📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL CHEMIJOS PRAMONĖS ĮMONIŲ PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
1997 m. gruodžio 30 d. Nr. 594
Vilnius
Siekdamas užtikrinti priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymąsi chemijos pramonės įmonėse,
ĮSAKAU:
1. Patvirtinti Chemijos pramonės įmonių priešgaisrinės saugos taisykles (pridedama).
2. Nustatyti, kad Chemijos pramonės įmonių priešgaisrinės saugos taisyklės įsigalioja nuo 1998 m. kovo 1d.
3. Pavesti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnams kontroliuoti, kaip laikomasi šių taisyklių.
VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS VIDMANTAS ŽIEMELIS
______________
PATVIRTINTA
Vidaus reikalų ministerijos
1997 12 30 įsakymu Nr. 594
Chemijos pramonės įmonių priešgaisrinės saugos taisyklės
PST-07-97
1. BENDRIEJI NUOSTATAI
1.1. Šios taisyklės nustato pagrindinius priešgaisrinės saugos reikalavimus chemijos pramonės įmonėse ir yra privalomos visiems įmonės darbuotojams bei asmenims, esantiems įmonės teritorijoje.
1.2. Be šių taisyklių, būtina vykdyti galiojančių standartų, statybos techninių reglamentų ir normų, technologinių sąlygų, elektros įrenginių įrengimo ir eksploatacijos taisyklių, taip pat kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimus.
1.3. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros tarnybų vadovai turi teisę nenumatytais šiose taisyklėse atvejais nustatyti priešgaisrinės saugos reikalavimus pagal konkrečią situaciją.
1.4. Visi įmonės darbuotojai ir jos teritorijoje esantys asmenys privalo laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, o kilus gaisrui imtis priemonių gelbėti žmones, apsaugoti materialines vertybes ir gesinti gaisrą.
1.5. Asmenys, pažeidę priešgaisrinės saugos taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
1.6. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų, einančių tarnybines pareigas, nurodymai yra privalomi įmonės vadovams (darbdaviams), darbuotojams ir įmonės teritorijoje esantiems asmenims.
1.7. Už įmonės priešgaisrinę saugą yra atsakingas vadovas (darbdavys). Jis privalo:
1.7.1. užtikrinti, kad šių taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių dokumentų reikalavimai būtų vykdomi. Nustatyti priešgaisrinį režimą ir reikalauti, kad visi darbuotojai jo laikytųsi;
1.7.2. užtikrinti, kad vadovaujantis 1 priede nurodytais reikalavimais įmonei ir atskiriems jos darbo barams būtų parengtos priešgaisrinės saugos instrukcijos;
1.7.3. organizuoti darbuotojų instruktavimą, mokymą ir egzaminus priešgaisrinės saugos klausimais;
1.7.4. paskirti darbuotojus, atsakingus už darbo barų (cecho, sandėlio, laboratorijos, teritorijos dalies ir kt.) priešgaisrinę būklę;
1.7.5. užtikrinti, kad Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų nurodymai būtų vykdomi nurodytu laiku;
1.7.6. aprūpinti įmonę gaisro gesinimo priemonėmis ir užtikrinti, kad jos būtų efektyviai naudojamos gaisrui gesinti;
1.7.7. užtikrinti, kad turima priešgaisrinė technika operatyviai būtų naudojama gaisrui gesinti bet kuriuo paros metu;
1.7.8. aprūpinti įmonę vaizdinėmis priešgaisrinės agitacijos priemonėmis, nurodomaisiais bei įspėjamaisiais ženklais;
1.7.9. užtikrinti, kad laikantis 2 priede nurodytų reikalavimų būtų parengtas darbuotojų veiksmų, kilus gaisrui, planas ir organizuojami praktiniai užsiėmimai ne rečiau kaip vieną kartą per metus.
PASTABA. Įmonės vadovas gali įkurti savanorišką ugniagesių draugovę bei sudaryti priešgaisrinę techninę komisiją priešgaisrinės saugos klausimams spręsti.
1.8. Atskirame darbo bare už priešgaisrinę saugą atsako jo vadovas arba įmonės vadovo paskirtas asmuo. Jis, išklausęs priešgaisrinės saugos kursą, privalo:
1.8.1. išlaikyti egzaminus priešgaisrinės saugos klausimais;
1.8.2. užtikrinti nustatytą priešgaisrinį režimą darbo bare;
1.8.3. parengti darbo baro priešgaisrinės saugos instrukciją ir kontroliuoti, kad jos būtų laikomasi;
1.8.4. žinoti pastatų, statinių, technologinių procesų, gamybos įrenginių, žaliavų ir produkcijos pavojingumo gaisro ir sprogimo atžvilgiu charakteristikas;
1.8.5. nuolat tikrinti teritoriją, pastatus ir patalpas, kontroliuoti evakuacijos kelius, priešgaisrinius tarpus, vandens tiekimą gaisrui gesinti, pirminių gaisro gesinimo priemonių tinkamumą darbui ir t. t. Pastebėtus trūkumus nedelsiant šalinti;
1.8.6. užtikrinti, kad šildymo įrengimai, vėdinimo, elektros įranga, technologiniai ir gamybiniai prietaisai būtų tvarkingi, o nustatyti gedimai – nedelsiant būtų pašalinti;
1.8.7. užtikrinti, kad baigus darbą patalpose ir darbo vietose būtų tvarka, produkcija būtų perduota į sandėlį, išjungti elektros įrenginiai, išskyrus tuos, kurie turi veikti visą parą;
1.8.8. žinoti gaisro gesinimo, signalizacijos ir ryšio priemonių naudojimo tvarką. Užtikrinti, kad šios priemonės būtų tvarkingos ir tinkamos naudoti bet kuriuo metu;
1.8.9. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų nurodymus vykdyti nurodytu laiku;
1.8.10. neleisti dirbti asmenims, neišklausiusiems priešgaisrinės saugos instruktažo.
1.9. Kiekvienas darbuotojas privalo:
1.9.1. žinoti darbo vietos (baro) priešgaisrinės saugos instrukcijas;
1.9.2. griežtai laikytis nustatyto priešgaisrinio režimo įmonėje ir darbo vietoje, vykdyti vadovų ir asmenų, atsakingų už priešgaisrinę saugą, nurodymus;
1.9.3. darbo metu naudotis tvarkingais darbo įrankiais, prietaisais ir įrengimais;
1.9.4. žinoti laikomų, naudojamų ir gamybos procese susidarančių (išsiskiriančių) medžiagų bei žaliavų pagrindines pavojingumo charakteristikas;
1.9.5. baigus darbą sutvarkyti, išvalyti darbo vietą ir išjungti nenaudojamus įrenginius;
1.9.6. žinoti darbo bare esančių gaisro gesinimo, ryšio ir signalizacijos priemonių išdėstymo vietas, mokėti tomis priemonėmis naudotis;
1.9.7. vengti veiksmų ir nesudaryti sąlygų, galinčių sukelti gaisrą. Galimas gaisrų kilimo priežastis būtina nedelsiant šalinti.
1.10. Darbuotojai priešgaisrinės saugos klausimais instruktuojami, mokomi ir egzaminuojami pagal galiojančius reikalavimus.
1.11. Kiekvienas įmonės vadovas, savininkas (nuomininkas) privalo leisti naudotis gaisrui gesinti jo teritorijoje esančiais vandens telkiniais, gaisro gesinimo priemonėmis ir įranga, neatsižvelgdamas į gaisro kilimo vietą.
1.12. Įmonių vadovai, savininkai (nuomininkai) savo veiksmais ar neveiklumu privalo nesudaryti sąlygų gaisrui kilti ir išsiplėsti.
1.13. Už nuomojamų pastatų, patalpų ir teritorijų priešgaisrinę saugą atsako jų savininkas, jeigu kitaip nenumatyta nuomos sutartyje.
2. TERITORIJOS PRIEŽIŪRA
2.1. Teritorija turi būti tvarkinga, nuolat valoma, gamybos atliekos, šiukšlės, sausa žolė, lapai išgabenami į specialiai paruoštas vietas.
2.2. Privažiavimo ir priėjimo keliai prie pastatų, gaisrinių kopėčių, priešgaisrinio inventoriaus, gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių turi būti laisvi ir tvarkingi. Priešgaisriniuose tarpuose tarp pastatų draudžiama laikyti medžiagas, įrengimus, tarą ir statyti transporto priemones.
2.3. Apie kelių remontą arba kitas priežastis, trukdančias privažiuoti gaisrinėms mašinoms, būtina pranešti priešgaisrinei apsaugai ir pastatyti ženklus, nurodančius apylankos kryptį.
2.4. Įmonėje pervažos per geležinkelį visada turi būti laisvos, o jų danga išklota geležinkelio bėgių aukštyje.
2.5. Į teritoriją, kurioje gali susikaupti lengvai užsiliepsnojančių ir degių skysčių (toliau – LU ir DS), garų arba dujų, transporto priemonėms įvažiuoti draudžiama. Tokiose vietose turi būti pastatyti įspėjamieji ženklai.
2.6. Laikinus degius pastatus ir statinius statyti gamybinėje zonoje leidžiama ribotam laikui, remonto metu, prieš tai suderinus su priešgaisrine apsauga.
2.7. Mechanizuoti įvažiavimo vartai privalo turėti įrenginius, leidžiančius juos atidaryti rankomis bet kuriuo paros metu. Ties pagrindinio įvažiavimo vieta į įmonės teritoriją reikia įrengti pastatų ir vandens telkinių išdėstymo schemą.
2.8. Įmonės teritorija turi būti aptverta ir joje turi būti ne mažiau kaip dvi sutvarkytos išvažos į kelią.
2.9. Įrengimai, jų dalys ir medžiagos, naudojamos gamyboje, turi būti laikomos specialiai tam tikslui skirtose vietose griežtai laikantis jų sandėliavimo taisyklių. Tos vietos turi būti specialiai ženklinamos.
2.10. Teritorijoje turi būti pažymėtos mašinų stovėjimo vietos.
2.11. Rūkyti leidžiama tik tam skirtose vietose. Prieigose prie šių vietų turi būti atitinkami įspėjamieji ženklai arba užrašai.
2.12. Stacionarios gaisrinės kopėčios ir laiptai bei apsauginės tvorelės ant stogo turi būti tvarkingos.
2.13. Įmonės teritorijoje, kur yra sumontuotos požeminės komunikacijos (technologiniai vamzdynai, pramoninė kanalizacija, elektros ir ryšio kabeliai), atlikti kasinėjimo darbus galima tik gavus raštišką įmonės leidimą.
2.14. Įmonės teritorijos laisvose aikštelėse leidžiama įrengti vejas, auginti tik lapuočius medžius ir krūmus, kurie peržydėję neturi pūkų.
2.15. Gaisrinės technikos įvažiavimo kelių uždarymas, priešgaisrinio vandentiekio atjungimas turi būti derinami su priešgaisrine apsauga.
2.16. Teritorijoje išdėstomos pirminės gaisro gesinimo priemonės (3 priedas).
3. PASTATAI, STATINIAI IR PATALPOS
3.1. Bendrieji reikalavimai
3.1.1. Visi pastatai, statiniai ir patalpos turi būti tvarkingi priešgaisrinės saugos atžvilgiu.
3.1.2. Visi evakuaciniai įėjimai ir išėjimai, koridoriai, tambūrai, laiptinės, priėjimai prie gamybinių įrenginių bei mašinų, gaisro gesinimo medžiagų bei priemonių, ryšio ir gaisrinės signalizacijos įrenginių turi būti neužkrauti, paruošti žmonėms evakuoti. Visos evakuacinės durys turi lengvai atsidaryti evakuacijos kryptimi bet kuriuo paros metu. Draudžiama jas užkalti.
3.1.3. Kilus gaisrui, draudžiama naudoti liftus ir keltuvus žmonėms evakuoti.
3.1.4. Draudžiama savavališkai perplanuoti gamybines ir kitos paskirties patalpas, keisti jų paskirtį. Nustatyta tvarka nepriimtų naudoti statinių eksploatavimas draudžiamas.
3.1.5. Prie įėjimo į gamybines patalpas ir sandėlius priešgaisrinės saugos ženklai įrengiami pagal galiojančius standartus, užrašai, nurodantys patalpų kategoriją, – pagal RSN (STR), o nurodantys gaisro bei sprogimo zoną – pagal elektros įrenginių įrengimo taisyklių (toliau – EĮĮT) reikalavimus.
3.1.6. Gamybinėse patalpose nuo įrengimų dulkės, pūkai ir kitos degios atliekos valomos joms susikaupus. Panaudotos valymo medžiagos sudedamos į metalines, sandariai uždaromas dėžes, o pamainai pasibaigus – išnešamos iš patalpų.
3.1.7. Rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose draudžiama laikyti suslėgtųjų dujų balionus, LU ir DS bei kitas pavojingas, sprogstamąsias ir degimo metu nuodingus produktus išskiriančias medžiagas.
3.1.8. Gamybinėse ir sandėlių patalpose turi būti pakabintos priešgaisrinės saugos instrukcijos.
3.1.9. Rūkyti leidžiama tik tam tikslui skirtose ženklais pažymėtose ir tinkamai įrengtose vietose, kuriose yra indas nuorūkoms dėti bei gesinimo priemonės.
3. l. l0. Statybinių konstrukcijų dangos, saugančios nuo ugnies, turi būti tvarkingos ir tinkamos naudoti. Konstrukcijos, netekusios atsparumo ugniai, pakartotinai ugniaatsparinamos. Būtina akte nurodyti dangų, saugančių statybines konstrukcijas nuo ugnies, galiojimo terminą.
3.1.11. Iš rūsių langų prieduobių turi būti išvalytos šiukšlės. Draudžiama ant jų įrengti nenuimamas grotas, užmūryti langų angas.
3.1.12. Pastato priešgaisrinės saugos sistemos ir įrenginiai turi būti prižiūrimi ir veikiantys. Draudžiama demontuoti koridorių, laiptinių, liftų holų durų sąvaras, priešgaisrines duris ir kitus numatytus projekte įrengimus.
3.1.13. Palėpėse draudžiama įrengti sandėlius, organizuoti gamybą. Jos turi būti užrakintos, langai įstiklinti, o raktai laikomi lengvai prieinamoje vietoje, iš kurios juos galima paimti bet kuriuo paros metu.
3.1.14. Po laiptais draudžiama įrengti sandėliukus ir kitas panašios paskirties patalpas. Sanitarinėse-techninėse nišose draudžiama laikyti degias medžiagas bei skysčius.
3.1.15. Rūsių patalpų, techninių rūsių langai turi būti įstiklinti, o durys užrakintos.
3.1.16. Pastatuose turi būti sudaryti evakuacijos planai (6 priedas), paskirstytos darbuotojų pareigos organizuojant žmonių evakavimą, turto gelbėjimą ir kitus darbus.
3.1.17. Evakuacijos keliuose draudžiama rengti sraigtinius laiptus, siaurėjančias pakopas, stumdomąsias ir automatiškai atsidarančias duris (išskyrus tas, kurias galima atidaryti ir rankomis), vartus, sukamąsias duris bei kryžmes.
3.1.18. Evakuacijos keliuose (išskyrus V atsparumo ugniai pastatus) draudžiama naudoti degias medžiagas sienų ir lubų apdailai, dengti jomis laiptinių, holų, koridorių ir vestibiulių grindis. Grindų danga evakuacijos keliuose turi būti pritvirtinta.
3.1.19. Koridoriuose, laiptinėse ir ant evakuacinių durų turi būti nurodomieji ženklai „Išėjimas“, rodantys išėjimo kryptį.
3.1.20. Pastatuose ir statiniuose pranešimo apie gaisrą sistemos parenkamos ir įrengiamos pagal galiojančius norminių dokumentų reikalavimus. Sistemų įjungimo tvarką nustato objekto vadovas.
3.1.21. Kai kabeliai ir vamzdžiai kerta statybines konstrukcijas, angos tarp jų ir konstrukcijų užsandarinamos nedegiomis medžiagomis per visą konstrukcijos storį. Taip pat turi būti padidintas kabelių, kertančių ugniasienes, atsparumas ugniai ne mažiau kaip 30 cm į šonus nuo statybinių konstrukcijų, jei nenumatytos kitos apsaugos priemonės.
3.1.22. Rūsių ir cokolinių aukštų patalpose draudžiama įrengti dirbtuves ir degių medžiagų sandėlius, jeigu įėjimas į rūsius ir cokolinius aukštus neatskirtas nuo laiptinių.
3.1.23. Pastatuose ir statiniuose įvairių komunikacijų vamzdynus draudžiama atšildyti atvira ugnimi.
3.1.24. Šiukšlinės darbuotojų buitinėse patalpose turi būti nedegios. Būtina nustatyti spec. drabužių keitimo į švarius tvarką (periodišką skalbimą, taisymą).
3.1.25. Durys, vedančios ant pastato stogo, į rūsį, vėdinimo įrenginių ir elektros skydinių patalpas ar kertančios priešgaisrines sienas, turi būti uždarytos.
3.1.26. Vietose, kuriose gali susidaryti LU ir DS garai, degios dujos, aerozoliai, dulkės, reikia naudoti kibirkščių nesukeliančią avalynę, įrankius ir statinio elektros krūvio nekaupiančius drabužius.
3.1.27. Draudžiama plauti ir valyti grindis, sienas, įrengimus, taip pat drabužius naudojant LU ir DS.
3.1.28. Patalpose turi būti ne mažiau pirminių gaisro gesinimo priemonių, nei nurodyta 3 priede.
3.2. Pastatų ir gamyklos barų priežiūra
3.2.1. Visi gamybiniai, tarnybiniai bei pagalbiniai pastatai, patalpos ir atviri įrenginiai turi būti švarūs ir tvarkingi.
3.2.2. Patalpoms, kurios gali būti prikrautos įrenginių ar medžiagų, būtina numatyti prikrovimo normą ir įrašyti ją į cecho instrukciją. Ši norma gali būti nustatyta:
3.2.2.1. nurodant konkrečioje patalpoje vienu metu naudojamų ar laikomų daiktų ir medžiagų didžiausią leistiną tūrį, masę ar kiekį;
3.2.2.2. nurodant leistiną normą pagal cecho, skyriaus, baro pajėgumą (pvz., žaliavos ir pagalbinių medžiagų normą, ne didesnę už reikalingą parai, pamainai ar valandai);
3.2.2.3. ant grindų ryškiomis linijomis išskiriant aikšteles daiktams, medžiagoms ir tarai laikyti, užtikrinant pakankamus išilginius bei skersinius, ne mažesnius kaip 80 cm pločio praėjimus, evakuacinius išėjimus, prieigas prie gaisro gesinimo priemonių ir ne siauresnius kaip 2 m pločio įvažiavimo kelius.
3.2.3. Draudžiama laikyti ir naudoti gamybinių bei administracinių pastatų rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose sprogias medžiagas, suslėgtas dujas, plastmasę, polimerus ir kitas didesnio gaisrinio pavojingumo medžiagas. Draudžiama degias medžiagas ir tarą sandėliuoti ant rampų, prie pastatų su degiomis konstrukcijomis ir prie sienų su langais.
3.2.4. Pastatų laiptų aikštelėse draudžiama įrengti dirbtuves, sandėlių ir kitos paskirties patalpas, kloti gamybinius dujų, LU ir DS vamzdynus, įrengti išėjimus iš krovinių keltuvų šachtų, taip pat montuoti įrenginius, trukdančius praeiti žmonėms.
3.2.5. Draudžiama naudoti palėpių patalpas gamybai ar materialinėms vertybėms laikyti. Jos turi būti užrakintos, o raktai laikomi bet kuriuo paros metu prieinamoje vietoje.
3.2.6. Apsaugos įrenginiai, sulaikantys ugnies ir degimo produktų plitimą priešgaisrinių sienų ir perdangų angose (priešgaisrinės durys, vandens uždangos, sklendės, dūmų pašalinimo įrenginiai), turi būti tvarkingi. Jų patikrinimai atliekami pagal terminus, nurodytus įmonės instrukcijose.
3.2.7. Draudžiama keisti gamybinių ir tarnybinių patalpų suplanavimą, jei projektas nesuderintas su vietos valstybinės priešgaisrinės priežiūros organais ir nepatvirtintas administracijos. Keičiant suplanavimą, draudžiama sumažinti statybinių konstrukcijų atsparumą ugniai, pabloginti žmonių evakuacijos sąlygas, sumažinti ugnies atžvilgiu pavojingų garų, dujų, dulkių, degių atliekų pašalinimo efektyvumą.
3.2.8. Esant garų ir dujų tankumui didesniam už oro, tranšėjos, prieduobės ir pogrindiniai kanalai A, B ir C kategorijų sandėliuose turi būti užpilti smėliu. Atviros prieduobės arba neužpilti kanalai, jei juos leistina eksploatuoti pagal galiojančių taisyklių reikalavimus, turi būti nuolat prižiūrimi, valomi bei tvarkomi.
3.2.9. Jei komunikacijos kerta priešgaisrines užtvaras, tarpai tarp jų turi būti per visą konstrukcijos storį užsandarinami nedegia medžiaga.
3.2.10. Įrenginiai, apsaugantys nuo LU ir DS išsiliejimo (barjerai ir borteliai aplink atviras ir tarpines aikšteles, angas perdengimuose tarp aukštų, ant pastatų stogų, pandusai prie durų angų ir pan.) turi būti tvarkingi, pažeistas vietas būtina nedelsiant sutvarkyti.
3.2.11. Darbo patalpų grindis būtina valyti ne rečiau kaip kartą per pamainą, o išorinius perėjimus, aikšteles ir laiptines – ne rečiau kaip kartą per dieną.
3.2.12. Dulkėtiems cecho barams ir gamybiniams įrenginiams valyti turi būti naudojami pramoniniai dulkių siurbliai arba specialiai sumontuotos pneumatinės valymo sistemos.
3.2.13. Degios gamybinės ir pagalbinių pastatų konstrukcijos, siekiant apsaugoti jas nuo užsidegimo, impregnuojamos arba nudažomos ugniai atspariais dažais. Pažeistas ugniai atsparaus sluoksnio vietas būtina nedelsiant atstatyti ar užtaisyti.
3.3. Gamybinių įrenginių priežiūra
3.3.1. Gamybinių įrenginių darbas kiekviename ceche ir skyriuje, tarpremontinio darbo normos, įrenginių pakrovimo normos ir pagrindiniai proceso parametrai turi atitikti nustatyta tvarka patvirtinto technologinio reglamento reikalavimus.
3.3.2. Technologiniai įrenginiai, esant nustatytiems darbo režimams, turi būti gaisro ir sprogimo atžvilgiu saugūs, o gedimų ar avarijų atveju būtina numatyti apsaugos priemones.
3.3.3. Nustatytų slėgio temperatūros ir kitų technologinio reglamento parametrų pažeidimų, dėl kurių padidėja proceso pavojingumas gaisro atžvilgiu, priežastis būtina nedelsiant išsiaiškinti ir imtis visų priemonių, kad būtų išvengta panašių atvejų.
3.3.4. Įmonių aptarnaujantysis personalas privalo žinoti naudojamų arba gaminamų medžiagų pavojingumo gaisro ir sprogimo atžvilgiu rodiklius. Naudoti ir laikyti medžiagas, kurių parametrai gaisro ar sprogimo atžvilgiu nežinomi technologiniuose procesuose, draudžiama.
3.3.5. Aparatai ir vamzdynai, kuriuose yra gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingos medžiagos, turi būti hermetiški.
3.3.6. Draudžiama dirbti netvarkingais įrenginiais, taip pat esant netvarkingiems arba atjungtiems kontroliniams matavimo bei apsaugos prietaisams.
3.3.7. Būtina laikytis nustatytų įrenginių apžiūros, taip pat jų sustabdymo remontui terminų, užtikrinti saugias apžiūros bei remonto sąlygas.
3.3.8. Siekiant, kad atvirose aikštelėse būtų eksploatuojami įrenginiai, turi būti numatyti tvarkingi ir ne mažesnio kaip 65 mm skersmens sausvamzdžiai (kai etažerės aukštis didesnis kaip 20 m), prijungti prie priešgaisrinio vandentiekio ar pritaikyti tiekti vandenį iš gaisrinių automobilių.
3.3.9. Draudžiama tiesti gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingų, nuodingų ir gailių medžiagų transportavimo vamzdynus per buitines, pagalbines, administracines ūkines patalpas, paskirstymo įrenginius, elektros įrangos, kontrolinių matavimo prietaisų patalpas, vėdinimo kameras.
3.3.10. Armatūros, užtikrinančios aparatų ir vamzdynų saugą, kilus gaisrui, išdėstymo vietos turi būti pažymėtos pagrindinių cecho komunikacijų schemoje, nurodant jų paskirtį bei įjungimo arba išjungimo eiliškumą gaisro atveju.
3.3.11. Cechuose, kuriuose pagal technologijos sąlygas negalima apsieiti be atvirų aparatų, talpyklų arba atvirų indų su LU ir DS, būtina:
3.3.11.1. pagal pamainos normas nustatyti vienu metu darbo vietoje esančių degių skysčių kiekį ir jo neviršyti;
3.3.11.2. dirbti surenkant išsiskiriančius garus vietiniais siurbtuvais;
3.3.11.3. turėti tvarkingus dangčius, kuriais būtų galima uždengti atviras vonias ir talpyklas, kilus gaisrui;
3.3.11.4. užtikrinti avarinio skysčio išpylimą iš stacionarių vonių ir talpyklų.
3.3.12. Netvarkingus įrenginius, kuriais išpilamos suskystintos dujos, LU ir DS, toksiški skysčiai iš talpyklų ir aparatų avarijos arba gaisro atveju, draudžiama eksploatuoti. Avarinio išpylimo linijų užsklandos turi turėti skiriamuosius ženklus, o priėjimai prie jų būti laisvi. Avarinį išpylimą atlikti galima tik cecho, įrenginio viršininko arba avarijos likvidavimo (gaisro gesinimo) vadovo nurodymu. Operacijų eiliškumas atliekant avarinį išpylimą turi būti nurodytas instrukcijoje.
3.3.13. Visos gamyklos arba cecho fakeliniai įrenginiai turi būti eksploatuojami pagal galiojančius reikalavimus. Eksploatuoti fakelinį įrenginį be ugnies užtvaros dujų linijoje prieš fakelo vamzdį, be apsaugoto nuo vėjo degiklio (nuolat degančio ugnies liežuvio) arba automatinės dujų uždegimo sistemos draudžiama.
3.3.14. Jei nėra ugnies užtvarų (hidraulinių užraktų) arba jei jie atjungti, eksploatuoti draudžiama šiuos agregatus:
3.3.14.1. aparatų ir talpyklų su LU arba DS, įkaitintais iki jų pliūpsnio temperatūros, alsavimo linijas;
3.3.14.2. nevisiškai pripildytas arba periodiškai veikiančias linijas su LU ir DS;
3.3.14.3. dujų ir oro, garų ir oro linijas, jei jose gali susidaryti sprogimo atžvilgiu pavojingos koncentracijos mišiniai;
3.3.14.4. linijas su degiomis dujomis (pvz., acetilenu) ir sprogiais skysčiais.
3.3.15. Prie ugnies užtvarų ir hidraulinių užraktų turi būti laisva prieiga jų apžiūrai ir remontui atlikti. Jei yra pavojus ugnies užtvarai apledėti arba užsiteršti, būtina imtis atitinkamų apsaugos priemonių.
3.3.16. Ugnies užtvarų būklė tikrinama, o prireikus valoma įrenginių stabdymo arba remonto metu. Šis reikalavimas netaikomas ugnies užtvaroms, apsaugančioms išorinių rezervuarų alsavimo linijas. Draudžiama naudoti projekto neatitinkančias ugnies užtvaras arba eksperimentines ugnies užtvaras.
3.3.17. Talpyklas, rezervuarus ir talpuminius aparatus su ugnies atžvilgiu pavojingais skysčiais ir suskystintomis dujomis draudžiama pripildyti aukščiau nustatytos ribos. Ribinis rezervuarų ir talpuminių aparatų pripildymo lygis turi būti nurodytas technologiniame reglamente. Jis tikrinamas automatine reguliavimo sistema arba vizualiai pripildymo proceso metu. Ugnies atžvilgiu pavojingų skysčių ir suskystintų dujų lygio matuokliai turi būti saugūs gaisro atžvilgiu.
3.3.18. Šiluminei izoliacijai naudojamos medžiagos ir dangos turi būti nedegios. Šiluminės izoliacijos paviršius turi būti švarus. DS permirkusias vietas būtina pakeisti iš karto po to, kai buvo pašalintas nutekėjimą sukėlęs gedimas.
3.3.19. Atšildyti sustingusį produktą, vamzdyne susidariusius ledo kamščius leidžiama tik karštu vandeniu arba garais. Atvirą ugnį naudoti draudžiama. Kamščiai pažeistame vamzdyne, jei jame yra suslėgtas produktas, atšildomi prieš tai jį atjungus.
3.3.20. Slėginiai įrenginiai remontuojami, tarpinės siurbliams ir kompresoriams veikiant tvarkomos, aparatų ir vamzdynų jungės sandarinamos, nesumažinus juose slėgio iki normalaus atmosferinio, tik pagal slėginių indų remonto, priežiūros ir eksploatavimo taisykles.
3.3.21. Valant aparatuose ir vamzdynuose esančias savaime užsidegančias nuosėdas, būtina laikytis galiojančių saugos taisyklių ir instrukcijų reikalavimų.
3.3.22. Būtina išvengti kontakto tarp daiktų ir medžiagų, kurios sąveikaudamos viena su kita gali savaime užsidegti, sukelti sprogimą arba išskirti degias ir toksiškas dujas.
3.3.23. Apdorojant sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingas medžiagas, negalima leisti, kad į mašinas su judančiais mechanizmais ir į aparatus su maišytuvais patektų pašaliniai kieti daiktai (metalo dalelės, akmenys ir pan.). Draudžiama dirbti mašinoms ir aparatams su atjungtomis arba netvarkingomis magnetinėmis gaudyklėmis. Reikia vengti smūgių, galinčių įskelti kibirkštis (atidarant ir uždarant liukų dangčius, perstumiant sunkius krovinius ir pan.).
3.3.24. Įkaitę aparatų ir vamzdynų paviršiai, jei jie gali užsiliepsnoti besiliečiant su jais daiktams arba sprogti dujos, garai ir dulkės, privalo turėti šiluminę izoliaciją paviršiaus temperatūrai sumažinti iki nepavojingos ribos (ne daugiau kaip 80% medžiagos užsiliepsnojimo temperatūros).
3.3.25. Ant transportinių vežimėlių, kopėčių ir kitų ant ratų judančių ir sprogimo atžvilgiu pavojinguose cechuose esančių priemonių turi būti uždėtos minkšto metalo juostos arba guminės padangos.
3.3.26. Eksploatuoti šildymo prietaisus, išskyrus centrinio ir šildymo oru sistemas, galima tik su atsakingo objekto darbuotojo leidimu ir suderinus su priešgaisrine apsauga.
3.3..27. Draudžiama pažeisti aparatų, turinčių gaisro atžvilgiu pavojingų bei toksiškų skysčių ir dujų, metalinių atramų šiluminę izoliaciją.
3.3.28. Gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojinguose cechuose bei ant įrenginių turi būti standartiniai ženklai, draudžiantys naudotis atvira ugnimi, taip pat ženklai, įspėjantys atsargiai elgtis dirbant su lengvai užsiliepsnojančiomis ir sprogiomis medžiagomis. Objekto administracija privalo supažindinti visus darbuotojus su šiais ženklais ir paaiškinti, ką jie reiškia.
4. ELEKTROS ĮRENGINIAI, APSAUGA NUO ŽAIBO IR STATINIO ELEKTROS KRŪVIO
4.1. Bendroji dalis
4.1.1. Elektros tinklai ir įrenginiai turi būti įrengiami, eksploatuojami ir remontuojami griežtai laikantis Elektros įrenginių įrengimo taisyklių (EĮĮT), Vartotojų elektros įrenginių techninio eksploatavimo taisyklių (EET), Elektrinių tinklų techninio eksploatavimo taisyklių, Saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius (EST), kitų norminių dokumentų bei instrukcijų reikalavimų. Jų techninė būklė turi būti saugi gaisro ir sprogimo atžvilgiu.
4.1.2. Pastebėjus elektros tinklų ir įrenginių gedimus, sukeliančius kibirkščiavimą, kabelių, laidų ir variklių kaitimą, būtina juos nedelsiant išjungti ir pašalinti gedimus.
4.1.3. Elektros paskirstymo spintose turi būti elektrinės schemos, nurodančios saugiklio arba komutacinio aparato nominalios srovės dydį. Spintos ir skydinės turi būti užrakintos, įvadinių komutacinių aparatų vietos turi būti pažymėtos atitinkamu užrašu ir nurodyta jų paskirtis. Priėjimai prie elektros skydinių ir spintų turi būti tvarkingi ir neužkrauti. Jose ir 1 m atstumu nuo jų draudžiama laikyti degias medžiagas.
4.1.4. Elektros įrenginių eksploatavimo sąlygos turi atitikti jų apsaugos apdangalais nuo kietų kūnų patekimo per apdangalą į gaminio vidų, prisilietimo žmogaus kūno dalimis prie įtampą turinčių srovinių dalių, taip pat vandens per apdangalą patekimo į gaminio vidų laipsnį.
4.1.5. Laikiną elektros instaliaciją leidžiama naudoti tik statybos, remonto ar avarijų likvidavimo metu.
4.1.6. Kilnojamieji šviestuvai privalo turėti stiklinius gaubtus arba metalinius tinklelius. Šiems šviestuvams ir kitai kilnojamai elektros aparatūrai naudojami tik lankstūs kabeliai ir laidai. Šviestuvuose įtampa turi būti ne didesnė kaip 42 V.
4.1.7. Sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingose zonose elektros prietaisų konstrukcija ir elektros instaliacija turi atitikti tai zonai keliamus saugos reikalavimus.
4.1.8. Gamybinėse ir sandėlių patalpose nuo elektros variklių, šviestuvų, laidų ir kitų elektros įrenginių turi būti valomos degios nuosėdos.
4.1.9. Atstumas nuo elektros šviestuvų iki sandėliuojamų degių medžiagų turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m.
4.1.10. Elektros šviestuvuose naudojamos ne didesnio nei jų eksploatavimo instrukcijoje nurodyto galingumo elektros lempos.
4.1.11. Eksploatuojant elektros įrenginius, draudžiama:
4.1.11.1. šildyti patalpas nestandartiniais (savo gamybos) elektros, prietaisais;
4.1.11.2. naudoti netvarkingus šakutės lizdus, kištukus, atsišakojimo dėžutes, jungiklius bei kitą elektros instaliacijos įrangą;
4.1.11.3. elektros laidus, lempas, šviesos sklaidytuvus, šildytuvus uždengti degiomis medžiagomis;
4.1.11.4. į vieną buitinio naudojimo elektros šakutės lizdą jungti kelis elektros prietaisus viršijant instaliacinį galingumą;
4.1.11.5. vietoje elektros laidų ir kabelių naudoti radijo arba telefono laidus;
4.1.11.6. naudoti elektros lygintuvus, virykles, virdulius, šildymo prietaisus tam tikslui nepritaikytose vietose ir palikti juos įjungtus be priežiūros;
4.1.11.7. kabinti šviestuvus ir kitus daiktus tiesiog ant elektros laidų;
4.1.11.8. A, B ir C kategorijų sandėliavimo patalpose įrengti šakutės lizdus;
4.1.11.9. naudoti nekalibruotus ir savos gamybos saugiklius;
4.1.11.10. naudoti šviestuvus su nuimtais apsauginiais gaubtais ir neužsandarinta apšvietimo armatūra gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingose zonose;
4.1.11.11. tiesti tranzitu elektros kabelius ir laidus per sandėlių ir kitas analogiškos paskirties patalpas;
4.1.11.12. tiesti elektros linijas virš degių stogų ir po jomis laikyti degias medžiagas;
4.1.11.13. naudoti laidus ir kabelius su pažeista arba eksploatacijos metu netekusia dialektrinių savybių izoliuojančia medžiaga;
4.1.11.14. tiesiogiai prikalti laidus ir kabelius.
4.1.12. Sandėlių įvadiniai komutaciniai aparatai (su užrakinimo įtaisu) turi būti įrengti sandėlio išorėje ant nedegaus pagrindo.
4.1.13. Laidai ir kabeliai sujungiami presavimo, suvirinimo, litavimo būdu arba specialiomis jungtimis.
4.1.14. Atvirosios instaliacijos laidai ir kabeliai tose vietose, kuriose galima juos mechaniškai pažeisti, turi būti papildomai apsaugoti (šarvais, plieniniais vamzdžiais, kampuočiu, lovine sija ir pan.). Neapsaugotų izoliuotų laidų susikirtimo vietas ir vietas, kuriose jie nutiesti per degias konstrukcijas, reikia papildomai izoliuoti nedegiomis medžiagomis.
4.1.15. Visi elektros įrenginiai turi būti apsaugoti nuo trumpojo jungimo ir kitų nevardinių režimų, galinčių sukelti gaisrą.
4.1.16. Nustatytais terminais būtina matuoti kabelių ir laidų izoliacijos varžą, o matavimo rezultatus surašyti į tam tikslui skirtą žurnalą.
4.1.17. Elektros pastotės turi būti švarios, jose laikyti pašalinius įrengimus ar medžiagas draudžiama.
4.1.18. Transformatorių pastotėse turi būti numatytos gaisrinių švirkštų prijungimo prie įžemintų konstrukcijų vietos.
4.1.19. Pastatų ir įrenginių apsauga nuo žaibo ir statinio elektros krūvio turi atitikti RSN 139-92 „Pastatų ir statinių žaibosauga“ ir kitų norminių dokumentų reikalavimus. Įžeminimo kontūrų varža prietaisais turi būti tikrinama ne rečiau kaip kartą per metus.
4.1.20. Apsaugos nuo žaibo įrenginiai turi būti tvarkingi ir perkūnijų sezono metu kartą per mėnesį tikrinami.
4.1.21. Eksploatuoti įrengimus ir aparatus su netvarkingais įžemikliais draudžiama.
4.1.22. Visos metalinės ir kitos elektrai laidžios technologinių įrenginių dalys turi būti įžemintos pagal EĮĮT reikalavimus, neatsižvelgiant į tai, ar naudojamos kitos apsaugos nuo statinio elektros krūvio priemonės.
4.2. Elektros įrenginiai (jėgos ir apšvietimo) sprogimo atžvilgiu pavojingose zonose
4.2.1. Elektros tinklai ir įrenginiai gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingose zonose montuojami ir eksploatuojami, jeigu jie pagal savo tipą ir konstrukciją atitinka gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingos zonos klasę, taip pat aplinkos charakteristiką. Elektros įrenginių apsauga sprogimo atžvilgiu turi atitikti jai keliamos kategorijos reikalavimus. Draudžiama eksploatuoti sprogimo atžvilgiu pavojingoje zonoje savos gamybos (negamyklinius) elektros įrenginius.
4.2.2. Visų klasių sprogimo atžvilgiu pavojingose zonose elektros įrenginiams, kurių įtampa mažesnė nei 1000 V, turi būti numatyta:
4.2.2.1. nuolatinė elektros tinklų izoliacijos kontrolė, kontrolės įranga turi būti sujungta su garsiniu signalu, signalizuojančiu atsiradus įžemėjimui;
4.2.2.2. eksploatuojant elektros įrenginius, periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį, būtina patikrinti garsinę signalizaciją, kontroliuojančią tinklų izoliaciją ir tirpaus saugiklio patikimumą. Saugiklių būklę reikia tikrinti ir jiems suveikus.
4.2.3. Eksploatuojant elektros įrenginius su aklinai įžeminta neutrale, kurių įtampa iki l000V, ne rečiau kaip kartą per du metus būtina matuoti kilpos fazė-nulis, elektros imtuvų, priklausančių minėtai įrangai ir prijungtų prie kiekvienos prietaisų grupės, spintos pilną varžą. Veikiančiuose elektros įrenginiuose, kur juose nėra specialios trečios ar ketvirtos kabelio gyslos arba laido, kilpos fazė-nulis varžą reikia matuoti ne rečiau kaip kartą per du metus. Neplaniniai matavimai atliekami tinklo kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos metu.
4.2.4. Kilnojamiesiems elektros imtuvams įžeminti būtina naudoti lankstų laidininką, kuris yra bendrame apvalkale ir patikimai prijungtas prie įžeminimo tinklo. Elektros įrankio, kurio įtampa didesnė kaip 42V, korpusas turi turėti specialų gnybtą įžeminimo laidui sujungti su skiriamuoju ženklu „Ž“ arba „žemė“.
4.2.5. Kištukinės jungtys, skirtos 12-42 V įtampai, turi skirtis nuo įprastų jungčių, kurios naudojamos esant 127-220 V įtampai.
4.2.6. Gaisro atžvilgiu pavojingose sandėliavimo zonose šviestuvų konstrukcija turi būti tokia, kad neiškristų lempų kolbos ir starteriai. Draudžiama naudoti šviestuvus su šviesos sklaidytuvais ir reflektoriais iš degių ar sunkiai degių medžiagų.
4.2.7. Draudžiama uždažyti sprogimo atžvilgiu nepavojingų įrenginių pasų lenteles. Šių įrenginių spalva turi skirtis nuo paprastų elektros įrenginių.
4.2.8. Būtina kontroliuoti įrenginių atskirų mazgų temperatūrą. Gaisro atžvilgiu pavojingose zonose įrenginių temperatūra turi būti žemesnė už DS garų savaiminio užsiliepsnojimo temperatūrą G-1 zonoje ir žemesnė kaip 50oC už dulkių smilkimo ar savaiminio užsiliepsnojimo temperatūrą.
4.2.9. Gaisro atžvilgiu pavojingose zonose bet kokios degios medžiagos turi būti ne arčiau kaip 1 m nuo įrenginio.
4.2.10. Elektros įrenginių, įrengtų G-II ir G-IIa zonose su pluoštinėmis dulkėmis, paviršiai ir vėdinimo grotelės turi būti valomi pagal įmonės instrukcijoje nurodytus terminus.
4.2.11. Gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingose zonose draudžiama naudoti laidus ir kabelius su polietileno izoliacija.
4.2.12. Tranzitinis laidų ir kabelių tiesimas per visų klasių zonas nerekomenduojamas. Draudžiama tiesti laidus ir kabelius tranzitu per sandėlių patalpas.
4.3. Transformatoriai ir pastotės
4.3.1. Transformatoriai ir pastotės turi atitikti EĮĮT ir kitų techninės saugos taisyklių reikalavimus.
4.3.2. Tepalų surinkimo ir nutekėjimo įrenginiai turi būti tvarkingi ir veikiantys.
4.3.3. Į pastotės patalpas neturi patekti sprogimo atžvilgiu pavojinga aplinka iš gamybinių zonų. Jei pastotė yra prie S-1 klasės zonos, taip pat prie zonų su suskystintomis degiomis dujomis, pastotėje turi būti sudarytas nedidelis papildomas slėgis su oro apykaita penkis kartus per valandą.
4.3.4. Dėl pažeidimų automatiškai atsijungusį transformatorių galima įjungti tik pašalinus gedimus.
4.3.5. Transformatoriai turi būti apžiūrimi pagal instrukcijoje nurodytus terminus. Papildomai jie apžiūrimi po avarinio atsijungimo, po stichinių nelaimių, didelių temperatūros svyravimų.
4.3.6. Transformatorių eksploatacija turi būti nutraukta aptikus:
4.3.6.1. transformatorinės alyvos išsiliejimą iš plėstuvo arba plyšus išmetimo vamzdžio diafragmai;
4.3.6.2. keičiant transformatorinę alyvą pagal laboratorijos tyrimo rezultatus;
4.3.6.3. transformatorinės alyvos nutekėjimą, sumažėjus jo lygiui žemiau tepalo matavimo stiklo lygio.
4.3.7. Būtina periodiškai tikrinti gaisro gesinimo sistemas ir priemones.
4.4. Elektros įrenginių planinės apžiūros, revizijos ir remontas
4.4.1. Elektros įrenginių planinis patikrinimas ir remontas atliekami pagal galiojančių norminių aktų reikalavimų terminus arba pagal atsakingo už įmonės elektros ūkį asmens patvirtintą instrukciją.
4.4.2. Sprogimo atžvilgiu saugios konstrukcijos elektros įrenginius gali eksploatuoti tik specialiai apmokyti asmenys.
4.4.3. Be bendros techninės dokumentacijos, sprogimo atžvilgiu saugios konstrukcijos įrenginiai turi turėti individualaus naudojimo pasus. Juos patvirtina atsakingas už įmonės elektros ūkį asmuo.
4.4.4. Elektros mašinas, aparatus bei kitą elektros įrangą ir elektros instaliaciją sprogimo atžvilgiu pavojingose zonose ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius privalo tikrinti asmuo, atsakingas už įmonės elektros ūkį arba kitas jo įgaliotas asmuo. Patikrinimų rezultatai turi būti surašomi į operatyvinį arba specialų žurnalą. Apžiūros tvarka ir turinys nurodomi instrukcijoje.
4.4.5. Sprogimo atžvilgiu saugios konstrukcijos įrenginius ir tinklus privalo apžiūrėti elektros ūkį aptarnaujantis personalas vietos instrukcijos nustatytu laiku ir tvarka.
4.4.6. Sprogimo atžvilgiu saugios konstrukcijos įrenginių profilaktinių bandymų periodiškumą nustato atsakingas už elektros ūkį asmuo, tačiau bandymai turi būti atliekami ne rečiau, negu reikalaujama techninio eksploatavimo ir saugos taisyklėse paprastos konstrukcijos įrenginiams.
4.4.7. Įžeminimo įrenginio varža tikrinama ir matuojama techninio eksploatavimo ir saugos taisyklėse nurodytu laiku.
4.4.8. Elektros įrenginių planinis remontas ir profilaktiniai išbandymai atliekami pagal grafiką, patvirtintą įmonės vyriausiojo inžinieriaus arba atsakingo už elektros ūkį asmens.
4.4.9. Remontuoti sprogimo atžvilgiu saugius įrenginius gali tik asmenys, turintys specialią kvalifikaciją ir leidimą atlikti remonto darbus.
4.4.10. Kiekvieno sprogimo atžvilgiu saugaus įrengimo gedimo atveju atsakingas už darbo barą asmuo turi surašyti aktą arba padaryti įrašą įrenginio eksploatavimo pase.
4.4.11. Remontuojamame įrenginyje draudžiama keisti apsaugos nuo sprogimo konstrukcijas, taip pat naudoti kito tipo varžtus, kurie nenumatyti įrenginio konstrukcijoje.
4.4.12. Baigus sprogimo atžvilgiu saugių įrenginių remontą, reikia išmatuoti apsaugos nuo sprogimo parametrus, kurie nurodyti gaminančios gamyklos instrukcijoje. Gauti duomenys ir atliktų darbų apimtys įrašomi į įrenginio pasą.
4.5. Apsauga nuo klaidžiojančių elektros srovių
4.5.1. Įvairiems įrenginiams apsaugoti nuo klaidžiojančių elektros srovių, siekiant sumažinti srovės nutekėjimą į gruntą, turi būti numatomos priemonės, mažinančios įrenginių koroziją bei jų kibirkščiavimą.
4.5.2. Izoliuojančių sandūrų tarp elektrifikuoto ir neelektrifikuoto geležinkelio kokybė tikrinama ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.
4.5.3. Objekto teritorijoje esantys geležinkelio tinklai neturi jungtis su metaliniais statiniais, gelžbetoninių konstrukcijų armatūra ir įžeminimo įrenginiais.
4.5.4. Plieninių vamzdynų izoliacija, sauganti juos nuo klaidžiojančių srovių, turi būti techniškai tvarkinga.
4.5.5. Įpylimo ir išpylimo įrenginius leidžiama eksploatuoti su sąlyga, kad kolonėlės bus sujungtos su abiem geležinkelio bėgiais variniais atitinkamo skerspjūvio laidais arba plieninėmis jungtimis.
4.5.6. Atskirų vamzdyno dalių sujungimo vietose turi būti patikimas kontaktas. Jei pereinamoji varža tarp vamzdžių jungčių ne didesnė kaip 0,3 omo, tada tam tikslui specialios jungties nereikia.
4.6. Apsauga nuo statinės elektros srovės
4.6.1. Tam, kad nesusidarytų pavojingos kibirkščiuojančios iškrovos nuo įrenginių paviršiaus, perdirbamų medžiagų, taip pat nuo žmogaus kūno, reikia tikrinti, ar yra ir veikia:
4.6.1.1. įrengimų ir komunikacijų įžemikliai;
4.6.1.2. krūvio nuvedimo sistemos;
4.6.1.3. krūvio neutralizacijos sistemos panaudojant radioizotopinius ir kitus neutralizatorius.
4.6.2. Metalinės ir nemetalinės elektrai laidžios technologinių įrengimų dalys turi būti įžemintos, neatsižvelgiant į tai, ar panaudotos kitos apsaugos nuo statinio elektros krūvio priemonės.
4.6.3. Metaliniai ir nemetaliniai elektrai laidūs įrengimai, vamzdynai, vėdinimo dėžės ir vamzdynų bei aparatų šiluminės izoliacijos apvalkalai, esantys ceche, taip pat ant išorinių įrenginių, estakadų, kanalų, turi sudaryti vientisą nepertraukiamą elektros grandinę, kuri cecho (skyriaus, įrenginio) ribose turi būti prijungta prie įžeminimo kontūro ne mažiau kaip dviejuose taškuose.
4.6.4. Autocisternų ir laivų tankų liukus atidaryti ir žarnas panardinti galima tik įžeminimo laidininkus prijungus prie įžeminimo įrenginių. Įžeminimo laidininkas iš pradžių jungiamas prie cisternos (tanko) korpuso, o po to – prie įžeminimo įrenginio.
4.6.5. Guminės ar kitos iš elektrai nelaidžių medžiagų ir su metaliniais galais žarnos, naudojamos geležinkelio cisternoms, autocisternoms ir kitiems judantiems indams ir aparatams užpilti, turi būti apvyniotos varine viela, kurios diametras yra ne mažesnis kaip 2 mm (arba variniu lynu, kurio skerspjūvis ne mažesnis kaip 4 mm2) su vyniojimo žingsniu, ne didesniu kaip 100 mm. Vienas vielos (lyno) galas jungiamas suvirinimo būdu (ar prisukant varžtus) su metalinėmis įžeminamo produktotiekio dalimis, o kitas – su žarnos antgaliu. Žarnos antgaliai turi būti variniai arba iš kitų kibirkščių neskeliančių metalų.
4.6.6. Įžeminimo įrenginius, saugančius nuo statinės elektros, reikia sujungti su elektros įrenginių įžeminimo įrengimais.
4.6.7. Įžeminimo įrenginių, saugančių nuo statinės elektros, varžų matavimas atliekamas kartu su elektros įrenginių įžeminimo patikrinimu.
4.6.8. Už įrenginių, saugančių nuo statinės elektros, tvarkingumą ceche atsako cecho viršininkas, o įmonėje – už elektros ūkį atsakingas ar jo įgaliotas asmuo.
4.7. Apsauga nuo žaibo
4.7.1. Apsauga nuo žaibo įrengiama pagal RSN 139-92 „Pastatų ir statinių žaibosauga“ ir kitų galiojančių norminių dokumentų reikalavimus.
4.7.2. Apsaugos nuo elektrinės ir elektromagnetinės indukcijos reikalavimai derinami su apsaugos nuo statinės elektros reikalavimais.
4.7.3. Eksploatuojant apsaugos nuo žaibo įrenginius, kartu atliekant einamuosius ir profilaktinius remontus, reikia numatyti planines įrenginių apžiūras, kurių metu:
4.7.3.1. patikrinamas elektros ryšio patikimumas tarp elektros laidininkų elementų;
4.7.3.2. nustatomi elementai, kuriuos dėl mechaninių pažeidimų reikia pakeisti arba sustiprinti;
4.7.3.3. imamasi priemonių elementų apsaugai nuo korozijos sustiprinti;
4.7.3.4. patikrinama, ar apsaugos nuo žaibo įrenginiai atitinka pastato ar įrenginio kategoriją (pasikeitus technologijai, atlikus pastatų, statinių ar įrengimų rekonstrukciją);
4.7.3.5. patikrinama visų žaibosaugos įžemiklių varža ne rečiau kaip kartą per du metus (šiuos matavimus reikia atlikti kartu su elektros įrenginių įžeminimo varžų matavimais).
4.7.4. Apsaugos nuo žaibo įrenginių profilaktinio remonto apimtys turi būti numatomos prieš perkūnijos sezoną. Nedidelį einamąjį remontą galima atlikti perkūnijos sezono metu, o kapitalinį – ne perkūnijos sezono laiku.
4.7.5. Už objekto apsaugos nuo žaibo įrenginių tvarkingumą atsako vyriausiasis įmonės energetikas (elektros cecho viršininkas) arba jo įgaliotas asmuo. Vyriausiasis energetikas (elektros cecho viršininkas) privalo parengti trumpą instrukciją apie žaibosaugos įrenginių eksploatavimą, atsižvelgdamas į konkrečias objekto ypatybes.
4.7.6. Asmenys, atliekantys žaibosaugos įrenginių patikrinimą, turi surašyti apžiūros ir patikrinimo aktą, nurodant jame rastus defektus. Žaibosaugos įrenginių patikrinimų, bandymų, remontų ir t. t. rezultatus reikia pažymėti specialiame eksploataciniame žurnale.
4.7.7. Perkūnijos metu draudžiama gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingas medžiagas išleisti į atmosferą per dujų nuvedimo vamzdynus.
5. ŠILDYMAS IR VĖDINIMAS
5.1. Bendroji dalis
5.1.1. Visi šildymo, vėdinimo įrenginiai ir prietaisai turi būti pagaminti, įrengti ir eksploatuojami pagal galiojančių norminių dokumentų bei instrukcijų reikalavimus, o prieš šildymo sezono pradžią būtina juos patikrinti ir suremontuoti. Jų darbo režimą ir aptarnavimą reglamentuoja instrukcijos, kurias tvirtina įmonės vyriausiasis inžinierius ar kitas atsakingas asmuo.
5.1.2. Už šildymo, vėdinimo įrenginių techninę būklę bei priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymąsi juos eksploatuojant atsako cechų (skyrių) viršininkai.
5.1.3. Šildymo ir vėdinimo įrenginiai turi turėti pasus ir remonto žurnalus.
5.1.4. Šildymo ir vėdinimo sistemų elektros varikliai bei įranga pagal apsaugos lygį turi atitikti gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingoje zonoje veikiantiems įrenginiams taikomus EĮĮT reikalavimus.
5.1.5. Metaliniai ortakiai ir vamzdynai bei kita įranga, veikianti sprogimo atžvilgiu pavojingose zonose, turi būti įžeminta.
5.1.6. Ortakių ir vamzdynų, šachtų, šildymo ir vėdinimo įrangos karšti paviršiai, galintys būti gaisro kilimo priežastimi, turi būti apsaugoti nedegia šilumine izoliacija.
5.1.7. Atliekant šildymo ir vėdinimo sistemų einamąjį ir kapitalinį remontą, draudžiama naudoti filtrus, garso sugėriklius, izoliaciją, tarpines ir kitas detales, kurios gaisro metu gali išskirti į aplinką kenksmingas medžiagas.
5.1.8. Įeiti į vėdinimo kameras, uždaryti sklendes, vėdinimo angas, įjungti ir išjungti ventiliatorius gali tik asmenys, aptarnaujantys šias sistemas, o gaisro atveju – bet kuris asmuo pagal avarijos likvidavimo vadovo nurodymus.
5.1.9. Personalas, atsakingas už šildymo ir vėdinimo sistemų priežiūrą, privalo šalinti gedimus, atlikti ventiliatorių, ortakių, drėkinimo kamerų, ugnį sulaikančių prietaisų, įžeminimo įrenginių planines profilaktines apžiūras pagal parengtus grafikus, atliktus darbus registruojant remonto žurnale.
5.2. Šildymas
5.2.1. Draudžiama apšildyti garais ir vandeniu cechus, kuriuose naudojamos medžiagos gali pačios savaime užsiliepsnoti arba sprogti, sąveikaudamos su šildymo sistemų įkaitusiais paviršiais. Tokiu atveju apšildoma oru arba elektra.
5.2.2. Prietaisų, šildomų vandeniu ar garu, eksploatacijos metu jų paviršiaus temperatūra neturi viršyti patalpoje saugomų medžiagų 80% savaiminio užsiliepsnojimo temperatūros.
5.2.3. Vietiniai šildymo prietaisai ir kaloriferiai, kurių šilumnešio temperatūra didesnė kaip 150o C, turi būti įrengti ne mažiau kaip 100 mm atstumu nuo degių konstrukcijų, apsaugant jas nedegiais ekranais.
5.2.4. Pastatuose ir patalpose, kurių gamybos kategorija A, B ir C, vietiniai šildymo prietaisai, kurių šilumnešio temperatūra didesnė kaip 130o C, turi būti atskirti nedegiais ekranais. Atstumas tarp ekranų ir šildymo prietaisų turi būti ne mažesnis kaip 100 mm. Nenuimami ekranai turi būti su atidaromomis durelėmis arba angomis jiems išvalyti. Ekranai prie šildymo prietaisų, esant bet kokiai šilumnešio temperatūrai, turi būti įrengti suslėgtojo oro ir suskystintų degių ir nedegių dujų balionų saugojimo bei pripildymo patalpose, LUS, kurių garų pliūpsnio temperatūra 28o C ir mažiau, bei savaime užsiliepsnojančių medžiagų laikymo patalpose.
5.2.5. Šildymo prietaisų ir vamzdynų paviršiai turi būti reguliariai valomi.
5.2.6. Draudžiama džiovinti ir laikyti degias medžiagas ant šildymo vamzdynų ir prietaisų.
5.2.7. Draudžiama šildymo įrenginius prižiūrėti pašaliniams asmenims.
5.2.8. Dūmtraukiai turi būti tvarkingi. Iš dūmtraukių prieš šildymo sezoną, o jo metu ne rečiau kaip kartą per ketvirtį būtina valyti suodžius.
5.2.9. Šildymo įrenginių skystojo kuro bakai eksploatuojami uždengti. Patalpoje kuro turi būti ne daugiau kaip 0,5 m3. Statyti kuro bakus priešais pakurą (purkštuką) draudžiama.
5.2.10. Kurotiekių sandūros, armatūra ir ventiliai turi būti tvarkingi ir hermetiški, neleidžiantys nutekėti kurui.
5.3. Vėdinimas
5.3.1. Patalpose, kuriose gamybos procesas yra sprogimo atžvilgiu pavojingas, draudžiama naudoti technologinę įrangą, jei sugedusi dulkių siurbimo, gaudymo sistema, vandens filtrai bei kiti vėdinimo sistemų įrenginiai.
5.3.2. Patalpose, kuriose gali kauptis sunkesnės už orą degios dujos ir garai, turi būti įrengta pritekamoji ištraukiamoji vėdinimo sistema. Tokiose patalpose įrengtų gilesnių negu 0,5 m kanalų vėdinimui reikia naudoti atskirą ištraukiamąją vėdinimo sistemą, veikiančią mechaniškai ją sužadinus.
5.3.3. Vėdinimo sistemos ir kita pagalbinė įranga, į kurią gali patekti sprogimo atžvilgiu pavojingų medžiagų, turi būti nepavojinga sprogimo atžvilgiu.
5.3.4. Vietinių technologinių įrenginių, kuriuose išsiskiria didelis kiekis degių dujų ir garų, taip pat dulkės, galinčios užsidegti nuo trinties ir smūgio, siurbtuvų sistemose turi būti sprogimo atžvilgiu saugios konstrukcijos vėdinimo sistema.
5.3.5. Jei gamybos metu išsiskiria didelis kiekis degių dulkių, rekomenduojama naudoti aspiracinius įrenginius su dulkių valymo vandeniu sistema, jei tai leidžiama pagal technologiją.
5.3.6. Patalpose, kuriose yra sprogios dulkės, turi būti sprogimo atžvilgiu nepavojingi dulkių siurbliai arba dulkių nuplovimo įrenginiai nuolatiniam dulkių valymui nuo konstrukcijų ir įrangos.
5.3.7. Vėdinimo kamerose draudžiama laikyti pašalinius įrengimus ir daiktus. Kameros turi būti užrakinamos. Prieigos prie vėdinimo įrangos, gaisro gesinimo priemonių turi būti laisvos.
5.3.8. Eksploatuojant ventiliatorius, būtina stebėti, kad:
5.3.8.1. nekibirkščiuojantys ir didesnio patikimumo ventiliatoriai būtų techniškai sutvarkyti;
5.3.8.2. nekibirkščiuojančių ventiliatorių apsauginės (plastmasinės) dangos neišsisluoksniuotų;
5.3.8.3. darbiniai ratai būtų subalansuoti, tolygiai dirbtų ir neliestų apvalkalo;
5.3.8.4. tarpai tarp išcentrinio ventiliatoriaus įėjimo vamzdelio krašto neviršytų l % nuo darbinio rato diametro ašine ir radialine kryptimis;
5.3.8.5. guoliai būtų reguliariai sutepami;
5.3.8.6. nuo ratų ir vidinių apvalkalų paviršių turi būti valomas kondensatas, dulkės ir kitos nuosėdos. Valymui naudoti kibirkščių neskeliančius įrankius;
5.3.8.7. ventiliatorių įžeminimo įrenginiai būtų techniškai sutvarkyti.
5.3.9. Atsiradus gedimams, dėl kurių tiesiogiai ar netiesiogiai gali kilti gaisras, būtina nedelsiant išjungti ventiliatorių ir pašalinti gedimus.
5.3.10. Kilus gaisrui gamybinėje patalpoje ar patalpoje, kurioje yra vėdinimo sistema, neturint distancinio centrinio atjungimo įrenginių, būtina išjungti tiekiamųjų ir ištraukiamųjų įrenginių ventiliatorius, uždaryti sklendes ar vožtuvus prieš ventiliatorius ir po jų (tambūruose oro tiekimas turi nenutrūkti) ir pranešti priešgaisrinei apsaugai ir gesinti gaisrą pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis.
5.3.11. Eksploatuojant kaloriferius, būtina stebėti, kad kontroliniai matavimo prietaisai būtų tvarkingi, oro pasipriešinimas neviršytų pase nurodyto dydžio, kaloriferis nebūtų užterštas nešvarumais.
5.3.12. Kaloriferiai valomi pneumatiniu arba hidropneumatiniu būdu.
5.3.13. Draudžiama ant kaloriferių, vamzdynų su šilumnešiu laikyti degias medžiagas.
5.3.14. Eksploatuojant valymo įrenginius, gaudančius degias ir sprogimą galinčias sukelti dulkes bei atliekas, būtina, kad:
5.3.14.1. oro, patenkančio į ciklonus, sąnaudos neviršytų paso duomenų;
5.3.14.2. filtruojantys įrenginiai, susikaupus dulkėms, būtų valomi du kartus per metus arba pagal įmonėje nustatytą grafiką;
5.3.14.3. atliekos šalinamos į specialias vietas už patalpos, kurioje įrengti filtruojantys įrenginiai, ribų;
5.3.14.4. rankiniu būdu valant filtruojančius įrenginius, būtų nenaudojami atvirą ugnį ar kibirkštį skeliantys instrumentai;
5.3.14.5. deginant ciklonų sugaudytas atliekas katiluose, maitinančiame vamzdyne būtų įrengtos automatinės sklendės;
5.3.14.6. būtų tikrinami apsauginiai ir ugnį sulaikantys įrenginiai.
5.3.15. Iš vėdinimo kabinų, ciklonų, filtrų, ortakių degios dulkės ir gamybinės atliekos turi būti valomos pagal nustatytą grafiką.
5.3.16. Eksploatuojant vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas, draudžiama demontuoti ugnį sulaikančius įrenginius arba atskirus jų elementus.
5.3.17. Ištraukiamieji ortakiai (kuriais traukiamos sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingos medžiagos) privalo turėti periodinio valymo įtaisus: liukus, išardomus sujungimo mazgus ir kt. Draudžiama juos valyti išdeginimo būdu.
5.3.18. Vietiniai ištrauktuvai, šalinantys gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingas medžiagas, turi būti su metaliniais tinkleliais.
5.3.19. Gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingose patalpose esantys vėdinimo įrengimai privalo turėti nuotolinio valdymo įrenginį, kuriuo būtų galima pasinaudoti gaisro ar avarijos atveju (pagal šioms patalpoms nustatytus reikalavimus).
5.4. Ortakiai ir ugnį sulaikantys įrenginiai
5.4.1. Vėdinimo sistemų ortakiai turi būti reguliariai valomi, tikrinamas jų sandarumas, antikorozinė danga. Droseliniai ir ugnį sulaikantys įrenginiai turi būti veikiantys.
5.4.2. Draudžiama prie ortakių prijungti papildomas, projekte nenumatytas atšakas.
5.4.3. Ugnį sulaikantys vožtuvai ortakiuose įrengiami sienų ir perdangų kirtimo vietose, taip pat gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingoms patalpoms ir gaisro atžvilgiu labiausiai pavojingai technologinei įrangai apsaugoti.
5.4.4. Eksploatuojant automatinius ugnį sulaikančius vožtuvus sprogimo atžvilgiu pavojingose patalpose, jų techninė būklė tikrinama kartą per pamainą, kitose – kartą per savaitę. Prireikus išvalomi sklendžių ir vožtuvų jautrieji elementai. Draudžiama lydžius intarpus pakeisti kitais, padarytais iš nelydžių medžiagų.
5.5. Avarinis vėdinimas ir aplinkos oro kontrolė gamybinėse patalpose ir vėdinimo sistemų ortakiuose
5.5.1. Jei yra pavojus, kad į patalpą gali staigiai patekti nuodingos, sprogios ar degios medžiagos, turi būti numatytas avarinis vėdinimas. Avarinio vėdinimo oro apykaita turi atitikti RSN 159-95 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ reikalavimus.
5.5.2. Esant patalpoje nuolatinei aplinkos oro būklės kontrolei, avarinio vėdinimo ventiliatoriai paleidžiami, o vėdinimo angos turi atsidaryti automatiškai. Be automatinio įjungimo, turi veikti ir rankinis avarinis įjungimas iš patalpos vidaus ir išorės.
5.5.3. Keičiantis pamainai, avarinio vėdinimo sistemos turi būti tikrinamos apžiūrint.
5.5.4. Aplinkos oro būklė patalpose, kuriose vykdoma gamyba yra gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojinga, turi būti nuolat arba periodiškai tikrinama. Tikrinimo terminus nustato įmonės vadovas.
5.5.5. Aplinkos oro būklė, bandant vėdinimo įrenginius ar tikrinant jų efektyvumą, kontroliuojama esant normaliai technologinės įrangos apkrovai ir veikiant vėdinimo sistemai projekte numatytu režimu pagal nustatytą grafiką.
5.5.6. Aplinkos oro periodinė kontrolė atliekama nuolatinėse darbo vietose, taip pat ten, kur išsiskiria sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingos medžiagos bei kur laikinai gali būti žmonės, neutralioje patalpos zonoje, blogai vėdinamose patalpose, evakuaciniuose koridoriuose, tambūruose šliuzuose, magistraliniuose ortakiuose.
5.5.7. Aplinkos oro mėginių kiekį nustato įmonės vadovas. Analizės rezultatai registruojami žurnale.
5.5.8. Jei aplinkos oro analizės rezultatai nepatenkinami, turi būti patikrintas vėdinimo sistemų efektyvumas.
6. LENGVAI UŽSILIEPSNOJANČIŲ (LU) IR DEGIŲ SKYSČIŲ (DS) SANDĖLIAI
6.1. Eksploatuojant LU ir DS sandėlius, turi būti laikomasi visų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų.
6.2. Rezervuarų parkų aikštelių pylimų viduje teritorija turi būti švari: išvalyti skysčiai, šiukšlės, sausos žolės ir lapai. Draudžiama joje sandėliuoti degias medžiagas.
6.3. Naftos produktų rezervuarus juosiantys pylimėliai ir perėjimo tilteliai turi būti tvarkingi. Pylimų apjuostos vietos viduje bei 10 m atstumu apie ją draudžiama laikyti bet kokias medžiagas ir įrengimus. Joje turi būti laiku pjaunama ir šalinama žolė. Suardyti pylimai turi būti nedelsiant atstatyti.
6.4. Rezervuarai, kuriuose laikomi LUS, turi būti nudažyti šviesia spalva ar apsaugoti nuo tiesioginio saulės spindulių poveikio.
6.5. Kiekvienam rezervuarui turi būti sudaryta technologinė kortelė, kurioje nurodomas rezervuaro numeris, jo paskirtis, maksimalus įpylimo lygis, minimalus likutis, įpylimo ir išpylimo greičiai, maksimali produkto pašildymo temperatūra, jei saugomam produktui reikalingas pašildymas.
6.6. Rezervuarų pripildymas ir išpylimas atliekamas patikrinus, ar teisingai atidarytos ir uždarytos atitinkamos sklendės. Produktas turi patekti po skysčio sluoksniu. Draudžiama produktą pilti į rezervuarą krentančia srove.
6.7. Eksploatuojant rezervuarus, turi būti nuolat kontroliuojamas jų sandarumas, sifoninių čiaupų, flanšinių sujungimų, riebokšlinių sklendžių būklė. Aptikti gedimai turi būti nedelsiant šalinami.
6.8. Kvėpavimo armatūra ir ugnies užtvaros, įrengtos rezervuaruose, turi būti tvarkingos. Aikštelė, kurioje įrengta įranga, turi būti sujungta su rezervuaro aikštele tilteliu. Draudžiama vaikščioti rezervuarų stogais.
6.9. Kvėpavimo vožtuvus būtina tikrinti ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
6.10. Apžiūrint kvėpavimo armatūrą, būtina iš vožtuvų ir tinklelių išvalyti nešvarumus (žiemą – ledą). Hidrauliniuose vožtuvuose privalu patikrinti skysčio lygį. Kvėpavimo vožtuvus reikia naudoti su neprišąlančiomis lėkštėmis.
6.11. Hidrauliniai apsauginiai vožtuvai tikrinami ne rečiau kaip kartą per 10 dienų. Hidraulinis apsauginis vožtuvas pripildomas tik sunkiai garuojančio ir neužšąlančio skysčio. Šis skystis turi būti nuolat papildomas iki reikiamo lygio.
6.12. Ugnies saugikliai tikrinami ne rečiau kaip vieną kartą per metus.
6.13. Prieš pripildant rezervuarą skysčiu, būtina patikrinti matavimo įrenginio būklę. Matuojant skysčio lygį rezervuare, matavimo juosta matavimo angoje turi būti žiedo formos arba kibirkščių neskelianti metalinė kaladėlė.
6.14. Rezervuarai, vamzdynai ir kita įranga valoma mechanizuotai sprogimo ir gaisro atžvilgiu nepavojingais būdais. Valant rankiniu būdu, naudojamas inventorius, neskeliantis kibirkščių.
6.15. Apžiūrint rezervuarus, imant mėginius ar matuojant skysčio lygį, apšvietimui leidžiama naudoti tik akumuliatorinius, sprogimo atžvilgiu nepavojingus žibintus. LUS mėginius imti per viršutinę rezervuaro angą produkto pripildymo arba išpylimo metu draudžiama.
6.16. Rezervuarų grupė ir atskirai stovintys rezervuarai turi būti aprūpinti pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. Jei įrengta stacionari gaiso gesinimo sistema, tai ji tikrinama ne rečiau, nei nustatyta instrukcijoje.
6.17. Draudžiama eksploatuoti sugedusius ir netvarkingus rezervuarus.
6.18. Remontuoti rezervuarus ir vamzdynus leistina tik visiškai išpylus iš jų skysčius, išjungus vamzdynus, atidarius visas angas, nuodugniai išvalius (išgarinus ir išplovus) ir įsitikinus, kad juose nėra sprogimo atžvilgiu pavojingos dujų koncentracijos.
6.19. Išpylimo ir įpylimo statiniai ir geležinkelio estakadų darbiniai keliai turi būti tvarkingi, patikimai įžeminti.
6.20. Aikštelių, ant kurių įrengti išpylimo statiniai, paviršius turi būti lygus, taip pat užtikrinta, kad skystis be trukdžių galėtų nubėgti. Visi nelygumai, duobės, atsiradusios aikštelės paviršiuje, nedelsiant užlyginamos.
6.21. Iš abiejų pripildymo ir išpylimo įrenginių geležinkelio pusių (dviejų dviašių arba vieno keturašio vagono atstumu) būtina įrengti signalinius ženklus, draudžiančius šilumvežiams ir garvežiams įvažiuoti už šių ženklų. Šilumvežių ir garvežių judėjimas geležinkeliu, kuriuose įrengti pripildymo įrenginiai, draudžiamas. Išimtiniais atvejais jiems leidžiama važiuoti aplinkiniais geležinkeliais.
6.22. Sukabinti, atkabinti ir rūšiuoti vagonų cisternas pripildymo bei išpylimo punktuose draudžiama.
6.23. Transportas pripildymui ir išpylimui gali atvažiuoti tik nuvalius nuo aikštelių bei geležinkelių išsiliejusį skystį.
6.24. Jei vagonai-cisternos su skysčiais, kurių garų pliūpsnio temperatūra 28oC ir mažesnė, atvežami garvežiais, tai turi būti priedanga iš dviejų dviašių arba vieno keturašio pakrauto nedegiais kroviniais vagonų (platformų). Jei cisternos atvežamos šilumvežiais, tai priedanga nereikalinga. Įrengimų teritorijoje draudžiama atidaryti pakurą ir įpūtimą, naudoti fakelus ir kitą atvirą ugnį.
6.25. Geležinkelio cisternos pripilti ir išpilti atvežamos tolygiai, be trūkčiojimų. Geležinkelio cisternas stabdyti metaliniais rat …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.