LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ 2003–2005 METŲ BENDRŲJŲ UGDYMO PLANŲ 2003 m. kovo 31 d. Nr. 408 Vilnius Tvirtinu Bendrojo lavinimo mokyklų 2003–2005 metų bendruosius ugdymo planus (pridedama). ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ALGIRDAS MONKEVIČIUS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 408 BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ 2003–2005 METŲ BENDRIEJI UGDYMO PLANAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Bendrojo lavinimo mokyklų 2003–2005 metų bendrieji ugdymo planai reglamentuoja visų tipų bendrojo lavinimo mokyklų priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų įgyvendinimą 2003–2004 ir 2004–2005 mokslo metais. 2. Mokyklos ugdymo turinį reglamentuoja Bendrųjų programų ir Išsilavinimo standartų pagrindu parengti ir mokyklos direktoriaus patvirtinti mokomųjų dalykų ar veiklos sričių (ir papildomojo ugdymo) teminiai planai ar programos, pagal šiuos bendrojo lavinimo mokyklų bendruosius ugdymo planus parengtas, mokyklos tarybos aprobuotas ir direktoriaus patvirtintas mokyklos ugdymo planas. 3. Mokyklos ugdymo turinio formavimas grindžiamas mokyklos bendruomenei – pedagogams, moksleiviams, jų tėvams – bendradarbiaujant ir vadovaujantis demokratinėmis nuostatomis. 4. Pagrindinės Bendrųjų ugdymo planų sąvokos: 4.1. mokomasis dalykas – privalomasis arba pasirenkamasis dalykas, kurį moksleivis mokosi atitinkamoje klasėje, kurse; 4.2. privalomasis dalykas – mokomasis dalykas, įrašytas į Ugdymo planų lentelę, kurį moksleivis privalo mokytis atitinkamoje klasėje, kurse; 4.3. pasirenkamasis dalykas – mokomasis dalykas, kuris neįrašytas į tos klasės Ugdymo planų lentelę, jį siūlo mokykla, o moksleivis renkasi; moksleiviui pasirinkus, jis jam tampa privalomas; 4.4. mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos – pamokos, kurias mokykla gali skirti privalomųjų, pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių mokymui, projektams; 4.5. dalyko modulis – iš anksto apibrėžta, savarankiška, ne mažesnės kaip 17 valandų trukmės privalomojo mokomojo dalyko programos dalis; 4.6. papildomasis ugdymas – neprivaloma popamokinė veikla, skirta moksleivių meninių, kalbinių, sportinių, mokslinių, techninių ir kitokių gebėjimų ugdymui ir raiškai. 4.7. specialusis ugdymas – specialiųjų poreikių asmenų mokymas, lavinimas bei vertybinių nuostatų formavimas, pripažįstant šių asmenų gebėjimus ir galias; 4.8. modifikuota programa – specialiųjų poreikių asmeniui pritaikyta bendrojo lavinimo programa, leidžianti jam ugdytis pagal Išsilavinimo standartus; 4.9. adaptuota programa – Išsilavinimo standartams neprilygstanti bendrojo lavinimo programa, pritaikyta specialiųjų poreikių asmens gebėjimams ir realiam mokymosi lygiui; 4.10. mobili grupė – sudaryta ne mažesnė kaip 5 moksleivių grupė atskirai privalomojo dalyko programai ar dalyko moduliui bei pasirenkamajam dalykui mokytis; 4.11. idiografinis (individualios pažangos) vertinimo principas – moksleivio daromos pažangos vertinimas, lyginant dabartinius pasiekimus su ankstesniais jo paties rezultatais; 4.12. srautas – moksleivių grupė, kuri mokosi pagal vienos klasės (11 arba 12) ugdymo programas; 4.13. adaptacinis laikotarpis – laikotarpis, kurio metu vaikas (moksleivis), perėjęs prie aukštesnio lygmens ugdymo programos, derinasi prie naujos aplinkos reikalavimų; 4.14. dalyko teminis planas – Pagal Bendrąsias programas ir Išsilavinimo standartus parengtas dalyko turinio išdėstymas atskirai klasei, grupei, remiantis dalyko programai skirtų pamokų skaičiumi, rengiamas metams, pusmečiui ar trimestrui; 4.15. projektas – metodas, kurio esminiai požymiai yra aktyvi veikla, problemų sprendimas ir įgyta patirtis, atliktas darbas, ugdantis moksleivių įvairiapusius gebėjimus; 4.16. gretima klasė – pvz., 9 ir 10, 11 ir 12, 8 ir 9 ir t. t.; 4.17. mokomoji kalba – kalba, kuria vedamos pamokos ir organizuojamas ugdymo procesas; 4.18. išlyginamoji klasė -pradinės mokyklos klasė, skirta moksleiviams, turintiems specifinių pažinimo sutrikimų; jaunimo mokyklos klasė (po 10 ar kurios kitos klasės), skirta moksleiviams, turintiems ugdymosi sunkumų ir siekiantiems įgyti pagrindinį išsilavinimą; gimnazijos, vidurinės ar pagrindinės mokyklos klasė skirta moksleiviams, turintiems socializacijos, mokymosi problemų, nutraukusiems mokslą ar nesimokiusiems kai kurių dalykų ir siekiantiems vidurinio išsilavinimo; 4.19. netradicinė mokykla – savita ugdymo sistema (ugdymo tikslais, ugdymo filosofija) besiremianti bendrojo lavinimo mokykla; 4.20. ankstyvasis užsienio kalbos mokymas – pasirenkamasis kalbos mokymasis pradinio ugdymo programos vykdymo antraisiais ir trečiaisiais metais prieš privalomojo užsienio kalbų mokymosi pradžią; 4.21. pagilintas dalyko mokymas – dalyko mokymasis pagal programą, pritaikytą gilesniam ar platesniam dalyko mokymuisi; 4.22. kryptingas meninis ugdymas – bendrųjų meninių gebėjimų, integruojančių įvairias meno sritis ar gilesnis ir platesnis vienos meninės veiklos srities ugdymas, siekiant geresnių meninės veiklos įgūdžių. 4.23. pradinio ugdymo programa – formali ketverių metų (1-4 klasių) švietimo programa, kurią baigus įgyjamas pradinis išsilavinimas; 4.24. pagrindinio ugdymo programa – du ugdymo turinio koncentrus – ketverių (5-8 klasių) ir dvejų (9-10 ir gimnazijų 1- 2 klasių) metų – apimanti švietimo programa, kurią baigus įgyjamas pagrindinis išsilavinimas; 4.25. vidurinio ugdymo programa – dvejų metų (11-12 ir gimnazijų 3-4 klasių) švietimo programa, kurią baigus ir išlaikius brandos egzaminus įgyjamas vidurinis išsilavinimas; 4.26. mokomojo dalyko programa – formali dalyko ugdymo tikslus, turinį, ugdymo metodus bei moksleivių pasiekimus numatanti programa, vidurinio ugdymo programoje galinti turėti du skirtingo lygio kursus – bendrąjį ir išplėstinį; 4.27. dalyko programos bendrasis kursas – programos kursas, perteikiantis dalyko pagrindus, suteikiantis būtiną veiklai asmens kompetenciją bei vertybines nuostatas; 4.28. dalyko programos išplėstinis kursas -programos kursas, apimantis žinių, gebėjimų ir įgūdžių visumą, orientuotą į gilesnes tam tikros srities studijas. II. UGDYMO PLANO SUDARYMAS 5. Mokyklos ugdymo planą rengia direktoriaus įsakymu patvirtinta darbo grupė (mokyklos vadovybė, mokytojai, moksleiviai). 6. Mokyklos ugdymo plano projektas parengiamas iki liepos 1 d.; su juo supažindinama mokyklos bendruomenė. 7. Ugdymo planus, neatitinkančius Bendrojo lavinimo mokyklų bendrųjų ugdymo planų, tvirtina švietimo ir mokslo ministras. 8. Netradicinių mokyklų ugdymo planus tvirtina švietimo ir mokslo ministras. 9. Sudarant mokyklos (klasės, srauto) ugdymo planą atsižvelgiama į klasei ir dalyko programai skirtą pamokų skaičių, siūlomus profilius, pakraipas, moksleivių poreikius bei mokyklos galimybes. 10. Mokyklos dirba penkias dienas per savaitę. 11. Civilinė sauga ir saugus eismas pradinio ugdymo programoje integruojamas į mokomuosius dalykus. Civilinei saugai pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose klasei skiriama ne mažiau kaip po 6 pamokas per mokslo metus, saugaus eismo mokymui pagrindinio ugdymo programos pirmajame koncentre – ne mažiau kaip po 12-18 pamokų per mokslo metus. Civilinės saugos ir saugaus eismo mokymas įskaitomas į maksimalų moksleiviams privalomą pamokų skaičių, apskaita tvarkoma atskirame klasės ar mokytojo dienyno lape. 12. Mažakomplektė mokykla gali pasirinkti vieną iš 49 ir 50 lentelėse pateiktų 5-9 jungtinių klasių ugdymo plano variantų arba kurti savąjį, laikantis klasei ir dalykui nustatyto privalomo savaitinio pamokų skaičiaus. 13. Mokyklos taryba priima sprendimą dėl: 13.1. mokyklos ugdymo plano: 13.1.1. 1-10 klasių mokslo metų skirstymo trimestrais ar pusmečiais; 13.1.2. moksleivių atostogų datų (suderinus su steigėju ar jo administracijos švietimo padaliniu); 13.1.3. klasių dalijimo į grupes; 13.1.4. pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių pasiūlos; 13.1.5. intensyvaus pagrindinio ugdymo programos antro koncentro ir vidurinio ugdymo programos dalykų mokymo; 13.1.6. profilio pakraipos formavimo; 13.1.7. mobilių grupių sudarymo principų; 13.1.8. profilio, pakraipos, dalyko, kurso ar modulio pakeitimo moksleiviui tvarkos; 13.1.9. papildomojo ugdymo organizavimo būdų ir valandų skyrimo papildomojo ugdymo programoms; 13.1.10. pedagogų tarybos pasirinkto: 13.1.10.1. moksleivių pasiekimų mokantis muzikos, dailės, kūno kultūros, technologijų, pilietinės visuomenės pagrindų, ekonomikos, meninės raiškos, pasirenkamųjų dalykų ir modulių vertinimo; 13.1.10.2. moksleivių žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimo; 13.1.10.3. ugdymo proceso organizavimo nuo birželio 1 d. iki mokslo metų pabaigos; 13.1.11. pagrindinio ugdymo programos pirmųjų metų moksleivių adaptacinio laikotarpio trukmės; 13.2. pasirinkto dvikalbio ugdymo modelio taikymo dalyvaujantiesiems „Dvikalbio ugdymo“ projekte. 14. Pedagogų taryba priima nutarimus dėl: 14.1. galimybės moksleiviui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo antrojo koncentro programas, neturinčiam mokymosi motyvacijos ir neketinančiam mokytis pagal vidurinio ugdymo programą arba ketinančiam pasirinkti technologinį ar realinį profilį, tėvams pritarus, nesimokyti vienos užsienio kalbos; 14.2. moksleivių, lankančių ar baigusių specializuotas valstybines ar savivaldybių meno ar sporto mokyklas, privalomų atitinkamo dalyko pamokų nelankymo ir atsiskaitymo formų; 14.3. atleistų nuo kūno kultūros pamokų moksleivių užimtumo; 14.4. dalykų programų skirtumų likvidavimo ir atsiskaitymo tvarkos; 14.5. moksleivių savarankiško mokymosi; 14.6. projektų tematikos, trukmės, vertinimo būdų, savaitinių pamokų skyrimo darbo vadovui (prireikus ir konsultantams); 14.7. moksleivių žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimo; 14.8. moksleivių pasiekimų mokantis muzikos, dailės, kūno kultūros, technologijų, pilietinės visuomenės pagrindų, ekonomikos, meninės raiškos, pasirenkamųjų dalykų ir modulių vertinimo; 14.9. pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų baigiamųjų klasių moksleivių kūrybinio darbo praktikos trukmės ir baigiamųjų darbų apimties (pagal 46.2. punktą); 14.10. ugdymo turinio planavimo laikotarpių ir formų; 14.11. programų, teminių planų rengimo principų ir tvarkos; 14.12. ugdomosios veiklos nuo birželio 1 d. iki mokslo metų pabaigos. 15. Mokyklos direktorius (įsakymu) tvirtina: 15.1. mokyklos ugdymo planą (iki rugsėjo 5 d.); 15.2. mokomųjų dalykų teminius planus; 15.3. pagilinto dalykų mokymo teminį planą; 15.4. pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių programas, jei nėra parengtų Švietimo ir mokslo ministerijos; 15.5. kryptingo meninio ugdymo programą; 15.6. ankstyvojo užsienio kalbų mokymo teminį planą; 15.7. adaptuotas ir modifikuotas programas specialiųjų poreikių moksleiviams; 15.8. pradinių klasių teminį planą pagal pasirinktą integruoto ugdymo plano variantą. 16. Mokyklos nuožiūra pamokos skiriamos: 16.1. diferencijuotam dalykų mokymui; 16.2. dalykų mokymui pagal pagilinto mokymo programas, kryptingam meniniam ugdymui, ankstyvajam užsienio kalbų mokymui; 16.3. privalomiesiems ir pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams mokyti, projektiniam darbui. 17. Papildomojo ugdymo valandos skiriamos moksleivių pasirinktoms saviraiškos programoms – meniniams, kalbiniams, sportiniams, moksliniams, techniniams, socialiniams, ekonominiams ir kitokiems moksleivių gebėjimams ugdyti sporto, sveikatos ugdymo, meninės raiškos, turizmo, gamtos, techninės kūrybos ir kituose būreliuose, studijose, moksliniuose ir pedagoginiuose klubuose bei kituose popamokiniuose renginiuose, tautiniam tapatumui ugdyti; 17.1. mokyklos tarybai pritarus papildomojo ugdymo valandos paskirstomos atsižvelgiant į mokyklos tipą, klasių komplektų skaičių, papildomojo ugdymo organizavimo tradicijas ir tikslingumą, turimas moksleivio krepšelio lėšas ar skirtus biudžetinius asignavimus; 17.2. papildomojo ugdymo būreliai, studijos, klubai ir kt. moksleiviams neprivalomi ir laisvai pasirenkami. Iki rugsėjo 5 d. (per penkias mokslo dienas) moksleiviai apsisprendžia, kiek ir kokiam mokyklos siūlomam papildomajam ugdymui jie gali skirti laiko; 17.3. papildomojo ugdymo valandų negalima skirti pasirenkamiesiems dalykams, pagilinto dalykų mokymo programoms; 17.4. papildomojo ugdymo veikla įrašoma į papildomojo ugdymo tvarkaraštį; 17.5. 1-4 klasėse 1-2 valandos per savaitę gali būti skiriamos specialiųjų poreikių moksleiviams, ugdomiems visiško integravimo forma, neatsižvelgiant į jų skaičių, jei mokykloje nėra nei specialiojo pedagogo, nei logopedo arba kai viršijamas nustatytas jų darbo krūvis, taip pat dvikalbio ugdymo projektui vykdyti, kai klasėje per pamoką dirba du mokytoj ai, arba intensyviam valstybinės kalbos mokymui (pagal 39.14. punktą); 17.6. jungtinei klasei papildomajam ugdymui skiriamos 4 valandos per savaitę. 18. Pagrindinio ugdymo programos vykdymo lentelės eilutėje „Mobilios grupės“ pažymėtos valandos gali būti skiriamos: 18.1. moksleivių pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių ar besimokančių pagal skirtingas dalyko programas mobilioms grupėms sudaryti, nedidinant maksimalaus privalomų pamokų skaičiaus; 18.2. turintiems mokymosi sunkumų ir itin gabiems moksleiviams, taip pat specialiųjų poreikių moksleiviams, kuriems reikalinga papildoma pedagoginė arba specialioji pedagoginė pagalba, suderintu su moksleiviais popamokiniu laiku. Veikla įrašoma į papildomojo ugdymo tvarkaraštį, apskaita vykdoma papildomojo ugdymo dienyne; 18.3. specialiųjų poreikių moksleiviams, kuriems reikalinga papildoma pedagoginė arba specialioji pedagoginė pagalba. Nedidinant privalomų pamokų skaičiaus darbas su moksleiviais organizuojamas taip, kad per kai kurias pamokas dirba du to paties dalyko mokytojai: vienas – klasės mokytojas, kitas – padedantis specialiųjų poreikių moksleiviams; 18.4. dvikalbio ugdymo projektui vykdyti, jei klasėje per pamoką dirba du mokytojai: vienas – dalyko, kitas -lietuvių (ar kitos pasirinktos) kalbos mokytojas. 18.5. užsieniečių vaikų arba moksleivių, perėjusių į mokyklą su kita mokomąja kalba, ugdymosi spragoms likviduoti 18.2. punkto numatyta tvarka. 19. Klasių dalijimo į grupes klausimus sprendžia mokyklos taryba, atsižvelgdama į moksleivių skaičių klasėje, jų poreikius ir saugumą, esančius mokytojus specialistus ir turimas moksleivio krepšelio lėšas, neviršijant 52.4 punkte nustatyto maksimalaus tarifikuojamo pamokų skaičiaus bendrojo lavinimo mokyklos atitinkamos klasės komplektui. III. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS 20. Organizuojant ugdymo procesą vadovaujamasi šiais dokumentais: švietimo ir mokslo ministro 2002 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 489 patvirtintu „Profilinio mokymo modeliu“ (Žin., 2002, Nr. 38-1414), švietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 258 patvirtinta „Savarankiško mokymosi organizavimo tvarka“, švietimo ir mokslo ministro 2000 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 292 patvirtintomis „Sustiprinto dalykų mokymo kaitos nuostatomis“, „Profiliavimo pradmenų pagrindinės mokyklos 9-10 ir gimnazijos 1- 2 klasėse nuostatomis“, švietimo ir mokslo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 259/153 patvirtinta „Moksleivių mokymo namuose tvarka“ (Žin., 2000, Nr. 25-654), sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 750 patvirtintomis Lietuvos higienos normos HN 21:1998 „Bendrojo lavinimo mokyklos higienos normomis ir taisyklėmis“ (Žin., 1999, Nr. 112-3117). 21. Besimokantiems pagal pradinio ugdymo programas ir pirmųjų mokymosi pagal pagrindinio ugdymo programą metų moksleiviams mokslo metų trukmė yra 170 mokslo dienų, kitiems moksleiviams, besimokantiems pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas (išskyrus baigiamąsias klases) – 195 mokslo dienos. Į šį skaičių įskaitomos valstybės nustatytos švenčių dienos (sausio 1 d., vasario 16 d., kovo 11 d., Velykų 2-oji diena, gegužės 1 d., lapkričio 1 d., gruodžio 25, 26 d.). Mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d., pamokos baigiasi birželio 1 d.: 21.1. mokykla planuoja, kokią veiklą moksleiviams siūlys po birželio 1 d.: mokomųjų dalykų projektus, dalykines, meno kultūros savaites, darbą bibliotekose, skaityklose, mokslo dienas aukštosiose mokyklose, rengs parodas, keliaus į istorines vietas, vykdys gamtosauginius, kalbų projektus, rengs sporto dienas, varžybas, konsultacijas moksleiviams, turintiems ugdymosi spragų, mokys saugaus eismo ir civilinės saugos, su šalies muziejais vykdys edukacines programas ir kt. 21.2. pagal mokyklos nustatytą tvarką dalį mokslo dienų, skirtų moksleivių ugdomajai, kultūrinei, pažintinei, mokslinei, turistinei, sportinei ir kitai veiklai, mokyklos gali organizuoti per mokslo metus, šeštadieniais. Šiais atvejais moksleivių veikla įrašoma į dienyną. 21.3. dienynuose dalykų mokytojai ir klasių vadovai fiksuoja ugdomąją veiklą ir po birželio 1 d. Trimestro ar pusmečio bei metiniai pažymiai išvedami, kai baigiama ugdomoji veikla pagal 21.1. punktą. 22. Baigiamųjų klasių moksleiviai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programą, pamokas baigia gegužės 25 d., besimokantys pagal vidurinio ugdymo programą – gegužės 17 d. 23. Moksleiviams skiriamos rudens (7 kalendorinių dienų), Kalėdų (14 kalendorinių dienų) ir Velykų (7 kalendorinių dienų) atostogos. Vasaros atostogos yra ne trumpesnės kaip 2 mėnesių. Mokyklos tarybai pritarus, ugdymo plane gali būti numatytos papildomos atostogos, prireikus galima pakeisti moksleiviams skiriamų atostogų laiką, nemažinant 21 punkte nustatyto mokslo dienų skaičiaus. 24. Vykdant pradinio ir (

1. ar)pagrindinio ugdymo programą mokslo metai gali būti skirstomi trimestrais ar pusmečiais, vykdant vidurinio ugdymo programą mokslo metai skirstomi pusmečiais. Pusmečių datas nustato ir tvirtina mokyklos direktorius. Nustatoma tokia trimestrų trukmė: pirmas trimestras: rugsėjo 1 d. – lapkričio 30 d. antras trimestras: gruodžio 1 d. – vasario 28 d. trečias trimestras: kovo 1 d. – mokslo metų pabaiga. 25. Pamokos pradedamos ne anksčiau kaip 8 valandą. 26. Kai oro temperatūra yra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali neiti 1-5 klasių moksleiviai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6-12 klasių moksleiviai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokslo dienų skaičių. 27. Ankstyvasis, pagilintas, kryptingas dalykų mokymas: 27.1. jei mokykla pasirengusi, nedidinant nustatyto maksimalaus pamokų skaičiaus ankstyvasis užsienio kalbos mokymas pradedamas antraisiais pradinio ugdymo programos metais. 27.2. ankstyvojo užsienio kalbos mokymo grupė sudaroma, jei užsienio kalbos pageidauja mokytis ne mažiau kaip 12 miesto mokyklos moksleivių arba 7 kaimo mokyklos moksleiviai. Grupę galima sudaryti iš tos, gretimų ar paralelių klasių moksleivių. Neleidžiama moksleivių atrinkti. 27.3. ankstyvojo užsienio kalbos mokymo klasėse (grupėse) gali dirbti tik užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją turintis mokytojas, išklausęs darbo su pradinių klasių moksleiviais metodikos kursą, arba pradinės klasės mokytojas, turintis užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją; 27.4. ankstyvojo užsienio kalbos mokymo statusas klasėms ir grupėms neteikiamas; 27.5. ankstyvajam užsienio kalbos mokymui skiriama po 2 pamokas: viena pamoka iš mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų, viena pamoka kalbinei raiškai, integruotai į papildomojo ugdymo veiklą. Moksleiviai, kurie tuo metu nesimoko užsienio kalbos, mokosi to dalyko, iš kurio savaitinių valandų skirtos pamokos ankstyvajam užsienio kalbų mokymui; 27.6. pagilintą dalykų mokymąsi moksleiviai renkasi savanoriškai. Grupę galima sudaryti iš tos, gretimų ar paralelių klasių moksleivių. Pagilintas dalykų mokymas gali būti pradedamas: valstybinės kalbos – pirmaisiais pradinio ar pagrindinio ugdymo programos vykdymo metais, užsienio kalbų – pirmaisiais pagrindinio ugdymo programos vykdymo metais, kūno kultūros – pirmaisiais pagrindinio ugdymo programos vykdymo metais, kitų dalykų – pagrindinio ugdymo programos antrajame koncentre; 27.7. pagilinto dalyko mokymo grupėse ir klasėse gali dirbti tik to dalyko specialistai, mokyti valstybinės kalbos pagal pradinio ugdymo programą – tik to dalyko specialistai, išklausę darbo su pradinių klasių moksleiviais metodikos kursą; 27.8. kryptingas meninis ugdymas, jei mokykla yra tam pasirengusi, gali būti organizuojamas nuo pirmos ar kurios nors kitos klasės. Mokykla pasirengia kryptingo meninio ugdymo programą. Steigėjui arba jo administracijos švietimo padalinio vedėjui raštu pritarus, ją tvirtina mokyklos direktorius; 27.9. kryptingam meniniam ugdymui organizuoti panaudojamos mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos, jis integruojamas į papildomąjį ugdymą; 28. Profiliavimo pradmenys. Pasirenkamieji dalykai. Dalykų moduliai: 28.1. pagrindinio ugdymo programos antrajame koncentre ugdymas diferencijuojamas vadovaujantis „Profiliavimo pradmenų pagrindinės mokyklos 9-10 ir gimnazijos 1-2 klasėse nuostatomis“; 28.2. profiliavimo pradmenims įgyvendinti mokykla siūlo pasirenkamuosius dalykus ir dalykų modulius matematiniams, kalbiniams, socialiniams, ekonominiams, komunikaciniams, informaciniams, kūrybiniams gebėjimams, sveikatos, bendrosios kultūros, asmeniniams interesams ir gebėjimams ugdyti, pasiekimų spragoms kompensuoti; 28.3. dalykų modulių ir pasirenkamųjų dalykų mokymui bei mobilių grupių sudarymui atskiriems moduliams ar pasirenkamiesiems dalykams mokytis gali būti panaudojamos mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos ir mobilių grupių sudarymui skirtos valandos, nedidinant moksleiviui nustatyto maksimalaus savaitinių pamokų skaičiaus; 28.4. antrajame pagrindinio ugdymo koncentre atitinkami dalykų moduliai gali būti siūlomi mokomųjų dalykų (lietuvių kalbos, gimtosios kalbos, užsienio kalbų, matematikos, informacinių technologijų, fizikos, chemijos, biologijos, istorijos, geografijos, technologijų, kūno kultūros, dailės, muzikos) pagilintam mokymui; 28.5. pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius iš mokyklos siūlomų moksleiviai renkasi laisvai. Pasirinkti dalykai ir moduliai moksleiviui tampa privalomi; 28.6. pasirenkamieji dalykai, jei dalyko programos apimtis ne mažesnė kaip 34 valandos, įrašomi į pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą; 28.7. kol nebaigė modulio programos, keisti modulio moksleivis negali; 28.8. moksleivių pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių žinios ir gebėjimai vertinami pažymiais ar įrašu „įskaityta“. Moksleivio pasiekimai mokantis modulio programos gali būti įskaitomi į mokomojo dalyko įvertinimą; 28.9. klasės dienyne vykdoma visų moksleiviams privalomų (skirtų privalomiesiems, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams, projektiniams darbams atlikti) pamokų apskaita. 29. Profilinis mokymas: 29.1. profilinis mokymas visose vidurinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose įgyvendinamas remiantis švietimo ir mokslo ministro 2002 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 489 patvirtintu „Profilinio mokymo modeliu“; 29.2. ugdymo planų lentelėse pateikiamas dvejų metų pamokų skaičius vienam klasių komplektui. Dalykui skiriamas pamokas mokykla paskirsto pirmiesiems ir antriesiems mokslo metams savo nuožiūra; 29.3. ugdymo planus technologiniam profiliui, vykdomam bendrojo lavinimo mokykloje, tvirtina švietimo ir mokslo ministras; 29.4. moksleivis privalo mokytis ne mažiau kaip 10 dalykų (nelietuvių mokyklų moksleivis – 11 dalykų, suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklų, klasių, mokymo centrų – 9 dalykus) per dvejus metus. Nebaigus dalyko programos kurso laikoma, kad to dalyko moksleivis nesimokė; 29.5. maksimalus per dvejus metus lietuvių mokyklų moksleivio pasirinktų dalykų skaičius – 12, nelietuvių mokyklų – 13. Projektinis darbas, visuomenei naudinga veikla, civilinė sauga į maksimalų dalykų skaičių neįeina. Maksimalus bendrojo lavinimo dalykų skaičius meninio (menų gimnazijų, konservatorijų) ir technologinio profilio mokyklose yra 10; 29.6. humanitarinio ir realinio profilio moksleiviai privalo du profilio dalykus mokytis pagal dalyko programos išplėstinį kursą. Juos renkasi: 29.6.1. humanitarinio profilio moksleiviai – iš lietuvių kalbos, gimtosios kalbos (nelietuvių mokyklų), istorijos, užsienio kalbų ir technologijų dalykų; 29.6.2. realinio profilio moksleiviai – iš matematikos, informacinių technologijų, biologijos, chemijos, fizikos ir technologijų dalykų; 29.7. meninį ir technologinį profilį pasirinkę moksleiviai bendrojo lavinimo dalykus neprivalo mokytis pagal dalyko programos išplėstinį kursą; 29.8. moksleiviai gali rinktis ne daugiau kaip 5 dalykų programų išplėstinius kursus; 29.9. moksleiviai mokomųjų dalykų gali mokytis pagal 52.1 lentelėje išvardytus dalykų programų kursus, jiems gali būti siūlomi mokomojo dalyko pasirenkamieji moduliai; 29.10. moksleivis programos bendrajam ar išplėstiniam kursui gali skirti daugiau savaitinių pamokų negu numatyta 52.1 lentelėje. Jei nėra galimybių sudaryti mobilios grupės, mokytojai skiria individualias užduotis ir moksleiviai mokosi savarankiškai; 29.11. kito dalyko programą ar programos kursą moksleivis gali rinktis, atsiskaitęs (išlaikęs įskaitą) iš tos dalyko programos ar kurso, ar dalyko programos kursų skirtumų. Jei įskaita išlaikoma pusmečio ar mokslo metų pabaigoj e, įskaitų pažymiai, prie jų pažymint kursą raidėmis B -bendrasis, A – išplėstinis, įrašomi pirmame stulpelyje po pusmečio ar metinių pažymių. Šie pažymiai įskaitomi kaip pusmečio ar metiniai. Moksleiviui, kuris mokysis pagal dalyko programos bendrąjį kursą, įskaitos laikyti nereikia, jei jį tenkina turėtas išplėstinio kurso įvertinimas; 29.12. jei paralelių klasių nėra, sudaromos sąlygos tos pačios klasės moksleiviams mokytis pagal skirtingų profilių dalykų programas; 29.13. mobilių grupių ir moksleivių skaičių grupėje bei grupės sudarymo principus nustato mokykla, atsižvelgusi į moksleivių skaičių, jų poreikius, finansines galimybes, mokyklos, regiono ypatumus ir galimybes (patalpas, bazę, mokytojus, turimas programas ir kt.). Pavieniai moksleiviai gali mokytis savarankiškai Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka arba diferencijuojant ugdymą pamokoj e; 29.14. minimalus mobilios grupės moksleivių skaičius – 5, maksimalus klasės ar mobilios grupės moksleivių skaičius – 30, valstybinės kalbos ir užsienio kalbos – 20 moksleivių grupė; 29.15. mobilios grupės gali būti sudaromos iš: 29.15.1. skirtingų profilių, besimokančių pagal to paties dalyko programos kursą, moksleivių; 29.15.2. tos pačios klasės ar paralelių klasių to paties profilio moksleivių; 29.15.3. panašių dalyko mokymosi pasiekimais moksleivių mokytis to paties dalyko programos kurso; 29.15.4. gretimų klasių ar mokyklų moksleivių, kurie mokosi pagal tą pačią programą; 29.15.5. mokyklų (klasių) su skirtingomis mokomosiomis kalbomis moksleivių; 29.15.6. moksleivių, pasirinkusių tą patį dalyką (kai programos nediferencijuojamos kursais) ar to paties kurso, pasirenkamojo dalyko arba modulio programą, išskyrus tuos atvejus, jei nėra galimybių sudaryti atskiros grupės dėl mažo moksleivių skaičiaus; 29.16. mobilioms grupėms sudaryti panaudojamos dalykui skirtos pamokos, ugdymo plano lentelės eilutėje „Mobilios grupės“ nurodytos pamokos, kurias mokykla paskirsto ir pirmiesiems, ir antriesiems vidurinio ugdymo programos vykdymo metams; 29.17. moksleiviai, dėl vienokių ar kitokių priežasčių norintys keisti profilį, privalo savarankiškai pasirengti ir atsiskaityti už dalykų, reikalingų kitame profilyje, programų skirtumus ne vėliau kaip iki antrųjų metų pirmo pusmečio pabaigos arba pradėti kito profilio dalykų programas nuo pirmųjų vidurinio ugdymo programos vykdymo metų. 30. Moksleivių pamokų krūvis: 30.1. valstybės reglamentuojamas ugdymo turinys įgyvendinamas pagal ugdymo planų lentelėse nustatytą minimalų privalomų savaitinių pamokų skaičių; 30.2. pamokų tvarkaraštyje moksleiviui negali būti daugiau kaip trys „langai“ (laisvas laiko tarpas tarp pamokų) per savaitę, ne daugiau pamokų, kaip nurodyta atitinkamos klasės ugdymo planų lentelės grafoje „Maksimalus pamokų skaičius“, ir ne daugiau kaip septynios pamokos per dieną; 30.3. minimalus privalomas savaitinių pamokų skaičius vykdant vidurinio ugdymo programą yra 28 pamokos. Į moksleiviams privalomų pamokų skaičių įeina: 30.3.1. 1-3 pamokos privalomai meninei raiškai, moksleivio lankomai toje, kitoje mokykloje ar papildomojo ugdymo įstaigoje; 30.3.2. 2 ar 3 privalomos kūno kultūros pamokos, moksleivio lankomos toje, kitoje mokykloje ar papildomojo ugdymo įstaigoje; 30.3.3. projektinis darbas. 30.4. privaloma visuomenei naudinga veikla (socialinė, ekologinė, filantropinė ar kt. moksleiviams pasiūlyta ar jų laisvai pasirinkta) organizuojama moksleivio pasirinktu ir su mokykla suderintu laiku vidurinio ugdymo programos vykdymo pirmaisiais ir (
2. ar)antraisiais metais, tačiau ji į minimalų savaitinių pamokų skaičių neįskaitoma. Jai skiriama ne mažiau kaip 30 valandų per dvejus mokslo metus; 30.5. atostogų laikotarpiui moksleiviams namų darbai neskiriami; 30.6. namų darbų skyrimą atskiros klasės moksleiviams joje dirbantys mokytojai derina tarpusavyje. 3-4 klasių moksleiviams skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia ne daugiau kaip 1 valandos, 5-6 klasių – 1,5 valandos, 7-8 klasių – 2 valandų, 9-12 klasių – 2,5 valandos kasdieną. 1-2 klasių moksleiviams namų darbai neskiriami. 31. Rekomenduojama: 31.1. taikyti ugdymo metodus, skatinančius aktyvų pažinimą bei veiklą, organizuoti ilgalaikius (metų, pusės metų) dalykus integruojančius projektinius darbus; 31.2. perskirstyti paralelias ar gretimas klases kai kurių privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų pamokoms, atsižvelgiant į moksleivių interesus ir gebėjimus, mokyklos galimybes, moksleivių pageidavimus mokytis pagal skirtingas programas ar modulius; 31.3. turėti pagrečiui dvi (ar daugiau, pvz., technologijų) to paties dalyko ar integruotas kelių dalykų pamokas, išskyrus kūno kultūrą; 31.4. intensyvinti dalykų mokymą, vykdant pagrindinio ugdymo antrojo ugdymo turinio koncentro ir vidurinio ugdymo programas. Vienu metu mokyti kuo mažiau dalykų, tai yra dvejų metų dalyko ugdymo programą išdėstyti per vienus mokslo metus ar pusmetį; 31.5. vidurinio ugdymo programos pirmaisiais metais moksleiviams rinktis mažiau dalykų, kad lietuvių mokyklų baigiamojoje klasėje prireikus būtų galima papildyti jų skaičių iki 12 ir nelietuvių mokyklų – iki 13; 31.6. pradedant vykdyti pradinio ir vidurinio ugdymo programas, pagrindinio ugdymo programą ir jos ugdymo turinio koncentrus, moksleivius supažindinti su mokyklos bibliotekos veiklos programa, bibliotekos teikiamomis galimybėmis, išmokyti ja naudotis; 31.7. iki 10 mokslo dienų skirti moksleivių ugdomajai pažintinei, kultūrinei, mokslinei, turistinei, sportinei veiklai. 32. Projektinio darbo organizavimas: 32.1. projektiniam darbui skiriamos atskiros pamokos arba mokytojų planuojamos dalyko, dalyko modulio valandos, vykdomos per visus mokslo metus; 32.2. ilgalaikių projektų, kurie tęsiami pusę metų ir ilgiau, valandos projektų vadovams ir projektų konsultantams tarifikuojamos; 32.3. ilgalaikių projektinių darbų temų sąrašą aprobuoja mokyklos atitinkamo dalyko ar dalykų grupės mokytojų metodiniai būreliai ar metodinė taryba, atsižvelgdama į moksleivių pageidavimus ir mokytojų siūlymus. 33. Savarankiškas moksleivių mokymasis: 33.1. moksleiviams ir pagrindinio ar vidurinio ugdymo programos nebaigusiems asmenims, norintiems tęsti mokslą, sudaromos sąlygos visų ar kai kurių dalykų, dalykų kursų ar modulių mokytis savarankiškai, laikyti brandos egzaminus; 33.2. užsienyje įgyto pradinio, pagrindinio ir vidurinio mokslo dalį vertina mokykla, į kurią kreipėsi moksleivis, pageidaujantis tęsti mokslą. Jei reikia likviduoti atskirų dalykų programų skirtumus, mokyklos pedagogų taryba, atsižvelgusi į moksleivio pageidavimus, sudaro sąlygas moksleiviui likviduoti mokymosi spragas ir atsiskaityti; 33.3. moksleiviui pakeitus mokyklą, pasirinkus mokyklą su kita mokomąja kalba, negu jis mokėsi anksčiau, įgyto mokslo dalį vertina mokykla. Jei reikia likviduoti mokymosi spragas dėl kalbos pasikeitimo, 18 punkto nustatyta tvarka sudaromos sąlygos mokymosi spragoms likviduoti. 34. Specialiųjų poreikių moksleivių ugdymas visiško integravimo forma: 34.1. jei mokykloje nėra nei specialiojo pedagogo, nei logopedo, kiekvienam bendroje klasėje ugdomam specialiųjų poreikių moksleiviui, kuriam mokyklos specialiojo ugdymo komisija nustatytu laikotarpiu rekomendavo papildomą pedagoginę arba specialiąją pedagoginę pagalbą, 18.3 punkto nustatyta tvarka gali būti skiriama iki 2 valandų per savaitę, neviršijant turimo mokos fondo; 34.2. mokyklos specialiojo ugdymo komisijai įvertinus specialiųjų poreikių moksleivių gebėjimus bei interesus ir pasitarus su tėvais, jie mokomi pagal atitinkamos klasės ugdymo planą arba pagal individualų ugdymo planą, suderintą su bendrojo lavinimo ir atitinkamos specialiosios mokyklos konkrečios klasės ugdymo planu; 34.3. sutrikusio intelekto moksleivius, suderinus su tėvais, galima mokyti ne visų mokomųjų dalykų. Privalu mokyti tų dalykų, kurie įrašyti į specialiosios mokyklos ugdymo planą; 34.4. moksleiviams, kuriems rekomenduota mokytis pagal adaptuotas ar modifikuotas programas, ugdymo rezultatai vertinami pagal atitinkamos programos reikalavimus. Adaptuotas ir modifikuotas programas rengia dalyko mokytojas, konsultuojamas specialiojo mokyklos pedagogo ar logopedo. Jeigu mokykloje šie pedagogai nedirba, mokytoją konsultuoja mokyklą aptarnaujančios pedagoginės psichologinės tarnybos arba pedagoginio psichologinio centro specialistai. Kiekviename klasės dienyno atitinkamo dalyko puslapyje prie moksleivių, kurie mokosi pagal adaptuotas programas, pavardžių, trimestrinių, pusmečio bei metinių pažymių parašoma „ad.“; 34.5. direktoriaus įsakymu fizinių ir judėjimo sutrikimų turintys moksleiviai gali būti atleisti nuo technologijų pamokų; 34.6. specialioji pedagoginė pagalba (specialiosios pratybos) moksleiviams, mokomiems visiško integravimo būdu, teikiama per pamokas, o logopedinės pratybos – ne pamokų metu; 35. Užsieniečių, atvykusių gyventi ar dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ugdymo organizavimas: 35.1. apie atvykusius iš kitų šalių moksleivius mokyklos vadovai informuoja mokyklos steigėją (administracijos švietimo padalinį); 35.2. steigėjas (administracijos švietimo padalinys) raštu apie atvykusius moksleivius informuoja Švietimo ir mokslo ministeriją; 35.3. atsižvelgusi į konkrečias sąlygas, moksleivio pasirengimą, kalbos mokėjimą, mokykla, remdamasi 33.2 ir 33.3 punktais, sudaro individualų ugdymo planą ir pamokų tvarkaraštį. 36. Ugdymo turinio dokumentacija: Programos, teminiai planai Rengia Aprobuoja Tvirtina Norminis dokumentas, rekomendacijos, pagal kurias rengiama programa, teminis planas Ankstyvojo užsienio kalbos mokymo teminis planas Dalyko mokytojas Mokyklos užsienio kalbų ir pradinių klasių mokytojų metodiniai būreliai (tarybos), jų nesant – rajono (miesto) metodiniai būreliai (tarybos) Direktorius Bendroji ankstyvojo užsienio kalbų mokymo ir mokymosi programa Pagilinto dalykų mokymo teminiai planai Dalykų mokytojai Mokyklos dalykų mokytojų ir prireikus pradinio ugdymo programą vykdančių mokytojų metodiniai būreliai Direktorius Bendrosios programos, Išsilavinimo standartai, Rekomendacijos pagilinto užsienio kalbos, pagilinto kūno kultūros mokymo programoms rengti Mokomųjų dalykų teminiai planai Dalykų mokytojai Mokyklos dalykų arba dalykų blokų mokytojų metodiniai būreliai Direktorius Bendrosios programos, Išsilavinimo standartai, Profilinio mokymo rekomendacijos, Egzaminų programos Kryptingo meninio ugdymo programa Dalykų mokytojai Mokyklos menų, o pradinio ugdymo programą vykdančių klasių ir pradinių klasių mokytojų metodiniai būreliai Direktorius, steigėjui sutikus Bendrieji reikalavimai kryptingam meniniam ugdymui Pasirenkamųjų dalykų programos (ne mažiau kaip 34 val.) Mokytojas, jei nėra ŠMM patvirtintų Mokyklos, jai nesant, rajono (miesto) mokytojų metodiniai būreliai Direktorius Dalykų modulių programos (ne mažiau kaip 17 val.) Mokytojas, jei nėra ŠMM patvirtintų Mokyklos, jai nesant, rajono (miesto) mokytojų metodiniai būreliai Direktorius Bendrosios programos, Išsilavinimo standartai Papildomojo ugdymo programos Būrelio vadovas Mokyklos nustatyta tvarka Direktorius Mokyklos veiklos programa Adaptuotos ir modifikuotos programos specialiųjų poreikių moksleiviams Dalyko mokytojas, padedant specialiajam pedagogui, logopedui Specialiojo ugdymo komisija Direktorius Bendrosios programos, Išsilavinimo standartai Pradinių klasių perspektyvinis teminis planas (dirbantiems pagal integruoto ugdymo variantą) Pradinių klasių mokytojas Pradinių klasių mokytojų metodinis būrelis Direktorius Bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo planai, Bendrosios programos, Išsilavinimo standartai 37. Pasiekimų vertinimas: 37.1. moksleivių pasiekimų vertinimas turi būti grindžiamas aiškiais, moksleiviams žinomais kriterijais, susietais su Išsilavinimo standartais, skatinantis moksleivių mokymosi pažangą, asmenybinių galių pietoj imą; 37.2. pradinių klasių moksleivių pasiekimų vertinimas grindžiamas idiografiniu (individualios pažangos) principu, orientuojantis į Išsilavinimo standartuose nusakytus kriterijus; 37.3. moksleivių, besimokančių pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, pasiekimams vertinti taikoma 10 balų sistema. Mokykla gali pasirinkti kitas vertinimo sistemas, nustatydama konvertavimo į dešimtbalę sistemą tvarką; 37.4. adaptacinio laikotarpio metu moksleiviams, pradedantiems pagrindinio ugdymo programą, rekomenduojama pažymių nerašyti, pasiekimus vertinti taikant idiografinius vertinimo principus. Pasiekimai fiksuojami aprašomuoju būdu; 37.5. vykdant pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą dorinio ugdymo pasiekimai pažymiais nevertinami, rašoma „įskaityta“ arba „neįskaityta“; 37.6. pažymiais nevertinami specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės kūno kultūros pratybas lankančių moksleivių pasiekimai, rašoma „įskaityta“ arba „neįskaityta“. 38. Priešmokyklinio ugdymo grupės: 38.1. atsižvelgiant į tėvų pageidavimus ir kuriant lygias sėkmingo mokyklinio starto galimybes, siekiant mokyklinio brandumo, bendrojo lavinimo mokyklose – darželiuose-mokyklose, pradinėse, pagrindinėse, vidurinėse, gimnazijose, vykdančiose pradinio ugdymo programas – steigiamos priešmokyklinio ugdymo grupės, kurias gali lankyti vaikai nuo 5 metų; 38.2. atskiros grupės steigiamos lietuvių mokyklas pageidaujantiems lankyti vaikams, kurie nemoka lietuvių kalbos ar blogai kalba lietuviškai. Jos gali būti jungiamos su bendra priešmokyklinio ugdymo grupe, o lietuvių kalbos nemokantiems vaikams skiriamas papildomas veiklos plane numatytas laikas kalbos gebėjimams lavinti; 38.3. priešmokyklinio ugdymo grupėje gali būti 5-20, o Rytų Lietuvos lietuvių mokyklos ir lietuvių mokyklas pageidaujančių lankyti vaikų, kurie nemoka ar blogai kalba lietuviškai, – ne daugiau kaip 15 vaikų; 38.4. priešmokyklinio ugdymo grupės prie pradinių klasių nejungiamos; 38.5. rekomenduojamas 160 dienų ugdomosios veiklos laikotarpis; 38.6. priešmokyklinio ugdymo grupės veiklos planas: Pirmasis variantas Veiklos sritys Skiriamas laikas per savaitę (minutėmis) Mokantiems gimtąją kalbą (mokyklos dėstomąja) Pasirinkusiems lietuvių mokyklą, bet nemokantiems lietuvių kalbos Komunikacinė veikla (gimtoji kalba – kalba, kuria vaikas mokysis, bendravimas) Meninė veikla (dailė, muzika, šokis, teatras) Pažintinė veikla (socialinė, kultūrinė, gamtinė aplinka, elementarūs matematiniai vaizdiniai) Kūno kultūra ir sveikata Darbo veikla (žaidimai ir darbo pradmenys) 700 min. (20 tarifikuojamų valandų) 805 min. (23 tarifikuojamos valandos) Pastaba: Priešmokyklinio ugdymo auklėtojas, dirbantis pagal šį veiklos planą, dirba ne visu krūviu per savaitę. Antrasis variantas Veiklos sritys Skiriamas laikas per savaitę (minutėmis) Mokantiems gimtąją kalbą (mokyklos dėstomąja) Pasirinkusiems lietuvių mokyklą, bet nemokantiems lietuvių kalbos Komunikacinė veikla (gimtoji kalba – kalba, kuria vaikas mokysis, bendravimas) Meninė veikla (dailė, muzika, šokis, teatras) Pažintinė veikla (socialinė, kultūrinė, gamtinė aplinka, elementarūs matematiniai vaizdiniai) Kūno kultūra ir sveikata Darbo veikla (žaidimai ir darbo pradmenys) 1260 min. (36 tarifikuojamos valandos) 1260 min. (36 tarifikuojamos valandos) Pastaba: Pasirinkus šį veiklos planą būtina organizuoti vaikų maitinimą ir poilsį. 38.7. priešmokyklinio ugdymo grupėje dirba vienas pedagogas. Grupės veikla yra vientisas procesas. Jis neskaidomas į atskiras sritis (atskirus dalykus) ir vyksta integruotai. Užsiėmimų pobūdį (žaidimus, veiklą grupėje, išvykas ir kt.) ir trukmę lemia ugdymo(
3. si)tikslai bei grupės vaikų poreikiai. 39. Pradinio ugdymo programos vykdymas: 39.1. mokyklos pedagogų tarybai (pedagogų tarybos sekcijai), moksleivių tėvams pritarus, mokykla ar pavienės klasės pradinio ugdymo programą gali vykdyti pagal vieną iš keturių teikiamų plano variantų. Mokytojams tarifikuojamas 48 ar 49 lentelėje nurodytas pamokų skaičius; 39.2. mokytojas gali savo nuožiūra integruoti atskirus mokomuosius dalykus, organizuoti integruoto darbo dieną, kelias dienas, savaitę; 39.3. mokytojas, pasirinkęs integruoto ugdymo plano variantą, parengia teminį planą numatomam laikotarpiui: pusmečiui, metams ar ilgesniam laikotarpiui; 39.4. mokytojui, dirbančiam pagal neintegruoto ugdymo planų variantus, atskiro teminio plano rengti nereikia, jeigu jis naudojasi vadovėlių autorių parengtais teminiais dalyko planais, mokytojo knygomis; 39.5. planuodamas darbą dienai, savaitei, mokytojas individualizuoja, konkretina ugdymo turinį atsižvelgdamas į klasės, pavienių vaikų, mokyklos, regiono poreikius; 39.6. pirmaisiais ir antraisiais mokymosi pagal pradinio ugdymo programą metais moksleiviams vadovėlių į namus nešiotis nereikia; 39.7. pradinio ugdymo programą vykdo pedagogas, turintis aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir įgijęs pradinių klasių mokytojo kvalifikaciją. Darbui su specialiųjų ugdymosi poreikių vaikais talkina specialusis pedagogas. Atskirais atvejais kai kurių dalykų (užsienio kalbai, kryptingam meniniam ugdymui ir kt.) mokymui gali būti pasitelkiami kiti pedagogai. Vykdant dvikalbio ugdymo programą pamokoje dirba du mokytojai: vienas – pradinių klasių, kitas – lietuvių (ar kitos) kalbos mokytojas. 39.8. su jungtinėmis klasėmis dirbančiam pradinių klasių mokytojui gali būti skiriama iki 30 pamokų (be papildomojo ugdymo) per savaitę atsižvelgiant į tai, kiek klasių sujungta ir koks moksleivių skaičius. Vienas pradinių klasių mokytojas dirba su viena klase, jei joje yra 10 ir daugiau moksleivių, su dviem klasėmis – jei yra ne daugiau kaip 18 moksleivių, su trimis – jei yra ne daugiau kaip 15 moksleivių, su keturiomis – jei yra ne daugiau kaip 10 moksleivių; 39.9. viena savaitinė kūno kultūros pamoka gali būti skiriama choreografijai; 39.10. rekomenduojama ne mažiau kaip 1/3 ugdymo laiko per mokomojo dalyko „Dailė ir technologijos“ pamokas skirti technologijoms; 39.11. jei yra specialistas (turintis aktoriaus, režisieriaus ar mokyklinio teatro režisieriaus kvalifikaciją ir pedagoginio darbo patirtį), papildomajam ugdymui kaip viena iš meninės raiškos sričių rekomenduojama teatras; 39.12. kontroliniai darbai rengiami ir vedami mokytojų (jų grupės) iniciatyva. Jų paskirtis – įsivertinti savo (mokytojo) darbo kokybę, išsiaiškinti moksleivių pasiekimus, numatyti, kokią pagalbą reikia suteikti moksleiviams; 39.13. moksleivių daromą pažangą ar ugdymo(
4. si)sunkumus mokytojas reguliariai aptaria su pačiais moksleiviais ir tėvais individualių susitikimų metu (pagal poreikį, bet ne rečiau kaip 2 ar 3 kartus per metus); 39.14. moksleiviams, pradinio ugdymo programą pradėjusiems lietuvių mokyklose ir nemokantiems lietuvių kalbos, sudaromos sąlygos ją intensyviai mokytis; 39.15. baigiamosios klasės moksleivių visų dalykų pasiekimai įvertinami aprašu pagal Išsilavinimo standartus. 40. Perėjimas mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą: 40.1. baigusiems pradinio ugdymo programą ir pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą moksleiviams (klasei) skiriamas adaptacinis laikotarpis (1-2 trimestrai, pusmetis ar vieni mokslo metai); 40.2. pirmąjį mokslo metų mėnesį moksleivių pasiekimai kontroliniais darbais netikrinami. Norėdamas išsiaiškinti moksleivių ugdymo(
5. si)pasiekimus, mokytojas taiko individualius moksleivių pažinimo metodus. 41. Mokyklų, dalyvaujančių „Dvikalbio ugdymo“ projekte, ugdymo proceso organizavimas: 41.1. mokyklų, dalyvaujančių „Dvikalbio ugdymo“ projekte ugdymo planuose turi būti aprašytas dvikalbio ugdymo organizavimas mokykloje; 41.2. dvikalbiam ugdymui organizuoti rekomenduojama panaudoti mokyklos nuožiūra skirstomas pamokas, taikyti papildomojo ugdymo teikiamas galimybes moksleivių kalbinei, meninei ar kultūrinei raiškai ugdyti dviem kalbomis. 42. Dorinis ugdymas: tėvai moksleiviui iki 15 metų parenka, o sulaukęs penkiolikos metų pats moksleivis renkasi vieną dalyką – tikybą (tradicinės religinės bendrijos ar bendruomenės) arba etiką. Dalyką moksleivis gali keisti kiekvienais mokslo metais. Į etikos kursą gali būti integruoti filosofijos, psichologijos ar religijotyros dalykai. Doriniam ugdymui vidurinio ugdymo programoje skiriamos ne mažiau kaip 2 savaitinės pamokos. Jos gali būti išdėstytos per dvejus metus arba per trumpesnį laiką (pvz., vienus metus, vieną pusmetį). 43. Kalbos: 43.1. moksleiviai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programą, jos vykdymo antraisiais-šeštaisiais metais turi mokytis dviejų negimtųjų kalbų; 43.2. mokyklos specialiojo ugdymo komisijos ir pedagoginės psichologinės tarnybos siūlymu specialiųjų poreikių moksleiviai, besimokantys visiško integravimo forma bendrojo lavinimo mokykloje, pedagogų tarybos nutarimu gali nesimokyti vienos užsienio kalbos, nelietuvių mokyklose – užsienio kalbos. Antrosios užsienio kalbos pamokos gali būti skiriamos pirmajai kalbai mokyti, nelietuvių mokyklose – lietuvių kalbai; 43.3. moksleivių, kurių gimtoji kalba yra kita negu mokyklos mokomoji kalba, pageidavimu, jei yra tos kalbos mokytojas specialistas ir jei susidaro ne mažesnė kaip penkių moksleivių grupė, jie gali būti mokomi gimtosios kalbos; 43.4. moksleiviams, baigusiems pagrindinio ugdymo programą ne lietuvių kalba ir besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą lietuvių mokomąja kalba, sudaromos galimybės lietuvių kalbos mokytis kaip negimtosios ir laikyti lietuvių (valstybinės) kalbos brandos egzaminą bei tęsti gimtosios kalbos mokymąsi; 43.5. iki vidurinio ugdymo programos vykdymo pradžios mokykla negali keisti pradėtų mokyti užsienio kalbų; 43.6. pradinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje tėvai (globėjai) moksleiviui parenka vieną iš mokyklos siūlomų užsienio kalbų (anglų, prancūzų ar vokiečių). Kitą iš mokyklos siūlomų užsienio kalbų (anglų, lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių ar kt.) lietuvių mokyklų moksleiviai renkasi 6-ojoje klasėje; 43.7. teisę mokyti užsienio kalbos pradinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje turi užsienio kalbų mokytojai bei pradinių klasių mokytojai, turintys užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją, arba baigę savivaldybės švietimo skyriaus, švietimo centro organizuotus užsienio kalbos kursus; 43.8. išimties tvarka pagrindinio ugdymo programos antrojo ugdymo turinio koncentro moksleiviai, nusprendę nesimokyti pagal vidurinio ugdymo programą (neturi mokymosi motyvacijos ar dėl kitų priežasčių) arba nusprendę pasirinkti technologinį ar realinį profilį, tėvams prašant ir pedagogų tarybai leidus, gali mokytis tik vienos užsienio kalbos; 43.9. humanitarinio profilio lituanistinę pakraipą pasirinkusiems moksleiviams rekomenduojama mokytis lotynų kalbos; 43.10. humanitarinį profilį pasirinkę lietuvių mokyklų moksleiviai turi mokytis ne mažiau kaip 2 užsienio kalbų, kitų profilių – bent vienos. Nelietuvių mokyklų moksleiviai mokosi lietuvių (valstybinės) kalbos ir ne mažiau kaip vienos užsienio kalbos; 43.11. moksleiviams, atvykusiems iš kitų mokyklų, kuriose jie bent vienus metus mokėsi kitos užsienio kalbos, negu mokoma šioje mokykloje, tėvų prašymu sudaromos sąlygos: 43.11.1. tęsti užsienio kalbos, kurią pradėjo buvusioje mokykloje, mokymąsi; 43.11.2. padėti likviduoti mokymosi spragas moksleiviui, jei jis nusprendžia mokytis tos užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, bet ne ilgiau kaip vienus metus; 43.11.3. jeigu toks moksleivis mokykloje yra vienas, jam skiriamas 60.5 ar 60.6 ugdymo planų lentelėse nustatytas užsienio kalbos savaitinių pamokų skaičius, jei toje pačioje, paraleliose ar gretimose klasėse yra 2 ir daugiau moksleivių, jiems skiriama 60.1 ar 60.2 ugdymo planų lentelėse nustatytas savaitinių pamokų skaičius pirmajai arba antrajai užsienio kalbai mokytis. 44. Gamtamokslinis ugdymas, informacinės technologijos: 44.1. informacinėms technologijoms pagrindinio ugdymo programos pirmajame ugdymo turinio koncentre galima skirti pamokų tik tuo atveju, jei mokykloje yra kompiuterių; 44.2. rekomenduojama fizikos kursą 7-ojoje klasėje pradėti tik antrąjį pusmetį ir jam skirti 2 savaitines pamokas, biologijos kursą 8-ojoje klasėje mokyti vieną pusmetį ir skirti 2 savaitines pamokas; 44.3. pasirinkę humanitarinį, meninį ar technologinį profilį moksleiviai renkasi vienais gamtos mokslų – biologiją, fiziką ar chemiją arba integruotą gamtos mokslų kursą, bet gali rinktis ir daugiau, nepažeisdami 12 dalykų per dvejus metus limito; 44.4. realinį profilį pasirinkę moksleiviai gali nesimokyti vieno gamtamokslinio dalyko (biologijos, fizikos ar chemijos) jeigu: 44.4.1. kitus du gamtamokslinius dalykus mokosi pagal dalyko programos išplėstinį kursą; 44.4.2. arba mokosi pasirenkamąjį ekonomikos pagrindų kursą; 44.4.3. arba mokosi technologijų pagal dalyko programos išplėstinį kursą; 44.5. pasirinkusiems technologinį profilį moksleiviams mokykla gali pasiūlyti tą gamtos mokslą, kuris susijęs su jų pasirinkta pakraipa (technologijomis). 45. Socialinis ugdymas: 45.1. jei mokykloje 2002-2003 mokslo metais nebuvo pradėtas ekonomikos mokymas 9-ojoje klasėje, 2003–2004 mokslo metais šio dalyko mokoma 10-ojoje klasėje. Ekonomikos gali mokyti mokytojas, šio dalyko specialistas, arba kito dalyko mokytojas, išklausęs specialius kursus; 45.2. nelietuvių mokyklose kaip pasirenkamojo dalyko arba istorijos dalyko modulio gali būti mokoma tautinės mažumos istorijos; 45.3. humanitarinio ir meninio profilio moksleiviams privaloma mokytis istorijos ir politologijos. Kitų profilių moksleiviai renkasi vieną iš šių dalykų: istorijos ir politologijos, geografijos ir politologijos arba integruotą socialinių mokslų kursą. Istorija ir politologija (arba geografija ir politologija) yra vienas dalykas. 45.4. jei moksleivis pasirinko du vidurinio ugdymo programos socialinio ugdymo dalykus: istoriją ir politologiją ir geografiją ir politologiją, politologijos temas gali mokytis tik iš vieno pasirinkto dalyko; 45.5. integruotas socialinių mokslų kursas dėstomas pagal Bendrosiose programose pateikiamas integruoto istorijos ir geografijos kurso arba visuomenės pažinimo dalyko programas. 46. Menai ir technologijos: 46.1. moksleiviai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programą ir baigę valstybines, savivaldybių ar privačias, turinčias licencijas, dailės, choreografijos ar muzikos mokyklas arba jas lankantys, tėvų, atitinkamo dalyko mokytojo ir klasės auklėtojo bendru susitarimu su pedagogų tarybos pritarimu gali būti atleisti nuo privalomų atitinkamo dalyko pamokų garantuojant moksleivių saugumą. Atsiskaitymo formą nustato pedagogų taryba; 46.2. mokyklų, dirbančių pagal kryptingo meninio ugdymo programas, moksleiviams mokslo metų pabaigoje organizuojama kūrybinio darbo praktika, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos baigiamųjų klasių moksleiviai pateikia baigiamuosius darbus. Praktikos trukmę ir baigiamųjų darbų apimtį nustato pedagogų taryba; 46.3. vidurinio ugdymo programos menų dalyką sudaro: dalyko mokymasis pagal bendrąją dalyko programą ir pasirinkta meninė raiška; 46.4. besimokantis pagal vidurinio ugdymo programą moksleivis bet kuriame profilyje mokosi vienos iš menų srities, nurodytos ugdymo plano lentelėje; 46.5. meninė raiška moksleiviams privaloma: ne mažiau kaip viena pamoka per dvejus metus pasirinkusiems realinį ar technologinį profilį ir ne mažiau kaip 3 pamokos per dvejus metus pasirinkusiems humanitarinį profilį. Pasirinkta meninė raiška gali atitikti pasirinktą meno dalyko programą arba būti kita; 46.6. meninė raiška gali būti integruojama ir derinama su moksleivio pasirinktu papildomuoju ugdymu mokykloje ar kitoje švietimo įstaigoje; 46.7. sudarant pamokų tvarkaraštį, kai technologijų dalykui skiriama 1 savaitinė pamoka, rekomenduojama technologijas derinti su daile taip, kad vieną savaitę dvi pamokos būtų skiriamos technologijoms, o kitą savaitę šios pamokos būtų skiriamos dailei; 46.8. vidurinio ugdymo programos išplėstiniame technologijų kurse kas antrą savaitę technologijoms gali būti skiriama viena mokslo diena (6 valandos). 47. Kūno kultūra: 47.1. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės kūno kultūros pratybos gali būti organizuojamos: 47.1.1. iš įvairių klasių sudaromos 8-15 moksleivių grupės, kurioms skiriamos 2 pamokos per savaitę; 47.1.2. moksleiviai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojų rekomendacijas. Moksleivių pasiekimai pažymiais nevertinami; 47.1.3. tėvų pageidavimu moksleiviai gali lankyti sveikatos grupes už mokyklos ribų; 47.2. jei yra galimybė, nuo pirmųjų pagrindinio ugdymo programos vykdymo metų (5-osios klasės) rekomenduojama sudaryti atskiras mergaičių ir berniukų grupes kūno kultūros pamokoms, grupuojant paralelių ar gretimų klasių moksleivius; 47.3. jeigu nėra galimybių kūno kultūrai skirti daugiau kaip 2 savaitines pamokas, būtina sudaryti sąlygas visiems moksleiviams lankyti savo pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (iš jų ir choreografijos) bent 1 valandą privalomai iš papildomojo ugdymo valandų mokykloj e ar kitose papildomojo ugdymo institucijose; 47.4. vidurinio ugdymo programoje moksleiviai renkasi vieną iš galimų ugdymo plano variantų: bendrąją kūno kultūrą ar pasirinktą sporto šaką, pvz., sportinius šokius; 47.5. moksleiviui (-iams) pageidaujant gali būti derinami ir keli pasirinkimai, pvz.: bendroji kūno kultūra ir pasirinkta sporto šaka, pvz.: bendroji kūno kultūra ir sportiniai šokiai arba bendroji kūno kultūra ir krepšinis ir kt.; 47.6. pamokos gali būti integruojamos ir derinamos su moksleivio pasirinktu papildomuoju sportiniu ugdymu mokykloje ar kitoje švietimo įstaigoje; 47.7. vidurinio ugdymo programos moksleiviai, atleisti nuo kūno kultūros, kito mokomojo dalyko pasirinkti negali. IV. UGDYMO PLANŲ LENTELĖS 48. Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos vykdymo lentelė lietuvių mokykloms. Mokomieji dalykai ir jiems skiriamų savaitinių pamokų skaičius Dalykai Savaitinių pamokų skaičius 1-oji klasė1 2-oji klasė 3-ioji klasė 4-oji klasė Minimalus pamokų skaičius 1–4 klasėse 5-oji klasė 6-oji klasė 7-oji klasė 8-oji klasė 9-oji klasė 10-oji klasė Minimalus pamokų skaičius 5–10 klasėse Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 1 1 4 1 1 1 1 1 1 6 Kalbos: Lietuvių kalba 8 7-8 7-8 7-8 29 5-6 5-6 5-6 5 5-4 5-4 29 Užsienio kalba (1-oji) 2-3 2 3-4 3 3 3 3 3 18 Užsienio kalba (2-oji) 2-3 2-3 2-3 2-3 2-3 10 Matematika 4 4-5 4-5 4-5 18 4-5 4-5 4-5 4 4-3 4-3 23 Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 8 Gamtamokslinis ugdymas: Gamta ir žmogus 2 2 4 Biologija 2 1 1-2 1-2 6 Fizika 1 2 2 2 7 Chemija 2 2 2 6 Informacinės technologijos 1-2 1-2 2 Socialinis ugdymas: Istorija 2 2 2 2 2 2 12 Pilietinės visuomenės pagrindai 1 1 2 Geografija 2 2 2 2 1-2 9 Ekonomika 1 0-l 1 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra: Dailė ir technologijos 2 2 2 2 8 Dailė 1 1 1 1 1 1 6 Muzika 2 2 2 2 8 1 1 1 1 1 1 6 Technologijos 2 2 2 1-2 1-2 1-2 9 Kūno kultūra 3 2-3 2-3 2-3 11 3 2-3 2-3 2-3 2-3 2-3 13 Civilinė sauga ir saugus eismas Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai * * * * * * * * * Minimalus privalomų pamokų skaičius 24 27 28 30 29 29 Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos* - 1 1 1 3 3 2 2 1 3** 3** 14 Maksimalus pamokų skaičius 22 23 23 23 91 27 29 30 31 32 32 181 Papildomasis ugdymas 4 4 4 4 16 3 3 3 3 3 4 19 Mobilios grupės 2 2 2 2 3 3 14 * pasirenkamas ugdymo turinys; ** pamokos, skirtos profiliavimo pradmenims įtvirtinti. ________________ 11-ojoje klasėje pamokos trukmė – 35 minutės. 48.1. Pradinio ugdymo programos vykdymo lentelė, kai pamokų trukmė – 35 minutės Dalykai Savaitinių pamokų skaičius Minimalus pamokų skaičius 1–4 klasėje 1-oji klasė 2-oji klasė 3-ioji klasė 4-oji klasė Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 1 1 4 Kalbos: Lietuvių kalba 8 9-10 9-10 9-10 36 Užsienio kalba 3 3 Matematika 4 5-6 5-6 4-5 20 Pasaulio pažinimas 2 2 3 3 10 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra: Dailė ir technologijos 2 3 3 2 10 Muzika 2 2 2 3 9 Kūno kultūra 3 3-4 3-4 2-3 13 Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai Minimalus privalomų pamokų skaičius - 27 28 28 Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos - 1 1 2 4 Maksimalus pamokų skaičius 22 28 29 30 109 Papildomasis ugdymas 4 5 5 5 19 48.2. Pradinio ugdymo programos vykdymo lentelė, kai pamokų trukmė 2–4 klasėse – 40 minučių Dalykai Savaitinių pamokų skaičius Minimalus pamokų skaičius 1–4 klasėje 1-oji klasė 2-oji klasė 3-ioji klasė 4-oji klasė Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 1 1 4 Kalbos: Lietuvių kalba 8 8-9 8-9 8-9 34 Užsienio kalba 3 3 Matematika 4 4-5 5-6 3-4 18 Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 8 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra: Dailė ir technologijos 2 3 2 2 9 Muzika 2 2 2 2 8 Kūno kultūra 3 2-3 2-3 2-3 11 Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai Minimalus privalomų pamokų skaičius - 24 24 25 Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos - 1 1 1 3 Maksimalus pamokų skaičius 22 25 25 26 98 Papildomasis ugdymas 4 4 4 4 16 48.3. Pradinio ugdymo programos vykdymo lentelė integruotam ugdymui Dalykai Ugdymosi laikas per savaitę (min.) Iš viso minučių 1–4 klasėse 1-oji klasė 2-oji klasė 3-ioji klasė 4-oji klasė Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 170 Kalbos: Lietuvių kalba 1360 Užsienio kalba 90 Matematika 770 Pasaulio pažinimas > 770 >1035 > 1035 > 1035 340 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra: Dailė ir technologijos 340 Muzika 340 Kūno kultūra 465 Maksimalus pamokų laikas (minutėmis) 770 1035 1035 1035 3875 Papildomasis ugdymas 120 180 180 180 660 Pastaba: Integruotas ugdymas organizuojamas taip, kad per savaitę atskiroms ugdymo sritims: kalboms, gamtamoksliniam, socialiniam ugdymui ir matematikai, menams ir kūno kultūrai būtų skiriama proporcingai (po 1/3) ugdymosi laiko. 49. Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos vykdymo lentelė nelietuvių mokykloms. Mokomieji dalykai ir jiems skiriamų savaitinių pamokų skaičius Dalykai Savaitinių pamokų skaičius 1-oji klasė1 2-oji klasė 3-ioji klasė 4-oji klasė Minimalus pamokų skaičius 1–4 klasėse 5-oji klasė 6-oji klasė 7-oji klasė 8-oji klasė 9-oji klasė 10-oji klasė Minimalus pamokų skaičius 5–10 klasėse Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 1 1 4 1 1 1 1 1 1 6 Kalbos: Gimtoji kalba 7-8 6-7 7-8 7-8 28 5-6 5-6 5 4-5 5-4 5-4 28 Lietuvių kalba 0-2 2-3 4 3-4 10 3-4 4-5 4-5 3-4 3-4 3-4 20 Užsienio kalba 2-3 2 3-4 3 3 3 3 3 18 Matematika 4 4-5 4-5 4-5 17 4-5 4-5 4-5 4 4-3 4-3 23 Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 8 Gamtamokslinis ugdymas: Gamta ir žmogus 2 2 4 Biologija 2 1 1-2 1-2 6 Fizika 1 2 2 2 7 Chemija 2 2 2 6 Informacinės technologijos 1-2 1-2 2 Socialinis ugdymas: Istorija 2 2 2 2 2 2 12 Pilietinės visuomenės pagrindai 1 1 2 Geografija 2 2 2 2 1-2 9 Ekonomika 1 0-1 1 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra: Dailė ir technologijos 2 1-2 1-2 1-2 7 Dailė 1 1 1 1 1 1 6 Muzika 2 2 2 2 8 1 1 1 1 1 1 6 Technologijos 2 2 2 1-2 1-2 1-2 9 Kūno kultūra 2-3 2-3 2-3 2-3 10 2-3 2-3 2-3 2-3 2-3 2-3 12 Civilinė sauga ir saugus eismas Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai * * * * * * * * * Minimalus privalomų pamokų skaičius 26 29 30 30 30 30 Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos* - 1 1 1 3 2 1 1 2 2** 2** 10 Maksimalus pamokų skaičius 22 23 26 26 97 28 30 31 32 32 32 185 Papildomasis ugdymas 4 4 4 4 16 3 3 3 3 3 4 19 Mobilios grupės 2 2 2 2 3 3 14 * pasirenkamas ugdymo turinys. ** pamokos, skirtos profiliavimo pradmenims įtvirtinti. ____________ 11-ojoje klasėje pamokos trukmė – 35 minutės. 49.1. Pradinio ugdymo programos vykdymo lentelė, kai pamokų trukmė – 35 minutės Dalykai Savaitinių pamokų skaičius Minimalus pamokų skaičius 1–4 klasėje 1-oji klasė 2-oji klasė 3-ioji klasė 4-oji klasė Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 1 1 4 Kalbos: Gimtoji kalba 7-8 7-9 9-10 9-10 35 Lietuvių kalba 0-2 3-4 5 4-5 13 Užsienio kalba 3 3 Matematika 4 5-6 5-6 4-5 20 Pasaulio pažinimas 2 2 3 2 9 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra: Dailė ir technologijos 2 2-3 2-3 1-2 9 Muzika 2 3 2 2 9 Kūno kultūra 2-3 3-4 3-4 3 12 Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai Minimalus privalomų pamokų skaičius Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos - 1 1 1 3 Maksimalus pamokų skaičius 22 29 33 33 117 Papildomasis ugdymas 4 5 5 5 19 49.2. Pradinio ugdymo programos vykdymo lentelė, kai pamokų trukmė 2-4 klasėse – 40 minučių Dalykai Savaitinių pamokų skaičius Minimalus pamokų skaičius 1–4 klasėje 1-oji klasė 2-oji klasė 3-ioji klasė 4-oji klasė Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 1 1 4 Kalbos: Gimtoji kalba 7-8 7-8 8-9 8-9 31 Lietuvių kalba 0-2 3-4 4-5 3-4 12 Užsienio kalba 3 3 Matematika 4 4-5 5-6 3-4 18 Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 8 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra: Dailė ir technologijos 2 1-2 2-3 1-2 8 Muzika 2 2 2 2 8 Kūno kultūra 2-3 2-3 2-3 2-3 10 Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai Minimalus privalomų pamokų skaičius Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos - 1 1 1 3 Maksimalus pamokų skaičius 22 25 29 29 105 Papildomasis ugdymas 4 4 4 4 16 49.3. Pradinio ugdymo programos vykdymo lentelė integruotam ugdymui nelietuvių mokykloje Dalykai Ugdymosi laikas per savaitę (min.) Iš viso minučių 1-4 klasėse 1-oji klasė 2-oji klasė 3-ioji klasė 4-oji klasė Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 170 Kalbos: Gimtoji kalba 1225 Lietuvių kalba 495 Užsienio kalba 90 Matematika > 770 >1035 >1170 >1170 725 Pasaulio pažinimas 340 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra: Dailė ir technologijos 340 Muzika 340 Kūno kultūra 420 Maksimalus pamokų laikas (minutėmis) 770 1035 1170 1170 4145 Papildomasis ugdymas 120 180 180 180 660 Pastaba: Integruotas ugdymas organizuojamas taip, kad per savaitę atskiroms ugdymo sritims: kalboms, gamtamoksliniam, socialiniam ugdymui, matematikai, menams ir kūno kultūrai būtų skiriama proporcingai (po 1/3) ugdymosi laiko. 50. 5–9 jungtinių klasių ugdymo planų lentelė lietuvių mokykloms. Mokomieji dalykai ir jiems skiriamų savaitinių pamokų skaičius Dalykai 5–6 klasė 6–7 klasė 7–8 klasė 8–9 klasė 5 6 5-6 6 7 6-7 7 8 7-8 8 9 8-9 Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 1 1 Kalbos: Lietuvių kalba 0-1 5-6 5-6 0-1 5 5 Užsienio kalba (1-oji) 0-1 3 1 1 2 1 1 2 2-3 Užsienio kalba (2-oji) 2-3 2-3 1 1 1 2-3 Matematika 0-1 0-1 4 4-5 0-1 4 4 Gamtamokslinis ugdymas: Gamta ir žmogus 2 2 Biologija 2 1 1 1 1 Fizika 1 1 1 1 1 1 Chemija 2 2 Socialinis ugdymas: Istorija 2 2 2 2 Pilietinės visuomenės pagrindai 1 1 Geografija 2 2 2 2 Ekonomika 1 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra: Dailė 1 1 1 1 Muzika 1 1 1 1 Technologijos 2 2 2 1 Kūno kultūra 2-3 2-3 2-3 2-3 Civilinė sauga ir saugus eismas Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai Minimalus privalomų pamokų skaičius 4 23 3 4 24 3 6 25 2 3 27 Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos 3 1 1 2 2 2 Maksimalus pamokų skaičius 3 5 24 3 4 26 5 6 25 2 3 29 Papildomasis ugdymas 4 4 4 4 50.1. 5-9 jungtinių klasių ugdymo planų lentelė lietuvių mokykloms (antrasis variantas). Mokomieji dalykai ir jiems skiriamų savaitinių pamokų skaičius Dalykai 5–6 klasė 6–7 klasė 7–8 klasė 8–9 klasė 5 6 5-6 6 7 6-7 7 8 7-8 8 9 8-9 Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 1 1 Kalbos: Gimtoji kalba 2-3 2 3 2-3 2 3 2 1 3 2 3 2 Lietuvių kalba 1 2 2-3 2 2 2-3 2-3 2 2 2 1 2 Užsienio kalba 2-3 2 1 2 2 1 2 2 1 2 2 1 Matematika 2 2 2-3 2 2 2-3 1-2 1 3 2 2 2 Gamtamokslinis ugdymas: Gamta ir žmogus 2 2 Biologija 1-2 1 1 1 1 Fizika 1 1 2 1 1 1 Chemija 2 1 1 1 Socialinis ugdymas: Istorija 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Pilietinės visuomenės pagrindai 1 1 Geografija 2 2 1 1 1 1 1 1 Ekonomika 1 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra: Dailė 1 1 1 1 Muzika 1 1 1 1 Technologijos 2 2 2 1 Kūno kultūra 2-3 2-3 2-3 2-3 Civilinė sauga ir saugus eismas Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai Minimalus privalomų pamokų skaičius 8 11 18 11 11 18 11 13 19 13 14 18 Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos 1 1 1 1 1 1 Maksimalus pamokų skaičius 9 11 19 11 12 19 12 13 19 13 14 19 Papildomasis ugdymas 4 4 4 4 51. 5-9 jungtinių klasių ugdymo planų lentelė nelietuvių mokykloms. Mokomieji dalykai ir jiems skiriamų savaitinių pamokų skaičius Dalykai 5–6 klasė 6–7 klasė 7–8 klasė 8–9 klasė 5 6 5-6 6 7 6-7 7 8 7-8 8 9 8-9 Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 1 1 Kalbos: Gimtoji kalba 5-6 0-1 5 1 4 1 4 Lietuvių kalba 0-1 1 3 4 0-1 4 1 3 Užsienio kalba 0-1 3 3 3 3 Matematika 1 1 3-4 4-5 0-1 4 4 Gamtamokslinis ugdymas: Gamta ir žmogus 2 2 Biologija 1-2 1-2 0-1 1 1 Fizika 1 1 1 1 1 1 Chemija 2 2 Socialinis ugdymas: Istorija 2 2 2 2 Pilietinės visuomenės pagrindai 1 1 Geografija 2 2 1 1 1 2 Ekonomika 1 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra Dailė 1 1 1 1 Muzika 1 1 1 1 Technologijos 2 2 2 1 Kūno kultūra 2-3 2-3 2-3 2-3 Civilinė sauga ir saugus eismas Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai Minimalus privalomų pamokų skaičius 1 4 25 2 2 27 2 5 27 3 4 28 Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos 1 1 1 1 1 Maksimalus pamokų skaičius 2 4 26 2 3 28 3 5 27 3 4 28 Papildomasis ugdymas 4 4 4 4 51.1 5-9 jungtinių klasių ugdymo planų lentelė nelietuvių mokykloms (antrasis variantas). Mokomieji dalykai ir jiems skiriamų savaitinių pamokų skaičius Dalykai 5-6 klasė 6-7 klasė 7-8 klasė 8-9 klasė 5 6 5-6 6 7 6-7 7 8 7-8 8 9 8-9 Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 1 1 Kalbos: Gimtoji kalba 2-3 2 3 2-3 2 3 2 1 3 2 3 2 Lietuvių kalba 1 2 2-3 2 2 2-3 2-3 2 2 2 1 2 Užsienio kalba 2-3 2 1 2 2 1 2 2 1 2 2 1 Matematika 2 2 2-3 2 2 2-3 1-2 1 3 2 2 2 Gamtamokslinis ugdymas: Gamta ir žmogus 2 2 Biologija 1-2 1 1 1 1 Fizika 1 1 2 1 1 Chemija 2 1 1 Socialinis ugdymas: Istorija 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Pilietinės visuomenės pagrindai 1 Geografija 2 2 1 1 1 1 1 Ekonomika 1 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra: Dailė 1 1 1 1 Muzika 1 1 1 1 Technologijos 2 2 2 1 Kūno kultūra 2-3 2-3 2-3 2-3 Civilinė sauga ir saugus eismas Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai Minimalus privalomų pamokų skaičius 8 11 18 11 11 18 11 13 19 13 14 18 Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos 1 1 1 1 1 1 Maksimalus pamokų skaičius 9 11 19 11 12 19 12 13 19 13 14 19 Papildomasis ugdymas 4 4 4 4 52. Vidurinio ugdymo programos vykdymo lentelės 52.1. Mokomųjų dalykų bendrojo ir išplėstinio kursų apimtys. Lentelėje nurodoma dvejų mokslo metų savaitinių pamokų suma Mokomieji dalykai Bendrasis kursas Išplėstinis kursas Savaitinių pamokų sk. Programos apimtis val. Savaitinių pamokų sk. Programos apimtis val. Tikyba 2 70 - - Etika 2 70 - - Gimtoji kalba 7 245 10 350 Lietuvių kalba 7 245 10 350 Užsienio kalba (1-oji) 6 210 8 280 Užsienio kalba (2-oji) 4 140 6 210 Istorija ir politologija 4 140 6 210 Geografija ir politologija 4 140 6 210 Socialinių mokslų integruotas kursas 4 140 - - Matematika 5 175 9 315 Informacinės technologijos 2 70 4 140 Biologija 4 140 6 210 Fizika ir astronomija 4 140 7 245 Chemija 4 140 6 210 Gamtos mokslų integruotas kursas 4 140 - - Dailė 2 70 4 140 Muzika 2 70 4 140 Teatras 2 70 4 140 Šokis 2 70 4 140 Bendroji kūno kultūra 4-6 140-210 8 280 Pasirinkta sporto šaka 4-6 140-210 - - Technologijos 4 140 6 210 Pasirenkamieji dalykai - - - - Projektai - - - - 52.2. Profilinio mokymo lentelė lietuvių mokykloms Dalykai Bendrojo lavinimo branduolys (bendrasis kursas) Savaitinis pamokų skaičius per dvejus metus Humanitarinis profilis Realinis profilis Meninis profilis Technologinis profilis l 2 3 4 5 6 Dorinis ugdymas 2* 2* 2* 2* 2* Tikyba Etika Lietuvių kalba 7 7 7 7 7 Užsienio kalba 6 6 6 6 6 Užsienio kalba 4 Socialinis ugdymas: 4* 4 4 4 Istorija ir politologija 4 Geografija ir politologija Socialinių mokslų integruotas kursas Matematika 5 5 5 5 5 Informacinės technologijos 2 2 2 2 2 Gamtamokslinis ugdymas: 4* 4* 4* 4* Biologija 4 Fizika ir astronomija 4 Chemija 4 Gamtos mokslų integruotas kursas Menai: 2* 2* 2* 2* 2* Dailė Muzika Teatras Šokis Meninė raiška 1* 3* 1* 3* 1* Kūno kultūra: 4* 4-6* 4-6* 4-6* 4-9* Bendroji kūno kultūra Pasirinkta sporto šaka Technologijos Ekonomika Verslo pagrindai Pasirenkamieji dalykai Projektai IŠ VISO (privalomas profilio turinys) 37 48 51 39 37 Pakraipos turinys 10* (6*) 8* (5*) 24* (20*) 26* (22*) Moksleivių laisvai pasirinkti kursai 6* (10*) 5* (8*) 5* (9*) 5* (9*) Maksimalus savaitinių pamokų skaičius 32 pamokos (5-dienei darbo savaitei) humanitariniam ir realiniam profiliui, 34 pamokos (5-dienei darbo savaitei) meniniam ir technologiniam profiliui Visuomenei naudinga veikla 30 pamokų per dvejus mokslo metus PAPILDOMASIS UGDYMAS 8 savaitinės valandos (4–11 kl. ir 4–12 kl.) Mobilios grupės 20 savaitinių valandų per dvejus metus realiniam ir humanitariniam profiliui, 18 savaitinių valandų meniniam profiliui ir 12 savaitinių valandų technologiniam profiliui 52.3. Profilinio mokymo lentelė nelietuvių mokykloms Dalykai Bendrojo lavinimo branduolys (bendrasis kursas) Savaitinis pamokų skaičius per dvejus metus Humanitarinis profilis Realinis profilis Pakraipos turinys Moksleivio pasirenkami kursai l 2 3 4 5 6 Dorinis ugdymas 2* 2* 2* Tikyba Etika Gimtoji kalba 7 7 7 Lietuvių kalba 7 7 7 Užsienio kalba 6 6 6 Socialinis ugdymas: 4* 4* Istorija ir politologija 4 Geografija ir politologija Socialinių mokslų integruotas kursas Matematika 5 5 5 Informacinės technologijos 2 2 2 Gamtamokslinis ugdymas: 4* 4* Biologija 4 Fizika ir astronomija 4 Chemija 4 Gamtos mokslų integruotas kursas Menai: 2* 2* 2* Dailė Muzika Teatras Šokis Meninė raiška 1* 3* 1* Kūno kultūra: 4* 4-6* 4-6* Bendroji kūno kultūra Pasirinkta sporto šaka Technologijos Pasirenkamieji dalykai Projektai IŠ VISO (privalomas profilio turinys) 44 54 58 8*(7*) H 4*(3*) R 4* (5*) Maksimalus privalomų savaitinių pamokų skaičius 33 pamokos (5-dienei darbo savaitei) Visuomenei naudinga veikla 30 pamokų per dvejus mokslo metus PAPILDOMASIS UGDYMAS 8 savaitinės valandos (4–11 kl. ir 4–12 kl.) Mobilios grupės 20 savaitinių valandų per dvejus metus 52.4. valandų tarifikavimas: 52.4.1. maksimalus tarifikuojamas klasės komplektui pagal ugdymo planą skirtų valandų (kartu su padalytai klasei ir mobilioms grupėms skirtomis pamokomis) skaičius per savaitę bendrojo lavinimo mokyklos, vykdančios pradinio ir (arba) pagrindinio ugdymo programą, kai klasėje daugiau kaip 20 moksleivių: 52.4.1.1. lietuvių mokyklos* Klasės 1-oji klasė 2-oji klasė 3-ioji klasė 4-oji klasė 5-oji klasė 6-oji klasė 7-oji klasė 8-oji klasė 9-oji klasė 10-oji klasė Pamokos 23 25 25 27 38 40 41 44 47 47 Papildomasis ugdymas 4 4 4 4 3 3 3 3 3 4 Iš viso 27 29 29 31 41 43 44 47 50 51 Iš viso Rytų Lietuvos mokyklose 35 36 36 36 46 48 49 52 55 55 52.4.1.2. nelietuvių mokyklos* Klasės 1-oji klasė 2-oji klasė 3-ioji klasė 4-oji klasė 5-oji klasė 6-oji klasė 7-oji klasė 8-oji klasė 9-oji klasė 10-oji klasė Pamokos 25 28 29 38 42 45 46 48 51 51 Papildomasis ugdymas 4 4 4 4 3 3 3 3 3 4 Iš viso 29 32 33 42 45 48 49 51 54 55 * Į pamokų skaičių neįskaičiuotos kryptingo meninio ugdymo pamokos. 52.4.2. maksimalus tarifikuojamas klasės komplektui pagal ugdymo planą skirtų valandų skaičius per savaitę bendrojo lavinimo mokyklos, vykdančios vidurinio ugdymo programą: 52.4.2.1. lietuvių mokyklos Klasės 11-oji klasė 12-oji klasė Pamokos 46 46 Papildomasis ugdymas 4 4 Iš viso 50 50 52.4.2.2. nelietuvių mokyklos Klasės 11-oji klasė 12-oji klasė Pamokos 47 47 Papildomasis ugdymas 4 4 Iš viso 51 51 V. KITŲ BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ (KLASIŲ) UGDYMO PLANŲ LENTELES IR PAPILDOMI PAAIŠKINIMAI 53. Gimnazijos: 53.1. gimnazijos 1–2 klasės dirba pagal bendrojo lavinimo mokyklų pagrindinio ugdymo programos antrojo ugdymo turinio koncentro (9–10 klasių) ugdymo planus, 3–4 klasės – pagal vidurinio ugdymo programos vykdymo planus; 53.2. moksleiviai privalo mokytis visų pagrindinio ugdymo programos dalykų ir įvykdyti pagrindinio išsilavinimo standartus; 53.3. humanitarinio profilio lituanistinės pakraipos moksleiviams privalomas ne trumpesnis kaip 140 pamokų lotynų kalbos kursas, kuris išdėstomas per 1–2 metus. 54. Jaunimo mokyklos (klasės): 54.1. moksleiviai pagrindinio ugdymo programą gali baigti per 6 metus arba ilgesnį (7 metų) laikotarpį, taip pat grįžti į pagrindinės mokyklos atitinkamas klases; 54.2. atsižvelgiant į moksleivių interesus, gebėjimus, pasirengimą sudaromas visam mokymosi jaunimo mokykloje laikotarpiui perspektyvinis klasės ugdymo planas, kuris kiekvienais mokslo metais gali būti koreguojamas; 54.3. mokyklos tarybos sprendimu išlyginamoji klasė nebūtinai turi būti po dešimtosios klasės; 54.4. išimties tvarka, susidarius ne jaunesnių kaip 12 metų penkių moksleivių grupei, gali būti steigiama 5-oji klasė. Šioje klasėje ugdymas organizuojamas pagal bendrojo lavinimo mokyklos 5-osios klasės ugdymo planų lentelę. Jeigu moksleivių yra mažiau kaip penki, steigiama jungtinė klasė. Moksleivių skaičius jungtinėje klasėje negali būti didesnis kaip dešimt; 54.5. ikiprofesinis mokymas yra moksleivių laisvai pasirenkamas; 54.6. mokyklos tarybai pritarus, jei klasėje yra 10 ir daugiau moksleivių, technologijų, ikiprofesinio mokymo pratyboms klasės dalijamos į grupes. 55. Vakarinės, pamaininės jaunimo klasės 16–17 metų jaunuoliams: 55.1. 16-17 metų dirbantiems jaunuoliams, dėl socialinių ekonominių sąlygų negalintiems tęsti mokslo vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose, prie bendrojo lavinimo mokyklų gali būti steigiamos vakarinės bei pamaininės jaunimo klasės; 55.2. vakarinių bei pamaininių jaunimo klasių moksleivių ugdymas organizuojamas pagal Suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo planus; 55.3. rekomenduojama jaunimo klasės ugdymo planą integruoti į bendrojo lavinimo mokyklos atitinkamos klasės ugdymo planą, kad jaunuoliams būtų sudarytos sąlygos dalį pamokų lankyti kartu su bendrojo lavinimo klasės moksleiviais. 56. Išlyginamosios klasės: 56.1. moksleiviams, turintiems mokymosi, socializacijos sunkumų ir nutraukusiems mokslą nuoseklioje mokymosi sistemoje, nesimokiusiems kai kurių mokomųjų dalykų ir norintiems pasirengti mokytis vidurinės mokyklos 11 ar gimnazijos 3 klasėje, steigiamos išlyginamosios klasės; 56.2. steigėjo sprendimu išlyginamoji klasė gali būti steigiama vienoje iš kelių rajono (miesto) pagrindinių, vidurinių mokyklų ar gimnazijų. Steigėjas numato finansavimo galimybes, jo administracijos švietimo padalinys informuoja visuomenę ir tėvus apie jaunuoliams papildomai teikiamas paslaugas, nustato jų priėmimo tvarką; 56.3. miesto mokykloje klasė steigiama, jei susidaro ne mažiau kaip 15, kaimo mokykloje – 10 moksleivių; 56.4. pageidaujantys mokytis išlyginamosiose klasėse iki liepos 1 d. pateikia prašymus savivaldybės administracijos švietimo padaliniui, nurodydami, kokių dalykų (dalykų blokų) nori mokytis; 56.5. mokykla, kurioje steigiama išlyginamoji klasė, rengia individualų klasės ugdymo planą ir lankstų tvarkaraštį; 56.6. individualus klasės ugdymo planas sudaromas taip, kad maksimalus savaitinių pamokų skaičius neviršytų 28, papildomajam ugdymui ir mobilioms grupėms skiriamų savaitinių valandų skaičius neviršytų 10; 56.7. ugdymo planas sudaromas taip, kad moksleiviai galėtų mokytis moduliniu būdu. Jiems gali būti siūlomi kelių tipų mokomojo dalyko moduliai: pasiekimų spragoms kompensuoti, mokomojo dalyko žinioms ir gebėjimams pagilinti, naujam mokomojo dalyko ugdymo turiniui išmokti. Bendriesiems ir specialiesiems gebėjimams ugdyti mokykla gali siūlyti projektinius darbus, debatus, išmokti naudotis naujomis informacijos ir komunikacijos technologijomis; 56.8. moksleiviai gali mokytis visų mokomųjų dalykų, išvardytų atitinkamos klasės ugdymo planų lentelėje, tik tam tikro bloko, pvz., humanitarinio, tiksliųjų ar gamtos mokslų, menų bloko, ar atskirų mokomųjų dalykų. Grupėje turi būti ne mažiau kaip 5 moksleiviai. 57. Jaunimo mokyklos (klasės) ugdymo planų lentelės 57.1. Lietuvių mokyklos Dalykas Savaitinių pamokų skaičius Minimalus privalomų pamokų skaičius 6–10 (išlyg.) kl. 6-oji klasė 7-oji klasė 8-oji klasė 9-oji klasė 10-oji klasė Išlyginamoji klasė Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 1 1 1 0-1 5 Kalbos: Lietuvių kalba 5-6 5-6 3-5 3-5 3-5 0-6 24 Užsienio kalba (1- oji) 3-4 3 4-5 3-5 3-5 0-5 20 Užsienio kalba (2- oji) 2-3 2-3 Matematika 4-5 4-5 3-4 3-4 3-4 0-4 19 Informacinės technologijos 0-2 2 2 Gamtamokslinis ugdymas: Gamta ir žmogus 2 2 Biologija 1-2 1-2 1-2 1-2 0-2 6 Fizika 1 2 1-2 1-2 0-2 7 Chemija 2 1-2 1-2 0-2 6 Socialinis ugdymas: Istorija 2 2 1-2 1-2 1-2 0-3 10 Pilietinės visuomenės pagrindai 1 1 0-1 2 Geografija 2 1-2 1-2 1-2 1-2 0-3 9 Ekonomika 1 0-1 0-1 1 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra: Dailė 1 1 1 1 1 0-1 5 Muzika 1 1 1 1 1 0-1 5 Technologijos 2 2 2 1-2 1-2 0-2 9 Kūno kultūra 2-3 2-3 2-3 2-3 2-3 0-2 10 Civilinė sauga, saugus eismas Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai Minimalus privalomų pamokų skaičius 27 26 25 21 23 Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos 1 2 4 9 9 0-25 Maksimalus pamokų skaičius 28 28 29 30 32 0-25 Papildomasis ugdymas 3 3 3 3 4 0-4 16 Mobilios grupės 2 2 2 3 3 0-3 12 57.2. Jaunimo mokyklos klasės, teikiančios ikiprofesinį mokymą (lietuvių mokyklos) Dalykas Savaitinių pamokų skaičius Minimalus privalomų pamokų skaičius 6–10 (išlyg.) kl. 6-oji klasė 7-oji klasė 8-oji klasė 9-oji klasė 10-oji klasė Išlyginamoji klasė Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 1 1 1 0-1 5 Kalbos: Lietuvių kalba 5-6 5-6 3-5 3-5 3-5 0-5 24 Užsienio kalba (1-oji) 3-4 3 4-5 3-5 3-5 0-5 20 Užsienio kalba (2-oji) 2-3 2-3 Matematika 4-5 4-5 3-4 3-4 3-4 0-4 19 Informacinės technologijos 0-2 2 0-2 2 Gamtamokslinis ugdymas: Gamta ir žmogus 2 2 Biologija 1-2 1-2 1-2 1-2 0-2 6 Fizika 1 2 1-2 1-2 0-2 7 Chemija 2 1-2 1-2 0-2 6 Socialinis ugdymas: Istorija 2 2 1-2 1-2 1-2 0-3 10 Pilietinės visuomenės pagrindai 1 1 0-1 2 Geografija 2 1-2 1-2 1-2 1-2 0-3 9 Ekonomika 1 0-1 0-1 1 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra: Dailė 1 1 1 1 1 0-1 5 Muzika 1 1 1 1 1 0-1 5 Technologijos 2 2 1-2 1-2 1-2 0-2 7 Ikiprofesinis mokymas 2-4 3-4 3-4 0-4 9 Kūno kultūra 2-3 2-3 2-3 2-3 2-3 0-2 10 Civilinė sauga, saugus eismas Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai Minimalus privalomų pamokų skaičius 27 26 26 24 26 Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos 1 4 4 7 6 0-25 Maksimalus pamokų skaičius 28 30 30 31 32 0-25 Papildomasis ugdymas 3 3 3 3 4 0-4 16 Mobilios grupės 2 2 2 3 3 0-3 12 57.3. Nelietuvių mokyklos Dalykas Savaitinių pamokų skaičius Minimalus privalomų pamokų skaičius 6–10 (išlyg.) kl. 6-oji klasė 7-oji klasė 8-oji klasė 9-oji klasė 10-oji klasė Išlyginamoji klasė Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 1 1 1 0-1 5 Kalbos: Gimtoji kalba 5-6 5-6 3-5 3-5 3-5 0-5 24 Lietuvių kalba 3-4 3-4 3-4 3-4 3-4 0-4 20 Užsienio kalba 3-4 2-3 2-3 2-4 2-4 0-3 15 Matematika 4-5 4-5 3-4 3-4 3-4 0-4 19 Informacinės technologijos 0-2 2 0-2 2 Gamtamokslinis ugdymas: Gamta ir žmogus 2 2 Biologija 1-2 1-2 1-2 1-2 0-2 6 Fizika 1 2 1-2 1-2 0-2 7 Chemija 2 1-2 1-2 0-2 6 Socialinis ugdymas: Istorija 2 2 1-2 1-2 1-2 0-3 10 Pilietinės visuomenės pagrindai 1 1 0-1 2 Geografija 2 1-2 1-2 1-2 1-2 0-3 9 Ekonomika 1 0-1 0-1 1 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra: Dailė 1 1 1 1 1 0-1 5 Muzika 1 1 1 1 1 0-1 5 Technologijos 2 2 2 1-2 1-2 0-2 9 Kūno kultūra 2-3 2-3 2-3 2-3 2-3 0-2 10 Civilinė sauga, saugus eismas Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai Minimalus privalomų pamokų skaičius 28 26 26 23 25 Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos 1 2 4 7 7 0-25 Maksimalus pamokų skaičius 29 28 30 30 32 0-25 Papildomasis ugdymas 3 3 3 3 4 0-4 16 Mobilios grupės 2 2 2 3 3 0-3 12 57.4. Nelietuvių mokyklos jaunimo klasės, teikiančios ikiprofesinį mokymą Dalykas Savaitinių pamokų skaičius Minimalus privalomų pamokų skaičius 6–10 (išlyg.) kl. 6-oji klasė 7-oji klasė 8-oji klasė 9-oji klasė 10-oji klasė Išlyginamoji klasė Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 1 1 1 0-1 5 Kalbos: Gimtoji kalba 5-6 5-6 3-5 3-5 3-5 0-5 24 Lietuvių kalba 3-4 3-4 3-4 3-4 3-4 0-4 20 Užsienio kalba 2-3 2-3 2-3 2-3 2-3 0-3 15 Matematika 4-5 4-5 3-4 3-4 3-4 0-4 19 Informacinės technologijos 0-2 2 0-2 2 Gamtamokslinis ugdymas: Gamta ir žmogus 2 2 Biologija 1-2 1-2 1-2 1-2 0-2 6 Fizika 1 2 1-2 1-2 0-2 7 Chemija 2 1-2 1-2 0-2 6 Socialinis ugdymas: Istorija 2 2 1-2 1-2 1-2 0-3 10 Pilietinės visuomenės pagrindai 1 1 0-1 2 Geografija 2 1-2 1-2 1-2 1-2 0-3 9 Ekonomika 1 0-1 0-1 1 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra: Dailė 1 1 1 1 1 0-1 5 Muzika 1 1 1 1 1 0-1 5 Technologijos 2 2 1-2 1-2 1-2 0-2 7 Ikiprofesinis mokymas 2-4 3-4 3-4 0-4 9 Kūno kultūra 2-3 2-3 2-3 2-3 2-3 0-2 10 Civilinė sauga, saugus eismas Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai Minimalus privalomų pamokų skaičius 27 26 27 26 28 Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos 1 4 3 4 4 0-25 Maksimalus pamokų skaičius 28 30 30 30 32 0-25 Papildomasis ugdymas 3 3 3 3 4 0-4 16 Mobilios grupės 2 2 2 3 3 0-3 12 58. SPECIALIOSIOS MOKYKLOS: 58.1. Bendrojo lavinimo mokyklų 2003–2005 metų bendruosiuose ugdymo planuose pateikiamos specialiųjų mokyklų, teikiančių pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, ugdymo planų lentelės. Kitos specialiosios mokyklos, specialiosios bei lavinamosios klasės ugdymą organizuoja pagal Bendrojo lavinimo mokyklų 2002–2003 mokslo metų bendrųjų ugdymo planų lenteles ir paaiškinimus; 58.2. bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo planų paaiškinimai taikomi ir specialiosioms mokykloms, atitinkamai pritaikius atskiroms specialiosios mokyklos klasėms arba ugdymo pakopoms; 58.3. specialiosiose mokyklose pamokos trukmė parengiamojoje ir 1-ojoje klasėje – 35 minutės, kitose – 40 minučių, pertraukų trukmė ne mažesnė kaip 15 minučių; 58.4. bendrojo lavinimo mokyklų specialiosioms 2-10 klasėms pamokos trukmė – 45 minutės ir privaloma 5 minučių pedagoginė pertraukėlė per pamoką; 58.5. technologijų pamokoms klasės gali būti dalijamos į grupes. Minimalus moksleivių skaičius grupėje: sutrikusio intelekto – 5; turinčiųjų fizinių ir judėjimo sutrikimų – 5; sutrikusios kalbos – 5; aklųjų- 3; silpnaregių -5; kurčiųjų – 4; neprigirdinčiųjų – 5. Jei grupėje mažiau moksleivių, jungiamos paralelių arba gretimų klasių grupės; 58.6. kiekvienai 6-8 moksleivių specialiajai medicinos grupei skiriamos 2-3 kūno kultūros pamokos per savaitę; 58.7. jei klasėje yra daugiau kaip 10 moksleivių, per gydomosios mankštos pamokas klasė gali būti dalijama į dvi grupes; 58.8. mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos skiriamos privalomiesiems, pasirenkamiesiems dalykams, darbui su visa klase arba su moksleivių grupe; 58.9. kiekvienam neregiui moksleiviui mobilumui lavinti skiriama po 0,5 savaitinės pamokos individualioms pratyboms. Šios pamokos gali būti skiriamos ir kasdienio gyvenimo bei bendravimo įgūdžiams formuoti; 58.10. kiekvienam silpnaregiui, kuriam gresia pavojus apakti, mokyti Brailio rašto skiriama po 0,5 savaitinės pamokos individualioms pratyboms (iki ketverių metų). Kiekvienam P-12 klasės aklajam, turinčiam regėjimo likutį (regėjimo aštrumas 0, 01–0,04), ir silpnaregiui (regėjimo aštrumas 0,05–0,1) moksleiviui regimosioms funkcijoms lavinti gali būti skiriama 0,5 pamokos, neviršijant mokyklos mokos fondo; 58.11. 58.9 ir 58.10 punktuose nurodytoms individualioms pratyboms skirtas laikas išdėstomas per mokslo metus pagal poreikį; 58.12. logopedinės, tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualios ir grupinės pratybos vedamos po pamokų, išskyrus tarties, kalbos ir klausos pratybas kurtiesiems ir neprigirdintiesiems 1-6 klasėse. Šių klasių moksleiviams pratybos vedamos per lietuvių kalbos pamokas suderinus pratybų ir lietuvių kalbos pamokų programas; 58.13. kurtieji mokomi totalinės komunikacijos metodu. Parengiamosios ir pradinio ugdymo programą vykdančių klasių moksleivių ugdymas orientuotas į dvikalbį metodą; 58.14. į specialiosios (sutrikusios kalbos vaikams) mokyklos parengiamąją klasę priimami ir vaikai, nekalbantys frazine kalba; 58.15. kurti ir neprigirdintys moksleiviai, vaikai, turintys kalbos ir komunikacijos sutrikimų, t. y. kuriems būdingas vidutinis ir žymus kalbos neišsivystymas (motorinė alalija, sensorinė alalija, sensomotorinė alalija, dizartrija, anartrija), sutrikęs kalbos vystymasis (afazija, distazija), autizmas (esant normaliam intelektui), žymūs rašymo ir skaitymo sutrikimai, taip pat vaikai, turintys fizinių ir judėjimo sutrikimų, mokyklos tarybos nutarimu gali nesimokyti antrosios užsienio kalbos. Antrosios užsienio kalbos pamokos jiems gali būti skiriamos pirmajai kalbai mokyti arba savarankiškai mokytis pirmosios kalbos; 58.16. moksleiviai, turintys specifinių pažinimo sutrikimų, mokomi: 58.16.1. integruotai bendrojo lavinimo klasėse individualizuojant ugdymo programas, ugdymo metodus ir suteikiant papildomą pedagoginę pagalbą; 58.16.2. išlyginamosiose pradinėse klasėse, padedant jiems įveikti ugdymosi sunkumus ir pereiti į bendrojo lavinimo klasę; 58.16.3. rekomenduojama išlyginamųjų klasių moksleivius per tų mokomųjų dalykų, kurie jiems geriau sekasi, pamokas integruoti į bendrojo lavinimo klases; 58.17. specialiosioms mokykloms, kuriose mokoma pagal vidurinio ugdymo programas, taikomos tos pačios kaip ir bendrojo lavinimo mokyklų profilinio mokymo lentelės. 59. Specialiųjų mokyklų ugdymo planų lentelės 59.1. Specialiosios mokyklos sutrikusios regos vaikams pradinio ir pagrindinio ugdymo programos vykdymo lentelė. Mokomieji dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius Dalykai Savaitinių pamokų skaičius P klasė 1-oji klasė 2-oji klasė 3-ioji klasė 4-oji klasė Minimalus pamokų skaičius P-4 klasėse 5-oji klasė 6-oji klasė 7-oji klasė 8-oji klasė 9-oji klasė 10-oji klasė Minimalus pamokų skaičius 5–10 klasėse Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 1 1 1 5 1 1 1 1 1 1 6 Kalbos: Lietuvių kalba 7 8 8 8 7-8 38 5-6 5-6 5-6 5 5-4 5-4 28 Užsienio kalba (1-oji) 2-3 2 3-4 3 3 3 3 3 18 Užsienio kalba (2-oji) 2-3 2-3 2-3 2-3 2-3 10 Matematika 4 4 5 5 4-5 22 4-5 4-5 4-5 4 4-3 4-3 22 Pasaulio pa 2 2 2 2 2 10 Gamtamokslinis ugdymas: Gamta ir žmogus 2 2 4 Biologija 2 1 1-2 1-2 6 Fizika 1 2 2 2 7 Chemija 2 2 2 6 Informacinės technologijos 1-2 1-2 2 Socialinis ugdymas: Istorija 2 2 2 2 2 2 12 Pilietinės visuomenės pagrindai 1 1 2 Geografija 2 2 2 2 1-2 9 Ekonomika 1 0-1 1 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra Dailė ir technologijos 2 2 1 1 1-2 7 Dailė 1 1 1 1 1 1 6 Muzika 1 1 2 2 2 8 1 1 1 1 1 1 6 Technologijos 2 2 2 1-2 1-2 1-2 9 Kūno kultūra 3 3 3 3 2-3 14 3 2-3 2-3 2-3 2-3 2-3 13 Civilinė sauga ir saugus eismas Pasirenkamieji dalykai Minimalus privalomų pamokų skaičius 24 27 28 30 29 29 Specialiosios pamokos* 1 1 1 1 1 5 1 1 1 3 Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos 1 1 2 1 1 1 3** 3** 11 Maksimalus pamokų skaičius 21 22 23 23 23 112 27 29 30 31 32 32 181 Papildomasis ugdymas 4 4 4 4 4 16 3 3 3 3 3 4 19 Mobilios grupės 2 2 2 2 3 3 14 Pamokos, skirtos abilitacinėms pratyboms; ** Pamokos, skirtos profiliavimo pradmenims įtvirtinti. 59.2. Specialiosios mokyklos sutrikusios regos vaikams pradinio ugdymo programos vykdymo lentelė, kai pamokų trukmė – 35 minutės Dalykai Savaitinių pamokų skaičius Minimalus pamokų skaičius 1–4 klasėje P klasė 1-oji klasė 2-oji klasė 3-ioji klasė 4-oji klasė Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 1 1 1 5 Kalbos: Lietuvių kalba 7 8 9 9 8 41 Užsienio kalba 3 3 Matematika 4 4 5-6 5-6 5 24 Pasaulio pažinimas 2 2 3 2 2 11 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra: Dailė ir technologijos 2 2 1-2 1-2 1 8 Muzika 1 1 2-3 2-3 2 9 Kūno kultūra 3 3 3 3 3 15 Minimalus privalomų pamokų skaičius Specialiosios pamokos* 1 1 1-2 1-2 1 5 Maksimalus pamokų skaičius 21 22 26 26 26 121 Papildomasis ugdymas 3 3 3 3 3 15 *Specialiosios pamokos skiriamos orientacijai erdvėje ir regimosioms funkcijoms lavinti. 59.2.1. Pradinio ugdymo programos integruoto ugdymo planų lentelė Dalykai Ugdymosi laikas per savaitę min. Iš viso minučių 1–4 klasėse P klasė 1-oji klasė 2-oji klasė 3-ioji klasė 4-oji klasė Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 190 Kalbos: Lietuvių kalba 1445 Užsienio kalba 80 Matematika 840 Pasaulio pažinimas > 700 >735 >880 >880 >880 340 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra: Dailė ir technologijos 260 Muzika 310 Kūno kultūra 530 Specialiosios pamokos* 35 35 40 40 40 190 Maksimalus pamokų laikas (minutėmis) 735 770 920 920 920 4265 Papildomasis ugdymas 105 105 120 120 120 570 * Specialiosios pamokos skiriamos orientacijai erdvėje ir regimosioms funkcijoms lavinti. Pastaba: Tarifikuojamas 59.2 ir 59.2.1 lentelėse nurodytas savaitinių pamokų laikas (min.). 59.3. Specialiosios mokyklos kurtiems vaikams pradinio ir pagrindinio ugdymo programos vykdymo lentelė. Mokomieji dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius Dalykai Savaitinių pamokų skaičius P klasė 1-oji klasė 2-oji klasė 3-oji klasė 4-oji klasė Minimalus pamokų skaičius P-4 klasėse 5-oji klasė 6-oji klasė 7-oji klasė 8-oji klasė 9-oji klasė 10-oji klasė 11-oji klasė 12-oji klasė Minimalus pamokų skaičius 5–12 klasėse Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 1 1 4 1 1 1 1 1 1 1 1 8 Kalbos: Lietuvių kalba 5 6 6 6 23 7 8-9 7 8-9 8-9 7-9 7-9 6-8 58 Gestų kalba 3 3 3 3 12 1 1 1 1 1 1 1 1 8 Užsienio kalba 3 3 3 3 2-3 2-3 2-3 2-3 20 Komunikacinė veikla1 7 7 Matematika 4 4 4 4 16 5 4-5 5 4-5 4-5 4-5 4-5 4-5 34 Pasaulio pa 2 2 2 2 8 Gamtamokslinis ugdymas: Gamta ir žmogus 2 2 2 2 8 Biologija 2 1-2 1-2 2 6 Fizika 1 2 2 2 7 Chemija 1-2 2 2 5 Informacinės technologijos 1 1 2 Pažintinė veikla2 4 4 Socialinis ugdymas: Istorija 2 2 2 2 2 2 1-2 1-2 14 Pilietinės visuomenės pagrindai 1 1 2 Geografija 2 2 2 1 1 2 10 Ekonomika 1 0-1 1 Meninio ir technologinio ugdymo dalykai, kūno kultūra Dailė 1 1 1 1 4 1 1 1 1 1 1 1 1 8 Muzikos ritmika 2-4 2-4 2-4 2-4 8 Dalykinė praktinė veikla 3 2 2 2 2 11 Technologijos 3 3 3-4 3-4 3-4 3-4 3-4 3-4 24 Kūno kultūra (sveika gyvensena) 4 2-4 2-4 2-4 2-4 12 3 2-3 3 2-3 2-3 2-3 2-3 2-3 18 Meninė veikla3 3 3 Pasirenkamieji dalykai Minimalus privalomų pamokų skaičius 28 29 28 29 29 29 30 31 Specialiosios pamokos* Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos 2 2 2 2 8 2 2 2 2 2 2 2 1 15 Maksimalus pamokų skaičius 21 24 25 25 25 120 30 31 30 31 31 31 32 32 248 Papildomasis ugdymas 2 2 2 2 8 3 3 3 3 3 3 3 3 24 Mobilios grupės 2 2 2 2 2 2 2 2 16 *Specialiosios pamokos skiriamos tarties, kalbos ir klausos lavinimo pratyboms: P-3 klasėse skiriama po 2 pamokas, 4–5 klasėse po 1,5 pamokos, 6–12 klasėse – po 0,5 pamokos kiekvienam moksleiviui per savaitę; klasėse, kuriose mokoma pagal vidurinio ugdymo programą – 0,5 pamokos kiekvienam moksleiviui per savaitę. 2 pamokos iš moksleivio pasirenkamų kursų pamokų šiose klasėse skiriama gestų kalbai mokyti. ______________ 1Į komunikacinę veiklą įeina šios veiklos sritys: lietuvių kalbos, bendravimo, gestų kalbos mokymasis. 2Į pažintinę veiklą įeina socialinės, kultūrinės, gamtinės aplinkos pažinimas, elementarių matematinių vaizdinių susidarymas. 3Į meninę veiklą įeina muzikos ritmikos mokymasis ir dailės sričių pažinimas. 59.4. Specialiosios mokyklos neprigirdintiems vaikams pradinio ir pagrindinio ugdymo programos vykdymo lentelė. Mokomieji dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius Dalykai Savaitinių valandų skaičius klasėms P klasė 1-oji klasė 2-oji klasė 3-ioji klasė 4-oji klasė Minimalus pamokų skaičius P-4 klasėse 5-oji klasė 6-oji klasė 7-oji klasė 8-oji klasė 9-oji klasė 10-oji klasė 11-oji klasė 12-oji klasė 13-oji klasė Minimalus pamokų skaičius 5–13 klasėse Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 1 1 4 1 1 1 1 1 1 1 1 1 9 Kalbos: Lietuvių kalba 6 6 6 7 25 8 8 9-10 9-10 8 8 8 7-8 7-8 72 Užsienio kalba 2-3 2-3 2-3 2-3 2-3 2-3 2-3 2-3 2-3 18 Komunikacinė veikla1 7 7 Matematika 4 4 4 5 17 5 4-5 4-5 4-5 4-5 4-5 4-5 4-5 4-5 37 Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 8 Gamtamokslinis ugdymas: Gamta ir žmogus 2 2 2 2 8 Biologija 2 1-2 1-2 2 2 8 Fizika 1 2 2 2 2 9 Chemija 1-2 2 2 2 7 Informacinės technologijos 1 1 1 3 Pažintinė veikla2 4 4 Socialinis ugdymas: Istorija 2 2 2 2 2 2 1-2 1-2 1-2 15 Pilietinės visuomenės pagrindai 1 1 1 3 Geografija 2 2 2 2 1 1 2 2 14 Ekonomika 1 0-1 0-1 1 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra: Dailė 1 1 1 1 4 1 1 1 1 1 1 1 1 1 9 Muzikos ritmika 2-4 2-4 2-4 2-4 8 Dalykinė praktinė veikla 3 1 1 1 1 7 Technologijos 3 3 3-4 3-4 3-4 3-4 3-4 3-4 3-4 27 Kūno kultūra (sveika gyvensena) 4 2-4 2-4 2-4 2-4 12 3 3 3 2-3 2-3 2-3 2-3 2-3 2-3 21 Meninė veikla3 3 3 Pasirenkamieji dalykai Minimalus privalomų pamokų skaičius 25 26 27 28 28 29 30 31 31 Specialiosios pamokos* Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos 3 3 3 3 12 3 2 2 2 3 3 2 1 1 19 Maksimalus pamokų skaičius 21 22 22 22 24 111 28 28 29 30 31 32 32 32 32 280 Papildomasis ugdymas 2 2 2 2 8 3 3 3 3 3 3 3 3 3 27 Mobilios grupės 2 2 2 2 2 2 2 2 2 18 *Specialiosios pamokos skiriamos tarties, kalbos ir klausos lavinimo pratyboms: P-5 klasėse skiriama po 1,5 pamokos, 6–12 klasėse – po 0,5 pamokos kiekvienam moksleiviui per savaitę; klasėse, kuriose mokoma pagal vidurinio ugdymo programą – 0,5 pamokos kiekvienam moksleiviui per savaitę. ______________ 1Į komunikacinę veiklą įeina šios veiklos sritys: lietuvių kalbos, bendravimo, gestų kalbos mokymasis. 2Į pažintinę veiklą įeina socialinės, kultūrinės, gamtinės aplinkos pažinimas, elementarių matematinių vaizdinių susidarymas. 3Į meninę veiklą įeina muzikos ritmikos mokymasis ir dailės sričių pažinimas. 59.5. Specialiosios mokyklos sutrikusios kalbos vaikams pradinio ir pagrindinio ugdymo programos vykdymo lentelė. Mokomieji dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius Dalykai Savaitinių pamokų skaičius P klasė 1-oji klasė 2-oji klasė 3-ioji klasė 4-oji klasė Minimalus pamokų skaičius P-4 klasėse 5-oji klasė 6-oji klasė 7-oji klasė 8-oji klasė 9-oji klasė 10-oji klasė Minimalus pamokų skaičius 5–10 klasėse Dorinis ugdymas 1 1 1 1 1 5 1 1 1 1 1 1 6 Kalbos: Lietuvių kalba 7 7 7 7 7 35 7-8 8 7-8 6 5-6 5-6 38 Užsienio kalba 3 3 3 3 3 3 3 3 18 Matematika 4 5 5 5 4-5 23 4-5 4-5 4-5 4 4 4-3 23 Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 2 10 Gamtamokslinis ugdymas: Gamta ir žmogus 2 2 4 Biologija 2 1 2 1 6 Fizika 1 2 2 2 7 Chemija 2 2 2 6 Informacinės technologijos 1-2 1-2 2 Socialinis ugdymas: Istorija 2 2 2 2 2 2 12 Pilietinės visuomenės pagrindai 1 1 2 Geografija 2 2 1-2 1-2 2 8 Ekonomika 0-1 1 1 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra: Dailė ir technologijos 2 2 2 2 2 10 Dailė 1 1 1 1 1 1 6 Muzika 2 2 2 2 2 10 1 1 1 1 1 1 6 Technologijos 2 2 2 2 2 2 12 Kūno kultūra 3 3 3 3 2-3 14 2-3 2-3 2-3 2-3 2-3 2-3 12 Civilinė sauga ir saugus eismas Pasirenkamieji dalykai Minimalus privalomų pamokų skaičius 21 22 22 22 23 25 28 28 29 29 30 Specialiosios pamokos* Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos 1 1 1 1 1 5 2 1 2 2 3 2 12 Maksimalus pamokų skaičius 22 23 23 23 24 115 27 29 30 31 32 32 181 Papildomasis ugdymas 2 2 2 2 2 10 3 3 3 3 3 3 18 Mobilios grupės 2 2 4 *Specialiosios pamokos tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualioms pratyboms skiriamos: po 1 pamoką P-4 klasėse kiekvienam moksleiviui, 5–8 klasėse – po 2 pamokas 3 moksleiviams, 9–10 klasėse – po 0,5 pamokos kiekvienam moksleiviui per savaitę. 59.6. Specialiosios mokyklos fizinių ir judėjimo sutrikimų turintiems vaikams 1-10 klasių ugdymo planų lentelė. Mokomieji dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius Dalykai Savaitinis pamokų skaičius 1-oji klasė 2-oji klasė 3-ioji klasė 4-oji klasė Minimalus pamokų skaičius 1–4 klasėse 5-oji klasė 6-oji klasė 7-oji klasė 8-oji klasė 9-oji klasė 10-oji klasė Minimalus pamokų skaičius 5–10 klasėse Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 1 1 4 1 1 1 1 1 1 6 Kalbos: Lietuvių kalba 8 8 8 7-8 31 5-6 5-6 5-6 5 5-4 5-4 29 Užsienio kalba (1-oji) 2-3 2 3-4 3 3 3 3 3 18 Užsienio kalba (2-oji) 2-3 2-3 2-3 2-3 2-3 10 Matematika 4 5 5 4-5 18 4-5 4-5 4-5 4 4-3 4-3 23 Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 8 Gamtamokslinis ugdymas: Gamta ir žmogus 2 2 4 Biologija 2 2 1-2 1-2 7 Fizika 1 1-2 2 2 6 Chemija 1-2 2 2 5 Informacinės technologijos 1-2 1-2 2 Socialinis ugdymas: Istorija 1-2 2 2 2 2 2 11 Pilietinės visuomenės pagrindai 1 1 2 Geografija 2 2 1-2 2 1-2 8 Ekonomika 1 0-1 1 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra: Dailė ir technologijos 2 2 2 2 8 Dailė 1 1 1 1 1 1 6 Muzika 2 2 2 2 8 1 1 1 1 1 1 6 Technologijos 2 2 2 2 1-2 1-2 10 Kūno kultūra 2 3 3 2-3 10 2-3 2-3 2-3 2-3 2-3 2-3 12 Civilinė sauga ir saugus eismas Pasirenkamieji dalykai Minimalus privalomų pamokų skaičius 22 27 28 29 30 30 Specialiosios pamokos* 4 3 3 3 13 3 1 1 1 1 1 8 Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos 1 1 3 1 2 1 1 1 9 Maksimalus pamokų skaičius 25 26 26 26 103 28 29 31 31 32 32 183 Papildomasis ugdymas 2 2 2 2 8 3 3 3 3 3 4 19 Mobilios grupės 2 2 2 2 3 3 14 *Specialiosios pamokos skiriamos gydomajai mankštai. 59.7. Specialiosios mokyklos fizinių ir judėjimo sutrikimų turintiems vaikams pradinio ugdymo programos vykdymo lentelė, kai pamokų trukmė – 35 minutės Dalykai Savaitinių pamokų skaičius Minimalus pamokų skaičius 1–4 klasėje 1-oji klasė 2-oji klasė 3-ioji klasė 4-oji klasė Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 1 1 4 Kalbos: Lietuvių kalba 8 8 8 7-8 31 Užsienio kalba 3 3 Matematika 4 5 5 4-5 18 Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 8 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra: Dailė ir technologijos 2 2 2 2 8 Muzika 2 2 2 2 8 Kūno kultūra 2 3 3 2-3 10 Minimalus privalomų pamokų skaičius Specialiosios pamokos* 4 3 3 3 13 Maksimalus pamokų skaičius 25 26 26 26 103 Papildomasis ugdymas 2 2 2 2 8 *Specialiosios pamokos skiriamos gydomajai mankštai. 59.7.1. Pradinio ugdymo programos vykdymo integruoto ugdymo planų lentelė Dalykai Ugdymosi laikas per savaitę min. Iš viso minučių 1–4 klasėse 1-oji klasė 2-oji klasė 3-ioji klasė 4-oji klasė Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 155 Kalbos: Lietuvių kalba 1200 Užsienio kalba 80 Matematika 700 Pasaulio pažinimas 735 920 920 920 310 Meninio ir technologinio ugdymo dalykai, kūno kultūra: Dailė ir technologijos 310 Muzika 310 Kūno kultūra 390 Specialiosios pamokos* 140 120 120 120 500 Maksimalus pamokų laikas (minutėmis) 875 1040 1040 1040 3995 Papildomasis ugdymas 70 80 80 80 310 *Specialiosios pamokos skiriamos gydomajai mankštai. Pastaba: Tarifikuojamas 59.7 ir 59.7.1 lentelėse nurodytas savaitinių pamokų laikas (min.). 60. Gydymo įstaigų mokyklų ugdymo planų lentelės 60.1. Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos vykdymo lentelės gydymo įstaigose besigydantiems vaikams (2-4 moksleiviai). Mokomieji dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius lietuvių mokykloms Dalykai Savaitinių pamokų skaičius 1-oji klasė 2-oji klasė 3-ioji klasė 4-oji klasė Minimalus pamokų skaičius 1–4 klasėse 5-oji klasė 6-oji klasė 7-oji klasė 8-oji klasė 9-oji klasė 10-oji klasė Minimalus pamokų skaičius 5–10 klasėse Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 0,5 0,5 0,5 0,5 2 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 3 Kalbos: Lietuvių kalba 6 6 6 5-6 23 4-5 4 4 4 4 4 24 Užsienio kalba (1-oji) 2 2 2 2 2 2 2 2 12 Užsienio kalba (2-oji) 2 2 2 1 1 8 Matematika 4 4 4 3-4 15 3-4 3 3 3 3 4-3 19 Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 8 Gamtamokslinis ugdymas: Gamta ir žmogus 1 1 2 Biologija 1 1 1 1 4 Fizika 0,5 1,5 1,5 1,5 5 Chemija 1,5 1,5 1,5 4,5 Informacinės technologijos 0-1 1* Socialinis ugdymas: Istorija 1 1 1 1 1 1 6 Pilietinės visuomenės pagrindai 0,5 0,5 1 Geografija 1 1 1 1 1 5 Ekonomika 1 0-1 1 Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos 0,5 0,5 0,5 1 2,5 1,5 0,5 1 0,5 1 4,5 Maksimalus pamokų skaičius 13 13 13 13,5 52,5 13 15 16 18 18 18 98 Papildomasis ugdymas 2 2 2 2 8 2 2 2 2 2 2 12 Pastabos: 1. Gydymo įstaigose besigydantys vaikai gali būti mokomi individualiai pagal „Namuose besigydančių moksleivių ugdymo planą“, jei: • individualų ugdymą besigydančiam moksleiviui rekomenduoja gydytojai dėl ligos ypatybių; • yra po vieną lietuvių ir nelietuvių mokyklos tos pačios klasės mokinį. 2. Ligoninėse, išskyrus ilgalaikio gydymo įstaigas – tuberkuliozines, psichinių ir onkologinių ligų, kuriose įsteigtos bendrojo lavinimo mokyklos ar jų skyriai, jei gydymas užtrunka ne ilgiau kaip 21 dieną, mokymas nevykdomas. * Jei gydymo įstaigoje nėra kompiuterių, informacinių technologijų pamokos gali būti nevedamos. 60.2. Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos vykdymo lentelės gydymo įstaigose besigydantiems vaikams (2–4 moksleiviai). Mokomieji dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius nelietuvių mokykloms Dalykai Savaitinių pamokų skaičius 1-oji klasė 2-oji klasė 3-ioji klasė 4-oji klasė Minimalus pamokų skaičius 1–4 klasėse 5-oji klasė 6-oji klasė 7-oji klasė 8-oji klasė 9-oji klasė 10- oji klasė Minimalus pamokų skaičius 5–10 klasėse Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 0,5 0,5 0,5 0,5 2 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 3 Kalbos: Gimtoji kalba 6 6 6 5-6 23 4 4 4 4 4 4 24 Lietuvių kalba 2 3 3 8 3 3 3 3 3 3 18 Užsienio kalba 2 2 2 2 2 2 2 2 12 Matematika 4 4 4 3-4 15 3-4 3 3 3 3 4-3 18 Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 8 Gamtamokslinis ugdymas: Gamta ir žmogus 1 1 2 Biologija 1 1 1 1 4 Fizika 0,5 1,5 1,5 1,5 5 Chemija 1,5 1,5 1,5 4,5 Informacinės technologijos 0-1 1* Socialinis ugdymas: Istorija 1 1 1 1 1 1 6 Pilietinės visuomenės pagrindai 0,5 0,5 1 Geografija 1 1 1 1 1 5 Ekonomika 1 0-1 1 Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos 0,5 0,5 0,5 0,5 2 1,5 0,5 0,5 0,5 1,5 4,5 Maksimalus pamokų skaičius 13 15 16 16 60 16 16 16,5 19 20 20,5 108 Papildomasis ugdymas 2 2 2 2 8 2 2 2 2 2 2 12 Pastaba. Gydymo įstaigose besigydantys vaikai gali būti mokomi individualiai pagal „Namuose besigydančių moksleivių ugdymo planą“, jei: • individualų ugdymą besigydančiam moksleiviui rekomenduoja gydytojai dėl ligos ypatybių; • yra po vieną lietuvių ir nelietuvių mokyklos tos pačios klasės mokinį. * Jei gydymo įstaigoje nėra kompiuterių, informacinių technologijų pamokos gali būti nevedamos. 60.3. Tuberkuliozinio profilio vaikų sanatorijos pradinio ir pagrindinio ugdymo programų vykdymo lentelės. Mokomieji dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius Dalykai Savaitinių pamokų skaičius 1-oji klasė 2-oji klasė 3-ioji klasė 4-oji klasė Minimalus pamokų skaičius 1-4 klasėse 5-oji klasė 6-oji klasė 7-oji klasė 8-oji klasė 9-oji klasė 10-oji klasė Minimalus pamokų skaičius 5–10 klasėse Dorinis ugdymas 1 1 1 1 4 1 1 1 1 1 1 6 Kalbos: Lietuvių kalba 7-8 7-8 7-8 7-8 28 5-6 4-5 5 5 5-4 5-4 28 Užsienio kalba (1-oji) 2 2 3-4 3 3 3 2 2-3 16 Užsienio kalba (2-oji) 2 2 2 2 2 10 Matematika 4 4-5 4-5 3-4 15 4 3-4 4 3 3-4 3-4 20 Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 8 Gamtamokslinis ugdymas: Gamta ir žmogus 2 2 4 Biologija 1 1 1-2 1-2 4 Fizika 1 2 2 2 7 Chemija 2 2 2 6 Informacinės technologijos 1 1 2 Socialinis ugdymas: Istorija 2 2 2 2 2 2 12 Pilietinės visuomenės pagrindai 1 1 2 Geografija 2 2 1 1 1 7 Ekonomika 1 0-1 1 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra: Dailė ir technologijos 2 2 2 2 8 Dailė Muzika 1 1 1 1 4 Technologijos Kūno kultūra 3 3 3 3 12 3 3 2 2 2 2-3 14 Civilinė sauga ir saugus eismas Pasirenkamieji dalykai Minimalus privalomų pamokų skaičius 20 22 23 25 25 24 Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos - 1 1 1 3 1 1 1 1 4 Maksimalus pamokų skaičius 21 21 21 21 84 21 23 24 25 25 25 143 Papildomasis ugdymas 4 4 4 4 16 3 3 3 3 3 4 19 Mobilios grupės 2 2 2 2 3 3 14 60.4. Netuberkuliozinio profilio vaikų sanatorijos pradinio ir pagrindinio ugdymo programų vykdymo lentelės. Mokomieji dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius Dalykai Savaitinių pamokų skaičius 1-oji klasė 2-oji klasė 3-ioji klasė 4-oji klasė Minimalus pamokų skaičius 1–4 klasėse 5-oji klasė 6-oji klasė 7-oji klasė 8-oji klasė 9-oji klasė 10-oji klasė Minimalus pamokų skaičius 5–10 klasėse Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 1 1 4 1 1 1 1 1 1 6 Kalbos: Lietuvių kalba 7 7 7 7 28 5-6 4-5 5 5 4 5 28 Užsienio kalba (1-oji) 2 2 3-4 3 3 3 3 2-3 17 Užsienio kalba (2-oji) 2 2 2 2 2 10 Matematika 4 4 4 4 16 4 3-4 4 3 3-4 3-4 20 Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 8 Gamtamokslinis ugdymas: Gamta ir žmogus 2 1-2 3 Biologija 1 1 1-2 1-2 4 Fizika 1 2 2 2 7 Chemija 2 2 2 6 Informacinės technologijos 1 1 2 Socialinis ugdymas: Istorija 2 2 2 2 2 1-2 11 Pilietinės visuomenės pagrindai 1 1 2 Geografija 2 2 1 1 1 7 Ekonomika 1 0-1 1 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra: Dailė ir technologijos 2 2 2 2 8 Dailė Muzika Technologijos Kūno kultūra Civilinė sauga ir saugus eismas Pasirenkamieji dalykai Minimalus privalomų pamokų skaičius 17 18 21 23 23 22 Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos 1 1 1 1 1 1 6 Maksimalus pamokų skaičius 16 16 16 18 66 18 19 22 24 24 23 130 Papildomasis ugdymas 2 2 2 2 8 2 2 2 2 2 2 12 60.5. Namuose besigydančių 1-10 klasių (lietuvių mokyklos) moksleivių ugdymo planų lentelė s. Mokomieji dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius Dalykai Savaitinių pamokų skaičius 1-oji klasė 2-oji klasė 3-ioji klasė 4-oji klasė Minimalus pamokų skaičius 1-4 klasėse 5-oji klasė 6-oji klasė 7-oji klasė 8-oji klasė 9-oji klasė 10-oji klasė Minimalus pamokų skaičius 5–10 klasėse Dorinis ugdymas 0,5 0,5 0,5 0,5 2 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 3 Kalbos: Lietuvių kalba 5 5 5 5 20 3 3 3 3 3 2 17 Pasaulio pažinimas Užsienio kalba (1-oji) 2 2 2 1 1 1 1 1 7 Užsienio kalba (2-oji) 2 1 1 1 1 6 Matematika 3 3 3 3 12 2 2 2 2 2 2 12 Gamtamokslinis ugdymas: Gamta ir žmogus 1 1 2 Biologija 1 1 1 1 4 Fizika 0,5 1 1 1 3,5 Chemija 1 1 1 3 Informacinės technologijos 0-1 0-1 1* Socialinis ugdymas: Istorija 1 1 1 1 1 1 6 Pilietinės visuomenės pagrindai 1 1 Geografija 1 1 1 1 1 5 Ekonomika 1 1 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra: Dailė ir technologijos Dailė Muzika Technologijos Kūno kultūra Civilinė sauga ir saugus eismas Pasirenkamieji dalykai Minimalus privalomų pamokų skaičius 8,5 8,5 8,5 10,5 36 9,5 11,5 11 12,5 12,5 13,5 70,5 Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos 0,5 0,5 0,5 0,5 2 1,5 0,5 1 0,5 1,5 0,5 5,5 Maksimalus pamokų skaičius 9 9 9 11 38 11 12 12 13 14 14 76 *Pamokos organizuojamos, jei yra kompiuteris. 60.6. Namuose besigydančių 1-10 klasių (nelietuvių mokyklos) moksleivių ugdymo planų lentelės. Mokomieji dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius Dalykai Savaitinių pamokų skaičius 1-oji klasė 2-oji klasė 3-ioji klasė 4-oji klasė Minimalus pamokų skaičius 1-4 klasėse 5-oji klasė 6-oji klasė 7-oji klasė 8-oji klasė 9-oji klasė 10-oji klasė Minimalus pamokų skaičius 5–10 klasėse Dorinis ugdymas 0,5 0,5 0,5 0,5 2 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 3 Kalbos: Lietuvių kalba 5 5 5 5 20 3 3 3 3 3 2 17 Pasaulio pažinimas Lietuvių kalba 2 2 2 6 2 2 2 2 2 2 12 Užsienio kalba 1 1 2 1 1 1 1 1 7 Matematika 3 3 3 3 12 2 2 2 2 2 2 12 Gamtamokslinis ugdymas: Gamta ir žmogus 1 1 2 Biologija 1 1 1 1 4 Fizika 0,5 1 1 1 3,5 Chemija 1 1 1 3 Informacinės technologijos 0-1 Socialinis ugdymas: Istorija 1 1 1 1 1 1 6 Pilietinės visuomenės pagrindai 1 1 Geografija 1 1 1 1 1 5 Ekonomika 1 1 Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra: Dailė ir technologijos Dailė Muzika Technologijos Kūno kultūra Civilinė sauga ir saugus eismas Pasirenkamieji dalykai Minimalus privalomų pamokų skaičius 8,5 10,5 10,5 11,5 41 11,5 11,5 12 13,5 13,5 14,5 76,5 Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos 0,5 0,5 0,5 0,5 2 1,5 1,5 1 0,5 1,5 1 7 Maksimalus pamokų skaičius 9 11 11 12 43 13 13 13 14 15 15 83,5 60.7. Gydymo įstaigų lentelių paaiškinimai: 60.7.1. per mokslo metus klasės perkomplektuojamos atsižvelgiant į moksleivių skaičiaus pokyčius; 60.7.2. sanatorijų, ilgalaikio gydymo įstaigų mokyklose bei namuose besigydantiems vaikams pamokos trukmė – 35 min., tuberkuliozinio profilio – 40 min.; 60.7.3. jei yra sąlygos, netuberkuliozinio profilio sanatorijų mokyklose rekomenduojama vesti kūno kultūros pamokas; 60.7.4. namuose besigydantiems vaikams, suderinus su jų tėvais (globėjais), gali būti sudaromas individualus ugdymo planas, neviršijant ugdymo plano lentelėje nustatyto maksimalaus pamokų skaičiaus ir laikantis ugdymo plano dalykų; 60.7.5. namuose besigydantys vaikai, gydytojui leidus, dalį pamokų gali lankyti mokykloje. Šiuo atveju individualus jų ugdymo planas koreguojamas; 60.7.6. ilgalaikio gydymo įstaigų mokyklų moksleiviai, besimokantys pagal vidurinio ugdymo programą, mokomi pagal bendrojo lavinimo mokyklų profilinio mokymo planus, namuose besigydančių moksleivių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą, ugdymas organizuojamas pagal suaugusiųjų neakivaizdinio profilinio mokymo lenteles (62.4.1, 62.4.2, 62.4.3) laikantis šiuose paaiškinimuose išdėstytų reikalavimų; 60.7.7. tuberkuliozinio profilio sanatorijų mokyklose turi būti ne daugiau kaip 26, kitose ilgalaikio gydymo įstaigų mokyklose – ne daugiau kaip 24 pamokos per savaitę. 61. SUAUGUSIŲJŲ BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS, KLASĖS, MOKYMO CENTRAI: 61.1. suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklos, klasės, mokymo centrai ugdymo planus sudaro vadovaudamiesi Bendrojo lavinimo mokyklų 2003–2005 metų bendraisiais ugdymo planais ir šiais paaiškinimais; 61.2. mokyklos ir mokymo centrai, vykdantys nuoseklų formalųjį visų mokomųjų dalykų mokymą, vadovaujasi pateikiamomis ugdymo planų lentelėmis; 61.3. mokyklos ir mokymo centrai sudaro sąlygas klausytojams mokytis moduliniu (pavienių dalykų) būdu: privalomųjų, pasirenkamųjų dalykų, papildomojo ugdymo, neformaliojo švietimo, jei taip yra numatyta šių mokymo įstaigų veiklos nuostatuose. Suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklose ir mokymo centruose gali būti atidarytos modulinės (pavienių dalykų) klasės, kuriose klausytojai siekia išmokti pageidaujamą tam tikro dalyko programą ar pagilinti dalyko žinias; 61.4. neformaliajam švietimui ir klausytojų konsultavimui galima panaudoti papildomojo ugdymo valandas; 61.5. neformaliojo švietimo programas tvirtina suaugusiųjų mokymo centro (vidurinės mokyklos) direktorius; 61.6. suaugusiųjų mokyklų, mokymo centrų klasės gali būti komplektuojamos kelis kartus per mokslo metus; 61.7. baigiamųjų klasių moksleiviai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programą, pamokas baigia gegužės 25 d., besimokantys pagal vidurinio ugdymo programą – gegužės 17 d., visų kitų klasių – birželio 2 d. Skiriamos 10 kalendorinių dienų Kalėdų ir 7 kalendorinių dienų Velykų atostogos; 61.8. 18 metų ir vyresni klausytojai gali būti atleidžiami nuo dailės, muzikos (iki 11 klasės) ir kūno kultūros pamokų; 61.9. mokyklos ir mokymo centrai gali organizuoti neakivaizdinį mokymą: 61.9.1. ugdymo plano lentelėse pateiktas privalomųjų savaitinių pamokų, kurias sudaro grupinės ir individualios konsultacijos, skaičius. Atsižvelgdama į tai, kaip organizuojamas neakivaizdinis mokymas, grupines konsultacijas mokykla paskirsto savo nuožiūra (vienai ar dviem dienoms kiekvieną savaitę arba organizuoja sesijas koncentruodama pamokų išdėstymą) ir tai įrašo mokyklos ugdymo plane, atsižvelgdama į moksleivių pageidavimus, sudaro grupinių konsultacijų tvarkaraštį; 61.9.2. grupinės konsultacijos metu mokytojas dirba su visa klase (grupe). Per šias pamokas atliekami programoje numatyti laboratoriniai, praktikos ir kt. darbai; 61.9.3. dalyko mokytojas iki rugsėjo 5 d. sudaro teminį grupinių konsultacijų planą, o iki rugsėjo 15 d. (sausio 15 d.) – individualių konsultacijų, įskaitų tvarkaraščius, kuriuos tvirtina mokyklos direktorius; 61.9.4. mokyklos vadovai prižiūri, kad įskaitos būtų paskirstytos tolygiai; 61.9.5. klasės dienyne žymimos grupinės ir individualios konsultacijos, įskaitos; 61.10. profilinis mokymas: 61.10.1. suaugusiųjų švietimo įstaigose profilinis mokymas taikomas klausytojui: • siekiančiam įgyti vidurinį išsilavinimą; • siekiančiam atnaujinti arba papildyti anksčiau įgytas vidurinio išsilavinimo žinias (pakeisti anksčiau pasirinktą mokymosi profilį arba jo pakraipą, papildomai išmokti laisvai pasirinkto dalyko programos kursą); 61.10.2. klausytojams sudaromos sąlygos pasirinkti bent vieną iš šių profilių: humanitarinį, realinį ar technologinį; 61.10.3. profilinio mokymo modelis leidžia klausytojui, suinteresuotam profesiniu lavinimu, mokytis profilio pakraipos ar pasirenkamųjų dalykų programų kursų; 61.10.4. suaugusiųjų švietimo įstaigos, turinčios reikiamą materialinę bazę bei Švietimo ir mokslo ministerijos aprobuotas profesinio ugdymo programas, diegdamos profilinį mokymą, turi teisę sudaryti sąlygas klausytojams įgyti profesijas Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka (mokytis pagal mokyklos technologinio profilio mokymo planą, suderintą su Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio rengimo skyriumi); 61.10.5. jei klausytojas atleistas nuo kūno kultūros pamokų, šio dalyko pamokos gali būti naudojamos pagal klausytojo poreikius kitiems pasirinktiems dalykams mokytis; 61.10.6. visuomenei naudinga veikla suaugusiųjų mokymo institucijose yra laisvai pasirenkama; 61.10.7. privalomai meninei raiškai skirtos valandos gali būti siejamos su papildomuoju ugdymu ar neformaliuoju švietimu; 61.10.8. neakivaizdinėse profilinėse klasėse besimokantys klausytojai laiko įskaitas tų dalykų, kurių jie mokosi pagal pasirinktą profilį bei profilio pakraipą. Įskaitų skaičius nustatomas dvejiems mokslo metams ir yra toks, kiek savaitinių valandų skirta mokytis dalykui, tačiau įskaitų per mokslo metus negali būti mažiau negu dvi. Jei klausytojas mokosi dalyko pagal išplėstinio kurso programą, įskaitų negali būti mažiau kaip aštuonios per dvejus mokslo metus; 61.10.9. modulinį (pavienių dalykų) mokymosi būdą pasirinkęs klausytojas gali: • vidurinio ugdymo programą ar jos dalį baigti per trumpesnį ar ilgesnį negu dvejų mokslo metų laikotarpį; • jei mokosi ilgiau negu dvejus mokslo metus, nesilaikyti nurodyto išplėstiniu kursu galimų mokytis dalykų skaičiaus (jo negalima viršyti tais pačiais metais mokantis kelių dalykų); • jei mokosi ilgiau negu dvejus mokslo metus, mokytis daugiau kaip 12 dalykų (13 dalykų nelietuvių mokyklų moksleiviams); 61.10.10. stacionarinei mokymosi formai minimalus savaitinių pamokų skaičius yra 19, neakivaizdininkams – 10; 61.11. neakivaizdinis mokymas suaugusiųjų mokymo centre organizuojamas remiantis švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1531 patvirtinta „Neakivaizdinio mokymosi organizavimo suaugusiųjų mokymo centruose (vidurinėse mokyklose) tvarka“; 61.12. modulinio mokymosi tvarką reglamentuoja švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1530 patvirtinta „Modulinio mokymosi organizavimo suaugusiųjų mokymo centruose (vidurinėse mokyklose) tvarka“. 62. Suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklų, klasių, mokymo centrų ugdymo planų lentelės 62.1. Pradinio ir pagrindinio ugdymo programų vykdymo lentelės lietuvių mokykloms. Mokomieji dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius Dalykai Savaitinių pamokų skaičius 1-oji klasė 2-oji klasė 3-ioji klasė 4-oji klasė Minimalus pamokų skaičius 1-4 klasėse 5-oji klasė 6-oji klasė 7-oji klasė 8-oji klasė 9-oji klasė 10-oji klasė Papildoma klasė Minimalus pamokų skaičius 5–10 klasėse Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 1 1 4 1 1 1 1 1 1 0-1 6 Kalbos: Lietuvių kalba 6 6 6 6 24 4 4 4 4 4 4 0-4 24 Užsienio kalba (1-oji) 3 3 3 3 4-5 4-5 4-5 4-5 0-2 24 Užsienio kalba (2-oji) 2 0-2 Matematika 3 3 3 3