LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS Į S A K Y M A S DĖL SNUKIO IR NAGŲ LIGOS KONTROLĖS REIKALAVIMŲ 2004 m. rugpjūčio 30 d. Nr. B1-755 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2- 15) ir įgyvendindamas 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos direktyvą 2003/85/EB, nustatančią snukio ir nagų ligos kontrolės reikalavimus Bendrijoje ir panaikinančią Tarybos direktyvą 85/511/EEB ir Komisijos sprendimus 89/531/EEB ir 91/665/EEB bei papildančią Tarybos direktyvą 92/46/EEB:

1. Tvirtinu pridedamus Snukio ir nagų ligos kontrolės reikalavimus.
2. Pripažįstu netekusiu galios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 m. gruodžio 4 d. įsakymą Nr. 531 „Dėl Snukio ir nagų ligos kontrolės reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 103-3698).
3. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriui. DIREKTORIUS KAZIMIERAS LUKAUSKAS ______________ PATVIRTINTA Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. B1-755 SNUKIO IR NAGŲ LIGOS KONTrOLĖS REIKALAVIMAI Snukio ir nagų ligos kontrolės reikalavimai paruošti vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos direktyvą 2003/85/EB dėl Bendrijos snukio ir nagų ligos kontrolės priemonių, panaikinančią Tarybos direktyvą 85/511/EEB, Komisijos sprendimus 89/531/EEB bei 91/665/EEB ir iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvą 92/46/EEB. BENDROSIOS NUOSTATOS I. SKYRIUS SUBJEKTAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽIMAI I. SKIRSNIS SUBJEKTAS IR TAIKYMO SRITIS
4. Snukio ir nagų ligos kontrolės reikalavimai (toliau – Reikalavimai) nustato: 1.
5. būtiniausias kontrolės priemones, taikytinas snukio ir nagų ligos, sukeltos bet kokio šios ligos viruso, protrūkio atveju; 1.
6. tam tikras prevencijos priemones, skirtas pasirengti kovai su snukio ir nagų liga.
7. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) turi teisę imtis griežtesnių priemonių Reikalavimų reglamentuojamoje srityje. II. SKIRSNIS SĄVOKOS
8. Vartojamos sąvokos: Apsauginė vakcinacija – neatidėliotina vakcinacija, kuri atliekama nustatytoje teritorijoje aplink laikymo vietą, siekiant apsaugoti ligai jautrius gyvūnus šioje teritorijoje nuo snukio ir nagų ligos viruso išplitimo oru ar per kitas medžiagas, kuomet po vakcinacijos ketinama gyvūnus palikti gyvus. Banda – laikymo vietoje laikomas gyvūnas ar gyvūnų grupė, sudaranti vieną epidemiologinį vienetą. Jei laikymo vietoje laikoma daugiau kaip viena banda, kiekviena banda turi sudaryti atskirą epidemiologinį vienetą ir turi turėti tokį patį sveikatos statusą. ES antigenų ir vakcinų bankas – patalpos ES snukio ir nagų ligos viruso koncentruoto ir inaktyvuoto antigeno atsargoms, skirtoms snukio ir nagų ligos vakcinos gamybai, ir veterinariniams imunologiniams produktams (vakcinoms), pagamintiems iš tokių antigenų ir autorizuotų pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, susijusio su veterinariniais vaistais, laikyti. Inkubacijos periodas – laikotarpis nuo užsikrėtimo snukio ir nagų liga iki jos klinikinių požymių pasirodymo. Galvijams ir kiaulėms jis trunka 14 dienų, o avims ir ožkoms bei kitiems ligai jautriems gyvūnams – 21 dieną. Įtariamas, kad užkrėstas, gyvūnas – ligai jautrus gyvūnas, kuris, pagal surinktą epidemiologinę informaciją, galėjo būti tiesiogiai ar netiesiogiai užkrėstas snukio ir nagų ligos virusu. Įtariamas, kad užsikrėtęs, gyvūnas – ligai jautrus gyvūnas, turintis klinikinių požymių, patologinių anatominių pokyčių arba kurio laboratorinių tyrimų duomenys rodo, kad galima pagrįstai įtarti snukio ir nagų ligą. Laikymo vieta – žemės ūkio ar kitokios patalpos, įskaitant cirką, esančios Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuriose nuolat arba laikinai auginami arba laikomi ligai jautrūs gyvūnai. Tačiau, taikant 21 punktą, ši sąvoka neaprėpia žmonėms skirtų gyvenamųjų patalpų laikymo vietose, išskyrus atvejus, kai ligai jautrūs gyvūnai, įskaitant gyvūnus, nurodytus 284 punkte, nuolatos arba laikinai laikomi tokiose patalpose, skerdyklose, transporto priemonėse, pasienio kontrolės postuose arba aptvertose teritorijose, gali būti medžiojami, jei dėl tokių aptvertų teritorijų dydžio yra neįmanoma taikyti 21–22 punktuose numatytų priemonių. Laukinis gyvūnas – ligai jautrus gyvūnas, kuris nelaikomas laikymo vietos apibrėžime nurodytose laikymo vietose ar 34–40 punktuose nurodytose patalpose. Leidimas – VMVT išduotas rašytinis leidimas, suteikiantis teisę atlikti tam tikrus veiksmus, kurio kopijos pateikiamos atliekant patikrinimą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Ligai jautrus gyvūnas – bet kuris naminis ar laukinis Artiodactyla būrio Ruminantia, Suina ir Tylopoda pobūrių gyvūnas. Taikant specialias priemones, ypač Reikalavimų 2, 34–36 ir 284 punktus, jautriais snukio ir nagų ligai, pagal mokslinius duomenis, gali būti laikomi ir kiti gyvūnai, pvz., Rodentia arba Proboscidae būrio atstovai. Neatidėliotinas skerdimas – neužkrėstų arba užkrėstų gyvūnų, kurių mėsa bus naudojama žmonių maistui, skerdimas, įskaitant skerdimą dėl gyvūnų gerovės priežasčių. Neatidėliotina vakcinacija – neatidėliotina ligai jautrių gyvūnų vakcinacija, siekiant apsaugoti juos nuo snukio ir nagų viruso užkrėtimo. Paregionis – regiono dalis, kaip nurodyta 2000 m. gruodžio 11d. Komisijos sprendimo 2000/807/EB, nustatančio šifruotą pranešimo pagal Tarybos direktyvą 82/894/EEB apie gyvūnų ligas formą ir kodus bei panaikinančio Komisijos sprendimus 84/90/EEB ir 90/442/EEB, priede. Lietuvoje paregionis yra rajonas. Perdirbimas – pavojingų medžiagų apdorojimas vienu iš 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1774/2002, nustatančiame taisykles dėl šalutinių gyvūninių produktų, neskirtų žmonių maistui, ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytų būdų, taikomas taip, kad būtų išvengta snukio ir nagų ligos viruso išplitimo. Pirminis protrūkis – vieno arba daugiau ligos atvejų patvirtinimas. Pirminis snukio ir nagų ligos atvejis laukiniams gyvūnams – snukio ir nagų ligos atvejis, nustatytas laukiniam gyvūnui teritorijoje, kurioje nebuvo taikytos 285–286 punktuose nurodytos priemonės. Regionas – teritorijų dalys, nurodytos 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis 2 straipsnio 2 dalies p punkte. Lietuvoje regionas yra apskritis. Regionizacija – teritorijų, kuriose taikomi 135–139 punktuose nurodytų gyvūnų ar gyvūninių produktų judėjimo ar prekybos apribojimai, siekiant apsaugoti nuo snukio ir nagų ligos išplitimo teritoriją, kurioje netaikomi jokie apribojimai pagal šiuos Reikalavimus, nustatymas. Savininkas – fizinis ar juridinis asmuo ar asmenys, kuriems priklauso ligai jautrūs gyvūnai arba pavesta laikyti tokius gyvūnus už atlyginimą ar be jo. Slopinamoji vakcinacija – neatidėliotina vakcinacija, kuri atliekama gyvūnų laikymo vietoje ar teritorijoje aplink laikymo vietą, kuriose reikia skubiai sumažinti snukio ir nagų ligos viruso plitimą, kada po vakcinacijos ketinama gyvūnus likviduoti. Snukio ir nagų ligos protrūkio vieta – laikymo vieta, kurioje laikomi ligai jautrūs gyvūnai ir kuri atitinka vieną ar daugiau 1 priede nurodytų kriterijų. Užkrėstas gyvūnas – ligai jautrus gyvūnas arba tokio gyvūno lavonas, kuriam, pagal snukio ir nagų ligos klinikinius požymius arba patologinius anatominius pokyčius ar laboratorinius tyrimus, atliktus pagal 12 priedą, oficialiai patvirtinta snukio ir nagų liga, atsižvelgiant į 1 priede nurodytą snukio ir nagų ligos apibrėžimą. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, atsakinga atlikti veterinarinius patikrinimus. Valstybinis veterinarijos gydytojas – VMVT paskirtas veterinarijos gydytojas. Žudymas – bet koks veiksmas, sukeliantis gyvūno, neskirto žmonių maistui, mirtį. SNUKIO IR NAGŲ LIGOS PROTRŪKIŲ KONTROLĖ I. SKYRIUS PRANEŠIMAS I. SKIRSNIS PRANEŠIMAS APIE SNUKIO IR NAGŲ LIGĄ
9. VMVT turi užtikrinti, kad: 4.
10. snukio ir nagų liga būtų įtraukta į privalomų pranešti ligų sąrašą; 4.
11. savininkas arba gyvūnus aptarnaujantis, vežant lydintis ar prižiūrintis asmuo būtų įpareigotas nedelsiant pranešti VMVT ar valstybiniam veterinarijos gydytojui apie snukio ir nagų ligą arba jos įtarimą ir liga užkrėstus ar įtariamus, kad užsikrėtę, gyvūnus toliau nuo vietų, kur yra pavojus kitiems ligai jautriems gyvūnams užsikrėsti snukio ir nagų ligos virusu; 4.
12. privatūs veterinarijos gydytojai, valstybiniai veterinarijos gydytojai, laboratorijų vadovai ir asmenys, kurių darbas susijęs su jautrių rūšių gyvūnais ar iš tokių gyvūnų gautais produktais, turi būti įpareigotas nedelsiant pranešti VMVT bet kokią informaciją apie snukio ir nagų ligą arba jos įtarimą, kurią jie gavo prieš oficialaus tyrimo pagal šiuos Reikalavimus atlikimą.
13. Nepažeisdama ES teisės aktų dėl pranešimo apie gyvūnų ligų protrūkius, VMVT, kai Lietuvos Respublikos teritorijoje yra patvirtintas snukio ir nagų ligos protrūkis arba pirminis snukio ir nagų ligos atvejis laukiniams gyvūnams, Europos Komisijai ir kitoms ES šalims turi pranešti apie ligą ir suteikti informaciją ir pranešimus raštu pagal 2 priedą. II. SKYRIUS PRIEMONĖS ĮTARUS SNUKIO IR NAGŲ LIGOS PROTRŪKĮ I. SKIRSNIS PRIEMONĖS ĮTARUS SNUKIO IR NAGŲ LIGOS PROTRŪKĮ
14. VMVT turi užtikrinti, kad tada, kai laikymo vietoje yra vienas ar daugiau įtariamų, kad užsikrėtę ar užkrėstų, gyvūnų, būtų taikomos 7 ir 8 punktuose nurodytos priemonės.
15. VMVT turi nedelsiant pradėti oficialų tyrimą, siekdama patvirtinti arba paneigti snukio ir nagų ligą, paimti mėginius laboratoriniams tyrimams, kurie reikalingi snukio ir nagų ligos protrūkiui patvirtinti pagal 1 priedo reikalavimus.
16. VMVT, gavusi pranešimą apie snukio ir nagų ligos įtarimą, kuo greičiau turi taikyti 6 punkte, oficialią priežiūrą ir užtikrinti, kad: 8.
17. būtų surašyti visi laikymo vietoje laikomi gyvūnai ir nurodytas jau nugaišusių, įtariamų, kad užsikrėtę ar užkrėstų, kiekvienos kategorijos ligai jautrių rūšių gyvūnų skaičius; 8.
18. 8.1 punkte nurodytas sąrašas būtų atnaujinamas, nurodant ligai jautrių rūšių gyvūnų gimimus arba gaišimus įtarimo laikotarpiu; tokią informaciją turi pateikti savininkas, pareikalavus VMVT; VMVT šią informaciją tikrina kiekvieno apsilankymo laikymo vietoje metu; 8.
19. būtų surašomos visos laikymo vietoje esančios pieno, pieno produktų, mėsos, mėsos produktų, skerdenų, odų ir kailių, vilnos, spermos, embrionų, kiaušialąsčių, srutų, mėšlo, gyvūnų maisto ir pakratų atsargos; šis sąrašas nuolat atnaujinamas; 8.
20. jokie ligai jautrūs gyvūnai nepatektų į laikymo vietą ir nebūtų išvežti iš jos, išskyrus tuos atvejus, kai laikymo vietoje yra skirtingi struktūriniai padaliniai, nurodyti 42–45 punktuose; laikymo vietoje laikomi ligai jautrūs gyvūnai būtų laikomi laikymo patalpose ar vietoje, kur jie gali būti izoliuoti; 8.
21. būtų naudojamos atitinkamos dezinfekavimo priemonės prie įėjimų į pastatus ar laikymo vietas ir prie išėjimų iš jų; 8.
22. būtų atliktas epidemiologinis tyrimas pagal 28–29 punktus; 8.
23. būtų paimti reikalingi mėginiai laboratoriniams tyrimams pagal 3 priedo 2.1.1.1 papunktį. II. SKIRSNIS JUDĖJIMŲ IŠ LAIKYMO VIETOS IR Į JĄ KONTROLĖ ĮTARUS SNUKIO IR NAGŲ LIGĄ
24. VMVT turi užtikrinti, kad be 6–8 punktuose numatytų priemonių, būtų uždraustas bet koks judėjimas į laikymo vietą, kurioje įtariamas snukio ir nagų ligos protrūkis ir iš jos. Šis draudimas taikomas: 9.
25. ligai jautrių gyvūnų mėsos ar skerdenų, mėsos produktų, pieno ar pieno produktų, spermos, kiaušialąsčių ar embrionų arba gyvūnų pašarų, reikmenų, daiktų ar kitų medžiagų, pvz.: vilnos, kailių ir odų, šerių ar šalutinių gyvūninių produktų, srutų, mėšlo ar bet ko, kas galėtų pernešti snukio ir nagų ligos virusą, judėjimui iš laikymo vietos ir į ją; 9.
26. ligai nejautrių rūšių gyvūnų judėjimui; 9.
27. asmenų judėjimui į laikymo vietą ar iš jos; 9.
28. transporto priemonių judėjimui į laikymo vietą ar iš jos.
29. Taikydama išimtį 9 punktui, VMVT, kai yra sunkumų laikyti pieną laikymo vietoje, gali leisti pieną sunaikinti laikymo vietoje arba leisti valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint transporto priemonėmis, kurios yra tinkamai įrengtos, siekiant užtikrinti, kad nebūtų snukio ir nagų ligos viruso išplitimo pavojaus, nuvežti jį į artimiausią sunaikinimo arba apdorojimo, užtikrinančio snukio ir nagų ligos viruso sunaikinimą, vietą.
30. Taikydama išimtį draudimams, nurodytiems 9.2, 9.3 ir 9.4 punktuose, VMVT gali leisti 9.2, 9.3 ir 9.4 punktuose nurodytą judėjimą iš laikymo vietos ir į ją laikantis visų būtinų reikalavimų, kad būtų išvengta snukio ir nagų ligos viruso išplitimo. III. SKIRSNIS PRIEMONIŲ TAIKYMAS KITOMS LAIKYMO VIETOMS
31. VMVT turi taikyti priemones, nurodytas 6–11 punktuose, kitoms laikymo vietoms, kurių vieta, struktūra ir išsidėstymas arba kontaktai su gyvūnais, laikomais laikymo vietose, nurodytose 6–8 punktuose, leidžia įtarti užsikrėtimą.
32. VMVT turi taikyti priemones, nurodytas 6–9 punktuose, patalpoms ar transporto priemonėms, nurodytoms 37–40 punktuose, jei jose laikomi ligai jautrūs gyvūnai, kurie įtariami, kad užsikrėtę ar užkrėsti snukio ir nagų ligos virusu. IV. SKIRSNIS LAIKINA KONTROLĖS ZONA
33. VMVT gali nustatyti laikiną kontrolės zoną, kai to reikalauja epidemiologinė situacija, visų pirma tada, kai tai susiję su dideliu ligai jautrių gyvūnų tankiu, intensyviu gyvūnų ar asmenų, sąveikaujančių su ligai jautriais gyvūnais, judėjimu, pranešimų apie snukio ir nagų ligos įtarimą uždelsimu arba nepakankama informacija apie galimą snukio ir nagų ligos viruso kilmę ir atsiradimo būdus.
34. Laikinoje kontrolės zonoje esančioms laikymo vietoms, kuriose laikomi ligai jautrūs gyvūnai, turi būti taikomos bent 7, 8.1, 8.2, 8.4 ir 9 punktuose nurodytos priemonės.
35. Laikinoje kontrolės zonoje taikomos priemonės gali būti papildytos laikinu visų gyvūnų judėjimo draudimu didesnėje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba visoje šalies teritorijoje. Tačiau ligai nejautrių gyvūnų judėjimo draudimo trukmė neturi viršyti 72 valandų, nebent tai būtų pateisinama dėl išskirtinių aplinkybių. V. SKIRSNIS PREVENCINĖ LIKVIDAVIMO PROGRAMA
36. VMVT, remdamasi epidemiologine informacija ar kitais įrodymais, gali įgyvendinti prevencinę likvidavimo programą, įskaitant įtariamų, kad užkrėstų, ligai jautrių gyvūnų, o prireikus – ir gyvūnų iš epidemiologiškai susijusių struktūrinių padalinių ar gretimų laikymo vietų prevencinį nužudymą.
37. Jei taikomas 17 punktas, mėginių paėmimas ir ligai jautrių gyvūnų klinikiniai tyrimai turi būti atliekami pagal 3 priedo 2.1.1.1 papunktį.
38. VMVT, prieš įgyvendindama 17 ir 18 punktuose numatytas priemones, apie tai turi pranešti Europos Komisijai. VI. SKIRSNIS PRIEMONIŲ TAIKYMAS
39. VMVT neturi atšaukti priemonių, nurodytų 6–16 punktuose, tol, kol paneigiamas snukio ir nagų ligos įtarimas. III. SKYRIUS PRIEMONĖS PATVIRTINUS LIGOS PROTRŪKĮ I. SKIRSNIS PRIEMONĖS PATVIRTINUS SNUKIO IR NAGŲ LIGOS PROTRŪKĮ
40. Iškart, kai tik patvirtinamas snukio ir nagų ligos protrūkis, VMVT turi užtikrinti, kad be 6–13 punktuose nurodytų priemonių laikymo vietoje būtų pradėtos taikyti dar ir šios priemonės: 21.
41. visi ligai jautrūs gyvūnai turi būti nužudomi laikymo vietoje; išskirtinėmis aplinkybėmis ligai jautrūs gyvūnai gali būti nužudomi artimiausioje tam tinkamoje vietoje valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint ir taip, kad būtų išvengta snukio ir nagų ligos viruso išplitimo pavojaus gyvūnus vežant ir žudant; VMVT turi pranešti Europos Komisijai apie tokias išskirtines aplinkybes ir apie veiksmus, kurių imtasi; 21.
42. valstybinis veterinarijos gydytojas turi užtikrinti, kad, prieš nužudant arba žudant ligai jautrius gyvūnus pagal 3 priedo 2.1.1.1 papunktį, būtų paimti visi epidemiologiniam tyrimui, nurodytam 28–29 punktuose, reikalingi mėginiai ir pakankamas jų kiekis; VMVT gali nuspręsti, kad 7 punktas nebūtų taikomas tais atvejais, kai nustatomas antrinis užsikrėtimo šaltinis, kuris yra epidemiologiškai susijęs su pirminiu užsikrėtimo šaltiniu, iš kurio mėginiai jau yra paimti; 21.
43. laikymo vietoje nugaišusių ligai jautrių gyvūnų ir pagal 21.1 punktą nužudytų gyvūnų lavonai turi būti nedelsiant perdirbami valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint ir taip, kad nebūtų snukio ir nagų ligos viruso išplitimo pavojaus; jei dėl ypatingų aplinkybių būtina lavonus užkasti ar sudeginti vietoje ar kitur, tokios operacijos turi būti atliekamos pagal instrukcijas, iš anksto parengtas pagal 237–246 punktuose nurodytus neatidėliotinų priemonių planus; 21.
44. visi produktai ir medžiagos, nurodyti 8.3 punkte, turi būti laikomi izoliuoti tol, kol užkrėtimas galės būti paneigtas, arba apdoroti pagal valstybinio veterinarijos gydytojo nurodymus, užtikrinant, kad snukio ir nagų ligos virusas bus sunaikintas, arba perdirbti.
45. Nužudžius ligai jautrius gyvūnus ir perdirbus jų šalutinius gyvūninius produktus, užbaigus 21.4 punkte nurodytas priemones, VMVT turi užtikrinti, kad: 22.
46. pastatai, naudoti ligai jautriems gyvūnams laikyti, jų aplinka ir jiems vežti naudotos transporto priemonės, taip pat ir visi kiti pastatai ir įranga, kurie galėjo būti užkrėsti, būtų išvalyti ir išdezinfekuoti pagal 23–26 punktus; 22.
47. jei pagrįstai įtariama, kad snukio ir nagų ligos virusu yra užkrėsta gyvenamoji vieta ar laikymo vietos administracinė teritorija, jos taip pat turi būti reikiamomis priemonėmis dezinfekuotos; 22.
48. gyvūnų bandos būtų atstatomos pagal 5 priedą. II. SKIRSNIS VALYMAS IR DEZINFEKCIJA
49. VMVT turi užtikrinti, kad valymas ir dezinfekcija, kaip neatskiriamos Reikalavimuose nurodytos priemonės, būtų tinkamai dokumentuojami ir atliekami prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui ir jo nurodymų, naudojant oficialiai leidžiamos koncentracijos dezinfekcines medžiagas, registruotas VMVT pagal Europos Tarybos direktyvą 98/8/EB, kad būtų užtikrintas snukio ir nagų ligos viruso sunaikinimas.
50. VMVT turi užtikrinti, kad valymas ir dezinfekcija, kurie turi aprėpti atitinkamą kenkėjų kontrolę, būtų atliekami taip, kad būtų kuo labiau sumažintas bet koks neigiamas poveikis aplinkai.
51. VMVT turi užtikrinti, kad bet kokios naudojamos dezinfekcinės medžiagos be gebėjimo veiksmingai dezinfekuoti turėtų kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai dezinfekciją atliekant pagal nustatytą metodiką.
52. VMVT turi užtikrinti, kad valymas ir dezinfekcija būtų atliekami pagal 4 priedą. III. SKIRSNIS PRODUKTŲ IR MEDŽIAGŲ, GAUTŲ IŠ GYVŪNŲ ARBA TURĖJUSIŲ KONTAKTĄ SU GYVŪNAIS, KILUSIAIS IŠ LAIKYMO VIETOS, KURIOJE NUSTATYTA SNUKIO IR NAGŲ LIGA, APTIKIMAS IR APDOROJIMAS
53. VMVT turi užtikrinti, kad 8.3 punkte nurodyti ligai jautrių gyvūnų produktai ir medžiagos, surinktos laikymo vietoje, kurioje patvirtintas snukio ir nagų ligos protrūkis, ir sperma, kiaušialąstės ir embrionai, surinkti iš ligai jautrių gyvūnų, esančių toje laikymo vietoje, nuo galimo ligos atsiradimo laikymo vietoje ir oficialių priemonių įdiegimo būtų aptikti ir perdirbti arba, jei tai ne sperma, kiaušialąstės ir embrionai, apdoroti prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui ir taip, kad būtų užtikrintas snukio ir nagų ligos viruso sunaikinimas ir išvengta bet kokio tolimesnio jo išplitimo pavojaus. IV. SKIRSNIS EPIDEMIOLOGINIS TYRIMAS
54. VMVT turi užtikrinti, kad epidemiologinius tyrimus dėl snukio ir nagų ligos protrūkių atliktų specialiai apmokyti valstybiniai veterinarijos gydytojai, remdamiesi klausimynais, parengtais pagal 237–246 punktuose nurodytus neatidėliotinų priemonių planus, kad tyrimai būtų standartizuoti, spartūs ir tiksliniai. Atliekant epidemiologinį tyrimą turi būti nustatyti bent jau tokie duomenys: 28.
55. laikotarpis, per kurį snukio ir nagų liga galėjo būti laikymo vietoje prieš ją įtariant ar apie ją pranešant; 28.
56. galima snukio ir nagų ligos viruso kilmė laikymo vietoje ir kitų laikymo vietų, kuriose yra įtariamų, kad užsikrėtę arba užkrėsti to paties šaltinio, gyvūnų; 28.
57. galimas kitų ligai jautrių gyvūnų, išskyrus galvijus ir kiaules, užsikrėtimo ar užkrėtimo mastas; 28.
58. gyvūnų, asmenų, transporto priemonių ir medžiagų, nurodytų 8.3 punkte judėjimas, dėl kurio snukio ir nagų ligos virusas galėjo išplisti į tiriamą laikymo vietą ar iš jos.
59. VMVT turi reguliariai informuoti Europos Komisiją ir kitas ES šalis apie snukio ir nagų ligos viruso epidemiologiją ir išplitimą ir nuolat atnaujinti šią teikiamą informaciją. V. SKIRSNIS PAPILDOMOS PRIEMONĖS PATVIRTINUS SNUKIO IR NAGŲ LIGOS PROTRŪKIUS
60. VMVT gali nurodyti, kad, be ligai jautrių gyvūnų, ir šiai ligai nejautrius gyvūnus iš laikymo vietos, kurioje buvo patvirtintas snukio ir nagų ligos protrūkis, nužudyti ir perdirbti taip, kad būtų išvengta bet kokio snukio ir nagų ligos viruso išplitimo pavojaus. Tačiau tai neturi būti taikoma snukio ir nagų ligai nejautriems gyvūnams, kurie gali būti izoliuoti, veiksmingai nuvalyti ir išdezinfekuoti, jei kiekvienas jų atskirai paženklinamas (arklinių atveju – pagal ES teisės aktus), kad galima būtų kontroliuoti jų judėjimą.
61. VMVT gali taikyti 21.1 punkte nurodytas priemones epidemiologiškai susijusiose struktūriniuose padaliniuose ar gretimose laikymo vietose, jei epidemiologinė informacija ar kiti įrodymai leidžia įtarti galimą tų laikymo vietų užkrėtimą. Apie ketinimą taikyti 21.1 punkto nuostatas turi būti pranešta Europos Komisijai, jei įmanoma – prieš jas taikant. Tokiu atveju priemonės dėl mėginių ėmimo ir gyvūnų klinikinių tyrimų turi būti atliekamos taip, kaip nustatyta 3 priedo 2.1.1.1 punkte.
62. VMVT, gavusi patvirtinimą dėl ligos pirminio protrūkio, turi pasirengti neatidėliotinai vakcinacijai teritorijoje, kuri yra bent ne mažesnė už priežiūros zoną, nustatytą pagal 52–57 punktus.
63. VMVT gali taikyti 14–19 punktuose nurodytas priemones. IV. SKYRIUS YPATINGAIS ATVEJAIS TAIKOMOS PRIEMONĖS I. SKIRSNIS PRIEMONĖS, KURIOS TURI BŪTI TAIKOMOS SNUKIO IR NAGŲ LIGOS PROTRŪKIO ATVEJU GRETIMOSE ARBA TAM TIKROSE LAIKYMO VIETOSE, KURIOSE LAIKINAI AR NUOLATOS LAIKOMI IMLIŲ RŪŠIŲ GYVŪNAI
64. Kai dėl snukio ir nagų ligos protrūkio gali užsikrėsti ligai jautrūs gyvūnai, laikomi laboratorijoje, zoologijos sode, laukinės gyvūnijos parke, užtvertoje teritorijoje ar institucijose, institutuose ar centruose, patvirtintuose pagal 1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyvos 92/65/EEB, nustatančios gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją 13 straipsnio 2 dalį, (gyvūnai laikomi mokslo tikslais arba rūšių ar ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo tikslais) VMVT turi užtikrinti, kad būtų imtasi visų reikiamų biologinės apsaugos priemonių tokiems gyvūnams apsaugoti nuo infekcijos. Gali būti apribotas lankymasis viešose institucijose arba taikomi specialūs reikalavimai.
65. Kai snukio ir nagų ligos protrūkis patvirtinamas vienoje iš 34 punkte nurodytų laikymo vietų, VMVT gali nuspręsti netaikyti 21.1 punkto reikalavimų, jei nekeliamas pavojus pagrindiniams ES interesams, visų pirma – kitų ES šalių gyvūnų sveikatos būklei, ir jei imamasi visų būtinų priemonių apsisaugoti nuo bet kokio snukio ir nagų ligos viruso išplitimo pavojaus.
66. Apie 35 punkte nurodytą sprendimą turi būti nedelsiant pranešama Europos Komisijai. Jei tai genetiniu požiūriu svarbūs ūkinės paskirties gyvūnai, pranešime turi būti pateiktas laikymo vietų sąrašas, sudarytas pagal 260.6 punktą, pagal kurį VMVT patvirtino šias laikymo vietas, skirtas auginti ligai jautrių gyvūnų veislinį branduolį, būtiną veislei išsaugoti. II. SKIRSNIS PRIEMONĖS, KURIOS TURI BŪTI TAIKOMOS SKERDYKLOMS, PASIENIO KONTROLĖS POSTAMS IR TRANSPORTO PRIEMONĖMS
67. Kai snukio ir nagų ligos atvejis patvirtinamas skerdykloje, pasienio kontrolės poste, įsteigtame pagal Gyvūnų, importuojamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarką (Žin., 2002, Nr. 111-4954), arba transporto priemonėje, VMVT turi užtikrinti, kad užkrėstose patalpose ar transporto priemonėse būtų taikomos tokios priemonės: 37.
68. visi tokiose patalpose ar transporto priemonėse esantys ligai jautrūs gyvūnai turi būti nedelsiant nužudomi; 37.
69. 37.1 punkte nurodytų gyvūnų lavonai turi būti perdirbami prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui taip, kad būtų išvengta snukio ir nagų ligos viruso išplitimo pavojaus; 37.
70. kiti užkrėstų arba įtariamų, kad užsikrėtusių ar užkrėstų, gyvūnų šalutiniai gyvūniniai produktai, įskaitant skerdimo šalutinius produktus, turi būti perdirbami prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui taip, kad būtų išvengta snukio ir nagų ligos viruso išplitimo pavojaus; 37.
71. mėšlas ir srutos turi būti dezinfekuojami ir išvežami apdoroti tik pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VIII priedo III skyriaus A dalies II skirsnio 5 punktą; 37.
72. pastatų ir įrangos, įskaitant transporto priemones, valymas ir dezinfekavimas turi būti atliekamas prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui pagal 23–26 punktus ir VMVT nustatytas instrukcijas; 37.
73. epidemiologinis tyrimas turi būti atliekamas pagal 28–29 punktus.
74. VMVT turi užtikrinti, kad 46–50 punktuose nurodytos priemonės būtų taikomos susietose laikymo vietose.
75. VMVT turi užtikrinti, kad jokie gyvūnai nebūtų vežami skersti, tikrinti ar vežami į 37 punkte nurodytas patalpas, ar varomi į transporto priemones tol, kol nepraėjo bent 24 valandos nuo 37.5 punkte nurodyto valymo ir dezinfekcijos.
76. Kai to reikalauja epidemiologinė padėtis, ypač kai reikia įtarti greta 37 punkte nurodytų laikymo vietų ar transporto priemonių esančiose laikymo vietose laikomų ligai jautrių gyvūnų užkrėtimą, VMVT turi užtikrinti, kad, taikant išimtį 3 punkte nurodytoms žmonėms skirtoms gyvenamosioms patalpoms, 37 punkte nurodytose laikymo vietose ar transporto priemonėse nustačius snukio ir nagų ligos protrūkį, būtų taikomos 21–22 ir 52–57 punktuose nurodytos priemonės. III. SKIRSNIS PRIEMONIŲ PERŽIŪRA
77. Europos Komisija turi peržiūrėti padėtį dėl 34–36 punktuose nurodytų ypatingų atvejų Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete iškart, kai tik įmanoma. Būtinos priemonės apsisaugoti nuo snukio ir nagų ligos viruso išplitimo, ypač susijusios su regionizacija pagal 135–139 punktus ir apsaugine vakcinacija pagal 159–160 punktus, tvirtinamos 293 punkte nurodyta tvarka. V. SKYRIUS SNUKIO IR NAGŲ LIGOS KONTROLĖS PRIEMONĖS LAIKYMO VIETOSE, KURIOSE YRA SKIRTINGI EPIDEMIOLOGINIAI STRUKTŪRINIAI PADALINIAI I. SKIRSNIS LAIKYMO VIETOS, KURIOSE YRA SKIRTINGI STRUKTŪRINIAI PADALINIAI
78. Jei laikymo vietose yra du arba daugiau atskirų struktūrinių padalinių, išskirtiniais atvejais ir įvertinus pavojus, VMVT gali netaikyti 21.1 punkto reikalavimų tokių laikymo vietų struktūriniams padaliniams, kuriuose laikomi gyvūnai neužkrėsti snukio ir nagų liga.
79. 42 punkte nurodyta išimtis turi būti taikoma tik tuo atveju, kai valstybinis veterinarijos gydytojas, atlikęs 7 punkte nurodytą tyrimą, patvirtino, kad prieš snukio ir nagų ligos protrūkio nustatymą laikymo vietoje bent dviejų ligos inkubacijos periodų laikotarpiu buvo taikomi reikalavimai, kurie apsaugojo nuo snukio ir nagų ligos išplitimo tarp 42 punkte nurodytų struktūrinių padalinių: 43.
80. patalpų struktūra, įskaitant administracines patalpas, ir jų dydis leidžia visiškai atskirti ir laikyti skirtingas ligai jautrių gyvūnų bandas, įskaitant atskirą oro erdvę; 43.
81. veiksmai skirtinguose struktūriniuose padaliniuose, visų pirma gyvūnų laikymas tvarte ir ganyklose, šėrimas, mėšlo pašalinimas, yra visiškai atskirti ir atliekami atskiro personalo; 43.
82. struktūriniuose padaliniuose naudojamos mašinos, ligai nejautrūs darbiniai gyvūnai, įranga, instaliacija, instrumentai ir dezinfekavimo priemonės yra visiškai atskiri.
83. Laikymo vietai, kurioje gaunamas pienas, gali būti taikoma 21.4 punkto išimtis, jei: 44.
84. tokia laikymo vieta atitinka 43 punkto reikalavimus; 44.
85. melžimas kiekviename padalinyje vykdomas atskirai; 44.
86. atsižvelgiant į numatytą paskirtį, pienas apdorojamas bent vienu iš 9 priede nurodytų būdų.
87. Kai taikoma išimtis pagal 42 punkto reikalavimus, VMVT turi iš anksto nustatyti išsamias jos taikymo taisykles. VMVT turi informuoti Europos Komisiją apie išimtį ir pateikia informaciją apie priemones, kurių imtasi. II. SKIRSNIS SUSIETOS LAIKYMO VIETOS
88. Laikymo vietos turi būti pripažįstamos susietomis laikymo vietomis, jei valstybinis veterinarijos gydytojas, remdamasis patvirtintais duomenimis, nustato arba mano, kad snukio ir nagų ligos virusas dėl asmenų, gyvūnų, gyvūninių produktų, transporto priemonių judėjimo ar bet kokiu kitu būdu galėjo būti atneštas iš kitų laikymo vietų į 6 arba 21 punktuose nurodytas laikymo vietas arba iš 6 arba 21 punktuose nurodytų laikymo vietų į kitas laikymo vietas.
89. Susietoms laikymo vietoms 8–11 punktuose nurodytos priemonės taikomos tol, kol oficialiai atmetamas snukio ir nagų ligos viruso įtarimas susietose laikymo vietose pagal 1 priedo reikalavimus ir tyrimo reikalavimus, nurodytus 3 priedo 2.1.1.1 punkte.
90. VMVT turi uždrausti išvežti iš susietų laikymo vietų bet kokius gyvūnus ligos inkubacijos periodu. Tačiau VMVT, taikydama išimtį 8.4 punktui, gali leisti vežti ligai jautrius gyvūnus prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui į artimiausią nurodytą skerdyklą neatidėliotinam skerdimui. Prieš suteikiant tokią išimtį, valstybinis veterinarijos gydytojas turi atlikti bent klinikinius tyrimus, nurodytus 3 priedo 1 punkte.
91. Kai VMVT mano, kad dėl epidemiologinės padėties tai galima padaryti, ji gali netaikyti reikalavimų, kurie turi būti taikomi susietoms laikymo vietoms, vienam tos laikymo vietos struktūriniam padaliniui ir jam priklausantiems gyvūnams, jei struktūrinis padalinys atitinka 42–45 punktų reikalavimus.
92. Kai negalima atmesti epidemiologinio ryšio tarp snukio ir nagų ligos protrūkio ir 34–40 punktuose nurodytų laikymo vietų ar transporto priemonių, VMVT turi užtikrinti, kad 7–11 punktuose nurodytos priemonės būtų taikomos tokioms laikymo vietoms ar transporto priemonėms. VMVT gali taikyti 17–19 punktuose nurodytas priemones. III. SKIRSNIS PRIEMONIŲ KOORDINAVIMAS
93. Europos Komisija gali persvarstyti padėtį dėl 42–50 punktuose nurodytų laikymo vietų Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete, siekdama 293 punkte nurodyta tvarka patvirtinti būtinas priemones užtikrinti ES šalių taikomų priemonių koordinavimą. VI. SKYRIUS APSAUGOS IR PRIEŽIŪROS ZONOS I. SKIRSNIS APSAUGOS IR PRIEŽIŪROS ZONŲ ĮSTEIGIMAS
94. VMVT turi užtikrinti, kad, nepažeidžiant 14–16 punktuose numatytų priemonių, tuoj pat po snukio ir nagų ligos protrūkio patvirtinimo būtų imtasi bent 53–55 punktuose nurodytų priemonių.
95. VMVT turi nustatyti aplink 52 punkte nurodytą ligos protrūkį apsaugos zoną, kurios spindulys yra ne mažesnis kaip 3 km, ir priežiūros zoną, kurios spindulys yra ne mažesnis kaip 10 km. Geografiškai apibrėžiant šias zonas turi būti atsižvelgiama į administracines sienas, gamtines kliūtis, priežiūros priemones ir technologijos pažangą, kuri leidžia prognozuoti galimą snukio ir nagų ligos viruso sklidimą oru ar bet kokiomis kitomis priemonėmis. Prireikus nustatytos zonų ribos gali būti peržiūrėtos atsižvelgiant į minėtus veiksnius.
96. VMVT turi užtikrinti, kad apsaugos ir priežiūros zonos, prie įvažiavimų kelių į jas, būtų paženklintos pakankamo dydžio iškabomis.
97. Siekiant užtikrinti visišką visų priemonių, reikalingų snukio ir nagų ligai kuo greičiau likviduoti, koordinavimą, turi būti įsteigti 250–252 ir 255–258 punktuose nurodyti nacionaliniai ir vietiniai užkrečiamųjų ligų kontrolės centrai. 28–29 punktuose numatytam epidemiologiniam tyrimui atlikti šiems centrams turi padėti 261–263 punktuose nurodyta ekspertų grupė.
98. VMVT turi nedelsdama atsekti gyvūnus, išvežtus iš zonų bent 21 dieną prieš numanomą laikymo vietos, esančios apsaugos zonoje, anksčiausio užsikrėtimo datą ir informuoti kitų ES šalių kompetentingas institucijas ir Europos Komisiją apie gyvūnų atsekimo rezultatus.
99. VMVT turi bendradarbiauti atsekant šviežią mėsą, mėsos produktus, neapdorotą pieną ir neapdoroto pieno produktus, gautus iš ligai jautrių gyvūnų, kilusių apsaugos zonoje, pagamintus nuo numanomo snukio ir nagų ligos viruso atsiradimo iki 53 punkte numatytų priemonių įsigaliojimo. Tokia šviežia mėsa, mėsos produktai, neapdorotas pienas ir neapdoroto pieno produktai turi būti apdorojami pagal 63–80 punktų reikalavimus arba sulaikomi tol, kol bus oficialiai atmestas galimas užkrėtimas snukio ir nagų ligos virusu. II. SKIRSNIS APSAUGOS ZONOJE ESANČIOMS LAIKYMO VIETOMS TAIKOMOS PRIEMONĖS
100. VMVT turi užtikrinti, kad apsaugos zonoje nedelsiant būtų taikomos bent tokios priemonės: 58.
101. būtų suregistruotos visos laikymo vietos, kuriose laikomi ligai jautrūs gyvūnai, ir kuo greičiau surašyti visi šiose laikymo vietose esantys gyvūnai; duomenys turi būti nuolat atnaujinami; 58.
102. visos laikymo vietos, kuriose laikomi ligai jautrūs gyvūnai, būtų periodiškai tikrinamos valstybinio veterinarijos gydytojo taip, kad būtų išvengta laikymo vietose galimo snukio ir nagų ligos viruso išplitimo; turi būti tikrinami atitinkami dokumentai, 58.1 punkte nurodyti surašymo duomenys ir priemonės apsisaugoti nuo snukio ir nagų ligos viruso išplitimo; tikrinimas gali apimti klinikinį tyrimą pagal 3 priedo 1 punktą arba ligai jautrių gyvūnų mėginių ėmimą pagal 3 priedo 2.1.1.1 punktą; 58.
103. ligai jautrūs gyvūnai neturi būti išvežami iš laikymo vietos, kurioje yra laikomi.
104. Taikant išimtį 58.3 punktui, ligai jautrūs gyvūnai, prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui, gali būti vežami neatidėliotinam skerdimui tiesiai į toje pačioje apsaugos zonoje esančią skerdyklą arba, jei toje zonoje skerdyklos nėra, į VMVT nurodytą skerdyklą už zonos ribų transporto priemonėmis, kurios po kiekvieno vežimo kontroliuojant valstybiniam veterinarijos gydytojui išvalomos ir išdezinfekuojamos. Vežti turi būti leidžiama tik tuo atveju, jei VMVT, remdamasi visų laikymo vietoje esančių ligai jautrių gyvūnų klinikiniais tyrimais, kuriuos pagal 3 priedo 1 punktą atlieka valstybinis veterinarijos gydytojas, ir įvertinusi epidemiologines aplinkybes, nusprendžia, kad toje laikymo vietoje nėra įtariamų, kad užsikrėtę ar užkrėstų, gyvūnų. Tokių gyvūnų mėsai turi būti taikomos 63–69 punktuose nurodytos priemonės. III. SKIRSNIS GYVŪNŲ IR JŲ PRODUKTŲ JUDĖJIMAS IR VEŽIMAS APSAUGOS ZONOJE
105. VMVT turi užtikrinti, kad apsaugos zonoje būtų draudžiama tokia veikla: 60.
106. judėjimas tarp laikymo vietų ir ligai jautrių gyvūnų vežimas; 60.
107. mugės, turgūs, pasirodymai ir kitokie gyvūnų sambūriai, įskaitant ligai jautrių gyvūnų surinkimą ir skirstymą; 60.
108. atvažiuojamas konsultavimas ligai jautrių gyvūnų auginimo klausimais; 60.
109. ligai jautrių gyvūnų dirbtinis apsėklinimas ir kiaušialąsčių ir embrionų surinkimas. IV. SKIRSNIS PAPILDOMOS PRIEMONĖS IR IŠIMTYS
110. VMVT gali taikyti draudimus, nurodytus 60 punkte, apimančius: 61.
111. nejautrių gyvūnų judėjimą ar vežimą tarp laikymo vietų, esančių priežiūros zonoje, iš apsaugos zonos arba į ją; 61.
112. visų rūšių gyvūnų tranzitą per apsaugos zoną; 61.
113. žmonių susiėjimus, kuriuose galimas sąlytis su ligai jautriais gyvūnais, kai yra pavojus išplisti snukio ir nagų ligos virusui; 61.
114. ligai nejautrių rūšių gyvūnų dirbtinį apsėklinimą ir kiaušialąsčių ir embrionų surinkimą; 61.
115. gyvūnams vežti skirtų transporto priemonių judėjimą; 61.
116. ligai jautrių gyvūnų skerdimą savoms reikmėms laikymo vietoje; 61.
117. 94–96 punktuose nurodytų medžiagų vežimą į laikymo vietas, kuriose laikomi ligai jautrūs gyvūnai.
118. VMVT gali leisti: 62.
119. visų rūšių gyvūnų tranzitą per apsaugos zoną didžiaisiais greitkeliais ar pagrindinių magistralių geležinkeliais; 62.
120. ligai jautrių gyvūnų, kuriuos valstybinis veterinarijos gydytojas leido atvežti iš laikymo vietų, esančių už apsaugos zonos, vežimą nustatytu maršrutu tiesiai į skerdyklas neatidėliotinam skerdimui, užtikrinant, kad transporto priemonės po pristatymo būtų išvalomos ir išdezinfekuojamos skerdykloje prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui ir tokia dezinfekcija registruojama transporto priemonės žurnale; 62.
121. dirbtinį gyvūnų apsėklinimą laikymo vietoje, kurį atlieka tos laikymo vietos personalas, naudodamas spermą, surinktą iš gyvūnų, esančių toje laikymo vietoje, arba laikytą tame ūkyje spermą, pristatytą iš spermos surinkimo centro, esančio už tos laikymo vietos ribų; 62.
122. arklinių judėjimą ir vežimą atsižvelgiant į 6 priede nurodytus reikalavimus; 62.
123. 94–96 punktuose nurodytų medžiagų vežimą tam tikromis sąlygomis į laikymo vietas, kuriose laikomi ligai jautrūs gyvūnai. V. SKIRSNIS PRIEMONĖS, TAIKOMOS APSAUGOS ZONOJE PAGAMINTAI ŠVIEŽIAI MĖSAI
124. VMVT turi užtikrinti, kad būtų draudžiama tiekti į rinką šviežią mėsą, smulkintą mėsą ir mėsos gaminius, gautus iš ligai jautrių gyvūnų, kilusių apsaugos zonoje.
125. VMVT turi užtikrinti, kad būtų draudžiama tiekti į rinką šviežią mėsą, smulkintą mėsą ir mėsos gaminius, gautus iš ligai jautrių gyvūnų, gautus ar pagamintus apsaugos zonoje esančiose įmonėse.
126. VMVT turi užtikrinti, kad 63 punkte nurodyta šviežia mėsa, smulkinta mėsa ir mėsos gaminiai būtų paženklinti pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 2002/99/EB dėl gyvūnų sveikatos taisyklių, apimančių gamybą, perdirbimą, tiekimą ir pristatymą žmonių maistui ir vėliau užplombuotomis talpyklomis nuvežti į VMVT nurodytą įmonę perdirbti į mėsos produktus, apdorojamus pagal šių Reikalavimų 7 priedo 1 punktą.
127. Taikant išimtį, 63 punkte nurodytas draudimas neturi būti taikomas šviežiai mėsai, smulkintai mėsai ir mėsos gaminiams, kurie buvo pagaminti bent prieš 21 dieną iki laikymo vietos, esančios apsaugos zonoje, anksčiausio užkrėtimo datos ir kurie nuo pagaminimo buvo laikomi ir vežami atskirai nuo vėliau pagamintos mėsos. Tokia mėsa turi būti lengvai atskiriama nuo mėsos, kurią draudžiama išvežti iš apsaugos zonos – paženklinta ženklu, nustatytu pagal ES teisės aktus.
128. Taikant išimtį, 64 punkte nurodytas draudimas neturi būti taikomas šviežiai mėsai, smulkintai mėsai ir mėsos gaminiams, gautiems iš apsaugos zonoje esančių įmonių, jeigu laikomasi tokių reikalavimų: 67.
129. įmonėje turi būti vykdoma griežta veterinarinė kontrolė; 67.
130. įmonėje turi būti perdirbama tik 66 punkte nurodyta šviežia mėsa, smulkinta mėsa ir mėsos gaminiai arba šviežia mėsa, smulkinta mėsa ir mėsos gaminiai, gauti iš gyvūnų, augintų ir paskerstų ne apsaugos zonoje, arba iš gyvūnų, atvežtų į įmonę ir paskerstų joje pagal 62.2 punktą; 67.
131. visa tokia šviežia mėsa, smulkinta mėsa ir mėsos gaminiai turi būti paženklinti sveikumo ženklu pagal 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 64/433/EEB dėl sveikatos problemų, veikiančių Bendrijos vidaus prekybą šviežia mėsa I priedo XI skyrių, arba, jeigu mėsa gauta iš kitų porakanopių gyvūnų, sveikumo ženklu, nurodytu 1991 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 91/495/EEB dėl žmonių ir gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos triušienos ir ūkiuose augintų laukinių gyvūnų mėsos gamybai ir tiekimui į rinką I priedo III skyriuje, arba, jeigu tai yra smulkinta mėsa ir mėsos gaminiai, sveikumo ženklu, nurodytu 1994 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyvos 94/65/EB, nustatančioje maltos mėsos bei mėsos gaminių gamybos ir tiekimo į rinką reikalavimus I priedo VI skyriuje; 67.
132. viso gamybos proceso metu šviežia mėsa, smulkinta mėsa ir mėsos gaminiai turi būti aiškiai paženklinti ir vežami bei laikomi atskirai nuo šviežios mėsos, smulkintos mėsos ar mėsos gaminių, kurių pagal šiuos Reikalavimus neleidžiama išvežti už apsaugos zonos ribų.
133. Šviežios mėsos, smulkintos mėsos ir mėsos gaminių, skirtų prekybai ES, atitiktį 67 punkte nurodytiems reikalavimams turi patvirtinti VMVT. VMVT turi kontroliuoti, kad teritorinė VMVT tinkamai vykdytų kontrolę, o prekybos ES atveju pateikti ES šalims ir Europos Komisijai sąrašą įmonių, kurias ji patvirtintino šiam tikslui.
134. 63 punkte nurodyta išimtis gali būti taikoma taikant specialius reikalavimus, patvirtintus šių Reikalavimų 293 punkte nurodyta tvarka, visų pirma dėl mėsos, pagamintos iš ligai jautrių gyvūnų, kilusių apsaugos zonose, įsteigtose ilgiau kaip prieš 30 dienų, ženklinimo sveikumo ženklu. VI. SKIRSNIS PRIEMONĖS, TAIKOMOS APSAUGOS ZONOJE PAGAMINTIEMS MĖSOS PRODUKTAMS
135. VMVT turi užtikrinti, kad būtų draudžiama tiekti į rinką mėsos produktus, gautus iš ligai jautrių gyvūnų, kilusių apsaugos zonoje.
136. Taikant išimtį, 70 punkte nurodytas draudimas neturi būti taikomas mėsos produktams, kurie buvo apdoroti vienu iš 7 priedo 1 punkte nustatytų būdų arba kurie buvo pagaminti iš 66 punkte nurodytos mėsos. VII. SKIRSNIS PRIEMONĖS, TAIKOMOS APSAUGOS ZONOJE PAGAMINTAM PIENUI IR PIENO PRODUKTAMS
137. VMVT turi užtikrinti, kad būtų draudžiama tiekti į rinką pieną, gautą iš ligai jautrių gyvūnų, kilusių apsaugos zonoje, ir iš tokio pieno pagamintus pieno produktus.
138. VMVT turi užtikrinti, kad būtų draudžiama teikti į rinką pieną ir pieno produktus, gautus iš ligai jautrių gyvūnų ir pagamintus apsaugos zonoje esančiose įmonėse.
139. Taikant išimtį, 72 punkte nurodytas draudimas neturi būti taikomas pienui ir pieno produktams, gautiems iš ligai jautrių gyvūnų, kilusių apsaugos zonoje, kurie buvo pagaminti bent prieš 21 dieną iki laikymo vietos, esančios apsaugos zonoje, užsikrėtimo datos ir kurie nuo pagaminimo buvo laikomi ir vežami atskirai nuo pieno ir pieno produktų, pagamintų po šios datos.
140. Taikant išimtį, 72 punkte nurodytas draudimas neturi būti taikomas pienui, gautam iš ligai jautrių gyvūnų, kilusių apsaugos zonoje, ir pieno produktams, pagamintiems iš tokio pieno, kurie buvo apdoroti vienu iš 9 priede nustatytų būdų, atsižvelgiant į pieno ir pieno produktų paskirtį. Apdorojimas turi būti atliekamas pagal 77 punkte nurodytus reikalavimus įmonėse, nurodytose 76 punkte, arba, jei apsaugos zonoje nėra tokių įmonių, ne apsaugos zonoje esančiose įmonėse pagal 79 punkte nurodytus reikalavimus.
141. Taikant išimtį, 73 punkte nurodytas draudimas neturi būti taikomas pienui ir pieno produktams, kurie buvo pagamint apsaugos zonoje esančiose įmonėse pagal 77 punkte nurodytus reikalavimus.
142. 75 ir 76 punktuose nurodytos įmonės turi atitikti tokius reikalavimus: 77.
143. įmonės veikla turi būti kontroliuojama VMVT; 77.
144. įmonėje naudojamas pienas turi atitikti 74 ir 75 punktų reikalavimus, neapdorotas pienas turi būti gautas iš gyvūnų, nekilusių apsaugos zonoje; 77.
145. viso gamybos proceso metu pienas turi būti aiškiai identifikuotas ir vežamas bei laikomas atskirai nuo neapdoroto pieno ir neapdoroto pieno produktų, kurie nėra skirti išvežti už apsaugos zonos ribų; 77.
146. neapdorotas pienas iš laikymo vietų, esančių už apsaugos zonos ribų, į įmones turi būti vežamas transporto priemonėmis, kurios prieš vežimą buvo išvalytos ir išdezinfekuotos ir neturėjo jokio kontakto su apsaugos zonoje esančiomis laikymo vietomis, kuriose laikomi ligai jautrūs gyvūnai.
147. Pieno, skirto prekybai ES, atitiktį 77 punkto reikalavimams turi patvirtinti VMVT. VMVT turi kontroliuoti, kad teritorinė VMVT tinkamai vykdytų kontrolę, o prekybos ES atveju pateikti ES šalims ir Europos Komisijai sąrašą įmonių, kurias ji patvirtintino šiam tikslui.
148. Neapdoroto pieno, gauto laikymo vietose, esančiose apsaugos zonoje, vežimas į įmones, esančias už apsaugos zonos ribų, ir jo perdirbimas turi būti atliekamas pagal šiuos reikalavimus: 79.
149. VMVT turi leisti neapdoroto pieno, gauto iš ligai jautrių gyvūnų, laikytų apsaugos zonoje, perdirbimą įmonėse, esančiose už apsaugos zonos ribų; 79.
150. leidime turi būti pateikti vežimo į nustatytą įmonę maršruto nurodymai; 79.
151. vežama transporto priemonėmis, kurios prieš vežimą išvalomos ir išdezinfekuojamos, yra sukonstruotos ir prižiūrimos taip, kad vežant nebūtų pieno nuotėkio, ir turi tokia įrangą, kuri užtikrina saugų pieno supilimą ar išpilimą; 79.
152. prieš išvažiuojant transporto priemonei iš laikymo vietos, kurioje buvo surinktas ligai jautrių gyvūnų pienas, turi būti išvalomi ir išdezinfekuojami visi jungiamieji vamzdžiai, padangos, ratlankiai, apatinės transporto priemonės dalys ir bet koks išsipylęs pienas, o po paskutinės dezinfekcijos ir prieš išvažiuojant iš apsaugos zonos transporto priemonė ir neturėjo turėti kontakto su apsaugos zonoje esančiomis laikymo vietomis, kuriose laikomi ligai jautrūs gyvūnai; 79.
153. transporto priemonės turi būti griežtai priskiriamos apibrėžtai geografinei ar administracinei teritorijai, atitinkamai paženklinamos ir gali važiuoti į kitą teritoriją tik jas išvalius ir išdezinfekavus prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui.
154. Ligai jautrių gyvūnų, kilusių laikymo vietoje, esančioje apsaugos zonoje, neapdoroto pieno mėginių surinkimas ir vežimas į laboratoriją, išskyrus Nacionalinę veterinarijos laboratoriją (toliau – NVL), patvirtintą diagnozuoti snukio ir nagų ligą, ir pieno perdirbimas tokiose laboratorijose turi būti draudžiamas. VIII. SKIRSNIS PRIEMONĖS, TAIKOMOS SPERMAI, KIAUŠIALĄSTĖMS IR EMBRIONAMS, PAIMTIEMS IMLIŲ RŪŠIŲ GYVŪNAMS APSAUGOS ZONOJE
155. VMVT turi užtikrinti, kad būtų draudžiama tiekti į rinką spermą, kiaušialąstes ir embrionus, gautus iš ligai jautrių gyvūnų, kilusių apsaugos zonoje.
156. Taikant išimtį, priemonės, nurodytos 81 punkte, neturi būti taikomos užšaldytai spermai, kiaušialąstėms ir embrionams, surinktiems ir laikytiems bent prieš 21 dieną iki laikymo vietos, esančios apsaugos zonoje, užkrėtimo datos.
157. Užšaldyta sperma, surinkta pagal ES reikalavimus po užkrėtimo datos, nurodytos 82 punkte, turi būti laikoma atskirai ir turi būti leidžiama naudoti tik po to, kai: 83.
158. visos priemonės, susijusios su snukio ir nagų ligos protrūkiu, yra atšauktos pagal 101–103 punktus; 83.
159. spermos surinkimo centre laikomi gyvūnai buvo kliniškai ištirti, paimti mėginiai tyrimui serologiniais metodais pagal 3 priedo 2.2 poskyrio reikalavimus ir infekcija nebuvo nustatyta tiriamame spermos surinkimo centre laikomiems gyvūnams; 83.
160. gyvūnai donorai ne anksčiau kaip 28 dienos po spermos surinkimo buvo ištirti serologiniais tyrimų metodais ir neturėjo antikūnų prieš snukio ir nagų ligos virusą. IX. SKIRSNIS APSAUGOS ZONOJE GAUTO IMLIŲ RŪŠIŲ GYVŪNŲ MĖŠLO VEŽIMAS IR IŠBARSTYMAS
161. VMVT turi užtikrinti, kad būtų draudžiama vežti ir išbarstyti mėšlą, gautą laikymo vietose arba iš transporto priemonių, nurodytų 37–41 punktuose, esančių apsaugos zonoje, kurioje laikomi ligai jautrūs gyvūnai.
162. Taikant išimtį 84 punktui, VMVT gali leisti išvežti ligai jautrių gyvūnų mėšlą iš apsaugos zonoje esančios laikymo vietos į perdirbimo įmonę perdirbti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VIII priedo III skyriaus A dalies II skirsnio 5 punktą arba laikinai laikyti.
163. Taikant išimtį 84 punktui, VMVT gali leisti išvežti ligai jautrių gyvūnų mėšlą iš apsaugos zonoje esančių laikymo vietų, kuriose netaikomi 6–8 arba 21–22 punktų reikalavimai, ir išbarstyti nurodytuose laukuose, laikantis tokių reikalavimų: 86.
164. visas mėšlo kiekis buvo gautas bent prieš 21 dieną iki laikymo vietos, esančios apsaugos zonoje, užkrėtimo datos, mėšlas bus išbarstomas pažeme, pakankamai toli nuo laikymo vietų, kuriose laikomi ligai jautrūs gyvūnai ir tuoj pat įterpiamas į žemę arba: 86.1.
165. jei tai – galvijų ar kiaulių mėšlas: 86.1.1.
166. valstybiniam veterinarijos gydytojui atlikus visų laikymo vietoje esančių gyvūnų tyrimą, buvo atmestas gyvūnų užsikrėtimo snukio ir nagų ligos virusu įtarimas; 86.1.1.
167. visas mėšlo kiekis buvo gautas bent prieš 4 dienas iki 86.2.1 punkte nurodyto tyrimo ir; 86.1.1.
168. mėšlas įterpiamas į žemę nustatytuose laukuose netoli kilmės laikymo vietos ir pakankamai toli nuo kitų apsaugos zonoje esančių laikymo vietų, kuriose laikomi ligai jautrių rūšių gyvūnai.
169. VMVT turi užtikrinti, kad leidimas išvežti mėšlą iš laikymo vietos, kurioje laikomi ligai jautrių gyvūnai, būtų išduodamas, jei bus užtikrinamas griežtų priemonių išvengti snukio ir nagų ligos viruso išplitimo taikymas, visų pirma – sandarių transporto priemonių valymas ir dezinfekavimas po mėšlo sukrovimo ir prieš išvažiuojant iš laikymo vietos. X. SKIRSNIS PRIEMONĖS, TAIKOMOS IMLIŲ RŪŠIŲ GYVŪNŲ KAILIAMS IR ODOMS APSAUGOS ZONOJE
170. VMVT turi užtikrinti, kad būtų draudžiama tiekti į rinką ligai jautrių gyvūnų, kilusių apsaugos zonoje, kailius ir odas.
171. Taikant išimtį, draudimas nurodytas 88 punkte, neturi būti taikomas kailiams ir odoms, kurie: 89.
172. buvo pagaminti bent prieš 21 dieną iki laikymo vietos, nurodytos 21 punkte, užsikrėtimo datos ir buvo laikomi atskirai nuo kailių ir odų, pagamintų po šios datos; 89.
173. atitinka 7 priedo 2 punkto reikalavimus. XI. SKIRSNIS PRIEMONĖS, TAIKOMOS AVIŲ VILNAI, ATRAJOTOJŲ PLAUKAMS IR KIAULIŲ ŠERIAMS APSAUGOS ZONOJE
174. VMVT turi užtikrinti, kad būtų draudžiama tiekti į rinką avių vilną, atrajojančių gyvūnų plaukus ir kiaulių šerius, gautus iš apsaugos zonos.
175. Taikant išimtį, draudimas, nurodytas 90 punkte, neturi būti taikomas vilnai, plaukams ir šeriams, kurie (pasirinktai): 91.
176. buvo gauti bent prieš 21 dieną iki laikymo vietos, nurodytos 21 punkte, užkrėtimo datos ir buvo laikomi atskirai nuo vilnos, plaukų ir šerių, gautų po šios datos; 91.
177. atitinka 7 priedo 3 punkto reikalavimus. XII. SKIRSNIS PRIEMONĖS, TAIKOMOS GYVŪNINIAMS PRODUKTAMS, PAGAMINTIEMS APSAUGOS ZONOJE
178. VMVT turi užtikrinti, kad būtų draudžiama tiekti į rinką gyvūninius produktus, gautus iš ligai jautrių gyvūnų, nenurodytų 63–91 punktuose.
179. Taikant išimtį, draudimas nurodytas 92 punkte, neturi būti taikomas produktams, nurodytiems 92 punkte, kurie (pasirinktai): 93.
180. buvo gauti bent prieš 21 dieną iki laikymo vietos, nurodytos 21 punkte, užkrėtimo datos ir buvo laikomi atskirai nuo produktų, gautų po šios datos; 93.
181. atitinka 7 priedo 4 punkto reikalavimus; 93.
182. atitinka 7 priedo 5–9 punktų reikalavimus, jei tai specifiniai produktai; 93.
183. jei tai sudėtiniai produktai, kurių nereikia neapdoroti ir kurių sudėtyje yra gyvūninių produktų, kurie buvo apdoroti užtikrinant snukio ir nagų ligos viruso sunaikinimą arba buvo gauti iš gyvūnų, kuriems netaikomi apribojimai pagal šiuos Reikalavimus, arba; 93.
184. supakuoti produktai arba skirti naudoti tyrimams in vitro, laboratoriniai reagentai. XIII. SKIRSNIS PRIEMONĖS, TAIKOMOS PAŠARAMS, STAMBIESIEMS PAŠARAMS, ŠIENUI IR ŠIAUDAMS, GAUTIEMS APSAUGOS ZONOJE
185. VMVT turi užtikrinti, kad būtų draudžiama tiekti į rinką pašarus, šieną ir šiaudus, gautus apsaugos zonoje.
186. Taikant išimtį, draudimas nurodytas 94 punkte neturi būti taikomas pašarams, šienui ir šiaudams, kurie (pasirinktai): 95.
187. buvo pagaminti bent prieš 21 dieną iki laikymo vietos, nurodytos 21 punkte, užsikrėtimo datos ir buvo laikomi ir vežami atskirai nuo pagamintų pašarų, šieno ir šiaudų, pagamintų po šios datos; 95.
188. skirti naudoti apsaugos zonoje, gavus VMVT leidimą; 95.
189. pagaminti laikymo vietose, kuriose nelaikomi ligai jautrūs gyvūnai, arba; 95.
190. pagaminti įmonėse, kuriose nelaikomi ligai jautrūs gyvūnai, naudojant žaliavą, gautą 95.3 punkte nurodytose laikymo vietose arba ne apsaugos zonoje esančiose laikymo vietose.
191. Taikant išimtį, 94 punkte nurodytas draudimas neturi būti taikomas stambiesiems pašarams ir šiaudams, gautiems laikymo vietose, kuriose laikomi ligai jautrūs gyvūnai ir kurios atitinka 7 priedo 10 punkto reikalavimus. XIV. SKIRSNIS IŠIMČIŲ SUTEIKIMAS IR PAPILDOMAS PATVIRTINIMAS
192. Bet kokios išimtys, taikomos draudimams, nurodytiems 61–96 punktuose, turi būti suteiktos VMVT sprendimu tik po to, kai ji įsitikinama, kad visi reikalavimai buvo vykdomi pakankamą laiką prieš produktų išvežimą iš apsaugos zonos ir kad nėra jokio snukio ir nagų ligos viruso išplitimo pavojaus.
193. Bet kokios išimtys, taikomos draudimams, nurodytiems 63–96 punktuose, VMVT turi būti papildomai patvirtintos, jei produktai naudojami prekybai ES.
194. Išsamios 98 punkte nurodytų priemonių įgyvendinimo taisyklės gali būti tvirtinamos 292 punkte nurodyta tvarka. XV. SKIRSNIS PAPILDOMOS PRIEMONĖS, TAIKOMOS APSAUGOS ZONOJE
195. Be priemonių, nurodytų šiuose Reikalavimuose, kurios taikomos apsaugos zonoje, VMVT gali imtis papildomų nacionalinių priemonių, kurios laikomos reikalingomis ir tinkamomis snukio ir nagų ligos virusui kontroliuoti, atsižvelgiant į konkrečias epidemiologines, gyvulininkystės, prekybos ir socialines sąlygas, dominuojančias užkrėstoje teritorijoje. VMVT turi informuoti Europos Komisiją ir kitas ES šalis apie papildomų priemonių taikymą. XVI. SKIRSNIS PRIEMONIŲ APSAUGOS ZONOJE ATŠAUKIMAS
196. VMVT turi užtikrinti, kad priemonės apsaugos zonoje būtų taikomos tol, kol bus įvykdyti tokie reikalavimai: 101.
197. ne mažiau kaip 15 dienų nuo visų ligai jautrių gyvūnų, laikomų laikymo vietose, nurodytose 21 punkte, nužudymo ir saugaus sunaikinimo ir užbaigus pirminį valymą ir dezinfekavimą pagal 23–26 punktų reikalavimus tose laikymo vietose; 101.
198. visose apsaugos zonoje esančiose laikymo vietose, kuriose laikomi ligai jautrūs gyvūnai, bus užbaigtas klinikinis tyrimas ir nebus nustatyta snukio ir nagų ligos klinikinių požymių.
199. Atšaukus apsaugos zonai taikomas priemones, apsaugos zonoje ne mažiau kaip 15 dienų turi būti taikomos priežiūros zonai taikomos priemonės, nurodytos 104–131 punktuose ir bus atšauktos pagal 133–134 punktus.
200. 101.2 punkte nurodytas tyrimas turi būti atliekamas siekiant patvirtinti, kad infekcijos nėra, laikantis bent 3 priedo 1 punkto kriterijų ir aprėpiant 3 priedo 2.3 punkte numatytas priemones, paremtas 3 priedo 2.1.1 ir 2.1.3 punktuose nustatytais kriterijais. XVII. SKIRSNIS PRIEMONĖS, TAIKOMOS LAIKYMO VIETOMS, ESANČIOMS PRIEŽIŪROS ZONOJE
201. VMVT turi užtikrinti, kad priežiūros zonoje būtų taikomos 58 punkte nurodytos priemonės.
202. Taikant išimtį draudimams, nurodytiems 58.3 punkte, ir tada, kai priežiūros zonoje nepakanka pajėgumų gyvūnams paskersti, VMVT gali leisti išvežti prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui iš priežiūros zonoje esančių laikymo vietų ligai jautrius gyvūnus paskersti tiesiai į skerdyklą, esančią ne priežiūros zonoje, laikantis tokių reikalavimų: 105.
203. 58 punkte nurodyti registracijos duomenys buvo oficialiai patikrinti ir remiantis epidemiologinės situacijos duomenimis, laikymo vietoje neįtariamas užsikrėtimas snukio ir nagų ligos virusu; 105.
204. visi laikymo vietoje laikomi ligai jautrūs gyvūnai buvo patikrinti valstybinio veterinarijos gydytojo ir tyrimo rezultatai buvo neigiami; 105.
205. reprezentatyvus skaičius gyvūnų, atsižvelgiant į 3 priedo 2.2 punkte nurodytus statistinius parametrus, buvo išsamiai kliniškai ištirtas ir patvirtinta, kad nėra užkrėstų ar įtariamų, kad užsikrėtę, gyvūnų; 105.
206. VMVT nurodyta skerdykla yra kuo arčiau priežiūros zonos; 105.
207. tokių gyvūnų mėsa turi būti apdorojama kaip nurodyta 111–119 punktuose. XVIII. SKIRSNIS IMLIŲ RŪŠIŲ GYVŪNŲ JUDĖJIMAS PRIEŽIŪROS ZONOJE
208. VMVT turi užtikrinti, kad ligai jautrūs gyvūnai nebūtų išvežami iš priežiūros zonoje esančių laikymo vietų.
209. Taikant išimtį, draudimas, nurodytas 106 punkte, neturi būti taikomas gyvūnų judėjimui: 107.
210. vedant juos į ganyklą, esančią priežiūros zonoje, be sąlyčio su kitų laikymo vietų ligai jautriais gyvūnais, ne anksčiau kaip praėjus 15 dienų po paskutinio snukio ir nagų ligos protrūkio užregistravimo apsaugos zonoje; 107.
211. vežant juo tiesiogiai ir prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui skersti į toje pačioje zonoje esančią skerdyklą; 107.
212. vežant juos pagal 105 punkto reikalavimus; 107.
213. vežant juos pagal 62.1 ir 62.2 punktų reikalavimus.
214. 107.1 punkte nurodytą gyvūnų judėjimą VMVT turi leisti tik tada, kai, valstybiniam veterinarijos gydytojui atlikus visų laikymo vietoje laikomų ligai jautrių gyvūnų tyrimą, įskaitant pagal 3 priedo 2.2 punktą paimtų mėginių tyrimą, atmetama, kad laikymo vietoje yra snukio nagų ligos virusu įtariamų, kad užsikrėtę ar užkrėsti, gyvūnų.
215. 107.2 punkte nurodytą gyvūnų judėjimą VMVT turi leisti tik atlikus 105.1 ir 105.2 punktuose numatytas priemones ir gavus patenkinamus rezultatus.
216. VMVT turi nedelsiant atsekti ligai jautrius gyvūnus, išvežtus iš priežiūros zonos bent 21 dieną prieš priežiūros zonoje esančios laikymo vietos anksčiausio užsikrėtimo apskaičiuotą datą, ir informuoti kitų ES šalių kompetentingas institucijas apie epizootinio tyrimo rezultatus. XIX. SKIRSNIS PRIEMONĖS, TAIKOMOS ŠVIEŽIAI MĖSAI, GAUTAI IŠ IMLIŲ RŪŠIŲ GYVŪNŲ, KILUSIŲ PRIEŽIŪROS ZONOJE, IR IŠ TOKIOS MĖSOS GAUTIEMS PRODUKTAMS
217. VMVT turi užtikrinti, kad būtų draudžiama tiekti į rinką šviežią mėsą, smulkintą mėsą ir mėsos gaminius, gautus iš ligai jautrių gyvūnų, kilusių priežiūros zonoje, ir iš tokios mėsos pagamintus produktus.
218. VMVT turi užtikrinti, kad būtų draudžiama tiekti į rinką šviežią mėsą, smulkintą mėsą, mėsos gaminius ir mėsos produktus, gautus iš ligai jautrių gyvūnų ir pagamintus priežiūros zonoje esančiose įmonėse.
219. Taikant išimtį, draudimas, nurodytas 111 punkte, neturi būti taikomas šviežiai mėsai, smulkintai mėsai ir mėsos gaminiams, kurie buvo pagaminti bent prieš 21 dieną iki laikymo vietos, esančios atitinkamoje apsaugos zonoje, užsikrėtimo datos, ir kai nuo tada produkcija buvo laikoma ir vežama atskirai nuo mėsos pagamintos po šios datos. Tokia mėsa turi būti lengvai atskiriama nuo mėsos, kurią draudžiama išvežti iš priežiūros zonos – paženklinta ženklu, nustatytu pagal ES teisės aktus.
220. Taikant išimtį, draudimas, nurodytas 111 punkte, neturi būti taikomas šviežiai mėsai, smulkintai mėsai ir mėsos gaminiams, kurie buvo pagaminti iš gyvūnų, atvežtų į skerdyklą laikantis reikalavimų, nurodytų 105 punkte, ir jeigu mėsai taikomi 115 punkto reikalavimai.
221. Taikant išimtį, draudimas, nurodytas 112 punkte, neturi būti taikomas šviežiai mėsai, smulkintai mėsai arba mėsos gaminiams, pagamintiems įmonėse, esančiose priežiūros zonoje, laikantis tokių reikalavimų: 115.
222. įmonėje turi būti atliekama griežta veterinarinė kontrolė; 115.
223. įmonėje turi būti perdirbama tik 114 punkte nurodyta šviežia mėsa, smulkinta mėsa ir mėsos gaminiai, kuriems taikomi 8 priedo 5–7 punktuose nurodyti papildomi reikalavimai, arba šviežia mėsa, smulkinta mėsa ir mėsos gaminiai, gauti iš gyvūnų, augintų ir paskerstų ne priežiūros zonoje, arba iš gyvūnų, atvežtų į įmonę ir paskerstų joje pagal 62 punkto reikalavimus; 115.
224. šviežia mėsa, smulkinta mėsa ir mėsos gaminiai turi būti paženklinti sveikumo ženklu pagal Tarybos direktyvos 64/433/EEB I priedo XI skyrių, kitų porakanopių mėsa turi būti paženklinta sveikumo ženklu, nurodytu Tarybos direktyvos 91/495/EEB I priedo III skyriuje, o smulkinta mėsa ir mėsos gaminiai turi būti paženklinti sveikumo ženklu, nurodytu Tarybos direktyvos 94/65/EEB I priedo VI skyriuje; 115.
225. viso gamybos proceso metu šviežia mėsa, smulkinta mėsa ir mėsos gaminiai turi būti aiškiai paženklinti ir vežami bei laikomi atskirai nuo šviežios mėsos, smulkintos mėsos ar mėsos gaminių, kurių pagal šiuos Reikalavimus neleidžiama išvežti už priežiūros zonos ribų.
226. Taikant išimtį, draudimas, nurodytas 111 punkte, neturi būti taikomas mėsos produktams, kurie buvo pagaminti iš ligai jautrių gyvūnų, kilusių priežiūros zonoje, šviežios mėsos ir kurie buvo paženklinti sveikumo ženklu, nurodytu Tarybos direktyvoje 2002/99/EB, ir prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui nuvežti į paskirtą įmonę apdoroti pagal 7 priedo 1 punktą.
227. Taikant išimtį, draudimas, nurodytas 112 punkte, neturi būti taikomas mėsos produktams, pagamintiems įmonėse, esančiose priežiūros zonoje, kurios atitinka 116 punkto reikalavimus, arba pagamintiems iš mėsos, atitinkančios 115 punkto reikalavimus.
228. Šviežios mėsos, smulkintos mėsos ir mėsos gaminių, skirtų prekybai ES, reikalavimų atitiktį 115 ir 117 punktams turi patvirtinti VMVT. VMVT turi kontroliuoti, kad teritorinė VMVT tinkamai vykdytų įmonių kontrolę, o prekybos ES atveju pateikti ES šalims ir Europos Komisijai sąrašą įmonių, kurias ji patvirtintino prekybai į ES.
229. Išimtis draudimui, nurodytam 111 punkte, gali būti taikoma taikant specialius reikalavimus, patvirtintus 293 punkte nurodyta tvarka, visų pirma dėl mėsos, pagamintos iš ligai jautrių gyvūnų, kilusių priežiūros zonoje, įsteigtoje ne mažiau kaip prieš 30 dienų, ženklinimo sveikumo ženklu. XX. SKIRSNIS PRIEMONĖS, TAIKOMOS IMLIŲ RŪŠIŲ GYVŪNŲ PIENUI IR JO PRODUKTAMS, PAGAMINTIEMS PRIEŽIŪROS ZONOJE
230. VMVT turi užtikrinti, kad būtų draudžiama tiekti į rinką pieną, gautą iš ligai jautrių gyvūnų, kilusių priežiūros zonoje, ir iš tokio pieno pagamintus pieno produktus.
231. VMVT turi užtikrinti, kad būtų draudžiama tiekti į rinką pieną ir pieno produktus, gautus iš ligai jautrių gyvūnų, pagamintus priežiūros zonoje.
232. Taikant išimtį, draudimas, nurodytas 120 punkte, neturi būti taikomas pienui ir pieno produktams, kurie buvo pagaminti bent prieš 21 dieną iki laikymo vietos, esančios priežiūros zonoje, užsikrėtimo datos ir jeigu nuo tada produkcija buvo laikoma ir vežama atskirai nuo pieno ir pieno produktų, pagamintų po šios datos.
233. Taikant išimtį, draudimas, nurodytas 120 punkte, neturi būti taikomas pienui, gautam iš ligai jautrių gyvūnų, kilusių priežiūros zonoje, ir iš tokio pieno pagamintiems pieno produktams, kurie buvo apdoroti vienu iš 9 priede nustatytų būdų, atsižvelgiant į pieno ir pieno produktų paskirtį. Apdorojimas turi būti atliekamas pagal 125 punkte nustatytus reikalavimus 124 punkte nurodytose įmonėse arba, jei priežiūros zonoje nėra įmonės, VMVT nurodytose įmonėse, esančiose ne apsaugos ir priežiūros zonose.
234. Taikant išimtį, draudimas, nurodytas 122 punkte, neturi būti taikomas pienui ir pieno produktams, kurie buvo paruošti priežiūros zonoje esančiose įmonėse pagal 125 punkte nustatytus reikalavimus.
235. Įmonės, nurodytos 123 ir 124 punktuose, turi atitikti tokius reikalavimus: 125.
236. įmonėje turi būti vykdoma griežta veterinarinė kontrolė; 125.
237. įmonėje naudojamas pienas turi atitikti 123 punkto reikalavimus arba turi būti gautas iš gyvūnų, kilusių ne priežiūros ir apsaugos zonose; 125.
238. per visą gamybos procesą pienas turi būti aiškiai identifikuotas ir vežamas bei laikomas atskirai nuo neapdoroto pieno ir jo produktų, kurie nėra skirti išvežti už priežiūros zonos ribų; 125.
239. neapdorotas pienas, gautas iš ne apsaugos ir priežiūros zonoje esančių laikymo vietų, turi būti vežamas į įmones transporto priemonėmis, kurios prieš vežimą buvo išvalytos ir išdezinfekuotos ir kurios vėliau neturėjo jokio sąlyčio su apsaugos ir priežiūros zonoje esančiomis laikymo vietomis, kuriose laikomi ligai jautrūs gyvūnai.
240. Pieno, skirto prekybai ES, atitiktį 125 punkto reikalavimams turi patvirtinti VMVT. VMVT turi kontroliuoti, kad teritorinė VMVT tinkamai vykdytų įmonių kontrolę, o prekybos ES atveju pateikti ES šalims ir Europos Komisijai sąrašą įmonių, kurias ji patvirtintino prekybai ES.
241. Neapdorotas pienas turi būti vežamas iš priežiūros zonoje esančių laikymo vietų į ne apsaugos ir priežiūros zonoje esančias įmones ir perdirbamas laikantis tokių reikalavimų: 127.
242. VMVT turi išduoti leidimą perdirbti neapdorotą pieną, gautą iš priežiūros zonoje laikomų ligai jautrių gyvūnų, ne apsaugos ir priežiūros zonoje esančiose įmonėse; 127.
243. leidime turi būti nurodytas vežimo į nurodytą įmonę maršrutas; 127.
244. turi būti vežama transporto priemonėmis, kurios prieš vežimą buvo išvalytos ir išdezinfekuotos, sukonstruotos ir prižiūrimos taip, kad vežant nebūtų pieno nuotėkio ir jose būtų tokia įranga, kuri užtikrintų saugų pieno supilimą ar išpilimą; 127.
245. prieš išvežant pieną iš laikymo vietos, kurioje buvo surinktas ligai jautrių gyvūnų pienas, turi būti išvalomi ir išdezinfekuojami visi jungiamieji vamzdžiai, padangos, ratlankiai, apatinės transporto priemonės dalys, išvalomas bet koks išsipylęs pienas, o po paskutinės dezinfekcijos ir prieš išvažiuojant iš priežiūros zonos transporto priemonė neturi turėti kontakto su apsaugos ir priežiūros zonoje esančiais ligai jautriais gyvūnais; 127.
246. transporto priemonės turi būti griežtai priskiriamos apibrėžtai geografinei ar administracinei teritorijai, atitinkamai paženklinamos ir gali važiuoti į kitą teritoriją tik jas išvalius ir išdezinfekavus prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui.
247. Ligai jautrių gyvūnų, kilusių laikymo vietose, esančiose priežiūros zonoje, neapdoroto pieno mėginius draudžiama imti ir vežti į laboratoriją, išskyrus Nacionalinę veterinarijos laboratoriją, patvirtintą diagnozuoti snukio ir nagų ligą, o apdoroti pieną tokiose laboratorijose leidžiama tik pagal oficialų leidimą ir, jei imamasi priemonių, išvengti bet kokio galimo snukio ir nagų ligos viruso išplitimo. XXI. SKIRSNIS IMLIŲ RŪŠIŲ GYVŪNŲ MĖŠLO, GAUTO PRIEŽIŪROS ZONOJE, VEŽIMAS IR IŠBARSTYMAS
248. VMVT turi užtikrinti, kad priežiūros zonoje būtų draudžiama vežti ir išbarstyti mėšlą, gautą 37–40 punktuose nurodytose laikymo vietose, esančiose priežiūros zonoje, kurioje laikomi ligai jautrūs gyvūnai.
249. Taikant išimtį draudimui, nurodytam 129 punkte, VMVT gali leisti išvežti mėšlą transporto priemonėmis, kurios gerai išvalomos ir išdezinfekuojamos prieš mėšlo išbarstymą ir jį išbarsčius nustatytose priežiūros zonos vietose pakankamu atstumu nuo laikymo vietų, kuriose laikomi ligai jautrūs gyvūnai, laikantis reikalavimų (pasirinktinai): 130.
250. valstybiniam veterinarijos gydytojui atlikus visų laikymo vietoje laikomų ligai jautrių gyvūnų tyrimą ir atmetus užsikrėtimą arba ligos įtarimą ir jeigu mėšlas išbarstomas ties žemės paviršiumi, kad būtų išvengta aerozolio susidarymo, ir tuoj pat įterpiamas į žemę; 130.
251. valstybinio veterinarijos gydytojo atlikto visų laikymo vietoje laikomų ligai jautrių gyvūnų klinikinio tyrimo rezultatai yra neigiami ir mėšlas įterpiamas į žemę; 130.
252. mėšlui taikomi 85 punkto reikalavimai. XXII. SKIRSNIS PRIEMONĖS, TAIKOMOS KITIEMS GYVŪNINIAMS PRODUKTAMS, PAGAMINTIEMS PRIEŽIŪROS ZONOJE
253. VMVT turi užtikrinti, kad gyvūniniai produktai, išskyrus nurodytus 111–130 punktuose, būtų tiekiami į rinką laikantis 81–83, 89–93 punktų reikalavimų. XXIII. SKIRSNIS PAPILDOMOS PRIEMONĖS, TAIKOMOS PRIEŽIŪROS ZONOJE
254. Be priemonių, nurodytų 104–131 punktuose, VMVT gali imtis papildomų nacionalinių priemonių, kurios laikomos reikalingomis ir tinkamomis snukio ir nagų ligos virusui kontroliuoti, atsižvelgiant į konkrečias epidemiologines, gyvulininkystės, prekybos ir socialines sąlygas, dominuojančias užkrėstoje teritorijoje. Jei manoma, kad būtinos specialios priemonės arklinių judėjimui apriboti, jas nustatant turi būti atsižvelgiama į 6 priede numatytas priemones. XXIV. SKIRSNIS PRIEMONIŲ PRIEŽIŪROS ZONOJE ATŠAUKIMAS
255. VMVT turi užtikrinti, kad priežiūros zonoje priemonės būtų taikomos tol, kol vykdomi tokie reikalavimai: 133.
256. ne mažiau kaip 30 dienų nuo visų ligai jautrių rūšių gyvūnų nužudymo ir saugaus sunaikinimo 21 punkte nurodytose laikymo vietose ir užbaigus pirminį valymą ir dezinfekavimą pagal 23–26 punktus toje laikymo vietoje; 133.
257. apsaugos zonoje taikomi 101–103 punktų reikalavimai; 133.
258. buvo atliktas klinikinis tyrimas, kurio rezultatai yra neigiami.
259. 133.3 punkte nurodytas tyrimas turi būti atliekamas siekiant pagal 3 priedo 1 punkto kriterijus ir aprėpiant 3 priedo 2.4 punkte numatytas priemones, paremtas 3 priedo 2.1 punkte nustatytais kriterijais patvirtinti, kad priežiūros zonoje infekcijos nėra. VII. SKYRIUS REGIONIZACIJA, JUDĖJIMO KONTROLĖ IR IDENTIFIKAVIMAS I. SKIRSNIS REGIONIZACIJA
260. Nepažeidžiant Tarybos direktyvos 90/425/EB, ypač jos 10 straipsnio, jei snukio ir nagų ligos virusas plinta nepaisant priemonių, kurių imtasi pagal šiuos Reikalavimus, ir epizootija išplinta ir bet kuriuo atveju, kai taikoma neatidėliotina vakcinacija, VMVT turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos teritorija būtų suskirstyta į vieną ar kelis apribojimų taikymo regionus.
261. VMVT nedelsdama turi pranešti Europos Komisijai informaciją apie apribojimų taikymo regionuose įgyvendinamas priemones, o Europos Komisija turi peržiūrėti ir, kai būtina, pakeisti bei patvirtinti priemones 293 punkte nurodyta tvarka.
262. Nepažeidžiant 135 punkto reikalavimų dėl regionizacijos ir priemonių jose taikymo, gali būti nusprendžiama 293 punkte nurodyta tvarka. Toks sprendimas gali turėti poveikį kaimyninėms ES šalims, kurios nėra užkrėstos priemonių taikymo laikotarpiu.
263. Prieš apibrėžiant apribojimų taikymo regioną, turi būti atliekamas išsamus epidemiologinis padėties įvertinimas, siekiant nustatyti snukio ir nagų ligos viruso galimo išplitimo laiką ir vietą, laikotarpį šiai ligai likviduoti.
264. Apribojimų taikymo regionas turi būti nustatytas pagal administracines ribas ar geografines kliūtis. Apribojimų taikymo regionas gali būti sumažintas atsižvelgiant į 28–29 punktuose nurodyto epidemiologinio tyrimo rezultatus iki teritorijos, kuri yra ne mažesnė kaip paregionis, o kai būtina – iki dar smulkesnių administracinių vienetų. Jeigu snukio ir nagų ligos virusas plinta, apribojimų taikymo regionas gali būti padidintas aprėpiant papildomus regionus ar paregionius. II. SKIRSNIS PRIEMONĖS, TAIKOMOS APRIBOJIMO ZONOJE
265. Kai taikoma regionizacija, VMVT turi užtikrinti, kad būtų imtasi bent tokių priemonių: 140.
266. apribojimų taikymo regione būtų kontroliuojamas ligai jautrių gyvūnų, gyvūninių produktų, prekių ir transporto priemonių, kurie gali išplatinti snukio ir nagų ligos virusą, judėjimas; 140.
267. pagal ES teisės aktus būtų atsekama ir paženklinama šviežia mėsa ir neapdorotas pienas ir, kiek įmanoma, kiti produktai, kurių neleidžiama išvežti iš apribojimų taikymo regiono; 140.
268. būtų įvertinami ligai jautrūs gyvūnai ir iš tokių gyvūnų gauti produktai ir žmonėms vartoti skirtų produktų, kuriuos ketinama ir leidžiama išvežti iš apribojimų taikymo regiono, ženklinimas sveikumo ženklu pagal ES teisės aktus.
269. Kai taikoma regionizacija, VMVT turi užtikrinti, kad būtų atsekti bent ligai jautrūs gyvūnai, išvežti iš apribojimų taikymo regiono į kitą ES šalį nuo galimos snukio ir nagų ligos virusu užsikrėtimo datos iki suskirstymo į regionus datos, ir tokie gyvūnai būtų laikomi atskirti nuo kitų gyvūnų prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui tol, kol atmetama galima infekcija arba užsikrėtimas.
270. VMVT turi bendradarbiauti su kitų ES šalių kompetentingomis institucijomis, siekdama atsekti ligai jautrių gyvūnų šviežią mėsą ir neapdorotą pieną ir jo produktus, pagamintus apribojimų taikymo zonoje nuo apytikrės užsikrėtimo snukio ir nagų ligos virusu datos iki suskirstymo į regionus datos. Tokia šviežia mėsa turi būti apdorojama pagal 7 priedo 1 punktą, o neapdorotas pienas ir jo produktai – pagal 9 priedą, atsižvelgiant į jų naudojimo paskirtį, arba sulaikomi tol, kol galimas užkrėtimas snukio ir nagų ligos virusu yra oficialiai paneigiamas.
271. Specialios priemonės, ypač dėl ligai jautrių gyvūnų, kilusių apribojimų taikymo regione, produktų, neskirtų tiekti į rinką už apribojimų taikymo regiono ribų, ženklinimo sveikumo ženklu, gali būti patvirtintos pagal Tarybos direktyvos 2002/99/EB 4 straipsnio 3 dalį. III. SKIRSNIS IMLIŲ RŪŠIŲ GYVŪNŲ IDENTIFIKAVIMAS
272. Nepažeidžiant ES teisės aktų dėl galvijų, avių, ožkų ir kiaulių identifikavimo, VMVT turi užtikrinti, kad snukio ir nagų ligos protrūkio atveju ligai jautrūs gyvūnai būtų išvežami iš laikymo vietos, kurioje jie yra laikomi, tik tada, jei jie yra identifikuoti tokiu būdu, kad VMVT galėtų greitai atsekti jų judėjimus ir kilmės laikymo vietą arba bet kokią laikymo vietą, iš kurios jie galėjo atvykti. Tačiau 34 ir 37 punktuose nurodytais atvejais, VMVT tam tikromis aplinkybėmis ir atsižvelgusi į epidemiologinę padėtį gali leisti taikyti kitus atsekimo būdus. Tokių gyvūnų identifikavimo ar jų kilmės laikymo vietos atsekimo priemones turi nustatyti VMVT ir apie tai pranešti Europos Komisijai.
273. VMVT taikomos papildomos priemonės dėl nuolatinio ir nepanaikinamo gyvūnų ženklinimo snukio ir nagų ligai kontroliuoti ir tuo atveju, kai atliekama vakcinacija pagal 159–163 punktų reikalavimus, gali būti keičiamos 293 punkte nurodyta tvarka. IV. SKIRSNIS JUDĖJIMO KONTROLĖ SNUKIO IR NAGŲ LIGOS PROTRŪKIO ATVEJU
274. VMVT turi užtikrinti, kad snukio ir nagų ligos protrūkio Lietuvos Respublikos teritorijoje atveju pagal 135–139 punktus įsteigtoje apribojimų taikymo regionuose būtų taikomos tokios ligai jautrių gyvūnų judėjimo kontrolės priemonės: 146.
275. gyvūnų savininkai turi VMVT, jos reikalavimu, teikti atitinkamą informaciją apie į jiems priklausančias laikymo vietas atvežamus ir išvežamus gyvūnus; tokia informacija apie visus ligai jautrius gyvūnus turi aprėpti bent duomenis, reikalaujamus Tarybos direktyvos 64/432/EEB 14 straipsnyje; 146.
276. ligai jautrių gyvūnų vežimu ir prekyba užsiimantys asmenys turi VMVT, jos reikalavimu, teikti atitinkamą informaciją apie jų vežamų ir prekiaujamų gyvūnų judėjimą; tokia informacija turi aprėpti bent duomenis, reikalaujamus Tarybos direktyvos 64/432/EEB 12 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnio 1 dalies b punkte.
277. VMVT gali taikyti vieną ar visas 146 punkte nurodytas priemones tam tikroje apribojimų netaikymo regiono dalyje arba visoje apribojimų netaikymo regione. VIII. SKYRIUS VAKCINACIJA I. SKIRSNIS VAKCINŲ NUO SNUKIO IR NAGŲ LIGOS NAUDOJIMAS, GAMYBA, PREKYBA IR KONTROLĖ
278. VMVT turi užtikrinti, kad: 148.
279. būtų uždrausta naudoti vakcinas ir hiperimuninius serumus nuo snukio ir nagų ligos, išskyrus šiuose Reikalavimuose numatytais atvejais; 148.
280. vakcinos nuo snukio ir nagų ligos būtų gaminamos, laikomos, tiekiamos, platinamos ir prekiaujama jomis kontroliuojant valstybiniam veterinarijos gydytojui; 148.
281. vakcinomis nuo snukio ir nagų ligos būtų prekiaujama prižiūrint VMVT pagal ES teisės aktus; 148.
282. vakcinos nuo snukio ir nagų ligos ligai jautrių gyvūnų aktyviam imunitetui sukurti, laboratoriniams tyrimams, moksliniams tyrimams ar vakcinų tyrimams atlikti būtų naudojamos VMVT leidus ir tai būtų atliekama laikantis atitinkamų biologinės saugos reikalavimų. II. SKIRSNIS SPRENDIMAS TAIKYTI NEATIDĖLIOTINĄ VAKCINACIJĄ
283. Taikyti neatidėliotiną vakcinaciją gali būti nuspręsta, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 149.
284. buvo patvirtinti snukio ir nagų ligos protrūkiai ir gresia snukio ir nagų ligos išplitimas ES šalyje, kurioje šie protrūkiai buvo patvirtinti; 149.
285. dėl geografinės padėties ar vyraujančių meteorologinių sąlygų kyla pavojus į kitas ES šalis patekti snukio ir nagų ligos virusui; 149.
286. kitoms ES šalims kyla pavojus dėl epidemiologiškai svarbių sąsajų tarp jų teritorijose esančių laikymo vietų ir ligai jautrius gyvūnus laikančių laikymo vietų ES šalyje, kurioje nustatyti snukio ir nagų ligos protrūkiai; 149.
287. kitoms ES šalims kyla pavojus dėl geografinės padėties ar vyraujančių meteorologinių sąlygų trečiojoje šalyje, kurioje nustatyti snukio ir nagų ligos protrūkiai.
288. Priimant sprendimą dėl neatidėliotinos vakcinacijos, turi būti atsižvelgiama į 34–36 punktuose numatytas priemones ir 10 priede nurodytus kriterijus.
289. Sprendimas taikyti neatidėliotiną vakcinaciją turi būti patvirtintas 293 punkte nurodyta tvarka.
290. Priimti 151 punkte nurodytą sprendimą taikyti neatidėliotiną vakcinaciją savo teritorijoje gali pareikalauti: 152.
291. 149.1 punkte nurodyta ES šalis; 152.
292. 149.2, 149.3 ir 149.4 punktuose nurodyta ES šalis.
293. Taikant išimtį 151 punktui, sprendimą taikyti neatidėliotiną vakcinaciją ES šalies teritorijoje gali priimti ir įgyvendinti ES šalies kompetentinga institucija pagal šiuos Reikalavimus, apie tai raštu pateikusi Europos Komisijai 156–158 punktuose nurodytą informaciją.
294. Jei ES šalis taiko neatidėliotiną vakcinaciją pagal 153 punktą, tokį sprendimą nedelsiant apsvarsto Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas, ir ES priemonės tvirtinamos 293 punkte nurodyta tvarka.
295. Taikant išimtį 152 punktui, sprendimas taikyti neatidėliotiną vakcinaciją 149.1 punkte nurodytoje ES šalyje, suderinus su šia ES šalimi, 293 punkte nurodyta tvarka gali būti priimtas pačios Europos Komisijos iniciatyva, jei taikomos 149.1 ir 149.2 punktų sąlygos. III. SKIRSNIS NEATIDĖLIOTINOS VAKCINACIJOS REIKALAVIMAI
296. Sprendime taikyti neatidėliotiną vakcinaciją pagal 151 ir 152 punktų reikalavimus turi būti nurodyti reikalavimai, pagal kuriuos tokia vakcinacija turi būti atliekama, ir turi būti nurodyta tokia informacija: 156.
297. pagal 135–139 punktus nurodoma geografinė teritorija, kurioje turi būti atliekama neatidėliotina vakcinacija; 156.
298. gyvūnų, kurie bus vakcinuojami, rūšys ir amžius; 156.
299. vakcinacijos kampanijos trukmė; 156.
300. vakcinuotų ir nevakcinuotų ligai jautrių gyvūnų ir jų produktų judėjimo specialus draudimas; 156.
301. vakcinuotų gyvūnų specialus papildomas ir nuolatinis identifikavimas ir speciali registracija pagal 145 punkto reikalavimus; 156.
302. kita informacija apie neatidėliotiną padėtį.
303. 156 punkte nurodytos neatidėliotinos vakcinacijos reikalavimai turi užtikrinti, kad tokia vakcinacija būtų atliekama pagal 159–160 punktų reikalavimus, neatsižvelgiant į tai, ar vakcinuoti gyvūnai vėliau yra skerdžiami, ar paliekami gyvi.
304. VMVT turi užtikrinti, kad būtų informuota visuomenė apie vakcinuotų gyvūnų mėsos, pieno ir pieno produktų, skirtų vartoti žmonėms, saugą. IV. SKIRSNIS APSAUGINĖ VAKCINACIJA
305. VMVT, taikydama apsauginę vakcinaciją, turi užtikrinti, kad: 159.
306. vakcinacijos teritorija būtų nustatyta pagal 135–139 punktų reikalavimus, kai reikia, artimai bendradarbiaujant su kaimyninių ES šalių kompetentingomis institucijomis; 159.
307. vakcinacija būtų atliekama sparčiai ir laikantis higienos bei biologinės saugos taisyklių, kad būtų išvengta snukio ir nagų ligos viruso išplitimo; 159.
308. visos vakcinacijos teritorijoje taikomos priemonės būtų vykdomos nepažeidžiant 135–147 punktuose nurodytų priemonių; 159.
309. jei vakcinacijos teritorija apima dalį arba visą apsaugos arba priežiūros zonas: 159.4.
310. priemonės, taikomos apsaugos arba priežiūros zonoje pagal šiuos Reikalavimus, turi būti taikomos toje vakcinacijos teritorijos dalyje tol, kol šios priemonės atšaukiamos pagal 101–103 arba 133–134 punktus, 159.4.
311. po to, kai atšaukiamos apsaugos ir priežiūros zonose taikytos priemonės, vakcinacijos teritorijai, nurodytoje 164–207 punktuose, priemonės turi būti taikomos toliau.
312. VMVT, taikydama apsauginę vakcinaciją, turi užtikrinti, kad vakcinacijos teritorija nuo jos perimetro būtų apsupta ne mažesne kaip 10 kilometrų pločio priežiūros zona (priežiūros zona pagal TEB sąvoką): 160.
313. kurioje draudžiama vakcinacija; 160.
314. kurioje atliekama intensyvi snukio ir nagų ligos stebėsena; 160.
315. kurioje ligai jautrių gyvūnų judėjimas kontroliuojamas VMVT; 160.
316. kuri vykdoma tol, kol snukio ir nagų ligos neapimto regiono statusas grąžinamas pagal 211–212 punktus. V. SKIRSNIS SLOPINANTI VAKCINACIJA
317. VMVT turi pranešti Europos Komisijai, jei pagal 149–155 punktus ir atsižvelgusi į visas susijusias aplinkybes nusprendžia taikyti slopinamąją vakcinaciją, ir turi pateikti bent 52–57 punktuose nurodytą informaciją apie kontrolės priemones, kurių ketinama imtis.
318. VMVT turi užtikrinti, kad slopinamoji vakcinacija būtų atliekama: 162.
319. tik apsaugos zonoje; 161.
320. tik aiškiai nustatytose laikymo vietose, kurioms taikomos 21 punkte nurodytos priemonės.
321. Tačiau, vadovaujantis logika ir taikant išimtį 21.1 punktui, visose tokiose laikymo vietose laikomų gyvūnų nužudymas gali būti atidėtas tol, kol reikia laikytis 1993 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvos 93/119/EB dėl gyvūnų apsaugos juos skerdžiant arba žudant ir šių Reikalavimų 21.3 punkto nuostatų. VI. SKIRSNIS PRIEMONĖS TAIKOMOS VAKCINACIJOS ZONOJE LAIKOTARPIU NUO NEATIDĖLIOTINOS VAKCINACIJOS PRADŽIOS IKI TOL, KOL PRAEINA 30 DIENŲ PO TOKIOS VAKCINACIJOS PABAIGOS (1 ETAPAS)
322. VMVT turi užtikrinti, kad 165–169 punktuose nurodytos priemonės būtų taikomos vakcinacijos teritorijai nuo neatidėliotinos vakcinacijos pradžios ne mažiau kaip 30 dienų po tokios vakcinacijos pabaigos.
323. Ligai jautrių gyvūnų judėjimas tarp laikymo vietų vakcinacijos teritorijoje ir už jos ribų turi būti uždraustas. Taikant išimtį 164 punktui, atlikus tokių gyvų gyvūnų ir tokių gyvūnų kilmės ar išvykimo bandų klinikinį tyrimą, VMVT gali leisti gyvūnus tiesiogiai nuvežti neatidėliotinam skerdimui į VMVT nurodytą skerdyklą, esančią vakcinacijos teritorijoje, arba, išskirtinėmis aplinkybėmis, esančią netoli jos.
324. Šviežia mėsa, gauta iš vakcinuotų gyvūnų, paskerstų 164 punkte nurodytu laikotarpiu, turi būti: 166.
325. ženklinama Tarybos direktyvoje 2002/99/EB numatytu ženklu; 166.
326. laikoma ir vežama atskirai nuo mėsos, kuri neženklinta 166.1 punkte nurodytu ženklu, ir turi būti vežama sandariuose konteineriuose į VMVT nurodytą įmonę apdoroti pagal 7 priedo 1 punktą.
327. Iš vakcinuotų gyvūnų gautas pienas ir pieno produktai gali būti tiekiami į rinką vakcinacijos teritorijoje arba apdorojami už jos ribų, jei galutiniai produktai, skirti žmonių maistui arba ne žmonių maistui, apdorojami bent vienu iš 9 priede nurodytų būdų. Apdorojimas turi būti atliekamas pagal 168 punkto reikalavimus įmonėse, esančiose vakcinacijos teritorijoje, arba, jeigu toje teritorijoje nėra įmonių, įmonėse, esančiose už vakcinacijos teritorijos ribų, į kurias neapdorotas pienas yra vežamas pagal reikalavimus, nurodytus 170 punkte.
328. Įmonės, nurodytos 167 punkte, turi atitikti šiuos reikalavimus: 168.
329. įmonės veikla turi būti nuolat griežtai kontroliuojama VMVT; 168.
330. įmonėje naudojamas pienas turi atitikti 167 punkto reikalavimus, neapdorotas pienas turi būti gautas iš gyvūnų, kilusių už vakcinacijos teritorijos ribų; 168.
331. per visą gamybos procesą pienas turi būti aiškiai identifikuotas ir vežamas bei laikomas atskirai nuo neapdoroto pieno ir jo produktų, kurie nėra skirti išvežti už vakcinacijos teritorijos ribų; 168.
332. neapdorotas pienas iš ne vakcinacijos teritorijoje esančių laikymo vietų į įmones turi būti vežamas transporto priemonėmis, kurios prieš vežimą buvo išvalytos ir išdezinfekuotos ir neturėjo jokio sąlyčio su apribojimų taikymo regione esančiomis laikymo vietomis, kuriose laikomi ligai jautrūs gyvūnai.
333. VMVT turi įvertinti pieno, skirto prekybai ES, atitiktį 168 punkto reikalavimams. VMVT turi kontroliuoti, kad teritorinė VMVT tinkamai vykdytų įmonių kontrolę, o prekybos ES atveju, pateikti ES šalims ir Europos Komisijai sąrašą įmonių, kurias ji patvirtintino prekybai ES.
334. Neapdorotas pienas iš vakcinacijos teritorijoje esančių laikymo vietų turi būti vežamas į ne vakcinacijos teritorijoje esančias įmones ir perdirbamas laikantis tokių reikalavimų: 170.
335. ne vakcinacijos teritorijoje esančioms įmonėms leidimą perdirbti neapdorotą pieną, gautą iš vakcinacijos teritorijoje laikomų ligai jautrių gyvūnų, turi suteikti VMVT; 170.
336. leidime turi būti nurodytas vežimo į nustatytą įmonę maršrutas; 170.
337. turi būti vežama transporto priemonėmis, kurios prieš vežimą buvo išvalytos ir išdezinfekuotos ir kurios yra sukonstruotos ir prižiūrimos taip, kad vežamas pienas neišbėgtų, ir kurios turi tokia įrangą, kuri užtikrintų saugų pieno supilimą ar išpilimą; 170.
338. prieš išvažiuojant iš laikymo vietos, kurioje buvo surinktas ligai jautrių gyvūnų pienas, turi būti išvalomi ir išdezinfekuojami visi transporto priemonės jungiamieji vamzdžiai, padangos, ratlankiai, apatinės transporto priemonės dalys, išvalomas išsipylęs pienas, o po paskutinės dezinfekcijos ir prieš išvažiuojant iš vakcinacijos teritorijos transporto priemonė neturi turėti sąlyčio su vakcinacijos zonoje esančiomis laikymo vietomis, kuriose laikomi ligai jautrūs gyvūnai; 170.
339. transporto priemonės turi būti griežtai priskiriamos apibrėžtai geografinei ar administracinei teritorijai, jos atitinkamai paženklinamos ir gali važiuoti į kitą teritoriją tik išvalius ir išdezinfekavus prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui.
340. Ligai jautrių gyvūnų, kilusių vakcinacijos teritorijoje esančiose laikymo vietose, neapdoroto pieno mėginius turi būti draudžiama imti ir vežti į laboratoriją, išskyrus Nacionalinę veterinarijos laboratorija, patvirtintą diagnozuoti snukio ir nagų ligą, ir nukenksminti pieną tokiose laboratorijose.
341. Spermos ėmimas dirbtiniam apsėklinimui iš ligai jautrių gyvūnų donorų, laikomų spermos surinkimo centruose, esančiuose vakcinacijos teritorijoje, turi būti sustabdytas. Taikant išimtį, VMVT gali leisti surinkti spermą spermos surinkimo centruose, esančiuose vakcinacijos teritorijoje, užšaldytai spermai gaminti, jeigu laikomasi tokių reikalavimų: 172.
342. užtikrinama, kad vakcinacijos laikotarpiu surinkta sperma bus laikoma atskirai nuo anksčiau surinktos spermos ne trumpiau kaip 30 dienų; 172.
343. prieš išvežant spermą: 172.2.
344. gyvūnas donoras nebuvo vakcinuotas ir taikomi 83.2 ir 83.3 punktų reikalavimai, 172.2.
345. gyvūnas donoras buvo vakcinuotas po to, kai buvo atliktas antikūnų prieš snukio ir nagų ligos virusą tyrimas ir buvo gauti neigiami tyrimo rezultatai ir: 172.2.2.
346. buvo gauti neigiami viruso arba viruso genomo arba patvirtinto antikūnų prieš nestruktūrinius baltymus mėginių, paimtų visiems tuo metu spermos surinkimo centre laikomiems ligai jautriems gyvūnams, tyrimo, atlikto pasibaigus spermos karantinavimo laikotarpiui, rezultatai, 172.2.2.
347. sperma atitinka 1988 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvos 88/407/EEB, nustatančios veterinarijos reikalavimus, taikomus prekybai Bendrijoje naminių galvijų sperma ir jos importui II skyriaus 4 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
348. Turi būti draudžiama imti gyvūnų donorų kiaušialąstes ir embrionus.
349. Tiekiami į rinką gyvūniniai produktai, išskyrus produktus, nurodytus 172 ir 173 punktuose, turi atitikti 88–93 ir 129–130 punktų reikalavimus. VII. SKIRSNIS PRIEMONĖS, TAIKOMOS VAKCINACIJOS ZONOJE LAIKOTARPIU NUO NEATIDĖLIOTINOS VAKCINACIJOS PRADŽIOS IKI TOL, KOL BAIGIAMAS LAIKYMO VIETŲ TYRIMAS IR SKIRSTYMAS (2 ETAPAS)
350. VMVT turi užtikrinti, kad priemonės, nurodytos 176–179 punktuose, būtų taikomos vakcinacijos teritorijoje laikotarpiu, kuris prasideda ne anksčiau kaip 30 dienų po neatidėliotinos vakcinacijos pabaigos ir baigiasi, užbaigus 184–191 punktuose nurodytas priemones.
351. Ligai jautrių gyvūnų judėjimas tarp laikymo vietų vakcinacijos teritorijoje ir už jos ribų turi būti draudžiamas.
352. Taikant išimtį 175 punktui, VMVT gali leisti ligai jautrius gyvūnus, kilusius laikymo vietose, nurodytose 191 punkte, tiesiogiai nuvežti neatidėliotinam skerdimui skerdykloje, esančioje vakcinacijos teritorijoje arba už jos zonos ribų, jeigu laikomasi tokių reikalavimų: 177.
353. vežant ir skerdykloje tie gyvūnai neturi turėti sąlyčio su kitais ligai jautriais gyvūnais; 177.
354. gyvūnai turi turėti oficialų dokumentą, patvirtinantį, kad visi ligai jautrūs gyvūnai laikymo vietoje buvo ištirti pagal 185 punkto reikalavimus; 177.
355. transporto priemonės turi būti išvalomos ir išdezinfekuojamos prieš gyvūnų pakrovimą ir juos pristačius, užrašant valymo ir dezinfekavimo datą ir laiką transporto priemonės žurnale; 177.
356. gyvūnams turi būti atliekama priešskerdiminė apžiūra skerdykloje 24 valandas prieš juos paskerdžiant ir nenustatoma snukio ir nagų ligos klinikinių požymių.
357. Šviežia mėsa, išskyrus šalutinius skerdimo produktus, gautus paskerdus vakcinuotus stambius ir smulkius atrajotojus 175 punkte nurodytu laikotarpiu, gali būti tiekiama į rinką vakcinacijos teritorijoje ir už jos ribų laikantis tokių reikalavimų: 178.
358. įmonės veikla turi būti nuolat griežtai kontroliuojama VMVT; 178.
359. įmonėje gali būti perdirbama tik šviežia mėsa, išskyrus šalutinius skerdimo produktus, kuri buvo apdorota vienu iš 8 priedo 1, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų, arba šviežia mėsa, gauta iš ne vakcinacijos teritorijoje augintų ir paskerstų gyvūnų; 178.
360. visa tokia šviežia mėsa turi būti paženklinta sveikumo ženklu pagal Tarybos direktyvos 64/433/EEB I priedo XI skyrių arba, jeigu tai kitų porakanopių mėsa, sveikumo ženklu, nurodytu Tarybos direktyvos 91/495/EEB I priedo III skyriuje, arba, jeigu tai smulkinta mėsa ir mėsos gaminiai, sveikumo ženklu, nurodytu Tarybos direktyvos 94/65/EEB I priedo VI skyriuje; 178.
361. viso gamybos proceso metu šviežia mėsa turi būti aiškiai identifikuota ir vežama bei laikoma atskirai nuo šviežios mėsos, gautos iš skirtingo sveikatos statuso gyvūnų, pagal šiuos Reikalavimus.
362. VMVT turi įvertinti šviežios mėsos, skirtos prekybai ES, atitiktį 178 punkto reikalavimams. VMVT turi kontroliuoti, kad teritorinė VMVT tinkamai vykdytų įmonių kontrolę, o prekybos ES atveju, pateikti ES šalims ir Europos Komisijai sąrašą įmonių, kurias ji patvirtintino prekybai ES.
363. Šviežia mėsa, gauta iš vakcinuotų kiaulių, paskerstų 175 punkte nurodytu laikotarpiu, turi būti ženklinama sveikumo ženklu, nurodytu Tarybos direktyvoje 2002/99/EB ir laikoma bei vežama atskirai nuo tokiu ženklu nepaženklintos mėsos, o vėliau sudėtos į sandarias talpyklas vežama į VMVT nurodytą įmonę apdoroti pagal 7 priedo 1 punktą.
364. Iš vakcinuotų gyvūnų gautas pienas ir pieno produktai gali būti tiekiami į rinką vakcinacijos teritorijoje arba už jos ribų, užtikrinant, kad galutinis produktas, skirtas žmonių maistui ir ne žmonių maistui, būtų apdorotas bent vienu iš 9 priede nurodytų būdų. Apdorojimas turi būti atliekamas vakcinacijos teritorijoje arba už jos ribų esančiose įmonėse pagal 167–171 punktų reikalavimus.
365. Ligai jautrių gyvūnų sperma, kiaušialąstės ir embrionai turi būti surenkami laikantis 172–173 punktų reikalavimų.
366. Tiekiant į rinką gyvūninius produktus, išskyrus nurodytus 178, 180–182 punktuose, turi būti laikomasi 88–93 ir 129–130 punktų reikalavimų. VIII. SKIRSNIS KLINIKINIS IR SEROLOGINIS TYRIMAS VAKCINACIJOS ZONOJE (2-A ETAPAS)
367. VMVT turi užtikrinti, kad 185–186 punktuose nurodytos priemonės būtų taikomos vakcinacijos teritorijoje laikotarpiu, prasidedančiu ne anksčiau kaip praėjus 30 dienų po neatidėliotinos vakcinacijos pabaigos ir pasibaigiančiu, užbaigus klinikinį ir tyrimą, serologiniais metodais.
368. Tyrimas turi būti atliekamas siekiant nustatyti ligai jautrių gyvūnų bandas, kurios turėjo sąlytį su snukio ir nagų ligos virusu, bet kuriose nebuvo aiškių snukio ir nagų ligos klinikinių požymių. Tyrimas turi apimti klinikinį visų ligai jautrių gyvūnų tyrimą visose vakcinacijos teritorijoje esančiose bandose ir laboratorinius tyrimus pagal 186 punktą.
369. Laboratorinis tyrimas turi būti atliekamas pagal 12 priede nurodytus diagnozavimo tyrimų kriterijus, patvirtintus 292 punkte nurodyta tvarka, ir turi atitikti vieną iš tokių reikalavimų: 186.
370. antikūnų prieš snukio ir nagų ligos viruso nestruktūrinius baltymus tyrimas arba tyrimas kitu patvirtintu metodu turi atitikti mėginių ėmimo laikymo vietose kriterijus, nustatytus 3 priedo 2.2 punkte; kai VMVT papildomai naudoja kontrolinius gyvūnus, turi būti atsižvelgta į užkrėstų laikymo vietų, nurodytų 5 priede, bandų atstatymo reikalavimus; 186.
371. antikūnų prieš snukio ir nagų ligos viruso nestruktūrinius baltymus tyrimas turi būti atliekamas tiriant mėginius, paimtus visiems vakcinuotiems ligai jautriems gyvūnams ir jų nevakcinuotiems palikuonims visose bandose, esančiose vakcinacijos teritorijoje. IX. SKIRSNIS BANDŲ SKIRSTYMAS VAKCINACIJOS ZONOJE (2-B ETAPAS)
372. VMVT turi užtikrinti, kad laikymo vietos, kuriose yra ligai jautrių gyvūnų: 187.
373. būtų suskirstytos pagal 185 punkte nurodyto tyrimo rezultatus ir 1 priede išdėstytus kriterijus; 187.
374. atitiktų 188–190 punktuose nurodytus reikalavimus.
375. Laikymo vietoms, kuriose yra bent vienas įtariamas, kad užsikrėtęs, gyvūnas ir kai snukio ir nagų ligos virusas patvirtinamas pagal 1 priede nurodytus kriterijus, turi būti taikomos 21–22 ir 52–57 punktuose nurodytos priemonės.
376. Jei laikymo vietose, kuriose yra bent vienas ligai jautrus gyvūnas, įtariamas užsikrėtęs dėl ankstesnio sąlyčio su snukio ir nagų ligos virusu, papildomas visų laikymo vietoje esančių ligai jautrių gyvūnų tyrimas patvirtino, kad snukio ir nagų ligos viruso bandoje nėra, turi būti taikomos bent tokios priemonės: 189.
377. ligai jautrūs gyvūnai laikymo vietoje turi būti: 189.1.
378. nužudomi ir jų lavonai sunaikinami; 189.1.
379. gyvūnai turi būti suskirstomi į grupes: 189.1.2.
380. gyvūnai, kurių bent vieno iš 186 punkte nurodytų patvirtintų tyrimų rezultatas yra teigiamas, turi būti nužudomi ir jų lavonai sunaikinami, 189.1.2.
381. likę laikymo vietoje ligai jautrūs gyvūnai turi būti paskerdžiami pagal VMVT nustatytus reikalavimus; 189.
382. laikymo vietos turi būti valomos ir dezinfekuojamos pagal 23–26 punktus; 189.
383. gyvūnų banda laikymo vietoje turi būti atstatoma pagal 5 priedo reikalavimus.
384. VMVT turi užtikrinti, kad iš ligai jautrių gyvūnų gautiems produktams, pagamintiems 184 punkte nurodytu laikotarpiu, būtų taikomos tokios priemonės: 190.
385. šviežiai mėsai, pagamintai iš 189.1.2.2 punkte nurodytų gyvūnų, turi būti taikomi 178 punkto reikalavimai, jei tai atrajotojų mėsa, ir 180 punkto reikalavimai, jei tai kiaulių mėsa; 190.
386. pienas ir pieno produktai, pagaminti iš 189.1.2.2 punkte nurodytų gyvūnų, turi būti apdorojami bent vienu iš 9 priede nustatytų būdų, atsižvelgiant į paskirtį, ir atitikti 167–171 punktų reikalavimus.
387. Ligai jautriems gyvūnams laikymo vietose, kuriose snukio ir nagų ligos viruso infekcija buvo paneigta pagal 186 punktą, gali būti taikomos 192–207 punktuose nurodytos priemonės. X. SKIRSNIS PRIEMONĖS, TAIKOMOS VAKCINACIJOS ZONOJE UŽBAIGUS TYRIMĄ IR LAIKYMO VIETŲ SKIRSTYMĄ TOL, KOL ATSTATOMAS SNUKIO IR NAGŲ LIGOS NEAPIMTAS STATUSAS (3 ETAPAS)
388. VMVT turi užtikrinti, kad 193–197 punktuose nurodytos priemonės būtų taikomos vakcinacijos teritorijoje užbaigus taikyti 187–191 punktuose nurodytas priemones ir tol, kol pagal 208 punktą atstatomas snukio ir nagų ligos neapimtos bandos statusas.
389. VMVT turi užtikrinti, kad ligai jautrių gyvūnų judėjimas tarp vakcinacijos teritorijoje esančių laikymo vietų būtų galimas tik gavus VMVT leidimą.
390. Ligai jautrių gyvūnų judėjimas iš vakcinacijos teritorijos turi būti draudžiamas. Taikant išimtį šiam draudimui, ligai jautrius gyvūnus gali būti leidžiama vežti į skerdyklą neatidėliotinam skerdimui pagal 177 punkto reikalavimus.
391. Taikydama išimtį 194 punktui, VMVT gali leisti vežti nevakcinuotus ligai jautrius gyvūnus, jeigu laikomasi tokių reikalavimų: 195.
392. 24 valandas prieš pakrovimą buvo atliktas visų laikymo vietose ligai jautrių gyvūnų klinikinis tyrimas ir nebuvo nustatyta snukio ir nagų ligos klinikinių požymių; 195.
393. jokie gyvūnai nebuvo išvežti iš kilmės laikymo vietos ne mažiau kaip 30 dienų, per kurias nė vienas ligai jautrus gyvūnas nebuvo atvežtas į laikymo vietą; 195.
394. laikymo vieta yra ne apsaugos ar priežiūros zonoje; 195.
395. gyvūnai, kuriuos ketinama vežti, buvo individualiai ištirti ir jiems nebuvo nustatyta antikūnų prieš snukio ir nagų ligos virusą karantinavimo laikotarpio pabaigoje arba laikymo vietoje buvo atliktas tyrimas serologiniu metodu pagal 3 priedo 2.2 punktą, neatsižvelgiant į gyvūnų rūšis; 195.
396. gyvūnai nebuvo užkrėsti vežant iš kilmės laikymo vietos į paskirties vietą.
397. Vakcinuotų veislinių patelių nevakcinuotus palikuonis turi būti draudžiama išvežti iš laikymo vietos, nebent jie vežami į: 196.
398. laikymo vietą, esančią vakcinacijos teritorijoje, kurios sveikatos statusas yra toks pat, kaip kilmės laikymo vietos; 196.
399. skerdyklą neatidėliotinam skerdimui; 196.
400. VMVT nurodytą laikymo vietą, iš kurios palikuonys siunčiami tiesiai į skerdyklą; 196.
401. bet kokią laikymo vietą, atlikus gyvūno kraujo mėginio, paimto prieš išvežimą iš laikymo vietos, tyrimą serologiniu metodu dėl antikūnų prieš snukio ir nagų ligos virusą ir gavus neigiamą tyrimo rezultatą.
402. Šviežia mėsa, gauta iš nevakcinuotų ligai jautrių gyvūnų, gali būti tiekiama į rinką vakcinacijos teritorijoje ir už jos ribų, jeigu laikomasi tokių reikalavimų: 197.
403. visoje vakcinacijos teritorijoje buvo atliktos 189 punkte nurodytos priemonės arba gyvūnai vežami į skerdyklą pagal 194 arba 195.4 punktų reikalavimus; 197.
404. įmonės veikla turi būti nuolat griežtai kontroliuojama VMVT; 197.
405. įmonėje turi būti perdirbama tik šviežia mėsa, gauta iš 197.1 punkte nurodytų gyvūnų arba ne vakcinacijos teritorijoje augintų ir (arba) paskerstų gyvūnų, arba 199 punkte nurodyta šviežia mėsa; 197.
406. 197.3 punkte nurodyta šviežia mėsa turi būti paženklinta sveikumo ženklu pagal Tarybos direktyvos 64/433/EEB I priedo XI skyrių arba, jei tai kitų porakanopių mėsa, sveikumo ženklu, nurodytu Tarybos direktyvos 91/495/EEB I priedo III skyriuje, arba, jeigu tai smulkinta mėsa ir mėsos gaminiai, sveikumo ženklu, nurodytu Tarybos direktyvos 94/65/EEB I priedo VI skyriuje; 197.
407. viso gamybos proceso metu 197.3 punkte nurodyta šviežia mėsa turi būti pagal šiuos Reikalavimus aiškiai identifikuota ir vežama bei laikoma atskirai nuo kitokį gyvūnų sveikatos statusą turinčių gyvūnų šviežios mėsos.
408. Šviežia mėsa, pagaminta iš vakcinuotų ligai jautrių gyvūnų arba iš vakcinuotų patelių palikuonių, kurių tyrimų serologiniais metodais rezultatai buvo teigiami, paskerstų 192 punkte nurodytu laikotarpiu, turi būti ženklinama sveikumo ženklu, nurodytu Tarybos direktyvoje 2002/99/EB, ir laikoma bei sudėta į sandarias talpyklas vežama atskirai nuo tokiu sveikumo ženklu nepaženklintos mėsos į VMVT nurodytą įmonę apdoroti pagal 7 priedo 1 punktą.
409. Taikant išimtį 198 punktui, šviežia mėsa ir šalutiniai skerdimo produktai, gauti iš vakcinuotų stambių ir smulkių atrajotojų arba palikuonių, kurių tyrimų serologiniais metodais rezultatai buvo teigiami, gali būti tiekiami į rinką vakcinacijos teritorijoje ir už jos ribų laikantis tokių reikalavimų: 199.
410. įmonės veikla turi būti nuolat griežtai kontroliuojama VMVT; 199.
411. įmonėje gali būti perdirbama tik šviežia mėsa išskyrus šalutinius skerdimo produktus, kuri buvo apdorota vienu iš 8 priedo 1, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų, arba šviežia mėsa, nurodyta 197 punkte, arba mėsa, pagaminta iš ne vakcinacijos teritorijoje augintų ir (arba) paskerstų gyvūnų; 199.
412. 199.
413. punkte nurodyta šviežia mėsa turi būti paženklinta sveikumo ženklu pagal Tarybos direktyvos 64/433/EEB I priedo XI skyrių arba, jeigu tai kitų porakanopių mėsa, sveikumo ženklu, nurodytu Tarybos direktyvos 91/495/EEB I priedo III skyriuje, arba, jeigu tai smulkinta mėsa ir mėsos gaminiai, sveikumo ženklu, nurodytu Tarybos direktyvos 94/65/EEB I priedo VI skyriuje; 199.
414. viso gamybos proceso metu visa 199.
415. punkte nurodyta šviežia mėsa turi būti aiškiai identifikuota pagal šiuos Reikalavimus ir vežama bei laikoma atskirai nuo kitokį gyvūnų sveikatos statusą turinčių gyvūnų šviežios mėsos.
416. Taikant išimtį 198 punktui, vakcinuotų kiaulių ir jų palikuonių, kurių tyrimų serologiniais metodais rezultatai buvo teigiami, šviežia mėsa nuo tyrimo pradžios iki tol, kol visoje vakcinacijos teritorijoje buvo baigtos taikyti 187–191 punktuose nurodytos priemonės ir praėjus bent 3 mėnesiams po paskutinio toje zonoje užregistruoto ligos protrūkio, gali būti tiekiama tik į rinką vakcinacijos teritorijoje ir už jos ribų laikantis tokių reikalavimų: 200.
417. įmonės veikla turi būti nuolat griežtai kontroliuojama VMVT; 200.
418. įmonėje gali būti perdirbama tik šviežia mėsa, gauta iš laikymo vietų, atitinkančių 191 punkto reikalavimus, gyvūnų, arba šviežia mėsa, gauta iš ne vakcinacijos teritorijoje augintų ir paskerstų gyvūnų; 200.
419. 200.2 punkte nurodyta šviežia mėsa turi būti paženklinta sveikumo ženklu, nurodytu Tarybos direktyvos 2002/99/EB 4 straipsnio 3 dalyje; 200.
420. viso gamybos proceso metu 200.2 punkte nurodyta šviežia mėsa turi būti aiškiai identifikuota ir vežama bei laikoma atskirai nuo kitokį gyvūnų sveikatos statusą turinčių gyvūnų šviežios mėsos pagal šiuos Reikalavimus.
421. ES šalies kompetentinga institucija, išskyrus 200 punkte nurodyta kompetentinga institucija, gali pareikalauti 293 punkte nurodyta tvarka priimti sprendimą, siekdama praplėsti 200 punkte nurodytos mėsos prekybą, aprėpiant jos teritoriją arba jos teritorijos dalį, laikantis reikalavimų, nustatomų ta pačia tvarka.
422. Vakcinuotų kiaulių šviežios mėsos, pagamintos po 200 punkte nurodyto laikotarpio, kol negrąžintas bandos neapimtos ligos statusas pagal 211–212 punktus, išvežimo iš vakcinacijos teritorijos taisyklės turi būti nustatomos 293 punkte nurodyta tvarka.
423. VMVT turi įvertinti šviežios mėsos, skirtos prekybai ES, atitiktį 197, 199 ir, kur tinkama, 201 punktų reikalavimams. VMVT turi kontroliuoti, kad teritorinė VMVT tinkamai vykdytų įmonių kontrolę, o prekybos ES atveju pateikti ES šalims ir Europos Komisijai sąrašą įmonių, kurias ji patvirtintino prekybai ES.
424. Taikant išimtį 199 punktui, 293 punkte nurodyta tvarka gali būti priimtas sprendimas ženklinti šviežią atrajotojų mėsą, kuri neapdorota pagal 8 priedo 1–4 punktus, ir iš tokios mėsos pagamintą smulkintą mėsą ir mėsos gaminius, kurie skirti tiekti į rinką konkrečiame Lietuvos Respublikos regione, specialiu sveikumo ženklu, kurio negalima būtų supainioti su 199.3 ir 200.3 punktuose nurodytu sveikumo ženklu.
425. Pienas ir pieno produktai, pagaminti iš vakcinuotų gyvūnų, gali būti tiekiami į rinką vakcinacijos teritorijoje ir už jos ribų, užtikrinus, kad jų galutiniai produktai, skirti žmonių maistui arba ne žmonių maistui, būtų apdoroti bent vienu iš 9 priede nurodytų būdų. Toks apdorojimas turi būti atliekamas vakcinacijos teritorijoje esančioje įmonėje arba pagal 167–170 punktų reikalavimus.
426. Ligai jautrių gyvūnų, kilusių priežiūros zonoje esančiose laikymo vietose, neapdoroto pieno mėginius imti ir vežti į laboratoriją, išskyrus NVL, patvirtintą diagnozuoti snukio ir nagų ligą, ir nukenksminti pieną tokiose laboratorijose turi būti leidžiama gavus VMVT leidimą ir imantis reikiamų priemonių išvengti bet kokio galimo snukio ir nagų ligos išplitimo.
427. Gyvūninių produktų, išskyrus nurodytus 197–202 ir 204–206 punktuose tiekimas į ES rinką, turi atitikti 88–93 ir 131 punktų reikalavimus. IX SKYRIUS SNUKIO IR NAGŲ LIGOS NEAPIMTO STATUSO GRĄŽINIMAS I. SKIRSNIS SNUKIO IR NAGŲ LIGOS NEAPIMTOS ŠALIES AR JOS REGIONO STATUSO GRĄŽINIMAS
428. Snukio ir nagų ligos neapimtos šalies teritorija arba jos regiono statusas turi būti grąžinamas 293 punkte nurodyta tvarka, atsižvelgus į 209–212 punktuose nurodytus reikalavimus. II. SKIRSNIS STATUSO GRĄŽINIMAS LIKVIDAVUS SNUKIO IR NAGŲ LIGĄ NETAIKANT NEATIDĖLIOTINOS VAKCINACIJOS
429. Šalis arba jos regionas, nustatytas pagal 135–139 punktus, turi atgauti snukio ir nagų ligos neapimtos šalies ar jos regiono statusą, jeigu likvidavus snukio ir nagų ligos protrūkius neatliekant vakcinacijos, laikomasi tokių reikalavimų: 209.
430. užbaigtos visos 101–103 ir 133–134 punktuose nurodytos priemonės; 209.
431. taikomi bent vienas iš tokių reikalavimų: 209.2.
432. laikomasi Tarptautinio Epizootijų Biuro (toliau – TEB) Gyvūnų sveikatos kodekso snukio ir nagų ligos skyriaus paskutinės redakcijos atitinkamų rekomendacijų, 209.2.
433. praėjo ne mažiau kaip trys mėnesiai po paskutinio užregistruoto snukio ir nagų ligos protrūkio ir pagal 3 priedą atliktas klinikinis ir laboratorinis tyrimai patvirtino, kad šalyje ar jos regione nėra snukio ir nagų ligos viruso.
434. Sprendimai dėl snukio ir nagų ligos neapimtos šalies ar jos regiono statuso grąžinimo turi būti patvirtinti 293 punkte nurodyta tvarka. III. SKIRSNIS STATUSO GRĄŽINIMAS LIKVIDAVUS SNUKIO IR NAGŲ LIGĄ TAIKANT VAKCINACIJĄ
435. Šalis arba jos regionas, nustatytas pagal 135–139 punktus, turi atgauti snukio ir nagų ligos neapimtos šalies ar jos regiono statusą, jeigu, likvidavus snukio ir nagų ligos vieną ar daugiau protrūkių atliekant vakcinaciją, taikomi tokie reikalavimai: 211.
436. užbaigtos visos 101–103, 133–134, 164–191 punktuose nurodytos priemonės; 211.
437. taikomas bent vienas iš tokių reikalavimų: 211.2.
438. yra laikomasi TEB Gyvūnų sveikatos kodekso snukio ir nagų ligos skyriaus paskutinės redakcijos atitinkamų rekomendacijų, 211.2.
439. praėjo ne mažiau kaip trys mėnesiai po paskutinio vakcinuoto gyvūno paskerdimo ir, vadovaujantis 233 punkto nurodymais, buvo atliktas serologinis tyrimas, 211.2.
440. praėjo ne mažiau kaip šeši mėnesiai nuo paskutinio snukio ir nagų ligos protrūkio arba neatidėliotinos vakcinacijos pabaigos ir, vadovaujantis 233 punkto reikalavimais, atliktas serologinis tyrimas, pagrįstas antikūnų prieš snukio ir nagų ligos viruso nestruktūrinių baltymų nustatymu, parodė, kad vakcinuoti gyvūnai nėra užkrėsti snukio ir nagų liga.
441. Sprendimai dėl snukio ir nagų ligos neapimtos šalies ar jos regiono statuso grąžinimo turi būti tvirtinami 293 punkte nurodyta tvarka. IV. SKIRSNIS PRIEMONIŲ SNUKIO IR NAGŲ LIGOS NEAPIMTAM STATUSUI GRĄŽINTI PAKEITIMAI
442. Taikant išimtį 209–210 punktams, 293 punkte nurodyta tvarka gali būti nuspręsta atšaukti apribojimus, pritaikytus pagal šiuos Reikalavimus, kai įvykdyti 101–103 ir 133–134 punktuose nurodyti reikalavimai, atliktas klinikinis ir serologinis tyrimas ir patvirtinta, kad nėra snukio ir nagų ligos viruso infekcijos.
443. Taikant išimtį 211–212 punktams, 293 punkte nurodyta tvarka gali būti nuspręsta atšaukti apribojimus, pritaikytus pagal šiuos Reikalavimus, kai atliktas 184–186 punktuose nurodytas klinikinis ir serologinis tyrimas, pabaigtos 187–191 punktuose nurodytos priemonės ir patvirtinta, kad nėra snukio ir nagų ligos viruso infekcijos.
444. Nepažeidžiant 213 ir 214 punktų, 293 punkte nurodyta tvarka gali būti nuspręsta, kad jokie ligai jautrūs gyvūnai negali būti vežami iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar regiono, kur buvo snukio ir nagų ligos protrūkis, į kitą ES šalį tol, kol pagal TEB Gyvūnų sveikatos kodekso reikalavimus nebus grąžintas snukio ir nagų ligos neapimtos šalies ar jos regiono statusas, nebent tokie gyvūnai: 215.
445. nebuvo vakcinuoti ir yra vežami tiesiai į skerdyklą neatidėliotinam skerdimui; 215.
446. iki pakrovimo buvo laikomi atskirti nuo kitų gyvūnų ne mažiau kaip 30 dienų ir šių gyvūnų mėginiai 10 dienų prieš gyvūnų pakrovimą buvo serologiškai ištirti, siekiant nustatyti antikūnus prieš snukio ir nagų ligos viruso struktūrinius proteinus, ir gauti neigiami tyrimo rezultatai.
447. Nepažeidžiant 214 punkto, 293 punkte nurodyta tvarka gali būti nuspręsta, kad tol, kol pagal TEB Gyvūnų sveikatos kodekso reikalavimus nebus grąžintas snukio ir nagų ligos neapimtas statusas, priežiūros zonos, esančios aplink 160 punkte nurodytą vakcinacijos zoną, plotas turi būti sumažintas užbaigus 187–191 punktuose nurodytas priemones. V. SKIRSNIS IMLIŲ RŪŠIŲ GYVŪNŲ IR GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ, GAUTŲ IŠ TOKIŲ GYVŪNŲ, SERTIFIKAVIMAS PREKYBAI ES
448. VMVT turi užtikrinti, kad būtų išduodami veterinarijos sertifikatai prekybai ES skirtų ligai jautrių gyvūnų ar iš tokių gyvūnų gautų produktų pagal šiuos Reikalavimus tol, kol šaliai ar jos teritorijos daliai pagal 209–212 punktus bus grąžintas snukio ir nagų ligos neapimtos šalies ar jos regiono statusas. VI. SKIRSNIS VAKCINUOTŲ IMLIŲ RŪŠIŲ GYVŪNŲ JUDĖJIMAS GRĄŽINUS SNUKIO IR NAGŲ LIGOS NEAPIMTĄ STATUSĄ
449. Nuo snukio ir nagų ligos vakcinuotus ligai jautrius gyvūnus vežti iš vienos ES šalies į kitą ES šalį turi būti draudžiama.
450. Taikant išimtį 218 punktui, 293 punkte nurodyta tvarka gali būti nuspręsta patvirtinti specialias priemones dėl vakcinuotų ligai jautrių gyvūnų, laikomų zoologijos soduose ir įtrauktų į laukinės faunos išsaugojimo programą arba ūkinės paskirties gyvūnų, laikomų ištekliams atnaujinti skirtose patalpose, VMVT nurodytų, kaip gyvūnų veislinis branduolys yra būtinas veislei išlaikyti, laikantis atitinkamų TEB Gyvūnų sveikatos kodekso nuostatų. PREVENCINĖS PRIEMONĖS I. SKYRIUS LABORATORIJOS IR ĮSTAIGOS, DIRBANČIOS SU SNUKIO IR NAGŲ LIGOS VIRUSU I. SKIRSNIS LABORATORIJOS IR ĮSTAIGOS, DIRBANČIOS SU GYVU SNUKIO IR NAGŲ LIGOS VIRUSU
451. VMVT turi užtikrinti, kad: 220.
452. laboratorijos ir įstaigos, kuriose vykdomi gyvo snukio ir nagų ligos viruso, jo genomo, antigenų ar iš tokių antigenų gaminamų vakcinų tyrimai, diagnozavimas ar gamyba, būtų griežtai kontroliuojamos VMVT; 220.
453. tyrimų ir diagnozavimo tikslais su gyvu snukio ir nagų ligos virusu būtų dirbama tik patvirtintose laboratorijose; 220.
454. vakcinoms gaminti skirtų inaktyvuotų antigenų gamybos arba vakcinų gamybos ir susijusių tyrimų tikslais su gyvu snukio ir nagų ligos virusu būtų dirbama tik patvirtintose įstaigose ir laboratorijose; 220.
455. 220.2 ir 220.3 punktuose nurodytose laboratorijose ir įstaigose būtų dirbama bent pagal 11 priede nustatytus biologinės saugos standartus. II. SKIRSNIS SU GYVU SNUKIO IR NAGŲ VIRUSU DIRBANČIŲ LABORATORIJŲ IR ĮSTAIGŲ PATIKRINIMAI
456. Europos Komisijos ekspertai, bendradarbiaudami su VMVT, turi atlikti patikrinimus Lietuvos Respublikoje, siekdami įsitikinti, kad patvirtintose laboratorijose ir įstaigose taikomos saugos sistemos atitinka 11 priede nustatytus biologinės saugos standartus. III. SKIRSNIS SU GYVU SNUKIO IR NAGŲ LIGOS VIRUSU DIRBANČIŲ PATVIRTINTŲ LABORATORIJŲ IR ĮMONIŲ SĄRAŠO PAKEITIMAI
457. Su gyvu snukio ir nagų ligos virusu dirbančių laboratorijų ir įstaigų sąrašas gali būti pakeistas 293 punkte nurodyta tvarka, atsižvelgiant į 221 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus.
458. Su gyvu snukio ir nagų ligos virusu dirbančių laboratorijų ir įstaigų sąrašas turi būti reguliariai atnaujinamas pagal ES šalių raštu pateikiamą informaciją 292 punkte nurodyta tvarka. IV. SKIRSNIS NACIONALINĖ VETERINARIJOS LABORATORIJA
459. VMVT turi užtikrinti, kad: 224.
460. snukio ir nagų ligos laboratoriniai tyrimai būtų atliekami NVL; 224.
461. laboratoriniai tyrimai snukio ir nagų ligos virusui ar kitos vezikulinės ligos virusui patvirtinti pagal 234–236 punktus būtų atliekami NVL; 224.
462. NVL būtų atsakinga už diagnozavimo standartų ir metodikų koordinavimą šalyje; 224.
463. NVL atliktų bent 14 priede nurodytas funkcijas ir pareigas; 224.
464. NVL bendradarbiautų su ES kontroline snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorija ir užtikrintų, kad į ES kontrolinę snukio ir nagų ligos tyrimų laboratoriją būtų siunčiami reikiami mėginiai.
465. NVL gali teikti paslaugas kitoms ES šalims. ES šalys, kurios savo teritorijoje neturi nacionalinės kontrolinės snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorijos, gali naudotis vienos ar kelių ES šalių nacionalinių kontrolinių snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorijų paslaugomis. Bendradarbiavimas turi būti įforminamas dvišaliu susitarimu tarp atitinkamų ES šalių kompetentingų institucijų, apie kurį pranešama Europos Komisijai.
466. VMVT turi užtikrinti, kad šiuose Reikalavimuose nurodyti laboratoriniai tyrimai visų pirma būtų atliekami siekiant patvirtinti arba paneigti snukio ir nagų ligą ir paneigti kitas vezikulines ligas. Kai patvirtintas snukio ir nagų ligos protrūkis ir nustatytas viruso serologinis tipas, tas virusas turi būti antigeniškai apibūdinamas lyginant su kontrolinėmis vakcinos viruso padermėmis, jei reikia, padedant ES kontrolinei snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorijai. Mėginiai, paimti gyvūnams, kuriems nustatyta vezikulinė liga, bet kuriems nenustatyta snukio ir nagų liga, ir, kur tinkama, nenustatyta kiaulių vezikulinė liga, turi būti siunčiami į ES kontrolinę snukio ir nagų ligos tyrimų laboratoriją ištirti.
467. VMVT turi užtikrinti, kad NVL būtų aprūpinta reikiama įranga ir turėtų reikiamą kiekį personalo, mokančio atlikti laboratorinius tyrimus, reikalaujamus pagal šiuos Reikalavimus. V. SKIRSNIS ES KONTROLINĖ LABORATORIJA
468. ES kontrolinės laboratorijos statusas turi būti suteikiamas sutarus su atitinkama laboratorija ir laikantis 292 punkte nustatytos tvarkos ir ta tvarka nustatytam laikotarpiui.
469. Paskiriant ES kontrolinę laboratoriją, visų pirma atsižvelgiama į laboratorijos techninę ir mokslinę kompetenciją taip pat ir į dirbančių mokslo ir technikos darbuotojų patirtį bei sugebėjimus.
470. Europos Komisija turi persvarstyti ES kontrolinės laboratorijos statuso suteikimą pasibaigus nustatytam darbo laikotarpiui ar anksčiau, atsižvelgdama į 15 priede nustatytų ES kontrolinės laboratorijos funkcijų ir pareigų vykdymą. VI. SKIRSNIS SU GYVU SNUKIO IR NAGŲ LIGOS VIRUSU DIRBANČIŲ LABORATORIJŲ IR ĮSTAIGŲ APSAUGOS STANDARTAI, PRIEŽIŪROS KRYPTYS IR VEIKLOS KODEKSAS
471. Minimalių standartų veiklos vadovas laboratorijoms, dirbančioms su snukio ir nagų ligos virusu in vivo ir in vitro, turi būti patvirtintas 292 punkte nurodyta tvarka.
472. Nurodymai dėl priežiūros, kuri reikalinga siekiant atgauti snukio ir nagų ligos neapimtos šalies ar jos regiono statusą, gali būti patvirtinti 292 punkte nurodyta tvarka.
473. Vieningas geros veiklos kodeksas apsaugos sistemoms, kuris taikomas įstaigoms ir laboratorijoms, gali būti patvirtintas 292 punkte nurodyta tvarka. II. SKYRIUS SNUKIO IR NAGŲ LIGOS DIAGNOZAVIMAS I. SKIRSNIS SNUKIO IR NAGŲ LIGOS DIAGNOZAVIMO IR KITŲ VEZIKULINIŲ LIGŲ DIFERENCINIO DIAGNOZAVIMO STANDARTAI IR TYRIMAI
474. VMVT turi užtikrinti, kad NVL taikytų 12 priede nustatytus tyrimus ir standartus.
475. Sprendimas dėl tinkamo pasiruošimo pirkti, laikyti ar tiekti NVL pakankamą kiekį specifinių reagentų ar tyrimams reikalingų medžiagų neatidėliotinais atvejais, ypač dėl priemonių, nurodytų 186 punkte, gali būti patvirtintas 292 punkte nurodyta tvarka.
476. Veiklos vadovas, skirtas diagnozuoti snukio ir nagų ligą ir diferencijuoti kitas vezikulines ligas, išskyrus kiaulių vezikulinę ligą, gali būti patvirtintas 292 punkte nurodyta tvarka. III. SKYRIUS NEATIDĖLIOTINŲ PRIEMONIŲ PLANAI IR TIKRO PAVOJAUS PRATYBOS I. SKIRSNIS NEATIDĖLIOTINŲ PRIEMONIŲ PLANAI
477. VMVT turi paruošti neatidėliotinų priemonių planą, kuriame turi būti nurodytos nacionalinės priemonės, reikalingos tinkamai pasiruošti kovai su snukio ir nagų liga ir apsaugoti aplinką, kurios būtų įgyvendintos snukio ir nagų ligos protrūkio atveju.
478. Neatidėliotinų priemonių plane turi būti numatyta galimybė pasinaudoti patalpomis, įranga, personalu ir kitomis reikiamomis medžiagomis snukio ir nagų ligos protrūkiui greitam ir veiksmingam likvidavimui. Jame turi būti užtikrintas veiksmų koordinavimas su kaimyninėmis ES šalimis ir bendradarbiavimas su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis.
479. Neatidėliotinų priemonių plane turi būti nurodytos priemonės, kurios būtų įgyvendinamos blogiausio ligos scenarijaus atveju, kaip nurodyta 16 priedo 1.12 punkte, ir turi būti nurodyta: 239.
480. vakcinos poreikis, reikalingas neatidėliotinos vakcinacijos atveju; 239.
481. regionai kuriuose yra didelis gyvūnų tankis, atsižvelgiant į 10 priede nustatytus kriterijus.
482. Neatidėliotinų priemonių planas turi užtikrinti, kad būtų paruoštos visos priemonės, reikalingos apsaugoti aplinką snukio ir nagų ligos protrūkio atveju užtikrinančios šios ligos kontrolę ir kuo labiau sumažinančios dėl ligos protrūkio patiriamą žalą, ypač jei būtina vietoje užkasti ar sudeginti nugaišusių ar nužudytų gyvūnų lavonus.
483. Neatidėliotinų priemonių planų rengimo kriterijai ir reikalavimai nustatyti 16 priede. Šie kriterijai ir reikalavimai gali būti iš dalies keičiami 292 punkte nurodyta tvarka, atsižvelgiant į snukio ir nagų ligos savitumus ir ligos kontrolės ir aplinkosaugos priemonių plėtros pažangą.
484. Europos Komisija turi išnagrinėti neatidėliotinų priemonių planus, siekdama nustatyti, ar jie leidžia pasiekti 237 punkte nurodytą tikslą, ir turi nurodyti ES šaliai padaryti reikiamus pakeitimus, kad planai būtų suderinti su atitinkamais kitų ES šalių planais.
485. Neatidėliotinų priemonių planai turi būti tvirtinami 292 punkte nurodyta tvarka.
486. VMVT turi užtikrinti, kad apie žymius neatidėliotinų priemonių planų pakeitimus būtų nedelsiant pranešama Europos Komisijai.
487. Pakeisti neatidėliotinų priemonių planai gali būti tvirtinami 292 punkte nurodyta tvarka, atsižvelgiant į padėties raidą.
488. Bet kuriuo atveju kas penkerius metus VMVT turi atnaujinti neatidėliotinų priemonių planą, atsižvelgdama į 247–249 punktuose nurodytų tikro pavojaus pratybų rezultatus, ir pateikti jį tvirtinti Europos Komisijai 292 punkte nurodyta tvarka. II. SKIRSNIS TIKRO PAVOJAUS PRATYBOS
489. VMVT turi užtikrinti, kad tikro pavojaus pratybos būtų vykdomos pagal jų patvirtintą neatidėliotinų priemonių planą ir 16 priedą.
490. VMVT turi užtikrinti, kad, kai tai įmanoma ir naudinga, tikro pavojaus pratybos būtų vykdomos artimai bendradarbiaujant su kaimyninių ES šalių ar trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis.
491. VMVT turi informuoti Europos Komisiją apie pagrindinius tikro pavojaus pratybų rezultatus. Šia informacija turi būti pateikiama Europos Komisijai kaip dalis informacijos, reikalaujamos Tarybos direktyvos 64/432/EEB 8 straipsnyje. IV. SKYRIUS UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KONTROLĖS CENTRAI IR EKSPERTŲ GRUPĖS I. SKIRSNIS NACIONALINIS UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KONTROLĖS CENTRAS, JO FUNKCIJOS IR PAREIGOS
492. VMVT turi užtikrinti, kad snukio ir nagų ligos protrūkio atveju galėtų būti nedelsiant įsteigtas nacionalinis užkrečiamųjų ligų kontrolės centras (toliau – NULKC).
493. NULKC vadovauja ir kontroliuoja 255–258 punktuose nurodytų teritorinių užkrečiamųjų ligų kontrolės centrų veiklą.
494. NULKC yra atsakingas už: 252.
495. reikalingų kontrolės priemonių parengimą; 252.
496. teritorinių užkrečiamųjų ligų kontrolės centrų greitą ir veiksmingą darbą; 252.
497. personalo ir kitų išteklių suteikimą teritoriniams užkrečiamųjų ligų kontrolės centrams; 252.
498. informacijos teikimą Europos Komisijai, kitų ES šalių kompetentingoms institucijoms, įskaitant kompetentingas aplinkosaugos institucijas ir veterinarijos, žemės ūkio ir prekybos organizacijas ir institucijas; 252.
499. neatidėliotinos vakcinacijos kampanijos organizavimą ir vakcinacijos teritorijų nustatymą; 252.
500. bendradarbiavimą su snukio ir nagų ligos diagnozavimo laboratorijomis; 252.
501. bendradarbiavimą su kitomis institucijomis bendriems veiksmams koordinuoti; 252.
502. bendradarbiavimą su žiniasklaida; 252.
503. bendradarbiavimą su vykdančiosiomis institucijomis reikiamam specialių teisinių priemonių įgyvendinimui užtikrinti. II. SKIRSNIS NACIONALINIS UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KONTROLĖS CENTRAS, TECHNINIAI REIKALAVIMAI
504. VMVT turi užtikrinti, kad NULKC turėtų visas reikiamas priemones, įskaitant personalą ir įrangą, reikalingas efektyviam ligos likvidavimui.
505. 253 punkte nurodytos priemonės turi būti tokios: 254.
506. bandos tapatumo nustatymo ir gyvūnų laikymo vietos nustatymo sistema, geriausia – kompiuterizuota; 254.
507. visos tinkamos ryšio priemonės, įskaitant telefonus, faksus ir, jei įmanoma, bendravimo su žiniasklaida priemonės; 254.
508. ryšio sistema, leidžianti keistis informacija su teritoriniais užkrečiamųjų ligų kontrolės centrais, laboratorijomis ir kitomis atitinkamomis organizacijomis, geriausia – kompiuterizuota; 254.
509. žemėlapiai ir kiti informacijos šaltiniai, kuriuos galima naudoti taikant tiesiogines kontrolės priemones; 254.
510. bendras dienoraštis, kuris turi būti pildomas chronologine tvarka registruojant visus įvykius, susijusius su snukio ir nagų ligos protrūkiu, ir padedantis susieti ir koordinuoti įvairias priemones; 254.
511. nacionalinių ir tarptautinių organizacijų ir laboratorijų, besidominčių snukio ir nagų ligos protrūkiu, su kuriomis reikia susisiekti tokiu atveju, sąrašas; 254.
512. personalo ir kitų asmenų, kurie snukio ir nagų ligos protrūkio atveju gali būti nedelsiant iškviesti dirbti teritoriniuose užkrečiamųjų ligų kontrolės centruose arba 261–263 punktuose nurodytose ekspertų grupėse, sąrašas; 254.
513. kompetentingų aplinkosaugos institucijų, su kuriomis reikia susisiekti snukio ir nagų ligos protrūkio atveju, sąrašas; 254.
514. žemėlapiai, kuriuose nurodytos reikiamos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo vietos; 254.
515. apdorojimo ir perdirbimo įmonių, kurioms leista apdoroti ar perdirbti gyvūnų lavonus ir šalutinius gyvūninius produktus ir kurios gali būti įgaliojamos šiai veiklai snukio ir nagų ligos protrūkio atveju, sąrašas, nurodant jų pajėgumą, adresą ir kitus ryšio duomenis; 254.1