LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL SPECIALIŲJŲ PATALPŲ IR TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ ELEKTROS ĮRENGINIŲ ĮRENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2004 m. balandžio 29 d. Nr. 4-140/D1-232 Vilnius Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224) 6 straipsnio 3 punktu ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 8 straipsnio 5 dalimi: 1. Tvirtiname Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisykles (pridedama). 2. Pripažįstame netekusiu galios Elektros įrenginių įrengimo taisyklių (šeštojo leidimo) septintą skyrių „Specialiųjų įrenginių elektros įrengimai“ (Informaciniai pranešimai, 2000, Nr. 2). ŪKIO MINISTRAS                                                                                                  PETRAS ČĖSNA APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 4-140/D1-232 SPECIALIŲJŲ PATALPŲ IR TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ ELEKTROS ĮRENGINIŲ ĮRENGIMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (Žin., 2002, Nr. 56-2224), Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu (Žin., 2000, Nr. 66-1984), Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatais (Žin., 1998, Nr. 67-1957) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatais (Žin., 1998, Nr. 84-2353). 2. Šių Taisyklių paskirtis yra reglamentuoti reikalavimus elektros įrangai gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatuose, žiūroviniuose objektuose, individualaus naudojimo ir visuomeninės paskirties voniose bei dušuose, baseinuose, pirtyse (saunose), sprogimui ir gaisrui pavojingose zonose, elektrinio suvirinimo ir elektrinio kaitinimo technologiniuose procesuose, taip pat durpynuose bei karjeruose įrengti, priderinant šiuos reikalavimus prie Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir norminių dokumentų bei tarptautinių standartizacijos ir normatyvų organizacijų atitinkamų norminių dokumentų bei standartų. Elektros įrenginiai, be šių Taisyklių reikalavimų, turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo taisyklių (toliau – EĮĮT), patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 433/547 (Žin., 2001, Nr. 3-59), 1–4 skyrių bei EĮĮT šeštojo leidimo (rusų kalba) 5–6 skyrių reikalavimus tiek, kiek jie nėra pakeisti. 3. Rengiant specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisykles atsižvelgta į Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (IEC), Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO), Europos normų komiteto (CEN EN), Europos elektrotechnikos normatyvų komiteto (CENELEC EN), Vokietijos, Jungtinių Valstijų, Rusijos, Danijos, Lenkijos ir kitų šalių standartus bei norminius teisės aktus, pritaikant juos Lietuvos sąlygoms. 4. Pagrindinės šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Elektros įrenginių įrengimo taisyklėse (1–4 skyriuose) ir Elektros tinklų kodekse, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 398 (Žin., 2002, Nr. 3-88), vartojamas sąvokas. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos: Apatinė sprogumo riba, ASR (angl. lower explosive limit, LEL) – užsiliepsnojančių degiųjų dujų, skysčių garų ar lašelių (rūko), dulkių ir plaušelių koncentracija ore, žemiau kurios sprogioji ir degioji aplinka nesusiformuoja. Apsaugos būdas – elektros aparatų konstrukcijoje naudojama speciali priemonė, apsauganti nuo galimo supančios degiosios ir sprogiosios aplinkos uždegimo. Apsaugos sistemos – įrangos blokai, naudojami gaisro ir sprogimo prevencijai bei prasidedančiam gaisrui ar sprogimui nuslopinti arba jo liepsnai ir jėgai apriboti. Apsaugos sistemos gali būti neatsiejama įrangos dalis arba būti nepriklausomos (autonominės). Apsaugotas nuo dulkių apgaubas – apgaubas, kuris ne visiškai apsaugo nuo dulkių prasiskverbimo, bet dulkės neprasiskverbia tokiais kiekiais, kad aparatas būtų nesaugus. Dulkės neturi kauptis tokiose apgaubo vietose, kur yra pavojus užsidegti. Aukšto skirstomasis skydelis – skydelis su įrengtais jame įvadiniais komutavimo aparatais bei apsaugos įtaisais ir skirtas elektros energijai skirstyti namo aukšto vartotojams. Automatinio suvirinimo įrenginys – įrenginys, automatiškai atliekantis visas elektrinio suvirinimo operacijas. Autonominis suvirinimo įrenginys – įrenginys, kuriam elektra tiekiama iš autonominio šaltinio, pvz., iš vidaus degimo varikliu sukamo generatoriaus. Buto skydelis, BS – skydelis su apsaugos aparatais, įrengtas bute ir skirtas prijungti tinklui, maitinančiam buto šviestuvus, šakučių lizdus ir stacionariuosius elektros imtuvus. Daugiapostis suvirinimo srovės šaltinis – suvirinimo srovės šaltinis, maitinantis kelis suvirinimo postus. Degioji medžiaga – medžiaga, kuri savaime yra degi arba galinti išskirti degiąsias dujas, degiuosius garus arba rūką. Degiosios dujos arba garai – dujos arba garai, kurie tam tikromis proporcijomis susimaišę su oru sudaro degiąją arba sprogiąją aplinką. Degiosios dulkės – dulkės, kurios gali degti ir žėrėti ore, sudaryti sprogiuosius bei degiuosius mišinius su oru atmosferos slėgyje ir normalioje temperatūroje. Degusis skystis – skystis, išskiriantis degiuosius garus numatytomis eksploatacijos sąlygomis. Didžiausiasis eksperimentinis saugusis tarpelis, DEST (angl. maximum experimental safe gap, MESG) – didžiausias 25 mm pločio sandūros tarpelis, kuris kliudo bet kokiai liepsnos (sprogimo) perdavai darant dešimt bandymų standarto IEC 60079-1A nurodytomis sąlygomis. Elektros įranga – elektros mašinos, aparatai, stacionarieji ir nestacionarieji elektros prietaisai, jų valdymo sudėtinės dalys, taip pat įspėjamosios ir elektros tiekimo sistemos, kurios kartu arba atskirai naudojamos gamyboje ir kurios gali sukelti gaisrą arba sprogimą, kadangi pačios gali užsidegti. Elektros skydinė – elektros energijai paskirstyti skirta patalpa, kurioje įrengti komutavimo bei apsaugos aparatai, elektros matavimo prietaisai, kiti elektros įrenginiai ir į kurią gali įeiti tik atliekantis įrenginių priežiūrą personalas. Estrada – žiūrovų salės dalis, skirta estradiniams ir koncertiniams pasirodymams. Estrada gali būti atskirta nuo žiūrovų salės portaline siena su atvira anga, bet gali būti ir bendra su žiūrovų sale. Apibrėžimas netaikomas vasaros tipo estradoms. Grupinis skydelis – įrenginys, kuriame sumontuoti komutavimo aparatai ir apsaugos įtaisai (arba tik apsaugos įtaisai) atskiroms šviestuvų, šakučių lizdų ir stacionariųjų elektros imtuvų grupėms. Grupinis tinklas – tinklas nuo skirstomųjų skydelių iki šviestuvų, šakučių lizdų ir kitų elektros imtuvų. Įvadinė apskaitos spinta, ĮAS – spinta (skydelis) su joje įrengtais įvadiniais komutavimo bei apsaugos (arba tik komutavimo) aparatais, elektros apskaitos prietaisais ir skirta vartotojo elektros įrenginiams prie tiekėjo elektros tinklų prijungti bei elektros apskaitai. Įvadinė apskaitos skirstomoji spinta, ĮASS – įvadinė apskaitos spinta, kurioje yra išeinančiųjų linijų aparatų ir prietaisų. Laidžiosios dulkės – dulkės, kurių savitoji elektrinė varža 103 Wm arba mažesnė. Maniežas – žiūrovų salės dalis, skirta cirko vaidinimams. Normalioji darbo eiga – darbo būklė, kai įrenginiai yra naudojami laikantis įrenginių gamintojų pateiktuose įrenginių naudojimo dokumentuose nurodytų parametrų. Pagrindinė skirstomoji spinta, PSS – skirstomoji spinta, kuri aprūpina elektros energija visą pastatą arba didelę jo dalį. Pagrindinės skirstomosios spintos vaidmenį gali atlikti įvadinė apskaitos skirstomoji spinta arba transformatorinės žemosios įtampos skirstykla. Pastato maitinimo tinklas – tinklas nuo skirstomųjų transformatorinės įrenginių arba nuo oro linijos atšakos iki įvadinių apskaitos spintų, įvadinių apskaitos skirstomųjų spintų ir pagrindinių skirstomųjų spintų. Pastato skirstomasis tinklas – tinklas nuo įvadinių apskaitos spintų, įvadinių apskaitos skirstomųjų spintų ir pagrindinių skirstomųjų spintų iki skirstomųjų skydelių. Pliūpsnio temperatūra – mažiausia degiosios medžiagos temperatūra, kuriai esant tam tikromis standartu numatytomis sąlygomis iš degiosios medžiagos išsiskiriančių dujų ir garų intensyvumas yra toks, kad dujų arba garų ir atmosferos oro mišinys užsiliepsnoja trumpam, bet nepalaiko pastovaus degimo. Potencialiai sprogi aplinka – aplinka, kuri dėl aplinkos ir darbo sąlygų gali tapti sprogia. Pusiau automatinio suvirinimo įrenginys – įrenginys, su automatiškai palaikomu elektrinio suvirinimo režimu. Rankinio suvirinimo įrenginys – įrenginys, kai visos suvirinimo operacijos atliekamos rankomis. Sandarus dulkėms apgaubas – apgaubas, apsaugantis nuo visų matomų dulkių prasiskverbimo į vidų. Saugos apšvietimas – apšvietimas, skirtas saugiam žmonių pasišalinimui iš patalpų į evakuacijos kelius užgesus bendrajam patalpų apšvietimui. Scena – specialiai įrengta pastato dalis, skirta įvairių žanrų spektakliams rodyti. Į scenos sudėtį įeina: pagrindinė scenos dalis (scenos planšetė), portaline anga susisiekianti su žiūrovų sale, avanscena, arierscena ir šoninės kišenės, angomis sienose sujungtos su pagrindine scenos žaidimų dalimi, taip pat triumas ir erdvė virš ardlubių. Sceninis apšvietimas – apšvietimas, skirtas teatrinių pastatymų, koncertų, estradinių ir cirko vaidinimų šviesiniam apipavidalinimui. Sceninis keltuvas – mechanizmas, skirtas dekoracijoms, sofitams, užuolaidoms ir kitiems scenos įrenginiams pakelti ir nuleisti. Skirstomoji spinta (skydelis) – spinta su joje įrengtais komutavimo bei apsaugos aparatais ir skirta atskiriems elektros imtuvams arba jų grupėms prijungti. Specialiosios paskirties patalpos – patalpos, kuriose naudojami elektros įrenginiai kelia padidintą pavojų žmonėms. Sprogioji aplinka – normaliomis atmosferos sąlygomis užsiliepsnojančių degiųjų dujų, skysčių garų ar lašelių (rūko), dulkių arba plaušelių ir oro mišinys, kuriam užsidegus degimas išplinta po visą nesudegusį mišinį. Sprogiųjų dujų aplinka – normaliomis atmosferos sąlygomis užsiliepsnojančių degiųjų dujų, skysčių garų arba skysčių lašelių (rūko) ir oro mišinys, kuriam užsidegus degimas išplinta po visą nesudegusį mišinį. Sprogiųjų dujų aplinkos užsidegimo temperatūra – žemiausia įkaitinto paviršiaus temperatūra, kuriai esant specifinėmis sąlygomis užsidega degiųjų dujų arba garų ir oro mišinys. Sprogiųjų dulkių aplinka – normaliomis atmosferos sąlygomis užsiliepsnojančių degiųjų medžiagų, dulkių arba plaušelių ir oro mišinys, kuriam užsidegus degimas išplinta po visą nesudegusį mišinį. Sprogiųjų dulkių aplinkos užsidegimo temperatūra – žemiausia įkaitinto paviršiaus temperatūra, kuriai esant specifinėmis sąlygomis užsidega degiųjų medžiagų, dulkių arba plaušelių ir oro mišinys. Sprogioji zona – erdvė, kurioje sprogioji aplinka yra arba gali būti tikėtina tokiu laipsniu, kad reikia imtis ypatingo atsargumo gaminant, įrengiant bei naudojant elektros įrenginius. Stalinis prietaisas – elektros prietaisas, kuris tinkamai naudojant jo darbo metu laikomas ant stalo ir gali būti kilnojamas iš vienos vietos į kitą. Suvirinimo įrenginys – funkciškai tarp savęs susijusių specialiųjų elektrinio suvirinimo ir bendrosios paskirties elektrotechninių ir mechaninių elementų visuma, taip pat kabelių linijos, instaliacija ir srovėlaidžiai šiems elementams sujungti. Visa įranga, naudojama suvirinimo įrenginiuose, turi būti pagaminta pagal nustatyta tvarka patvirtintą techninę dokumentaciją ir galiojančius standartus. Suvirinimo postas – įrangos komplektas ir suvirintojo darbo vieta, skirti įvairiems technologiniams suvirinimo procesams atlikti. Rankinio suvirinimo atveju į suvirinimo posto sudėtį įeina suvirinimo stalas su laikikliais arba manipuliatorius. Suvirinimo srovės šaltinis – specialus suvirinimo įrenginio elektrotechninis įtaisas, iš kurio į lydymo ar kaitinimo zoną metalo (ne metalinių medžiagų) plastinei būklei pasiekti perduodamas reikiamas elektros energijos (srovės) kiekis. Techninės aparatinės – patalpos, kur yra projektoriai, sceninio apšvietimo valdymo įtaisai, ryšių aparatūra, apšvietimo, akustiniai ir kino technologiniai įrenginiai, scenos (estrados, maniežo) mechanizmų pavarų maitinimo ir valdymo elektros įrenginiai. Užsidegimo temperatūra – mažiausia degiosios medžiagos temperatūra, kuriai esant tam tikromis standartu numatytomis sąlygomis iš degiosios medžiagos išsiskiriančių dujų ir garų intensyvumas yra toks, kad susidaro degusis arba sprogusis dujų arba garų ir atmosferos oro mišinys. Vienpostis suvirinimo srovės šaltinis – suvirinimo srovės šaltinis, maitinantis vieną suvirinimo postą. Viršutinė sprogumo riba, VSR (angl. upper explosive limit, UEL) – užsiliepsnojančių degiųjų dujų, skysčių garų arba lašelių (rūko), dulkių ir plaušelių koncentracija ore, virš kurios sprogioji ir degioji aplinka nesusiformuoja. Žiūroviniai objektai – viešųjų pramoginių renginių pastatai (teatrai, kino teatrai, kultūros namai, klubai), taip pat kiti kultūros, sporto ir mokslo paskirties pastatai su žiūrovų salėmis. II. GYVENAMOSIOS IR VISUOMENINĖS PASKIRTIES PASTATŲ ELEKTROS ĮRENGINIAI I. TAIKYMO SRITIS 5. Šių Taisyklių II skyriaus „Gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų elektros įrenginiai“ reikalavimai taikomi gyvenamųjų, administracinės ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus pastatus ir patalpas, išvardytas šių Taisyklių III skyriuje „Žiūrovinių objektų ir specialiosios paskirties patalpų elektros įrenginiai“) elektros įrenginiams. Unikalių ir kitų specialiųjų statinių elektros įrenginiams gali būti taikomi papildomi reikalavimai. Šių Taisyklių II skyriaus „Gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų elektros įrenginiai“ reikalavimai netaikomi specialiems gydymo paskirties įstaigų, mokslo paskirties pastatų elektros įrenginiams, dispečerizacijos ir ryšių sistemoms, taip pat elektros įrenginiams, pagal savo pobūdį priskiriamiems gamybos ir pramonės paskirties pastatų (katilinių, šilumos punktų, siurblinių, dirbtuvių, didelių skalbyklų, cheminių valyklų ir pan.) elektros įrenginiams. II. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 6. Elektros imtuvams maitinti turi būti naudojama iki 1000 V įtampos TN, TT arba IT elektros tinklų sistemos (žr. EĮĮT 1.7.9 punktą). 7. Statinių išorės elektros tiekimas turi atitikti EĮĮT 1.2 skirsnio reikalavimus. 8. Pastatuose, kur yra įvairių įstaigų miegamųjų korpusų, taip pat mokyklose ir kituose mokslo paskirties pastatuose draudžiama įrengti transformatorines prie pastatų sienų arba pastatų viduje. Išimtiniais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka gavus statybos leidimą gyvenamuosiuose pastatuose (prie pastatų sienų arba pastatų viduje) leidžiama įrengti transformatorines su sausaisiais arba pripildytais nedegiųjų medžiagų transformatoriais. Šiuo atveju turi būti įvykdyti visi sanitariniai vibracijos ir triukšmo lygio ribojimo reikalavimai. Pastatuose ir lauke transformatorinės turi būti įrengiamos pagal EĮĮT 4 skyriaus reikalavimus. 9. Galios ir apšvietimo imtuvai gali būti maitinami iš tų pačių transformatorių, jeigu tenkinami įtampos kokybės reikalavimai (LST EN 50160-2001). 10. Transformatorinių statybos vietos turi būti taip parinktos, kad prie jų galėtų privažiuoti transporto priemonės. Jų komponuotė turi būti tokia, kad ištisą parą į jas galėtų nekliudomai įeiti elektrą tiekiančios organizacijos personalas. 11. Saugos ir evakuacinio apšvietimo maitinimas turi atitikti EĮĮT 6 skyriaus reikalavimus. 12. Pastate esančių liftų, skirtų naudotis ir gaisro gesinimo padaliniams, maitinimas turi būti įrengtas pagal EĮĮT 5.5 skirsnio reikalavimus. 13. Pastatų elektros tinklai turi būti suprojektuoti visų rūšių (vitrinų, fasadų, reklaminiam, iliuminaciniam, išorės, gaisro gesinimo įrenginių, dispečerizacijos sistemų, vietinių televizijos tinklų, gaisrinių hidrantų šviesinių indikatorių, saugos ženklų, elektros skambučių, šviesinių aptvarų ir kt.) apšvietimui maitinti. 14. Pastatuose maitinant vienfazius vartotojus iš daugiafazio (penkialaidžio) skirstomojo tinklo, leidžiama įvairioms vienfazių vartotojų grupėms naudoti bendrus nulinius (N) ir bendrus apsauginius (PE) laidininkus, nutiestus tiesiogiai iš įvadinės apskaitos skirstomosios spintos, tačiau bendras apsauginis nulinis laidininkas PEN (keturlaidis tinklas su PEN laidininku) draudžiamas. Maitinant vienfazius vartotojus iš daugiafazio maitinimo tinklo atšakomis nuo oro ir kabelių linijų, kai linijos apsauginis nulinis (PEN) laidininkas yra bendras visai grupei vienfazių vartotojų, maitinamų nuo atskirų fazių, rekomenduojama numatyti apsauginį vartotojų atjungimą (naudojant maksimalios įtampos apsaugą) neleistinai padidėjus įtampai dėl apkrovos asimetrijos, atsirandančios nutrūkus apsauginiam nuliniam (PEN) laidininkui. Aukšto skirstomajame skydelyje, pagrindinėje skirstomojoje spintoje arba įvadinėje apskaitos skirstomojoje spintoje turi būti atjungiamas tiek fazinis (L), tiek nulinis (N) laidininkas. Parenkant įvadinius aparatus ir prietaisus, kai kitos sąlygos vienodos, teikiama pirmenybė aparatams ir prietaisams, neatsijungiantiems neleistinai padidėjus įtampai dėl apkrovos asimetrijos, atsirandančios nutrūkus apsauginiam nuliniam (PEN) arba nuliniam (N) laidininkui. Bet kuriuo atveju apsauginių (PE) ir apsauginių nulinių (PEN) laidininkų grandinėse neturi būti komutavimo kontaktinių ir bekontakčių elementų. Leistinos jungtys, kurias galima išardyti naudojant įrankius, taip pat specialiai tam tikslui skirtos jungtys. III. ĮVADINIAI ĮRENGINIAI, SKIRSTOMOSIOS SPINTOS IR SKYDELIAI 15. Įvade į pastatą turi būti įvadinė apskaitos spinta arba įvadinė apskaitos skirstomoji spinta. Pastate gali būti viena ar keletas įvadinių apskaitos spintų arba įvadinių apskaitos skirstomųjų spintų. Kai pastate yra keletas ūkiniu požiūriu savarankiškų vartotojų, jie prijungiami laikantis Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų laikinųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1997 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 129 ir 1997 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 132 (Žin., 1997, Nr. 41-1022), reikalavimų. Iš įvadinės apskaitos skirstomosios spintos leidžiama maitinti vartotojus kituose pastatuose, jeigu tarp šių vartotojų esama funkcinių ryšių. Kai yra oro įvadas, tai įvadinėje apskaitos spintoje arba įvadinėje apskaitos skirstomojoje spintoje turi būti įrengti viršįtampių ribotuvai. 16. Elektros tinklų ir pastato elektros inžinerinių sistemų eksploatavimo atsakomybės ir nuosavybės riba nustatoma pagal Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų bei Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių reikalavimus. 17. Įvadinėje apskaitos spintoje arba įvadinėje apskaitos skirstomojoje spintoje kiekviena išeinančioji linija turi turėti apsaugos aparatus. 18. Įvadinėje apskaitos spintoje arba įvadinėje apskaitos skirstomojoje spintoje imtuvus maitinančios linijos turi būti prijungiamos per komutavimo aparatus. Jie gali būti įrengti kiekvienai atskirai išeinančiajai linijai arba būti bendri keletui išeinančiųjų linijų. 19. Nesvarbu, ar maitinimo linijos pradžioje yra komutavimo aparatų, jie turi būti įrengti visuomeninės, administracinės bei prekybos paskirties pastatų ir pan., taip pat administraciniu arba ūkiniu atžvilgiu atskirų vartotojų patalpų maitinimo linijų įvaduose. 20. Atskiruose pastato aukštuose esantys skirstomieji skydeliai turi būti sumontuoti ne toliau kaip 3 m įvertinant elektros instaliacijos ilgį nuo maitinimo stovo. Šie laiptinėse esantys skydeliai įrengiami tame aukšte, nuo kurio butų skirstomųjų skydelių prijungimai būtų trumpiausi kartu atsižvelgiant į Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų laikinųjų taisyklių reikalavimus. Butų įvadiniams apskaitos skydeliams prijungti maitinimo linijos turi būti nutiestos atskiruose kanaluose, perdangų ir sienų kiaurymėse, vamzdžiuose ir pan. 21. Įvadinių apskaitos spintų, įvadinių apskaitos skirstomųjų spintų ir pagrindinių skirstomųjų spintų elektros grandinėms montuoti turi būti naudojami laidai varinėmis gyslomis. Įvadinių apskaitos spintų ir įvadinių apskaitos skirstomųjų spintų įrengimo vietą elektros tiekėjas nurodo techninėse sąlygose. ĮAS, PSS rekomenduojama įrengti elektros skydinių patalpose, į kurias gali įeiti tik elektrotechninis personalas. Šios patalpos turi būti atskirtos nuo kitų patalpų ne mažesnio kaip R45 atsparumo ugniai nedegiomis pertvaromis. Įrengiant ĮAS, PSS ne elektros skydinių patalpose spintų apsaugos laipsnis turi būti ne žemesnis kaip IP 31. Elektros skydinių patalpas draudžiama įrengti po sanitariniais mazgais, vonių ir dušų kambariais, virtuvėmis (išskyrus butų virtuves), plovyklomis, pirtimis ir panašiomis drėgnomis bei šlapiomis patalpomis, išskyrus atvejus, kai yra įrengta speciali hidroizoliacija, sulaikanti drėgmės patekimą į skirstomųjų įrenginių patalpas. 22. Patalpos, kur sumontuotos įvadinės apskaitos skirstomosios spintos ir pagrindinės skirstomosios spintos, turi turėti natūralų vėdinimą ir elektrinį apšvietimą. Patalpų temperatūra neturi būti žemesnė kaip +50C. IV. PASTATŲ ELEKTROS INŽINERINĖS SISTEMOS 23. Pastato elektros inžinerinės sistemos turi atitikti šiuos reikalavimus: Įvairių administraciniu arba ūkiniu požiūriu savarankiškų organizacijų, esančių viename pastate, elektros įrenginius rekomenduojama prijungti prie įvadinės apskaitos skirstomosios spintos arba prie pagrindinės skirstomosios spintos atskiromis maitinimo linijomis. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose prie vienos linijos leidžiama prijungti keletą stovų. Atšakose į kiekvieną stovą reikia įrengti apsauginį komutavimo aparatą. Gyvenamuosiuose pastatuose laiptinių, vestibiulių, holų, koridorių ir kitų bendrojo naudojimo patalpų šviestuvai turi būti maitinami atskiromis linijomis iš įvadinės apskaitos skirstomosios spintos arba iš atskirų grupinių skydelių, maitinamų iš įvadinės apskaitos skirstomosios spintos. Laiptinėse ir koridoriuose, kur yra natūralus apšvietimas, rekomenduojama įrengti automatinį elektrinio apšvietimo valdymą, priklausantį nuo natūralios šviesos teikiamos apšvietos. Negyvenamųjų pastatų elektros įrenginius rekomenduojama maitinti atskiromis linijomis. 24. Maitinimo tinklai nuo transformatorinių iki įvadinių apskaitos spintų, įvadinių apskaitos skirstomųjų spintų ir pagrindinių skirstomųjų spintų turi būti apsaugoti nuo trumpojo jungimo srovių. 25. Pastatuose rekomenduojama naudoti kabelius ir laidus varinėmis gyslomis. Maitinimo ir skirstomiesiems tinklams gali būti naudojami kabeliai ir laidai aliumininėmis gyslomis, jeigu jų skerspjūvis yra 16 mm2 arba didesnis. Maitinti atskiriems elektros imtuvams, priklausantiems inžineriniams pastatų įrenginiams (siurbliams, ventiliatoriams, kaloriferiams, oro kondicionavimo įrenginiams ir pan.), rekomenduojama naudoti laidus ir kabelius varinėmis gyslomis. Jei naudojami laidai ir kabeliai aliumininėmis gyslomis, tai jų skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip 16 mm2. Muziejuose, paveikslų galerijose, parodų patalpose leidžiama naudoti apšvietimo šynolaidžius, kurių apsaugos laipsnis IP 4X, o jų atšakose į šviestuvus yra išardomos kontaktinės jungtys, esančios šynolaidžio apgaubo viduje, arba kištukinės jungtys, nutraukiančios atšakos grandinę dar iki to akimirksnio, kai šakutė ištraukiama iš šakutės lizdo. Minėtose patalpose apšvietimo šynolaidžiai turi būti maitinami iš skirstomųjų spintų atskiromis linijomis. Gyvenamuosiuose pastatuose varinių laidininkų skerspjūviai turi atitikti skaičiuojamąsias apkrovas, tačiau turi būti ne mažesni kaip 1,5 mm2 grupinių tinklų linijoms butuose, ne mažesni kaip 2,5 mm2 linijoms nuo aukšto iki butų skydelių ir iki komercinės apskaitos skaitiklio, taip pat ne mažesni kaip 4 mm2 skirstomojo tinklo linijoms (stovams) butams maitinti. 26. Butuose nerekomenduojama tiesti stačių (vertikalių) skirstomojo tinklo ruožų. Nuo aukšto skydelio tiesti bendrame vamzdyje, bendrame lovyje arba kanale kelias laidų arba kabelių linijas, maitinančias atskirus butus, draudžiama. Bendrame vamzdyje, bendrame lovyje arba statybinių konstrukcijų, pagamintų iš nedegiųjų medžiagų, kanale leidžiama tiesti nepalaikančius degimo laidus ir kabelius, maitinančius butų linijas, kartu su laiptinių, koridorių ir kitų namo patalpų apšvietimo grupinių linijų laidais ir kabeliais. 27. Visuose pastatuose magistralinės linijos nuo įvadinio įrenginio arba nuo įvadinio skirstomojo įrenginio iki grupinių skydelių turi būti trilaidės, keturlaidės arba penkialaidės (faziniai laidai L, nulinis laidas N ir apsauginis laidas PE). Grupinio tinklo linijos, tiesiamos nuo grupinių, aukštų ir butų skydelių iki bendrojo apšvietimo šviestuvų, šakučių lizdų ir stacionariųjų elektros imtuvų, turi būti trilaidės, keturlaidės arba penkialaidės (žr. šių Taisyklių 14 punktą). Draudžiama kelioms atskiroms grupinėms linijoms naudoti bendrus nulinius (N) ir apsauginius (PE) laidininkus. Taip pat draudžiama nulinį ir apsauginį laidininką skydeliuose prijungti bendru kontaktiniu gnybtu. Laidininkų skerspjūviai turi atitikti šių Taisyklių 35 punkto reikalavimus. 28. Elektros instaliaciją patalpose rekomenduojama nutiesti taip, kad ją būtų galima pakeisti. Paslėptoji elektros instaliacija gali būti tiesiama statybinių konstrukcijų kanaluose, paslėptuose vamzdžiuose; atviroji – specialiose grindjuostėse, loveliuose ir pan. Techniniuose aukštuose, pogrindžiuose, nešildomuose rūsiuose, pastogėse, vėdinimo kamerose, drėgnose ir ypač drėgnose patalpose rekomenduojama naudoti atvirąją elektros instaliaciją. Pastatuose, kurių statybinės konstrukcijos yra iš nedegiųjų medžiagų, grupiniai tinklai gali būti tiesiami užsandarintai, be galimybės juos pakeisti sienų, pertvarų ir perdangų grioveliuose, po tinku, grindų ruošinio sluoksnyje arba statybinių medžiagų kiaurymėse kabeliais arba izoliuotais laidais su apsauginiu apvalkalu. Draudžiama tiesti laidus užsandarintai, be galimybės juos pakeisti tiesiogiai sienų, pertvarų ir perdangų plokštėse nei jų pramoninės gamybos metu, nei plokščių sandūrose statant pastatus. 29. Elektros instaliacija, nutiesta virš kabamųjų lubų arba pertvarų ertmėse, laikoma paslėptąja elektros instaliacija ir ją reikia tiesti: virš degiųjų lubų ir degiųjų pertvarų ertmėse – sandariuose metaliniuose vamzdžiuose ir uždaruose loveliuose; virš nedegiųjų lubų ir nedegiosiose pertvarose – laidais nedegiųjų medžiagų vamzdžiuose ir loviuose, taip pat nepalaikančiais degimo kabeliais. Nedegiosiomis kabamosiomis lubomis vadinamos tokios lubos, kurios pagamintos iš nedegiųjų medžiagų, o kitos statybinės konstrukcijos, esančios virš kabamųjų lubų, įskaitant ir tarpaukštines perdangas, pagamintos taip pat iš nedegiųjų medžiagų. Bet kuriuo atveju turi būti užtikrinta laidų ir kabelių pakeitimo galimybė. 30. Patalpose, skirtose maistui gaminti ir valgyti, išskyrus butų virtuves, leidžiama atviroji kabelių instaliacija. Laidus tiesti atvirai šiose patalpose draudžiama. Butų virtuvėse galima naudoti tokius pat instaliacijos būdus kaip koridoriuose ir gyvenamuosiuose kambariuose. 31. Pastato elektros inžinerinės sistemos pastogės (palėpės) patalpose turi atitikti EĮĮT 2 skyriaus reikalavimus. 32. Per pastato sekcijų rūsius ir techninius pogrindžius leidžiama tiesti iki 1000 V įtampos kabelius, maitinančius kitų to paties pastato sekcijų elektros imtuvus. Šie kabeliai nelaikomi tranzitiniais; per rūsius ir techninius pogrindžius tiesti tranzitinius kabelius, maitinančius kitus pastatus, draudžiama. 33. Draudžiama atvirai tiesti tranzitinius kabelius per podėlius ir sandėlių patalpas. 34. Linijos, maitinančios prekybos centrų, valgyklų, restoranų, kavinių ir kitų prekybos bei maitinimo paskirties pastatų šaldymo įrenginius, turi būti nutiestos iš šių įmonių įvadinių apskaitos skirstomųjų spintų ir pagrindinių skirstomųjų spintų. 35. Laidininkų skerspjūvius reikia parinkti pagal EĮĮT 2 skyriaus reikalavimus. Maitinant vienfazes apkrovas, vienfazių dvilaidžių ir trilaidžių linijų, taip pat trifazių keturlaidžių ir penkialaidžių linijų nulinių (N) laidininkų skerspjūvis turi būti lygus fazinių laidininkų skerspjūviui. Maitinant trifazes simetrines apkrovas, trifazių keturlaidžių ir penkialaidžių linijų nulinių (N) laidininkų skerspjūvis turi būti lygus fazinių laidininkų skerspjūviui, jei fazinių varinių laidininkų skerspjūvis yra iki 16 mm2, o aliumininių – iki 25 mm2. Jei skerspjūviai didesni, tai nulinių (N) laidininkų skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip 50% fazinių laidininkų skerspjūvio. Apsauginių nulinių (PEN) laidininkų skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip nulinių (N) laidininkų skerspjūvis, be to, ne mažesnis kaip 10 mm2 varinių laidininkų atveju bei 16 mm2 aliumininių laidininkų atveju, nesvarbu, koks fazinių laidininkų skerspjūvis. Apsauginių (PE) laidininkų skerspjūvis turi būti lygus (EN 50281-1-1): fazinių laidų skerspjūviui, kai šių skerspjūvis yra iki 16 mm2; 16 mm2, kai fazinių laidų skerspjūvis yra nuo16 iki 35 mm2; 50% fazinių laidininkų skerspjūvio, kai fazinių laidų skerspjūvis didesnis kaip 35 mm2. Apsauginių (PE) laidininkų, neįeinančių į kabelio sudėtį, skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip 2,5 mm2, kai yra mechaninė apsauga, ir 4 mm2 – kai jos nėra. Elektros imtuvams įžeminti reikia naudoti ne mažesnio kaip 4 mm2 skerspjūvio varinį laidininką. V. VIDAUS ELEKTROS ĮRENGINIAI 36. Maisto ruošimo patalpose, išskyrus butų virtuves, šviestuvai su kaitinamosiomis lempomis virš darbo vietų (viryklių, stalų ir pan.) iš apačios turi turėti apsauginį stiklinį gaubtą. Šviestuvai su liuminescencinėmis lempomis turi būti su grotelėmis ar tinkleliais arba laikikliais, neleidžiančiais lempoms iškristi. 37. Pastatuose su trilaidžiu elektros tinklu (žr. šių Taisyklių 27 punktą) turi būti įrengiami šakučių lizdai su apsauginiu kontaktu ne mažesnei kaip 10 A srovei. Šakučių lizdai bendrabučių gyvenamuosiuose kambariuose ir vaikų įstaigų (darželių, lopšelių, mokyklų ir pan.) vaikų kambariuose turi turėti apsaugos įtaisą, automatiškai uždarantį šakutės lizdą, ištraukus šakutę. 38. Atstumas nuo dujų vamzdžių iki jungiklių, šakučių lizdų ir elektros įrenginių elementų turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. 39. Jungiklius rekomenduojama įrengti sienoje, prie durų, netoli durų rankenos (žr. EĮĮT 2.1.54 punktą). Vaikų įstaigų (darželių, lopšelių, mokyklų ir pan.) vaikų kambariuose jungiklius reikia įrengti 1,8 m aukštyje nuo grindų. 40. Pastogių (palėpių), turinčių statybinių konstrukcijų elementų iš degiųjų medžiagų (stogą, santvaras, gegnes, sijas ir pan.), apšvietimo tinklo išjungimo įtaisai turi būti įrengti ne pastogės patalpose. 41. Patalpų, skirtų 200 ir daugiau žmonių (prekybos salių, valgyklų, viešbučių vestibiulių ir pan.), darbinio, saugos ir evakuacinio apšvietimo šviestuvų jungikliai turi būti prieinami tiktai aptarnaujančiam personalui. 42. Virš kiekvieno įėjimo į pastatą turi būti įrengtas šviestuvas, maitinamas iš pastato vidinio apšvietimo tinklo. 43. Namų numeriai ir gaisrinių hidrantų nurodomieji ženklai ant išorinių pastato sienų turi būti apšviesti. Šis elektrinis apšvietimas turi būti maitinamas iš pastato vidinio apšvietimo tinklo, o ant išorinio apšvietimo atramų esantys gaisrinių hidrantų nurodomieji ženklai – iš išorinio apšvietimo tinklo. 44. Apsauginė signalizacija, gaisrinės saugos ir gaisrinės automatikos įrenginiai, nesvarbu, kokia yra vartotojo elektros tiekimo patikimumo kategorija, turi būti maitinami iš dviejų nepriklausomų šaltinių, o jei jų nėra – dviem linijomis iš vieno maitinimo šaltinio. Perjungimas iš vienos linijos į kitą turi būti automatinis. 45. Pastogės (palėpės) patalpose įrengti elektros varikliai, skirstomieji skydeliai, atskirai įrengti komutavimo aparatai ir apsaugos įtaisai turi būti ne žemesnio kaip IP 44 apsaugos laipsnio. VI. SAUGOS PRIEMONĖS 46. Pastatų elektros įrenginių įžeminimas ir kitos saugos priemonės turi atitikti EĮĮT 1.7 skirsnio ir šių Taisyklių II skyriaus „Gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų elektros įrenginiai“ reikalavimus. 47. Visose patalpose atviros pasyviosios (žr. EĮĮT „Terminai ir apibrėžimai“) bendrojo apšvietimo ir stacionariųjų elektros imtuvų (elektrinių viryklių, buitinių kondicionierių, elektrinių rankšluosčių ir pan.) dalys turi būti prijungtos prie apsauginio laidininko (PE). 48. Visose patalpose kilnojamųjų elektros prietaisų ir stalinių priemonių pasyviosios dalys turi būti prijungtos prie trilaidės grupinės linijos apsauginių laidininkų (žr. šių Taisyklių 27 punktą), jeigu izoliacijos pažeidimo (tiesioginio prisilietimo prie dalies, kurioje yra įtampa) atveju kilnojamuosius prietaisus ir priemones atjungia srovės skirtuminė apsauga. Prie apsauginių laidininkų (PE) turi būti prijungti metaliniai pertvarų, durų ir kabelių tiesimo konstrukcijų karkasai. 49. Normaliose patalpose (žr. EĮĮT „Terminai ir apibrėžimai“) leidžiama naudoti kabamuosius šviestuvus, pakabintus ant izoliuotų kablių, nors ir neturinčius gnybtų apsauginiams laidininkams prijungti. Šio punkto reikalavimai nekeičia šių Taisyklių 27 punkto reikalavimų ir neteikia pagrindo atsisakyti trilaidės sistemos. 50. Jei apsaugos nuo viršsrovių įtaisas (automatinis jungiklis, saugiklis), kai vardinė įtampa yra 230V, neužtikrina automatinio atjungimo laiko 0,4 s dėl mažų trumpojo jungimo srovių dydžių ir patalpoje nėra potencialų suvienodinimo sistemos, tai turi būti įrengta srovės skirtuminė apsauga. 51. Įrengiant srovės skirtuminę apsaugą turi būti įvykdyti selektyvumo reikalavimai. Jei srovės skirtuminės apsaugos schema yra dviejų ir daugiau pakopų, tai artimesnė maitinimo šaltiniui srovės skirtuminė apsauga turi turėti srovės nuostatą ir suveikimo laiką ne mažiau kaip 3 kartus didesnius negu esanti arčiau vartotojo. 52. Srovės skirtuminės apsaugos veikimo zonoje nulinis laidininkas (N) turi būti nesujungtas su įžemintais elementais. 53. Naudojant srovės skirtuminę apsaugą turi būti užtikrinta patikima apkrovos grandinių komutacija įvertinant ir galimas perkrovas. 54. Rekomenduojama naudoti srovės skirtuminę apsaugą, kurioje būtų panaudotas ir automatinio jungiklio funkcijas atliekantis, ir užtikrinantis apsaugą nuo viršsrovių aparatas. Grupinėse linijose, neturinčiose apsaugos nuo viršsrovių, turi būti naudojama srovės skirtuminė apsauga, galinti atjungti liniją esant viršsroviams. Naudojamus srovės skirtuminės apsaugos įtaisus, neatjungiančius nuo viršsrovių, reikia patikrinti viršsrovių režimais, įvertinant ir aukščiau stovinčio aparato, užtikrinančio apsaugą nuo viršsrovių, apsaugines charakteristikas. 55. Gyvenamuosiuose pastatuose draudžiama naudoti srovės skirtumines apsaugas, automatiškai atjungiančias vartotoją nuo tinklo, išnykus arba neleistinai sumažėjus tinklo įtampai. Tokiu atveju srovės skirtuminės apsaugos, sumažėjus įtampai iki 50% jos vardinio dydžio, turi likti veikios dar bent 5 s. 56. Pastatuose galima naudoti srovės skirtumines apsaugas, reaguojančias tiek į kintamąsias, tiek į pulsuojamąsias gedimų sroves arba reaguojančias tik į kintamąsias nuotėkio sroves. Pulsuojamosios srovės šaltiniais gali būti, pavyzdžiui, skalbimo mašinos su greičio reguliatoriais, reguliuojamieji šviesos šaltiniai, televizoriai, videomagnetofonai, kompiuteriai ir kt. 57. Grupiniuose tinkluose, maitinančiuose šakučių lizdus, reikia įrengti srovės skirtumines apsaugas, kurių IDN £ 30 mA. Leidžiama prie vieno srovės skirtuminės apsaugos įtaiso prijungti keletą grupinių linijų per atskirus automatinius jungiklius (saugiklius). Normaliose patalpose nereikalaujama įrengti srovės skirtuminės apsaugos linijose, maitinančiose stacionariuosius įrenginius ir šviestuvus, taip pat bendruosiuose apšvietimo tinkluose. 58. Gyvenamuosiuose pastatuose srovės skirtumines apsaugas rekomenduojama įrengti butų skydeliuose. Leidžiama jas įrengti ir aukštų skydeliuose. 59. Draudžiama įrengti srovės skirtumines apsaugas tiems elektros imtuvams, kuriuos atjungus gali susidaryti vartotojams pavojinga situacija (pvz., atjungus gaisrinę signalizaciją ir pan.). 60. Privaloma įrengti srovės skirtumines apsaugas (IDN ≤ 30 mA) grupinėms linijoms, prie kurių prijungti šakučių lizdai, esantys lauke arba pavojingose ir labai pavojingose patalpose (žr. EĮĮT „Terminai ir apibrėžimai“), pvz., butų ir viešbučių vonių ir dušų patalpų 3 zonoje (žr. šių Taisyklių 124 punktą). 61. Suminė tinklo nuotėkio srovė, įvertinant stacionariuosius ir kilnojamuosius elektros imtuvus, normaliu darbo režimu neturi viršyti 1/3 srovės skirtuminės apsaugos vardinės srovės. Kai duomenų nėra, elektros imtuvų nuotėkio srovė nustatoma skaičiuojant 0,4 mA vienam apkrovos srovės amperui, o tinklo nuotėkio srovė – 10 mA vienam fazinio laidininko ilgio metrui. 62. Apsaugai nuo gaisro dėl izoliacijos pažaidos rekomenduojama įvade įrengti srovės skirtuminę apsaugą, kuri tenkintų šių Taisyklių 61 punkto reikalavimus. 63. Gyvenamuosiuose pastatuose srovės skirtuminės apsaugos funkcijos pagal šių Taisyklių 57 ir 62 punktus gali būti atliekamos vienu srovės skirtuminės srovės įtaisu, kurio suveikimo srovė IDN ≤ 30 mA, jei yra tenkinami šių Taisyklių 61 punkto reikalavimai. 64. Jei srovės skirtuminė apsauga yra skirta žmonių apsaugai nuo elektros ir nuo gaisro arba tiktai nuo gaisro, tai ji turi atjungti tiek fazinį, tiek nulinį (N) laidininką; įrengti apsaugą nuo viršsrovių nuliniame laidininke nereikalaujama. 65. Įvade į pastatą reikia suvienodinti potencialą sujungiant šias laidžiąsias dalis: pagrindinį (magistralinį) apsauginį laidininką (PE); pagrindinį (magistralinį) įžeminimo laidininką arba pagrindinį įžeminimo gnybtą; pastatų ir tarp pastatų esančių komunikacijų metalinius vamzdžius; statybinių konstrukcijų, žaibolaidžių, centrinio šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemos metalines dalis. Rekomenduojama ne vien tik įvade, bet ir kitose elektros tinklo vietose pakartotinai įrengti papildomas potencialų suvienodinimo sistemas. 66. Gyvenamuosiuose pastatuose prie potencialų suvienodinimo sistemos turi būti prijungtos visos atviros pasyviosios stacionariųjų elektros įrenginių dalys, prie kurių būtų galima prisiliesti, taip pat pašalinės laidžiosios dalys ir visų rūšių elektros įrenginių (įskaitant ir šakučių lizdus) apsauginiai laidininkai (PE). III. ŽIŪROVINIŲ OBJEKTŲ IR SPECIALIOSIOS PASKIRTIES PATALPŲ ELEKTROS ĮRENGINIAI I. TAIKYMO SRITIS 67. Šių Taisyklių III skyriaus „Žiūrovinių objektų ir specialiosios paskirties patalpų elektros įrenginiai“ reikalavimai taikomi elektros įrenginiams, esantiems teatrų, cirkų, kino teatrų, klubų, kitų kultūros paskirties pastatų, dengtų sporto paskirties pastatų su žiūrovų salėmis ir kitų žiūrovinių objektų patalpose, taip pat vonios, dušo ir pirčių (saunų) patalpose bei baseinuose. II. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 68. Iki 1000 V įtampos elektros imtuvams maitinti turi būti naudojami TN, TT arba IT elektros tinklų sistemos. 69. Sceninio apšvietimo elektros imtuvams ir scenos mechanizmų elektros įrenginiams, maitinamiems iš atskirų transformatorių, lygintuvų arba keitiklių, nestandartinė įtampa turi būti parenkama projektuojant. 70. Visas patalpas, įeinančias į scenos (estrados) sudėtį, taip pat dekoracijų seifus, dekoracijų, kostiumų, rekvizitų, butaforijos, baldų, sandėlius, dailininkų, stalių, butaforijos, maketavimo, trafaretų, dekoracijų, drabužių, avalynės ir kitas dirbtuves, patalpas dažams, baltiniams laikyti, scenos mašinisto ir elektriko, kostiumininko patalpas, aktorių rūbines, kitas pagalbines ir ūkines patalpas reikia laikyti gaisrui pavojingomis zonomis, jei šios patalpos pagal eksploatavimo sąlygas ir naudojamų įrenginių charakteristikas nepriskiriamos prie sprogiųjų patalpų. 71. Žiūrovinių objektų elektros imtuvai pagal elektros tiekimo patikimumą skirstomi į tris kategorijas. Gaisrinių siurblių elektros varikliai, automatinė gaisro signalizacija ir gesinimo įranga, apsaugos nuo dūmų, pranešimo apie gaisrą, gaisrinės uždangos, evakuacinio ir saugos apšvietimo sistemos priskiriamos prie pirmos kategorijos imtuvų. Sceninio apšvietimo, scenos mechanizmų, techninių aparatinių ir garso stiprinimo sistemų elektros imtuvai priskiriami prie trečios kategorijos imtuvų, kai žiūrovų salėje telpa mažiau kaip 800 žmonių, ir prie antros kategorijos – kai telpa 800 arba daugiau žmonių. Kiti, čia neišvardyti elektros imtuvai, taip pat pastatų su 300 ir mažiau vietų salėmis elektros imtuvų kompleksai priskiriami prie trečios kategorijos imtuvų. 72. Žiūrovinių objektų elektros įrenginiai gali būti maitinami iš nuosavos (abonentinės atskirai stovinčios, esančios pastatų viduje arba prie jų sienos) arba iš bendrojo naudojimo transformatorinės. Prie 0,4 kV įtampos linijų, maitinančių žiūrovinius objektus iš bendrojo naudojimo transformatorinių, draudžiama prijungti kitų vartotojų elektros įrenginius. Iš nuosavos (abonentinės) transformatorinės maitinti kitų vartotojų elektros įrenginius leidžiama. 73. Žiūroviniam objektui, kurio bendra esančių viename pastate salių talpa yra 800 arba daugiau žmonių, ir visiems vaikų žiūroviniams objektams, nesvarbu, kiek salėje yra vietų, elektros energija turi būti tiekiama atsižvelgiant į šiuos reikalavimus: elektros imtuvus reikia maitinti iš dviejų transformatorių; transformatoriai turi būti maitinami iš dviejų nepriklausomų 10 kV įtampos šaltinių; atjungus vieną transformatorių, likusysis turi užtikrinti visų žiūrovinio objekto elektros imtuvų maitinimą; pagrindinė skirstomoji spinta turi turėti dvi žemosios įtampos šynų sekcijas su automatiniu rezervo įvedimu (ARĮ). Pagrindinės skirstomosios spintos sekcijas reikia maitinti iš transformatorių viena kitą rezervuojančiomis linijomis. Kai pagrindinės skirstomosios spintos funkcijas atlieka transformatorinės žemosios įtampos skirstykla, ARĮ įrengiamas joje. 74. Elektros tiekimas žiūroviniam objektui, kurio bendra esančių viename pastate salių talpa mažesnė kaip 800 žmonių, turi atitikti šiuos reikalavimus: elektros imtuvus reikia maitinti iš dviejų transformatorių. Leidžiama maitinti žiūrovinio objekto pagrindinę skirstomąją spintą (įvadinę apskaitos skirstomąją spintą) iš vieno transformatoriaus, nutiesus nuo jo iki pagrindinės skirstomosios spintos (įvadinės apskaitos skirstomosios spintos) dvi viena kitą rezervuojančias linijas; atjungus vieną liniją arba vieną transformatorių, likusysis turi užtikrinti I ir II kategorijos žiūrovinio objekto elektros imtuvų maitinimą; Pagrindinė skirstomoji spinta (įvadinė apskaitos skirstomoji spinta) turi turėti dvi žemosios įtampos šynų sekcijas. Sekcijas reikia maitinti iš transformatorinės atskiromis, viena kitą rezervuojančiomis linijomis. Rezervinis maitinimas gali būti įjungiamas rankiniu būdu. I ir II kategorijos pagal elektros tiekimo patikimumą elektros imtuvams turi būti numatytas papildomas nepriklausomas maitinimo šaltinis. 75. Žiūroviniam objektui, kurio bendra salių talpa yra iki 300 žmonių, elektra gali būti tiekiama iš vieno transformatoriaus. 76. Kitos paskirties pastate esantį žiūrovinį objektą, kurio bendra esančių viename pastate salių talpa yra iki 300 žmonių, išskyrus vaikų žiūrovinius objektus (žr. šių Taisyklių 73 punktą), leidžiama maitinti iš bendros pastato pagrindinės skirstomosios spintos (įvadinės apskaitos skirstomosios spintos). 77. Transformatorinės su alyviniais transformatoriais, įrengtos pastatų viduje arba prie jų sienų, turi atitikti EĮĮT 4.2 skirsnio ir šiuos papildomus reikalavimus: kiekvienas transformatorius turi būti atskirame narvelyje su durimis, atsidarančiomis tik į išorę; transformatorių patalpos turi būti pirmajame aukšte; transformatorių narvelių arba transformatorinių durys turi būti ne arčiau kaip 5 m nuo artimiausių durų žiūrovams vaikščioti arba nuo evakuacinio išėjimo; draudžiama iš transformatorinių patalpų įrengti duris tiesiai į evakuacijos kelius. 78. Transformatorinės su sausaisiais arba pripildytais nedegiuoju aušinimo skysčiu transformatoriais gali būti pastato viduje, atskiroje patalpoje. Šiuo atveju turi būti numatyta galimybė įvežti ir išvežti transformatorinės įrenginius juos keičiant bei remontuojant. 79. Transformatorinių patalpose gali būti įrengti iki 1000 V įtampos skirstomieji įrenginiai ir keitikliai scenos mechanizmų elektros pavaroms maitinti, spintos su akumuliatorių baterijomis ir sceninio apšvietimo tiristoriniai reguliatoriai, jei visų patalpoje esančių elektros įrenginių techninę priežiūrą atlieka objekto personalas. 80. Aukštesnės kaip 1000 V įtampos skirstomieji transformatorinių įrenginiai turi būti įrengti atskiroje patalpoje su savaime užsirakinančiomis (užsitrenkiančiomis) durimis elektros įrenginių techninės priežiūros personalui vaikščioti. Iki 1000 V ir aukštesnės įtampos skirstomieji elektros įrenginiai gali būti vienoje patalpoje, jeigu jų techninę priežiūrą atlieka vienos organizacijos personalas. 81. Draudžiama prijungti kitus elektros imtuvus prie linijų, kurios maitina akustinius ir kino įrenginius. 82. Saugos ir evakuacinio apšvietimo maitinimas turi atitikti EĮĮT 6.1 skirsnio ir papildomus šių Taisyklių 83 bei 84 punktų reikalavimus. 83. Avarinių režimų atvejams saugos ir evakuaciniam apšvietimui, gaisrinei signalizacijai žiūroviniuose objektuose maitinti turi būti įrengtos akumuliatorių baterijos: vaikų žiūroviniuose objektuose, nesvarbu, koks salėje vietų ir maitinimo šaltinių skaičius; žiūroviniuose objektuose (išskyrus kino teatrus), kurių bendra salių talpa yra 800 ir daugiau žmonių, nesvarbu, kiek yra maitinimo šaltinių; kai yra tik vienas maitinimo šaltinis – klubuose, kurių bendra salių talpa yra didesnė kaip 500 žmonių, ir kituose žiūroviniuose objektuose, kurių bendra salių talpa yra didesnė kaip 300 žmonių. Akumuliatorių baterijas įrengti nebūtina: kai yra du maitinimo šaltiniai – klubuose, kurių bendra salių talpa yra didesnė kaip 500 žmonių, ir kituose žiūroviniuose objektuose, kurių bendra salių talpa yra didesnė kaip 300 žmonių; kino teatruose, kurių bendra salių talpa yra mažesnė kaip 800 žmonių; klubuose, kurių bendra salių talpa yra 500 žmonių arba mažiau; kituose žiūroviniuose objektuose, kur bendra salių talpa yra 300 žmonių arba mažiau. 84. Spintas su kilnojamosiomis akumuliatorių baterijomis leidžiama statyti bet kuriose patalpose, išskyrus žiūrovams ir aktoriams skirtas patalpas. Akumuliatorių baterijų talpa turi būti parinkta taip, kad avarinio apšvietimo šviestuvai galėtų nepertraukiamai šviesti vieną valandą. Akumuliatorių įrenginius reikia įrengti pagal EĮĮT 4.4 skirsnio reikalavimus. III. ELEKTRINIS APŠVIETIMAS 85. Sceniniam apšvietimui ir orkestro piupitrų apšvietimui reikia naudoti šviesos šaltinius, kurių skaistį būtų galima tolygiai reguliuoti. Klubuose, kurių bendra salių talpa yra iki 500 žmonių, apšvietimas gali būti nereguliuojamas. 86. Sceninio apšvietimo prietaisai turi turėti apsauginius tinklelius, kurie sprogus lempai neleistų iškristi šviesos filtrams, linzėms, lempoms, kitoms vidinėms šviesos prietaisų dalims, stiklo skeveldroms arba kvarcui. 87. Apšvietimo prietaisams leistinieji įtampos nuokrypiai turi atitikti elektros kokybės standartų (LST EN 50160-2001) reikalavimus. 88. Jei bendra žiūrovų salių talpa yra didesnė kaip 500 žmonių, rekomenduojama šviesos šaltinių skaistį reguliuoti tolygiai. 89. Žiūrovų patalpose turi būti įrengtas renginių metu įjungiamas saugos apšvietimas, kuris užtikrintų apšvietą ne mažesnę kaip 15% norminės apšvietos. 90. Žiūrovų salėse su stacionariaisiais kino įrenginiais dėl avarijos nutrūkus kino projekcijai, turi automatiškai įsijungti tiek šviestuvų, kad būtų užtikrinta apšvieta, ne mažesnė kaip 15% norminės apšvietos, nustatytos salei apšviesti pertraukose tarp kino seansų. 91. Darbinis ir budintysis apšvietimas turi būti valdomi: žiūrovų salės – iš sceninio apšvietimo valdymo aparatinės, iš kinoprojekcinės patalpos, iš bilietų kasos patalpos arba iš įėjimo į žiūrovų salę vietos; scenos ir estrados – iš sceninio apšvietimo valdymo aparatinės, iš scenos (estrados) pulto; vestibiulių, fojė, kuluarų, rūbinių, bufetų, tualetų, rūkomųjų kambarių ir kitų žiūrovams skirtų patalpų darbinis apšvietimas – centralizuotai iš bilietų kasos patalpų arba iš įėjimo į žiūrovų salę, o budintysis apšvietimas dar ir iš gaisrinio posto patalpų, o kai šio posto nėra – iš pagrindinės skirstomosios spintos. 92. Saugos apšvietimas turi būti įrengtas scenos (estrados), kasų, administratoriaus, rūbinės, techninių aparatinių, transformatorinių, pagrindinės skirstomosios spintos, telefono stočių, medicinos darbuotojų, sargybos ir gaisrinio posto patalpose, o cirkuose – ir gyvuliams skirtose patalpose. Evakuacinis apšvietimas būtinas visose patalpose, kur gali būti daugiau kaip 50 žmonių, taip pat laiptinėse, perėjimuose ir kituose evakuacijos keliuose. 93. Evakuacijos keliuose iš žiūrovų salių, scenų (estradų, maniežų) ir kitų patalpų išėjimo iš pastato kryptimi virš durų turi būti šviesinės rodyklės, rodančios evakuacijos kryptį. Jos turi būti prijungtos prie saugos arba evakuacinio apšvietimo maitinimo šaltinio arba automatiškai persijungti prie jo dingus įtampai pagrindiniuose maitinimo šaltiniuose. Šviesinės rodyklės turi būti įjungtos per visą žiūrovų buvimo pastate laiką. 94. Saugos ir evakuacinis apšvietimai turi būti valdomi iš gaisrinio posto patalpų ir iš avarinio apšvietimo skydinės arba iš pagrindinės skirstomosios spintos (įvadinės apskaitos skirstomosios spintos). 95. Saugos ir evakuaciniam apšvietimams, įjungiamiems arba perjungiamiems maitinti iš akumuliatorių baterijų, turi būti naudojamos kaitinamosios lempos. Liuminescencinės lempos gali būti naudojamos maitinant jas iš akumuliatorių baterijų per keitiklius, keičiančius nuolatinę srovę į kintamąją. 96. Orkestrantų piupitrai orkestro duobėje turi būti apšviečiami šviestuvais, prijungiamais prie šakučių lizdų. 97. Žiūroviniuose objektuose turi būti numatyta galimybė prijungti iliuminacinius ir reklaminius įrenginius. IV. GALIOS ELEKTROS ĮRENGINIAI 98. Gaisrinių siurblių, apsaugos nuo dūmų sistemų, gaisrinės signalizacijos ir gaisro gesinimo, pranešimo apie gaisrą įtaisų elektros varikliai turi būti maitinami savarankiškomis linijomis iš transformatorinių, pagrindinės skirstomosios spintos arba įvadinės apskaitos skirstomosios spintos. 99. Įjungus gaisrinių siurblių ir apsaugos nuo dūmų sistemų elektros variklius bei gaisrinės automatikos įrenginius, turi būti automatiškai išjungiami vėdinimo ir oro kondicionavimo elektros imtuvai. Leidžiama automatiškai išjungti ir kitus galios elektros įrenginius, išskyrus gaisrinės uždangos, cirkuliacinių siurblių ir liftų elektros variklius. 100. Gaisriniai siurbliai turi būti paleidžiami iš gaisrinio posto patalpos (kai jis yra), iš siurblinės patalpos, taip pat iš gaisrinių čiaupų vietų, kai vandentiekio spaudimas nepakankamas. Kai siurbliai paleidžiami automatiškai naudojant spaudimo reles, čiurkšlės reles ir pan., įrengti siurblių įrengimo įtaisus gaisrinių čiaupų vietose nereikalaujama. Gaisriniai siurbliai turi būti išjungiami tik iš gaisrinio posto patalpos ir iš siurblinės. Gaisrinių siurblių paleidimas ir jų darbas turi būti kontroliuojami gaisrinio posto patalpose įrengtais šviesos ir garso signalais. 101. Scenos mechanizmų elektros pavaros turi automatiškai išsijungti mechanizmams pasiekus kraštutines padėtis. Scenos pakylos mechanizmų, gaisrinės uždangos, keliamųjų aikštelių, keliamųjų transporto įrenginių (išskyrus telferinių) elektros pavarų galios grandinėse kėlimo ir nusileidimo kraštutinėse padėtyse turi būti įrengtas avarinis automatinis šių grandinių išjungimas, kuriam suveikus paleisti elektros pavaras rankinio arba automatinio valdymo įtaisais nebūtų galima. 102. Jei yra daugiau kaip 10 scenos pakylų, tai scenos mechanizmų pulte, o jei jo nėra – režisieriaus padėjėjo pulte turi būti įrengtas valdymo aparatas, užtikrinantis visų scenos pakylų išjungimą vienu metu. 103. Visų scenos (estrados, maniežo) mechanizmų avariniam sustabdymui reikia numatyti atjungimo aparatus, įrengtus ne mažiau kaip dviejose vietose, iš kurių būtų gerai matomas šių mechanizmų veikimas. 104. Įėjimų į sukamosios scenos (estrados) dalies, scenos ir orkestro kilnojamųjų aikštelių, sofitų, technologinių keltuvų aptvarus durys turi būti su blokuojančiais įtaisais, atjungiančiais elektros variklius atidarant duris ir neleidžiančiais paleisti mechanizmų be papildomų veiksmų (rakto pasukimo, mygtuko nuspaudimo ir pan.) duris uždarius. 105. Mechanizmai, be elektros pavaros turintys ir mechaninę rankinę pavarą, turi turėti blokuotę, atjungiančią elektros pavarą pereinant į rankinį valdymą. 106. Prietaisų ir aparatų kontaktai, skirti užtikrinti saugą, turi nutraukti atitinkamą grandinę nutrūkus šio prietaiso arba aparato ritės maitinimui. 107. Gaisrinė uždanga turi turėti blokuotes, automatiškai išjungiančias elektros variklį, atsileidus traukos trosams. Dėl savo svorio leidžiantis uždangai jos judėjimas turi būti lydimas garsinės ir šviesos signalizacijos scenos planšetėje ir gaisrinio posto patalpoje. 108. Dūmų liukų valdymas turi būti toks, kad būtų galima vienu metu atidaryti visus liukus ir atidaryti bei uždaryti kiekvieną liuką atskirai. Leidžiama numatyti rankinį dūmų liukų uždarymą. Dūmų liukų valdymas gerve turi būti galimas iš scenos planšetės, iš gaisrinio posto-dispečerinės patalpos ir iš gervės patalpos. V. PASTATŲ ELEKTROS INŽINERINĖS SISTEMOS 109. Scenos (estrados, maniežo) galios tinklai turi būti apsaugoti nuo perkrovos. 110. Kabeliai ir laidai varinėmis gyslomis ir nepalaikančiais degimo apvalkalais turi būti naudojami: žiūrovų salėse, taip pat erdvėje virš salių ir už kabamųjų lubų; scenoje, pastogės (palėpės) patalpose, kur yra degių konstrukcijų; gaisrinių įtaisų valdymo grandinėse, gaisrinės ir sargybinės signalizacijos linijose, scenos apšvietimo ir scenos mechanizmų elektros pavarų linijose. Kitose patalpose maitinimo ir skirstomiesiems tinklams leidžiama naudoti ne mažesnio kaip 16 mm2 skerspjūvio kabelius ir laidus aliumininėmis gyslomis. 111. Žiūrovų salėse, fojė, bufetuose ir kitose žiūrovams skirtose patalpose rekomenduojama tokia paslėptoji instaliacija, kurią būtų lengva pakeisti. 112. Scenos (estrados, maniežo) ir žiūrovų salėse (nesvarbu, koks salėje vietų skaičius) kabeliai ir laidai turi būti tiesiami nedegiuose vamzdžiuose. 113. Sceninio apšvietimo linijoms viename nedegiame vamzdyje leidžiama tiesti iki 24 laidų, jei temperatūra vamzdyje niekada nepakils aukščiau už leistinąją tų laidų izoliacijos temperatūrą. Laidai turi būti parenkami pagal EĮĮT 1.3 skirsnio reikalavimus. 114. Linijoms, maitinančioms sceninio apšvietimo prietaisus, sumontuotus ant nestacionariųjų konstrukcijų, reikia naudoti lanksčiuosius varinius kabelius. 115. Elektros instaliacija, maitinanti kilnojamuosius ir nestacionariuosius elektros imtuvus ir elektros imtuvus, sumontuotus ant vibraciją izoliuojančio pagrindo, turi atitikti EĮĮT 2.1 skirsnio reikalavimus. 116. Perėjimams iš stacionariosios elektros instaliacijos į nestacionariąją turi būti naudojamos specialios jungtys (arba gnybtų dėžutės), sumontuotos prieinamose prižiūrėti vietose. VI. SAUGOS PRIEMONĖS 117. Apsaugai nuo gaisro dėl izoliacijos pažaidos rekomenduojama įvade į pastatą įrengti srovės skirtuminę apsaugą, kuri tenkintų šių Taisyklių 61 punkto reikalavimus. 118. Elektros įrenginių įžeminimas ir kitos saugos priemonės turi atitikti EĮĮT 1.7 skirsnio, šių Taisyklių II skyriaus „Gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų elektros įrenginiai“ ir III skyriaus „Žiūrovinių objektų ir specialiosios paskirties patalpų elektros įrenginiai“ papildomus reikalavimus. 119. Scenos (estrados, maniežo) nestacionariosios metalo konstrukcijos (sofitinės santvaros, portalinės kulisės ir pan.), skirtos galios ir apšvietimo elektros įrenginiams montuoti, turi būti prijungtos prie apsauginio įžeminimo atskiru lanksčiuoju variniu laidu arba kabelio gysla, kurie tuo pačiu metu neturi būti ir darbinės srovės laidininkais. Sukamąją scenos (estrados) dalį ir joje sumontuotą aparatūrą leidžiama prijungti per dvigubą žiedinį kontaktą. 120. Kino technologinių įrenginių, televizijos, ryšių ir signalizacijos skirstomųjų sistemų bei elektros akustikos tinklų metaliniai korpusai ir konstrukcijos turi būti prijungtos prie apsauginio įžeminimo. Žemesnio triukšmų lygio elektrotechniniai ir garso reprodukavimo kino technologiniai įrenginiai, taip pat ryšių ir televizijos įrenginiai turi būti prijungiami prie savarankiško įžeminimo įrenginio, kurio įžemintuvai turi būti ne arčiau kaip 20 m nuo kitų įžemintuvų, o įžeminimo laidininkai turi būti izoliuoti nuo elektros įrenginių apsauginio įžeminimo laidininkų. Šio savarankiško įžeminimo įrenginio varža turi atitikti aparatūros gamyklos reikalavimus arba žinybines normas, bet negali būti didesnė kaip 2,5 W. VII. VONIOS IR DUŠO PATALPŲ ELEKTROS ĮRENGINIAI 121. Šio skirsnio reikalavimai yra taikomi vonios ir dušo patalpoms, įrengtoms bet kurios paskirties (taip pat ir gyvenamuosiuose) pastatuose. 122. Elektros įrenginių parinkimo ir žmonių saugos požiūriu vonios ir dušo patalpose pagal IEC 60364–701 standartą nustatytos keturios zonos (žr. šių Taisyklių 5 priedo 1 pav.): 0 zona – tai vonios indo arba dušo vandens rinktuvo vidus; 1 zona – tai erdvė, apribota stačiais paviršiais, nutiestais per vonios indo šonus arba sutampančiais su dušo kabinos išorinėmis sienelėmis, grindimis ir gulsčia plokštuma, nutiesta 2,25 m aukštyje nuo grindų, neskaitant 0 zonai priskiriamos erdvės; 2 zona – tai erdvė, apribota stačiais paviršiais, nutiestais 0,6 m atstumu nuo 1 zonos ribos, grindimis ir gulsčia plokštuma 2,25 m aukštyje nuo grindų, neskaitant 0 ir 1 zonai priskiriamos erdvės; 3 zona – tai erdvė, apribota stačiais paviršiais, nutiestais 2,4 m atstumu nuo 2 zonos ribos, grindimis ir gulsčia plokštuma 2,25 m aukštyje nuo grindų, neskaitant 0, 1 ir 2 zonai priskiriamos erdvės. 123. Vonios ir dušo patalpose, išskyrus 0 zoną, saugia įtampa yra laikoma ne aukštesnė kaip 25 V įtampa kintamosios srovės atveju ir 60 V įtampa nuolatinės srovės atveju. Leistinosios prisilietimo įtampos ir ilgiausios atjungimo trukmės (pagal IEC 60364-4-41) nurodytos šių Taisyklių 1 priedo 1 lentelėje. 124. Vonios ir dušo patalpų atitinkamose zonose leidžiama naudoti šiuos elektros įrenginius: 0 zonoje – tik specialius, skirtus naudoti vonios ir dušų rinktuvų induose elektros įrenginius, kurių vardinė įtampa ne didesnė kaip 12 V kintamosios srovės atveju ir 30 V nuolatinės srovės atveju; 1 zonoje – be 0 zonoje leidžiamų naudoti įrenginių, taip pat stacionariuosius vandens šildytuvus, stacionariuosius ištraukiamojo vėdinimo įrenginius ir saugios įtampos telefono ryšio ir signalizacijos sistemas; elektrinio šildymo įrenginius, sumontuotus grindyse, jeigu šildymo elementai iš viršaus uždengti įžemintu metaliniu tinklu arba kita įžeminta metaline danga; 2 zonoje – be 0 ir 1 zonoje leidžiamos naudoti įrangos, taip pat II klasės ne žemesnio kaip IP X4 apsaugos laipsnio šviestuvus; 3 zonoje – be kitose zonose leidžiamų naudoti įrenginių, taip pat šakučių lizdus, jeigu yra įrengta srovės skirtuminė apsauga (IDN £ 30 mA) arba jie maitinami per individualų skiriamąjį transformatorių, arba naudojama saugi įtampa. 125. Vonios ir dušo patalpose kaip apsaugą nuo tiesioginio prisilietimo prie aktyviųjų dalių (nesvarbu, kokia yra vardinė įtampa) reikia įrengti aptvaras (atitvaras) arba apgaubus, kurių apsaugos laipsnis ne žemesnis kaip IP 2X, arba naudoti aktyviųjų dalių izoliaciją, atlaikančią bandomąją kintamosios srovės 500 V (efektinės ve …