📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL BRANDOS EGZAMINŲ IR PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMŲ PROGRAMŲ
2004 m. gegužės 17 d. Nr. ISAK-751
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) 56 straipsnio 14 punktu ir remdamasis Bendrojo lavinimo egzaminų ir moksleivių pasiekimų tyrimo tarybos 2004 m. vasario 24 d. posėdžio nutarimu:
1. Tvirtinu pridedamas*:
1.1. Istorijos brandos egzaminų programą;
1.2. Dailės brandos egzamino programą;
1.3. Muzikos brandos egzamino programą;
1.4. Muzikologijos brandos egzamino programą;
1.5. Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą kurčiųjų mokykloms;
1.6. Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą neprigirdinčiųjų mokykloms;
1.7. Matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą neprigirdinčiųjų ir kurčiųjų mokykloms.
2. Pavedu Nacionaliniam egzaminų centrui (direktorius Vidmantas Jurgaitis) paskelbti brandos egzaminų programas Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėje.
3. Pripažįstu netekusiais galios švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. ISAK-496 „Dėl brandos egzaminų programų“ 1.5–1.8 punktus.
4. Šio įsakymo 1.1–1.4, 3 punktai įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 1 d.
Švietimo ir mokslo Ministras Algirdas Monkevičius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro
2004 m. gegužės 17 d. įsakymu ĮSAK-751
ISTORIJOS BRANDOS EGZAMINŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Istorijos brandos egzamino 2005–2007 m. programa parengta remiantis bendrojo lavinimo mokyklos reformos dokumentuose keliamais tikslais ir Bendrojo lavinimo mokyklos istorijos programomis ir išsilavinimo standartais (Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. XI–XII klasėms. V.: Švietimo aprūpinimo centras, 2002). Atsižvelgta į valstybinio istorijos egzaminų rezultatus ir patirtį.
2. Egzamino programa siekiama apibrėžti egzamino turinį, užduoties formą, reikalavimus mokinių žinioms ir gebėjimams. Šiuo dokumentu privalo vadovautis egzamino užduočių rengėjai.
3. Istorijos brandos egzaminu siekiama įvertinti kiekvieno egzaminuojamojo žinias, įgūdžius ir gebėjimus (valstybinis ir mokyklinis brandos egzaminai) bei palyginti mokinių pasiekimus nacionaliniu mastu (valstybinis brandos egzaminas), taip pat sudaryti kuo palankesnes sąlygas kandidatų atrankai į universitetus ir kitas mokymo įstaigas. Šiuo mokinių žinių ir gebėjimų tikrinimu stengiamasi daryti įtaką istorijos mokymo(si) procesui: skatinti mokytojus ir mokinius tobulinti istorijos mokymą ir mokymąsi.
II. ISTORIJOS MOKYMOSI TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
4. Istorijos mokymasis mokykloje yra bendrojo ugdymo dalis. Paskutinėje vidurinės mokyklos (gimnazijos) pakopoje mokinys gali rinktis mokytis istorijos bendruoju arba išplėstiniu kursu. Tačiau istorijos skirtingų kursų mokymosi mokykloje bendrieji tikslai išlieka tie patys. Svarbiausias istorijos mokymo vidurinėje mokykloje tikslas – ugdyti istorinį mąstymą ir supratimą, kad šiandienos pasaulis yra istorinės raidos rezultatas. Per istorijos pamokas mokinys turėtų išmokti pažinti, suprasti ir vertinti praeitį remdamasis pagrindiniais istorijos tyrimo būdais (duomenų rinkimu, analize, lyginimu, įrodymu, sinteze, išvadų darymu), gebėti interpretuoti bei aiškinti praeities faktus.
5. Baigdamas bendrojo lavinimo mokyklą, mokinys turi gebėti:
5.1. nurodyti svarbiausius istorijos įvykius, reiškinius, procesus, lėmusius dabartinio pasaulio susiformavimą;
5.2. paaiškinti lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorinę raidą, atkleisti jos ypatumus ir raidos sąsajas su pasaulio istorijos reiškiniais bei procesais;
5.3. nusakyti svarbiausių istorinių asmenybių vaidmenį žmonijos istorijoje;
5.4. pasinaudoti istorinėmis žiniomis aiškindamas ir vertindamas įvykius bei reiškinius;
5.5. jungti istorinius faktus į prasmingą visumą, nustatyti reiškinių priežastis, padarinius, kitus tarpusavio ryšius;
5.5. nagrinėti, kritiškai vertinti ir interpretuoti istorinius šaltinius ir istorikų tekstus;
5.7. diskutuoti istorinėmis temomis, argumentuoti savo teiginius, teisingai vartoti sąvokas.
III. EGZAMINO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
6. brandos egzamino paskirtis yra taip įvertinti mokinių žinias ir gebėjimus, kad egzamino rezultatai būtų patikimas pagrindas aukštosioms mokykloms atrinkti būsimus studentus. Valstybinis brandos egzaminas ne tik kvalifikacinis, bet ir konkursinis.
7. Valstybinis brandos egzaminas nuo mokyklinio skiriasi turinio apimtimi, gilumu ir sudėtingumu bei keliamais reikalavimais mokinio žinioms ir gebėjimams. Todėl valstybinio brandos egzamino užduotys yra sunkesnės ir sudėtingesnės, jų yra daugiau negu mokyklinio brandos egzamino. Mokyklinio brandos egzamino užduotys yra orientuotos į tokį vidurinės mokyklos programa apibrėžtą istorijos žinių, supratimo ir gebėjimų lygį, koks yra būtinas kiekvienam vidurinį išsilavinimą įgijusiam asmeniui. Valstybinio brandos egzamino užduotimi siekiama išsiaiškinti istorijos žinių, supratimo ir gebėjimo lygį tų mokinių, kuriems tos žinios ir gebėjimai gali būti reikalingi studijų procese.
8. Valstybiniu ir mokykliniu istorijos brandos egzaminais siekiama:
8.1. patikrinti ir įvertinti mokinių žinias apie svarbiausius Lietuvos ir pasaulio istorinės raidos faktus, reiškinius, procesus, jų esminius bruožus, tarpusavio sąsajas, istorines sąvokas ir asmenybes, orientavimąsi visuomenės ir jos raidos problemose;
8.2. patikrinti ir įvertinti mokinių gebėjimą suvokti, nagrinėti, kritiškai vertinti ir interpretuoti istorijos šaltinius – pirminius ir antrinius, istorikų tekstus juos lyginti ir daryti argumentuotas išvadas;
8.3. patikrinti ir įvertinti mokinių gebėjimą taikyti istorijos žinias aiškinant istorinių šaltinių ir istorikų tekstų turinį, jų kontekstą bei dabarties pasaulio įvykių, reiškinių, procesų atsiradimo priežastis ir pasekmes, analizuojant žemėlapius, lokalizuojant svarbiausius įvykius.
IV. MOKINIŲ GEBĖJIMAI
9. Egzamino metu vertinami šie mokinių gebėjimai:
9.1. žinios ir supratimas, t. y. svarbiausių Lietuvos ir pasaulio istorinės raidos faktų, reiškinių, procesų žinojimas ir supratimas; gebėjimas tinkamai vartoti sąvokas; istorinių asmenybių pažinimas, jų vaidmens žmonijos istorijoje suvokimas; priežasčių ir pasekmių, įvykių reikšmingumo bei jų raidos, skirtingų požiūrių supratimas;
9.2. žinių taikymas, gebėjimai analizuoti ir vertinti, t. y. istorinių šaltinių ir istorikų tekstų analizė ir lyginimas, jų kritinis vertinimas ir interpretavimas, priežasties, pasekmės ir reikšmės nustatymas, išvadų darymas ir jų pagrindimas, gebėjimas taikyti istorijos žinias aiškint šaltinių turinį ir kontekstą, nustatant ir aiškinant požiūrius bei interpretacijas.
V. EGZAMINO REIKALAVIMAI
10. Istorijos brandos egzaminų programos 1 priede pateikiami reikalavimai mokinių gebėjimams laikant mokyklinį ir valstybinį istorijos brandos egzaminą Reikalavimai, keliami mokykliniam egzaminui, privalomi ir valstybinį egzaminą pasirinkusiems mokiniams. Nurodyti reikalavimai mokinių gebėjimams tikrinami pagal egzamino turinyje nurodytą tematiką (VI skyrius).
VI. EGZAMINO TEMATIKA
11. Egzamino turinys suskirstytas į 16 temų:
11.1. Senosios civilizacijos: Egiptas, Tarpupis (Mesopotamija).
11.2. Senovės Graikijos ir Romos civilizacijos.
11.3. Krikščionybės plitimas ir įsigalėjimas.
11.4. Europos vidurinių amžių visuomenės, politinės santvarkos ir kultūros bruožai.
11.5. Lietuvos valstybė nuo susidarymo iki Liublino unijos.
11.5. Pasaulis ir Lietuva naujųjų amžių pradžioje.
11.7. Lenkijos–Lietuvos valstybės (Abiejų Tautų Respublikos) raida XVI a. antrojoje pusėje – XVIII a.
11.8. Švietimo epocha ir jos idėjų nulemti politiniai pokyčiai.
11.9. Lietuva Rusijos imperijos valdžioje.
11.10. Svarbiausi politinės, ekonominės ir socialinės pasaulio raidos XIX a. bruožai.
11.11. Pirmasis pasaulinis karas ir jo padariniai.
11.12. Pasaulis ir Lietuva tarp dviejų pasaulinių karų.
11.13. Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai.
11.14. Pasaulis ir Lietuva XX a. antrojoje pusėje.
11.15. Pasaulis ir Lietuva XX a. 10-ąjį dešimtmetį.
11.16. Politinis šiuolaikinės visuomenės gyvenimas.
12. Istorijos brandos egzaminų programos 2 priede pateikiama mokyklinio ir valstybinio brandos egzamino tematika ir išsamesnis jos atskleidimas. Mokyklinio brandos egzamino temos turinys privalomas ir laikantiesiems valstybinį brandos egzaminą.
13. Mokiniai turėtų žinoti programoje nurodytas datas ir asmenybes, suvokti nurodytų istorinių asmenybių vaidmenį. Jeigu programoje istorinė asmenybė nenurodoma, teste nebus užduočių, reikalaujančių žinoti istorinio asmens veiklos faktus. Tačiau užduotyse pateikiamuose šaltiniuose gali būti minimos istorinės asmenybės, kurios gali padėti mokiniui atpažinti epochą ar aprašomus įvykius. Kai prie programoje minimo įvykio nėra nurodyta konkreti data, mokinys turėtų žinoti amžių, istorinę epochą, gebėti išmanyti įvykių chronologinę seką.
14. Mokinys privalo žinoti mokyklinio istorijos kurso sąvokų reikšmes ir gebėti tas sąvokas tinkamai vartoti.
VII. EGZAMINO STRUKTŪRA
15. Egzamino užduotį sudaro klausimai iš pasaulio, Lietuvos istorijos ir šiuolaikinės visuomenės politinio gyvenimo. Pasaulio istorijai skiriama apie 50 proc., Lietuvos istorijai – apie 40 proc., o šiuolaikinės visuomenės politiniam gyvenimui – apie 10 proc. visų klausimų. Chronologijos požiūriu istorijos klausimai jungiami į tris grupes:
15.1. Senovė ir viduramžiai (iki XV a. pab.). Šiai grupei skiriama apie 25 proc. visų klausimų.
15.2. Naujieji amžiai (XV a. pab.–XIX a.). Šiai grupei skiriama apie 25 proc. visų klausimų.
15.3. Šiuolaikinė, arba naujausioji, istorija (XX a.). Šiai grupei skiriama apie 40 proc. visų klausimų.
16.Egzamino užduotys metodiniu požiūriu susideda iš dviejų dalių.
16.1. Pirmoji dalis – klausimai, į kuriuos atsakant reikia pasirinkti vieną teisingą atsakymą iš kelių pateiktųjų.
16.2. Antrąją dalį sudaro klausimai, į kuriuos atsakant reikia nagrinėti istorijos šaltinius (tekstus, statistinę informaciją, iliustracijas, žemėlapius ir kt.) – pirminius ir antrinius bei istorinių veikalų fragmentus. Juose reikalaujama parodyti istorijos žinias ir gebėjimą analizuoti bei vertinti patį dokumentą, rasti reikalingą informaciją užduotims atlikti ir problemoms spręsti, atpažinti įvykius ir procesus, susieti pateiktą informaciją su žinomu istorijos kontekstu ir t.t.
17. Už pirmąją egzamino dalį galima surinkti apie 30–40 proc. taškų, už antrąją – apie 60–70 proc. taškų. Užduotyje bus įvairaus sudėtingumo klausimų. Lengvi klausimai orientuoti į pagal bendrąjį kursą besimokančius mokinius, jie reikalauja bazinių žinių ir gebėjimų, kurie įgyjami mokantis bendrąjį kursą. Sudėtingi klausimai reikalauja gerų žinių ir gebėjimų, įgyjamų mokiniams mokantis išplėstinį kursą, kurie taikomi nagrinėjant istorijos šaltinius.
VIII. EGZAMINO MATRICOS
18. Mokyklinio egzamino matrica
TEMOS (Pasaulio istORIJA – 50%,
Lietuvos istORIJA – 40%)
Žinios ir
supratimas
Žinių taikymas, gebėjimas analizuoti ir vertinti
%
Senovė ir viduriniai amžiai
25
Naujieji amžiai
25
Naujausioji istorija (XX a.)
40
Politinis šiuolaikinės visuomenės gyvenimas
10
%
70
30
19. Valstybinio egzamino matrica
TEMOS (Pasaulio istORIJA – 50%,
Lietuvos istORIJA –40%)
Žinios ir
supratimas
Žinių taikymas, gebėjimas analizuoti ir vertinti
%
Senovė ir viduriniai amžiai
25
Naujieji amžiai
25
Naujausioji istorija (XX a.)
40
Politinis šiuolaikinės visuomenės gyvenimas
10
%
60
40
IX. VERTINIMAS
20. Maksimalus taškų skaičius už teisingai atliktas valstybinio egzamino užduotis yra 100, už mokyklinio – 50.
21. Mokyklinio brandos egzamino mokinių darbų vertinimas yra kriterinis. Darbus pažymiais įvertina vertinimo komisijos, sudarytos iš mokinius mokiusių mokytojų. Vertintojai vadovaujasi vertinimo instrukcija ir joje pateikta vertinimo skale, kurioje nurodoma, koks pažymys rašomas už tam tikrą mokinio surinktų taškų skaičių.
22. Valstybinio brandos egzamino vertinimas yra norminis. Valstybinis egzaminas vykdomas centruose, mokinių darbai koduojami ir tikrinami centralizuotai. Kiekvieną darbą vertina du vertintojai. Jų nuomonėms išsiskyrus, sprendimą priima trečiasis vyresnysis vertintojas. Vertintojai mokinių darbus įvertina taškais. Kiekvieno mokinio surinkta taškų suma pagal Nacionalinio egzaminų centro parengtas instrukcijas perskaičiuojama į valstybinio egzamino balus.
Istorijos brandos egzaminų programos
1 priedas
MOKYKLINIO IR VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI
GEBĖJIMŲ GRUPĖS
MOKYKLINIO BRANDOS
EGZAMINO REIKALAVIMAI
VALSTYBINIO BRANDOS
EGZAMINO REIKALAVIMAI
Istorinės raidos suvokimas
Mokiniai turi gebėti:
· Nurodyti ir gebėti apibūdinti svarbiausius įvykius, kurie lėmė istorinę žmonijos raidą.
· Lyginti istorijos faktus ir reiškinius.
· Apibūdinti istorinių asmenybių (minimų programoje (žr. VI skyrių)) vaidmenį Lietuvos ir pasaulio istorijoje.
Mokiniai turi gebėti:
· Nurodyti ir gebėti apibūdinti svarbiausias istorines epochas, jų chronologines ribas, Lietuvos valstybės ir visuomenės raidos etapus.
· Nurodyti ir susieti tarpusavyje Lietuvos ir pasaulio istorinės raidos faktus, reiškinius ir procesus (minimus programoje)
· PaaiškintiSusieti istorinių asmenybių (minimų programoje) veiklą su programoje nurodytais istoriniais įvykiais.
Istorinės erdvės
ir laiko supratimas
· Nurodyti svarbiausius Lietuvos ir pasaulio istorinės raidos faktus ir reiškinius.
· Nurodyti svarbiausias istorines epochas, Lietuvos valstybės ir visuomenės raidos etapus.
· Naudotis istoriniu žemėlapiu, lokalizuoti svarbiausius istorinius įvykius.
· Nurodyti svarbiausias istorines epochas ir jų chronologines ribas. Gebėti susieti istorinę erdvę su konkrečios epochos Lietuvos ir pasaulio istorine raida.
· Remiantis istoriniu žemėlapiu, atskleisti ir aiškinti svarbiausius teritorinius pasaulio ir Lietuvos pokyčius.
Istorijos šaltinių
tyrimas
· Suvokti istorinių šaltinių svarbą praeities pažinimui
· Naudoti istorijos šaltinius ir istorikų tekstus informacijai gauti ir išvadoms daryti.
· Vertinti istorijos šaltinius ir istorikų tekstus pagal pateiktus kriterijus.
· Lyginti istorinius šaltinius ir istorikų tekstus.
· Nagrinėti, interpretuoti ir kritiškai vertinti istorinius šaltinius bei istorikų tekstus.
· Naudotis iš karto keliais šaltiniais bei gretinti skirtingų šaltinių ir istorikų tekstų informaciją.
· Sieti istorinius šaltinius su istoriniu kontekstu.
Istorijos analizė
ir interpretacija
· Jungti istorinius faktus į prasmingą visumą, nustatyti reiškinių priežastis, pasekmes bei padarinius.
· Apibūdinti Nusakyti priežasties ir išskirti dingsties vaidmenį istorijoje, mokėti jas skirti istorinių reiškinių aprašymuose.
· Paaiškinti istorinio tęstinumo ir kaitos priežastis bei padarinius.
· Paaiškinti Lietuvoje ir pasaulyje vykusių istorinių reiškinių bei procesų abipusius ryšius.
· Suprasti skirtingas istorijos interpretacijas bei koncepcijas, paaiškinti, kaip autorių pozicija ir šaltinių atranka lemia istorinę interpretaciją.
Istorijos
supratimo raiška
· Sklandžiai aDėstyti savo istorinį supratimą.
· Daryti išvadas ir jas pagrįsti, argumentuoti pateiktus teiginius.
· Teisingai vartoti mokyklinio istorijos kurso sąvokas.
· Argumentuotai sklandžiai dėstyti savo požiūrį ir jį pagrįsti.
· Atskleisti mokyklinio istorijos kurso sąvokų turinį ir mokėti tiksliai jas vartoti.
· Gebėti naudoti sąvokas ir datas, būtinas istoriniam įvykiui ar laikotarpiui apibūdinti ir paaiškinti.
Istorijos brandos egzaminų programos
2 priedas
MOKYKLINIO IR VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO TEMATIKA
TEMOS
MOKYKLINIO BRANDOS
EGZAMINO TURINYS
VALSTYBINIO BRANDOS
EGZAMINO TURINYS
1. Senosios civilizacijos: Egiptas, Tarpupis (Mesopotamija)
· Civilizuotos visuomenės atsiradimas.
· Pagrindiniai senųjų civilizacijų požymiai ir svarbiausi laimėjimai: raštas, valstybė, miestai, monumentalioji architektūra, mokslas.
· Svarbiausi religijų bruožai.
· Civilizacijų panašumai ir skirtumai.
· Svarbiausi senųjų civilizacijų pažinimo šaltiniai
· Religijos vaidmuo senosiose civilizacijose. Politeizmo ir monoteizmo skirtumai.
· Judaizmo reikšmė civilizacijos istorijoje.
· Senojo Testamento kaip istorijos šaltinio reikšmė.
2. Senovės Graikijos ir Romos civilizacijos
· Svarbiausi senovės Graikijos istorijos faktai: graikų polių sistema, graikų kolonizacija, graikų ir persų karai.
· Atėnų demokratija. Periklis.
· Esminiai graikų kultūros bruožai.
· Graikų religija.
· Aleksandro Makedoniečio žygių reikšmė.
· Romos respublika ir imperija. Gajus Julijus Cezaris.
· Svarbiausi Romos istorijos įvykiai ir procesai (Romos valstybės susikūrimas, jos teritorijos augimas, respublikos tapimas imperija, imperijos teritorijos padalijimas, Vakarų Romos imperijos žlugimas (476 m.).
· Svarbiausi Romos kultūros bruožai.
· Romėnų religija.
· Didžiojo tautų kraustymosi reikšmė Vakarų Romos imperijos žlugimui.
· Svarbiausi antikos istorijos pažinimo šaltiniai.
· Atėnų ir Spartos raidos skirtumai
· Graikų kultūra, jos reikšmė Europos kultūros istorijai. Sokratas, Platonas, Aristotelis.
· Aleksandro Makedoniečio karinės, valstybinės ir kultūrinės veiklos reikšmė antikos istorijai.
· Graikijos ir Romos kultūros panašumai ir skirtumai.
· Graikų ir romėnų religijų panašumai ir skirtumai.
· Romos imperijos žlugimo reikšmė tolesnei Europos raidai.
· Didžiojo tautų kraustymosi reikšmė tolesnei Europos istorijos raidai.
3. Krikščionybės atsiradimas ir plitimas
· Krikščionybės atsiradimas
· Svarbiausios Jėzaus Kristaus mokymo idėjos
· Jėzaus Kristaus mokymo ir krikščionybės reikšmė žmonijos istorijai
· Krikščionybės plitimas ir tapimas valstybine religija.
· Europos christianizacijos procesas.
· Krikščionybės plitimas viduriniais amžiais Europoje. Katalikybės ir stačiatikybės išplitimo regionai.
· Krikščionybės kelias į Lietuvą. Lietuvos krikšto problema: Mindaugo krikštas (1251 m.), Lietuvos krikštas (1387 m.). Jogaila. Žemaitijos krikštas (1413 m.).
· Bažnyčios vaidmuo viduriniais amžiais.
4. Europos vidurinių amžių visuomenės, politinės santvarkos ir kultūros bruožai
· Svarbiausi viduramžių visuomenės bruožai. Viduramžių visuomenės struktūra, ūkis, pagrindiniai verslai, technika. Vidurinių amžių miestas. Amatai ir prekyba.
· Vidurinių amžių valstybės.
· Feodalinis susiskaldymas.
· Vidurinių amžių menas, filosofija, švietimas ir mokslas.
· Islamo atsiradimas. Mahometas.
· Kryžiaus žygių esmė.
· Frankų imperija (800 m.). Karolis Didysis.
· Šventoji Romos imperija (962 m.).
· Bizantijos reikšmė pasaulio istorijai.
· Bizantijos žlugimas (1453 m.)
· Arabų skverbimasis į Europą.
5. Lietuvos valstybė nuo susidarymo iki Liublino unijos
· Valstybės sukūrimo priešistorė: baltų gentys ir jų teritorijos.
· Lietuvos valstybės susikūrimas. Mindaugas. Karalystė (1253 m.).
· LDK iki XIV a. pabaigos: teritorijos augimas. Gediminas. Vilniaus įkūrimas (1323 m.).
· Karų su ordinais epocha (Žalgiris,
1410 m.). LDK didysis kunigaikštis Vytautas.
· LDK dinastinės unijos su Lenkijos karalyste laikotarpiu (1386–1569): krikštas; 1386 m. dinastinė unija; valstybės valdymas; santykiai su Lenkija; luominė visuomenė.
· Lietuvos valstybės integracijos į krikščioniškąją Europą problemiškumas.
· Lietuvos santykiai su kaimynais ir Europa.
· LDK 1386–1569 m.: valstybės, visuomenės, ūkio, kultūros pokyčiai.
6. Pasaulis ir
Lietuva naujųjų amžių pradžioje
· Pasaulis žengia į naujuosius laikus: mokslo ir technikos išradimai; didieji geografiniai atradimai (Kristupas Kolumbas, Amerikos atradimas – 1492 m., Ferdinandas Magelanas); Renesansas; centralizuotos, tautinės valstybės.
· Reformacija (1517 m.). Martynas Liuteris.
· Kontrreformacija, religiniai karai ir jų pasekmės.
· Lietuvos visuomenės religinė įvairovė.
· Lietuvos statutai.
· Martyno Mažvydo „Katekizmas“ (1547 m.).
· Universitetas (1579 m.)
· Pasaulis žengia į naujuosius laikus: požymiai, liudijantys, kad pasibaigė viduramžiai ir prasidėjo naujieji laikai.
· Kapitalizmo atsiradimas.
· Europos ekspansija į pasaulį ir jos pasekmės.
· Nauja kultūra, naujas žmogus. Erazmas Roterdamietis, Leonardas da Vinči, Mikelandželas. Nikolajus Kopernikas.
· Barokas.
· Lietuva ankstyvaisiais naujaisiais laikais, pokyčiai visuomenės ir valstybės gyvenime: reformacija, politinio gyvenimo permainos, ūkio pokyčiai. Lietuvos visuomenės europeizacija (studijos Europos universitetuose, kelionės, literatūros plitimas).
7. Lenkijos–Lietuvos valstybės (Abiejų Tautų Respub–likos) raida
XVI a. antrojoje pusėje – XVIII a.
· 1569 m. Liublino unija, jos sudarymo priežastys ir rezultatai. Žygimantas Augustas.
· LDK Abiejų Tautų Respublikoje. LDK valstybingumo raida. Karai ir jų pasekmės; ūkiniai, demografiniai pokyčiai; kultūros, švietimo raida.
· Abiejų Tautų Respublika. Ūkinė ir demografinė krizė. Užsienio valstybių įtaka vidaus gyvenimui. Stanislovas Augustas Poniatovskis. 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija. 1772 , 1793 , 1795 m. padalijimai. T. Kosciuškos sukilimas (1794 m.).
· Liublino unijos sudarymo tarptautinis kontekstas ir reikšmė. Politinio elito vaidmuo valstybės gyvenime.
LDK Abiejų Tautų Respublikoje: naujas valstybės ir visuomenės modelis. Kova dėl vietos Europoje: karai su Rusija ir Švedija. Kultūros, švietimo, mokslo raida naujomis sąlygomis. Abraomas Kulvietis. Mikalojus Daukša.
· Vidinės ir tarptautinės padalijimų priežastys. Naujų idėjų sklaida Europoje ir pastangos reformuoti Abiejų Tautų Respubliką. Vidinės ir tarptautinės padalijimų pasekmės.
. Mikalojus Daukša.
8. Švietimo epocha ir jos nulemti politiniai bei visuomeniniai pokyčiai
· Švietimo epocha Europoje ir Lietuvoje. Šviečiamojo sąjūdžio idėjos ir jų sužadinti visuomeniniai, kultūriniai, politiniai, valstybiniai, ūkiniai pokyčiai: JAV susikūrimas (1776 m., Džordžas Vašingtonas), Didžioji Prancūzijos revoliucija (1789 m.)
· Napoleono Bonaparto epocha: svarbiausi jos bruožai.
· Vienos kongresas
(1815 m.) ir politiniai bei teritoriniai pokyčiai Europoje.
· Šviečiamojo sąjūdžio idėjų sklaida ir poveikis Europos ir Lietuvos visuomenei.
· 1776 m. JAV Nepriklausomybės deklaracija. JAV konstitucija (1787 m.) 1789 m. Žmogaus ir piliečių teisų deklaracija.
· Edukacinė komisija. Ketverių metų seimo reformos.
9. Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje
· Lietuvos įjungimas į Rusijos imperijos sudėtį (1795 m.). Užnemunės likimas.
· Lietuva Prancūzijos ir Rusijos karo (1812 m.) metu.
· Rusijos carų politika ir priešinimasis jai.
· 1830–1831 ir 1863–1864 m. sukilimų Lenkijoje ir Lietuvoje tikslai ir rezultatai.
· Baudžiavos panaikinimo Rusijoje ir Lietuvoje (1861 m.) poveikis visuomenės raidai.
· Caro valdžios politika po 1863 m. sukilimo. Lietuvos visuomenės priešinimasis: knygnešystė, slaptosios mokyklos, lietuviška spauda („Aušra“ ir „Varpas“). Vincas Kudirka. Jonas Basanavičius.
· XX a. pradžios pasikeitimai Lietuvos politiniame ir kultūriniame gyvenime. Spaudos draudimo panaikinimas
(1904 m.).
· Didysis Vilniaus Seimas (1905 m.) ir jo reikšmė.
· Lietuvos bajorijos politiniai siekiai Prancūzijos ir Rusijos karo metu.
· Tautinis atgimimas ir lietuvių savimonės raida. Simonas Daukantas. Motiejus Valančius.
· Politinių partijų kūrimasis: Lietuvos socialdemokratų, Lietuvos demokratų ir Lietuvos krikščionių demokratų partijos
· Tautinis ir kultūrinis Mažosios Lietuvos judėjimas.
10. Svarbiausi politinės, ekonominės ir socialinės pasaulio raidos XIX a. bruožai
· Pramonės perversmas.
· Mokslo ir technikos naujovės.
· Pramonės perversmo svarba gamybos apimties didėjimui, transporto sistemos plėtrai, urbanizacijai, visuomenės struktūrai, gyvenimo būdo ir buities
pokyčiams.
· Europos ekspansija pasaulyje. Kolonializmas.
· JAV pilietinio karo (1861–1865 m) priežastys ir rezultatai.
· Italijos ir Vokietijos (1871 m.) suvienytų valstybių susikūrimas. Otas fon Bismarkas
·
· Pramonės perversmo raidos netolygumas įvairiose šalyse (Anglija, Vokietija, Rusija).
· Svarbiausių XIX a. politinių teorijų (liberalizmo, konservatizmo, socializmo) panašumai bei skirtumai.
· Nacionalizmo atsiradimas ir tautiniai sąjūdžiai Europoje, Austrijos–Vengrijos, Osmanų ir Rusijos imperijose.
11. Pirmasis pasaulinis karas ir jo padariniai.
· Mokslo ir technikos naujovių reikšmė XX a. pradžioje.
· Kariniai blokai: Trilypė sąjunga ir Antantė.
· Karo (1914–1918 m.) priežastys, eiga ir rezultatai.
· 1917 m. revoliucijų Rusijoje padariniai.
· Politiniai ir teritoriniai pokyčiai Europoje.
· Tautų Sąjungos sukūrimas.
· Lietuva vokiečių okupacijos metais (1915–1918).
· Lietuvos valstybės atkūrimas. 1918 m. vasario 16 d. Aktas ir Lietuvos Tarybos pastangos jį įgyvendinti.
· Tarptautiniai santykiai XX a. pradžioje.
· Lietuvių politiniai siekiai Pirmojo pasaulinio karo metais.
· Versalio sistemos sukūrimas (1919 m.) ir tolesnė Europos raida.
· 1917 m. gruodžio 11 d. ir 1918 m. vasario 16 d. aktų dėl Lietuvos valstybingumo atkūrimo panašumai ir skirtumai.
· Lietuvos valstybingumo atkūrimas.
12. Pasaulis ir Lietuva tarp dviejų pasaulinių karų
· Bolševikų režimo ypatumai Rusijoje. Vladimiras Leninas. Josifas Stalinas.
· Italų fašizmo ir vokiečių nacional–socializmo panašumai ir skirtumai. Benito Musolinis. Adolfas Hitleris.
· Didžioji ekonominė krizė (1929 m.).
· Nacionalsocialistų atėjimas į valdžią (1933 m.).
· Lietuvos valstybės kūrimasis. Steigiamasis seimas (1920–22 m.) ir jo reformos. Nepriklausomybės kovos. Vilniaus praradimas 1920 m. ir Klaipėdos prisijungimas 1923 m.
· Parlamentinis (1920–1926 m.) ir autoritarinis (1926–1940 m.) valdymas Lietuvoje. Lietuvos Respublikos prezidentai: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius.
· Svarbiausios Lietuvos užsienio politikos problemos: santykiai su Lenkija ir Vokietija.
· Socialinė, ekonominė ir kultūrinė Lietuvos raida.
· Demokratinių valstybių raidos ypatybės.
· Diktatūros Europos šalyse, jų panašumai ir skirtumai. Totalitarizmas ir autoritarizmas. Pilietinis karas Ispanijoje.
· Lietuvos konstitucijos (1922 m. ir
1938 m.) ir jų skirtumai.
· Vilniaus ir Klaipėdos krašto problemos.
13. Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai
· Antrojo pasaulinio karo priežastys.
· Molotovo ir Ribentropo paktas (1939 08 23).
· Svarbiausi karo eigos 1939–1945 metais įvykiai Europoje ir Lietuvoje: karo pradžia (1939 09 01), Vokietijos ir Sovietų Sąjungos agresija prieš Lenkiją, Sovietų Sąjungos ir Suomijos karas, „Keistasis karas“, Prancūzijos kapituliacija, SSRS okupuoja Lietuvą 1940 06 15, Lietuvos sovietizacija, represijos.
· Lietuva nacių okupacijos metais: Birželio sukilimas, Lietuvos laikinoji vyriausybė, holokaustas, antinacinė rezistencija.
· Antrojo pasaulinio karo padariniai.
· Tarptautinių santykių komplikavimasis
4-ojo dešimtmečio antrojoje pusėje (Austrijos prijungimas, Miuncheno susitarimas ir Čekoslovakijos okupacija).
· Lietuvos tarptautinė padėtis 4-ojo dešimtmečio pabaigoje. Ultimatyvi Lenkijos nota Lietuvai, Klaipėdos krašto netektis (1939 m. kovo mėn.), Vilniaus grąžinimas Lietuvai (1939 m. spalio mėn.).
· Sovietų Sąjungos ir Vokietijos sutartys (1939 08 23, 1939 09 28) ir Lietuva.
· Antihitlerinės koalicijos susikūrimas ir veikla kovojant su Vokietija, Japonija ir jos sąjungininkais (Teherano (1943 m.), Jaltos (1945 m.) ir Potsdamo konferencijos (1945 m.). V. Čerčilis, F. Ruzveltas. Š. de Golis.
· Karo nusikaltimai. Holokaustas.
· Vokietijos ir Japonijos kapituliacijos.
· Niurnbergo procesas.
· Sovietų ir nacių politikos Lietuvoje skirtumai ir panašumai politiniame, socialiniame, ūkiniame, kultūriniame krašto gyvenime. Antisovietinė ir antinacinė rezistencija.
14. Pasaulis ir Lietuva XX a. antrojoje pusėje
· Svarbiausi teritoriniai, politiniai pokyčiai Europoje po Antrojo pasaulinio karo. JTO sukūrimas.
· Šaltasis karas. Berlyno siena.
· Svarbiausi Šaltojo karo įvykiai: karinių blokų susikūrimas, branduolinis ginklavimasis, lokaliniai konfliktai (Korėjos karas, Karibų krizė (1962 m.), Vietnamo karas, Afganistano karas, Palestinos problema).
· Rytų ir Vakarų dialogas.
· SSRS ir komunistinio bloko raida: komunistinių režimų įsigalėjimas Rytų Europos šalyse.
· Sniečkus.
· Stagnacija. Leonidas Brežnevas.
· Vidurio ir Rytų Europos tautų kova
su komunistiniu režimu: Vengrija (1956 m.), Čekoslovakija (1968 m.), Lenkija (1980–1981 m.).
· Kolonijinės sistemos suirimas.
· Svarbiausi demokratinių ir totalitarinių šalių raidos skirtumai.
· Antroji Lietuvos okupacija: represijos, partizaninis pasipriešinimas, socializmo kūrimas.
· Teritorinių ir politinių pokyčių Europoje po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų palyginimas.
· JTO vaidmuo pasaulinėje politikoje.
· Maršalo planas. Trumeno doktrina.
· Komunizmo ekspansija pasaulyje.
· Šaltojo karo poveikis Europos ir pasaulio raidai.
· JAV ir SSRS vaidmuo pokario pasaulyje.
· Tautinių vertybių ir valstybingumo idėjų saugojimas Lietuvoje bei pasipriešinimas režimui: nelegali spauda, 1972 m. įvykiai Kaune, Helsinkio grupė, Laisvės lyga, disidentinis judėjimas.
· Mokslo ir technikos pažanga.
15. Pasaulis ir Lietuva XX a. 10–ąjį dešimtmetį
· „Perestroika“ SSRS. Michailas Gorbačiovas. Tarptautinių santykių pokyčiai.
· SSRS ir pasaulinės komunizmo sistemos žlugimas. Teritoriniai ir politiniai pokyčiai Europoje.
· Europos Ekonominės Bendrijos tapimas Europos Sąjunga.
· Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas (1990 m. kovo 11 d.).
· Lietuvos integracija į Vakarų ūkines, politines ir karines struktūras.
· Pokomunistinių šalių ūkio ir politinės raidos problemos.
· Lietuvos politinės, ekonominės ir visuomenės raidos problemos.
· Europos integracijos procesai.
· Svarbiausios šiandieninio pasaulio problemos.
16. Politinis šiuolaikinės visuomenės gyvenimas
· Valstybė. Valdžia.
· Žmogaus ir piliečio teisės.
· Demokratijos esmė.
· Diktatūros ir jų formos.
· Rinkimai. Rinkimų sistemos: proporcinio atstovavimo ir daugumos atstovavimo (mažoritarinė).
· Politinių partijų atsiradimas. Jų skirtumai nuo kitų organizacijų.
· Lietuvos Respublikos Konstitucija
valstybės santvarką: Lietuvos Respublikos Seimas, jo rinkimų tvarka ir funkcijos;
Respublikos Prezidentas, jo rinkimų tvarka ir įgaliojimai;
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos formavimas ir funkcijos.
· Svarbiausios tarptautinės organizacijos – JTO, ES, NATO – ir Lietuva.
· Rinkimų cenzai ir rinkimų procesas. Rinkimų sistemų pranašumai ir trūkumai.
· Svarbiausios Lietuvos parlamentinės partijos.
· Pagrindiniai demokratinio valdymo modeliai.
· Interesų grupių vaidmuo politiniame procese.
· Lietuvos Respublikos Konstitucija apie valstybę ir visuomenę.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro
2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. ĮSAK-751
DAILĖS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Dailės mokyklinio brandos egzamino programa parengta pagal Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus XI-XII klasėms (V.: Leidybos centras, 2002 m.). Mokinys, ketinantis laikyti dailės brandos egzaminą, dalyko gali mokytis tiek bendruoju, tiek išplėstiniu kursu. Rengiant mokyklinio dailės brandos egzamino programą atsižvelgta į pastarųjų šešerių metų dailės egzamino organizavimo ir vykdymo patirtį.
II. DALYKO MOKYMOSI IR EGZAMINO TIKSLAI
2. Dailės dalyko mokymas bendrojo lavinimo mokykloje yra visapusiško asmenybės ugdymo dalis. Jo pagrindinis tikslas XI–XII klasėse – prasminga ir tikslinga mokinių dailės raiška, dailės reiškinių pažinimas bei gebėjimai meninę ir estetinę patirtį taikyti gyvenime.
3. Dailės dalykas bendrojo lavinimo mokykloje apima vaizduojamąją ir taikomąją dailę, architektūrą, liaudies meną, dizainą, šiuolaikinius vizualiuosius menus bei dailėtyrą. Jo turinį sudaro šios sritys:
3.1. dailės raiška (spalvinė, grafinė, erdvinė);
3.2. dailėtyra (dailės istorija ir paveldas, dailės kalba, dailės kritika ir estetika);
3.3. dailės raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje (mokinių dailės parodos, mokyklinė periodika, dailės raiškos darbai artimiausioje aplinkoje, netradicinio šiuolaikinio meno projektai, integraciniai kultūriniai projektai ir kt.).
4. Mokyklinio dailės brandos egzamino tikslai:
4.1. sudaryti mokiniams galimybę atskleisti savo kūrybinius gebėjimus, įvertinti kūrybinės veiklos procesą ir jo rezultatus;
4.2. patikrinti ir įvertinti mokinių dailės reiškinių bendrą pažinimą, gebėjimą nagrinėti dailės kūrinius ir savarankiškai juos vertinti.
III. MOKINIŲ GEBĖJIMAI
5. Dailės mokyklinio brandos egzamino metu tikrinami ir įvertinami gebėjimai, susieti su pagrindinėmis dailės dalyko sritimis – dailės raiška ir dailėtyra.
6. Kūrybinei užduočiai (dailės raiškos darbui) atlikti reikia gebėti:
6.1. perteikti vaizdą spalvinėmis, grafinėmis ir (ar) erdvinėmis priemonėmis;
6.2. siekti originalios raiškos;
6.3. stebėti aplinką, ją fiksuoti ir kūrybingai interpretuoti dailės raiškoje;
6.4. pažinti vizualios raiškos elementus, kompozicines sandaras ir tikslingai juos taikyti;
6.5. pažinti ir savo idėjų raiškai pritaikyti įvairias medžiagas bei technikas, šiuolaikines technines priemones, įrankius ir darbo būdus;
6.6. išplėtoti idėją nuo eskizo iki užbaigto darbo;
6.7. tinkamai (tvarkingai ir estetiškai) išeksponuoti savo dailės raiškos darbus;
6.8. pristatyti savo dailės raiškos darbą (tinkamai vartoti dailės terminus ir sąvokas, taisyklingai
kalbėti).
7. Kūrybinei užduočiai (dailėtyros darbui) atlikti reikia gebėti:
7.1. dirbti su įvairiais informacijos šaltiniais;
7.2. tikslingai vartoti dailės terminus;
7.3. pažinti, analizuoti ir vertinti pasaulio ir Lietuvos dailės reiškinius;
7.4. rinkti ir kaupti medžiagą (piešinius, fotonuotraukas ir kt.) apie kultūros paminklus;
7.5. nagrinėti (tyrinėti) spaudos, parodų, meno renginių, vietos dailininkų, tautodailininkų kūrybą ir ją apibendrinti;
7.6. estetiškai apipavidalinti dailėtyros darbą;
7.7. pristatyti savo dailėtyros darbą (tinkamai vartoti dailės terminus ir sąvokas, taisyklingai kalbėti).
8. Dailės pažinimo testui atlikti reikia gebėti:
8.1. pagal meno (architektūros ir dailės) kūrinius, jų elementus arba fragmentų išorinius bruožus, pagal pavartotas sąvokas atpažinti ir įvardyti meno stilių;
8.2. įvardyti pagrindinius architektūros elementus;
8.3. priskirti analizuojamą kūrinį dailės rūšiai, šakai, žanrui ar autoriui;
8.4. atpažinti teisingus ir neteisingus teiginius (sąvokas);
8.5. taisyklingai ir dailiai nupiešti nesudėtingus architektūrinius elementus, ornamentus, simbolius;
8.6. susieti skirtingų epochų, krypčių kūrinius pagal stiliaus ypatumus, panaudotas meninės išraiškos priemones.
IV. EGZAMINO TURINYS
9. Egzamino turinys pateiktas dailės mokyklinio brandos egzamino programos 1 ir 2 prieduose.
V. EGZAMINO MATRICA
10. Egzamino matricos paskirtis – užtikrinti proporcingą dailės raiškos ir dailėtyros užduočių santykį su dailės kalbos ir istorijos testo užduotimis.
TIKRINIMO
SRITYS
TIKRINIMO BŪDAI
Gebėjimas naudotis meninėmis ir techninėmis įvairių vizualiojo meno sričių priemonėmis (%)
Dailės kalbos ir pasaulio
dailės istorijos žinios ir
supratimas
(%)
Tautodailės ir profesionaliosios Lietuvos
dailės žinios ir supratimas
(%)
%
Kūrybinė
užduotis
50
Dailės pažinimo testas
50
Iš viso (%)
40
35
25
100
11. Egzamino užduotyse galimi tam tikri nukrypimai nuo pateiktų skaičių, tačiau jie neturėtų būti didesni kaip ±5 proc.
12. Egzamino matrica atitinka Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos dailės dalyko XI–XII klasėms bendrosios programos ir išsilavinimo standartuose esantį dailės raiškos ir dailėtyros santykį.
VI. EGZAMINO STRUKTŪRA
13. Pasirenkamasis mokyklinis dailės brandos egzaminas susideda iš 2 dalių: kūrybinės užduoties ir užduoties raštu – dailės pažinimo testo. Abi egzamino dalys yra lygiavertės. Kiekviena iš jų vertinama taškais, kurie pakeičiami pažymiais pagal toliau tekste pateikiamą taškų ir pažymių atitikimo lentelę. Kūrybinės užduoties atlikimo eiga stebima ir vertinama organizuojant tris kūrybinių darbų peržiūras, kurių rezultatai fiksuojami Mokyklinio dailės brandos egzamino kūrybinės užduoties protokole.
14. Kūrybinė užduotis.
14.1. Kūrybinės užduoties pasirinkimas, atlikimo, vykdymo eiga bei vertinimas pateikiamas dailės mokyklinio brandos egzamino programos 2 priede.
15. Užduotis raštu – dailės pažinimo testas.
15.1. Testą sudaro klausimai ir užduotys iš šių sričių:
15.1.1. dailės kalbos (dailės rūšys, žanrai, terminai, meninės ir techninės raiškos priemonės);
15.1.2. tautodailės;
15.1.3. Lietuvos dailės istorijos;
15.1.4. pasaulio dailės istorijos.
15.2. Numatomi šių tipų klausimai:
15.2.1. klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais;
15.2.2. klausimai su alternatyviais atsakymais TAIP/NE;
15.2.3. gali būti klausimų, į kuriuos atsakant reikėtų nupiešti arba užbaigti pradėtą piešinį.
15.3. Užduotis raštu vertinama vadovaujantis egzamino dieną vertinimo komisijai pateikta vertinimo instrukcija.
VII. EGZAMINO ORGANIZAVIMAS IR VERTINIMAS
16. Dailės mokyklinis brandos egzaminas vykdomas centruose. Egzamino centro vertinimo komisijos pirmininkas sukviečia pirmą vertinimo komisijos posėdį, kuriame numatoma:
16.1. pirmosios peržiūros data;
16.2. antrosios peržiūros data;
16.3. trečiosios peržiūros (dailės egzamino kūrybinių darbų ekspozicijos ir gynimo) data, darbų eksponavimo patalpa ir reikalavimai.
17. Dailės mokyklinio brandos egzamino mokinių darbų vertinimas yra kriterinis. Vertintojai vadovaujasi vertinimo instrukcija ir joje pateikta vertinimo skale, kurioje nurodoma, koks pažymys rašomas už tam tikrą mokinio surinktų taškų skaičių. Sumuojami mokinio dailės egzamino I dalies (kūrybinės užduoties) ir II egzamino dalies (testo) pažymiai ir išvedamas vidurkis, kuris yra galutinis egzamino įvertinimas.
_______________________
Dailės brandos egzamino programos
1 priedas
DAILĖS PAŽINIMO TESTAS
TURINIO SRITYS
(temos ir potemiai)
TIKRINAMI GEBĖJIMAI
1. Dailės kalba
1.1. Dažniausiai vartojami dailės terminai.
1.2. Meninės išraiškos priemonės ir kompozicinės sandaros (spalva, linija, forma, simetrija, koloritas ir kt.).
1.3. Techninės darbo priemonės ir medžiagos.
· Atpažinti ir apibūdinti meno šakas, vaizduojamosios ir taikomosios dailės rūšis ir šakas, meninės išraiškos priemones, kompozicines sandaras.
· Įvardyti atlikimo technikas, darbo priemones ir medžiagas.
· Nusakyti medžiagų ir techninių priemonių įtaką dailės kūriniui.
2. Tautodailė
2.1. Vaizduojamosios ir taikomosios dailės būdingiausi bruožai.
· Atpažinti vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinį pagal būdingus bruožus.
· Apibūdinti pateikto kūrinio meninės išraiškos priemones.
· Įvardyti būdingus tautodailės siužetus.
2.2. Lietuvių liaudies architektūros formų ypatumai.
· Atskirti, palyginti, įvardyti lietuvių liaudies architektūros ir tradicinių memorialinių paminklų pagrindinius tipus, jų paskirtį.
2.3. Lietuvių liaudies ornamentas ir jo simbolika.
· Apibūdinti pagrindinius ornamento motyvus, nurodyti svarbiausias simbolines prasmes ir jų sąsajas su baltų kultūra.
3. Pasaulio dailė
3.1. Priešistorinės ir Senųjų pasaulio kultūrų dailės bendriausi bruožai.
· Atpažinti ir apibūdinti dailės ir architektūros pagrindinius bruožus.
· Įvardyti kanoninius dailės reikalavimus.
3.2. Antikos architektūrą ir dailę reprezentuojantys kūriniai.
· Sieti Senovės Graikijos grožio sampratą su Senovės Graikijos architektūra ir daile.
· Įvardyti Senovės Romos indėlį į architektūros ir dailės atradimus.
3.3. Vakarų Europos pagrindinių istorinių meninių stilių ypatumai:
– romanikos ir gotikos architektūros ir dailės religinis kanonas ir jo reikalavimai;
– Antikos idealų atgimimas ir pasaulietinės kultūros formavimasis Renesanso architektūroje ir dailėje;
– iškiliausi Renesanso ir baroko dailininkai;
– dailės žanrų formavimasis ir išraiškos priemonių įvairovė baroko dailėje.
· Skirti konkrečių istorinių meninių stilių pagrindinius architektūros ir dailės kūrinius pagal būdingiausius bruožus (meninės išraiškos priemones, kūrinių tematiką ir kt.).
· Įvardyti mokslo įtaką plastinei dailės kūrinių kalbai (linijinė perspektyva, plastinė anatomija ir kt.).
· Palyginti iškiliausių Renesanso ir baroko dailininkų kūrinius ir apibūdinti jų savitumą.
· Palyginti to paties žanro skirtingų istorinių meninių stilių ar mokyklų kūrinių meninės išraiškos priemones, stilistines bendrybes ir skirtumus.
3.4. Prieštaringas pasaulio suvokimas ir jo atspindžiai XIX a. dailės kūriniuose:
– Antikos ir Rytų meno įtaka
XIX a. dailei;
– naujų techninių priemonių reikšmė tapybos naujovėms.
· Skirti architektūros ir dailės meninių krypčių pagrindinius bruožus, menines išraiškos priemones.
· Atpažinti antikos meno apraiškas klasicizmo architektūroje ir dailėje.
· Nustatyti analizuojamų meno krypčių kūrinių ryšį su Rytų menu pagal būdingiausius bruožus (kompozicija, dekoratyvumas ir kt.).
· Įvardyti tapybos naujoves (kadravimas, plenerinė tapyba, optinis spalvų maišymo būdas ir kt.).
3.5. Modernizmas. Tradicinių vaizdavimo būdų atsisakymas:
– stilistinės vienovės ir originalumo siekiai modernizmo tapybos srovėse;
– naiviojo meno, Afrikos skulptūros ir Rytų meno įtaka modernizmo dailei.
· Atpažinti atskirų tapybos srovių kūrinius pagal būdingas menines išraiškos priemones ir tematiką, palyginti su klasikine daile ir įvardyti skirtumus.
· Įvardyti pagrindinius naiviojo meno, Afrikos skulptūros ir Rytų meno bruožus bei stilistikos ypatybes (apibendrinimas, dekoratyvumas ir kt.), lyginti ir atrasti sąsajas su moderniuoju menu.
3.6. Postmodernizmas. Netradicinė kūrybinė veikla:
– tradicinių dailės rūšių ir žanrų nykimas;
– meninių idėjų perteikimas naujomis meninės išraiškos priemonėmis.
· Palyginti avangardinių dailės rūšių ir tradicinių vaizduojamosios dailės šakų meninės išraiškos priemones, įvardyti panašumus ir skirtumus.
4. Lietuvos dailė
4.1. Pagrindinius istorinius meninius stilius reprezentuojantys kūriniai.
4.2. Vilniaus meno mokyklos reikšmė ir įtaka profesionaliajai Lietuvos dailei.
4.3. Nacionalinės dailės mokyklos formavimasis.
· Atpažinti konkretaus istorinio meninio stiliaus ar krypties dailės ir architektūros kūrinius pagal būdingiausius bruožus (pagrindinės meninės išraiškos priemonės, kompozicija, žanras ir kt.).
· Atpažinti ir įvardyti tautodailės įtaką profesionaliųjų lietuvių dailininkų kūryboje.
· Įvardyti pirmųjų dailės parodų, M. K. Čiurlionio kūrybos, ARS grupuotės veiklos ir Kauno meno mokyklos įtaką Lietuvos dailės raidai.
4.4. Šiuolaikinė Lietuvos dailė ir jos tendencijos.
· Palyginti dabartinių dailės rūšių ir tradicinių vaizduojamosios dailės šakų meninės išraiškos priemones, įvardyti panašumus ir skirtumus.
Dailės brandos egzamino programos
2 priedas
KŪRYBINĖ UŽDUOTIS
Kūrybinė užduotis – tai originalus autorinis mokinio dailės raiškos arba dailėtyros darbas iš pasirinktos dailės srities. Neatsiejama kūrybinės užduoties dalis yra aplankas, kuriame pateikiama metrika (nurodomas autoriaus vardas, pavardė, darbo pavadinimas, atlikimo technika, matmenys, data, mokyklos pavadinimas), trumpas darbo pagrindimas (aprašymas), užbaigto darbo fotonuotrauka arba kopija ir peržiūrose eksponuoti eskizai (pavyzdžiui, kompozicijos, spalvų variantai, idėjų aprašymai ir kt.). Šis aplankas lieka mokyklos archyve.
Dailės raiškos darbas gali būti pasirenkamas iš šių vizualiojo meno sričių:
· tradicinės vaizduojamosios dailės šakos (tapybos, grafikos, skulptūros),
· tradicinės taikomosios dekoratyvinės dailės šakos (keramikos, dailiosios tekstilės, juvelyrikos, metalo dirbinių, medžio dirbinių, odos dirbinių ir kt.),
· avangardinės dailės rūšies (hepeningo, akcijos, performanso, kūno meno, žemės meno, konceptualiojo meno, instaliacijos),
· naujomis techninėmis priemonėmis grįstos meno rūšies (meninės fotografijos, videomeno, kompiuterinio meno),
· dizaino (grafinio dizaino, kostiumo dizaino),
· scenografijos (dekoracijos, kostiumų eskizų, lėlių teatro personažų – lėlių ar jų projektų).
Dailėtyros darbas – tai teorinis darbas, atskleidžiantis savitą mokinio požiūrį į įvairias dailės sritis. Gali būti pasirinktinai nagrinėjamos temos iš šių sričių:
· dailės istorijos,
· dailės kultūros,
· dailės kritikos ir estetikos,
· architektūros,
· dizaino,
· tautodailės,
· paminklosaugos,
· vietinių kultūros paminklų,
· menininkų kūrybos,
· dailės parodų, renginių ir meninių akcijų.
Dailėtyros darbas gali būti parašytas laisva forma, papildytas reportažu iš autorinės dailininko parodos, bienalės, trienalės ar kitų renginių.
Dailėtyros darbą sudaro tekstas ir vaizdinė (ikonografinė) medžiaga. Jis pateikiamas kaip vientisas estetiškai apipavidalintas darbas knygos ar aplanko forma. Darbo vaizdinė medžiaga gali būti pateikta vaizdajuostėmis, reprodukcijų aplanku, piešiniais ir kt., iliustruojančiais pasirinktą temą.
Dailėtyros darbo apimtis – ne mažiau kaip 20 puslapių (A4 formato). Tuo atveju, kai darbe yra daug vaizdinės medžiagos, teksto apimtis gali būti 5–10 puslapių. Tekstas turi būti surinktas Windows aplinkoje 12 punktų dydžio Times Lt šriftu.
Kūrybinės užduoties atlikimo eiga ir vertinimas
Kūrybinės užduoties atlikimas yra kūrybinis procesas, kurio eiga yra fiksuojama peržiūrose. Užbaigta kūrybinė užduotis – dailės raiškos arba dailėtyros darbas – pristatoma trečioje peržiūroje (dailės egzamino kūrybinių darbų ekspozicijoje). Kūrybinių darbų peržiūrose egzamino vertinimo komisija įvertina taškais mokinio darbų eskizus, idėjų aprašymus, kūrybiškumą, meninius ieškojimus ir darbo nuoseklumą.
Peržiūros vyksta egzamino centruose. Jose dalyvauja visi dailės egzaminą pasirinkę mokiniai ir vertinimo komisija. Egzamino vertinimo komisija peržiūrų metu pateikia mokiniams klausimų, patarimų ir pastabų. Peržiūrų rezultatai fiksuojami Mokyklinio dailės brandos egzamino kūrybinės užduoties protokole.
Vykdymo eiga
Pirma peržiūra. Atliktas darbas vertinamas iki 20 taškų. Tai idėjų peržiūra. Jos metu mokiniai pristato egzamino vertinimo komisijai savo būsimo kūrybinio darbo idėjų eskizus, projektus.
Mokiniai, pasirinkę dailėtyros temą, pateikia teorinio darbo apmatus: temą, problemą, bendrą kompoziciją ar kompozicijos variantus, nurodo literatūros šaltinius. Jau pirmoje peržiūroje turi būti numatyta vaizdinė medžiaga.
Pirmoje peržiūroje vertinama:
· temos originalumas (iki 5 taškų),
· ieškojimų įvairovė (iki 5 taškų),
· sprendimo pagrįstumas (iki 5 taškų),
· ar darbo apimtis, pasirinkta dailės rūšis, žanras, atlikimo technika, medžiaga atitinka idėją
(iki 5 taškų).
Visa pirmos peržiūros medžiaga (eskizai, aprašymai, projektai ir kt.) pateikiama aplanke (gali būti
kopijos).
Antra peržiūra. Atliktas darbas vertinamas iki 30 taškų.
Mokiniai egzamino vertinimo komisijai pristato ne mažiau kaip pusę įvykdyto darbo, atlikto pasirinkta technika.
Jeigu kūrybinis darbas didelės apimties – pateikiamos fotonuotraukos, iliustruojančios kūrybinės užduoties atlikimo eigą.
Antroje peržiūroje vertinama:
· pasirinktos dailės rūšies specifikos išmanymas (iki 5 taškų),
· meninės raiškos priemonių valdymas (iki 5 taškų),
· techninių raiškos priemonių valdymas (iki 5 taškų),
· pasirinktos temos išplėtojimas (iki 5 taškų),
· darbo eigos nuoseklumas (iki 5 taškų),
· paties mokinio pastangos dirbti savarankiškai ir kūrybiškai (iki 5 taškų).
Trečia peržiūra. Vertinimas – iki 50 taškų. Tai užbaigto kūrybinio darbo eksponavimas, aplanko pristatymas ir užbaigtos kūrybinės užduoties gynimas.
Eksponavimas vertinamas iki 10 taškų.
Kūrybinius darbus mokiniai tvarkingai ir estetiškai eksponuoja egzamino centre dieną prieš kūrybinės užduoties gynimą.
Už darbų saugumą atsako mokyklos, kurioje įsteigtas dailės egzamino centras, direktorius.
Vertinama:
· laiku ir tvarkingai eksponuotas darbas (iki 5 taškų),
· ar eksponavimas atitinka pasirinktos dailės rūšies specifiką
(iki 5 taškų).
Aplankas vertinamas iki 10 taškų.
Aplankas pristatomas egzamino vertinimo komisijos pirmininkui dieną prieš kūrybinės užduoties gynimą, kad egzamino vertinimo komisijos nariai galėtų susipažinti su aplanko turiniu.
Vertinama:
· užbaigto autorinio darbo fotonuotrauka arba kopija (iki 5 taškų),
· meninis aplanko apipavidalinimas (iki 5 taškų).
Užbaigta kūrybinė užduotis (gynimas) vertinama iki 30 taškų.
Kūrybinio darbo gynimas vyksta toje pačioje patalpoje, kurioje yra eksponuoti darbai. Kūrybinio darbo gynime dalyvauja visi dailės egzaminą laikantys mokiniai. Jie kartu su egzamino vertinimo komisija išklauso kūrybinių darbų pristatymus.
Kiekvienas mokinys egzamino vertinimo komisijai pristato savo darbą. Jis nusako temą, pasirinktą dailės rūšį ar vizualiojo meno sritį. Trumpai pristato darbo eigą ir paaiškina, kodėl pasirinko šią temą, kompozicinį sprendimą ir atlikimo techniką.
Vertinama:
· darbo pristatymas (tikslingas dailės terminų ir sąvokų vartojimas, išsamus ir aiškus savo kūrybinio darbo esmės perteikimas ir pagrindimas) (iki 5 taškų),
· darbo temos ar idėjos atskleidimas (iki 5 taškų),
· autoriaus pasiekimai kūrybiniame procese (iki 5 taškų),
· išradingas ir tikslingas pasirinktos technikos panaudojimas (iki 5 taškų),
· originalus temos ar idėjos perteikimas (iki 5 taškų),
· paties mokinio pažanga (iki 5 taškų).
Autorinis darbas gali būti atliekamas mokinių (ne daugiau kaip trijų) grupės. Tokiu atveju aprašyme turi atsispindėti kiekvieno grupės nario indėlis į šį darbą. Kiekvieno kūrybinės grupės nario indėlis į kolektyvinį darbą vertinamas atskirai.
Vertinimas. Trijų kūrybinių darbų peržiūrų rezultatai, užfiksuoti Mokyklinio dailės brandos egzamino kūrybinės užduoties protokole (NEC–PD), sumuojami ir pakeičiami pažymiais pagal pateiktą taškų ir pažymių atitikimo lentelę.
Taškų suma
1–34
35–44
45–54
55–64
65–74
75–84
85–94
95–100
Pažymys
Neišlaikyta
4
5
6
7
8
9
10
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro
2004 m. gegužės 17 d. įsakymu ĮSAK-751
MUZIKOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Muzikos brandos egzamino programa parengta remiantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartų XI–XII klasėms (Švietimo aprūpinimo centras, Vilnius, 2002) bendrojo kurso pasiekimais. Egzaminą gali laikyti mokiniai, mokęsi muzikos tiek bendruoju, tiek išplėstiniu kursu. Rengiant programą taip pat atsižvelgta į muzikos brandos egzamino rengimo patirtį.
2. Programoje aptariami:
2.1. muzikos dalyko mokymosi ir egzamino tikslai;
2.2. mokinių gebėjimai;
2.3. egzamino turinys;
2.4. egzamino matrica;
2.5. egzamino struktūra, užduotys, atlikimo tvarka;
2.6. egzamino vertinimas.
II. MUZIKOS DALYKO MOKYMOSI IR EGZAMINO TIKSLAI
3. Muzikos dalyko mokymas bendrojo lavinimo mokykloje yra visapusiško asmenybės ugdymo dalis. Muzikos mokymo tikslas – ugdyti kūrybišką, aktyvią, emocingą, estetinei ir kultūrinei patirčiai atvirą asmenybę, gebančią prasmingai tenkinti savo kultūrinius poreikius. Muzikinis ugdymas turi laiduoti mokinių gebėjimą dalyvauti savo aplinkos muzikiniame gyvenime, teikti kiekvienam žmogui būtiną muzikinį išprusimą ir raštingumą, skatinti muzika praturtinti asmeninį gyvenimą.
4. Bendruoju muzikiniu ugdymu siekiama plėtoti muzikinius ir bendruosius gebėjimus, reikalingus mokinio muzikinei perspektyvai kurti:
4.1. muzikuoti ir kurti, lavinant stiliaus jausmą;
4.2. komponuoti įvairią muziką ir atpažinti jos atlikimo ypatumus, puoselėjant muzikinį dėmesingumą ir suvokimo subtilumą;
4.3. pažinti klasikinį Vakarų, Lietuvos bei pasaulio muzikos paveldą, kuris padėtų suvokti muzikos sąsajas su aptariamo laikotarpio bei vietos kultūra, filosofija, kitais menais, ugdytų tolerancijos bei pozityvumo nuostatas;
4.4. pažinti dabarties muzikos pasaulio įvairovę;
4.5. interpretuoti ir vertinti muzikos kūrybos ir kultūros idėjų įvairovę;
4.6. veikti savarankiškai organizuojant muzikos vakarus, teikiant muzikines iniciatyvas, pačiam ar kartu su draugais renkantis repertuarą, dalyvaujant muzikinių kolektyvų veikloje ir pan.
5. Muzikos egzaminu nesiekiama patikrinti ir įvertinti visos mokinio muzikinės kompetencijos ir gebėjimų, įgytų mokantis muzikos dalyko. Juo įvertinama siauresnė gebėjimų sritis. Pagrindiniai muzikos brandos egzamino tikslai:
5.1. atskleisti mokinių aktyvaus muzikavimo patirtį – muzikinės raiškos įgūdžius;
5.2. patikrinti ir įvertinti mokinių muzikinės kultūros pažinimą;
5.3. patikrinti ir įvertinti mokinių gebėjimą suvokti klausomą muziką;
5.4. patikrinti ir įvertinti elementarius muzikinio raštingumo įgūdžius.
III. MOKINIŲ GEBĖJIMAI
6. Muzikos egzamine tikrinami ir vertinami gebėjimai, įgyti mokantis pagal Bendrojo lavinimo mokyklos muzikos dalyko programos bendrajame kurse nurodytą tikslą bei uždavinius ir XI–XII klasių išsilavinimo standartuose įvardytus bendrojo kurso pasiekimus (Vilnius, 2002). Jie siejami su dviem pagrindinėmis muzikinės veiklos sritimis – muzikine raiška (dainavimu, grojimu) ir muzikinės kultūros pažinimu (muzikos klausymu, jos aptarimu) bei muzikiniu raštingumu.
7. Vertinant muzikinę raišką tikrinama:
7.1. interpretaciniai gebėjimai (muzikavimo išraiškingumas, artistiškumas);
7.2. instrumento (balso) valdymo įgūdžiai;
7.3. ansambliškumo pojūtis (gebėjimas muzikuoti ansamblyje).
8. Vertinant mokinio muzikinės kultūros pažinimą bei muzikinį raštingumą, tikrinama:
8.1. kultūros suvokimas istoriniu, geografiniu, stiliaus aspektu;
8.2. muzikinių sąvokų supratimas ir vartojimas;
8.3. muzikos klausymosi ir suvokimo įgūdžiai, siejami su gebėjimu suvokti bendruosius muzikinės kalbos ypatumus, juos aptarti ir lyginti;
8.4. elementarūs muzikinio rašto vartojimo įgūdžiai.
9. Egzamino metu tikrinami muzikinės raiškos ir muzikinės kultūros pažinimo gebėjimai apibūdinami egzamino turinyje.
IV. EGZAMINO TURINYS
10.1. Kūrybinė užduotis – muzikos brandos egzamino dalis – pateikta muzikos mokyklinio brandos egzamino programos 1 priede. Mokinys turi atlikti du parengtus kūrinius.
10.2. Muzikinės kultūros pažinimo testas ir muzikinio raštingumo testas pateikti muzikos mokyklinio brandos egzamino programos 2 priede.
V. EGZAMINO MATRICA
11. Muzikos brandos egzamino užduotys ir egzamino vertinimas grindžiamas turinio sričių ir tikrinamų gebėjimų proporcijomis, nusakytomis pateiktoje lentelėje, vadinamoje egzamino matrica.
11.1. Kūrybinė užduotis
GEBĖJIMAI
SRITYS
RAIŠKA
ŽINIOS IR SUPRATIMAS
TAIKYMAS
Svarba
(%)
Interpretacijos išraiškingumas
70
Atlikimo tikslumas (intonavimas, tempas, ritmas)
Instrumento (balso) valdymas
Tinkamas formos ir stiliaus perteikimas
30
Ansambliškumas (ansamblyje)
%
100
100
11.2. Muzikinės kultūros pažinimo testas ir muzikinio raštingumo testas (egzamino dalis raštu)
GEBĖJIMAI
SRITYS
RAIŠKA
ŽINIOS IR SUPRATIMAS
TAIKYMAS
Svarba
(%)
Vakarų muzikos epochos
70
Muzikos žanrai ir formos
Instrumentai (balsai) ir jų grupės
Lietuvių liaudies muzika
Lietuvių originalioji muzika
Pasaulio tautų muzikinė kultūra
Muzikos rašto pažinimas
30
%
60
40
100
VI. EGZAMINO STRUKTŪRA. UŽDUOTYS IR JŲ ATLIKIMO TVARKA
12. Muzikos brandos egzaminą sudaro dvi dalys:
12.1. kūrybinė užduotis (muzikos kūrinių atlikimas) – dainavimas arba grojimas muzikos instrumentu;
12.2. muzikinės kultūros pažinimo testas (užduotys siejamos su muzikos kūrinių fragmentų klausymu) ir raštingumo testas (užduotys, kuriomis tikrinamas muzikinis raštingumas).Testas atliekamas raštu.
13. Kūrybinė užduotis atliekama balandžio–gegužės mėnesiais (žr. Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką). Kūrybinės užduoties vykdymą ir vertinimą organizuoja vertinimo komisija, kurią sudaro ne mažiau kaip 3 dalyko specialistai. Komisijos pirmininku skiriamas patyręs dalyko specialistas. Pageidautina, kad kūrybinei užduočiai ir egzamino daliai raštu (testui) vertinti būtų skiriamas tas pats vertinimo komisijos pirmininkas. Į vertinimo komisiją gali būti kviečiami muzikos arba meno mokyklų pedagogai. Vertinimo komisijos pirmininkas nustato kūrybinių užduočių vykdymo laiką bei vietą ir ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki egzamino vykdymo informuoja vertinimo komisijos narius.
14. Muzikos egzamino antroji dalis – muzikinės kultūros pažinimo ir muzikinio raštingumo testai – atliekama raštu.
15. Muzikinės kultūros pažinimo testą sudaro 6–8 užduotys, siejamos su muzikos kūrinių fragmentų klausymu. Visi muzikos kūrinių fragmentai skamba po du kartus. Kiekvienoje užduotyje pateikiama po kelis (4–5) klausimus, į kuriuos atsakydamas mokinys turi:
15.1. pažymėti teisingus arba neteisingus teiginius, sąvokas;
15.2. susieti klausomą muziką su papildoma informacija (tekstais, lentelėmis, paveikslėliais, schemomis, natų pavyzdžiais);
15.3. užpildyti lentelę (sisteminti, klasifikuoti, lyginti ir pan.) rinkdamasis atsakymus iš kelių pateiktų variantų.
16. Muzikinio raštingumo testą sudaro 4–5 užduotys. Atlikdamas šios testo dalies užduotis, mokinys gali rinktis skirtingo sudėtingumo variantus, vertinamus skirtingu taškų skaičiumi. Atlikdamas muzikinio raštingumo užduotis, mokinys turi:
16.1. pasirinkti teisingus atsakymus;
16.2. pasirinkti tinkamas sąvokas;
16.3. įrašyti reikiamą ženklą ar terminą tinkamoje vietoje (pvz., metro, takto, tempo, dinamikos ir kt.).
VII. EGZAMINO VERTINIMAS
17. Kūrybinės užduoties vertinimas.
17.1. Kūrybinė užduotis vertinama taškais, išklausius abu kūrinius. Iš pradžių vertinama pagal pagrindinius kriterijus:
17.1.1. ar pasirinktus kūrinius mokinys atliko įtaigiai atskleisdamas skambančios muzikos turinį;
17.1.2. ar pasirinkti kūriniai leido parodyti paprastus, bet išraiškingumui tarnaujančius instrumento (balso) valdymo įgūdžius;
17.1.3. ar mokinys grojo (intonavo) tiksliai (beveik tiksliai), tempo ir ritmo atžvilgiu stabiliai (beveik stabiliai).
17.2. Toliau vertinama pagal papildomus kriterijus:
17.2.1. ar mokinys kūrinius atliko tinkamai suvokdamas kūrinio formą ir stilių;
17.2.2. ar mokinys stabiliai ir išraiškingai dainavo (grojo) ansamblyje;
17.2.3. ar mokinys pasirinko ir sėkmingai atliko techniškai sudėtingesnius kūrinius.
18. Mokiniui atlikimo metu sutrikus dėl jaudulio ar kitokių priežasčių, egzamino komisija gali leisti pasirodymą pakartoti egzamino pabaigoje.
19. Jeigu egzamino komisija pripažįsta, kad atlikimas atitiko pagrindinius kriterijus, mokiniui skiriami
7 taškai. Jeigu mokinio atlikimas visų požymių neatitiko, skiriami 3–6 taškai. Už kiekvieną pagrindinį kriterijų balsuojama atskirai. Toliau vertinimo komisija sprendžia, kuriuos iš papildomų kriterijų atitinka mokinio pasirodymas, o kurių – ne. Už kiekvieną teigiamą įvertinimą pagal papildomą kriterijų mokinys gauna po
1 papildomą tašką. Maksimalus įvertinimas už kiekvieno kūrinio atlikimą – 10 taškų, minimalus – 3 taškai. Bendra taškų suma negali būti didesnė nei 10 (už abu kūrinius – 20 taškų).
20. Kūrybinės užduoties įvertinimas įrašomas į muzikos egzamino kūrybinės užduoties protokolą (forma NEC-PM).
21. Egzamino dalies raštu (testo) vertinimas. Muzikinės kultūros pažinimo ir muzikinio raštingumo testo užduotys vertinamos taškais vadovaujantis egzamino vertinimo instrukcijoje pateiktomis normomis (taškų skaičius, skiriamas už teisingai atsakytą testo klausimą). Testo taškų suma priklauso nuo konkretaus testo turinio. Ji kiekviename teste gali būti skirtinga.
22. Egzamino vertinimas. Muzikos brandos egzaminas yra mokyklinis. Jis vykdomas ir vertinamas mokyklose (dalyko egzamino centruose). Abi egzamino dalys lygiavertės, todėl kiekvienos egzamino dalies taškai yra sulyginami pritaikant egzamino vertinimo instrukcijoje nurodytą galutinių taškų skaičiavimo formulę. Galutinis egzamino įvertinimas – dešimtbalės skalės pažymys. Taškų ir pažymių atitikmenų lentelė yra pateikiama egzamino vertinimo instrukcijoje.
23. Egzaminas yra išlaikytas tik tada, kai yra išlaikytos abi jo dalys, t. y. kūrybinė užduotis į …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.