Lietuvos banko valdybos nutarimas dėl finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo

LIETUVOS BANKO VALDYBOS LIETUVOS BANKO VALDYBOS NUTARIMAS DĖL Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo 2012 m. liepos 12 d. Nr. 03-168 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890; 2004, Nr. 28-869, Nr. 54-1830; 2009, Nr. 38-1441, Nr. 153-6895; 2011, Nr. 46-2158, Nr. 145-6812) 11 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymo (Žin., 2011, Nr. 145-6811) 4 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2012, Nr. 77-3977) 2 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:

2.1. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 1K-10 „Dėl Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 36-1349);

2.2. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą Nr. 1K-26 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 1K-10 „Dėl Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 92-3724);

2.3. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. 1K-1 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 1K-10 „Dėl Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 16-580; 2008, Nr. 62 (atitaisymas);

2.4. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 1K-7 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 1K-10 „Dėl Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 32-1140);

2.5. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2009 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 1K-4 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 1K-10 „Dėl Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 28-1136);

2.6. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 1K-23 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 1K-10 „Dėl Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 156-7072);

2.7. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2010 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 1K-11 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 1K-10 „Dėl Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 130-6684);

2.8. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2011 m. vasario 3 d. nutarimą Nr. 1K-6 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 1K-10 „Dėl Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 19-953);

2.9. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. 1K-17 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 1K-10 „Dėl Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 154-7341).

Valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 03-168 FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ IR VALDYMO ĮMONIŲ KAPITALO PAKANKAMUMO REIKALAVIMŲ TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato įmonių, turinčių Vertybinių popierių komisijos ar Lietuvos banko išduotą licenciją, taip pat įmonių, kurios kreipiasi į Lietuvos banką dėl licencijos išdavimo, kapitalo pakankamumo reikalavimus, jų apskaičiavimo ir riziką ribojančios priežiūros tvarką.

2.1. Taisyklių VII skyriaus 3 skirsnio reikalavimai netaikomi B ir C kategorijų finansų maklerio įmonėms;

2.2. Taisyklių IV skyriaus, VII skyriaus 1 ir 3 skirsnių reikalavimai netaikomi valdymo įmonėms, turinčioms teisę valdyti finansinių priemonių portfelius;

2.3. valdymo įmonėms, neturinčioms teisės valdyti finansinių priemonių portfelių, taikomi tik Taisyklių I, II, III skyrių, V skyriaus 56 punkto, 58.2 papunkčio, 59 punkto ir IX skyriaus reikalavimai;

2.4. Taisyklėse nustatyti reikalavimai netaikomi finansų maklerio įmonėms, kurių pagrindinė veikla yra investicinių paslaugų teikimas ir (arba) investicinės veiklos vykdymas išimtinai dėl finansinių priemonių, nurodytų Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 5, 6, 7, 9 ir 10 punktuose. Ši išlyga taikoma iki 2014 m. gruodžio 31 d. arba iki atitinkamų teisės aktų pakeitimo, jei ši data bus ankstesnė.

4.1. 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 201);

4.2. 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1);

4.3. 2009 m. balandžio 7 d. Komisijos direktyvą 2009/27/EB, iš dalies keičiančią tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/49/EB priedų technines nuostatas dėl rizikos valdymo (OL 2009 L 94, p. 97);

4.4. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL 2009 L 302, p. 32);

4.5. 2009 m. liepos 27 d. Komisijos direktyvą 2009/83/EB, iš dalies keičiančią tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB priedų technines nuostatas dėl rizikos valdymo (OL 2009 L 196, p. 83);

4.6. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/111/EB, iš dalies keičiančią direktyvų 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2007/64/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo (OL 2009 L 302, p. 97);

4.7. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/76/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatos, susijusios su kapitalo poreikiu prekybos knygai ir pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, taip pat su atlyginimų nustatymo politikos priežiūriniu tikrinimu (OL 2010 L 329, p. 3);

4.8. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/78/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB, 2002/87/EB, 2003/6/EB, 2003/41/EB, 2003/71/EB, 2004/39/EB, 2004/109/EB, 2005/60/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/65/EB dėl Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos), Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimų (OL 2010 L 331, p. 120).

5.1. Europos bankų priežiūros institucijų komiteto (angl. Committee of European Banking Supervisors (CEBS)) 2009 m. gruodžio 10 d. Mišrių kapitalo priemonių įgyvendinimo gaires (angl. Implementation Guidelines for Hybrid Capital Instruments);

5.2. Europos bankų priežiūros institucijų komiteto 2009 m. gruodžio 11 d. Peržiūrėtos didelių pozicijų tvarkos įgyvendinimo gaires (angl. CEBS Guidelines on the Implementation of the Revised Large Exposures Regime);

5.3. Europos bankų priežiūros institucijų komiteto 2010 m. birželio 14 d. Kapitalo priemonių, kurios priskiriamos 2006/48/EB direktyvos 57(a) straipsniui (su vėlesniais pakeitimais), įgyvendinimo gaires (angl. Implementation Guidelines Regarding Instruments Referred to in Article 57(a) of Directive 2006/48/EC Recast);

5.4. Europos bankų priežiūros institucijų komiteto 2010 m. liepos 28 d. 2006/48/EB direktyvos 106 straipsnio 2 dalies c ir d punktų (su vėlesniais pakeitimais) įgyvendinimo gaires (angl. CEBS Guidelines on Article 106(2) (c) and (d) of Directive 2006/48/EC Recast).

Bendrosios sąvokos:

8.1. atpirkimo sandoris ir atvirkštinis atpirkimo sandoris – sandoris, pagal kurį įmonė arba jos sandorio šalis perduoda vertybinius popierius ar biržos prekes arba garantuotas teises į vertybinius popierius ar biržos prekes, jeigu tokią garantiją suteikia pripažinta birža, turinti teises į minėtus vertybinius popierius ar biržos prekes, ir pagal kurį įmonė negali perduoti arba įkeisti tam tikrų vertybinių popierių ar biržos prekių daugiau kaip vienai sandorio šaliai vienu metu, įsipareigodama juos (arba tos pačios rūšies vertybinių popierių ar biržos prekių pakaitalus) atpirkti už nustatytą kainą tam tikrą datą, kurią perdavėjas jau yra nurodęs arba dar nurodys. Vertybinius popierius ar biržos prekes parduodančiai įmonei tai yra atpirkimo sandoris, o vertybinius popierius ar biržos prekes perkančiai įmonei – atvirkštinis atpirkimo sandoris;

8.2. biržos prekė – produktas, kuriuo prekiaujama arba kuriuo galima prekiauti antrinėje rinkoje (pvz., žemės ūkio produktai, metalai, naudingosios iškasenos, taurieji metalai ir kt.);

8.3. biržos prekių kainos rizika – tikimybė, kad įmonė, besiverčianti prekyba biržos prekių rinkoje, gali patirti nuostolių dėl šių prekių kainų pokyčių;

8.4. gautinų sumų sumažėjimo rizika – tikimybė, kad gautinų sumų vertė sumažės;

8.5. finansinės priemonės – visi sandoriai, dėl kurių viena sandorio šalis įgyja finansinį turtą, o kita – finansinį įsipareigojimą arba nuosavybės finansinę priemonę;

8.6. išorinė kredito rizikos vertinimo institucija (toliau – IKVI) – institucija, kurios pagrindinė veikla yra skolininko pajėgumo įvykdyti finansinius įsipareigojimus įvertinimas ir atitinkamų kredito rizikos vertinimų (reitingų) nustatymas. Išorinė kredito rizikos vertinimo institucija kapitalo pakankamumo reikalavimų skaičiavimo tikslu laikoma pripažinta, jeigu ta institucija yra pripažinta Lietuvos banko ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijos;

8.7. įmonės kapitalas – kapitalas, apskaičiuotas Taisyklių 19 punkte nustatyta tvarka;

8.8. įmonės kapitalo poreikis – minimalus įmonės kapitalas, kurio reikia, kad būtų galima padengti kredito, rinkos ir operacinę riziką;

8.9. įmonės vidaus kapitalas – įmonės vidaus tikslais apskaičiuotas kapitalo poreikis;

8.10. kredito rizika – tikimybė, kad sandorio šalis nesugebės atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka;

8.11. konvertuojamasis vertybinis popierius – vertybinis popierius, kuris, savininko pasirinkimu, gali būti pakeistas į kitą vertybinį popierių;

8.12. kredito išvestinė finansinė priemonė – finansinė priemonė, naudojama pagrindinės pozicijos kredito rizikai apdrausti, kai ši rizika perduodama trečiajai šaliai, bet nuosavybės teisės į pagrindinę poziciją neperleidžiamos;

8.13. kredito kokybės žingsnis (toliau – KKŽ) – IKVI naudojamų kredito rizikos vertinimų (reitingų) skalės intervalai, parodantys skirtingą kredito rizikos lygį;

8.14. nelikvidusis turtas – turtas, kurį sudaro:

8.14.1. ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus kaip užstatas perduotų žemės ar pastatų dalį, kurios vertė atitinka gautos paskolos vertę;

8.14.2. atsargos;

8.14.3. investicijos į įmonių, išskyrus kredito ir finansų įstaigų, nuosavybės vertybinius popierius ir kitos investicijos į šias įmones, jei investicijos negali būti iš karto realizuojamos;

8.14.4. investicijos į kitų finansų ir kredito įstaigų nuosavybės vertybinius popierius ir toms įstaigoms suteiktos subordinuotosios paskolos, išskyrus pozicijas, kurios įtrauktos į prekybos knygą;

8.14.5. paskolos ir kitos gautinos sumos, kurias numatoma gauti vėliau kaip po 90 dienų (įskaitant trumpesnio laikotarpio paskolas, kurios negrąžinamos suėjus terminui ar jų grąžinimo laikotarpis pratęsiamas), taip pat atidėtojo mokesčio turtas ir įmokos į biržos garantinį fondą;

8.14.6. indėliai, kurių atsiėmimo laikotarpis yra ilgesnis kaip 90 dienų (įskaitant trumpesnio laikotarpio indėlius, kurie pagal sutartis gali būti automatiškai pratęsiami), išskyrus mokėjimus, susijusius su ateities arba pasirinkimo sandoriais, kuriems nustatytas privalomas įnašas;

8.14.7. patronuojamųjų (dukterinių) įmonių nuostoliai;

8.15. ne prekybos knyga – visos įmonės balansinių ir nebalansinių straipsnių pozicijos, kurios nėra įtrauktos į prekybos knygą, su šiomis pozicijomis susijusios gautinos sumos ir įmokos (ne prekybos knygos finansinės priemonės ir kiti turto bei nebalansiniai straipsniai, pvz., pinigai, indėliai, komisiniai mokesčiai, palūkanos, dividendai ir pan.);

8.16. operacinė rizika – tikimybė patirti nuostolių dėl netinkamų ar nepavykusių įmonės vidaus procesų, darbuotojų, sistemų arba išorės įvykių įtakos, taip pat dėl teisinės rizikos;

8.17. pozicija – įmonės turto arba nebalansinis straipsnis, įtrauktas į įmonės prekybos arba ne prekybos knygą;

8.18. pozicijos vertė – įmonės turto arba nebalansinio straipsnio dydis;

8.19. prekybos knygą sudaro:

8.19.1. prekybos tikslais laikomos finansinių priemonių pozicijos;

8.19.2. prekybos tikslais laikomos biržos prekių pozicijos;

8.19.3. pozicijos, kurios įgyjamos siekiant apsaugoti nuo rizikos kitas prekybos arba ne prekybos knygos (vidaus apsidraudimo) pozicijas ir nėra apribotos papildomais susitarimais arba įkeitimais;

8.20. pripažintos trečiųjų šalių investicinės įmonės – įmonės:

8.20.1. kurios pagal Europos Bendrijos teisės aktus laikomos investicinėmis įmonėmis;

8.20.2. kurioms veiklos leidimai išduoti trečiojoje šalyje;

8.20.3. kurios privalo laikytis veiklos riziką ribojančių taisyklių;

8.21. rinkos rizika – tikimybė, kad rinkos kintamieji elementai – palūkanų norma, valiutos kursas, nuosavybės vertybinių popierių, biržos prekių kainos – pasikeis taip, kad įmonė dėl sudaryto sandorio patirs nuostolių;

8.22. rizikos kapitalo įmonė – įmonė, investuojanti į privataus kapitalo įmones, turinčias didelių vertės kūrimo galimybių;

8.23. standartizuotas kredito rizikos vertinimo metodas – unifikuotas įmonės kredito rizikos vertinimo skaičiuojant kapitalo pakankamumą metodas, pagrįstas rizikos koeficientų įmonės turimoms pozicijoms nustatymu, atsižvelgiant į skolininkų kredito rizikos vertinimus (reitingus), nustatomus išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų;

8.24. priežiūrai skirtos finansinės ataskaitos – finansinės ataskaitos, teikiamos Lietuvos bankui priežiūros tikslais pagal Lietuvos banko patvirtintas formas;

8.25. tarpinės finansinės ataskaitos – priežiūrai skirtos finansinės ataskaitos, parengtos apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis. Tarpines finansines ataskaitas sudaro:

8.25.1. balansas ir nebalansinė ataskaita;

8.25.2. pelno (nuostolių) ataskaita;

8.26. tarpuskaitos narys – reguliuojamos rinkos ar tarpuskaitos namų narys, palaikantis tiesioginius sutartinius santykius su pagrindine sandorio šalimi (rinkos garantu);

8.27. vertinimas pagal modelį – vertinimas, kai vertė nustatoma taikant lyginamąją analizę, ekstrapoliaciją arba apskaičiuojama kitu būdu, remiantis rinkos kaina;

8.28. vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimas ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimasis – sandoris, kurį sudarant įmonė arba jos sandorio šalis už atitinkamą užtikrinimo priemonę perduoda vertybinius popierius ar biržos prekes, o skolininkas įsipareigoja nustatytu laiku arba tada, kai perdavėjas pareikalaus, grąžinti lygiaverčius vertybinius popierius ar biržos prekes. Vertybinius popierius ar biržos prekes perduodančiai įmonei tai yra vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimas, o įmonei, kuriai vertybiniai popieriai ar biržos prekės perduodamos, – vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimasis;

8.29. varantas – vertybinis popierius, kuris suteikia jo turėtojui teisę už nustatytą kainą pirkti pagrindinius vertybinius popierius iki varanto galiojimo termino pabaigos arba termino pabaigos dieną ir už kurią galima atsiskaityti pristatant pačius pagrindinius vertybinius popierius arba sumokant jų vertę atitinkančią grynųjų pinigų sumą;

8.30. valstybės sektoriaus subjektai – Lietuvos Respublikos viešieji juridiniai asmenys, t. y. valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų naudos nesiekiančių asmenų įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos ir kt.), nesiekiantys naudos privatūs juridiniai asmenys, valdomi valstybės ar jos institucijų ir turintys specialų statusą (garantijas), ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių valstybės sektoriaus subjektai, apibrėžti tų valstybių narių teisės aktuose;

Su prekybos knyga susijusios sąvokos:

8.31. prekybos knygoje įvardyta rizika – pozicijų rizika, atsiskaitymų rizika, sandorio šalies kredito rizika, prekybos knygos didelių pozicijų ir užsienio valiutos kurso rizika;

8.32. prekybos tikslais laikomos pozicijos – pozicijos, kurios laikomos ketinant per trumpą laiką jas perparduoti ir (arba) tikintis gauti pelno dėl dabartinių ir (arba) tikėtinų pirkimo ir pardavimo kainų skirtumų arba dėl kitų kainų ar palūkanų normų pasikeitimų. Prekybos tikslais laikomas pozicijas sudaro:

8.32.1. savo sąskaita įgytos pozicijos;

8.32.2. pozicijos, atsiradusios dėl klientų aptarnavimo (suderinti sandoriai);

8.32.3. pozicijos, atsiradusios dėl rinkos formavimo;

8.33. suderintas sandoris – sandoris, kurį rinkoje gali sudaryti tik įgaliotieji rinkos dalyviai. Sandoris sudaromas rinkos dalyvio vardu, neatsižvelgiant į tai, kad jis yra sudaromas kliento užsakymu ir todėl yra suderinamas įgaliotojo rinkos dalyvio ir kliento sandoriu;

Su pozicijų rizika susijusios sąvokos:

8.34. bendra grynoji pozicija – tapačių finansinių priemonių ar biržos prekių susumuotų grynųjų ilgųjų ir grynųjų trumpųjų pozicijų skirtumas;

8.35. bendroji pozicija – tapačių finansinių priemonių grynųjų ilgųjų ir grynųjų trumpųjų pozicijų suma;

8.36. bendroji rizika – tikimybė patirti nuostolių dėl finansinių priemonių ir išvestinių finansinių priemonių rinkos kainos svyravimų, nesusijusių su jokiais specifiniais atskirų finansinių priemonių požymiais;

8.37. delta koeficientas (delta) – tikėtinas pasirinkimo sandorio kainos pasikeitimas, proporcingas nedideliam pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės kainos pasikeitimui;

8.38. grynoji pozicija – skirtumas tarp tapačių finansinių priemonių ar biržos prekių ilgųjų ir trumpųjų pozicijų;

8.39. ilgoji pozicija – pozicija, atsirandanti dėl įmonės turimų reikalavimo teisių į finansinę priemonę ar biržos prekę ir dėl įmonės teisės pirkti finansinę priemonę ar biržos prekę;

8.40. pozicijų rizika – tikimybė, kad įmonė patirs nuostolių dėl įmonės prekybos knygoje turimų finansinių priemonių, biržos prekių kainų svyravimų ar dėl palūkanų normos svyravimo;

8.41. specifinė rizika – tikimybė, kad tam tikros finansinės priemonės kaina pasikeis dėl veiksnių, susijusių su tos priemonės emitentu, arba – išvestinės finansinės priemonės atveju – dėl veiksnių, susijusių su pagrindinės finansinės priemonės emitentu;

8.42. trumpoji pozicija – pozicija, atsirandanti dėl teisės parduoti finansinę priemonę ar biržos prekę;

Su atsiskaitymų ir sandorio šalies kredito rizika susijusios sąvokos:

8.43. atidėtasis mokėjimas – mokėjimas, kai už įsigytą sandorio objektą sumokama per susitartą laikotarpį po sandorio objekto įsigijimo;

8.44. atsiskaitymų ir sandorio šalies kredito rizika – tikimybė, kad sandorio šalis ateityje nesugebės įvykdyti sutartyje numatytų įsipareigojimų ir įmonė patirs nuostolių. Dažniausiai tokia rizika atsiranda, kai sandorio sudarymo data skiriasi nuo sandorio operacijos datos. Ši rizika taip pat apima atsiskaitymų riziką esant atidėtajam mokėjimui ir neįvykdytų operacijų riziką;

8.45. garantinė įmoka – suma, kurią klientas per finansų tarpininką įmoka, norėdamas įsigyti finansinę priemonę. Garantinę įmoką sudaro pradinis įnašas ir papildomi mokėjimai;

8.46. garantinės įmokos skolinimo sandoris – sandoris, pagal kurį įmonė suteikia paskolą prekiauti vertybiniais popieriais arba jiems platinti. Garantinės įmokos skolinimo sandoriui nepriskiriamos paskolos, už kurias garantuojama vertybinių popierių užstatu;

8.47. ilgalaikis atsiskaitymo sandoris – sandoris, pagal kurį sandorio šalis įsipareigoja už pinigus, finansines priemones ar biržos prekes pristatyti vertybinius popierius, biržos prekes ar užsienio valiutos sumą (arba atvirkščiai) atsiskaitymo ar pristatymo dieną. Ši diena susitarime nurodoma vėlesnė už rinkoje įprastą trumpiausią laikotarpį tokiam sandoriui atlikti ir turi būti penkiomis darbo dienomis vėlesnė už sandorio sudarymo dieną;

8.48. pagrindinė sandorio šalis – subjektas, kuris teisinėmis priemonėmis tampa sandorio šalių tarpininku vienoje ar daugiau finansinių rinkų, tapdamas pirkėju iš visų pardavėjų ir pardavėju visiems pirkėjams;

Su užsienio valiutos rizika susijusios sąvokos:

8.49. atviroji valiutos pozicija – įmonės turto, nebalansinių pretenzijų ir įmonės balansinių ir nebalansinių įsipareigojimų ta pačia valiuta skirtumas;

8.50. bendra atviroji valiutų pozicija – įmonės turimų valiutų atskirai susumuotų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų didesnė suma;

8.51. bendra grynoji valiutų pozicija – įmonės turimų valiutų atskirai susumuotų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų skirtumas;

8.52. grynoji ilgoji valiutos pozicija – pozicija, kai įmonės turtas ir nebalansinės pretenzijos viena valiuta yra didesnės už įmonės balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta;

8.53. grynoji trumpoji valiutos pozicija – pozicija, kai įmonės turtas ir nebalansinės pretenzijos viena valiuta yra mažesnės už įmonės balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta;

8.54. užsienio valiutos rizika – tikimybė, kad įmonė, turinti atvirą užsienio valiutos poziciją, susidariusią dėl įmonės prekybos knygos ar dėl ne prekybos knygos pozicijų, turto ar įsipareigojimų užsienio valiuta patirs nuostolių dėl tam tikros užsienio valiutos keitimo kurso arba jo svyravimo;

Su didelių pozicijų rizika susijusios sąvokos:

8.55. didelė pozicija – įmonės pozicija vienam klientui ar susijusių klientų grupei, kai jos vertė lygi arba viršija 10 procentų įmonės kapitalo (didelė pozicija gali būti prekybos ir ne prekybos knygos). Pozicija klientui suprantama kaip bet kuri su klientu susijusi pozicija, užfiksuota įmonės balansinėje ar nebalansinėje ataskaitoje;

8.56. didelių pozicijų rizika – tikimybė, kad įmonė patirs nuostolių dėl įmonės didelių prekybos ar ne prekybos knygos pozicijų;

8.57. susijusių klientų grupė – tai:

8.57.1. du ar daugiau asmenų, jei neįrodyta kitaip, sukeliantys vieną riziką, nes vienas iš jų tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja antrąjį arba kitus; arba 8.57.2. du ar daugiau asmenų, kurie nesusiję Taisyklių 8.57.1 papunktyje nurodytais kontrolės santykiais, bet kuriuos reikia laikyti sukeliančiais vieną riziką, kadangi jie taip tarpusavyje susiję, kad jeigu vienas iš jų turėtų finansinių problemų, visų pirma finansavimosi arba lėšų grąžinimo sunkumų, antrasis arba visi kiti finansuodamiesi arba grąžindami lėšas tikriausiai taip pat susidurtų su sunkumais.

Vertinant tarpusavyje susijusius klientus atsižvelgiama į Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto 2009 m. gruodžio 11 d. Peržiūrėtos didelių pozicijų tvarkos įgyvendinimo gaires (angl. CEBS Guidelines on the Implementation of the Revised Large Exposures Regime).

II. PRADINIS KAPITALAS 10. Įmonės pradinį kapitalą sudaro:

10.1. apmokėtas įstatinis kapitalas – akcininkų įnašai už akcijas, išskyrus įnašus už privilegijuotąsias akcijas;

10.2. akcijų priedai;

10.3. rezervai (išskyrus perkainojimo rezervą);

10.4. praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas, likęs po galutinio pelno paskirstymo, arba praėjusių metų nuostoliai;

10.5. einamųjų metų tarpinis arba paskutiniųjų praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas, dėl kurio paskirstymo visuotinis akcininkų susirinkimas dar nėra priėmęs sprendimo, tačiau tą pelną patikrino įmonę audituojančios įmonės auditorius ir įmonė pateikė Lietuvos bankui informaciją, kad apskaičiuotoji pelno suma yra teisinga ir iš jos atimti visi numatomi mokesčiai ir dividendai.

13.1. šios pozicijos atsirado tik dėl to, kad įmonė netiksliai suderino investuotojų pavedimus;

13.2. visų šių pozicijų bendroji rinkos vertė negali būti didesnė kaip 15 procentų įmonės pradinio kapitalo;

13.3. įmonė vykdo visus Taisyklėse nustatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus; ir 13.4. šios pozicijos yra atsitiktinės, laikinos ir nurodytas griežtai apribotas laikotarpis, būtinas atitinkamam sandoriui įvykdyti.

16.1. valdymo įmonės, veikiančios pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 125 000 eurų ekvivalentas litais;

16.2. valdymo įmonės, veikiančios pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 000 eurų ekvivalentas litais;

16.3. valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondus turinčios teisę valdyti valdymo įmonės ir pradinis, ir įstatinis kapitalas turi būti ne mažesni kaip 300 000 eurų ekvivalentas litais.

Šiame punkte vartojama sąvoka „valdomas turtas“ apima visus valdymo įmonės valdomus finansinių priemonių portfelius, taip pat pensijų fondus ir kolektyvinio investavimo subjektus, įskaitant ir tuos, kurių valdymo funkciją ši įmonė yra pavedusi kitam asmeniui, išskyrus tokius pensijų fondus ar kolektyvinio investavimo subjektus, kuriuos valdyti jai pavedė kita valdymo įmonė.

III. ĮMONĖS KAPITALAS 19. Įmonės kapitalą sudaro:

19.1. pradinis kapitalas – A, kurį sudaro Taisyklių 10 punkte išvardytų dydžių suma;

19.2. kitos kapitalo priemonės – a, kurios atitinka Taisyklių 20–27 punktuose nustatytus reikalavimus ir apribojimus;

19.3. atskaitymai – B, kuriuos sudaro šių dydžių suma:

19.3.1. supirktos nuosavos akcijos, įvertintos buhalterine verte;

19.3.2. nematerialusis turtas;

19.3.3. išankstiniai apmokėjimai ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos, išskyrus išankstinius apmokėjimus už gautiną finansinį turtą;

19.3.4. einamųjų metų nuostoliai;

19.3.5. kiti atskaitymai (neigiami ilgalaikio materialiojo ar finansinio turto rezervai; paskolos, suteiktos įmonės akcininkams ar kitiems su įmone susijusiems asmenims siekiant finansuoti į įmonės kapitalą įtraukiamas priemones; ir pan.);

19.4. pirmo lygio (pirminis) kapitalas – C (apskaičiuojamas C = A + a – B);

19.5. antro lygio kapitalas – D, kurį sudaro šių dydžių suma:

19.5.1. privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu nominalioji vertė;

19.5.2. ilgalaikės subordinuotosios paskolos;

19.5.3. ilgalaikio materialiojo ir finansinio turto perkainojimo rezervai;

19.5.4. kitos kapitalo priemonės, nurodytos Taisyklių 22.4 papunktyje;

19.6. trečio lygio kapitalas – E, kurį sudaro šių dydžių suma:

19.6.1. trumpalaikės subordinuotosios paskolos;

19.6.2 grynasis einamojo laikotarpio prekybos knygos pelnas, atėmus visus numatomus mokesčius ar dividendus ir nuostolius, susidariusius dėl įmonės kitos veiklos, jeigu nė viena iš šių sumų nepriskirta Taisyklių 19.1–19.5 papunkčiams;

19.7. nelikvidusis turtas – F, kurį sudaro Taisyklių 8.14 papunktyje nustatytų dydžių suma;

19.8. įmonės kapitalas – G (apskaičiuojamas G = C + D + E – F).

21.1. visa KKP suma turi būti iš karto apmokėta;

21.2. KKP turi būti neterminuotos arba iki jų išpirkimo turi būti likę ne mažiau kaip 30 metų;

21.3. KKP negali būti išpirktos jų turėtojo iniciatyva;

21.4. KKP gali būti išpirktos tik iš anksto gavus Lietuvos banko leidimą;

21.5. jei KKP emisijos dokumentuose numatyta jos išpirkimo teisė, ja negalima pasinaudoti anksčiau nei praėjus penkeriems metams po išleidimo datos. Jei KKP emisijos dokumentuose numatyta išpirkimo teisė su konkrečia pareikalavimo data, ši teisė gali būti nustatyta ne anksčiau kaip praėjus dešimt metų po išleidimo datos, tačiau KKP išpirkimo negali būti pareikalauta anksčiau negu numatyta emisijos dokumentuose;

21.6. KKP turėtojų pretenzijos įmonei dėl KKP be jokių išlygų turi būti subordinuotos visų nesubordinuotųjų kreditorių pretenzijų atžvilgiu;

21.7. KKP emisijos dokumentuose turi būti numatoma, kokiais atvejais įmonė gali atšaukti palūkanų ir dividendų išmokėjimą neribotam laikui bei anuliuoti nesumokėtas palūkanas kartu su prievole jas išmokėti;

21.8. jei įmonė neatitinka Taisyklėse nustatytų kapitalo pakankamumo reikalavimų, ji privalo atšaukti KKP palūkanų ir dividendų išmokas;

21.9. Lietuvos bankas, įvertinęs įmonės kapitalo pakankamumą, jos finansinę ir mokumo būklę, ir nustatęs, kad būklė nėra pakankamai gera arba dėl KKP palūkanų ir dividendų išmokėjimų trejus ateinančius metus gali pablogėti, turi teisę reikalauti, kad šios išmokos turi būti atšauktos;

21.10. įmonė atšaukiamas išmokėti palūkanas ar dividendus gali keisti į įmonės akcijas. Šiam keitimui reikia išankstinio Lietuvos banko leidimo, kuriam gauti įmonė turi pateikti veiklos planu pagrįstas kapitalo pakankamumo bei finansines prognozes ateinantiems trejiems metams.

22.1. KKP, kurių emisijos dokumentuose numatyta, kad – esant kritinei įmonės būklei (pavyzdžiui, nepatenkinama finansinė būklė, netenkinami likvidumo, kapitalo pakankamumo reikalavimai ar pan.) arba kitu metu Lietuvos banko iniciatyva įvertinus įmonės finansinę ir mokumo padėtį – jos turi būti konvertuojamos į įmonės įstatinį kapitalą (atsižvelgiant į iš anksto nustatytus konvertavimo koeficientus), suma neturi viršyti 50 proc. įmonės pirminio kapitalo;

22.2. neviršijant Taisyklių 22.1 papunktyje nustatytos ribos, visos kitos kapitalo priemonės (išskyrus Taisyklių 22.3 papunktyje nurodytas) neturi viršyti 35 proc. įmonės pirminio kapitalo;

22.3. neviršijant Taisyklių 22.1 ir 22.2 papunkčiuose nustatytų ribų, KKP, kurioms emisijos dokumentuose numatyta paskata įmonei išpirkti šias priemones, neturi viršyti 15 proc. įmonės pirminio kapitalo;

22.4. KKP suma, viršijanti Taisyklių 22.1, 22.2 ir 22.3 papunkčiuose nurodytas ribas, įtraukiama į įmonės antro lygio kapitalą laikantis antro lygio kapitalui nustatytų apribojimų;

22.5. jei įmonės būklė kritinė, Lietuvos bankas gali leisti laikinai viršyti nustatytas KKP ir pirminio kapitalo santykio ribas.

23.1. motyvuotą prašymą;

23.2. vertybinių popierių emisijos bei jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus;

23.3. išsamų paaiškinimą, kokios įtakos vertybinių popierių išplatinimas turės įmonės būklei, bei įmonės kapitalo pakankamumo ir finansinės būklės prognozes;

23.4. jei reikia, kitus papildomus dokumentus.

24.1. motyvuotą prašymą;

24.2. įmonės kapitalo pakankamumo apskaičiavimą prieš vertybinių popierių išpirkimą ir po jo;

24.3. veiklos planu pagrįstas įmonės kapitalo pakankamumo bei finansinės būklės prognozes artimiausiems trejiems metams;

24.4. jei reikia, kitus papildomus dokumentus.

28.1. įmonė, norėdama gauti leidimą įskaičiuoti subordinuotąją paskolą į įmonės kapitalą, Lietuvos bankui pateikia prašymą, paskolos sutarties kopiją, įmonės veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymo prognozę ir paaiškinimą, kokią įtaką ši paskola turės įmonės finansinei veiklai;

28.2. visa subordinuotosios paskolos suma turi būti iš karto visiškai apmokėta. Įmonė pateikia Lietuvos bankui subordinuotos paskolos apmokėjimą patvirtinančius dokumentus;

28.3. paskolų, kurios įtraukiamos į 2 lygio kapitalą, mažiausia trukmė yra daugiau kaip penkeri metai (ilgalaikė subordinuotoji paskola);

28.4. paskolų, kurios įtraukiamos į 3 lygio kapitalą, mažiausia trukmė yra daugiau kaip dveji metai (trumpalaikė subordinuotoji paskola);

28.5. paskolos sutartyje neturi būti nuostatos, numatančios, kad tam tikromis nurodytomis aplinkybėmis (išskyrus įmonės likvidavimą) paskola gali būti grąžinta anksčiau numatyto grąžinimo termino;

28.6. įmonė, norėdama grąžinti subordinuotąją paskolą prieš sutartyje numatytą jos grąžinimo terminą, turi gauti Lietuvos banko leidimą. Lietuvos bankas duoda leidimą grąžinti subordinuotąją paskolą, jeigu artimiausius trejus finansinius metus paskolos grąžinimas neturės neigiamos įtakos įmonės finansinei veiklai ir veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymui. Įmonė negali grąžinti nei subordinuotosios paskolos, nei jos palūkanų, jeigu jas grąžinus įmonės kapitalas netenkintų Taisyklių V skyriuje nustatytų kapitalo pakankamumo reikalavimų;

28.7. subordinuotoji paskola gali būti keičiama į įmonės akcijas, jeigu tai numatyta paskolos sutartyje ir tam pritaria Lietuvos bankas;

28.8. įmonė turi informuoti Lietuvos banką, jeigu paaiškėja, kad grąžinus subordinuotąją paskolą įmonės kapitalas taptų mažesnis kaip 120 proc. Taisyklių V skyriuje nustatytų kapitalo pakankamumo reikalavimų, kuriuos įmonė turi vykdyti;

28.9. įmonės trumpalaikių subordinuotųjų paskolų suma neturi būti didesnė kaip 150 proc. pirminio įmonės kapitalo dydžio;

28.10. Lietuvos bankas gali leisti, kad įmonės trumpalaikių subordinuotųjų paskolų suma viršytų 150 proc. pirminio kapitalo dydžio, bet ji neturi būti didesnė kaip 250 proc. pirminio kapitalo dydžio;

28.11. ilgalaikių subordinuotųjų paskolų suma turi būti palaipsniui mažinama per paskutinius penkerius metus iki paskolos grąžinimo termino, t. y. paskolos suma kasmet sumažinama po 20 proc.;

28.12. jei ilgalaikės subordinuotosios paskolos terminas nenustatytas, ji turi būti grąžinama tik po penkerių metų ir iš anksto informavus Lietuvos banką, išskyrus, kai subordinuotosios paskolos suma nėra priskirta įmonės kapitalui. Lietuvos bankas gali leisti pirma laiko grąžinti šią paskolą, jeigu to prašo paskolos davėjas ir jeigu tai neturės įtakos paskolą gavusios įmonės finansinei veiklai ir veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymui.

IV. ĮMONĖS PREKYBOS KNYGA 32. Įmonės prekybinė veikla turi būti apibrėžta įmonės strategijoje, šios veiklos politikoje ir procedūrose, kurios rengiamos prekybos pozicijų valdymo tikslais ir turi užtikrinti saugų bei veiksmingą prekybinių finansinių priemonių naudojimą ir su tuo susijusios rizikos valdymą.

34.1. nustatyta veikla, kurią įmonė laiko prekybine, į kurią atsižvelgiama skaičiuojant kapitalo poreikį;

34.2. ketinimo verstis prekybine veikla pagrįstumas, atsižvelgiant į bendrąsias įmonės finansines sąlygas ir kapitalo pakankamumą;

34.3. pateiktas sandorių, kuriuos įmonė įtraukia į prekybos knygą, sąrašas;

34.4. pateiktas sandorių, kuriuos įmonė laiko ne prekybos knygoje, sąrašas ir sandorių įtraukimo į sąrašą pagrindimas;

34.5. pateiktos prekybos knygos pozicijos ir visų prekybos knygos pozicijų limitai;

34.6. pateiktas naudojamų prekybinių finansinių priemonių sąrašas ir jų priskyrimo prekybos knygai pagrindimas;

34.7. pateiktas rizikos, kuri gali kilti verčiantis prekybine veikla, įvertinimas;

34.8. nurodytos procedūros, kurių įmonė laikysis valdydama ir kontroliuodama rinkos riziką;

34.9. nustatyta finansinių priemonių perkėlimo iš prekybos knygos į ne prekybos knygą (ir atvirkščiai) tvarka, pateiktas šių perkėlimų pagrindimas (jeigu finansinė priemonė perkeliama iš prekybos knygos į ne prekybos siekiant apsidrausti, rinkos rizikos kapitalo poreikis neskaičiuojamas);

34.10. nustatyta įmonės valdymo organų informavimo sistema.

36.1. nuosavybės teise turimų finansinių priemonių, biržos prekių, išvestinių biržos prekių pozicijos, kurios laikomos prekybos tikslais;

36.2. pozicijos, atsirandančios prekiaujant finansinėmis priemonėmis, biržos prekėmis, išvestinėmis biržos prekėmis, už kurias neatsiskaitoma iš karto arba kai už šias finansines priemones, biržos prekes, išvestines biržos prekes jau yra sumokėta, bet jos dar nepristatytos, ir pozicijos, atsirandančios sudarant skolinimo ir skolinimosi sandorius prekybos knygos finansinėmis priemonėmis ar biržos prekėmis;

36.3. pozicijos, atsirandančios dėl gautinų sumų ar mokesčių, komisinių mokesčių, palūkanų ir dividendų, kurie yra tiesiogiai susiję su prekybos knygos pozicijomis;

36.4. suderinti sandoriai, susiję su finansinėmis priemonėmis, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, biržos prekėmis ir išvestinėmis biržos prekėmis;

36.5. su prekyba susiję terminuotieji atpirkimo sandoriai, kuriuos įmonė įtraukia į savo ne prekybos knygą, tačiau jie kapitalo poreikio apskaičiavimo tikslu gali būti įtraukti į prekybos knygą, jei į ją bus įtraukiami visi tokio pobūdžio atpirkimo sandoriai. Šiuo tikslu su prekyba susiję tokie atpirkimo sandoriai turi atitikti prekybos tikslais laikomų pozicijų sąvoką ir joms keliamus reikalavimus, ir abi šio sandorio dalys turi būti įtrauktos į prekybos knygą įtrauktų grynųjų pinigų arba vertybinių popierių pavidalu. Visiems atpirkimo sandoriams, nesvarbu, į kurią knygą jie įrašyti, taikomas sandorio šalies kredito rizikos reikalavimas;

36.6. kitos įmonės prekybinės veiklos politikoje numatytos pozicijos.

37.1. įmonės valdymo organų patvirtintoje prekybinės veiklos strategijoje turi būti tiksliai nurodyta numatoma prekybinės veiklos pozicijų laikymo trukmė;

37.2. įmonės turi parengti prekybinių pozicijų valdymo procedūras, kurias taikant:

37.2.1. pozicijos priskiriamos prekybos knygai;

37.2.2. nustatomi pozicijų limitai ir prižiūrima, kad jų būtų laikomasi;

37.2.3. prekybinėje veikloje dalyvaujantys darbuotojai turi teisę savarankiškai prisiimti (valdyti) pozicijų riziką, neviršydami jiems nustatytų limitų ir laikydamiesi patvirtintos strategijos;

37.2.4. informacijos apie pozicijas teikimas įmonės valdymo organams turi būti neatsiejama įmonės rizikos valdymo proceso dalis;

37.2.5. pozicijos turi būti nuolat stebimos pasitelkiant rinkos informacijos šaltinius ir vertinama jų paklausa rinkoje arba galimybė jas apdrausti; taip pat turi būti vertinama rinkos informacijos kokybė, rinkos mastas ir pozicijų, kuriomis prekiaujama rinkoje, dydis;

37.3. įmonės turi parengti procedūras, kurios leistų įvertinti, ar pozicija atitinka įmonės prekybinės veiklos strategiją.

39.1. prekybos knygos pozicijų vertinimo politikos ir procedūrų nustatymą. Vertinimo politika ir procedūros turi aiškiai apibrėžti vertinime dalyvaujančių padalinių atsakomybę, rinkos informacijos šaltinius ir pagrįsti jų tinkamumą, apimti nestebimų įvesčių, atspindinčių įmonės prielaidas, ką rinkos dalyviai naudotų pozicijos kainos nustatymui, naudojimo gaires, nustatyti nepriklausomo vertinimo periodiškumą, kainų nustatymo laiką, verčių koregavimo procedūras, mėnesio pabaigoje atliekamo tikrinimo procedūras;

39.2. už vertinimą atsakingų asmenų (padalinio) nepriklausomumą nuo sandorius sudarančių asmenų (padalinio);

39.3. ataskaitos pateikimą įmonės valdymo organams.

43.1. įmonės vadovai turi žinoti, kurios prekybos knygos pozicijos ar kitos tikrąja verte įvertintos pozicijos vertinamos pagal modelį, ir įvertinti šio vertinimo duomenų netikslumo riziką;

43.2. jei įmanoma, naudoti reguliuojamos rinkos duomenis. Rinkos duomenų, susijusių su tam tikra vertinama pozicija, tinkamumas ir modelio parametrai turi būti periodiškai vertinami;

43.3. jei įmanoma, taikyti vertinimo metodus, visuotinai pripažįstamus praktikoje, vertinant tam tikrą finansinę priemonę ar biržos prekę;

43.4. įmonės sukurtas modelis turi būti pagrįstas tinkamomis prielaidomis, kurias įvertino ir patikrino kvalifikuoti asmenys, nedalyvavę jį kuriant;

43.5. vertinti pagal nustatytas formalias pokyčių kontroliavimo procedūras ir periodiškai tikrinti vertinimą, taikant patikimą modelio kopiją;

43.6. už rizikos valdymą atsakingas asmuo (asmenys) turi žinoti ir aiškinti vertinimo rezultatus, atsižvelgdamas į taikomų modelių trūkumus;

43.7. modelis turi būti periodiškai tikrinamas, kad būtų įvertinta jo veikimo kokybė (pvz., vertinama, ar visada pasitvirtina hipotezės, atliekama pelno ir nuostolio, palyginti su rizikos veiksniais, analizė, tikrosios uždarymo vertės lyginamos su rezultatais, gautais taikant modelį).

53.1. vidaus apsidraudimo pozicijomis neturi būti siekiama sumažinti kapitalo poreikį arba jo neskaičiuoti;

53.2. vidaus apsidraudimo pozicijų taikymas turi būti tinkamai reglamentuotas, joms turi būti taikomos konkrečios vidaus patvirtinimo ir audito procedūros;

53.3. vidaus apsidraudimo sandoriai turi būti sudaromi rinkos sąlygomis;

53.4. didžioji vidaus apsidraudimo pozicijų rinkos rizikos dalis turi būti valdoma kaip prekybos knygos pozicijų rizika ir negali būti viršijami leistini limitai;

53.5. vidaus apsidraudimo sandoriai turi būti atidžiai stebimi, o šių sandorių stebėjimas užtikrinamas tinkamomis procedūromis.

V. ĮMONĖS KAPITALO PAKANKAMUMO REIKALAVIMAI 56. Įmonės kapitalo dydis negali būti mažesnis negu įmonės minimalus pradinis kapitalas, kuris nustatytas Taisyklių II dalyje.

57.1. kredito ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos kapitalo poreikio suma;

57.2. į prekybos knygą įtrauktų pozicijų rizikos, atsiskaitymų bei sandorio šalies, didelių pozicijų ir į ne prekybos knygą įtrauktų pozicijų atsiskaitymų rizikos kapitalo poreikio suma;

57.3. užsienio valiutos bei biržos prekių rizikos kapitalo poreikio suma;

57.4. operacinės rizikos kapitalo poreikio suma.

58.1. kapitalo poreikių suma:

58.1.1. kredito ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos kapitalo poreikio suma;

58.1.2. į prekybos knygą įtrauktų pozicijų rizikos, sandorio šalies ir didelių pozicijų rizikos kapitalo poreikio suma;

58.1.3. užsienio valiutos, atsiskaitymų bei biržos prekių rizikos kapitalo poreikio suma; arba 58.2. vienas ketvirtadalis įmonės praėjusių metų pridėtinių išlaidų sumos. Pridėtines išlaidas sudaro įmonės bendrosios ir administracinės sąnaudos.

VI. KREDITO IR GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKOS KAPITALO POREIKIO SKAIČIAVIMAS 60. Įmonė kredito rizikos ir gautinų sumų sumažėjimo (išskyrus prekybos knygoje įtrauktą turtą bei nelikvidųjį turtą) rizikos kapitalo poreikį skaičiuoja vadovaudamasi Taisyklėse išdėstytu standartizuotu metodu.

Standartizuotas metodas 61. Kredito ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos kapitalo poreikis nustatomas įmonės apskaičiuotą ir pagal riziką įvertintą įmonės turto ir nebalansinių straipsnių (išskyrus į prekybos knygą įtrauktą turtą bei nelikvidųjį turtą) pozicijų vertę padauginus iš 8 proc. Pagal riziką įvertinta pozicijų vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į rizikos koeficientus, kurių nustatymo tvarka išdėstyta Taisyklių 75–103 punktuose.

Nustatant rizikos koeficientus galima naudoti tik tuos kredito rizikos vertinimus (reitingus), kurie apima visas su pozicija susijusias sumas: pagrindinę ir palūkanas.

Jeigu pozicija turi du pripažintų IKVI kredito rizikos vertinimus (reitingus) ir jie siejami su skirtingais rizikos koeficientais, šiai pozicijai priskiriamas didesnis rizikos koeficientas.

Jeigu pozicija turi daugiau kaip du pripažintų IKVI kredito rizikos vertinimus (reitingus), šiai pozicijai priskiriant rizikos koeficientą atsižvelgiama į du kredito rizikos vertinimus (reitingus), kuriuos atitinka mažiausi rizikos koeficientai. Jeigu du mažiausi rizikos koeficientai skiriasi, pozicijai priskiriamas didesnis rizikos koeficientas. Jeigu du mažiausi rizikos koeficientai sutampa, pozicijai priskiriamas nustatytas šį kredito rizikos vertinimą (reitingą) atitinkantis rizikos koeficientas.

Jeigu tam tikro emitento pozicija nepriklauso tai šio emitento emisijų programai ar priemonei, kuriai nustatytas tam tikras kredito rizikos vertinimas (reitingas), tačiau pats emitentas turi tam tikrą kredito rizikos vertinimą (reitingą), priskiriant rizikos koeficientą šiai pozicijai atsižvelgiama į emitento kredito rizikos vertinimą (reitingą), jei pagal jį nustatytas rizikos koeficientas yra didesnis nei nustatytas kitais atvejais, arba jei pagal jį nustatytas rizikos koeficientas yra mažesnis nei kitais atvejais. Šiuo atveju taikoma sąlyga, kad vertinama pozicija būtų klasifikuojama kaip visais aspektais esanti pari passu arba turinti kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę, palyginti su konkrečia emisijos programa, priemone arba su neužtikrintomis to emitento pozicijomis, turinčiomis kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę, atsižvelgiant į konkrečią situaciją.

74.1. centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių centrinei valdžiai priskiriamų subjektų ir centrinių bankų, įskaitant Europos Centrinio Banko, pozicijos;

74.2. regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijos – Lietuvos Respublikos apskričių ir savivaldybių, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių regioninei valdžiai ir vietos valdžiai priskiriamų subjektų, nurodytų atitinkamuose šių valstybių teisės aktuose, pozicijos.

Prie regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijų taip pat priskiriamos pozicijos, religinių bendruomenių ir bendrijų, kurios įsteigtos kaip juridiniai asmenys pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą ir pagal atitinkamus kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktus ir kurios renka mokesčius vadovaudamosi teisės aktais, suteikiančiais joms teisę tuo verstis;

74.3. administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų pozicijos – valstybinio sektoriaus subjektų ir kitų prie administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų priskiriamų Europos Sąjungos valstybių narių subjektų, nurodytų atitinkamuose šių valstybių teisės aktuose, pozicijos.

Prie administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų pozicijų taip pat priskiriamos religinių bendrijų ir bendruomenių pozicijos, kurios nepriskiriamos prie regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijų;

74.4. daugiašalių plėtros bankų pozicijos – daugiašalių plėtros bankų, nurodytų Taisyklių 82 punkte, pozicijos.

Prie daugiašalių plėtros bankų pozicijų taip pat priskiriamos Amerikos investicijų korporacijos, Juodosios jūros regiono prekybos ir plėtros banko bei Vidurio Amerikos ekonominės integracijos banko pozicijos;

74.5. tarptautinių organizacijų pozicijos – tarptautinių organizacijų, nurodytų Taisyklių 84 punkte, pozicijos;

74.6. institucijų pozicijos – Lietuvos Respublikos kredito įstaigų ir investicinių įmonių (finansų maklerio ir valdymo įmonių) pozicijos, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių kredito įstaigų ir investicinių įmonių, apibrėžtų šių valstybių teisės aktuose, pozicijos.

Prie institucijų pozicijų taip pat priskiriamos finansų įstaigų, kurioms leidimus verstis veikla išdavė ir kurias prižiūri už leidimų išdavimą ir priežiūrą atsakingos priežiūros institucijos, ir kurios disponuoja tokiomis pačiomis priežiūros teisėmis kaip ir kredito įstaigų priežiūros institucijos, pozicijos;

74.7. įmonių pozicijos – Taisyklių 74.8 papunktyje nenurodytų įmonių pozicijos;

74.8. mažmeninės pozicijos – pozicijos, kurios atitinka visas toliau nurodytas sąlygas:

74.8.1. jos susidarė dėl sandorių su fiziniu asmeniu ar su fiziniais asmenimis, su smulkaus ar vidutinio verslo subjektais, apibrėžtais Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių atitinkamuose teisės aktuose;

74.8.2. kiekviena iš jų yra viena iš daugelio panašiai valdomų pozicijų ir su šiuo skolinimu susijusi rizika yra gerokai mažesnė;

74.8.3. visa suma, kurią klientas (skolininkas) ar tarpusavyje susijusių klientų (skolininkų) grupė skolingi įmonei, neviršija 1 mln. eurų.

Prie mažmeninių pozicijų nepriskiriamos vertybinių popierių pozicijos;

74.9. prie didelės rizikos kategorijų priklausančių straipsnių pozicijos – pozicijos, susijusios su ypač didele rizika, tokios kaip investicijos į rizikos kapitalo įmones, rizikingos investicijos į nuosavybės vertybinius popierius.

Prie didelės rizikos kategorijų priklausančių straipsnių pozicijų taip pat priskiriamos:

74.9.1. ypač rizikingos kolektyvinio investavimo subjektų pozicijos;

74.9.2. kitos, įmonės nuomone, labai rizikingos pozicijos;

74.10. trumpalaikės institucijų ir įmonių pozicijos – institucijų ir įmonių pozicijos, kurių pradinis faktinis terminas neviršija trijų mėnesių ir kurios turi pripažintos IKVI suteiktą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą);

74.11. kolektyvinio investavimo subjektų pozicijos – pozicijos, susidariusios dėl sandorių su Lietuvos Respublikos įstatymuose ir atitinkamuose kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktuose apibrėžta investicine kintamojo kapitalo bendrove ar investiciniu fondu, kurių:

74.11.1. sudarymo vienintelis tikslas – viešai platinant investicinius vienetus ar akcijas kaupti asmenų lėšų ir jas kolektyviai investuoti į vertybinius popierius ir (ar) kitą Lietuvos Respublikos įstatymuose ir atitinkamuose kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktuose nurodytą likvidųjį turtą ir taip padalyti riziką;

74.11.2. vertybiniai popieriai (investiciniai vienetai arba akcijos) patvirtina turėtojo teisę bet kada pareikalauti juos išpirkti;

74.12. kitos pozicijos – Taisyklių 74.1–74.11 papunkčiuose nenurodytos kitos įmonės pozicijos.

Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos 75. Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas, išskyrus Taisyklių 76–79 punktuose nustatytus atvejus.

1 lentelė Kredito kokybės žingsnis 1 2 3 4 5 6 Rizikos koeficientas, proc.

0 20 50 100 100 150 77. Europos Centrinio Banko pozicijoms priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas.

Eksporto kreditų agentūrų minimalios eksporto draudimo įmokos (MEDĮ) ir jas atitinkantys rizikos koeficientai 2 lentelė MEDĮ 0 1 2 3 4 5 6 7 Rizikos koeficientas, proc.

0 0 20 50 100 100 100 150 Regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijos 80. Regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijoms, vadovaujantis Taisyklių 85, 88, 90 ir 91 punktais, priskiriami analogiški kaip institucijų pozicijų rizikos koeficientai, išskyrus šiuos atvejus:

80.1. regioninės valdžios ir vietos valdžios trumpalaikėms pozicijoms netaikomas lengvatinis traktavimas (Taisyklių 86 ir 89 punktai);

80.2. regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijoms, išreikštoms ir finansuojamoms šios regioninės valdžios ir vietos valdžios vietos valiuta, taikomas 20 proc. rizikos koeficientas.

Administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų pozicijos 81. Administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų pozicijoms priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas. Lietuvos Respublikos ministerijų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicijos vertinamos kaip centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos pagal Taisyklių 75–79 punktus.

Daugiašalių plėtros bankų pozicijos 82. Daugiašalių plėtros bankų pozicijoms, vadovaujantis Taisyklių 85, 88, 90 ir 91 punktais, priskiriami analogiški kaip ir institucijų pozicijų rizikos koeficientai, išskyrus tai, kad daugiašalių plėtros bankų trumpalaikėms pozicijoms netaikomas lengvatinis traktavimas (Taisyklių 86 ir 89 punktai). Šių daugiašalių plėtros bankų pozicijoms priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas:

82.1. Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas;

82.2. Tarptautinė finansų korporacija;

82.3. Amerikos plėtros bankas;

82.4. Azijos plėtros bankas;

82.5. Afrikos plėtros bankas;

82.6. Europos Tarybos plėtros bankas;

82.7. Šiaurės šalių investicijų bankas;

82.8. Karibų jūros baseino plėtros bankas;

82.9. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas;

82.10. Europos investicijų bankas;

82.11. Europos investicijų fondas;

82.12. Daugiašalė investicijų garantijų agentūra.

Tarptautinių organizacijų pozicijos 84. Europos bendrijos, Tarptautinio valiutos fondo, Tarptautinių atsiskaitymų banko pozicijoms priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas.

Institucijų pozicijos 85. Pripažintos IKVI suteikto kredito rizikos vertinimo (reitingo) neturinčių institucijų pozicijoms, kurių pradinis faktinis terminas yra daugiau kaip trys mėnesiai, priskiriamas 50 proc. rizikos koeficientas.

3 lentelė Kredito kokybės žingsnis 1 2 3 4 5 6 Rizikos koeficientas, proc.

20 50 50 100 100 150 89. Pripažintos IKVI suteikto kredito rizikos vertinimą (reitingą) turinčių institucijų pozicijoms, kurių likęs terminas neviršija trijų mėnesių, rizikos koeficientas priskiriamas pagal Taisyklių 4 lentelę:

4 lentelė Kredito kokybės žingsnis 1 2 3 4 5 6 Rizikos koeficientas, proc.

20 20 20 50 50 150 90. Įmonės, taikydamos Taisyklių 85–89 punktų nuostatas, turi atsižvelgti į tai, ar bent viena vertinamos institucijos pozicija turi pripažintos IKVI nustatytą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą).

Jeigu nė viena pozicija neturi pripažintos IKVI nustatyto trumpalaikio kredito rizikos vertinimo (reitingo), visoms šios institucijos pozicijoms, kurių likęs terminas neviršija trijų mėnesių, taikomas bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis vertinimas, kaip nurodyta Taisyklių 89 punkte.

Jeigu bent viena pozicija turi pripažintos IKVI nustatytą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą) ir jeigu šis trumpalaikis kredito rizikos vertinimas (reitingas) numato palankesnio arba lygiaverčio rizikos koeficiento priskyrimą tai vertinamai institucijos pozicijai, kurios pradinis faktinis terminas neviršija trijų mėnesių (Taisyklių 96 punktas), kaip numato bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis traktavimas (Taisyklių 89 punktas), šį trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą) atitinkantis rizikos koeficientas (Taisyklių 96 punktas) priskiriamas tik šiai konkrečiai pozicijai. Kitoms šios institucijos trumpalaikėms pozicijoms taikomas bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis traktavimas, kaip nurodyta Taisyklių 89 punkte.

Jeigu bent viena pozicija turi pripažintos IKVI nustatytą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą) ir jeigu šis trumpalaikis kredito rizikos vertinimas (reitingas) numato mažiau palankaus rizikos koeficiento priskyrimą vertinamai institucijos pozicijai (Taisyklių 96 punktas), kaip numato bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis traktavimas (Taisyklių 89 punktas), Taisyklių 89 punkte nustatytas bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis traktavimas neturi būti taikomas, o vertinamai institucijos pozicijai ir visoms nereitinguotoms šios institucijos trumpalaikėms pozicijoms turi būti priskiriamas rizikos koeficientas, atitinkantis šį trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą), kaip nurodyta Taisyklių 96 punkte.

Įmonių pozicijos 92. Įmonių pozicijoms, kurios turi pripažintos IKVI kredito rizikos vertinimą (reitingą), rizikos koeficientas priskiriamas pagal Taisyklių 5 lentelę.

5 lentelė Kredito kokybės žingsnis 1 2 3 4 5 6 Rizikos koeficientas, proc.

20 50 100 100 150 150 93. Įmonių pozicijoms, kurios neturi pripažintos IKVI kredito rizikos vertinimo (reitingo), priskiriamas didesnis iš šių dviejų koeficientų: 100 proc. rizikos koeficientas arba centrinės valdžios, kurios jurisdikcijai priklauso ši įmonė, pozicijoms taikomas rizikos koeficientas.

Mažmeninės pozicijos 94. Mažmeninėms pozicijoms priskiriamas 75 proc. rizikos koeficientas.

Didelės rizikos kategorijoms priklausančių straipsnių pozicijos 95. Prie didelės rizikos kategorijų priklausančių straipsnių pozicijoms priskiriamas 150 proc. rizikos koeficientas.

Trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčių institucijų ir įmonių pozicijos 96. Trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčių institucijų pozicijoms, kurioms taikomos Taisyklių 85, 86, 88, 89 punktų nuostatos, ir įmonių pozicijoms, kurios turi pripažintos IKVI suteiktą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą), rizikos koeficientas priskiriamas pagal Taisyklių 6 lentelę.

6 lentelė Kredito kokybės žingsnis 1 2 3 4 5 6 Rizikos koeficientas, proc.

20 50 100 150 150 150 Kolektyvinio investavimo subjektų pozicijos 97. Kolektyvinio investavimo subjektų pozicijoms priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių 98–103 punktuose.

7 lentelė Kredito kokybės žingsnis 1 2 3 4 5 6 Rizikos koeficientas, proc.

20 50 100 100 150 150 99. Jeigu kolektyvinio investavimo subjektų pozicija yra susijusi su ypač didele rizika, šiai pozicijai turi būti taikomas 150 proc. rizikos koeficientas.

Kitos pozicijos 104. Kitoms pozicijoms:

104.1. pozicijoms, susijusioms su išankstiniais mokėjimais ir sukauptomis pajamomis, kurių atžvilgiu įmonė negali nustatyti sandorio šalies, priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas, išskyrus atvejus, kai pozicijos atimamos iš įmonės kapitalo;

104.2. pozicijoms, susijusioms su pinigais inkasavimo procese, priskiriamas 20 proc. rizikos koeficientas. Pozicijoms, susijusioms su pinigais kasoje, priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas. (Pozicijos, susijusios su pinigais kredito įstaigose ar investicinėse įmonėse, priskiriamos institucijų pozicijoms);

104.3. pozicijoms, susijusioms su dalyvavimu kapitale ir kitu dalyvavimu, išskyrus tas pozicijas, kurios atimamos iš įmonės kapitalo, priskiriamas mažiausiai 100 proc. rizikos koeficientas;

104.4. kitoms pozicijoms, kurios nenurodytos Taisyklėse, priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas.

Pagal riziką įvertintų įmonės nebalansinių straipsnių pozicijų verčių nustatymas 106. Pagal riziką įvertintos įmonės nebalansinių straipsnių pozicijų vertės nustatomos dviem etapais.

108.1. garantijos, turinčios paskolų požymių;

108.2. kredito išvestinės finansinės priemonės;

108.3. turtas, įsigytas pagal išankstinių pirkimo sandorių sutartis;

108.4. išankstiniai sandoriai dėl indėlių;

108.5. turtas, įsigytas pagal atpirkimo sandorių sutartis;

108.6. kitos nebalansinių straipsnių pozicijos, kurioms priskiriama didelė rizika.

109.1. laidavimai ir nuostolių padengimo garantijos (įskaitant konkursų paraiškas, sutartinių įsipareigojimų vykdymą, garantinius raštus dėl muitų ir mokesčių mokėjimo) ir garantijos, neturinčios paskolų požymių;

109.2. nepanaudotos kredito galimybės (susitarimai dėl paskolų, vertybinių popierių pirkimo, garantijų suteikimo ar akceptavimo priemonių), kurių pradinis terminas yra ilgesnis kaip vieni metai;

109.3. kitos vidutinės rizikos nebalansinių straipsnių pozicijos.

110.1. nepanaudoti kreditavimo įsipareigojimai (susitarimai dėl paskolų, vertybinių popierių pirkimo, garantijų suteikimo ar akceptavimo priemonių), kurių pradinis terminas – vieni metai arba mažiau, kurių negalima bet kada be išankstinio pranešimo besąlygiškai atšaukti arba kurių negalima automatiškai atšaukti pablogėjus paskolos gavėjo kreditingumui;

110.2. kitos vidutinės arba mažos rizikos nebalansinių straipsnių pozicijos.

111.1. nepanaudoti kreditavimo įsipareigojimai (susitarimai dėl paskolų, vertybinių popierių pirkimo, garantijų suteikimo ar akceptavimo priemonių), kurių pradinis terminas – vieni metai arba mažiau, kuriuos galima bet kada be išankstinio pranešimo besąlygiškai atšaukti arba kurių negalima automatiškai atšaukti pablogėjus paskolos gavėjo kreditingumui;

111.2. kitos mažos rizikos nebalansinių straipsnių pozicijos.

VII. RINKOS RIZIKOS KAPITALO POREIKIO APSKAIČIAVIMAS 1. Pozicijų rizika 112. Įmonė pozicijų rizikos kapitalo poreikį skaičiuoja visoms prekybos knygos pozicijoms, kurios kiekvieną dieną įvertinamos rinkos kainomis. Prieš sudarydama sandorį, įmonė turi būti įsitikinusi, kad ji tenkins kapitalo pakankamumo reikalavimus.

124.1. pozicijų vertės yra vienodos ir išreikštos ta pačia valiuta;

124.2. pagrindinė norma (kintamųjų palūkanų normos pozicijoms) arba atkarpos (fiksuotosios palūkanų normos pozicijoms) palūkanų norma atitinka viena kitą; ir 124.3. kita palūkanų normos nustatymo data arba – fiksuotų atkarpų pozicijų atveju – laikotarpis, liekantis iki termino pabaigos, atitinka vieną iš nurodytų sąlygų:

124.3.1. trumpesnis kaip vienas mėnuo – leistinas neatitikimas viena diena;

124.3.2. nuo vieno mėnesio iki vienų metų – leistinas neatitikimas 7 dienos;

124.3.3. ilgesnis kaip vieni metai – leistinas neatitikimas 30 dienų.

125.1. specifinė rizika – atitinkamos finansinės priemonės kainos pasikeitimo rizika dėl veiksnių, susijusių su jos emitentu, arba – išvestinės finansinės priemonės atveju – rizika, susijusi su pagrindinės finansinės priemonės emitentu;

125.2. bendroji rizika – finansinės priemonės (skolos finansinės priemonės arba skolos finansinės priemonės išvestinės finansinės priemonės atveju) kainos svyravimo rizika, kuri priklauso nuo palūkanų normos pasikeitimo arba (akcijų ar akcijų išvestinių priemonių finansinių priemonių atveju) nuo bendrų visos akcijų rinkos svyravimų, nesusijusių su jokiais specifiniais atskirų finansinių priemonių požymiais.

Nuosavybės vertybinių popierių rizikos kapitalo poreikio skaičiavimas 126. Norėdama apskaičiuoti nuosavybės vertybinių popierių kapitalo poreikį apsisaugojimui nuo specifinės rizikos, įmonė pirmiausiai turi apskaičiuoti bendrąją nuosavybės vertybinių popierių poziciją – susumuoti visas vertybinių popierių grynąsias pozicijas, neatsižvelgiant į tai, ar jos trumposios, ar ilgosios (t. y. prie ilgųjų pozicijų sumos pridedama trumpųjų pozicijų suma).

Skolos finansinių priemonių rizikos kapitalo poreikio skaičiavimas 133. Įmonė privalo apskaičiuoti skolos finansinių priemonių specifinės bei bendrosios palūkanų normos rizikos kapitalo poreikį. Skolos finansinių priemonių pozicijos suskirstomos pagal atskiras valiutas, kuriomis jos yra išreikštos, ir pagal kiekvieną valiutą atskirai apskaičiuojamos atskirų tapačių skolos finansinių priemonių ilgosios, trumposios ir grynosios pozicijos.

134.1. jas išleido tas pats emitentas;

134.2. jos vienodai traktuojamos emitento likvidavimo atveju;

134.3. jos denominuotos ta pačia valiuta;

134.4. jų atkarpos palūkanų norma yra ta pati;

134.5. jų vienodas iki išpirkimo likęs terminas.

8 lentelė Eil. Nr.

Finansinių priemonių kategorijos Specifinės rizikos kapitalo poreikio koeficientas, proc.

1.

Skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja centrinė valdžia, taip pat kurias išleidžia centriniai bankai, tarptautinės organizacijos, daugiašaliai plėtros bankai arba Europos Sąjungos valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijos ir kurioms galima taikyti 1 kredito kokybės vertinimo žingsnį arba kurioms vertinant pagal riziką būtų suteiktas 0 proc. rizikos koeficientas.

0,00 proc.

2.

Skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja centrinė valdžia, taip pat kurias išleidžia centriniai bankai, tarptautinės organizacijos, daugiašaliai plėtros bankai arba Europos Sąjungos valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijos ir kurioms vadovaujantis Taisyklių VI skyriuje nustatyta tvarka galima taikyti 2 arba 3 kredito kokybės vertinimo žingsnį; ir skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja institucijos, kurioms vadovaujantis Taisyklių VI skyriuje nustatyta tvarka galima taikyti 1 arba 2 kredito kokybės vertinimo žingsnį; ir skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja institucijos, kurioms vadovaujantis Taisyklių 89 punkte nustatyta tvarka galima taikyti 3 kredito kokybės vertinimo žingsnį; ir skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja įmonės, kurioms vadovaujantis Taisyklių VI skyriuje nustatyta tvarka galima taikyti 1, 2 arba 3 kredito kokybės vertinimo žingsnį.

Kitos pripažįstamos pozicijos, kaip jos apibrėžtos Taisyklių 136 punkte.

0,25 proc., kai iki išpirkimo likęs terminas yra 6 mėnesiai arba mažiau.

1,00 proc., kai iki išpirkimo likęs terminas yra ilgesnis kaip 6 mėnesiai, bet ne ilgesnis kaip 24 mėnesiai.

1,60 proc., kai iki išpirkimo likęs terminas yra ilgesnis kaip 24 mėnesiai.

3.

Skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja centrinė valdžia, taip pat kurias išleidžia centriniai bankai, tarptautinės organizacijos, daugiašaliai plėtros bankai arba Europos Sąjungos valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijos ir kurioms vadovaujantis Taisyklių VI skyriuje nustatyta tvarka galima taikyti 4 arba 5 kredito kokybės vertinimo žingsnį; ir skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kuriuos garantuoja institucijos, kurioms vadovaujantis Taisyklių 88 punkte nustatyta tvarka galima taikyti 3 kredito kokybės vertinimo žingsnį; ir skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja įmonės, kurioms galima taikyti 4 kredito kokybės vertinimo žingsnį.

Kitos pozicijos, kurioms negalima taikyti Išorinės kredito vertinimo institucijos (IKVI) atliekamo kredito rizikos vertinimo.

8,00 proc.

4.

Skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja centrinė valdžia, taip pat kurias išleidžia centriniai bankai, tarptautinės organizacijos, daugiašaliai plėtros bankai arba Europos Sąjungos valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijos ir kurioms vadovaujantis Taisyklių VI skyriuje nustatyta tvarka galima taikyti 6 kredito kokybės vertinimo žingsnį; ir skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja įmonės, kurioms vadovaujantis Taisyklių VI skyriuje nustatyta tvarka galima taikyti 5 arba 6 kredito kokybės vertinimo žingsnius.

12,00 proc.

136.1. ilgosios ir trumposios pozicijos turto, kuriam vadovaujantis Taisyklių VI skyriuje nustatyta tvarka suteiktas ne žemesnis kaip 3 kredito kokybės žingsnis;

136.2. ilgosios ir trumposios pozicijos turto, kurio nėra įvertinusi išorinė kredito vertinimo institucija ir kuris atitinka toliau nurodytas sąlygas:

136.2.1. turtas laikomas pakankamai likvidžiu;

136.2.2. įmonės vertinimu, turto reitingo kokybė prilygsta Taisyklių 136.1 papunktyje nurodyto turto reitingo kokybei;

136.2.3. turtas įregistruotas bent vienoje ES valstybės narės reguliuojamoje rinkoje arba trečiosios šalies reguliuojamoje rinkoje (vertybinių popierių biržoje), jeigu ji pripažįstama atitinkamos ES valstybės narės kompetentingos institucijos;

136.3. ilgosios ir trumposios pozicijos turto, kurio emitentas yra kita institucija, ir jai taikomi direktyvoje 2006/49/EB nustatyti kapitalo pakankamumo reikalavimai. Šios pozicijos turi būti laikomos pakankamai likvidžiomis ir jų investavimo kokybė pagal pačios įmonės vertinimo sistemą turi atitikti bent jau Taisyklių 136.1 papunktyje minėtų pozicijų investavimo kokybę.

136.4. Institucijų išleisti vertybiniai popieriai, kuriems vadovaujantis Taisyklių VI dalyje nustatyta tvarka galima taikyti antrą ir aukštesnį kredito kokybės žingsnį, jeigu šioms institucijoms taikoma 2006/48/EB direktyvoje nustatyta reguliavimo ir priežiūros tvarka.

142.1. visos pozicijos dauginamos iš rizikos koeficiento priklausomai nuo termino, kad būtų galima apskaičiuoti kapitalo poreikį finansinių priemonių rizikai padengti;

142.2. kapitalo poreikį leidžiama sumažinti, jeigu iš rizikos koeficiento padauginta pozicija turi priešingą iš rizikos koeficiento padaugintą poziciją, patenkančią į tą pačią terminų grupę kaip ir pirmoji pozicija. Sumažinti kapitalo poreikį leidžiama ir tada, kai skiriasi priešingos iš rizikos koeficiento padaugintos pozicijos terminų ribos, o šio sumažinimo dydis priklauso nuo to, ar abi minėtos pozicijos priskirtos prie tos pačios zonos, taip pat ir nuo pačių zonų. Iš viso yra trys zonos, sudarytos iš kelių terminų grupių, kaip nustatyta 9 lentelėje.

143.1. kiekviena finansinės priemonės pozicija priskiriama prie vienos iš atitinkamų terminų grupių, nurodytų Taisyklių 9 lentelėje. Fiksuotosios palūkanų normos skolos finansinės priemonės priskiriamos prie atitinkamų terminų grupių pagal iki išpirkimo likusį terminą. Kintamosios palūkanų normos finansinės priemonės prie atitinkamų terminų grupių priskiriamos pagal laiką, likusį iki kito palūkanų normos nustatymo. Pozicijos, kurių terminai yra lygiai 3, 6 ir t. t. mėnesiai, turi būti priskiriamos prie trumpesnio termino grupės. Išskiriamos skolos finansinės priemonės su 3 proc. arba didesnėmis atkarpos palūkanų normomis ir finansinės priemonės, kurių atkarpos palūkanų normos yra mažesnės kaip 3 proc.

Tada kiekviena pozicija dauginama iš Taisyklių 9 lentelėje atitinkamai terminų grupei nurodyto koeficiento;

9 lentelė Zona Terminų grupė, kurios atkarpos palūkanų norma lygi arba didesnė kaip 3 proc.

Terminų grupė, kurios atkarpos palūkanų norma mažesnė kaip 3 proc.

Rizikos koeficientas, proc.

Tikėtinas palūkanų normos pasikeitimas, proc.

Pirma 0–1 mėnuo 0–1 mėnuo 0,00 – 1–3 mėnesiai 1–3 mėnesiai 0,20 1,00 3–6 mėnesiai 3–6 mėnesiai 0,40 1,00 6–12 mėnesių 6–12 mėnesių 0,70 1,00 Antra 1–2 metai 1–1,9 metų 1,25 0,90 2–3 metai 1,9–2,8 metų 1,75 0,80 3–4 metai 2,8–3,6 metų 2,25 0,75 Trečia 4–5 metai 3,6–4,3 metų 2,75 0,75 5–7 metai 4,3–5,7 metų 3,25 0,70 7–10 metų 5,7–7,3 metų 3,75 0,65 10–15 metų 7,3–9,3 metų 4,50 0,60 15–20 metų 9,3–10,6 metų 5,25 0,60 Daugiau kaip 20 metų 10,6–12 metų 6,00 0,60 12–20 metų 8,00 0,60 Daugiau kaip 20 metų 12,50 0,60 143.2. apskaičiuojamos suderintos ir nesuderintos kiekvienos atskiros terminų grupės pozicijos.

Kiekvienoje terminų grupėje atskirai susumuojamos rinkos verte įvertintos ilgosios ir trumposios pozicijos, kurios yra padaugintos iš atitinkamo rizikos koeficiento (Taisyklių 9 lentelė). Iš rizikos koeficiento padaugintų ilgųjų pozicijų suma, kuri atitinka iš rizikos koeficiento padaugintų trumpųjų pozicijų sumą toje pačioje terminų grupėje, vadinama suderinta ir pagal riziką įvertinta vienos terminų grupės pozicija, o likusi ilgoji arba trumpoji pozicija vadinama nesuderinta, pagal riziką įvertinta tos pačios terminų grupės pozicija. (Pvz., grupėje kartu yra ir ilgoji, ir trumpoji pozicijos; ta dalis, kurios viena ilgoji pozicija yra lygi kitai trumpajai pozicijai, yra suderinta pozicija. Likusi ilgoji arba trumpoji tos pačios terminų grupės pozicijos dalis yra nesuderinta pozicija). Tada apskaičiuojama bendra suderintų, pagal riziką įvertintų visų terminų grupių pozicijų suma;

143.3. pagal nesuderintas, pagal riziką įvertintas atskirų terminų grupių pozicijas apskaičiuojamos suderintos ir nesuderintos, pagal riziką įvertintos kiekvienos zonos pozicijos.

Nesuderinta, pagal riziką įvertinta ilgoji kiekvienos zonos pozicija apskaičiuojama sumuojant nesuderintas, pagal riziką įvertintas kiekvienos Taisyklių 9 lentelėje nurodytos zonos terminų grupės ilgąsias pozicijas. Nesuderinta, pagal riziką įvertinta trumpoji zonos pozicija apskaičiuojama sumuojant nesuderintas, pagal riziką įvertintas kiekvienos konkrečios zonos terminų grupės trumpąsias pozicijas.

Ta atitinkamos zonos nesuderintos, pagal riziką įvertintos ilgosios pozicijos dalis, kuri atitinka tos pačios zonos nesuderintą, pagal riziką įvertintą trumpąją zonos poziciją, laikoma suderinta, pagal riziką įvertinta zonos pozicija, o likusi ilgoji arba trumpoji zonos pozicijos dalis laikoma nesuderinta, pagal riziką įvertinta šios zonos pozicija (pvz., zonoje yra nesuderintų, pagal riziką įvertintų ilgųjų ir nesuderintų, pagal riziką įvertintų trumpųjų pozicijų įvairiose terminų grupėse. Prie zonos priklausančių terminų grupių nesuderintų, pagal riziką įvertintų ilgųjų pozicijų sumos dalis yra lygi atitinkamų terminų grupių nesuderintų, pagal riziką įvertintų trumpųjų pozicijų sumai, vadinama suderinta, pagal riziką įvertinta tos zonos pozicija, o likusi trumpųjų arba ilgųjų pozicijų sumos dalis vadinama nesuderinta, pagal riziką įvertinta zonos pozicija);

143.4. pagal nesuderintas, pagal riziką įvertintas zonų pozicijas apskaičiuojamos suderintos ir nesuderintos, pagal riziką įvertintos zonų tarpusavio pozicijos.

Apskaičiuojama nesuderintos, pagal riziką įvertintos ilgosios (trumposios) pirmos zonos pozicijos suma, kuri atitinka nesuderintą, pagal riziką įvertintą trumpąją (ilgąją) antros zonos poziciją. Taip gaunama suderinta, pagal riziką įvertinta pirmos ir antros zonų tarpusavio pozicija. Taip pat apskaičiuojama nesuderintos, pagal riziką įvertintos antros zonos likusios dalies suma, kuri atitinka trečios zonos nesuderintą, pagal riziką įvertintą poziciją. Taip gaunama suderinta, pagal riziką įvertinta antros ir trečios zonų tarpusavio pozicija. (Pvz., nesuderinta ilgoji ar trumpoji pirmos zonos pozicija sulyginama su nesuderinta trumpąja ar ilgąja antros zonos pozicija. Ta dalis, kurios pirmos ir antros zonų nesuderintos pozicijos yra lygios, laikoma suderinta pozicija tarp pirmos ir antros zonų. Likusi nesuderintos ilgosios ar trumposios antros zonos pozicijos dalis toliau lyginama su nesuderinta trumpąja ar ilgąja trečiosios zonos pozicija. Sulygintos antros ir trečios zonos nesuderintos pozicijos laikomos tarp antros ir trečios zonų suderintomis pozicijomis);

143.5. skaičiuoti galima ir atvirkštine tvarka, t. y. pirmiausia apskaičiuoti suderintą, pagal riziką įvertintą antros ir trečios zonų tarpusavio poziciją, o vėliau – pirmos ir antros zonų tarpusavio poziciją;

143.6. nesuderintos, pagal riziką įvertintos pirmos zonos pozicijos likusi dalis derinama su nesuderinta, pagal riziką įvertinta trečios zonos pozicijos dalimi, kuri lieka po pastarosios zonos pozicijos suderinimo su antros zonos pozicija. Taip apskaičiuojama suderinta, pagal riziką įvertinta pirmos ir trečios zonų tarpusavio pozicija;

143.7. atlikus Taisyklių 143.1–143.6 papunkčiuose nurodytus suderinimo skaičiavimus, po derinimo grupėse, zonose ir tarp zonų likusios pozicijos susumuojamos.

10 lentelė Pozicijos rūšis Koeficientas, proc.

Visų terminų grupių suderintų, pagal riziką įvertintų pozicijų suma 10 Pirmos zonos suderinta, pagal riziką įvertinta pozicija 40 Antros zonos suderinta, pagal riziką įvertinta pozicija 30 Trečios zonos suderinta, pagal riziką įvertinta pozicija 30 Suderinta, pagal riziką įvertinta pirmos ir antros zonų tarpusavio pozicija 40 Suderinta, pagal riziką įvertinta antros ir trečios zonų tarpusavio pozicija 40 Suderinta, pagal riziką įvertinta pirmos ir trečios zonų tarpusavio pozicija 150 Likusios nesuderintos, pagal riziką įvertintos pozicijos 100 Išvestinių finansinių priemonių rizikos kapitalo poreikio skaičiavimas 146. Išvestinių finansinių priemonių pozicijos turi būti išskaidytos į dvi atskiras pozicijas:

146.1. pozicija, rodanti sandorio termino pabaigą;

146.2. pagrindinė pozicija arba lygiavertė pozicija. Kai finansinė priemonė neturi pagrindinės pozicijos (pvz., palūkanų normos apsikeitimo sandoris), išskiriama tariamoji pozicija, rodanti šios finansinės priemonės emitento valstybės vyriausybės obligacijos poziciją, kurios terminas lygus sandorio terminui.

149.1. pirma dalis rodo laiką iki išankstinio sandorio sutarties galiojimo pabaigos arba iki susitarimo dėl išankstinio palūkanų normos sandorio nustatymo datos;

149.2. antra dalis rodo laiką iki pagrindinės priemonės galiojimo pabaigos.

152.1. pirma dalis – nulinės atkarpos emitento valstybės vyriausybės obligacija, kurios terminas yra laikotarpis iki išankstinio sandorio arba ateities sandorio galiojimo pabaigos. Jos dydis – tai išpirkimo dieną gautinų pinigų srautų tariamoji vertė;

152.2. antra dalis rodo pagrindinę finansinę priemonę, kurios terminas yra lygus fiksuotosios palūkanų normos pagrindinės finansinės priemonės terminui arba laikui iki kito galimo perkainojimo, kai palūkanų norma yra kintama. Šios dalies vertė apskaičiuojama pagrindinės finansinės priemonės vertę dauginant iš ateities ar išankstinio pirkimo sandorio kainos.

153.1. valiutų apsikeitimo sandoris suprantamas kaip atskira kiekviena valiuta pozicija;

153.2. palūkanų normos apsikeitimo sandoriai skaidomi į dvi dalis, kurių kiekviena priskiriama prie atitinkamo termino grupės (pagal Taisyklių 9 lentelę) ir yra lygi laikui iki kito galimo perkainojimo.

Delta koeficientas skaičiuojamas pagal formules:

Delta = N (D1), ln (P/S) + (r + v2/2) t D1 = –––––––––––––––––– v(t)1/2 kuriose:

N ( ) – standartinio normaliojo dydžio pasiskirstymo funkcija, kurios reikšmes galima rasti statistinėse lentelėse arba pasinaudojus MS Excel funkcija NORMSDIST; (D1) – standartinio normaliojo dydžio pasiskirstymo funkcijos argumentas; ln ( ) – natūrinis logaritmas;

P – pagrindinės finansinės priemonės rinkos kaina;

S – pasirinkimo sandorio atlikimo (vykdymo) kaina; r – nulinės rizikos dabartinė metų palūkanų norma; v – pagrindinės finansinės priemonės kainos svyravimo matas, paprastai parodomas standartiniu nuokrypiu; t – laikas iki sandorio termino pabaigos, parodytas metais.

Finansinių priemonių emisijos platinimo rizikos kapitalo poreikis 169. Jeigu įmonė organizuoja finansinių priemonių platinimą, tai ji privalo apskaičiuoti su naujos emisijos išplatinimu susijusios bendrosios ir specifinės rizikos kapitalo poreikį:

169.1. pirmiausia įmonė turi apskaičiuoti grynąsias finansinių priemonių pozicijas, atimdama platinamų finansinių priemonių pozicijas, kurias yra pasirašiusios ar kurių nupirkimą oficialiais susitarimais patvirtino trečiosios šalys;

169.2. apskaičiuotos grynosios pozicijos sumažinamos Taisyklių 11 lentelėje nurodytais koeficientais;

11 lentelė Darbo laikas Koeficientas, proc.

0 darbo diena 100 1 (pirma) darbo diena 90 2–3 darbo diena 75 4 darbo diena 50 5 darbo diena 25 Vėlesnė nei 5 darbo diena 0 169.3. nulinė (0) darbo diena yra ta darbo diena, kurią įmonė įsipareigoja už sutartą kainą nupirkti ir priimti tam tikrą finansinių priemonių kiekį;

169.4. finansinių priemonių specifinės ir bendrosios rizikos kapitalo poreikis skaičiuojamas priklausomai nuo įmonės įsipareigotų išplatinti finansines priemones, vadovaujantis metodika, pateikta Taisyklių skyriuose „Nuosavybės vertybinių popierių kainos rizikos kapitalo poreikis“ arba „Skolos finansinių priemonių kainos rizikos kapitalo poreikis“.

Kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis apdraustų prekybos knygos pozicijų kapitalo poreikio skaičiavimas 171. Skaičiuojant šalies, kuri prisiima kredito riziką („apsaugos pardavėjo“), kapitalo poreikį rinkos rizikai padengti, yra naudojama nominalioji kredito išvestinių finansinių priemonių sutarties suma, jei nenurodyta kitaip. Įmonė gali nuspręsti nominaliąją vertę pakeisti verte, kurioje neatsižvelgiama į jokius kredito išvestinės finansinės priemonės rinkos vertės pokyčius nuo prekybos pradžios. Skaičiuojant kapitalo poreikį specifinei rizikai, išskyrus kapitalo poreikį apsikeitimo grąžomis sandoriams, kredito išvestinės finansinės priemonės sutarties terminas taikomas vietoj įsipareigojimo termino.

172.1. apsikeitimo grąžomis sandoris sukuria ilgąją orientacinės (referencinės) pozicijos poziciją ir trumpąją poziciją vyriausybės obligacijos, kurios terminas yra tapatus laikotarpiui iki kito palūkanų nustatymo ir kuriai pagal Taisyklių VI dalį priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas skaičiuojant bendrąją rinkos riziką. Šis sandoris sukuria ilgąją orientacinės (referencinės) pozicijos poziciją skaičiuojant specifinę riziką;

172.2. kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris nesukuria pozicijos skaičiuojant bendrąją rinkos riziką. Vertinant specifinę riziką, turi būti atvaizduota sintetinė orientacinė (referencinė) ilgoji pozicija, išskyrus atvejus, kai išvestinė finansinė priemonė turi reitingą ir atitinka sąlygas, taikomas pripažįstamai skolos pozicijai. Tada išvestinė finansinė priemonė turi būti pavaizduota kaip ilgoji pozicija. Jei už minėtą produktą mokamos įmokos ar palūkanos, šie pinigų srautai turi būti pavaizduoti kaip faktinė Vyriausybės obligacijų pozicija;

172.3. su kreditu susijęs vardinis vekselis yra palūkanų normos finansinė priemonė, kuri sukuria ilgąją poziciją skaičiuojant paties vekselio bendrąją rinkos riziką. Vertinant specifinę riziką, turi būti atvaizduota sintetinė ilgoji pozicija. Papildoma ilgoji pozicija atvaizduojama ir vekselio emitentui. Jei su kreditu susijęs vekselis turi išorinį reitingą ir atitinka reikalavimus, taikomus pripažįstamoms skolos pozicijoms, vertinant specifinę riziką, gali būti pavaizduota tik viena ilgoji vekselio pozicija;

172.4. papildomai prie ilgosios pozicijos, skaičiuojant vekselio emitentui specifinę riziką, paprastasis su kreditu susijęs vekselis, suteikiantis proporcingą apsaugą, sukuria poziciją kiekvienai bazinio įsipareigojimo sudedamajai daliai, o bendra nominali sutarties suma paskirstoma visoms pozicijoms proporcingai. Jei galima pasirinkti daugiau nei vieną atitinkamo bazinio įsipareigojimo sudedamąją dalį, skaičiuojant specifinę riziką visam baziniam įsipareigojimui taikomas didžiausią rizikos koeficientą turinčios sudedamosios dalies koeficientas. Jei paprastasis su kreditu susijęs vekselis turi išorinį reitingą ir atitinka reikalavimus, taikomus pripažįstamoms skolos pozicijoms, vertinant vekselio specifinę riziką, gali būti pavaizduota tik viena ilgoji pozicija;

172.5. pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinė finansinė priemonė sukuria kiekvienos bazinio įsipareigojimo sudedamosios dalies poziciją nominaliąja verte. Jeigu didžiausias mokėjimas įsipareigojimų neįvykdymo atveju yra mažesnis už kapitalo poreikį, apskaičiuotą pagal šios pastraipos pirmajame sakinyje nurodytą metodą, didžiausia mokėjimo suma laikoma kapitalo poreikiu specifinei rizikai;

172.6. antrojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinė finansinė priemonė sukuria kiekvienos bazinio įsipareigojimo sudedamosios dalies poziciją nominaliąja verte, atėmus vieną poziciją (tą, kurios specifinės rizikos kapitalo poreikis yra mažiausias). Jeigu didžiausias mokėjimas įsipareigojimų neįvykdymo atveju yra mažesnis už kapitalo poreikį, apskaičiuotą pagal šios pastraipos pirmajame sakinyje nurodytą metodą, ši suma laikoma kapitalo poreikiu specifinei rizikai;

172.7. jeigu n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinė finansinė priemonė turi išorinį reitingą, apsaugos pardavėjas turi apskaičiuoti specifinės rizikos kapitalo poreikį naudodamas išvestinės finansinės priemonės reitingą ir, kai įmanoma, taikyti atitinkamus pakeitimo vertybiniais popieriais rizikos koeficientus;

172.8. pozicijos kredito riziką perleidžiančiai šaliai („apsaugos pirkėjui“) nustatomos veidrodiniu principu pagal apsaugos pardavėjo pozicijas, išskyrus su kreditu susijusį vekselį (kuris emitentui nesukuria trumposios pozicijos). Jeigu numatyta pasirinkimo pirkti teisė kartu su įvykdymo kainos padidėjimu nustatytais momentais, šis artimiausias momentas laikomas apsaugos termino pasibaigimo data.

173.1. abi dalis sudaro visiškai vienodos priemonės; arba 173.2. ilgoji pinigų srauto pozicija yra apdrausta apsikeitimo grąžomis sandoriu (arba atvirkščiai) ir yra visiškas atitikimas tarp orientacinės (referencinės) pozicijos ir pinigų srauto pozicijų. Apsikeitimo sandorio terminas gali skirtis nuo pagrindinės pozicijos termino.

176.1. pozicija atitinka Taisyklių 173.2 papunktyje aprašytą atvejį, tačiau yra neatitikimų tarp orientacinės (referencinės) pozicijos ir pagrindinės pozicijos turto, bet vykdomi šie reikalavimai:

176.1.1. palyginti su pagrindine pozicija, orientacinė (referencinė) pozicija yra to paties arba žemesnio rango;

176.1.2. pagrindinės bei orientacinės (referencinės) pozicijos yra tas pats įsipareigojantis asmuo ir joms taikomos priešpriešinio įsipareigojimų neįvykdymo ir priešpriešinio išankstinio nutraukimo sąlygos, kurių vykdymas užtikrinamas teisinėmis priemonėmis;

176.2. pozicija atitinka Taisyklių 173.1 papunktyje arba 175 punkte aprašytą atvejį, bet yra neatitikimų tarp kredito užtikrinimo ir bazinio turto valiutos arba termino (informacija apie valiutų neatitikimus turėtų būti teikiama kartu su informacija apie užsienio valiutos kurso riziką);

176.3. pozicija atitinka Taisyklių 175 punkte aprašytą atvejį, tačiau yra neatitikimų tarp pinigų srauto pozicijos ir kredito išvestinės finansinės priemonės turto. Tačiau atvaizduojant kredito išvestinę finansinę priemonę bazinis turtas priskiriamas įsipareigojimams.

Kolektyvinio investavimo subjektų prekybos knygos pozicijų kapitalo poreikis 179. Kolektyvinio investavimo subjektų (toliau – KIS) pozicijų, atitinkančių prekybos knygos pozicijoms nustatytas sąlygas, kapitalo poreikis apskaičiuojamas pagal Taisyklių 180 punkte nurodytus reikalavimus.