socialinės globos neatitiktį socialinės globos normoms Socialinių paslaugų priežiūros departamentas ne vėliau kaip per 14 darbo dienų po atlikto vertinimo raštu ar elektroninėmis priemonėmis turi informuoti socialinės globos įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, savivaldybę, kurios teritorijoje socialinės globos įstaiga veikia bei savivaldybes, kurių gyventojams teikiama socialinė globa ir (ar) vykdoma globos (rūpybos) priežiūra teisės aktų nustatyta tvarka. Apie socialinės globos įstaigų vaikams teikiamą socialinę globą, neatitinkančią socialinės globos normų, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas raštu ar elektroninėmis priemonėmis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po atlikto vertinimo praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o apie psichologinės bei socialinės reabilitacijos įstaigų teikiamą socialinę globą socialinės rizikos asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui.
13. Jei socialinės globos įstaiga teikia socialinę globą, neatitinkančią socialinės globos normų, ir per Socialinių paslaugų priežiūros departamento nustatytą terminą (ne ilgesnį kaip 6 mėnesiai) šių neatitikimų nepašalina, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, atsižvelgdamas į nustatyto pažeidimo pobūdį, sustabdo licencijos teikti socialinę globą galiojimą. Nustačius, kad pažeidimai nekelia grėsmės socialinę globą gaunančių asmenų interesams ir saugumui, socialinė globa gali būti teikiama ir sustabdžius licencijos galiojimą.
14. Jei, sustabdžius licencijos galiojimą, per nustatytą terminą nepašalinami nustatyti socialinės globos normų neatitikimai, licencijos galiojimas panaikinamas. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas apie numatomą licencijos galiojimo panaikinimą prieš 30 kalendorinių dienų iki licencijos galiojimo panaikinimo raštu ar elektroninėmis priemonėmis informuoja savivaldybę, kurios teritorijoje socialinės globos įstaiga teikia socialinę globą, ir savivaldybes, kurių gyventojai socialines paslaugas gauna. Teisės aktų nustatyta tvarka tokiais atvejais inicijuojamas šeimynos likvidavimas ir tais atvejais, kai socialinės globos įstaiga yra paskirta asmens globėja (rūpintoja), Socialinių paslaugų priežiūros departamentas kreipiasi į savivaldybę, siūlydamas spręsti asmens globėjo (rūpintojo) pakeitimo ar globos (rūpybos) panaikinimo ir naujo globėjo (rūpintojo) paskyrimo klausimą. Sprendimai dėl asmens globėjo (rūpintojo) pakeitimo ar globos (rūpybos) panaikinimo ir naujo globėjo (rūpintojo) paskyrimo yra inicijuojami ir tais atvejais, kai Socialinių paslaugų priežiūros departamentas nustato, kad sustabdžius licenciją socialinė globa negali būti teikiama, nes ji kelia grėsmę asmens interesams ir saugumui.
15. Ginčai dėl Socialinių paslaugų priežiūros departamento priimtų sprendimų (neveikimo) nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka.
_________________
Socialinės globos normų aprašo
1 priedas
LIKUSIŲ BE TĖVŲ GLOBOS VAIKŲ, SOCIALINĖS RIZIKOS VAIKŲ, VAIKŲ SU NEGALIA ILGALAIKĖS (TRUMPALAIKĖS) SOCIALINĖS GLOBOS NORMOS, TAIKOMOS SOCIALINĖS GLOBOS NAMAMS
Eil. Nr.
Socialinės globos norma
Socialinės globos normos turinys ir charakteristika
I sritis. Paslaugų paskyrimas, planavimas ir vaiko apgyvendinimas
1.
Likusiam be tėvų globos vaikui, socialinės rizikos vaikui, vaikui ar jaunuoliui su negalia (toliau – vaikas) užtikrinama galimybė susipažinti su socialinės globos namais
1.1. Vaikui, atsižvelgiant į jo amžių, brandą, sudaroma galimybė jam priimtina forma pareikšti savo nuomonę apie vaikų socialinės globos namų, grupinio gyvenimo namų, vaikų ir jaunimo su negalia socialinės globos namų (toliau – socialinės globos namai) parinkimą (išskyrus atvejus, kai skubos tvarka apgyvendinamas socialinės rizikos vaikas). Prieš pradedant teikti socialinę globą, vaikui, jo tėvams (globėjui, rūpintojui) sudaromos sąlygos apsilankyti socialinės globos namuose ir išklausoma vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) nuomonė apie socialinės globos namų tinkamumą vaiko poreikiams. Apsilankymai yra registruojami socialinės globos namų dokumentuose.
1.2. Vaiko tėvams (globėjui, rūpintojui) ir kitiems vaiko gerove suinteresuotiems artimiesiems yra prieinama informacija apie socialinės globos namus (teikiamas paslaugas, personalą)
2.
Užtikrinamas vaikui teikiamos socialinės globos tikslingumas, paremtas išsamiu ir visapusišku vaiko poreikių vertinimu
2.1. Vaikui socialinė globa socialinės globos namuose pradedama teikti savivaldybei priėmus sprendimą skirti vaikui socialinę globą socialinės globos namuose, teisės aktų nustatyta tvarka įvertinus vaiko socialinės globos poreikį.
2.2. Vaikui su negalia socialinė globa gali būti teikiama ir pagal vaiko tėvų (globėjo, rūpintojo) prašymą.
2.3. Likęs be tėvų globos vaikas yra apgyvendinamas socialinės globos namuose, kai vaikui nustatyta globa (rūpyba) ir vaiko globėju (rūpintoju) paskirti socialinės globos namai.
2.4. Socialinės rizikos vaikas yra apgyvendinamas socialinės globos namuose teisės aktų nustatyta tvarka ir esant savivaldybės sprendimui dėl trumpalaikės socialinės globos skyrimo. Skubos atveju paimtas iš namų ar gatvėje rastas vaikas teisės aktų nustatyta tvarka laikinai (iki 3 parų) gali būti apgyvendintas ir be savivaldybės sprendimo.
2.5. Socialinės globos namuose kaupiamoje informacijoje apie vaiką (toliau – vaiko byla) yra užfiksuotas savivaldybėje įvertintas vaiko socialinės globos poreikis (išskyrus be tėvų globos likusį vaiką), įsegtas sprendimas, jei vaikas į socialinės globos namus siunčiamas savivaldybės sprendimu, arba vaiko tėvų (globėjo, rūpintojo) prašymas (kai vaikas su negalia). Byloje yra ir kiti su vaiko globos (rūpybos) nustatymu ir socialinės globos teikimu susiję dokumentai ar jų kopijos pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais patvirtintus Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo aprašą, Vaiko laikinos globos nuostatus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintus Vaiko globos organizavimo nuostatus. Jei vaikui su negalia socialinė globa pradėta teikti pagal tėvų (globėjo, rūpintojo) prašymą, socialinės globos poreikio vertinimą užtikrina socialinės globos namai.
2.6. Ilgalaikė socialinė globa socialinės globos namuose teikiama likusiems be tėvų globos vaikams, kuriems nustatyta nuolatinė globa. Likusiems be tėvų globos vaikams, kuriems nustatyta laikinoji globa, bei socialinės rizikos vaikams socialinės globos namuose teikiama tik trumpalaikė socialinė globa.
2.7. Socialinės globos namuose socialinė globa teikiama likusiems be tėvų globos ar socialinės rizikos vaikams nuo 0 iki 18 metų, vaikams ir jaunuoliams su negalia – nuo 0 iki 29 metų. Likusiems be tėvų globos vaikams ir socialinės rizikos vaikams, vyresniems kaip 18 metų, gali būti sudaryta galimybė gyventi socialinės globos namuose, iki jie baigs bendrojo lavinimo, profesinio ugdymo ar specialiųjų ugdymosi poreikių užtikrinimą garantuojančias programas. Išimtiniais atvejais gyvenimo laikotarpis socialinės globos namuose vyresniems kaip 18 metų vaikams gali būti pratęsiamas, esant asmens motyvuotam prašymui, įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ir savivaldybės, priėmusios sprendimą skirti socialinę globą asmeniui, sutikimams, tačiau ne ilgiau kaip iki 21 metų amžiaus. Socialinės globos namai pagal galimybes siekia, kad vyresnio amžiaus likę be tėvų globos vaikai galėtų dalyvauti savarankiško gyvenimo programose (pvz., vaikas apgyvendinamas bute, kito tipo gyvenamajame būste ir gauna nuolatinę socialinio darbuotojo pagalbą).
2.8. Ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa socialinės globos namuose teikiama vaikams ar jaunuoliams su negalia iki 29 metų (tarp jų ir turintiems sunkią negalią), kuriems, vertinant socialinių paslaugų poreikį, nustatytas visiškas nesavarankiškumas.
2.9. Socialinės globos namuose neapgyvendinami tuo metu ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamomis ligomis sergantys vaikai. Vaikui išduotas pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio gydytojo (šeimos ar vaikų ligų gydytojo) išrašas iš medicininių dokumentų (F027/a) yra saugomas vaiko byloje.
2.10. Socialinės globos namuose yra įvertinti visi vaiko sveikatos, vystymosi, ugdymo (-osi), specialieji ir kiti poreikiai, atsižvelgiant į vaiko gebėjimus, gabumus, situaciją vaiko šeimoje, socialinę riziką, ypatumus, susijusius su vaiko amžiumi, branda, etnine kilme, kalba, religija, lytimi, rasine priklausomybe ir kita. Vertinant vaiko poreikius dalyvavo visi reikalingi specialistai ir visa tai yra užfiksuota vaiko byloje pridedamuose dokumentuose.
2.11. Detaliai vertindami vaikui būtinų paslaugų poreikius, socialinės globos namai įvertina ir savo įstaigos galimybes šias paslaugas suteikti. Jei socialinės globos namai neturi galimybių suteikti vaikui jo poreikius tenkinančių būtinų paslaugų, apie tai informuojama savivaldybė, priėmusi sprendimą skirti vaikui socialinę globą (vaiko su negalia atveju – vaiko tėvai (globėjas, rūpintojas)).
2.12. Užtikrinama, kad ne rečiau kaip kartą per metus iš naujo yra vertinamas vaikui teikiamos socialinės globos tikslingumas. Nustačius, kad teikiama socialinė globa nebeatitinka vaiko poreikių, apie tai (pridedant vertinusių darbuotojų išvadas) raštu informuojama savivaldybė, priėmusi sprendimą skirti vaikui socialinę globą socialinės globos namuose (vaiko su negalia atveju – vaiko tėvai (globėjas, rūpintojas)). Jeigu ir toliau, iki bus surastas tinkamas sprendimas, tęsiamas socialinės globos teikimas, vaiko byloje yra raštiškas savivaldybės (vaiko su negalia atveju – jo tėvų (globėjo, rūpintojo)) sutikimas tęsti socialinės globos teikimą
3.
Vaikui pagal įvertintus poreikius sudaromas individualus socialinės globos planas (toliau – ISGP)
3.1. Socialinei globai vaikui teikti sudarytas ISGP, kuriame numatyta, kokiomis priemonėmis bus siekiama socialinės globos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo, detalizuojamos paslaugos (socialinės, sveikatos priežiūros, ugdymo ir kitos), kurios vaikui bus teikiamos ar organizuojamos socialinės globos namuose. ISGP vaikui teikiant socialinę globą yra nuolat papildomas, jame atsispindi vaiko raidos, augimo ir vystymosi būklė. ISGP numatyta vaiko ateities perspektyva, planuojamos priemonės vaiko savarankiškam gyvenimui užtikrinti, skiepijant paties vaiko atsakomybę. Sudarant ISGP naudojamasi vertinant poreikį surinkta informacija apie vaiką, jo šeimą, informacija iš šeimos ar vaikų gydytojo apie vaiko sveikatos būklę, informacija iš ugdymo įstaigos, kurią vaikas lanko (ar lankė), ir kt. ISGP rašomos žymos apie periodiškai vykdomą ISGP peržiūrą (kokie buvo pokyčiai, kas patikslinta, trumpas ISGP įgyvendinimo proceso aprašymas ir kita). ISGP yra kiekvieno vaiko byloje.
3.2. ISGP rengia socialinę globą teikiantys specialistai, dalyvaujant savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovams, socialiniams darbuotojams, kurie savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirti vertinti vaikų (šeimų) socialinių paslaugų poreikį, socialiniams darbuotojams, kurie teikia socialinę priežiūrą socialinės rizikos šeimoms (toliau – savivaldybės socialiniai darbuotojai), kitiems reikalingiems specialistams. Sudarant ISGP dalyvauja vaiko pasirinktas „savas asmuo“, ugdymo įstaigos, kurią vaikas lanko (ar lankė), atstovai, pats vaikas, pagal savo amžių ir brandą gebantis išreikšti savo nuomonę, esant galimybei – vaiko tėvai (globėjas, rūpintojas) ir kiti vaiko gerove suinteresuoti artimieji. ISGP yra derinamas su VTAS sudaromu (sudarytu) vaiko laikinosios globos (rūpybos) planu. ISGP likusiam be tėvų globos vaikui ir vaikui su negalia sudaromas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo socialinės globos teikimo pradžios. Vaiko byloje užfiksuota ISGP rengimo eiga, šiame procese dalyvavę asmenys ir jų nuomonė.
3.3. Socialinės rizikos vaikui, kuriam nustatyta laikinoji globa, ISGP yra numatytos papildomos priemonės, susijusios su socialinės priežiūros teikimu vaiko biologinei šeimai ir vaiko grąžinimu į šią šeimą. Yra užfiksuotos socialinės globos namų pastangos bendradarbiauti su vaiko tėvais (globėju, rūpintoju).
3.4. Vaikui su negalia pagal įvertintus poreikius ISGP yra numatytos priemonės, užtikrinančios vaiko specialiųjų poreikių tenkinimą.
3.5. Socialinės globos namai glaudžiai bendradarbiauja su VTAS darbuotojais, savivaldybės socialiniais darbuotojais stiprinant vaiko ir jo biologinės šeimos santykius (pvz., dalyvauja sudarant bei įgyvendinant šeimų stiprinimo programas, sudaro bendradarbiavimo su vaiko biologine šeima sutartis).
3.6. Užtikrinta, kad socialinės globos namai, planuodami ir teikdami socialinę globą vaikui, nuolat bendradarbiauja su VTAS atstovais, savivaldybės socialiniais darbuotojais, sveikatos priežiūros, pedagoginės-psichologinės tarnybos, švietimo, įdarbinimo ir kitų institucijų specialistais. Sudarant vaikui ISGP ir jį vykdant pagal galimybes bendradarbiaujama su ugdymo įstaigos ar kitos socialinių paslaugų įstaigos, kurios paslaugos vaikui buvo teikiamos prieš tai, specialistais. Tai yra užfiksuota ISGP ar kituose vaiko byloje pridedamuose dokumentuose
4.
Vaikui teikiamų paslaugų efektyvumas užtikrinamas periodiškai peržiūrint ir patikslinant ISGP
4.1. Užtikrinta, kad ne rečiau kaip kas pusę metų, o atsiradus naujoms aplinkybėms, susijusioms su vaiko sveikatos būkle, jo branda ar poreikiais, nedelsiant po šių aplinkybių atsiradimo, socialinės globos namų iniciatyva ISGP yra peržiūrimas ir tikslinamas.
4.2. Peržiūrėtame ir patikslintame ISGP yra pateikta socialinės globos teikimo laikotarpiu pasiektų rezultatų analizė, įvertinti vaiko brandos, jo šeimos situacijos, vaiko ir jo biologinės šeimos ryšių, vaiko individualių paslaugų poreikių pokyčiai bei numatytos naujos priemonės, susijusios su naujai atsiradusių poreikių tenkinimu. Vyresnio amžiaus vaiko ISGP peržiūrose atsispindi vaiko palydėjimo į savarankišką gyvenimą priemonės (pvz., motyvacija rinktis profesiją, suprasti būsto įsigijimo svarbą, taupymą skatinančios priemonės ir kt.). Vaikas apie tai žino ir kartu dalyvauja planuojant ir aptariant šias priemones. ISGP peržiūroje, be paties vaiko, dalyvauja ir kiti sudarant pirminį planą dalyvavę asmenys.
4.3. Užtikrinta, kad socialinės globos namai nuolat palaiko ryšį su vaiko tėvais (globėju, rūpintoju), broliais, seserimis, o esant poreikiui – su kitais vaiko gerove suinteresuotais artimaisiais, pateikia informaciją apie ISGP sudarymo ir vykdymo eigą, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, ir, bendradarbiaudami su VTAS ir savivaldybės socialiniais darbuotojais, kartu numato socialinės pagalbos šeimai priemones. Atsiradus vaiko sveikatos būklės ar kitiems vaiko asmenybės formavimosi pasikeitimams, su vaiko tėvais (globėju, rūpintoju) kuo skubiau susisiekiama. Pokyčiai ir informacija, kad apie juos pranešta vaiko tėvams (globėjui, rūpintojui), yra užfiksuoti ISGP ar kituose vaiko byloje pridedamuose dokumentuose
II sritis. Artimos šeimai namų aplinkos sukūrimas
5.
Vaikui sukuriama ir užtikrinama jo poreikius atitinkanti sveika, saugi aplinka
5.1. Vaikas gauna jo fiziologinius poreikius ir sveikatos būklę atitinkantį maitinimą, įvertinus jo individualius poreikius, būtinumą gauti dietinį maitinimą ir, esant galimybėms, atsižvelgiant į vaiko pageidavimus. Socialinės globos namai (išskyrus grupinio gyvenimo namus) maitinimą organizuoja pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintus maitinimo organizavimą socialinės globos įstaigose reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus.
5.2. Vaikas individualiai pagal socialinės globos namų nustatytą tvarką aprūpinamas patalyne, rankšluosčiais, rūbais, reikiamomis higienos priemonėmis ir kitais būtinais daiktais, atsižvelgiant į vaiko amžių, lytį ar neplanuotai atsiradusias aplinkybes.
5.3. Socialinės globos namuose yra sudaromos galimybės vaikui išreikšti savo pageidavimus dėl maitinimo, aprangos ir kt. Vaikas aprūpintas apranga, atsižvelgiant į vaiko amžių, lytį, metų laiką bei, esant galimybėms, į vaiko estetinį skonį ir pageidavimus.
5.4. Vaikui skiepijamos žinios apie sveiką maitinimąsi, diegiami sveiko maisto pasirinkimo įgūdžiai apsiperkant ar, esant poreikiui, užsisakant maistą viešo maitinimo įstaigose.
5.5. Vaikas pagal savo amžių ir brandą gauna saugaus elgesio įgūdžių ir žinių, padedančių suprasti, koks elgesys ir įpročiai yra nepriimtini, siekiant išvengti neigiamų pasekmių ir apsisaugoti nuo galinčių daryti jam žalą ryšių tiek socialinės globos namuose, tiek visuomeninėje aplinkoje. Socialinės globos namai turi rašytines vidaus tvarkos taisykles, kuriose įvardijama, koks vaiko elgesys traktuojamas kaip saugus, koks – kaip žalingas ar netinkamas bei kokios specialios priemonės vaiko netinkamo elgesio korekcijai gali būti taikomos. Vaikas, atsižvelgiant į amžių ir brandą, yra supažindintas su šiomis taisyklėmis, vaikui nuolat aiškinama, koks jo elgesys traktuojamas kaip nesaugus bei galimos tokio elgesio pasekmės.
5.6. Užtikrinta saugi ir stabili vaiko gyvenamoji aplinka, kuri fiziškai ir emociškai yra artima šeimos aplinkai: mokoma, ugdoma ir skatinama pasireikšti vaiko gebėjimams palaikyti nuoseklius, emociškai stabilius ryšius su šeima, kitais artimais žmonėmis, formuojami ilgalaikiai vaiko, jo draugų, teikiant socialinę globą dalyvaujančių asmenų santykiai, pagrįsti pagarba, meile ir tarpusavio supratimu.
5.7. Užtikrinta vaiko apsauga nuo smurto, išnaudojimo, diskriminacijos, įžeidinėjimų dėl savo rasės, religijos, negalios, socialinės padėties, asmeninių savybių, gebėjimų ir kita. Siekiant užtikrinti vaiko saugumą, esant poreikiui, vaikui suteikiama visokeriopa specialistų pagalba (psichologo konsultacijos ir pan.). Socialinės globos namuose įvykę nelaimingi įvykiai, susiję su vaiko sveikatos būklės pablogėjimu ar vaiko teisių pažeidimais, yra registruojami, analizuojamos juos sukėlusios priežastys ir priimami sprendimai, kaip jų išvengti ateityje. Registravimo žurnale yra žymos dėl informacijos apie įvykusius incidentus globos namuose pateikimo VTAS ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
5.8. Socialinės globos namuose gyvenamoji aplinka kuriama pagal šeimai artimos aplinkos modelį – šeimynų (grupių) principu.
5.9. Vaikų socialinės globos namų (netaikoma socialinės globos namams vaikams ir jaunimui su negalia) šeimynoje (grupėje) gyvena ne daugiau kaip 12 vaikų (nuo 2015 metų – 8 vaikai). Jeigu šeimynoje (grupėje) apgyvendinamas likęs be tėvų globos vaikas su negalia, šeimynoje (grupėje) vaikų skaičius yra ne didesnis kaip 10 vaikų (nuo 2015 metų – 6 vaikai).
5.10. Socialinės globos namų vaikams ir jaunimui su negalia šeimynoje (grupėje) gyvena ne daugiau kaip 8 vaikai (nuo 2015 metų – 6 vaikai).
5.11. Išskirtiniais atvejais socialinės globos namuose gali būti formuojamos didesnės šeimynos (grupės), pagal poreikį bei galimybes, brolius ir seseris apgyvendinant kartu. Jei tokioje šeimynoje (grupėje) apgyvendinamas ir likęs be tėvų globos vaikas su negalia, šeimynoje (grupėje) negali būti daugiau kaip 10 vaikų, jei tokia grupė formuojama socialinės globos namuose vaikams ir jaunimui su negalia, šeimynoje (grupėje) negali būti daugiau nei 8 vaikai (nuo 2015 metų)
6.
Vaikui užtikrinama aplinka, pagrįsta abipusiu vaiko ir socialinės globos namų darbuotojų pasitikėjimu, pagarba ir meile
6.1. Vaikui sukurta stabili teigiama emocinė aplinka, kurioje jis jaučiasi pripažintas, mylimas, reikalingas, svarbus ir saugus, ir tai nepriklauso nuo jo emocinės, sveikatos būklės ar vystymosi sutrikimų.
6.2. Socialinės globos namuose gyvenantis vaikas turi „savą asmenį“ – pasirinktą socialinės globos namų darbuotoją. Vaikas „savam asmeniui“ patiki problemas, yra išklausomas, juo pasitiki ir jaučia jam prieraišumą.
6.3. Palaikoma vaiko iniciatyva, noras aptarti iškilusias problemas kartu su socialinės globos namų darbuotojais, savivaldybės socialiniais darbuotojais, esant poreikiui – ir kitais specialistais, nuolat užtikrinamas vaiko žinojimas, kad jis bus suprastas ir neatstumtas. Socialinės globos namuose su vaikais dirbantys darbuotojai turi žinių, kaip identifikuoti vaiko netinkamo elgesio motyvus bei priežastis, ir kartu su vaiku aptaria tinkamiausius elgesio korekcijos būdus
7.
Vaikui užtikrinama visavertės asmenybės vystymąsi motyvuojanti ir stimuliuojanti, vaiko interesų raišką bei vaiko tinkamą auklėjimą skatinanti aplinka
7.1. Vaikui, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, sudarytos galimybės laisvai reikšti savo nuomonę, pažiūras ar pageidavimus, sprendžiant klausimus, susijusius su jo, kaip visavertės asmenybės, vystymusi.
7.2. Vaikui, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, padedama suvokti saviraiškos, atstovavimo ir dalyvavimo principus, atsižvelgiant į jo individualius poreikius ir interesus. Vaikas pagal savo amžių ir brandą dalyvauja priimant sprendimus dėl socialinės globos namų veiklos, dalyvauja visuomeninėje veikloje, bendruomenės gyvenime. Socialinės globos namų personalas, atsižvelgdamas į vaiko amžių ir brandą, patiki vaikui įvairias užduotis (darbus), už kurias jis yra atsakingas. Atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, yra ugdoma vaiko atsakomybė.
7.3. Vaikas turi teisę praktikuoti valstybės pripažintą tradicinę religiją pagal savo, tėvų (globėjo, rūpintojo) įsitikinimus, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Socialinės globos namai sudaro tam sąlygas ir skiria dėmesį vaikų sielovadai, su tuo susijusios priemonės numatytos vaiko ISGP ar kituose vaiko byloje pridedamuose dokumentuose.
7.4. Atsižvelgiant į individualius vaiko sugebėjimus, elgesio ypatumus, emocinę būklę, sudaryta vaiko, kaip visavertės asmenybės, vystymuisi palanki, padrąsinanti aplinka. Darbuotojams, atsakingiems už vaiko ugdymą, sudarytos galimybės įgyti naujų ir gilinti turimas žinias vaiko asmenybės vystymosi bei jo interesų raiškos klausimais.
7.5. Vaikui užtikrinta pareigas ir atsakomybę formuojanti aplinka, kurioje lavinami jo gebėjimai, stiprinama motyvacija pačiam spręsti savo problemas. Tam užtikrinti socialinės globos namuose taikomos vaiko teisių nepažeidžiančios drausminančios specialios priemonės vaiko netinkamo elgesio korekcijai (pvz., įvairūs draudimai tam tikrą laiką užsiimti mėgstama veikla), kitos atsakomybę skatinančios priemonės, kurios numatytos socialinės globos namų rašytinėse vidaus tvarkos taisyklėse socialinės globos įstaigoje gyvenantiems vaikams. Socialinės globos namuose su vaikais dirbantys darbuotojai gerbia vaiko teises ir turi žinių, kaip užtikrinti geriausią vaiko interesą
III sritis. Vaiko vystymosi poreikių užtikrinimas, vaiko įgalinimas
8.
Vaiko fizinę ir psichinę sveikatą užtikrina tinkamai ir laiku organizuojamos sveikatos priežiūros paslaugos
8.1. Vaikas yra registruotas pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje.
8.2. Ne rečiau kaip kartą per metus teisės aktų nustatyta tvarka profilaktiškai tikrinama vaiko sveikata ir tai yra užfiksuota ISGP ar kituose vaiko byloje pridedamuose dokumentuose.
8.3. Vaikas paskiepytas laiku pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir tai yra užfiksuota ISGP ar kituose vaiko byloje pridedamuose dokumentuose.
8.4. Vaikui užtikrintas sveikatos priežiūros paslaugų, tarp jų ir psichikos sveikatos paslaugų, prieinamumas sveikatos priežiūros įstaigose. Žymos apie tai yra užfiksuotos ISGP ar kituose vaiko byloje pridedamuose dokumentuose.
8.5. Vaikui garantuojamas pirmosios medicinos pagalbos suteikimas ir nuolatinis jo sveikatos būklės stebėjimas. Sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo funkcijos yra priskirtos konkrečiam darbuotojui (darbuotojams). Tai nustatyta pareigybių aprašymuose, darbuotojai apie tai yra informuoti.
8.6. Socialinės globos namų darbuotojai turi žinių apie pirmosios medicinos pagalbos suteikimą. Šios žinios patvirtintos atitinkamais pažymėjimais ir yra periodiškai atnaujinamos.
8.7. Vaikas pagal poreikį yra aprūpintas būtinomis kompensacinės, protezinės ir ortopedinės technikos priemonėmis (dantų sukandimo korekcijos, pablogėjusios regos, klausos koregavimo ir kita).
8.8. Socialinės globos namuose vaikams ir jaunimui su negalia (išskyrus grupinio gyvenimo namus) slaugos paslaugos teisės aktų nustatyta tvarka yra teikiamos pačioje įstaigoje.
8.9. Slaugomam vaikui užtikrinta kokybiška nuolatinė priežiūra ir globa. Vaikų ir jaunimo su negalia socialinės globos namai yra apsirūpinę ar planuoja apsirūpinti techninės pagalbos priemonėmis, padedančiomis darbuotojams saugiai ir kokybiškai atlikti kasdienines funkcijas (priemonės vaikui pakelti, perkelti, maudyti, transportuoti (socialinės globos namų viduje), maitinti ir kt.).
8.10. Slaugomas vaikas yra aprūpintas reikalingomis slaugos priemonėmis (sauskelnės, paklodės, čiužiniai pragulų profilaktikai, čiužiniai nuo pragulų ir kt.) ir teisės aktų nustatyta tvarka aprūpinamas reikalingomis vaikui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis ( pritaikytos lovos, vežimėliai ir kt.)
9.
Vaikui sukuriama palanki ugdymosi aplinka
9.1. Socialinės globos namai pagal įvertintus vaiko poreikius ikimokyklinio / priešmokyklinio amžiaus vaikui organizuoja ikimokyklinį / priešmokyklinį ugdymą atitinkamose ugdymo įstaigose.
9.2. Mokyklinio amžiaus vaikui pagal galimybes ir sveikatos būklę yra sudarytos sąlygos mokytis pagal jo poreikius atitinkančias ugdymo programas bendrojo lavinimo, profesinėje, specialiojoje mokykloje ar kito tipo ugdymo įstaigoje.
9.3. Socialinės globos namai, esant būtinybei, tarpininkauja tarp vaiko ir ugdymo įstaigos, kad būtų užtikrintas reikiamas ugdymo procesas, ir bendradarbiauja su šia įstaiga, siekdami ugdymo tikslų.
9.4. Esant būtinybei, organizuojamas vaiko specialusis ugdymas socialinės globos namuose. Jei specialusis ugdymas organizuojamas socialinės globos namuose, jis vykdomas pagal patvirtintas specialiojo ugdymo programas, vadovaujantis švietimą ir ugdymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Darbuotojai, atsakingi už vaikų su negalia ugdymą, įgyja naujų ir gilina turimas darbo pagal specialaus ugdymo programas žinias.
9.5. Vaikui garantuotos sąlygos ugdytis, atsižvelgiant į jo norus, gebėjimus, poreikius, gabumus ir talentus, sudarytos galimybės žaisti, sportuoti ir bendrauti su kitais vaikais bei tenkinti kitus saviraiškos poreikius Vaikas turi žaislų, kurie nekenksmingi sveikatai, atitinka jo amžių ir brandą.
9.6. Užtikrinta, kad ypatingi vaiko gebėjimai ir gabumai yra pastebimi ir sudarytos sąlygos šiems gebėjimams bei gabumams realizuoti. Vaikai pagal galimybes lanko būrelius, sporto, muzikos ir kitas vaikų neformaliojo ugdymo įstaigas.
9.7. Socialinės globos namuose dėmesys kreipiamas į vaiko galimybių ir gebėjimų mokytis bei ugdytis įvertinimą, su vaiko gebėjimų ugdymu susijusios priemonės numatytos ISGP. Socialinės globos namuose su vaikais dirbantys darbuotojai pažįsta ikimokyklinio, priešmokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikų pedagogus ir nuolat palaiko su jais ryšį, „savas asmuo“ ar kiti socialinės globos namų darbuotojai lankosi tėvų susirinkimuose, gali apibūdinti, kaip vaikui sekasi mokytis, kokios problemos jam kyla ugdymo įstaigoje dėl jo elgesio, santykių su kitais vaikais, pedagogais ir pan.
9.8. Vaikui sudarytos sąlygos skaityti knygas, saugiai naudotis informacinėmis technologijomis ir kitomis jo ugdymuisi reikalingomis priemonėmis, atitinkančiomis vaiko brandą, įgūdžius ir interesus. Esant poreikiui, vaikui taikomos alternatyvios komunikacijos priemonės (gestų kalba, Brailio raštas ir kita).
9.9. Mokyklinio amžiaus vaikui ugdomas supratimas apie pareigą mokytis ir jis yra skatinamas tai daryti. Užtikrinta, kad, esant būtinybei, vaikui bus suteikiama pagalba ruošiant pamokas ar rengiantis egzaminams.
9.10. Vaikui siūlomos ir taikomos ugdymo (-osi), socializacijos ir užimtumo programos, atitinkančios jo amžių, brandą, ugdymosi poreikius bei interesus. Darbuotojai, atsakingi už vaiko ugdymą, ir vaikas pagal savo amžių ir brandą gali apibūdinti teigiamą dalyvavimo programoje poveikį
10.
Siekiama vaiką įgalinti ir jam padedama įgyti socialinių ir savarankiško gyvenimo įgūdžių
10.1. Ugdoma vaiko savikontrolė, emocijų, jausmų ir elgesio raiška, formuojamas pareigų ir atsakomybės supratimas, skiepijama atsakomybė už savo veiksmus.
10.2. Skatinami pozityvūs vaiko santykiai su kitais vaikais, socialinės globos namų darbuotojais, tėvais (globėju, rūpintoju), sukuriant jaukią ir malonią, stresinių situacijų nesukeliančią aplinką.
10.3. Ugdomas pozityvus vaiko individualumo, savęs suvokimo jausmas. Vaikas pagal savo amžių ir brandą turi žinių šeimos planavimo, lytinio gyvenimo, tėvystės (motinystės) įgūdžių klausimais.
10.4. Vaikas pagal savo amžių ir brandą turi žinių profesinio orientavimo klausimais.
10.5. Ugdomi visuomenei priimtino elgesio ir savarankiškumo įgūdžiai, kurie vaikui reikalingi, kai jis yra už socialinės globos namų ribų.
10.6. Vaikui sudarytos sąlygos įgyti kiek įmanoma daugiau darbinių, namų ūkio, biudžeto tvarkymo, pirkimo ir kitų kasdieniniame gyvenime būtinų įgūdžių, padėsiančių užtikrinti jo savarankiškumą ateityje. Socialinės globos namuose vaikas motyvuojamas būti kuo daugiau savarankiškas, ugdant savitvarkos gebėjimus (maisto gaminimosi savo reikmėms įgūdžius, gyvenamųjų patalpų ir aplinkos tvarkymosi, drabužių skalbimo, lyginimo, taisymo ir kita). Šiose veiklose vaikas pagal savo amžių ir brandą dalyvauja tiesiogiai padedant darbuotojams. Vaikas pagal savo amžių ir brandą sugeba apibūdinti savo pareigas ir atsakomybę įvairiose kasdieninio gyvenimo srityse.
10.7. Užtikrintas vaiko estetinis lavinimas, mokoma etiketo. Vaikas pagal savo amžių, lytį ir brandą turi žinių šiais klausimais.
10.8. Darbuotojai, atsakingi už vaiko ugdymą, įgyja naujų ir nuolat gilina turimas vaiko savikontrolės, valios, jausmų ugdymo, pozityvių santykių svarbos, etikos normų atskirais vaiko amžiaus tarpsniais žinias bei įgūdžius.
10.9. Vaikų apranga, elgesys atitinkamose situacijose, jų gyvenamojoje erdvėje sukurta aplinka atspindi etiketo žinojimą ir estetinių vertybių supratimą.
10.10. Vaikui pagal jo amžių, brandą, sveikatos būklę bei specialiuosius poreikius užtikrintas asmens higienos įgūdžių ir savitvarkos gebėjimų lavinimas.
10.11. Esant poreikiui, vaikui užtikrinama pagalba atliekant buities darbus, ugdant savitvarkos gebėjimus. Vaikas su negalia yra aprūpintas priemonėmis, padedančiomis lavinti ir palaikyti vaiko dėl sveikatos būklės prarastus ar neįgytus socialinius įgūdžius.
10.12. Socialinės globos namai, siekdami padėti vaikui rengtis savarankiškam gyvenimui ir integruotis į visuomenę, kiekvieną mėnesį vaikui pagal jo amžių ir brandą užtikrina kišenpinigių smulkioms išlaidoms skyrimą ar, esant galimybėms, teikia kitą finansinę bei materialinę paramą. Vaikas pagal savo amžių ir brandą bei darbuotojai, atsakingi už vaiko ugdymąsi, žino ir gali apibūdinti vaiko kišenpinigių mokėjimo tvarką ir šių kišenpinigių tikslą. Kišenpinigių dydis socialinės globos namuose gali būti diferencijuotas, atsižvelgiant į vaikų amžių ir brandą, vaikams su negalia – į jų savarankiškumo lygį. Kišenpinigiai skiriami vaikams nuo 7 metų. Planuojamų kišenpinigių dydis vaikui yra ne mažesnis kaip 0,4 bazinės socialinės išmokos (BSĮ) per mėnesį
11.
Užtikrinamas vaiko socialinių ryšių su tėvais (globėju, rūpintoju), esant poreikiui, šeimos nariais ar artimaisiais giminaičiais, bendruomenės nariais ar institucijomis palaikymas ir stiprinimas
11.1. Vaikui padedama suvokti priklausomybės šeimai reikšmę, plėtoti ir stiprinti stabilius tarpasmeninius vaiko ir biologinės šeimos ryšius, vaiko ryšius su artimaisiais giminaičiais, pagrįstus pagarba ir meile. Socialinės globos namuose broliai ir seserys neišskiriami, palaikomas ir skatinamas jų tarpusavio bendravimas ir tarpusavio ryšių stiprinimas, jei tai nežeidžia vaikų interesų.
11.2. Vaikas pagal savo amžių ir brandą sugeba apibūdinti socialinius ryšius su tėvais (globėjais, rūpintojais) ar artimaisiais giminaičiais bei išsako nuomonę ar bendrauja su jais.
11.3. Socialinės globos namai likusiam be tėvų globos vaikui sudaro galimybę laikinai išvykti iš globos namų (svečiuotis) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Vaiko su negalia išvykimas pas tėvus (globėjus, rūpintojus) įforminamas vaiko tėvų (globėjų, rūpintojų) ir socialinės globos namų susitarimu.
11.4. Nepilnamečiui vaikui su negalia užtikrinta, kad jis gali laikinai savo noru išvykti svečiuotis pas tėvus (globėją, rūpintoją) švenčių dienomis, savaitgaliais ar laikotarpiui iki 45 kalendorinių dienų per metus (dėl svarbių priežasčių vaiko tėvų (globėjo, rūpintojo) prašymu gali būti nustatytas ir ilgesnis laikotarpis). Pilnamečiui jaunuoliui užtikrinta, kad jis gali laikinai savo noru išvykti iš socialinės globos namų svečiuotis pas globėją, rūpintoją, šeimos narius, artimuosius giminaičius ar pažįstamus švenčių dienomis, savaitgaliais ar ilgesniam laikotarpiui – iki 45 kalendorinių dienų per metus (dėl asmeniui svarbių priežasčių asmens (globėjo, rūpintojo, šeimos narių ar artimųjų giminaičių) prašymu gali būti nustatytas ir ilgesnis laikotarpis).
11.5. Neveiksniam (ribotai veiksniam) pilnamečiui jaunuoliui laikinai išvykstant svečiuotis savo noru, socialinės globos namų administracija su asmeniu, pas kurį neveiksnus (ribotai veiksnus) jaunuolis išvyksta (išskyrus teismo sprendimu paskirtą globėją, rūpintoją), sudaro sutartį, kurioje pastarasis įsipareigoja tinkamai prižiūrėti neveiksnų (ribotai veiksnų) jaunuolį. Ši sutartis sudaroma socialinės globos namams turint asmens, pas kurį išvyksta neveiksnus (ribotai veiksnus) jaunuolis, gyvenamosios vietos savivaldybės išvadą dėl neveiksnų (ribotai veiksnų) jaunuolį priimančio asmens (jo šeimos) galimybių tinkamai prižiūrėti neveiksnų (ribotai veiksnų) asmenį jo laikino išvykimo iš socialinės globos namų laikotarpiu. Neveiksnaus (ribotai veiksnaus) jaunuolio laikinas išvykimas iš socialinės globos namų svečiuotis privalo būti suderintas su asmens globėju (rūpintoju), jei globėjo (rūpintojo) funkcijas vykdo ne socialinės globos namai. Sutartis, išvados, suderinimo su globėju (rūpintoju) žymos yra asmens byloje pridedamuose dokumentuose.
11.6. Išvykstant (išskyrus vaiko su negalia išvykimą pas tėvus (globėjus, rūpintojus)) vaikui maistui ar kitiems poreikiams gali būti skiriami pinigai pagal socialinės globos namų patvirtintą tvarką. Vaiko išvykimo atvejai yra užfiksuoti ISGP ar kituose vaiko byloje pridedamuose dokumentuose.
11.7. Vaikui yra išlaikoma galimybė grįžti į socialinės globos namus tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir buvo apgyvendintas, remiantis socialinės globos namų vidaus tvarkos taisyklėse ar kituose socialinės globos namų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose nustatyta tvarka.
11.8. Socialinės globos namuose su vaikais dirbantys darbuotojai supranta šeimos reikšmę, nepriklausomai nuo vaiko tėvų (globėjo, rūpintojo) ar artimųjų giminaičių socialinės padėties, kalba apie juos pagarbiai, neturėdami jų atžvilgiu neigiamų nuostatų.
11.9. Socialinės globos namuose su vaikais dirbantys darbuotojai turi žinių, kaip ugdyti vaiko bendravimo įgūdžius, ir nuolat šias žinias tobulina mokymuose, seminaruose bei kituose kvalifikacijos kėlimo renginiuose, tai yra užfiksuota įstaigos veiklos planuose bei ataskaitose.
11.10. Vaikui sudarytos sąlygos bendrauti, pasikviesti draugus, jam padedama išmokti užmegzti kontaktus su bendraamžiais bei suaugusiais asmenimis, ugdomas vaiko socialinių ryšių svarbos žmogaus gyvenime supratimas. Su giminystės ryšių neturinčiais suaugusiais asmenimis iš išorės vaikas gali bendrauti socialinės globos namų socialiniams darbuotojams (socialiniams pedagogams) žinant ar jiems patiems tiesiogiai dalyvaujant. Vaikas pagal savo amžių ir brandą gali apibūdinti tarpasmeninius savo ir kitų asmenų ryšius.
11.11. Likusiam be tėvų globos vaikui ar socialinės rizikos vaikui, taip pat vaikui su negalia, gebančiam išreikšti savo nuomonę, sudarytos galimybės asmeniškai bendrauti su VTAS atstovais, savivaldybės socialiniais darbuotojais ir kitais specialistais, sprendžiant jo gyvenimo atskirai nuo tėvų bei grąžinimo į šeimą problemas. Vaikas pagal savo amžių ir brandą gali apibūdinti tokį bendravimą ir jo rezultatus.
11.12. Likęs be tėvų globos vaikas visam laikui gali išvykti pas tėvus (globėjus, rūpintojus), kai teisės aktų nustatyta tvarka yra grąžinamas į šeimą. Socialinės globos namai, kaip buvęs vaiko globėjas (rūpintojas), dalyvauja VTAS priimant sprendimą dėl vaiko grąžinimo vaiko tėvams bei gali dalyvauti grąžinant vaiką tėvams. Vaiko išvykimas iš socialinės globos namų visam laikui yra įformintas socialinės globos namų administracijos įsakymais
IV sritis. Vaiko palydėjimas į savarankišką gyvenimą
12.
Socialinės globos namai yra atsakingi už tai, kad vaikas būtų tinkamai pasirengęs savarankiškam gyvenimui ar gyvenimui bendruomenėje
12.1. Socialinės globos namai yra atsakingi ir planuoja vaiko palydėjimo į savarankišką gyvenimą ar gyvenimo bendruomenėje priemones (pvz., kartu su vaiku sudaro savarankiško gyvenimo programas, aptaria būsto nuomos, socialinio būsto suteikimo galimybes ir suteikia žinių šiose srityse).
12.2. Likęs be tėvų globos vaikas ne vėliau kaip prieš 3 metus, iki jam sueis 18 metų, padedamas socialinio darbuotojo ir kitų specialistų, tampa pagrindiniu ISGP, kuriame akcentuojami jo pasirengimo savarankiškam gyvenimui etapai, sudarytoju. Planuojamos priemonės vaikui neprimetamos, bet suderinamos su vaiko nuomone ir pageidavimais, vaikas aktyviai skatinamas pats priimti sprendimus ir konsultuojamas. ISGP planuojamos praktinių gyvenimo įgūdžių formavimo, įgūdžių ir supratimo apie profesijos ar amato pagal vaiko pomėgius įsigijimo būtinumo, motyvacijos dirbti vasaros ar moksleivių atostogų metu, uždirbtų pinigų ar kišenpinigių taupymo ir pan. priemonės.
12.3. Vaiko šio laikotarpio ISGP numatytas priemones socialinės globos namai pagal galimybes pritaiko praktikoje: apgyvendina vaiką bute, kito tipo gyvenamajame būste, kuriame vaikas, padedant socialiniam darbuotojui, pritaiko turimus savarankiškumo įgūdžius atlikdamas kasdieninio gyvenimo funkcijas.
12.4. Likęs be tėvų globos, vaikas nuo 15 metų turi įsivaizdavimą kur jis mokysis, kokios sieks profesijos ar amato, kur gyvens (nuomosis būstą, gaus socialinį būstą ar teisės aktų nustatyta tvarka liks gyventi socialinės globos namuose ir pan.), planuoja, kaip panaudos teisės aktų nustatyta tvarka mokamą įsikūrimo pašalpą ar savo sutaupytas lėšas ir pan.
12.5. Pilnametis neįgalus jaunuolis savo noru išvyksta iš socialinės globos namų visam laikui tik socialinės globos namams įsitikinus, kad jam bus užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, paslaugos bendruomenėje ir kad jis galės savarankiškai (iš dalies savarankiškai) gyventi. Iš socialinės globos namų išvykstančio neįgalaus jaunuolio prašymas yra asmens byloje.
12.6. Neveiksnus (ribotai veiksnus) jaunuolis visam laikui gali išvykti tik pas teismo paskirtą globėją (rūpintoją). Socialinės globos namai apie tai informuoja savivaldybę, kurioje globėjas (rūpintojas) gyvena
13.
Socialinės globos namai pagal galimybes užtikrina pagalbą ir pasibaigus likusio be tėvų globos vaiko globai (rūpybai)
13.1. Socialinės globos namai teisės aktų nustatyta tvarka tarpininkauja tarp likusio be tėvų globos vaiko, besirengiančio palikti socialinės globos namus, ir atitinkamų institucijų, kad būtų suteikta teisės aktų nustatyta finansinė parama, užmegzti kontaktai su socialine aplinka, padėsiantys vaikui užtikrinti reikiamas socialinės integracijos priemones, ir pan.
13.2. Socialinės globos namai rūpinasi vaiko, išvykstančio iš socialinės globos namų gyventi savarankiškai, kokybiško gyvenimo užtikrinimu. Socialinės globos namai pagal galimybes, jei vaikas neprieštarauja ar kreipiasi pats, pasibaigus likusio be tėvų globos vaiko globai (rūpybai), užtikrina, kad, vaikui pradėjus gyventi savarankiškai, globos namų darbuotojai (tai gali būti buvęs „savas asmuo“) pagal poreikį, bet ne ilgiau kaip trejus metus, suteiktų paramą ieškant darbo, kreiptųsi į įvairias institucijas, patartų ir konsultuotų savarankiško gyvenimo klausimais (pvz., kokius būtiniausius daiktus įsigyti, kaip leisti sutaupytus pinigus ir pan.)
V sritis. Aplinka ir būstas
14.
Vaikui garantuojama saugi bei jo poreikiams tenkinti tinkama socialinės globos teikimo vieta ir aplinka
14.1. Socialinės globos namai yra nesunkiai pasiekiami visuomeniniu transportu, vaikui sudarytos galimybės dalyvauti bendruomenės gyvenime bei skatinama jo socialinė integracija į bendruomenę.
14.2. Vaikui užtikrinta, kad socialinės globos namų teritorijos, bendro naudojimo patalpų bei gyvenamųjų patalpų išplanavimas ir įrengimas atitinka socialinės globos namų vaikams paskirtį, šio tipo statiniams galiojančias statybos projektavimo normas. Socialinės globos namų teritorija, bendro naudojimo ir gyvenamosios patalpos atitinka sanitarines-higienines, darbų ir priešgaisrinės saugos normas ir reikalavimus bei tenkina vaikų poreikius.
14.3. Vaikui užtikrinama saugi aplinka. Socialinės globos namų gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose yra įrengta gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema.
14.4. Vaikų socialinės globos namuose gyvena ne daugiau kaip 60 vaikų (nuo 2015 m. – 40 vaikų), grupinio gyvenimo namuose viename pastate (kotedže) gyvena ne daugiau kaip 20 asmenų. Tais atvejais, kai socialinės globos namų šeimynos (grupės) yra įkurtos atskiruose pastatuose (ar kotedžuose), bendras vaikų skaičius nuo 2015 metų socialinės globos namuose gali būti didesnis, bet ne daugiau kaip 60 vaikų. Bendro vaikų skaičiaus reikalavimas vaikų globos namuose netaikomas, kai socialinės globos namų šeimynos (grupės) yra įkurtos atskiruose pastatuose (kotedžuose) ir atskirose teritorijose.
14.5. Socialinės globos namuose vaikams ir jaunimui su negalia viename pastate gyvena ne daugiau kaip 150 vaikų (nuo 2030 metų – ne daugiau kaip 40 vaikų). Naujai nuo 2013 metų steigiami socialinės globos namai vaikams ir jaunimui su negalia – grupinio gyvenimo namai, kuriuose vaikai su negalia apgyvendinami grupėmis. Naujai nuo 2013 metų steigiamuose grupinio gyvenimo namuose vaikams ir jaunimui su negalia gyvena ne daugiau kaip 10 vaikų.
14.6. Naujai (nuo 2013 metų) steigiamuose vaikų socialinės globos namuose gyvena ne daugiau kaip 16 vaikų, atskiras šeimyniniu principu gyvenančias grupes įkurdinant atskirose patalpose.
14.7. Socialinės globos namai šeimynas (grupes) gali apgyvendinti ne socialinės globos namų teritorijoje, o atskiruose butuose, gyvenamuosiuose namuose (ne daugiau kaip po 4–6 vaikus, kambaryje – ne daugiau kaip po 2 vaikus), kur vaikai gyvena iš dalies savarankiškai, padedant socialiniams darbuotojams, socialiniams pedagogams.
14.8. Vaikui užtikrinama nuo pašalinių asmenų, galinčių daryti vaikui žalą, apsaugota socialinės globos namų teritorija.
14.9. Vaikas saugiai naudojasi poilsio ir rekreacijos zonomis, esančiomis socialinės globos namų teritorijoje arba šalia jų. Socialinės globos namų teritorijoje yra pakankamai erdvės žaidimams, sportui ir kitiems vaiko amžių ir brandą atitinkantiems laisvalaikio užsiėmimams.
14.10. Specialiųjų poreikių turinčiam vaikui yra pritaikyta socialinės globos namų teritorija ir socialinės globos namų patalpos, esant poreikiui, užtikrinamos specialaus transporto paslaugos
15.
Vaikas naudojasi patogiomis, jaukiomis ir privatumą garantuojančiomis patalpomis
15.1.Vaikui garantuotas socialinės globos namų patalpų išplanavimas ir įrengimas, atitinkantis teisės aktų nustatytus higienos reikalavimus ir užtikrinantis sąlygas vaikui gyventi, ugdytis, leisti laisvalaikį ir tenkinti kitus vaiko poreikius. Patalpos aprūpintos visais reikalingais baldais ir inventoriumi. Vaiko gyvenamosios patalpos yra artimos šeimos namų aplinkai. Socialinės globos namų patalpos individualiai vaiko veiklai, grupinei veiklai, miegui, rekreacijai ir kt. atitinka sveikatos apsaugos ministro patvirtintų higienos normų reikalavimus.
15.2. Vaikas gyvena šiltose, gerai vėdinamose ir tinkamai apšviestose patalpose, atitinkančiose sveikatos apsaugos ministro patvirtintų higienos normų reikalavimus.
15.3. Vaikas aprūpintas reikalingais tinkamos ir saugios fizinės būklės baldais ir inventoriumi (lova, stalas, kėdė, spinta, spintelė asmeniniams daiktams), atsižvelgiant į jo amžių ir poreikius. Vaiko gyvenamosiose patalpose baldų konstrukcija ir formos yra nekeliančios pavojaus vaiko sveikatai bei saugumui. Baldai pagaminti iš saugių, vaiko sveikatai nekenksmingų medžiagų.
15.4. Vaikas apgyvendintas kambaryje, atsižvelgiant į jo poreikius, interesus ir jų suderinamumą su kitų vaikų interesais. Nuo 2015 metų socialinės globos namuose viename kambaryje gyvena ne daugiau kaip 2 vaikai (išskyrus atvejus, kai apgyvendinami slaugomi vaikai ar kūdikiai).
15.5. Vaikas naudojasi privatumą užtikrinančiomis patalpomis, sudarančiomis galimybes pasikviesti tėvus (globėjus, rūpintojus), artimuosius giminaičius ar draugus, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.
15.6. Esant būtinybei, privatumą garantuojančios patalpos vaikui sukuriamos jo gyvenamajame kambaryje, sudarant privačią erdvę, atskirtą širma.
15.7. Vaikas pagal savo amžių ir brandą savo gyvenamajame kambaryje turi asmeninių daiktų. Socialinės globos namai siekia, kad vaikas būtų patenkintas savo gyvenamųjų patalpų apstatymu, sutvarkymu. Vaikas turi galimybę laikyti asmeninius daiktus (žaislus, nuotraukas, knygas ir pan.)
16.
Vaikas naudojasi jo poreikius atitinkančiomis bei privatumą garantuojančiomis asmens higienos patalpomis
16.1. Užtikrinta, kad vaikas pagal savo amžių, brandą ir lytį naudojasi reikalingomis jam asmens higienos patalpomis, kurios aprūpintos būtinomis higienos priemonėmis. Vaikas žino savo daiktų vietą asmens higienos patalpose (atskira kabykla rankšluosčiui, vieta muilui, dantų šepetėliui ir pan.). Asmeninės higienos patalpos turi vidinius užraktus. Socialinės globos namai kiekvienai šeimynos principu apgyvendintai vaikų šeimynai (grupei) užtikrina naudojimąsi atskiromis higienos patalpomis (tualetais ir dušu ar vonia).
16.2. Socialinės globos namų vonių (dušų), tualetų plotai bei jų įrengimas ir aprūpinimas higienos reikmenimis atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytus higienos normų reikalavimus.
16.3. Vaikas pagal savo amžių ir brandą turi galimybę specialiai tam skirtose patalpose išsiskalbti ir išsidžiovinti savo drabužius, atlikti kitus buities darbus (lyginti savo drabužius, juos taisyti ir kita)
VI sritis. Personalas
17.
Vaikams socialinę globą teikiančio personalo skaičius ir struktūra yra suformuota atsižvelgiant į vaikų skaičių, jų negalią, socialinę riziką
17.1. Personalo skaičiaus ir globojamų vaikų skaičiaus santykis garantuoja tinkamą socialinės globos namų veiklos organizavimą. Socialinės globos namų personalas suformuotas pagal socialinės globos namų valdymo schemą, parodančią atskirų struktūrinių padalinių vietą ir jų tarpusavio ryšius, personalo pareigybių aprašymai apibūdina konkrečias kiekvieno socialinės globos namų darbuotojo funkcijas.
17.2. ISGP yra įgyvendinamas užtikrinant tinkamą personalo skaičių pagal teisės aktų reikalavimus atskiroms paslaugų gavėjų grupėms. Socialinę globą užtikrinančio personalo pareigybių skaičius yra ne mažesnis, nei reglamentuoja socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtinti Socialinę globą teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvai.
17.3. Vaikui su sunkia negalia ar vaikui su negalia, kuris kartu yra ir socialinės rizikos vaikas ar likęs be tėvų globos vaikas, yra užtikrintas didesnis personalo, teikiančio paslaugas, skaičius.
17.4. Užtikrinta, kad socialinės globos namuose vaikui visą parą bus teikiama kokybiška socialinė globa, numatant teisės aktų reglamentuotą personalo ir globojamų vaikų skaičiaus santykį dieną ir naktį. Nakties metu kiekvienoje šeimynoje (grupėje) yra bent po vieną darbuotoją (derinant šių darbuotojų darbo laiką pagal slankųjį grafiką dienos ir nakties metu)
18.
Vaiko poreikių tenkinimą užtikrina kvalifikuota specialistų komanda, kurioje dirba tinkamas asmenines savybes dirbti su vaikais turintis personalas
18.1. Socialinės globos namų vadovo tinkamumas eiti pareigas vertinamas teisės aktų nustatyta tvarka, jis turi aukštąjį išsilavinimą (nuo 2015 metų) ir pedagogikos, psichologijos, slaugos bei socialinio darbo žinių.
18.2. Socialinės globos namuose dirba personalas, turintis teisės aktuose nustatytą reikiamą profesinį išsilavinimą, išklausęs mokymus, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs licencijas, atestacijos pažymėjimus.
18.3.Vaikui ir tėvams (globėjui, rūpintojui) užtikrinta, kad personalas savo darbe vadovaujasi žmogiškosios etikos normomis ir atitinkamų profesijų etikos kodeksais. Vaikas yra patenkintas ir gerai atsiliepia apie darbuotojų žmogiškąsias savybes.
18.4. Socialinės globos namuose yra socialinės globos namų administracijos patvirtintas Savanorių priėmimo į socialinės globos namus tvarkos aprašas bei teisės aktų nustatyta tvarka kiti savanoriško darbo atlikimą reglamentuojantys dokumentai (jei įstaigoje dirba savanoriai). Vaikui ir tėvams (globėjui, rūpintojui) užtikrinta, kad savanorių teikiamos paslaugos yra kokybiškos. Savanorių veikla yra kolegiškai prižiūrima socialinės globos namų specialistų ir tai yra užfiksuota socialinės globos namų dokumentuose.
18.5. Vaikui ir tėvams (globėjui, rūpintojui) užtikrinta, kad, priimdama darbuotojus ar telkdama į pagalbą savanorius, socialinės globos namų administracija įsitikina jų tinkamumu dirbti su vaikais (pvz., darbuotojams keliami reikalavimai yra apibrėžti socialinės globos namuose patvirtintose darbuotojų elgesio taisyklėse ar elgesio kodekse). Socialinės globos namuose yra raštiški savanorių įsipareigojimai dėl tinkamo elgesio su vaikais ir duomenų apie vaikus konfidencialumo laikymosi.
18.6. Vaiko problemoms kompleksiškai spręsti socialinės globos namuose užtikrintas komandinis personalo darbas. Vaikas ir tėvai (globėjas, rūpintojas) žino, kad socialinės globos namai bendradarbiauja su VTAS, švietimo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos, įdarbinimo ir kitomis institucijomis. Socialinės globos namuose su vaikais dirbantys darbuotojai turi žinių apie komandinio darbo organizavimą ir nuolat jas gilina, gali apibūdinti įstaigoje taikomus komandinio darbo principus, taip pat tarpinstitucinio bendradarbiavimo principus, naudojamus priimant sprendimus, susijusius su vaiko geriausio intereso tenkinimu.
18.7. Vaikui ir tėvams (globėjui, rūpintojui) užtikrinti profesionalūs personalo veiksmai, taip pat užtikrinta, kad tais atvejais, kai vaiko veiksmai kelia pavojų jam pačiam ir kitiems, jo saugumo interesais naudojamos priemonės nepažeidžia vaiko teisių ir jo teisėtų interesų. Personalui sudarytos galimybės įgyti ir gilinti psichologines žinias, kaip elgtis su vaiku nelaimingų įvykių, krizių bei panašiais atvejais ir po jų.
18.8. Personalo ir vaiko, tėvų (globėjo, rūpintojo) santykiai grindžiami abipusės pagarbos, tarpusavio supratimo ir susitarimo principais. Vaiko ir personalo tarpusavio bendravimas rodo pagarbius ir šiltus santykius.
18.9. Socialinės globos namai garantuoja, kad personalas užtikrins informacijos apie vaiką, jo tėvus, globėją (rūpintoją) ar artimuosius giminaičius konfidencialumą.
18.10. Socialinės globos namų administracija užtikrina priemonių, susijusių su saugių ir sveikų darbo sąlygų personalui sudarymu, taikymą ir tai yra užfiksuota socialinės globos namų dokumentuose
VII sritis. Valdymas ir administravimas
19.
Socialinės globos namai turi visus reikalingus ir teisės aktų nustatytus dokumentus
19.1. Socialinės globos namai yra įregistruoti Juridinių asmenų registre ir turi visus įstaigos steigimą ir veiklą reglamentuojančius dokumentus:
- visuomenės sveikatos centro išduotą leidimą-higienos pasą;
- įstaigos veiklos nuostatus (įstatus);
- metinį įstaigos veiklos planą;
- teikiamų paslaugų sąrašą, patvirtintą paslaugos kainą (-as);
- patvirtintą įstaigos etatų sąrašą;
- vidaus tvarko …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.