LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL KATILINIŲ ĮRENGINIŲ ĮRENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2006 m. sausio 18 d. Nr. 4-15 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224) 6 straipsnio 3 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 1439 „Dėl poįstatyminių norminių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo pratęsimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 108-3153) 1.5 punktu: 1. Tvirtinu Katilinių įrenginių įrengimo taisykles (pridedama). 2. Išbraukiu iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos reguliavimo srityje taikomų poįstatyminių norminių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d. ir kurių galiojimas laikinai pratęsiamas, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 445 (Žin., 2000, Nr. 1-19), SniP II-35-76 „Katilinių įrenginiai“. Ūkio ministras Kęstutis Daukšys PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 4-15 KATILINIŲ ĮRENGINIŲ ĮRENGIMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Katilinių įrenginių įrengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) yra privalomos projektuojant naujas ir rekonstruojant veikiančias katilines, kuriose įrengti garo ir vandens šildymo katilai nepriklausomai nuo jų galingumo. 2. Taisyklės netaikomos projektuojant šiluminių elektrinių katilines, mobiliąsias katilines, katilines su elektrodiniais katilais, utilizuojamaisiais katilais, su specialios technologinės paskirties katilais, kuriuose cirkuliuoja aukštų temperatūrų organiniai šilumos nešėjai. 3. Katilinės, kuriose įrengiami katilai, naudojantys dujinį kurą, kurių bent vieno galingumas yra ne didesnis kaip 400 kW, o bendras jų galingumas ne didesnis kaip 1,5 MW, projektuojamos vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.08.01:2004 „Dujų sistemos pastatuose“ (1 priedo 41 p.) bei Slėginių įrenginių techninio reglamento reikalavimais (1 priedo 20 p.). 4. Energetikos objektuose projektuojant žemesnio kaip 0,05 MPa garo slėgio arba žemesnės kaip +110 °C vandens temperatūros katilus, reikia vadovautis Slėginių įrenginių techninio reglamento reikalavimais (1 priedo 20 p.), jei netaikomi šių Taisyklių reikalavimai. 5. Projektuojant naujas katilines ir didinant esamų katilinių galingumą reikia vadovautis savivaldybių patvirtintomis šilumos tiekimo schemomis, įvertinus autonominių (individualių) katilinių statybą. 6. Neturint patvirtintų šilumos tiekimo schemų leidžiama projektuoti katilines pagal atliktą ir nustatyta tvarka suderintą techninį ir ekonominį pagrindimą. 7. Katilinėse naudojamo kuro rūšis parenkama atlikus techninį ir ekonominį pagrindimą, pagal šioje vietovėje turimus energetinius resursus, įvertinus Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (1 priedo 1 p.), Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (1 priedo 2 p.) ir Lietuvos Respublikos biokuro įstatymo (1 priedo 5 p.) nuostatas. Kuro rūšis nustatoma projektavimo užduotyje. Naudoti kietąjį ir skystąjį kurą katilinėse, kurios įrengtos pastogėse, draudžiama. 8. Pagal naudojimo paskirtį katilinės skirstomos į: 8.1. komunalines – šildymo, vėdinimo ir karšto vandens poreikiams tenkinti; 8.2. komunalines-gamybines – šildymo, vėdinimo, karšto vandens ir technologiniams poreikiams tenkinti; 8.3. gamybines – technologiniams poreikiams tenkinti; 8.4. sporto kompleksų. 9. Katilinės pagal jų pastatymo vietą skirstomos į: 9.1. atskirai stovinčiąsias; 9.2. pristatytąsias prie kitų statinių; 9.3. įkomponuotąsias į kitos paskirties statinius nepriklausomai nuo to, kuriame statinio aukšte jos pastatytos; 9.4. konteinerines (stogines ir kt.). 10. Pramoniniams statiniams leidžiama projektuoti pristatytąsias, įkomponuotąsias, konteinerines ir stogines katilines. Katilinių, pristatytų prie šių statinių, bendras katilų šiluminis galingumas ir kiekvieno katilo našumas bei šilumos nešėjų parametrai neribojami. Šios katilinės prie statinio sienų turi būti įrengiamos taip, kad atstumas nuo katilinės iki artimiausios angos sienoje būtų ne mažesnis kaip 2 m pagal horizontalę, o atstumas tarp katilinės denginio ir artimiausios sienoje angos pagal vertikalę – ne mažiau kaip 8 m. Katilinių, įkomponuotų į pramonės įmonių statinius, kai katilų garo slėgis iki 0,05 MPa ir vandens temperatūra iki 110 °C, šiluminis katilų galingumas neribojamas. Katilų šiluminis galingumas, garo slėgiui esant daugiau kaip 0,05 MPa (0,5 bar) ir vandens temperatūrai daugiau kaip 110 °C, neturi viršyti šių dydžių: 10.1. kiekvieno tiesiasrovio katilo, kurio garo našumas ne didesnis kaip 4 t/h; 10.2. katilų, kurių sąlyga (t–100)∙V ≤ 100 (kiekvienam katilui), kur t – sočiojo garo temperatūra, esant darbiniam garo slėgiui (°C), V – katilo vandens tūris (m3); 10.3. vandens šildymo katilams, neturintiems būgno ir ne didesnio kaip 3,0 MW šiluminio našumo; 10.4. utilizuojamiesiems katilams apribojimai netaikomi. Pramoniniuose statiniuose stogines katilines leidžiama projektuoti su katilais, kurių garo slėgis iki 0,05 MPa (0,5 bar) ir vandens temperatūra ne daugiau kaip 110 °C. Šių katilinių šiluminis galingumas neturi viršyti statinio, kuriam ji projektuojama, šilumos poreikių, jos negali būti galingesnės kaip 5,0 MW. 11. Draudžiama rengti katilines, įkomponuotas į daugiabučius gyvenamuosius namus. Gyvenamuosiuose namuose leidžiama įrengti pristatytąsias ir stogines katilines. Šias katilines leidžiama projektuoti su vandens šildymo katilais, kurių vandens temperatūra iki 110 °C. Tokių katilinių galingumas neturi būti didesnis už pastato šilumos poreikius, o stoginės katilinės galingumas neturi būti didesnis kaip 3 MW – pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (1 priedo 43 p.) reikalavimus. Jos turi būti numatomos rengti virš laiptinių aikštelių, dengtų sustiprintomis perdangomis, su sąlyga, kad katilinės nesiribos su ant stogo esančiomis gyvenamosiomis patalpomis. Draudžiama projektuoti katilines, pristatytas prie gyvenamųjų namų pagrindinių fasadų, turinčių langus, kai atstumas nuo katilinės išorinės sienos iki artimiausio gyvenamosios patalpos lango yra mažiau kaip 4 m pagal horizontalę, o atstumas tarp katilinės denginio ir artimiausio gyvenamosios patalpos lango mažiau kaip 8 m pagal vertikalę – pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (1 priedo 43 p.) reikalavimus. Draudžiama rengti stogines katilines tiesiog ant gyvenamųjų patalpų perdangos konstrukcijų (gyvenamosios patalpos perdangos konstrukcijos negali būti katilinės grindų pagrindas). 12. Visuomeniniams, administraciniams ir buitiniams statiniams leidžiama projektuoti įkomponuotąsias, pristatytąsias, konteinerines (stogines) katilines su vandens šildymo ir garo katilais bei jų įranga, kai: 12.1. vandens šildymo katilų vandens temperatūra ne didesnė kaip 110 °C ir P(

1. s)bei V sandauga neviršija 10000 bar×l; 12.2. garo katilų sočiojo garo slėgis ne didesnis kaip 0,05 MPa ir P(
2. s)bei V sandauga neviršija 3500 bar×l. Kai šios katilinės įrengiamos rūsiuose, draudžiama jose projektuoti dujinius ir skystojo kuro katilus, kai skystojo kuro pliūpsnio temperatūra žemesnė už 45 °C. Bendras katilinių šiluminis galingumas neturi viršyti statinio, kuriame ji projektuojama, šilumos poreikio, be to, katilinės šiluminis galingumas neturi viršyti: – 3,0 MW – stoginei ir įkomponuotai katilinei, kurioje įrengti dujiniai ir skystojo kuro katilai; – 1,5 MW – įkomponuotai katilinei, kurioje įrengti kietojo kuro katilai. Bendras pristatytų katilinių galingumas neribojamas. Katilines draudžiama įrengti šalia, po ir ant patalpų, kuriose vienu metu gali būti daugiau kaip 50 žmonių, – pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (1 priedo 4 p.) reikalavimus. Draudžiama projektuoti stogines, įkomponuotas ir pristatytas katilines prie vaikų ikimokyklinių ir mokyklinių įstaigų, gydymo ir miegamųjų ligoninių korpusų, poliklinikų, gydomųjų ir miegamųjų sanatorijų korpusų ir poilsio įstaigų. 13. Katilines, pristatytas prie degiųjų ir lengvai užsiliepsnojančių medžiagų sandėlių, išskyrus pačių katilinių kuro sandėlius, projektuoti draudžiama. 14. Draudžiama įrengti įkomponuotas katilines po visuomeninės paskirties patalpomis (fojė, kino salėmis, prekybos įmonių patalpomis, švietimo įstaigų auditorijomis, valgyklų salėmis, restoranais, pirčių ir dušinių nusirengimo ir maudymosi patalpomis) ir po degiųjų medžiagų sandėliais. Draudžiama įrengti įkomponuotas ir stogines katilines virš sandėlių ir gamybinių patalpų, priklausančių Asg ir Bsg gaisro ir sprogimo kategorijoms. 15. Šilumos vartotojai pagal šilumos tiekimo patikimumą skirstomi į: 15.1. pirmos kategorijos – kai sutrikus šilumos tiekimui kyla pavojus žmonių gyvybei arba ūkyje patiriama didelių materialinių nuostolių; 15.2. antros kategorijos – kiti šilumos vartotojai. Šilumos vartotojų, priskiriamų pirmai kategorijai, sąrašą tvirtina savivaldybės. 16. Katilinės pagal šilumos tiekimo patikimumą skirstomos: 16.1. pirmos kategorijos – kai katilinės aprūpina pirmos kategorijos šilumos vartotojus, kurie neturi rezervinių šilumos šaltinių; 16.2. antros kategorijos – kitos katilinės. 17. Katilinių įrenginių skaičiavimas ir parinkimas atliekamas pagal tris charakteringus šilumos apkrovimo režimus: 17.1. maksimalus žiemos – pagal vidutinę šalčiausio penkiadienio lauko oro temperatūrą; 17.2. šalčiausio mėnesio – pagal šalčiausio mėnesio lauko oro vidutinę temperatūrą; 17.3. vasaros – pagal skaičiuotiną šiltojo periodo lauko oro temperatūrą. Išvardytos vidutinės ir skaičiuotinos lauko oro temperatūros nustatomos pagal statybos techninį reglamentą STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (1 priedo 24 p.), respublikinę statybos normą RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“ (1 priedo 52 p.), Lietuvos standartą LST EN 12831:2003 „Pastatų šildymo sistemos. Projektinės šilumos apkrovos apskaičiavimo metodas“ (1 priedo 68 p.), Lietuvos standartą LST EN 12237:2003 „Pastatų vėdinimas. Ortakynas. Apvaliųjų ortakių iš lakštinio metalo stipris ir oro nuotėkis“ (1 priedo 69 p.), Lietuvos standartą LST EN 12599:2001 „Pastatų vėdinimas. Atiduodamų naudoti sumontuotų vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų bandymo metodikos ir matavimo metodai“ (1 priedo 70 p.), Lietuvos standartą LST EN 13053+AC:2002 „Pastatų vėdinimas. Oro valdymo įranga. Vardiniai ir darbiniai įrangos, jos dalių ir komponentų parametrai“ (1 priedo 71 p.), Lietuvos standartą LST EN 13182+AC:2002 „Pastatų vėdinimas. Vėdinamų patalpų oro greičio matavimo prietaisams keliami reikalavimai“ (1 priedo 72 p.). 18. Tiekiant šilumą statiniams, kuriuose įrengtas palaikomasis šildymas, kai šių statinių šildymo sistemos veikia su pertraukomis, būtina pritaikyti katilinių veikimo režimą. 19. Skaičiuotinas katilinės našumas nustatomas sumuojant valandinius šilumos poreikius šildymui ir vėdinimui maksimaliam žiemos režimui, skaičiuotinus šilumos kiekius karštam vandeniui ir skaičiuotinus šilumos kiekius, reikalingus technologijai. Nustatant katilinės skaičiuotiną galią turi būti įvertinti šilumos poreikiai katilinės saviems reikalams ir šilumos nuostoliai tinkluose. Skaičiuojant šilumos poreikius, reikalingus technologijai, turi būti įvertintos didžiausių poreikių vienalaikiškumo sąlygos. 20. Katilinėje įrengiamų katilų agregatų kiekį ir vieno agregato našumą reikia parinkti pagal skaičiuotiną katilinės našumą, įvertinus katilų veikimą šiltuoju metų periodu. Atsijungus didžiausiam pagal našumą katilui, pirmos kategorijos katilinėse likusieji katilai turi užtikrinti šilumos tiekimą pirmos kategorijos vartotojams: 20.1. minimaliai leistinus šilumos poreikius technologijai ir vėdinimui – nepriklausomai nuo lauko oro temperatūros; 20.2. šildymui ir karšto vandens tiekimui – apskaičiuotus pagal šalčiausio mėnesio lauko oro temperatūrą. Atsijungus vienam katilui, nepriklausomai nuo katilinės kategorijos šilumos tiekimas antros kategorijos vartotojams nenormuojamas. Katilų kiekis katilinėse nustatomas atliekant ekonominius skaičiavimus. Katilinėse turi būti ne mažiau kaip du katilai, išskyrus antros kategorijos gamybinių objektų katilines, kuriose leidžiama statyti vieną katilą, ir individualiuosius namus. 21. Katilinių projektuose reikia naudoti gamyklines ir tipines katilų agregatų ir pagalbinių įrenginių komponuotes. 22. Katilinių projektuose turi būti numatomi įrengti: 22.1. katilai, ekonomaizeriai, oro šildytuvai, pelenų gaudymo įranga ir kiti įrenginiai, pagaminti gamybinėse bazėse; 22.2. garo ir vandens vamzdyno ir dūmų vamzdžių sustambinti montavimo blokai. Įkomponuotose, pristatytose, konteinerinėse ir stoginėse katilinėse turi būti naudojami automatizuoti katilai. 23. Lauke prie katilinės sienos galima statyti dūmų traukos, pelenų gaudymo įrangą, deaeratorius, dekarbonizatorius, skaidrintuvus, įvairios paskirties bakus, mazuto šildytuvus. Turi būti numatytos įrengti pakankamos priemonės, užtikrinančios saugią šių įrenginių eksploataciją, apsaugančios vamzdyną nuo užšalimo, taip pat gamtos apsaugą nuo taršos ir triukšmo. 24. Technologinė schema ir katilinės įrenginių komponuotė turi užtikrinti: 24.1. technologinių procesų mechanizavimą ir automatizavimą, saugų ir patogų įrenginių eksploatavimą; 24.2. įrenginių montavimo eiliškumą; 24.3. trumpiausias vamzdynų trasas; 24.4. įrenginių remonto darbų mechanizavimą; 24.5. galimybę į katilinę įvažiuoti autotransportui (autokrautuvai, autokarai), vežančiam įrenginių mazgus ir vamzdžius, atliekant remonto darbus. Individualių katilinių automatizacijos apimtis turi užtikrinti saugią eksploataciją be nuolatinio eksploatuojančio personalo. Įrenginių mazgų, armatūros ir vamzdynų, kurių masė didesnė kaip 50 kg, remonto darbams pageidautina naudoti inventorines kėlimo priemones. Nesant galimybės eksploatuoti įrenginius, kaip inventorines priemones leidžiama naudoti stacionarius kėlimo mechanizmus. Stacionarūs kėlimo mechanizmai, reikalingi tik montavimo darbams atlikti, projektinėje dokumentacijoje nenurodomi. Įrenginių remontui atvirose aikštelėse naudojami ratiniai kranai. 25. Katilinėse turi būti įrenginių, armatūros ir prietaisų remonto ir reguliavimo aikštelės arba patalpos. Reikia numatyti galimybę įrenginių einamąjį remontą atlikti specializuotoms organizacijoms. Autonominėse katilinėse remonto aikštelės neįrengiamos. Įrenginių, armatūros, kontrolės prietaisų reguliavimą turi atlikti specializuotos organizacijos, turinčios šios veiklos atestatus. 26. Katilų ir pagalbinių įrenginių išdėstymas katilinėse (atstumai tarp katilų ir statybinių konstrukcijų, takų plotis), aikštelių ir laiptų įrengimas priklausomai nuo šilumos nešėjų parametrų parenkamas pagal Garo ir vandens šildymo katilų saugios eksploatacijos ir įrengimo taisykles (1 priedo 17 p.) ir Lietuvos standartą LST EN 12952-7:2003 „Vandens vamzdžių katilai ir pagalbinė įranga. 7 dalis. Katilo įrenginiams keliami reikalavimai“ (1 priedo 75 p.), taip pat katilų gamintojo nuorodas. Autonominių automatizuotų katilinių, veikiančių be nuolatinio aptarnaujančio personalo, takų plotis nustatomas pagal katilų pasuose įrašytas techninio aptarnavimo atlikimo, įrenginių montavimo ir demontavimo nuorodas. 27. Katilinės statinių (patalpų) gaisro ir sprogimo gamybinė kategorija nustatoma vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ (1 priedo 33 p.). 28. Katiline vadinamas statinių ir įrenginių kompleksas, kuriame yra katilas (šilumos generavimo įrenginys) ir pagalbiniai technologiniai įrenginiai, skirti šilumai tiekti. 29. I kategorijos katilinė gamina ir tiekia šilumą vartotojams, kuriems šilumos tiekimo nutraukimas gali sukelti tiesioginį pavojų (ligoninėms, vaikų lopšeliams-darželiams, mokykloms ir pan.) arba padaryti ženklią žalą vartotojų turtui (technologiniams įrenginiams, produkcijai ir pan.). II kategorijos katilinės – katilinės, nepriskirtos I kategorijai. 30. Centrinė katilinė skirta tiekti šilumą daugiau kaip vienam statiniui ir su juo susieta išoriniais šilumos tinklais. 31. Autonominė (individuali) katilinė skirta tiekti šilumą vienam statiniui. 32. Stogine katiline vadinama katilinė, įrengta (įrengiama) tiesiog ant statinio denginio arba ant atskirai įrengto pagrindo virš denginio. 33. Konteinerinė katilinė – lengvų konstrukcijų statinys, surinktas gamybinėje bazėje arba statybos aikštelėje, turintis visą reikalingą vientisų arba atskirų blokų vidaus įrangą, tokių išorinių gabaritų, kad būtų galima transportuoti autotransportu, geležinkelio arba vandens transportu, pritaikytas statyti tiesiai ant paruošto pagrindo ir galintis saugiai veikti be nuolatinio eksploatuojančio personalo. Konteinerinės katilinės projektuojamos vadovaujantis techniniu reglamentu „Autonominės konteinerinės katilinės“ (1 priedo 40 p.). 34. Taisyklėse vartojami terminai ir apibrėžimai atitinka Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme (1 priedo 1 p.) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (1 priedo 3 p.) vartojamus terminus ir apibrėžimus. II. SKLYPO PLANAS IR TRANSPORTAS I. SKLYPO PLANAS 35. Žemės sklypai katilinėms statyti parenkami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (1 priedo 4 p.), jo lydimaisiais teisės aktais, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (1 priedo 6 p.), Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos valstybinės standartizacijos tarnybos nutarimu Nr. 141/15 „Dėl statybų projektinės dokumentacijos standartų“ (1 priedo 8 p.), statybos techniniais reglamentais STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (1 priedo 21 p.), STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (1 priedo 22 p.), STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (1 priedo 23 p.), STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (1 priedo 39 p.), respublikinėmis statybos normomis RSN 136-92 „Vandens tiekimas. Išoriniai tinklai ir statiniai. Priešgaisriniai reikalavimai“ (1 priedo 51 p.), RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“ (1 priedo 52 p.), Lietuvos standartais LST 1516-98 „Statinio projektas. Bendrieji įforminimo reikalavimai“ (1 priedo 61 p.), LST 1569:2000 „Statinio projektas. Lauko inžinerinių tinklų grafiniai ženklai“ (1 priedo 62 p.) ir savivaldybių patvirtintais specialiaisiais šilumos ūkio plėtros planais ir detaliaisiais planais. Parenkant žemės sklypus katilinėms gyvenamuosiuose rajonuose, reikia vadovautis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu (1 priedo 2 p.), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (1 priedo 4 p.), statybos techniniais reglamentais ir specialiomis gyvenamųjų namų rajonų projektavimo taisyklėmis. 36. Projektuojant katilinės sklypo planą, reikia numatyti galimybę patalpinti sustambinto surinkimo aikšteles, sandėlius, taip pat laikinuosius statinius, reikalingus statybos ir montavimo metu. 37. Kuro, reagentų, medžiagų sandėliai, laboratorijų patalpos, taip pat katilinių pagalbinių įrenginių patalpos pramonės įmonių aikštelėse turi būti sujungtos su tos pačios paskirties analogiškomis pastatų patalpomis pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.07:2004 „Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ (1 priedo 31 p.) reikalavimus. 38. Katilinės aikštelėje reikia išdėstyti pagrindinį korpusą, kuro ūkio pastatus ir pelenų ir šlako šalinimo sistemą, elektros pastotę, dujų reguliavimo punktą (DRP), kondensato surinkimo ir perpumpavimo stotį, bakus akumuliatoriaus karštam vandeniui tiekti, vandens paruošimo ir reagentų ūkio pastatus. Nurodytus pastatus ir statinius galima sujungti, įvertinus XI skyriaus reikalavimus. Skystojo kuro talpos neturi viršyti dydžių, nurodytų statybos techniniame reglamente STR „Naftos ir naftos produktų sandėliai“ (1 priedo 44 p.). Katilinės aptvarą reikia projektuoti vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.02.07:2004 „Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ (1 priedo 31 p.). Katilinės pastatus ir statinius, esančius pramonės įmonės teritorijoje, aptverti draudžiama. 39. Katilinės aikštelės ribose leidžiama išdėstyti kuro iškrovimo įrangą, kuro sandėlius, mazuto ūkį, kondensato surinkimo ir perpumpavimo stotį, karšto vandens tiekimo akumuliacinius bakus, priešgaisrines talpyklas ir siurblines, geriamojo vandens tiekimo įrenginius, pelenų ir šlako sąvartynus. Mazuto ūkio, karšto vandens tiekimo akumuliaciniai bakai, priešgaisrinės ir geriamojo vandens talpyklos turi būti aptvertos. 40. Vandens nutekėjimo kanalą iš katilinės teritorijos reikia projektuoti atvirą, o esant užstatymo sąlygoms – sujungti su įmonės lietaus nuotekų šalintuvu arba to rajono kita suprojektuota katiline. 41. Atstumus nuo gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų reikia nustatyti: 41.1. nuo katilinės pastatų, statinių, taip pat ir įrenginių, esančių atvirose aikštelėse – pagal leidžiamą triukšmo lygį, gyvenamuosiuose rajonuose – pagal Lietuvos higienos normos HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ reikalavimus (1 priedo 49 p.); 41.2. nuo kietojo ir skystojo kuro, rūgščių, šarmų ir kitų nuodingų medžiagų sandėlių – pagal Lietuvos higienos normą HN 23:2001 „Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai“ (1 priedo 47 p.). 42. Pelenai ir šlakas turėtų būti naudojami statybinių medžiagų pramonėje ir kitur. Jei projektuojant naujas pelenų ir šlako sąvartynų aikšteles negalima panaudoti pelenų ir šlako, reikia: 42.1. numatyti, kad pelenų ir šlako aikštelių plotas užtikrintų galimybę katilinės veikimo metu susidarančias minėtas atliekas kaupti ne mažiau kaip 25 metus, išskyrus pirmo etapo statybą, skaičiuojamą 10 metų katilinės eksploatacijai; 42.2. pelenų ir šlako sąvartynus įrengti netoli nuo katilinės esančiose žemės darbams netinkamose vietose, išnaudojant žemumas, griovius, pelkes, nenaudojamus karjerus, ir numatyti jų plėtros perspektyvą. Projektuojant reikia nustatyti vandens telkinių apsaugą nuo pelenų ir šlako patekimo lyjant ar esant poplūdžiui. Atstumai tarp katilinės ir kitų pastatų sklypo plane nustatomi pagal Šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo taisyklių (1 priedo 10 p.) reikalavimus. II. TRANSPORTAS 43. Katilinės transporto schema parenkama pagal skaičiuotiną jos gamybą, įvertinus statybos eiliškumą ir jos išplėtimą. 44. Pagrindinio ar rezervinio kuro ir reagentų iškrovimas iš judančio sąstato (tiekiamo kuro svorio norma, vagonų ar cisternų skaičius ir jų pastatymo matmenys, iškrovimo laikas, vagonų ir cisternų keliamoji galia) nustatoma suderinus su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Nustatant tiekiamo kuro svorio normas, turi būti įvertintas apskaičiuotas sandėlių tūris. 45. Pakrautų vagonų atgabenimas ir tuščių išgabenimas turi būti atliekamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įmonių arba pramonės įmonės, kurios teritorijoje yra katilinė, priemonėmis. 46. Jei į katilines, kurių našumas daugiau kaip 75 MW, kuras pristatomas ar iš jų pelenai ir šlakas išvežamas autotransportu, pagrindinis automobilių įvažiavimo kelias, jungiantis katilinės aikštelę su išoriniais automobilių keliais, turi turėti dvi judėjimo juostas. Į mažesnes kaip 75 MW našumo katilines nepriklausomai nuo kuro pristatymo ir pelenų bei šlako išvežimo būdo reikia nutiesti vienos judėjimo juostos automobilių kelią. 47. Projektuose turi būti numatyta galimybė automobilių transportui privažiuoti prie katilinės pastatų ir statinių bei įrenginių, įrengtų atvirose aikštelėse. Automobilių keliai katilinės teritorijoje turi būti padengti šiuolaikiška kelio danga. III. PLANAVIMO APIMTIS IR STATYBOS PLANAI 48. Projektuojant katilines, pastatus ir statinius, reikia vadovautis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (1 priedo 3 p.), Statybos techninių reglamentų STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ (1 priedo 32 p.) bei STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (1 priedo 38 p.) reikalavimais. 49. Projektuojant katilines, reikia vadovautis Lietuvos standartu LST ISO 3864-1:2004-06 „Grafiniai simboliai. Saugos spalvos ir saugos ženklai. 1 dalis. Saugos ženklų darbo ir viešose vietose projektavimo principai“ (1 priedo 63 p.) bei bendrais architektūriniais ir kompoziciniais pastatų ir statinių planais, fasado, interjero paprastumu ir išraiškingumu, taip pat naudoti ekonomiškas konstrukcijas ir paprastas apdailos medžiagas. 50. Katilinės pastatų ir statinių tarpai turi būti ne mažesni kaip 6,0 m. 50.1. Esant techniniam ir ekonominiam pagrindimui tarpai gali būti 3,0 m. 50.2. Tarpai tarp etažerių turi būti 1,5 m. 51. Kolonos išdėstomos kas 6,0 m. 51.1. Esant techniniam ir ekonominiam pagrindimui kolonos gali būti išdėstomos 12,0 m. 52. Pastatų, antresolių ar aikštelių aukštį reikia nustatyti pagal technologinius reikalavimus, bet ne mažesnį kaip 2,0 m nuo išsikišusių konstrukcijų. Evakuacinių kelių aukštis gali būti sumažintas iki 1,8 m aukščio, jei juose įrengti technologiniai įrenginiai, komunikacijos ar inžinerinės sistemos, veikiančios be priežiūros personalo. 53. Katilinės pastatą būtina projektuoti su vienos krypties tarpais. Projektuojant sutankintos statybos aikštelių katilinės rekonstrukciją leidžiami kombinuoti planai, kuriuose numatyti įvairių krypčių tarpai. 54. Katilinės pastatų ir statinių planavimo apimtis ir konstruktyviniai planai parengiami įvertinus galimybę išplėsti katilinę. 55. Katilinės pastatų sienose ir perdangose turi būti montavimo angos. Montuojant stambius blokinius įrenginius tokias montavimo angas reikia palikti galinėse sienose į katilinės išplėtimo pusę. 56. Viduje įrengtos katilinės nuo gretimų patalpų turi būti atskirtos 1 tipo priešgaisrinėmis pertvaromis ir 3 tipo priešgaisrinėmis perdangomis. Priešgaisrinės užtvaros turi būti pagamintos iš A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų. Pristatomos katilinės nuo pagrindinio pastato turi būti atskirtos 1 tipo priešgaisrine siena, o katilinės stogas turi tenkinti BROOF (t1) klasės reikalavimus. Perdangos tarp aukštų ir katilinės patalpų sienos, taip pat sienos, skiriančios katilinę nuo pagrindinio pastato, turi būti nesugeriančios garų ir dujų. 57. Katilinių, įrengtų viduje ir pristatytų prie pastatų, išėjimo durys turi atsidaryti į išorę. Katilinių, įrengtų patalpų viduje, laiptų maršus leidžiama išdėstyti bendrose laiptinėse, atskirtus nuo likusios laiptinės dalies nedegamomis pertvaromis ir perdangomis, esančiomis ne mažiau kaip 0,75 val. atsparumo ugniai. 58. Kuro tiekimo, transportavimo mechanizmų išdėstymo viršbunkerinės galerijos turi būti atskirtos nuo katilų salių nedegiomis pertvaromis (be angų), jų atsparumas ugniai – ne mažesnis kaip 0,25 val. 59. Kuro tiekimo patalpų atitvarų ir dulkių paruošimo vidiniai paviršiai turi būti glotnūs ir nudažyti šviesaus atspalvio drėgmei atspariais dažais. Išsikišimai turi turėti 60° nuolydžius į horizontą ir būti nudažyti šviesaus tono drėgmei atspariais dažais. Metalinius laiptus ir aikšteles kuro tiekimo patalpose reikia projektuoti pereinamąsias. 60. Esant pertekliniam šilumos išsiskyrimui katilinių ir jų patalpų (išskyrus patalpas, kuriose nuolat dirba budintysis personalas) konstrukcijų, esančių aukščiau kaip 2,5 m nuo darbo aikštelės lygio, šiluminė varža nereglamentuojama. Langus, esančius virš numatyto lygio, reikia projektuoti su vienu stiklu. 61. Išorinių sienų langų plotas nustatomas atsižvelgiant į natūralų apšvietimą, įvertinus aeracijos reikalavimus. Turi būti įrengtos aikštelės langams atidaryti. Langų plotas turi būti minimalus, bet ne mažesnis, kaip nurodytas statybos techniniuose reglamentuose STR 2.02.07:2004 „Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ (1 priedo 31 p.), STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ (1 priedo 33 p.) ir STR 2.08.01:2004 „Dujų sistemos pastatuose“ (1 priedo 41 p.). Katilinių pastatų ir statinių, kuriuose apšvietimas natūralus, apšvietimo koeficientas – 0,5. Laboratorijų, skydinių ir remonto dirbtuvių patalpų šis koeficientas – 1,5. Atskirų vandens paruošimo įrenginių patalpų natūralaus apšvietimo koeficientas nustatomas pagal Lietuvos higienos normą HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ (1 priedo 46 p.) reikalavimus. 62. Pastatų, darbo vietų, valdymo pultų ir vietų prie kontrolės prietaisų garso triukšmo lygis turi būti nustatomas pagal statybos techninio reglamento STR 2.01.01