LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL 2007–2013 m. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTROS VEIKSMŲ PROGRAMOS 2 PRIORITETO „MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ“ VP1-2.2-ŠMM-07-K priemonės „STUDIJŲ KOKYBĖS GERINIMAS, TARPTAUTIŠKUMO DIDINIMAS“ PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠo NR. 2 PATVIRTINIMO 2010 m. rugsėjo 2 d. Nr. V-1452 Vilnius Vadovaudamasis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132), 18.2 punktu, tvirtinu 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-07-K priemonės „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 2 (pridedama). Švietimo ir mokslo ministras                               Gintaras Steponavičius patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-1452 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-07-K PRIEMONĖS „STUDIJŲ KOKYBĖS GERINIMAS, TARPTAUTIŠKUMO DIDINIMAS“ PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠAS Nr. 2 I. Bendrosios nuostatos 1. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-07-K priemonės „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 2 (toliau – Aprašas) nustato reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai ir projekto vykdytojai, rengdami ir teikdami Paraiškas dėl projekto finansavimo pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. K(2007)4475 ir pakeistos Europos Komisijos 2009 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. K(2009)5690 (toliau – Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa), 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-07-K priemonės „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“ (toliau – veiksmų programos priemonė) finansuojamas veiklas, taip pat institucijos, atliekančios Paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimą, atranką ir įgyvendinimo priežiūrą. 2. Aprašas yra parengtas atsižvelgiant į: 2.1. 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL 2006 L 210, p. 25), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 7 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 284/2009 (OL 2009 L 94, p. 10) (toliau – Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006); 2.2. 2006 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1828/2006, nustatantį Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, ir Europos Parlamento bei Tarybos reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo, įgyvendinimo taisykles (OL 2006 L 371, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. rugsėjo 1 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 846/2009 (OL 2009 L 250, p. 1) (toliau – Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1828/2006); 2.3. 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1784/1999 (OL 2006 L 210 p. 12), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 396/2009 (OL 2009 L 126, p. 1) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1081/2006); 2.4. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą; 2.5. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priedą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 789 (Žin., 2008, Nr. 95-3722) (toliau – veiksmų programos priedas); 2.6. Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637); 2.7. Projektų administravimo ir finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132) (toliau – Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės); 2.8. Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2007, Nr. 117-4789) (toliau – Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklės); 2.9. Metodinius nurodymus vertintojams dėl projektų atitikties bendriesiems Stebėsenos komiteto patvirtintiems projektų atrankos kriterijams vertinimo, patvirtintus Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861) (toliau – Metodiniai nurodymai vertintojams); 2.10. Nacionalinę studijų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK- 2334 (Žin., 2008, Nr. 7-260; 2009, Nr. 82-3435) (toliau – Nacionalinė studijų programa); 2.11. Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-501 (Žin., 2010, Nr. 44-2139); 2.12. Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-826 (Žin., 2010, Nr. 67-3375); 2.13. Studijų kryptis sudarančių šakų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. V-222 (Žin., 2010, Nr. 22-1054); 2.14. Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2008–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 732 (Žin., 2008, Nr. 85-3384); 2.15. Diplomų, diplomo priedėlio (priedo) ir pažymėjimų blankų privalomosios formos rengimo, jų gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 900 (Žin., 2001, 63-2284; 2010, Nr. 63-3107); 2.16. Jungtinių studijų programų bendruosius reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. ISAK-2833 (Žin., 2010, Nr. 5-191); 2.17. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą (Žin., 2009, Nr. 54-2140); 2.18. Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. ISAK-1652 (Žin., 2009, Nr. 96-4083); 2.19. Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1749 (Žin., 2009, Nr.158-7135); 2.20. Kvalifikacinių laipsnių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1749 (Žin., 2009, Nr.158-7135); 2.21. Ketinamų vykdyti studijų programų aprašo rengimo ir jo atitikties Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintiems bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams studijų programoms nustatymo metodinius nurodymus, patvirtintus Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2010 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 1-01-18 (Žin., 2010, Nr. 27-1286); 2.22. Valstybinių stipendijų ir išmokų skyrimo Lietuvos Respublikos piliečių studijoms, mokslinėms stažuotėms užsienyje pagal tarptautines sutartis ir susitarimus tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1320 (Žin., 1996, Nr. 112-2551; 2003, Nr. 73-3404); 2.23. Valstybinių stipendijų ir išmokų skyrimo užsienio valstybių piliečių studijoms, mokslinėms stažuotėms Lietuvoje tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1320 (Žin., 1996, Nr. 112-2551; 2003, Nr. 73-3404); 2.24. Norminių studijų krypties (studijų programų grupės) studijų kainų apskaičiavimo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skyrimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 402 (Žin., 2009, Nr. 59-2292) (toliau – Norminių studijų krypties (studijų programų grupės) studijų kainų apskaičiavimo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skyrimo tvarkos aprašas); 2.25. Specialiuosius projektų atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, sudaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133), 2008 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 2 (toliau – specialieji projektų atrankos kriterijai). 3. Apraše vartojamos sąvokos: Dėstytojas – taip, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme. Dėstytojų bendrieji gebėjimai – pagal šį Aprašą, tai pagrindiniai mokymosi visą gyvenimą (pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją „Dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų“ (2006/962/EB)) gebėjimai. Aukštųjų mokyklų darbuotojų mobilumas – tai dėstytojų ir (ar) aukštųjų mokyklų administracijos darbuotojų komandiruotės, susijusios su partnerystės su užsienio aukštosiomis mokyklomis užmezgimu, jungtinės studijų programos rengimu, įgyvendinimu, studentų paieška. Dėstytojų specialieji gebėjimai – pagal šį Aprašą, tai dėstytojų profesiniai, dalykiniai gebėjimai, reikalingi studijų proceso metu, dirbant su studentais. Studijų programų rengimas ar atnaujinimas, ir (ar) įgyvendinimas bei kiti metodiniai gebėjimai, orientuoti į studentų žinių ir gebėjimų ugdymą, ir jų vertinimą, taip pat yra laikomi specialiaisiais gebėjimais. Dėstytojų stažuotė – pagal šį Aprašą, tai praktinių įgūdžių ir (arba) specialiųjų gebėjimų, susijusių su tiesioginėmis pareigomis aukštojoje mokykloje, tobulinimas kitoje nei pagrindinė darbovietė įmonėje(-se) ir (arba) įstaigoje(-se) (įskaitant užsienio). Inovacijos (naujovės) – pagal šį Aprašą inovacijos studijose arba projektų inovatyvumas siejamas su studijų turinio, studijų metodų, studijų organizavimo ir (arba) studijų sisteminėmis inovacijomis: studijų turinio inovacijos – studijų programos (studijų dalykų) turinio siejimas su aktualiomis eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros sritimis ir (arba) darbo rinkos poreikiais, ypač išryškinant bendrus Europos Sąjungos prioritetus; studijų metodų inovacijos – taikomi studijų metodai, orientuoti į studentų kūrybiškumo ir bendrųjų bei specialiųjų kompetencijų plėtotę: debatai, atvejų analizė, realių problemų sprendimas studentų projektuose, įžvalgų bei plėtros scenarijų kūrimas, praktikos darbo vietose ir kt.; studijų organizavimo inovacijos – orientavimasis į studento poreikius, lankstūs mokymosi modeliai, modulinė studijų programos struktūra ir kt.; studijų sisteminės inovacijos – studijų programų grindimas „žinių trikampiu“: studijų, tyrimų ir verslo sąveika (aukštosios mokyklos bendradarbiavimas su skirtingomis suinteresuotomis šalimis, pavyzdžiui, verslu ar verslo asocijuotomis struktūromis). Jungtinė studijų programa – pagal šį Aprašą, tai Lietuvos aukštųjų mokyklų kartu su užsienio valstybės(-ių) aukštosiomis mokyklomis rengiama ir vykdoma studijų programa. Pagrindinė jungtinės studijų programos paskirtis yra sudaryti studentams galimybes įgyti daugiau žinių ir gebėjimų, nei gali suteikti vienos institucijos vykdoma studijų programa. Jungtinė studijų programa su užsienio aukštąja(-osiomis) mokykla(-omis) kuriama ir vykdoma siekiant suteikti galimybę skirtingų šalių studentams kartu studijuoti skirtingoje kultūrinėje ir akademinėje terpėje. Jungtinė studijų programa turi skatinti studentų ir dėstytojų mobilumą, sudaryti sąlygas studentams perimti skirtingų šalių arba aukštųjų mokyklų studijų patirtį. Jungtinis kvalifikacinis laipsnis – taip, kaip tai apibrėžta Jungtinių studijų programų bendruosiuose reikalavimuose. Mentorystė (ang. mentorship) – šiame Apraše apibrėžiama kaip veikla, atliekama vieno asmens (mentoriaus) kitam asmeniui, siekiant padėti jam atlikti darbą kuo efektyviau ir progresuoti profesinėje, akademinėje veikloje bei socialinėje aplinkoje. Projekto valorizacija – pagal šį Aprašą, tai laukiamų projekto rezultatų sklaida ir panaudojimas (pritaikymas), siekiant padidinti studijų programų vertę, sustiprinti poveikį bei integruoti juos į mokymo sistemas ir metodus nacionaliniu ir Europos lygmeniu. Projekte numatoma valorizacijos veikla turi būti aiškiai ir išsamiai išdėstoma valorizacijos plane, kuriame įvardijami projekto rezultatų galutiniai vartotojai (netiesioginės tikslinės grupės), nustatyti suinteresuotų sektorių, sričių ir vartotojų poreikiai (ex-ante analizė), užtikrinta, kad viso projekto vykdymo laikotarpiu jie bus konsultuojami; paaiškinta, kaip bus naudojami ir skleidžiami rezultatai vykdant projektą ir jam pasibaigus, kokiu būdu tai bus pasiekta, kas dalyvaus šiame projekte. Užbaigę projektus, jų rengėjai turėtų viešai paskelbti projektų rezultatus internete kaip demonstracinį jų darbo pavyzdį. Valorizacijos plano tikslas – paaiškinti, kaip projekto eigoje ir jam pasibaigus projekto rezultatai bus skleidžiami ir pritaikomi siekiant užtikrinti jų „tęstinumą“ (projektui pasibaigus, projekto rezultatai ir toliau turi būti naudojami). Valorizacijos plane turi būti proporcingai ir tiksliai aprašytos veiklos, susijusios su projekto rezultatų sklaida ir rezultatų pritaikymu, skatinančios galutinius ir (arba) potencialius vartotojus naudoti rezultatus projekto pradžioje nustatytų tikslinių grupių naudai, šių veiklų įgyvendinimo priemonės ir jų įgyvendinimo kalendorius, turimi ištekliai (žmogiškieji ir finansiniai). Projekto biudžete turi būti aiškiai nurodytos valorizacijos veiklai įgyvendinti skirtos lėšos. Tarptautinių studijų rinkodaros planas turi būti siejamas su projekto valorizacijos plano parengimu arba įgyvendinimu. Studijų programa – taip, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme. Studijų programos akreditavimas – taip, kaip tai apibrėžta Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos apraše. Studijų programos atnaujinimas – pagal šį Aprašą, tai Lietuvoje registruotos studijų programos (arba jos dalies, t. y. atskirų modulių) turinio atnaujinimas parengiant ir pritaikant ją dėstyti užsienio kalba ir (arba) papildymas naujais iš užsienio aukštųjų mokyklų įsigytais studijų programų pavieniais moduliais (dalykais), siekiant didinti akademinį studentų mobilumą ir aukštosios mokyklos tarptautinį konkurencingumą. Studijų programa laikoma atnaujinta, kai atnaujinama, t.y. parengiama (pritaikoma) arba papildoma įsigytais iš užsienio aukštųjų mokyklų studijų programų moduliais (dalykais), ne mažiau kaip 25 proc. visos atnaujinamos studijų programos apimties (apimtis skaičiuojama kreditais). Studijų programos atnaujinimas turi apimti ne mažiau kaip vieno semestro parengimą (pritaikymą) dėstyti užsienio kalba. Atnaujinta studijų programa turi būti įvertinta aukštosios mokyklos vidaus tvarka. Jei yra būtinybė vertinti studijų programą pagal Aprašo 33.2 punktą, tuomet šis vertinimas turi būti atliktas Studijų kokybės vertinimo centro ar kitos aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūros, įtrauktos į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą. Studijų programos išorinis vertinimas – pagal šį Aprašą, nacionalinės ir tarptautinės patirties kontekste atliekama studijų programos ir jos vykdymo kokybės analizė bei rekomendacijų studijų programai tobulinti pateikimas. Studijų programos išorinio vertinimo paskirtis – remiantis išorinio vertinimo išvadomis sudaryti prielaidas tobulinti studijų programą, kurti studijų kokybės užtikrinimo kultūrą. Studijų programos išorinis vertinimas vykdomas pagal Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą. Tarptautinių studijų rinkodaros planas – pagal šį Aprašą, tai aktualių užsienio studentams studijų programų poreikio ir prieinamumo nustatymas, programų paieška ir atrinkimas, Lietuvos aukštojo mokslo sklaidos užsienyje tikslingumo pagal užsienio regionus nustatymas. 4. Kitos Apraše vartojamos sąvokos atitinka Aprašo 2 punkte nurodytuose dokumentuose vartojamas sąvokas. 5. Šis Aprašas yra antrasis projektų finansavimo sąlygų aprašas, rengiamas pagal veiksmų programos priemonę. Iš viso veiksmų programos priemonės finansavimas, numatytas veiksmų programos priede, sudaro 221 742 353 Lt (du šimtus dvidešimt vieną milijoną septynis šimtus keturiasdešimt du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt tris litus), iš kurių 188 481 000 Lt (vienas šimtas aštuoniasdešimt aštuoni milijonai keturi šimtai aštuoniasdešimt vienas tūkstantis litų) – Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų lėšos, 21 457 786 Lt (dvidešimt vienas milijonas keturi šimtai penkiasdešimt septyni tūkstančiai septyni šimtai aštuoniasdešimt šeši litai) – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, 11 803 567 Lt (vienuolika milijonų aštuoni šimtai trys tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt septyni litai) – kiti piniginiai ištekliai, kuriais disponuoja valstybė. Pagal šį Aprašą numatomas skirti finansavimas ir kiti projektų finansavimo šaltiniai sudaro 74 800 000 Lt (septyniasdešimt keturis milijonus aštuonis šimtus tūkstančių litų), iš kurių iki 63 580 000 Lt (šešiasdešimt trijų milijonų penkių šimtų aštuoniasdešimties tūkstančių litų) – ES fondų lėšos, iki 5 516 000 Lt (penkių milijonų penkių šimtų šešiolikos tūkstančių litų) – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Taip pat projektų vykdytojai prie projektų finansavimo privalo prisidėti savo lėšomis – ne mažiau kaip 5 704 000 Lt (penkiais milijonais septyniais šimtais keturiais tūkstančiais litų). 6. Pagal Aprašą numatomų finansuoti veiklų tikslas – studijų sistemos tarptautiškumo skatinimas. 7. Pagal Aprašą numatomos finansuoti šios veiklos: 7.1. studijų programų tarptautiškumo didinimas rengiant naujas jungtines studijų programas: 7.1.1. partnerystės užmezgimas su užsienio aukštosiomis mokyklomis: naujų koleginių ir universitetinių I bei II studijų pakopų jungtinių studijų programų su užsienio aukštosiomis mokyklomis galimybių studijos(-ų) rengimas dėl jungtinės studijų programos(-ų) poreikio ir rengimo galimybių, įskaitant aukštųjų mokyklų darbuotojų mobilumą; 7.1.2. jungtinių studijų programų parengimas: naujų koleginių ir universitetinių I bei II studijų pakopų jungtinių studijų programų su užsienio aukštosiomis mokyklomis rengimas (įskaitant jungtinių studijų programų praktikų organizavimo dalykų (modulių) rengimą, metodinių priemonių rengimą ir (arba) leidybą ir (arba) įsigijimą), dėstytojų specialiųjų gebėjimų tobulinimas, dėstytojų stažuotės ir (arba) aukštųjų mokyklų darbuotojų mobilumas, jungtinių studijų programų tarpinis ir galutinis ekspertinis vertinimas, akreditavimas. Taip pat tinkamos veiklos yra jungtinių studijų programų dalykų (modulių) testavimas, intensyvių kursų ir kitų neformalaus švietimo ugdymo formų ir metodų įgyvendinimas, jungtinės studijų programos valorizacijos (rinkodaros) plano rengimas; 7.1.3. jungtinių studijų programų įgyvendinimas (mokymų organizavimas): akredituotų koleginių ir universitetinių I bei II studijų pakopų jungtinių studijų programų su užsienio aukštosiomis mokyklomis įgyvendinimas (įskaitant dėstytojų mobilumą ir (arba) stažuotes). Taip pat tinkamos veiklos yra studentų mentorių (studentų vadovų) mokymai, jungtinės studijų programos valorizacijos (rinkodaros) plano įgyvendinimas. 7.2. studijų programų tarptautiškumo didinimas atnaujinant vykdomas studijų programas: Lietuvoje registruotų koleginių ir (arba) universitetinių I bei II studijų pakopų studijų programų turinio atnaujinimas, parengiant ir pritaikant jas dėstyti užsienio kalba ir (arba) Lietuvoje registruotų koleginių ir universitetinių I bei II studijų pakopų studijų programų turinio atnaujinimas ir pritaikymas studijų procesui įsigijus užsienio aukštųjų mokyklų studijų programų atskirus dalykus (modulius). Privalomos veiklos – studijų programų atnaujintų dalykų (modulių) ekspertinis vertinimas ir atnaujintų dalykų (modulių) įgyvendinimas. Galima veikla – aukštųjų mokyklų darbuotojų mobilumas ir (arba) dėstytojų stažuotės, susijusios su dalykų (modulių) atnaujinimu arba įsigijimu. 8. Pagal Aprašo 7.1.1 punktą finansuojamai veiklai numatomas skirti finansavimas ir kiti projektų finansavimo šaltiniai sudaro iki 6 000 000 Lt (šešių milijonų litų), iš kurių iki 5 100 000 Lt (penkių milijonų vieno šimto tūkstančių litų) – ES fondų lėšų, iki 540 000 Lt (penkių šimtų keturiasdešimties tūkstančių litų) – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Pagal Aprašo 7.1.1 punktą, projektų vykdytojai prie projektų finansavimo privalo prisidėti savo lėšomis – iš viso ne mažiau kaip 360 000 Lt (trimis šimtais šešiasdešimt tūkstančių litų). Pagal Aprašo 7.1.2 ir 7.1.3 punktus finansuojamoms veikloms numatomas skirti finansavimas ir kiti projektų finansavimo šaltiniai sudaro iki 60 800 000 Lt (šešiasdešimties milijonų aštuonių šimtų tūkstančių litų), iš kurių iki 51 680 000 Lt (penkiasdešimt vieno milijono šešių šimtų aštuoniasdešimties tūkstančių litų) – ES fondų lėšų, iki 4 256 000 Lt (keturių milijonų dviejų šimtų penkiasdešimt šešių tūkstančių litų) – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Pagal Aprašo 7.1.2 ir 7.1.3 punktus, projektų vykdytojai prie projektų finansavimo privalo prisidėti savo lėšomis – iš viso ne mažiau kaip 4 864 000 Lt (keturiais milijonais aštuoniais šimtais šešiasdešimt keturiais tūkstančiais litų). Pagal Aprašo 7.2 punktą finansuojamai veiklai numatomas skirti finansavimas ir kiti projektų finansavimo šaltiniai sudaro iki 8 000 000 Lt (aštuonių milijonų litų), iš kurių iki 6 800 000 Lt (šešių milijonų aštuonių šimtų tūkstančių litų) – ES fondų lėšų, iki 720 000 Lt (septynių šimtų dvidešimties tūkstančių litų) – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Pagal Aprašo 7.2 punktą, projektų vykdytojai prie projektų finansavimo privalo prisidėti savo lėšomis – iš viso ne mažiau kaip 480 000 Lt (keturiais šimtais aštuoniasdešimt tūkstančių litų). 9. Kvietimus teikti Paraiškas dėl projekto finansavimo (toliau – Kvietimas) pagal šį Aprašą numatoma skelbti 2010 m. III ketvirtį. 10. Veiksmų programos priemonę numatoma finansuoti projektų konkurso būdu pagal tęstinę projektų konkurso procedūrą Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 281 punkte nustatyta tvarka. Paraiškos dėl projekto finansavimo teikiamos nuolat iki 2012 m. rugsėjo 1 d. Paraiškų dėl projekto finansavimo priėmimas stabdomas anksčiau nurodytos datos, jei pagal sprendimus dėl projektų finansavimo, priimtus pagal Kvietimą, ir naujai pateiktas Paraiškas dėl projekto finansavimo paskirstyta ir prašoma finansavimo suma sudaro galimybę paskirstyti visą Kvietimui numatytą finansavimo sumą. Paraiškų dėl projekto finansavimo priėmimas taip pat gali būti sustabdytas, jeigu Kvietimo dokumentuose yra keičiama esminė informacija, keičianti Paraiškų dėl projekto finansavimo pateikimo sąlygas ir galinti turėti įtakos Paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimo rezultatams. 11. Pagal Aprašą valstybės pagalba neteikiama. 12. Šis Aprašas ir Apraše nenurodyta informacija, kurią privalo žinoti pareiškėjas rengdamas projektą ir teikdamas Paraišką dėl projekto finansavimo, bus talpinama interneto svetainėje www.esparama.lt. II. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS 13. Pagal Aprašo 7.1 ir 7.2 punktuose numatomas finansuoti veiklų grupes galimi pareiškėjai – Lietuvos aukštosios mokyklos (universitetai arba kolegijos). Pagal Aprašą finansuojami projektai įgyvendinami be partnerių. Pagal Aprašo 7.1.2 ir 7.1.3 punktuose numatomas finansuoti veiklas privaloma sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis su to paties kaip ir pareiškėjas tipo (vykdantys profesinio bakalauro, bakalauro ir (arba) magistrantūros arba jas atitinkančias studijas) užsienio aukštosiomis mokyklomis (universitetais arba kolegijomis). 14. Detalūs reikalavimai pareiškėjams įvardyti šio Aprašo 1 priedo 7 punkte. III. Reikalavimai projektams 15. Projekto, pateikto pagal Aprašo 7.1.1 punkte numatomas veiklas, įgyvendinimo trukmė turėtų būti ne ilgesnė kaip 12 mėnesių nuo Projekto finansavimo ir administravimo sutarties (toliau – Sutartis) pasirašymo dienos. Atskirais atvejais (dėl objektyvių priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti Paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo ir vertinimo metu) projekto vykdymo laikotarpis gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 2 mėnesius. Projekto maksimali vertė – 300 000 Lt (trys šimtai tūkstančių litų). 16. Projekto, pateikto pagal Aprašo 7.1.2 ir 7.1.3 punktuose numatomas veiklas kartu, trukmė turėtų būti 36 mėnesiai nuo Sutarties pasirašymo dienos. Atskirais atvejais (dėl objektyvių priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti Paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo ir vertinimo metu) projekto vykdymo laikotarpis gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Projekto maksimali vertė – 4 500 000 Lt (keturi milijonai penki šimtai tūkstančių litų). 17. Projekto, pateikto pagal Aprašo 7.1.3 arba 7.2 punktuose numatomas veiklas, trukmė turėtų būti 24 mėnesiai nuo Sutarties pasirašymo dienos. Atskirais atvejais (dėl objektyvių priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti Paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo ir vertinimo metu) projekto vykdymo laikotarpis gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Projekto, teikiamo pagal Aprašo 7.1.3 punkte numatomas veiklas, maksimali vertė – 3 000 000 Lt (trys milijonai litų), o projekto, teikiamo pagal Aprašo 7.2 punkte numatomas veiklas, minimali vertė yra 400 000 Lt (keturi šimtai tūkstančių litų) (vertinimo metu gali sumažėti iki 10 proc.), o maksimali vertė – 1 000 000 (vienas milijonas litų) Lt. 18. Pagal Aprašo 7.1.1 punktą teikiama atskira Paraiška dėl projekto finansavimo. 19. Pagal Aprašo 7.1.2 ir 7.1.3 punktus kartu galima teikti vieną bendrą Paraišką dėl projekto finansavimo. Atskira Paraiška dėl projekto finansavimo tik pagal Aprašo 7.1.2 punktą negali būti teikiama. O pagal 7.1.3 punktą galima teikti atskirą Paraišką dėl projekto finansavimo. 20. Pagal Apraše numatomas finansuoti visas veiklas Paraiškų skaičius vienam pareiškėjui nėra ribojamas. 21. Aprašo 7.1 punkte nurodytos veiklų grupės projektai gali būti įgyvendinami nuosekliai arba atskirais etapais įvertinus parengtumą pagal šias sudedamąsias dalis (eilės tvarka): 21.1. teikiant Paraišką dėl projekto finansavimo (toliau – Paraiška) pagal Aprašo 7.1.1 punkte numatomas veiklas, būtina nurodyti rengtinos jungtinės studijų programos kryptį ar viziją ir ją aprašyti. Įgyvendinant šią veiklą turi būti parengta jungtinės studijų programos poreikio, rengimo ir vykdymo galimybių studija, kurioje būtų įvertintas jungtinės studijų programos poreikis (pavyzdžiui, turi būti išanalizuotas jungtinę programą baigsiančių specialistų poreikis darbo rinkoje bei egzistuojanti studentų (įskaitant ir užsienio studentų) paklausa šiai programai, pateikta kaštų naudos, alternatyvų ir kokybinių reikalavimų studijų programai analizė, įskaitant studijų programos rezultatų, sandaros, personalo, materialiųjų išteklių, studijų eigos ir jos vertinimo (pavyzdžiui, studentų atrankos, pasiekimų vertinimo, paramos studentams), programos vadybos (programos administravimo, vidinis studijų kokybės užtikrinimo) aspektus, taip pat ir pasirašytas bendradarbiavimo (su užsienio aukštąja mokykla) memorandumas arba bendradarbiavimo deklaracija (nurodant planuojamos rengti jungtinės studijų programos kryptį ar viziją), pasirašyta aukštųjų mokyklų vadovų; 21.2. teikiant Paraišką pagal Aprašo 7.1.2 ir 7.1.3 punktuose numatomas veiklas kartu, su Paraiška būtina pateikti jungtinės studijų programos poreikio, rengimo ir vykdymo galimybių studiją ir jungtinę studijų programą rengiančių aukštųjų mokyklų vadovų pasirašytą susitarimą (sutartį) dėl konkrečių veiklų įgyvendinimo ir atsakomybės, kuriame turi būti numatyta: studijų programos pavadinimas; studijų apimtis ir studijų trukmė aukštosiose mokyklose-partnerėse, kalba(-os), kuria(-iomis) numatoma vykdyti studijų programą; studijų kokybės užtikrinimo principai; studentų priėmimo sąlygos ir tvarka; studijų finansavimo ir paramos studentams pritapti kitoje kultūrinėje ir socialinėje aplinkoje teikimo tvarka; studentų ir dėstytojų prieigos prie su programa susijusios informacijos sąlygos aukštosiose mokyklose-partnerėse; žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka; studentų ir dėstytojų mobilumo sąlygos; programos administravimo tvarka; intelektinės nuosavybės apsaugos įsipareigojimai; jungtinio laipsnio teikimo ir išsilavinimo dokumento(-ų) išdavimo tvarka; kiekvienos sutarties šalies atsakomybė už sutarties vykdymą arba nevykdymą, nuostatos dėl pareiškėjo finansinių įsipareigojimų, sutarties nutraukimo sąlygos. Kitos papildomos specialiosios sąlygos jungtinės studijų programos rengimui nustatomos švietimo ir mokslo ministro patvirtintuose Jungtinių studijų programų bendruosiuose reikalavimuose; 21.3. teikiant atskirą Paraišką pagal Aprašo 7.1.3 punkte numatomas veiklas, būtina turėti Lietuvoje akredituotą jungtinę studijų programą ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus. Įgyvendinant jungtinę studijų programą pagal ją studijuoti turi ne mažiau nei 10 proc. užsienio valstybių studentų. Kitos papildomos specialiosios sąlygos jungtinės studijų programos įgyvendinimui nustatomos švietimo ir mokslo ministro patvirtintuose Jungtinių studijų programų bendruosiuose reikalavimuose. Pareiškėjai kartu su Paraiška privalo pateikti: jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties su užsienio aukštąja mokykla notariškai patvirtintą kopiją, kurioje turi būti konkrečiai įvardintos aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo ir atsakomybės studijų srityje pagrindinės nuostatos pagal šio Aprašo 21.2 punkto reikalavimus ir jungtinės studijų programos valorizacijos (rinkodaros) planą, parengtą pagal Aprašo 3 priedo 11.11 punktą. 22. Pagal Aprašo 7.1.2 punktą parengtos jungtinės studijų programos privalo būti įvertintos Studijų kokybės vertinimo centro ar aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūros, įtrauktos į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, ir akredituotos. 23. Jei projektas vykdomas pagal Aprašo 7.1.2 ir 7.1.3 punktus kartu, projekto vykdytojas privalo prieš pradėdamas įgyvendinti jungtinę studijų programą pateikti Studijų kokybės vertinimo centro ar kitos aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūros, įtrauktos į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, įvertinimo kopiją, patvirtinančią, jog jungtinė studijų programa yra teigiamai įvertinta. Privaloma pateikti ir rašto dėl jungtinės studijų programos studijų akreditavimo kopiją. Gavus teigiamą įvertinimą projekto metu privaloma įgyvendinti ne mažiau kaip du jungtinės studijų programos semestrus (ne mažiau kaip vieną semestrą – Lietuvos aukštojoje mokykloje). 24. Pareiškėjai, teikiantys Paraišką pagal Aprašo 7.1.2 ir 7.1.3 punktus kartu, turi parengti jungtinės studijų programos valorizacijos (rinkodaros) planą prieš pradėdami vykdyti jungtinę studijų programą. 25. Parengtos naujos jungtinės arba atnaujintos studijų programos, gavusios neigiamą Studijų kokybės vertinimo centro ar kitos aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūros, įtrauktos į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, įvertinimą, privalo būti koreguojamos iš pareiškėjo nuosavų lėšų tol, kol bus gautas teigiamas įvertinimas. 26. Teikiant Paraišką pagal 7.1.2 ir 7.1.3 punktus, kartu privalomas tarpinis naujai rengiamos jungtinės studijų programos vertinimas, kurį turi atlikti ne mažiau nei 2 išoriniai ekspertai (vienas iš jų turi būti užsienio valstybės atstovas). Tarpinis vertinimas yra numatytas siekiant užtikrinti rengiamų naujų jungtinių studijų programų kokybę ir suteikti projektų vykdytojams konsultacinę pagalbą. Ekspertai privalo turėti studijų programų vertinimo patirties. 27. Aprašo 7.1.2 punkte numatomos veiklos gali būti įgyvendintos tik teikiant bendrą Paraišką ir dėl 7.1.3 punkte numatomų veiklų įgyvendinimo. 28. Prieš pateikiant parengtą jungtinę studijų programą akreditavimui pagal Aprašo 7.1.2 punktą, projekto vykdytojas privalo ESFA pateikti universiteto senato (kolegijos akademinės tarybos) nutarimą dėl parengtos jungtinės studijų programos įgyvendinimo konkrečioje aukštojoje mokykloje. 29. Teikiant Paraišką tik pagal Aprašo 7.1.3 punktą, jungtinė studijų programa turi būti įgyvendinama ne mažiau nei 4 semestrus (išskyrus II pakopos jungtines studijų programas, kai visos studijos trunka mažiau nei 4 semestrus). 30. Viena Paraiška gali būti teikiama ne mažiau nei dviejų koleginių ir (arba) universitetinių I bei II studijų pakopų studijų programų atnaujinimui ir atnaujintų studijų programų dalykų (modulių) daliniam įgyvendinimui. 31. Atnaujinant studijų programas, atnaujinti dalykai (moduliai) privalo būti įvertinti išorinio eksperto, turinčio studijų programų vertinimo patirties. Teigiamos išorinio eksperto išvados kopija pateikiama ESFA. 32. Privalomas atnaujintų studijų programų dalykų (modulių) įgyvendinimas turi trukti ne mažiau kaip vieną semestrą. 33. Galutinis atnaujintų studijų programų vertinimas vykdomas: 33.1. jei atnaujinant ne mažiau nei 25 proc. visos studijų programos apimties yra keičiama iki 20 proc. universitetinių arba iki 15 proc. neuniversitetinių studijų programos apimties, tada atnaujintos studijų programos galutinį ekspertinį vertinimą atlieka bent du nepriklausomi kitų institucijų ekspertai, turintys išorinio studijų programų vertinimo patirties ir prisidėję prie tos (ar artimos) krypties studijų programų vertinimo, kurį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras ar kita studijų programų vertinimą organizuojanti aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūra. Ekspertų išvados ir studijų programos atnaujinimas turi būti patvirtintas universiteto senato (kolegijos akademinės tarybos) nutarimu; 33.2. jei atnaujinant ne mažiau nei 25 proc. visos studijų programos apimties yra keičiama 20 proc. ir daugiau universitetinių arba daugiau kaip 15 proc. neuniversitetinių studijų programos apimties, keičiami studijų programos tikslai arba sujungiamos dvi ar daugiau studijų programos ir sukuriama nauja studijų programa, tada atnaujinta studijų programa turi būti įvertinama Studijų kokybės vertinimo centro ar kitos aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūros, įrašytos į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, akredituojama ir įregistruojama valstybiniame Studijų ir mokymo programų registre. 34. Atskiros studijų programos ar jos dalykų (modulių) vertimas į užsienio kalbą kaip projekto vienintelė veikla nėra galima. Moduliai turi būti atnaujinami juos pritaikant dėstyti užsieniečiams. 35. Šio Aprašo finansuojamų veiklų metu sukurtos mokymo ir studijų priemonės (vadovėliai, metodikos, studijų ir mokymosi vadovai, paskaitų pateiktys ir pan.) turi būti aprobuotos mokslo ir studijų institucijų, laikantis institucijų vidaus tvarkos ir Ministerijos nustatytų reikalavimų. 36. Pareiškėjai privalo užtikrinti, kad projektų veiklos nedubliuotų projektų, kurie yra vykdomi valstybės projektų planavimo būdu pagal Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-977 (Žin., 2008, Nr. 44-1665; 2009, Nr. 46-1819). 37. Vykdydami projektą pareiškėjai privalo užtikrinti koleginių ir (arba) universitetinių I bei II studijų pakopų studijų programų įgyvendinimo veiklų atskyrimą nuo analogiškų iš valstybės biudžeto arba kitų ES struktūrinių fondų projektų finansuojamų veiklų. 38. Pagrindinės projekto veiklos fiziškai turi būti vykdomos Lietuvos Respublikos teritorijoje (jeigu tai nėra įmanoma dėl projekto specifikos ar veiklų pobūdžio ir veiklos yra vykdomos už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, turi būti užtikrinama, kad vykdomų veiklų metu sukurti produktai, rezultatai ir nauda (arba jos dalis, proporcinga Lietuvos Respublikos finansiniam įnašui) atitektų Lietuvos Respublikai). 39. Tinkamos projekto tikslinės grupės yra dėstytojai, studentai, mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai. Dėstytojai ir (arba) studentai turi sudaryti ne mažiau kaip 85 procentus visų projekto dalyvių. 40. Detalūs reikalavimai projektams įvardyti Aprašo 1 ir 2 prieduose. IV. TINKAMŲ FINANSUOTI PROJEKTO IŠLAIDŲ IR FINANSAVIMO REIKALAVIMAI 41. Pagrindiniai projekto išlaidų reikalavimai nustatyti Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėse. Rekomendacijose dėl projektų išlaidų atitikties Europos socialinio fondo finansavimo reikalavimams (talpinama interneto svetainėje www.esparama.lt) pateikiami rekomendacinio pobūdžio reikalavimai tinkamoms finansuoti projekto išlaidoms. Išlaidoms, susijusioms su partnerystės sutarties vykdymu įgyvendinant Aprašo 7.1.2 ir 7.1.3 punktuose numatomas finansuoti veiklas, taikomi Rekomendacijų dėl projektų išlaidų atitikties Europos socialinio fondo finansavimo reikalavimams 3.4 dalies nuostatos. 42. Netiesioginės projekto išlaidos turi būti nustatytos remiantis Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 1K-112 (Žin., 2008, Nr. 37-1348), ir neviršyti šiose taisyklėse nustatytos vienodo dydžio normos. 43. Tinkamomis finansuoti laikomos išlaidos, kurios yra patirtos ir apmokėtos Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėse nurodytu projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpiu, kuris konkrečiu atveju gali būti susiaurinamas Sutartyje. 44. Projekto veiklos – specialistų poreikio tyrimai (studijos), kurie tiesiogiai susiję su šio Aprašo 7 punkte numatomomis finansuoti veiklomis, ir jiems organizuoti viešieji pirkimai gali būti pradėti vykdyti prieš Sutarčių pasirašymą, pareiškėjui prisiėmus visišką atsakomybę už veiklų ir jų įgyvendinimui skirtų išlaidų tinkamumą. Paraiškos vertinimo metu nustačius, kad veikla ir (ar) jai įgyvendinti skirtos visos ar dalis išlaidų yra netinkamos finansuoti, patirtas išlaidas pareiškėjas apmoka iš savo lėšų. Pareiškėjas, vykdydamas viešuosius pirkimus iki Sutarčių pasirašymo, prisiima atsakomybę dėl pirkimų atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) nuostatoms. Projekto vykdytojas, kuris nėra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, visas paslaugas ir prekes privalo pirkti, vadovaudamasis patvirtintu Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212 (Žin., 2008, Nr. 69-2641). 45. Tinkamos pagal Aprašą finansuoti išlaidų kategorijos yra šios (išlaidų numeracija pateikiama vadovaujantis Paraiškos dėl projekto finansavimo bendrosios (A) dalies, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861, Nr. 50-1868), 8.2 punktu): Tinkamos finansuoti išlaidų kategorijos Reikalavimai, komentarai, paaiškinimai Apribojimai dydžiui Tiesioginės projekto išlaidos: 1. Vykdymo išlaidos: 1.1. darbo užmokestis Tinkamos finansuoti tik Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojų ar administracijos darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos, jeigu: – projekto vykdytojas pats vykdo projekto veiklas (arba jų dalį), nepirkdamas paslaugų; – dėstytojai ar administracijos darbuotojai rengia jungtines studijų programas pagal Aprašo 7.1.2 punkte numatomą veiklą; – dėstytojai rengia jungtinės studijų programos poreikio ar įgyvendinimo galimybių studiją planą ar jungtinę studijų programą pagal Aprašo 7.1.1 arba 7.1.2 punktuose numatomas veiklas; dėstytojai ar administracijos darbuotojai rengia ir įgyvendina valorizacijos (rinkodaros) planą pagal Aprašo 7.1.2 ir (ar) 7.1.3 punktuose numatomas veiklas ar dalyvauja atnaujinant Lietuvoje registruotą studijų programą pagal Aprašo 7.2 punkte numatomą veiklą, bus įdarbinti projekte. Šios išlaidos turi būti apskaičiuotos proporcingai pagal pareiškėjo paties vykdomų projektų veiklų apimtis, trukmę ir kt. Užsienio valstybių aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo užmokestis yra netinkamas finansuoti. Netinkamos išlaidos studijų programų (modulių) įgyvendinimui pagal Aprašo 7.1.3 punkte numatomą finansuoti veiklą. 1.2. projektą vykdančio personalo komandiruotės Šios išlaidos yra tinkamos finansuoti tik tais atvejais, kai projekto vykdytojas kompensuoja darbuotojų, vykdančių tiesiogines projekto veiklas, komandiruočių išlaidas (viena komandiruotė gali trukti ne ilgiau nei 5 darbo dienas). 1.3. paslaugos Ši eilutė pildoma tik tuo atveju, jei paslaugos yra perkamos. Jei projekto valorizacijos plano rengimas ar įgyvendinimas yra perkamas, projekto valorizacijos plano rengimo ir (arba) įgyvendinimo išlaidos turi sudaryti ne daugiau kaip 5 proc. nuo projekto tiesioginių išlaidų vertės). Netinkamos išlaidos studijų programų (modulių) parengimui ir įgyvendinimui pagal Aprašo 7.1.2 ir 7.1.3 punktuose numatomas finansuoti veiklas. 1.4. mokymo priemonių (trumpalaikio turto) įsigijimas Šios išlaidos yra tinkamos finansuoti tik tuo atveju, jei projekto vykdytojas pats vykdo atitinkamas (mokymo) veiklas (arba jų dalį), nepirkdamas paslaugų. Netinkamos išlaidos studijų programų (modulių) įgyvendinimui pagal Aprašo 7.1.3 punkte numatomą finansuoti veiklą. 1.5. ilgalaikio nematerialaus turto įsigijimas Pavyzdžiui, užsienio aukštųjų mokyklų atskirų studijų modulių (dalykų) įsigijimas. 1.6. ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) Šios išlaidos yra tinkamos finansuoti tik kaip pareiškėjo nuosavas įnašas. Šios išlaidos negali būti didesnės nei išlaidų dalis, kurią sudaro pareiškėjo nuosavas įnašas. 1.8. viešinimas Šios išlaidos negali viršyti 5 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų. 1.9. norminė studijų kaina Šios išlaidos yra tinkamos tik Aprašo 7.1.3 punkte numatomai veiklai, įgyvendinant akredituotų koleginių ir I bei II universitetinių studijų pakopos jungtines studijų programas su užsienio aukštosiomis mokyklomis. Norminė studijų kaina bus kompensuojama semestrui pasibaigus ir pateikus teigiamą semestro įvertinimą gavusių studentų, kurie yra finansuojami iš projektų lėšų, sąrašą. Įgyvendinant 7.1.3 punkte numatomą veiklą, norminės studijų kainos išlaidos yra tinkamos finansuoti pagal Norminių studijų krypties (studijų programų grupės) studijų kainų apskaičiavimo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skyrimo tvarkos aprašą. Teikiant Paraišką pagal Aprašo 7.1.2 ir 7.1.3 punktuose numatomas veiklas kartu arba pagal 7.1.3 punkte numatomą veiklą, yra taikomas apribojimas – projekto lėšomis kompensuojama norminė studijų kaina ne daugiau nei 20 proc. studentų, įstojusių į Lietuvos aukštąją mokyklą vienoje jungtinėje studijų programoje. 2. Projekto dalyvių išlaidos: 2.1. dirbančiųjų darbo užmokestis Šios išlaidos yra tinkamos finansuoti tik kaip pareiškėjo nuosavas įnašas. Šios išlaidos negali būti didesnės nei išlaidų dalis, kurią sudaro pareiškėjo nuosavas įnašas. 2.2. dalyvių kelionės, komandiruotės ir dalyvavimas renginiuose Dalyvių mobilumo išlaidos: kelionės, komandiruotės ir dalyvavimas renginiuose (išskyrus kelionių išlaidas studentams, vykstantiems į su studijuojama studijų programa susijusias paskaitas). Tinkamomis išlaidomis laikomos vykstančiųjų į praktikos vietas išlaidos (jei vykstama į kitą miestą nei vykdomos studijos arba į užsienį). 2.3. kita (svečių iš užsienio kelionės ir apgyvendinimo išlaidos) Taip pat tinkamos išlaidos yra svečių (užsienio mokslo ir studijų institucijų atstovų) iš užsienio kelionės ir apgyvendinimo išlaidos, susijusios su projektų veiklomis. 3. Kryžminis finansavimas: Kryžminis finansavimas taikytinas tik Aprašo 7.1.2, 7.1.3 ir 7.2 punktuose numatomoms veikloms Kryžminio finansavimo būdu leidžiama finansuoti iki 10 proc. projekto tinkamų finansuoti išlaidų. 3.3. ilgalaikio turto įsigijimas Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomas įrangos, įrenginių, reikalingų tiesioginėms projekto veikloms įgyvendinti, įsigijimas. Šios išlaidos yra tinkamos finansuoti tik pareiškėjo ilgalaikio turto įsigijimui. Tuo atveju, kai įsigyjamas ilgalaikis turtas, jis turi būti tikslinės paskirties, t. y. būtinas projekto veikloms vykdyti bei rezultatams pasiekti ir nėra skirtas projekto administravimo veikloms vykdyti. 3.4. kito turto įsigijimas Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomas įrangos, įrenginių ir kito materialaus turto, reikalingo tiesioginėms projekto veikloms įgyvendinti, įsigijimo išlaidos. Šios išlaidos yra tinkamos finansuoti tik pareiškėjo kito turto įsigijimui. Tuo atveju, kai įsigyjamas turtas, jis turi būti tikslinės paskirties, t. y. būtinas projekto veikloms vykdyti bei rezultatams pasiekti ir nėra skirtas projekto administravimo veikloms vykdyti. 5. Netiesioginės projekto išlaidos Netiesioginės išlaidos turi būti nustatytos remiantis Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklėmis ir neviršyti jose nustatytos vienodo dydžio normos. Atsižvelgiant į Europos Komisijos pritarimo Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklėms sąlygas, projekto netiesioginės lėšos (kaip jos apibrėžtos minimų taisyklių 7 punkte) turės būti patirtos ir pagrįstos išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo ar lygiavertės įrodomosios vertės dokumentais. Gali būti pritaikyta mažesnė vienodo dydžio norma nei numatyta. Vienodo dydžio norma projekto vertinimo metu nustatoma atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą pagrindimą. 46. Visos kitos išlaidų kategorijos, jei jos nėra įvardintos Aprašo 45 punkte, pagal šį Aprašą laikomos netinkamomis finansuoti. 47. Teikiant Paraišką pagal Aprašo 7.1.1 arba 7.2 punktus, projektui skiriamas finansavimas – iki 94 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Pareiškėjas savo lėšomis turi prisidėti ne mažiau kaip 6 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų (pareiškėjas privalo prisidėti savo lėšomis ir apmokėti išlaidas, skirtas projekto dalyvių darbo užmokesčiui kompensuoti ir (arba) ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudoms kompensuoti, jei tokios yra numatomos). 48. Teikiant Paraišką pagal Aprašo 7.1.3 punktą arba teikiant Paraišką bendrai pagal Aprašo 7.1.2 ir 7.1.3 punktus, projektui skiriamas finansavimas – iki 92 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Pareiškėjas savo lėšomis turi prisidėti ne mažiau kaip 8 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų (pareiškėjas privalo prisidėti savo lėšomis ir apmokėti išlaidas, skirtas projekto dalyvių darbo užmokesčiui kompensuoti ir (arba) ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudoms kompensuoti, jei tokios yra numatomos). 49. Projekto finansavimo dydis turi būti nustatomas kaip mažiausia projektui įgyvendinti būtina lėšų suma. Finansavimo dydis tinkamumo vertinimo metu nustatomas atsižvelgiant į projekto išlaidų realumą ir būtinumą. Visos projekto išlaidos turi būti planuojamos atsižvelgiant į metinį kainų augimą ir valiutų riziką. Pareiškėjui apskaičiavus projekto išlaidas, nesinaudojus realiais įkainiais ir vertinimo metu šių išlaidų nepatikslinus bei jų nepagrindus, vertintojai turi teisę perskaičiuoti projekto biudžetą naudodami vidutinius rinkos įkainius ir sumažinti projekto prašomas pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidas ir atitinkamai skiriamo finansavimo sumą. 50. Pajamos iš projekto veiklų, patenkančių į Europos socialinio fondo paramos sritį (pavyzdžiui, pajamos gautos pardavus projekto lėšomis sukurtą produktą ir pan.), gautos projekto įgyvendinimo metu ir 5 metus po projekto pabaigos, gali būti laikomos pareiškėjo nuosavo įnašo finansavimo šaltiniu, jei neviršija šio įnašo dydžio. Projekto finansavimas yra mažinamas pajamų dalimi, viršijančia pareiškėjo nuosavo įnašo dydį. V. PARAIŠKŲ RENGIMAS, PAREIŠKĖJŲ INFORMAVIMAS IR KONSULTAVIMAS 51. Vadovaudamasis Aprašu, pareiškėjas pildo standartinę Paraiškos dėl projekto finansavimo formą. Paraiškos dėl projekto finansavimo forma susideda iš dviejų dalių – Paraiškos dėl projekto finansavimo bendrosios (A) dalies, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861), ir Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiosios (B) dalies ir pildymo instrukcijos (Aprašo 3 priedas). 52. Paraiškos dėl projekto finansavimo forma turi būti užpildyta vadovaujantis Paraiškos dėl projekto finansavimo bendrosios (A) dalies pildymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861), bei Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiąja (B) dalimi ir pildymo instrukcija (Aprašo 3 priedas). Paraiškos dėl projekto finansavimo forma turi būti užpildyta lietuvių kalba kompiuteriu. 53. Teikdamas Paraišką pareiškėjas turi pridėti Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiojoje (B) dalyje ir pildymo instrukcijoje nurodytus dokumentus, kurie įrodytų, kad pareiškėjas atitinka jam keliamus reikalavimus. 54. Pareiškėjas gali teikti klausimus dėl finansavimo pagal veiksmų programos priemonę sąlygų ir reikalavimų projektams Ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento Europos Sąjungos paramos valdymo skyriaus darbuotojams. Klausimai gali būti teikiami raštu, elektroniniu paštu ir žodžiu. 55. Pareiškėjas gali teikti klausimus dėl projektų rengimo, Paraiškos pildymo ir kitus su Paraiškos pildymu bei pateikimu susijusius klausimus ESFA darbuotojams. Klausimai gali būti teikiami raštu Kvietime nurodytais adresais, elektroniniu paštu ir žodžiu. Iš anksto susitarus, pareiškėjai gali būti informuojami bei konsultuojami susitikimo su ESFA darbuotojais metu. 56. Dažniausiai pateikiami klausimai ir atsakymai talpinami interneto svetainėje www.esparama.lt. VI. PARAIŠKŲ PRIĖMIMAS IR REGISTRAVIMAS 57. Paraiškos yra priimamos ir registruojamos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 43–48 punktuose nustatyta tvarka. 58. Paraiškos turi būti įteiktos pareiškėjo ar jo įgalioto asmens, pristatytos pašto kurjerio arba atsiųstos registruotu paštu ESFA Kvietime nurodytu adresu ir iki Kvietime nurodyto termino pabaigos. Kitais būdais išsiųstos, kitais adresais įteiktos arba vėliau nei iki Kvietime nurodyto termino pabaigos gautos Paraiškos yra atmetamos. Siunčiant paštu arba kurjeriu, išsiuntimo vietos pašto antspaudo data turi būti ne vėlesnė kaip Kvietime nurodyta data. Už Paraiškos pristatymą laiku atsako pareiškėjas. 59. Paraiškos teikiamos užklijuotame voke. Pareiškėjas privalo viename voke (ar kitoje talpoje arba pakete) pateikti vieną projekto Paraiškos originalą (užpildyta Paraiškos dėl projekto finansavimo forma ir priedai), ant kurio turi būti nurodyta „ORIGINALAS“, dvi Paraiškos (užpildyta Paraiškos dėl projekto finansavimo forma ir priedai) kopijas, nurodant „KOPIJA“, ir elektroninę Paraiškos (užpildyta Paraiškos dėl projekto finansavimo forma ir priedai) versiją kompiuterinėje laikmenoje. 60. Paraiška ir jos kopijos turi būti susegtos į segtuvus kietais viršeliais. Nesusegta Paraiška ir jos kopijos nevertinamos. Visi Paraiškos lapai turi būti sunumeruoti, dalys ir priedai atskirti skirtukais. 61. Ant voko (ar kitos talpos arba paketo) turi būti nurodytas pareiškėjo pavadinimas, adresas, veiksmų programos priemonė, pagal kurią teikiama Paraiška, ir atitinkamos priemonės remtinos veiklos sritis. Ant kitos voko pusės nurodomas kontaktinio asmens vardas ir pavardė, telefonas, faksas bei elektroninis paštas. Ant kompiuterinės laikmenos turi būti aiškiai nurodytas projekto pavadinimas ir priemonė, pagal kurią teikiama Paraiška. 62. Atsiuntusiam ar įteikusiam asmeniškai Paraišką pareiškėjui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išsiunčiamas Paraiškos registravimo patvirtinimas, kuriame nurodomas ES struktūrinių fondų ir ES Sanglaudos fondo informacinėje kompiuterizuotoje valdymo ir priežiūros sistemoje Paraiškai suteiktas unikalus kodas. 63. Informacija apie pateiktas ir registruotas Paraiškas talpinama svetainėje www.esparama.lt nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Paraiškos pateikimo dienos. 64. Svetainėje www.esparama.lt talpinama ir nuolat atnaujinama informacija apie prašomą pagal gautas Paraiškas bendrą finansavimo lėšų sumą ir bendrą paskirstytų finansavimo lėšų sumą. 65. Informacija pareiškėjams apie Paraiškų priėmimą taip pat teikiama svetainėje www.esparama.lt. 66. Informacija apie pareiškėją ir Paraišką, kuri bus skelbiama viešai, nurodyta Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse. VII. PARAIŠKŲ VERTINIMAS, ATRANKA IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS 67. Paraiškų vertinimas, atranka ir sprendimų priėmimas yra atliekami Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 49–107 punktuose nustatyta tvarka. 68. Pateiktos Paraiškos vertinamos ir sprendimai dėl projektų finansavimo priimami pagal Paraiškų pateikimo eilę. 69. Paraiškų, teikiamų pagal Apraše numatomas finansuoti veiklos sritis, vertinimą sudaro: 69.1. administracinės atitikties vertinimas – šio vertinimo metu tikrinama, ar Paraiška yra visiškai sukomplektuota, ar pateikti visi Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiojoje (B) dalyje ir pildymo instrukcijoje nurodyti dokumentai ir privalomi priedai; 69.2. projekto tinkamumo finansuoti vertinimas – šio vertinimo metu nustatoma, ar projektas tinkamas finansuoti pagal veiksmų programos priemonę ir atitinka Aprašo reikalavimus, nustatoma projekto atitiktis bendriesiems ir specialiesiems projektų atrankos kriterijams, didžiausia leistina projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausias leistinas projekto finansavimo dydis; 69.3. projekto naudos ir kokybės vertinimas – šio vertinimo metu nustatoma, kurie iš tinkamų finansuoti projektų labiausiai atitinka specialiuosius prioritetinius projektų atrankos kriterijus. Šiame vertinimo etape projektai vertinami balais. Didžiausia projektui galima skirti balų suma – 100 balų. Jei projekto naudos ir kokybės vertinimo metu projektui suteikiama mažiau kaip 30 balų, projektas atmetamas. 70. Paraiškų vertinimą atlieka ESFA pagal savo nustatytą vertinimo tvarką. 71. Gautos Paraiškos pradedamos vertinti kiekvieno mėnesio pirmąją darbo dieną. 72. Administracinės atitikties vertinimo etapui taikomi vertinimo kriterijai pateikiami Aprašo 4 priede. 73. Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo etapui taikomi vertinimo kriterijai ir metodiniai nurodymai pateikiami Paraiškų dėl projekto finansavimo vertintojams Aprašo 1 priede. 74. Projekto naudos ir kokybės vertinimo etapui taikomi vertinimo kriterijai ir metodiniai nurodymai Paraiškų vertintojams pateikiami Aprašo 5 priede. 75. ESFA turi teisę atmesti Paraišką, neprašiusi jos patikslinti, jeigu: 75.1. pareiškėjo pateikta Paraiškos dėl projekto finansavimo bendroji A dalis yra neužpildyta arba užpildyta nesilaikant Paraiškos dėl projekto finansavimo A dalies pildymo instrukcijos (daugiau nei 3 Paraiškos formos laukai neužpildyti arba informacija daugiau nei 3 laukuose pateikiama ne pagal Paraiškos dėl projekto finansavimo A dalies pildymo instrukcijas); 75.2. pareiškėjo pateikta Paraiškos dėl projekto finansavimo specialioji B dalis yra neužpildyta, užpildyta tik iš dalies arba užpildyta iš esmės nesilaikant Paraiškos dėl projekto finansavimo B dalies pildymo instrukcijos (daugiau nei 3 prašomuose užpildyti laukuose informacija pateikiama ne pagal Paraiškos dėl projekto finansavimo B dalies pildymo instrukcijas); 75.3. pareiškėjas nepateikė bent vieno užpildyto privalomo Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiosios B dalies priedo; 75.4. pareiškėjo pateikta Išlaidų pagrindimo forma (Aprašo 6 priedas) neužpildyta arba užpildyta iš esmės nesilaikant Išlaidų pagrindimo formos pildymo instrukcijos (nepateiktas pusės ir daugiau poveiklių detalus bendros sumos apskaičiavimas). 76. Jei vertinant Paraišką nustatoma, kad pateiktų dokumentų ir (ar) informacijos nepakanka Paraiškai įvertinti, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame prašoma per rašte nustatytą terminą (kuris neturi būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos ir ilgesnis kaip 15 darbo dienų, jei ESFA ir pareiškėjas bendru sutarimu nenusprendžia kitaip) pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją. Esant poreikiui, ESFA gali pareiškėją pakviesti pokalbio ir (ar) apsilankyti planuojamoje projekto įgyvendinimo vietoje. Jeigu Paraiškoje pateiktos informacijos pakanka sprendimui dėl projekto vertinimo priimti, raštas dėl informacijos patikslinimo nesiunčiamas. 77. Teikiant papildomą informaciją, gali būti tikslinami tik tie duomenys, kurių prašoma ESFA rašte. Jeigu pateikiama patikslinta, bet rašte neprašoma informacija, vertinimo metu į ją neatsižvelgiama. Vertindama Paraiškoje pateiktą informaciją, esant reikalui, ESFA gali kreiptis į atitinkamas institucijas papildomos informacijos apie pareiškėją bei Paraišką ir naudotis išoriniais oficialiais informacijos šaltiniais. 78. ESFA priima sprendimą atmesti Paraišką, jei: 78.1. pareiškėjas per nustatytą terminą prašomų dokumentų ir (ar) informacijos nepateikia arba pateikia ne visus prašomus dokumentus ir (ar) informaciją; 78.2. projektas neatitinka bent vieno bendrojo ir (ar) specialiojo atitikties kriterijaus ir reikalavimo; 78.3. skirtingų projektų Paraiškose bendrosios (A) dalies 5, 6, 7 ir specialiosios (B) dalies 1, 7, 8 punktų dviejose ir daugiau lentelių pateikta informacija yra identiška; 78.4. projektas nesurenka minimalios Apraše nustatytos balų sumos naudos ir kokybės vertinimo etape. 79. Vertinimo metu vadovaujamasi Paraiškoje dėl projekto finansavimo esančia informacija, pateikta iki Paraiškos pateikimo termino pabaigos, ir kartu su Paraiška dėl projekto finansavimo pateiktais dokumentais, galiojusiais Paraiškos pateikimo metu. Jeigu vertintojams kyla neaiškumų ar trūksta informacijos, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame per ESFA nurodytą terminą (ne trumpiau nei per 5 darbo dienas ir ne ilgiau nei per 15 darbo dienų, jei ESFA ir pareiškėjas nenusprendžia kitaip) prašoma pateikti paaiškinimus ar trūkstamą informaciją. Esant poreikiui, ESFA gali pareiškėją pakviesti pokalbio ir (ar) apsilankyti planuojamoje projekto įgyvendinimo vietoje. 80. Sprendimą dėl projekto tinkamumo finansuoti iš ES fondų lėšų priima ESFA, jį įtvirtindama projekto tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitoje. Atsižvelgdama į šio sprendimo ir projektų atrankos rezultatus, Ministerija priima galutinį sprendimą dėl projekto finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto programų, kuriose numatytos ES fondų ir (ar) bendrojo finansavimo lėšos. Sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo vertinimo ataskaitos gavimo Ministerijoje dienos. Sprendimas yra tvirtinamas švietimo ir mokslo ministro įsakymu. 81. Ministerija apie priimtą sprendimą dėl projekto finansavimo informuoja ESFA per 5 darbo dienas nuo įsakymo įsigaliojimo dienos. ESFA, gavusi ir užregistravusi sprendimą, organizuoja Sutarties rengimą ir pasirašymą. 82. Sutartis rengiama pagal Projekto finansavimo ir administravimo sutarties formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861). 83. Pareiškėjas pagal sudarytą Sutartį tampa projekto vykdytoju. 84. Informacija apie Paraiškų vertinimą ir atranką pareiškėjams teikiama svetainėje www.esparama.lt Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka. VIII. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO NUOSTATOS 85. Projekto išla …