LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL INTEGRUOTO TECHNOLOGIJŲ KURSO BENDROSIOS PROGRAMOS MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS II DALĮ IR PASIRENKAMŲJŲ TECHNOLOGIJŲ IR MENŲ BENDRŲJŲ PROGRAMŲ MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ, PATVIRTINIMO 2007 m. rugsėjo 6 d. Nr. ISAK-1790 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853; 2004, Nr. 103-3755) 37 straipsnio 4 dalimi ir 56 straipsnio 14 punktu, tvirtinu pridedamas: 1. Integruoto technologijų kurso bendrąją programą mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį; 2. Statybos ir medžio apdirbimo technologijų bendrąją programą mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą; 3. Taikomojo meno, amatų ir dizaino technologijų bendrąją programą mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą; 4. Tekstilės ir aprangos technologijų bendrąją programą mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą; 5. Turizmo ir mitybos technologijų bendrąją programą mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą; 6. Verslo ir vadybos technologijų bendrąją programą mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą; 7. Fotografijos bendrąją programą mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą; 8. Grafinio dizaino bendrąją programą mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą; 9. Kino ir vaizduojamojo meno bendrąją programą mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą; 10. Kompiuterinių muzikos technologijų bendrąją programą mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą. Švietimo ir mokslo ministrė                                                                                         Roma Žakaitienė ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 INTEGRUOTO TECHNOLOGIJŲ KURSO BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ANTRĄJĄ DALĮ I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Integruoto technologijų kurso bendroji programa (toliau – Programa) skiriama mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį. Viena iš technologijų dalyko programų: mityba, konstrukcinės medžiagos, tekstilė, elektronika, gaminių dizainas ir technologijos – privalomai pasirenkama 9–10 klasių mokinių. Tačiau mokiniai susiduria su šių programų pasirinkimo bei motyvuoto mokymosi aukštesniosiose klasėse problema. Siekiant padėti mokiniams pasirinkti patrauklią technologijų programą ir užtikrinti, kad aukštesniųjų klasių mokiniai pasirinktų vieną iš jų, 9–10 klasėms siūloma integruoto technologijų kurso programa. Siūlant šią programą 9–10 klasėms siekiama, kad mokiniai sužinotų apie perspektyvias Lietuvos ūkio šakas, susipažintų su darbo pasauliu, verslo aplinka, realia ūkio šakų plėtros tendencija regione, ES rinkos perspektyvomis. Mokydamiesi pagal Integruoto technologijų kurso programą mokiniai susipažįsta su populiariausiomis Lietuvos ūkio šakomis, su jomis susijusia darbo aplinka ir vykdoma veikla, atlieka projektinius darbus mokykloje arba darbinėje aplinkoje. Rekomenduojama integruotos technologinio ugdymo programos apimtis – 17 val. Apie 25% integruoto technologijų kurso programoje numatyto laiko skiriama teoriniam susipažinimui su ūkio šakomis, taikant aktyvius mokymo(si) metodus ir informacines technologijas. Apie 25% numatyto laiko skiriama mokinių susitikimams su profesinių mokyklų, pramonės, paslaugas teikiančių įmonių, verslo, vartotojų teisių gynimo valstybinių ir visuomeninių organizacijų atstovais. Apie 50% numatyto laiko skiriama mokinio pasirinktos ūkio šakos žinioms ir gebėjimams pagilinti, projektiniams darbams mokykloje arba darbinėje aplinkoje atlikti. Tačiau toks veiklos suskirstymas yra orientacinis. Ugdymo procese šios veiklos sritys glaudžiai susijusios, todėl toks mokinių veiklos suskirstymas tėra sąlyginis, padedantis mokytojui apytikriai orientuotis, kokia turėtų būti programos apimtis. II. PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI, STRUKTŪRA 2. Integruoto technologijų kurso programos tikslas – sudaryti galimybes 9–10 klasių mokiniams pažinti Lietuvos ūkio šakas, darbo ir verslo pasaulį bei motyvuotai pasirinkti technologinio ugdymo programą (mitybos, konstrukcinių medžiagų, tekstilės, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų) ir toliau mokytis technologijų vidurinės mokyklos 11–12 klasėse, technologinėje gimnazijoje arba kryptingai mokytis technologijų profesinėje mokykloje. 3. Įgyvendinant Programos tikslą keliami uždaviniai, kad mokiniai: susipažintų su Lietuvos ūkio šakomis ir pasirinktų patrauklią technologijų programą; ieškotų, analizuotų ir kauptų informaciją apie Lietuvos ūkio šakas ir juos dominančias profesijas; kūrybingai mokytųsi, planuotų technologinės veiklos etapus, analizuotų iškylančias problemas ir numatytų būdus joms spręsti; analizuotų Lietuvos ūkio šakose naudojamas medžiagas, jų įvairovę, savybes, pritaikymo galimybes, teikiamas paslaugas; apibendrintų technologinės veiklos etapus, įvertintų ir pristatytų darbo rezultatą. atlikdami technologinę veiklą pasirinktoje ūkio šakoje, įgytų žinių ir gebėjimų, reikalingų kasdieniam gyvenimui. 4. Programos struktūrą apibrėžia: 4.1. Integruoto technologijų kurso programos statusas ugdymo procese Technologijų programos pavadinimas Statusas ugdymo procese 5–8 klasėse 9–10 klasėse Mityba Privaloma Privalomai pasirenkama Tekstilė Privaloma Privalomai pasirenkama Konstrukcinės medžiagos Privaloma Privalomai pasirenkama Elektronika Privaloma Privalomai pasirenkama Gaminių dizainas Nėra Privalomai pasirenkama Integruoto technologijų kurso programa Nėra Privalomas 17 pamokų kursas Privaloma programa – visi mokiniai privalo mokytis pateiktą programą. Privalomai pasirenkama programa – mokiniai privalo pasirinkti vieną iš pateiktų programų. 4.2 Mokinių veiklos sritys integruoto technologijų kurso programoje: 4.2.1. Projektavimas – projektinių idėjų paieška, užduočių formulavimas, detalizavimas, tikslinimas, apibendrinimas grafine arba aprašomąja forma. 4.2.2. Informacija – informacijos, skirtos projektinėms užduotims, medžiagų pažinimui ar technologinių procesų atlikimui arba tam tikrų užduočių patikslinimo informacijos paieška, kaupimas ir pritaikymas. 4.2.3. Medžiagos – medžiagų pažinimas, jų pritaikymas projektinėms užduotims atlikti. 4.2.4. Technologiniai procesai, jų rezultatai – projektinių užduočių praktinis atlikimas ir pasiektų rezultatų pristatymas. 4.3. Ugdymo turinys grindžiamas mokinių interesus ir polinkius atliepiančia aktualia technologine veikla: projektuojant, renkant ir naudojant informaciją, pažįstant medžiagas ir atliekant technologines operacijas bei įvertinant rezultatus. Mokiniai, susipažinę su Lietuvos ūkio šakomis, patariami mokytojų, renkasi vieną iš Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose nurodytų technologijų programų: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, elektronikos arba dizaino ir technologijų. III. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS: INTEGRAVIMO GALIMYBĖS, DIDAKTINĖS NUOSTATOS, MOKYMOSI APLINKA 5. Programa skirta tolesniam mokinių pasirinkimui, t. y. prieš pasirenkant technologinio ugdymo programą, siekiama įgyvendinti vidinį technologijų integravimą. Programoje numatyta, kad turėtų būti ugdomos esminės kompetencijos, aprašytos integruojamose verslumo, mokymosi mokytis, kultūrinio sąmoningumo ir kt. programose. Taip pat pabrėžiama dermė ir ryšys su kitomis ugdymo sritimis: gamtamoksliniu, matematiniu, kalbiniu, meniniu ir kt. ugdymu. 6. Pagrindinės didaktinės nuostatos yra šios: 6.1. Siekiant stiprinti mokinių mokymosi motyvaciją ir domėjimąsi technologijų dalyku, ypač svarbu tinkamai organizuoti ugdymo procesą, kuris atitiktų įvairius 14–19 metų paauglių ir jaunuolių poreikius ir interesus bei sudarytų palankią aplinką išlikti švietimo sistemoje, didintų aukštos profesinės kvalifikacijos ir aukštesniojo išsilavinimo populiarumą. Tai lemtų tikslingas pamokos turinio planavimas, kūrybingas aktyvaus mokymo metodų ir informacinių technologijų taikymas, užduočių diferencijavimas ir integracinių ryšių (ir su kitais mokomaisiais dalykais, ir technologijų dalyko viduje) numatymas. 6.2. Taikydamas aktyvaus mokymo(si) metodus mokytojas sudaro sąlygas mokiniams savarankiškai iš įvairių šaltinių ieškoti reikiamos informacijos apie Lietuvos ūkio šakas, ją analizuoti, grupuoti ir sisteminti, apibendrinti ir kūrybingai pateikti bendraklasiams, suplanuoti technologines sekas, numatyti galimas problemas ir jų sprendimo būdus. Vadovaujantis didaktinėmis rekomendacijomis bus siekiama padėti mokiniams išsiugdyti numatytas vertybines nuostatas. 6.3. Mokydamiesi pagal šią Programą mokiniai turi daugiau galimybių rinktis, jiems sudaromos sąlygos kryptingai siekti patrauklios technologinės srities gebėjimų. Mokiniai, mokydamiesi ir aktyviai veikdami: susipažįsta su Lietuvos ūkio šakomis; aptaria Lietuvos ūkio šakas ir su technologine veikla susijusias profesijas bei jų perspektyvas; pasirenka dominančią Lietuvos ūkio šaką ar giminiškas šakas; pagal pasirinktą ūkio šaką grupėje atlieka mokymosi užduotis; kartu su mokytoju suplanuoja ir aptaria numatomą darbą; nustato ir aptaria vertinimo ir galutinio rezultato pristatymo kriterijus; grupėse savarankiškai pasiskirsto numatomas atlikti užduotis; renka informaciją iš įvairių šaltinių, ją analizuoja, sistemina, kaupia ir atrenka reikalingą; surinktą informaciją perteikia ir/arba pristato grupės nariams ir bendraklasiams; grupėje diskutuoja, analizuoja, vertina ir į(si)vertina veiklos rezultatus; pasirenka patrauklią Lietuvos ūkio šaką, kurioje atliks technologinę veiklą; suformuluoja aktualius klausimus, apie tai diskutuoja grupėje; suplanuoja veiklos etapus, numato informacijos, atsakančios į suformuluotus klausimus, paieškos būdus; pagal individualius poreikius ir gebėjimus bei savo mokymosi stilių pasirenka diferencijuotas mokytojo pateiktas užduotis; renka informaciją, kurioje randa atsakymus į suformuluotus klausimus; aptaria su grupės nariais surinktą informaciją ir atliktą veiklą; panaudodami maketines medžiagas parengia būsimo gaminio maketą arba grafinį projekto procesų planą; pasirengia pristatyti projektinių darbų rezultatus; pristato darbus (sukurtą gaminį ir/arba jo projektą, paslaugų aprašą ar kt.) bendraklasiams ir mokytojui; kartu su mokytoju aptaria ir įvertina atliktų darbų rezultatų pristatymus; pateikia pavyzdžių, kaip įgyti gebėjimai gali būti pritaikyti/taikomi praktiniame gyvenime. 6.4. Mokytojas ugdymo procese yra mokinio konsultantas ir patyręs patarėjas, todėl jis konsultuoja mokinius, sudaro sąlygas mokymuisi ir savarankiškam patrauklios technologinės veiklos pasirinkimui, instruktuoja mokinius, stebi mokymąsi, analizuoja mokymosi pasiekimus ir padeda mokiniams į(si)vertinti veiklos rezultatus, siekiant integruotos technologinio ugdymo programos išsilavinimo standarte numatytų mokinių gebėjimų ir pasiekimų. Įgyvendindamas Programą mokytojas pamokoje: sudaro sąlygas mokiniams pasirinkti mokymosi kryptį, atitinkančią įvairius jų polinkius ir poreikius jiems patrauklioje Lietuvos ūkio šakoje; organizuoja mokomąsias mokinių ekskursijas, susitikimus, diskusijas su darbo pasaulio atstovais, supažindina su miesto, rajono ir/arba šalies ūkio šakomis; taikydamas aktyvaus mokymo(si) metodus, informacines komunikacines technologijas, diferencijuodamas mokomąsias užduotis organizuoja Lietuvos ūkio šakų aptarimą; organizuoja mokinių darbo grupių su(si)darymą pagal pasirinktą veiklos sritį pasirinktoje ūkio šakoje; sudaro sąlygas mokiniams aptarti numatomus darbus; kartu su mokiniais nustato ir aptaria vertinimo ir galutinio darbo rezultato pristatymo kriterijus; stebi mokinių darbą, konsultuoja iškilus klausimų; sudaro sąlygas mokiniams į(si)vertinti technologinę veiklą; padeda mokiniams numatyti įgytų praktinių gebėjimų pritaikymo galimybes gyvenime. 7. Rekomenduojama mokymosi aplinka: Mokiniai su Lietuvos ūkio šakomis susipažįsta aktyviai, todėl ugdymo procese rekomenduojama naudoti vaizdo medžiagą, kompiuterius ir informacines komunikacines technologijas, verslo aplinkoje arba mokykloje susitikti su profesinių mokyklų, pramonės, paslaugas teikiančių įmonių, verslo, vartotojų teisių gynimo valstybinių ir visuomeninių organizacijų atstovais, projektinius darbus atlikti mokykloje arba darbinėje aplinkoje. IV. MOKINIŲ PASIEKIMAI IR UGDYMO GAIRĖS, TURINIO APIMTIS, VERTINIMAS 8. Mokinių pasiekimų ir ugdymo gairių lentelė 1. Projektavimas Ugdymo proceso gairės Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas Smalsiai ir kūrybiškai pažinti ūkio šakas, atrasti asmeniškai patrauklią sritį. 1.1. Atsirinkti sau patrauklią ūkio šaką. 1.1.1. Išvardyti Lietuvos ūkio šakas. 1.1.2. Paaiškinti, į kokias sritis skirstomos ūkio šakos. 1.1.3. Išvardyti galimus objektus, kur gali susipažinti su dominančia ūkio šaka. Stebėdami, diskutuodami, analizuodami artimiausią aplinką, pasitelkdami savo patirtį, atsižvelgdami į individualius polinkius ir poreikius mokiniai pasirenka juos dominančią ūkio šaką. Stebėdami aplinką mokiniai pateikia susijusių su juos dominančia ūkio šaka objektų sąrašą. Mokiniai, mokytojo padedami, taikydami „minčių lietaus“, diskusijos, minčių žemėlapio ar kt. metodus, nusprendžia, kokius objektus aktualu/realu aplankyti. Mokiniai sudaro lankytinų objektų sąrašą ir įvertina realias laiko, materialias ir kt. sąnaudas. 1.2. Numatyti vienos ar kelių pasirinktų ūkio šakų pažinimo būdus. 1.2.1. Suplanuoti ūkio šakų pažinimo etapus. 1.2.2. Apžvelgti ūkio šakos (šakų) pažinimo būdus kasdienėje aplinkoje/visuomenėje/ pramonėje/ versle. Mokytojas skatina mokinius apsikeisti idėjomis ir nuomonėmis pasitelkiant „minčių lietaus“, diskusijų ir pan. metodus siekdamas, kad mokiniai susipažintų su ūkio šakomis. Surengęs mokinių mokomąsias ekskursijas į įvairias įstaigas ir įmones, susitikimus, diskusijas su darbo aplinkos atstovais, mokytojas skatina mokinius taikyti įvairius ūkio šakų pažinimo būdus (stebėjimą, apklausą ir pan.). 2. Informacija Orientuotis informacijos šaltinių įvairovėje, surasti ir išskirti reikiamą informaciją bei ją pritaikyti. 2.1. Rinkti, kaupti informaciją, reikalingą technologinio pobūdžio užduotims spręsti. 2.1.1. Išvardyti galimus informacijos šaltinius (mokytojai, šeimos nariai, internetas ir pan.). Naudodamiesi įvairiomis informacijos priemonėmis ir savarankiškai ar mokytojo padedami mokiniai ieško, kaupia ir atrenka informaciją apie ūkio šakoje taikomų technologijų raidą bei darbo procesų ypatumus. Fiksuojama ir aptariama informacija apie ūkio šakose gaminamą produkciją ar teikiamą paslaugą, naudojamas medžiagas, išteklius, darbo priemones, įrangą. 2.2. Argumentuoti informacijos pasirinkimo kriterijus. 2.3. Tikslingai pritaikyti informaciją sprendžiant technologinio pobūdžio užduotis. 2.2.1. Geba išskirti reikiamą informaciją. Mokiniai mokosi pagarbiai, argumentuotai išsakyti savo nuomonę pasirinkdami aktualią informaciją. Remdamiesi sutartais kriterijais, diskutuodami analizuoja apie reikalingos informacijos tikslingą pasirinkimą. Mokiniai, remdamiesi savo surinkta arba mokytojo pasiūlyta informacija, numato technologinio pobūdžio užduočių atlikimo eigą. 3. Medžiagos Domėtis ūkio šakose naudojamomis tinkamų savybių medžiagomis ir reikalingais žmonių ištekliais. 3.1. Analizuoti ūkio šakoje naudojamų medžiagų savybes. 3.2. Argumentuotai parinkti reikiamų savybių medžiagas ūkio šakos gaminiams. 3.3. Argumentuotai parinkti reikiamus žmonių išteklius paslaugai teikti. 3.1.1. Atpažinti ūkio šakoje naudojamas tinkamas medžiagas arba reikalingus žmonių išteklius. Mokiniai, konsultuodamiesi su mokytoju ir tarpusavyje, atrenka ir sugrupuoja reikiamų savybių medžiagas, naudojamas produkcijos gamybai ūkio šakoje. Argumentuotai apibūdina reikiamų savybių medžiagų parinkimą, numato jų apdirbimo ypatumus. Stebėdami ir analizuodami artimiausią aplinką įvardija ir aptaria reikiamus žmonių išteklius įvairiose paslaugų sferose. 4. Technologiniai procesai ir jų rezultatai Atsakingai, kūrybingai ir racionaliai suvokti gaminių ir paslaugų reikšmę žmogaus kasdienėje aplinkoje, versle, visuomenėje. 4.1. Pagaminti būsimo gaminio maketą arba grafinį projekto procesų planą. 4.1.1. Parengti ir saugiai pristatyti būsimo gaminio maketą panaudojant maketines medžiagas (kartoną, putplastį, poroloną ir kt.) arba atlikti projekto procesų grafinį modeliavimą. Mokiniai, konsultuodamiesi su mokytoju, parengia ir atlieka būsimo gaminio maketą arba projekto procesų grafinį modeliavimą. Mokiniai aptaria ūkio šakoje gaminamos produkcijos ar teikiamos paslaugos vertinimo kriterijus. Pasirinkę sau aktualią ūkio šaką mokiniai įvertina būsimos veiklos atlikimo ir interpretavimo galimybes. Bendradarbiaudami su mokytoju apibūdina gaminių naudojimo, veikimo principus, pranašumus ir trūkumus. Mokiniai kūrybiškai analizuoja pasirinktų objektų formas, funkcijas ir paskirtį. Vadovaudamiesi sutartais kriterijais mokiniai, diskutuodami tarpusavyje, tiria ir vertina gaminį ar paslaugą, suformuluoja išvadas, kurios atspindi kokybės ir kainos santykį. Remdamiesi savo patirtimi ir sukaupta informacija mokiniai, mokytojo padedami, analizuoja paslaugos tinkamumą skirtingų poreikių ir galimybių žmonių grupėms. Mokytojas rekomenduoja darbo metodiką, diferencijuodamas mokinius pagal pageidavimus, mokymosi galimybes ir stilių. 4.2. Įvertinti pasirinktos ūkio šakos gaminius konstrukciniu, technologiniu aspektais ir vartotojo požiūriu. 4.2.1. Aptarti pagrindinius ūkio šakos ypatumus (technologiniu, konstrukciniu, ergonominiu vartotojo aspektu). 4.3. Išbandyti gaminius vartotojo požiūriu. 4.4. Įvertinti ūkio šakos paslaugas paklausos ir pasiūlos aspektais. 4.3.1. Paaiškinti ūkio šakos paslaugų kokybės ir kainos santykį, paslaugų teikimo galimybes. 9. Turinio apimtis: 9.1. Lietuvos ūkio šakų pažinimas: Mokinių veiklos sritys: Informacija. Medžiagos. Technologiniai procesai, jų rezultatai. Veikla/darbo operacijos: Mokiniai susipažįsta su bendra Lietuvos ūkio šakų sistema, pateikia savo aplinkos objektų pavyzdžių, kuriuose gali susipažinti su dominančia ūkio šaka. Mokiniai kartu su mokytoju numato ir aptaria galimus ūkio šakų pažinimo būdus: informacijos paiešką internete, spausdintuose šaltiniuose, organizuojant ekskursijas ir kt. Mokytojas skatina mokinius apsikeisti idėjomis ir nuomonėmis, kaip susipažinti su ūkio šakomis. 9.2. Atskirų Lietuvos ūkio šakų raida ir pažinimas: Mokinių veiklos sritys: Projektavimas. Informacija. Medžiagos. Technologiniai procesai, jų rezultatai. Veikla/darbo operacijos: Mokytojas kartu su mokiniais planuoja mokomąsias mokinių ekskursijas į įvairias įstaigas ir įmones, susitikimus, diskusijas su darbo aplinkos atstovais. Mokiniai naudojasi įvairiomis informacijos priemonėmis ir savarankiškai ar mokytojo padedami ieško, kaupia, atrenka informaciją apie ūkio šakoje taikomų technologijų raidą bei darbo procesų ypatumus. Įvairiomis informacijos priemonėmis ir savarankiškai ar mokytojo padedami ieško ir atrenka informaciją apie ūkio šakose gaminamą produkciją. Mokiniai, mokytojo padedami, nusprendžia, kokius objektus aktualu/realu aplankyti. Savarankiškai ar mokytojo padedami ieško, kaupia ir atrenka informaciją apie produkcijai gaminti naudojamas medžiagas, apdailą, darbo priemones, įrangą. Argumentuotai parenka reikiamus žmonių išteklius įvairioms paslaugų sferoms. Mokiniai, mokytojo padedami, analizuoja paslaugos tinkamumą skirtingų poreikių ir galimybių žmonių grupėms. 9.3. Gilesnis pasirinktos Lietuvos ūkio šakos pažinimas: Mokinių veiklos sritys: Projektavimas. Informacija. Medžiagos. Technologiniai procesai, jų rezultatai. Veikla/darbo operacijos: Atsižvelgdami į individualius polinkius ir poreikius mokiniai pasirenka dominančią ūkio šaką. Mokiniai argumentuoja reikalingos informacijos pasirinkimo kriterijus. Surinktą informaciją panaudoja praktiniams darbams atlikti. Atrenka ir sugrupuoja medžiagas, naudojamas produkcijos gamybai ūkio šakoje. Argumentuotai parenka reikiamų savybių medžiagas, numato parinktų medžiagų apdirbimo ypatumus. Mokiniai įvardija technologines gaminių sekas, numato galimas problemas ir būdus, kaip jas spręsti. Išanalizavę ir aptarę surinktą informaciją mokiniai sudaro gaminio aprašą, kuriame įvardijama: medžiagos, priemonės, technologiniai procesai. Parengia būsimo gaminio maketą ir jį atlieka naudodami maketines medžiagas (kartoną, putplastį, poroloną ir kt.) arba grafinį projekto procesų planą. Mokiniai kartu su mokytoju apibūdina gaminių panaudojimo, veikimo principus, privalumus ir trūkumus. Mokytojas padeda mokiniams analizuoti pasirinktų objektų formas, funkcijas ir paskirtį. Mokiniai tiria ir vertina pasirinktą paslaugą, suformuluoja išvadas, kurios atspindi kokybės ir kainos santykį. Mokiniai dirba su informacija, kompiuteriu, rengia projektą, atrenka darbo priemones ir medžiagas, nustato darbo sekas, parengia projekto aprašą, gamina maketą / modelį. 10. Vertindamas mokinio pasiekimus mokytojas: 10.1. Gebėjimų lygį detalizuoja pagal mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo rodiklius. 10.2. Mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo rodiklius naudoja vertinimo kriterijams nustatyti: Lygis Pasiekimų sritys Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis Žinios ir supratimas Pedagogo ir bendraklasių padedamas mokinys įvardija Lietuvoje esančias ūkio šakas, įvardija objektus, kur galima susipažinti su ūkio šakomis, sudaro lankytinų objektų sąrašą ir įvertina laiko sąnaudas, išvardija galimus informacijos šaltinius bei kaip galima informaciją kaupti ir atrinkti. Dirbdamas grupėje pateikia po vieną pavyzdį apie ūkio šakose gaminamą produkciją ar teikiamą paslaugą, naudojamas medžiagas, išteklius, darbo priemones, įrangą, įvardija ūkio šakoje naudojamas tinkamas medžiagas ar reikalingus žmonių išteklius, apibūdina, kokiomis savybėmis turi pasižymėti medžiagos, kuriant pasirinktą gaminį, pagrindinius ūkio šakos gaminių ypatumus, paaiškina gaminių panaudojimo, veikimo principus, kam ir kuo gali būti naudingas ūkio šakoje gaminamas gaminys ar teikiama paslauga. Mokinys geba: išvardyti Lietuvos ūkio šakas, paaiškinti ūkio šakų sritis. Išvardija galimus objektus, kur gali susipažinti su dominančia ūkio šaka. Suplanuoja ūkio šakų pažinimo etapus. Apžvelgia ūkio šakos (šakų) pažinimo būdus kasdienėje aplinkoje/visuomenėje/pramonėje/versle. Išvardija galimus informacijos šaltinius (mokytojai, šeimos nariai, internetas ir pan.). Geba išskirti reikalingą informaciją, atpažinti ūkio šakoje naudojamas tinkamas medžiagas arba reikalingus žmonių išteklius. Mokinys geba parengti ir saugiai atlikti būsimo gaminio maketą panaudodamas maketines medžiagas (kartoną, putplastį, poroloną ir kt.) Aptaria pagrindinius ūkio šakos ypatumus (technologiniu, konstrukciniu, ergonominiu vartotojo aspektu). Paaiškina ūkio šakos paslaugų kokybės ir kainos santykį, paslaugų teikimo galimybes. Savarankiškai išvardija ūkio šakas ir paaiškina, į kokias sritis jos skirstomos, analizuoja artimiausią aplinką. Savarankiškai suplanuoja ūkio šakos pažinimo etapus ir įvertina laiko bei materialias sąnaudas, bendradarbiauja su grupe ir suderina įgyvendinimo planą. Savarankiškai apibūdina galimus informacijos šaltinius, paieškos ir kaupimo būdus. Argumentuotai paaiškina informacijos pasirinkimo tikslingumą. Analizuoja technologijų raidą bei darbo proceso ypatumus. Savarankiškai atpažįsta, atrenka ir sugrupuoja ūkio šakoje naudojamas tinkamas medžiagas arba reikalingus žmonių išteklius. Argumentuotai paaiškina savo pasirinkimą, teikia siūlymų klasės draugams. Savarankiškai paaiškina pagrindinius ūkio šakos gaminių ypatumus (technologiniu, konstrukciniu, ergonominiu vartotojo aspektu). Argumentuotai paaiškina gaminių panaudojimo, veikimo principus, įvardija pranašumus ir trūkumus, ūkio šakos paslaugų kokybės ir kainos santykį ir paslaugos teikimo galimybes. Projektavimas Pedagogo ir bendraklasių padedamas pasirenka dominančią ūkio šaką. Pedagogo ir bendraklasių padedamas suranda informacijos apie dominančią ūkio šaką, ją kaupia ir analizuoja. Atsirenka sau patrauklią ūkio šaką, numato vienos ar kelių pasirinktų ūkio šakų pažinimo būdus. Atsižvelgdamas į individualius polinkius ir poreikius, pasirenka dominančią ūkio šaką. Grupei pateikia idėjų apie būdus, kaip susipažinti su dominančiomis ūkio šakomis. Informacija Pedagogo ir bendraklasių padedamas randa informacijos apie ūkio šakoje taikomų technologijų raidą bei darbo procesų ypatumus. Dirbdamas grupėje numato technologinio pobūdžio užduočių atlikimo eigą. Kartu su grupe pristato surinktą informaciją. Renka, kaupia informaciją, reikalingą technologinio pobūdžio užduotims spręsti. Argumentuoja informacijos pasirinkimo kriterijus. Tikslingai pritaiko informaciją, spręsdamas technologinio pobūdžio užduotis. Randa informaciją įvairiuose informacijos šaltiniuose, ją fiksuoja, interpretuoja, aptaria grupėje. Apibūdina ūkio šakoje taikomų technologijų raidą bei darbo procesų ypatumus. Surinktą medžiagą pritaiko spręsdamas technologinio pobūdžio užduotis. Dalijasi informacija su grupės nariais ir pateikia užduočių sprendimo būdus. Su grupe aptaria galimus surinktos informacijos pristatymo būdus, padeda pasirengti ir dalyvauja pristatyme. Medžiagos Pedagogo ir bendraklasių padedamas parenka reikiamus žmogiškuosius išteklius paslaugai teikti. Dirbdamas grupėje analizuoja ūkio šakoje naudojamų medžiagų savybes bei pateikia ūkio šakos gaminių gamybai reikiamų savybių medžiagų pavyzdžių. Analizuoja ūkio šakoje naudojamų medžiagų savybes. Argumentuotai parenka reikiamų savybių medžiagas ūkio šakos gaminiams ir reikiamus žmonių išteklius paslaugai teikti. Stebėdamas ir analizuodamas aplinką įvardija ir argumentuotai apibūdina reikalingus žmonių išteklius įvairiose paslaugų sferose. Savarankiškai analizuoja ūkio šakoje naudojamų medžiagų savybes bei argumentuotai parenka ūkio šakos gaminių gamybai reikiamų savybių medžiagas. Pateikia pavyzdžių, kaip taupiai ir kūrybingai jas naudoti. Numato pasirinktų medžiagų apdirbimo ypatumus. Bendradarbiauja su grupe ir suderina įgyvendinimo planą. Technologiniai procesai ir jų rezultatai Mokytojo ir bendraklasių padedamas atlieka būsimo gaminio maketą arba grafinį projekto procesų planą bei gali įvertinti gaminius vienu aspektu (technologiniu, konstrukciniu, ergonominiu). Išbando gaminį kaip vartotojas ir, mokytojo padedamas, suformuluoja išvadas. Apibūdina ūkio šakoje teikiamas paslaugas vartotojo požiūriu (pavyzdžiui, ar kaina atitinka kokybę). Konsultuodamasis su mokytoju pagamina būsimo gaminio maketą arba sukuria grafinį projekto procesų planą. Įvertina pasirinktos ūkio šakos gaminius konstrukciniu, technologiniu aspektais bei vartotojo požiūriu. Išbando gaminius kaip vartotojas. Įvertina ūkio šakos paslaugas paklausos ir pasiūlos aspektais. Savarankiškai suprojektuoja ir atlieka būsimo gaminio maketą arba grafinį projekto procesų planą. Argumentuotai paaiškina gaminių panaudojimo, veikimo principus, įvertina ir išbando gaminius technologiniu, konstrukciniu aspektais bei kaip vartotojas ergonominiu aspektu. Įvertina ir paaiškina ūkio šakos paslaugas paklausos ir pasiūlos aspektais, savarankiškai analizuoja paslaugos tinkamumą skirtingų poreikių ir galimybių žmonėms. Numato galimus praktinio išbandymo būdus ir geba panaudoti juos įvertindamas gaminio savybes. Savarankiškai suformuluoja išvadas. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 STATYBOS IR MEDŽIO APDIRBIMO TECHNOLOGIJŲ BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Statybos ir medžio apdirbimo technologijų bendroji programa (toliau – Programa) skiriama mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą. Programą siūloma rinktis tiems mokiniams, kurie: jaučia, kad mokykloje jiems geriau sekasi mokytis praktinio ugdymo dalykus (dailė, technologijos ir pan.), mėgsta kurti medienos dirbinius; jaučia pomėgį techniniams dalykams, sprendžia praktinius uždavinius, dalyvauja techninės kūrybos būreliuose; noriai diskutuoja techninėmis temomis, domisi naujomis medienos gaminių, interjero idėjomis, skaito atitinkamus leidinius; gerai įsivaizduoja erdvės figūras, jų santykius, padeda namuose tėvams remontuoti ar kurti medienos gaminius, įrengti namų interjerą. Mokydamiesi pagal šią Programą, mokiniai pažins statybines apdailos ir medienos gaminių medžiagas, perpras interjero apdailos ir medienos gaminių kūrimo principus ir struktūrą, funkcionavimą ir paskirtį, priežiūrą ir naudojimo būdus. Jie mokės skaityti ir braižyti medienos gaminių bei statybinius interjero brėžinius, dirbti su pagrindiniais paviršių apdailos ir medienos apdirbimo įrankiais, prietaisais ir mašinomis. Mokinys, pasirinkęs Programą: išmoks susikurti ir pasidaryti norimus medienos gaminius; kurs racionalius, estetiškus ir įdomius interjerus; taps medienos gaminių ir namų interjero srities kritišku vartotoju bei įdomiu šios srities pašnekovu. II. PROGRAMOS Tikslas, uždaviniai, STRUKTŪRA, MOKINIŲ VEIKLOS SRITYS 2. Programos tikslas – sudaryti mokiniams sąlygas puoselėti vertybines nuostatas, tautos tradicijas, plėtoti bendruosius gebėjimus; suvokti buitinėje aplinkoje kylančias problemas, susijusias su statyba ir medžio apdirbimu, medienos gaminių priežiūra; išmokti saugiai pasinaudoti nesudėtinga technika; pažinti ir racionaliai taikyti buityje naudojamas statybines ir medienos medžiagas; ugdyti gebėjimą savarankiškai ir kūrybingai mąstyti apie interjero apdailą ir medienos gaminių kūrimą bei praktiškai įgyvendinti technologinius projektus, padedančius kaip vartotojui orientuotis statybinių medžiagų rinkoje. 3. Įgyvendinant Programos tikslą keliami uždaviniai, kad mokiniai: puoselėdami vertybines nuostatas ir ugdydamiesi bendruosius gebėjimus, stebėdami ir aptardami buitinę aplinką, suprastų statybos ir medienos panaudojimo statyboje svarbą ir nuolatinę kaitą; analizuodami būsto interjero apdailos pavyzdžius ir medienos gaminių analogus, plėtotų intuityvųjį patyrimą kūrybinėje ir praktinėje veikloje; įgyvendindami aptartus ir numatytus projektinius sumanymus, išmoktų planuoti, organizuoti ir įgyvendinti projektus; tikslingai pažindami statybos ir medžio apdirbimo technologijas, naudotųsi įvairiais informacijos šaltiniais, surastų ir kūrybingai panaudotų reikiamą informaciją; mokydamiesi nuosekliai atlikti technologinius procesus, įgytų gebėjimų panaudoti įvairias medienos ir apdailos medžiagas namų interjere, tinkamai prižiūrės medienos paviršius, įsivertintų darbo rezultatus; suvokdami saugaus ir racionalaus darbo svarbą buityje, smulkiajame versle ar pramonėje, mokėtų saugiai dirbti su buitinėmis medžio apdirbimo darbo priemonėmis bei daugiafunkce technika, racionaliai, nuosekliai organizuotų bei atliktų technologinius procesus (darbo operacijas ir jų sekas). 4. Mokinių veiklos sritys yra šios: Projektavimas Informacija Medžiagos Technologiniai procesai, jų rezultatai 5. Programos struktūra yra modulinė. Programa sudaryta iš tarpusavyje susijusių modulių, kuriuos jungia ūkio šakos veiklos komponentas. Programa sudaryta tokiu nuoseklumu: ūkio šaka Þ technologija Þ specializacija. Bendrojo kurso modulis supažindina su ūkio šaka, projektinė veikla orientuojama į konkrečią ūkio šakos technologiją, o išplėstinio kurso – dar ir į specializaciją. Programa stengiamasi mokiniams suteikti galimybę atlikti įvairią technologinę praktiką, kad jie galėtų pamatyti alternatyvias praktikos galimybes, technologinės veiklos modelius, – tai padrąsintų juos ieškoti naujovių. 5.1. Bendrasis kursas supažindina mokinius su statybos ir medžio apdirbimo ūkio šakos darbine veikla, mokiniai atlieka praktinius bei projektinius darbus. Antraisiais metais mokiniai gali rinktis kitą bendrojo kurso programą arba tęsti tos pačios programos modulius. Mokiniai galės: gilintis į statybos ir medžio apdirbimo ūkio šakos veiklos turinį, tobulinti ankstesnėse klasėse įgytus praktinius gebėjimus, susipažinti su bendraisiais techniniais statybos ir medžio apdirbimo reikalavimais, naudingais kiekvienam vartotojui. 5.2. Išplėstinis kursas teikia galimybę dar pagilinti ūkio šakos žinias, susipažinti su techniniais reikalavimais, būtinais techninei dokumentacijai „skaityti“, siekti geresnių psichomotorinių gebėjimų. 5.3. Programos išklotinė moduliais ir valandomis per dvejus mokslo metus: Vidurinis ugdymas Bendrasis kursas (B. K.) 2 savaitinės valandos Išplėstinis kursas 3 savaitinės valandos, t. y. 2 val. (B. K.) +1 val. Pirmi mokslo metai 1 modulis – Medžio apdirbimas. Medienos gaminių technologija 34 val. Veiklos sritys: informacija, projektavimas, medžiagos, technologiniai procesai. 17 val. Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete (TIPK) su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus. 2 modulis – Projektinis darbas. Medienos gaminio technologinis projektas 34 val. Veiklos sritys: informacija, projektavimas, medžiagos, technologiniai procesai. 17 val. Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete (TIPK) su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus. Antri mokslo metai 3 modulis – Interjero apdailos technologija 34 val. Veiklos sritys: informacija, projektavimas, medžiagos, technologiniai procesai. 17 val. Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete (TIPK) su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus. 4 modulis – Projektinis darbas. Interjero apdailos technologinis projektas 34 val. Veiklos sritys: informacija, projektavimas, medžiagos, technologiniai procesai. 17 val. Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete (TIPK) su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus. III. MOKINIŲ PASIEKIMAI, TURINIO APIMTIS, MOKYMOSI APLINKA 6. Mokinių pasiekimų lentelė Veiklos sritys Bendrieji technologiniai mokinių gebėjimai (pagal Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus XI–XII klasėms, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465) Mokinių pasiekimai pagal statybos ir medžio apdirbimo technologijų programą Bendrasis kursas Išplėstinis kursas Bendrasis kursas Išplėstinis kursas 1. Projektavimas 1.1. Siūlo ir plėtoja savo projektų idėjas, fiksuoja jas grafinės raiškos priemonėmis, pažymi kai kuriuos terminus ir galimus projektinius apribojimus. 1.1. Kuria ir tobulina projektus, kuriuose vartojami simboliai, grafinė kalba, specialūs terminai, siūlo kelias projekto sprendimo alternatyvas. Savo sprendimus pagrindžia funkciniu, estetiniu, socialiniu aspektu. 1.1. Teikia idėjas, užduoda klausimų, ieško informacijos apie statybos ir medžio apdirbimo technologijas, nustato galimas projektų idėjas, pažymi jas grafiškai, nurodo naujus terminus, numato estetinius, konstrukcinius, technologinius projekto apribojimus. 1.1. Tobulina numatytą projektą, t. y. numato, kokios papildomos informacijos reikia, tikslina jį įvertindamas funkcinius, estetinius, socialinius aspektus, papildo grafinį sprendimą aiškinamaisiais simboliais, nurodo specialius terminus, numato galimus technologinius projekto sprendimo variantus. 1.2. Apibūdina projekto idėjos įgyvendinimo etapus. Planuoja procesus, jų seką, gamina produkciją, užtikrina darbo proceso saugumą. 1.2. Kuria gaminių/procesų įgyvendinimo planą atsižvelgdamas į projekto specifiką, galimus pavojus, darbo saugos reikalavimus. 1.2. Nubraižo pasirinkto projekto įgyvendinimo plano schemą, kurioje pažymi darbų sekas, grafiškai nurodo nuosekliai atliekamas darbo operacijas, numato pavojingus darbo momentus. 1.2. Nubraižo pasirinkto projekto įgyvendinimo plano schemą ir, atsižvelgdamas į statybos ir medžio apdirbimo ūkio šakos produkcijos gamybos specifiką bei darbo saugos reikalavimus, grafiškai bei trumpai raštu tikslina numatytas darbų sekas, darbo operacijas. 1.3. Apibūdina ateities objektų dizainą, išskiria estetinius ir technologinius aspektus bei jų įtaką aplinkai. 1.3. Įvertina kitų mokomųjų dalykų indėlį įgyvendinant projektą bei galimą priimamų sprendimų poveikį aplinkai. 1.3. Pateikia numatyto projekto aprašymą, kuriame trumpai ir aiškiai nusako estetinius ir technologinius kuriamo statybos objekto, interjero ar gaminių iš medžio sprendimo vertinimo kriterijus, išryškina eksploatacinius gaminių aspektus ir įtaką gamtai bei žmonėms. 1.3. Pateikia numatyto projekto aprašymą, kuriame, be estetinio, ergonominio, technologinio sprendimo vertinimo, nurodo, kurių mokomųjų dalykų žinios ir gebėjimai reikalingi siekiant sėkmingai, saugiai ir kokybiškai atlikti darbo sekas, operacijas bei įvertinant atliekamo projekto įtaką gamtai ir žmogui. 1.4. Apibendrina ir įvertina, ar idėja, jos įgyvendinimas atitinka projekto funkcinius, estetinius ir technologinius reikalavimus. 1.4. Įvertina parengtą pirminį projektą, t. y. tikslina, ar numatomi atlikti darbai ir pats statybos objektas, interjero elementas ar gaminys iš medžio atitinka numatytus funkcinius, estetinius, technologinius vertinimo kriterijus, ieško papildomos informacijos, pateikia klausimų, koreguoja projektą. 1.4. Numato galimus tolesnio idėjos, projekto vystymo (plėtotės) variantus, užtikrina, kad projektas atitiktų pagrindinę idėją. 2. Informacijos rinkimas ir panaudojimas 2.1. Nustato ir analizuoja socialinius, kultūrinius kasdienių gaminių ar procesų raidos aspektus. 2.1. Paaiškina, kaip informacija naudojama atsižvelgiant į projekto reikalavimus ir numatytus darbo procesus. 2.1. Ieško informacijos apie statybos ir medžio apdirbimo ūkio šakoje taikomas technologijas, analizuoja ir nustato, kokį poveikį jos turi kiekvieno žmogaus kasdieniame gyvenime, kokie yra jų kultūriniai ir techninės-technologinės raidos aspektai. 2.1. Nurodo, kokią įtaką numatyto projekto idėjos bei jų įgyvendinimo reikalavimai turi renkant informaciją apie statybos ir medžio apdirbimo ūkio šaką. 2.2. Apibūdina galimus informacijos: rinkimo ir kaupimo variantus; atrankos kuriamam projektui kriterijus; panaudojimo apribojimus; pateikimo variantus. 2.2. Apibūdina, kaip buvo kaupiama informacija ir kaip ji pakito pateiktame projekte. 2.2. Analizuoja numatyto projekto idėjas, pirminius grafinius jų vaizdus bei aprašus ir konkrečiai nustato: kokios reikia informacijos apie statybos ir medžio apdirbimo ūkio šaką, jos gaminius, naudojamas medžiagas, organizuojamus technologinius procesus, kokie yra alternatyvūs informacijos šaltiniai, kaip informaciją kaupti ir atrinkti, kokie galimi atrinktos informacijos panaudojimo ir pateikimo projekte variantai. 2.2. Numato, kaip klasifikuoti, racionaliai kaupti kuriamam projektui informaciją apie gaminius iš medienos, statyboje naudojamus gaminius, medžiagas, darbo priemones, įrangą, technologinius ir organizacinius procesus, kad sukaupta informacija būtų naudinga. 2.3. Naudoja technines priemones informacijai užrašyti, papildyti, perduoti. 2.3. Kuria informacijos produktus, reikalingus projektui įgyvendinti. 2.3. Naudoja informacines priemones techniniams skaičiavimams atlikti, duomenims užrašyti ir grafiškai atvaizduoti, informacijai pateikti bei perduoti kitiems vartotojams. 2.3. Naudodamasis informacinėmis technologijomis braižo brėžinius, rengia operacines korteles, projektinius aprašus. 2.4. Paaiškina, kokiomis formomis informacija gali būti pateikiama, saugoma ir perduodama visuomenei, ypač vartotojams. 2.4. Pateikia pavyzdžių, kaip statybos ir medžio apdirbimo ūkio šakos informacija pateikiama visuomenei ir vartotojams, kaip ji saugoma ir perduodama žodine, vaizdine, skaitmenine forma, kaip reikiamą projekto informaciją išsaugoti ir pateikti vartotojams. 2.4. Nurodo kelis galimus informacijos pateikimo visuomenei ir vartotojams variantus, esminius kiekvieno varianto bruožus, ypatumus. 3. Medžiagų pažinimas ir taikymas 3.1. Atpažįsta dažnai vartojamas medžiagas, nusako jų ypatybes bei tinkamai jas naudoja. 3.1. Nusako medžiagų ypatybes ir susieja jas su funkciniais ir estetiniais kuriamo projekto reikalavimais. 3.1. Atpažįsta pagrindines statybos ir medžio apdirbimo ūkio šakoje bei buitinėje aplinkoje taikomas medžiagas, apibūdina fizines ir technologines jų savybes ir racionaliai derina jas kuriamame projekte. 3.1. Atpažįsta pagrindines statybos ir medžio apdirbimo ūkio šakos medžiagas, apibūdina jų savybes ir palygina jas su funkciniais, konstrukciniais ir estetiniais kuriamo projekto reikalavimais. 3.2. Parenka tam tikrų savybių medžiagas, tinkamas projektui įgyvendinti. 3.2. Parenka tam tikrų fizinių, cheminių ir estetinių savybių medžiagas, atitinkančias eksploatavimo reikalavimus. 3.2. Pagal kuriamo projekto apraše pateiktą apibūdinimą parenka reikiamų savybių statybos ir medžio apdirbimo ūkio šakos medžiagas. 3.2. Pagal statybos darbų ir medienos gaminių konstrukcines ir eksploatavimo sąlygas parenka medžiagas, kurios pasižymi reikiamomis fizinėmis, cheminėmis ir estetinėmis savybėmis. 3.3. Parenka įrangą dirbti su pasirinktomis medžiagomis, dirba ja tiksliai pagal reikalavimus, laikydamasis technologinių procesų saugumo. 3.3. Pagal pasirinktų projektui įgyvendinti medžiagų savybes atrenka bei panaudoja saugiems ir kokybiškiems statybos ir medienos apdirbimo darbams atlikti nesudėtingą įrangą ir darbo priemones. 4. Sistemų konstravimas ir technologiniai procesai 4.1. Parenka sistemos analogą ir suskaido į technologinius procesus. 4.1. Nustato sistemos elementų ryšius ir sudaro technologines sekas, konstruoja sistemas (pavyzdžiui, suknelę, stalą ir kt.). Nurodo galimų kuriamos sistemos technologinių procesų variantų. 4.1. Atsižvelgdamas į savo gebėjimus ir technines-technologines sąlygas pasirenka statybos objektą ar medienos gaminį ir suskaido jo gamybos procesą į atskiras operacijas. 4.1. Atsižvelgdamas į projekto užduotį nustato statybos objekto ar medienos gaminio elementų ryšius ir sudaro technologines sekas, konstruoja sistemas, pateikia alternatyvių gamybos variantų, pasirenka patį racionaliausią. 4.2. Parenka ir užtikrina trumpą ir saugią darbų seką atliekant operacijas, montuojant ir derinant sistemą. 4.2. Parenka ir naudoja techniką sistemai montuoti ar išmontuoti, elementams sujungti ar atskirti. 4.2. Pagal projekto užduotį sudaro racionalią technologinę statybos darbų ar medienos apdirbimo seką ir dirba pagal ją laikydamasis saugaus darbo principų. 4.2. Pagal projekto užduotį savarankiškai pasirenka bei naudoja įrangą ir darbo priemones statybos darbams atlikti, medienai apdirbti ar gaminiams iš medienos gaminti. 4.3. Paaiškina kuriamos sistemos elementų dermę. 4.3. Įvertina atliktų darbų kokybę, nustato ir šalina trūkumus. 4.3. Atsižvelgdamas į projekto užduotį paaiškina, kaip suderinti tarpusavyje atskirus statybos objekto ar medienos gaminio elementus į vieną harmoningą visumą, laikantis konstrukcinių bei dizaino reikalavimų. 4.3. Įvertina atliekamų darbų kokybę, atsižvelgdamas į apdirbimo tikslumo, baigtumo, estetinius, ergonominius bei techninius kriterijus, nustato pagal projekto užduotį atliktų statybos darbų, pagamintų medienos gaminių defektus, šalina juos. 4.4. Apibūdina sistemos įgyvendinimo efektyvumą, poveikį žmonėms ir aplinkai. 4.4. Paaiškina, kokios galimos kompleksinių sistemų struktūros, jų valdymas atsižvelgiant į jų rezultatus; poveikį bendruomenei ir aplinkai. 4.4. Atsižvelgdamas į projekto užduotį apibūdina statybos darbų atlikimo ar medienos gaminių gamybos efektyvumą ekonominiu ir ekologiniu aspektais. 4.4. Paaiškina, kokios galimos statybos darbų ar medienos apdirbimo technologijos, koks jų valdymas ir taikymas, atsižvelgiant į kokybinius, ekologinius, mokslinius techninius ir organizacinius kriterijus. 7. Turinio apimtis: 7.1. Modulis – Medienos gaminių technologija 7.1.1. Mediena ir jos medžiagos, gaminiai, asortimentas, pagrindinės savybės ir techninės ypatybės, pritaikymas Mokinių veiklos sritys Informacija. Medžiagos. Veiksmai, darbo operacijos Informacijos rinkimas, gaminių analizavimas, stebėjimas, lyginimas, braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu; darbo priemonių parinkimas, bandymai su statybinėmis ir medienos medžiagomis: skėlimas, pjovimas, drožimas, šlifavimas, gręžimas, kalimas, veržimas, lenkimas ir t. t. 7.1.2. Medienos gaminių projektavimas Mokinių veiklos sritys Projektavimas. Informacija. Veiksmai, darbo operacijos: Piešimas, eskizavimas, kopijavimas, braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu. 7.1.3. Medienos gaminių gamybos technologija Mokinių veiklos sritys Informacija. Technologiniai procesai ir jų rezultatai. Veiksmai, darbo operacijos Schemų braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu, darbo priemonių parinkimas, matavimas, konstravimas, montavimas, pjovimas, drožimas, kaltavimas, obliavimas, gręžimas, frezavimas, šlifavimas, dildymas, lenkimas, lakavimas, vaškavimas, dažymas, klijavimas, įvairus detalių jungimas. 7.2. Modulis – Projektinis darbas. Medienos gaminio technologinis projektas Mokiniai gali rinktis projektuojamus gaminius bei darbo operacijas, todėl programų turinys nedetalizuojamas. Patartina pritaikyti žemesnėse klasėse bei 1 modulyje išmoktas darbo operacijas, įgytą darbų planavimo, organizavimo patirtį. 7.3. Modulis – Interjero apdailos technologija: 7.3.1. Šiuolaikinės interjero apdailos medžiagos, jų pagrindinės savybės ir techninės ypatybės, pritaikymas Mokinių veiklos sritys Informacija. Medžiagos. Veiksmai, darbo operacijos Informacijos rinkimas, medžiagų analizavimas, stebėjimas, lyginimas, rašymas, darbas kompiuteriu, medžiagų parinkimas, bandymai su statybinėmis medžiagomis: lenkimas, pjovimas, klijavimas, šlifavimas, gręžimas ir t. t. 7.3.2. Interjero apdailos projektavimas. Mokinių veiklos sritys Projektavimas. Informacija. Veiksmai, darbo operacijos Informacijos rinkimas, aplinkos analizavimas, piešimas, eskizavimas, kopijavimas, braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu. 7.3.3. Vidaus interjero apdailos technologijos Mokinių veiklos sritys Informacija. Technologiniai procesai ir jų rezultatai. Veiksmai, darbo operacijos Darbas kompiuteriu, darbo priemonių parinkimas, matavimas, konstravimas, montavimas, dažymas, dekoravimas, klijavimas, tapetavimas, klojimas, glaistymas, tinkavimas, pjovimas, karpymas, lankstymas, gręžimas, šlifavimas, įvairus detalių jungimas. 7.4. Modulis – Projektinis darbas. Interjero apdailos technologinis projektas Mokiniai gali rinktis projektuojamus gaminius bei darbo operacijas, todėl programų turinys nedetalizuojamas. Patartina pritaikyti žemesnėse klasėse bei 3 modulyje išmoktas darbo operacijas, įgytą darbų planavimo, organizavimo patirtį. 8. Rekomenduojama mokymo(si) aplinka: 8.1. Technologijų dirbtuvės aprūpintos: vaizdinėmis mokymosi priemonėmis; medienos apdirbimo įrankiais ir įranga; statybiniais apdailos įrankiais ir įrenginiais; pagalbiniais įtaisais ir įrenginiais; konstrukcinėmis ir technologinėmis medžiagomis. 8.2. Projektavimo ir informacijos rinkimo bei paties projekto pristatymo darbams atlikti siūlytina naudotis informatikos kabinetu arba šalia technologijos kabinetų įrengtu technologijų ir projektavimo kabinetu, aprūpintais kompiuterine technika, periferine ir programine įranga. 8.3. Įgyvendinant programą tikslinga bendradarbiauti su greta esančiomis medienos apdirbimo, baldų, statybos įmonėmis, amatų mokyklomis. 8.4. Mokinių projektiniai darbai gali būti atliekami gražinant mokyklą ir jos aplinką, įrengiant poilsio zonas, kabinetus ir pan. Labai svarbu, kad mokyklos bendruomenė iš anksto numatytų, kokius darbus mokiniai gali atlikti, kokią atsakomybę prisiims mokytojas, o kokią – mokiniai, numatyti projekto etapų aptarimus ir koregavimus. Atliekant projektinį mokyklos ir jos aplinkos gražinimo darbą, galėtų padėti technologijų, dailės ir informatikos mokytojai. Dailės mokytojai galėtų padėti projektuojant numatomus objektus, informatikos – renkant, kaupiant informaciją, o technologijų mokytojas – parenkant medžiagas, darbo priemones, įrangą, atliekant praktinius darbus. Svarbu, kad darbas būtų prasmingas, estetiškas bei kokybiškai atliktas. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 TAIKOMOJO MENO, AMATŲ IR DIZAINO TECHNOLOGIJŲ BENDROJI Programa MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Taikomojo meno, amatų ir dizaino technologijų bendroji programa (toliau – Programa) skiriama mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą. Programą siūloma rinktis tiems mokiniams, kurie domisi tradiciniais ir šiuolaikiniais amatais, taikomuoju menu, dizainu ir leidybos pagrindais bei gali geriausiai save realizuoti praktinėje veikloje bei versle. Pasirinkęs šią programą mokinys: susipažins su taikomojo meno, dailiųjų amatų, dizaino ir poligrafijos sektoriumi, smulkiuoju verslu, pramonine gamyba, darbo aplinka, darbo priemonėmis; pažins ir išbandys tradicines ir šiuolaikines medžiagas, naudojamas taikomojo meno, dailiųjų amatų, dizaino ir poligrafijos sektoriuje, jų asortimentu, savybėmis ir pritaikymu; projektuos ir gamins nedidelius taikomojo meno dirbinius, derindamas juos su pastatų, sodybų eksterjeru, interjeru, mažosios architektūros elementais, rinks medžiagą projektams muziejuose, bibliotekose, internete; atliks nesudėtingas darbo operacijas šiuolaikinėmis darbo priemonėmis, įranga, kūrybos procese naudos kompiuterių programas, skaitmeninę fotografijos įrangą; analizuos dizaino objektus, konstruos, maketuos ir pateiks individualius projektus, taikydamas poligrafijos principus. Įvairiose veiklos srityse, numatytose programoje, atsiras galimybė pasireikšti mokinio iniciatyvai, kūrybingumui, savarankiškumui, individualumui. Mokinys, įgijęs technologinių taikomojo meno, dailiųjų amatų, dizaino ir poligrafijos srities žinių, galės jas taikyti ne tik ateityje, nuosekliai tęsti studijas, bet ir kasdieniame gyvenime, praktiškai pritaikys ir pademonstruos įgytus įgūdžius (buityje, mokykloje, parodose ir pan.). Taikomasis menas, dailieji amatai, dizainas ir poligrafija – tai sritys, kurios padeda mokiniui suvokti aplinkos harmonizavimo principus ir būdus, sudaro galimybę mokiniams kurti bei taikyti pagrindinius kūrybinius principus savo praktinėje veikloje. II. PROGRAMOS Tikslas, uždaviniai, STRUKTŪRA, MOKINIŲ VEIKLOS SRITYS 2. Programos tikslas – praktiškai atlikti projektinius darbus supažindinant mokinius su meninėmis priemonėmis, pagrindiniais technologiniais principais ir raiškos galimybėmis, tradiciniais ir šiuolaikiniais amatais, taikomojo meno, dizaino ir poligrafijos raida, tradicijomis. 3. Įgyvendinant Programos tikslą keliami uždaviniai, kad mokiniai: puoselėdami vertybines nuostatas ir plėtodami bendruosius gebėjimus, stebėdami ir aptardami buitinę aplinką, susipažintų su taikomojo meno, dailiųjų amatų, dizaino ir poligrafijos sektoriaus struktūra, raida, veikla, informacinių ir komunikacinių technologijų panaudojimo galimybėmis; kūrybingai planuotų veiklos etapus, projektuodami, maketuodami rinktų informaciją apie taikomojo meno, dailiųjų amatų ir dizaino objektus, poligrafijos technikas; analizuotų kylančias problemas, parinkdami medžiagas, gamindami, naudodami ir utilizuodami įvairius dirbinius; atliktų kūrybinę praktinę veiklą, tikslingai pasirinktų darbo objektą, gaminio modelį, darbo priemones, gebėtų estetiškai, ekonomiškai ir saugiai atlikti technologinius procesus ir darbo operacijas; apibendrintų idėjas ir atliktus darbus, įvertintų ir pristatytų galutinį darbo rezultatą. 4. Mokinių veiklos sritys yra šios: Projektavimas Informacija Medžiagos Technologiniai procesai, jų rezultatai 5. Programos struktūra yra modulinė. Ji sudaryta iš keturių tarpusavyje susijusių modulių. Programą pasirinkę mokiniai gali mokytis pagal: 5.1. Bendrąjį kursą (2 val.), kurio metu susipažins su taikomojo meno, dailiųjų amatų, dizaino ir poligrafijos ūkio šakos darbine veikla bei atliks projektinį darbą. Antraisiais metais mokiniai gali rinktis kitą bendrojo kurso programą arba tęsti tos pačios programos modulius. Mokiniai: gilinsis į taikomojo meno, dailiųjų amatų, dizaino ir poligrafijos ūkio šakos veiklos turinį; tobulins praktinius gebėjimus, įgytus ankstesnėse klasėse; susipažins su bendraisiais taikomojo meno, dailiųjų amatų, dizaino ir poligrafijos ūkio šakos veiklos principais, naudingais kiekvienam vartotojui. 5.2. Išplėstinį kursą (2 val.+ 1 val. = 3 val.), kurio metu: plačiau ir išsamiau susipažins su meno, dailiųjų amatų, dizaino ir poligrafijos ūkio šakos veikla; sieks geresnių taikomojo meno, dailiųjų amatų, dizaino ir poligrafijos ūkio šakos veiklos projektavimo gebėjimų; dirbs technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus. 5.3. Programos išklotinė moduliais ir valandomis per dvejus metus: Vidurinis ugdymas Bendrasis kursas (B. K.) 2 val. Išplėstinis kursas 3 val., t. y. 2 val. (B. K.) +1 val. Pirmi mokslo metai 1 modulis – Taikomasis menas ir dailieji amatai 34 val. Veiklos sritys: informacija, projektavimas, medžiagos, technologiniai procesai. 17 val. Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus. 2 modulis – Dizainas 34 val. Veiklos sritys: informacija, projektavimas, medžiagos, technologiniai procesai. 17 val. Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus. Antri mokslo metai 3 modulis – Poligrafija 34 val. Veiklos sritys: informacija, projektavimas, medžiagos, technologiniai procesai. 17 val. Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus. 4 modulis – Projektinis darbas 34 val. Veiklos sritys: informacija, projektavimas, medžiagos, technologiniai procesai. 17 val. Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus. III. MOKINIŲ PASIEKIMAI, TURINIO APIMTIS, MOKYMOSI APLINKA 6. Mokinių pasiekimų lentelė Veiklos sritis Bendrieji technologiniai mokinių gebėjimai (pagal Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus XI–XII klasėms, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465) Mokinių pasiekimai pagal taikomojo meno, amatų, dizaino ir poligrafijos ūkio šakos technologijų programą Bendrasis kursas Išplėstinis kursas Bendrasis kursas Išplėstinis kursas 1. Projektavimas 1.1. Siūlo ir plėtoja savo projektų idėjas, fiksuoja jas grafinės raiškos priemonėmis, pažymi kai kuriuos terminus ir galimus projektinius apribojimus. 1.1. Kuria ir tobulina projektus, kuriuose vartojami simboliai, grafinė kalba, specialūs terminai, siūlo kelias projekto sprendimo alternatyvas. Savo sprendimus pagrindžia funkciniu, estetiniu, socialiniu aspektu. 1.1. Ieško idėjų projektui sau artimoje aplinkoje. Fiksuoja projekto idėją eskizais, piešiniais, brėžiniais, kopijavimo priemonėmis. Numato projekto apimtį atsižvelgdamas į skirtą laiką, grafinės raiškos galimybes, technines maketo realizavimo galimybes, žino specifines sąvokas. 1.1. Projektui įgyvendinti pasitelkia sudėtingas grafinės ir plastinės raiškos priemones – piešinius, brėžinius, fotografiją, koliažus, skaitmeninę spaudą, pateikia paaiškinimus raštu. Tinkamai vartoja ūkio šakos srities sąvokas. Pagrindžia idėjos pritaikymą kuriai nors amžiaus, profesinei, socialinei grupei. 1.2. Apibūdina projekto idėjos įgyvendinimo etapus. Planuoja procesus, jų seką, gamina produkciją, užtikrina darbo proceso saugumą. 1.2. Kuria gaminių ir procesų įgyvendinimo planą atsižvelgdamas į projekto specifiką, galimus pavojus, darbo saugos reikalavimus. 1.2. Apibūdina ir apsvarsto projekto idėjos įgyvendinimo etapus – grafinį idėjos fiksavimą, grafinių vaizdų papildymą tekstiniais paaiškinimais, medžiagų parinkimą grafinei ar plastinei idėjos išraiškai. Parenka saugius technologijos procesus. 1.2. Įvaldo naujus efektyvius ir saugius technologinius procesus bei įrangą. Parenka medžiagas pagal projekto specifiką. Saugiai dirba su medžiagomis ir rankiniais bei stacionariais elektriniais įrankiais, įranga. 1.3. Apibūdina ateities objektų dizainą, išskiria estetinius ir technologinius aspektus bei jų įtaką aplinkai. 1.3. Įvertina kitų mokomųjų dalykų indėlį įgyvendinant projektą bei galimą priimamų sprendimų poveikį aplinkai. 1.3. Apibūdina estetines aplinkos savybes, ieško galimybių jai tobulinti. Išmoko ir taiko nekenksmingus aplinkai technologinius procesus, parenka medžiagas, nedarančias neigiamo poveikio aplinkai. 1.3. Tiria kuriamam projektui parinktų medžiagų savybes ir poveikį aplinkai. Tyrimo rezultatams pateikti naudoja informacines komunikacines technologijas, vartoja taisyklingą terminiją. 1.4. Apibendrina ir įvertina, ar idėja, jos įgyvendinimas atitinka funkcinius, estetinius ir technologinius projekto reikalavimus. 1.4. Projekto pradžioje aptaria ir nustato funkcinius, puošybos, kompozicinius vertinimo kriterijus. 1.4. Nustato, ar technologinės galimybės buvo pakankamos projektui įgyvendinti. 2. Informacija 2.1. Nustato ir analizuoja socialinius, kultūrinius kasdienių gaminių ar procesų raidos aspektus. 2.1. Paaiškina, kaip informacija naudojama atsižvelgiant į projekto reikalavimus ir numatytus darbo procesus. 2.1. Renka ir analizuoja informaciją apie ūkio šakos produktus pagal socialinę ir kultūrinę jų paskirtį, įvairių vartotojų poreikius. 2.1. Pateikia surinktą informaciją apie ūkio šakos produktus pagal socialinę ir kultūrinę jų paskirtį, įvairių vartotojų poreikius. 2.2. Apibūdina galimus informacijos: rinkimo ir kaupimo variantus; atrankos kuriamam projektui kriterijus; naudojimo apribojimus; pateikimo variantus. 2.2. Apibūdina, kaip buvo kaupiama informacija ir kaip ji pakito pateiktame projekte. 2.2. Pasirinkęs tinkamą informacijos rinkimo ir kaupimo būdą, atrenka projektui esminę informaciją apie estetines aplinkos savybes iš periodinės spaudos, specialiosios literatūros, apklausų. 2.2. Apibūdina, kaip iš interneto atrenka esminę projektui informaciją apie estetines aplinkos savybes, pateikia gaminio prototipų, pavyzdžių, analogų. Palygina su pirmine informacija iš alternatyvių šaltinių. 2.3. Naudoja technines priemones informacijai užrašyti, papildyti, perduoti. 2.3. Kuria informacijos produktus, reikalingus projektui įgyvendinti. 2.3. Informaciją užrašo ir tvarko įprastinėmis grafinėmis priemonėmis, nesudėtingomis skaitmeninėmis technologijomis. 2.3. Projekto idėjas fiksuoja ir apibendrina brėžiniais, piešiniais, spaudiniais, įrašo kompaktinėse plokštelėse, skelbia internete. 2.4. Paaiškina, kokiomis formomis informacija gali būti pateikiama, saugoma ir perduodama visuomenei, ypač vartotojams. 2.4. Paaiškina informacijos pateikimo, saugojimo ir perdavimo principus įvairiose projekto stadijose – analizuojant problemą, projektuojant, informuojant visuomenę ir reklamuojant produktą. 3. Medžiagų pažinimas ir taikymas 3.1. Atpažįsta dažnai vartojamas medžiagas, nusako jų ypatybes bei tinkamai jas panaudoja. 3.1. Nusako medžiagų ypatybes ir susieja jas su funkciniais ir estetiniais kuriamo projekto reikalavimais. 3.1. Žino pagrindinių medžiagų, naudo …