Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS Dėl PANEVĖŽIO APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO PATVIRTINIMO 2012 m. gruodžio 12 d. Nr. 1531 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2007, Nr. 39-1437; 2010, Nr. 65-3195) 6 straipsniu, 11 straipsnio 4 ir 10 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Patvirtinti Panevėžio apskrities teritorijos bendrąjį (generalinį) planą (pridedama). 2. Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai be Panevėžio apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano brėžinių skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su brėžiniais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt). 3. Įpareigoti Panevėžio apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano planavimo organizatorių, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorių, per pusę metų nuo Panevėžio apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano įsigaliojimo parengti ir patvirtinti šio plano sprendinių įgyvendinimo programą. LAIKINAI EINANTIS MINISTRO PIRMININKO PAREIGAS                                                                                              ANDRIUS KUBILIUS LAIKINAI EINANTIS APLINKOS MINISTRO PAREIGAS                                                                                 GEDIMINAS KAZLAUSKAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1531 PANEVĖŽIO APSKRITIES TERITORIJOS BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Panevėžio apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (toliau – Bendrasis (generalinis) planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852), Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2004, Nr. 83-3029), Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), nuostatomis ir institucijų išduotomis planavimo sąlygomis. 2. Bendrojo (generalinio) plano numatoma apskrities teritorijos vystymo koncepcija parengta 20 metų laikotarpiui, o konkretizuoti sprendiniai – 10 metų laikotarpiui. 3. Bendrasis (generalinis) planas suderintas su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, gretimomis apskritimis ir apskrities savivaldybėmis, aprobuotas Panevėžio regiono plėtros tarybos 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. R2-1 „Dėl Panevėžio apskrities teritorijos bendrojo plano teritorijos vystymo koncepcijos aprobavimo“ ir patikrintas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (2012 m. spalio 25 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP5-16). 4. Bendrasis (generalinis) planas detalizuoja ir konkretizuoja Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius apskrities teritorijoje. 5. Bendrojo (generalinio) plano sprendiniai nustatyti atsižvelgiant į konsultavimosi procedūros rezultatus, taip pat strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir sprendinių poveikio vertinimo išvadas. 6. Bendrajame (generaliniame) plane vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571). II. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO KONCEPCIJA I. Apskrities teritorijos vystymo PRIELAIDOS IR TIKSLAI 7. Panevėžio apskrities vystymo prielaidas sudaro: 7.1. apskrities padėtis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane išskirto šalies funkcinio stuburo, jungiančio didžiausio ūkinio aktyvumo ašis su stambiausiais urbanistiniais centrais, atžvilgiu; 7.2. Panevėžio miesto, kaip R kategorijos metropolinio regiono centro, vystymosi galimybės kartu su gretimu metropoliniu centru – Šiauliais; 7.3. apskrities gerai išvystyti ryšiai su šalies sostine Vilniumi ir kitais apskričių centrais; 7.4. pagrindinis transeuropinis transporto 1 koridorius („Via Baltica“), jungiantis apskritį su Latvija, Lenkija, ir jo atšaka į Vilnių – su Baltarusija; 7.5. geležinkelio linijos Daugpilis–Panevėžys–Radviliškis jungtis su pagrindiniu Lietuvos geležinkelių transporto IX B koridoriumi, taigi ir su Klaipėdos Jūrų uostu; 7.6. tankus miestų ir miestelių tinklas ir pakankamai išvystyta pramonės infrastruktūra. 8. Pagal kompleksinių probleminių situacijų vertinimą didesniu nei vidutiniu problemiškumu išsiskiria Pasvalio rajono ir Biržų rajono savivaldybių teritorijos, vidutiniu problemiškumu pasižymi Rokiškio rajono, Panevėžio rajono ir Kupiškio rajono savivaldybių teritorijos ir santykinai mažiausiu – Panevėžio miesto savivaldybės teritorija. 9. Teritorijos problemiškumo santykinis regioninis vertinimas savivaldybių teritorijomis sudaro bendrąjį foną, kurį būtina papildyti ypatingų kraštotvarkinių konfliktų turinčiais arealais ar vietovėmis, neturinčiais konkrečių ir tikslių ribų, tačiau padedančiais atsižvelgti į konkrečią probleminių situacijų sklaidą. Kaip tokius arealus Panevėžio regione tikslinga išskirti: 9.1. Svarbiausi ežerynai bei slėniai, kuriuose konfliktines situacijas sudaro rekreacijos vystymo interesai, ūkinės veiklos ir esamo arba būsimo saugomų teritorijų statuso realizavimas. Panevėžio regione tokie probleminiai arealai yra Lėvens (pasižymi dideliu problemiškumu), Krekenavos ir Sartų (pasižymi vidutiniu problemiškumu). 9.2. Saugomos didelės miškingos teritorijos, kuriose konfliktines situacijas sudaro gamtos paveldo vertybių išsaugojimo interesai, saugomų teritorijų reglamentų realizavimas. Panevėžio regione tokie probleminiai arealai yra Biržų giria (pasižymi dideliu problemiškumu) Žalioji ir Šimonių girios (pasižymi vidutiniu problemiškumu). 9.3. Agrariniai miškingi arba mažai miškingi lygumų arealai, kuriuose konfliktines situacijas sudaro karstiniai procesai, bioprodukcinio ūkio vystymo interesai ir gamtinio karkaso realizavimas. Panevėžio regione tokie probleminiai arealai yra Biržų–Pasvalio (pasižymi dideliu problemiškumu), Kupreliškio, Grūžių, Sėlynės–Lukstų ir Šepetos–Notigalės (pasižymi vidutiniu problemiškumu). 9.4. Urbanistiniai arealai ir vietovės, kuriuose problemas formuoja urbanistinio bei administracinio vystymo interesai. Pirmiausia tai Panevėžio metropolinio vystymo zona (vidutinis problemiškumas), Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatyti galimi regioniniai centrai Rokiškis (vidutinis problemiškumas) ir Biržai (didelis problemiškumas), taip pat naujų lokalinių aptarnavimo centrų Vabalninko, Pandėlio, Ramygalos (pasižymi vidutiniu problemiškumu) vystymo galimybės. 10. Bendrajame (generaliniame) plane nustatyta bendrųjų ir specialiųjų teritorijos vystymo tikslų sistema sudaryta numatant nuosekliai įgyvendinti darnaus vystymosi politiką, užtikrinančią sveiką aplinką, tinkamą gamtos ir intelektinių išteklių naudojimą, nuosaikų, bet stabilų ekonomikos augimą, visuotinę visuomenės gerovę, patikimas socialines garantijas. 11. Pagrindinis Bendrojo (generalinio) plano principas ir tikslas yra apskrities teritorijos darnaus (tvaraus) vystymosi užtikrinimas. Pasirinktam pagrindiniam strateginiam principui įgyvendinti būtina laikytis šių principinių apskrities tvarkymo nuostatų: 11.1. apskrities, šalies ir savivaldybių socialinės-ekonominės ir ekologinės politikos kryptys turi būti tarpusavyje suderintos ir neprieštaringos; 11.2. apskrities aplinkos kokybė yra visos apskrities žmonių turtas ir turi būti išsaugota dėl savo prigimtinės vertės; 11.3. apskrities teritorijos išteklių naudojimas turi atitikti bendruosius perspektyvinius visuomenės poreikius, būti darnus funkciniu požiūriu ir garantuoti taršos gamtinėje aplinkoje mažinimą; 11.4. apskrities institucijos privalo aktyviai prisidėti prie darnaus (tvaraus) vystymosi koncepcijos įgyvendinimo šalies ir Europos lygiu; 11.5. apskrities savitumo išsaugojimas ir plėtojimas turi remtis įvairiais teritoriniais veiksniais – geopolitiniais, ekonominiais, gamtinės, kultūrinės įvairovės ir kitais. 12. Nustatytoms apskrities raidos strateginėms kryptims įgyvendinti numatoma bendrųjų teritorijos vystymo tikslų sistema, kurią sudaro: 12.1. gyventojų gyvenimo kokybės gerinimas skatinant švietimą ir savišvietą, plėtojant socialinę-kultūrinę bei techninę infrastruktūrą, didinant gyventojų užimtumą; 12.2. apskrities ekonominio augimo skatinimas ūkinę veiklą teritoriškai diferencijuojant pagal teritorinio potencialo ypatumus, taikant funkcinę konversiją, pažangias ir informacines technologijas, skatinant konkurencingumą; 12.3. aplinkos kokybės palaikymas optimizuojant gamtonaudą, plėtojant aplinkosaugą, išsaugant vertingą gamtinę aplinką ir stiprinant kraštovaizdžio savitumą. 13. Bendrojo (generalinio) plano koncepcija numato regiono teritorijos vystymo ir specializuotų tikslų sistemą, atspindinčią skirtingus teritorijos vystymo aspektus. Šią sistemą formuoja šios specialiųjų tikslų grupės: 13.1. gyvenamųjų vietovių sistemos vystymo tikslai: 13.1.1. formuoti ir įtvirtinti apskrityje hierarchinį policentrinį gyvenamųjų vietovių tinklą, plėtojant naujus lokalinio aptarnavimo centrus perspektyvių gyvenamųjų vietovių pagrindu; 13.1.2. siekti racionalaus ir tikslingo gyventojų koncentracijos-depopuliacijos tendencijų subalansavimo, stiprinant silpnąsias gyvenamųjų vietovių tinklo grandis ir urbanistinių jungčių funkcionavimą; 13.1.3. intensyvinti gyvenamųjų vietovių teritorijų planavimą, sudarant tinkamas sąlygas joms darniai vystytis; 13.2. kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos tikslai: 13.2.1. optimizuoti apskrities bendrąją žemėnaudos struktūrą, palaikant kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą; 13.2.2. išsaugoti takoskyrų gamtinio kraštovaizdžio natūralią struktūrą ir išvengti upių slėnių ir ežerų duburių kraštovaizdžio degradavimo; 13.2.3. stabilizuoti ir sumažinti vandens telkinių eutrofikacijos procesus; 13.2.4. regeneruoti miestų ir miestelių kraštovaizdžio degraduotas zonas, siekiant pagerinti gyvenamosios ir investicinės aplinkos kokybę, estetinį vaizdą; 13.2.5. optimizuoti saugomų teritorijų tinklą ir užtikrinti jų apsaugą nuo nepageidautinos technogeninės invazijos; 13.2.6. išsaugoti ir tikslingai naudoti kraštovaizdžio kultūrinį paveldą, pirmiausia tradicinės etnoarchitektūros objektus; 13.2.7. išvengti natūralaus hidrografinio tinklo struktūros keitimo; 13.2.8. užtikrinti reguliuojamą ūkinę veiklą karstiniame regione; 13.2.9. vengti miškų, vidaus vandenų, pelkių ir natūralių pievų ekosistemų degradavimo; 13.2.10. užtikrinti „Natura 2000“ teritorijų formavimą ir integraciją į nacionalinę saugomų teritorijų sistemą; 13.3. rekreacinių teritorijų vystymo tikslai: 13.3.1. užtikrinti racionalų gamtinių rekreacinių išteklių naudojimą ir apsaugą; 13.3.2. plėsti gamtinėje aplinkoje rekreacijai specializuotų teritorijų tinklą ir plėtoti infrastruktūrą; 13.3.3. užtikrinti gamtinių ir kultūrinių rekreacinių išteklių naudojimo ir apsaugos efektyvumą bei optimalumą; 13.3.4. naudoti poilsio kaimiškoje aplinkoje potencialą ekonomiškai silpnoms savivaldybėms gaivinti; 13.4. kultūros paveldo objektų teritorijų apsaugos užtikrinimo tikslai: 13.4.1. išsaugoti ir perduoti ateities kartoms nekilnojamojo kultūros paveldo vertybes (paminklus), kaip vienus iš svarbiausių apskrities savitumo ir istorinės raidos požymių; 13.4.2. užtikrinti darnų kultūros paveldo teritorijų tvarkymą, atitinkantį bendrą darnią krašto raidą, integruojant kultūros ir gamtos paveldo teritorinę apsaugą; 13.4.3. plėtoti saugomų paveldo objektų naudojimą, užtikrinantį nekilnojamųjų kultūros vertybių išlikimą; 13.5. bioprodukcinių teritorijų vystymo tikslai: 13.5.1. formuoti optimalią bendrosios žemėnaudos struktūrą; 13.5.2. plėtoti ekologinę žemdirbystę karstiniame regione; 13.5.3. principiniu požiūriu išsaugoti tradicines bioprodukcinio ūkio kryptis, didinant bendrąją veiklos įvairovę; 13.5.4. skatinti žemdirbystei netinkamas ir eroduojamas žemes apsodinti mišku; 13.5.5. remti alternatyvią veiklą (kaimo turizmo, miškų sodinimo, žuvininkystės, amatų ir kitų ne žemės ūkio verslų) nepalankių ūkininkavimo sąlygų teritorijose; 13.5.6. užtikrinti daugiatikslę ir miško išteklius tausojančią miškų ūkio veiklą, derinant ekonomines, socialines ir ekologines miškų funkcijas; 13.5.7. didinti apskrities teritorijos miškingumą; 13.6. kitų funkcinių teritorinių struktūrų vystymo tikslai: 13.6.1. derinti pramonės ir verslo įmonių teritorinį išsidėstymą švelninant išsivystymo lygio skirtumus; 13.6.2. plėtoti sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos, švietimo ir kultūros įstaigų teritorinį tinklą, užtikrinant gyventojams jo pasiekiamumą; 13.6.3. sustiprinti aukštesniojo profesinio ir aukštojo neuniversitetinio mokymo įstaigų tinklą, didinant regiono centro vaidmenį mokslo ir pažangių technologijų srityje; 13.7. techninės infrastruktūros teritorinio vystymo tikslai: 13.7.1. integruoti Panevėžio apskrities svarbiausias magistrales į transeuropinius tinklus ir plėtoti regioninės reikšmės transporto infrastruktūros jungtis su pagrindinėmis tarptautinėmis magistralėmis ir Lietuvos teritorijų administracinių vienetų centrais; 13.7.2. priartinti transporto infrastruktūros techninę būklę prie tarptautinių standartų; 13.7.3. gerinti susisiekimą tarp apskrities savivaldybių ir seniūnijų centrų; 13.7.4. išplėsti priemiesčių ir kaimo gyventojų centralizuotą aprūpinimą požeminiu vandeniu iš gręžinių, įrengiant reikiamą inžinerinę infrastruktūrą priemiesčiuose ir kaimo gyvenamosiose vietovėse; 13.7.5. užtikrinti optimalų valymo įrenginių, atliekų tvarkymo įmonių ir kitų ekologinės infrastruktūros objektų išdėstymą, maksimaliai sumažinant jų neigiamą poveikį aplinkai; 13.7.6. plėtojant atliekų tvarkymo infrastruktūrą, siekti uždaryti ir rekultyvuoti sąvartynus, neatitinkančius šiuolaikinių reikalavimų; 13.7.7. plačiau naudoti vietinius, atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius, kad jie sudarytų vis didesnę bendrojo pirminės energijos balanso dalį; 13.7.8. užtikrinti apskrities urbanizuotų teritorijų aprūpinimą centralizuota šilumine energija, modernizuoti esamas katilines ir šilumos tinklus, siekiant minimalių nuostolių paskirstymo tinkluose; 13.7.9. sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, modernizuojant energetikos sektorių. II. Bendroji erdvinė koncepcija 14. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas šalies teritorijos pagrindinis erdvinės funkcinės struktūros komponentas – aktyvios ir santykinai aktyvios raidos arealai, formuojantys funkcinį šalies stuburą, kaip svarbiausią socialinio, ekonominio ir urbanistinio aktyvumo zoną, sudarančią metropolinės integracijos ašis. Tai Vilniaus–Kauno–Šiaulių–Panevėžio–Klaipėdos urbanistinės integracijos ašis. Į šalies funkcinį stuburą formuojančios urbanistinės integracijos ašies zoną patenka didesnioji Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos dalis. Vystymo požiūriu Panevėžio apskritis priskirta šiaurės rytų Lietuvos regionui, kuriam būdingos didelės socialinės, ekonominės, ekologinės ir urbanistinės problemos ir depopuliacijos tendencijos. 15. Pagal teritorijos vystymo strategijos pobūdį šiame regione nustatyti keturių tipų arealai: 15.1. konversinio vystymo (rytiniai ir pietrytiniai regiono pakraščiai), kur reikia esamo tradicinio naudojimo krypčių pertvarkos ir ypatingo aplinkosauginio reglamentavimo; 15.2. palaikomojo vystymo (centrinė Rokiškio rajono ir pietinė Kupiškio rajono savivaldybių dalys), kur reikia esamo naudojimo adaptacijos ir atitinkamo valstybės palaikymo; 15.3. karsto apsaugos zonos (karstinių reiškinių paplitimo arealas Biržų rajono ir Pasvalio rajono savivaldybėse), kur reikia specialaus aplinkosauginio reglamentavimo, atsižvelgiant į karstinio regiono specifiką; 15.4. plėtojamojo vystymo (likusi didžioji regiono dalis), kur numatomas esamo naudojimo intensyvinimas. 16. Apskrities teritorijos erdvinį karkasą sudaro miestai – ūkinio aktyvumo centrai ir trijų tipų integracijos ašys: urbanistinės-ūkinės integracijos, rekreacinio aktyvumo ir ekologinio stabilizavimo (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“). 17. Ūkinio aktyvumo centrams priskiriami: 17.1. Panevėžys – siekiantis atitikti R kategorijos metropolinio (apskrities) centro statusą, turintis pakankamą gamybinę bazę ir nemažą demografinį bei socialinį potencialą; 17.2. esamų savivaldybių a kategorijos lokaliniai aptarnavimo centrai Biržai, Kupiškis, Pasvalys, Rokiškis; 17.3. formuojami nauji ir plėtojami b ir c kategorijų lokaliniai aptarnavimo centrai. 18. Urbanistinės-ūkinės integracijos ašys jungia tarpusavyje pagrindinius apskrities ūkinio aktyvumo centrus ir juos su gretimų apskričių centrais. Jas sudaro: 18.1. Šalies tarptautinės ir pagrindinės urbanistinės integracijos ašys, kertančios Panevėžio apskritį šiaurės–pietų ir rytų–vakarų kryptimis. Jos formuojamos esamų ir siūlomų tarptautinių transporto koridorių – magistralės „Via Baltica“ (Helsinkis–Talinas–Ryga–Panevėžys–Kaunas–Varšuva) ir TINA transporto koridoriaus (Klaipėda–Šiauliai–Panevėžys–Vilnius–Lyda), taip pat jo šakos Panevėžys–Rokiškis–Latvijos siena, pagrindu. Šios ašys jungia pagrindinius apskrities savivaldybių centrus tarpusavyje ir su artimiausių kaimyninių šalių urbanistiniais centrais. 18.2. Šalies regioninių urbanistinių integracijos ašių tinklas apskrities teritorijoje jungia visus pagrindinius lokalinius centrus ir prijungia juos prie aukštesnio lygmens urbanistinės-ūkinės integracijos ašių. Būtent regioninėms urbanistinės-ūkinės integracijos ašims (Rokiškio–Pandėlio–Biržų, Biržų–Pasvalio–Joniškėlio) tenka svarbus vaidmuo įtvirtinant apskrities centrinės ir šiaurės rytų dalių gyvybingumą, suteikiant ūkinio aktyvumo potencialą. 18.3. Išvedančios urbanistinės-ūkinės integracijos ašys savo tarpregioninėmis (į Uteną, Vilnių, Šiaulius, Ukmergę) ir tarptautinėmis (į Karaliaučių, Varšuvą, Minską, Maskvą, Rygą, Taliną, Daugpilį, Sankt Peterburgą) išeigomis įsilieja į bendrąją šalies ir Europos erdvę. 19. Rekreacinio aktyvumo ašys jungia didesnį rekreacinį potencialą turinčias vietoves: 19.1. nedidelėje apskrities dalyje nustatyti vidutinio potencialo rekreaciniai arealai, kuriuos sudaro Biržų–Pasvalio rekreaciniai arealai ir pietrytiniame apskrities pakraštyje įsiterpianti Dusetų–Zarasų arealo dalis; 19.2. mažo potencialo rekreaciniai arealai, kuriuos sudaro Rokiškio–Pandėlio–Vabalninko arealas ir Joniškio–Pakruojo, Dotnuvos–Radviliškio arealų dalys, patenkančios į Panevėžio apskrities ribas; 19.3. rekreacinio aptarnavimo centrai, kuriems priskiriami Panevėžio miestas, Biržai kartu su kurortinio gydymo centru – Likėnais – ir Rokiškis. 20. Regiono bendrąją erdvinę koncepciją formuojančioms svarbiausioms ekologinio stabilizavimo ašims, turinčioms kompensuoti urbanistinio-ūkinio vystymo poveikį, priskiriamos (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“): 20.1. geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba ir jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus; 20.2. migraciniai koridoriai – slėniai, raguvynai ir dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir augalų bei gyvūnų rūšių migracija. 21. Geoekologinių takoskyrų Panevėžio regione yra dvi: 21.1. nacionalinės svarbos Šiaurės Lietuvos geoekologinės takoskyros ruožas Smilgių–Panevėžio–Raguvėlės ir Rudilių–Skapiškio–Rokiškio atkarpose; 21.2. regioninės svarbos Mūšos–Nemunėlio geoekologinės takoskyros ruožas Grūžių–Biržų–Sriubiškių atkarpoje. 22. Migraciniams koridoriams, formuojantiems Panevėžio regiono bendrąją erdvinę koncepciją, priskirtini regioninės svarbos Nevėžio, Nemunėlio, Mūšos, Lėvens, Šventosios–Kriaunos migracinių koridorių ruožai arba jų atkarpos Panevėžio apskrities teritorijos ribose. 23. Ekologinio stabilizavimo ašys, kaip regiono bendrosios erdvinės struktūros dalis, nustato svarbiausius teritorinius gamtinio kraštovaizdžio išsaugojimo prioritetus, būtinus bendrajai ekologinei šalies pusiausvyrai palaikyti. Gana sudėtinga šią nuostatą realizuoti ekologinio stabilizavimo ašių sankirtoje su urbanistinio-ūkinio vystymo ašimis, ypač tada, kai pastarųjų centrai patenka į geoekologinių takoskyrų ar migracinių koridorių teritorijas. Vienintelis šio konflikto sprendimo būdas – ieškoti kraštotvarkinio kompromiso ir sutarimo, tenkinančio abi interesų grupes. 24. Apskrityje nustatyti teritorijos vystymo tipai ir jų arealai sudaro tarsi kraštotvarkinį foną, kuriame realizuojamos ir funkcionuoja atraminės urbanistinio-ūkinio vystymo ir ekologinio kompensavimo struktūros. Pagal teritorijos vystymo strategijos pobūdį Panevėžio regione nustatyti septynių teritorijos vystymo tipų arealai (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“): 24.1. konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos arealai – valstybinių regioninių parkų ir kitų saugomų teritorijų arealai; 24.2. bioprodukcinio naudojimo ir konservacinio vystymo ir konversijos arealai – esamų biosferos poligonų bei saugotinų gamtinių teritorijų arealai; 24.3. ekologinio ūkininkavimo karstiniame regione vystymo ir konversijos arealai – kompleksinių ekologinių priemonių taikymo reikalingas karstinio regiono arealas; 24.4. tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo arealai – ekologinių ribojimų reikalingi arealai rytinėje regiono dalyje; 24.5. bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo arealai – žymesnių ekologinių ribojimų nekeliantys lyguminiai arealai regiono centrinėje, pietinėje ir vakarinėje dalyse; 24.6. rekreacinio vystymo ir konversijos arealai – nepakankamai naudojami agrarinio kraštovaizdžio arba miškingi ežerai ir upių slėniai; 24.7. urbanistinio vystymo arealai – Panevėžio miestas ir jo artimoji aplinka – Panevėžio miesto aglomeruojančio poveikio zona. 25. Nustatytų regiono teritorijos vystymo tipų arealų pasiskirstymas Panevėžio apskrityje ir apskrities savivaldybėse pateikiamas 1 lentelėje. 1 lentelė. Teritorijos vystymo tipų arealų pasiskirstymas Panevėžio apskrityje Teritorijos vystymo tipai Apskrityje Biržų rajono savivaldybėje Kupiškio rajono savivaldybėje Panevėžio miesto savivaldybėje Panevėžio rajono savivaldybėje Pasvalio rajono savivaldybėje Rokiškio rajono savivaldybėje Konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos arealai tūkst. hektarų 62,5 17,4 2,1 – 16,3 8,3 18,4 procentais 7,9 11,8 1,9 – 7,5 6,5 10,2 Bioprodukcinio-konservacinio vystymo ir konversijos arealai tūkst. hektarų 80,9 25,7 21,2 – 26,3 6,2 1,5 procentais 10,3 17,4 19,6 – 12 4,8 0,8 Ekologinio ūkininkavimo karstiniame regione vystymo ir konversijos arealai tūkst. hektarų 95,2 35,1 – – 4,5 55,6 – procentais 12,1 23,8 – – 2,1 43,1 – Tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo arealai tūkst. hektarų 154,5 15,6 23,7 – – 9,5 105,7 procentais 19,6 10,6 22 – – 7,4 58,5 Esamo bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo arealai tūkst. hektarų 349,4 51 56,2 – 147,5 44,9 49,8 procentais 44,3 34,5 52 – 67,7 34,8 27,6 Rekreacinio vystymo ir konversijos arealai tūkst. hektarų 20,5 2,8 4,8 – 3,2 4,4 5,3 procentais 2,6 1,9 4,5 – 1,5 3,4 2,9 Urbanistinio vystymo arealai tūkst. hektarų 25 – – 5 20 – – procentais 3,2 – – – 9,2 – – Iš viso tūkst. hektarų 788 147,6 108 5 217,8 128,9 180,7 procentais 100 100 100 100 100 100 100 26. Nustatytuose teritorijos vystymo arealuose numatytas skirtingas teritorijų naudojimo pobūdis: 26.1. pirmojo tipo areale, esančiame nacionalinės svarbos ekologinio stabilizavimo ašies ir urbanistinio-ūkinio vystymo interesų sankirtos zonoje ir patiriančiame aglomeruojantį Panevėžio miesto poveikį, numatytas teritorijų vystymas, tenkinantis abi interesų grupes; 26.2. antrojo tipo arealuose numatoma išlaikyti intensyvų bioprodukcinį naudojimą, ieškant optimalių šios veiklos formų ir užtikrinant racionalų ir efektyvų turimų išteklių naudojimą; 26.3. trečiojo ir ketvirtojo tipų arealų vystymas turi atitikti palaikomojo vystymo sampratą, įpareigojančią esamą naudojimą adaptuoti, laikantis ekologinių teritorijos tvarkymo reikalavimų, siekiant ekologizuoti gamybinius procesus, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą; 26.4. penktojo ir šeštojo tipų arealų perspektyvinis naudojimas siejamas su būtinu funkcinės konversijos (pertvarkos) plėtojimu, pirmiausia bioprodukcinio ūkio santykinės reikšmės mažėjimu ir rekreacinio-turistinio naudojimo svarbos didėjimu; šie arealai taip pat siejami su ekologinių reikalavimų laikymusi ir kraštovaizdžio gamtinių ir kultūrinių vertybių išsaugojimu; 26.5. septintojo tipo arealuose numatoma vystyti intensyvų rekreacinį naudojimą, ieškant optimalių šios veiklos formų, užtikrinant racionalų ir efektyvų turimų išteklių naudojimą. 27. Teritorijos vystymo tipų lokalizavimas Panevėžio apskrityje leido nustatyti apibendrintas šio regiono vystymo makrozonas (1 brėž. „Bendroji erdvinė koncepcija“): 27.1. I – vyraujančio intensyvaus vystymo strategijos dominavimo – apima didžiąją regiono ploto dalį centrinėje, pietinėje ir vakarinėje dalyse; 27.2. II – vyraujančio tausojančio vystymo strategijos dominavimo – apima vientisą palei svarbią geoekologinę takoskyrą ir kalvotojo Baltijos aukštumų ruožo prieigose esančią teritoriją rytinėje regiono dalyje; 27.3. III (II a) – karstinio regiono vystymo ir konversijos strategijos dominavimo – apima ekologiškai jautrią intensyvaus karsto zoną šiaurinėje regiono dalyje. 28. II ir III makrozonos yra Panevėžio regiono darnaus vystymosi užtikrinimo teritorinis garantas, reikalingas ypač daug dėmesio ir nustatytų aplinkosauginių reglamentų laikymosi. III. Teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai 29. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane Panevėžio apskrityje pagal teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus nustatytos (2 brėžinys „Teritorijos funkciniai prioritetai“): 29.1. funkcinių prioritetų sritys, apimančios stambias teritorijos dalis, pasižyminčias savita gamtine ir ūkine sankloda, susidarančiais skirtingais pagrindinių funkcinių prioritetų kompleksais; 29.2. funkcinių prioritetų rajonai, apimantys atskiras gana stambias teritorijos dalis, pasižyminčias gamtinių, ūkinių ir urbanistinių sąlygų panašumu, susidarančiais savitais pagrindinių funkcinių prioritetų kompleksais; 29.3. funkcinių prioritetų vietovės, apimančios nedideles teritorijas, kuriose jau koncentruoti nacionalinio ar regioninio lygmens funkcinė veikla ir objektai arba tai daryti numatoma; tai esamos ir perspektyvinės stambių energetikos ir pramonės, transporto kompleksų (mazgų) vietos, naudingųjų iškasenų kasybos plotai, poilsio ir turizmo centrai ar rekreacinės infrastruktūros kompleksai, įvairios ypač saugomos teritorijos (valstybiniai rezervatai, stambiausi draustiniai), gynybinių interesų vietovės, aglomeracinės plėtros zonos. 30. Bendrajame (generaliniame) plane funkcinio prioriteto rajonai detalizuoti nurodant smulkesnius vienetus – funkcinių prioritetų porajonius, apimančius gana nedideles teritorijas, pasižyminčias panašiomis ūkinėmis ir apsauginėmis funkcijomis. 31. Panevėžio apskritis patenka į šiaurės ir vidurio Lietuvos sritį, kuri apima dideles lyguminio pobūdžio teritorijas šalies šiaurėje ir viduryje, iš esmės sutampančias su derlingąja Vidurio Lietuvos žemuma. Tiek esamas, tiek ateities prioritetas čia – intensyvus žemės ir miškų ūkis, taip pat susisiekimas. Tai vienintelė neginčijamo gamybinių interesų prioriteto sritis šalyje. Nedidelėse teritorijose, kuriose veikla ribojama (karsto zona, kai kurios gamtinio karkaso ir „Natura 2000“ teritorijos, valstybinių parkų ir draustinių teritorijos), numatoma tausojanti žemės ūkio veikla. Į šią sritį patenka beveik visos apskrities savivaldybės, išskyrus nedidelę dalį rytinės apskrities teritorijos. 32. Tik nedidelė dalis Panevėžio apskrities patenka į rytų ir pietų Lietuvos sritį, kuri apima nedidelę dalį Kupiškio rajono savivaldybės ir didžiąją dalį Rokiškio rajono savivaldybės, – tai Baltijos aukštumų plynaukštės ruožas ir gretimos teritorijos. Foniniam naudojimui būdingas žemės ir miškų ūkis, o prioritetinėmis funkcijomis laikytinas tausojantis miškų ūkis, rekreacija ir konservacija, taip pat susisiekimas. Tai antroji (po Pajūrio) funkcinė sritis, turinti aiškų nacionalinės reikšmės rekreacinio naudojimo prioritetą. 33. Šiaurės ir Vidurio Lietuvos srityje prioritetas teiktinas intensyviam žemės ūkiui. Be pagrindinės žemės ūkio krypties, atsižvelgiant į arealo gamtines sąlygas ir ūkinės veiklos specifiką, papildomi ūkinės veiklos prioritetai – intensyvi arba tausojanti miškų ūkio veikla. Jautriausias gamtiniu požiūriu rajonas šioje srityje yra Biržų–Pasvalio karsto zona, kurioje žemės ūkis bus tausojantis (ekologinis). 34. Rytų ir Pietų Lietuvos srityje prioritetas teiktinas ekosistemas saugančiai konservacinei veiklai, ribojant ūkinės veiklos intensyvumą. Šiose teritorijose tikslinga didinti saugomų teritorijų plotus, labiau ir diferencijuotai reglamentuoti juose ūkinę veiklą. Papildomus ūkinės veiklos prioritetus sudaro reglamentuojama (tausojanti) žemės ūkio ir miškų ūkio arba rekreacinė veikla. 35. Panevėžio apskrityje numatyti funkcinių prioritetų rajonai, kurių suvestinė su jų polifunkcinio zonavimo indeksais pateikta 2 lentelėje. Tai gana stambios teritorijos, pasižyminčios gamtinių, urbanistinių ir ūkinių sąlygų panašumu ir pasikartojančiais savitais funkcinių prioritetų kompleksais. 2 lentelė. Funkcinių prioritetų rajonai ir porajoniai Funkcinių prioritetų rajonai Funkcinių prioritetų porajoniai Polifunkcinio zonavimo indeksai Šiaurės ir Vidurio Lietuvos sritis ŽM/ ŽM 1. Joniškio–Vaškų žm/ Ž 2. Kuršėnų–Pakruojo MŽ/ MŽ 3. Biržų–Pasvalio karsto zona Mkr/MŽ 4. Panevėžio–Kupiškio Urk/ MŽ 5. Kėdainių–Ramygalos ŽM/ ŽM 6. Būginių–Suvainiškio Mk/ MŽ 7. Pandėlio–Vabalninko ŽM/ ŽM Rytų ir Pietų Lietuvos sritis mRK/ žMv 1. Anykščių–Ukmergės 2. Rokiškio–Kamajų mKR/ žm žmk/žm Pastaba. Polifunkcinio zonavimo indeksai: Ž; ž – žemės ūkis (intensyvus ir tausojantis); M; m – miškų ūkis (intensyvus ir tausojantis); R; r – rekreacija (intensyvi ir ekstensyvi); K; k – konservacija (instituciškai ir įstatymiškai organizuota); U – aglomeruota urbanizacija. 36. Bendrajame (generaliniame) plane pagal vyraujančias funkcijas nustatyta 11 polifunkcinių porajonių tipų, kurie sujungti į 5 funkcinių prioritetų kompleksus pagal vyraujančias funkcijas ir pavaizduoti brėžinyje skirtinga spalva (2 brėžinys „Teritorijos funkciniai prioritetai“). 37. Funkcinių prioritetų kompleksų pasiskirstymas apskrities teritorijoje pateiktas 3 lentelėje. 3 lentelė. Funkcinių prioritetų kompleksai Panevėžio apskrityje Funkcinių prioritetų kompleksai Iš viso apskrityje, tūkst. hektarų, teritorijos procentais Biržų r. sav., tūkst. hektarų, teritorijos procentais Kupiškio r. sav., tūkst. hektarų, teritorijos procentais Panevėžio m. sav., tūkst. hektarų, teritorijos procentais Panevėžio r. sav., tūkst. hektarų, teritorijos procentais Pasvalio r. sav., tūkst. hektarų, teritorijos procentais Rokiškio r. sav., tūkst. hektarų, teritorijos procentais II a-b 78,7 19,9 26,9 17,5 14,4 Kr(R)m (instituciškai organizuota konservacija, įvairaus pobūdžio rekreacija ir tausojantis miškų ūkis) 10 13,5 12,4 13,6 8 III a-c 133,1 28,3 23,3 44,1 6,4 31 km(M)r (įstatymiškai organizuota konservacija, įvairaus pobūdžio miškų ūkis ir ekstensyvi rekreacija) 16,9 19,2 21,6 20,3 4,9 17,2 IV 137,2 46,9 5,4 18,2 66,7 žrk (tausojantis žemės ūkis, ekstensyvi rekreacija ir įstatymiškai organizuota konservacija) 17,4 43,4 2,5 14,1 36,9 V a-c 411,6 99,3 37,8 119 86,9 68,6 Ž(ž)m(M) (įvairaus pobūdžio miškų ir žemės ūkis) 52,2 67,3 35 54,7 67,4 37,9 VII 27,2 5 22,2 UR (aglomeruota urbanizacija ir intensyvi rekreacija) 3,5 100 10,2 Iš viso 788 147,6 108 5 217,6 128,9 180,7 100 100 100 100 100 100 100 38. Bendrajame (generaliniame) plane numatyti funkcinių prioritetų kompleksai apima šias teritorijas: 38.1. II a-b Kr(R)m (instituciškai organizuota konservacija, įvairaus pobūdžio rekreacija ir tausojantis miškų ūkis). Šis funkcinių prioritetų kompleksas užima 10 procentų Panevėžio apskrities teritorijos, didžiausius Biržų rajono ir Pasvalio rajono savivaldybių teritorijų plotus. Kompleksas apima Biržų regioninio parko teritoriją su gretimomis teritorijomis. Panevėžio rajono savivaldybėje šis kompleksas apima Krekenavos regioninį parką ir gretimas teritorijas, Rokiškio rajono savivaldybėje – Sartų regioninio parko teritoriją su gretimomis teritorijomis. Instituciškai organizuota konservacija numatyta regioniniuose parkuose, čia prioritetas teiktinas ekosistemas saugančiai konservacinei veiklai. Tausojanti rekreacija numatyta Krekenavos, Biržų regioniniuose parkuose, nesudarant didelių rekreacinių kompleksų, kuriant minimalią rekreacinės infrastruktūros sistemą. Intensyvi rekreacija numatoma Sartų regioniniame parke. 38.2. III a-c km(M)r (įstatymiškai organizuota konservacija, įvairaus pobūdžio miškų ūkis ir ekstensyvi rekreacija). Įstatymiškai organizuota konservacija numatoma Biržų girios biosferos, Taujėnų–Užulienio miškų biosferos ir Žaliosios girios biosferos poligonuose, kuriuose prioritetas teiktinas ekosistemas saugančiai konservacinei veiklai, ribojančiai ūkinės veiklos intensyvumą. Papildomi ūkinės veiklos prioritetai – įvairaus pobūdžio miškų ūkis arba ekstensyvi rekreacinė veikla. Didžiausi šių funkcinių prioritetų komplekso plotai Panevėžio rajono ir Biržų rajono savivaldybėse, Panevėžio apskrityje jie sudaro 16,9 procento teritorijos. 38.3. IV žrk (tausojantis žemės ūkis, ekstensyvi rekreacija ir įstatymiškai organizuota konservacija). Didžiausi šių funkcinių prioritetų plotai Kupiškio rajono ir Rokiškio rajono savivaldybėse, Panevėžio apskrityje jie sudaro 17,4 procento teritorijos. Tausojantis žemės ūkis numatomas teritorijose, kuriose žemdirbystę riboja reikalavimas saugoti dirvožemius nuo vandens ir vėjo erozijos, saugoti požeminius vandenis, saugoti paviršinius vandenis nuo užterštumo. Tausojanti rekreacija numatyta prie Kupiškio marių, agrarinėse ir miškų teritorijose, prie vaizdingų paežerių ir paupių, nesudarančių didelių rekreacinių kompleksų. 38.4. V a-c Ž(ž)m(M) (įvairaus pobūdžio miškų ir žemės ūkis). Šie plotai sudaro 52,2 procento visos apskrities teritorijos. Šis funkcinių prioritetų kompleksas apima intensyvaus ir tausojančio žemės ūkio teritorijas vidutiniškai našių ir našių žemių rajonuose Šiaurės ir Vidurio Lietuvos srityje, į kurią patenka beveik visa Panevėžio apskritis. Didžiausi jų plotai Biržų rajono ir Pasvalio rajono savivaldybėse, mažiausi – Rokiškio rajono savivaldybėje. Tausojantis žemės ūkis numatytas karsto zonoje, apimančioje dalį Biržų rajono ir Pasvalio rajono savivaldybių, ir jautriausiose gamtinio karkaso, ekotinklo teritorijose. Teritorijose, kuriose nėra šių ribojimų, numatomas intensyvus žemės ūkis. Intensyvi miškų ūkio veikla numatoma arealuose, kuriuose vyrauja eksploataciniai (IV grupės) miškų plotai, nepatenkantys į jautriausias gamtinio karkaso teritorijas. Tausojanti miškų ūkio veikla – arealuose, kuriuose vyrauja miškai, priskirti I–III miškų grupėms, zonose, kuriose prioritetas teikiamas rekreacinei veiklai, ir zonose, kuriose prioritetas teikiamas ekosistemas saugančiai konservaciniai veiklai, su svarbiomis „Natura 2000“ teritorijomis, ribojant ūkinės veiklos intensyvumą jautriausiose gamtinio karkaso dalyse. 38.5. VII UR (aglomeruota urbanizacija ir intensyvi rekreacija). Šis funkcinių prioritetų kompleksas apima Panevėžio miesto aglomeracinę zoną, kurioje numatomas gretimų gyvenamųjų vietovių ugdymas ir integruojantis poveikis. Šiame areale prioritetas teikiamas gyvenamųjų vietovių plėtros intensyvinimui. Intensyvi rekreacija numatyta Berčiūnuose ir prie Lėvens upes. Šis funkcinių prioritetų kompleksas apima visą Panevėžio miesto savivaldybės teritoriją ir 10,2 procento Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos. 39. Bendrajame (generaliniame) plane nustatytos funkcinių prioritetų vietovės. Joms priskirtos: 39.1. svarbiausios urbanistinio vystymo vietovės; 39.2. svarbiausios rekreacinio vystymo vietovės; 39.3. svarbiausios galimų kasybos interesų vietovės (eksploatuojamų durpynų teritorijos); 39.4. gynybinių interesų vietovės (Pajuostės karinis aerodromas prie Panevėžio miesto); 39.5. valstybiniai draustiniai. IV. Teritorijos naudojimo ir apsaugos reglamentavimo ypatumai 40. Siekiant užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje būtų taikomi darnaus vystymosi principai, pagal esamas veiklos sąlygas ir galimos plėtros savitumus nustatytos 3 reglamentuojamų arealų grupės: 40.1. konservaciniu požiūriu vertingiausios teritorijos – visa veikla jose organizuojama daugiausia dėmesio skiriant kraštovaizdžio ir gamtinių išteklių apsaugos interesams; 40.2. kitos miškingos ir agrarinės teritorijos – prioritetas jose teikiamas intensyvaus miškų, žemės ūkio ir žuvininkystės plėtojimui arba rekomenduojama plėtoti tausojančio bioprodukcinio ūkio kryptis (tausojantį miškų ir žemės ūkį); 40.3. intensyviai urbanizuojamos teritorijos – veikla jose mažiausiai ribojama, plėtojama urbanistinių ir inžinerinių ar technologinių kompleksų statyba. 41. Konservaciniu požiūriu vertingiausiose teritorijose daugiausia ypač saugomų teritorijų (rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų, biosferos poligonų, draustinių), ekologiškai ypač jautrių agrarinių ir miškingų arealų, didžiausias gamtinio karkaso teritorijų tankis. Teisinius šių teritorijų naudojimo ir apsaugos pagrindus sudaro saugomų teritorijų nuostatai, saugomų teritorijų (nacionalinių ir regioninių parkų, draustinių) planavimo dokumentai ir tvarkymo planai, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos reglamentai. Veikla šiose teritorijose plėtojama ir reglamentuojama atsižvelgiant į natūralių gamtinių sistemų potencialą, atsparumą antropogeninei veiklai, kultūrinio kraštovaizdžio regioninių savitumų palaikymą ir galimą teritorijos naudojimo ir gyvenamųjų vietovių funkcijų konversiją. 42. Kitose miškingose ir agrarinėse teritorijose, kuriose vyrauja miškai ir žemės ūkio naudmenos, teisinius reglamentavimo pagrindus sudaro nustatyta tvarka patvirtinti bendrieji, specialieji ir detalieji planai. Šiose teritorijose ribojamas žemės paskirties keitimas – iš miškų ūkio į kitą (gyvenamąją, pramonės, inžinerinės infrastruktūros, naudingųjų iškasenų), o prioritetas teikiamas bioprodukcinio ūkio konversijai, rekreacijai arba intensyvaus miškų ir žemės ūkio plėtrai. 43. Intensyviai urbanizuojamose teritorijose vyrauja užstatytos teritorijos – miestų ir kaimo gyvenamosios vietovės, kurortai, transporto magistralės ir specializuotos pramonės arealai. Teisinius reglamentavimo pagrindus intensyviai urbanizuotose teritorijose sudaro nustatyta tvarka patvirtinti bendrieji, specialieji, detalieji planai ir juose nustatyti reglamentai. Šiose teritorijose plėtra pagrįsta intensyvia urbanizuota ir technologizuota žemėnauda, atsižvelgiant į švarios ir sveikos aplinkos palaikymo, šiose teritorijose esančių gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus. 44. Teritorijų planavimo dokumentai nustato: 44.1. teritorijų vystymo prioritetus, reikalingus strateginiams atskirų ūkio sričių vystymo (plėtros) dokumentams rengti; 44.2. rekomenduojamą, ribojamą ar neleidžiamą veiklą, bendrąsias sąlygas ar reikalavimus žemesniojo lygmens bendriesiems ir ūkio sričių specialiesiems teritorijų planavimo dokumentams. 45. Regioninis reglamentavimas neišvengiamai apima abi apskričių bendrųjų planų rengimo stadijas: 45.1. koncepcijos stadijoje numatoma principinė konceptuali regioninių reglamentų sistema, teritorine savo lokalizacija atitinkanti nustatytus teritorijos vystymo tipus; 45.2. sprendinių konkretizavimo stadijoje teritoriniai reglamentai derinami su nustatomomis kraštovaizdžio tvarkymo zonomis, atitinkamai detalizuojamas jų turinys ir lokalizacija. 46. Panevėžio apskričiai nustatytos šios regioninio reglamentavimo arealų grupės (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“): 46.1. konservaciniu požiūriu vertingiausios teritorijos (A): 46.1.1. konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos – A1; 46.1.2. bioprodukcinio-konservacinio vystymo ir konversijos – A2; 46.2. bioprodukcinio naudojimo teritorijos (B): 46.2.1. tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo – B1; 46.2.2. ekologinio ūkininkavimo karstiniame regione vystymo ir konversijos – B2; 46.2.3. esamo bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo – B3; 46.3. rekreacinio naudojimo teritorijos (C): rekreacinio vystymo ir konversijos – C1; 46.4. urbanizuojamos teritorijos (D): urbanistinio vystymo – D1. 47. Konservaciniu požiūriu vertingiausiose teritorijose (A1, A2) taikomas specialus aplinkosauginis reglamentavimas: 47.1. prioritetas teikiamas gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimui ir atkūrimui, rekomenduojama ir skatinama veikla, išryškinanti saugomus objektus ir atkurianti tradicinės gyvensenos būdą ir amatus, tradicinės architektūros pastatų formas, mastelį ir medžiagas, kaimo turizmo plėtra, kultūros paveldo vertybių (pirmiausia statinių) pritaikymas rekreacijai; 47.2. ribojamas sutankintas (aglomeruotas) užstatymas, žemės ūkio veiklos, kuriai reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų, plėtra, naudingųjų iškasenų gavyba, karinių objektų statyba; 47.3. neleidžiama veikla, keičianti saugomų urbanistinių ir architektūrinių kompleksų bei kitų saugomų objektų vertės požymius, istoriškai susiformavusį kraštovaizdį, pramonės įmonių ir veiklos rūšių, kurioms reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų, plėtra ar statyba. 48. Atsižvelgiant į nustatytą vystymo pobūdį, A tipo arealuose taikomos papildomos teritorijų naudojimo ir apsaugos sąlygos: 48.1. konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos arealuose (A1) pertvarkomos, transformuojamos esamo naudojimo kryptys ir prioritetai, siekiant ekologizuoti ūkinę veiklą, atkuriant ir gausinant gamtos ir kultūros paveldo vertybes: 48.1.1. papildomas prioritetas teikiamas ekstensyvios (kai kuriais atvejais ir intensyvios) rekreacijos ir pažintinio turizmo plėtrai; 48.1.2. plėtojama esama veikla, atitinkanti gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugos interesus, – tausojantis miškų ūkis ir rekreacija / pažintinis turizmas, teikiama parama specialioms socialinėms programoms įgyvendinti; 48.1.3. intensyvus žemės ūkis pertvarkomas į tausojantį žemės ūkį arba tausojantį miškų ūkį, rekreaciją ir kaimo turizmą, vystomi tradiciniai verslai ir tausojanti žuvininkystė, veiklos konversijai teiktina valstybės parama; 48.1.4. numatoma didinti miškingumą, plėsti apsauginių ir rekreacinių želdynų sistemą, vystyti tausojantį miškų ūkį ir tausojančią žuvininkystę; 48.1.5. ribojamas tradicinės žemdirbystės keitimas į intensyvų šaliai nebūdingą ūkininkavimą, žemės paskirties keitimas iš miškų ūkio į kitą (gyvenamąją, pramonės, naudingųjų iškasenų); 48.1.6. konservacinio prioriteto statusą turinčiose teritorijose (rezervatuose, draustiniuose) neleidžiama naujų stacionarių poilsio objektų statyba, žemės paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitą (gyvenamąją, pramonės, naudingųjų iškasenų); 48.2. esamo bioprodukcinio naudojimo, konservacinio vystymo ir konversijos arealuose (A2) pertvarkomos, transformuojamos esamo naudojimo kryptys ir prioritetai, siekiant plėtoti veiklą, labiausiai atitinkančią gamtinio-kultūrinio komplekso specifiką ir pajėgumą: 48.2.1. papildomas prioritetas teikiamas ekstensyvios (kai kurias atvejais ir intensyvios) rekreacijos ir pažintinio turizmo, įvairaus pobūdžio žemės ūkio ar miškų ūkio plėtrai; 48.2.2. konservacinį statusą turinčiose ir kitose, taip pat potencialiose saugomose teritorijose intensyvus žemės ar miškų ūkis nustatytose zonose pertvarkomas į tausojantį žemės ūkį arba tausojantį miškų ūkį, veiklos konversijai teiktina valstybės parama; 48.2.3. ribojamas žemės paskirties keitimas – iš miškų ūkio į kitą (gyvenamąją, pramonės, naudingųjų iškasenų), intensyvaus miškų ūkio plėtra. 49. Bioprodukcinio naudojimo teritorijose (B1, B2, B3) bendruoju atveju: 49.1. prioritetas teikiamas miškų ūkio arba žemės ūkio plėtrai; 49.2. ribojamas žemės paskirties keitimas – iš miškų ūkio į kitą (gyvenamąją, pramonės, naudingųjų iškasenų); 49.3. skatinamas valstybės remiamas agroželdinių sistemos kūrimas gamtinio karkaso teritorijose, bendro teritorijos miškingumo didinimas; 49.4. šiose teritorijose esančių gyvenamųjų vietovių raida vyksta laikantis teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų. 50. Atsižvelgiant į nustatytą vystymo pobūdį, B tipo arealuose taikomos papildomos teritorijų naudojimo ir apsaugos sąlygos: 50.1. tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo arealuose (B1) esamo naudojimo kryptys pertvarkomos siekiant plėtoti veiklą, labiausiai atitinkančią gamtinio-kultūrinio komplekso specifiką ir pajėgumą: 50.1.1. žemės ūkio naudmenos keičiamos į miškų ūkio naudmenas ir agroželdinius, pirmiausia gamtinio karkaso teritorijose, intensyvus žemės ūkis pertvarkomas į tausojantį ūkį, sodininkystę arba kaimo turizmą, plėtojami namudiniai verslai, veiklos konversijai teikiama valstybės parama; 50.1.2. numatoma vystyti tausojančio pobūdžio žuvininkystę ir medžioklės ūkį; 50.1.3. ribojama naudingųjų iškasenų gavyba, neleidžiama pramonės įmonių ir veiklos rūšių, kurioms reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų, plėtra ar statyba; 50.2. ekologinio ūkininkavimo karstiniame regione vystymo ir konversijos arealuose (B2) esamo naudojimo kryptys pertvarkomos siekiant plėtoti veiklą, labiausiai atitinkančią ekologinius karsto zonos tvarkymo reikalavimus: 50.2.1. vystomas tausojantis žemės ūkis ir tausojantis miškų ūkis; 50.2.2. papildomas prioritetas teikiamas ekstensyvios (kai kurias atvejais ir intensyvios) rekreacijos ir pažintinio turizmo plėtrai; 50.2.3. žemės ūkio naudmenos keičiamos į miškų ūkio naudmenas ir agroželdinius, pirmiausia intensyvaus karsto zonos IV grupės žemėse, veiklos konversijai teiktina valstybės parama; 50.2.4. visa ūkinė veikla intensyvaus karsto zonoje vykdoma laikantis nustatytos tvarkos, ribojama naudingųjų iškasenų gavyba, neleidžiama pramonės įmonių ir veiklos rūšių, kurioms reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų, plėtra ar statyba; 50.3. esamo bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo arealuose (B3): 50.3.1. vystomas intensyvus miškų ūkis ir intensyvus žemės ūkis; 50.3.2. gamtinio karkaso teritorijose numatomas valstybės remiamas teritorijos miškingumo didinimas, agroželdinių sistemos plėtojimas, tausojančio žemės ūkio vystymas. 51. Rekreacinio naudojimo teritorijose (C) bendruoju atveju: 51.1. prioritetas teikiamas intensyvios rekreacijos ir turizmo plėtrai; 51.2. siūloma statyti stacionaraus poilsio objektus, formuoti miško parkus, kurti želdinių sistemą agrarinėse vandens telkinių pakrantėse, įrengti trumpalaikio poilsio vietas, stovyklavietes; 51.3. ribojama naudingųjų iškasenų gavyba, neleidžiama pramonės įmonių ir veiklos rūšių, kurioms reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų, plėtra ir statyba; 51.4. ypač daug dėmesio skiriama specialių poilsio, turizmo bei kurortinio gydymo plėtros programų parengimui ir įgyvendinimui. 52. Atsižvelgiant į nustatytą vystymo pobūdį, C tipo arealuose taikomos papildomos teritorijų naudojimo ir apsaugos sąlygos: 52.1. rekreacinio vystymo ir konversijos arealuose (C1) esamo naudojimo kryptys pertvarkomos siekiant plėtoti rekreacinį naudojimą ir turizmą: 52.1.1. rekomenduojama žemės ūkio naudmenas keisti į miškų ūkio naudmenas ir agroželdinius, didinti teritorijos miškingumą; 52.1.2. gerinamas vandens telkinių ir esamų miškų rekreacinis potencialas, plėtojama mėgėjiška žvejyba; 52.1.3. veiklos konversijai teiktina valstybės parama. 53. Urbanistinio vystymo teritorijose (D), apimančiose konkrečias gyvenamųjų vietovių, transporto magistralių ir specializuotų pramonės arealų žemes, plėtra pagrįsta intensyvia urbanizuota ir technogenizuota žemėnauda, atsižvelgiant į žmogui reikalingos švarios ir sveikos aplinkos palaikymo, taip pat gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus: 53.1. savivaldybių centruose: 53.1.1. prioritetas teikiamas intensyvaus (sutankinto) užstatymo plotų plėtrai; 53.1.2. renovuojami pastatai, vystoma infrastruktūra, pramonė ir komunalinis ūkis, valdymo infrastruktūra; 53.1.3. palaikomas istorinių miestų dalių urbanistinis architektūrinis savitumas, aktyviai remiamas esamų nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimas, atkūrimas ir naudojimas; 53.1.4. skatinama formuoti apsauginių ir rekreacinių želdynų sistemą, plėtoti dviračių transportą (biotransportą), trumpalaikio poilsio ir sporto įrenginių zonas; 53.2. magistraliniuose koridoriuose: 53.2.1. prioritetas teikiamas susisiekimo sistemos ir inžinerinės infrastruktūros techninės kokybės gerinimui; 53.2.2. skatinamas apsauginių želdinių sistemos formavimas, miestų intensyvaus užstatymo plėtra; 53.2.3. rekomenduojama plėtoti pakelių rekreacinę infrastruktūrą. 54. Nustatytų regioninio reglamentavimo arealų pasiskirstymas apskrityje ir savivaldybėse pateikiamas 4 lentelėje. 4 lentelė. Regioninio reglamentavimo arealų pasiskirstymas Panevėžio apskrityje Reglamentiniai arealai Visas regionas, procentais Biržų rajono savivaldybė, procentais Kupiškio rajono savivaldybė, procentais Panevėžio miesto savivaldybė, procentais Panevėžio rajono savivaldybė, procentais Pasvalio rajono savivaldybė, procentais Rokiškio rajono savivaldybė, procentais A – konservaciniu požiūriu vertingiausios teritorijos 18,2 29,2 21,5 – 19,5 11,3 11 A1 – konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos arealai 7,9 11,8 1,9 – 7,5 6,5 10,2 A2 – bioprodukcinio konservacinio vystymo ir konversijos arealai 10,3 17,4 19,6 – 12 4,8 0,8 B – bioprodukcinio naudojimo teritorijos 76 68,9 74 – 69,8 85,3 86,1 B1 – tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo arealai 19,6 10,6 22 – – 7,4 58,5 B2 – ekologinio ūkininkavimo karstiniame regione vystymo ir konversijos arealai 12,1 23,8 – – 2,1 43,1 – B3 – esamo bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo arealai 44,3 34,5 52 – 67,7 34,8 27,6 C – rekreacinio naudojimo teritorijos 2,6 1,9 4,5 – 1,5 3,4 2,9 D – urbanistinio vystymo teritorijos 3,2 – – 100 9,2 – – Iš viso procentais 100 100 100 100 100 100 100 tūkst. hektarų 788 147,6 108 5 217,8 128,9 180,7 55. Savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose teritorijos vystymo pagrindinį reglamentavimą turėtų sudaryti: 55.1. žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo / pobūdžio nustatymas, kaip reglamento teisinis pamatas; 55.2. aplinkosaugos ir paveldosaugos apribojimai; 55.3. teritorijos užstatymo intensyvumo ir pobūdžio apribojimai; 55.4. specialieji apribojimai; 55.5. rekomenduojamos arba galimos veiklos. V. Regioninės politikos nuostatų formavimas 56. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą regioninė politika – tai teritoriškai ir hierarchiškai diferencijuotas šalies socialinės, ekonominės ir ekologinės raidos ir krašto tvarkymo reguliavimas siekiant visapusiškai pasinaudoti vietos sąlygų ypatumais, išsaugoti regionų savitumą ir sušvelninti gyvenimo kokybės regionines disproporcijas. Pagal šią regioninės politikos koncepciją tikslinga siekti dviejų svarbiausių regionų plėtrą orientuojančių strateginių tikslų: 56.1. užtikrinti teritoriškai diferencijuotą regiono socialinę, ekonominę ir ekologinę raidą, teritorijas tvarkyti siekiant visapusiškai pasinaudoti vietos sąlygų ypatumais ir išsaugoti regionų savitumus; 56.2. švelninti gyvenimo kokybės teritorines disproporcijas mažinant socialinius ir ekonominius regionų ir jų vidinius skirtumus. 57. Siekiant pirmojo tikslo, regione būtina spręsti šiuos uždavinius: 57.1. rengiant integruotas ir sektorių plėtros strategijas, atsižvelgti į vidinius regiono vystymo potencialo skirtumus; 57.2. nustatyti socialinės ir ūkio raidos kryptis, labiausiai atitinkančias regiono teritorinius ypatumus ir jas skatinti valstybinio rėmimo priemonėmis; 57.3. tikslingai ir pamatuotai keisti tradicinę regiono teritorijos naudojimo struktūrą; 57.4. suformuoti regionų socialinius, ekonominius ir aplinkosaugos reikalavimus atitinkančią infrastruktūrą; 57.5. pritraukti ir paskirstyti investicijas pagal tikslines regioninės plėtros programas. 58. Siekiant antrojo tikslo, būtina spręsti šiuos uždavinius: 58.1. tikslinti regionų plėtros planus pagal poreikius, siekiant pageidaujamų raidos tendencijų; 58.2. sumažinti svarbiausių socialinių-ekonominių ir gyvenimo kokybės rodiklių parametrų skirtumus tarp šalies regionų ir jų viduje; 58.3. remti rinkos ekonomikos plėtrą kiekviename šalies regione, sudaryti reikiamas ilgalaikes plėtros sąlygas; 58.4. garantuoti, kad dėl planuojamos plėtros nepablogės pavienių regionų teritorijos dalių ekologinė būklė, o bus sudarytos sąlygos ją gerinti. 59. Esminės priemonės regioninės politikos tikslui pasiekti turėtų būti integralios bendrųjų ir specialiųjų planų bei veiksmų sistemos formavimas ir diegimas užtikrinant regionų ir savivaldybių poreikių tenkinimą ir racionalią sektorinio vystymo politiką. 60. Svarbiausiais regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo priemonėmis laikytini: 60.1. Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtina Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029); 60.2. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852); 60.3. pavienių ūkio šakų strategijos ir programos, kuriose įtvirtintas regioninės politikos matmuo; 60.4. pavienių regionų vystymo (plėtros) ir bendrieji (generaliniai) planai; 60.5. Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programa ir probleminių teritorijų plėtros programos. 61. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane Panevėžio apskrities teritorija priskirta vidutinio ir santykinai mažo problemiškumo arealams. Detalizavus problemines situacijas, visa Panevėžio apskritis pateko į vidutinio problemiškumo arealą, o savivaldybės pagal socialinio-ekonominio problemiškumo šalies mastu santykinį laipsnį (didėjimo tvarka) išsidėstė taip: Panevėžio miesto, Kupiškio rajono, Panevėžio rajono, Rokiškio rajono, Biržų rajono ir Pasvalio rajono savivaldybės. 62. Kad veiktų regioninių sprendinių įgyvendinimo priemonių sistema, tikslinga būtų organizuoti šias nacionalines arba regionines programas: 62.1. kompleksines – skiriamas visapusiškai atsilikusių ir probleminių regionų integruoto socialinio-ekonominio teritorijų vystymo ir bendriesiems raidos planams ir tvarkymo programoms remti; 62.2. specialiąsias – skiriamos specializuotiems vystymo ir teritorijos tvarkymo planams ir specifinėms tikslinėms programoms remti. 63. Panevėžio regione galimos ir tikslingos abiejų grupių programos, nes tai regionas, išsiskiriantis tiek bendruoju socialinio-ekonominio vystymo problemiškumu, tiek kryptingo specializuoto vystymo (ypač aplinkosauginio) reikalingais arealais. 64. Atsižvelgiant į teritorijų vystymo socialinio-ekonominio ir ekologinio potencialo ypatumus, Panevėžio regionui rekomenduojama įtraukti į regiono plėtros planą šiuos uždavinius: 64.1. urbanistinio vystymo, numatančius naujų regioninių ir lokalinių centrų formavimo ir plėtojimo rėmimą; 64.2. komunikacinės integracijos plėtros, numatančius tarptautinio ir nacionalinio lygmens magistralinių ašių ir svarbiausių regioninių urbanistinių jungčių vystymo rėmimą; 64.3. bioprodukcinio ūkio teritorijų palaikymo rėmimo, akcentuojančius žemės ir miškų ūkio adaptacijos ir kaimo palaikymo rėmimą; 64.4. aplinkosaugos plėtros, numatančius gamtinio karkaso formavimo, aplinkos kokybės gerinimo ir saugomų teritorijų tvarkymo rėmimą; 64.5. kultūros paveldo apsaugos, numatančius kultūros paveldo formavimo ir regioninio tapatumo palaikymo rėmimą; 64.6. pasienio zonų vystymo, numatančius pasienio savivaldybių raidos aktyvinimo rėmimą. 65. Bendrojo (generalinio) plano koncepcija bendrosios erdvinės koncepcijos ir teritorijos funkcinių prioritetų brėžiniuose teritoriškai patikslina galimo programų lokalizavimo arealus ir teikia tam tikras regioninės politikos organizacines nuostatas. 66. Sudaromi šie apskrities teritorijos vystymo programinėms nuostatoms formuoti ir įgyvendinti skirti regioninės politikos įgyvendinimo scenarijai, kurie atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir vystymo galimybes numato skirtingą koncepcijos sprendinių įgyvendinimo laipsnį: 66.1. Konstruktyvusis scenarijus. Daugiausia dėmesio skiriama konversinio pobūdžio regiono teritorijos vystymo kryptims, galinčioms skatinti teritorijos raidą ir pakeisti jos naudojimo tradicijas. Prioritetiniais sektoriais pripažįstama rekreacijos ir turizmo plėtra, socialinės infrastruktūros stiprinimas ir teritorinė plėtra, regiono kraštovaizdžio gamtinių bei kultūrinių vertybių apsauga ir racionalus naudojimas. Ypač akcentuojamas kompleksiniu požiūriu problemiškų Biržų rajono ir Pasvalio rajono savivaldybių infrastruktūrinis vystymas, esamų valstybinių parkų naudojimo ir apsaugos optimizavimas, Panevėžio miesto, kaip I lygmens metropolinio centro, plėtojimas, naujų urbanistinio karkaso vietinių aptarnavimo centrų (Ramygalos, Obelių, Pandėlio, Vabalninko, Joniškėlio) formavimas. 66.2. Konservatyvusis scenarijus. Palaikomos įprasto teritoriškai nediferencijuoto vystymo tradicijos, daugelis sprendimų priimami remiantis konkrečia lokaline motyvacija, stengiamasi išlaikyti maždaug tolygų dėmesį visoms teritorijos raidos kryptims ir visoms savivaldybėms, palaikant jau susiformavusias socialinio-ekonominio ir urbanistinio vystymosi tendencijas. Kiek daugiau dėmesio skiriama bioprodukcinio ūkio bei ekonominės ir techninės infrastruktūros plėtrai, pripažintų rekreacinių teritorijų naudojimui ir tvarkymui, Panevėžio miesto, kaip metropolinio centro, socialinio-ekonominio potencialo stiprinimui. 66.3. Nuosaikusis scenarijus. Derinamos konversinio ir tradicinio vystymo kryptys. Prioritetiniais sektoriais laikoma rekreacijos ir turizmo plėtra, bioprodukcinio ūkio bei ekonominės ir techninės infrastruktūros stiprinimas, regiono kraštovaizdžio gamtinių ir kultūrinių vertybių apsauga ir racionalus naudojimas. Prioritetiniam infrastruktūriniam vystymui priskiriamos ne tik problemiškiausios apskrities savivaldybės (Biržų ir Pasvalio rajonų), bet ir Panevėžio miesto savivaldybė, formuotini nauji urbanistinio karkaso vietiniai centrai – Ramygala, Obeliai, Pandėlys, Vabalninkas, Joniškėlis. Daug dėmesio skiriama „Via Baltica“ magistralinio koridoriaus formavimui, gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio apsaugos stiprinimui, saugomų teritorijų naudojimo ir apsaugos optimizavimui, tausojančio bioprodukcinio ir rekreacinio naudojimo plėtrai svarbiausiose gamtinio karkaso ašyse. 67. Tinkamiausiu Panevėžio apskrities regioninei politikai formuoti laikytinas nuosaikusis scenarijus su papildomu Panevėžio miesto, kaip metropolinio centro, prioritetiniu plėtojimu. 68. Bendrosios erdvinės koncepcijos sprendiniai numatomi 20 metų laikotarpiui, todėl įgyvendinant Bendrąjį (generalinį) planą tikslinga koreguoti regioninės politikos vykdymo scenarijus, atsižvelgiant į politinės, socialinės ar ekonominės būklės kaitą. III. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO SPRENDINIŲ KONKRETIZAVIMAS I. Urbanistinės sistemos formavimas 69. Apskrities urbanistinę sistemą sudaro jos teritorijoje susidaręs gyvenamųjų vietovių tinklas ir ryšiai tarp gyvenamųjų vietovių, sudarantys urbanistinės integracijos ašis su jų poveikio arealais. 70. Urbanistinės sistemos vystymo …