← Lietuva

Trumpai

Šis įstatymas reguliuoja finansinių priemonių rinkų veiklą Lietuvoje, siekiant užtikrinti sąžiningumą, atvirumą ir efektyvumą, investuotojų apsaugą ir sisteminės rizikos ribojimą. Juo taip pat siekiama suderinti reguliavimą su Europos Sąjungos teisės aktais.

Ką jis reguliuoja

Kam jis rūpi

Pagrindiniai punktai

📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ Į S T A T Y M A S 2007 m. sausio 18 d. Nr. X-1024 Vilnius I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šio įstatymo paskirtis – reguliuoti visuomeninius santykius siekiant užtikrinti sąžiningą, atvirą ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą, investuotojų interesų apsaugą bei sisteminės rizikos ribojimą. 2. Šiuo įstatymu siekiama suderinti finansinių priemonių rinkų reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede. 2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis 1. Šis įstatymas nustato reikalavimus, kurių turi laikytis finansų maklerio įmonės ir reguliuojamos rinkos. 2. Kai kurie šio įstatymo reikalavimai šiame įstatyme nustatytais atvejais mutatis mutandis taikomi licencijuotoms kredito įstaigoms, teikiančioms investicines paslaugas ir (arba) vykdančioms investicinę veiklą. 3. Šio įstatymo IV skyrius yra taikomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. 4. Šio įstatymo II ir III skyriuose nustatyti reikalavimai netaikomi: 1) draudimo įmonėms, taip pat įmonėms, užsiimančioms perdraudimo ar draudimo rizikos perdavimo veikla; 2) asmenims, teikiantiems investicines paslaugas išimtinai juos patronuojančioms įmonėms, jų dukterinėms įmonėms arba juos patronuojančių įmonių kitoms dukterinėms įmonėms; 3) asmenims, kurie atsitiktinai teikia investicines paslaugas užsiimdami profesine veikla, reglamentuojama teisės aktais ar etikos kodeksais, nedraudžiančiais teikti investicines paslaugas; 4) asmenims, kurie sudaro sandorius tik savo sąskaita ir neteikia kitų investicinių paslaugų. Išimtis netaikoma rinkos formuotojams ir asmenims, kurie organizuotai, nuolatos ir sistemingai sudaro sandorius savo sąskaita už reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų, kartu suteikdami technines galimybes tretiesiems asmenims sudaryti su jais sandorius; 5) asmenims, teikiantiems investicines paslaugas, kurias sudaro tik investicinių programų, kuriose dalyvauja darbuotojai, administravimas; 6) asmenims, teikiantiems investicines paslaugas, kurias sudaro tik investicinių programų, kuriose dalyvauja darbuotojai, administravimas ir investicinių paslaugų teikimas tą asmenį patronuojančioms įmonėms, to asmens dukterinėms įmonėms arba asmenį patronuojančių įmonių kitoms dukterinėms įmonėms; 7) Europos centrinių bankų sistemos nariams, kitiems panašias funkcijas vykdantiems nacionaliniams subjektams ir kitiems viešiesiems subjektams, vykdantiems arba dalyvaujantiems vykdant valstybės skolos valdymą; 8) kolektyvinio investavimo subjektams ir pensijų fondams, neatsižvelgiant į tai, ar jų veikla reguliuojama Europos Bendrijos mastu, taip pat jų depozitoriumams ir valdytojams; 9) asmenims, sudarantiems sandorius dėl finansinių priemonių savo sąskaita arba teikiantiems investicines paslaugas savo pagrindinės veiklos klientams dėl susietų su biržos prekėmis išvestinių priemonių ar išvestinių sandorių, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 10 punkte, su sąlyga, kad vertinant apibendrintai tai yra papildoma veikla greta pagrindinės, o pagrindinė veikla nėra investicinių paslaugų ar banko paslaugų teikimas; 10) asmenims, teikiantiems investavimo rekomendacijas, kai jie verčiasi kitos rūšies profesine veikla, nepatenkančia į šio įstatymo reguliavimo sritį, su sąlyga, kad tokių rekomendacijų teikimas nėra atskirai atlyginamas; 11) asmenims, kurių pagrindinė veikla yra sandorių dėl biržos prekių ir (arba) išvestinių priemonių dėl biržos prekių sudarymas savo sąskaita. Ši išimtis netaikoma, jei asmenys, savo sąskaita sudarantys sandorius dėl biržos prekių ir (arba) išvestinių priemonių dėl biržos prekių, priklauso asmenų grupei, kurios pagrindinė veikla yra kitų investicinių paslaugų arba banko paslaugų teikimas; 12) įmonėms, teikiančioms investicines paslaugas ir (arba) vykdančioms investicinę veiklą, kurią sudaro tik sandorių savo sąskaita sudarymas finansinių ateities, pasirinkimo arba kitų išvestinių priemonių ir pinigų rinkose siekiant vienintelio tikslo – apdrausti savo pozicijas išvestinių finansinių priemonių rinkose, taip pat įmonėms, kurios sudaro sandorius kitų šiame punkte nurodytų rinkų dalyvių sąskaita arba veikdamos jų interesais formuoja kainas, o už jas garantuoja tų pačių rinkų tarpuskaitos sistemų nariai, prisiimdami atsakomybę už tokių įmonių sudarytus sandorius; 13) Danijos ir Suomijos pensijų fondų įsteigtoms asociacijoms, kurių vienintelis tikslas yra šių asociacijų nariais esančių pensijų fondų turto valdymas; 14) „agenti dicambio“, kurių veikla reglamentuojama 1998 m. vasario 24 d. Italijos įstatyminio dekreto Nr. 58 201 straipsnyje. 5. Šio įstatymo suteikiamos teisės neapima investicinių paslaugų teikimo sandorio šalies teisėmis, kai sandorius sudaro viešieji juridiniai asmenys, vykdantys valstybės skolos valdymo funkcijas, taip pat Europos centrinių bankų sistemos nariai, vykdantys Europos Ekonominės Bendrijos steigimo bei Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto nustatytas funkcijas ar analogiškas funkcijas pagal valstybių narių nacionalinę teisę. 6. Šio straipsnio 5 dalies nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis. 3 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos 1. Buveinės valstybė narė: 1) finansų maklerio įmonės atžvilgiu – ta valstybė narė, kurioje yra registruota įmonės buveinė. Jei kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė pagal tos valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės arba finansų maklerio įmonės teisėmis veikia fizinis asmuo, – ta valstybė narė, kurioje yra įmonės arba fizinio asmens buveinė; 2) reguliuojamos rinkos atžvilgiu – ta valstybė narė, kurioje yra registruota reguliuojamos rinkos buveinė. Jei kitoje valstybėje narėje įsteigta reguliuojama rinka pagal tos valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės, – ta valstybė narė, kurioje yra reguliuojamos rinkos buveinė. 2. Daugiašalė prekybos sistema – finansų maklerio įmonės arba rinkos operatoriaus administruojama daugiašalė sistema, kurioje pagal neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles suderinami trečiųjų asmenų ketinimai pirkti ir parduoti finansines priemones, lemiantys sandorių dėl finansinių priemonių sudarymą. 3. Dukterinė įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme. 4. Finansinė priemonė – bet kuri iš toliau nurodytų priemonių: 1) perleidžiamieji vertybiniai popieriai; 2) pinigų rinkos priemonės; 3) kolektyvinio investavimo subjektų vertybiniai popieriai; 4) su vertybiniais popieriais, valiutomis, palūkanų normomis ar pajamingumu susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, taip pat kitos išvestinės priemonės, finansiniai indeksai ir priemonės, už kurias gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba prekėmis; 5) su biržos prekėmis susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos turi būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais vienos iš šalių pasirinkimu (išskyrus nemokumo ir veiklos nutraukimo atvejus); 6) su biržos prekėmis susieti ir į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje įtraukti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos gali būti atsiskaitoma prekėmis; 7) su biržos prekėmis susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos gali būti atsiskaitoma prekėmis ir kurie nėra nurodyti šios dalies 6 punkte, su sąlyga, kad jie nėra skirti komerciniams tikslams, tačiau turi kitų išvestinių finansinių priemonių požymių atsižvelgiant į tai, ar, inter alia, tarpuskaita ir atsiskaitymai už jas yra vykdomi per pripažintus tarpuskaitos namus arba už jas privalu nuolat mokėti garantines įmokas. Šiame punkte numatytų finansinių priemonių apibrėžimas yra nustatytas 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos Komisijos reglamente (EB) Nr. 1287/2006; 8) kredito rizikos perkėlimo išvestinės priemonės; 9) finansiniai susitarimai dėl skirtumų; 10) su klimato sąlygų pokyčiais, krovinių gabenimo įkainiais, taršos emisijomis, infliacijos rodikliais ar kitais oficialiais ekonominės statistikos rodikliais susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos turi būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais vienos iš sandorio šalių pasirinkimu (neskaitant nemokumo ir veiklos nutraukimo atvejų), taip pat kiti išvestiniai susitarimai, susieti su turtu, teisėmis, įsipareigojimais, indeksais ir kitomis priemonėmis, nenurodytomis šioje dalyje, kurios turi kitų išvestinių finansinių priemonių požymių – tai yra ar, inter alia, jos yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje, o tarpuskaita ir atsiskaitymai jų atžvilgiu yra vykdomi per pripažintus tarpuskaitos namus arba jų atžvilgiu taikoma pareiga nuolat mokėti garantines įmokas. Šiame punkte numatytų finansinių priemonių apibrėžimas yra nustatytas 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos Komisijos reglamente (EB) Nr. 1287/2006. 5. Pinigų rinkos priemonės – priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje – iždo vekseliai, indėlio sertifikatai, bendrovių išleisti trumpalaikiai skoliniai įsipareigojimai ir kita, išskyrus mokėjimo priemones. 6. Finansinių priemonių portfelis – investuotojo turimų finansinių priemonių rinkinys. 7. Finansų maklerio įmonė – juridinis asmuo, kurio nuolatinė veikla yra profesionalus vienos ar kelių investicinių paslaugų teikimas tretiesiems asmenims ir (arba) profesionalus vienos ar kelių investicinės veiklos rūšių vykdymas. Kitose valstybėse narėse įsteigtos finansų maklerio įmonės gali neturėti juridinio asmens statuso. 8. Finansų maklerio įmonės akcijų paketas – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma finansų maklerio įmonės kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminę įtaką finansų maklerio įmonės valdymui. 9. Finansų maklerio įmonės filialas – su buveinės vieta nesutampantis ir juridinio asmens teisių neturintis finansų maklerio įmonės padalinys, kuris teikia tik tas investicines paslaugas ir (arba) vykdo investicinę veiklą ir gali teikti tik tas papildomas paslaugas, kurias leidžia teikti finansų maklerio įmonės licencija. Visi padaliniai, kuriuos finansų maklerio įmonė įsteigė toje pačioje priimančiojoje valstybėje narėje, yra laikomi vienu filialu. 10. Finansų maklerio įmonės vadovas – kaip Finansų įstaigų įstatyme apibrėžtas finansų įstaigos vadovas. 11. Glaudūs ryšiai – situacija, kai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų sieja: 1) dalyvavimo ryšiai – ne mažiau kaip 1/5 įmonės kapitalo ar balsavimo teisių yra valdomos tiesiogiai arba kontrolės būdu; 2) kontrolės ryšiai – apima patronuojančios ir dukterinės įmonių santykius, atsirandančius kontrolės pagrindu, taip pat kitus panašius santykius tarp fizinio ar juridinio asmens ir įmonės, atsižvelgiant į tai, kad įmonės dukterinės įmonės dukterinė įmonė kartu yra laikoma ir pirmosios įmonės dukterine įmone; 3) nuolatiniai kontrolės ryšiai su tuo pačiu asmeniu – kai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų yra nuolatos susiję kontrolės ryšiu su tuo pačiu asmeniu, yra laikoma, kad glaudūs ryšiai yra tarp visų šių asmenų. 12. Investavimo rekomendacija – finansų maklerio įmonės arba kliento iniciatyva klientui teikiama asmeninio pobūdžio rekomendacija dėl vieno ar kelių sandorių, susijusių su finansinėmis priemonėmis. 13. Investicinės paslaugos ir investicinė veikla (toliau – investicinės paslaugos) – su viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis susijusios šios paslaugos ir veikla: 1) pavedimų priėmimas ir perdavimas; 2) pavedimų vykdymas klientų sąskaita; 3) sandorių sudarymas savo sąskaita; 4) finansinių priemonių portfelio valdymas; 5) investavimo rekomendacijų teikimas; 6) finansinių priemonių pasirašymas ir (arba) platinimas įsipareigojant jas išplatinti; 7) finansinių priemonių platinimas be įsipareigojimo jas išplatinti; 8) daugiašalės prekybos sistemos administravimas. 14. Investuotojas – asmuo, nuosavybės teise turintis finansinių priemonių arba ketinantis jų įsigyti. 15. Klientas – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam finansų maklerio įmonė teikia investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas. 16. Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – kaip tai apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme. 17. Kontrolė – kaip tai apibrėžta Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme. 18. Kredito įstaiga – kaip tai apibrėžta Finansų įstaigų įstatyme. 19. Nepriekaištingos reputacijos asmenys: 1) kurie nėra teisti už labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar nusižengimą finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams; 2) kurie nėra teisti už šios dalies 1 punkte nenumatytą nusikaltimą ar nusižengimą arba kurių teistumas yra išnykęs ar panaikintas; 3) nepiktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis. 20. Neprofesionalusis klientas – klientas, kuris nepriskiriamas nei prie profesionaliųjų klientų, nei prie tinkamų sandorio šalių. 21. Pagrindinė sutarties šalis – kaip tai apibrėžta Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme. 22. Papildomos paslaugos: 1) finansinių priemonių saugojimas, apskaita ir valdymas klientų sąskaita, įskaitant turto saugojimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas, tokias kaip pinigų ar finansinio užstato valdymas; 2) suteikimas investuotojui kredito ar paskolos, kuriais naudodamasis investuotojas gali sudaryti sandorį dėl vienos ar kelių finansinių priemonių, o kreditą ar paskolą suteikianti įmonė pati dalyvauja sudarant sandorį; 3) įmonių konsultavimas kapitalo struktūros, verslo strategijos ir kitais su tuo susijusiais klausimais, taip pat patarimai ir paslaugos, susijusios su įmonių reorganizavimu ir įsigijimu; 4) užsienio valiutos keitimo paslaugos, kai jos yra susijusios su investicinių paslaugų teikimu; 5) investiciniai tyrimai, finansinė analizė ar kitos bendro pobūdžio rekomendacijos, susijusios su sandoriais dėl finansinių priemonių; 6) su finansinių priemonių platinimu susijusios paslaugos; 7) investicinės paslaugos, investicinė veikla ir papildomos paslaugos, susijusios su finansinėmis priemonėmis, turtu ar kitais objektais, su kuriais yra susietos išvestinės finansinės priemonės, nurodytos šio straipsnio 4 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktuose, su sąlyga, kad teikiamos investicinės paslaugos ar papildomos paslaugos arba vykdoma investicinė veikla yra susijusi su šiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. 23. Patronuojanti įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme. 24. Pavedimų vykdymas klientų sąskaita – veikla, kuria siekiama kliento sąskaita sudaryti pirkimo–pardavimo sandorius dėl vienos ar kelių finansinių priemonių. 25. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai – kapitalo rinkoje cirkuliuojantys vertybiniai popieriai (išskyrus mokėjimo priemones), įskaitant, bet neapsiribojant šiais vertybiniais popieriais: 1) bendrovių akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, lygiaverčiai bendrovių, partnerystės pagrindu veikiančių bendrijų ir kitų subjektų akcijoms, taip pat depozitoriumo pakvitavimai dėl akcijų; 2) obligacijos ir kitų formų ne nuosavybės vertybiniai popieriai, įskaitant depozitoriumo pakvitavimus dėl ne nuosavybės vertybinių popierių; 3) kiti vertybiniai popieriai, suteikiantys teisę įsigyti ar perleisti perleidžiamuosius vertybinius popierius arba lemiantys piniginius atsiskaitymus, nustatomus atsižvelgiant į perleidžiamuosius vertybinius popierius, valiutas, palūkanų normas, pajamingumą, biržos prekes arba kitus indeksus ar priemones. 26. Finansinių priemonių portfelio valdymas – klientų portfelių, į kurių sudėtį įeina viena ar daugiau finansinių priemonių, valdymas savo nuožiūra pagal individualų kiekvieno kliento pavedimą. 27. Priežiūros institucija – Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija, taip pat kitų valstybių narių kompetentingos institucijos, vykdančios analogiškas funkcijas. 28. Priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kuri nėra buveinės valstybė narė ir kurioje finansų maklerio įmonė yra įsteigusi filialą arba teikia investicines paslaugas ir (arba) vykdo investicinę veiklą nesteigdama filialo, arba ta valstybė narė, kurioje reguliuojama rinka aprūpina savo nutolusius narius ar dalyvius, įsteigtus toje valstybėje narėje, priemonėmis, kurios palengvina prieigą prie reguliuojamos rinkos prekybos sistemos. 29. Profesionalusis klientas – klientas, kuris turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties pagrįstiems investiciniams sprendimams savarankiškai priimti, gali tinkamai įvertinti su tuo susijusią riziką ir atitinka profesionaliesiems klientams nustatytus kriterijus, nurodytus šio įstatymo II skyriaus trečiajame skirsnyje. 30. Reguliuojama rinka – rinkos operatoriaus valdoma ir (arba) administruojama nuolat veikianti daugiašalė licencijuota sistema, kurioje pagal neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles palengvinama suderinti arba yra suderinami trečiųjų asmenų ketinimai pirkti ir parduoti finansines priemones, sąlygojantys sandorių dėl finansinių priemonių, kurios įtrauktos į prekybą šioje sistemoje ir (arba) kuriomis prekiaujama pagal šios sistemos taisykles, sudarymą. 31. Reguliuojamos rinkos operatorius (toliau – rinkos operatorius) – asmuo ar asmenys, kurie valdo ir (arba) administruoja reguliuojamą rinką. Rinkos operatorius gali būti pati reguliuojama rinka. 32. Ribinis pavedimas – pavedimas pirkti ar parduoti pavedime nurodytą finansinę priemonę už pavedime nurodytą ar geresnę kainą ir pavedime nurodytais kiekiais. 33. Rinkos formuotojas – asmuo, kuris nuolat veikia finansų rinkose įsipareigodamas savo sąskaita ir savo lėšomis sudaryti pirkimo–pardavimo sandorius dėl finansinių priemonių savo paties nustatytomis kainomis. 34. Sandorių sudarymas savo sąskaita – sandorių dėl vienos ar kelių finansinių priemonių sudarymas savo lėšomis. 35. Sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė – finansų maklerio įmonė, kuri, vykdydama klientų pavedimus už reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų, organizuotai, nuolatos ir sistemingai sudaro sandorius savo sąskaita. 36. Sisteminė rizika – tikimybė, kad vienos finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ar investuotojo nemokumas turės neigiamos įtakos daugelio finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų ar investuotojų interesams. 37. Užsienio priežiūros institucija – priežiūros institucija, vykdanti finansinių priemonių rinkų priežiūros funkcijas ne valstybėje narėje. 38. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominei erdvei (EEE) priklausanti valstybė. 39. Vertybinių popierių komisija – Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų reguliavimo ir priežiūros institucija. 40. Viešai neatskleista informacija – tiesiogiai ar netiesiogiai su vienu ar keliais emitentais ar finansinėmis priemonėmis susijusi tikslaus pobūdžio informacija apie planuojamus ar įvykusius esminius įvykius ir kita informacija, kurios atskleidimas gali turėti didelės įtakos šių finansinių priemonių ar su jomis susietų išvestinių priemonių kainai, jeigu ši informacija nėra viešai atskleista. Su prekėmis susietų išvestinių priemonių atžvilgiu viešai neatskleista informacija laikoma tokia tikslaus pobūdžio viešai neatskleista informacija, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai susieta su viena ar daugiau tokių priemonių ir kurią rinkos, kurioje prekiaujama tokiomis priemonėmis, naudotojai tikisi gauti pagal įprastą rinkos praktiką. Asmenų, vykdančių pavedimus dėl finansinių priemonių, atžvilgiu viešai neatskleista informacija taip pat yra kliento suteikta tikslaus pobūdžio informacija, susijusi su jo pavedimais, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su vienu ar keliais emitentais ar finansinėmis priemonėmis, kurios atskleidimas gali turėti didelės įtakos šių finansinių priemonių ar su jomis susietų išvestinių priemonių kainai. II SKYRIUS FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ LICENCIJAVIMAS IR JŲ VEIKLAI KELIAMI REIKALAVIMAI PIRMASIS SKIRSNIS FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ LICENCIJAVIMAS. REIKALAVIMAI LICENCIJAI GAUTI 4 straipsnis. Investicinių paslaugų teikimas – licencijuojama veikla 1. Nuolat ir profesionaliai teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje gali tik finansų maklerio įmonės, turinčios Vertybinių popierių komisijos ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, taip pat Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotos kredito įstaigos, jei kredito įstaigos licencija suteikia teisę teikti investicines paslaugas, ir finansų patarėjo įmonės, turinčios Vertybinių popierių komisijos išduotą finansų patarėjo įmonės licenciją. 2. Finansų maklerio įmonės licenciją turinti bendrovė vadinama finansų maklerio įmone. Žodžius „finansų maklerio įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius gali vartoti savo pavadinime ir reklamoje tik tos įmonės, kurios turi teisę teikti investicines paslaugas. Įmonės, kurios specializuojasi valdyti kitų asmenų finansinių priemonių portfelius, gali savo pavadinime vartoti žodžius „investicijų valdymo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius ir vedinius. 3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma rinkos operatoriui, administruojančiam daugiašalę prekybos sistemą ir neketinančiam teikti kitų investicinių paslaugų. Tokiu atveju rinkos operatoriui licencija neišduodama, tačiau jis turi teisę administruoti daugiašalę prekybos sistemą tik po to, kai Vertybinių popierių komisija įsitikina, kad rinkos operatorius atitinka šiame skirsnyje (išskyrus šio įstatymo 11 straipsnyje) nustatytus reikalavimus ir apie tai praneša rinkos operatoriui. 4. Lietuvos Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė ir finansų patarėjo įmonė privalo turėti buveinę Lietuvos Respublikoje. 5. Vertybinių popierių komisija kaupia duomenis ir informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus subjektus bei investicines ir papildomas paslaugas, kurias jie turi teisę teikti Lietuvos Respublikoje. Ši informacija yra nuolat atnaujinama ir viešai skelbiama Vertybinių popierių komisijos interneto tinklalapyje. 6. Finansų patarėjo įmonės licenciją turinti bendrovė vadinama finansų patarėjo įmone. Žodžius „finansų patarėjo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius gali vartoti savo pavadinime ir reklamoje tik tos įmonės, kurios turi teisę verstis finansų patarėjo įmonės veikla. 7. Finansų patarėjo įmonė turi teisę teikti Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 1 ir 5 punktuose numatytas investicines paslaugas dėl perleidžiamųjų vertybinių popierių ir kolektyvinio investavimo subjektų vertybinių popierių, su sąlyga, kad įmonė nesaugo klientų lėšų ir finansinių priemonių ir dėl to negali tapti klientų skolininke, o klientų pavedimus gali perduoti tik: 1) valstybėje narėje licencijuotoms finansų maklerio įmonėms; 2) valstybėje narėje licencijuotoms kredito įstaigoms; 3) trečiosiose šalyse įsteigtiems finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų filialams, kuriems taikomi ne mažiau griežti reikalavimai nei nustatyti Europos Sąjungos teisės aktuose; 4) kolektyvinio investavimo subjektams, kurie, vadovaujantis jų buveinės valstybės narės teisės aktais, turi teisę viešai platinti kolektyvinio investavimo subjekto vertybinius popierius, taip pat jų valdytojams; 5) nekintamojo kapitalo investicinėms bendrovėms, kaip jos apibrėžtos Antrosios Tarybos direktyvos 77/91/EEB 15 straipsnio 4 dalyje, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje. 8. Finansų patarėjo įmonei mutatis mutandis taikomi šio įstatymo II skyriuje nustatyti reikalavimai, taikomi finansų maklerio įmonėms, išskyrus išimtis, numatytas šiame įstatyme ir Vertybinių popierių komisijos priimtuose teisės aktuose. 9. Finansų patarėjo įmonei netaikomi kapitalo reikalavimai, tačiau ji privalo apdrausti savo profesinę civilinę atsakomybę. Draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 100 tūkstančių litų vienam draudiminiam įvykiui ir 500 tūkstančių litų visiems draudiminiams įvykiams per metus. Finansų patarėjo įmonė privalo turėti draudimo apsaugą visą savo veiklos laiką. 10. Finansų patarėjo įmonė turi teisę teikti licencijoje nurodytas investicines paslaugas ir jas reklamuoti tik Lietuvos Respublikoje. Finansų patarėjo įmonei nesuteikiamos šio įstatymo II skyriaus penktajame skirsnyje nustatytos teisės. 5 straipsnis. Finansų maklerio įmonės licencijos apimtis 1. Finansų maklerio įmonės licencijoje yra nurodomos investicinės paslaugos, kurias turi teisę teikti finansų maklerio įmonė. Licencijoje taip pat gali būti nurodytos viena ar kelios papildomos paslaugos. Finansų maklerio įmonės licencija nėra išduodama vien tik papildomoms paslaugoms teikti. 2. Vertybinių popierių komisija išduoda finansų maklerio įmonės licenciją: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtoms įmonėms, ketinančioms užsiimti finansų maklerio įmonės veikla; 2) nevalstybėje narėje licencijuotoms finansų maklerio įmonėms, ketinančioms teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje. 3. Lietuvos Respublikoje įsteigtoms kredito įstaigoms teisę teikti investicines paslaugas suteikia kredito įstaigos licencija, jeigu joje ši veikla nėra apribota. Vertybinių popierių komisija pateikia Lietuvos bankui išvadą apie kredito įstaigos pasirengimą, įkūrus specializuotą vidaus struktūrinį padalinį, teikti investicines paslaugas. 4. Finansų maklerio įmonė ar kredito įstaiga, ketinanti teikti investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, kurios nėra numatytos jai išduotoje licencijoje, turi kreiptis į licenciją išdavusią priežiūros instituciją su prašymu papildyti galiojančią licenciją ketinamomis teikti investicinėmis ir (arba) papildomomis paslaugomis. 5. Lietuvos Respublikoje veikiančių kredito įstaigų teisės teikti investicines ir papildomas paslaugas ypatumus taip pat reguliuoja atitinkamų kredito įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai. 6 straipsnis. Licencijos išdavimo tvarka 1. Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, turi pateikti Vertybinių popierių komisijai prašymą. Kartu su prašymu turi būti pateikiama numatomos vykdyti veiklos programa (verslo planas), kurioje, be kita ko, aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys ir įmonės organizacinė struktūra, taip pat informacija apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo reikalavimų tenkinimą ir kita Vertybinių popierių komisijos nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi Vertybinių popierių komisija galėtų konstatuoti, kad įmonė atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus finansų maklerio įmonės licencijai gauti. Valstybės ir savivaldybių institucijos Vertybinių popierių komisijos prašymu privalo pateikti visą savo turimą informaciją apie pretendento akcininkus, jų finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų išvadas ir kitą informaciją, reikalingą priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo. 2. Vertybinių popierių komisija išduoda finansų maklerio įmonės licenciją tik visiškai įsitikinusi, kad įmonė atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus licencijai gauti. 3. Apie sprendimą dėl licencijos išdavimo Vertybinių popierių komisija praneša paraišką pateikusiai įmonei ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų ir informacijos pateikimo. 4. Vertybinių popierių komisija turi teisę reikalauti, kad būtų pateikta papildomų duomenų ar paaiškinimų. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo. 5. Apie licencijos išdavimą ar galiojimo panaikinimą Vertybinių popierių komisija praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbia Vertybinių popierių komisijos interneto tinklalapyje. 7 straipsnis. Atsisakymo išduoti licenciją pagrindai 1. Vertybinių popierių komisija turi teisę atsisakyti išduoti finansų maklerio įmonės licenciją, jeigu: 1) duomenys (dokumentai) neatitinka nustatytų reikalavimų arba pateikti ne visi ar tikrovės neatitinkantys duomenys; 2) įmonės vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos arba neturi pakankamos patirties; 3) planuojami įmonės vadovų pasikeitimai kelia grėsmę patikimam ir skaidriam įmonės valdymui; 4) įmonė nepateikė informacijos apie įmonės akcininkus, jų tiesiogiai ar netiesiogiai valdomus akcijų paketus ir šių paketų dydį; 5) yra pagrindas manyti, kad įmonės akcijų paketo savininkai neužtikrins patikimo ir skaidraus įmonės valdymo; 6) įmonę siejantys glaudūs ryšiai su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis gali trukdyti Vertybinių popierių komisijai veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas; 7) bent vienas įmonės darbuotojas yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo darbuotojas; 8) turimos ar nuomojamos patalpos ar įranga nėra tinkamos investicinių paslaugų teikimo veiklai vykdyti; 9) Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės nuolatinio valdymo organo buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje; 10) trečiosios šalies fizinių ar juridinių asmenų, su kuriais įmonę sieja glaudūs ryšiai, statusą reglamentuojantys įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai arba šių reikalavimų įgyvendinimas gali trukdyti Vertybinių popierių komisijai veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas; 11) įmonė netenkina Vertybinių popierių komisijos nustatytų kapitalo reikalavimų; 12) įmonė nėra įsipareigojusi tapti pripažintos investuotojų draudimo sistemos nare; 13) įmonė nėra patvirtinusi priemonių ir procedūrų, užtikrinančių finansų maklerio įmonei keliamų organizacinių reikalavimų laikymąsi. 2. Vertybinių popierių komisija gali atsisakyti išduoti licenciją ne valstybėje narėje licencijuotai finansų maklerio įmonei, jei Vertybinių popierių komisija su užsienio priežiūros institucija nėra sudariusi susitarimų, kurie užtikrintų tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą. 3. Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu ir gali būti apskųstas teismui. 8 straipsnis. Licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai Vertybinių popierių komisija turi teisę panaikinti jos išduotos finansų maklerio įmonės licencijos galiojimą, jei finansų maklerio įmonė: 1) pati kreipėsi dėl licencijos galiojimo panaikinimo; 2) per 12 mėnesių nuo licencijos išdavimo nepradėjo teikti licencijoje nustatytų paslaugų; 3) per paskutinius 6 mėnesius neteikė investicinių paslaugų ir nevykdė investicinės veiklos; 4) gavo licenciją pateikusi tikrovės neatitinkančius duomenis ar informaciją arba pasinaudojusi kitomis neteisėtomis priemonėmis; 5) nebeatitinka reikalavimų finansų maklerio įmonės licencijai gauti; 6) šiurkščiai ir nuolat pažeidinėjo šiame įstatyme nustatytus finansų maklerio įmonės veiklos reikalavimus; 7) nesugeba įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus arba yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais. 9 straipsnis. Finansų maklerio įmonės vadovai 1. Finansų maklerio įmonės vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus finansų maklerio įmonės valdymas. 2. Jei rinkos operatoriui, kuris siekia gauti leidimą administruoti daugiašalę prekybos sistemą, ir jo ketinamai administruoti daugiašalei prekybos sistemai vadovauja tie patys asmenys, kurie vadovauja reguliuojamai rinkai, yra laikoma, kad šie asmenys atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. 3. Lietuvos Respublikoje licencijuota finansų maklerio įmonė privalo iš anksto pranešti Vertybinių popierių komisijai apie visus būsimus įmonės vadovų pasikeitimus, kartu pateikdama Vertybinių popierių komisijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar naujai išrinkti arba planuojami rinkti vadovai atitinka nepriekaištingos reputacijos ir pakankamos patirties reikalavimus. Naujai išrinkti finansų maklerio įmonės vadovai gali pradėti eiti pareigas tik po to, kai Vertybinių popierių komisija pritaria jų kandidatūroms. 4. Vertybinių popierių komisija turi teisę nepritarti naujai išrinktų vadovų kandidatūroms, jei išrinkti vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi pakankamos patirties arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami įmonės vadovų pasikeitimai kelia grėsmę patikimam ir skaidriam įmonės valdymui. Vertybinių popierių komisija priima sprendimą dėl naujai išrinktų vadovų kandidatūrų tinkamumo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. 5. Finansų maklerio įmonėje turi būti vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas ir kolegialus valdymo organas – valdyba. 10 straipsnis. Finansų maklerio įmonės akcininkai 1. Fizinis ar juridinis asmuo, ketinantis tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti ar padidinti jau turimą finansų maklerio įmonės akcijų paketą, jei dėl planuojamo įmonės akcijų įsigijimo asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar kapitalo dalis pasiektų arba peržengtų didėjimo tvarka 20, 33 ar 50 procentų arba įmonė taptų to juridinio asmens dukterine įmone, turi gauti išankstinį Vertybinių popierių komisijos sutikimą. 2. Asmuo privalo iš anksto pranešti Vertybinių popierių komisijai apie planuojamą įmonės akcijų paketo įgijimą ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus bei kitą Vertybinių popierių komisijos nustatytą informaciją. Tokia pačia tvarka Vertybinių popierių komisija turi būti informuojama apie asmens ketinimą perleisti arba sumažinti asmeniui priklausantį finansų maklerio įmonės akcijų paketą, jei dėl planuojamo įmonės akcijų netekimo asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar kapitalo dalis pasiektų arba peržengtų mažėjimo tvarka 20, 33 ar 50 procentų arba įmonė nustotų būti to juridinio asmens dukterine įmone. 3. Vertybinių popierių komisija, gavusi pranešimą apie asmens ketinimą įsigyti arba padidinti finansų maklerio įmonės akcijų paketą, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos turi priimti sprendimą dėl sutikimo leisti įsigyti arba padidinti finansų maklerio įmonės akcijų paketą davimo. Vertybinių popierių komisija atsisako išduoti sutikimą, jei kyla pagrįstų abejonių, kad asmenys, ketinantys įsigyti arba padidinti jau turimą įmonės akcijų paketą, sugebės užtikrinti patikimą ir skaidrų įmonės valdymą. Vertybinių popierių komisija turi teisę reikalauti, kad būtų pateikta papildomų dokumentų ir informacijos apie ketinimą įsigyti arba padidinti finansų maklerio įmonės akcijų paketą – tokiu atveju 3 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo visų reikalingų dokumentų ir informacijos pateikimo Vertybinių popierių komisijai dienos. 4. Jei Vertybinių popierių komisija duoda sutikimą asmeniui įsigyti ar padidinti finansų maklerio įmonės akcijų paketą, ji gali nustatyti asmens ketinimo įsigyti arba padidinti finansų maklerio įmonės akcijų paketą įgyvendinimo terminą. 5. Vertybinių popierių komisija neduoda sutikimo įsigyti ar padidinti finansų maklerio įmonės akcijų paketą, jei: 1) asmuo (juridinio asmens – vadovai ir kontroliuojantys asmenys) nėra nepriekaištingos reputacijos; 2) asmuo yra reguliuojamos rinkos operatoriaus, Vertybinių popierių komisijos ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo darbuotojas; 3) asmuo nepateikė informacijos apie savo veiklą ir finansinę padėtį; 4) juridinis asmuo nepateikė informacijos apie savo dalyvius; 5) asmuo nepateikė dokumentų, įrodančių, kad lėšos, skirtos akcijoms apmokėti, yra gautos teisėtai; 6) asmens finansinė padėtis nėra gera ir stabili; 7) davus sutikimą atsirastų toks glaudus ryšys, kuris būtų pagrindas atsisakyti išduoti finansų maklerio įmonės licenciją; 8) yra kitų pagrindų, keliančių pagrįstų abejonių, kad asmenys, ketinantys įsigyti arba padidinti finansų maklerio įmonės akcijų paketą, sugebės užtikrinti patikimą ir skaidrų įmonės valdymą. 6. Vertybinių popierių komisijos atsisakymas duoti sutikimą įsigyti ar padidinti finansų maklerio įmonės akcijų paketą turi būti motyvuotas raštu ir gali būti skundžiamas teismui. 7. Jei asmuo, ketinantis įsigyti finansų maklerio įmonės akcijų paketą, yra kitoje valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė, kredito įstaiga, draudimo įmonė, kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė arba bet kurį iš šių subjektų patronuojanti įmonė ar kontroliuojantis asmuo, o po akcijų paketo įsigijimo finansų maklerio įmonė taptų įgijėjo dukterine įmone arba jo kontroliuojama, Vertybinių popierių komisija, prieš priimdama sprendimą dėl sutikimo įsigyti arba padidinti finansų maklerio įmonės akcijų paketą davimo, konsultuojasi su kitos valstybės narės priežiūros institucija šio įstatymo 17 straipsnio nustatyta tvarka. 8. Jei finansų maklerio įmonei tampa žinoma apie jos akcijų įgijimą ar netekimą, dėl kurio įmonės akcininkų turimi akcijų paketai peržengia šio straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas didėjimo arba mažėjimo tvarka, ji privalo nedelsdama apie tai pranešti Vertybinių popierių komisijai. 9. Finansų maklerio įmonė privalo ne rečiau kaip kartą per metus pateikti Vertybinių popierių komisijai pranešimą, kuriame nurodomi įmonės akcininkai, valdantys įmonės akcijų paketą, ir jų valdomų akcijų paketų dydžiai. Informacija pateikiama pagal duomenis, turimus eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną, o jei įmonės akcijos yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, – laikantis bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, taikomų teisės aktų reikalavimų. 10. Jei asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, daroma įtaka kelia grėsmę patikimam ir skaidriam finansų maklerio įmonės valdymui, Vertybinių popierių komisija privalo imtis priemonių šiai padėčiai ištaisyti. Šiuo tikslu Vertybinių popierių komisija turi teisę duoti privalomus nurodymus ir taikyti šiame įstatyme nustatytas sankcijas vadovams ir kitiems asmenims, atsakingiems už įmonės valdymą. 11. Asmens, įsigijusio finansų maklerio įmonės akcijų paketą arba padidinusio akcijų paketą peržengiant šiame straipsnyje numatytas ribas negavus išankstinio Vertybinių popierių komisijos sutikimo arba nesilaikant šio straipsnio 3 dalies pagrindu nustatyto termino, visos turimos akcijos praranda balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. Balso teisė vėl įgyjama tą dieną, kai yra gaunamas Vertybinių popierių komisijos sutikimas. 11 straipsnis. Narystė pripažintoje investuotojų draudimo sistemoje 1. Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, privalo apdrausti įmonės įsipareigojimus investuotojams Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis. 12 straipsnis. Kapitalo reikalavimai Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, privalo tenkinti kapitalo reikalavimus. Kapitalo reikalavimus nustato Vertybinių popierių komisija. 13 straipsnis. Organizaciniai reikalavimai 1. Finansų maklerio įmonė privalo turėti tinkamą veiklos organizavimo politiką ir procedūras, kurios užtikrintų, kad finansų maklerio įmonė, jos vadovai, darbuotojai ir agentai laikosi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, ir taisykles, reglamentuojančias finansų maklerio įmonės vadovų, darbuotojų ir agentų sandorių sudarymą savo sąskaita. 2. Finansų maklerio įmonė privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams, kurie galėtų neigiamai paveikti jos klientų interesus. 3. Finansų maklerio įmonė privalo imtis tinkamų priemonių užtikrinti nuolatinį ir nenutrūkstamą investicinių paslaugų teikimą. Šiuo tikslu finansų maklerio įmonė privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, išteklius ir procedūras. 4. Finansų maklerio įmonė, patikėdama trečiajam asmeniui atlikti tokias įmonės funkcijas, kurios turi ypatingą reikšmę užtikrinant nuolatinį ir kokybišką investicinių paslaugų teikimą ir investicinės veiklos vykdymą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta papildomos nepateisinamos veiklos rizikos. Svarbių įmonės funkcijų vykdymas negali būti perduodamas kitiems asmenims, jei tai galėtų iš esmės pabloginti finansų maklerio įmonės vidaus kontrolės kokybę ar Vertybinių popierių komisijos galimybes vykdyti veiksmingą priežiūrą. 5. Finansų maklerio įmonė privalo turėti patikimas administravimo ir apskaitos procedūras, vidaus kontrolės mechanizmą, veiksmingas rizikos vertinimo procedūras, veiksmingas informacijos apdorojimo sistemų kontrolės ir apsaugos priemones. 6. Finansų maklerio įmonė privalo užtikrinti suteiktų investicinių paslaugų ir sudarytų sandorių dokumentų saugojimą, kad Vertybinių popierių komisija galėtų vykdyti veiksmingą priežiūrą – ypač tais atvejais, kai reikia įsitikinti, kad finansų maklerio įmonė laikosi šiame įstatyme nustatytų pareigų įmonės klientams ir potencialiems klientams. 7. Finansų maklerio įmonė, saugodama klientams priklausančias finansines priemones, privalo imtis priemonių, užtikrinančių klientų nuosavybės teisės apsaugą, ypač finansų maklerio įmonės nemokumo atveju. Finansų maklerio įmonė privalo atskirai įtraukti į apskaitą savo ir kiekvieno kliento finansines priemones. Finansų maklerio įmonė neturi teisės naudotis klientui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis, jei nėra gautas aiškiai išreikštas kliento sutikimas. 8. Finansų maklerio įmonė, saugodama klientams priklausančias pinigines lėšas, privalo imtis priemonių, užtikrinančių klientų nuosavybės teisės apsaugą ir užkertančių kelią neteisėtam naudojimuisi klientams priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Draudimas naudotis kliento lėšomis netaikomas licencijuotoms kredito įstaigoms. Finansų maklerio įmonė klientų pinigines lėšas kredito įstaigoje privalo laikyti patikėjimo pagrindais atskirai nuo nuosavų lėšų. Klientų piniginės lėšos, perduotos finansų maklerio įmonei finansinėms priemonėms pirkti, ir klientų piniginės lėšos, pardavus klientui priklausančias finansines priemones, yra kliento nuosavybė, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas pagal finansų maklerio įmonės skolas. 9. Kai investicines paslaugas teikia kitoje valstybėje narėje įsteigtos finansų maklerio įmonės filialas, Vertybinių popierių komisija prižiūri, kaip filialas laikosi šio straipsnio 6 dalyje nustatytų pareigų, kartu nepažeisdama įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijos teisės tiesiogiai gauti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus. 10. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių. 11. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis. 14 straipsnis. Makleriai 1. Makleriu gali būti fizinis asmuo, turintis Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją, suteikiančią teisę vykdyti vieną ar kelias numatytas maklerių operacijas. 2. Asmuo, pretenduojantis gauti maklerio licenciją, turi išlaikyti Vertybinių popierių komisijos organizuojamus egzaminus ar pateikti šiai komisijai jos pripažintą kvalifikacijos dokumentą. Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti pretendentams išsimokslinimo ir profesinius reikalavimus. Maklerio licencija negali būti išduodama asmeniui, kuris nėra nepriekaištingos reputacijos. 3. Vertybinių popierių komisija turi teisę panaikinti maklerio licencijos galiojimą: 1) raštišku maklerio prašymu; 2) makleriui mirus; 3) jeigu makleris per 12 mėnesių nepradėjo Vertybinių popierių komisijos patvirtintose finansų maklerių licencijų išdavimo taisyklėse numatytos profesinės veiklos, susijusios su finansinių priemonių rinka arba jos priežiūra, arba jeigu jis daugiau kaip 12 mėnesių jos nebevykdo; 4) jei po licencijos išdavimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta išduoti licenciją; 5) jei atsiranda sąlygų, dėl kurių makleris negali būti laikomas turinčiu nepriekaištingą reputaciją; 6) jei makleris nesilaiko šio įstatymo ar Vertybinių popierių komisijos priimtų teisės aktų. 4. Maklerio licencijos galiojimo panaikinimas leidžia sustabdyti finansų maklerio įmonės, kurioje šis makleris dirba, licencijos galiojimą tuo atveju, jeigu įmonė nebeatitinka sąlygų, pagal kurias licencija jai buvo išduota. 5. Vertybinių popierių komisija periodiškai, bet ne dažniau kaip kartą per metus, turi teisę surengti maklerio peratestavimą, jei pasitvirtina jo klientų skundai arba patikrinimo duomenys kelia abejonių dėl tinkamos jo kvalifikacijos. Pagal peratestavimo rezultatus gali būti mažinama operacijų, kurias turi teisę atlikti makleris, o jeigu nustatoma, kad makleris visiškai prarado kvalifikaciją arba nedalyvauja peratestavime, – panaikinamas jo licencijos galiojimas. 6. Apie maklerio licencijos išdavimą ar galiojimo panaikinimą Vertybinių popierių komisija paskelbia viešai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. 15 straipsnis. Finansų maklerio įmonių auditas Finansų maklerio įmonių audito atlikimo tvarką, reikalavimus auditoriui ir audito įmonei, auditoriaus ir audito įmonių pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Audito įstatymas, Finansų įstaigų įstatymas ir šio įstatymo 83 straipsnis. 16 straipsnis.       Papildomi reikalavimai finansų maklerio įmonėms ir rinkos operatoriams, administruojantiems daugiašalę prekybos sistemą 1. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, be šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo patvirtinti skaidrias ir neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles bei procedūras, kurios užtikrintų sąžiningą ir sklandžią prekybą, ir nustatyti objektyvius kriterijus, skirtus veiksmingam pavedimų vykdymui užtikrinti. 2. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, privalo patvirtinti skaidrias taisykles, nustatančias kriterijus, pagal kuriuos finansinės priemonės gali būti įtrauktos į prekybą toje sistemoje. 3. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, turi užtikrinti informacijos, kurios pagrindu daugiašalės prekybos sistemos nariai galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, viešą paskelbimą, atsižvelgiant į daugiašalės prekybos sistemos dalyvių padėtį rinkoje ir finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama toje sistemoje, tipus. 4. Šio įstatymo 22, 24 ir 25 straipsniuose nustatyti reikalavimai netaikomi sandoriams, sudarytiems pagal daugiašalės prekybos sistemos veiklą reglamentuojančias taisykles, kai sudarant sandorį dalyvauja tik tos sistemos nariai ar dalyviai arba tik pati sistema ir jos nariai ar dalyviai. Tačiau daugiašalės prekybos sistemos nariai ar dalyviai turi laikytis šio įstatymo 22, 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų savo klientų atžvilgiu, kai, veikdami kliento sąskaita, vykdo jo pavedimus daugiašalėje prekybos sistemoje. 5. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, turi patvirtinti ir įgyvendinti objektyviais kriterijais pagrįstas taisykles, nustatančias reikalavimus rinkos dalyviams, siekiantiems tapti sistemos nariais. Šios taisyklės turi atitikti šio įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. 6. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, turi suteikti sistemos nariams visą reikalingą informaciją apie jų pareigas, susijusias su atsiskaitymais dėl sistemoje sudarytų sandorių. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, privalo turėti veiksmingų priemonių arba sudaryti reikiamus susitarimus, kurie palengvintų veiksmingą atsiskaitymą už sistemoje sudarytus sandorius, įskaitant ir susitarimus su pagrindine sutarties šalimi bei tarpuskaitos ir atsiskaitymų sistema. 7. Jei perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais, kurie buvo įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, yra prekiaujama daugiašalėje prekybos sistemoje be jų emitento sutikimo, tai šių vertybinių popierių emitentui netaikomi pradinio, periodinio ir einamojo informacijos atskleidimo reikalavimai, taikomi toje sistemoje. 8. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, privalo nedelsdami vykdyti Vertybinių popierių komisijos nurodymus dėl prekybos finansinėmis priemonėmis sustabdymo ar nutraukimo. 9. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis. 17 straipsnis.       Priežiūros institucijų tarpusavio konsultavimasis prieš išduodant finansų maklerio įmonės licenciją 1. Vertybinių popierių komisija, prieš išduodama finansų maklerio įmonės licenciją, atsiklausia kitos valstybės narės priežiūros institucijos nuomonės, jei finansų maklerio įmonės licencijos siekianti įmonė yra: 1) kitoje valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės ar kredito įstaigos dukterinė įmonė; 2) kitoje valstybėje narėje licencijuotą finansų maklerio įmonę ar kredito įstaigą patronuojančios įmonės dukterinė įmonė; 3) kontroliuojama tų pačių fizinių ar juridinių asmenų, kurie kontroliuoja kitoje valstybėje narėje licencijuotą finansų maklerio įmonę ar kredito įstaigą. 2. Vertybinių popierių komisija, prieš išduodama finansų maklerio įmonės licenciją, atsiklausia kitos valstybės narės kredito įstaigų ar draudimo įmonių priežiūrą vykdančios priežiūros institucijos nuomonės, jei licencijos siekianti finansų maklerio įmonė yra: 1) Europos Bendrijoje licencijuotos kredito įstaigos ar draudimo įmonės dukterinė įmonė; 2) Europos Bendrijoje licencijuotą kredito įstaigą ar draudimo įmonę patronuojančios įmonės dukterinė įmonė; 3) kontroliuojama tų pačių fizinių ar juridinių asmenų, kurie kontroliuoja Europos Bendrijoje licencijuotą kredito įstaigą ar draudimo įmonę. 3. Vertybinių popierių komisija atsiklausia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežiūros institucijų nuomonės vertindama licencijos siekiančios įmonės akcijų paketo savininkų tinkamumą ir tai pačiai grupei priklausančių įmonių vadovų reputaciją bei patirtį. Vertybinių popierių komisija keičiasi informacija, reikalinga akcininkų tinkamumui įvertinti, taip pat tai pačiai įmonių grupei priklausančių įmonių vadovų reputacijai ir tinkamumui įvertinti tiek prieš išduodama finansų maklerio įmonės licenciją, tiek ir vėliau vykdydama finansų maklerio įmonės veiklos reikalavimų laikymosi priežiūrą. 18 straipsnis.       Vertybinių popierių komisijos įgaliojimai detalizuojant finansų maklerio įmonių ir finansų patarėjo įmonių licencijavimo tvarką ir reikalavimus licencijai gauti Vertybinių popierių komisija, detalizuodama šio skirsnio nuostatas, nustato: 1) finansų maklerio įmonių licencijų išdavimo ir galiojimo panaikinimo tvarką; 2) maklerių licencijų išdavimo ir galiojimo panaikinimo tvarką; 3) pranešimų apie finansų maklerio įmonės akcijų paketo įgijimą ar netekimą ir pranešimų apie šiame įstatyme nustatytų akcijų suteikiamų balsavimo teisių ribų peržengimą pateikimo tvarką; 4) finansų maklerio įmonių kapitalo reikalavimus; 5) finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo taisykles, detalizuojančias šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytus organizacinius reikalavimus; 6) finansų patarėjo įmonių licencijų išdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei veiklos organizavimo ir vykdymo taisykles. ANTRASIS SKIRSNIS FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ VEIKLAI KELIAMI REIKALAVIMAI 19 straipsnis.       Finansų maklerio įmonės pareiga nuolat laikytis reikalavimų licencijai gauti 1. Lietuvos Respublikoje licencijuotos finansų maklerio įmonės privalo nuolat laikytis šiame įstatyme nustatytų reikalavimų finansų maklerio įmonės licencijai gauti. 2. Kaip laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, prižiūri Vertybinių popierių komisija. Finansų maklerio įmonė turi pranešti Vertybinių popierių komisijai apie visus aplinkybių, buvusių licencijos išdavimo metu, esminius pasikeitimus. 3. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis. 20 straipsnis.       Pareiga nuolat laikytis finansų maklerio įmonės veiklai keliamų reikalavimų ir teikti periodinę informaciją 1. Lietuvos Respublikoje licencijuotos finansų maklerio įmonės, teikiančios investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje, taip pat kitoje valstybėje narėje licencijuotų finansų maklerio įmonių filialai, teikiantys investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo nuolat laikytis šiame skirsnyje nustatytų finansų maklerio įmonės veiklai keliamų reikalavimų. 2. Kaip laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, prižiūri Vertybinių popierių komisija. Vertybinių popierių komisija, vykdydama priežiūros funkcijas, naudojasi šio įstatymo 72 straipsnyje suteiktomis teisėmis. 3. Finansų maklerio įmonės Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka ir atvejais privalo pateikti kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, tarpinę finansinę atskaitomybę, veiklos ataskaitą ir kitus Vertybinių popierių komisijos nustatytus dokumentus. 4. Finansų maklerio įmonės privalo Vertybinių popierių komisijos nustatytais atvejais ir tvarka atskleisti visuomenei informaciją apie savo veiklą. 5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas pareigas detalizuoja Vertybinių popierių komisija. 6. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis. 21 straipsnis. Pareiga vengti interesų konfliktų 1. Finansų maklerio įmonė privalo imtis visų reikalingų priemonių, skirtų nustatyti interesų konfliktus, kylančius tarp įmonės, jos vadovų, darbuotojų, agentų, taip pat kitų su įmone tiesiogiai ar netiesiogiai kontrolės ryšiais susijusių asmenų ir įmonės klientų arba vien tik tarp įmonės klientų, kai interesų konfliktai kyla įmonei teikiant investicines paslaugas, papildomas paslaugas arba jų derinį. 2. Jei priemonės, kurių finansų maklerio įmonė ėmėsi vadovaudamasi šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, yra nepakankamos užtikrinti žalos klientų interesams prevenciją, finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas, turi aiškiai atskleisti klientui interesų konflikto turinį ir šaltinį. 3. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis. 22 straipsnis. Finansų maklerio įmonės pareigos teikiant klientui investicines paslaugas 1. Finansų maklerio įmonė, teikdama klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, turi sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. 2. Visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Reklaminio pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama. 3. Finansų maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Informacija gali būti pateikiama standartizuota forma. 4. Įgyvendindama šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, finansų maklerio įmonė privalo pateikti informaciją apie: 1) įmonę ir jos teikiamas paslaugas; 2) finansines priemones ir siūlomą investavimo strategiją, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms arba investicijoms į tam tikras finansines priemones; 3) klientų pavedimų vykdymo vietas; 4) pavedimo vykdymo išlaidas ir kitus mokėjimus. 5. Finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti klientui investicines paslaugas, kurios apima investavimo rekomendacijų teikimą ir (arba) finansinių priemonių portfelio valdymą, privalo surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento: 1) žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis; 2) finansinę padėtį; 3) tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis. 6. Finansų maklerio įmonė, surinkusi ir įvertinusi šio straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją, turi rekomenduoti klientui ar potencialiam klientui konkrečias investicines paslaugas ir finansines priemones, kurios geriausiai atitiktų kliento interesus. 7. Finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines paslaugas, kitas nei nurodytos šio straipsnio 5 ir 10 dalyse, turi pasiūlyti klientui ar potencialiam klientui pateikti informaciją apie jo žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, kurias siūlo finansų maklerio įmonė arba dėl kurių kreipiasi pats klientas ar potencialus klientas. Atsižvelgdama į gautą informaciją, finansų maklerio įmonė turi įvertinti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos klientui. 8. Jei finansų maklerio įmonė, įvertinusi šio straipsnio 7 dalyje nurodytą informaciją, nustato, kad investicinė paslauga ar finansinė priemonė konkrečiam klientui ar potencialiam klientui nėra tinkama, ji privalo klientą ar potencialų klientą apie tai įspėti. Įspėjimas gali būti pateikiamas ir standartizuota forma. 9. Jei klientas ar potencialus klientas atsisako suteikti šio straipsnio 7 dalyje nurodytą informaciją arba pateikia nepakankamai informacijos apie savo žinias ir patirtį investavimo srityje, finansų maklerio įmonė privalo įspėti klientą ar potencialų klientą, kad kliento atsisakymas pateikti reikalingą informaciją arba ne visos reikalingos informacijos pateikimas neleidžia finansų maklerio įmonei nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos klientui. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas ir standartizuota forma. 10. Finansų maklerio įmonė, kurios teikiamos investicinės paslaugos apima tik pavedimų vykdymą klientų sąskaita ir (arba) pavedimų priėmimą ir perdavimą, neatsižvelgiant į tai, ar yra teikiamos papildomos paslaugos, gali teikti šias paslaugas nesurinkusi informacijos apie kliento žinias ir patirtį investavimo srityje ir neįvertinusi, ar konkrečios investicinės paslaugos arba finansinės priemonės yra tinkamos klientui, su sąlyga, kad yra tenkinamos visos šios sąlygos: 1) investicinės paslaugos yra teikiamos dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje arba lygiavertėje rinkoje trečiojoje šalyje, taip pat pinigų rinkos priemonių, obligacijų ar kitokių įsiskolinimą patvirtinančių finansinių priemonių, išskyrus obligacijas ir kitas įsiskolinimą patvirtinančias priemones, kurios turi išvestinių finansinių priemonių požymių, kolektyvinio investavimo subjektų išleistų vertybinių popierių ir kitų nesudėtingų finansinių priemonių; 2) investicinė paslauga teikiama kliento ar potencialaus kliento iniciatyva; 3) klientas ar potencialus klientas buvo įspėti, kad investicines paslaugas teikianti finansų maklerio įmonė neturi pareigos įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siūlomų teikti investicinių paslaugų tinkamumo klientui, todėl klientas nesinaudoja šiame įstatyme nustatyta kliento interesų apsauga, kuri numatyta teikiant kitas investicines paslaugas. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas standartizuota forma; 4) finansų maklerio įmonė laikosi šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų vengti interesų konfliktų. 11. Finansų maklerio įmonė privalo saugoti dokumentus, nustatančius įmonės ir kliento sutartinius santykius ir jų tarpusavio teises ir pareigas bei kitas investicinių paslaugų teikimo sąlygas. Šalių tarpusavio teisės ir pareigos gali būti nustatomos nuorodos į kitus dokumentus ar teisės aktus būdu. 12. Finansų maklerio įmonė turi teikti klientui tinkamus pranešimus apie jam suteiktas paslaugas. Šiuose pranešimuose turi būti pateikiama informacija apie išlaidas, susijusias su sandorių sudarymu ir paslaugų teikimu klientui. 13. Tais atvejais, kai investicinė paslauga teikiama kaip dalis finansinio produkto, kuri …

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.