Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS KONVERGENCIJOS 2011 METŲ PROGRAMOS ir nacionalinės reformų darbotvarkės 2011 m. balandžio 27 d. Nr. 491 Vilnius Vadovaudamasi 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1055/2005 (OL 2005 L 174, p. 1), 7 straipsnyje nustatyta daugiašalės Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros procedūra, kurios pagrindinės priemonės yra stabilumo ir konvergencijos programos, ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 121 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Pritarti: 1.1. Lietuvos konvergencijos 2011 metų programai (pridedama). 1.2. Nacionalinei reformų darbotvarkei (pridedama). 2. Pavesti: 2.1. Finansų ministerijai pateikti Europos Komisijai Lietuvos konvergencijos 2011 metų programą. 2.2. Ūkio ministerijai pateikti Europos Komisijai Nacionalinę reformų darbotvarkę. MINISTRAS PIRMININKAS                                                              ANDRIUS KUBILIUS FINANSŲ MINISTRĖ                                                                         INGRIDA ŠIMONYTĖ _________________ PRitarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 491 lietuvos konvergencijos 2011 metų programa I SKYRIUS. Finansų politikos apžvalga 1. Svarbiausiasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės uždavinys trumpuoju (artimiausiu) laikotarpiu – sustiprinti finansų rinkų pasitikėjimą ilgalaikiu valdžios sektoriaus finansų tvarumu. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė mano, kad svarbiausias strateginis vidutinio laikotarpio politikos uždavinys – toliau konsoliduoti viešuosius finansus ir iš esmės gerinti sričių, galinčių užtikrinti ekonomikos proveržį, būklę. Lietuvos konvergencijos 2011 metų programa (toliau – Programa) atspindi ekonominę politiką, suformuotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870) (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa), ir Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme (Žin., 2010, Nr. 151-7712). 3. Programa orientuota į konkrečių tikslų įgyvendinimo priemonių kūrimą trumpuoju (artimiausiu) ir vidutiniu laikotarpiais, tai yra: 3.1. Įgyvendinti biudžeto politiką, užtikrinančią finansų rinkų pasitikėjimą valdžios sektoriaus finansų ilgalaikiu stabilumu, išsaugančią tvirtą pasitikėjimą valiutų valdybos principų tęstinumu Lietuvoje ir užtikrinančią ilgalaikio kainų stabilumo perspektyvą. Įdiegti į rezultatus orientuotą valdymo modelį, leidžiantį išteklius naudoti efektyviai. 3.2. Atkūrus pasitikėjimą makroekonominiu stabilumu, spartinti verslo plėtrą ir sėkmingai įgyvendinti pensijų, švietimo, sveikatos sistemų, energetinės priklausomybės nuo iškastinio kuro ir oro taršos mažinimo, kitas tvariam ūkiui būtinas struktūrines reformas. 3.3. Skaidriai valdyti valstybę ir siekti politinio sutarimo dėl vykdytinų reformų. 3.4. Siekti, kad visuomenė palaikytų skelbiamus tikslus ir prisidėtų prie jų įgyvendinimo. 3.5. Toliau vykdyti valiutų kursų mechanizmo II (toliau – VKM II) ekonominės politikos įsipareigojimus, vidutiniu laikotarpiu pasiekti tvarų Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (OL 2010 C 83, p. 1) įtvirtintų konvergencijos kriterijų vykdymą ir pasirengti euro įvedimui. 4. Programoje apžvelgiami pastarųjų metų ekonominiai pokyčiai Lietuvoje, planuojama ekonominė politika vidutiniu laikotarpiu, įvertinami rizikos veiksniai, valdžios sektoriaus finansų kokybė ir Lietuvos pasirengimas įveikti visuomenės senėjimo padarinius. Lietuvos struktūrinių reformų gairės nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, o struktūrinių reformų priemonių įgyvendinimo eiga bus pateikta Nacionalinės reformų darbotvarkės projekte. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytas struktūrines reformas, pirmenybė bus teikiama toms priemonėms, kurios leistų veiksmingai sumažinti Lietuvos ūkio priklausomybę nuo importinių prekių ir neprarasti produktyvumo, – tai leis sumažinti riziką dėl struktūrinio einamosios sąskaitos deficito ir išsaugos Lietuvos piliečiams nacionalinių pajamų vidaus vartojimui ir investicijų kreditavimui potencialą. 5. Programoje išnagrinėtos ir įvertintos aplinkos sąlygos, kurios leistų pasiekti ekonominės politikos tikslus. Lietuvos ūkio raidos centrinis scenarijus apskaičiuotas darant prielaidą, kad 2011 metais kreditų, išduotų klientams, lygis ir įmonių pelnas suteiks pakankamai lėšų investicijoms finansuoti. Remtasi prielaidomis dėl euro kurso, naftos ir kitų žaliavų kainų, kuriomis Europos Komisija naudosis rengdama ekonominės raidos scenarijų. 6. Nacionalinės valiutos lito (toliau - litas) kursas, fiksuotas euro atžvilgiu pagal valiutų valdybos principus, užtikrina, kad vidutinė infliacija Lietuvoje ilgainiui išliks artima euro zonos infliacijai. 7. Bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) lygiui išliekant žemiau BVP potencialo, siekius neviršyti 3 procentų BVP deficito ribos ir subalansuoti biudžetą laikinai keičia siekis ištaisyti pernelyg didelio deficito būklę iki 2012 metų. Švelninant ūkio ciklą, svarbiausias uždavinys – toliau užtikrinti pigų investicijų finansavimą mažinant palūkanų priedus už riziką. Įgyvendinama biudžeto politika atsižvelgia į poreikį išsaugoti ūkiui plėtoti būtinas produktyvias investicijas. Nustatant griežtesnę 2011 metų užduotį, kad valdžios sektoriaus deficitas nebūtų didesnis nei 5,3 procento BVP, o 2012 metų – 2,8 procento BVP, siekiama stabilizuoti viešuosius finansus, atkurti užsienio investuotojų pasitikėjimą Lietuvos verslo planais, sumažinti palūkanų normas, pagyvinti 2011 metų investicijas ir šitaip naudotis visomis galimybėmis padėti pamatus BVP potencialui didėti 2011–2014 metais. 8. Po 2012 metų valdžios sektoriaus finansai bus toliau konsoliduojami bent po vieną procentinį punktą BVP kasmet, siekiant griežtesnio vidutinės trukmės tikslo. Valdžios sektoriaus skola sunkmečiu sparčiai didėja, todėl siekiant išlaikyti stabilios valdžios sektoriaus skolos perspektyvą nustatomas naujas vidutinio laikotarpio tikslas – pasiekti, kad struktūrinis perteklius sudarytų apie 0,5 procento BVP. Šis vidutinio laikotarpio tikslas sugriežtinamas atsižvelgiant į Europos Komisijos skaičiavimus, rodančius, kad nesugriežtinus fiskalinės politikos planų valdžios sektoriaus skola jau 2020 metais viršytų 100 procentų BVP, o 2060 metais sudarytų apie 800 procentų BVP. II SKYRIUS. eKONOMIKOS PERSPEKTYVOS I SKIRSNIS. PROJEKCIJŲ PRIELAIDOS 9. Pagrindinės išorinės ekonominės aplinkos prielaidos, vykdant Europos Sąjungos (toliau – ES) fiskalinės priežiūros procedūrą ir siekiant užtikrinti galimybę palyginti ES valstybių ekonominių rodiklių projekcijas, atitinka prielaidas dėl euro kurso, naftos ir kitų žaliavų kainų, kuriomis naudosis Europos Komisija, 2011 metų pavasarį atnaujindama ekonominės raidos scenarijų. 1 lentelė. Pagrindinės prielaidos Rodiklio pavadinimas 2010 metais 2011 metais 2012 metais 2013 metais 2014 metais Trumpalaikės palūkanų normos 1,8 1,8 2,3 3 3,4 Ilgalaikės palūkanų normos 5 5,4 5,7 5,8 5,8 JAV dolerio ir euro keitimo kursas (euro zonos ir VKM II šalys) 1,33 1,41 1,41 1,41 1,41 Nominalus efektyvus valiutų keitimo kursas -3,8 0 0 0 0 Valiutos keitimo kursas euro atžvilgiu (vidutinis metinis) (šalims, kurios nėra euro zonos arba VKM II narės) N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. Pasaulio (be ES) BVP augimas, procentais 5,6 4,6 4,6 4,7 4,7 ES BVP augimas, procentais 1,9 1,8 1,9 1,9 1,9 Pagrindinių eksporto rinkų augimas, procentais 1,9 1,8 1,9 1,9 1,9 Pasaulio importo (išskyrus ES) augimas, procentais 13 8,3 7,9 7,9 7,9 Naftos kainos (Brent, JAV doleriais už barelį) 80,2 112,8 112 112 112 Šaltiniai: Finansų ministerija, Europos centrinis bankas, Europos Komisija. Nors ES ekonominio augimo perspektyvos vis dar rizikingos, Europos centrinio banko ir ES šalių narių vykdoma ūkio valdymo politika leidžia tikėtis, kad 2012–2014 metų laikotarpiu toliau sparčiai formuosis palankios Lietuvos eksporto ir viso ūkio augimo sąlygos. Vadovaujamasi prielaida, kad investicijas pagyvins dėl sparčios eksporto plėtros atsiradęs poreikis didinti gamybinius pajėgumus. Atnaujintas centrinis ūkio raidos scenarijus, numatantis, kad pavyks užtikrinti potencialų ūkio augimą, priklauso nuo struktūrinių reformų įgyvendinimo spartos, palūkanų normų sumažėjimo ir investicijų padidėjimo iki daugiamečio vidurkio. II SKIRSNIS. PINIGŲ IR VALIUTOS KURSO POLITIKA 10. Lietuva formuoja pinigų politiką fiksuoto valiutos kurso sąlygomis. Toks valiutos kurso režimas didina pasitikėjimą Lietuvos ekonomine politika ir kartu su konkurenciją skatinančia ekonomine aplinka leidžia siekti santykinio kainų stabilumo ilguoju laikotarpiu. Ekonomikos atvirumas, santykinis kainų ir darbo užmokesčio lankstumas, valiutos kurso svarba kainų stabilumui – svarbūs Lietuvos ekonomikos bruožai, leidžiantys sėkmingai taikyti fiksuoto valiutos kurso strategiją. Tapdama ES nare, Lietuva įsipareigojo ateityje litą pakeisti euru. Vykdydama vienašališką įsipareigojimą išlaikyti fiksuotą valiutos kurso režimą ir euro atžvilgiu stabilų nacionalinės valiutos kursą, Lietuva sėkmingai dalyvauja VKM II nuo 2004 m. birželio 28 dienos. Lietuvos pinigų ir valiutos kurso politikos tikslai nesikeičia. Lietuva dalyvauja VKM II, išlaikydama griežtai fiksuotą lito kursą euro atžvilgiu anksčiau nustatytu santykiu, ir siekia prisijungti prie euro zonos, kai tik atitiks konvergencijos kriterijus. Lietuvos bankas išlaiko institucinio pasirengimo lygį, kuris esant palankiai makroekonominei situacijai užtikrins sklandų ir greitą valiutos pakeitimą. III SKIRSNIS. VKM II ĮSIPAREIGOJIMŲ VYKDYMO APŽVALGA 11. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėjo vykdyti ekonominę politiką, dėl kurios įsipareigojo 2004 m. birželio 28 d. prisijungdama prie VKM II. Valdžios sektoriaus deficitas 2005 metais sumažintas vienu procentiniu punktu – iki 0,5 procento BVP. 2006 metais pavyko tik apytiksliai subalansuoti valdžios sektorių. 2007 m. lapkričio 8 d. priimtas Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymas (Žin., 2007, Nr. 120-4881), įpareigojantis valdžios sektoriaus finansus vidutiniu laikotarpiu tvarkyti taip, kad valdžios sektoriaus balansinis rodiklis būtų perteklinis arba artimas subalansuotam. Be to, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymas įpareigoja įgyvendinti priemones, kurių reikia ES Ministrų Tarybos nuomonei apie Lietuvos konvergencijos programas realizuoti. Dar iki prasidedant finansų krizei, daug dėmesio buvo skiriama prevencijos priemonėms bankų rizikai valdyti. Tuo tikslu įgyvendinti papildomi vidaus kontrolės ir rizikos valdymo procesų stiprinimo reikalavimai, nustatyti nauji anksčiau nereglamentuotų rizikos rūšių valdymo reikalavimai ir papildomi operacinės rizikos valdymo reikalavimai. Ypač daug dėmesio buvo skiriama ir bankų kapitalo bazės stiprinimui. Bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis per 2010 metus išaugo 1,5 procentinio punkto ir 2011 m. sausio 1 d. sudarė 15,6 procento (Lietuvos banko reikalaujamas minimalus rodiklis – 8 procentai). Lietuvos kredito įstaigoms nustatytas maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais riziką ribojantis normatyvas. Maksimalioji bendroji (išskyrus eurus) atvira pozicija neturi viršyti 25 procentų banko kapitalo, o vienos valiutos (išskyrus eurus) ar tauriųjų metalų maksimalioji atvira pozicija neturi viršyti 15 procentų banko kapitalo. Šį normatyvą bankai privalo vykdyti kiekvieną dieną. 2011 metais ūkio aplinka tapo visiškai kitokia, nei stojant į VKM II, todėl įsipareigojimai sparčiau įgyvendinti struktūrines reformas – prioritetiniai. Dėl 2008 metais prasidėjusio ūkio nuosmukio neįmanoma siekti subalansuoto biudžeto, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra įsipareigojusi valdžios sektoriaus deficitą 2012 metais sumažinti iki 3 procentų BVP. Planuojamos priemonės, įpareigosiančios vykdyti anticiklinę ir antiinfliacinę biudžeto politiką: 2011 metais bus siekiama priimti atitinkamus teisės aktus. Kitos struktūrinių reformų įgyvendinimo priemonės bus nurodytos 2011 metų Nacionalinėje reformų darbotvarkėje. Toliau bus vykdomos pensijų sistemos, švietimo, sveikatos sistemų reformos. IV SKIRSNIS. ŪKIO CIKLAS IR VIDUTINIO LAIKOTARPIO CENTRINIS ŪKIO RAIDOS SCENARIJUS Realusis sektorius 12. Lietuvos ekonominė būklė gerėja. Nuo 2008 metų pabaigos iki 2010 metų I ketvirčio trukęs ūkio nuosmukis baigėsi. BVP 2010 metais, palyginti su 2009 metais, padidėjo 1,3 procento. Šalies ūkio augimo variklis – eksportuojantys sektoriai, o su vidaus paklausa susijusiuose sektoriuose užfiksuota stabilizavimosi pradžia. 2010 metais augo pramonės ir energetikos (5,6 procento), prekybos, transporto ir ryšių paslaugų (3,1 procento), finansinio tarpininkavimo, nekilnojamojo turto (1,1 procento) sektorių bendroji pridėtinė vertė. Labiausiai 2010 metais krito statybų sektoriaus bendroji pridėtinė vertė (7,2 procento). Tai truko 7 ketvirčius iš eilės, tačiau 2010 metų III ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2009 metų ketvirčiu, šiame sektoriuje užfiksuotas 6,4 procento, o IV – 7,8 procento kilimas. 2010 metais, palyginti su 2009 metais, eksportas padidėjo 33,2 procento, importas – 34,5 procento. Auga visų prekių grupių, sudarančių ne mažiau nei 0,5 procento viso eksporto, eksportas. 2010 metais, palyginti su 2009 metais, kiekvienos prekių grupės prekių (išskyrus kelių rūšių prekes, kurios sudarė mažiau nei 0,5 procento viso eksporto) eksportas didėjo ne mažiau kaip 18 procentų. Mineralinių produktų eksportas per metus išaugo 46,6 procento. Lietuviškos kilmės gatavų maisto produktų, plastikų ir gumos, pramonės gaminių, chemijos pramonės produkcijos eksportas kartu sudėjus sudarė 29,3 procento lietuviškos kilmės prekių eksporto ir, palyginti su 2009 metais, išaugo 20,5 procento. Mašinų ir transporto priemonių eksportas, palyginti su 2009 metais, išaugo apie 41 procentą, o lietuviškos kilmės prekių – 28,3 procento. Lietuvos ūkis išsaugojo konkurencingumą, todėl eksporto augimo 2012–2014 metais mastas bus artimas daugiamečiam vidutiniam eksporto augimo mastui ir išliks spartus. Devynis ketvirčius iš eilės mažėjęs realus bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas 2010 metų III ketvirtį padidėjo 15 procentų, o IV ketvirtį – 13,9 procento. IV ketvirtį augo visų rūšių turto, išskyrus gyvenamąją statybą, pagrindinio kapitalo formavimas. Eksporto augimas skatina naudoti daugiau gamybinių pajėgumų, didina pelningumą ir gerina šalies įmonių kreditingumą, todėl 2010 metų II ketvirtį atsiradusios ir III ketvirtį akivaizdžiomis tapusios teigiamos investicijų tendencijos turėtų stiprėti. Vidutiniu laikotarpiu poreikį investuoti didins 2011 metais išnaudoti gamybiniai pajėgumai, o investicinę aplinką gerins mažesnės vienetinės darbo sąnaudos ir palankesnės skolinimosi sąlygos. Eksporto plėtra, investicijos ir darbo jėgos paklausa sudaro sąlygas didėti vartotojų pasitikėjimui ir augti vartojimui. Po 8 iš eilės ketvirčius trukusio realaus galutinio vartojimo mažėjimo 2010 metų IV ketvirtį fiksuotas 1,4 procento augimas, o namų ūkių vartojimo išlaidos tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 3,3 procento. Nors visus 2010 metus galutinio vartojimo išlaidos vis dar mažėjo (3,8 procento), tačiau gerokai lėčiau nei 2009 metais. Privataus sektoriaus įsiskolinimas ribojo ir toliau ribos vartojimo finansavimo galimybes, tačiau augančios pajamos ir krizės pabaigoje sukaupti gyventojų indėliai sudarys sąlygas 2011 metais saikingai didėti privačiam vartojimui: pastaruoju metu infliacija viršija palūkanas už indėlius, tai skatina vartoti, o ne kaupti ateičiai. 2012 metais padidėjus užimtumui ir sparčiau augant darbo užmokesčiui vartojimas augs greičiau nei BVP. Dėl poreikio toliau konsoliduoti viešuosius finansus valdžios sektoriaus vartojimas ir toliau bus nuosaikus. Nors ES ekonomikos augimo perspektyvos vis dar rizikingos, Europos centrinio banko ir ES šalių narių vykdoma ūkio valdymo politika leidžia tikėtis, kad ir 2012–2014 metų laikotarpiu toliau sparčiai formuosis palankios sąlygos Lietuvos ūkiui augti: akivaizdus investicijų atsigavimas 2010 metų III ketvirtį tęsis 2011–2012 metais ir leis sukaupti pakankamai gamybinių pajėgumų, užtikrinsiančių 4,7 procento BVP augimą 2012 metais. Atsižvelgiant į šiuo metu parengtus 2007–2013 metų finansinės perspektyvos ES paramos lėšų panaudojimo planus ir darbo jėgos mažėjimą dėl visuomenės senėjimo, BVP augimas 2013–2014 metais sulėtės atitinkamai iki 3,7–3,4 procento. Centriniame ūkio raidos scenarijuje numatyto greitesnio ūkio atsigavimo pagrindas – visuotinio kreditų rinkos stabilumo išlaikymas, prekybos partnerių atsigavimo tvarumas ir įsitikinimas, kad bus ir toliau stiprinama Lietuvos valdžios sektoriaus finansų politika. Šiomis prielaidomis grindžiamas spartaus eksporto augimo tempų išlaikymas, investicijų sugrąžinimas iki daugiamečio prieškrizinio lygio, taip pat vartojimo augimas. 2 lentelė. Makroekonominiai rodikliai Rodiklio pavadinimas ESS* kodas Rodiklio reikšmė 2010 metais, mln. litų Pokytis, procentais 2010 metais 2011 metais 2012 metais 2013 metais 2014 metais BVP, grandine susieta apimtis B1*g 70108,3 1,3 5,8 4,7 3,7 3,4 BVP, to meto kainomis B1*g 94625,3 3,4 8,8 8,1 7,3 7 BVP sudedamosios dalys (grandine susieta apimtis) Namų ūkių vartojimo išlaidos + ne pelno institucijų, aptarnaujančių namų ūkius, vartojimo išlaidos (NPI) P.3 45885,2 -4,1 3,8 5,3 4,6 3,6 Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos P.3 13762,6 -3 3 3 5 5 Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas P.51 13119,8 0 18,1 15,1 6,7 -0,5 Atsargų pokytis ir vertybių įsigijimas, atėmus netekimą, BVP procentais P.52+P.53 N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. Prekių ir paslaugų eksportas P.6 50844,6 16,3 12,5 10,6 10 7,9 Prekių ir paslaugų importas P.7 55773,5 17,6 12,8 13 11,5 7,4 BVP palyginamosiomis kainomis didėjimą lemiantys veiksniai, procentais Galutinė vidaus paklausa – 2,3 6,2 6,7 5,2 3,2 Atsargų pokytis ir vertybių įsigijimas, atėmus netekimą P.52+P.53 N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. Prekių ir paslaugų balansas B.11 – -1 -0,4 -2 -1,5 0,2 Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija. *Europos sąskaitų sistema. Infliacija 13. Vartotojų kainos 2011–2014 metais didės daugiausia dėl to, kad kis kainos tų pačių prekių, kurios sunkmečio pradžioje pigo. Metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (toliau – SVKI) ėmė lėtėti nuo 2008 metų vidurio, mažėjant pasaulinėms maisto žaliavų ir energijos kainoms, ir žemiausią vertę pasiekė 2010 metų vasario mėnesį, kai sudarė -0,6 procento. Didelę įtaką tam turėjo ir tuo metu dėl mažesnių gamtinių dujų kainų atpigusios (palyginti su kainomis prieš metus) būsto paslaugos. Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI, 2010 metais sudarė 1,2 procento ir buvo kur kas mažesnė nei 2009 metais (4,2 procento). Svarbiausias mažesnės vidutinės infliacijos veiksnys buvo gerokai lėtesnė grynoji infliacija1, ypač sumažėjusios rinkos paslaugų kainos. __________________ 1 SVKI, neįskaitant maisto, degalų, tepalų ir administruojamųjų kainų, pokytis. Kovo mėnesį ūgtelėjusi grynoji infliacija yra stiprėjančio vartojimo spaudimo kainoms požymis. Nepaisant to, šiuo metu didesnis nei 1 procento metinis kainų augimas pastebimas tik trijose didžiausiose pagal svorį prekių ir paslaugų grupėse. Pagrindiniai metinės infliacijos veiksniai sietini su išorės aplinka. Per visus 2010 metus ir 2011 metų pradžioje didesnės nei prieš metus buvo tik kainos, susijusios su pokyčiais tarptautinėse žemės ūkio ir energijos produktų rinkose, t. y. maisto, degalų ir administruojamosios kainos. Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų pokyčiai spartino metinę infliaciją beveik nuo pat 2010 metų pradžios. Labiausiai šiuo požiūriu kito su žemės ūkio produktų derliumi Lietuvoje ir tarptautinių rinkų tendencijomis susijusių prekių – daržovių, pieno produktų, vaisių, duonos ir grūdų produktų – kainos. Alkoholinių gėrimų ir tabako grupės prekės, priešingai, metinės infliacijos augimą lėtino, ypač tabakas, nes į metinį kainų palyginimą nebeįtraukiamas jo pabrangimas 2009 metų kovo ir rugsėjo mėnesiais padidinus cigarečių akcizus. Degalų kainos pirmąją 2010 metų pusę nuolat kilo. Antrąją metų pusę, naftai brangstant, degalų kaina beveik nekito (išskyrus gruodžio mėnesį, kai ji padidėjo 7 procentais), nes brangstančios naftos poveikį kompensavo atpigęs JAV doleris. Degalų kainų šuolį gruodžio mėnesį lėmė tiek išaugusi naftos kaina, tiek sustiprėjęs JAV doleris. 2010 metais administruojamosios kainos kilo, spartėjo ir jų metinis augimas. Metų pradžioje, uždarius Ignalinos atominę elektrinę (toliau – Ignalinos AE), trečdaliu pabrango elektros energija. Vėliau, metų viduryje, ji šiek tiek atpigo, tačiau pabrango gamtinės dujos. Šiluminė energija brango nuolat, nes kilo jai gaminti naudojamo kuro kainos. Vis dėlto didžiąją metų dalį šiluminės energijos kaina buvo mažesnė negu prieš metus. Su vidaus paklausos kaita susijusios kainos (pramoninių prekių, neįskaitant energijos, ir rinkos paslaugų kainų), privačiam vartojimui tebesant silpnam, nuolat buvo mažesnės nei prieš metus, o metinis jų krytis buvo didžiausias 2010 metų I ketvirtį. Toliau jis pamažu silpo, tačiau metų pabaigoje ir 2011 metų pradžioje vis dar sudarė apie 1 procentą, nes esant dideliam nedarbui ir sumažėjus darbo užmokesčiui kainas didinančio paklausos spaudimo nebuvo. Tai matyti ir iš mažmeninės prekybos duomenų – atsižvelgiant į sezoniškumą, prekybos ne maisto prekėmis apyvarta visus 2010 metus buvo gana stabili. Artimiausiu metu, kol vartojimo atsigavimas bus saikingas, bendrąjį kainų lygį daugiausia toliau formuos išoriniai veiksniai – aukštos maisto žaliavų ir energijos kainos, o jų poveikis Lietuvos infliacijai bus didesnis nei išsivysčiusiose šalyse dėl didesnės su šiomis kainomis susijusios vartotojų krepšelio dalies. Kita vertus, nors tarptautinės institucijos prognozuoja, kad ateityje maisto žaliavų ir energijos kainos išliks aukštos, yra teigiama rizika, kad pasiektos aukštos kainos artimiausiais metais augs silpniau. Toliau smarkiai augant eksportui ir atsigaunant kitiems ūkio sektoriams, ilgainiui neišvengiamai pradės didėti darbo užmokestis. Didėjanti vartotojų perkamoji galia irgi skatins bendrojo kainų lygio kilimą vėlesniais metais. 2011–2014 metų laikotarpiu, veikiant skirtingiems veiksniams, vidutinė vartotojų infliacija turėtų išlikti stabili – apie 3,3 procento. 3 lentelė. Kainų rodikliai Rodiklio pavadinimas ESS kodas Rodiklio reikšmė 2010 metais Pokytis, procentais 2010 metais 2011 metais 2012 metais 2013 metais 2014 metais 1. BVP defliatorius 136,4 3,1 2,9 3,2 3,4 3,5 2. Privataus vartojimo defliatorius 133,6 1,4 3,1 3,1 3,5 3,5 3. SVKI* (vidutinis metinis) 101,2 1,2 3,3 3,3 3 3,3 4. Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų defliatorius 142,5 0,6 -0,7 -0,7 2,4 2,8 5. Investicijų defliatorius 115,8 -3 2,3 1,7 2,5 2,7 6. Eksporto (prekių ir paslaugų) kainų defliatorius 126,6 10,7 8,5 3 2 2 7. Importo (prekių ir paslaugų) kainų defliatorius 118,4 9,4 7,5 1,7 1,6 1,6 Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija. *SVKI – suderintas vartotojų kainų indeksas. Darbo rinka 14. Numatoma, kad augant eksportui ir veikiant bendrai ES darbo rinkai didelis nedarbas smarkiai mažės iki dydžių, spartinančių darbo užmokesčio augimą. Nors nedarbas vis dar didelis (2010 metų IV ketvirtį – 17,1 procento), 2010 metų II pusmečio užimtumo ir laisvų darbo vietų rodikliai rodo, kad Lietuvoje įvyko darbo rinkos ciklo lūžis. Toks ankstyvas darbo rinkos kilimas neįprastas, nes darbo rinkos rodikliai paprastai ima gerėti tik praėjus 2 metams nuo BVP augimo pradžios. 2010 metų II pusmetį, palyginti su I pusmečiu, laisvų darbo vietų Lietuvoje padaugėjo 20,2 procento. Tai rodo šalies ūkio ciklo fazės kaitą ir recesijos darbo rinkoje pabaigą. Palyginti su 2010 metų I pusmečiu, užimtumas (neatsižvelgiant į sezoniškumą) 2010 metų II pusmetį Lietuvoje išaugo 2,1 procentinio punkto ir sudarė 58,9 procento. Nuo 2010 metų II ketvirčio nebemažėjo užimtųjų apdirbamojoje pramonėje. Antrojoje metų pusėje užimtųjų statybų sektoriuje pagausėjo 10,1 procento, informacijos ir ryšių – 29,8 procento, švietimo – 2,7 procento, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 4 procentais, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo – 23,1 procento, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų – 1,8 procento. Statistikos departamento skelbiami verslo tendencijų apklausų dėl laukiamo darbuotojų skaičiaus rezultatai rodo ypač teigiamus lūkesčius. Remiantis vasario mėnesio verslo tendencijų apklausomis dėl laukiamo darbuotojų skaičiaus, numatoma, kad agreguotos pramonės, statybos, mažmeninės prekybos ir paslaugų darbuotojų samdymo tendencijos artimiausiais mėnesiais bus veržliausios nuo 2008 metų rugpjūčio mėnesio. 4 lentelė. Darbo rinkos rodikliai Rodiklio pavadinimas ESS kodas Rodiklio reikšmė 2010 metais Pokytis, procentais 2010 metais 2011 metais 2012 metais 2013 metais 2014 metais 1. Užimtumas, žmonių skaičius, tūkstančiais 1 342,7 -5,1 3,4 2,6 0,9 0,5 2. Užimtumas, dirbta valandų 2 527 557 4,1 3. Nedarbo lygis, procentais* 17,8 – 14,9 11,5 9,3 7,8 4. Produktyvumas (bendroji pridėtinė vertė, tenkanti vienam užimtajam), tūkst. litų 63,2 6,8 2,3 2,1 2,8 2,9 5. Darbo produktyvumas, dirbta valandų (bendroji pridėtinė vertė, tenkanti vienai faktiškai dirbtai valandai), litais 33,6 5,7 6. Kompensacijos darbuotojams, mln. litų D.1 38 745,7 -5 2,5 9,7 6,9 9,8 7. Kompensacija vienam darbuotojui, litais 28 835,1 0,1 -0,8 6,9 5,9 9,3 Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija. *Pateikiama rodiklio reikšmė. Nors ekonomika atsigauna, nedarbas išliks gana didelis per visą vidutinį laikotarpį. Numatoma, kad nedarbas 2011 metais sumažės iki 14,9 procento, o 2012–2014 metais toliau nuosekliai mažės ir atitinkamai sudarys 11,5, 9,3 ir 7,8 procento. Emigracijos srautų pokyčius ir jų poveikį nedarbo mažėjimui tiksliai įvertinti sudėtinga, kadangi nuo 2010 metų balandžio emigrantai kur kas aktyviau siekia įteisinti savo išvykimą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512) nustatytos prievolės nuolatiniams šalies gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. V SKIRSNIS. LIETUVOS MOKĖJIMŲ BALANSAS 15. Penkis ketvirčius iš eilės buvęs teigiamas einamosios sąskaitos balansas (toliau – ESB) 2010 metų III ketvirtį dėl sumažėjusio einamųjų pervedimų balanso perviršio ir padidėjusių pajamų ir užsienio prekybos balansų deficitų tapo deficitinis, tačiau padidėjęs einamųjų pervedimų balanso perviršis ir sumažėjęs užsienio prekybos deficitas lėmė, kad IV ketvirtį ESB vėl buvo su perviršiu. 2010 metų ESB perviršis siekė 1,7 mlrd. litų, arba 1,8 procento BVP, ir, palyginti su 2009 metais, sumažėjo 55,2 procento. 2010 metais ESB perviršio mažėjimą lėmė pajamų balanso deficitas (2009 metais pajamų balansas buvo su perviršiu) ir padidėjęs užsienio prekybos deficitas. Nuo 2010 m. sausio 1 d. uždarius Ignalinos AE, dėl didesnio elektros energijos ir gamtinių dujų importo padidėjo prekių deficitas, bet šį neigiamą poveikį einamajai sąskaitai kompensavo einamieji pervedimai į Lietuvą ir padidėjęs paslaugų perteklius. 2010 metais einamieji pervedimai siekė 5,1 procento BVP, juos iš esmės sudarė ES struktūrinių fondų parama ir emigrantų į Lietuvą siunčiami pinigai. ES parama pervesta šiek tiek vangiau – ES fondų einamieji pervedimai buvo apie 10 procentų mažesni nei prieš metus. Tačiau privačių asmenų pervedimai iš užsienio šiuo laikotarpiu buvo beveik 40 procentų didesni nei prieš metus. Einamosios sąskaitos perteklių didino ir beveik dvigubai didesnis nei prieš metus paslaugų balanso perteklius. Jo pokytį iš esmės lėmė itin pagerėjęs kelionių paslaugų balansas, nes užsieniečių kelionių į Lietuvą padaugėjo, o Lietuvos gyventojai į užsienį keliavo mažiau. Po pertekliaus 2009 metais pajamų balansas 2010 metais vėl buvo neigiamas, nes Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo įmonės, prieš metus patyrusios nuostolių, vėl ėmė gauti pelną. 2010 metais einamosios sąskaitos perteklius lėmė grynąjį finansinį srautą iš Lietuvos. Kaip ir prieš metus bankai ir nefinansinės įmonės toliau grąžino paskolas užsienio kreditoriams ir didino savo užsienio turtą, tikėtina, siekdamos panaudoti perteklinį likvidumą. Mažėjančias paskolas kaip ir 2009 metais iš dalies atsvėrė Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimasis užsienio rinkose išplatinus euroobligacijas, o metų pabaigoje – ir gauta tarptautinių institucijų paskola. 2010 metų II pusmetį šiek tiek atsigavo tiesioginės užsienio investicijos. Palyginti su 2009 metais, jas padidino reinvesticijos, nes Lietuvoje veikiančios užsienio įmonės vėl ėmė dirbti pelningai. Šias investicijas padidino ir didesnis skolinimasis iš tiesioginių investuotojų. Kapitalo sąskaita, rodanti ES struktūrinių fondų kapitalo pervedimus, 2010 metais turėjo apie 18 procentų mažesnį perteklių nei prieš metus, tačiau pervesta parama ir toliau buvo didesnė nei 2005–2008 metais. Nors 2010 metais einamoji sąskaita išliko perteklinė, tokia būklė truks trumpai. Vidutiniu laikotarpiu einamosios sąskaitos balansas vėl turėtų tapti neigiamas: sparčiau atsigaunant ekonomikai ir vartojimui, didės importas, o Lietuvoje veikiančios užsienio įmonės vėl veiks pelningai – tai padidins ir prekybos, ir pajamų deficitą. 5 lentelė. Sektorių balansai Rodiklio pavadinimas ESS kodas BVP procentas 2010 metais 2011 metais 2012 metais 2013 metais 2014 metais 1. Grynasis šalies skolinimasis B.9N 4,5 1,4 0,3 0 0,7 iš jo: prekių ir paslaugų balansas -0,7 -1,1 -1,8 -2,8 -2,2 pajamų ir pervedimų balansas 2,6 0,1 -0,1 -0,4 -0,4 kapitalo sąskaita* 2,7 2,4 2,2 3,2 3,2 2. Privataus sektoriaus perteklius (+) / deficitas (-) 11,7 6,7 3,1 1,8 1,5 3. Valdžios sektoriaus perteklius (+) / deficitas (-) B.9N -7,1 -5,3 -2,8 -1,8 -0,8 4. Statistinis neatitikimas 0 0 0 0 0 Šaltiniai: Finansų ministerija, Lietuvos bankas*. VI SKIRSNIS. EKONOMINĖS RAIDOS RIZIKOS VEIKSNIAI 16. Programoje pateikto centrinio ūkio raidos scenarijaus pagrindinės rizikos priklauso nuo 4 prielaidų: pirma, eksporto apimties prieaugis, pasiektas 2010 metų IV ketvirtį ir 2011 metų sausį, bus išlaikytas visus 2011 metus, ir vėliau daugiametis vidutinis jo tempas nekis; antra, ES paramos naudojimas 2011 metais padidės apie 1,1 procentinio punkto BVP, kaip suplanuota; trečia, tvarus ilgalaikių palūkanų už paskolas nacionaline valiuta normų sumažėjimas iki lygio, priimtino investuotojams į gamybinius pajėgumus ir vartotojams (ši prielaida tapati tęstiniam šalies išteklių telkimui valdžios sektoriaus skolai stabilizuoti); ketvirta, laiku įgyvendintos priemonės struktūrinio einamosios sąskaitos deficito (toliau – ESD) rizikai neutralizuoti. Prielaida dėl eksporto augimo tempo, apylygio daugiamečiam vidutiniam augimo tempui, gana atsargi, nes 2010 metų paskutiniais mėnesiais sezoniškai išlygintas prekių eksporto padidėjimas, palyginti su ankstesniais mėnesiais, sudarė apie 7 procentus ir išlikus šiems augimo tempams BVP 2011 metais gali didėti keliais procentiniais punktais daugiau. Kaip rodo turimi duomenys, net jeigu viso prekių eksporto apimtis (atsižvelgiant į sezono įtaką) 2011 metais būtų kaip šių metų sausį, 2011 metais eksportas didėtų beveik 28 procentais, tačiau atsargiame centriniame ūkio raidos scenarijuje numatomas tik 21,7 procento augimas, todėl yra teigiama rizika, kad eksporto augimo tempams nepakitus BVP šiemet augtų keliais procentiniais punktais daugiau, nei numatyta centriniame ūkio raidos scenarijuje. Prielaida dėl mažų palūkanų, vartotojų mokumo stabilizavimosi ir tvarių vartojimo išlaidų vidaus rinkoje paaiškina apie pusę 2011 metų BVP prieaugio, o vėlesniais metais lietuviškos kilmės pridėtinės vertės vartojimas ir investicijos sudarys mažiau nei trečdalį BVP prieaugio. Atsinaujinus importinių prekių ir paslaugų vartojimui iš labiau pasiturinčių gyventojų indėliuose sukauptų lėšų, gali vėl susidaryti nepriimtinas ESD. Šios rizikos aktualumą patvirtina duomenys, liudijantys, kad 2010 metais žemiau infliacijos lygio sumažėjusios palūkanų normos skatino sugrįžti prie importinių prekių ir paslaugų vartojimo tokiu mastu, koks buvo iki krizės pradžios. Jeigu staiga dėl išorinio disbalanso vėl padidėtų palūkanų normos, sumažėtų investicijos ir vartojimas. Taigi, jeigu 2011 metais nebus įgyvendintos papildomos priemonės šiai rizikai valdyti, telkiančios šalies išteklius valdžios sektoriaus grynajam skolinimuisi mažinti ir skolai stabilizuoti, prielaida dėl mažų ilgalaikių palūkanų nepasitvirtins ir ūkio augimas labai sulėtės arba kils ūkio pažeidžiamumo rizika ir padidės ūkio nuosmukio rizika. Jeigu papildomos šalies finansinių išteklių telkimo priemonės pernelyg suvaržytų lietuviškos kilmės prekių rinką, lėtesnis ūkio augimas taptų centriniu ūkio raidos scenarijumi. Šias rizikas reikėtų valdyti – įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytas struktūrines reformas, pirmenybę derėtų teikti toms priemonėms, kurios leistų veiksmingai mažinti Lietuvos ūkio priklausomybę nuo importinių prekių. Mokestinėmis priemonėmis skatinant mažinti oro taršą ir energetinę priklausomybę nuo mineralinio kuro, galima valdyti struktūrinio išorinio disbalanso riziką. ES paramos lėšų panaudojimo planų nuokrypis koreguotų BVP augimą tiek, kad korekcija sudarytų pusę panaudotų lėšų dalies nuo BVP. Išlieka ir teigiama rizika, kad ūkio plėtra bus spartesnė, nei numatyta centriniame ūkio raidos scenarijuje, jeigu ES verslo pasitikėjimas didės sparčiau, nei numato Europos Komisijos 2011 metų pavasario ūkio plėtros scenarijus. ESD blogėjimo riziką gali iš esmės sušvelninti spartesnis nei centriniame ūkio raidos scenarijuje numatytas eksporto augimas. III SKYRIUS. VALSTYBĖS FINANSAI I SKIRSNIS. FINANSŲ POLITIKOS STRATEGIJA 17. 2012 metais sumažinus valdžios sektoriaus deficitą žemiau 3 procentų BVP ribos, valdžios sektoriaus finansai bus konsoliduojami toliau siekiant griežtesnio vidutinės trukmės tikslo. Sugriežtinamas vidutinio laikotarpio tikslas – pasiekti, kad struktūrinis perteklius sudarytų apie 0,5 procento BVP. Taip siekiama sustiprinti pasitikėjimą valiutų valdybos mechanizmu, kainų stabilumu ir užtikrinti, kad per keliasdešimt metų valdžios sektoriaus skola neviršytų 60 procentų, netaptų papildoma našta ateities mokesčių mokėtojams, o ilguoju laikotarpiu kuo geriau būtų vykdomi socialiniai įsipareigojimai būsimiesiems pensininkams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 metų tikslas – pasiekti, kad valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 5,3 procento BVP. Taip pat bus sudarytos tokios sąlygos, kad vėlesniais metais deficitas nuosekliai mažėtų ir neviršytų konvergencijos kriterijaus (3 procentų BVP). 18. Siekiant toliau konsoliduoti viešuosius finansus, nustatomi šie vidutinio laikotarpio finansų politikos (makroekonominės politikos) prioritetai: 18.1. derinti vykdomą fiskalinę politiką su socialinės politikos prioritetais; 18.2. skatinti toliau vykdyti pradėtas energetikos reformas; 18.3. toliau vykdyti ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą užtikrinančią pensijų sistemos reformą; 18.4. sudaryti palankias sąlygas didinti darbo našumą, ekonomikos konkurencingumą, pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų, sėkmingai įgyvendinti ES sanglaudos politiką; 18.5. įdiegti į rezultatus orientuotą valdymo modelį, užtikrinantį efektyvų išteklių naudojimą; pertvarkyti strateginio ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) planavimo sistemą ir principus, siekiant efektyviau ir racionaliau naudoti išlaidas, sieti tai su konkrečiais rezultatais; 18.6. didinti pasitikėjimą ilgalaikiu valdžios sektoriaus finansų tvarumu ir ilgalaikėmis ūkio plėtrą užtikrinančiomis fiskalinės drausmės normomis, vykdyti sveikatos sistemos reformą; 18.7. didinti pasitikėjimą ilgalaikiu valdžios sektoriaus finansų tvarumu ir tobulinti valstybės biudžeto vidutinio laikotarpio planavimo sistemą; 18.8. įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytas struktūrines reformas, pirmenybę teikti toms priemonėms, kurios leistų veiksmingai sumažinti Lietuvos ūkio priklausomybę nuo importinių prekių ir neprarasti produktyvumo; mokestinėmis priemonėmis skatinti mažinti oro taršą ir energetinę priklausomybę nuo iškastinio kuro; 18.9. gerinti mokesčių administravimą ir mažinti šešėlinės ekonomikos mastą. 19. Lietuva, siekdama išlaikyti pasitikėjimą valiutų valdybos principais, fiskalinės politikos srityje toliau sudarys palankias sąlygas didinti darbo našumą, skatins investavimą, kurs verslui palankią aplinką, užtikrins racionalų valstybės lėšų, skirtų investicijoms, naudojimą. Papildomos valdžios sektoriaus pajamos ir nepanaudotos planinės išlaidos bus skirtos valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotims vykdyti ir priemonėms, užtikrinančioms ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą, įgyvendinti. 2011-2014 metais planuojamos priemonės valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotims vykdyti 20. Pagal atnaujintą centrinį ūkio raidos scenarijų 2011–2014 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotims įvykdyti prireiks papildomų konsolidavimo priemonių, kurios gali sudaryti apie 2,1 procento BVP (iš jų padidėjusioms skolos tvarkymo išlaidoms apmokėti reikės apie 0,2 procento BVP lėšų daugiau nei 2010 metų išlaidos skolai tvarkyti). 21. Numatomos šios priemonės valdžios sektoriaus balanso rodiklio 2011–2014 metų užduotims įvykdyti: 21.1. siekti kuo racionaliau naudoti valdžios sektoriaus išlaidas; vykdyti valdymo reformą, naikinti laisvus etatus; 21.2. parengti išlaidų ir naudos analizės metodiką, taikyti ją visiems stambesniems už mokesčių mokėtojų lėšas įgyvendinamiems projektams; sutaupytas lėšas skirti valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotims vykdyti; 21.3. atlikti išsamią valstybės ir savivaldybių teikiamų paslaugų analizę ir apsvarstyti jų teikimo ilgalaikio finansavimo galimybes; nesant galimybės šias paslaugas deramai finansuoti ilgą laiką, privatizuoti paslaugų teikimą; 21.4. nustatyti valstybės institucijoms ne mažiau kaip 2 procentų per metus efektyvumo didinimo užduotis (t. y. kiekvienų metų valstybės biudžetą pradėti planuoti atitinkama suma sumažinus asignavimus institucijų išlaidoms ir darbo užmokesčiui); 21.5. gautas susidarius palankesnėms ūkio raidos prielaidoms, nenumatytoms centriniame ūkio raidos scenarijuje, viršplanines pajamas skirti spartesnei konsolidacijai; 21.6. gerinti mokesčių administravimą ir mažinti šešėlinės ekonomikos mastą; 21.7. toliau vykdyti ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą užtikrinančią pensijų sistemos reformą – ilginti išėjimo į pensiją amžių ir kitaip mažinti valdžios sektoriaus įsipareigojimus ateities pensininkams; 21.8. didinti dyzelinių degalų akcizą (kad būtų pasiekti ES acquis nustatyti minimalūs tarifai). II SKIRSNIS. TARYBOS REKOMENDACIJŲ SIEKIANT IŠTAISYTI PERVIRŠINIO VALDŽIOS SEKTORIAUS DEFICITO PADĖTĮ ĮGYVENDINIMAS 22. 2010 m. vasario 16 d. ES Tarybos rekomendacijoje, siekiant, kad 2012 metais valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 procentų BVP, Lietuva raginama užtikrinti, kad 2010–2012 metų laikotarpiu būtų imtasi fiskalinės politikos priemonių, kurių vidutinė metinė vertė sudarytų bent 2,25 procento BVP, visų pirma apribojant pirmines einamąsias išlaidas, nurodyti ir priimti papildomas priemones, būtinas perviršinam deficitui ištaisyti iki 2012 metų, jeigu susiklostys palankios ciklo sąlygos, ir sparčiau mažinti deficitą, jeigu ekonominė arba biudžeto būklė bus geresnė nei tikėtasi. Lietuvai rekomenduojama tobulinti vidutinio laikotarpio biudžeto planavimo ir vykdymo sistemą – stiprinti fiskalinį valdymą ir skaidrumą bei išlaidų drausmę, įvesti būtinus perspektyvinius elementus ir mechanizmus, kuriais būtų siekiama vengti procikliškumo. 2010 metais Lietuva ėmėsi veiksmingų fiskalinės konsolidacijos priemonių pagal perviršinio deficito procedūrą: apie 1 procentą BVP sutaupytų planinių išlaidų panaudota deficitui papildomai mažinti. Taigi vietoj Lietuvos konvergencijos 2009 metų programoje 2010 metais planuoto 8,1 procento BVP valdžios sektoriaus deficito pasiektas 7,1 procento BVP deficitas. Rengiant Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą vadovautasi nuostata, kad išlaidos, palyginti su 2010 metais, negali didėti, išskyrus neišvengiamus atvejus, taip pat tuos atvejus, kai būtina spręsti neatidėliotinus ar strateginius uždavinius. Siekdama stabilizuoti valstybės finansų sistemą ir racionaliau naudoti valstybės lėšas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti paketą įstatymų projektų, kuriems Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2010 m. birželio 30–liepos 2 dienomis. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2011 metais, įstatymui (Žin., 2010, Nr. 86-4514), 2011 metų valstybės biudžete nereikėjo papildomai numatyti daugiau nei 500 mln. litų (0,51 procento BVP). Įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatyme (Žin., 2010, Nr. 82-4308) nustatytas šiuo metu galiojantis į pensijų fondus mokamos įmokos dydis, dėl kurio Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete nereikėjo papildomai numatyti apie 604 mln. litų (0,62 procento BVP). Įsigaliojus Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 6, 16, 18, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymui (Žin., 2010, Nr. 86-4533), nuo 2011 m. liepos 1 d. bus keičiama motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo tvarka, kuri ilgalaikėje perspektyvoje (visiškas metinis poveikis numatomas nuo 2013 metų) leis sutaupyti apie 670 mln. litų per metus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 933 „Dėl Lietuvos Respublikos 2011–2013 metų preliminarių nacionalinio biudžeto pagrindinių rodiklių“ (Žin., 2010, Nr. 80-4174), 2011 metų maksimalūs asignavimų limitai valstybės biudžeto asignavimų valdytojams apskaičiuoti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme (Žin., 2009, Nr. 152-6822) patvirtintus asignavimus, įvertinus netęstinas programas. Siekiant kuo efektyviau surinkti mokestines pajamas, ypač daug dėmesio skiriama kovai su prekių kontrabanda ir neteisėta apyvarta. Teritoriniu lygmeniu įdiegtas kontrolės institucijų veiklos koordinavimo modelis regionuose ir įsteigtos koordinacinės tarybos, į kurių sudėtį įeina regiono kontrolės institucijų (mokesčių inspekcijos, policijos, muitinės, darbo inspekcijos, valstybės sienos apsaugos) atstovai. Išsamius žinybinius kovos su oficialiai neapskaityta ekonomika planus (strategijas), atsižvelgdamos į atitinkamos srities grėsmių rizikos valstybės finansams laipsnį, yra patvirtinusios ir konkrečios kontroliuojančiosios institucijos. Šiuo metu visais minėtais lygmenimis daugiau dėmesio skiriama sritims, darančioms daugiausia įtakos šešėlinės ekonomikos mastui, t. y. kovai su kontrabanda, pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimu, nelegaliu darbu, akcizų kontrolei, parengtos ir įgyvendinamos atitinkamos priemonės. 2011 metų valstybės biudžeto pajamos suplanuotos remiantis neapskaitytos ekonomikos ir galimų biudžeto pajamų iš jos vertinimais. Jeigu pajamų iš šešėlinės ekonomikos planas nebus įgyvendintas taip sėkmingai, kaip tikimasi, valstybės biudžeto projekte numatytas sąlyginis finansavimas siekiant išvengti skolų. Asignavimų valdytojams apribotos galimybės prisiimti finansinius įsipareigojimus dėl išlaidų: jų prisiimti įsipareigojimai, vykdomi iš valstybės biudžeto lėšų, per pirmus du 2011 metų ketvirčius negali viršyti 46 procentų, o per pirmus tris 2011 metų ketvirčius – 67 procentų metinės asignavimų sumos. Jeigu valstybės biudžeto pajamų planas nebus vykdomas, Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Lietuvos Respublikos Vyriausybė įpareigota iki rugsėjo 15 dienos Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir sumažinti išlaidas iki reikiamo lygio, kad nebūtų viršytas 2011 metų valdžios sektoriaus deficitas. Reformuojant valstybės biudžeto planavimo ir vykdymo sistemą siekiama sukurti ilgalaikį pagrindą išlaikyti tvarius valstybės finansus, nepriklausančius nuo politinio ciklo, taip pat sudaryti visas sąlygas, kad skolos mažinimas būtų ne pasirinkimas, o pareiga. Siekiant vykdyti antiinfliacinę valstybės biudžeto politiką, siūloma kartu su valstybės biudžeto rodikliais tvirtinti rodiklius, iliustruojančius parengto valstybės biudžeto įtaką infliacijai. Siekiant struktūriškai subalansuoti viešuosius finansus, siūloma kartu su kitais valstybės biudžeto rodikliais planuoti ir tvirtinti viso valdžios sektoriaus balanso rodiklį, o jo vykdymą sustiprinti įdiegus nepriklausomą jo vykdymo stebėseną. Siekiant sukaupti finansinių išteklių, siūloma įpareigoti įstatymu (parengtas atitinkamo įstatymo projektas) kaupti valstybės iždo atsargas sunkmečiui iki optimalaus lygio ir jų neišleisti iki sunkmečio. Šie rodikliai leistų ir efektyviau kontroliuoti valstybės biudžeto vykdymą. Valstybės biudžeto planavimo ir vykdymo sistemos reformos koncepcija pristatyta 2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2010 m. birželio 15 d. surengė diskusiją apie valstybės biudžeto rengimo ir vykdymo sistemos reformą. Diskusijoje dalyvavo politikai, valdžios ir verslo atstovai. 2011 m. balandžio 12 d. oficialiai pradėta vieša diskusija apie Lietuvos Respublikos valstybės iždo atsargų sunkmečiui įstatymo koncepciją, kuri padėtų įgyvendinti pagrindinius ankstesnius koncepcinius reformos sprendimus. Šiuo metu Finansų ministerija baigia rengti atitinkamų teisės aktų projektus, kuriuos ketina pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. III SKIRSNIS. VALSTYBĖS BIUDŽETO POVEIKIS VIDUTINIO LAIKOTARPIO VALDŽIOS SEKTORIAUS BALANSO RODIKLIO TIKSLAMS 23. Apdairios fiskalinės politikos lūkesčiai – vidaus ir užsienio investuotojų pasitikėjimo pagrindas. 24. Valdžios sektoriaus finansų struktūra 2011–2014 metais, palyginti su 2010 metais, labiausiai pakis dėl išlaidų darbo užmokesčiui, tarpiniam vartojimui ir socialinėms išmokoms augimo ribojimo: išlaidų augimas bus lėtesnis už nominalų BVP augimą. Šiuo metu neturima duomenų apie naują finansinę perspektyvą ir jos įgyvendinimo planus, todėl, remiantis prielaida, tikėtina, kad 2014–2020 metais finansinė perspektyva atkartos daugiametes tendencijas, o bendrojo kapitalo kaupimas 2014 metais bus 3 procentiniais punktais BVP mažesnis negu 2010 metais. 25. Programoje valdžios sektoriaus finansų projekcijos iš esmės kinta dėl dinamiškesnio centrinio ūkio raidos scenarijaus, išlaidų augimo ribojimo, kaip numatyta Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme ir ES Tarybos rekomendacijose dėl pernelyg didelio valdžios sektoriaus deficito ištaisymo. 6 lentelė. Valdžios sektoriaus rodikliai (S13) 2010–2014 metais* ESS kodas Rodiklio reikšmė 2010 metais (mln. litų) BVP procentas 2010 metais 2011 metais 2012 metais 2013 metais 2014 metais 1. Valdžios sektorius S.13 -6 736,9 -7,1 -5,3 -2,8 -1,8 -0,8 2. Centrinė valdžia S.1311 -4 339 -4,6 -3,1 -0,9 -0,7 -0,6 3. Regioninė valdžia S.1312 N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. 4. Vietinė valdžia S.1313 77,9 0,1 0 0 0 0 5. Socialinio draudimo fondų biudžetai S.1314 -2 475,8 -2,6 -2,2 -1,9 -1,1 -0,2 Valdžios sektorius (S13) 6. Visos pajamos TR 32 318,8 34,2 33,9 37,4 33,9 32,6 7. Visos išlaidos TE 39 055,7 41,3 39,2 40,2 35,7 33,4 8. Grynasis skolinimas / skolinimasis PDP B.9 -6 736,9 -7,1 -5,3 -2,8 -1,8 -0,8 9. Palūkanos PDP D.41 1 732,9 1,8 2 2 2 2 10. Pirminis balansas -5 004 -5,3 -3,3 -0,8 0,2 1,2 11. Vienkartinės ir kitos laikinosios priemonės 0,3 0,3 0,3 0,3 0,5 Pajamos 12. Pajamos iš mokesčių (12=12a+12b+12c) 15 673,2 16,6 16,6 18,2 17,8 17,9 12a. Gamybos ir importo mokesčiai D.2 11 201,3 11,8 11,9 12,9 12,4 12,4 12b. Einamieji pajamų, turto ir kiti mokesčiai D.5 4 468,1 4,7 4,7 5,3 5,5 5,5 12c. Kapitalo mokesčiai D.91 3,8 0 0 0 0 0 13. Socialinės įmokos D.61 10 207,1 10,8 9,9 9,9 9,8 10 14. Nuosavybės pajamos D.4 756,1 0,8 0,6 0,6 0,6 0,6 15. Kitos 5 682,4 6 6,8 8,7 5,7 4,1 16=6. Visos pajamos TR 32 318,8 34,2 33,9 37,4 33,9 32,6 p. m.: Mokesčių našta (D.2+D.5+D.61+D.91-D.995) 25 770 27,2 26,4 28,1 27,6 27,9 Išlaidos 17. Kompensacijos darbuotojams + tarpinis vartojimas D.1+P.2 16 747,2 17,7 16 15,5 15,9 16,3 17a. Kompensacijos darbuotojams D.1 10 507,3 11,1 10,5 10 10,4 10,7 17b. Tarpinis vartojimas P.2 6 239,9 6,6 5,5 5,4 5,5 5,6 18. Socialinės išmokos (18=18a+18b) 14 171,7 15 13,9 13,7 12,6 11,8 18a. Socialinės išmokos natūra D.6311, D.63121, D.63131 1 840,7 1,9 2,1 2 1,9 1,8 18b. Socialinės išmokos, išskyrus socialinius pervedimus natūra D.62 12 331 13 11,8 11,7 10,7 10,1 19=9. Palūkanos PDP D.41 1 732,9 1,8 2 2 2 2 20. Subsidijos D.3 483,7 0,5 0,5 0,5 0,4 0,4 21. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas P.51 4 359,5 4,6 4,8 6 3,3 1,5 22. Kitos 1 578,7 1,7 2 2,5 1,5 1,2 23=7. Visos išlaidos TE 39 055,7 41,3 39,2 40,2 35,7 33,4 p. m.: Galutinio vartojimo išlaidos P.3 18 871,9 19,9 18,8 17,8 17,8 18 Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija. *Dėl apvalinimo pajamų ir išlaidų komponentų suma gali nesutapti su lentelės duomenimis „Visos pajamos“ ir „Visos išlaidos“. Vidutiniu laikotarpiu valdžios sektoriaus pajamos (BVP procentais) svyruos dėl didėjančios 2007–2013 metų ES struktūrinės finansinės paramos panaudojimo: 2012 metais jos pasieks 37,4 procento BVP, o 2014 metais sumažės iki 32,6 procento BVP. BVP dalis, kurią sudaro pajamos iš netiesioginių mokesčių, didės 0,5–1 procentiniu punktu BVP dėl papildomų mokestinių priemonių ir mokesčių administravimo gerinimo ir išliks artima 12,4 procento BVP. Pajamos iš tiesioginių mokesčių dėl papildomų mokestinių priemonių ir mokesčių administravimo gerinimo didės 0,8 procentinio punkto BVP ir bus stabilios – 5,5 procento BVP. Toliau vykdoma pensijų reforma leis pasirengti mažinti numatomą 2060 metų valdžios sektoriaus skolą. Ši reforma skatina privačius asmenis pačius papildomai kaupti lėšas senatvės pensijai. 2012 metais pensijų reformai įgyvendinti skirtų mokestinių pajamų dalis, pervesta į privačius pensijų fondus, sudarys apie 0,3–0,4 procento BVP. Įmokos į pensijų fondus projektuojamos kaip laikinai sumažintos vidutinės trukmės laikotarpiui. Palūkanų išlaidos kaip dalis BVP stabilizuosis 2011 metais ir sudarys 2 procentus BVP. Valdžios sektoriaus subsektorių balansai 26. Socialinio draudimo fondų subsektoriaus balansas 2010 metais buvo neigiamas – nustatytas apie 2,6 procento BVP deficitas. 2010 metų vietos valdžios subsektoriaus perteklius sudarė 0,1 procento BVP. Projektuojama, kad 2011–2014 metų vietos valdžios subsektorius išliks subalansuotas. Vykdomos struktūrinės ir mokesčių reformos lėmė, kad apie du trečdalius valdžios sektoriaus deficito 2010 metais sudarė centrinės valdžios subsektoriaus deficitas – 4,6 procento BVP. Jis susidarė ankstesnei Lietuvos Respublikos Vyriausybei neįgyvendinus planuotų papildomų priemonių, skirtų struktūrinėms pajamoms didinti. Centrinės valdžios ir socialinio draudimo fondų subsektorių deficito mažėjimas 2011–2014 metais turės lemti viso valdžios sektoriaus deficito mažėjimą vidutiniu laikotarpiu. Duomenys, pateikti 7 lentelėje, rodo, kad vidutinis kasmetinis valdžios sektoriaus struktūrinio deficito mažinimas 2011–2012 metais turi sudaryti apie 1,3 procento BVP, – tai perpus mažiau nei pagal ankstesnį centrinį ūkio raidos scenarijų ir sutartą ES metodiką parengtose rekomendacijose perviršiniam deficitui ištaisyti. IV SKIRSNIS. STRUKTŪRINIS VALDŽIOS SEKTORIAUS DEFICITAS IR FISKALINĖS POLITIKOS TĘSTINUMAS 27. 2010 metų struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas pagerėjo 1,9 procentinio punkto BVP ir sudarė 4,9 procento BVP. Apskaičiuota, kad planuotas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas 2011 metais sudarys 4,1 procento BVP, o dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendintų išlaidų mažinimo ir struktūrinių pajamų didinimo priemonių 2014 metais sumažės iki 1 procento BVP. Norint šiuos planus įgyvendinti, būtina toliau ryžtingai riboti išlaidas, didinti pajamas, spartinti struktūrines reformas ir laikytis Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme nustatytos taisyklės dėl išlaidų augimo ribojimo. Gamybos apimties atotrūkio įvertinimas 28. Apskaičiuojant BVP ciklą, taikytas Hodrick Prescot (HP) filtro metodas. Gauti rezultatai rodo, kad 2010–2014 metų laikotarpiu gamybos atotrūkis nuo potencialo bus neigiamas. Gamybos atotrūkis sudarys -4,7 procento 2011 metais, -2,7 procento 2012 metais, -1,7 procento 2013 metais ir -1 procentą 2014 metais. Dėl trumpų duomenų eilučių ir struktūrinių pokyčių, taikant Hodrick Prescot (HP) filtro metodą ar gamybos funkcijos metodą (pagrįstą NAIRU koncepcija), Lietuvos gamybos atotrūkis vertinamas netiksliai. Pagal gamybos funkcijos metodą (pagrįstą NAIRU koncepcija) gautos išvados dėl trumpų duomenų eilučių, patikimų duomenų stokos ir struktūrinių lūžių gausos išlieka laikinai nepriimtinos. NAIRU skaičiavimo metodika neleidžia įvertinti struktūrinių pokyčių. Pirma, sparti 2006–2007 metų statybos plėtra neįprastai skatino ciklinį nedarbo mažėjimą, kurį pagal NAIRU skaičiavimo metodiką galima buvo vertinti kaip ilgalaikį. Antra, bendra Europos darbo rinka pakeis ciklinius užimtumo svyravimus: integracija mažins ciklinį nedarbą, nes tikėtina, kad dalis netekusiųjų darbo emigruos. Ciklinis nedarbas galėjo virsti nuolatiniu darbo jėgos mažėjimu, tačiau šiuo metu nėra patikimo pagrindo jį įvertinti. 7 lentelė. Ekonomikos ciklai Rodiklio pavadinimas ESS kodas BVP procentas 2010 metais 2011 metais 2012 metais 2013 metais 2014 metais 1. BVP augimas / grandine susietos apimties augimas 1,3 5,8 4,7 3,7 3,4 2. Valdžios sektoriaus grynasis skolinimas (+) / skolinimasis (-) PDP B.9 -7,1 -5,3 -2,8 -1,8 -0,8 3. Palūkanos PDP D.41 1,8 2 2 2 2 4. Vienkartinės ir kitos laikinosios priemonės 0,31 0,34 0,32 0,3 0,47 5. Potencialus BVP augimas, procentais 2,6 2,5 2,6 2,6 2,6 iš jo: darbo jėga N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. kapitalas N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. technologinė pažanga N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. 6. Gamybos apimties atotrūkis -7,7 -4,7 -2,7 -1,7 -1 7. Ciklinė biudžeto komponentė -2,6 -1,5 -0,9 -0,5 -0,3 8. Balansas, pakoreguotas pagal ciklą (2–7) -4,6 -3,8 -1,9 -1,3 -0,5 9. Pirminis balansas, pakoreguotas pagal ciklą (8+3) -2,7 -1,8 0,1 0,7 1,5 10. Struktūrinis balansas (8–4) -4,87 -4,14 -2,27 -1,6 -1 Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija. Hodrick Prescot (HP) filtro metodo trūkumas tas, kad struktūriniai pokyčiai išlyginami net ir tuo atveju, kai rodo aiškius gamybos poslinkius. Be to, šis metodas turi vadinamojo galutinio taško problemą. Tačiau dideli valdžios sektoriaus struktūrinio deficito 2007–2008 metų perskaičiavimai rodo, kad anksčiau darytos rezervacijos pagrįstos. Skaičiuojant valdžios sektoriaus struktūrinį deficitą, turėtų būti atsižvelgiama į abiejų metodų trūkumus: nė vienas iš jų negali įvertinti dėl išorinio disbalanso pokyčių laikinai gaunamų (netenkamų) pajamų. 2008 metais paskolų prieaugis sudarė apie šeštadalį privataus ir valdžios sektorių įplaukų, todėl staigus užsienio kredito paskatos praradimas ir išorinio disbalanso susireguliavimas labai pakeitė mokestinių bazių didėjimą ir mokesčių lankstumą lyginant su mokestinėmis bazėmis, nors sutarti ES metodai tokių ciklinių pajamų nerodė. Šiai rizikai pasitvirtinus, abiem metodais apskaičiuojamo valdžios sektoriaus struktūrinio deficito paklaidos sudarė kelis procentinius punktus. Dėl šių priežasčių labai padidėjo 2008 metų valdžios sektoriaus struktūrinio deficito įvertis. Atsižvelgiant į praktiškai pasiteisinusią rezervaciją dėl nepatikimos metodikos, pagal kurią apskaičiuojamos struktūrinės valdžios sektoriaus rodiklių reikšmės, ši rezervacija išlaikoma ir atnaujintoje programoje. Yra rizika, kad, nepasitvirtinus centrinio ūkio raidos scenarijaus prielaidoms ir 2011 metais atsinaujinus ūkio nuosmukiui, pagal sutartą metodiką apskaičiuotos struktūrinės konsolidacijos priemonės būtų iš esmės kitokios. 1995–2003 metais tik trečdalis BVP ciklinio svyravimo virsdavo valdžios sektoriaus deficitu. Šią valdžios sektoriaus finansų savybę paaiškina mažas pajamų lankstumas esant BVP svyravimams ir istoriškai labai mažos išlaidos, susijusios su nedarbu Lietuvoje. Pagal 1995–2002 metų (stebėjimo laikotarpis – 7 metai) faktinius ketvirčių duomenis apie valdžios sektoriaus pajamas nustatytas muito, PVM, akcizų, pajamų, pelno mokesčių ir einamųjų išlaidų lankstumas. 8 lentelė. Lietuvos valdžios sektoriaus pajamų lankstumo įverčiai ESS¢95 kodas Rodiklio pavadinimas Ciklinio lankstumo įverčio koeficientas 1. D.212 Muitai 0,84 2. D.211 PVM 0,97 3. D.214 Akcizai 1,36 iš jų: alkoholio 1,09 tabako 0 degalų 1,57 4. D5 Einamieji pajamų, turto ir kiti mokesčiai 1,03 5. D61 Socialinės įmokos 0,98 6. Einamosios išlaidos 0 Šaltinis – Finansų ministerija. Duomenys, pateikti 8 lentelėje, rodo, kad visiškai nelanksčios pajamos iš tabako. Nustatyta, kad lanksčiausios pajamos iš degalų, t. y. degalai yra prekė, kurios naudojimas labai reaguoja į pajamų svyravimus. Lankstumo įverčiai būtų tikslesni, jeigu duomenų kokybės nebūtų pakeitę gausūs mokesčių įstatymų pakeitimai. Programoje deficitas vis dar vertinamas vadovaujantis griežtesnėmis einamųjų išlaidų ciklinio svyravimo prielaidomis: lankstumo koeficientas sumažintas nuo 0,97 iki 0. Jeigu ilgai trukęs ryšys tarp lėtėjančių einamųjų valdžios sektoriaus išlaidų ir BVP didėjimo išliktų, ciklinė deficito dalis vidutiniu laikotarpiu sudarytų tik dešimtadalį gamybos atotrūkio nuo potencialo. Valdžios sektoriaus deficitas, atsižvelgiant į ekonomikos ciklą, apskaičiuotas remiantis Programoje pateiktomis makroekonominėmis ir biudžeto rodiklių projekcijomis. V SKIRSNIS. VALDŽIOS SEKTORIAUS SKOLOS DYDIS IR KITIMAS 29. Dėl padidėjusio valdžios sektoriaus deficito ir Lietuvos ekonomikos susitraukimo valdžios sektoriaus skolos lygis 2009 metais išaugo iki 29,5 procento BVP, o 2010 metais sudarė 38,2 procento BVP2, tačiau vidutinės trukmės laikotarpiu valdžios sektoriaus skolos lygis išliks saugiu atstumu nuo nustatytos Mastrichto kriterijaus ribos (60 procentų BVP). Centrinės valdžios sektoriaus skolos struktūra nekelia grėsmės valstybės finansams. Trumpalaikiai įsipareigojimai pagal likutinę trukmę sudaro 5,5 procento, o skolos už kintamąsias palūkanų normas, įvertinus išvestines finansines priemones, – 2,8 procento visos skolos. Vidutinė svertinė likutinė skolos trukmė sudaro 5,6 metų3. Įvertinus išvestines finansines priemones, centrinės valdžios skola denominuota litais ir eurais 100 procentų. __________________ 2 Įvertinus sudarytus išvestinių finansinių priemonių sandorius. 3 2011 metų sausio pabaigoje. 9 lentelė. Valdžios sektoriaus skolos projekcijos Rodiklio pavadinimas BVP procentas 2010 metais …