Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS Dėl PANEVĖŽIO APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO PATVIRTINIMO 2012 m. gruodžio 12 d. Nr. 1531 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2007, Nr. 39-1437; 2010, Nr. 65-3195) 6 straipsniu, 11 straipsnio 4 ir 10 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Panevėžio apskrities teritorijos bendrąjį (generalinį) planą (pridedama).
2. Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai be Panevėžio apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano brėžinių skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su brėžiniais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).
3. Įpareigoti Panevėžio apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano planavimo organizatorių, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorių, per pusę metų nuo Panevėžio apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano įsigaliojimo parengti ir patvirtinti šio plano sprendinių įgyvendinimo programą. LAIKINAI EINANTIS MINISTRO PIRMININKO PAREIGAS ANDRIUS KUBILIUS LAIKINAI EINANTIS APLINKOS MINISTRO PAREIGAS GEDIMINAS KAZLAUSKAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1531 PANEVĖŽIO APSKRITIES TERITORIJOS BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
4. Panevėžio apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (toliau – Bendrasis (generalinis) planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852), Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2004, Nr. 83-3029), Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), nuostatomis ir institucijų išduotomis planavimo sąlygomis.
5. Bendrojo (generalinio) plano numatoma apskrities teritorijos vystymo koncepcija parengta 20 metų laikotarpiui, o konkretizuoti sprendiniai – 10 metų laikotarpiui.
6. Bendrasis (generalinis) planas suderintas su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, gretimomis apskritimis ir apskrities savivaldybėmis, aprobuotas Panevėžio regiono plėtros tarybos 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. R2-1 „Dėl Panevėžio apskrities teritorijos bendrojo plano teritorijos vystymo koncepcijos aprobavimo“ ir patikrintas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (2012 m. spalio 25 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP5-16).
7. Bendrasis (generalinis) planas detalizuoja ir konkretizuoja Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius apskrities teritorijoje.
8. Bendrojo (generalinio) plano sprendiniai nustatyti atsižvelgiant į konsultavimosi procedūros rezultatus, taip pat strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir sprendinių poveikio vertinimo išvadas.
9. Bendrajame (generaliniame) plane vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571). II. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO KONCEPCIJA I. Apskrities teritorijos vystymo PRIELAIDOS IR TIKSLAI
10. Panevėžio apskrities vystymo prielaidas sudaro: 7.
11. apskrities padėtis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane išskirto šalies funkcinio stuburo, jungiančio didžiausio ūkinio aktyvumo ašis su stambiausiais urbanistiniais centrais, atžvilgiu; 7.
12. Panevėžio miesto, kaip R kategorijos metropolinio regiono centro, vystymosi galimybės kartu su gretimu metropoliniu centru – Šiauliais; 7.
13. apskrities gerai išvystyti ryšiai su šalies sostine Vilniumi ir kitais apskričių centrais; 7.
14. pagrindinis transeuropinis transporto 1 koridorius („Via Baltica“), jungiantis apskritį su Latvija, Lenkija, ir jo atšaka į Vilnių – su Baltarusija; 7.
15. geležinkelio linijos Daugpilis–Panevėžys–Radviliškis jungtis su pagrindiniu Lietuvos geležinkelių transporto IX B koridoriumi, taigi ir su Klaipėdos Jūrų uostu; 7.
16. tankus miestų ir miestelių tinklas ir pakankamai išvystyta pramonės infrastruktūra.
17. Pagal kompleksinių probleminių situacijų vertinimą didesniu nei vidutiniu problemiškumu išsiskiria Pasvalio rajono ir Biržų rajono savivaldybių teritorijos, vidutiniu problemiškumu pasižymi Rokiškio rajono, Panevėžio rajono ir Kupiškio rajono savivaldybių teritorijos ir santykinai mažiausiu – Panevėžio miesto savivaldybės teritorija.
18. Teritorijos problemiškumo santykinis regioninis vertinimas savivaldybių teritorijomis sudaro bendrąjį foną, kurį būtina papildyti ypatingų kraštotvarkinių konfliktų turinčiais arealais ar vietovėmis, neturinčiais konkrečių ir tikslių ribų, tačiau padedančiais atsižvelgti į konkrečią probleminių situacijų sklaidą. Kaip tokius arealus Panevėžio regione tikslinga išskirti: 9.
19. Svarbiausi ežerynai bei slėniai, kuriuose konfliktines situacijas sudaro rekreacijos vystymo interesai, ūkinės veiklos ir esamo arba būsimo saugomų teritorijų statuso realizavimas. Panevėžio regione tokie probleminiai arealai yra Lėvens (pasižymi dideliu problemiškumu), Krekenavos ir Sartų (pasižymi vidutiniu problemiškumu). 9.
20. Saugomos didelės miškingos teritorijos, kuriose konfliktines situacijas sudaro gamtos paveldo vertybių išsaugojimo interesai, saugomų teritorijų reglamentų realizavimas. Panevėžio regione tokie probleminiai arealai yra Biržų giria (pasižymi dideliu problemiškumu) Žalioji ir Šimonių girios (pasižymi vidutiniu problemiškumu). 9.
21. Agrariniai miškingi arba mažai miškingi lygumų arealai, kuriuose konfliktines situacijas sudaro karstiniai procesai, bioprodukcinio ūkio vystymo interesai ir gamtinio karkaso realizavimas. Panevėžio regione tokie probleminiai arealai yra Biržų–Pasvalio (pasižymi dideliu problemiškumu), Kupreliškio, Grūžių, Sėlynės–Lukstų ir Šepetos–Notigalės (pasižymi vidutiniu problemiškumu). 9.
22. Urbanistiniai arealai ir vietovės, kuriuose problemas formuoja urbanistinio bei administracinio vystymo interesai. Pirmiausia tai Panevėžio metropolinio vystymo zona (vidutinis problemiškumas), Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatyti galimi regioniniai centrai Rokiškis (vidutinis problemiškumas) ir Biržai (didelis problemiškumas), taip pat naujų lokalinių aptarnavimo centrų Vabalninko, Pandėlio, Ramygalos (pasižymi vidutiniu problemiškumu) vystymo galimybės.
23. Bendrajame (generaliniame) plane nustatyta bendrųjų ir specialiųjų teritorijos vystymo tikslų sistema sudaryta numatant nuosekliai įgyvendinti darnaus vystymosi politiką, užtikrinančią sveiką aplinką, tinkamą gamtos ir intelektinių išteklių naudojimą, nuosaikų, bet stabilų ekonomikos augimą, visuotinę visuomenės gerovę, patikimas socialines garantijas.
24. Pagrindinis Bendrojo (generalinio) plano principas ir tikslas yra apskrities teritorijos darnaus (tvaraus) vystymosi užtikrinimas. Pasirinktam pagrindiniam strateginiam principui įgyvendinti būtina laikytis šių principinių apskrities tvarkymo nuostatų: 11.
25. apskrities, šalies ir savivaldybių socialinės-ekonominės ir ekologinės politikos kryptys turi būti tarpusavyje suderintos ir neprieštaringos; 11.
26. apskrities aplinkos kokybė yra visos apskrities žmonių turtas ir turi būti išsaugota dėl savo prigimtinės vertės; 11.
27. apskrities teritorijos išteklių naudojimas turi atitikti bendruosius perspektyvinius visuomenės poreikius, būti darnus funkciniu požiūriu ir garantuoti taršos gamtinėje aplinkoje mažinimą; 11.
28. apskrities institucijos privalo aktyviai prisidėti prie darnaus (tvaraus) vystymosi koncepcijos įgyvendinimo šalies ir Europos lygiu; 11.
29. apskrities savitumo išsaugojimas ir plėtojimas turi remtis įvairiais teritoriniais veiksniais – geopolitiniais, ekonominiais, gamtinės, kultūrinės įvairovės ir kitais.
30. Nustatytoms apskrities raidos strateginėms kryptims įgyvendinti numatoma bendrųjų teritorijos vystymo tikslų sistema, kurią sudaro: 12.
31. gyventojų gyvenimo kokybės gerinimas skatinant švietimą ir savišvietą, plėtojant socialinę-kultūrinę bei techninę infrastruktūrą, didinant gyventojų užimtumą; 12.
32. apskrities ekonominio augimo skatinimas ūkinę veiklą teritoriškai diferencijuojant pagal teritorinio potencialo ypatumus, taikant funkcinę konversiją, pažangias ir informacines technologijas, skatinant konkurencingumą; 12.
33. aplinkos kokybės palaikymas optimizuojant gamtonaudą, plėtojant aplinkosaugą, išsaugant vertingą gamtinę aplinką ir stiprinant kraštovaizdžio savitumą.
34. Bendrojo (generalinio) plano koncepcija numato regiono teritorijos vystymo ir specializuotų tikslų sistemą, atspindinčią skirtingus teritorijos vystymo aspektus. Šią sistemą formuoja šios specialiųjų tikslų grupės: 13.
35. gyvenamųjų vietovių sistemos vystymo tikslai: 13.1.
36. formuoti ir įtvirtinti apskrityje hierarchinį policentrinį gyvenamųjų vietovių tinklą, plėtojant naujus lokalinio aptarnavimo centrus perspektyvių gyvenamųjų vietovių pagrindu; 13.1.
37. siekti racionalaus ir tikslingo gyventojų koncentracijos-depopuliacijos tendencijų subalansavimo, stiprinant silpnąsias gyvenamųjų vietovių tinklo grandis ir urbanistinių jungčių funkcionavimą; 13.1.
38. intensyvinti gyvenamųjų vietovių teritorijų planavimą, sudarant tinkamas sąlygas joms darniai vystytis; 13.
39. kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos tikslai: 13.2.
40. optimizuoti apskrities bendrąją žemėnaudos struktūrą, palaikant kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą; 13.2.
41. išsaugoti takoskyrų gamtinio kraštovaizdžio natūralią struktūrą ir išvengti upių slėnių ir ežerų duburių kraštovaizdžio degradavimo; 13.2.
42. stabilizuoti ir sumažinti vandens telkinių eutrofikacijos procesus; 13.2.
43. regeneruoti miestų ir miestelių kraštovaizdžio degraduotas zonas, siekiant pagerinti gyvenamosios ir investicinės aplinkos kokybę, estetinį vaizdą; 13.2.
44. optimizuoti saugomų teritorijų tinklą ir užtikrinti jų apsaugą nuo nepageidautinos technogeninės invazijos; 13.2.
45. išsaugoti ir tikslingai naudoti kraštovaizdžio kultūrinį paveldą, pirmiausia tradicinės etnoarchitektūros objektus; 13.2.
46. išvengti natūralaus hidrografinio tinklo struktūros keitimo; 13.2.
47. užtikrinti reguliuojamą ūkinę veiklą karstiniame regione; 13.2.
48. vengti miškų, vidaus vandenų, pelkių ir natūralių pievų ekosistemų degradavimo; 13.2.
49. užtikrinti „Natura 2000“ teritorijų formavimą ir integraciją į nacionalinę saugomų teritorijų sistemą; 13.
50. rekreacinių teritorijų vystymo tikslai: 13.3.
51. užtikrinti racionalų gamtinių rekreacinių išteklių naudojimą ir apsaugą; 13.3.
52. plėsti gamtinėje aplinkoje rekreacijai specializuotų teritorijų tinklą ir plėtoti infrastruktūrą; 13.3.
53. užtikrinti gamtinių ir kultūrinių rekreacinių išteklių naudojimo ir apsaugos efektyvumą bei optimalumą; 13.3.
54. naudoti poilsio kaimiškoje aplinkoje potencialą ekonomiškai silpnoms savivaldybėms gaivinti; 13.
55. kultūros paveldo objektų teritorijų apsaugos užtikrinimo tikslai: 13.4.
56. išsaugoti ir perduoti ateities kartoms nekilnojamojo kultūros paveldo vertybes (paminklus), kaip vienus iš svarbiausių apskrities savitumo ir istorinės raidos požymių; 13.4.
57. užtikrinti darnų kultūros paveldo teritorijų tvarkymą, atitinkantį bendrą darnią krašto raidą, integruojant kultūros ir gamtos paveldo teritorinę apsaugą; 13.4.
58. plėtoti saugomų paveldo objektų naudojimą, užtikrinantį nekilnojamųjų kultūros vertybių išlikimą; 13.
59. bioprodukcinių teritorijų vystymo tikslai: 13.5.
60. formuoti optimalią bendrosios žemėnaudos struktūrą; 13.5.
61. plėtoti ekologinę žemdirbystę karstiniame regione; 13.5.
62. principiniu požiūriu išsaugoti tradicines bioprodukcinio ūkio kryptis, didinant bendrąją veiklos įvairovę; 13.5.
63. skatinti žemdirbystei netinkamas ir eroduojamas žemes apsodinti mišku; 13.5.
64. remti alternatyvią veiklą (kaimo turizmo, miškų sodinimo, žuvininkystės, amatų ir kitų ne žemės ūkio verslų) nepalankių ūkininkavimo sąlygų teritorijose; 13.5.
65. užtikrinti daugiatikslę ir miško išteklius tausojančią miškų ūkio veiklą, derinant ekonomines, socialines ir ekologines miškų funkcijas; 13.5.
66. didinti apskrities teritorijos miškingumą; 13.
67. kitų funkcinių teritorinių struktūrų vystymo tikslai: 13.6.
68. derinti pramonės ir verslo įmonių teritorinį išsidėstymą švelninant išsivystymo lygio skirtumus; 13.6.
69. plėtoti sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos, švietimo ir kultūros įstaigų teritorinį tinklą, užtikrinant gyventojams jo pasiekiamumą; 13.6.
70. sustiprinti aukštesniojo profesinio ir aukštojo neuniversitetinio mokymo įstaigų tinklą, didinant regiono centro vaidmenį mokslo ir pažangių technologijų srityje; 13.
71. techninės infrastruktūros teritorinio vystymo tikslai: 13.7.
72. integruoti Panevėžio apskrities svarbiausias magistrales į transeuropinius tinklus ir plėtoti regioninės reikšmės transporto infrastruktūros jungtis su pagrindinėmis tarptautinėmis magistralėmis ir Lietuvos teritorijų administracinių vienetų centrais; 13.7.
73. priartinti transporto infrastruktūros techninę būklę prie tarptautinių standartų; 13.7.
74. gerinti susisiekimą tarp apskrities savivaldybių ir seniūnijų centrų; 13.7.
75. išplėsti priemiesčių ir kaimo gyventojų centralizuotą aprūpinimą požeminiu vandeniu iš gręžinių, įrengiant reikiamą inžinerinę infrastruktūrą priemiesčiuose ir kaimo gyvenamosiose vietovėse; 13.7.
76. užtikrinti optimalų valymo įrenginių, atliekų tvarkymo įmonių ir kitų ekologinės infrastruktūros objektų išdėstymą, maksimaliai sumažinant jų neigiamą poveikį aplinkai; 13.7.
77. plėtojant atliekų tvarkymo infrastruktūrą, siekti uždaryti ir rekultyvuoti sąvartynus, neatitinkančius šiuolaikinių reikalavimų; 13.7.
78. plačiau naudoti vietinius, atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius, kad jie sudarytų vis didesnę bendrojo pirminės energijos balanso dalį; 13.7.
79. užtikrinti apskrities urbanizuotų teritorijų aprūpinimą centralizuota šilumine energija, modernizuoti esamas katilines ir šilumos tinklus, siekiant minimalių nuostolių paskirstymo tinkluose; 13.7.
80. sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, modernizuojant energetikos sektorių. II. Bendroji erdvinė koncepcija
81. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas šalies teritorijos pagrindinis erdvinės funkcinės struktūros komponentas – aktyvios ir santykinai aktyvios raidos arealai, formuojantys funkcinį šalies stuburą, kaip svarbiausią socialinio, ekonominio ir urbanistinio aktyvumo zoną, sudarančią metropolinės integracijos ašis. Tai Vilniaus–Kauno–Šiaulių–Panevėžio–Klaipėdos urbanistinės integracijos ašis. Į šalies funkcinį stuburą formuojančios urbanistinės integracijos ašies zoną patenka didesnioji Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos dalis. Vystymo požiūriu Panevėžio apskritis priskirta šiaurės rytų Lietuvos regionui, kuriam būdingos didelės socialinės, ekonominės, ekologinės ir urbanistinės problemos ir depopuliacijos tendencijos.
82. Pagal teritorijos vystymo strategijos pobūdį šiame regione nustatyti keturių tipų arealai: 15.
83. konversinio vystymo (rytiniai ir pietrytiniai regiono pakraščiai), kur reikia esamo tradicinio naudojimo krypčių pertvarkos ir ypatingo aplinkosauginio reglamentavimo; 15.
84. palaikomojo vystymo (centrinė Rokiškio rajono ir pietinė Kupiškio rajono savivaldybių dalys), kur reikia esamo naudojimo adaptacijos ir atitinkamo valstybės palaikymo; 15.
85. karsto apsaugos zonos (karstinių reiškinių paplitimo arealas Biržų rajono ir Pasvalio rajono savivaldybėse), kur reikia specialaus aplinkosauginio reglamentavimo, atsižvelgiant į karstinio regiono specifiką; 15.
86. plėtojamojo vystymo (likusi didžioji regiono dalis), kur numatomas esamo naudojimo intensyvinimas.
87. Apskrities teritorijos erdvinį karkasą sudaro miestai – ūkinio aktyvumo centrai ir trijų tipų integracijos ašys: urbanistinės-ūkinės integracijos, rekreacinio aktyvumo ir ekologinio stabilizavimo (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“).
88. Ūkinio aktyvumo centrams priskiriami: 17.
89. Panevėžys – siekiantis atitikti R kategorijos metropolinio (apskrities) centro statusą, turintis pakankamą gamybinę bazę ir nemažą demografinį bei socialinį potencialą; 17.
90. esamų savivaldybių a kategorijos lokaliniai aptarnavimo centrai Biržai, Kupiškis, Pasvalys, Rokiškis; 17.
91. formuojami nauji ir plėtojami b ir c kategorijų lokaliniai aptarnavimo centrai.
92. Urbanistinės-ūkinės integracijos ašys jungia tarpusavyje pagrindinius apskrities ūkinio aktyvumo centrus ir juos su gretimų apskričių centrais. Jas sudaro: 18.
93. Šalies tarptautinės ir pagrindinės urbanistinės integracijos ašys, kertančios Panevėžio apskritį šiaurės–pietų ir rytų–vakarų kryptimis. Jos formuojamos esamų ir siūlomų tarptautinių transporto koridorių – magistralės „Via Baltica“ (Helsinkis–Talinas–Ryga–Panevėžys–Kaunas–Varšuva) ir TINA transporto koridoriaus (Klaipėda–Šiauliai–Panevėžys–Vilnius–Lyda), taip pat jo šakos Panevėžys–Rokiškis–Latvijos siena, pagrindu. Šios ašys jungia pagrindinius apskrities savivaldybių centrus tarpusavyje ir su artimiausių kaimyninių šalių urbanistiniais centrais. 18.
94. Šalies regioninių urbanistinių integracijos ašių tinklas apskrities teritorijoje jungia visus pagrindinius lokalinius centrus ir prijungia juos prie aukštesnio lygmens urbanistinės-ūkinės integracijos ašių. Būtent regioninėms urbanistinės-ūkinės integracijos ašims (Rokiškio–Pandėlio–Biržų, Biržų–Pasvalio–Joniškėlio) tenka svarbus vaidmuo įtvirtinant apskrities centrinės ir šiaurės rytų dalių gyvybingumą, suteikiant ūkinio aktyvumo potencialą. 18.
95. Išvedančios urbanistinės-ūkinės integracijos ašys savo tarpregioninėmis (į Uteną, Vilnių, Šiaulius, Ukmergę) ir tarptautinėmis (į Karaliaučių, Varšuvą, Minską, Maskvą, Rygą, Taliną, Daugpilį, Sankt Peterburgą) išeigomis įsilieja į bendrąją šalies ir Europos erdvę.
96. Rekreacinio aktyvumo ašys jungia didesnį rekreacinį potencialą turinčias vietoves: 19.
97. nedidelėje apskrities dalyje nustatyti vidutinio potencialo rekreaciniai arealai, kuriuos sudaro Biržų–Pasvalio rekreaciniai arealai ir pietrytiniame apskrities pakraštyje įsiterpianti Dusetų–Zarasų arealo dalis; 19.
98. mažo potencialo rekreaciniai arealai, kuriuos sudaro Rokiškio–Pandėlio–Vabalninko arealas ir Joniškio–Pakruojo, Dotnuvos–Radviliškio arealų dalys, patenkančios į Panevėžio apskrities ribas; 19.
99. rekreacinio aptarnavimo centrai, kuriems priskiriami Panevėžio miestas, Biržai kartu su kurortinio gydymo centru – Likėnais – ir Rokiškis.
100. Regiono bendrąją erdvinę koncepciją formuojančioms svarbiausioms ekologinio stabilizavimo ašims, turinčioms kompensuoti urbanistinio-ūkinio vystymo poveikį, priskiriamos (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“): 20.
101. geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba ir jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus; 20.
102. migraciniai koridoriai – slėniai, raguvynai ir dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir augalų bei gyvūnų rūšių migracija.
103. Geoekologinių takoskyrų Panevėžio regione yra dvi: 21.
104. nacionalinės svarbos Šiaurės Lietuvos geoekologinės takoskyros ruožas Smilgių–Panevėžio–Raguvėlės ir Rudilių–Skapiškio–Rokiškio atkarpose; 21.
105. regioninės svarbos Mūšos–Nemunėlio geoekologinės takoskyros ruožas Grūžių–Biržų–Sriubiškių atkarpoje.
106. Migraciniams koridoriams, formuojantiems Panevėžio regiono bendrąją erdvinę koncepciją, priskirtini regioninės svarbos Nevėžio, Nemunėlio, Mūšos, Lėvens, Šventosios–Kriaunos migracinių koridorių ruožai arba jų atkarpos Panevėžio apskrities teritorijos ribose.
107. Ekologinio stabilizavimo ašys, kaip regiono bendrosios erdvinės struktūros dalis, nustato svarbiausius teritorinius gamtinio kraštovaizdžio išsaugojimo prioritetus, būtinus bendrajai ekologinei šalies pusiausvyrai palaikyti. Gana sudėtinga šią nuostatą realizuoti ekologinio stabilizavimo ašių sankirtoje su urbanistinio-ūkinio vystymo ašimis, ypač tada, kai pastarųjų centrai patenka į geoekologinių takoskyrų ar migracinių koridorių teritorijas. Vienintelis šio konflikto sprendimo būdas – ieškoti kraštotvarkinio kompromiso ir sutarimo, tenkinančio abi interesų grupes.
108. Apskrityje nustatyti teritorijos vystymo tipai ir jų arealai sudaro tarsi kraštotvarkinį foną, kuriame realizuojamos ir funkcionuoja atraminės urbanistinio-ūkinio vystymo ir ekologinio kompensavimo struktūros. Pagal teritorijos vystymo strategijos pobūdį Panevėžio regione nustatyti septynių teritorijos vystymo tipų arealai (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“): 24.
109. konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos arealai – valstybinių regioninių parkų ir kitų saugomų teritorijų arealai; 24.
110. bioprodukcinio naudojimo ir konservacinio vystymo ir konversijos arealai – esamų biosferos poligonų bei saugotinų gamtinių teritorijų arealai; 24.
111. ekologinio ūkininkavimo karstiniame regione vystymo ir konversijos arealai – kompleksinių ekologinių priemonių taikymo reikalingas karstinio regiono arealas; 24.
112. tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo arealai – ekologinių ribojimų reikalingi arealai rytinėje regiono dalyje; 24.
113. bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo arealai – žymesnių ekologinių ribojimų nekeliantys lyguminiai arealai regiono centrinėje, pietinėje ir vakarinėje dalyse; 24.
114. rekreacinio vystymo ir konversijos arealai – nepakankamai naudojami agrarinio kraštovaizdžio arba miškingi ežerai ir upių slėniai; 24.
115. urbanistinio vystymo arealai – Panevėžio miestas ir jo artimoji aplinka – Panevėžio miesto aglomeruojančio poveikio zona.
116. Nustatytų regiono teritorijos vystymo tipų arealų pasiskirstymas Panevėžio apskrityje ir apskrities savivaldybėse pateikiamas 1 lentelėje. 1 lentelė. Teritorijos vystymo tipų arealų pasiskirstymas Panevėžio apskrityje Teritorijos vystymo tipai Apskrityje Biržų rajono savivaldybėje Kupiškio rajono savivaldybėje Panevėžio miesto savivaldybėje Panevėžio rajono savivaldybėje Pasvalio rajono savivaldybėje Rokiškio rajono savivaldybėje Konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos arealai tūkst. hektarų 62,5 17,4 2,1 – 16,3 8,3 18,4 procentais 7,9 11,8 1,9 – 7,5 6,5 10,2 Bioprodukcinio-konservacinio vystymo ir konversijos arealai tūkst. hektarų 80,9 25,7 21,2 – 26,3 6,2 1,5 procentais 10,3 17,4 19,6 – 12 4,8 0,8 Ekologinio ūkininkavimo karstiniame regione vystymo ir konversijos arealai tūkst. hektarų 95,2 35,1 – – 4,5 55,6 – procentais 12,1 23,8 – – 2,1 43,1 – Tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo arealai tūkst. hektarų 154,5 15,6 23,7 – – 9,5 105,7 procentais 19,6 10,6 22 – – 7,4 58,5 Esamo bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo arealai tūkst. hektarų 349,4 51 56,2 – 147,5 44,9 49,8 procentais 44,3 34,5 52 – 67,7 34,8 27,6 Rekreacinio vystymo ir konversijos arealai tūkst. hektarų 20,5 2,8 4,8 – 3,2 4,4 5,3 procentais 2,6 1,9 4,5 – 1,5 3,4 2,9 Urbanistinio vystymo arealai tūkst. hektarų 25 – – 5 20 – – procentais 3,2 – – – 9,2 – – Iš viso tūkst. hektarų 788 147,6 108 5 217,8 128,9 180,7 procentais 100 100 100 100 100 100 100
117. Nustatytuose teritorijos vystymo arealuose numatytas skirtingas teritorijų naudojimo pobūdis: 26.
118. pirmojo tipo areale, esančiame nacionalinės svarbos ekologinio stabilizavimo ašies ir urbanistinio-ūkinio vystymo interesų sankirtos zonoje ir patiriančiame aglomeruojantį Panevėžio miesto poveikį, numatytas teritorijų vystymas, tenkinantis abi interesų grupes; 26.
119. antrojo tipo arealuose numatoma išlaikyti intensyvų bioprodukcinį naudojimą, ieškant optimalių šios veiklos formų ir užtikrinant racionalų ir efektyvų turimų išteklių naudojimą; 26.
120. trečiojo ir ketvirtojo tipų arealų vystymas turi atitikti palaikomojo vystymo sampratą, įpareigojančią esamą naudojimą adaptuoti, laikantis ekologinių teritorijos tvarkymo reikalavimų, siekiant ekologizuoti gamybinius procesus, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą; 26.
121. penktojo ir šeštojo tipų arealų perspektyvinis naudojimas siejamas su būtinu funkcinės konversijos (pertvarkos) plėtojimu, pirmiausia bioprodukcinio ūkio santykinės reikšmės mažėjimu ir rekreacinio-turistinio naudojimo svarbos didėjimu; šie arealai taip pat siejami su ekologinių reikalavimų laikymusi ir kraštovaizdžio gamtinių ir kultūrinių vertybių išsaugojimu; 26.
122. septintojo tipo arealuose numatoma vystyti intensyvų rekreacinį naudojimą, ieškant optimalių šios veiklos formų, užtikrinant racionalų ir efektyvų turimų išteklių naudojimą.
123. Teritorijos vystymo tipų lokalizavimas Panevėžio apskrityje leido nustatyti apibendrintas šio regiono vystymo makrozonas (1 brėž. „Bendroji erdvinė koncepcija“): 27.
124. I – vyraujančio intensyvaus vystymo strategijos dominavimo – apima didžiąją regiono ploto dalį centrinėje, pietinėje ir vakarinėje dalyse; 27.
125. II – vyraujančio tausojančio vystymo strategijos dominavimo – apima vientisą palei svarbią geoekologinę takoskyrą ir kalvotojo Baltijos aukštumų ruožo prieigose esančią teritoriją rytinėje regiono dalyje; 27.
126. III (II a) – karstinio regiono vystymo ir konversijos strategijos dominavimo – apima ekologiškai jautrią intensyvaus karsto zoną šiaurinėje regiono dalyje.
127. II ir III makrozonos yra Panevėžio regiono darnaus vystymosi užtikrinimo teritorinis garantas, reikalingas ypač daug dėmesio ir nustatytų aplinkosauginių reglamentų laikymosi. III. Teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai
128. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane Panevėžio apskrityje pagal teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus nustatytos (2 brėžinys „Teritorijos funkciniai prioritetai“): 29.
129. funkcinių prioritetų sritys, apimančios stambias teritorijos dalis, pasižyminčias savita gamtine ir ūkine sankloda, susidarančiais skirtingais pagrindinių funkcinių prioritetų kompleksais; 29.
130. funkcinių prioritetų rajonai, apimantys atskiras gana stambias teritorijos dalis, pasižyminčias gamtinių, ūkinių ir urbanistinių sąlygų panašumu, susidarančiais savitais pagrindinių funkcinių prioritetų kompleksais; 29.
131. funkcinių prioritetų vietovės, apimančios nedideles teritorijas, kuriose jau koncentruoti nacionalinio ar regioninio lygmens funkcinė veikla ir objektai arba tai daryti numatoma; tai esamos ir perspektyvinės stambių energetikos ir pramonės, transporto kompleksų (mazgų) vietos, naudingųjų iškasenų kasybos plotai, poilsio ir turizmo centrai ar rekreacinės infrastruktūros kompleksai, įvairios ypač saugomos teritorijos (valstybiniai rezervatai, stambiausi draustiniai), gynybinių interesų vietovės, aglomeracinės plėtros zonos.
132. Bendrajame (generaliniame) plane funkcinio prioriteto rajonai detalizuoti nurodant smulkesnius vienetus – funkcinių prioritetų porajonius, apimančius gana nedideles teritorijas, pasižyminčias panašiomis ūkinėmis ir apsauginėmis funkcijomis.
133. Panevėžio apskritis patenka į šiaurės ir vidurio Lietuvos sritį, kuri apima dideles lyguminio pobūdžio teritorijas šalies šiaurėje ir viduryje, iš esmės sutampančias su derlingąja Vidurio Lietuvos žemuma. Tiek esamas, tiek ateities prioritetas čia – intensyvus žemės ir miškų ūkis, taip pat susisiekimas. Tai vienintelė neginčijamo gamybinių interesų prioriteto sritis šalyje. Nedidelėse teritorijose, kuriose veikla ribojama (karsto zona, kai kurios gamtinio karkaso ir „Natura 2000“ teritorijos, valstybinių parkų ir draustinių teritorijos), numatoma tausojanti žemės ūkio veikla. Į šią sritį patenka beveik visos apskrities savivaldybės, išskyrus nedidelę dalį rytinės apskrities teritorijos.
134. Tik nedidelė dalis Panevėžio apskrities patenka į rytų ir pietų Lietuvos sritį, kuri apima nedidelę dalį Kupiškio rajono savivaldybės ir didžiąją dalį Rokiškio rajono savivaldybės, – tai Baltijos aukštumų plynaukštės ruožas ir gretimos teritorijos. Foniniam naudojimui būdingas žemės ir miškų ūkis, o prioritetinėmis funkcijomis laikytinas tausojantis miškų ūkis, rekreacija ir konservacija, taip pat susisiekimas. Tai antroji (po Pajūrio) funkcinė sritis, turinti aiškų nacionalinės reikšmės rekreacinio naudojimo prioritetą.
135. Šiaurės ir Vidurio Lietuvos srityje prioritetas teiktinas intensyviam žemės ūkiui. Be pagrindinės žemės ūkio krypties, atsižvelgiant į arealo gamtines sąlygas ir ūkinės veiklos specifiką, papildomi ūkinės veiklos prioritetai – intensyvi arba tausojanti miškų ūkio veikla. Jautriausias gamtiniu požiūriu rajonas šioje srityje yra Biržų–Pasvalio karsto zona, kurioje žemės ūkis bus tausojantis (ekologinis).
136. Rytų ir Pietų Lietuvos srityje prioritetas teiktinas ekosistemas saugančiai konservacinei veiklai, ribojant ūkinės veiklos intensyvumą. Šiose teritorijose tikslinga didinti saugomų teritorijų plotus, labiau ir diferencijuotai reglamentuoti juose ūkinę veiklą. Papildomus ūkinės veiklos prioritetus sudaro reglamentuojama (tausojanti) žemės ūkio ir miškų ūkio arba rekreacinė veikla.
137. Panevėžio apskrityje numatyti funkcinių prioritetų rajonai, kurių suvestinė su jų polifunkcinio zonavimo indeksais pateikta 2 lentelėje. Tai gana stambios teritorijos, pasižyminčios gamtinių, urbanistinių ir ūkinių sąlygų panašumu ir pasikartojančiais savitais funkcinių prioritetų kompleksais. 2 lentelė. Funkcinių prioritetų rajonai ir porajoniai Funkcinių prioritetų rajonai Funkcinių prioritetų porajoniai Polifunkcinio zonavimo indeksai Šiaurės ir Vidurio Lietuvos sritis ŽM/ ŽM
138. Joniškio–Vaškų žm/ Ž
139. Kuršėnų–Pakruojo MŽ/ MŽ
140. Biržų–Pasvalio karsto zona Mkr/MŽ
141. Panevėžio–Kupiškio Urk/ MŽ
142. Kėdainių–Ramygalos ŽM/ ŽM
143. Būginių–Suvainiškio Mk/ MŽ
144. Pandėlio–Vabalninko ŽM/ ŽM Rytų ir Pietų Lietuvos sritis mRK/ žMv
145. Anykščių–Ukmergės
146. Rokiškio–Kamajų mKR/ žm žmk/žm Pastaba. Polifunkcinio zonavimo indeksai: Ž; ž – žemės ūkis (intensyvus ir tausojantis); M; m – miškų ūkis (intensyvus ir tausojantis); R; r – rekreacija (intensyvi ir ekstensyvi); K; k – konservacija (instituciškai ir įstatymiškai organizuota); U – aglomeruota urbanizacija.
147. Bendrajame (generaliniame) plane pagal vyraujančias funkcijas nustatyta 11 polifunkcinių porajonių tipų, kurie sujungti į 5 funkcinių prioritetų kompleksus pagal vyraujančias funkcijas ir pavaizduoti brėžinyje skirtinga spalva (2 brėžinys „Teritorijos funkciniai prioritetai“).
148. Funkcinių prioritetų kompleksų pasiskirstymas apskrities teritorijoje pateiktas 3 lentelėje. 3 lentelė. Funkcinių prioritetų kompleksai Panevėžio apskrityje Funkcinių prioritetų kompleksai Iš viso apskrityje, tūkst. hektarų, teritorijos procentais Biržų r. sav., tūkst. hektarų, teritorijos procentais Kupiškio r. sav., tūkst. hektarų, teritorijos procentais Panevėžio m. sav., tūkst. hektarų, teritorijos procentais Panevėžio r. sav., tūkst. hektarų, teritorijos procentais Pasvalio r. sav., tūkst. hektarų, teritorijos procentais Rokiškio r. sav., tūkst. hektarų, teritorijos procentais II a-b 78,7 19,9 26,9 17,5 14,4 Kr(R)m (instituciškai organizuota konservacija, įvairaus pobūdžio rekreacija ir tausojantis miškų ūkis) 10 13,5 12,4 13,6 8 III a-c 133,1 28,3 23,3 44,1 6,4 31 km(M)r (įstatymiškai organizuota konservacija, įvairaus pobūdžio miškų ūkis ir ekstensyvi rekreacija) 16,9 19,2 21,6 20,3 4,9 17,2 IV 137,2 46,9 5,4 18,2 66,7 žrk (tausojantis žemės ūkis, ekstensyvi rekreacija ir įstatymiškai organizuota konservacija) 17,4 43,4 2,5 14,1 36,9 V a-c 411,6 99,3 37,8 119 86,9 68,6 Ž(ž)m(M) (įvairaus pobūdžio miškų ir žemės ūkis) 52,2 67,3 35 54,7 67,4 37,9 VII 27,2 5 22,2 UR (aglomeruota urbanizacija ir intensyvi rekreacija) 3,5 100 10,2 Iš viso 788 147,6 108 5 217,6 128,9 180,7 100 100 100 100 100 100 100
149. Bendrajame (generaliniame) plane numatyti funkcinių prioritetų kompleksai apima šias teritorijas: 38.
150. II a-b Kr(R)m (instituciškai organizuota konservacija, įvairaus pobūdžio rekreacija ir tausojantis miškų ūkis). Šis funkcinių prioritetų kompleksas užima 10 procentų Panevėžio apskrities teritorijos, didžiausius Biržų rajono ir Pasvalio rajono savivaldybių teritorijų plotus. Kompleksas apima Biržų regioninio parko teritoriją su gretimomis teritorijomis. Panevėžio rajono savivaldybėje šis kompleksas apima Krekenavos regioninį parką ir gretimas teritorijas, Rokiškio rajono savivaldybėje – Sartų regioninio parko teritoriją su gretimomis teritorijomis. Instituciškai organizuota konservacija numatyta regioniniuose parkuose, čia prioritetas teiktinas ekosistemas saugančiai konservacinei veiklai. Tausojanti rekreacija numatyta Krekenavos, Biržų regioniniuose parkuose, nesudarant didelių rekreacinių kompleksų, kuriant minimalią rekreacinės infrastruktūros sistemą. Intensyvi rekreacija numatoma Sartų regioniniame parke. 38.
151. III a-c km(M)r (įstatymiškai organizuota konservacija, įvairaus pobūdžio miškų ūkis ir ekstensyvi rekreacija). Įstatymiškai organizuota konservacija numatoma Biržų girios biosferos, Taujėnų–Užulienio miškų biosferos ir Žaliosios girios biosferos poligonuose, kuriuose prioritetas teiktinas ekosistemas saugančiai konservacinei veiklai, ribojančiai ūkinės veiklos intensyvumą. Papildomi ūkinės veiklos prioritetai – įvairaus pobūdžio miškų ūkis arba ekstensyvi rekreacinė veikla. Didžiausi šių funkcinių prioritetų komplekso plotai Panevėžio rajono ir Biržų rajono savivaldybėse, Panevėžio apskrityje jie sudaro 16,9 procento teritorijos. 38.
152. IV žrk (tausojantis žemės ūkis, ekstensyvi rekreacija ir įstatymiškai organizuota konservacija). Didžiausi šių funkcinių prioritetų plotai Kupiškio rajono ir Rokiškio rajono savivaldybėse, Panevėžio apskrityje jie sudaro 17,4 procento teritorijos. Tausojantis žemės ūkis numatomas teritorijose, kuriose žemdirbystę riboja reikalavimas saugoti dirvožemius nuo vandens ir vėjo erozijos, saugoti požeminius vandenis, saugoti paviršinius vandenis nuo užterštumo. Tausojanti rekreacija numatyta prie Kupiškio marių, agrarinėse ir miškų teritorijose, prie vaizdingų paežerių ir paupių, nesudarančių didelių rekreacinių kompleksų. 38.
153. V a-c Ž(ž)m(M) (įvairaus pobūdžio miškų ir žemės ūkis). Šie plotai sudaro 52,2 procento visos apskrities teritorijos. Šis funkcinių prioritetų kompleksas apima intensyvaus ir tausojančio žemės ūkio teritorijas vidutiniškai našių ir našių žemių rajonuose Šiaurės ir Vidurio Lietuvos srityje, į kurią patenka beveik visa Panevėžio apskritis. Didžiausi jų plotai Biržų rajono ir Pasvalio rajono savivaldybėse, mažiausi – Rokiškio rajono savivaldybėje. Tausojantis žemės ūkis numatytas karsto zonoje, apimančioje dalį Biržų rajono ir Pasvalio rajono savivaldybių, ir jautriausiose gamtinio karkaso, ekotinklo teritorijose. Teritorijose, kuriose nėra šių ribojimų, numatomas intensyvus žemės ūkis. Intensyvi miškų ūkio veikla numatoma arealuose, kuriuose vyrauja eksploataciniai (IV grupės) miškų plotai, nepatenkantys į jautriausias gamtinio karkaso teritorijas. Tausojanti miškų ūkio veikla – arealuose, kuriuose vyrauja miškai, priskirti I–III miškų grupėms, zonose, kuriose prioritetas teikiamas rekreacinei veiklai, ir zonose, kuriose prioritetas teikiamas ekosistemas saugančiai konservaciniai veiklai, su svarbiomis „Natura 2000“ teritorijomis, ribojant ūkinės veiklos intensyvumą jautriausiose gamtinio karkaso dalyse. 38.
154. VII UR (aglomeruota urbanizacija ir intensyvi rekreacija). Šis funkcinių prioritetų kompleksas apima Panevėžio miesto aglomeracinę zoną, kurioje numatomas gretimų gyvenamųjų vietovių ugdymas ir integruojantis poveikis. Šiame areale prioritetas teikiamas gyvenamųjų vietovių plėtros intensyvinimui. Intensyvi rekreacija numatyta Berčiūnuose ir prie Lėvens upes. Šis funkcinių prioritetų kompleksas apima visą Panevėžio miesto savivaldybės teritoriją ir 10,2 procento Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos.
155. Bendrajame (generaliniame) plane nustatytos funkcinių prioritetų vietovės. Joms priskirtos: 39.
156. svarbiausios urbanistinio vystymo vietovės; 39.
157. svarbiausios rekreacinio vystymo vietovės; 39.
158. svarbiausios galimų kasybos interesų vietovės (eksploatuojamų durpynų teritorijos); 39.
159. gynybinių interesų vietovės (Pajuostės karinis aerodromas prie Panevėžio miesto); 39.
160. valstybiniai draustiniai. IV. Teritorijos naudojimo ir apsaugos reglamentavimo ypatumai
161. Siekiant užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje būtų taikomi darnaus vystymosi principai, pagal esamas veiklos sąlygas ir galimos plėtros savitumus nustatytos 3 reglamentuojamų arealų grupės: 40.
162. konservaciniu požiūriu vertingiausios teritorijos – visa veikla jose organizuojama daugiausia dėmesio skiriant kraštovaizdžio ir gamtinių išteklių apsaugos interesams; 40.
163. kitos miškingos ir agrarinės teritorijos – prioritetas jose teikiamas intensyvaus miškų, žemės ūkio ir žuvininkystės plėtojimui arba rekomenduojama plėtoti tausojančio bioprodukcinio ūkio kryptis (tausojantį miškų ir žemės ūkį); 40.
164. intensyviai urbanizuojamos teritorijos – veikla jose mažiausiai ribojama, plėtojama urbanistinių ir inžinerinių ar technologinių kompleksų statyba.
165. Konservaciniu požiūriu vertingiausiose teritorijose daugiausia ypač saugomų teritorijų (rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų, biosferos poligonų, draustinių), ekologiškai ypač jautrių agrarinių ir miškingų arealų, didžiausias gamtinio karkaso teritorijų tankis. Teisinius šių teritorijų naudojimo ir apsaugos pagrindus sudaro saugomų teritorijų nuostatai, saugomų teritorijų (nacionalinių ir regioninių parkų, draustinių) planavimo dokumentai ir tvarkymo planai, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos reglamentai. Veikla šiose teritorijose plėtojama ir reglamentuojama atsižvelgiant į natūralių gamtinių sistemų potencialą, atsparumą antropogeninei veiklai, kultūrinio kraštovaizdžio regioninių savitumų palaikymą ir galimą teritorijos naudojimo ir gyvenamųjų vietovių funkcijų konversiją.
166. Kitose miškingose ir agrarinėse teritorijose, kuriose vyrauja miškai ir žemės ūkio naudmenos, teisinius reglamentavimo pagrindus sudaro nustatyta tvarka patvirtinti bendrieji, specialieji ir detalieji planai. Šiose teritorijose ribojamas žemės paskirties keitimas – iš miškų ūkio į kitą (gyvenamąją, pramonės, inžinerinės infrastruktūros, naudingųjų iškasenų), o prioritetas teikiamas bioprodukcinio ūkio konversijai, rekreacijai arba intensyvaus miškų ir žemės ūkio plėtrai.
167. Intensyviai urbanizuojamose teritorijose vyrauja užstatytos teritorijos – miestų ir kaimo gyvenamosios vietovės, kurortai, transporto magistralės ir specializuotos pramonės arealai. Teisinius reglamentavimo pagrindus intensyviai urbanizuotose teritorijose sudaro nustatyta tvarka patvirtinti bendrieji, specialieji, detalieji planai ir juose nustatyti reglamentai. Šiose teritorijose plėtra pagrįsta intensyvia urbanizuota ir technologizuota žemėnauda, atsižvelgiant į švarios ir sveikos aplinkos palaikymo, šiose teritorijose esančių gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus.
168. Teritorijų planavimo dokumentai nustato: 44.
169. teritorijų vystymo prioritetus, reikalingus strateginiams atskirų ūkio sričių vystymo (plėtros) dokumentams rengti; 44.
170. rekomenduojamą, ribojamą ar neleidžiamą veiklą, bendrąsias sąlygas ar reikalavimus žemesniojo lygmens bendriesiems ir ūkio sričių specialiesiems teritorijų planavimo dokumentams.
171. Regioninis reglamentavimas neišvengiamai apima abi apskričių bendrųjų planų rengimo stadijas: 45.
172. koncepcijos stadijoje numatoma principinė konceptuali regioninių reglamentų sistema, teritorine savo lokalizacija atitinkanti nustatytus teritorijos vystymo tipus; 45.
173. sprendinių konkretizavimo stadijoje teritoriniai reglamentai derinami su nustatomomis kraštovaizdžio tvarkymo zonomis, atitinkamai detalizuojamas jų turinys ir lokalizacija.
174. Panevėžio apskričiai nustatytos šios regioninio reglamentavimo arealų grupės (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“): 46.
175. konservaciniu požiūriu vertingiausios teritorijos (A): 46.1.
176. konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos – A1; 46.1.
177. bioprodukcinio-konservacinio vystymo ir konversijos – A2; 46.
178. bioprodukcinio naudojimo teritorijos (B): 46.2.
179. tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo – B1; 46.2.
180. ekologinio ūkininkavimo karstiniame regione vystymo ir konversijos – B2; 46.2.
181. esamo bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo – B3; 46.
182. rekreacinio naudojimo teritorijos (C): rekreacinio vystymo ir konversijos – C1; 46.
183. urbanizuojamos teritorijos (D): urbanistinio vystymo – D
185. Konservaciniu požiūriu vertingiausiose teritorijose (A1, A2) taikomas specialus aplinkosauginis reglamentavimas: 47.
186. prioritetas teikiamas gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimui ir atkūrimui, rekomenduojama ir skatinama veikla, išryškinanti saugomus objektus ir atkurianti tradicinės gyvensenos būdą ir amatus, tradicinės architektūros pastatų formas, mastelį ir medžiagas, kaimo turizmo plėtra, kultūros paveldo vertybių (pirmiausia statinių) pritaikymas rekreacijai; 47.
187. ribojamas sutankintas (aglomeruotas) užstatymas, žemės ūkio veiklos, kuriai reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų, plėtra, naudingųjų iškasenų gavyba, karinių objektų statyba; 47.
188. neleidžiama veikla, keičianti saugomų urbanistinių ir architektūrinių kompleksų bei kitų saugomų objektų vertės požymius, istoriškai susiformavusį kraštovaizdį, pramonės įmonių ir veiklos rūšių, kurioms reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų, plėtra ar statyba.
189. Atsižvelgiant į nustatytą vystymo pobūdį, A tipo arealuose taikomos papildomos teritorijų naudojimo ir apsaugos sąlygos: 48.
190. konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos arealuose (A1) pertvarkomos, transformuojamos esamo naudojimo kryptys ir prioritetai, siekiant ekologizuoti ūkinę veiklą, atkuriant ir gausinant gamtos ir kultūros paveldo vertybes: 48.1.
191. papildomas prioritetas teikiamas ekstensyvios (kai kuriais atvejais ir intensyvios) rekreacijos ir pažintinio turizmo plėtrai; 48.1.
192. plėtojama esama veikla, atitinkanti gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugos interesus, – tausojantis miškų ūkis ir rekreacija / pažintinis turizmas, teikiama parama specialioms socialinėms programoms įgyvendinti; 48.1.
193. intensyvus žemės ūkis pertvarkomas į tausojantį žemės ūkį arba tausojantį miškų ūkį, rekreaciją ir kaimo turizmą, vystomi tradiciniai verslai ir tausojanti žuvininkystė, veiklos konversijai teiktina valstybės parama; 48.1.
194. numatoma didinti miškingumą, plėsti apsauginių ir rekreacinių želdynų sistemą, vystyti tausojantį miškų ūkį ir tausojančią žuvininkystę; 48.1.
195. ribojamas tradicinės žemdirbystės keitimas į intensyvų šaliai nebūdingą ūkininkavimą, žemės paskirties keitimas iš miškų ūkio į kitą (gyvenamąją, pramonės, naudingųjų iškasenų); 48.1.
196. konservacinio prioriteto statusą turinčiose teritorijose (rezervatuose, draustiniuose) neleidžiama naujų stacionarių poilsio objektų statyba, žemės paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitą (gyvenamąją, pramonės, naudingųjų iškasenų); 48.
197. esamo bioprodukcinio naudojimo, konservacinio vystymo ir konversijos arealuose (A2) pertvarkomos, transformuojamos esamo naudojimo kryptys ir prioritetai, siekiant plėtoti veiklą, labiausiai atitinkančią gamtinio-kultūrinio komplekso specifiką ir pajėgumą: 48.2.
198. papildomas prioritetas teikiamas ekstensyvios (kai kurias atvejais ir intensyvios) rekreacijos ir pažintinio turizmo, įvairaus pobūdžio žemės ūkio ar miškų ūkio plėtrai; 48.2.
199. konservacinį statusą turinčiose ir kitose, taip pat potencialiose saugomose teritorijose intensyvus žemės ar miškų ūkis nustatytose zonose pertvarkomas į tausojantį žemės ūkį arba tausojantį miškų ūkį, veiklos konversijai teiktina valstybės parama; 48.2.
200. ribojamas žemės paskirties keitimas – iš miškų ūkio į kitą (gyvenamąją, pramonės, naudingųjų iškasenų), intensyvaus miškų ūkio plėtra.
201. Bioprodukcinio naudojimo teritorijose (B1, B2, B3) bendruoju atveju: 49.
202. prioritetas teikiamas miškų ūkio arba žemės ūkio plėtrai; 49.
203. ribojamas žemės paskirties keitimas – iš miškų ūkio į kitą (gyvenamąją, pramonės, naudingųjų iškasenų); 49.
204. skatinamas valstybės remiamas agroželdinių sistemos kūrimas gamtinio karkaso teritorijose, bendro teritorijos miškingumo didinimas; 49.
205. šiose teritorijose esančių gyvenamųjų vietovių raida vyksta laikantis teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų.
206. Atsižvelgiant į nustatytą vystymo pobūdį, B tipo arealuose taikomos papildomos teritorijų naudojimo ir apsaugos sąlygos: 50.
207. tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo arealuose (B1) esamo naudojimo kryptys pertvarkomos siekiant plėtoti veiklą, labiausiai atitinkančią gamtinio-kultūrinio komplekso specifiką ir pajėgumą: 50.1.
208. žemės ūkio naudmenos keičiamos į miškų ūkio naudmenas ir agroželdinius, pirmiausia gamtinio karkaso teritorijose, intensyvus žemės ūkis pertvarkomas į tausojantį ūkį, sodininkystę arba kaimo turizmą, plėtojami namudiniai verslai, veiklos konversijai teikiama valstybės parama; 50.1.
209. numatoma vystyti tausojančio pobūdžio žuvininkystę ir medžioklės ūkį; 50.1.
210. ribojama naudingųjų iškasenų gavyba, neleidžiama pramonės įmonių ir veiklos rūšių, kurioms reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų, plėtra ar statyba; 50.
211. ekologinio ūkininkavimo karstiniame regione vystymo ir konversijos arealuose (B2) esamo naudojimo kryptys pertvarkomos siekiant plėtoti veiklą, labiausiai atitinkančią ekologinius karsto zonos tvarkymo reikalavimus: 50.2.
212. vystomas tausojantis žemės ūkis ir tausojantis miškų ūkis; 50.2.
213. papildomas prioritetas teikiamas ekstensyvios (kai kurias atvejais ir intensyvios) rekreacijos ir pažintinio turizmo plėtrai; 50.2.
214. žemės ūkio naudmenos keičiamos į miškų ūkio naudmenas ir agroželdinius, pirmiausia intensyvaus karsto zonos IV grupės žemėse, veiklos konversijai teiktina valstybės parama; 50.2.
215. visa ūkinė veikla intensyvaus karsto zonoje vykdoma laikantis nustatytos tvarkos, ribojama naudingųjų iškasenų gavyba, neleidžiama pramonės įmonių ir veiklos rūšių, kurioms reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų, plėtra ar statyba; 50.
216. esamo bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo arealuose (B3): 50.3.
217. vystomas intensyvus miškų ūkis ir intensyvus žemės ūkis; 50.3.
218. gamtinio karkaso teritorijose numatomas valstybės remiamas teritorijos miškingumo didinimas, agroželdinių sistemos plėtojimas, tausojančio žemės ūkio vystymas.
219. Rekreacinio naudojimo teritorijose (C) bendruoju atveju: 51.
220. prioritetas teikiamas intensyvios rekreacijos ir turizmo plėtrai; 51.
221. siūloma statyti stacionaraus poilsio objektus, formuoti miško parkus, kurti želdinių sistemą agrarinėse vandens telkinių pakrantėse, įrengti trumpalaikio poilsio vietas, stovyklavietes; 51.
222. ribojama naudingųjų iškasenų gavyba, neleidžiama pramonės įmonių ir veiklos rūšių, kurioms reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų, plėtra ir statyba; 51.
223. ypač daug dėmesio skiriama specialių poilsio, turizmo bei kurortinio gydymo plėtros programų parengimui ir įgyvendinimui.
224. Atsižvelgiant į nustatytą vystymo pobūdį, C tipo arealuose taikomos papildomos teritorijų naudojimo ir apsaugos sąlygos: 52.
225. rekreacinio vystymo ir konversijos arealuose (C1) esamo naudojimo kryptys pertvarkomos siekiant plėtoti rekreacinį naudojimą ir turizmą: 52.1.
226. rekomenduojama žemės ūkio naudmenas keisti į miškų ūkio naudmenas ir agroželdinius, didinti teritorijos miškingumą; 52.1.
227. gerinamas vandens telkinių ir esamų miškų rekreacinis potencialas, plėtojama mėgėjiška žvejyba; 52.1.
228. veiklos konversijai teiktina valstybės parama.
229. Urbanistinio vystymo teritorijose (D), apimančiose konkrečias gyvenamųjų vietovių, transporto magistralių ir specializuotų pramonės arealų žemes, plėtra pagrįsta intensyvia urbanizuota ir technogenizuota žemėnauda, atsižvelgiant į žmogui reikalingos švarios ir sveikos aplinkos palaikymo, taip pat gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus: 53.
230. savivaldybių centruose: 53.1.
231. prioritetas teikiamas intensyvaus (sutankinto) užstatymo plotų plėtrai; 53.1.
232. renovuojami pastatai, vystoma infrastruktūra, pramonė ir komunalinis ūkis, valdymo infrastruktūra; 53.1.
233. palaikomas istorinių miestų dalių urbanistinis architektūrinis savitumas, aktyviai remiamas esamų nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimas, atkūrimas ir naudojimas; 53.1.
234. skatinama formuoti apsauginių ir rekreacinių želdynų sistemą, plėtoti dviračių transportą (biotransportą), trumpalaikio poilsio ir sporto įrenginių zonas; 53.
235. magistraliniuose koridoriuose: 53.2.
236. prioritetas teikiamas susisiekimo sistemos ir inžinerinės infrastruktūros techninės kokybės gerinimui; 53.2.
237. skatinamas apsauginių želdinių sistemos formavimas, miestų intensyvaus užstatymo plėtra; 53.2.
238. rekomenduojama plėtoti pakelių rekreacinę infrastruktūrą.
239. Nustatytų regioninio reglamentavimo arealų pasiskirstymas apskrityje ir savivaldybėse pateikiamas 4 lentelėje. 4 lentelė. Regioninio reglamentavimo arealų pasiskirstymas Panevėžio apskrityje Reglamentiniai arealai Visas regionas, procentais Biržų rajono savivaldybė, procentais Kupiškio rajono savivaldybė, procentais Panevėžio miesto savivaldybė, procentais Panevėžio rajono savivaldybė, procentais Pasvalio rajono savivaldybė, procentais Rokiškio rajono savivaldybė, procentais A – konservaciniu požiūriu vertingiausios teritorijos 18,2 29,2 21,5 – 19,5 11,3 11 A1 – konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos arealai 7,9 11,8 1,9 – 7,5 6,5 10,2 A2 – bioprodukcinio konservacinio vystymo ir konversijos arealai 10,3 17,4 19,6 – 12 4,8 0,8 B – bioprodukcinio naudojimo teritorijos 76 68,9 74 – 69,8 85,3 86,1 B1 – tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo arealai 19,6 10,6 22 – – 7,4 58,5 B2 – ekologinio ūkininkavimo karstiniame regione vystymo ir konversijos arealai 12,1 23,8 – – 2,1 43,1 – B3 – esamo bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo arealai 44,3 34,5 52 – 67,7 34,8 27,6 C – rekreacinio naudojimo teritorijos 2,6 1,9 4,5 – 1,5 3,4 2,9 D – urbanistinio vystymo teritorijos 3,2 – – 100 9,2 – – Iš viso procentais 100 100 100 100 100 100 100 tūkst. hektarų 788 147,6 108 5 217,8 128,9 180,7
240. Savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose teritorijos vystymo pagrindinį reglamentavimą turėtų sudaryti: 55.
241. žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo / pobūdžio nustatymas, kaip reglamento teisinis pamatas; 55.
242. aplinkosaugos ir paveldosaugos apribojimai; 55.
243. teritorijos užstatymo intensyvumo ir pobūdžio apribojimai; 55.
244. specialieji apribojimai; 55.
245. rekomenduojamos arba galimos veiklos. V. Regioninės politikos nuostatų formavimas
246. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą regioninė politika – tai teritoriškai ir hierarchiškai diferencijuotas šalies socialinės, ekonominės ir ekologinės raidos ir krašto tvarkymo reguliavimas siekiant visapusiškai pasinaudoti vietos sąlygų ypatumais, išsaugoti regionų savitumą ir sušvelninti gyvenimo kokybės regionines disproporcijas. Pagal šią regioninės politikos koncepciją tikslinga siekti dviejų svarbiausių regionų plėtrą orientuojančių strateginių tikslų: 56.
247. užtikrinti teritoriškai diferencijuotą regiono socialinę, ekonominę ir ekologinę raidą, teritorijas tvarkyti siekiant visapusiškai pasinaudoti vietos sąlygų ypatumais ir išsaugoti regionų savitumus; 56.
248. švelninti gyvenimo kokybės teritorines disproporcijas mažinant socialinius ir ekonominius regionų ir jų vidinius skirtumus.
249. Siekiant pirmojo tikslo, regione būtina spręsti šiuos uždavinius: 57.
250. rengiant integruotas ir sektorių plėtros strategijas, atsižvelgti į vidinius regiono vystymo potencialo skirtumus; 57.
251. nustatyti socialinės ir ūkio raidos kryptis, labiausiai atitinkančias regiono teritorinius ypatumus ir jas skatinti valstybinio rėmimo priemonėmis; 57.
252. tikslingai ir pamatuotai keisti tradicinę regiono teritorijos naudojimo struktūrą; 57.
253. suformuoti regionų socialinius, ekonominius ir aplinkosaugos reikalavimus atitinkančią infrastruktūrą; 57.
254. pritraukti ir paskirstyti investicijas pagal tikslines regioninės plėtros programas.
255. Siekiant antrojo tikslo, būtina spręsti šiuos uždavinius: 58.
256. tikslinti regionų plėtros planus pagal poreikius, siekiant pageidaujamų raidos tendencijų; 58.
257. sumažinti svarbiausių socialinių-ekonominių ir gyvenimo kokybės rodiklių parametrų skirtumus tarp šalies regionų ir jų viduje; 58.
258. remti rinkos ekonomikos plėtrą kiekviename šalies regione, sudaryti reikiamas ilgalaikes plėtros sąlygas; 58.
259. garantuoti, kad dėl planuojamos plėtros nepablogės pavienių regionų teritorijos dalių ekologinė būklė, o bus sudarytos sąlygos ją gerinti.
260. Esminės priemonės regioninės politikos tikslui pasiekti turėtų būti integralios bendrųjų ir specialiųjų planų bei veiksmų sistemos formavimas ir diegimas užtikrinant regionų ir savivaldybių poreikių tenkinimą ir racionalią sektorinio vystymo politiką.
261. Svarbiausiais regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo priemonėmis laikytini: 60.
262. Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtina Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029); 60.
263. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852); 60.
264. pavienių ūkio šakų strategijos ir programos, kuriose įtvirtintas regioninės politikos matmuo; 60.
265. pavienių regionų vystymo (plėtros) ir bendrieji (generaliniai) planai; 60.
266. Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programa ir probleminių teritorijų plėtros programos.
267. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane Panevėžio apskrities teritorija priskirta vidutinio ir santykinai mažo problemiškumo arealams. Detalizavus problemines situacijas, visa Panevėžio apskritis pateko į vidutinio problemiškumo arealą, o savivaldybės pagal socialinio-ekonominio problemiškumo šalies mastu santykinį laipsnį (didėjimo tvarka) išsidėstė taip: Panevėžio miesto, Kupiškio rajono, Panevėžio rajono, Rokiškio rajono, Biržų rajono ir Pasvalio rajono savivaldybės.
268. Kad veiktų regioninių sprendinių įgyvendinimo priemonių sistema, tikslinga būtų organizuoti šias nacionalines arba regionines programas: 62.
269. kompleksines – skiriamas visapusiškai atsilikusių ir probleminių regionų integruoto socialinio-ekonominio teritorijų vystymo ir bendriesiems raidos planams ir tvarkymo programoms remti; 62.
270. specialiąsias – skiriamos specializuotiems vystymo ir teritorijos tvarkymo planams ir specifinėms tikslinėms programoms remti.
271. Panevėžio regione galimos ir tikslingos abiejų grupių programos, nes tai regionas, išsiskiriantis tiek bendruoju socialinio-ekonominio vystymo problemiškumu, tiek kryptingo specializuoto vystymo (ypač aplinkosauginio) reikalingais arealais.
272. Atsižvelgiant į teritorijų vystymo socialinio-ekonominio ir ekologinio potencialo ypatumus, Panevėžio regionui rekomenduojama įtraukti į regiono plėtros planą šiuos uždavinius: 64.
273. urbanistinio vystymo, numatančius naujų regioninių ir lokalinių centrų formavimo ir plėtojimo rėmimą; 64.
274. komunikacinės integracijos plėtros, numatančius tarptautinio ir nacionalinio lygmens magistralinių ašių ir svarbiausių regioninių urbanistinių jungčių vystymo rėmimą; 64.
275. bioprodukcinio ūkio teritorijų palaikymo rėmimo, akcentuojančius žemės ir miškų ūkio adaptacijos ir kaimo palaikymo rėmimą; 64.
276. aplinkosaugos plėtros, numatančius gamtinio karkaso formavimo, aplinkos kokybės gerinimo ir saugomų teritorijų tvarkymo rėmimą; 64.
277. kultūros paveldo apsaugos, numatančius kultūros paveldo formavimo ir regioninio tapatumo palaikymo rėmimą; 64.
278. pasienio zonų vystymo, numatančius pasienio savivaldybių raidos aktyvinimo rėmimą.
279. Bendrojo (generalinio) plano koncepcija bendrosios erdvinės koncepcijos ir teritorijos funkcinių prioritetų brėžiniuose teritoriškai patikslina galimo programų lokalizavimo arealus ir teikia tam tikras regioninės politikos organizacines nuostatas.
280. Sudaromi šie apskrities teritorijos vystymo programinėms nuostatoms formuoti ir įgyvendinti skirti regioninės politikos įgyvendinimo scenarijai, kurie atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir vystymo galimybes numato skirtingą koncepcijos sprendinių įgyvendinimo laipsnį: 66.
281. Konstruktyvusis scenarijus. Daugiausia dėmesio skiriama konversinio pobūdžio regiono teritorijos vystymo kryptims, galinčioms skatinti teritorijos raidą ir pakeisti jos naudojimo tradicijas. Prioritetiniais sektoriais pripažįstama rekreacijos ir turizmo plėtra, socialinės infrastruktūros stiprinimas ir teritorinė plėtra, regiono kraštovaizdžio gamtinių bei kultūrinių vertybių apsauga ir racionalus naudojimas. Ypač akcentuojamas kompleksiniu požiūriu problemiškų Biržų rajono ir Pasvalio rajono savivaldybių infrastruktūrinis vystymas, esamų valstybinių parkų naudojimo ir apsaugos optimizavimas, Panevėžio miesto, kaip I lygmens metropolinio centro, plėtojimas, naujų urbanistinio karkaso vietinių aptarnavimo centrų (Ramygalos, Obelių, Pandėlio, Vabalninko, Joniškėlio) formavimas. 66.
282. Konservatyvusis scenarijus. Palaikomos įprasto teritoriškai nediferencijuoto vystymo tradicijos, daugelis sprendimų priimami remiantis konkrečia lokaline motyvacija, stengiamasi išlaikyti maždaug tolygų dėmesį visoms teritorijos raidos kryptims ir visoms savivaldybėms, palaikant jau susiformavusias socialinio-ekonominio ir urbanistinio vystymosi tendencijas. Kiek daugiau dėmesio skiriama bioprodukcinio ūkio bei ekonominės ir techninės infrastruktūros plėtrai, pripažintų rekreacinių teritorijų naudojimui ir tvarkymui, Panevėžio miesto, kaip metropolinio centro, socialinio-ekonominio potencialo stiprinimui. 66.
283. Nuosaikusis scenarijus. Derinamos konversinio ir tradicinio vystymo kryptys. Prioritetiniais sektoriais laikoma rekreacijos ir turizmo plėtra, bioprodukcinio ūkio bei ekonominės ir techninės infrastruktūros stiprinimas, regiono kraštovaizdžio gamtinių ir kultūrinių vertybių apsauga ir racionalus naudojimas. Prioritetiniam infrastruktūriniam vystymui priskiriamos ne tik problemiškiausios apskrities savivaldybės (Biržų ir Pasvalio rajonų), bet ir Panevėžio miesto savivaldybė, formuotini nauji urbanistinio karkaso vietiniai centrai – Ramygala, Obeliai, Pandėlys, Vabalninkas, Joniškėlis. Daug dėmesio skiriama „Via Baltica“ magistralinio koridoriaus formavimui, gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio apsaugos stiprinimui, saugomų teritorijų naudojimo ir apsaugos optimizavimui, tausojančio bioprodukcinio ir rekreacinio naudojimo plėtrai svarbiausiose gamtinio karkaso ašyse.
284. Tinkamiausiu Panevėžio apskrities regioninei politikai formuoti laikytinas nuosaikusis scenarijus su papildomu Panevėžio miesto, kaip metropolinio centro, prioritetiniu plėtojimu.
285. Bendrosios erdvinės koncepcijos sprendiniai numatomi 20 metų laikotarpiui, todėl įgyvendinant Bendrąjį (generalinį) planą tikslinga koreguoti regioninės politikos vykdymo scenarijus, atsižvelgiant į politinės, socialinės ar ekonominės būklės kaitą. III. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO SPRENDINIŲ KONKRETIZAVIMAS I. Urbanistinės sistemos formavimas
286. Apskrities urbanistinę sistemą sudaro jos teritorijoje susidaręs gyvenamųjų vietovių tinklas ir ryšiai tarp gyvenamųjų vietovių, sudarantys urbanistinės integracijos ašis su jų poveikio arealais.
287. Urbanistinės sistemos vystymo tikslai: 70.
288. siekti racionaliai ir tikslingai derinti koncentracijos ir depopuliacijos tendencijas – stiprinti silpnąsias gyvenamųjų vietovių tinklo grandis; 70.
289. formuoti apskrityje hierarchinį policentrinį gyvenamųjų vietovių tinklą, užtikrinti urbanistinių jungčių funkcionavimą; 70.
290. vystyti apskrities gyvenamųjų vietovių tinklą – jungti jį su kitų regionų, šalies ir kaimyninių šalių urbanistine sistema; 70.
291. planuojant gyvenamąsias teritorijas, užtikrinti tinkamas jų darnos ir plėtros sąlygas; 70.
292. susieti miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių tinklus, siekiant užtikrinti gyvenamųjų vietovių gyvybingumą.
293. Panevėžio apskrities periferinė padėtis (didelė apskrities teritorijos dalis yra pasienio zonoje) ir dideli gyvenamųjų vietovių ekonominiai-socialiniai skirtumai suformuoja atitinkamas gyvenamųjų vietovių tinklo plėtojimo nuostatas, kurios turi remtis darnaus vystymosi strategija ir būti įgyvendinamos regioninės politikos priemonėmis. Nors gyventojų, taip pat ir miestuose, mažėja, urbanizacijos procesas vyks augant ekonomikai ir gerėjant gyvenimo kokybei. Gyvenamosios vietovės vystysis visų pirma iš teritorijų vidaus rezervų, o didesni ir sparčiau augantys miestai – užimdami gretimas teritorijas.
294. Panevėžio apskrityje nustatomas kelių hierarchinių lygių gyvenamųjų vietovių tinklas (3 brėžinys „ Urbanistinė sistema“). Jį sudaro: 72.
295. Panevėžys – apskrities, Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybės, centras, siekiantis metropolinio lygmens centro statuso, kurio tolesnis vystymas siejamas su bendru Šiaulių ir Panevėžio miestų urbanistinio potencialo stiprinimu. 72.
296. Rokiškis, Biržai, Pasvalys, Kupiškis – lokaliniai aptarnavimo a kategorijos esamų savivaldybių centrai, iš jų Rokiškis ir Biržai – siūlomi nauji 1C kategorijos regioniniai centrai. 72.
297. Obeliai, Pandėlys, Ramygala, Vabalninkas, Joniškėlis – miestai, numatomi vystyti kaip lokaliniai aptarnavimo centrai. 72.
298. Kiti miesteliai ir kaimai, tolygiai išsidėstę apskrities teritorijoje, atlieka seniūnijų centrų vaidmenį. 3 brėžinyje „Urbanistinė sistema“ parodyti tik esami seniūnijų centrai. Sprendimai dėl seniūnijų steigimo, panaikinimo ir skaičiaus nustatymo, pavadinimų seniūnijoms suteikimo ir keitimo, teritorijų priskyrimo seniūnijoms, seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, įvertinus gyventojų nuomonę, priėmimas – išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija.
299. Apskrities gyvenamųjų vietovių sistemos specifinis bruožas yra tai, kad apskrities centras, nors ir turintis gerus ryšius su apskrities savivaldybių centrais, išsidėstęs ekscentriškai apskrities teritorijos atžvilgiu ir jo traukos zona ir poveikio arealas yra gana toli į vakarus už apskrities ribų. Kitas būdingas apskrities bruožas – karstinis regionas, apimantis dalį Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybių teritorijų, į kurį būtina atsižvelgti nustatant gyvenamųjų vietovių vystymosi galimybes.
300. Apskrities teritorijos urbanistinį karkasą sudaro svarbiausi atraminio gyvenamųjų vietovių tinklo centrai (miestai), kurie tarpusavyje jungiasi urbanistinės integracijos ašimis (3 brėžinys „ Urbanistinė sistema“).
301. Atraminį gyvenamųjų vietovių tinklą sudaro Panevėžys, Biržai, Rokiškis. Pastarieji dėl savo specifinės funkcijos, pakankamo potencialo ir teritorinio išsidėstymo iš tiesų tampa didelio šiaurės Lietuvos regiono centrais. Šį tinklą papildo kiti esami savivaldybių centrai ir formuojami nauji lokaliniai aptarnavimo centrai. Panevėžio apskrities urbanistinį karkasą sudaro pagrindiniai miestai (Panevėžys, Biržai, Kupiškis, Pasvalys ir Rokiškis) ir jų jungtys (urbanistinės integracijos ašys), prie kurių koncentruojasi ir kiti miestai – būsimi lokaliniai aptarnavimo centrai. Aplink pagrindinius miestus ir prie urbanistinės integracijos ašių paprastai vyksta intensyvesnė urbanizacija ir gyventojų koncentracija.
302. Panevėžio apskrityje susiformavo šios urbanistinės integracijos ašys: 76.
303. dvi pagrindinės tarptautinės (drauge – šalies) 1 B kategorijos urbanistinės integracijos ašys: 76.1.
304. ašis Lenkijos siena–Kaunas–Panevėžys–Latvijos siena, sutampanti su 1 tarptautiniu transporto koridoriumi (?uropinis magistralinis kelias E 67 „Via Baltica“) su atšaka Panevėžys–Vilnius–Minskas; 76.1.
305. ašis Klaipėda–Šiauliai–Panevėžys–Daugpilis, sutampanti su europiniu magistraliniu keliu E 272 ir krašto keliu 122; 76.
306. viena šalies 1C kategorijos urbanistinės integracijos ašis Utena–Kupiškis, sutampanti su krašto keliu 118; 76.
307. regioninės urbanistinės integracijos ašys, kurios jungia atskiras regiono dalis ir susieja jas su aukštesnio lygmens urbanistinės integracijos ašimis: 76.3.
308. ašis Kupiškis–Biržai, sutampanti su krašto keliu 124; 76.3.
309. ašis Biržai–Pandėlys–Rokiškis, sutampanti su krašto keliu 123; 76.3.
310. ašis Biržai–Pasvalys–Joniškėlis–Pakruojis, sutampanti su krašto keliais 125, 150; 76.3.
311. ašies atkarpa Panevėžys–Anykščiai, sutampanti su krašto keliu 121; 76.3.
312. ašies atkarpa Zarasai–Obeliai, sutampanti su krašto keliu 117; 76.
313. apskrities šiaurinėje dalyje yra trys lokalinės jungtys, jungiančios Biržus, Pandėlį ir Rokiškį su kaimynine Latvija ir jungties atkarpa Joniškėliu–Linkuva; kitos lokalinės jungtys, jungiančios seniūnijų centrus tarpusavyje ir su savivaldybių centrais, detaliau nagrinėtinos savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose.
314. Urbanistinio karkaso integracijos ašys kartu su centrais, formuodami aglomeruojančio poveikio arealus, integracijos ašių poveikio koridorius ir bendrą koncentruojantį urbanistinį poveikį, tarnauja kaip gyventojų traukos židiniai ir įvairiapusiškos veiklos spartesnės plėtros prielaida, įtraukianti į bendrą urbanizacijos procesą ir kaimo gyvenamąsias vietoves, spartinanti teritorijų raidą. Panevėžio apskrityje dideliu aglomeruojančiu poveikiu pasižymi Panevėžio miestas.
315. Vienas iš svarbių teritorijų raidos veiksnių – miestų ir kaimo gyvenamųjų vietovių teritoriniai ryšiai, kuriuos formuoja gyvenamųjų vietovių socialinė, kultūrinė, gamybinė ir administracinė sąsaja, apibūdinama jų funkcine hierarchija. Plėtojant miesto ir kaimo teritorijų ryšius, būtina plėtoti mažų miestų ir miestelių (seniūnijų centrų) žemės ūkio gamybos, kaimo gyventojų aptarnavimo funkcijas, o palankiose gamtinėse sąlygose esančias gyvenamąsias vietoves – kaip miestų gyventojų rekreacijos centrus. Didelį poveikį miestų ir kaimo gyvenamųjų vietovių sąsajos stiprinimui ir raidos intensyvinimui daro naujų lokalinių aptarnavimo centrų vystymas.
316. Šiuo periodu kaip lokalinius aptarnavimo centrus siūloma vystyti Ramygalos, Obelių, Pandėlio, Vabalninko ir Joniškėlio miestus. Tai pagreitintų šių miestų plėtrą ir stiprintų jų potencialą, tačiau konkretūs sprendiniai ir veiksniai turi būti susieti su visos šalies teritorijos administracinės reformos vykdymu.
317. Urbanistinių centrų vystymo kryptys diferencijuojamos atsižvelgiant į miesto administracinį statusą, dydį, socialinį-ekonominį potencialą ir pagrindines funkcijas: 80.
318. Panevėžio apskrities svarbiausios ekonominio socialinio vystymo kryptys būtų: 80.1.
319. teritorijų pramonės ir verslo plėtrai rezervavimas, jų inžinerinės infrastruktūros įrengimas ir tobulinimas; 80.1.
320. verslo, technologijų ir inovacijų centrų formavimas ir teritorinis išdėstymas; 80.1.
321. mokymo, mokslo, kultūros integruotų centrų kūrimas ir palaikymas; 80.1.
322. susisiekimo ir ryšių tarp apskrities savivaldybių ir kitų apskričių centrų (Vilnius, Kaunas, Klaipėda) tobulinimas, susijęs su transporto infrastruktūros modernizavimu; 80.
323. specifinį Panevėžio vaidmenį rodo siekis atitikti metropolinio lygmens centro statusą, įpareigojantis Panevėžio miesto savivaldybę kartu su Šiaulių institucijomis įgyvendinti priemones, skatinančias stiprinti abiejų miestų ekonominį-socialinį potencialą ir metropolinę ašį Panevėžys–Šiauliai. Pagrindinės dvimiesčio vystymo kryptys: 80.2.
324. gerinti automobilių ir geležinkelio susisiekimą tarp Panevėžio ir Šiaulių – tobulinti kelių ir pakelės aptarnavimo infrastruktūrą, keleivių ir krovinių vežimą; 80.2.
325. kartu su Šiaulių miesto savivaldybe inicijuoti bendrų verslo ir socialinės plėtros, užimtumo didinimo, infrastruktūros projektų ir kultūrinių ryšių programų rengimą; 80.2.
326. sukurti koordinacines tarybas, kurios rūpintųsi bendros veiklos organizavimu, priežiūra ir koordinavimu; 80.2.
327. skatinti urbanistinę plėtrą metropolinėje ašyje Panevėžys–Šiauliai; 80.
328. Panevėžio, kaip metropolinio centro, reikšmė smarkiai išaugtų, jeigu toliau vykdant teritorijos administracinio suskirstymo reformą jis taptų didelio šalies šiaurės rytų regiono centru, apimančiu ir Ukmergės ir Utenos regionus.
329. Savivaldybių centrų (Biržų, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio) bendrosios vystymo kryptys būtų: 81.
330. pagrindinių gamybinių funkcijų (žemės ir miškų ūkio) palaikymas ir aptarnavimas sukuriant atitinkamą infrastruktūrą; 81.
331. socialinės, ekonominės ir techninės infrastruktūros plėtra ir renovacija; 81.
332. seniūnijų palaikymas ir stiprinimas, kaip viena iš priemonių socialinei-ekonominei raidai ir pilietinės visuomenės formavimui skatinti; 81.
333. susisiekimo ir transporto infrastruktūros, ryšių su kaimo gyvenamosiomis vietovėmis (ypač pasienio zonoje) tobulinimas; 81.
334. kaimo gyvenamųjų vietovių palaikymas ir įtraukimas į ūkinę ir rekreacinę veiklą.
335. Biržai ir Rokiškis, kaip galimi būsimieji pasienio regioniniai centrai, turėtų ir papildomas jų vystymo kryptis: 82.
336. pasienio regionų stiprinimas ir bendradarbiavimo per sieną su kaimyninėmis šalimis plėtra; 82.
337. vertingo kultūros paveldo puoselėjimas ir kultūrinio turizmo organizavimas; 82.
338. gydomosios (Biržai), poilsinės, sportinės, pramoginės ir pažintinės veiklos organizavimas, palaikymas ir atitinkamos infrastruktūros plėtra.
339. Naujų lokalinių aptarnavimo centrų (Obelių, Pandėlio, Ramygalos, Vabalninko, Joniškėlio) pagrindinės vystymo kryptys būtų: 83.
340. bendruomenių pastangų inicijavimas ir rėmimas verslui plėtoti; 83.
341. socialinės infrastruktūros vystymas; 83.
342. gyventojų įtraukimas į aktyvią veiklą, stiprinant centro potencialą; 83.
343. bendrųjų ir strateginių plėtros planų rengimas ir jų įgyvendinimo priemonių vykdymas.
344. Biržų ir Rokiškio rajonų savivaldybės, kurios ribojasi su Latvija, turėtų labiau plėtoti bendradarbiavimą per sieną teritorijų planavimo srityje ir koordinuoti veiklą, susijusią su įvairių planų ir programų aplinkosaugos, infrastruktūros ir turizmo plėtros klausimais rengimu.
345. Pateikiamos šios apskrities miestų teritorinės plėtros pagrindinės gairės, toliau konkretizuotinos žemesnio lygmens teritorijų bendruosiuose planuose (3 brėžinys „Urbanistinė sistema“): 85.
346. Panevėžys – vienas iš tankiausiai užstatytų miestų apskrityje. Siekiant, kad miestas atitiktų metropolinio lygmens centro statusą, bus skatinamas investicijų pritraukimas ir spartinama tiek gyvenamųjų, tiek gamybinių ir komercinių objektų statyba. Panevėžio miesto teritorinė plėtra šiaurės ir rytų kryptimi apribota gamtinio karkaso ir saugomų teritorijų, todėl pagrindiniai teritorinės plėtros rezervai yra pietų–vakarų kryptimi iki magistralės „Via Baltica“ vakarinio aplinkkelio, taip pat pietų ir pietų–rytų kryptimi link Šilagalio ir Velžio gyvenamųjų vietovių. Tikslinga rengti Panevėžio–Šiaulių dvimiesčio strateginį plėtros planą ir nagrinėti galimybę plėsti Panevėžio miestą vakarų kryptimi palei magistralinį kelią A
347. 85.
348. Biržų miesto mažaaukščių sodybinių namų teritorija išdėstyta rytinėje dalyje esamose miesto ribose, o šio tipo užstatymo plėtra numatyta vakarinėje dalyje. Daugiabutė statyba numatyta Kaštonų mikrorajone. Pramonės ir komunalinių įmonių teritorijos – rytinėje ir šiaurinėje dalyse, esamose miesto ribose, vykdant teritorijų paskirties konversiją ir pietvakarių dalyje numatant teritorijų plėtrą. Žaliųjų plotų plėtra – šiaurės vakarų dalyje Širvėnos ežero pakrantės zonoje, pietinėje dalyje prie Agluonos upės ir Kilučių ežero, kur yra ir aerodromo teritorija. 85.
349. Kupiškio miesto gyvenamoji statyba vyksta tik sodybinio užstatymo sąskaita ir esant nedidelei jos apimčiai naujų teritorijų už miesto ribų neprireiks. Skaičiuojamuoju laikotarpiu yra galimybės naudoti neužstatytus plotus Račupėnuose ir kitose nevisiškai užstatytuose vietose. Pramonei plėtoti numatyta apie 80 ha teritorija į pietvakarius nuo miesto teritorijos. 85.
350. Pasvalio miestas užstatytas gana kompaktiškai. Nedideli gyvenamosios statybos teritoriniai rezervai likę sodybinio užstatymo zonose pietvakarinėje miesto dalyje ir nebaigtame užstatyti daugiabučių namų kvartale. Naujos teritorijos gyvenamajai ir pramoninei statybai numatomos šiaurinėje dalyje, už Mūšos gatvės, atitinkamai patikslinus miesto bendrąjį planą – numačius jame teritorijas perspektyviniams objektams statyti (pavyzdžiui, logistikos centrui ir kitkam). 85.
351. Rokiškio miestas plečiasi į šiaurinę jo dalį, o pramonės rajone, pietinėje miesto dalyje, numatyta teritorijas dalyti mažesniais sklypais individualioms įmonėms, tai iš dalies jau vyksta. Miestas turi vidinių teritorijų tankinimo ar konversijos jo ribose rezervų, būtina renovuoti esamas neefektyviai naudojamas užstatytas miesto teritorijas. Miesto priemiesčių gyvenamosios ir komercinės teritorijos plečiasi vakarų kryptimi. Kaip atskiros gyvenamosios vietovės šiame regione plečiasi Kavoliškio kaimas, gretimas teritorijas jungdamas prie miesto, ir Bajorų kaimas, šiaurinėje miesto dalyje iš dalies įsiliejantis į Rokiškio miesto struktūrą. 85.
352. Ramygalos miestą perspektyvoje vystant kaip lokalinį aptarnavimo centrą, nebaigtos užstatyti jo teritorijos vakarų kryptimi gali būti naudojamos sodybiniams namams statyti, šiaurės kryptimi – daugiabučiams namams statyti, o šiaurės vakaruose – dar nesuplanuoti teritoriniai rezervai. Gamybinių objektų statybai numatyta teritorija tarp magistralės „Via Baltica“ ir esamos vandenvietės, prie kelio į Vadoklius. 85.
353. Vabalninko mieste numatyta pakankamai teritorijų gyvenamiesiems namams statyti: mažaaukščiams daugiabučiams namams – šiaurinėje miesto dalyje prie kelio į Biržus, sodybiniams namams – pietinėje miesto dalyje. Gamybinius objektus statyti numatyta šiaurinėje miesto dalyje, už apylankos į Biržus, ir vakarinėje miesto dalyje. Tik nedidelė dalis šių teritorijų užstatyta, todėl esant minimaliems gyvenamosios statybos poreikiams neužstatytų teritorijų pakaks ir po skaičiuojamojo periodo; 85.
354. Subačiaus miestas užstatytas labai ekstensyviai, vyrauja sodybinis užstatymas. Skaičiuojamuoju periodu didinti gyvenamąjį fondą neprireiks. Pavienės statybos gali būti išdėstytos miesto ribose esamuose laisvuose sklypuose. 85.
355. Joniškėlio miestas turi dideles teritorijas sodybiniams gyvenamiesiems namams statyti ir pakankamai gamybinių teritorijų. Laisvų plotų rezervų mieste pakaktų suplanuotose, bet nebaigtose užstatyti teritorijose, tik reikėtų parengti jų detaliuosius planus. 85.
356. Obelių mieste pakanka teritorijų gyvenamiesiems ir visuomeniniams objektams statyti, tačiau pakitus socialinei-ekonominei būklei daugelis bendrajame plane numatytų teritorijų liko neužstatytos, per tą laiką gyventojų sumažėjo, taigi naujų teritorijų užstatymui nereikia ir perspektyviniu laikotarpiu visos būsimos statybos gali vykti esamoje miesto teritorijoje. 85.
357. Pandėlio mieste labai daug laisvų teritorijų sodybinei ir daugiabutei gyvenamajai statybai. Gyventojų sumažėjo, taigi miesto plėtrai naujų teritorijų neprireiks, o galimos statybos vyks bendrajame plane numatytose ir suplanuotose teritorijose. Pagrindinės teritorijos sodybiniams namams statyti yra miesto šiaurinėje ir pietrytinėje dalyse. Teritorijas, esančias vakarinėje ir rytinėje dalyse, arčiau miesto centro, reikia iš esmės perplanuoti, nes tiek teritorijų skirti daugiabutei statybai netikslinga.
358. Siekiant skatinti tolesnį urbanistinės sistemos vystymąsi ir racionalų teritorijų naudojimą bei formavimą, numatomi šie urbanistinės sistemos vystymo sprendinių įgyvendinimo prioritetai: 86.
359. stiprinti apskrities centro, siekiančio metropolinio lygmens centro statuso, potencialą naudojantis jo patogia padėtimi tarptautinių transporto koridorių atžvilgiu ir palankiomis sąlygomis vystyti metropolinę dvimiesčio zoną su Šiaulių miestu; 86.
360. stiprinti ryšius tarp apskrities (regiono) centro ir esamų bei numatomų steigti naujų lokalinių aptarnavimo centrų – plėtoti ir gerinti urbanistinės integracijos ašių transporto ir aptarnavimo infrastruktūrą; 86.
361. rezervuoti teritorijas miestų teritorinei plėtrai, tuo tikslu parengti visų miestų naujus bendruosius planus, atitinkančius įstatymuose ir norminiuose dokumentuose nustatytus teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentavimo reikalavimus; 86.
362. numatyti priemones pasienio zonoje esančioms gyvenamosioms vietovėms palaikyti ir plėtoti, jų ryšiams su apskrities centru ir atitinkamų savivaldybių centrais gerinti. II. kraštovaizdžio apsauga
363. Apskrities teritorijos kraštovaizdžio ekologinio stabilizavimo pagrindas yra gamtinis karkasas – vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų. Gamtinio karkaso paskirtis yra: 87.
364. sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, sudaryti sąlygas išsaugoti biologinę įvairovę; 87.
365. sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką, gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas; 87.
366. saugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacijos išteklius; 87.
367. didinti šalies miškingumą; 87.
368. optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos, technogenizacijos ir žemės ūkio plėtrą.
369. Apskrities teritorijoje nustatytos šios sudedamosios planuojamo gamtinio karkaso dalys (4 brėžinys „Gamtinio kraštovaizdžio apsauga“): 88.
370. Geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba ir jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo plotus. Jos skiria stambias gamtines ekosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą. 88.
371. Migraciniai koridoriai – slėniai, raguvynai, dubakloniai ir kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita, augalų ir gyvūnų rūšių migracija. 88.
372. Geosistemų vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu: želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės, kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtinėms geosistemoms. 88.
373. Pagal svarbą skiriamos europinės, nacionalinės, regioninės ir vietinės svarbos gamtinio karkaso dalys.
374. Geoekologinėms takoskyroms Panevėžio apskrities gamtiniame karkase priskiriamos šios teritorijų juostos: 89.
375. nacionalinės svarbos Šiaurės Lietuvos geoekologinės takoskyros ruožas Smilgių–Panevėžio–Raguvėlės ir Rudilių–Skapiškio–Rokiškio atkarpose; 89.
376. regioninės svarbos Mūšos–Nemunėlio geoekologinės takoskyros ruožas Grūžių–Biržų–Sriubiškių atkarpoje; 89.
377. regioninės svarbos Nevėžio–Šventosios geoekologinės takoskyros ruožo dalis pietrytiniame Panevėžio rajono savivaldybės pakraštyje (Vadoklių seniūnija).
378. Migracijos koridoriams Panevėžio apskrities gamtiniame karkase priskiriami šie slėnių arba dubaklonių teritorijų ruožai: 90.
379. regioninę svarbą turintys Nevėžio, Juostos (Panevėžio rajono savivaldybė), Nemunėlio (Rokiškio rajono ir Biržų rajono savivaldybės), Mūšos (Pasvalio rajono savivaldybė), Lėvens (Kupiškio rajono, Panevėžio rajono, Pasvalio rajono savivaldybės), Šventosios–Kriaunos (Rokiškio rajono savivaldybė) migracijos koridoriai; 90.
380. vietinę (rajoninę) svarbą turintys Tatulos (Biržų rajono savivaldybė), Apaščios (Rokiškio rajono, Biržų rajono savivaldybės), Pyvesos (Kupiškio rajono, Pasvalio rajono savivaldybės), Mačiuvio, Yslykio, Mažupės, Svalios, Orijos (Pasvalio rajono savivaldybė), Įstro (Panevėžio rajono, Pasvalio rajono savivaldybės), Upytės (Biržų rajono, Pasvalio rajono savivaldybės), Aukštosios Gervės, Rovėjos (Biržų rajono savivaldybė), Neretos, Juodupės, Vyžuonos, Šaltojos, Vingerinės, Laukupės, Jaros–Šetekšnos, Junkūnų, Dirdų (Rokiškio rajono savivaldybė), Mituvos, Kupos, Suosos, Viešintos (Kupiškio rajono savivaldybė), Juostos, Alantos, Juodos, Upytės, Linkavos, Liaudės, Kiršino, Šuojos, Vešetos (Panevėžio rajono savivaldybė) migracijos koridoriai.
381. Vidinio stabilizavimo arealams Panevėžio apskrities gamtiniame karkase priskiriamos šios teritorijos: 91.
382. regioninę svarbą turintys Žaliosios girios, Biržų girios, Šimonių girios miškų masyvai ir Sartų ežeryno apylinkės; 91.
383. vietinės svarbos vidinio stabilizavimo arealai Pasvalio rajono savivaldybėje – Stasiškių, Kiemėnų, Pagirio, Baldoniškio, Stebeikių, Žadeikių, Gulbinėnų–Guodžių; Biržų rajono savivaldybėje – Obelaukių, Skriaudupio, Kadarų, Paąžuolės, Guodžių; Panevėžio rajono savivaldybėje – Naudvario, Viržonų, Skilvionių, Varpučių–Margionių, Molainių–Masiokų, Šilaičių, Gringalių, Pašilių, Kuršių, Alantos, Smilgių–Šilų, Pakalnių, Vidugirių; Kupiškio rajono savivaldybėje – Maldiniškio–Lukonių, Vainiškio, Palėvenėlės, Jokšių, Subačiaus; Rokiškio rajono savivaldybėje – Suvainiškio, Čedasų, Gaidžiabalės samanynės, Paduobės, Apūniškio–Vingerinės, Ilgalaukių, Šarkiūnų–Vidugirio–Kazliškio, Sacharos, Petriošiškio, Salagirio, Salų, Čivilių–Kalvių, Audronių–Ragelių, Bajorų, Junkūnų.
384. Numatytos formuojamo gamtinio karkaso teritorijos apima apie 59 procentus apskrities ploto. Įvairiose savivaldybėse gamtinio karkaso teritorijos užima nuo 45 procentų (Pasvalio rajono savivaldybė) iki 63 procentų (Rokiškio rajono savivaldybė) viso ploto, o mažiausios – Panevėžio miesto savivaldybėje (37 procentai ploto). Konkretus įstatymuose numatyto gamtinio karkaso teritorijų lokalizavimas pateiktas 4 brėžinyje „Gamtinio kraštovaizdžio apsauga“.
385. Nustatytos šios kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipus išreiškiančios gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo kryptys (4 brėžinys „Gamtinio kraštovaizdžio apsauga“ ir 5 lentelė): 93.
386. Išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis (T1, M1, S1). Šis kraštovaizdžio formavimo tipas taikytinas ištisiniais miško masyvais apaugusiose gamtinio karkaso teritorijose – zonose, išsaugojusiose natūralų (gamtinį) kraštovaizdžio pobūdį ir ekologinio kompensavimo potencialą. Šios teritorijos – turimas apskrities gamtinio karkaso funkcionavimo pagrindas, kurio perspektyva susijusi su racionaliu ir darniu miškų ūkio tvarkymu, miškų regeneracinio potencialo išsaugojimu, rekreacinio naudojimo reguliavimu, nustatyto režimo užtikrinimu šiose zonose įsteigtoms ypač saugomoms teritorijoms. 93.
387. Palaikomas ir didinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas (T2, M2, S2). Šis kraštovaizdžio formavimo tipas taikytinas mišrios naudmenų mozaikos teritorijose, kuriose kaitaliojasi miškų ir žemės ūkio naudmenos, taip pat smarkiai pakeistos arba pažeistos gamtinės struktūros miškuose. Šias teritorijas tvarkyti kur kas sudėtingiau, reikia derinti esamas funkcijas, imtis regeneracinių priemonių ekologinėms kompensacinėms gamtinės struktūros galioms stiprinti. 93.
388. Grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai (T3, M3, S3). Šis kraštovaizdžio formavimo tipas taikytinas žmogaus veiklos, pirmiausia agrarinės, gerokai pakeistose gamtinio karkaso teritorijose. Šios zonos susiformavo dėl technokratiško nesubalansuoto žemės naudojimo pažeidžiant ekologinės pusiausvyros sąlygas, nesilaikant racionalios gamtonaudos reikalavimų. Tai žemės ūkio didžiojo intensyvinimo politikos rezultatas, ypač palietęs Šiaurės Lietuvos ir Mūšos–Nemunėlio geoekologines takoskyras ir daugelio migracinių koridorių teritorijas. Šiose zonose gamtinio kraštovaizdžio formavimo kryptis yra regeneracinė-restauracinė, susijusi su sudėtingų renatūralizacijos priemonių įgyvendinimu, ekologinių nuostatų stiprinimu ir tausojančio šių teritorijų naudojimo vystymu.
389. Siekiant ekologiškai optimizuoti gamtinio karkaso teritorijas, būtina didinti bendrąjį įvairių apskrities dalių miškingumą, ypač Pasvalio rajono savivaldybėje. Miškingumo didinimo programa turi būti skirta labiausiai ekologiškai nuskurdintam trečiajam kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipui priskirtoms zonoms, nustatytoms konkretizuojant gamtinį karkasą.
390. Panevėžio apskrities gamtinio karkaso formavimo ir palaikymo politiką numatoma vykdyti šiais būdais: 95.
391. palaikyti fizinių ir juridinių asmenų teikiamas gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvas; 95.
392. ieškoti gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvų ir investicijų, jas skatinti; 95.
393. remti (organizacinė ir finansinė parama) gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvas. Konkretus veiklos būdas turi būti pasirenkamas atsižvelgiant į šiuos veiksnius: gamtinio karkaso teritorijų santykinę kompensacinę svarbą šaliai ir regionui, tikrąją gamtinio kompensacinio potencialo būklę, ypač saugomų (konservacinių) gamtinių teritorijų buvimą, biologinės įvairovės turtingumą, rekreacinės funkcijos intensyvumą.
394. Bendrąją Panevėžio apskrities teritorijos gamtinio kraštovaizdžio įvairovės (jo geogenetinio fondo) apsaugos sistemą užtikrina specialus pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą įsteigtų institucinių (turinčių administraciją) – valstybiniai parkai, ir neinstitucinių saugomų teritorijų – biosferos poligonai, valstybiniai draustiniai, savivaldybių draustiniai, tinklas (4 brėžinys „Gamtinio kraštovaizdžio apsauga“).
395. Saugomų teritorijų sistema (valstybiniai parkai, draustiniai, biosferos poligonai) apima apie 11 procentų apskrities teritorijos (apie 15 procentų šalies teritorijos), integruoja gamtos ir kultūros paveldo apsaugą, yra funkcionaliai diferencijuota. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje nustatyta, kad saugomų teritorijų tinklo plėtojimas (iki 14–18 procentų šalies teritorijos) – vienas iš ilgalaikių kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo uždavinių, todėl Panevėžio apskrityje, kuri šioje srityje gerokai atsilikusi, šio uždavinio įgyvendinimui turi būti skiriama ypač daug dėmesio.
396. Gamtinio kraštovaizdžio apsauga vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 11 punkto nuostatomis. Remiantis esamos būklės analizės išvadomis, Bendrajame (generaliniame) plane teikiami šie konkretizuoti sprendiniai gamtinio kraštovaizdžio įvairovės apsaugai plėtoti (4 brėžinys „Gamtinio kraštovaizdžio apsauga“): 98.
397. siūloma įsteigti Ilzenbergo kraštovaizdžio draustinį (Rokiškio rajono savivaldybė), kurio paskirtis – išsaugoti smulkiai kalvotą ežeringą kraštovaizdį su kultūrinėmis vertybėmis; 98.
398. siūloma praplėsti Naudvario botaninio draustinio (Panevėžio rajono savivaldybė) ribas, siekiant įtraukti į draustinį Naudvario miško dalį, kurioje gausu kertinių miško buveinių; 98.
399. siūloma praplėsti Nemunėlio–Apaščios geologinio draustinio (Biržų rajono savivaldybė) ribas, atsižvelgiant į tai, kad nemažai Nemunėlio upės pakrantėse esančių atodangų nepatenka į esamą draustinio teritoriją.
400. Apskrities teritorijos biologinės įvairovės apsaugai užtikrinti nustatomas ekologinis tinklas. Tai gamtinio karkaso dalis, jungianti didžiausią bioekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką, gyvūnų ir augalų migracijos koridorius. Iš esmės tai tarpusavyje sujungtų natūralių ir pusiau natūralių kraštovaizdžio ekosistemų, rūšių ir bendrijų su jų buveinėmis visuma. 5 lentelė. Gamtinio karkaso teritorijos (tūkst. hektarų/procentai) Panevėžio apskrityje Gamtinio karkaso sudėtinės dalys Apskrityje (788 tūkst. hektarų) Biržų rajono savivaldybėje (147,6 tūkst. hektarų) Kupiškio rajono savivaldybėje (108 tūkst. hektarų) Panevėžio miesto savivaldybėje (5 tūkst. hektarų) Panevėžio rajono savivaldybėje (217,8 tūkst. hektarų) Pasvalio rajono savivaldybėje ( 128,9 tūkst. hektarų) Rokiškio rajono savivaldybėje (180,6 tūkst. hektarų) Geoekologinės takoskyros 135,6 – – – – 17 24 – – – – 17 29 – – – – 26 0,6 – – – – 12 37 – – – – 18 16 – – – – 13 29 – – – – 16 T1 37 – – – – 4 6 – – – – 4 7 – – – – 6 – – – – – – 19 – – – – 9 3 – – – – 2 2 – – – – 1 T2 52 – – – – 7 8 – – – – 6 16 – – – – 15 – – – – – – 10 – – – – 5 2 – – – – 2 16 – – – – 9 T3 46,6 – – – – 6 10 – – – – 7 6 – – – – 5 0,6 – – – – 12 8 – – – – 4 11 – – – – 9 11 – – – – 6 Migracijos koridoriai 110,6 – – – – 14 21 – – – – 14 14 – – – – 12 1 – – – – 20 26,6 – – – – 12 19 – – – – 16 30 – – – – 16 M1 – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – M2 21,6 – – – – 3 3 – – – – 2 3 – – – – 2 – – – – – – 1,6 – – – – 1 3 – – – – 3 11 – – – – 6 M3 90 – – – – 11 18 – – – – 12 11 – – – – 10 1 – – – – 20 25 – – – – 11 16 – – – – 13 19 – – – – 10 Vidinio stabilizavimo arealai 216,2 – – – – 27 44 – – – – 29 22 – – – – 20 0,2 – – – – 4 72 – – – – 32 23 – – – – 18 55 – – – – 31 S1 97 – – – – 12 8 – – – – 5 12 – – – – 11 – – – – – – 46 – – – – 21 11 – – – – 9 20 – – – – 11 S2 93 – – – – 12 30 – – – – 20 7 – – – – 6 – – – – – – 21 – – – – 9 8 – – – – 6 27 – – – – 15 S3 26,2 – – – – 3 6 – – – – 4 3 – – – – 3 0,2 – – – – 4 5 – – – – 2 4 – – – – 3 8 – – – – 5 Visas gamtinis karkasas 462,4 – – – – 59 89 – – – – 60 65 – – – – 59 1,8 – – – – 37 135,6 – – – – 62 58 – – – – 45 114 – – – – 63
401. Apskrities teritorijoje nustatytos šios sudedamosios planuojamo ekologinio tinklo dalys (5 brėžinys „Biologinės įvairovės apsauga“): 100.
402. europinės (B1), nacionalinės ir regioninės (B2) svarbos bioekologiniai branduoliai, kaip nustatytos ar prognozuojamos didžiausios biologinės įvairovės arealai, skirti išsaugoti vertingas natūralias ar pusiau natūralias ekosistemas, augmenijos, grybijos ir gyvūnijos rūšis ir jų buveines; 100.
403. europinės (K1), nacionalinės ir regioninės (K2) svarbos ekologiniai koridoriai (bioekologinės jungtys), kaip biomigracijos (gyvūnų judėjimo, rūšių plitimo, genetinės informacijos tarp įvairių populiacijų keitimosi) ryšius užtikrinančios vientiso ar segmentiško pobūdžio teritorijos, dažniausiai slėniai, dubakloniai ir miškingos juostos agrarinėje ar urbanizuotoje aplinkoje; 100.
404. europinės (A1), nacionalinės ir regioninės (A2) svarbos buferinės apsaugos zonos, kaip stabilizuojantį (mažinantį neigiamą antropogeninį poveikį) ekologinį vaidmenį bioekologinių branduolių ar ekologinių koridorių atžvilgiu atliekančios prie jų prisišliejusios gretimos teritorijos.
405. Panevėžio apskrities ekologiniame tinkle nustatyti šie bioekologiniai branduoliai: 101.
406. europinės svarbos Biržų branduolys, išskirtas Biržų girios biosferos poligono, Biržų girios botaninio draustinio, Latvelių botaninio draustinio, kaip buveinių ir paukščių apsaugai svarbių „Natura 2000“ teritorijų bei kertinių miško buveinių apsaugai svarbių teritorijų komplekso, pagrindu; 101.
407. europinės svarbos Žaliosios girios branduolys, išskirtas Žaliosios girios biosferos poligono, Žaliosios girios botaninio-zoologinio draustinio, kaip buveinių ir paukščių apsaugai svarbių „Natura 2000“ teritorijų bei kertinių miško buveinių apsaugai svarbių teritorijų komplekso, pagrindu; 101.
408. europinės svarbos Sartų branduolys (dalis Panevėžio apskrityje), išskirtas Sartų regioninio parko, kaip buveinių ir paukščių apsaugai svarbių „Natura 2000“ teritorijų komplekso, pagrindu; 101.
409. europinės svarbos Šimonių branduolys (dalis Panevėžio apskrityje), išskirtas Šimonių girios biosferos poligono, Iženo telmologinio draustinio, kaip buveinių ir paukščių apsaugai svarbių „Natura 2000“ teritorijų komplekso, pagrindu; 101.
410. europinės svarbos Taujėnų–Užulėnio branduolys (dalis Panevėžio apskrityje), išskirtas „Natura 2000“ buveinių ir paukščių apsaugai svarbios Taujėnų–Užulėnio miškų biosferos poligono teritorijos pagrindu; 101.
411. europinės svarbos Notigalės–Skapagirio branduolys, išskirtas Notigalės telmologinio draustinio ir Skapagirio miško, kaip buveinių apsaugai svarbių „Natura 2000“ teritorijų, pagrindu; 101.
412. nacionalinės svarbos Sujetų branduolys, išskirtas vertingų drėgnų miškų ekosistemų paplitimo ir didelės kertinių miško buveinių koncentracijos pagrindu; 101.
413. nacionalinės svarbos Lukštų branduolys, išskirtas paukščių apsaugai svarbių „Natura 2000“ teritorijų bei mišrių miškų ekosistemų paplitimo pagrindu; 101.
414. regioninės svarbos Girelės branduolys, išskirtas Krekenavos regioninio parko rytinės dalies teritorijos su Ramygalos telmologiniu draustiniu ir drėgnų mišrių miškų su pavienėmis kertinėmis miško buveinėmis pagrindu; 101.
415. regioninės svarbos Raguvos branduolys, išskirtas didele kertinių miško buveinių koncentracija pasižyminčių miškų pagrindu; 101.
416. regioninės svarbos Kupreliškio branduolys, išskirtas mišrių miškų ekosistemų bei pavienių kertinių miško buveinių paplitimo pagrindu.
417. Ekologiniams koridoriams Panevėžio apskrities ekologiniame tinkle priskiriami šie slėnių, dubaklonių bei agrarinių ar miškingų teritorijų ruožai: 102.
418. europinės svarbos Pyvesos, Mūšos, Tatulos slėnių, Širvėnos ežero, Apaščios ir Rovėjos slėnių ekologinio koridoriaus ruožas Moliūnų–Pasvalio–Biržų–Obelaukio atkarpoje; 102.
419. europinės svarbos Nemunėlio ir Vyžuonos slėnių ekologinio koridoriaus ruožas Notigalės pelkės–Čedasų, Čedasų–Juodupės ir Čedasų–Kvetkų atkarpose; 102.
420. nacionalinę svarbą turintys Mūšos, Lėvens, Nevėžio, Šaltojos, Audros, Kriaunos slėnių bei segmentuotos struktūros Šiaurės Lietuvos geoekologinės takoskyros (Saknių balos telmologinio draustinio – Kepuriškio ir Notigalės telmologinio draustinio – Čeikių ruožuose) ir juos jungiančių miškingų ruožų ekologiniai koridoriai; 102.
421. regioninę svarbą turinčių Apaščios, Tatulos, Juodupės, Pyvesos, Viešintos slėnių atkarpų bei juos jungiančių miškingų ruožų ekologiniai koridoriai.
422. Buferinėms apsaugos zonoms Panevėžio apskrities ekologiniame tinkle priskiriamos šios teritorijos: 103.
423. europinės svarbos teritorijų apsaugai skirtos miškingos paslėnių zonos palei Vyžuonos ir Nemunėlio upių slėnius, segmentuotos struktūros Šiaurės Lietuvos geoekologinės takoskyros ruožas prie Šimonių girios biosferos poligono; 103.
424. nacionalinės svarbos teritorijų apsaugai skirtos miškingos teritorijos Lėvens paslėnio ir miškingos bei ežeringos teritorijos Kriaunos paslėnio zonose.
425. Nustatyti bioekologiniai branduoliai ir ekologiniai koridoriai laikytini pagrindiniais biologinės įvairovės apsaugai skirtų saugomų teritorijų (rezervatų, draustinių) steigimo paieškų poligonais. Pateiktas ekologinio tinklo teritorinis modelis ateityje galės būti tikslinamas ir plėtojamas žemesniais planavimo lygmenimis. Ekologinio tinklo teritorijų Panevėžio apskrityje apskaita pateikiama 6 lentelėje.
426. Bendrąją Panevėžio apskrities teritorijos biologinės įvairovės (genetinio fondo) apsaugos sistemą užtikrina speciali įsteigtų saugomų teritorijų sistema ir su ja koordinuojamas ir jai subordinuojamas pradėtas formuoti europinę biologinę svarbą turinčių „Natura 2000“ teritorijų tinklas.
427. Biologinės įvairovės apsaugos sistemai Panevėžio apskrityje priklauso šios saugomų teritorijų grupės (5 brėžinys „Biologinės įvairovės apsauga“): 106.
428. nacionalinės institucinės saugomos teritorijos: valstybiniai parkai; 106.
429. nacionalinės neinstitucinės saugomos teritorijos: valstybiniai draustiniai, biosferos poligonai, savivaldybių draustiniai; 6 lentelė. Ekologinio tinklo teritorijos (tūkst. hektarų /procentai) Panevėžio apskrityje Ekologinio tinklo sudėtinės dalys Apskrityje (788 tūkst. hektarų) Biržų rajono savivaldybėje (147,6 tūkst. hektarų) Kupiškio rajono savivaldybėje (108 tūkst. hektarų) Panevėžio miesto savivaldybėje (5 tūkst. hektarų) Panevėžio rajono savivaldybėje (217,8 tūkst. hektarų) Pasvalio rajono savivaldybėje (128,9 tūkst. hektarų) Rokiškio rajono savivaldybėje (180,6 tūkst. hektarų) Bioekologiniai branduoliai 126,1 – – – – 16 27,4 – – – – 18,6 15,3 – – – – 14,2 – – – – – – 56,7 – – – – 26 9,1 – – – – 7 17,6 – – – – 9,7 B1 87 – – – – 11 20,9 – – – – 14,2 11,9 – – – – 11 – – – – – – 38,9 – – – – 17,8 5,7 – – – – 4,4 9,6 – – – – 5,3 B2 39,1 – – – – 5 6,5 – – – – 4,4 3,4 – – – – 3,2 – – – – – – 17,8 – – – – 8,2 3,4 – – – – 2,6 8 – – – – 4,4 Ekologiniai koridoriai 124,2 – – – – 15,8 34,8 – – – – 23,6 14,4 – – – – 13,3 1 – – – – 20,4 21 – – – – 9,6 14,6 – – – – 11,3 38,4 – – – – 21,2 K1 45,1 – – – – 5,7 16,8 – – – – 11,4 6,6 – – – – 6,1 – – – – – – 0,5 – – – – 0,2 7,9 – – – – 6,1 13,3 – – – – 7,3 K2 79,1 – – – – 10,1 18 – – – – 12,2 7,8 – – – – 7,2 1 – – – – 20,4 20,5 – – – – 9,4 6,7 – – – – 5,2 25,1 – – – – 13,9 Buferinės apsaugos zonos 23,8 – – – – 3 – – – – – – 12 – – – – 11,1 – – – – – – 1,4 – – – – 0,6 – – – – – – 10,4 – – – – 5,8 A1 17,5 – – – – 2,2 – – – – – – 12 – – – – 11,1 – – – – – – – – – – – – – – – – – – 5,5 – – – – 3,1 A2 6,3 – – – – 0,8 – – – – – – – – – – – – – – – – – – 1,4 – – – – 0,6 – – – – – – 4,9 – – – – 2,7 Visas ekologinis tinklas 274,1 – – – – 34,8 62,2 – – – – 42,2 41,7 – – – – 38,6 1 – – – – 20,4 79,1 – – – – 36,6 23,7 – – – – 18,4 66,4 – – – – 36,7 106.
430. nacionalinę saugomų teritorijų sistemą perdengiančio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos: paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST), buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST).
431. Vadovaujantis bendrosiomis kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos plėtojimo nuostatomis, rekomenduojama: 107.
432. įtraukti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos reikalavimus ir priemones į visų ūkio šakų, pirmiausia žemės, miškų, vandens ūkio, miestų plėtros, transporto, kasybos, rekreacinio ūkio, pramonės, energetikos, strategijas, plėtros programas, veiksmų planus; 107.
433. organiškai įgyvendinti tarptautinių konvencijų ir Europos Sąjungos direktyvų nuostatas, reikalavimus ir rekomendacijas, vykdant apskrities kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugą, tai yra esamos teritorinės sistemos elementams atrankos būdu suteikti tarptautinių saugomų teritorijų statusą.
434. Bendrojo (generalinio) plano nekilnojamojo kultūros paveldo sprendinių dalyje pateikiamos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytos kultūros paveldo teritorijų saugojimo ir naudojimo sistema ir gairės. Bendrajame (generaliniame) plane numatyta tvarkyti kultūros paveldo teritorijas įtraukiant į bendrą apskrities raidą kultūrinio kraštovaizdžio teritorinę apsaugą. Siekiant užtikrinti kultūros paveldo teritorijų apsaugą, numatyta rūpintis saugomų objektų tinkamu naudojimu, laiduojančiu nekilnojamųjų kultūros vertybių išlikimą, ypač daug dėmesio skirti apskrityje vyraujančiam statinių kompleksų ir archeologiniam paveldui.
435. Bendrojo (generalinio) plano nekilnojamojo kultūros paveldo sprendinių dalyje nagrinėjami kultūros paveldo objektai, pasižymintys svaria reikšme kultūriniam kraštovaizdžiui, taip pat reprezentuojantys Panevėžio apskritį pavieniai nedidelę teritoriją užimantys teritorijų planavimui reikšmingiausi kultūros paveldo objektai, ryškiausiai atstovaujantys šiaurės vidurio Lietuvos regiono kultūros paveldui Lietuvoje ir užsienyje.
436. Nustatyti šie kultūros paveldo objektų ir teritorijų naudojimo ir apsaugos tikslai: 110.
437. išsaugoti ir atgaivinti etninių regionų savitumą atspindintį kultūros ir istorijos paveldą; 110.
438. socialinėje plotmėje – formuoti ir stiprinti apskrities kultūrinį identitetą, stiprinti visuomenės ir valstybės institucijų atsakomybę už kultūros paveldo išsaugojimą; 110.
439. ekonominėje plotmėje – efektyviau naudoti kultūros paveldo objektus turizmo infrastruktūrai ir verslui plėtoti.
440. Didesnėje Panevėžio apskrities teritorijos dalyje vyrauja ūkinis kraštovaizdis su išlikusiais pavieniais istorinių tipų kraštovaizdžio elementais. Valakinio kraštovaizdžio fragmentai praradę dominuojantį vaidmenį. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane pažymėti kultūros paveldo vertybių Panevėžio ir Biržų arealai su istorinio paveldo minimalia persvara, Rokiškio ir Pasvalio arealai su minimalia kultūros raiškos paveldo persvara. Dominuojančio kultūros raiškos paveldo arealai išsidėstę apie Kupiškį, Kamajus ir Pandėlį.
441. Kultūros paveldo teritorijų pobūdis Panevėžio apskrityje skirtingas rūšiniu požiūriu (6 brėžinys „Kultūros paveldo teritorijos“): 112.
442. apskrities rytinėje dalyje, Rokiškio ir Kupiškio rajonų savivaldybėse, dominuoja archeologinės, istorijos vertybės, buvusios dvarų sodybos ir kiti statinių kompleksai; 112.
443. apskrities pietinėje dalyje, Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybėse, dominuoja istorijos ir archeologinio paveldo vertybės; 112.
444. šiaurės vakarų dalyje, Pasvalio rajono savivaldybėje, dominuoja archeologinės, istorijos vertybės, buvusios dvarų sodybos ir kiti statinių kompleksai; 112.
445. šiaurinėje apskrities dalyje, Biržų rajono savivaldybėje, dominuoja istorijos vertybės; 112.
446. regiono savitumą rodo siaurojo geležinkelio kompleksas, išsidėstęs Biržų, Pasvalio ir Panevėžio rajonų savivaldybėse.
447. Apskrities teritorijos kultūros paveldo objektų išsidėstymą atspindintys sankaupos arealai ir jų rūšys pateikti 7 lentelėje. 7 lentelė. Kultūros paveldo objektų sankaupos arealai savivaldybėje Arealo Nr. Savivaldybė Pavadinimas Dominuojanti objektų rūšis
448. Panevėžio rajono savivaldybė Papušių–Gasparėlių–Likpetrių archeologiniai objektai
449. Biržų rajono savivaldybė Drąseikių–Klausučių mišraus pobūdžio: statinių kompleksai ir archeologiniai objektai
450. Papilio–Skrebiškio dvarų sodybos
451. Rokiškio rajono savivaldybė Norkūnų–Staronių archeologiniai objektai
452. Visdievų–Mielėnų archeologiniai objektai
453. Kupiškio rajono savivaldybė Grigonių–Astravų statinių kompleksai
454. Palėvenėlės–Kupiškio–Mirabelio mišraus pobūdžio: statinių kompleksai ir archeologiniai objektai
455. Buivėnų–Noriūnų mišraus pobūdžio: statinių kompleksai ir archeologiniai objektai
456. Pasvalio rajono savivaldybė Ąžuolpamūšės–Paškonių mišraus pobūdžio: statinių kompleksai ir archeologiniai objektai
457. Dauguma kultūros paveldo objektų yra Aukštaitijos nacionaliniame parke, regioniniuose parkuose ir draustiniuose. Šiose teritorijose kultūros paveldo vertybės susilieja su gamtos vertybėmis ir sudaro gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio visumą. Saugomų teritorijų vertingame kraštovaizdyje esančių kultūros paveldo objektų tvarkymą ir naudojimą nustato saugomų teritorijų apsaugos reglamentai.
458. Nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų, patenkančių į rekreacinių arealų zoną, naudojimo prioritetas – rekreacinė funkcija, nustačius jų apsaugos zonas, kurias numato kultūros paveldo objektų apsaugos zonas nustatantys specialieji planai.
459. Apskrityje nustatytos šios tvarkymo prioriteto zonos (6 brėžinys „Kultūros paveldo teritorijos“): 116.
460. Rokiškio ir Pasvalio rajonų savivaldybėse – archeologinių, urbanistinių, dvarų sodybų, statinių apsaugos prioriteto zonos; 116.
461. Kupiškio rajono savivaldybėje – statinių, statinių kompleksų, laidojimo vietų apsaugos prioriteto zonos; 116.
462. Biržų rajono savivaldybėje – archeologinių vietų, statinių, statinių kompleksų apsaugos prioriteto zonos; 116.
463. Panevėžio rajono savivaldybėje – urbanistinių, archeologinių vietų apsaugos prioriteto zonos.
464. Nustatytoms kultūros paveldo rūšių apsaugos prioriteto zonoms, atsižvelgiant į bendrą objektų būklę, vertę, ekonomines galimybes, numatomos tvarkymo darbų kryptys: 117.
465. archeologinių vietovių apsaugos prioriteto zonai – konservavimo kryptis; 117.
466. laidojimo vietoms – konservavimo kryptis; 117.
467. urbanistinių vietovių apsaugos prioriteto zonai – konservavimo su daliniu atkūrimu kryptis; 117.
468. statinių kompleksų apsaugos prioriteto zonai – konservavimo ir restauravimo atsižvelgiant į sodybos struktūrą, pastatus, jų aplinką su parku kryptis; 117.
469. statinių apsaugos prioriteto zonai – konservavimo, restauravimo ir dalinio atkūrimo (išimtiniais atvejais) kryptis.
470. Svarbiausi kultūros paveldo vietovių ir kultūros paveldo objektų tvarkymo strategiją formuojantys veiksniai: 118.
471. nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorinė sklaida kraštovaizdyje; 118.
472. kultūros paveldo rūšių teritoriniai prioritetai; 118.
473. istoriškai susiklosčiusių kultūrinio kraštovaizdžio erdvinių struktūrų išsaugojimas; 118.
474. tradicinės architektūros paveldo regioniniai savitumai.
475. Panevėžio apskrities kultūros paveldas saugomas pritaikant jį viešam pažinimui ir naudojimui, visuomenės švietimui ir pažintiniam turizmui plėtoti. Remiantis Europos kultūros paveldo apsaugos konvencija, kultūros vertybės saugomos jas naudojant: 119.
476. Architektūros paveldas geriausiai išsaugomas naudojant pilis ir rūmus muziejams. Buvusių dvarų sodyboms tinkamiausia paskirtis poilsio, administravimo, švietimo įstaigų įkūrimas. Kitai turizmo ar aptarnavimo infrastruktūros plėtrai tinkamiausi nebeveikiantys vienuolynai. Panaudos paskirtis galima įvairi, užtikrinanti paveldo objekto vertingųjų savybių išsaugojimą. 119.
477. Atsižvelgiant į urbanistinio paveldo objektų – Rokiškio miesto ir Kamajų miestelio, taip pat Biržų, Krekenavos, Pasvalio, Ramygalos, Vaškų istorinėse dalyse esančių pastatų būklę, išsaugant miestų ir miestelių išskirtinumą, jie pritaikomi viešam pažinimui ir naudojimui. 119.
478. Perspektyviausia buvusių dvarų sodybų kompleksus pritaikyti visuomeninei paskirčiai ar turizmo infrastruktūrai. Apskrityje daug įvairių turizmui tinkamų objektų, kurių paskirtis gali būti įvairi – ekspozicinė, infrastruktūrinė, mišri. Siūlomi prioritetiniai kultūros paveldo objektai, esantys vaizdingame kultūriniame kraštovaizdyje ar infrastruktūriškai patraukliose vietose, tinkamiausi pažintiniam turizmui ir turizmo infrastruktūrai plėtoti: 119.3.
479. Bistrampolio buvusi dvaro sodyba (Panevėžio rajono savivaldybė, Ramygalos seniūnija, Kučių kaimas); 119.3.
480. Salų buvusi dvaro sodyba (Rokiškio rajono savivaldybė, Kamajų seniūnija, Salų kaimas); 119.3.
481. Antašavos (Kupiškio rajono savivaldybė, Kupiškio seniūnija, Antašavos kaimas) ir Noriūnų (Kupiškio rajono savivaldybė, Kupiškio seniūnija, Noriūnų kaimas) dvarų sodybos su ūkinių pastatų kompleksais (Kupiškio rajono savivaldybė); 119.3.
482. Joniškėlio dvaro pastatų ansamblis ir parkas (Pasvalio rajono savivaldybė); 119.3.
483. Rokiškio (Rokiškio rajono savivaldybė) ir Astravo (Biržų rajono savivaldybė) dvarų sodybos – reprezentaciniai kultūros centrai, tinkami viešiems turizmo poreikiams; 119.3.
484. Obelių (Rokiškio rajono savivaldybė), Salų (Rokiškio rajono savivaldybė), Tarnavo (Rokiškio rajono savivaldybė) dvarų sodybos tinkamos pritaikyti rekreacijai, susijusiai su žūkle, medžiokle, vandens turizmu; 119.3.
485. siaurojo geležinkelio ruožas Panevėžys–Anykščiai–Rubikiai, patvirtinus specialųjį planą, gali būti pritaikytas susisiekimui ir turizmui.
486. Kultūros paveldo tvarkymo ir naudojimo priemonės, skirtos Panevėžio apskrities kraštovaizdžiui reikšmingiausiems objektams, pateikiamos 8 lentelėje.
487. Nustatomi šie kultūros paveldo teritorijų naudojimo ir apsaugos prioritetai: 121.
488. siekiant išsaugoti apskrities kultūros paveldą, pagrindinis prioritetas – užtikrinti kultūros paveldo integravimą į krašto gyvenimą, tinkamą naudojimą ir priežiūrą; 121.
489. užtikrinant kultūros paveldo apsaugą ir palaikymą, pirmiausia atsižvelgti į apskričiai būdingiausias paveldo rūšis – dvarų ir archeologinio kultūros paveldo objektus ir teritorijas: 121.2.
490. išsaugoti regionui būdingą dvarų kultūros paveldą pritaikant ir naudojant jį šių dienų poreikiams, išryškinti objektų vertingąsias savybes; 121.2.
491. archeologiniam paveldui išsaugoti, tvarkyti ir naudoti pritaikyti atitinkamą infrastruktūros sistemą, atsižvelgiant į objektų reprezentatyvumą, būklę, autento išlikimą; 121.
492. įtraukti kultūros paveldo apsaugai svarbių teritorijų tvarkymo sprendinius į rajonų lygmens teritorijų planus, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planavimo dokumentus, kultūros paveldo objektų tvarkymo darbų projektus; pagrindinės kultūros paveldo objektų tvarkybos ir naudojimo priemonės pateikiamos 8 lentelėje. 8 lentelė. Kultūros paveldo objektų tvarkybos ir naudojimo priemonės Eil. Nr. Savivaldybės Kultūros paveldo teritorinės rūšys ir objektai Tvarkybos kryptis ir naudojimo priemonės
493. Urbanistinės vertybės 1.
494. Biržų rajono savivaldybė Biržų miesto senoji dalis Parengiami specialieji planai, kiti veiklą šiose teritorijose reglamentuojantys dokumentai ir jais vadovaujantis teritorija pritaikoma viešam pažinimui ir naudojimui išsaugant visas miesto ar miestelio centro istorinei daliai būdingas funkcijas, prireikus atliekami papildomi moksliniai tyrimai, skirti vertingoms savybėms nustatyti ir joms išsaugoti 1.
495. Panevėžio rajono savivaldybė Krekenavos ir Ramygalos mstl. 1.
496. Pasvalio rajono savivaldybė Vaškų mstl. ir Pasvalio m. istorinės dalys 1.
497. Rokiškio rajono savivaldybė Rokiškio m. istorinė dalis, Kamajų mstl. istorinė dalis
498. Archeologinės vertybės – piliakalniai, senovės gyvenvietės 2.
499. Biržų rajono savivaldybė Biržų piliavietė ir senojo miesto vieta; piliakalniai: Klausučių k., Žiobų k.; senovės gamybos vieta Kriauklių k.; kapinynai: Vabalninko mstl., Drąseikių k.; įtvirtinta dvarvietė Papilio k. Pritaikymas kultūriniam, pažintiniam turizmui. Reikia atrinkti objektus, tinkamus lankyti ar moksliniam tyrinėjimui atlikti. Objektams parengiami trūkstami veiklą šiose teritorijose reglamentuojantys dokumentai. Nustatomos apsaugos zonos ir tvarkymo režimai. Eksponuotiniems lankytiniems objektams parengiami tvarkymo projektai. Atliekami tvarkymo darbai, atskleidžiantys piliakalnius kaip reikšmingas kraštovaizdžio dominantes 2.
500. Kupiškio rajono savivaldybė Piliakalniai su gyvenvietėmis: Aukštupėnų k., Astravų k., Kerelių k., Vaduvų k., Papilių k., Palėvenės mstl.; piliakalniai: Bakšėnų k., Likalaukių k., Stirniškio k., Aluotų k., Druskių k., Gaigalių k., Elniškių k., Obonių k.; Noriūnų k. kapinynas; pilkapiai: Girbučių k., Drūlėnų k.; Ilčiūnų k. pilkapynas; Mirabelio k. įtvirtinta dvarvietė 2.
501. Panevėžio rajono savivaldybė Piliakalniai: Papušių k., Jutkonių k., Gasparų k., Upytės k., Tarnagalos k.; kapinynai: Miciūnų k., Aščiagalių k., Pagiegalos k., Barinės k., Tiltagalių k., Pakritižio k.; pilkapynai: Gailiūnų k., Berčiūnų k., Medikonių k., Voverynės k., Gasparėlių k., Pašilių k.; Skemų k. dvarvietė 2.
502. Pasvalio rajono savivaldybė Piliakalniai: Migonių k., Šimonių k., Kriklinių-Moliūnų; Ąžuolpamūšės k. piliakalnis su gyvenviete; senovės gyvenvietės: Pamiškių; Vaidžiūnų k., Vytartų k., Šalnaičių k.; kapinynai: Norelių k., Kyburių k., Pamiškių k., Šalnaičių k.; pilkapynai: Berklainių k., Melėnų k., Miesteliškių k. 2.
503. Rokiškio rajono savivaldybė Piliakalniai: Naujasodės k., Alksnių k., Dauliūnų k., Alsetos k., Baušiškių k., Kupalių k., Gudiškio k., Juodonių k., Radžionių k., Mičiūnų k., Mielėnų k., Petrešiūnų k., Junkūnų k., Kalnočių k.; Panemunio senovės gynybiniai įtvirtinimai; senovės gyvenvietės: Čedasų k., Papilių, k., Stasiūnų k., Moškėnų k., Bryzgių k.; pilkapynai ir kapinynai: Sklierių k., Norkūnų k., Radiškių k., Kubiliškių k., Šatronių k.
504. Statiniai, statinių kompleksai 3.
505. Biržų rajono savivaldybė Banko statinių kompleksas Biržų m.; bažnyčių pastatų kompleksai: klebonijos ir bažnyčios Pabiržės mstl., Kupreliškio mstl., šv. Jono Krikštytojo bažnyčios Kvetkų k.; tiltas per Nemunėlį Nemunėlio Radviliškio mstl.; Evangelikų reformatų bažnyčia Papilio mstl.; pradinė mokykla Gulbinų k. Pastatai (ne bažnyčios) pritaikomi kultūriniam, pažintiniam turizmui, juos restauruojant ar rekonstruojant įvertinami architektūros paveldo regioniniai ypatumai. Reikia atrinkti objektus, 3.
506. Kupiškio rajono savivaldybė Švč. M. Marijos bažnyčios kompleksas Palėvenės k., Šmito malūnas su technologine įranga Kupiškyje, grūdų sandėlys Subačiaus mstl., vėjo malūnas Kupiškyje, Akmenių vandens malūnas su technologine įranga Šaukliškių k.; dvarviečių kapinių koplyčios: Gikonių k., Uoginių k. tinkamus lankyti ar moksliniam tyrinėjimui atlikti. Nustatomos apsaugos zonos ir tvarkymo režimai. Eksponuotiniems lankytiniems objektams parengiami tvarkymo projektai, atskleidžiantys objekto reikšmę ir išskirtines savybes 3.
507. Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybės Panevėžyje: Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, malūnas Kranto g., bankas Respublikos g., namas Puzino g., pastatas Laisvės a., V. Žemkalnio gimnazija, Kristaus Karaliaus katedra, Švč. Trejybės bažnyčia ir Marijonų vienuolyno pastatas; Panevėžio rajono savivaldybėje: tiltas Paliūniškio k.; sinagoga Raguvos mstl.; vėjo malūnai: Gudgailio k., Sodeliškių k., Mikėnų k.; kapinių koplyčos: Tiltagalių k., Nevėžninkų k.; koplyčia-mauzoliejus Rodų II k. 3.
508. Pasvalio rajono savivaldybė Tiltai: Pasvalio m., Saločių mstl., Švobiškio k.; vandens malūnai: Balsių k., Toliūnų k. (su technologine įranga), malūnas-vilnų karšykla-verpykla Raubonių k.; vėjo malūnai: Pumpėnų k., Vaškų mstl., Puškonių k. (su technologine įranga); pastatai: Nepriklausomybės g. Pasvalyje, Vytauto g. Joniškėlyje 3.
509. Rokiškio rajono savivaldybė Bažnyčių kompleksai: Šv. Archangelo Mykolo Onuškio k., Šv. Archangelo Mykolo Jūžintų k., šv. apaštalo evangelisto Mato Rokiškio m.; šv. Pranciškaus Serafiniečio bažnyčios ansamblis Aleksandravėlės k.; pastatų kompleksas Ragelių k.; malūnas Duokiškio k.; pastatai Rokiškio m.: prekybos namai, Nepriklausomybės a. 2, 8, 10, Vytauto g. 5, Kauno g. 7
510. Dvarų sodybos 4.
511. Biržų rajono savivaldybė Astravo dvaro sodyba; Vanagynės vienkiemis; dvarvietės: Baibokų k., Dauguviečių k. Pritaikymas visuomeninei paskirčiai ar turizmo infrastruktūrai, rekreacijai. Tvarkybos projektų rengimas atsižvelgiant į regioninį savitumą, atskleidžiant objekto reikšmę ir išskirtines savybes. Galima naudoti kilnojamosioms kultūros paveldo vertybėms saugoti ir / ar eksponuoti 4.
512. Kupiškio rajono savivaldybė Noriūnų k., Palėvenės k., Antašavos k., Adomynės k. 4.
513. Panevėžio rajono savivaldybė Puziniškio k., Alančių k., Naudvario k., Kučių k. (Bistrampolio), Teresdvario k. 4.
514. Pasvalio rajono savivaldybė Škilinpamūšio k., Gulbinėnų k., Joniškėlio mstl. 4.
515. Rokiškio rajono savivaldybė Rokiškio m., Onuškio mstl., Bagdoniškio k., Panemunio k., Salų k.
516. Specialūs ir reprezentaciniai objektai 5.
517. Biržų rajono savivaldybė Biržuose: pilis, siaurojo geležinkelio stotis; Kvetkų k. bažnyčia; Švč. M. Marijos ėmimo į dangų bažnyčios ansamblis Vabalninko m.; bažnyčios statinių kompleksas Kupreliškio mstl.; Vanagynės k., Baibokų k. sodybos Pritaikymas kultūriniam, pažintiniam turizmui, infrastruktūrai. Parengiami tvarkybos planai. Atskleidžiamos objekto reikšmė ir išskirtinės savybės 5.
518. Kupiškio rajono savivaldybė Dominikonų vienuolyno ansamblis Palėvenės k.; visoje savivaldybėje esantys vėjo ir vandens malūnai 5.
519. Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybės Panevėžyje: konservų fabriko pastatų kompleksas, cukraus fabriko statinių kompleksas; siaurojo geležinkelio ruožas Panevėžio rajono savivaldybėje; vėjo malūnai: Gudgailio k., Sodeliškių k., Mikėnų k.; memorialiniai pastatai ir vietos, įamžinančios J. Biliūno, S. Nėries, G. Petkevičaitės-Bitės, J. Zikaro atminimą 5.
520. Pasvalio rajono savivaldybė statinių kompleksai: Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios Krinčino mstl.; Karmelitų vienuolyno Pumpėnų k., kapinių koplyčių Niurkonių k. 5.
521. Rokiškio rajono savivaldybė spirito varykla Obelių m.; Rokiškyje: Nepriklausomybės aikštė su joje esančiais paminklais, dvaro rūmai III. rekreacinių teritorijų vystymas
522. Panevėžio apskrities rekreacinėse teritorijose gali būti vykdoma šių krypčių rekreacinė veikla: bendroji rekreacija (poilsis gamtoje / kaime), pažintinė rekreacija (pažintinis turizmas), sportinė rekreacija (aktyvus poilsis), pramoginė rekreacija (pramogos), verslinė rekreacija (laisvalaikis gamtoje), kurortinė / gydomoji rekreacija (sveikatinimas).
523. Pagrindinius rekreacinės aplinkos išteklius apskrityje sudaro: 123.
524. gamtinė aplinka, tinkanti poilsiui (vaizdinga gamta, miškai, vandens telkiniai, kiti gamtos ištekliai), sveikatai ir darbingumui atgauti (terapinio pobūdžio gamtinės aplinkos klimatinės savybės, giluminiai mineraliniai vandenys ir purvas); 123.
525. rekreacijos reikmėms tinkantis kultūros paveldas (vertingą kultūros paveldą turintys miestai, miesteliai ir kaimų gyvenamosios vietovės, kultūros pažinimo požiūriu vertingi pavieniai objektai, gyvosios kultūros reiškiniai ir pavyzdžiai); 123.
526. specialiai sukurti rekreacinės infrastruktūros objektai (rekreacijai naudojamos poilsio, turizmo, sveikatinimo, pramogų paslaugas teikiančios įmonės ar įstaigos, centrai, turizmo trasos).
527. Apskrities rekreacinių teritorijų diferencijavimas, naudojimo kryptys ir tvarkymas priklauso nuo šių pagrindinių veiksnių: gamtinės aplinkos išteklių turtingumo; kultūros paveldo turtingumo; esamo rekreacinės infrastruktūros lygio; vietos gyventojų ekonominių galimybių; aplinkos sveikumo; aplinkos ekologinio atsparumo; socialinės aplinkos saugumo; rekreacinio aptarnavimo tradicijų. Panevėžio apskrityje pagal pirmiau išvardytus veiksnius nustatyta 30 rekreacijos išteklių arealų: Panevėžio, Krekenavos, Ramygalos, Karsakiškio, Pasvalio–Joniškėlio, Daujėnų–Pušaloto, Biržų, Nemunėlio–Rovėjos, Dusetų, Obelių, Mikierių, Rokiškio, Kamajų, Kupiškio–Alizavos, Palėvenės, Čedasų–Juodupės, Pandėlio–Skapiškio, Šepetos, Antašavos–Kupreliškio, Vabalninko–Krinčino, Pačeriaukštės, Vaškų, Norgėlų, Smilgių, Žibartonių, Jotainių–Miežiškių, Raguvos–Vadoklių, Linkaučių, Subačiaus, Duokiškio–Skemų.
528. Rekreacijos išteklių arealų bendrasis rekreacinis potencialas skirstomas į 6 santykinės vertės kategorijas: aukštas (I), daugiau nei vidutinis (II), vidutinis (III), mažiau nei vidutinis (IV), gana mažas (V), mažas (VI). Pagal apibendrintas rekreacijos ir turizmo teritorinės plėtros galimybes apskrities rekreacijos išteklių arealai priskirti šioms rekreacinio potencialo kategorijoms (nustatytų rekreacijos išteklių arealų teritorinis pasiskirstymas, bendrojo rekreacinio potencialo vertinimas, nustatyti vystymo galimybių ypatumai pateikiami 7 brėžinyje „Rekreacinių teritorijų sistema“): 125.
529. aukšto (I) potencialo kategorija – Biržų ir Dusetų arealai, sudarantys galimybes formuoti nacionalinės svarbos rekreacinių teritorijų sistemas ir kompleksus; 125.
530. daugiau nei vidutinio (II) potencialo kategorija – Krekenavos, Karsakiškio, Kupiškio–Alizavos, Mikierių, Obelių arealai, sudarantys galimybes formuoti regioninės reikšmės rekreacinių teritorijų sistemas; 125.
531. vidutinio (III) potencialo kategorija – Panevėžio, Pasvalio–Joniškėlio, Nemunėlio–Rovėjos, Palėvenės, Rokiškio arealai, sudarantys galimybes formuoti daugiausia rajoninės ir kai kuriais atvejais regioninės reikšmės rekreacinių teritorijų sistemas; 125.
532. mažiau nei vidutinio (IV) potencialo kategorija – Ramygalos, Daujėnų–Pušaloto, Kamajų arealai, sudarantys galimybes formuoti lokalinės svarbos rekreacinių teritorijų sistemas ir kompleksus; 125.
533. gana mažo (V) potencialo kategorija – Antašavos–Kupreliškio, Čedasų–Juodupės, Raguvos–Vadoklių, Subačiaus arealai, sudarantys galimybes kurti pavienius rajoninės ir vietinės reikšmės rekreacinius objektus; 125.
534. mažo (VI) potencialo kategorija – Pačeriaukštės, Vaškų, Norgėlų, Smilgių, Žibartonių, Linkaučių, Jotainių–Miežiškių, Vabalninko–Krinčino, Pandėlio–Skapiškio, Šepetos, Duokiškio–Skemų arealai, sudarantys galimybes kurti daugiau