| Europaius

Trumpai

Šis įsakymas patvirtina Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisykles, kurios nustato krovinių gabenimo geležinkeliu tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Ką jis reguliuoja

Krovinių priėmimą vežti ir jų išdavimą.
Važtos dokumentų įforminimą ir krovinių pristatymo terminų nustatymą.
Aktų įforminimą.
Tam tikrų krovinių vežimo taisykles.
Kam tai aktualu

Krovinių siuntėjams ir gavėjams.
Geležinkelio įmonėms, vežančioms krovinius.
Pagrindiniai punktai

Prieš sudarant krovinio vežimo sutartį, siuntėjas ir geležinkelio įmonė privalo sudaryti organizacinę sutartį.
Krovinys, prieš pateikiant vežti, turi būti sudėtas į saugią, tvarkingą, standartus atitinkančią tarą, supakuotas arba surištas, sudėtas ir sutvirtintas ant padėklų, jei gali iškristi, sugesti, apgadinti vagoną ar kitą krovinį, sužaloti žmones ar pakenkti aplinkai.
Žemės ūkio produkcija gali būti įpakuota ir į neatitinkančią standartų reikalavimų, tačiau tvarkingą ir saugią tarą.
Krovinio masė nustatoma sveriant vagonų arba prekių svarstyklėmis, matuojant, sutartinai arba sumuojant visų siuntos vienetų mases. Draudžiama naudoti metrologiškai nepatikrintus matavimo įtaisus.
📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
 Į S A K Y M A S
 DĖL KROVINIŲ VEŽIMO GELEŽINKELIO TRANSPORTU TAISYKLIŲ TVIRTINIMO
m. birželio 20 d. Nr. 174
 Vilnius
 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodeksu (Žin., 1996, Nr. 59-1402; 1998, Nr. 105-2896),
Tvirtinu Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisykles (pridedama)*.
Nustatau, kad Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklės įsigalioja 2000 m. spalio 1 d.
Pavedu Valstybinei geležinkelio inspekcijai (J. Savickas) kontroliuoti, kaip geležinkelio transporte laikomasi šių taisyklių reikalavimų.
 SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                         RIMANTAS DIDŽIOKAS
 LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJA
 PATVIRTINTA
 Lietuvos Respublikos
 susisiekimo ministro 
06 20 įsakymu Nr. 174
 ADV/6
 KROVINIŲ VEŽIMO GELEŽINKELIO 
 TRANSPORTU TAISYKLĖS*
 I SKYRIUS
 BENDROSIOS NUOSTATOS
Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato krovinių priėmimo vežti, važtos dokumentų įforminimo, krovinių pristatymo termino nustatymo, krovinių išdavimo, aktų įforminimo, tam tikrų krovinių vežimo taisykles Lietuvos Respublikos teritorijoje. 
Tarptautiniams krovinių vežimams šios Taisyklės taikomos tais atvejais, kurie nėra reglamentuoti tarptautinio krovinių vežimo sutarčių taisyklėse. 
Be šių Taisyklių tam tikrų krovinių vežimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai bei Susisiekimo ministerijos teisės aktai. 
Šiose Taisyklėse vartojamos šios sąvokos: 
1. buities daiktai – baldai, namų apyvokos reikmenys, asmeninio naudojimo daiktai (tiek nauji, tiek naudoti), iš jų invalidų vežimėliai, dviračiai, motoroleriai, motociklai, šaldytuvai, skalbimo mašinos, muzikos instrumentai, knygos ir kiti; 
2. krovinio gavėjas – krovinio vežimo sutartyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę gauti krovinį; 
3. geležinkelio įmonė – įmonė, kurios pagrindinė veikla yra keleivių ir (ar) krovinių vežimas bendrojo naudojimo geležinkeliais su sąlyga, kad trauka užtikrinama nuosavomis ar nuomojamomis traukos priemonėmis; 
4. geležinkelio privažiuojamieji keliai – geležinkelio keliai, skirti krovinių siuntėjui (gavėjui) aptarnauti, sujungti su bendrojo naudojimo geležinkeliais; 
5. konteineriai – daugkartinio naudojimo kroviniams gabenti skirta standartinė tara, užtikrinanti krovinių saugą ir pritaikyta mechanizuotai pakrauti ir iškrauti; 
6. eksportuojami kroviniai – Lietuvos Respublikos teritorijoje geležinkelio transportu vežti priimti kroviniai, kurių galinė stotis yra kitos valstybės teritorijoje; 
7. importuojami kroviniai – geležinkelio transportu iš užsienio valstybės atvežti kroviniai, kurių galinė stotis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje; 
8. šalieji kroviniai – kroviniai, kurie, gabenami esant žemesnei kaip 0 oC temperatūrai, praranda byrėjimo savybes, o jų dalelės sušąla ir prišąla prie vagono sienų, grindų (žr. 7 priedą); 
9. vienarūšiai kroviniai – kroviniai, kurie gabenami tuo pačiu būdu (suversti, supilti, suberti) ir juos galima kartu sandėliuoti; 
10. vienetiniai kroviniai – kroviniai, kurių kiekį galima ir būtina suskaičiuoti; 
11. vietiniai kroviniai – tai geležinkelio transportu su vietinių siuntų važtos dokumentais vežami kroviniai, kurių pradinė ir galinė stotys yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vežamiems į/iš Druskininkų ir Didžiasalio stotis kroviniams įforminami SMGS važtos dokumentai; 
12. paketas – tai sustambintas krovinio vienetas, kurį sudaro keli mažesni krovinio vienetai (dėžės, statinės, maišai, lentos, vamzdžiai, pabėgiai, liejiniai ir kt.), sutvirtinti universaliomis arba specialiomis vienkartinio ar daugkartinio naudojimo paketavimo priemonėmis, ant padėklų arba be jų; 
13. krovinių paketavimo priemonės – keturių arba šešių grandžių metalinės sąvaržos, metaliniai lankstūs lynai, mediniai plokštieji padėklai – palengvina ir paspartina krovos darbus; 
14. didžioji siunta – su vienais važtos dokumentais vežamas krovinys, kuriam sutalpinti skiriama daugiau kaip vienas vagonas; 
15. mažoji siunta – su vienais važtos dokumentais vežamas krovinys, sveriantis (10–20) t ir užimantis ne daugiau kaip pusę vagono talpos; 
16. rinktinė konteinerių siunta – su vienais važtos dokumentais vežamas krovinys, kuriam sutalpinti skiriama daugiau kaip vienas konteineris; 
17. smulkioji siunta – su vienais važtos dokumentais vežamas krovinys, ne sunkesnis kaip 10 t ir užimantis ne daugiau kaip vieną trečdalį vagono talpos; 
18. vagono siunta – tai pagal vienus važtos dokumentus vežamas krovinys, kuriam sutalpinti skirtas atskiras vagonas; 
19. krovinio siuntėjas – fizinis ar juridinis asmuo, sudarantis krovinio vežimo sutartį; 
20. stotis – geležinkelio infrastruktūros dalis. Ją sudaro kelių, pastatų, statinių ir įrenginių kompleksas, užimantis tam tikrą žemės sklypą ir skirtas traukiniams priimti, išformuoti, suformuoti, išleisti ir praleisti; keleiviams, bagažo ar krovinių siuntėjams (gavėjams) aptarnauti; 
21. krovinio vežimo sutartis – rašytinis susitarimas, kuriuo geležinkelio įmonė įsipareigoja nuvežti siuntėjo jam patikėtą krovinį į galinę stotį ir išduoti jį turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas už krovinio vežimą įsipareigoja sumokėti geležinkelio įmonei sutartą užmokestį; 
22. organizacinė sutartis – tai rašytinis susitarimas tarp geležinkelio įmonės ir siuntėjo dėl riedmenų ir krovinių pateikimo bei krovinių pakrovimo tvarkos; 
23. geležinkelio valdytojas – Lietuvos Respublikos įmonė, teisėtu pagrindu prižiūrinti viešojo naudojimo geležinkelius ir teikianti su tuo susijusias paslaugas geležinkelio įmonėms; 
24. rinktinis vagonas – tai vagonas, kuriame pagal kelis vieno ar kelių siuntėjų važtos dokumentus vežami keli kroviniai; 
25. žymuo – tekstas, sutartiniai ženklai, skaičiai ir piešiniai ant taros ir (arba) krovinio.
 II SKYRIUS
 KROVINIO PARUOŠIMAS VEŽTI
 I skirsnis. Organizacinė sutartis
Prieš sudarydami krovinio vežimo sutartį, siuntėjas ir geležinkelio įmonė turi sudaryti organizacinę sutartį.
Geležinkelio įmonė privalo pateikti reikiamą tam tikros rūšies vagonų skaičių sutartyje numatytu laiku, o siuntėjas – pakrauti juos pagal sutartyje numatytą tvarką.
 II skirsnis. Krovinio būklė, įpakavimas ir žymenys
Krovinį, prieš pateikiant vežti, būtina sudėti į saugią, tvarkingą, standartų reikalavimus atitinkančią tarą, supakuoti arba surišti, sudėti ir sutvirtinti ant padėklų (žr. 4 priedą), kai:
1. vežamas smulkus, vienetinis krovinys gali iškristi;
2. krovinys gali sugesti arba pablogėti jo kokybė;
3. krovinys gali apgadinti vagoną (konteinerį) ar kitą kartu vežamą (sandėliuojamą) krovinį;
4. krovinys gali sužaloti žmones;
5. krovinys gali pakenkti aplinkai.
 Jeigu priimant vežti krovinį nustatoma, kad įpakavimo kokybė neatitinka šių reikalavimų, geležinkelio įmonė turi teisę atsisakyti vežti tokį krovinį, išskyrus žemės ūkio produkciją.
Žemės ūkio produkcija gali būti įpakuota ir į neatitinkančią standartų reikalavimų, tačiau tvarkingą ir saugią tarą.
 Jeigu tara ar krovinio kokybė neatitinka reikalavimų, siuntėjas tai patvirtina važtos dokumentų tam skirtoje skiltyje ir atsako už krovinio saugumą.
Atviruose vagonuose vežama tik paženklinta mediena:
1. jeigu pjautinė mediena sukraunama aukščiau vagono bortų lygio, ant rietuvių matomų galų nupiešiamas „T” formos ženklas: 5 cm pločio juosta (linija) turi žymėti viršutinę rietuvės eilę, vertikali juosta rietuvės viduriu nuleidžiama žemyn ne mažiau kaip 50 cm;
2. jeigu pjautinė mediena sukraunama iki bortų arba skydais paaukštintų bortų viršaus lygio, tai ant kiekvienos rietuvės viršaus nupiešiamas „X” formos ženklas. Ženklo juostų plotis turi būti 5 cm.
 Medienos gaminiams, sukrautiems į dengtuosius vagonus, taip pat vežamiems paketais bei grotuotuose konteineriuose apsauginio ženklo nereikia.
Vienetinius krovinius siuntėjas paženklina įspėjamaisiais ženklais, pagrindiniais ir informaciniais užrašais:
1. įspėjamieji ženklai – tai vaizdo simboliai, rodantys, kaip elgtis su kroviniu. Jų naudojimo tvarką nustato standartai ir kiti normatyviniai dokumentai;
2. pagrindiniai užrašai: gavėjo ir galinės stoties pavadinimai bei krovinio vienetų skaičius siuntoje;
3. informaciniai užrašai – krovinio bruto ir neto masė kilogramais, krovinio gabaritai centimetrais (ilgis, plotis, aukštis arba skersmuo ir aukštis), krovinio vieneto tūris kubiniais metrais.
 Krovinio gabaritiniai matmenys ir tūris nerašomi, jeigu linijų ilgių suma neviršija 300 cm.
Krovinio vienetų skaičius užrašomas trupmena: skaitiklis – krovinio vieneto eilės numeris siuntoje, vardiklis – vienetų skaičius siuntoje.
Bendras paketų skaičius ir kiekvieno paketo numeris nurodomi, kai:
1. vienodoje taroje vežami įvairūs ir nevienarūšiai kroviniai (pavyzdžiui, įvairios rūšies medvilnės gniutulai);
2. skirtingoje taroje vežamas vienodas krovinys;
3. vežami įrengimų komplektai;
4. vežamas krovinys pakelinėje stotyje bus perkrautas į kitą vagoną (konteinerį);
5. viename vagone vežamos kelios smulkiosios siuntos.
Jeigu vežamas paketuotas krovinys (žr. 3 priedą), kiekvienas paketas pažymimas pagrindiniais ir informaciniais užrašais. Šiuo atveju užrašoma: skaitiklyje – bendras paketų skaičius siuntoje, vardiklyje – vienetų skaičius pakete ir skliausteliuose – paketo eilės numeris, pvz.: 3/50(2).
 Ant kiekvieno paketo užrašoma jo bruto ir neto masė.
 Konkrečių rūšių produkcijos standartai bei techninės sąlygos nustato, ar reikia ant paketų, sudarytų iš vienetinių (neįpakuotų) krovinių, užrašų apie bendrą paketų skaičių siuntoje, krovinio vienetų skaičių pakete, paketo eilės numerio.
Kiekvienas smulkių siuntų krovinio vienetas pažymimas trupmena: skaitiklis – eilės numeris pagal KR-73 formos Priimtų vežti krovinių registracijos žurnalą (žr. 35 priedą), per brūkšnį – krovinio vienetų skaičius; vardiklis – skaitmeninis pradinės stoties kodas. Geležinkelio ženklas įrašomas į važtos dokumentų tam skirtą skiltį.
Vežant vienarūšį krovinį vagono siunta, įspėjamaisiais, pagrindiniais ir informaciniais užrašais pažymimi keturi krovinio vienetai. Bruto ir neto masė užrašoma ant krovinio kiekvieno vieneto.
Pažymėti krovinio vienetai vagone sudedami taip:
1. dengtuosiuose vagonuose – prie kiekvienų durų po du krovinio vienetus ženklais į išorę;
2. atviruose vagonuose – viršutinėje eilėje prie kiekvieno šoninio borto po du krovinio vienetus ženklais į išorę. Jei vagonas pakrautas žemiau bortų aukščio arba lygiai su jais, krovinys dedamas ženklu į viršų.
Žymenys turi būti ryškūs, dažai – atsparūs vandeniui, šviesai, žemai temperatūrai, greitai džiūstantys, nenusitrinantys, neteplūs. Draudžiama naudoti krovinį gadinančius dažus.
 III skirsnis. Vagono ir krovinio masių (svorių) bei siuntos 
 vienetų skaičiaus nustatymas
Vagone esančio krovinio masė nustatoma:
1. sveriant vagonų arba prekių svarstyklėmis;
2. matuojant;
3. sutartinai;
4. sumuojant (sudedant) visų siuntos vienetų mases.
Krovinio masę nustato:
1. geležinkelio įmonė, kraunanti krovinį į vagoną (konteinerį) arba iš jo;
2. sutartį su siuntėju sudariusi geležinkelio įmonė;
3. siuntėjas – kitais atvejais.
Matavimo įtaisų tinkamumas naudoti įforminamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Draudžiama naudoti metrologiškai nepatikrintus (po metrologinės patikros nežymėtus) matavimo įtaisus, o tokiais įtaisais pamatuotus (pasvertus) krovinius – priimti vežti.
Jeigu geležinkelio įmonė turi vagonų svarstykles, tai, su siuntėju (gavėju) sudarius sutartį, vagonas ir į jį subertas, suverstas ar supiltas krovinys gali būti jomis pasvertas.
Siuntėjas pasirenka, kokius krovinius sverti.
 Važtos dokumentuose tam skirtoje skiltyje nurodoma, kokiomis svarstyklėmis pasvertas krovinys.
Cisterniniuose vagonuose vežamo skysčio masė nustatoma sveriant arba skaičiuojant pagal tūrio matmenis.
Jeigu skysčio masė nustatoma skaičiuojant pagal tūrio matmenis, tai važtos dokumentuose turi būti nurodytas cisterninio vagono tipas, krovinio įpylimo aukštis vagone, krovinio temperatūra matuojant įpylimo aukštį ir tankis esant tai temperatūrai.
 Naudojantis specialiomis Cisterninių vagonų kalibravimo lentelėmis nustatomas krovinio tūris, dm3. Krovinio masė apskaičiuojama krovinio tūrį dm3 padauginus iš jo tankio kg/dm3.
Paprastai pakrautas vagonas sveriamas atkabintas nuo kitų ir sustabdytas, o tuščias – neatkabintas.
 Siuntėjas, gavėjas ar geležinkelio įmonė, turėdami tam pritaikytas svarstykles ir laikydamiesi svėrimo technologijos, gali sverti ir judantį vagoną.
Tik po vieną, atkabinti, sveriami vagonai:
1. su subertais į juos grūdais, aliejinių ir ankštinių augalų sėklomis, sėmenimis ir kombinuotaisiais pašarais, valgomąja druska;
2. su supiltais į cisterninius vagonus maisto produktais;
3. su suverstomis bulvėmis ir kitomis daržovėmis bei išspaudomis;
4. su spalvotųjų metalų gaminiais, jų atliekomis ar laužu.
Tuščią vagoną siuntėjas (gavėjas) sveria prieš pakraudamas ir iškrovęs, jeigu vežami grūdai, aliejinių ir ankštinių augalų sėklos, kombinuotieji pašarai ir maisto produktai bei spalvotųjų metalų gaminiai, jų atliekos ar laužas.
Prieš pakraunant ir iškrovus bulves ir kitas daržoves, išspaudas ar valgomąją druską tuščias vagonas nesveriamas.
Medienos ir jos gaminių masė nustatoma sutartinai.
Jeigu suverstiems ar subertiems kroviniams vežti (žr. 8, 9 priedus) panaudota papildoma nuimamoji įranga ar skydai, tai surašomas KR-99 KS formos Krovinių sąrašas (žr. 20 priedą), kuriame be įrašų apie krovinį, nurodoma kiekvieno skydo sutartinė masė 70 kg. Papildomos įrangos ir nuimamųjų skydų masė įskaičiuojama į vežamo krovinio masę.
 Stacionariai įrengtų grūdų skydų masė įskaičiuojama į vagono taros masę.
Pateikto vežti krovinio vienetų skaičių nurodo siuntėjas. Jeigu krovinius į vagonus krauna geležinkelio įmonė, tai ji patikrina, ar pateiktų vienetų skaičius atitinka įrašus važtos dokumentuose.
Pateikiant vežti medieną važtos dokumentuose nurodoma:
1. paketų ar grotuotų konteinerių kiekis, jeigu į vagonus kraunamas juose sudėtas krovinys;
2. pagrindinių rietuvių, sukrautų laikantis riedmenų gabarito, skaičius ir aukštis. Jeigu pakrauta su kaupu, tai atskirai nurodomas ir jame esančių rietuvių skaičius ir aukštis.
Medienos rietuvių aukštis matuojamas taip:
1. pakrovus vieną rietuvę – iš abiejų rietuvės galų;
2. sudurtinai pakrovus kelias rietuves – kraštinių rietuvių išoriniuose galuose. Važtos dokumentuose nurodomas rietuvių skaičius ir kraštinių rietuvių aukštis;
3. jei kraunama paaukštinus atvirųjų vagonų bortus, matuojama nuo vagono borto iki paaukštinimo viršutinės ribos. Jei kraunama esant dviem ar daugiau paaukštinimų, – nuo vagono borto iki paskutinio paaukštinimo viršutinės ribos. Važtos dokumentuose nurodomas paaukštinimų skaičius ir paskutinio paaukštinimo aukštis.
 IV skirsnis. Vagonų ir konteinerių plombavimas
Paprastosios ir rakinamosios plombos, kuriomis plombuojami vagonai ir konteineriai, turi būti tokios konstrukcijos, kad, jėga pažeidus jų tvirtinimą, susigadintų.
Plombų naudojimo tvarka bei krovinių, kuriuos sukrovus į vagonus ar konteinerius rekomenduojama užplombuoti rakinamosiomis plombomis, sąrašas pateikiamas 17 priede.
Krovinių, kuriuos, būtinai uždėjus vieloryšį, leidžiama vežti neplombuotuose vagonuose, sąrašas pateikiamas 16 priede.
Pakrauti dengtieji, izoterminiai, grūdvežiai, cisterniniai vagonai ir konteineriai užplombuojami:
1. geležinkelio įmonės švininėmis arba rakinamosiomis plombomis, jeigu krovinį krovė geležinkelio įmonė;
2. siuntėjo švininėmis (tie siuntėjai, kurie turi plombines) arba rakinamosiomis plombomis, jeigu krovinį krovė siuntėjas.
Siuntėjo švininėmis arba rakinamosiomis plombomis plombuojami universalieji konteineriai su visais kroviniais, išskyrus fizinių asmenų vežamus buities daiktus.
 Konteinerius (vagonus) su buities daiktais, dalyvaujant siuntėjui, užplombuoja krovinį vežti priimanti geležinkelio įmonė.
Eksportuojami kroviniai, išskyrus lydimus siuntėjo (gavėjo) palydovų (žr. 11 priedą), per pasienio vagonų perdavimo stotis vežami užplombuotuose, jeigu tai padaryti leidžia konstrukcija, vagonuose.
Būtina užplombuoti ir tuščius vagonus (konteinerius), kai jie vežami dezinfekuoti, plauti ar jau išdezinfekuoti – specialiems kroviniams krauti, taip pat vagonus, kuriuose yra specialios įrangos.
Pakrautus specialiuosius konteinerius plombuoja krovinio siuntėjas.
Nebūtina plombuoti specialiųjų konteinerių, jeigu juose sukrautas krovinys, kurį leidžiama vežti atviruose (žr. 6 priedą) arba neužplombuotuose dengtuosiuose vagonuose. Nereikia plombuoti specialiųjų konteinerių, jeigu jie vežami užplombuotame dengtajame vagone.
Geležinkelio įmonė turi pateikti vagonus, kurie techniniu ir komerciniu požiūriu patikrinti ir tinkami kroviniams krauti (tikrinama, ar vagonas/konteineris tinkamas saugiai nuvežti tam tikrą krovinį gavėjui). Jeigu pakrovus krovinį vagonai bus plombuojami, jie pateikiami su tvarkingais durų užraktais.
Siuntėjas gali atsisakyti krauti krovinį, jei yra netvarkingas bent vienas vagono (konteinerio) užraktas.
Siuntėjas sutartimi su geležinkelio įmone suderina rakinamųjų plombų tipus (kiekvieno tipo turi būti atskiras kokybės sertifikatas), o geležinkelio įmonė priima vežti tokiomis siuntėjo rakinamosiomis plombomis užplombuotus vagonus (konteinerius).
 Ne mažiau kaip prieš tris mėnesius iki savarankiškai įsigyjant rakinamąsias plombas, siuntėjas (gavėjas) privalo geležinkelio įmonei pateikti laisvos formos prašymą (nurodydamas pageidaujamą rakinamųjų plombų tipą ir pardavėją) dėl plombų įsigijimo bei sudaryti su įmone organizacinę sutartį.
Geležinkelio įmonė nepriima vežti vagonų ir konteinerių su blogai pakabintomis švino ar rakinamosiomis plombomis arba su neaiškiais jų atspaudais, kito tipo nei numatyta organizacinėje sutartyje rakinamosiomis plombomis.
Plombinių, švino ir rakinamųjų plombų įsigijimo savo reikmėms, saugojimo ir realizavimo tvarką nustato geležinkelio įmonė.
Rakinamąsias plombas realizuojanti įmonė sudaro sutartį su geležinkelio įmone dėl plomboms priskirtos numeracijos (kontrolinių ženklų) suteikimo ir informacijos apie siuntėjams (gavėjams) parduotų plombų kiekį per ataskaitinį laikotarpį pateikimo. Tai būtina, kad geležinkelio įmonė galėtų operatyviai patikrinti ir nuspręsti, ar konkrečiomis rakinamosiomis plombomis užplombuotus vagonus (konteinerius) galima laikyti tinkamai užplombuotais, ar šios plombos yra tik vieloryšio pakaitalas.
Rakinamųjų plombų pardavėjui geležinkelio įmonė nurodo ne mažiau kaip septynis (pirmasis iš jų – raidė) simbolius turintį rakinamųjų plombų kontrolinį ženklą.
 III SKYRIUS
 KROVINIO PATEIKIMAS IR PRIĖMIMAS VEŽTI
Siuntėjas krovinius pateikia stoties bendrojo naudojimo ar privažiuojamuosiuose keliuose arba krovinius kraunančios geležinkelio įmonės teritorijoje.
Buities daiktai pateikiami vežti pagal smulkiosioms siuntoms taikomas taisykles.
Smulkiosios, mažosios ar konteinerių siuntos paprastai pateikiamos krovinius kraunančios geležinkelio įmonės teritorijoje. Mažųjų ir konteinerių siuntų vežimo taisyklės pateiktos 2 ir 5 prieduose.
 Jeigu siuntėjas pagal rinktinių vagonų formavimo planą tokiomis siuntomis užims visą vagoną, galima krauti privažiuojamuosiuose keliuose.
Prie geležinkelio kelių kroviniai turi būti sukrauti ir sutvirtinti nepažeidžiant statinių artumo gabarito pagal Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų 4.6 punkto reikalavimus.
Kroviniai, kurių aukštis nuo bėgio galvutės paviršiaus yra ne didesnis kaip 1200 mm, turi būti ne arčiau kaip 2,0 m nuo kraštinio bėgio galvutės išorinės briaunos, o kai krovinys aukštesnis kaip 1200 mm – ne arčiau kaip 2,5 m.
Smulkūs krovinio vienetai tarpusavyje sutvirtinami.
Krovinius ir konteinerius į transportavimo priemones (vagonus, automobilius) ir sandėliavimo vietas krauna:
1. geležinkelio įmonė savo krovimo baruose (išskyrus skysčius, pavojinguosius ir gedžiuosius krovinius);
2. siuntėjas – stoties bendrojo naudojimo keliuose ar privažiuojamuosiuose keliuose – pavojinguosius (krauti galima tik privažiuojamuosiuose keliuose) ir gedžiuosius krovinius; žalius gyvulinius produktus; sunkius (daugiau kaip 500 kg sveriantis vienetas) krovinius; negabaritinius krovinius; supiltus (krauti galima tik privažiuojamuosiuose keliuose), subertus ir suverstus krovinius; vežamus specialiuose vagonuose; siuntėjo palydovų lydimus krovinius.
Geležinkelio įmonė pateikia tvarkingus ir siuntėjo pageidaujamam kroviniui vežti tinkamus prekinius vagonus (konteinerius), o kai reikia – išplautus ir išdezinfekuotus.
Skysčiams pilti cisterniniai vagonai turi būti tinkami tai skysčio rūšiai pagal Pavojingųjų krovinių vežimo taisyklių reikalavimus.
Cisterninius vagonus skysčiams pilti parengia geležinkelio įmonė arba susitarus už sutartą atlyginimą tai padaro siuntėjas (gavėjas).
 Specialiuosius cisterninius vagonus parengia siuntėjas.
Vagonų (išskyrus cisterninių ir bunkerinių pusvagonių) tinkamumą tam tikram kroviniui vežti nustato tas asmuo (siuntėjas ar geležinkelio įmonė), kurio priemonėmis kraunama.
 Cisterninių vagonų ir bunkerinių pusvagonių tinkamumą tam tikram kroviniui vežti nustato siuntėjas.
Konteinerių tinkamumą buities daiktams vežti nustato geležinkelio įmonė, o kitiems kroviniams – siuntėjas.
Jeigu būtina, siuntėjas turi:
1. parengti specialią įrangą ir medžiagas (ožius, stovus, padėklus, tarpiklius, vielas, virves, brezentą ir panašias) kroviniui krauti ir įtvirtinti vagone;
2. sumontuoti ir įtvirtinti vagonuose skydus, įstatyti grotas;
3. suveržti metalinėmis sąvaržomis medieną ir atlikti kitus darbus;
4. pritvirtinti viršutinių, šoninių ir apatinių vagono angų dangčius.
Apie vagone sumontuotus įtaisus ir įrangą siuntėjas įrašo važtos dokumentų tam skirtoje skiltyje. Visi nuimamieji įtaisai ir įranga galinėje stotyje atiduodami gavėjui kartu su kroviniu.
Į atvirus vagonus pakrautas krovinys (įskaitant pakrovimo ir tvirtinimo įtaisus) turi tilpti nustatyto pakrovos gabarito ribose pagal Krovinių krovimo ir tvirtinimo techninių sąlygų reikalavimus. Jeigu į atvirus vagonus pakrautas krovinys netelpa pakrovos gabarito ribose, jis vežamas pagal Negabaritinių ir sunkiųjų krovinių vežimo instrukcijos reikalavimus.
Į vagonus kroviniai kraunami pagal Krovinių krovimo ir tvirtinimo techninių sąlygų reikalavimus.
Krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovai Valstybinės geležinkelių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka tikrinami, ar moka krovinių krovimo ir tvirtinimo taisykles. Jas mokantys asmenys gauna Valstybinės geležinkelių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatytos formos pažymėjimą.
Už krovinio sukrovimą ir įtvirtinimą vagone atsako:
1. siuntėjas:
1.1. pats pakrovęs krovinį ar konteinerius į vagoną;
1.2. pagal dvišalę sutartį tai atlikęs kitas (fizinis ar juridinis) asmuo;
2. geležinkelio įmonė, sukrovusi krovinį (konteinerius) į vagoną.
Už aplinkos užteršimą atsako krovimo barų savininkas.
Kroviniai vežti priimami tose stotyse ir į tas stotis, kuriose galima pakrauti (iškrauti) pageidaujamus krovinius (siuntas). Kiekviena geležinkelio įmonė savo stočių sąrašus nurodo Tarifų knygoje.
Vežti krovinius dalyvaujant kitų šalių geležinkeliams priimama pagal atskirus tarptautinius susitarimus ir taisykles.
Pagal vienus važtos dokumentus vežti priimama:
1. vienarūšis krovinys, pakrautas tik siuntėjo arba tik geležinkelio įmonės į vieną ar kelis vagonus vienoje stotyje ir skirtas vienam gavėjui vienoje galinėje stotyje;
2. nedalomi ar labai stambūs krovinio vienetai, kuriems sukrauti reikia daugiau kaip vieno vagono.
Krovinių siunta, pakrauta į kelis vagonus pagal vienus važtos dokumentus, negali būti išskaidyta.
Pagal vienus važtos dokumentus draudžiama priimti vežti:
1. krovinį, kurio dalį krovė geležinkelio įmonė, o dalį – siuntėjas;
2. krovinį, kurio dėl jo savybių negalima vežti kartu su kitu kroviniu. Išimtį sudaro krovinys, kurį lydi siuntėjo palydovai;
3. krovinį, kada bent vienai jo daliai gali būti taikomos muitinės, sanitarinės, veterinarinės (žr. 13 priedą), karantino ar kitų valstybės institucijų priežiūros taisyklės, o kitai tokios netaikomos.
 IV SKYRIUS
 KROVINIO TIKRINIMAS IR VAGONO KROVUMO VIRŠIJIMAS
Geležinkelio valdytojas turi teisę patikrinti, ar vežant krovinį laikomasi šių Taisyklių bei Krovinių krovimo ir tvirtinimo techninių sąlygų, Pavojingųjų krovinių vežimo taisyklių, Negabaritinių ir sunkiųjų krovinių vežimo instrukcijos ir Gedžiųjų krovinių vežimo priežiūros instrukcijos reikalavimų.
 Geležinkelio įmonė turi teisę patikrinti, ar siuntėjo sukrautas krovinys atitinka važtos dokumentuose pateiktus duomenis, ar nepažeidžiami šių Taisyklių bei kitų šiame punkte išvardytų dokumentų reikalavimai.
Pakelinėse stotyse geležinkelio įmonė turi teisę tikrinti siuntą, jeigu tai būtina pagal vagonų (konteinerių) naudojimo taisyklių ar valstybės institucijų reikalavimus.
Tikrinant krovinį būtinai kviečiami dalyvauti siuntėjas arba gavėjas. Jeigu nustatytu laiku pakviestieji neatvyksta, arba kai tikrinama pakelinėje stotyje – krovinys tikrinamas jiems nedalyvaujant.
 Tikrinant krovinį, turi dalyvauti ne mažiau kaip trys atstovai: siuntėjo ar gavėjo atstovas, geležinkelio įmonės (du darbuotojai), o prireikus ir valstybės institucijų atstovas. Patikrinimo rezultatai įrašomi į stotyje turimus važtos dokumentus.
Jeigu patikrinimo pradinėje stotyje metu nustatoma, kad viršytas vagono krovumas, nesilaikyta šių Taisyklių bei 74 punkte nurodytų dokumentų reikalavimų – geležinkelio įmonė nepriima vežti krovinio.
Jeigu tikrinimo pakelinėje stotyje metu nustatoma, kad nesilaikyta šių Taisyklių bei 74 punkte nurodytų dokumentų reikalavimų – geležinkelio įmonė apie tai informuoja siuntėją (gavėją) ir sulaiko krovinį, kol siuntėjas (gavėjas) krovinį sutvarkys.
Jeigu krovinys neatitinka važtos dokumentuose pateiktų duomenų arba nesilaikyta šių Taisyklių bei 74 punkte nurodytų dokumentų reikalavimų, patikrinimo ir su juo susijusios išlaidos tenka siuntėjui.
Jeigu pakelinėje stotyje geležinkelio valdytojas arba geležinkelio įmonė nustato, kad siuntėjo krauto vagono krovumas viršytas (yra krovinio kiekio perteklius, toliau – perteklius), geležinkelio įmonė apie tai nedelsdama praneša siuntėjui (gavėjui), pareikalauja, kad pateiktų pavedimą dėl pertekliaus. Perteklius iš vagono pašalinamas.
Apie perteklių pranešama siuntėjui tuo atveju, jeigu jis sumokėjo už krovinio vežimą ar pasiliko sau teisę duoti papildomus pavedimus.
 Jeigu buvo įvykdytas papildomas gavėjo pavedimas (pakeistas gavėjas), tai apie perteklių pranešama ir pirminiam gavėjui.
Kroviniu disponuoti teisę turintis gavėjas (siuntėjas) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos turi pateikti pavedimą geležinkelio įmonei dėl pertekliaus.
Už pertekliaus vežimą nuo pradinės iki pašalinimo iš vagono stoties, iškrovimą, perkrovimą, pakrovimą, įtvirtinimą ir saugojimą imamas geležinkelio įmonės nustatytas užmokestis. Važtapinigiai (važtos mokestis) už perteklių skaičiuojami kaip už atskirą vagono siuntą, bet ne mažiau kaip už 10 tonų sveriantį krovinį.
Perteklius saugomas tik su geležinkelio įmone sudarius pasaugos sutartį, o į kitą stotį nukreipiamas tik sudarius krovinio vežimo sutartį.
Jeigu papildomas pavedimas nepateiktas arba nesudaryta pasaugos sutartis, geležinkelio įmonė perteklių realizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
 V SKYRIUS. VAGONŲ IR KONTEINERIŲ NAUDOJIMAS
Siuntėjas (gavėjas) už pateiktų geležinkelio įmonėms priklausančių vagonų ir konteinerių naudojimą pradinėje, pakelinėje, galinėje stotyse ir privažiuojamuosiuose keliuose moka geležinkelio įmonės nustatytą atlyginimą.
Jeigu ne dėl geležinkelio įmonės kaltės vagonai ir konteineriai negali būti pateikti siuntėjui (gavėjui), siuntėjas (gavėjas) privalo mokėti geležinkelio įmonės nustatytą atlyginimą už vagonų ar konteinerių naudojimą.
Pradinėje stotyje į vagonų ar konteinerių naudojimo trukmę įeina:
1. tuščių vagonų ar konteinerių (ir pakrautų, kai krovinys grąžinamas siuntėjui) sukaupimo trukmė.
 Tuščių vagonų sukaupimo trukmė skaičiuojama tais atvejais, kai pradinėje stotyje pagal organizacinę sutartį siuntėjui sukaupiami arba pristatomi į pradinę stotį iš kitos stoties tušti vagonai ar konteineriai (pvz. dideliems krovinių kiekiams perkrauti iš laivo) – nuo informavimo, kad vagonai sukaupti, momento iki sutikimo juos priimti sutartoje vietoje arba jų atsisakymo, kurio laikas fiksuojamas siuntėjo atsisakymo rašte, momento;
2. krovos darbų trukmė.
 Krovos darbų trukmė skaičiuojama nuo vagonų atvarymo į krovimo barą ar sutartyje nurodytą vietą momento iki krovinio vežimo sutarties sudarymo momento, jei siuntėjas yra pranešęs, kad vagonai pakrauti ir juos galima priimti;
3. papildoma vagonų ar konteinerių naudojimo trukmė.
 Papildoma vagonų ar konteinerių naudojimo trukmė skaičiuojama tais atvejais, kai reikia pataisyti sukrauto krovinio padėtį ar jo tvirtinimą, perkrauti į kitą vagoną, kai yra laikinų priežasčių nesudaryti krovinio vežimo sutarties.
Vagonų ar konteinerių naudojimo trukmę pakelinėse stotyse sudaro jų laikymo trukmė dėl kliūčių vežimo metu (žr. VIII skirsnį), reikalaujant valstybės institucijoms arba dėl užimtų galinės stoties kelių ar privažiuojamųjų kelių krovimo barų (dėl gavėjo ar siuntėjo kaltės).
 Vagonų ar konteinerių naudojimo trukmė skaičiuojama nuo vagonų ar konteinerių sulaikymo pakelinėje stotyje momento iki jų išsiuntimo iš šios stoties arba leidimo vežti toliau gavimo momento.
Galinėje stotyje į vagonų ar konteinerių naudojimo trukmę įeina:
1. vagonų ar konteinerių sukaupimo trukmė.
 Pakrautų vagonų ar konteinerių, kurie bus perkraunami į laivą, sukaupimo trukmė skaičiuojama nuo informavimo, kad pakrauti vagonai ar konteineriai yra sukaupti, momento iki sutikimo juos priimti sutartoje vietoje arba papildomo pavedimo geležinkelio įmonei pateikimo momento;
2. krovos darbų trukmė.
 Krovos darbų trukmė skaičiuojama nuo vagonų atvarymo į krovimo barą ar sutartyje nurodytą vietą momento iki gavėjo pranešimo, kad vagonai iškrauti ir juos galima atsiimti, momento;
3. papildoma vagonų ar konteinerių naudojimo trukmė.
Vagonų ar konteinerių naudojimo trukmė privažiuojamuosiuose keliuose skaičiuojama taip:
1. kai vagonai į privažiuojamojo kelio krovimo barus vežami geležinkelio įmonės lokomotyvu – nuo vagono atvarymo į krovimo barą momento iki pranešimo dėl krovos darbų baigties momento;
2. kai vagonai geležinkelio įmonės lokomotyvu vežami į postovio kelius, ten vagonai perduodami privažiuojamojo kelio atstovams ir į krovimo barus išvežiojami privažiuojamojo kelio lokomotyvu – nuo vagonų perdavimo klientui momento iki jų perdavimo po krovos darbų geležinkelio įmonei momento.
Vagonų ir konteinerių naudojimo trukmės apskaitos įforminimo tvarką nustato geležinkelio įmonė.
Vagonų naudojimo trukmės apskaita įforminama šiais dokumentais:
1. KR-53 formos Krovinių priėmėjo žinialapiu (žr. 29 priedą);
2. KR-12 formos Vagonų atvarymo ir nuvarymo žiniaraščiu (žr. 30 priedą);
3. E-1 formos Traukinio lapu (žr. Traukinio lapo įforminimo taisyklių, E/70, 1998, 1 priedą), kai vagonai varomi dideliais kiekiais;
4. KR-34 formos Bendruoju aktu (žr. 31 priedą);
5. kitais geležinkelio įmonės nustatytais dokumentais.
Konteinerių naudojimo trukmės apskaita įforminama šiais dokumentais:
1. KR-91 formos Konteinerių išvežimo – grąžinimo paskyra (žr. 28 priedą), kai konteineriai iš geležinkelio įmonės teritorijos išvežami ne geležinkelio transportu;
2. KR-91 formos Konteinerių išvežimo – grąžinimo paskyra, KR-12 formos Vagonų atvarymo ir nuvarymo žiniaraščiu arba E-1 formos Traukinio lapu ir KR-57 formos Konteinerių siuntos vagonlapiu (žr. 25 priedą), kai konteineriai iš geležinkelio įmonės teritorijos išvežami geležinkelio transportu.
 VI SKYRIUS
 VAŽTOS IR KROVINĮ LYDINTYS DOKUMENTAI
Važtos dokumentai tampa krovinio vežimo sutarties sudarymo ir jos turinio įrodymu uždėjus pradinės stoties kalendorinį spaudą.
Jeigu pradinėje stotyje važtos dokumentai įforminami kompiuteriu, tai vietoje stoties kalendorinio spaudo sutartis patvirtinama apskaitos mašinos žyma.
Važtos dokumentai ir jų panaudojimas:
1. Tarp Lietuvos geležinkelio stočių vežamam kroviniui naudojamas KR-99 arba KR-99 M formų (žr. 19 ir 19.1 priedus) Vietinių siuntų važtos dokumentų komplektai (toliau – KR-99 formos važtos dokumentai). Druskininkų ir Didžiasalio stotys krovinius vežti priima su tarptautinių siuntų važtos dokumentais, su tokiais dokumentais gauna ir išduoda krovinius gavėjui;
2. Eksportuojamas krovinys priimamas vežti, o importuojamas atvežamas su tarptautinių siuntų važtos dokumentais, kurių įforminimą reglamentuoja tarptautinės taisyklės;
3. Tuščiam, geležinkelio įmonei priklausančiam, vagonui (išskyrus specializuotąjį naftos produktams vežti) iš stoties išvežti gavėjas įformina KR-29 formos Persiuntimo važtaraštį (žr. 23 priedą).
 Šios nuostatos netaikomos tuščiam, geležinkelio įmonei priklausančiam, bet privačiam asmeniui išnuomotam ar siuntėjo palydovams važiuoti skirtam vagonui (žr. 14 priedą).
KR-99 formos važtos dokumentus sudaro:
1. 1-as lapas – važtaraštis;
2. 2-as lapas – lydraštis;
3. 3-ias lapas – lydraščio šaknelė;
4. 4-as lapas-krovinio priėmimo kvitas.
Važtaraštis – tai pagrindinis važtos dokumentų lapas, lydintis krovinį iki galinės stoties. Galinėje stotyje važtaraštis kartu su kroviniu atiduodamas gavėjui.
 Lydraštis – atsiskaitymų kontrolei skirtas dokumentas – lydi krovinį iki galinės stoties. Galinėje stotyje liekančiame lydraštyje gavėjas savo parašu patvirtina, kad gavo krovinį.
 Lydraščio šaknelė – pagrindinis dokumentas, pagal kurį skaičiuojami važtapinigiai (važtos mokesčiai) ir pradinėje stotyje suteiktų paslaugų mokesčiai. Lydraščio šaknelė lieka pradinėje stotyje.
 Krovinio priėmimo kvitas – pradinėje stotyje siuntėjui atiduodamas krovinio vežimo sutarties sudarymą patvirtinantis dokumentas.
Važtos dokumentams priskiriami ir KR-60 formos Smulkiųjų siuntų vagonlapis (žr. 24 priedą), KR-57 formos Konteinerių siuntos vagonlapis (žr. 25 priedą), KR-77 formos Vagono siuntos vagonlapis (žr. 26 priedą) ir KR-78 formos Didžiosios arba sąstato siuntos vagonlapis (žr. 27 priedą).
Kai pagal KR-99 formos važtos dokumentus krovinys didžiąja siunta vežamas keliuose vagonuose, surašomas KR-99 VS formos Vagonų sąrašas (žr. 21 priedą).
 Kai pagal KR-99 formos važtos dokumentus didžiąja konteinerių komplekto siunta vežami krauti konteineriai, surašomas KR-99VKS formos Vagonų ir konteinerių sąrašas (žr. 22 priedą). (Šį priedą galima naudoti tik vagonams arba tik konteineriams surašyti.)
 Kai KR-99 formos važtos dokumentuose netelpa visų krovinių pavadinimai, surašomas KR-99 KS formos Krovinių sąrašas (žr. 20 priedą).
 Sąrašai surašomi keturiais egzemplioriais ir pridedami prie kiekvieno KR-99 formos važtos dokumentų komplekto lapo (važtaraščio, lydraščio, lydraščio šaknelės, krovinio priėmimo kvito).
Susidarius kliūtims vežimo metu (žr. VIII skirsnį), kurios sąlygoja siuntos padalijimą, – įforminamas KR-99 formos važtos dokumentų papildomas komplektas (toliau – KR-99 formos papildomi važtos dokumentai).
 KR-99 formos papildomus važtos dokumentus įformina geležinkelio įmonė, kuri sau pasilieka 4-ąjį lapą (krovinio priėmimo kvitą).
KR-99 formos važtos dokumentų komplektas pildomas 18 priede nustatyta tvarka.
Griežtą numeraciją turinčiais vietinių ir tarptautinių siuntų važtos dokumentų blankais siuntėjus už nustatytą užmokestį aprūpina geležinkelio įmonė.
Griežtos apskaitos važtos dokumentų blankų ir jų priedų įsigijimo, saugojimo ir realizavimo tvarką nustato geležinkelio įmonė.
Siuntėjas prie važtos dokumentų turi pridėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisiniuose aktuose nurodytus muitinės, pasienio ar kitoms administracinėms procedūroms atlikti nustatytus būtinus dokumentus. Geležinkelio įmonė neatsako už duomenų, įrašytų šiuose dokumentuose, netikslumą.
Siuntėjas (gavėjas) yra atsakingas už šiuos dokumentus ir turi padengti geležinkelio įmonei vagonų užlaikymo nuostolius, susidariusius dėl dokumentų (leidimų, licencijų, deklaracijų, veterinarijos tarnybos pažymėjimų ar sertifikatų ir kitų) nepateikimo laiku.
Krovinį lydintiems dokumentams priskiriami traukinių eismo ir krovinio saugumą užtikrinantys dokumentai (krovinio krovimo ir įtvirtinimo schema, pažyma apie metalo laužo tinkamumą vežti ir kiti).
 VII SKYRIUS
 KROVINIO VEŽIMO SUTARTIES SUDARYMAS IR VYKDYMAS
 V skirsnis. Bendrosios nuostatos
Krovinio vežimo sutartimi geležinkelio įmonė įsipareigoja nuvežti siuntėjo jai patikėtą krovinį į galinę stotį ir išduoti jį gavėjui, o siuntėjas už krovinio vežimą įsipareigoja sumokėti geležinkelio įmonei sutartą atlyginimą.
Gavėjas įtraukiamas į krovinių vežimo sutarties šalių santykius ir privalo įvykdyti šiuos reikalavimus:
1. priimti ir iškrauti (išsivežti) krovinį;
2. išvalyti vagonus (konteinerius) ir pašalinti krovinio įtvirtinimo priemonių likučius;
3. sumokėti geležinkelio įmonei priklausančius siuntėjo nesumokėtus važtapinigius (važtos mokestį) ir padengti kitas išlaidas, kurios susidarė vykdant krovinio vežimo sutarties sąlygas.
 Jeigu įforminti tarptautinių siuntų (SMGS, CIM) važtos dokumentai, tai atsakomybė siuntėjui tenka iki krovinio perdavimo kitos šalies geležinkelio įmonei, o gavėjui – nuo krovinio priėmimo iš kitos šalies geležinkelio įmonės.
Priežastys dėl kurių nesudaroma krovinio vežimo sutartis:
1. važtos dokumentuose nurodyta galinė stotis nepriima tokių krovinių ar siuntų;
2. važtos dokumentuose rasta klaidų ar taisymų;
3. nėra muitinės įstaigos leidimo išvežti eksportui skirtą krovinį;
4. nepateiktas leidimas kroviniams, išvežamiems iš šalies Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
5. važtos dokumentuose nėra būtinų įrašų apie krovinio sukrovimą ir įtvirtinimą vagone, nenurodytos krovinio tvirtinimo priemonės; įrašai nepatvirtinti atsakingo asmens parašu ar sudarant krovinio vežimo sutartį nepateiktas Valstybinės geležinkelių inspekcijos patvirtintos formos pažymėjimas; siuntėjas neturi atsakingo už krovinių krovimą asmens;
6. siuntėjas neatsiskaitė su geležinkelio įmone.
 VI skirsnis. Krovinio vežimo maršrutas ir tarifų taikymas
Siuntėjas (gavėjas) geležinkelio įmonei moka važtapinigius (važtos mokestį), skaičiuojamus už atstumą tarp pradinės (krovinio importo atveju, kai krovinys atvežamas su tarptautinių siuntų važtos dokumentais – sienos kirtimo) ir galinės (krovinių eksporto atveju, kai krovinys išvežamas su tarptautinių siuntų važtos dokumentais – sienos kirtimo) stočių.
 Ši nuostata netaikoma, kai vežant krovinį atliekamas papildomas siuntėjo (gavėjo) pavedimas. Šiuo atveju atskirai skaičiuojami atstumai nuo pradinės iki papildomo pavedimo atlikimo stoties ir nuo papildomo pavedimo atlikimo stoties iki galinės stoties.
Atstumas, kuriuo, nukrypstant nuo pradinio maršruto, kroviniai vežami patikrinti, perkrauti į kitą vagoną (konteinerį), iškrauti vagono krovumo normą viršijantį krovinio kiekį ar perduoti krovinį saugoti, įskaičiuojamas į bendrą krovinio vežimo atstumą.
Važtapinigiai (važtos mokestis) ir suteiktų papildomų paslaugų mokesčiai skaičiuojami pagal geležinkelio įmonės nustatytus tarifus.
 VII skirsnis. Krovinio pristatymo terminas
Muitinės priežiūroje vežami kroviniai į paskirties muitinės įstaigą atvežami neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto muitinio tranzito procedūros atlikimo termino.
Krovinių, vežamų tarp Lietuvos geležinkelio stočių, į kurias yra nereguliarus traukinių eismas, pristatymo terminas sutariamas sudarant krovinio vežimo sutartį.
Eksportuojamiems, importuojamiems ir tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją geležinkelio transportu vežamiems kroviniams pristatymo terminai skaičiuojami pagal tarptautines taisykles (SMGS ir CIM).
Į vietinių siuntų pristatymo terminą įeina:
1. krovinio išsiuntimo trukmė – 1 para;
2. didžiąja skuba vežamų krovinių vežimo trukmė:
2.1. didesnei kaip 30 vagonų grupei – 1 para;
2.2. mažesnei kaip 30 vagonų grupei – 2 paros;
3. mažąja skuba vežamų krovinių vežimo trukmė:
3.1. kiekvieniems 150 km – 1 para;
3.2. kiekvienai skirstymo stočiai – 0,5 paros.
 Šie terminai pradedami skaičiuoti nuo krovinio vežimo sutarties sudarymo dienos 24 valandos. Jeigu krovinys vežti pateiktas geležinkelio įmonėje, tai pristatymo terminai pradedami skaičiuoti nuo krovinio išsiuntimo (pakrovimo) dienos 24 valandos.
Vežamų negabaritinių krovinių pristatymo terminai patrigubinami.
Krovinio pristatymo terminas laikomas nepažeistu, jeigu krovinys į galinę stotį atvežtas iki terminu nustatytos dienos ir geležinkelio įmonė apie tai gavėjui pranešė telefonu ar kitomis sutartyje nurodytomis komunikacijos priemonėmis.
Krovinio pristatymo terminas pratęsiamas, jeigu:
1. laikinai, ne dėl geležinkelio įmonės kaltės, buvo nutrauktas traukinių eismas;
2. buvo pateiktas papildomas krovinio siuntėjo (gavėjo) pavedimas;
3. Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyta tvarka valstybės institucijos sulaikė krovinį;
4. pakelinėje stotyje buvo:
4.1. iškrautas krovinio perteklius;
4.2. pataisyta tara ar krovinio įtvirtinimas vagone;
4.3. krovinys perkrautas į kitą vagoną (konteinerį);
5. ne dėl geležinkelio įmonės kaltės susidarė kliūtys išsiųsti krovinį iš pradinės stoties, jį vežti ar išduoti gavėjui galinėje stotyje.
 VIII skirsnis. Kliūtys vežimo metu
Susidarius kliūtims vežimo metu geležinkelio įmonė sprendžia, ar tikslinga toliau vežti krovinį (jei reikia pakeisti vežimo maršrutą), ar nedelsiant apie tai pranešti gavėjui (siuntėjui) ir pareikalauti papildomo pavedimo. Pranešime geležinkelio įmonė turi pateikti ir visus turimus duomenis, kurie gali būti naudingi krovinio gavėjui (siuntėjui) dėl pavedimo vykdymo.
Jeigu kliūtys vežimo metu susidarė ne dėl geležinkelio valdytojo ar geležinkelio įmonės kaltės (kas turi būti įrodyta), tai gavėjas (siuntėjas) turi sumokėti geležinkelio įmonei susidariusius dėl šio vežimo nuostolius ir negali reikšti pretenzijos dėl krovinio pristatymo uždelsimo.
Jeigu krovinio negalima toliau vežti, geležinkelio įmonė apie tai praneša gavėjui (siuntėjui) ir vykdo jo pavedimą.
 Susidarius laikinoms kliūtims geležinkelio įmonė gali neprašyti papildomų pavedimų.
Siuntėjas gali savo papildomą pavedimą įrašyti į važtos dokumentus arba jį pateikti krovinio palydovui. Jeigu dėl objektyvių priežasčių geležinkelio įmonė negali atlikti tokio pavedimo, ji užklausia siuntėją dėl naujo pavedimo.
Jeigu siuntėjo pavedimu bus keičiama galinė stotis arba gavėjas, tai siuntėjas turi geležinkelio įmonei pateikti turimą krovinio priėmimo kvitą, kuriame įrašo savo pavedimo turinį. Geležinkelio įmonės atstovas kalendoriniu stoties spaudu ir savo parašu patvirtina įrašą.
Jeigu geležinkelio įmonė atliko siuntėjo pavedimą, kuris nebuvo įrašytas į KR-99 formos dokumentų komplekto 4-ąjį lapą (krovinio priėmimo kvitą) ar nepatvirtintas siuntėjo parašu, tai siuntėjui pareiškus pretenziją, geležinkelio įmonė turi padengti nuostolius. Nuostolių suma negali viršyti krovinio vertės.
Jeigu vagonas dėl techninių kliūčių atkabinamas nuo savo grupės vagonų pakelinėje stotyje – šios stoties darbuotojai turi surašyti KR-34 formos Bendrąjį aktą ir KR-99 formos papildomus važtos dokumentus. Po remonto pagal šiuos dokumentus vagonas išsiunčiamas į galinę stotį ir krovinys išduodamas gavėjui. Važtapinigiai (važtos mokestis) pagal papildomus važtos dokumentus neskaičiuojami, išskyrus tuos atvejus, kai to nebuvo padaryta pagal pirminius važtos dokumentus.
 Papildomuose važtos dokumentuose nurodomas pirminių važtos dokumentų numeris, visas krovinio gavėjo pavadinimas ir adresas.
 Pirminiuose važtos dokumentuose būtinai įrašomi Bendrojo akto ir papildomų važtos dokumentų numeriai ir prie jų pridedamas vienas Bendrojo akto egzempliorius.
 Iš vagonlapio išbraukiami atkabinto vagono duomenys ir nurodomos vagono atkabinimo priežastys. Įrašas patvirtinamas geležinkelio įmonės įgalioto asmens parašu ir kalendoriniu spaudu.
Jeigu per nustatytą laiką gavėjas (siuntėjas) nepateikia pavedimo, kaip pasielgti su kroviniu, tai geležinkelio įmonė elgiasi su kroviniu taip, kaip numatyta kliūčių išduodant krovinį atveju.
Jeigu vežimo metu atsiradusi kliūtis pašalinama iki gavėjo (siuntėjo) pavedimo gavimo – krovinys siunčiamas į galinę stotį. Apie tai informuojamas gavėjas ir siuntėjas.
Jeigu kliūtys vežimo metu atsiranda po to, kai pirminio gavėjo ar siuntėjo papildomu pavedimu buvo pakeistas gavėjas, tai geležinkelio įmonė apie atsiradusias kliūtis informuoja naująjį gavėją.
 IX skirsnis. Papildomi gavėjo (siuntėjo) pavedimai
Gavėjas (siuntėjas) tik vieną kartą gali pateikti papildomus pavedimus.
Papildomi pavedimai priimami tik visai siuntai.
Vietinės siuntos siuntėjas gali prašyti:
1. pasiimti krovinį pradinėje stotyje, jeigu krovinys nėra išsiųstas. Šiuo atveju siuntėjas apmoka geležinkelio įmonei su tuo susijusias jos išlaidas;
2. sulaikyti krovinį kelyje;
3. sulaikyti krovinio išdavimą;
4. galinėje stotyje išduoti krovinį kitam, negu važtos dokumentuose nurodytas gavėjas, asmeniui;
5. išduoti krovinį kitoje, negu nurodyta važtos dokumentuose, stotyje;
6. grąžinti krovinį į pradinę stotį, jei krovinys nesulaikytas ar neareštuotas.
Vietinės siuntos gavėjas gali prašyti:
1. sulaikyti krovinį kelyje;
2. išduoti krovinį kitoje, negu nurodyta važtos dokumentuose, stotyje;
3. išduoti krovinį kitam, negu važtos dokumentuose nurodytas gavėjas, asmeniui.
Importuojamo krovinio gavėjas, atlikęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktuose nustatytas valstybės institucijų procedūras, gali prašyti:
1. sulaikyti krovinį kelyje;
2. pakeisti krovinio galinę stotį į vieną iš esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje;
3. išduoti krovinį kitam, negu važtos dokumentuose nurodytas gavėjas, asmeniui.
Vietinio krovinio siuntėjas gali pateikti papildomus pavedimus, jeigu jis sumokėjo krovinio vežimo išlaidas (įrašyta važtos dokumentuose) arba jeigu važtos dokumentuose nurodyta, kad siuntėjas turi teisę duoti papildomus pavedimus.
Vietinio krovinio siuntėjas neturi teisės pateikti papildomų pavedimų, jeigu važtapinigius (važtos mokestį) ir mokesčius už kitas suteiktas paslaugas geležinkelio įmonei sumoka gavėjas.
Nevykdomi siuntėjo ar gavėjo papildomi pavedimai dėl tranzitu (abu kartus krovinys tuose pačiuose vagonuose kerta kaimyninių valstybių sienas) per Lietuvos Respublikos teritoriją geležinkelio transportu vežamų krovinių.
Gedžiuosius krovinius nukreipti į kitą stotį galima tik suderinus su Valstybine veterinarijos tarnyba.
Galinė stotis keičiama tik krovinio, vežamo techniškai ir komerciniu požiūriu tvarkingu vagonu (konteineriu).
Jeigu gavėjas (siuntėjas) pavedė išduoti krovinį kitam asmeniui, tai tas asmuo neturi teisės pavesti atsiimti krovinį tretiesiems asmenims ar pakeisti galinę stotį. Naujasis gavėjas turi krovinį pasiimti, o išsiųsti krovinį toliau gali tik sudaręs krovinio vežimo sutartį.
Papildomų pavedimų pateikimo tvarką nustato geležinkelio įmonė.
Krovinio galinė stotis keičiama:
1. vietinių siuntų kroviniams – bet kurioje pakelinėje (vagonų skirstymo ar krovos darbus atliekančioje) arba galinėje stotyje;
2. su SMGS važtos dokumentais vežamiems kroviniams – pasienio vagonų perdavimo arba galinėje stotyje.
Buities daiktų siuntoms papildomi pavedimai atliekami galinėje stotyje.
Geležinkelio įmonė gali atsisakyti atlikti papildomus pavedimus, jei:
1. pavedimas pavėluotai pasiekia stotį, kurioje jį reikia atlikti;
2. pavedimas prieštarauja geležinkelio transporto teisės aktams arba galėtų sutrikdyti normalią geležinkelio transporto veiklą;
3. pavedimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;
4. krovinio vertė mažesnė už visas jam tenkančias vežimo iki naujos galinės stoties išlaidas, išskyrus atvejus, kai siuntėjas (gavėjas) apmoka šias išlaidas pavedimą atliekančioje stotyje;
5. jei dar nepatenkintas ir neatšauktas anksčiau gautas pavedimas, išskyrus tuos atvejus, kai naująjį pavedimą, pakeičiantį buvusįjį, pateikia tas pats asmuo.
Jeigu geležinkelio įmonė negali atlikti papildomų pavedimų, apie tai praneša pavedimą davusiam asmeniui.
Papildomų pavedimų originalai saugomi ten, kur jie buvo pateikti.
Pagal krovinio vežimo sutartį už vežimą nuo pasienio vagonų perdavimo (pradinės) iki galinės stoties važtapinigiai (važtos mokestis) ir su tuo susijusių paslaugų mokesčiai geležinkelio įmonei sumokami papildomus pavedimus atliekančioje stotyje. Papildomų pavedimų iniciatorius gali su geležinkelio įmone sudaryti atskirą atsiskaitymo už šias paslaugas sutartį.
Į Lietuvos Respublikos teritoriją su SMGS važtos dokumentais įvežti importuojami kroviniai, pagal papildomą pavedimą į kitas Lietuvos geležinkelių (išskyrus Druskininkų ir Didžiasalio) stotis, paprastai nukreipiami su pirminiais važtos dokumentais. Krovinį nukreipiant į Didžiasalio ar Druskininkų stotis surašomi nauji SMGS važtos dokumentai.
 Jeigu gavėjas (siuntėjas) pageidauja su SMGS važtos dokumentais atvežtą importuotą krovinį tame pačiame vagone, bet su naujais važtos dokumentais (keičiasi siuntėjas) nukreipti į kitą stotį, tai jis sudaro sutartį laikinai laikyti krovinį geležinkelio įmonei priklausančiame vagone ir krovinio vežimo sutartį. Šiuo atveju importuoto krovinio SMGS važtos dokumentuose turi būti muitinės įstaigos atžymos apie muitinės tranzito procedūros užbaigimą.
Vietinių siuntų kroviniai pagal papildomus pavedimus į kitas stotis nukreipiami su pirminiais važtos dokumentais, o į Didžiasalio ar Druskininkų stotis – surašant SMGS važtos dokumentus.
 Jeigu gavėjas pageidauja krovinį tame pačiame vagone su naujais važtos dokumentais nuvežti į kitą stotį – jis turi sudaryti sutartį laikinai laikyti krovinį geležinkelio įmonei priklausančiame vagone ir naują krovinio vežimo sutartį.
Nauji važtos dokumentai įforminami tik po to, kai prekių kasininkui bus pateikti pirminiai SMGS važtos dokumentų 2 ir 4 egzemplioriai, kurių 26-je skiltyje įrašyta krovinio deklaravimo data, muitinės dokumento (deklaracijos) numeris ir įrašai bus patvirtinti asmeniniu muitinės pareigūno parašu ir antspaudu.
Jeigu krovinys į galinę stotį nukreipiamas pagal pirminius važtos dokumentus arba kai įforminant naujus važtos dokumentus nepasikeičia krovinio siuntėjas – plombos nekeičiamos.
KR-99 formos važtos dokumentų 26-je skiltyje įrašoma: „Krovinys vežamas pradinės ____________ (pavadinimas) stoties vagone (konteineryje) pagal pirminės siuntos Nr. ___________ masės kiekį ir vienetų skaičių su pirminėmis plombomis. Plombų skaičius _________ vnt., žymos ____________”.
 VIII SKYRIUS
 KROVINIO IŠDAVIMAS IR KLIŪTYS JĮ IŠDUODANT.
 KROVINIO SAUGOJIMAS
Geležinkelio įmonė privalo pranešti gavėjui apie jo vardu gautą krovinį. Krovinys laikomas pristatytu nuo pranešimo momento.
Pranešimų apie atvykusius krovinius perdavimo klientui laiką ir datą geležinkelio įmonė registruoja savo įmonėje pasirinktos formos žurnale ir pažymi važtos dokumentuose.
 Jeigu krovinio gavėjui nepranešta (neatsako telefonas, sugedusios ryšių priemonės ar pan.) surašomas KR-34 formos Bendrasis aktas kuriame nurodomos pranešimo neperdavimo priežastys.
Apie galinėje stotyje gautus krovinius gavėjams, kurių pagal važtos dokumentuose nurodytą adresą nėra, pranešama skelbimais gavėjams (siuntėjams) prieinamose vietose – prekių kasų patalpose ar šalia jų.
Apie vagonų varymą iškrauti stoties bendrojo naudojimo keliuose gavėjui pranešama prieš dvi valandas. Nenuvariusi vagonų per dvi valandas nuo pranešimo momento geležinkelio įmonė tokia pat tvarka privalo pranešti naują laiką.
Laikoma, kad vagonai atvaryti iškrauti, kai:
1. jie atvaromi anksčiau, negu buvo pranešta – po dviejų valandų nuo pranešimo momento;
2. atvaromi vėliau, negu buvo pranešta – nuo faktinio atvarymo momento;
3. atvaromi be pranešimo – po dviejų valandų nuo faktinio atvarymo laiko.
Vagonai į privažiuojamuosius kelius varomi šių Taisyklių XII skyriuje nustatyta tvarka.
Galinėje stotyje geležinkelio įmonė turi gavėjui išduoti važtaraštį ir krovinį.
 Krovinys gavėjui išduodamas tik pateikus įgaliojimą ir visiškai atsiskaičius su geležinkelio įmone už krovinio vežimą ir suteiktas paslaugas. Gavėjas krovinio gavimą patvirtina parašu lydraštyje. Įrašius lydraštyje duomenis apie krovinio išdavimą, gavėjui atiduodamas važtaraštis.
Galinėje stotyje geležinkelio įmonei draudžiama išduoti krovinius, kol įstatymų numatytais atvejais ir tvarka jų nepatikrino tam įgaliotos valstybės institucijos. Geležinkelio įmonės išlaidas, susijusias su tikrinimu, apmoka krovinio gavėjas.
Krovinio gavėjas gali atsisakyti krovinio ar jo dalies tik tuo atveju, kai krovinys yra sugedęs ar sugadintas taip, kad viso krovinio arba jo dalies nebegalima naudoti.
 Jeigu dėl krovinio gavėjo kaltės krovinys buvo ne laiku iškrautas arba išvežtas, atsakomybė už sugedusį ar sugadintą krovinį tenka jam.
Galinėje stotyje geležinkelio įmonė turi tikrinti krovinio masę, vienetų skaičių ir būklę, jeigu:
1. krovinys atvežtas netvarkingu vagonu, vagonu su pažeistomis pradinės arba pakelinės stoties plombomis;
2. krovinys atvežtas atviraisiais vagonais arba neplombuotais dengtaisiais vagonais su trūkumo, gedimo ar sugadinimo požymiais, jei šiuos požymius galima nustatyti vizualiai;
3. nesilaikyta gedžiųjų krovinių pristatymo terminų pagal Gedžiųjų krovinių vežimo priežiūros instrukciją ar temperatūros režimo refrižeratoriniuose vagonuose;
4. krovinį iškrovė geležinkelio įmonė stoties bendrojo naudojimo keliuose. Išvardytais atvejais geležinkelio įmonė vienetinius krovinius atiduoda patikrinusi tik sugadintų vienetų masę ir būklę. Priimto vežti ir vežant sugadinto krovinio vieneto masei nustatyti siuntėjas (gavėjas) turi geležinkelio įmonei pateikti sąskaitą – faktūrą. Jeigu siuntėjas (gavėjas) negali pateikti krovinio kiekį patvirtinančių dokumentų, tai surašomas laisvos formos aktas dėl esamo krovinio. Tikrinusių asmenų pasirašytas aktas pridedamas prie Komercinio akto.
Gavėjas gali atsisakyti priimti, kol nebus patenkintas jo reikalavimas patikrinti krovinį. Jeigu krovinio praradimas, trūkumas ar sugadinimas tikrinimo metu nenustatytas, su tikrinimu susijusias geležinkelio įmonės išlaidas apmoka šio tikrinimo reikalavęs asmuo.
Kroviniai, atvežti tvarkinguose vagonuose (konteineriuose) su nepažeistomis siuntėjo plombomis, išduodami gavėjui nesveriant, netikrinant jų kiekio ir būklės.
Pavojingieji kroviniai, atgabenti tvarkinguose vagonuose su nepažeistomis siuntėjo plombomis, išduodami gavėjui netikrinant. Jeigu pažeistas vagonas, konteineris ar kuri nors iš plombų, kroviniai tikrinami gavėjo sandėliuose dalyvaujant geležinkelio įmonės atstovui.
Mediena, atvežta atviruose vagonuose ir turinti nepažeistą apsauginį ženklinimą bei nepažeistą rietuvių kaupo tvirtinimą, išduodama gavėjui be patikrinimo. Jei nepastebima apsauginio „X” formos ženklo pažeidimų, mediena ir jos gaminiai išduodami pagal siuntėjo važtos dokumentuose pateiktus duomenis.
 Rietuvių aukščio sumažėjimas medienai įlinkus ir susiglaudus laikomas normaliu, jei jis ne didesnis kaip 3 cm kiekvienam rietuvės aukščio metrui.
Buities daiktai išduodami pagal smulkiųjų siuntų vežimo taisykles (žr. 1 priedą).
Kai pakrautas vagonas (konteineris) perduodamas gavėjui, šalys turi vagono perdavimo (iškrovos) vietoje apžiūrėti jį iš išorės, sutikrinti plombų skaičių ir žymas, o atvirame vagone atvežtą krovinį patikrinti, ar nėra akivaizdžių jo gedimo arba trūkumo požymių.
Krovinį iš vagono (konteinerio) iškrauna ir vagoną (konteinerį) išvalo gavėjas.
 Gyvulius, paukščius ir gedžiuosius produktus iš vagonų iškrauna gavėjas, o išdezinfekuoja geležinkelio įmonė krovinio gavėjo sąskaita.
 Krovinių, kuriuos iškrovus būtina plauti vagonus ir konteinerius, sąrašas pateikiamas 15 priede.
Skysčiai turi būti visiškai išpilti, išvalytas cisterninių vagonų cisternų vidus ir nuvalyta išorė.
Geležinkelio įmonė iš krovinio gavėjo nepriima neišvalytų vagonų, o už užlaikymą išvalyti ima užmokestį, kaip už vagonų naudojimą.
Pagal Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų 4.6 punkto reikalavimus krovimo baruose iškrauti kroviniai, kurių aukštis ne didesnis kaip 1,2 m, nuo kraštinio bėgio galvutės gali gulėti ne arčiau kaip 2,0 m, o aukštesni – ne arčiau kaip 2,5 m.
 Smulkūs krovinio vienetai tarpusavyje sutvirtinami.
Vagonų svarstyklėmis vagonai sveriami šių Taisyklių III skirsnyje nustatyta tvarka. Sveriant kitos nei pakrovimo stotyje rūšies svarstyklėmis, atsižvelgiama į svėrimo paklaidas.
Sveriant vagonų svarstyklėmis krovinius, atgabentus su papildomais įtaisais, jų neto masė nustatoma taip: iš bruto masės atimama masių suma, kurią sudaro tuščio vagono ir papildomų įtaisų masės.
Krovinio masė laikoma tinkama, jeigu skirtumas tarp pradinėje ir galinėje stotyse nustatytų masių neviršija krovinio masės nuostolio (natūralaus sumažėjimo) normos (normas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė) arba svarstyklių paklaidos.
Kroviniai, atgabenti geležinkelio įmonės pakrautuose ir užplombuotuose vagonuose su pertekliumi, geležinkelio įmonei nustačius kiekį ir masę, perduodami saugoti apsaugos tarnybai.
 Šiuo atveju surašomas KR-25 formos Komercinis aktas (žr. 32 priedą). KR-99 formos važtos dokumentų 70 skiltyje įrašoma apie Komercinio akto surašymą.
Kroviniui nuvertėjus dėl sugadinimo, gedimo, iškomplektavimo ir ar panašių priežasčių geležinkelio įmonė savo iniciatyva (arba gavėjui pareikalavus) kviečia Prekybos ir pramonės rūmų ekspertus, kokybės ekspertus, kokybės inspektorius, veterinarinės ar sanitarinės priežiūros atstovus arba kitus, ne savo įmonės, specialistus.
 Krovinio ekspertizė atliekama dalyvaujant geležinkelio įmonės ir gavėjo atstovams bei nepriklausomiems ekspertams.
 Gedžiojo krovinio ekspertizė turi būti atlikta per dvidešimt keturias valandas nuo vagono atidarymo.
 Geležinkelio įmonė turi teisę pareikalauti pakartotinai atlikti ekspertizę.
 Ekspertizės išlaidas apmoka ta šalis, kurios iniciatyva atliekama ekspertizė. Vėliau ekspertizės išlaidas padengia kaltoji šalis.
 Jeigu su krovinio trūkumu, gedimu ar sugadinimu susiję nuostoliai bus mažesni už ekspertizės išlaidas – ekspertizė neatliekama. Šiuo atveju nuostolius ir jų padengimo būdus nustato krovinio gavėjas ir geležinkelio įmonė, apie ką Komerciniame akte padaromi atitinkami įrašai.
Galinėje stotyje išduodant didžiąja siunta vežtą krovinį, nustatyta tvarka atkabintajam vagonui surašomas Komercinis aktas, kuriame nurodomas papildomų važtos dokumentų, su kuriais vagonas bus atvežtas, numeris.
Pagal papildomus važtos dokumentus atvežtas krovinys gavėjui išduodamas tik pateikus pirminius važtos dokumentus ir Komercinį aktą.
 Važtos dokumentuose pažymima apie krovinio išdavimą gavėjui. Įrašas patvirtinamas kalendoriniu stoties spaudu ir atsakingo darbuotojo įskaitomu parašu.
 Komercinio akto G skirsnyje įrašoma: krovinio likutis, atvežtas su papildomais _________ važtos dokumentais Nr. _________ (nurodomas važtos dokumentų num …
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.