LIETUVOS BANKO VALDYBOS

Trumpai

Šis nutarimas patvirtina Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisykles, kurios nustato, kiek kapitalo šios įmonės turi turėti, kad galėtų vykdyti savo įsipareigojimus. Jis taip pat panaikina ankstesnius susijusius nutarimus.
Ką jis reguliuoja

Kapitalo pakankamumo reikalavimus finansų maklerio ir valdymo įmonėms.
Kapitalo pakankamumo apskaičiavimo tvarką.
Riziką ribojančios priežiūros tvarką.
Panaikina devynis ankstesnius Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos nutarimus, susijusius su kapitalo pakankamumo taisyklėmis.
Kam jis rūpi

Finansų maklerio įmonėms, turinčioms Vertybinių popierių komisijos ar Lietuvos banko licenciją, arba besikreipiančioms dėl jos.
Valdymo įmonėms, veikiančioms pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą.
Pagrindiniai punktai

Taisyklės nustato kapitalo pakankamumo reikalavimus, jų apskaičiavimo ir riziką ribojančios priežiūros tvarką.
Kapitalo poreikis skaičiuojamas įvertinant kredito, rinkos ir operacinę riziką.
Įmonės vidaus kontrolės padalinys turi sukurti efektyvią kontrolės sistemą ir procedūras, leidžiančias įvertinti, kaip laikomasi Taisyklių reikalavimų.
Kai kurie Taisyklių reikalavimai netaikomi tam tikrų kategorijų finansų maklerio įmonėms ir valdymo įmonėms, priklausomai nuo jų veiklos pobūdžio.
📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS BANKO VALDYBOS 
 LIETUVOS BANKO VALDYBOS
 NUTARIMAS
 DĖL Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo
m. liepos 12 d. Nr. 03-168
 Vilnius
 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890; 2004, Nr. 28-869, Nr. 54-1830; 2009, Nr. 38-1441, Nr. 153-6895; 2011, Nr. 46-2158, Nr. 145-6812) 11 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymo (Žin., 2011, Nr. 145-6811) 4 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2012, Nr. 77-3977) 2 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
Patvirtinti Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisykles (pridedama).
Pripažinti netekusiais galios:
1. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 1K-10 „Dėl Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 36-1349);
2. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą Nr. 1K-26 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 1K-10 „Dėl Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 92-3724);
3. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. 1K-1 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 1K-10 „Dėl Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 16-580; 2008, Nr. 62 (atitaisymas);
4. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 1K-7 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 1K-10 „Dėl Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 32-1140);
5. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2009 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 1K-4 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 1K-10 „Dėl Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 28-1136);
6. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 1K-23 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 1K-10 „Dėl Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 156-7072);
7. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2010 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 1K-11 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 1K-10 „Dėl Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 130-6684);
8. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2011 m. vasario 3 d. nutarimą Nr. 1K-6 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 1K-10 „Dėl Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 19-953);
9. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. 1K-17 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 1K-10 „Dėl Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 154-7341).
 Valdybos pirmininkas                                                         Vitas Vasiliauskas
 PATVIRTINTA
 Lietuvos banko valdybos 
m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 03-168
 FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ IR VALDYMO ĮMONIŲ KAPITALO PAKANKAMUMO REIKALAVIMŲ TAISYKLĖS
 I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato įmonių, turinčių Vertybinių popierių komisijos ar Lietuvos banko išduotą licenciją, taip pat įmonių, kurios kreipiasi į Lietuvos banką dėl licencijos išdavimo, kapitalo pakankamumo reikalavimus, jų apskaičiavimo ir riziką ribojančios priežiūros tvarką.
Taisyklėse išdėstyti reikalavimai taikomi finansų maklerio įmonėms ir pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą bei Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą veikiančioms valdymo įmonėms (toliau – įmonės), išskyrus:
1. Taisyklių VII skyriaus 3 skirsnio reikalavimai netaikomi B ir C kategorijų finansų maklerio įmonėms;
2. Taisyklių IV skyriaus, VII skyriaus 1 ir 3 skirsnių reikalavimai netaikomi valdymo įmonėms, turinčioms teisę valdyti finansinių priemonių portfelius;
3. valdymo įmonėms, neturinčioms teisės valdyti finansinių priemonių portfelių, taikomi tik Taisyklių I, II, III skyrių, V skyriaus 56 punkto, 58.2 papunkčio, 59 punkto ir IX skyriaus reikalavimai;
4. Taisyklėse nustatyti reikalavimai netaikomi finansų maklerio įmonėms, kurių pagrindinė veikla yra investicinių paslaugų teikimas ir (arba) investicinės veiklos vykdymas išimtinai dėl finansinių priemonių, nurodytų Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 5, 6, 7, 9 ir 10 punktuose. Ši išlyga taikoma iki 2014 m. gruodžio 31 d. arba iki atitinkamų teisės aktų pakeitimo, jei ši data bus ankstesnė.
Taisyklių teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 12, 18 ir 20 straipsniai, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 15 ir 24 straipsniai, Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 7 ir 9 straipsniai, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnis ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 43 straipsnis.
Taisyklės skirtos įgyvendinti:
1. 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 201);
2. 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1);
3. 2009 m. balandžio 7 d. Komisijos direktyvą 2009/27/EB, iš dalies keičiančią tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/49/EB priedų technines nuostatas dėl rizikos valdymo (OL 2009 L 94, p. 97);
4. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL 2009 L 302, p. 32);
5. 2009 m. liepos 27 d. Komisijos direktyvą 2009/83/EB, iš dalies keičiančią tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB priedų technines nuostatas dėl rizikos valdymo (OL 2009 L 196, p. 83);
6. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/111/EB, iš dalies keičiančią direktyvų 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2007/64/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo (OL 2009 L 302, p. 97);
7. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/76/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatos, susijusios su kapitalo poreikiu prekybos knygai ir pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, taip pat su atlyginimų nustatymo politikos priežiūriniu tikrinimu (OL 2010 L 329, p. 3);
8. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/78/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB, 2002/87/EB, 2003/6/EB, 2003/41/EB, 2003/71/EB, 2004/39/EB, 2004/109/EB, 2005/60/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/65/EB dėl Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos), Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimų (OL 2010 L 331, p. 120).
Taisyklių nuostatos parengtos atsižvelgus į:
1. Europos bankų priežiūros institucijų komiteto (angl. Committee of European Banking Supervisors (CEBS)) 2009 m. gruodžio 10 d. Mišrių kapitalo priemonių įgyvendinimo gaires (angl. Implementation Guidelines for Hybrid Capital Instruments);
2. Europos bankų priežiūros institucijų komiteto 2009 m. gruodžio 11 d. Peržiūrėtos didelių pozicijų tvarkos įgyvendinimo gaires (angl. CEBS Guidelines on the Implementation of the Revised Large Exposures Regime);
3. Europos bankų priežiūros institucijų komiteto 2010 m. birželio 14 d. Kapitalo priemonių, kurios priskiriamos 2006/48/EB direktyvos 57(a) straipsniui (su vėlesniais pakeitimais), įgyvendinimo gaires (angl. Implementation Guidelines Regarding Instruments Referred to in Article 57(a) of Directive 2006/48/EC Recast);
4. Europos bankų priežiūros institucijų komiteto 2010 m. liepos 28 d. 2006/48/EB direktyvos 106 straipsnio 2 dalies c ir d punktų (su vėlesniais pakeitimais) įgyvendinimo gaires (angl. CEBS Guidelines on Article 106(2) (c) and (d) of Directive 2006/48/EC Recast).
Įmonės finansinių ataskaitų duomenys yra pagrindas kapitalo pakankamumui apskaičiuoti. Kapitalo poreikis skaičiuojamas įvertinant kredito, rinkos ir operacinę riziką, siekiant užtikrinti, kad įmonės turėtų pakankamai kapitalo savo įsipareigojimams vykdyti.
Įmonės vidaus kontrolės padalinys turi sukurti efektyvią kontrolės sistemą ir administracines bei apskaitos procedūras, kurios leistų bet kuriuo metu įvertinti bei patikrinti, kaip įmonė laikosi Taisyklėse nustatytų reikalavimų.
Taisyklėse vartojamos sąvokos:
 Bendrosios sąvokos:
1. atpirkimo sandoris ir atvirkštinis atpirkimo sandoris – sandoris, pagal kurį įmonė arba jos sandorio šalis perduoda vertybinius popierius ar biržos prekes arba garantuotas teises į vertybinius popierius ar biržos prekes, jeigu tokią garantiją suteikia pripažinta birža, turinti teises į minėtus vertybinius popierius ar biržos prekes, ir pagal kurį įmonė negali perduoti arba įkeisti tam tikrų vertybinių popierių ar biržos prekių daugiau kaip vienai sandorio šaliai vienu metu, įsipareigodama juos (arba tos pačios rūšies vertybinių popierių ar biržos prekių pakaitalus) atpirkti už nustatytą kainą tam tikrą datą, kurią perdavėjas jau yra nurodęs arba dar nurodys. Vertybinius popierius ar biržos prekes parduodančiai įmonei tai yra atpirkimo sandoris, o vertybinius popierius ar biržos prekes perkančiai įmonei – atvirkštinis atpirkimo sandoris;
2. biržos prekė – produktas, kuriuo prekiaujama arba kuriuo galima prekiauti antrinėje rinkoje (pvz., žemės ūkio produktai, metalai, naudingosios iškasenos, taurieji metalai ir kt.);
3. biržos prekių kainos rizika – tikimybė, kad įmonė, besiverčianti prekyba biržos prekių rinkoje, gali patirti nuostolių dėl šių prekių kainų pokyčių;
4. gautinų sumų sumažėjimo rizika – tikimybė, kad gautinų sumų vertė sumažės;
5. finansinės priemonės – visi sandoriai, dėl kurių viena sandorio šalis įgyja finansinį turtą, o kita – finansinį įsipareigojimą arba nuosavybės finansinę priemonę;
6. išorinė kredito rizikos vertinimo institucija (toliau – IKVI) – institucija, kurios pagrindinė veikla yra skolininko pajėgumo įvykdyti finansinius įsipareigojimus įvertinimas ir atitinkamų kredito rizikos vertinimų (reitingų) nustatymas. Išorinė kredito rizikos vertinimo institucija kapitalo pakankamumo reikalavimų skaičiavimo tikslu laikoma pripažinta, jeigu ta institucija yra pripažinta Lietuvos banko ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijos;
7. įmonės kapitalas – kapitalas, apskaičiuotas Taisyklių 19 punkte nustatyta tvarka;
8. įmonės kapitalo poreikis – minimalus įmonės kapitalas, kurio reikia, kad būtų galima padengti kredito, rinkos ir operacinę riziką;
9. įmonės vidaus kapitalas – įmonės vidaus tikslais apskaičiuotas kapitalo poreikis;
10. kredito rizika – tikimybė, kad sandorio šalis nesugebės atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka;
11. konvertuojamasis vertybinis popierius – vertybinis popierius, kuris, savininko pasirinkimu, gali būti pakeistas į kitą vertybinį popierių;
12. kredito išvestinė finansinė priemonė – finansinė priemonė, naudojama pagrindinės pozicijos kredito rizikai apdrausti, kai ši rizika perduodama trečiajai šaliai, bet nuosavybės teisės į pagrindinę poziciją neperleidžiamos;
13. kredito kokybės žingsnis (toliau – KKŽ) – IKVI naudojamų kredito rizikos vertinimų (reitingų) skalės intervalai, parodantys skirtingą kredito rizikos lygį;
14. nelikvidusis turtas – turtas, kurį sudaro:
14.1. ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus kaip užstatas perduotų žemės ar pastatų dalį, kurios vertė atitinka gautos paskolos vertę;
14.2. atsargos;
14.3. investicijos į įmonių, išskyrus kredito ir finansų įstaigų, nuosavybės vertybinius popierius ir kitos investicijos į šias įmones, jei investicijos negali būti iš karto realizuojamos;
14.4. investicijos į kitų finansų ir kredito įstaigų nuosavybės vertybinius popierius ir toms įstaigoms suteiktos subordinuotosios paskolos, išskyrus pozicijas, kurios įtrauktos į prekybos knygą;
14.5. paskolos ir kitos gautinos sumos, kurias numatoma gauti vėliau kaip po 90 dienų (įskaitant trumpesnio laikotarpio paskolas, kurios negrąžinamos suėjus terminui ar jų grąžinimo laikotarpis pratęsiamas), taip pat atidėtojo mokesčio turtas ir įmokos į biržos garantinį fondą;
14.6. indėliai, kurių atsiėmimo laikotarpis yra ilgesnis kaip 90 dienų (įskaitant trumpesnio laikotarpio indėlius, kurie pagal sutartis gali būti automatiškai pratęsiami), išskyrus mokėjimus, susijusius su ateities arba pasirinkimo sandoriais, kuriems nustatytas privalomas įnašas;
14.7. patronuojamųjų (dukterinių) įmonių nuostoliai;
15. ne prekybos knyga – visos įmonės balansinių ir nebalansinių straipsnių pozicijos, kurios nėra įtrauktos į prekybos knygą, su šiomis pozicijomis susijusios gautinos sumos ir įmokos (ne prekybos knygos finansinės priemonės ir kiti turto bei nebalansiniai straipsniai, pvz., pinigai, indėliai, komisiniai mokesčiai, palūkanos, dividendai ir pan.);
16. operacinė rizika – tikimybė patirti nuostolių dėl netinkamų ar nepavykusių įmonės vidaus procesų, darbuotojų, sistemų arba išorės įvykių įtakos, taip pat dėl teisinės rizikos;
17. pozicija – įmonės turto arba nebalansinis straipsnis, įtrauktas į įmonės prekybos arba ne prekybos knygą;
18. pozicijos vertė – įmonės turto arba nebalansinio straipsnio dydis;
19. prekybos knygą sudaro:
19.1. prekybos tikslais laikomos finansinių priemonių pozicijos;
19.2. prekybos tikslais laikomos biržos prekių pozicijos;
19.3. pozicijos, kurios įgyjamos siekiant apsaugoti nuo rizikos kitas prekybos arba ne prekybos knygos (vidaus apsidraudimo) pozicijas ir nėra apribotos papildomais susitarimais arba įkeitimais;
20. pripažintos trečiųjų šalių investicinės įmonės – įmonės:
20.1. kurios pagal Europos Bendrijos teisės aktus laikomos investicinėmis įmonėmis;
20.2. kurioms veiklos leidimai išduoti trečiojoje šalyje;
20.3. kurios privalo laikytis veiklos riziką ribojančių taisyklių;
21. rinkos rizika – tikimybė, kad rinkos kintamieji elementai – palūkanų norma, valiutos kursas, nuosavybės vertybinių popierių, biržos prekių kainos – pasikeis taip, kad įmonė dėl sudaryto sandorio patirs nuostolių;
22. rizikos kapitalo įmonė – įmonė, investuojanti į privataus kapitalo įmones, turinčias didelių vertės kūrimo galimybių;
23. standartizuotas kredito rizikos vertinimo metodas – unifikuotas įmonės kredito rizikos vertinimo skaičiuojant kapitalo pakankamumą metodas, pagrįstas rizikos koeficientų įmonės turimoms pozicijoms nustatymu, atsižvelgiant į skolininkų kredito rizikos vertinimus (reitingus), nustatomus išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų;
24. priežiūrai skirtos finansinės ataskaitos – finansinės ataskaitos, teikiamos Lietuvos bankui priežiūros tikslais pagal Lietuvos banko patvirtintas formas;
25. tarpinės finansinės ataskaitos – priežiūrai skirtos finansinės ataskaitos, parengtos apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis. Tarpines finansines ataskaitas sudaro:
25.1. balansas ir nebalansinė ataskaita;
25.2. pelno (nuostolių) ataskaita;
26. tarpuskaitos narys – reguliuojamos rinkos ar tarpuskaitos namų narys, palaikantis tiesioginius sutartinius santykius su pagrindine sandorio šalimi (rinkos garantu);
27. vertinimas pagal modelį – vertinimas, kai vertė nustatoma taikant lyginamąją analizę, ekstrapoliaciją arba apskaičiuojama kitu būdu, remiantis rinkos kaina;
28. vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimas ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimasis – sandoris, kurį sudarant įmonė arba jos sandorio šalis už atitinkamą užtikrinimo priemonę perduoda vertybinius popierius ar biržos prekes, o skolininkas įsipareigoja nustatytu laiku arba tada, kai perdavėjas pareikalaus, grąžinti lygiaverčius vertybinius popierius ar biržos prekes. Vertybinius popierius ar biržos prekes perduodančiai įmonei tai yra vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimas, o įmonei, kuriai vertybiniai popieriai ar biržos prekės perduodamos, – vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimasis;
29. varantas – vertybinis popierius, kuris suteikia jo turėtojui teisę už nustatytą kainą pirkti pagrindinius vertybinius popierius iki varanto galiojimo termino pabaigos arba termino pabaigos dieną ir už kurią galima atsiskaityti pristatant pačius pagrindinius vertybinius popierius arba sumokant jų vertę atitinkančią grynųjų pinigų sumą;
30. valstybės sektoriaus subjektai – Lietuvos Respublikos viešieji juridiniai asmenys, t. y. valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų naudos nesiekiančių asmenų įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos ir kt.), nesiekiantys naudos privatūs juridiniai asmenys, valdomi valstybės ar jos institucijų ir turintys specialų statusą (garantijas), ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių valstybės sektoriaus subjektai, apibrėžti tų valstybių narių teisės aktuose;
 Su prekybos knyga susijusios sąvokos:
31. prekybos knygoje įvardyta rizika – pozicijų rizika, atsiskaitymų rizika, sandorio šalies kredito rizika, prekybos knygos didelių pozicijų ir užsienio valiutos kurso rizika;
32. prekybos tikslais laikomos pozicijos – pozicijos, kurios laikomos ketinant per trumpą laiką jas perparduoti ir (arba) tikintis gauti pelno dėl dabartinių ir (arba) tikėtinų pirkimo ir pardavimo kainų skirtumų arba dėl kitų kainų ar palūkanų normų pasikeitimų. Prekybos tikslais laikomas pozicijas sudaro:
32.1. savo sąskaita įgytos pozicijos;
32.2. pozicijos, atsiradusios dėl klientų aptarnavimo (suderinti sandoriai);
32.3. pozicijos, atsiradusios dėl rinkos formavimo;
33. suderintas sandoris – sandoris, kurį rinkoje gali sudaryti tik įgaliotieji rinkos dalyviai. Sandoris sudaromas rinkos dalyvio vardu, neatsižvelgiant į tai, kad jis yra sudaromas kliento užsakymu ir todėl yra suderinamas įgaliotojo rinkos dalyvio ir kliento sandoriu;
 Su pozicijų rizika susijusios sąvokos:
34. bendra grynoji pozicija – tapačių finansinių priemonių ar biržos prekių susumuotų grynųjų ilgųjų ir grynųjų trumpųjų pozicijų skirtumas;
35. bendroji pozicija – tapačių finansinių priemonių grynųjų ilgųjų ir grynųjų trumpųjų pozicijų suma;
36. bendroji rizika – tikimybė patirti nuostolių dėl finansinių priemonių ir išvestinių finansinių priemonių rinkos kainos svyravimų, nesusijusių su jokiais specifiniais atskirų finansinių priemonių požymiais;
37. delta koeficientas (delta) – tikėtinas pasirinkimo sandorio kainos pasikeitimas, proporcingas nedideliam pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės kainos pasikeitimui;
38. grynoji pozicija – skirtumas tarp tapačių finansinių priemonių ar biržos prekių ilgųjų ir trumpųjų pozicijų;
39. ilgoji pozicija – pozicija, atsirandanti dėl įmonės turimų reikalavimo teisių į finansinę priemonę ar biržos prekę ir dėl įmonės teisės pirkti finansinę priemonę ar biržos prekę;
40. pozicijų rizika – tikimybė, kad įmonė patirs nuostolių dėl įmonės prekybos knygoje turimų finansinių priemonių, biržos prekių kainų svyravimų ar dėl palūkanų normos svyravimo;
41. specifinė rizika – tikimybė, kad tam tikros finansinės priemonės kaina pasikeis dėl veiksnių, susijusių su tos priemonės emitentu, arba – išvestinės finansinės priemonės atveju – dėl veiksnių, susijusių su pagrindinės finansinės priemonės emitentu;
42. trumpoji pozicija – pozicija, atsirandanti dėl teisės parduoti finansinę priemonę ar biržos prekę;
 Su atsiskaitymų ir sandorio šalies kredito rizika susijusios sąvokos:
43. atidėtasis mokėjimas – mokėjimas, kai už įsigytą sandorio objektą sumokama per susitartą laikotarpį po sandorio objekto įsigijimo;
44. atsiskaitymų ir sandorio šalies kredito rizika – tikimybė, kad sandorio šalis ateityje nesugebės įvykdyti sutartyje numatytų įsipareigojimų ir įmonė patirs nuostolių. Dažniausiai tokia rizika atsiranda, kai sandorio sudarymo data skiriasi nuo sandorio operacijos datos. Ši rizika taip pat apima atsiskaitymų riziką esant atidėtajam mokėjimui ir neįvykdytų operacijų riziką;
45. garantinė įmoka – suma, kurią klientas per finansų tarpininką įmoka, norėdamas įsigyti finansinę priemonę. Garantinę įmoką sudaro pradinis įnašas ir papildomi mokėjimai;
46. garantinės įmokos skolinimo sandoris – sandoris, pagal kurį įmonė suteikia paskolą prekiauti vertybiniais popieriais arba jiems platinti. Garantinės įmokos skolinimo sandoriui nepriskiriamos paskolos, už kurias garantuojama vertybinių popierių užstatu;
47. ilgalaikis atsiskaitymo sandoris – sandoris, pagal kurį sandorio šalis įsipareigoja už pinigus, finansines priemones ar biržos prekes pristatyti vertybinius popierius, biržos prekes ar užsienio valiutos sumą (arba atvirkščiai) atsiskaitymo ar pristatymo dieną. Ši diena susitarime nurodoma vėlesnė už rinkoje įprastą trumpiausią laikotarpį tokiam sandoriui atlikti ir turi būti penkiomis darbo dienomis vėlesnė už sandorio sudarymo dieną;
48. pagrindinė sandorio šalis – subjektas, kuris teisinėmis priemonėmis tampa sandorio šalių tarpininku vienoje ar daugiau finansinių rinkų, tapdamas pirkėju iš visų pardavėjų ir pardavėju visiems pirkėjams;
 Su užsienio valiutos rizika susijusios sąvokos:
49. atviroji valiutos pozicija – įmonės turto, nebalansinių pretenzijų ir įmonės balansinių ir nebalansinių įsipareigojimų ta pačia valiuta skirtumas;
50. bendra atviroji valiutų pozicija – įmonės turimų valiutų atskirai susumuotų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų didesnė suma;
51. bendra grynoji valiutų pozicija – įmonės turimų valiutų atskirai susumuotų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų skirtumas;
52. grynoji ilgoji valiutos pozicija – pozicija, kai įmonės turtas ir nebalansinės pretenzijos viena valiuta yra didesnės už įmonės balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta;
53. grynoji trumpoji valiutos pozicija – pozicija, kai įmonės turtas ir nebalansinės pretenzijos viena valiuta yra mažesnės už įmonės balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta;
54. užsienio valiutos rizika – tikimybė, kad įmonė, turinti atvirą užsienio valiutos poziciją, susidariusią dėl įmonės prekybos knygos ar dėl ne prekybos knygos pozicijų, turto ar įsipareigojimų užsienio valiuta patirs nuostolių dėl tam tikros užsienio valiutos keitimo kurso arba jo svyravimo;
 Su didelių pozicijų rizika susijusios sąvokos:
55. didelė pozicija – įmonės pozicija vienam klientui ar susijusių klientų grupei, kai jos vertė lygi arba viršija 10 procentų įmonės kapitalo (didelė pozicija gali būti prekybos ir ne prekybos knygos). Pozicija klientui suprantama kaip bet kuri su klientu susijusi pozicija, užfiksuota įmonės balansinėje ar nebalansinėje ataskaitoje;
56. didelių pozicijų rizika – tikimybė, kad įmonė patirs nuostolių dėl įmonės didelių prekybos ar ne prekybos knygos pozicijų;
57. susijusių klientų grupė – tai:
57.1. du ar daugiau asmenų, jei neįrodyta kitaip, sukeliantys vieną riziką, nes vienas iš jų tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja antrąjį arba kitus; arba
57.2. du ar daugiau asmenų, kurie nesusiję Taisyklių 8.57.1 papunktyje nurodytais kontrolės santykiais, bet kuriuos reikia laikyti sukeliančiais vieną riziką, kadangi jie taip tarpusavyje susiję, kad jeigu vienas iš jų turėtų finansinių problemų, visų pirma finansavimosi arba lėšų grąžinimo sunkumų, antrasis arba visi kiti finansuodamiesi arba grąžindami lėšas tikriausiai taip pat susidurtų su sunkumais.
 Vertinant tarpusavyje susijusius klientus atsižvelgiama į Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto 2009 m. gruodžio 11 d. Peržiūrėtos didelių pozicijų tvarkos įgyvendinimo gaires (angl. CEBS Guidelines on the Implementation of the Revised Large Exposures Regime).
Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymuose.
 II. PRADINIS KAPITALAS
Įmonės pradinį kapitalą sudaro:
1. apmokėtas įstatinis kapitalas – akcininkų įnašai už akcijas, išskyrus įnašus už privilegijuotąsias akcijas;
2. akcijų priedai;
3. rezervai (išskyrus perkainojimo rezervą);
4. praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas, likęs po galutinio pelno paskirstymo, arba praėjusių metų nuostoliai;
5. einamųjų metų tarpinis arba paskutiniųjų praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas, dėl kurio paskirstymo visuotinis akcininkų susirinkimas dar nėra priėmęs sprendimo, tačiau tą pelną patikrino įmonę audituojančios įmonės auditorius ir įmonė pateikė Lietuvos bankui informaciją, kad apskaičiuotoji pelno suma yra teisinga ir iš jos atimti visi numatomi mokesčiai ir dividendai.
Finansų maklerio C kategorijos licenciją turinčių ar pageidaujančių ją gauti įmonių pradinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 50 000 eurų ekvivalentas litais.
Finansų maklerio B kategorijos licenciją turinčių ar pageidaujančių ją gauti įmonių pradinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 125 000 eurų ekvivalentas litais.
Finansų maklerio B kategorijos licenciją turinti įmonė, gavusi Lietuvos banko leidimą, gali turėti finansinių priemonių savo prekybos knygoje, jeigu tenkinamos šios sąlygos:
1. šios pozicijos atsirado tik dėl to, kad įmonė netiksliai suderino investuotojų pavedimus;
2. visų šių pozicijų bendroji rinkos vertė negali būti didesnė kaip 15 procentų įmonės pradinio kapitalo;
3. įmonė vykdo visus Taisyklėse nustatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus; ir
4. šios pozicijos yra atsitiktinės, laikinos ir nurodytas griežtai apribotas laikotarpis, būtinas atitinkamam sandoriui įvykdyti.
Ne prekybos knygos finansinių priemonių pozicijų turėjimas, norint investuoti nuosavas lėšas, nelaikomas įmonės veikla.
Finansų maklerio A kategorijos licenciją turinčių ar pageidaujančių ją gauti įmonių pradinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 730 000 eurų ekvivalentas litais.
Valdymo įmonių pradinio kapitalo reikalavimai:
1. valdymo įmonės, veikiančios pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 125 000 eurų ekvivalentas litais;
2. valdymo įmonės, veikiančios pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 000 eurų ekvivalentas litais;
3. valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondus turinčios teisę valdyti valdymo įmonės ir pradinis, ir įstatinis kapitalas turi būti ne mažesni kaip 300 000 eurų ekvivalentas litais.
Jei Taisyklių 16.1–16.3 papunkčiuose nurodytų įmonių valdomo turto vertė viršija 250 000 000 eurų, prie įmonės minimalaus pradinio kapitalo pridedama 0,02 proc. tos sumos, kuria įmonės valdomas turtas viršija 250 000 000 eurų, tačiau šis reikalavimas taikomas tik tol, kol įmonės minimalaus pradinio kapitalo ir papildomos dalies suma pasiekia 10 000 000 eurų.
 Šiame punkte vartojama sąvoka „valdomas turtas“ apima visus valdymo įmonės valdomus finansinių priemonių portfelius, taip pat pensijų fondus ir kolektyvinio investavimo subjektus, įskaitant ir tuos, kurių valdymo funkciją ši įmonė yra pavedusi kitam asmeniui, išskyrus tokius pensijų fondus ar kolektyvinio investavimo subjektus, kuriuos valdyti jai pavedė kita valdymo įmonė.
Susijungus dviem ar daugiau įmonių, Lietuvos banko leidimu laikinai po susijungimo susikūrusios įmonės kapitalas gali būti mažesnis už Taisyklių 11, 12, 15 ar 16 punktuose nustatytą pradinio kapitalo dydį, tačiau šios naujos įmonės kapitalas negali būti mažesnis už bendrą iki susijungimo buvusių įmonių kapitalų sumą. Lietuvos bankas nustato laikotarpį, per kurį įmonė privalo pasiekti Taisyklėse nustatytą įmonės kapitalo dydį.
 III. ĮMONĖS KAPITALAS
Įmonės kapitalą sudaro:
1. pradinis kapitalas – A, kurį sudaro Taisyklių 10 punkte išvardytų dydžių suma;
2. kitos kapitalo priemonės – a, kurios atitinka Taisyklių 20–27 punktuose nustatytus reikalavimus ir apribojimus;
3. atskaitymai – B, kuriuos sudaro šių dydžių suma:
3.1. supirktos nuosavos akcijos, įvertintos buhalterine verte;
3.2. nematerialusis turtas;
3.3. išankstiniai apmokėjimai ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos, išskyrus išankstinius apmokėjimus už gautiną finansinį turtą;
3.4. einamųjų metų nuostoliai;
3.5. kiti atskaitymai (neigiami ilgalaikio materialiojo ar finansinio turto rezervai; paskolos, suteiktos įmonės akcininkams ar kitiems su įmone susijusiems asmenims siekiant finansuoti į įmonės kapitalą įtraukiamas priemones; ir pan.);
4. pirmo lygio (pirminis) kapitalas – C (apskaičiuojamas C = A + a – B);
5. antro lygio kapitalas – D, kurį sudaro šių dydžių suma:
5.1. privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu nominalioji vertė;
5.2. ilgalaikės subordinuotosios paskolos;
5.3. ilgalaikio materialiojo ir finansinio turto perkainojimo rezervai;
5.4. kitos kapitalo priemonės, nurodytos Taisyklių 22.4 papunktyje;
6. trečio lygio kapitalas – E, kurį sudaro šių dydžių suma:
6.1. trumpalaikės subordinuotosios paskolos;
6.2 grynasis einamojo laikotarpio prekybos knygos pelnas, atėmus visus numatomus mokesčius ar dividendus ir nuostolius, susidariusius dėl įmonės kitos veiklos, jeigu nė viena iš šių sumų nepriskirta Taisyklių 19.1–19.5 papunkčiams;
7. nelikvidusis turtas – F, kurį sudaro Taisyklių 8.14 papunktyje nustatytų dydžių suma;
8. įmonės kapitalas – G (apskaičiuojamas G = C + D + E – F).
Lietuvos banko leidimu į įmonės kapitalą įtraukiamos tik tos kitos kapitalo priemonės (toliau – KKP), kurios atitinka visus Taisyklių 21 ir 22 punktuose nustatytus reikalavimus ir apribojimus.
KKP nustatyti reikalavimai:
1. visa KKP suma turi būti iš karto apmokėta;
2. KKP turi būti neterminuotos arba iki jų išpirkimo turi būti likę ne mažiau kaip 30 metų;
3. KKP negali būti išpirktos jų turėtojo iniciatyva;
4. KKP gali būti išpirktos tik iš anksto gavus Lietuvos banko leidimą;
5. jei KKP emisijos dokumentuose numatyta jos išpirkimo teisė, ja negalima pasinaudoti anksčiau nei praėjus penkeriems metams po išleidimo datos. Jei KKP emisijos dokumentuose numatyta išpirkimo teisė su konkrečia pareikalavimo data, ši teisė gali būti nustatyta ne anksčiau kaip praėjus dešimt metų po išleidimo datos, tačiau KKP išpirkimo negali būti pareikalauta anksčiau negu numatyta emisijos dokumentuose;
6. KKP turėtojų pretenzijos įmonei dėl KKP be jokių išlygų turi būti subordinuotos visų nesubordinuotųjų kreditorių pretenzijų atžvilgiu;
7. KKP emisijos dokumentuose turi būti numatoma, kokiais atvejais įmonė gali atšaukti palūkanų ir dividendų išmokėjimą neribotam laikui bei anuliuoti nesumokėtas palūkanas kartu su prievole jas išmokėti;
8. jei įmonė neatitinka Taisyklėse nustatytų kapitalo pakankamumo reikalavimų, ji privalo atšaukti KKP palūkanų ir dividendų išmokas;
9. Lietuvos bankas, įvertinęs įmonės kapitalo pakankamumą, jos finansinę ir mokumo būklę, ir nustatęs, kad būklė nėra pakankamai gera arba dėl KKP palūkanų ir dividendų išmokėjimų trejus ateinančius metus gali pablogėti, turi teisę reikalauti, kad šios išmokos turi būti atšauktos;
10. įmonė atšaukiamas išmokėti palūkanas ar dividendus gali keisti į įmonės akcijas. Šiam keitimui reikia išankstinio Lietuvos banko leidimo, kuriam gauti įmonė turi pateikti veiklos planu pagrįstas kapitalo pakankamumo bei finansines prognozes ateinantiems trejiems metams.
KKP taikomi šie apribojimai:
1. KKP, kurių emisijos dokumentuose numatyta, kad – esant kritinei įmonės būklei (pavyzdžiui, nepatenkinama finansinė būklė, netenkinami likvidumo, kapitalo pakankamumo reikalavimai ar pan.) arba kitu metu Lietuvos banko iniciatyva įvertinus įmonės finansinę ir mokumo padėtį – jos turi būti konvertuojamos į įmonės įstatinį kapitalą (atsižvelgiant į iš anksto nustatytus konvertavimo koeficientus), suma neturi viršyti 50 proc. įmonės pirminio kapitalo;
2. neviršijant Taisyklių 22.1 papunktyje nustatytos ribos, visos kitos kapitalo priemonės (išskyrus Taisyklių 22.3 papunktyje nurodytas) neturi viršyti 35 proc. įmonės pirminio kapitalo;
3. neviršijant Taisyklių 22.1 ir 22.2 papunkčiuose nustatytų ribų, KKP, kurioms emisijos dokumentuose numatyta paskata įmonei išpirkti šias priemones, neturi viršyti 15 proc. įmonės pirminio kapitalo;
4. KKP suma, viršijanti Taisyklių 22.1, 22.2 ir 22.3 papunkčiuose nurodytas ribas, įtraukiama į įmonės antro lygio kapitalą laikantis antro lygio kapitalui nustatytų apribojimų;
5. jei įmonės būklė kritinė, Lietuvos bankas gali leisti laikinai viršyti nustatytas KKP ir pirminio kapitalo santykio ribas.
Lietuvos bankas suteikia leidimą įtraukti KKP į įmonės kapitalą, jei tai neturės neigiamos įtakos įmonės finansinei būklei. Įmonė Lietuvos bankui turi pateikti šiuos dokumentus:
1. motyvuotą prašymą;
2. vertybinių popierių emisijos bei jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus;
3. išsamų paaiškinimą, kokios įtakos vertybinių popierių išplatinimas turės įmonės būklei, bei įmonės kapitalo pakankamumo ir finansinės būklės prognozes;
4. jei reikia, kitus papildomus dokumentus.
Lietuvos bankas duoda leidimą išpirkti KKP tik tada, jei artimiausius trejus finansinius metus KKP išpirkimas neturės neigiamos įtakos įmonės kapitalo pakankamumui ir finansinei būklei. Įmonė Lietuvos bankui turi pateikti šiuos dokumentus:
1. motyvuotą prašymą;
2. įmonės kapitalo pakankamumo apskaičiavimą prieš vertybinių popierių išpirkimą ir po jo;
3. veiklos planu pagrįstas įmonės kapitalo pakankamumo bei finansinės būklės prognozes artimiausiems trejiems metams;
4. jei reikia, kitus papildomus dokumentus.
Išskirtiniais atvejais Lietuvos bankas gali suteikti leidimą KKP išpirkti pirma laiko (pavyzdžiui, kai pasikeičia šių priemonių apmokestinimo tvarka ir tai nebuvo numatyta išleidimo dieną), tačiau tik tada, jei artimiausius trejus finansinius metus KKP išpirkimas neturės neigiamos įtakos įmonės kapitalo pakankamumui ir finansinei būklei.
KKP emisijos dokumentuose turi būti numatomas mechanizmas, kad pagrindinė KKP suma bei nesumokėtų palūkanų ir dividendų suma padengtų nuostolius ir netrukdytų atstatyti įmonės kapitalo.
Į įmonės kapitalą įtraukiamų KKP emisijos dokumentuose turi būti nurodyta, kad jų sąlygos gali būti keičiamos tik gavus išankstinį Lietuvos banko leidimą ir įsitikinus, kad po pakeitimo KKP atitiks Taisyklių reikalavimus. Įmonė, norėdama pakeisti KKP emisijos dokumentus, turi pateikti motyvuotą prašymą ir nurodyti numatomus pakeitimus.
Lietuvos banko leidimu, į įmonės kapitalą įtraukiamos tik tos subordinuotosios paskolos, kurios tenkina Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme ir Taisyklėse nustatytas sąlygas:
1. įmonė, norėdama gauti leidimą įskaičiuoti subordinuotąją paskolą į įmonės kapitalą, Lietuvos bankui pateikia prašymą, paskolos sutarties kopiją, įmonės veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymo prognozę ir paaiškinimą, kokią įtaką ši paskola turės įmonės finansinei veiklai;
2. visa subordinuotosios paskolos suma turi būti iš karto visiškai apmokėta. Įmonė pateikia Lietuvos bankui subordinuotos paskolos apmokėjimą patvirtinančius dokumentus;
3. paskolų, kurios įtraukiamos į 2 lygio kapitalą, mažiausia trukmė yra daugiau kaip penkeri metai (ilgalaikė subordinuotoji paskola);
4. paskolų, kurios įtraukiamos į 3 lygio kapitalą, mažiausia trukmė yra daugiau kaip dveji metai (trumpalaikė subordinuotoji paskola);
5. paskolos sutartyje neturi būti nuostatos, numatančios, kad tam tikromis nurodytomis aplinkybėmis (išskyrus įmonės likvidavimą) paskola gali būti grąžinta anksčiau numatyto grąžinimo termino;
6. įmonė, norėdama grąžinti subordinuotąją paskolą prieš sutartyje numatytą jos grąžinimo terminą, turi gauti Lietuvos banko leidimą. Lietuvos bankas duoda leidimą grąžinti subordinuotąją paskolą, jeigu artimiausius trejus finansinius metus paskolos grąžinimas neturės neigiamos įtakos įmonės finansinei veiklai ir veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymui. Įmonė negali grąžinti nei subordinuotosios paskolos, nei jos palūkanų, jeigu jas grąžinus įmonės kapitalas netenkintų Taisyklių V skyriuje nustatytų kapitalo pakankamumo reikalavimų;
7. subordinuotoji paskola gali būti keičiama į įmonės akcijas, jeigu tai numatyta paskolos sutartyje ir tam pritaria Lietuvos bankas;
8. įmonė turi informuoti Lietuvos banką, jeigu paaiškėja, kad grąžinus subordinuotąją paskolą įmonės kapitalas taptų mažesnis kaip 120 proc. Taisyklių V skyriuje nustatytų kapitalo pakankamumo reikalavimų, kuriuos įmonė turi vykdyti;
9. įmonės trumpalaikių subordinuotųjų paskolų suma neturi būti didesnė kaip 150 proc. pirminio įmonės kapitalo dydžio;
10. Lietuvos bankas gali leisti, kad įmonės trumpalaikių subordinuotųjų paskolų suma viršytų 150 proc. pirminio kapitalo dydžio, bet ji neturi būti didesnė kaip 250 proc. pirminio kapitalo dydžio;
11. ilgalaikių subordinuotųjų paskolų suma turi būti palaipsniui mažinama per paskutinius penkerius metus iki paskolos grąžinimo termino, t. y. paskolos suma kasmet sumažinama po 20 proc.;
12. jei ilgalaikės subordinuotosios paskolos terminas nenustatytas, ji turi būti grąžinama tik po penkerių metų ir iš anksto informavus Lietuvos banką, išskyrus, kai subordinuotosios paskolos suma nėra priskirta įmonės kapitalui. Lietuvos bankas gali leisti pirma laiko grąžinti šią paskolą, jeigu to prašo paskolos davėjas ir jeigu tai neturės įtakos paskolą gavusios įmonės finansinei veiklai ir veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymui.
Įmonės antro lygio kapitalo suma neturi viršyti 100 proc. pirminio įmonės kapitalo dydžio.
Įmonės ilgalaikių subordinuotųjų paskolų ir privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu bendra suma neturi viršyti 50 proc. pirminio įmonės kapitalo dydžio.
Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į laikinas aplinkybes, gali leisti įmonei viršyti Taisyklių 29 ir 30 punktuose nustatytas ribas.
 IV. ĮMONĖS PREKYBOS KNYGA
Įmonės prekybinė veikla turi būti apibrėžta įmonės strategijoje, šios veiklos politikoje ir procedūrose, kurios rengiamos prekybos pozicijų valdymo tikslais ir turi užtikrinti saugų bei veiksmingą prekybinių finansinių priemonių naudojimą ir su tuo susijusios rizikos valdymą.
Įmonėje turi būti periodiškai atliekamas prekybinės veiklos politikos ir procedūrų laikymosi vidaus auditas.
Įmonė privalo turėti prekybinės veiklos politiką ir procedūras, kuriose aiškiai apibrėžta, kaip tvarkoma prekybos knyga. Prekybinės veiklos politikoje ir procedūrose turi būti:
1. nustatyta veikla, kurią įmonė laiko prekybine, į kurią atsižvelgiama skaičiuojant kapitalo poreikį;
2. ketinimo verstis prekybine veikla pagrįstumas, atsižvelgiant į bendrąsias įmonės finansines sąlygas ir kapitalo pakankamumą;
3. pateiktas sandorių, kuriuos įmonė įtraukia į prekybos knygą, sąrašas;
4. pateiktas sandorių, kuriuos įmonė laiko ne prekybos knygoje, sąrašas ir sandorių įtraukimo į sąrašą pagrindimas;
5. pateiktos prekybos knygos pozicijos ir visų prekybos knygos pozicijų limitai;
6. pateiktas naudojamų prekybinių finansinių priemonių sąrašas ir jų priskyrimo prekybos knygai pagrindimas;
7. pateiktas rizikos, kuri gali kilti verčiantis prekybine veikla, įvertinimas;
8. nurodytos procedūros, kurių įmonė laikysis valdydama ir kontroliuodama rinkos riziką;
9. nustatyta finansinių priemonių perkėlimo iš prekybos knygos į ne prekybos knygą (ir atvirkščiai) tvarka, pateiktas šių perkėlimų pagrindimas (jeigu finansinė priemonė perkeliama iš prekybos knygos į ne prekybos siekiant apsidrausti, rinkos rizikos kapitalo poreikis neskaičiuojamas);
10. nustatyta įmonės valdymo organų informavimo sistema.
Įmonės prekybinės veiklos politiką turi patvirtinti įmonės valdyba ir per 15 darbo dienų pateikti Lietuvos bankui. Prekybinės veiklos politika gali būti keičiama ne dažniau kaip vieną kartą per finansinius metus. Valdybos patvirtintą koreguotą veiklos politiką įmonė privalo pateikti Lietuvos bakui per 15 darbo dienų nuo patvirtinimo dienos.
Įmonės prekybos knygą sudaro:
1. nuosavybės teise turimų finansinių priemonių, biržos prekių, išvestinių biržos prekių pozicijos, kurios laikomos prekybos tikslais;
2. pozicijos, atsirandančios prekiaujant finansinėmis priemonėmis, biržos prekėmis, išvestinėmis biržos prekėmis, už kurias neatsiskaitoma iš karto arba kai už šias finansines priemones, biržos prekes, išvestines biržos prekes jau yra sumokėta, bet jos dar nepristatytos, ir pozicijos, atsirandančios sudarant skolinimo ir skolinimosi sandorius prekybos knygos finansinėmis priemonėmis ar biržos prekėmis;
3. pozicijos, atsirandančios dėl gautinų sumų ar mokesčių, komisinių mokesčių, palūkanų ir dividendų, kurie yra tiesiogiai susiję su prekybos knygos pozicijomis;
4. suderinti sandoriai, susiję su finansinėmis priemonėmis, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, biržos prekėmis ir išvestinėmis biržos prekėmis;
5. su prekyba susiję terminuotieji atpirkimo sandoriai, kuriuos įmonė įtraukia į savo ne prekybos knygą, tačiau jie kapitalo poreikio apskaičiavimo tikslu gali būti įtraukti į prekybos knygą, jei į ją bus įtraukiami visi tokio pobūdžio atpirkimo sandoriai. Šiuo tikslu su prekyba susiję tokie atpirkimo sandoriai turi atitikti prekybos tikslais laikomų pozicijų sąvoką ir joms keliamus reikalavimus, ir abi šio sandorio dalys turi būti įtrauktos į prekybos knygą įtrauktų grynųjų pinigų arba vertybinių popierių pavidalu. Visiems atpirkimo sandoriams, nesvarbu, į kurią knygą jie įrašyti, taikomas sandorio šalies kredito rizikos reikalavimas;
6. kitos įmonės prekybinės veiklos politikoje numatytos pozicijos.
Prekybos tikslais laikomos pozicijos turi atitikti šiuos reikalavimus:
1. įmonės valdymo organų patvirtintoje prekybinės veiklos strategijoje turi būti tiksliai nurodyta numatoma prekybinės veiklos pozicijų laikymo trukmė;
2. įmonės turi parengti prekybinių pozicijų valdymo procedūras, kurias taikant:
2.1. pozicijos priskiriamos prekybos knygai;
2.2. nustatomi pozicijų limitai ir prižiūrima, kad jų būtų laikomasi;
2.3. prekybinėje veikloje dalyvaujantys darbuotojai turi teisę savarankiškai prisiimti (valdyti) pozicijų riziką, neviršydami jiems nustatytų limitų ir laikydamiesi patvirtintos strategijos;
2.4. informacijos apie pozicijas teikimas įmonės valdymo organams turi būti neatsiejama įmonės rizikos valdymo proceso dalis;
2.5. pozicijos turi būti nuolat stebimos pasitelkiant rinkos informacijos šaltinius ir vertinama jų paklausa rinkoje arba galimybė jas apdrausti; taip pat turi būti vertinama rinkos informacijos kokybė, rinkos mastas ir pozicijų, kuriomis prekiaujama rinkoje, dydis;
3. įmonės turi parengti procedūras, kurios leistų įvertinti, ar pozicija atitinka įmonės prekybinės veiklos strategiją.
Įmonė turi sukurti ir taikyti prekybos knygos pozicijų vertinimo sistemą bei kontrolės mechanizmą.
Prekybos knygos pozicijų vertinimo sistema bei kontrolės mechanizmas turi užtikrinti:
1. prekybos knygos pozicijų vertinimo politikos ir procedūrų nustatymą. Vertinimo politika ir procedūros turi aiškiai apibrėžti vertinime dalyvaujančių padalinių atsakomybę, rinkos informacijos šaltinius ir pagrįsti jų tinkamumą, apimti nestebimų įvesčių, atspindinčių įmonės prielaidas, ką rinkos dalyviai naudotų pozicijos kainos nustatymui, naudojimo gaires, nustatyti nepriklausomo vertinimo periodiškumą, kainų nustatymo laiką, verčių koregavimo procedūras, mėnesio pabaigoje atliekamo tikrinimo procedūras;
2. už vertinimą atsakingų asmenų (padalinio) nepriklausomumą nuo sandorius sudarančių asmenų (padalinio);
3. ataskaitos pateikimą įmonės valdymo organams.
Įmonė vertina savo pozicijas rinkos kainomis, jei tik tai įmanoma. Įmonės prekybos knygos pozicijų vertinimas rinkos kainomis turi būti atliekamas ne rečiau kaip kartą per dieną, remiantis iš nepriklausomų šaltinių gautais duomenimis apie uždarymo kainas (pvz., reguliuojamos rinkos kainos, elektroninės kainos arba kelių su įmone nesusijusių finansų maklerių kotiruotos kainos).
Įmonė, vertindama pozicijas rinkos kainomis, taiko konservatyviausias pirkimo ir pardavimo kainas, išskyrus atvejus, kai įmonės vaidmuo formuojant tam tikros rūšies finansinės priemonės ar biržos prekės rinkos kainą yra labai svarbus ir ji gali uždaryti savo poziciją dar neužsidarius rinkai.
Kai pozicijų įvertinti rinkos kainomis neįmanoma, įmonė, prieš skaičiuodama prekybos knygos kapitalo poreikį, savo pozicijas konservatyviai įvertina pagal pasirinktą modelį.
Vertinant pagal modelį, turi būti laikomasi šių reikalavimų:
1. įmonės vadovai turi žinoti, kurios prekybos knygos pozicijos ar kitos tikrąja verte įvertintos pozicijos vertinamos pagal modelį, ir įvertinti šio vertinimo duomenų netikslumo riziką;
2. jei įmanoma, naudoti reguliuojamos rinkos duomenis. Rinkos duomenų, susijusių su tam tikra vertinama pozicija, tinkamumas ir modelio parametrai turi būti periodiškai vertinami;
3. jei įmanoma, taikyti vertinimo metodus, visuotinai pripažįstamus praktikoje, vertinant tam tikrą finansinę priemonę ar biržos prekę;
4. įmonės sukurtas modelis turi būti pagrįstas tinkamomis prielaidomis, kurias įvertino ir patikrino kvalifikuoti asmenys, nedalyvavę jį kuriant;
5. vertinti pagal nustatytas formalias pokyčių kontroliavimo procedūras ir periodiškai tikrinti vertinimą, taikant patikimą modelio kopiją;
6. už rizikos valdymą atsakingas asmuo (asmenys) turi žinoti ir aiškinti vertinimo rezultatus, atsižvelgdamas į taikomų modelių trūkumus;
7. modelis turi būti periodiškai tikrinamas, kad būtų įvertinta jo veikimo kokybė (pvz., vertinama, ar visada pasitvirtina hipotezės, atliekama pelno ir nuostolio, palyginti su rizikos veiksniais, analizė, tikrosios uždarymo vertės lyginamos su rezultatais, gautais taikant modelį).
Taikant 43.4 papunkčio nuostatas, modelį kuria ir tvirtina asmenys, nesusiję su sandorius sudarančiais įmonės darbuotojais. Tikrinimo metu turi būti patvirtinamas matematinių skaičiavimų, hipotezių ir programinės įrangos tinkamumas.
Įmonė turi atlikti nepriklausomą kainų patikrą, kurios metu turi būti reguliariai tikrinamas rinkos kainų ar modelio taikymo metu naudojamų duomenų tikslumas ir nepriklausomumas.
Kasdienį prekybos knygos pozicijų vertinimą rinkos kainomis gali atlikti įmonės prekybinėje veikloje dalyvaujantys darbuotojai.
Rinkos kainų ir modelio taikymo metu naudojamų duomenų tikslumo patikrą ne rečiau kaip kartą per mėnesį turi atlikti su įmonės prekyba nesusiję darbuotojai. Jei kainų duomenų neįmanoma gauti iš nepriklausomų ir objektyvių šaltinių, gali būti pasitelktos tokios rizikos ribojimo principais pagrįstos priemonės, kaip vertinimo rezultatų koregavimas.
Įmonė nustato ir taiko procedūras, leidžiančias koreguoti vertinimo rezultatus.
Vertinimo rezultatų koregavimas turi būti formaliai numatytas vertinant neuždirbtą kredito maržą, pozicijų uždarymo išlaidas, operacinę riziką, išankstinį sutarties nutraukimą, investavimo ir finansavimo išlaidas, būsimąsias administracines išlaidas ir, jei reikia, modelio riziką.
Įmonė nustato ir taiko procedūras, leidžiančias numatyti, kaip bus koreguojamas mažiau likvidžių pozicijų vertinimas. Šis koregavimas, jei reikia, atliekamas papildomai, neatsižvelgiant į pozicijos vertės pokyčius, kurių reikia rengiant finansines ataskaitas, ir šis koregavimas turi būti toks, kad rodytų pozicijos nelikvidumą. Taikydama procedūras ir spręsdama, ar reikia koreguoti mažiau likvidžių pozicijų vertinimą, įmonė turi atsižvelgti į kelis veiksnius – tai laikas, kurio prireiktų šiai pozicijai arba su ja susijusiai rizikai apdrausti, pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo svyravimas ir vidurkis, kotiruojama rinkos kaina (rinkos formuotojų skaičius ir tapatybė), prekybos apimčių svyravimas ir vidurkis, rinkos koncentracija, kintamosios pozicijos, vertinimo pagal modelį lygis ir kitų modelių rizikos poveikis.
Įmonė, kuri prekybos knygos pozicijoms įvertinti pasitelkia trečiąją šalį arba taiko modelį, turi nuspręsti, ar taikyti vertės rezultatų koregavimą.
Jei yra kompleksinių produktų, be kita ko, įskaitant pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas ir n-tosios eilės kredito išvestines finansines priemones, įmonė turi tiksliai nustatyti vertinimo koregavimo poreikį, kad būtų atsižvelgta į modelio riziką, susijusią su galimu netinkamos vertinimo metodikos taikymu, ir riziką, susijusią su nestebimų (ir galbūt neteisingų) vertinimo modelio gradavimo parametrų taikymu.
Į prekybos knygą gali būti įtrauktos vidaus apsidraudimo pozicijos. Vidaus apsidraudimo pozicija – pozicija, kuri didžiąja dalimi arba visiškai padengia riziką, susijusią su ne prekybos knygos pozicija arba pozicijų grupe. Pozicijoms, atsirandančioms dėl vidaus apsidraudimo, gali būti taikoma prekybos knygos pozicijoms galiojanti kapitalo poreikio skaičiavimo tvarka, jeigu jos laikomos prekybos tikslais ir jeigu atitinka nustatytus prekybos knygos pozicijoms šiuos reikalavimus:
1. vidaus apsidraudimo pozicijomis neturi būti siekiama sumažinti kapitalo poreikį arba jo neskaičiuoti;
2. vidaus apsidraudimo pozicijų taikymas turi būti tinkamai reglamentuotas, joms turi būti taikomos konkrečios vidaus patvirtinimo ir audito procedūros;
3. vidaus apsidraudimo sandoriai turi būti sudaromi rinkos sąlygomis;
4. didžioji vidaus apsidraudimo pozicijų rinkos rizikos dalis turi būti valdoma kaip prekybos knygos pozicijų rizika ir negali būti viršijami leistini limitai;
5. vidaus apsidraudimo sandoriai turi būti atidžiai stebimi, o šių sandorių stebėjimas užtikrinamas tinkamomis procedūromis.
Taikant Taisyklių 53 punkto nuostatas neturi būti pažeidžiami kapitalo poreikio skaičiavimo reikalavimai, nustatyti vidaus apsidraudimo pozicijos „ne prekybos knygos sudedamajai daliai“.
Jei įmonė apdraudžia ne prekybos knygos pozicijas naudodama į prekybos knygą įtrauktas kredito išvestines finansines priemones (naudodama vidaus apsidraudimą), ne prekybos knygos pozicija laikoma neapdrausta skaičiuojant kapitalo poreikį.
 V. ĮMONĖS KAPITALO PAKANKAMUMO REIKALAVIMAI
Įmonės kapitalo dydis negali būti mažesnis negu įmonės minimalus pradinis kapitalas, kuris nustatytas Taisyklių II dalyje.
A kategorijos licenciją turinčios finansų maklerio įmonės kapitalas visada turi būti lygus šių kapitalo poreikių sumai arba už ją didesnis:
1. kredito ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos kapitalo poreikio suma;
2. į prekybos knygą įtrauktų pozicijų rizikos, atsiskaitymų bei sandorio šalies, didelių pozicijų ir į ne prekybos knygą įtrauktų pozicijų atsiskaitymų rizikos kapitalo poreikio suma;
3. užsienio valiutos bei biržos prekių rizikos kapitalo poreikio suma;
4. operacinės rizikos kapitalo poreikio suma.
B ar C kategorijos licenciją turinčios finansų maklerio įmonės ir valdymo įmonės kapitalas visada turi būti lygus arba didesnis už didesniąją iš toliau nurodytų dviejų dydžių sumą:
1. kapitalo poreikių suma:
1.1. kredito ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos kapitalo poreikio suma;
1.2. į prekybos knygą įtrauktų pozicijų rizikos, sandorio šalies ir didelių pozicijų rizikos kapitalo poreikio suma;
1.3. užsienio valiutos, atsiskaitymų bei biržos prekių rizikos kapitalo poreikio suma; arba
2. vienas ketvirtadalis įmonės praėjusių metų pridėtinių išlaidų sumos. Pridėtines išlaidas sudaro įmonės bendrosios ir administracinės sąnaudos.
Jei įmonė praėjusiais metais neturėjo Vertybinių popierių komisijos ar Lietuvos banko išduotos licencijos teikti paslaugas, praėjusių metų pridėtinių išlaidų suma nustatoma vadovaujantis verslo plano prognozėmis, kurios turi būti pateikiamos Lietuvos bankui prieš gaunant licenciją.
 VI. KREDITO IR GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKOS KAPITALO POREIKIO SKAIČIAVIMAS
Įmonė kredito rizikos ir gautinų sumų sumažėjimo (išskyrus prekybos knygoje įtrauktą turtą bei nelikvidųjį turtą) rizikos kapitalo poreikį skaičiuoja vadovaudamasi Taisyklėse išdėstytu standartizuotu metodu.
 Standartizuotas metodas
Kredito ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos kapitalo poreikis nustatomas įmonės apskaičiuotą ir pagal riziką įvertintą įmonės turto ir nebalansinių straipsnių (išskyrus į prekybos knygą įtrauktą turtą bei nelikvidųjį turtą) pozicijų vertę padauginus iš 8 proc. Pagal riziką įvertinta pozicijų vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į rizikos koeficientus, kurių nustatymo tvarka išdėstyta Taisyklių 75–103 punktuose.
Taisyklių 1 priede nurodytų išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertės nustatomos pagal Taisyklių VII dalies nuostatas. Atpirkimo, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi, ilgalaikių atsiskaitymo sandorių ir garantinės įmokos skolinimo sandorių pozicijų vertės, neatsižvelgiant į tai, į kurią knygą jos įrašytos, nustatomos pagal Taisyklių VII dalies nuostatas.
Apskaičiuojant pagal riziką įvertintas įmonės turto pozicijų vertes, jų balansinė vertė dauginama iš atitinkamai grupei priskiriamo rizikos koeficiento, išreikšto procentais. Rizikos koeficiento taikymas priklauso nuo pozicijos ir nuo jos kredito kokybės. Kredito kokybę galima nustatyti atsižvelgiant į pripažintų išorinės kredito rizikos vertinimo institucijos šioms pozicijoms nustatytus kredito rizikos vertinimus (reitingus) arba eksporto kredito agentūrų suteiktus kredito rizikos vertinimus. Įmonė gali pasiūlyti vieną ar kelias reikalavimus atitinkančias pripažintas IKVI, kad jų kredito rizikos vertinimus būtų galima priskirti nustatant turto ir nebalansinių straipsnių rizikos koeficientus.
Rizikos koeficientai nustatomi atsižvelgiant į grupę, kuriai vertinama pozicija priskiriama pagal Taisyklių 74 punktą, ir į skolininko, dėl sandorio su kuriuo susidarė ši pozicija, IKVI nustatytą kredito rizikos vertinimą (reitingą) ir (arba) pačios pozicijos kredito rizikos vertinimą (reitingą).
Kredito rizikos vertinimų (reitingų) negalima taikyti pasirinktinai. Jeigu įmonė nusprendė tam tikrai pozicijų grupei taikyti pripažintos IKVI kredito rizikos vertinimus (reitingus), ji turi nuosekliai ir nenutrūkstamai taikyti juos visoms šiai grupei priklausančioms pozicijoms.
 Nustatant rizikos koeficientus galima naudoti tik tuos kredito rizikos vertinimus (reitingus), kurie apima visas su pozicija susijusias sumas: pagrindinę ir palūkanas.
Jeigu pozicija turi tik vieną pripažintos IKVI kredito rizikos vertinimą (reitingą), šiai pozicijai priskiriamas būtent šį kredito rizikos vertinimą (reitingą) atitinkantis rizikos koeficientas.
 Jeigu pozicija turi du pripažintų IKVI kredito rizikos vertinimus (reitingus) ir jie siejami su skirtingais rizikos koeficientais, šiai pozicijai priskiriamas didesnis rizikos koeficientas.
 Jeigu pozicija turi daugiau kaip du pripažintų IKVI kredito rizikos vertinimus (reitingus), šiai pozicijai priskiriant rizikos koeficientą atsižvelgiama į du kredito rizikos vertinimus (reitingus), kuriuos atitinka mažiausi rizikos koeficientai. Jeigu du mažiausi rizikos koeficientai skiriasi, pozicijai priskiriamas didesnis rizikos koeficientas. Jeigu du mažiausi rizikos koeficientai sutampa, pozicijai priskiriamas nustatytas šį kredito rizikos vertinimą (reitingą) atitinkantis rizikos koeficientas.
Jeigu numatyta tam tikro emitento emisijų programa ar priemonės (skolos finansinės priemonės), kurioms priklauso šio emitento pozicija ir kurioms nustatytas tam tikras kredito rizikos vertinimas (reitingas), šiai pozicijai priskiriamas būtent šį kredito rizikos vertinimą (reitingą) atitinkantis rizikos koeficientas.
 Jeigu tam tikro emitento pozicija nepriklauso tai šio emitento emisijų programai ar priemonei, kuriai nustatytas tam tikras kredito rizikos vertinimas (reitingas), tačiau pats emitentas turi tam tikrą kredito rizikos vertinimą (reitingą), priskiriant rizikos koeficientą šiai pozicijai atsižvelgiama į emitento kredito rizikos vertinimą (reitingą), jei pagal jį nustatytas rizikos koeficientas yra didesnis nei nustatytas kitais atvejais, arba jei pagal jį nustatytas rizikos koeficientas yra mažesnis nei kitais atvejais. Šiuo atveju taikoma sąlyga, kad vertinama pozicija būtų klasifikuojama kaip visais aspektais esanti pari passu arba turinti kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę, palyginti su konkrečia emisijos programa, priemone arba su neužtikrintomis to emitento pozicijomis, turinčiomis kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę, atsižvelgiant į konkrečią situaciją.
Įmonių grupei priklausančio emitento kredito rizikos vertinimas (reitingas) negali būti taikomas kitam tai pačiai įmonių grupei priklausančiam emitentui.
Trumpalaikiai kredito rizikos vertinimai (reitingai) gali būti taikomi tik trumpalaikiam turtui ir nebalansiniams straipsniams, sudarantiems institucijų ir įmonių pozicijas.
Visi trumpalaikiai kredito rizikos vertinimai (reitingai) taikomi tik tai pozicijai, su kuria yra susijęs, ir negali būti taikomi jokių kitų pozicijų rizikos koeficientams nustatyti, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių 71 ir 72 punktuose.
Jeigu trumpalaikei reitinguotai pozicijai priskiriamas 150 proc. rizikos koeficientas, visoms nereitinguotoms neužtikrintoms tiek trumpalaikėms, tiek ilgalaikėms šio skolininko pozicijoms taip pat priskiriamas 150 proc. rizikos koeficientas.
Jeigu trumpalaikei reitinguotai pozicijai yra priskiriamas 50 proc. rizikos koeficientas, nereitinguotai trumpalaikei šio skolininko pozicijai negali būti priskiriamas mažesnis kaip 100 proc. rizikos koeficientas.
Skolininko (įsipareigojančio asmens) šalies valiuta išreikštai pozicijai taikomas kredito rizikos vertinimas (reitingas) negali būti taikomas nustatant kitos to paties skolininko pozicijos, išreikštos užsienio valiuta, rizikos koeficientą.
Kiekviena įmonės turto pozicija, jeigu atitinkamos pozicijos vertė neatimama iš kapitalo, turi būti priskiriama prie vienos iš šių pozicijų grupių:
1. centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių centrinei valdžiai priskiriamų subjektų ir centrinių bankų, įskaitant Europos Centrinio Banko, pozicijos;
2. regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijos – Lietuvos Respublikos apskričių ir savivaldybių, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių regioninei valdžiai ir vietos valdžiai priskiriamų subjektų, nurodytų atitinkamuose šių valstybių teisės aktuose, pozicijos.
 Prie regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijų taip pat priskiriamos pozicijo …
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.