Lietuvos Respublikos ūkio ministras įsakymas dėl elektros tinklų kodekso bei elektros energijos tiekimo ir naudoj

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL ELEKTROS TINKLŲ KODEKSO BEI ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMO IR NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2001 m. gruodžio 29 d. Nr. 398 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu (Žin., 2000, Nr. 66-1984) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą“ (Žin., 2001, Nr. 74-2601) 1.2 bei 1.3 punktais:

1.1. Elektros tinklų kodeksą;

1.2. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles.

Ūkio Ministras Petras Čėsna PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 398 ELEKTROS TINKLŲ KODEKSAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Elektros tinklų kodeksas (toliau – Kodeksas) taikomas visiems tinklų naudotojams bei visiems elektros energijos rinkos dalyviams, susijusiems su tinklų panaudojimu.

2.1. užtikrinti elektros energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo efektyvumą ir patikimumą;

2.2. reglamentuoti elektros energetikos subjektų teises, pareigas, jiems keliamus reikalavimus, tarpusavio santykius eksploatuojant ir naudojantis elektros energetikos sistema;

2.3. nustatyti perdavimo tinklų Lietuvos teritorijoje ir jungiamųjų linijų su kitomis elektros energetikos sistemomis bei skirstomųjų tinklų eksploatavimo, valdymo bei plėtros tvarką atsižvelgiant į perdavimo ir skirstomųjų tinklų naudotojų poreikius;

2.4. nustatyti nediskriminuojančias gamintojų, skirstomųjų tinklų ir vartotojų įrenginių prijungimo sąlygas;

2.5. sudaryti objektyvias ir nediskriminuojančias naudojimosi tinklais sąlygas visiems elektros energijos rinkos dalyviams;

2.6. sudaryti sąlygas konkurencija pagrįstai elektros energijos rinkai funkcionuoti, sąžiningos konkurencijos tarp gamintojų ir tiekėjų principams įtvirtinti;

2.7. nustatyti informacijos, reikalingos užtikrinant elektros energetikos sistemos saugų ir efektyvų darbą, apsikeitimo tarp elektros energetikos sistemos subjektų koordinuotą plėtrą, vientisumą ir suderinamumą.

elektros skaitiklis – elektros energijos kiekio apskaitos prietaisas; elektrinės savosios reikmės – elektros galia ir energija, reikalinga elektrinės technologiniam elektros energijos gamybos ir transformavimo procesui palaikyti; energijos mainai – operacija, kai vienos elektros energetikos sistemos perdavimo tinklų operatorius pagal abipusį susitarimą su kitos sistemos perdavimo tinklų operatoriumi priima tiekiamą elektros energiją ir vėliau ją grąžina; fizinis srautas – elektros srautas per tinklų elementus; generacija – elektros galios ir energijos gamybos iš kitų energijos rūšių procesas; generuojantis šaltinis – elektrinės įrenginys arba elektrinė, gaminanti elektros galią ir energiją; grafikas – planinis grafikas, apibrėžiantis kiekvienos valandos (apskaitos periodo) planinį gaminamos, suvartojamos elektros energijos bei elektros energijos importo/eksporto kiekį; greitas avarinis rezervas – avarinis rezervas, kuris aktyvuojamas ne ilgiau kaip per 3 minutes ir kurio veikimo trukmė gali trukti iki 12 valandų; hidraulinis šaltinis – generuojantis šaltinis, elektros energijos gamybai naudojantis vandens energiją; įtampos „lavina“ – staigus įtampos pokytis (didėjimas ar mažėjimas), pažeidžiantis leistinas įtampos ribas; izoliuotas darbas – elektros energetikos sistemos dalies darbas, kai dirbama asinchroniškai nuo pagrindinės elektros energetikos sistemos; komercinė informacija – rinkos dalyvių naudojama informacija; komercinis srautas – sutartimi nustatytas persiunčiamas elektros energijos kiekis; kaskadinė avarija – avarinis vieno ar kelių elektros energetikos sistemos elementų atsijungimas, dėl kurio nevaldomai atsijungia kiti su jais sujungti sistemos elementai; laisvasis vartotojas – vartotojas, turintis teisę laisvai pasirinkti tiekėją Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka; lėtasis rezervas – aktyviosios galios dydis, kuris gali būti panaudojamas per 30 minučių; minimali stabili generavimo galia – tai galios dydis, žemiau kurio generuojantis šaltinis negali ilgą laiką dirbti; n-1 kriterijus – sistemos iš n elementų savybė užtikrinti jos normalų darbą atsijungus vienam elementui; nacionalinė balansavimo funkcija – galios ir energijos balansų užtikrinimas šalies mastu; nacionalinio balanso rajonas – balanso rajonų visuma nacionaliniu mastu, kuriam atstovauja perdavimo tinklų operatorius, palaikantis ryšius su kitų šalių elektros energetikos sistemomis; nacionalinis elektros suvartojimas – nacionalinis naudingas elektros energijos suvartojimas plius tinklų nuostoliai;

nacionalinis naudingas elektros energijos suvartojimas – visų vartotojų suvartotas elektros energijos kiekis be elektrinių savosioms reikmėms sunaudoto elektros energijos kiekio; ne balansas – būsena, kuomet elektros energijos gamyba ir importas nesutampa su poreikiu ir eksportu; neplanuotas perdavimas – tai elektros energijos kiekis, kuris lygus suplanuoto grafike elektros energijos kiekio ir faktiškai pateikto elektros energijos kiekio skirtumui. Neplanuotai perduodama tik tarp perdavimo tinklų operatorių; nesinchronizuotas rezervas – rezervo dalis, esanti nesinchronizuotuose generuojančiuose šaltiniuose, kurie gali būti prijungti prie elektros energetikos sistemos per tam tikrą laiką; nuostoliai – tai fiziniai elektros energijos nuostoliai tarp tiekimo į tinklus ir suvartojimo taškų, atsirandantys elektros energijos perdavimo, transformacijos ir skirstymo proceso metu; operatorius – perdavimo arba skirstomųjų tinklų operatorius; operatyvinis planavimas – trumpalaikis (iki vienerių metų) planavimas; papildomos paslaugos – paslaugos, kurios priskiriamos elektros energetikos sistemos panaudojimo tiekimo į tinklus pusei (gamintojams) ir teikiamos perdavimo tinklų operatoriui reikalaujant. Papildomas paslaugas gali teikti elektros energijos vartotojai, jei tam yra techninės galimybės. Atskiromis papildomomis paslaugomis perdavimo tinklų operatorius naudojasi teikdamas sistemines paslaugas; paleidimo po totalinės avarijos galimybė – generuojančio šaltinio paleidimo galimybė, esant visiškam ar daliniam elektros energetikos sistemos „užgesimui“, kai paleidžiant generuojantį šaltinį nenaudojama elektros energija iš tinklų; pastotė, transformatorių pastotė – vieta, kurioje yra elektros tinklų elementų perjungimo, apsaugos; įtampos transformavimo; įtampos, galios, energijos matavimo įranga ir įtaisai; perdavimas – elektros energijos persiuntimas aukštosios įtampos elektros tinklais iš gamintojų vartotojams arba tiekėjams; perdavimo paslaugos – fiziniai, organizaciniai, techniniai procesai, užtikrinantys elektros energijos gavėjui perduodamos elektros energijos nustatytus parametrus; perdavimo sistemos perkrova – fizinių srautų dydis, sąlygojantis perdavimo tinklų elementų leistinų ribų viršijimą; perdavimo sistema – įranga, naudojama perdavimo paslaugai ir sisteminei paslaugai suteikti; perdavimo tinklų operatorius – juridinis asmuo, valdantis ir eksploatuojantis perdavimo tinklus, taip pat planuojantis ir plėtojantis jų sistemą; perdavimo sistemos operatorius – subjektas, atsakingas už perdavimo tinklų stebėjimą ir valdymą realiu laiku;

persiuntimas – nupirktos ar pagamintos elektros energijos pristatymas ir (ar) pardavimas vartotojams per perdavimo ir skirstymo sistemas; persiuntimo grafikai – tai grafikai, kuriuose nurodoma elektros energijos tiekimo į tinklą vieta, elektros energijos vartojimo vieta, pradžia, trukmė ir tiekiamos energijos kiekis per valandą; persiuntimo sutrikimas – elektros energijos persiuntimo nutraukimas, kurio laikotarpis ilgesnis, negu numatyta tinklų automatikos įsijungimo trukmė; prijungimas prie tinklų – tai procesas, apimantis organizacines ir technines priemones, reikalingas vartotojų ir gamintojų įrenginiams fiziškai prijungti prie tinklų; pirminis reguliavimas – stabilizuojantis automatinis aktyviosios galios balanso užtikrinimas per sekundžių laikotarpį valdymo rajono ar sinchroniškai dirbančios elektros energetikos sistemos mastu. Aktyviai pirminį reguliavimą vykdo elektrinių generatoriai su reguliatoriais, reaguojančiais į dažnio nuokrypį. Pasyviai pirminį reguliavimą atlieka apkrovos, kurių galia priklauso nuo sistemos dažnio; pirminio reguliavimo rezervas – sekundinis aktyviosios galios rezervas dažniui reguliuoti; poreikis – suvartojamas elektros energijos kiekis elektros energetikos sistemoje ar sistemos dalyje, išreiškiamas galios vienetais (kilovatais ar megavatais) duotu momentu ar energijos vienetais (kilovatvalandėmis) per laiko intervalą; reguliavimo rezervas – besisukančio ar nesinchronizuoto aktyviosios galios rezervo dalis, skirta elektros energetikos sistemos balansui palaikyti pagal nustatytas ribas; rezervinė galia – valdoma galia, naudojama elektros energetikos sistemos aktyviųjų galių balanso nuokrypiams likviduoti (kompensuoti); ribojimai – elektros galios ar energijos srautų perdavimo tinklais ribojimai; sistemos saldas – visų įeinančių ir išeinančių iš Lietuvos perdavimo tinklų operatoriaus valdomo rajono fizinių srautų algebrinė suma; sąsaja – riba, paprastai nustatoma ant komutacinio aparato, jungiančio tinklus su tinklų naudotojo įrenginiais; sisteminės paslaugos – paslaugos, būtinos užtikrinant elektros energetikos sistemos funkcionavimą ir tiekiamos elektros energijos vartotojams kartu su elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslauga. Sisteminės paslaugos lemia elektros energijos kokybę; sistemos laikas – laikas, kuris skaičiuojamas pagal elektros energetikos sistemos dažnį. Skirtumas tarp sistemos laiko ir astronominio laiko sudaro sistemos laiko nuokrypį; sistemos naudotojai, naudotojai – fiziniai arba juridiniai asmenys, tiekiantys arba kuriems teikiama elektros galia, energija ar teikiamos sisteminės paslaugos iš perdavimo arba skirstymo tinklų;

skirstymas – tai elektros energijos persiuntimas žemos ir vidutinės įtampos tinklais; skirstymo sistema – įranga, naudojama elektros galiai ir energijai persiųsti iš perdavimo sistemos galutiniam vartotojui; skirstomųjų tinklų operatorius – juridinis asmuo, valdantis skirstomuosius tinklus savo aptarnaujamoje teritorijoje; stabilumas – elektros energetikos sistemos sugebėjimas palaikyti pusiausvyrą esant normalioms darbo sąlygoms ir esant trikdžiams elektros energetikos sistemoje; stebimas rajonas – operatoriaus tinklų rajonas, kuriam valdyti turima pakankamai informacijos; suminis suvartojimas – tai elektros energija, suvartota valdomame rajone, įskaitant ir automatinių gamintojų pagamintą elektros energiją; šaltasis rezervas – stovinčių generuojančių šaltinių, kurie gali būti paleisti per 12 valandų, galia; užgesimas – elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir vartojimo proceso nutrūkimas, kai sustoja elektros energetikos sistemos ar jos dalies darbas; tarpsisteminiai energijos mainai – elektros energijos srautai tarp elektros energetikos sistemų; telematavimas – procesas, kurio metu generuojančiuose šaltiniuose ar pastotėse išmatuoti elektriniai ar techniniai dydžiai ryšio įranga perduodami į dispečerinį pultą; tiekėjas – juridinis ar fizinis asmuo, kuris turi teisę disponuoti tiekiama į tinklą energija generavimo taškuose ir kuris turi pasirašęs su gavėju pardavimo, o su tinklais persiuntimo sutartį; tiekiama į tinklą (neto) galia – generavimo šaltinių tiekiama į tinklus galia; tinklų operatorius – perdavimo ar skirstomųjų tinklų operatorius, kuris atsakingas už saugų ir patikimą jo valdomų tinklų funkcionavimą, elektros energijos apskaitą, nuostolių tinkluose kompensavimą. Perdavimo tinklų operatorius papildomai yra atsakingas už nacionalinį elektros energijos balansą, sisteminių paslaugų teikimą ir ilgalaikį elektros energetikos sistemos galios balanso planavimą; tinklų naudotojas, naudotojas – juridinis ar fizinis asmuo, kuris naudojasi elektros energijos persiuntimo, perdavimo ar skirstomųjų tinklų paslauga; tinklų priežiūros darbai – tinklų darbo stabilumą ir kokybę užtikrinantys veiksmai; trečiosios pusės priėjimas – tai specialus elektros energijos persiuntimo atvejis, apimantis elektros energijos tiekimą į tinklus viename ar daugelyje tinklų taškų ir su tuo susijusį paėmimą viename ar daugelyje tinklų taškų. Šiuo atveju nei gamintojas, nei tiekėjas, nei gavėjas nėra tinklų operatorius; valdymo rajonas – tai elektros energetikos sistema, kurioje perdavimo tinklų operatorius atsakingas už automatinį generacijos valdymą, pirminį ir antrinį reguliavimą bei rezervavimą pagal nustatytus reikalavimus;

valdymo blokas – gretimų valdymo rajonų junginys; vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, perkantis elektros energiją naudojimo tikslams; viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje – visokia veikla ar neveikimas elektros energetikos sektoriuje, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su visuomenės saugumu bei aplinkos apsauga, taip pat elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančiuosius, atliekinius energijos išteklius bei kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse; visuomeninis vartotojas – vartotojas, pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą neturintis laisvojo vartotojo statuso.

II. TINKLŲ OPERATORIŲ IR NAUDOTOJŲ PAREIGOS, ATSAKOMYBĖ, TEISĖS 4. Perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatorius turi sudaryti sąlygas naudotis tinklais visiems naudotojams, išskyrus atvejus, kuomet tai yra neįmanoma dėl techninių priežasčių. Naudojimasis tinklais neturi kelti pavojaus elektros energetikos sistemos darbo ir su tuo susijusių paslaugų tiekimo patikimumui.

6.1. valdyti, kontroliuoti ir, esant reikalui, riboti ar uždrausti elektros energijos ir galios komercinius srautus, generavimą, suvartojimą, daugiau kaip 50 MW elektrinių generuojamos galios planuojamą sumažėjimą ar padidėjimą, daugiau kaip 50 MW padidėjančius ar sumažėjančius perdavimą/pirkimus, kai tuo sukeliamas pavojus sistemos saugumui ir patikimumui;

6.2. saugiai eksploatuoti tinklus bei užtikrinti elektros energijos perdavimo patikimumą pagal galiojančius techninius reikalavimus;

6.3. planuoti, plėtoti, eksploatuoti ir valdyti tinklus pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias technines taisykles ir standartus;

6.4. sudaryti perdavimo tinklų plėtros planus pagal esamą ir numatomą elektros energijos suvartojimą ir potencialią generaciją bei vartotojų reikalavimus;

6.5. organizuoti techninę perdavimo tinklų eksploataciją, valdymą ir plėtojimą;

6.6. valdyti perdavimo tinklus saugiausiu, ekonomiškiausiu būdu, atsižvelgdamas į aplinkos apsaugą bei vartotojų ir perdavimo tinklų paslaugų naudotojų interesus;

6.7. sudaryti sąlygas ir galimybes pasinaudoti perdavimo tinklais, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra neįmanoma dėl techninių priežasčių. Perdavimo tinklų panaudojimas neturi pažeisti tinklų darbo patikimumo reikalavimų;

6.8. be kitų nenumatytų aplinkybių, valdyti perdavimo tinklus taip, kad būtų užtikrintas kokybiškas elektros energijos tiekimas ir naudotojai nepatirtų didesnio energijos perdavimo nutrūkimo negu apsaugos ir automatikos prietaisams įsijungti reikalingas laikas (n-1 kriterijus). Esant sutrikimo ar avarijos galimybei, perdavimo tinklų operatorius gali taikyti ir griežtesnius saugumo reikalavimus;

6.9. valdyti nacionalinį aktyviosios ir reaktyviosios galios, energijos balansą ir teikti elektros energijos balansavimo paslaugą visiems balanso rajonams, atsakingiems už savo elektros energijos balansą (toliau tekste – balansas) prieš perdavimo tinklų operatorių, bei kitiems perdavimo tinklų operatoriams;

6.10. įrengti, eksploatuoti, plėtoti perdavimo tinklų elektros energijos komercinės apskaitos sistemą;

6.11. kompensuoti persiuntimo technologinius elektros energijos nuostolius perdavimo tinkluose;

6.12. palaikyti elektros srovės dažnio stabilumą, įtampos stabilumą, reikiamus rezervus;

6.13. esant tinklų ar įrenginių gedimui (įskaitant ir elektrines), imtis priemonių, kad sistema kuo greičiau vėl atitiktų patikimumo standarto n-1 kriterijų;

6.14. atkurti perdavimo tinklų normalią darbo būklę ir elektros energijos perdavimą įvykus avarijai;

6.15. išduoti technines sąlygas ir leidimus prisijungti prie perdavimo tinklų pagal naujų tinklo naudotojų elektros įrenginių prijungimo tvarką ir kitus atitinkamus techninius norminius dokumentus bei tinklų operatoriaus tinklų plėtros koncepciją;

6.16. prijungti perdavimo tinklų naudotojų įrenginius prie perdavimo tinklų pagal atitinkamus techninius norminius dokumentus.

8.1. eksploatuoti skirstymo tinklus ir jungiamąsias linijas su kitomis sistemomis savo teritorijoje, užtikrindamas elektros kokybės standarto reikalavimus, garantuodamas saugų tiekimą ir tinklų plėtojimą, laikydamasis aplinkos apsaugos reikalavimų;

8.2. organizuoti, diegti, naudoti ir prižiūrėti skirstomųjų tinklų elektros energijos apskaitą;

8.3. atlikti elektros energijos matavimus ir jų rodmenis perduoti perdavimo tinklų ir rinkos operatoriams bei tiekėjams;

8.4. kompensuoti skirstymo tinkluose susidariusias persiuntimo technologines elektros energijos sąnaudas;

8.5. prijungti vartotojų ir gamintojų įrenginius, esančius operatoriaus teritorijoje, prie skirstymo tinklų pagal atitinkamus techninius norminius dokumentus;

8.6. motyvuotai raštu atsakyti esantiems ir potencialiems vartotojams apie atsisakymą suteikti jiems persiuntimo paslaugą. Toks atsisakymas turi būti pagrįstas nediskriminuojančiais techninio pobūdžio kriterijais.

9.1. planuodami savo balansą, prognozuoja savo suvartojamą elektros energiją. Perdavimo tinklų naudotojai atsako ir turi kompensuoti išlaidas už savo ne balansą;

9.2. importuojantys ar eksportuojantys elektros energiją privalo laiku perdavimo tinklų operatoriui pranešti perdavimo grafiką bei gauti jo leidimą;

9.3. suderintomis su perdavimo tinklų operatoriumi priemonėmis privalo dalyvauti užtikrinant elektros energijos kokybę avarijos atvejais.

10.1. savo funkcijoms vykdyti gauti reikiamą informaciją iš kitų tinklų operatorių, perdavimo tinklų naudotojų;

10.2. reglamentuoti prisijungimo prie tinklų sąlygas;

10.3. organizuoti papildomų paslaugų rinką bei užtikrinti jos funkcionavimą;

10.4. nustatyti papildomus saugumo reikalavimus, kai įjungtas pažeistas ar sugedęs įrenginys ir yra avarijos atsiradimo ar jos išplitimo galimybė;

10.5. atsisakyti suteikti esantiems ir potencialiems naudotojams elektros energijos perdavimo paslaugą. Atsisakymas turi būti pateiktas raštu ir pagrįstas nediskriminuojančio pobūdžio techniniais kriterijais;

10.6. esant sistemos stabilumo pažeidimo rizikai ir siekiant užtikrinti visuomenės interesus riboti ar sustabdyti komercinius srautus, daugiau kaip 50 MW komercinių srautų, generacijos pokyčius, atjungti vartotojus vadovaudamasis avariniu planu ir perdavimo tinklų operatoriaus nustatyta tvarka;

10.7. reikalauti atlyginti finansinius nuostolius ar kompensuoti jam padarytą žalą;

10.8. įsikišti į elektros energijos rinkos veiklą, jei kyla pavojus elektros energetikos sistemos stabilumui ir patikimam darbui;

10.9. kontroliuoti, tikrinti, atlikti bandymus įrenginių, susijusių su papildomų paslaugų pirkimu.

11.1. iš perdavimo tinklų operatoriaus ir kitų rinkos dalyvių gauti savo tiesioginėms funkcijoms vykdyti reikiamą informaciją;

11.2. dalyvauti papildomų paslaugų rinkoje teikiant perdavimo tinklų operatoriui papildomas paslaugas;

11.3. dalyvauti elektros energijos rinkoje;

11.4. imtis reikiamų veiksmų (suderinus su perdavimo tinklų operatoriumi), kai kyla pavojus tinklų vientisumui;

11.5. iš perdavimo tinklų operatoriaus gauti savo elektros energijos balanso ataskaitas.

12.1. iš gamintojų ir vartotojų, prijungtų prie skirstymo tinklų, gauti elektros energijos rodmenis ir kitą informaciją, reikalingą jo funkcijoms vykdyti;

12.2. reikalauti iš esančių ir potencialių vartotojų informacijos, kuri reikalinga trečiajai šaliai naudojantis skirstymo tinklais;

12.3. rekonstruoti esamus ir tiesti naujus skirstymo tinklus.

III. PRIJUNGIMO PRIE TINKLŲ SĄLYGOS IR TVARKA 13. Prijungimo prie tinklų sąlygų ir tvarkos tikslas yra užtikrinti saugų ir patikimą sistemos darbą, maksimaliai tenkinant sistemos naudotojų reikalavimus. Perdavimo tinklų operatorius bei skirstomųjų tinklų operatorius turi viešai skelbti prijungimo ir pasinaudojimo tinklais tvarką.

16.1. įrenginių priskyrimas pagal esančius valdyme ir esančius žinioje;

16.2. tinklų operatoriaus kompetencija dėl įrenginių valdymo ir perjungimo operacijų;

16.3. perjungimų vykdymas ir koordinavimas;

16.4. apsaugų diegimas ir eksploatacija;

16.5. atsakingi asmenys už valdymą, priežiūrą.

21.1. prijungimo prie elektros tinklų leistinoji galia;

21.2. atidalijimo koordinavimas;

21.3. apsaugos schema;

21.4. minimali ir maksimali trumpo jungimo srovė;

21.5. automatinio sinchronizavimosi sąlygos;

21.6. nulinio taško prijungimas;

21.7. reaktyviosios galios kompensavimas;

21.8. dalyvavimas užkertant kelią avarijoms ir jas likviduojant: automatinis dažninis nukrovimas, nukrovimo automatika, galios ir energijos ribojimai;

21.9. teikiamos papildomos paslaugos;

21.10. reikalavimai komercinei apskaitai, matavimams, informacinėms technologijoms, informacijos mainams;

21.11. darbo reglamentas esant didelėms avarijoms.

IV. REIKALAVIMAI REAKTYVIOSIOS GALIOS REGULIAVIMUI 30. Kiekvienas generuojantis šaltinis turi dalyvauti reguliuojant įtampą ir reaktyviąją galią pagal blokų technines charakteristikas, suderintas su perdavimo sistemos operatoriumi.

V. REIKALAVIMAI TINKLŲ IR SISTEMOS APSAUGAI 31. Leidžiamas tinklų elementų atjungimas įtariant ar esant juose gedimui, siekiant juos apsaugoti nuo sugadinimo ir siekiant išvengti avarijos išplitimo.

VI. INFORMACIJOS MAINAI PRIJUNGIMUI PRIE TINKLŲ 38. Informacijos mainų apimtys, mechanizmas, tvarka, formatai turi būti nustatyti dvišalėje prijungimo sutartyje.

VII. BŪTINOS PRIEMONĖS KEIČIANTIS TINKLŲ KONFIGŪRACIJAI 41. Sistemos naudotojai ir perdavimo tinklų operatorius privalo informuoti vienas kitą apie pokyčius tinkluose, įrenginiuose bei parametruose, kurie turi įtaką tinklų patikimam darbui ir teikiamoms paslaugoms. Esant reikalui gali būti koreguojama dvišalė prijungimo sutartis.

VIII. APSKAITOS, MATAVIMŲ IR INFORMACIJOS MAINŲ DIEGIMAS 45. Nuosavybės su perdavimo tinklais ribose ir stambių vartotojų prijungimo vietose turi būti matuojama ir registruojama aktyvioji ir reaktyvioji elektros energija (MWh, MVArh). Duomenys turi būti matuojami ir registruojami ne rečiau kaip kas 1 valandą. Matavimo taškai gali nesutapti su nuosavybės riba. Tuomet šalys sutartimi nustato elektros energijos apskaitos metodą ant nuosavybės ribos pagal esamus matavimo taškus.

IX. BENDRIEJI TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ GENERUOJANTIEMS ŠALTINIAMS TAIKYMO PRINCIPAI 55. Visos techninės priemonės, susijusios su generuojančio šaltinio prijungimu, neturi bloginti tinklų darbo patikimumo ir sistemos stabilumo.

X. REIKALAVIMAI SINCHRONIZACIJAI 61. Generatorius gali būti prijungtas prie tinklų tik sistemos operatoriui leidus.

62.1. normalus darbas (generuojančio šaltinio paleidimas);

62.2. sinchronizacija savosioms reikmėms maitinti;

62.3. sinchronizacija su „užgesintu“ rajonu.

XI. REIKALAVIMAI GENERUOJANČIŲ ŠALTINIŲ APSAUGOMS 64. Generuojančių šaltinių apsauga turi turėti pirmenybę prieš reguliavimą ir privalo atjungti generuojantį šaltinį nuo tinklų atsiradus nenormaliai darbo būsenai ar sutrikus reguliavimui. Tai ypač taikoma atsiradus trumpiesiems jungimams, įžemėjimams.

XII. INFORMACIJOS MAINAI TARP PERDAVIMO TINKLŲ IR ELEKTRINĖS 66. Techninė įranga iš elektrinės perdavimo sistemos operatoriui turi užtikrinti šios informacijos perdavimą realiu laiku:

66.1. komutacinių aparatų padėčių telesignalai, reikalingi tinklų būklei įvertinti ir elektros energetikos sistemos darbui analizuoti;

66.2. esamos techninės būklės matuojami dydžiai.

67.1. aktyviosios galios reguliavimo komandos;

67.2. reaktyviosios galios nurodytas dydis grafiko pavidalu arba momentinis įtampos ir reaktyviosios galios dydis;

67.3. komutacinių aparatų padėčių telesignalai, jei jie yra būtini generuojančio šaltinio darbui;

67.4. įtampos, aktyviosios ir reaktyviosios galios srautų momentinės reikšmės prijungimo prie perdavimo tinklų vietose.

XIII. REIKALAVIMAI AKTYVIOSIOS GALIOS GAMYBAI 68. Generuojančio šaltinio generuojamą galią turi būti galima keisti ne mažesniu kaip 1MW/min. greičiu visu jo darbo diapazonu nuo minimalios stabilios generuojamos galios iki maksimalios generuojamos galios.

XIV. REIKALAVIMAI PIRMINIO REGULIAVIMO ĮRENGINIAMS 72. Naujai statomi ar visiškai rekonstruojami generuojantys šaltiniai, kurių nominali galia yra didesnė nei 50 MW, ar hidrauliniai šaltiniai, kurių nominali galia didesnė nei 10 MW, turi turėti pirminio reguliavimo galimybę.

74.1. pirminio reguliavimo diapazonas turi būti ne mažesnis kaip ± 2% nominalios galios;

74.2. reguliatoriaus neveikimo zonos nustatymas turi būti keičiamas pagal perdavimo sistemos operatoriaus nurodymus;

74.3. generuojantis šaltinis turi būti pajėgus per 30 sekundžių pasiekti reikiamą pirminio reguliavimo dydį ir išlaikyti jį ne mažiau kaip 15 minučių;

74.4. praėjus 15 minučių po pirminio reguliavimo aktyvavimo, generuojantis šaltinis vėl turi būti pasiruošęs atlikti pirminį reguliavimą, jei dažnis pasieks nustatytą nuokrypį;

74.5. nejautrumo zona turi būti ne didesnė nei ±10 mHz.

XV. REIKALAVIMAI ANTRINIO REGULIAVIMO ĮRENGINIAMS 75. Visi generuojantys šaltiniai gali pasiūlyti ir palaikyti antrinio reguliavimo ir rezervo galią pagal perdavimo sistemos operatoriaus taisykles. Išlaidas dėl antrinio reguliavimo ar galios rezervo palaikymo kompensuoja perdavimo tinklų operatorius pagal dvišales sutartis dėl papildomų paslaugų teikimo.

XVI. GENERUOJANČIŲ ŠALTINIŲ ATJUNGIMAS NUO ELEKTROS TINKLŲ AVARIJOS ATVEJU 78. Perdavimo sistemos operatorius nustato sistemos apsaugos koncepciją tinklų saugumo požiūriu ir numato kontroliuojamus parametrus bei dydžius.

79.1. dažnio nuokrypio;

79.2. stabilumo praradimo;

79.3. įtampos tinkluose.

XVII. DINAMINIS IR STATINIS STABILUMAS 83. Elektrinė ir perdavimo sistemos operatorius turi nustatyti reikiamas turbinos/generatoriaus charakteristikas, susijusias su stabiliu generatoriaus ir turbinos valdymu.

XVIII. GENERAVIMO ŠALTINIŲ DARBAS AVARIJOS METU 90. Naujai statomi generuojantys šaltiniai turi būti suprojektuoti taip, kad jie galėtų išsidalyti darbui į savąsias reikmes iš bet kurio darbinio taško.

XIX. REIKALAVIMAI MAŽIEMS GENERAVIMO ŠALTINIAMS 96. Mažų generuojančių šaltinių (iki 5 MW) operatoriai privalo gauti prisijungimo prie tinklų technines sąlygas iš atitinkamo skirstomųjų tinklų operatoriaus. Generuojančio šaltinio prijungimas prie tinklų galimas tik įvykdžius nurodytas technines sąlygas ir gavus tinklų operatoriaus leidimą.

XX. PRISIJUNGIMO PRIE TINKLŲ TECHNINIŲ SĄLYGŲ ĮVYKDYMO PRIEŽIŪRA 99. Dvišalėje prijungimo prie tinklų sutartyje tarp elektrinės ir tinklų operatoriaus turi būti sutartas techninės dokumentacijos pateikimas, informacijos mainų apimtys.

XXI. BALANSO RAJONO FORMAVIMO PRINCIPAI 103. Atskirus elektros energijos balanso rajonus sudaro tiekėjai ir gamintojai, o nacionaliniu mastu – perdavimo sistemos operatorius. Tiekėjas, remdamasis su vartotojais ir gamintojais sudarytomis elektros energijos tiekimo dvišalėmis sutartimis, pagal kurias valandinis planuojamas elektros energijos poreikis lygus gamintojo tą valandą pagamintos elektros energijos kiekiui, planuoja ir yra atsakingas už savo suplanuoto poreikio grafiko vykdymą prieš perdavimo tinklų operatorių (arba kitą elektros rinkos dalyvį), su kuriuo privalo sudaryti balansavimo sutartį natūraliai susidarantiems elektros energijos poreikio nukrypimams kompensuoti. Gamintojas, remdamasis sudarytomis elektros energijos tiekimo dvišalėmis sutartimis su tiekėjais, pagal kurias valandinis elektros energijos gamybos kiekis lygus valandiniam tiekėjo pateiktos elektros energijos kiekiui, planuoja ir yra atsakingas už savo suplanuoto gamybos grafiko vykdymą prieš perdavimo tinklų operatorių (arba kitą elektros rinkos dalyvį), su kuriuo privalo sudaryti balansavimo sutartį natūraliai susidarantiems elektros energijos gamybos nukrypimams kompensuoti.

113.1. apkrovos/generacijos grafikų bei apskaitos taškų priskyrimą atitinkamam balanso rajonui;

113.2. elektros energijos balanso su kitais balanso rajonais, esančiais perdavimo sistemos operatoriaus valdymo rajone, grafikus.

XXII. ENERGIJOS PERSIUNTIMAS VARTOTOJAMS PER BALANSO RAJONUS 116. Balanso rajonai ateinančios paros tiekimo grafikus perdavimo sistemos operatoriui pateikia perdavimo tinklų operatoriaus nustatyta tvarka. Tiekimo grafikai turi būti valandiniai ir visai parai.

118.1. elektros energijos balanso grafikus su kitais balanso rajonais tame pačiame valdymo rajone;

118.2. elektros energijos balanso grafikus su balanso rajonais, esančiais kituose valdymo rajonuose;

118.3. elektros energijos pirkimo grafikus iš gamintojų, o gamintojai – atitinkamai elektrinių;

118.4. vartotojų elektros energijos suvartojimo grafikus.

XXIII. BALANSO ATASKAITOS SUDARYMAS 131. Perdavimo sistemos operatorius atsakingas už nacionalinio elektros energijos balanso ir perdavimo tinklų vidaus elektros energijos balanso skaičiavimą ir ataskaitos pateikimą kiekvienam balanso rajonui, turinčiam balansavimo sutartį su perdavimo tinklų operatoriumi.

XXIV. PERDAVIMO TINKLŲ PERKROVOS IR SUTRIKIMAI 138. Laikoma, kad tinklas yra perkrautas, jei nėra tenkinamas n-1 saugumo kriterijaus reikalavimas pagal srautų pasiskirstymo skaičiavimus operatyvinio planavimo etape.

XXV. GAMYBOS IR SUVARTOJIMO NE BALANSAS 146. Balanso rajonas yra atsakingas už skirtumo tarp nustatyto suvartojimo/gamybos, importo/eksporto grafiko ir faktinio suvartojimo/gamybos, importo/eksporto per apskaitos periodą (valandą) kompensavimą pagal balansavimo sutartis. Pagal balansavimo sutartį tarp balanso rajono ir perdavimo tinklų operatoriaus balanso ataskaitą turi parengti perdavimo sistemos operatorius. Balanso rajono vidaus balanso ataskaitą pagal sutartis balansavimo paslaugai parengia balanso rajonas.

150.1. vienam ar keliems balanso rajonams viršijus leidžiamas ne balanso ribas, perdavimo sistemos operatorius gali padidinti perkamo (palaikomo) galios rezervo dydį, atitinkamai papildomas sąnaudas įtraukdamas į perdavimo tarifą;

150.2. esant didelei sutrikimo perdavimo tinkluose tikimybei, perdavimo sistemos operatorius gali užsakyti papildomą kiekį rezervų, o esant reikalui panaudoti avarinį rezervą;

150.3. esant dideliems ne balansams balanso rajone, viršijantiems leistiną ribą, bei perdavimo sistemos operatoriui nebeturint daugiau reguliavimo galios rezervo, kuriuo būtų galima kompensuoti ne balansus, ir gresiant avarijai, perdavimo sistemos operatorius turi teisę pareikalauti vykdyti vartotojų ribojimus ar atjungimus tame balanso rajone, kuris pažeidė leidžiamas ne balanso ribas.

XXVI. ELEKTROS ENERGIJOS PERSIUNTIMO TECHNOLOGINIAI NUOSTOLIAI 151. Elektros energijos persiuntimo technologinius nuostolius tinkluose kompensuoja atitinkamų tinklų operatoriai.

XXVII. SISTEMINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO BENDRIEJI PRINCIPAI 152. Sisteminėmis paslaugomis, kurias tinklų operatorius teikia tinklų naudotojams šalia elektros energijos perdavimo ir paskirstymo paslaugų bei kurios lemia tiekiamos elektros energijos kokybę, užtikrinamas saugus ir patikimas elektros energetikos sistemos funkcionavimas.

153.1. dažnio stabilumo palaikymas ir aktyviosios galios ir elektros energijos balanso valdymas bei visų rūšių aktyviosios galios rezervų palaikymas;

153.2. reaktyviosios galios valdymas ir įtampos stabilumo palaikymas;

153.3. avarijų prevencijos priemonių (sisteminės automatikos) diegimas ir eksploatacija;

153.4. avarinio plano sudarymas, elektros energetikos sistemos darbo atnaujinimas po avarijų;

153.5. elektros energetikos sistemos valdymas;

153.6. elektros energijos persiuntimo technologinių nuostolių tinkluose kompensavimas.

XXVIII. DAŽNIO STABILUMO PALAIKYMO PRINCIPAI 159. Perdavimo tinklų operatorius pagal kompetenciją įgaliotas laikyti pakankamą pirminio ir antrinio reguliavimo, momentinį bei avarinį galios rezervą.

161.1. maksimaliam galimam galios ir elektros energijos kiekiui perduoti;

161.2. pirminio ir antrinio reguliavimo bei galios rezervui perduoti.

XXIX. PIRMINIS REGULIAVIMAS 165. Pagal lygiagretaus elektros energetikos sistemų darbo principus pirminio reguliavimo galios rezervas yra paskirstomas tarp sinchroniškai dirbančių elektros energetikos sistemų. Perdavimo sistemos operatorius yra atsakingas pagal pirminio reguliavimo funkcionavimo nurodytas apimtis.

XXX. ANTRINIS REGULIAVIMAS 173. Kiekvienas perdavimo sistemos operatoriaus valdymo rajonas, sinchroniškai dirbantis su kitų perdavimo tinklų operatorių valdymo rajonais, privalo užtikrinti nacionalinį balansą tarp generacijos ir suvartojimo, įvertinus elektros energijos perdavimo ir balansavimo susitarimus su kitais valdymo rajonais.

174.1. automatinį (rankinį) nurodyto nacionalinio balanso grafiko vykdymą realiu laiku;

174.2. antrinis reguliavimas perima ir tęsia pirminio reguliavimo funkciją, atnaujindamas pirminio reguliavimo galios rezervą nurodyta apimtimi. Antrinis reguliavimas turi veikti tik atsiradus galios ne balansui valdymo rajone;

174.3. sistemos sinchroninio dažnio atnaujinimą iki nurodyto dydžio;

174.4. sinchroninio laiko atkūrimą.

181.1. tikslumas: 0,5 – 1,0 % aktyviosios galios matavimams;

181.2. 1,0 – 1,5 mHz dažnio matavimams;

181.3. matavimų ciklas: 0,1 – 2 sek.;

181.4. antrinio reguliavimo ciklas: 1 – 2 sek.

XXXI. REAKTYVIOSIOS GALIOS IR ĮTAMPOS REGULIAVIMAS 189. Reaktyviosios galios reguliavimas turi būti atliekamas lokaliai.

201.1. įtampų reguliavimas, minimalių ir maksimalių įtampos reikšmių nustatymas;

201.2. įtampos ir reaktyviosios galios optimizavimas;

201.3. reaktyviosios galios balanso palaikymas pagal nurodytas ribas.

202.1. reaktyviosios galios kompensavimo priemonės (šuntinių reaktorių ar/ir kondensatorių baterijų);

202.2. automatinių transformatorių ir transformatorių atšakų perjungimas;

202.3. reaktyviosios galios kompensavimas generuojančiuose šaltiniuose ir sinchroniniuose kompensatoriuose;

202.4. linijų įjungimas/atjungimas;

202.5. apkrovos atjungimas/įjungimas.

XXXII. SISTEMOS ATNAUJINIMAS PO AVARIJŲ 203. Tinklų operatorius yra atsakingas už saugų tinklų funkcionavimą, įgaliotas diegti avarijų prevencijos priemones, sudaryti avarijų, sutrikimų prevencijos ir likvidavimo planus.

XXXIII. SISTEMOS VALDYMO PASLAUGOS TEIKIMO PRINCIPAI 206. Perdavimo tinklų valdymo svarbiausios funkcijos yra tinklų stebėjimas užtikrinant tinklų saugumą ir darbo patikimumą, perjungimo operacijų perdavimo tinkluose koordinavimas ir vykdymas, įtampos ir reaktyviosios galios reguliavimas, galios ir dažnio reguliavimas, apskaitos įdiegimas ir priežiūra, sisteminių paslaugų tarp perdavimo tinklų operatorių įkainojimas, nacionalinio elektros energijos balanso grafiko parengimas ir valdymas, valdymo rajono generacijos grafiko parengimas, įvykdant pirminio ir antrinio reguliavimo reikalavimus bei palaikant reikiamus galios ir energijos rezervus, reikalavimus avariniam ir šaltajam rezervams. Svarbios funkcijos papildomų paslaugų apimtims nustatyti yra valdymo rajono poreikio prognozė, papildomų paslaugų vykdymo koordinavimas, siekiant užtikrinti teikiamų sisteminių paslaugų kokybę.

XXXIV. OPERATYVINIO PLANAVIMO PAGRINDINIAI PRINCIPAI 209. Operatyvinis planavimas ir operatyvinis valdymas apima užduotis, susijusias su elektros tinklų darbo koordinavimu, saugumo ir patikimumo trumpalaikiu planavimu, trumpalaikiu elektros energijos balanso planavimu, valdymu.

XXXV. POREIKIO PROGNOZAVIMAS 219. Perdavimo sistemos operatorius yra atsakingas už trumpalaikį ir ilgalaikį suminio elektros energijos ir galios suvartojimo prognozavimą Lietuvoje, esant reikalui įskaitydamas ir reaktyviosios galios poreikį. Visi naudotojai turi teikti perdavimo sistemos operatoriui pagrįstai reikalaujamą informaciją elektros energijos suvartojimui prognozuoti. Tai atliekama siekiant užtikrinti perdavimo tinklų darbo stabilumą ir patikimumą bei nustatyti reikiamą rezervų kiekį.

XXXVI. TARPSISTEMINIO SAUGUMO PRIEMONĖS 222. Perdavimo tinklų operatorius, užtikrindamas perdavimo tinklų darbo saugumą ir patikimumą, sudaro sutartis ar susitarimus su kitais perdavimo tinklų operatoriais dėl dvišalių (daugiašalių) priemonių, kurios leidžia užtikrinti sklandų visos sinchroniškai dirbančios elektros energetikos sistemos darbą.

XXXVII. ELEKTROS SISTEMOS VALDYMO BENDRIEJI PRINCIPAI 225. Sistemos valdymo sisteminė paslauga apima visus tinklų operatoriaus atliekamus veiksmus, tokius kaip generacijos koordinavimas ir valdymas, tinklų valdymas, tinklų darbo koordinavimas su kitomis elektros energetikos sistemomis.

XXXVIII. VALDYMAS ESANT NORMALIAM TINKLŲ DARBUI 233. Esant normaliam tinklų darbui nėra pažeidžiamos:

233.1. minimalių ir maksimalių įtampos reikšmių ribos;

233.2. maksimalių srovės reikšmių tinklų elementuose ribos;

233.3. sutartų trumpųjų jungimų srovių reikšmės tinklų mazguose ribos.

237.1. išlaikyti nepažeistas įtampos reikšmes ir reaktyviosios galios srautus su pakankama atsarga;

237.2. atlikti kiek galima didesnio rajono optimizavimą;

237.3. gauti visą optimizavimui reikiamą informaciją;

237.4. esant įtampos ribų pažeidimui, perdavimo tinklų operatorius ar tinklų naudotojas turi atlikti reikiamus veiksmus įtampai atnaujinti;

237.5. atsižvelgti į vietinius lokalius reaktyviosios galios reguliavimo rezervus.

XXXIX. TINKLŲ VALDYMAS ESANT SUTRIKIMAMS 241. Jei sistemos būklė nestabili, tuomet atsiranda sutrikimo ar avarijos tikimybė.

246.1. operatoriaus nurodyta komutacinių aparatų padėčių signalizacija realiu laiku;

246.2. nurodyti matavimai realiu laiku;

246.3. nurodyti aliarminiai ir būsenų pranešimai realiu laiku;

246.4. nurodyta tinklų elementų apsaugų, priešavarinės ir sisteminės automatikos veikimo informacija.

258.1. pirmiausia turi būti stabilizuotos dar funkcionuojančios tinklų dalys;

258.2. tinklai gali būti sekcionuojami ir sujungiami atskiromis dalimis, vadovaujant perdavimo tinklų operatoriui;

258.3. kaip galima greičiau turi būti atnaujinamas elektros energijos tiekimas atominės elektrinės savoms reikmėms maitinti;

258.4. atnaujinamas elektros energijos tiekimas elektrinių ir transformatorių pastočių savosioms reikmėms;

258.5. laipsniškas elektros energijos tiekimo atnaujinimas visiems vartotojams. Apkrova turi būti prijungiama mažais kiekiais, vadovaujant perdavimo tinklų operatoriui.

XL. BENDROSIOS PLĖTROS PLANAVIMO FUNKCIJOS 259. Tinklų operatorius turi planuoti tinklų plėtrą taip, kad tinklai užtikrintų patikimą, saugų ir ekonomišką persiuntimą bei standartus atitinkančią elektros energijos kokybę.

XLI. n-1 KRITERIJAUS PANAUDOJIMAS PLANUOJANT PLĖTRĄ 263. Planuojant perdavimo tinklus, pagrindiniai tinklų elementai turi tenkinti kriterijų n-1. Šis kriterijus atspindi perdavimo tinklų paslaugų patikimumą, elektros energijos tiekimo nepertraukiamumą visiems vartotojams, patikimą galios bei energijos perdavimą ir sisteminių paslaugų teikimą.

XLII. SISTEMOS STABILUMO KRITERIJAUS VERTINIMO PRINCIPAI PLANUOJANT SISTEMOS PLĖTRĄ 267. Stabilus sinchroninis generuojančių šaltinių darbas yra būtina sąlyga patikimam ir saugiam sistemos darbui.

XLIII. INFORMACIJOS MAINŲ PRINCIPAI 274. Elektros tinklams planuoti, prijunginiams prie elektros tinklų įvertinti, sistemai valdyti ir operatyviniam planavimui tinklų operatorius turi sudaryti sutartis dėl reikiamos informacijos gavimo.

281.1. techniniai įrenginių parametrai;

281.2. elektros tinklų elementų remontų planiniai grafikai;

281.3. įtampos reguliavimo ribojimai;

281.4. elektros energijos tiekimo grafikai;

281.5. informacija apie sutrikimus;

281.6. avarijų ir sutrikimų valdymo planai.

282.1. komutacinių aparatų padėčių signalai;

282.2. transformatorių atšakų padėtys;

282.3. įtampos telematavimai;

282.4. aktyviosios ir reaktyviosios galios ir srovės telematavimai per tinklų elementus.

XLIV. INFORMACIJOS PERDAVIMAS, RYŠIO KANALAI 285. Informacija turi būti perduodama atliekamas per duomenų perdavimo kanalų kompleksą su ne didesniu kaip nustatytu vėlavimu ir su ne mažesniu kaip nustatytu patikimumu. Šie dydžiai nurodomi sutartyje.

286.1. bendra balso perdavimo sistema;

286.2. dispečerinė balso perdavimo sistema.

Naujuoju nelaikomas tas vartotojas, kuris yra ankstesniojo vietoje, naudojasi atvadu tomis pačiomis sąlygomis ir neviršija anksčiau leistinos naudoti galios; elektros energijos buitinis vartotojas (toliau – buitinis vartotojas) – tai fizinis asmuo, kuris turi sudarytą sutartį, nustatytą elektros tinklo nuosavybės ribą, įrengtą elektros energijos apskaitos prietaisą ir perka elektros energiją naudojimo tikslais savo buities reikmėms (nuosavam: individualiam gyvenamajam namui, ūkiniam pastatui, daugiabučio gyvenamojo namo arba bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo butui, vasarnamiui, sodo sklypui, automobilio garažui ir pan.).

Prie buitinių vartotojų taip pat priskiriamos sodininkų, nuosavų automobilių garažų bendrijos, perkančios elektros energiją bendrijų narių sodams, garažams ir/ar jų bendroms reikmėms, taip pat daugiabučių gyvenamųjų namų arba bendrabučio tipo daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, arba minėtų namų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgalioti atstovai, arba minėtų namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų administratoriai, perkantys elektros energiją daugiabučių gyvenamųjų namų bendroms reikmėms ir/ar liftams, bendrabučio tipo daugiabučiams gyvenamiesiems namams (butams, kambariams, bendroms reikmėms ir/ar liftams); laisvasis vartotojas – vartotojas, turintis teisę laisvai pasirinkti elektros energijos tiekėją Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka; tinklų naudotojas – juridinis ar fizinis asmuo, kuris naudojasi elektros energijos persiuntimo, perdavimo ar skirstomųjų tinklų paslauga; tinklų priežiūros darbai – tinklų darbo stabilumą ir kokybę užtikrinantys veiksmai; perdavimo tinklų operatorius (tekste – operatorius) – juridinis asmuo, valdantis perdavimo tinklus, balansuojantis ir rezervuojantis gamybą bei naudojimą; skirstomųjų tinklų operatorius (tekste – operatorius) – juridinis asmuo, valdantis skirstomuosius tinklus savo aptarnaujamoje teritorijoje; visuomeninis elektros energijos tarifas (tekste – tarifas) – elektros energijos tarifas vartotojams, kurie negali laisvai pasirinkti elektros energijos tiekėjo; elektros energija – elektrinių gaminama elektros energija, kuri kaip prekė pateikiama vartotojui; elektros energijos pirkimo-pardavimo vieta – tiekėjo ir vartotojo suderintas ir sutartyje įrašytas elektros tinklo taškas, kuriame tiekiama elektros energija iš tiekėjo nuosavybės pereina į vartotojo nuosavybę. Paprastai šis taškas sutampa su operatoriaus ar tiekėjo ir vartotojo elektros tinklo nuosavybės riba, kurioje įrengiamas apskaitos prietaisas. Jeigu nuosavybės riba nesutampa su elektros energijos apskaitos prietaiso įrengimo tašku, tai apskaičiuojamos nesutampančios elektros tinklo dalies sąnaudos, kurios yra apmokamos; elektros energijos paslaugos pirkimo-pardavimo vieta – operatoriaus ar tiekėjo ir vartotojo elektros tinklo nuosavybės riba. Visuomeniniam tiekėjui elektros energijos pirkimo-pardavimo ir elektros energijos paslaugos pirkimo-pardavimo vieta gali sutapti; apmokėjimo dokumentas – apskaitos dokumentas, atitinkantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytus reikalavimus, PVM sąskaita-faktūra arba sąskaita-faktūra, atsiskaitomosios knygelės sąskaita ir/arba gyventojo atsiskaitomoji sąskaita, jų elektroninis atitikmuo, kurių pagrindu elektros energijos vartotojas atsiskaito kitai sutarties šaliai už suvartotą elektros energiją, apskaičiuotą sutartinę aktyviąją galią, už naudojimosi perdavimo ar skirstomaisiais tinklais paslauga, delspinigius ir kita;

ataskaitinis laikotarpis – laikas (dekada, mėnuo, du mėnesiai ir pan.), kai apskaičiuojama per jį suvartota elektros energija, sutartinė aktyvioji galia, naudojimosi perdavimo ar skirstomaisiais tinklais paslauga ir kita; atsiskaitomasis laikotarpis – laikas, per kurį vartotojas turi apmokėti už suvartotą elektros energiją, apskaičiuotą sutartinę aktyviąją galią, naudojimosi perdavimo ar skirstomaisiais tinklais paslaugą ir kita; dalinis atsiskaitymas – apmokėjimas dalimis už ataskaitiniu laikotarpiu suvartotą elektros energiją, apskaičiuotą sutartinę aktyviąją galią, naudojimosi perdavimo ar skirstomaisiais tinklais paslaugą ir kita; galutinis atsiskaitymas – finansinių įsipareigojimų įvykdymas už per ataskaitinį laikotarpį suvartotą elektros energiją, apskaičiuotą sutartinę aktyviąją galią, naudojimosi perdavimo ar skirstomaisiais tinklais paslaugą ir kita, pasibaigus atsiskaitomajam laikotarpiui arba jo metu; atvadas – elektros tinklo dalis nuo laidų arba oro kabelio gnybtų oro elektros linijos atramoje ar kabelių gnybtų kabelių spintoje arba nuo kabelio atsišakojimo movos iki įvadinės apskaitos spintos (skydelio) ar įvadinės apskaitos skirstomosios spintos (skydelio); elektros energijos apskaitos prietaiso įrengimo taškas – elektros tinklo vieta, kur matavimo prietaisais nustatomas teigiamos ir/ar neigiamos krypties elektros energijos kiekis; elektros energijos apskaitos prietaisai – tai elektros energijos skaitikliai ir juos valdantys laikrodžiai; elektros energijos tranzitas – elektros energijos persiuntimas vartotojui per kito operatoriaus ir/ar vartotojo elektros tinklą; elektros įrenginys – techninė konstrukcija (mechanizmas, mašina, linija, jų pagalbiniai įtaisai ir pan.), skirta elektros energijai gaminti, perduoti, keisti (transformuoti), skirstyti ir/arba naudoti; elektros įrenginių įrengtoji galia – prie aukštosios įtampos elektros tinklo prijungtų vartotojo galios transformatorių ir aukštosios įtampos elektros energijos imtuvų (variklių, elektrodinių katilų ir pan.) galia. Kai vartotojo elektros įrenginiai prijungti prie operatoriaus ar tiekėjo žemosios įtampos elektros tinklo, tai elektros įrenginių įrengtoji galia yra visų vartotojo žemosios įtampos elektros tinkle prijungtų elektros imtuvų galia; sutartinis elektros energijos kiekis – tai yra elektros energijos kiekis, nustatytas sutartyje atsižvelgiant į tinklų operatoriaus ar tiekėjo technines galimybes ir suderintus laikotarpius; elektros linija – kabelių, laidų, izoliatorių ir laikančiųjų konstrukcijų įranga elektros energijai perduoti tarp dviejų elektros sistemos mazgų;

elektros tinklas – tarpusavyje sujungtų oro ir kabelių elektros linijų bei pastočių, skirtų elektros energijai perduoti ir skirstyti, visuma; elektros tinklo eksploatavimo riba – elektros tinklo riba, iki kurios operatorius ar tiekėjas (iš savo pusės), o vartotojas (iš savo pusės) eksploatuoja elektros tinklą; elektros tinklo nuosavybės riba – operatoriaus ar tiekėjo ir vartotojo elektros tinklų skiriamoji vieta, kurioje baigiasi vieno iš šių subjektų nuosavybė ir prasideda kito; kabelių linija – įrenginys, skirtas elektros energijai arba silpnųjų srovių signalams perduoti oro arba požeminiais kabeliais. Liniją sudaro vienas ar keli lygiagrečiai nutiesti ir sujungti su jungiamosiomis, užtveriamosiomis ir galinėmis movomis kabeliai, o alyvos pripildytose linijose dar yra alyvos papildymo aparatai ir slėgio signalizavimo sistema; leistinoji naudoti galia – didžiausia galia, kurią vartotojas gali naudoti iš operatoriaus ar tiekėjo tinklo bet kuriuo metu ir kuri nurodoma operatoriaus ar tiekėjo vartotojui išduotoje techninių sąlygų įvykdymo pažymoje ir sutartyje. Buitiniams vartotojams – tai didžiausia galia, kurią jie gali vartoti iš operatoriaus ar tiekėjo tinklo bet kuriuo metu ir kuri atitinka įrengto įvadinio automatinio jungiklio atkabiklio ar saugiklio lyduko vardinei srovei; oro kabelis – susukti izoliuoti, sustiprinti arba nesustiprinti faziniai laidai ir sustiprintas, izoliuotas arba neizoliuotas nulinis laidas; oro kabelių linija – įrenginys, skirtas elektros energijai perduoti atvirame ore nutiestais oro kabeliais, pritvirtintais prie atramų ar statinių konstrukcijų; oro elektros linija – įrenginys, skirtas elektros energijai perduoti ore esančiais neizoliuotais arba izoliuotais laidais, pritvirtintais izoliatoriais prie atramų; sutartinė aktyvioji galia – energetikos sistemos didžiausių apkrovų valandomis didžiausia vidutinė aktyvioji galia, vartotojo pareikšta naudoti. Sutartinės aktyviosios galios dydis nustatomas sutartyje; žemoji įtampa – įtampa iki 1 kV, naudojama elektros energijai skirstyti; vidutinė įtampa – žemoji aukštųjų įtampų sritis. Vidutinė įtampa yra žemoji aukštos įtampos sritis nuo 1 kV imtinai iki 110 kV įtampos ir priklauso nuo vietinių bei istoriškai susiklosčiusių sąlygų. Lietuvoje vidutinei įtampai priskiriama 6 kV, 10 kV ir 35 kV įtampos; aukštoji įtampa – 110 kV ir aukštesnė įtampa, naudojama elektros energijai perduoti; neteisėtas elektros energijos naudojimas – tai toks atvejis (-ai):

II. VARTOTOJŲ ELEKTROS ĮRENGINIŲ PRIJUNGIMO PRIE OPERATORIAUS AR TIEKĖJO ELEKTROS TINKLO SĄLYGOS 10. Perdavimo ar skirstomųjų tinklų operatorius ir visuomeninis tiekėjas privalo prijungti vartotojų (tarp jų ir laisvųjų vartotojų) ir elektros energijos gamintojų įrenginius, esančius operatoriaus ar tiekėjo teritorijoje, prie atitinkamo tinklo pagal teisės aktų reikalavimus.

III. ELEKTROS TINKLO NUOSAVYBĖS NUSTATYMO PRINCIPAI 22. Elektros tinklo nuosavybės riba tarp operatoriaus ar tiekėjo ir vartotojo (tarp jų ir laisvojo vartotojo) nustatoma pagal tinklo turtinį priklausymą.

Nuosavybės riba tarp operatoriaus ar tiekėjo ir vartotojo nustatoma elektros tinklo nuosavybės ribų akte, kuris yra elektros energijos perdavimo ar skirstymo paslaugos sutarties priedas, o 28 punkte nurodytu atveju – elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties priedas.

25.1. kai vartotojas savo elektros įrenginius jungia prie operatoriaus ar tiekėjo aukštosios ar vidutinės įtampos elektros tinklo, elektros įrenginių nuosavybės riba nustatoma (jeigu sutartis nenustato kitaip):

25.1.1. jei įvadinė elektros linija (oro ar kabelių linija) yra operatoriaus ar tiekėjo nuosavybė, o transformatorinėje pastotėje esantys aukštesniosios įtampos skirstomieji įrenginiai, galios transformatorius ir žemesniosios įtampos skirstomieji įrenginiai (skydas) – vartotojo nuosavybė, nuosavybės riba nustatoma ant įvadinės elektros linijos (kabelio, oro linijos) prijungimo gnybtų (izoliatorių);

25.1.2. jei transformatorinėje pastotėje esantys aukštesniosios įtampos skirstomieji įrenginiai yra operatoriaus ar tiekėjo nuosavybė, o galios transformatorius ir žemesniosios įtampos skirstomieji įrenginiai (skydas) – vartotojo nuosavybė, nuosavybės riba nustatoma ant galios transformatoriaus aukštesniosios įtampos jungčių prijungimo gnybtų;

25.1.3. jei transformatorinėje pastotėje esantys aukštesniosios įtampos skirstomieji įrenginiai ir galios transformatorius yra operatoriaus ar tiekėjo nuosavybė, o žemesniosios įtampos skirstomieji įrenginiai – vartotojo nuosavybė, nuosavybės riba nustatoma ant galios transformatoriaus žemesniosios įtampos jungčių (šynų, oro ar kabelių linijų ir pan.) į vartotojo skirstomuosius įrenginius prijungimo gnybtų;

25.1.4. jei visa transformatorinė pastotė yra operatoriaus ar tiekėjo nuosavybė, o iš jos nutiestos žemesniosios įtampos elektros linijos (oro ar kabelių linijos) – vartotojo nuosavybė, nuosavybės riba nustatoma ant išeinančių iš pastotės linijų prijungimo gnybtų arba ant išvadų ir oro elektros linijos laidų prijungimo gnybtų.

25.2. Kai vartotojas savo elektros įrenginius jungia prie operatoriaus ar tiekėjo žemosios įtampos elektros tinklo, elektros įrenginių nuosavybės riba nustatoma (jeigu sutartis nenumato kitaip):

25.2.1. jei transformatorinėje esantys žemosios įtampos skirstomieji įrenginiai (skydas) yra vartotojo nuosavybė, o visi kiti įrenginiai – operatoriaus ar tiekėjo nuosavybė, nuosavybės riba nustatoma ant galios transformatoriaus žemosios įtampos jungčių (šynų, oro ar kabelių linijų ir pan.) į vartotojo skirstomuosius įrenginius (skydą) prijungimo gnybtų;

25.2.2. jei visa transformatorinė yra operatoriaus nuosavybė, o iš jos nutiestos elektros linijos (oro ar kabelių linijos) – vartotojo nuosavybė, nuosavybės riba nustatoma ant išeinančių iš pastotės linijų prijungimo gnybtų arba ant išvadų ir oro elektros linijos laidų prijungimo gnybtų;

25.2.3. jei vartotojui numatoma elektros energiją tiekti iš tranzitinės skirstomosios spintos (skydo), kuri yra operatoriaus ar tiekėjo nuosavybė, o vartotojui nutiesta elektros linija (oro ar kabelių linija) – vartotojo nuosavybė, nuosavybės riba nustatoma ant išeinančios iš tranzitinės skirstomosios spintos (skydo) linijos prijungimo gnybtų arba ant išvadų ir oro elektros linijos laidų prijungimo gnybtų;

25.2.4. jei įvadinė apskaitos spinta (skydelis) yra operatoriaus ar tiekėjo nuosavybė, o vartotojui nutiesta elektros linija (oro ar kabelių linija) – vartotojo nuosavybė, nuosavybės riba nustatoma ant vartotojo elektros linijos prijungimo gnybtų įvadinėje apskaitos spintoje (skydelyje);

25.2.5. jei atvadas į įvadinę apskaitos spintą (skydelį) yra operatoriaus ar tiekėjo nuosavybė, o įvadinė apskaitos spinta (skydelis) – vartotojo nuosavybė, nuosavybės riba nustatoma ant atvado prijungimo gnybtų įvadinėje apskaitos spintoje (skydelyje).

25.3. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose arba bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose elektros tinklo nuosavybės riba nustatoma tarp operatoriaus ar tiekėjo ir vartotojo arba jam atstovaujančio juridinio ar fizinio asmens (daugiabučio gyvenamojo namo arba bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutarties įgalioto asmens arba bendrojo naudojimo objektų paskirtu administratoriaus) ant atvado prijungimo gnybtų namo įvadinėje elektros energijos skirstomojoje (apskaitos skirstomojoje) spintoje (skydelyje). Šis nuosavybės ribų aktas yra elektros energijos skirstymo paslaugos ar elektros energijos pirkimo-pardavimo bendroms namo reikmėms arba viso gyvenamojo namo poreikiams sutarties priedas.

25.4. Jungiant naujuosius vartotojus prie operatoriaus ar tiekėjo tinklo arba rekonstruojant vartotojams įrengtus atvadus, elektros tinklo nuosavybės riba nustatoma vadovaujantis minėtais principais.

25.5. Visus 25.1 bei 25.2 punktų papunkčiuose ir 25.3 punkte nurodytose elektros tinklo nuosavybės ribose esančius prijungimo gnybtus prižiūri operatorius ar tiekėjas.

IV. SUTARČIŲ SUDARYMO PRINCIPAI 27. Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, priklausantis pagal operatoriaus ir/ar tiekėjo nustatytą tvarką ir kriterijus atitinkamai vartotojų grupei, turintis elektros energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius tinklus ir įvykdęs technines prijungimo sąlygas, turintis nustatytą prijungimo prie operatoriaus elektros tinklo vietą bei įrengtus elektros energijos apskaitos prietaisus, prieš elektros energijos tiekimo pradžią nediskriminuojančiomis sąlygomis:

27.1. privalo sudaryti su tiekėju (tarp jų su visuomeniniu tiekėju ar nepriklausomu tiekėju) elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį;

27.2. kai vartotojui (tarp jų ir laisvajam vartotojui) elektros energija tiekiama tiesiogiai iš gamintojo, prijungto prie perdavimo tinklų operatoriaus tinklo, arba iš perdavimo tinklų operatoriaus tinklo ir vartotojo elektros įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklų operatoriaus tinklo, privalo su pastaruoju sudaryti elektros energijos perdavimo paslaugos sutartį;

27.3. kai laisvajam vartotojui elektros energija tiekiama tiesiogiai iš gamintojo, prijungto prie perdavimo tinklų operatoriaus tinklo, arba iš perdavimo tinklų operatoriaus tinklo, o laisvojo vartotojo elektros įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų operatoriaus tinklo, su skirstomųjų tinklų operatoriumi privalo sudaryti elektros energijos skirstymo paslaugos sutartį. Šioje sutartyje turi būti įvertinta ir persiųstos elektros energijos perdavimo paslauga;

27.4. kai laisvajam vartotojui elektros energija tiekiama tiesiogiai iš gamintojo, prijungto prie skirstomųjų tinklų operatoriaus tinklo, arba iš skirstomųjų tinklų operatoriaus tinklo ir vartotojo elektros įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų operatoriaus tinklo, privalo sudaryti su pastaruoju elektros energijos skirstymo paslaugos sutartį;

27.5. kai vartotojui (tarp jų ir laisvajam vartotojui) elektros energija tiekiama tiesiogiai iš gamintojo, prijungto prie skirstomųjų tinklų operatoriaus tinklo, arba iš skirstomųjų tinklų operatoriaus tinklo, o vartotojo elektros įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklų operatoriaus tinklo, privalo sudaryti su perdavimo tinklų operatoriumi elektros energijos perdavimo paslaugos sutartį ir su skirstomųjų tinklų operatoriumi – elektros energijos skirstymo paslaugos sutartį.

V. OPERATORIAUS PAREIGOS VARTOTOJAMS 36. Operatorius yra atsakingas už elektros tinklus iki vartotojų, gamintojų, iki perdavimo (skirstymo) tinklų prijungimo taškų ir už jų patikimą, efektyvią bei saugią priežiūrą, įrenginių valdymą bei plėtojimą, atsižvelgiant į atitinkamų tinklų naudotojų poreikius.

37.1. užtikrinti tinklų naudotojams nediskriminuojančias naudojimosi tinklais sąlygas;

37.2. organizuoti vartotojų suvartotos elektros energijos apskaitą, diegti, naudoti ir prižiūrėti elektros energijos apskaitos prietaisus;

37.3. teikti vartotojams elektros energijos paslaugos pirkimo-pardavimo vietoje kokybišką elektros energijos perdavimo ar skirstymo paslaugą, persiųsti kokybišką elektros energiją. Elektros energijos perdavimo ar skirstymo paslaugos kokybės parametrai turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Elektros energijos kokybės parametrai turi atitikti galiojančio Elektros energijos kokybės standarto reikalavimus.

Minėti kokybės parametrai perdavimo ar skirstymo paslaugos pirkimo-pardavimo vietoje bei atsakomybė už jų vykdymą turi būti nustatyti elektros energijos perdavimo ar skirstymo paslaugos pirkimo-pardavimo sutartyje;

37.4. patikimai, ekonomiškai eksploatuoti savo elektros energijos šaltinius;

37.5. laiku, greitai ir kokybiškai remontuoti nuosavą tinklą, savo lėšomis įrengti vartotojams elektros energijos apskaitos prietaisus, juos periodiškai tikrinti bei nustatytais terminais atestuoti;

37.6. pranešti vartotojams apie elektros energijos ir galios numatomus atjungimus ar apribojimus, nurodydamas jų trukmę ir dydį, apie planuojamus elektros energijos tiekimo nutraukimus, jų laiką ir trukmę;

37.7. prijungti prie elektros tinklo naujuosius vartotojus;