LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL INTEGRUOTO TECHNOLOGIJŲ KURSO BENDROSIOS PROGRAMOS MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS II DALĮ IR PASIRENKAMŲJŲ TECHNOLOGIJŲ IR MENŲ BENDRŲJŲ PROGRAMŲ MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ, PATVIRTINIMO 2007 m. rugsėjo 6 d. Nr. ISAK-1790 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853; 2004, Nr. 103-3755) 37 straipsnio 4 dalimi ir 56 straipsnio 14 punktu, tvirtinu pridedamas: 1. Integruoto technologijų kurso bendrąją programą mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį; 2. Statybos ir medžio apdirbimo technologijų bendrąją programą mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą; 3. Taikomojo meno, amatų ir dizaino technologijų bendrąją programą mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą; 4. Tekstilės ir aprangos technologijų bendrąją programą mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą; 5. Turizmo ir mitybos technologijų bendrąją programą mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą; 6. Verslo ir vadybos technologijų bendrąją programą mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą; 7. Fotografijos bendrąją programą mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą; 8. Grafinio dizaino bendrąją programą mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą; 9. Kino ir vaizduojamojo meno bendrąją programą mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą; 10. Kompiuterinių muzikos technologijų bendrąją programą mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą. Švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 INTEGRUOTO TECHNOLOGIJŲ KURSO BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ANTRĄJĄ DALĮ I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Integruoto technologijų kurso bendroji programa (toliau – Programa) skiriama mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį. Viena iš technologijų dalyko programų: mityba, konstrukcinės medžiagos, tekstilė, elektronika, gaminių dizainas ir technologijos – privalomai pasirenkama 9–10 klasių mokinių. Tačiau mokiniai susiduria su šių programų pasirinkimo bei motyvuoto mokymosi aukštesniosiose klasėse problema. Siekiant padėti mokiniams pasirinkti patrauklią technologijų programą ir užtikrinti, kad aukštesniųjų klasių mokiniai pasirinktų vieną iš jų, 9–10 klasėms siūloma integruoto technologijų kurso programa. Siūlant šią programą 9–10 klasėms siekiama, kad mokiniai sužinotų apie perspektyvias Lietuvos ūkio šakas, susipažintų su darbo pasauliu, verslo aplinka, realia ūkio šakų plėtros tendencija regione, ES rinkos perspektyvomis. Mokydamiesi pagal Integruoto technologijų kurso programą mokiniai susipažįsta su populiariausiomis Lietuvos ūkio šakomis, su jomis susijusia darbo aplinka ir vykdoma veikla, atlieka projektinius darbus mokykloje arba darbinėje aplinkoje. Rekomenduojama integruotos technologinio ugdymo programos apimtis – 17 val. Apie 25% integruoto technologijų kurso programoje numatyto laiko skiriama teoriniam susipažinimui su ūkio šakomis, taikant aktyvius mokymo(

1. si)metodus ir informacines technologijas. Apie 25% numatyto laiko skiriama mokinių susitikimams su profesinių mokyklų, pramonės, paslaugas teikiančių įmonių, verslo, vartotojų teisių gynimo valstybinių ir visuomeninių organizacijų atstovais. Apie 50% numatyto laiko skiriama mokinio pasirinktos ūkio šakos žinioms ir gebėjimams pagilinti, projektiniams darbams mokykloje arba darbinėje aplinkoje atlikti. Tačiau toks veiklos suskirstymas yra orientacinis. Ugdymo procese šios veiklos sritys glaudžiai susijusios, todėl toks mokinių veiklos suskirstymas tėra sąlyginis, padedantis mokytojui apytikriai orientuotis, kokia turėtų būti programos apimtis. II. PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI, STRUKTŪRA 2. Integruoto technologijų kurso programos tikslas – sudaryti galimybes 9–10 klasių mokiniams pažinti Lietuvos ūkio šakas, darbo ir verslo pasaulį bei motyvuotai pasirinkti technologinio ugdymo programą (mitybos, konstrukcinių medžiagų, tekstilės, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų) ir toliau mokytis technologijų vidurinės mokyklos 11–12 klasėse, technologinėje gimnazijoje arba kryptingai mokytis technologijų profesinėje mokykloje. 3. Įgyvendinant Programos tikslą keliami uždaviniai, kad mokiniai: susipažintų su Lietuvos ūkio šakomis ir pasirinktų patrauklią technologijų programą; ieškotų, analizuotų ir kauptų informaciją apie Lietuvos ūkio šakas ir juos dominančias profesijas; kūrybingai mokytųsi, planuotų technologinės veiklos etapus, analizuotų iškylančias problemas ir numatytų būdus joms spręsti; analizuotų Lietuvos ūkio šakose naudojamas medžiagas, jų įvairovę, savybes, pritaikymo galimybes, teikiamas paslaugas; apibendrintų technologinės veiklos etapus, įvertintų ir pristatytų darbo rezultatą. atlikdami technologinę veiklą pasirinktoje ūkio šakoje, įgytų žinių ir gebėjimų, reikalingų kasdieniam gyvenimui. 4. Programos struktūrą apibrėžia: 4.1. Integruoto technologijų kurso programos statusas ugdymo procese Technologijų programos pavadinimas Statusas ugdymo procese 5–8 klasėse 9–10 klasėse Mityba Privaloma Privalomai pasirenkama Tekstilė Privaloma Privalomai pasirenkama Konstrukcinės medžiagos Privaloma Privalomai pasirenkama Elektronika Privaloma Privalomai pasirenkama Gaminių dizainas Nėra Privalomai pasirenkama Integruoto technologijų kurso programa Nėra Privalomas 17 pamokų kursas Privaloma programa – visi mokiniai privalo mokytis pateiktą programą. Privalomai pasirenkama programa – mokiniai privalo pasirinkti vieną iš pateiktų programų. 4.2 Mokinių veiklos sritys integruoto technologijų kurso programoje: 4.2.1. Projektavimas – projektinių idėjų paieška, užduočių formulavimas, detalizavimas, tikslinimas, apibendrinimas grafine arba aprašomąja forma. 4.2.2. Informacija – informacijos, skirtos projektinėms užduotims, medžiagų pažinimui ar technologinių procesų atlikimui arba tam tikrų užduočių patikslinimo informacijos paieška, kaupimas ir pritaikymas. 4.2.3. Medžiagos – medžiagų pažinimas, jų pritaikymas projektinėms užduotims atlikti. 4.2.4. Technologiniai procesai, jų rezultatai – projektinių užduočių praktinis atlikimas ir pasiektų rezultatų pristatymas. 4.3. Ugdymo turinys grindžiamas mokinių interesus ir polinkius atliepiančia aktualia technologine veikla: projektuojant, renkant ir naudojant informaciją, pažįstant medžiagas ir atliekant technologines operacijas bei įvertinant rezultatus. Mokiniai, susipažinę su Lietuvos ūkio šakomis, patariami mokytojų, renkasi vieną iš Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose nurodytų technologijų programų: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, elektronikos arba dizaino ir technologijų. III. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS: INTEGRAVIMO GALIMYBĖS, DIDAKTINĖS NUOSTATOS, MOKYMOSI APLINKA 5. Programa skirta tolesniam mokinių pasirinkimui, t. y. prieš pasirenkant technologinio ugdymo programą, siekiama įgyvendinti vidinį technologijų integravimą. Programoje numatyta, kad turėtų būti ugdomos esminės kompetencijos, aprašytos integruojamose verslumo, mokymosi mokytis, kultūrinio sąmoningumo ir kt. programose. Taip pat pabrėžiama dermė ir ryšys su kitomis ugdymo sritimis: gamtamoksliniu, matematiniu, kalbiniu, meniniu ir kt. ugdymu. 6. Pagrindinės didaktinės nuostatos yra šios: 6.1. Siekiant stiprinti mokinių mokymosi motyvaciją ir domėjimąsi technologijų dalyku, ypač svarbu tinkamai organizuoti ugdymo procesą, kuris atitiktų įvairius 14–19 metų paauglių ir jaunuolių poreikius ir interesus bei sudarytų palankią aplinką išlikti švietimo sistemoje, didintų aukštos profesinės kvalifikacijos ir aukštesniojo išsilavinimo populiarumą. Tai lemtų tikslingas pamokos turinio planavimas, kūrybingas aktyvaus mokymo metodų ir informacinių technologijų taikymas, užduočių diferencijavimas ir integracinių ryšių (ir su kitais mokomaisiais dalykais, ir technologijų dalyko viduje) numatymas. 6.2. Taikydamas aktyvaus mokymo(
2. si)metodus mokytojas sudaro sąlygas mokiniams savarankiškai iš įvairių šaltinių ieškoti reikiamos informacijos apie Lietuvos ūkio šakas, ją analizuoti, grupuoti ir sisteminti, apibendrinti ir kūrybingai pateikti bendraklasiams, suplanuoti technologines sekas, numatyti galimas problemas ir jų sprendimo būdus. Vadovaujantis didaktinėmis rekomendacijomis bus siekiama padėti mokiniams išsiugdyti numatytas vertybines nuostatas. 6.3. Mokydamiesi pagal šią Programą mokiniai turi daugiau galimybių rinktis, jiems sudaromos sąlygos kryptingai siekti patrauklios technologinės srities gebėjimų. Mokiniai, mokydamiesi ir aktyviai veikdami: susipažįsta su Lietuvos ūkio šakomis; aptaria Lietuvos ūkio šakas ir su technologine veikla susijusias profesijas bei jų perspektyvas; pasirenka dominančią Lietuvos ūkio šaką ar giminiškas šakas; pagal pasirinktą ūkio šaką grupėje atlieka mokymosi užduotis; kartu su mokytoju suplanuoja ir aptaria numatomą darbą; nustato ir aptaria vertinimo ir galutinio rezultato pristatymo kriterijus; grupėse savarankiškai pasiskirsto numatomas atlikti užduotis; renka informaciją iš įvairių šaltinių, ją analizuoja, sistemina, kaupia ir atrenka reikalingą; surinktą informaciją perteikia ir/arba pristato grupės nariams ir bendraklasiams; grupėje diskutuoja, analizuoja, vertina ir į(si)vertina veiklos rezultatus; pasirenka patrauklią Lietuvos ūkio šaką, kurioje atliks technologinę veiklą; suformuluoja aktualius klausimus, apie tai diskutuoja grupėje; suplanuoja veiklos etapus, numato informacijos, atsakančios į suformuluotus klausimus, paieškos būdus; pagal individualius poreikius ir gebėjimus bei savo mokymosi stilių pasirenka diferencijuotas mokytojo pateiktas užduotis; renka informaciją, kurioje randa atsakymus į suformuluotus klausimus; aptaria su grupės nariais surinktą informaciją ir atliktą veiklą; panaudodami maketines medžiagas parengia būsimo gaminio maketą arba grafinį projekto procesų planą; pasirengia pristatyti projektinių darbų rezultatus; pristato darbus (sukurtą gaminį ir/arba jo projektą, paslaugų aprašą ar kt.) bendraklasiams ir mokytojui; kartu su mokytoju aptaria ir įvertina atliktų darbų rezultatų pristatymus; pateikia pavyzdžių, kaip įgyti gebėjimai gali būti pritaikyti/taikomi praktiniame gyvenime. 6.4. Mokytojas ugdymo procese yra mokinio konsultantas ir patyręs patarėjas, todėl jis konsultuoja mokinius, sudaro sąlygas mokymuisi ir savarankiškam patrauklios technologinės veiklos pasirinkimui, instruktuoja mokinius, stebi mokymąsi, analizuoja mokymosi pasiekimus ir padeda mokiniams į(si)vertinti veiklos rezultatus, siekiant integruotos technologinio ugdymo programos išsilavinimo standarte numatytų mokinių gebėjimų ir pasiekimų. Įgyvendindamas Programą mokytojas pamokoje: sudaro sąlygas mokiniams pasirinkti mokymosi kryptį, atitinkančią įvairius jų polinkius ir poreikius jiems patrauklioje Lietuvos ūkio šakoje; organizuoja mokomąsias mokinių ekskursijas, susitikimus, diskusijas su darbo pasaulio atstovais, supažindina su miesto, rajono ir/arba šalies ūkio šakomis; taikydamas aktyvaus mokymo(
3. si)metodus, informacines komunikacines technologijas, diferencijuodamas mokomąsias užduotis organizuoja Lietuvos ūkio šakų aptarimą; organizuoja mokinių darbo grupių su(si)darymą pagal pasirinktą veiklos sritį pasirinktoje ūkio šakoje; sudaro sąlygas mokiniams aptarti numatomus darbus; kartu su mokiniais nustato ir aptaria vertinimo ir galutinio darbo rezultato pristatymo kriterijus; stebi mokinių darbą, konsultuoja iškilus klausimų; sudaro sąlygas mokiniams į(si)vertinti technologinę veiklą; padeda mokiniams numatyti įgytų praktinių gebėjimų pritaikymo galimybes gyvenime. 7. Rekomenduojama mokymosi aplinka: Mokiniai su Lietuvos ūkio šakomis susipažįsta aktyviai, todėl ugdymo procese rekomenduojama naudoti vaizdo medžiagą, kompiuterius ir informacines komunikacines technologijas, verslo aplinkoje arba mokykloje susitikti su profesinių mokyklų, pramonės, paslaugas teikiančių įmonių, verslo, vartotojų teisių gynimo valstybinių ir visuomeninių organizacijų atstovais, projektinius darbus atlikti mokykloje arba darbinėje aplinkoje. IV. MOKINIŲ PASIEKIMAI IR UGDYMO GAIRĖS, TURINIO APIMTIS, VERTINIMAS 8. Mokinių pasiekimų ir ugdymo gairių lentelė 1. Projektavimas Ugdymo proceso gairės Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas Smalsiai ir kūrybiškai pažinti ūkio šakas, atrasti asmeniškai patrauklią sritį. 1.1. Atsirinkti sau patrauklią ūkio šaką. 1.1.1. Išvardyti Lietuvos ūkio šakas. 1.1.2. Paaiškinti, į kokias sritis skirstomos ūkio šakos. 1.1.3. Išvardyti galimus objektus, kur gali susipažinti su dominančia ūkio šaka. Stebėdami, diskutuodami, analizuodami artimiausią aplinką, pasitelkdami savo patirtį, atsižvelgdami į individualius polinkius ir poreikius mokiniai pasirenka juos dominančią ūkio šaką. Stebėdami aplinką mokiniai pateikia susijusių su juos dominančia ūkio šaka objektų sąrašą. Mokiniai, mokytojo padedami, taikydami „minčių lietaus“, diskusijos, minčių žemėlapio ar kt. metodus, nusprendžia, kokius objektus aktualu/realu aplankyti. Mokiniai sudaro lankytinų objektų sąrašą ir įvertina realias laiko, materialias ir kt. sąnaudas. 1.2. Numatyti vienos ar kelių pasirinktų ūkio šakų pažinimo būdus. 1.2.1. Suplanuoti ūkio šakų pažinimo etapus. 1.2.2. Apžvelgti ūkio šakos (šakų) pažinimo būdus kasdienėje aplinkoje/visuomenėje/ pramonėje/ versle. Mokytojas skatina mokinius apsikeisti idėjomis ir nuomonėmis pasitelkiant „minčių lietaus“, diskusijų ir pan. metodus siekdamas, kad mokiniai susipažintų su ūkio šakomis. Surengęs mokinių mokomąsias ekskursijas į įvairias įstaigas ir įmones, susitikimus, diskusijas su darbo aplinkos atstovais, mokytojas skatina mokinius taikyti įvairius ūkio šakų pažinimo būdus (stebėjimą, apklausą ir pan.). 2. Informacija Orientuotis informacijos šaltinių įvairovėje, surasti ir išskirti reikiamą informaciją bei ją pritaikyti. 2.1. Rinkti, kaupti informaciją, reikalingą technologinio pobūdžio užduotims spręsti. 2.1.1. Išvardyti galimus informacijos šaltinius (mokytojai, šeimos nariai, internetas ir pan.). Naudodamiesi įvairiomis informacijos priemonėmis ir savarankiškai ar mokytojo padedami mokiniai ieško, kaupia ir atrenka informaciją apie ūkio šakoje taikomų technologijų raidą bei darbo procesų ypatumus. Fiksuojama ir aptariama informacija apie ūkio šakose gaminamą produkciją ar teikiamą paslaugą, naudojamas medžiagas, išteklius, darbo priemones, įrangą. 2.2. Argumentuoti informacijos pasirinkimo kriterijus. 2.3. Tikslingai pritaikyti informaciją sprendžiant technologinio pobūdžio užduotis. 2.2.1. Geba išskirti reikiamą informaciją. Mokiniai mokosi pagarbiai, argumentuotai išsakyti savo nuomonę pasirinkdami aktualią informaciją. Remdamiesi sutartais kriterijais, diskutuodami analizuoja apie reikalingos informacijos tikslingą pasirinkimą. Mokiniai, remdamiesi savo surinkta arba mokytojo pasiūlyta informacija, numato technologinio pobūdžio užduočių atlikimo eigą. 3. Medžiagos Domėtis ūkio šakose naudojamomis tinkamų savybių medžiagomis ir reikalingais žmonių ištekliais. 3.1. Analizuoti ūkio šakoje naudojamų medžiagų savybes. 3.2. Argumentuotai parinkti reikiamų savybių medžiagas ūkio šakos gaminiams. 3.3. Argumentuotai parinkti reikiamus žmonių išteklius paslaugai teikti. 3.1.1. Atpažinti ūkio šakoje naudojamas tinkamas medžiagas arba reikalingus žmonių išteklius. Mokiniai, konsultuodamiesi su mokytoju ir tarpusavyje, atrenka ir sugrupuoja reikiamų savybių medžiagas, naudojamas produkcijos gamybai ūkio šakoje. Argumentuotai apibūdina reikiamų savybių medžiagų parinkimą, numato jų apdirbimo ypatumus. Stebėdami ir analizuodami artimiausią aplinką įvardija ir aptaria reikiamus žmonių išteklius įvairiose paslaugų sferose. 4. Technologiniai procesai ir jų rezultatai Atsakingai, kūrybingai ir racionaliai suvokti gaminių ir paslaugų reikšmę žmogaus kasdienėje aplinkoje, versle, visuomenėje. 4.1. Pagaminti būsimo gaminio maketą arba grafinį projekto procesų planą. 4.1.1. Parengti ir saugiai pristatyti būsimo gaminio maketą panaudojant maketines medžiagas (kartoną, putplastį, poroloną ir kt.) arba atlikti projekto procesų grafinį modeliavimą. Mokiniai, konsultuodamiesi su mokytoju, parengia ir atlieka būsimo gaminio maketą arba projekto procesų grafinį modeliavimą. Mokiniai aptaria ūkio šakoje gaminamos produkcijos ar teikiamos paslaugos vertinimo kriterijus. Pasirinkę sau aktualią ūkio šaką mokiniai įvertina būsimos veiklos atlikimo ir interpretavimo galimybes. Bendradarbiaudami su mokytoju apibūdina gaminių naudojimo, veikimo principus, pranašumus ir trūkumus. Mokiniai kūrybiškai analizuoja pasirinktų objektų formas, funkcijas ir paskirtį. Vadovaudamiesi sutartais kriterijais mokiniai, diskutuodami tarpusavyje, tiria ir vertina gaminį ar paslaugą, suformuluoja išvadas, kurios atspindi kokybės ir kainos santykį. Remdamiesi savo patirtimi ir sukaupta informacija mokiniai, mokytojo padedami, analizuoja paslaugos tinkamumą skirtingų poreikių ir galimybių žmonių grupėms. Mokytojas rekomenduoja darbo metodiką, diferencijuodamas mokinius pagal pageidavimus, mokymosi galimybes ir stilių. 4.2. Įvertinti pasirinktos ūkio šakos gaminius konstrukciniu, technologiniu aspektais ir vartotojo požiūriu. 4.2.1. Aptarti pagrindinius ūkio šakos ypatumus (technologiniu, konstrukciniu, ergonominiu vartotojo aspektu). 4.3. Išbandyti gaminius vartotojo požiūriu. 4.4. Įvertinti ūkio šakos paslaugas paklausos ir pasiūlos aspektais. 4.3.1. Paaiškinti ūkio šakos paslaugų kokybės ir kainos santykį, paslaugų teikimo galimybes. 9. Turinio apimtis: 9.1. Lietuvos ūkio šakų pažinimas: Mokinių veiklos sritys: Informacija. Medžiagos. Technologiniai procesai, jų rezultatai. Veikla/darbo operacijos: Mokiniai susipažįsta su bendra Lietuvos ūkio šakų sistema, pateikia savo aplinkos objektų pavyzdžių, kuriuose gali susipažinti su dominančia ūkio šaka. Mokiniai kartu su mokytoju numato ir aptaria galimus ūkio šakų pažinimo būdus: informacijos paiešką internete, spausdintuose šaltiniuose, organizuojant ekskursijas ir kt. Mokytojas skatina mokinius apsikeisti idėjomis ir nuomonėmis, kaip susipažinti su ūkio šakomis. 9.2. Atskirų Lietuvos ūkio šakų raida ir pažinimas: Mokinių veiklos sritys: Projektavimas. Informacija. Medžiagos. Technologiniai procesai, jų rezultatai. Veikla/darbo operacijos: Mokytojas kartu su mokiniais planuoja mokomąsias mokinių ekskursijas į įvairias įstaigas ir įmones, susitikimus, diskusijas su darbo aplinkos atstovais. Mokiniai naudojasi įvairiomis informacijos priemonėmis ir savarankiškai ar mokytojo padedami ieško, kaupia, atrenka informaciją apie ūkio šakoje taikomų technologijų raidą bei darbo procesų ypatumus. Įvairiomis informacijos priemonėmis ir savarankiškai ar mokytojo padedami ieško ir atrenka informaciją apie ūkio šakose gaminamą produkciją. Mokiniai, mokytojo padedami, nusprendžia, kokius objektus aktualu/realu aplankyti. Savarankiškai ar mokytojo padedami ieško, kaupia ir atrenka informaciją apie produkcijai gaminti naudojamas medžiagas, apdailą, darbo priemones, įrangą. Argumentuotai parenka reikiamus žmonių išteklius įvairioms paslaugų sferoms. Mokiniai, mokytojo padedami, analizuoja paslaugos tinkamumą skirtingų poreikių ir galimybių žmonių grupėms. 9.3. Gilesnis pasirinktos Lietuvos ūkio šakos pažinimas: Mokinių veiklos sritys: Projektavimas. Informacija. Medžiagos. Technologiniai procesai, jų rezultatai. Veikla/darbo operacijos: Atsižvelgdami į individualius polinkius ir poreikius mokiniai pasirenka dominančią ūkio šaką. Mokiniai argumentuoja reikalingos informacijos pasirinkimo kriterijus. Surinktą informaciją panaudoja praktiniams darbams atlikti. Atrenka ir sugrupuoja medžiagas, naudojamas produkcijos gamybai ūkio šakoje. Argumentuotai parenka reikiamų savybių medžiagas, numato parinktų medžiagų apdirbimo ypatumus. Mokiniai įvardija technologines gaminių sekas, numato galimas problemas ir būdus, kaip jas spręsti. Išanalizavę ir aptarę surinktą informaciją mokiniai sudaro gaminio aprašą, kuriame įvardijama: medžiagos, priemonės, technologiniai procesai. Parengia būsimo gaminio maketą ir jį atlieka naudodami maketines medžiagas (kartoną, putplastį, poroloną ir kt.) arba grafinį projekto procesų planą. Mokiniai kartu su mokytoju apibūdina gaminių panaudojimo, veikimo principus, privalumus ir trūkumus. Mokytojas padeda mokiniams analizuoti pasirinktų objektų formas, funkcijas ir paskirtį. Mokiniai tiria ir vertina pasirinktą paslaugą, suformuluoja išvadas, kurios atspindi kokybės ir kainos santykį. Mokiniai dirba su informacija, kompiuteriu, rengia projektą, atrenka darbo priemones ir medžiagas, nustato darbo sekas, parengia projekto aprašą, gamina maketą / modelį. 10. Vertindamas mokinio pasiekimus mokytojas: 10.1. Gebėjimų lygį detalizuoja pagal mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo rodiklius. 10.2. Mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo rodiklius naudoja vertinimo kriterijams nustatyti: Lygis Pasiekimų sritys Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis Žinios ir supratimas Pedagogo ir bendraklasių padedamas mokinys įvardija Lietuvoje esančias ūkio šakas, įvardija objektus, kur galima susipažinti su ūkio šakomis, sudaro lankytinų objektų sąrašą ir įvertina laiko sąnaudas, išvardija galimus informacijos šaltinius bei kaip galima informaciją kaupti ir atrinkti. Dirbdamas grupėje pateikia po vieną pavyzdį apie ūkio šakose gaminamą produkciją ar teikiamą paslaugą, naudojamas medžiagas, išteklius, darbo priemones, įrangą, įvardija ūkio šakoje naudojamas tinkamas medžiagas ar reikalingus žmonių išteklius, apibūdina, kokiomis savybėmis turi pasižymėti medžiagos, kuriant pasirinktą gaminį, pagrindinius ūkio šakos gaminių ypatumus, paaiškina gaminių panaudojimo, veikimo principus, kam ir kuo gali būti naudingas ūkio šakoje gaminamas gaminys ar teikiama paslauga. Mokinys geba: išvardyti Lietuvos ūkio šakas, paaiškinti ūkio šakų sritis. Išvardija galimus objektus, kur gali susipažinti su dominančia ūkio šaka. Suplanuoja ūkio šakų pažinimo etapus. Apžvelgia ūkio šakos (šakų) pažinimo būdus kasdienėje aplinkoje/visuomenėje/pramonėje/versle. Išvardija galimus informacijos šaltinius (mokytojai, šeimos nariai, internetas ir pan.). Geba išskirti reikalingą informaciją, atpažinti ūkio šakoje naudojamas tinkamas medžiagas arba reikalingus žmonių išteklius. Mokinys geba parengti ir saugiai atlikti būsimo gaminio maketą panaudodamas maketines medžiagas (kartoną, putplastį, poroloną ir kt.) Aptaria pagrindinius ūkio šakos ypatumus (technologiniu, konstrukciniu, ergonominiu vartotojo aspektu). Paaiškina ūkio šakos paslaugų kokybės ir kainos santykį, paslaugų teikimo galimybes. Savarankiškai išvardija ūkio šakas ir paaiškina, į kokias sritis jos skirstomos, analizuoja artimiausią aplinką. Savarankiškai suplanuoja ūkio šakos pažinimo etapus ir įvertina laiko bei materialias sąnaudas, bendradarbiauja su grupe ir suderina įgyvendinimo planą. Savarankiškai apibūdina galimus informacijos šaltinius, paieškos ir kaupimo būdus. Argumentuotai paaiškina informacijos pasirinkimo tikslingumą. Analizuoja technologijų raidą bei darbo proceso ypatumus. Savarankiškai atpažįsta, atrenka ir sugrupuoja ūkio šakoje naudojamas tinkamas medžiagas arba reikalingus žmonių išteklius. Argumentuotai paaiškina savo pasirinkimą, teikia siūlymų klasės draugams. Savarankiškai paaiškina pagrindinius ūkio šakos gaminių ypatumus (technologiniu, konstrukciniu, ergonominiu vartotojo aspektu). Argumentuotai paaiškina gaminių panaudojimo, veikimo principus, įvardija pranašumus ir trūkumus, ūkio šakos paslaugų kokybės ir kainos santykį ir paslaugos teikimo galimybes. Projektavimas Pedagogo ir bendraklasių padedamas pasirenka dominančią ūkio šaką. Pedagogo ir bendraklasių padedamas suranda informacijos apie dominančią ūkio šaką, ją kaupia ir analizuoja. Atsirenka sau patrauklią ūkio šaką, numato vienos ar kelių pasirinktų ūkio šakų pažinimo būdus. Atsižvelgdamas į individualius polinkius ir poreikius, pasirenka dominančią ūkio šaką. Grupei pateikia idėjų apie būdus, kaip susipažinti su dominančiomis ūkio šakomis. Informacija Pedagogo ir bendraklasių padedamas randa informacijos apie ūkio šakoje taikomų technologijų raidą bei darbo procesų ypatumus. Dirbdamas grupėje numato technologinio pobūdžio užduočių atlikimo eigą. Kartu su grupe pristato surinktą informaciją. Renka, kaupia informaciją, reikalingą technologinio pobūdžio užduotims spręsti. Argumentuoja informacijos pasirinkimo kriterijus. Tikslingai pritaiko informaciją, spręsdamas technologinio pobūdžio užduotis. Randa informaciją įvairiuose informacijos šaltiniuose, ją fiksuoja, interpretuoja, aptaria grupėje. Apibūdina ūkio šakoje taikomų technologijų raidą bei darbo procesų ypatumus. Surinktą medžiagą pritaiko spręsdamas technologinio pobūdžio užduotis. Dalijasi informacija su grupės nariais ir pateikia užduočių sprendimo būdus. Su grupe aptaria galimus surinktos informacijos pristatymo būdus, padeda pasirengti ir dalyvauja pristatyme. Medžiagos Pedagogo ir bendraklasių padedamas parenka reikiamus žmogiškuosius išteklius paslaugai teikti. Dirbdamas grupėje analizuoja ūkio šakoje naudojamų medžiagų savybes bei pateikia ūkio šakos gaminių gamybai reikiamų savybių medžiagų pavyzdžių. Analizuoja ūkio šakoje naudojamų medžiagų savybes. Argumentuotai parenka reikiamų savybių medžiagas ūkio šakos gaminiams ir reikiamus žmonių išteklius paslaugai teikti. Stebėdamas ir analizuodamas aplinką įvardija ir argumentuotai apibūdina reikalingus žmonių išteklius įvairiose paslaugų sferose. Savarankiškai analizuoja ūkio šakoje naudojamų medžiagų savybes bei argumentuotai parenka ūkio šakos gaminių gamybai reikiamų savybių medžiagas. Pateikia pavyzdžių, kaip taupiai ir kūrybingai jas naudoti. Numato pasirinktų medžiagų apdirbimo ypatumus. Bendradarbiauja su grupe ir suderina įgyvendinimo planą. Technologiniai procesai ir jų rezultatai Mokytojo ir bendraklasių padedamas atlieka būsimo gaminio maketą arba grafinį projekto procesų planą bei gali įvertinti gaminius vienu aspektu (technologiniu, konstrukciniu, ergonominiu). Išbando gaminį kaip vartotojas ir, mokytojo padedamas, suformuluoja išvadas. Apibūdina ūkio šakoje teikiamas paslaugas vartotojo požiūriu (pavyzdžiui, ar kaina atitinka kokybę). Konsultuodamasis su mokytoju pagamina būsimo gaminio maketą arba sukuria grafinį projekto procesų planą. Įvertina pasirinktos ūkio šakos gaminius konstrukciniu, technologiniu aspektais bei vartotojo požiūriu. Išbando gaminius kaip vartotojas. Įvertina ūkio šakos paslaugas paklausos ir pasiūlos aspektais. Savarankiškai suprojektuoja ir atlieka būsimo gaminio maketą arba grafinį projekto procesų planą. Argumentuotai paaiškina gaminių panaudojimo, veikimo principus, įvertina ir išbando gaminius technologiniu, konstrukciniu aspektais bei kaip vartotojas ergonominiu aspektu. Įvertina ir paaiškina ūkio šakos paslaugas paklausos ir pasiūlos aspektais, savarankiškai analizuoja paslaugos tinkamumą skirtingų poreikių ir galimybių žmonėms. Numato galimus praktinio išbandymo būdus ir geba panaudoti juos įvertindamas gaminio savybes. Savarankiškai suformuluoja išvadas. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 STATYBOS IR MEDŽIO APDIRBIMO TECHNOLOGIJŲ BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Statybos ir medžio apdirbimo technologijų bendroji programa (toliau – Programa) skiriama mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą. Programą siūloma rinktis tiems mokiniams, kurie: jaučia, kad mokykloje jiems geriau sekasi mokytis praktinio ugdymo dalykus (dailė, technologijos ir pan.), mėgsta kurti medienos dirbinius; jaučia pomėgį techniniams dalykams, sprendžia praktinius uždavinius, dalyvauja techninės kūrybos būreliuose; noriai diskutuoja techninėmis temomis, domisi naujomis medienos gaminių, interjero idėjomis, skaito atitinkamus leidinius; gerai įsivaizduoja erdvės figūras, jų santykius, padeda namuose tėvams remontuoti ar kurti medienos gaminius, įrengti namų interjerą. Mokydamiesi pagal šią Programą, mokiniai pažins statybines apdailos ir medienos gaminių medžiagas, perpras interjero apdailos ir medienos gaminių kūrimo principus ir struktūrą, funkcionavimą ir paskirtį, priežiūrą ir naudojimo būdus. Jie mokės skaityti ir braižyti medienos gaminių bei statybinius interjero brėžinius, dirbti su pagrindiniais paviršių apdailos ir medienos apdirbimo įrankiais, prietaisais ir mašinomis. Mokinys, pasirinkęs Programą: išmoks susikurti ir pasidaryti norimus medienos gaminius; kurs racionalius, estetiškus ir įdomius interjerus; taps medienos gaminių ir namų interjero srities kritišku vartotoju bei įdomiu šios srities pašnekovu. II. PROGRAMOS Tikslas, uždaviniai, STRUKTŪRA, MOKINIŲ VEIKLOS SRITYS 2. Programos tikslas – sudaryti mokiniams sąlygas puoselėti vertybines nuostatas, tautos tradicijas, plėtoti bendruosius gebėjimus; suvokti buitinėje aplinkoje kylančias problemas, susijusias su statyba ir medžio apdirbimu, medienos gaminių priežiūra; išmokti saugiai pasinaudoti nesudėtinga technika; pažinti ir racionaliai taikyti buityje naudojamas statybines ir medienos medžiagas; ugdyti gebėjimą savarankiškai ir kūrybingai mąstyti apie interjero apdailą ir medienos gaminių kūrimą bei praktiškai įgyvendinti technologinius projektus, padedančius kaip vartotojui orientuotis statybinių medžiagų rinkoje. 3. Įgyvendinant Programos tikslą keliami uždaviniai, kad mokiniai: puoselėdami vertybines nuostatas ir ugdydamiesi bendruosius gebėjimus, stebėdami ir aptardami buitinę aplinką, suprastų statybos ir medienos panaudojimo statyboje svarbą ir nuolatinę kaitą; analizuodami būsto interjero apdailos pavyzdžius ir medienos gaminių analogus, plėtotų intuityvųjį patyrimą kūrybinėje ir praktinėje veikloje; įgyvendindami aptartus ir numatytus projektinius sumanymus, išmoktų planuoti, organizuoti ir įgyvendinti projektus; tikslingai pažindami statybos ir medžio apdirbimo technologijas, naudotųsi įvairiais informacijos šaltiniais, surastų ir kūrybingai panaudotų reikiamą informaciją; mokydamiesi nuosekliai atlikti technologinius procesus, įgytų gebėjimų panaudoti įvairias medienos ir apdailos medžiagas namų interjere, tinkamai prižiūrės medienos paviršius, įsivertintų darbo rezultatus; suvokdami saugaus ir racionalaus darbo svarbą buityje, smulkiajame versle ar pramonėje, mokėtų saugiai dirbti su buitinėmis medžio apdirbimo darbo priemonėmis bei daugiafunkce technika, racionaliai, nuosekliai organizuotų bei atliktų technologinius procesus (darbo operacijas ir jų sekas). 4. Mokinių veiklos sritys yra šios: Projektavimas Informacija Medžiagos Technologiniai procesai, jų rezultatai 5. Programos struktūra yra modulinė. Programa sudaryta iš tarpusavyje susijusių modulių, kuriuos jungia ūkio šakos veiklos komponentas. Programa sudaryta tokiu nuoseklumu: ūkio šaka Þ technologija Þ specializacija. Bendrojo kurso modulis supažindina su ūkio šaka, projektinė veikla orientuojama į konkrečią ūkio šakos technologiją, o išplėstinio kurso – dar ir į specializaciją. Programa stengiamasi mokiniams suteikti galimybę atlikti įvairią technologinę praktiką, kad jie galėtų pamatyti alternatyvias praktikos galimybes, technologinės veiklos modelius, – tai padrąsintų juos ieškoti naujovių. 5.1. Bendrasis kursas supažindina mokinius su statybos ir medžio apdirbimo ūkio šakos darbine veikla, mokiniai atlieka praktinius bei projektinius darbus. Antraisiais metais mokiniai gali rinktis kitą bendrojo kurso programą arba tęsti tos pačios programos modulius. Mokiniai galės: gilintis į statybos ir medžio apdirbimo ūkio šakos veiklos turinį, tobulinti ankstesnėse klasėse įgytus praktinius gebėjimus, susipažinti su bendraisiais techniniais statybos ir medžio apdirbimo reikalavimais, naudingais kiekvienam vartotojui. 5.2. Išplėstinis kursas teikia galimybę dar pagilinti ūkio šakos žinias, susipažinti su techniniais reikalavimais, būtinais techninei dokumentacijai „skaityti“, siekti geresnių psichomotorinių gebėjimų. 5.3. Programos išklotinė moduliais ir valandomis per dvejus mokslo metus: Vidurinis ugdymas Bendrasis kursas (B. K.) 2 savaitinės valandos Išplėstinis kursas 3 savaitinės valandos, t. y. 2 val. (B. K.) +1 val. Pirmi mokslo metai 1 modulis – Medžio apdirbimas. Medienos gaminių technologija 34 val. Veiklos sritys: informacija, projektavimas, medžiagos, technologiniai procesai. 17 val. Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete (TIPK) su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus. 2 modulis – Projektinis darbas. Medienos gaminio technologinis projektas 34 val. Veiklos sritys: informacija, projektavimas, medžiagos, technologiniai procesai. 17 val. Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete (TIPK) su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus. Antri mokslo metai 3 modulis – Interjero apdailos technologija 34 val. Veiklos sritys: informacija, projektavimas, medžiagos, technologiniai procesai. 17 val. Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete (TIPK) su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus. 4 modulis – Projektinis darbas. Interjero apdailos technologinis projektas 34 val. Veiklos sritys: informacija, projektavimas, medžiagos, technologiniai procesai. 17 val. Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete (TIPK) su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus. III. MOKINIŲ PASIEKIMAI, TURINIO APIMTIS, MOKYMOSI APLINKA 6. Mokinių pasiekimų lentelė Veiklos sritys Bendrieji technologiniai mokinių gebėjimai (pagal Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus XI–XII klasėms, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465) Mokinių pasiekimai pagal statybos ir medžio apdirbimo technologijų programą Bendrasis kursas Išplėstinis kursas Bendrasis kursas Išplėstinis kursas 1. Projektavimas 1.1. Siūlo ir plėtoja savo projektų idėjas, fiksuoja jas grafinės raiškos priemonėmis, pažymi kai kuriuos terminus ir galimus projektinius apribojimus. 1.1. Kuria ir tobulina projektus, kuriuose vartojami simboliai, grafinė kalba, specialūs terminai, siūlo kelias projekto sprendimo alternatyvas. Savo sprendimus pagrindžia funkciniu, estetiniu, socialiniu aspektu. 1.1. Teikia idėjas, užduoda klausimų, ieško informacijos apie statybos ir medžio apdirbimo technologijas, nustato galimas projektų idėjas, pažymi jas grafiškai, nurodo naujus terminus, numato estetinius, konstrukcinius, technologinius projekto apribojimus. 1.1. Tobulina numatytą projektą, t. y. numato, kokios papildomos informacijos reikia, tikslina jį įvertindamas funkcinius, estetinius, socialinius aspektus, papildo grafinį sprendimą aiškinamaisiais simboliais, nurodo specialius terminus, numato galimus technologinius projekto sprendimo variantus. 1.2. Apibūdina projekto idėjos įgyvendinimo etapus. Planuoja procesus, jų seką, gamina produkciją, užtikrina darbo proceso saugumą. 1.2. Kuria gaminių/procesų įgyvendinimo planą atsižvelgdamas į projekto specifiką, galimus pavojus, darbo saugos reikalavimus. 1.2. Nubraižo pasirinkto projekto įgyvendinimo plano schemą, kurioje pažymi darbų sekas, grafiškai nurodo nuosekliai atliekamas darbo operacijas, numato pavojingus darbo momentus. 1.2. Nubraižo pasirinkto projekto įgyvendinimo plano schemą ir, atsižvelgdamas į statybos ir medžio apdirbimo ūkio šakos produkcijos gamybos specifiką bei darbo saugos reikalavimus, grafiškai bei trumpai raštu tikslina numatytas darbų sekas, darbo operacijas. 1.3. Apibūdina ateities objektų dizainą, išskiria estetinius ir technologinius aspektus bei jų įtaką aplinkai. 1.3. Įvertina kitų mokomųjų dalykų indėlį įgyvendinant projektą bei galimą priimamų sprendimų poveikį aplinkai. 1.3. Pateikia numatyto projekto aprašymą, kuriame trumpai ir aiškiai nusako estetinius ir technologinius kuriamo statybos objekto, interjero ar gaminių iš medžio sprendimo vertinimo kriterijus, išryškina eksploatacinius gaminių aspektus ir įtaką gamtai bei žmonėms. 1.3. Pateikia numatyto projekto aprašymą, kuriame, be estetinio, ergonominio, technologinio sprendimo vertinimo, nurodo, kurių mokomųjų dalykų žinios ir gebėjimai reikalingi siekiant sėkmingai, saugiai ir kokybiškai atlikti darbo sekas, operacijas bei įvertinant atliekamo projekto įtaką gamtai ir žmogui. 1.4. Apibendrina ir įvertina, ar idėja, jos įgyvendinimas atitinka projekto funkcinius, estetinius ir technologinius reikalavimus. 1.4. Įvertina parengtą pirminį projektą, t. y. tikslina, ar numatomi atlikti darbai ir pats statybos objektas, interjero elementas ar gaminys iš medžio atitinka numatytus funkcinius, estetinius, technologinius vertinimo kriterijus, ieško papildomos informacijos, pateikia klausimų, koreguoja projektą. 1.4. Numato galimus tolesnio idėjos, projekto vystymo (plėtotės) variantus, užtikrina, kad projektas atitiktų pagrindinę idėją. 2. Informacijos rinkimas ir panaudojimas 2.1. Nustato ir analizuoja socialinius, kultūrinius kasdienių gaminių ar procesų raidos aspektus. 2.1. Paaiškina, kaip informacija naudojama atsižvelgiant į projekto reikalavimus ir numatytus darbo procesus. 2.1. Ieško informacijos apie statybos ir medžio apdirbimo ūkio šakoje taikomas technologijas, analizuoja ir nustato, kokį poveikį jos turi kiekvieno žmogaus kasdieniame gyvenime, kokie yra jų kultūriniai ir techninės-technologinės raidos aspektai. 2.1. Nurodo, kokią įtaką numatyto projekto idėjos bei jų įgyvendinimo reikalavimai turi renkant informaciją apie statybos ir medžio apdirbimo ūkio šaką. 2.2. Apibūdina galimus informacijos: rinkimo ir kaupimo variantus; atrankos kuriamam projektui kriterijus; panaudojimo apribojimus; pateikimo variantus. 2.2. Apibūdina, kaip buvo kaupiama informacija ir kaip ji pakito pateiktame projekte. 2.2. Analizuoja numatyto projekto idėjas, pirminius grafinius jų vaizdus bei aprašus ir konkrečiai nustato: kokios reikia informacijos apie statybos ir medžio apdirbimo ūkio šaką, jos gaminius, naudojamas medžiagas, organizuojamus technologinius procesus, kokie yra alternatyvūs informacijos šaltiniai, kaip informaciją kaupti ir atrinkti, kokie galimi atrinktos informacijos panaudojimo ir pateikimo projekte variantai. 2.2. Numato, kaip klasifikuoti, racionaliai kaupti kuriamam projektui informaciją apie gaminius iš medienos, statyboje naudojamus gaminius, medžiagas, darbo priemones, įrangą, technologinius ir organizacinius procesus, kad sukaupta informacija būtų naudinga. 2.3. Naudoja technines priemones informacijai užrašyti, papildyti, perduoti. 2.3. Kuria informacijos produktus, reikalingus projektui įgyvendinti. 2.3. Naudoja informacines priemones techniniams skaičiavimams atlikti, duomenims užrašyti ir grafiškai atvaizduoti, informacijai pateikti bei perduoti kitiems vartotojams. 2.3. Naudodamasis informacinėmis technologijomis braižo brėžinius, rengia operacines korteles, projektinius aprašus. 2.4. Paaiškina, kokiomis formomis informacija gali būti pateikiama, saugoma ir perduodama visuomenei, ypač vartotojams. 2.4. Pateikia pavyzdžių, kaip statybos ir medžio apdirbimo ūkio šakos informacija pateikiama visuomenei ir vartotojams, kaip ji saugoma ir perduodama žodine, vaizdine, skaitmenine forma, kaip reikiamą projekto informaciją išsaugoti ir pateikti vartotojams. 2.4. Nurodo kelis galimus informacijos pateikimo visuomenei ir vartotojams variantus, esminius kiekvieno varianto bruožus, ypatumus. 3. Medžiagų pažinimas ir taikymas 3.1. Atpažįsta dažnai vartojamas medžiagas, nusako jų ypatybes bei tinkamai jas naudoja. 3.1. Nusako medžiagų ypatybes ir susieja jas su funkciniais ir estetiniais kuriamo projekto reikalavimais. 3.1. Atpažįsta pagrindines statybos ir medžio apdirbimo ūkio šakoje bei buitinėje aplinkoje taikomas medžiagas, apibūdina fizines ir technologines jų savybes ir racionaliai derina jas kuriamame projekte. 3.1. Atpažįsta pagrindines statybos ir medžio apdirbimo ūkio šakos medžiagas, apibūdina jų savybes ir palygina jas su funkciniais, konstrukciniais ir estetiniais kuriamo projekto reikalavimais. 3.2. Parenka tam tikrų savybių medžiagas, tinkamas projektui įgyvendinti. 3.2. Parenka tam tikrų fizinių, cheminių ir estetinių savybių medžiagas, atitinkančias eksploatavimo reikalavimus. 3.2. Pagal kuriamo projekto apraše pateiktą apibūdinimą parenka reikiamų savybių statybos ir medžio apdirbimo ūkio šakos medžiagas. 3.2. Pagal statybos darbų ir medienos gaminių konstrukcines ir eksploatavimo sąlygas parenka medžiagas, kurios pasižymi reikiamomis fizinėmis, cheminėmis ir estetinėmis savybėmis. 3.3. Parenka įrangą dirbti su pasirinktomis medžiagomis, dirba ja tiksliai pagal reikalavimus, laikydamasis technologinių procesų saugumo. 3.3. Pagal pasirinktų projektui įgyvendinti medžiagų savybes atrenka bei panaudoja saugiems ir kokybiškiems statybos ir medienos apdirbimo darbams atlikti nesudėtingą įrangą ir darbo priemones. 4. Sistemų konstravimas ir technologiniai procesai 4.1. Parenka sistemos analogą ir suskaido į technologinius procesus. 4.1. Nustato sistemos elementų ryšius ir sudaro technologines sekas, konstruoja sistemas (pavyzdžiui, suknelę, stalą ir kt.). Nurodo galimų kuriamos sistemos technologinių procesų variantų. 4.1. Atsižvelgdamas į savo gebėjimus ir technines-technologines sąlygas pasirenka statybos objektą ar medienos gaminį ir suskaido jo gamybos procesą į atskiras operacijas. 4.1. Atsižvelgdamas į projekto užduotį nustato statybos objekto ar medienos gaminio elementų ryšius ir sudaro technologines sekas, konstruoja sistemas, pateikia alternatyvių gamybos variantų, pasirenka patį racionaliausią. 4.2. Parenka ir užtikrina trumpą ir saugią darbų seką atliekant operacijas, montuojant ir derinant sistemą. 4.2. Parenka ir naudoja techniką sistemai montuoti ar išmontuoti, elementams sujungti ar atskirti. 4.2. Pagal projekto užduotį sudaro racionalią technologinę statybos darbų ar medienos apdirbimo seką ir dirba pagal ją laikydamasis saugaus darbo principų. 4.2. Pagal projekto užduotį savarankiškai pasirenka bei naudoja įrangą ir darbo priemones statybos darbams atlikti, medienai apdirbti ar gaminiams iš medienos gaminti. 4.3. Paaiškina kuriamos sistemos elementų dermę. 4.3. Įvertina atliktų darbų kokybę, nustato ir šalina trūkumus. 4.3. Atsižvelgdamas į projekto užduotį paaiškina, kaip suderinti tarpusavyje atskirus statybos objekto ar medienos gaminio elementus į vieną harmoningą visumą, laikantis konstrukcinių bei dizaino reikalavimų. 4.3. Įvertina atliekamų darbų kokybę, atsižvelgdamas į apdirbimo tikslumo, baigtumo, estetinius, ergonominius bei techninius kriterijus, nustato pagal projekto užduotį atliktų statybos darbų, pagamintų medienos gaminių defektus, šalina juos. 4.4. Apibūdina sistemos įgyvendinimo efektyvumą, poveikį žmonėms ir aplinkai. 4.4. Paaiškina, kokios galimos kompleksinių sistemų struktūros, jų valdymas atsižvelgiant į jų rezultatus; poveikį bendruomenei ir aplinkai. 4.4. Atsižvelgdamas į projekto užduotį apibūdina statybos darbų atlikimo ar medienos gaminių gamybos efektyvumą ekonominiu ir ekologiniu aspektais. 4.4. Paaiškina, kokios galimos statybos darbų ar medienos apdirbimo technologijos, koks jų valdymas ir taikymas, atsižvelgiant į kokybinius, ekologinius, mokslinius techninius ir organizacinius kriterijus. 7. Turinio apimtis: 7.1. Modulis – Medienos gaminių technologija 7.1.1. Mediena ir jos medžiagos, gaminiai, asortimentas, pagrindinės savybės ir techninės ypatybės, pritaikymas Mokinių veiklos sritys Informacija. Medžiagos. Veiksmai, darbo operacijos Informacijos rinkimas, gaminių analizavimas, stebėjimas, lyginimas, braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu; darbo priemonių parinkimas, bandymai su statybinėmis ir medienos medžiagomis: skėlimas, pjovimas, drožimas, šlifavimas, gręžimas, kalimas, veržimas, lenkimas ir t. t. 7.1.2. Medienos gaminių projektavimas Mokinių veiklos sritys Projektavimas. Informacija. Veiksmai, darbo operacijos: Piešimas, eskizavimas, kopijavimas, braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu. 7.1.3. Medienos gaminių gamybos technologija Mokinių veiklos sritys Informacija. Technologiniai procesai ir jų rezultatai. Veiksmai, darbo operacijos Schemų braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu, darbo priemonių parinkimas, matavimas, konstravimas, montavimas, pjovimas, drožimas, kaltavimas, obliavimas, gręžimas, frezavimas, šlifavimas, dildymas, lenkimas, lakavimas, vaškavimas, dažymas, klijavimas, įvairus detalių jungimas. 7.2. Modulis – Projektinis darbas. Medienos gaminio technologinis projektas Mokiniai gali rinktis projektuojamus gaminius bei darbo operacijas, todėl programų turinys nedetalizuojamas. Patartina pritaikyti žemesnėse klasėse bei 1 modulyje išmoktas darbo operacijas, įgytą darbų planavimo, organizavimo patirtį. 7.3. Modulis – Interjero apdailos technologija: 7.3.1. Šiuolaikinės interjero apdailos medžiagos, jų pagrindinės savybės ir techninės ypatybės, pritaikymas Mokinių veiklos sritys Informacija. Medžiagos. Veiksmai, darbo operacijos Informacijos rinkimas, medžiagų analizavimas, stebėjimas, lyginimas, rašymas, darbas kompiuteriu, medžiagų parinkimas, bandymai su statybinėmis medžiagomis: lenkimas, pjovimas, klijavimas, šlifavimas, gręžimas ir t. t. 7.3.2. Interjero apdailos projektavimas. Mokinių veiklos sritys Projektavimas. Informacija. Veiksmai, darbo operacijos Informacijos rinkimas, aplinkos analizavimas, piešimas, eskizavimas, kopijavimas, braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu. 7.3.3. Vidaus interjero apdailos technologijos Mokinių veiklos sritys Informacija. Technologiniai procesai ir jų rezultatai. Veiksmai, darbo operacijos Darbas kompiuteriu, darbo priemonių parinkimas, matavimas, konstravimas, montavimas, dažymas, dekoravimas, klijavimas, tapetavimas, klojimas, glaistymas, tinkavimas, pjovimas, karpymas, lankstymas, gręžimas, šlifavimas, įvairus detalių jungimas. 7.4. Modulis – Projektinis darbas. Interjero apdailos technologinis projektas Mokiniai gali rinktis projektuojamus gaminius bei darbo operacijas, todėl programų turinys nedetalizuojamas. Patartina pritaikyti žemesnėse klasėse bei 3 modulyje išmoktas darbo operacijas, įgytą darbų planavimo, organizavimo patirtį. 8. Rekomenduojama mokymo(
4. si)aplinka: 8.1. Technologijų dirbtuvės aprūpintos: vaizdinėmis mokymosi priemonėmis; medienos apdirbimo įrankiais ir įranga; statybiniais apdailos įrankiais ir įrenginiais; pagalbiniais įtaisais ir įrenginiais; konstrukcinėmis ir technologinėmis medžiagomis. 8.2. Projektavimo ir informacijos rinkimo bei paties projekto pristatymo darbams atlikti siūlytina naudotis informatikos kabinetu arba šalia technologijos kabinetų įrengtu technologijų ir projektavimo kabinetu, aprūpintais kompiuterine technika, periferine ir programine įranga. 8.3. Įgyvendinant programą tikslinga bendradarbiauti su greta esančiomis medienos apdirbimo, baldų, statybos įmonėmis, amatų mokyklomis. 8.4. Mokinių projektiniai darbai gali būti atliekami gražinant mokyklą ir jos aplinką, įrengiant poilsio zonas, kabinetus ir pan. Labai svarbu, kad mokyklos bendruomenė iš anksto numatytų, kokius darbus mokiniai gali atlikti, kokią atsakomybę prisiims mokytojas, o kokią – mokiniai, numatyti projekto etapų aptarimus ir koregavimus. Atliekant projektinį mokyklos ir jos aplinkos gražinimo darbą, galėtų padėti technologijų, dailės ir informatikos mokytojai. Dailės mokytojai galėtų padėti projektuojant numatomus objektus, informatikos – renkant, kaupiant informaciją, o technologijų mokytojas – parenkant medžiagas, darbo priemones, įrangą, atliekant praktinius darbus. Svarbu, kad darbas būtų prasmingas, estetiškas bei kokybiškai atliktas. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 TAIKOMOJO MENO, AMATŲ IR DIZAINO TECHNOLOGIJŲ BENDROJI Programa MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Taikomojo meno, amatų ir dizaino technologijų bendroji programa (toliau – Programa) skiriama mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą. Programą siūloma rinktis tiems mokiniams, kurie domisi tradiciniais ir šiuolaikiniais amatais, taikomuoju menu, dizainu ir leidybos pagrindais bei gali geriausiai save realizuoti praktinėje veikloje bei versle. Pasirinkęs šią programą mokinys: susipažins su taikomojo meno, dailiųjų amatų, dizaino ir poligrafijos sektoriumi, smulkiuoju verslu, pramonine gamyba, darbo aplinka, darbo priemonėmis; pažins ir išbandys tradicines ir šiuolaikines medžiagas, naudojamas taikomojo meno, dailiųjų amatų, dizaino ir poligrafijos sektoriuje, jų asortimentu, savybėmis ir pritaikymu; projektuos ir gamins nedidelius taikomojo meno dirbinius, derindamas juos su pastatų, sodybų eksterjeru, interjeru, mažosios architektūros elementais, rinks medžiagą projektams muziejuose, bibliotekose, internete; atliks nesudėtingas darbo operacijas šiuolaikinėmis darbo priemonėmis, įranga, kūrybos procese naudos kompiuterių programas, skaitmeninę fotografijos įrangą; analizuos dizaino objektus, konstruos, maketuos ir pateiks individualius projektus, taikydamas poligrafijos principus. Įvairiose veiklos srityse, numatytose programoje, atsiras galimybė pasireikšti mokinio iniciatyvai, kūrybingumui, savarankiškumui, individualumui. Mokinys, įgijęs technologinių taikomojo meno, dailiųjų amatų, dizaino ir poligrafijos srities žinių, galės jas taikyti ne tik ateityje, nuosekliai tęsti studijas, bet ir kasdieniame gyvenime, praktiškai pritaikys ir pademonstruos įgytus įgūdžius (buityje, mokykloje, parodose ir pan.). Taikomasis menas, dailieji amatai, dizainas ir poligrafija – tai sritys, kurios padeda mokiniui suvokti aplinkos harmonizavimo principus ir būdus, sudaro galimybę mokiniams kurti bei taikyti pagrindinius kūrybinius principus savo praktinėje veikloje. II. PROGRAMOS Tikslas, uždaviniai, STRUKTŪRA, MOKINIŲ VEIKLOS SRITYS 2. Programos tikslas – praktiškai atlikti projektinius darbus supažindinant mokinius su meninėmis priemonėmis, pagrindiniais technologiniais principais ir raiškos galimybėmis, tradiciniais ir šiuolaikiniais amatais, taikomojo meno, dizaino ir poligrafijos raida, tradicijomis. 3. Įgyvendinant Programos tikslą keliami uždaviniai, kad mokiniai: puoselėdami vertybines nuostatas ir plėtodami bendruosius gebėjimus, stebėdami ir aptardami buitinę aplinką, susipažintų su taikomojo meno, dailiųjų amatų, dizaino ir poligrafijos sektoriaus struktūra, raida, veikla, informacinių ir komunikacinių technologijų panaudojimo galimybėmis; kūrybingai planuotų veiklos etapus, projektuodami, maketuodami rinktų informaciją apie taikomojo meno, dailiųjų amatų ir dizaino objektus, poligrafijos technikas; analizuotų kylančias problemas, parinkdami medžiagas, gamindami, naudodami ir utilizuodami įvairius dirbinius; atliktų kūrybinę praktinę veiklą, tikslingai pasirinktų darbo objektą, gaminio modelį, darbo priemones, gebėtų estetiškai, ekonomiškai ir saugiai atlikti technologinius procesus ir darbo operacijas; apibendrintų idėjas ir atliktus darbus, įvertintų ir pristatytų galutinį darbo rezultatą. 4. Mokinių veiklos sritys yra šios: Projektavimas Informacija Medžiagos Technologiniai procesai, jų rezultatai 5. Programos struktūra yra modulinė. Ji sudaryta iš keturių tarpusavyje susijusių modulių. Programą pasirinkę mokiniai gali mokytis pagal: 5.1. Bendrąjį kursą (2 val.), kurio metu susipažins su taikomojo meno, dailiųjų amatų, dizaino ir poligrafijos ūkio šakos darbine veikla bei atliks projektinį darbą. Antraisiais metais mokiniai gali rinktis kitą bendrojo kurso programą arba tęsti tos pačios programos modulius. Mokiniai: gilinsis į taikomojo meno, dailiųjų amatų, dizaino ir poligrafijos ūkio šakos veiklos turinį; tobulins praktinius gebėjimus, įgytus ankstesnėse klasėse; susipažins su bendraisiais taikomojo meno, dailiųjų amatų, dizaino ir poligrafijos ūkio šakos veiklos principais, naudingais kiekvienam vartotojui. 5.2. Išplėstinį kursą (2 val.+ 1 val. = 3 val.), kurio metu: plačiau ir išsamiau susipažins su meno, dailiųjų amatų, dizaino ir poligrafijos ūkio šakos veikla; sieks geresnių taikomojo meno, dailiųjų amatų, dizaino ir poligrafijos ūkio šakos veiklos projektavimo gebėjimų; dirbs technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus. 5.3. Programos išklotinė moduliais ir valandomis per dvejus metus: Vidurinis ugdymas Bendrasis kursas (B. K.) 2 val. Išplėstinis kursas 3 val., t. y. 2 val. (B. K.) +1 val. Pirmi mokslo metai 1 modulis – Taikomasis menas ir dailieji amatai 34 val. Veiklos sritys: informacija, projektavimas, medžiagos, technologiniai procesai. 17 val. Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus. 2 modulis – Dizainas 34 val. Veiklos sritys: informacija, projektavimas, medžiagos, technologiniai procesai. 17 val. Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus. Antri mokslo metai 3 modulis – Poligrafija 34 val. Veiklos sritys: informacija, projektavimas, medžiagos, technologiniai procesai. 17 val. Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus. 4 modulis – Projektinis darbas 34 val. Veiklos sritys: informacija, projektavimas, medžiagos, technologiniai procesai. 17 val. Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus. III. MOKINIŲ PASIEKIMAI, TURINIO APIMTIS, MOKYMOSI APLINKA 6. Mokinių pasiekimų lentelė Veiklos sritis Bendrieji technologiniai mokinių gebėjimai (pagal Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus XI–XII klasėms, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465) Mokinių pasiekimai pagal taikomojo meno, amatų, dizaino ir poligrafijos ūkio šakos technologijų programą Bendrasis kursas Išplėstinis kursas Bendrasis kursas Išplėstinis kursas 1. Projektavimas 1.1. Siūlo ir plėtoja savo projektų idėjas, fiksuoja jas grafinės raiškos priemonėmis, pažymi kai kuriuos terminus ir galimus projektinius apribojimus. 1.1. Kuria ir tobulina projektus, kuriuose vartojami simboliai, grafinė kalba, specialūs terminai, siūlo kelias projekto sprendimo alternatyvas. Savo sprendimus pagrindžia funkciniu, estetiniu, socialiniu aspektu. 1.1. Ieško idėjų projektui sau artimoje aplinkoje. Fiksuoja projekto idėją eskizais, piešiniais, brėžiniais, kopijavimo priemonėmis. Numato projekto apimtį atsižvelgdamas į skirtą laiką, grafinės raiškos galimybes, technines maketo realizavimo galimybes, žino specifines sąvokas. 1.1. Projektui įgyvendinti pasitelkia sudėtingas grafinės ir plastinės raiškos priemones – piešinius, brėžinius, fotografiją, koliažus, skaitmeninę spaudą, pateikia paaiškinimus raštu. Tinkamai vartoja ūkio šakos srities sąvokas. Pagrindžia idėjos pritaikymą kuriai nors amžiaus, profesinei, socialinei grupei. 1.2. Apibūdina projekto idėjos įgyvendinimo etapus. Planuoja procesus, jų seką, gamina produkciją, užtikrina darbo proceso saugumą. 1.2. Kuria gaminių ir procesų įgyvendinimo planą atsižvelgdamas į projekto specifiką, galimus pavojus, darbo saugos reikalavimus. 1.2. Apibūdina ir apsvarsto projekto idėjos įgyvendinimo etapus – grafinį idėjos fiksavimą, grafinių vaizdų papildymą tekstiniais paaiškinimais, medžiagų parinkimą grafinei ar plastinei idėjos išraiškai. Parenka saugius technologijos procesus. 1.2. Įvaldo naujus efektyvius ir saugius technologinius procesus bei įrangą. Parenka medžiagas pagal projekto specifiką. Saugiai dirba su medžiagomis ir rankiniais bei stacionariais elektriniais įrankiais, įranga. 1.3. Apibūdina ateities objektų dizainą, išskiria estetinius ir technologinius aspektus bei jų įtaką aplinkai. 1.3. Įvertina kitų mokomųjų dalykų indėlį įgyvendinant projektą bei galimą priimamų sprendimų poveikį aplinkai. 1.3. Apibūdina estetines aplinkos savybes, ieško galimybių jai tobulinti. Išmoko ir taiko nekenksmingus aplinkai technologinius procesus, parenka medžiagas, nedarančias neigiamo poveikio aplinkai. 1.3. Tiria kuriamam projektui parinktų medžiagų savybes ir poveikį aplinkai. Tyrimo rezultatams pateikti naudoja informacines komunikacines technologijas, vartoja taisyklingą terminiją. 1.4. Apibendrina ir įvertina, ar idėja, jos įgyvendinimas atitinka funkcinius, estetinius ir technologinius projekto reikalavimus. 1.4. Projekto pradžioje aptaria ir nustato funkcinius, puošybos, kompozicinius vertinimo kriterijus. 1.4. Nustato, ar technologinės galimybės buvo pakankamos projektui įgyvendinti. 2. Informacija 2.1. Nustato ir analizuoja socialinius, kultūrinius kasdienių gaminių ar procesų raidos aspektus. 2.1. Paaiškina, kaip informacija naudojama atsižvelgiant į projekto reikalavimus ir numatytus darbo procesus. 2.1. Renka ir analizuoja informaciją apie ūkio šakos produktus pagal socialinę ir kultūrinę jų paskirtį, įvairių vartotojų poreikius. 2.1. Pateikia surinktą informaciją apie ūkio šakos produktus pagal socialinę ir kultūrinę jų paskirtį, įvairių vartotojų poreikius. 2.2. Apibūdina galimus informacijos: rinkimo ir kaupimo variantus; atrankos kuriamam projektui kriterijus; naudojimo apribojimus; pateikimo variantus. 2.2. Apibūdina, kaip buvo kaupiama informacija ir kaip ji pakito pateiktame projekte. 2.2. Pasirinkęs tinkamą informacijos rinkimo ir kaupimo būdą, atrenka projektui esminę informaciją apie estetines aplinkos savybes iš periodinės spaudos, specialiosios literatūros, apklausų. 2.2. Apibūdina, kaip iš interneto atrenka esminę projektui informaciją apie estetines aplinkos savybes, pateikia gaminio prototipų, pavyzdžių, analogų. Palygina su pirmine informacija iš alternatyvių šaltinių. 2.3. Naudoja technines priemones informacijai užrašyti, papildyti, perduoti. 2.3. Kuria informacijos produktus, reikalingus projektui įgyvendinti. 2.3. Informaciją užrašo ir tvarko įprastinėmis grafinėmis priemonėmis, nesudėtingomis skaitmeninėmis technologijomis. 2.3. Projekto idėjas fiksuoja ir apibendrina brėžiniais, piešiniais, spaudiniais, įrašo kompaktinėse plokštelėse, skelbia internete. 2.4. Paaiškina, kokiomis formomis informacija gali būti pateikiama, saugoma ir perduodama visuomenei, ypač vartotojams. 2.4. Paaiškina informacijos pateikimo, saugojimo ir perdavimo principus įvairiose projekto stadijose – analizuojant problemą, projektuojant, informuojant visuomenę ir reklamuojant produktą. 3. Medžiagų pažinimas ir taikymas 3.1. Atpažįsta dažnai vartojamas medžiagas, nusako jų ypatybes bei tinkamai jas panaudoja. 3.1. Nusako medžiagų ypatybes ir susieja jas su funkciniais ir estetiniais kuriamo projekto reikalavimais. 3.1. Žino pagrindinių medžiagų, naudojamų taikomojo meno, dizaino ir poligrafijos ūkio šakoje, konstrukcines ir menines ypatybes. 3.1. Analizuoja šiuolaikines medžiagas, jų panaudojimo ir derinimo su tradicinėmis medžiagomis galimybes, nusako medžiagų tinkamumą kuriamam projektui pagal funkcinius ir estetinius reikalavimus. 3.2. Parenka tam tikrų savybių medžiagas, tinkamas projektui įgyvendinti. 3.2. Parenka tam tikrų fizinių, cheminių ir estetinių savybių medžiagas, atitinkančias eksploatavimo reikalavimus. 3.2. Parenka projektui įgyvendinti nesudėtingas regione tradiciškai naudojamas medžiagas, kurioms apdoroti nereikalingi specifiniai technologiniai procesai. 3.2. Derina tarpusavyje tradicines ir šiuolaikines įvairių konstrukcinių, estetinių ypatybių medžiagas, atsižvelgdamas į eksploatacines jų ypatybes, naudoja jas projekto idėjai atskleisti ir numato medžiagų utilizavimo galimybes. 3.3. Parenka įrangą dirbti su pasirinktomis medžiagomis, dirba ja tiksliai pagal reikalavimus, laikydamasis technologinių procesų saugumo. 3.3. Dirba su pasirinktomis medžiagomis tinkama technologiniam procesui įranga bei įrankiais, vadovaujasi įrangos gamintojo nurodymais, specifinių medžiagų vartojimo instrukcijomis. 4. Technologiniai procesai, jų rezultatai 4.1. Parenka sistemos analogą ir suskaido į technologinius procesus. 4.1. Nustato sistemos elementų ryšius ir sudaro technologines sekas, konstruoja sistemas (pavyzdžiui“ suknelę, stalą ir kt.). Nurodo galimų kuriamos sistemos technologinių procesų variantų. 4.1. Parenka nesudėtingų kuriamo gaminio analogų iš daiktinės aplinkos analogus. Palygina jų konstravimo eigą, numato kuriamo gaminio analogo gamybos procesus. 4.1. Nustato kuriamos sistemos elementų ryšius ir projektiniame darbe nuosekliai nurodo technologinius procesus, sujungia atskirus elementus į kompozicijas. Nurodo kuriamai sistemai alternatyvių technologinių procesų. 4.2. Parenka ir užtikrina trumpą ir saugią darbų seką atliekant operacijas, montuojant ir derinant sistemą. 4.2. Parenka ir naudoja techniką sistemai montuoti ar išmontuoti, elementams sujungti ar atskirti. 4.2. Parenka ruošinius, nužymi detalių kontūrus, gamina detales, nustato detalių jungimo eilės tvarką ir jas sujungia. Užbaigia gaminį (kūrinį), suteikia jam vientisumo. 4.2. Numato objekto sumontavimo (surinkimo, sustatymo), transformavimo, naudojimo įvairiomis sąlygomis galimybes, naudoja technologinio proceso etapui (gaminimas, transportavimas, platinimas) optimaliai tinkančią įrangą ir priemones. 4.3. Paaiškina kuriamos sistemos elementų dermę. 4.3. Įvertina atliktų darbų kokybę, nustato ir šalina trūkumus. 4.3. Grafinėmis ir techninėmis priemonėmis paaiškina kuriamos sistemos elementų tarpusavio darną, harmoningą jų ryšį su aplinka. 4.3. Pastebi ir pašalina atlikto darbo konstrukcines klaidas, apdailos trūkumus ir kitus išorinius defektus. 4.4. Apibūdina sistemos įgyvendinimo efektyvumą, poveikį žmonėms ir aplinkai. 4.4. Paaiškina, kokios galimos kompleksinių sistemų struktūros, jų valdymas atsižvelgiant į jų: rezultatus, poveikį bendruomenei ir aplinkai. 4.4. Apibūdina kuriamo objekto ryšį su vartotoju ir jo aplinka, objekto naudojimo efektyvumą, ergonomiškumą, funkcionalumą, poveikį aplinkai. 4.4. Apibūdina taikomojo meno, dailiųjų amatų, dizaino ir poligrafijos objekto kūrimo etapus: paklausos ir daikto poreikio tyrimas, projektavimas, gaminimas, reklamavimas, realizavimas, utilizavimas. 7. Turinio apimtis: 7.1. Modulis – Taikomasis menas ir dailieji amatai Mokinių veiklos sritys Informacija. Medžiagos. Technologiniai procesai ir jų rezultatai. Veiksmai, darbo operacijos Analogų suradimas, jų matavimas, matmenų fiksavimas, aprašymas, eskizavimas, braižymas, idėjos variantų piešimas, erdvinis modeliavimas, fotografavimas, fotografinių vaizdų apdorojimas ir katalogavimas, plastinių idėjų fiksavimas aplankuose renkant informaciją ir parengiant projektinio darbo koncepciją. Medžiagų projektiniam darbui ieškojimas, įvertinimas, atrinkimas, parinkimas pagal darbo paskirtį, analizavimas; savybių bandymas. Darbo operacijos pagal pasirinktą techniką, pavyzdžiui: audimas, rišimas, siuvimas, mezgimas, nėrimas, dažymas, aplikavimas, lipdymas, žiedimas, štampavimas, glazūravimas, degimas, pjovimas, skėlimas, gręžimas, obliavimas, šlifavimas, tonavimas, lakavimas, klijavimas, sunėrimas, drožimas, inkrustavimas, faneravimas, metalo pjovimas, kalimas, suvirinimas, kniedijimas, srieginis sujungimas, liejimas, poliravimas, cheminis apdorojimas, akmens pjovimas, skėlimas, tašymas, punktavimas, stiklo pjaustymas, jungimas, glazūravimas, terminis apdorojimas, deformavimas, gręžimas, graviravimas, spalvinis dekoravimas, pritaikant pasirinktam taikomojo meno ar dailiųjų amatų objektui. 7.2. Modulis – Dizainas Mokinių veiklos sritys Informacija. Medžiagos. Technologiniai procesai ir jų rezultatai. Veiksmai, darbo operacijos Analogų suradimas, analizavimas ir įvertinimas konstrukciniu, medžiagų panaudojimo, dekoratyviniu, surinkimo, vartojimo, transportavimo, aptarnavimo, utilizavimo požiūriu; analogų klasifikavimas, archyvavimas, kompozicinių idėjų aplanko rengimas ir pildymas, braižymas, eskizavimas, piešimas, erdvinis konstravimas ir modeliavimas, maketavimas, modulinių struktūrų projektavimas, popieriaus lakšto lankstymas, savo artimos aplinkos objektų analizavimas, kinetinių struktūrų ir judesio šaltinių analizavimas, informacijos apie dizaino raidą, šakas ir mokyklas kaupimas, įrankių ruošimas, plastinių idėjų fiksavimas ir pateikimas parengiant projektinio darbo koncepciją; technologiniai procesai: įvairių medžiagų pjovimas, gręžimas, lenkimas, sujungimas, derinimas, paviršiaus apdorojimas gruntuojant, dažant, lakuojant, šlifuojant, poliruojant, formavimas, liejimas, tekinimas, metalų apdorojimas kalvystės ir šaltkalvystės operacijomis, struktūros elementų sumontavimas ir išmontavimas, fotografavimas, fotografinių vaizdų, piešinių, brėžinių, schemų apdorojimas skaitmeninėmis technologijomis; veikiančių modelių konstravimas, jų poveikio aplinkai tyrimas. 7.3. Modulis – Poligrafija Mokinių veiklos sritys Informacija. Medžiagos. Technologiniai procesai ir jų rezultatai. Veiksmai, darbo operacijos Šrifto raidos ir stilių pažinimas; šrifto stiliaus parinkimas, naudojimas leidinyje, šrifto stiliaus emocinio, psichologinio poveikio suvokimas, raidžių proporcijų studijavimas, raidžių konstravimo principų pažinimas, meninis šrifto rašymas – kaligrafija, raidžių komponavimas, žodžių komponavimas, puslapio komponavimas ir maketavimas, puslapio proporcijų suradimas, teksto išdėstymas puslapyje, iliustracijų išdėstymas puslapyje, šrifto parinkimas, iliustracijų, teksto ir šrifto derinimas puslapyje, iliustracijų kūrimas pasitelkus fotografiją ir skaitmenines technologijas, iliustracijų kūrimas naudojant spausdinimo formas, pagrindinių spaudos technikų ir jų raidos pažinimas, iškiliosios spaudos formų projektavimas, iškiliosios spaudos formų gaminimas, spausdinimas iškiliosios spaudos formomis, giliaspaudės formų projektavimas, giliaspaudės formų gaminimas, spausdinimas giliaspaudės formomis, plokščiaspaudės formų projektavimas, plokščiaspaudės formų gaminimas, spausdinimas plokščiaspaudės formomis, skaitmeninės spaudos įrangos pažinimas, popieriaus rūšies parinkimas ir skaitmeninės spaudos technologijos taikymas, spausdinimo medžiagų parinkimas ir taikymas skaitmeninės spaudos technologijose. 7.4. Modulis – Projektinis darbas Patartina panaudoti įvairesnius 1–3 modulių darbo veiklos derinius ir įgytą darbų planavimo, organizavimo patirtį pasirenkant aktualią temą, formuluojant problemą, numatant darbo etapus ir renkant, aptariant bei apibendrinant papildomą informaciją, reikalingą projektui. Projektinio darbo projektavimas: braižymas, eskizavimas, piešimas, erdvinis modeliavimas; projektinio darbo atlikimas pasirinkto programos modulio atlikimo priemonėmis; projektinio darbo tikslinimas, trūkumų nustatymas ir ištaisymas; medžiagos rengimas projekto pristatymui, naudojant programos poligrafijos modulyje išvardytas priemones, technologinius procesus ir medžiagas. 8. Rekomenduojama mokymosi aplinka: 8.1. Taikomojo meno, dailiųjų amatų, dizaino ir poligrafijos ūkio šakos programos užduotims atlikti kabinetuose, laboratorijose ir dirbtuvėse rekomenduojama turėti: vaizdinių mokymo priemonių; mobilios ir stacionarinės įrangos ir rankinių elektrinių ar pneumatinių įrankių mokinių pasirinktiems tekstilės, keramikos, medžio ir metalo darbams atlikti; informacinių technologijų įrangos, įgalinančios surasti ir kaupti informaciją apie tradicinius ir šiuolaikinius technologinius procesus, medžiagas, kurti informacinius produktus, padedančius pristatyti projektinio darbo eigą ir rezultatus, modeliuoti darbo operacijas, technologinius procesus. 8.2. Mokinių projektavimo ir informacijos rinkimo bei paties projekto pristatymo darbams atlikti siūlytina pasinaudoti arba informatikos kabinetu, arba šalia technologijų kabinetų įrengtu technologijų ir projektavimo kabinetu. 8.3. Mokinių projektiniai darbai gali būti atliekami projektuojant mokyklos interjerą ar eksterjerą. Todėl dalis mokymosi veiklos gali būti atliekama bibliotekose, aktų salėje, koridoriuose ir kitoje mokyklos aplinkoje. Tikslinga pasiūlyti mokyklos bendruomenei numatyti prioritetines mokinių veiklos sritis, susijusias su taikomojo meno, dailiųjų amatų, dizaino ar poligrafijos veikla. Svarbu pasitelkti kitų dalykų mokytojus, visų pirma informatikos – renkant, kaupiant ir apdorojant informaciją, dirbant su medžiaga internete. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 TEKSTILĖS IR APRANGOS TECHNOLOGIJŲ BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Tekstilės ir aprangos technologijų bendroji programa (toliau – Programa) skiriama mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą Tekstilės ir aprangos pramonė – tai ūkio šaka, kurioje iš įvairiausių medžiagų kuriama ir gaminama daugybė gaminių, reikalingų kiekvieno žmogaus buičiai, kitoms pramonės šakoms ir smulkiajam verslui. Šioje, kaip ir kitose ūkio šakose, nuolat kuriamos ir gaminamos naujos medžiagos, gaminiai iš jų, taikomos naujausios gamybos technologijos, lanksčiai ir racionaliai integruojama kūryba ir gamyba. Kiekvienam žmogui būtina, bent kaip vartotojui, orientuotis šioje ūkio šakoje sukurtų gaminių pasaulyje. Programą siūloma rinktis tiems mokiniams, kurie domisi šia sritimi ir nori išsamiau susipažinti su tekstilės ir aprangos gamyba pramonėje ir smulkiajame versle. Pasirinkęs šią programą mokinys: susipažins su smulkiojo verslo bei pramonės tekstilės ir aprangos gamyba ir darbo aplinka, darbo priemonėmis; susipažins su tradicinių ir šiuolaikinių audinių, trikotažo, odos ir kailio savybėmis ir asortimentu bei pritaikys šias žinias praktiniuose darbuose; išmoks projektuoti, konstruoti ir siūti drabužius, aksesuarus ir kitus jam patinkančius gaminius iš audinių, odos, kailio, trikotažo, atlikti nesudėtingas darbo operacijas šiuolaikinėmis darbo priemonėmis, įranga. Mokantis pagal šią Programą įvairiose joje numatytose veiklos srityse galės pasireikšti mokinio iniciatyva, kūrybingumas, savarankiškumas, individualumas. Išsamiau susipažinęs su tekstilės ir aprangos kūrimu, konstravimu ir gamyba, mokinys galės šias žinias taikyti savo buitinėje aplinkoje arba siekti įgyti profesiją, susijusią su tekstilės ir aprangos gamyba. II. PROGRAMOS Tikslas, uždaviniai, STRUKTŪRA, MOKINIŲ VEIKLOS SRITYS 1. Programos tikslas – sudaryti mokiniams galimybę susipažinti su tekstilės ir aprangos pramonės ūkio šakoje vykstančiais procesais, naujausiomis technologijomis ir įranga, padėti orientuotis gaminių pasaulyje kaip vartotojui ir kūrėjui, motyvuotai rinktis profesiją, kūrybingai, racionaliai, praktiškai įgyvendinti numatytus projektus, kartu plėtojant bendruosius gebėjimus bei puoselėjant tautos tradicijas. 2. Įgyvendinant Programos tikslą keliami uždaviniai, kad mokiniai: puoselėdami vertybines nuostatas ir ugdydami bendruosius gebėjimus, stebėdami ir susipažindami su ūkio šakoje gaminamais gaminiais, įranga, naujausiomis technologijomis, suprastų šios ūkio šakos nuolatinės kaitos poreikį ir svarbą, profesijų įvairovę ir vietą joje; analizuodami, kaip projektuojami, konstruojami, gaminami tekstilės, odos, kailių gaminiai ir drabužiai istoriniame ir kultūriniame kontekste, numatytų kuriamus objektus, problemų sprendimo variantus, reikiamas medžiagas bei darbo priemones; tikslingai pažindami lengvojoje pramonėje ir smulkiajame versle taikomas technologijas, naudotųsi įvairiais informacijos šaltiniais, surastų ir kūrybingai panaudotų reikiamą informaciją; suvokdami saugaus ir racionalaus darbo svarbą buityje ir smulkiajame versle ar pramonėje ir įgyvendindami aptartus projektinius sumanymus, mokėtų planuoti, organizuoti ir įgyvendinti projektus; mokydamiesi nuosekliai ir saugiai atlikti technologinius procesus, įgytų gebėjimų panaudoti įvairias tekstilės ir trikotažo medžiagas, odas ir kailį, tinkamai prižiūrėti juos, įsivertintų darbo rezultatus. 3. Mokinių veiklos sritys yra šios: Projektavimas Informacija Medžiagos Technologiniai procesai, jų rezultatai 4. Programos struktūra yra modulinė. Vienerių mokslo metų programą sudaro mokinio pasirenkami bendrojo ar išplėstinio kursų moduliai. Bendrojo kurso modulis supažindina su ūkio šaka, projektinė veikla orientuojama į konkrečią ūkio šakos technologiją, o išplėstinio kurso – dar ir į geresnį jos išmanymą. Programa stengiamasi suteikti mokiniams galimybę atlikti įvairią technologinę praktiką. 4.1. Bendrasis kursas supažindina su tekstilės ir aprangos ūkio šakos darbine veikla, mokiniai atlieka praktinius bei projektinius darbus. Antraisiais metais mokiniai gali rinktis kitą bendrojo kurso programą arba tęsti tos pačios programos modulius („Oda ir kailiai“). Mokiniai galės gilintis į kitos, pavyzdžiui, verslo ir vadybos ūkio šakos veiklos turinį, tobulinti praktinius gebėjimus, įgytus ankstesnėse klasėse, įgis verslo ir vadybos gebėjimų, padedančių įgyvendinti savo idėjas, supras, kaip sėkmingiau įsidarbinti konkurencinėje darbo rinkoje ar įkurti savo verslą bei sėkmingai jam vadovauti. 4.2. Išplėstinis kursas, kuriame mokiniai išsamiau gilinsis į ūkio šakoje taikomas technologijas, naudojamas medžiagas, jų kombinacijas, konstravimo ypatumus, sieks geresnių psichomotorinių gebėjimų. 4.3. Programos išklotinė moduliais ir valandomis per dvejus metus Vidurinis ugdymas Bendrasis kursas (B. K.) 2 val. Išplėstinis kursas 3 val. t. y. 2 val. (B. K.) + 1 val. Pirmi mokslo metai 1 modulis – Tekstilė (austinės ir neaustinės medžiagos ir apranga iš jų) 34 val. Veiklos sritys: projektavimas, informacija, medžiagos, technologiniai procesai, jų rezultatai. 17 val. Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: Informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus. 2 modulis – Trikotažas (megztinės medžiagos ir apranga iš jų) 34 val. Veiklos sritys: projektavimas, informacija, medžiagos, technologiniai procesai, jų rezultatai. 17 val. Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: Informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus. Antri mokslo metai 3 modulis – Oda ir kailiai (dirbiniai ir aprangos priedai iš jų) 34 val. Veiklos sritys: projektavimas, informacija, medžiagos, technologiniai procesai, jų rezultatai. 17 val. Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: Informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus. 4 modulis – Projektinis darbas 34 val. Veiklos sritys: projektavimas, informacija, medžiagos, technologiniai procesai, jų rezultatai. 17 val. Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: Informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus. III. MOKINIŲ PASIEKIMAI, TURINIO APIMTIS, MOKYMOSI APLINKA 5. Mokinių pasiekimų lentelė Veiklos sritys Bendrieji technologiniai mokinių gebėjimai (pagal Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus XI–XII klasėms, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465) Mokinių pasiekimai pagal lengvosios pramonės (tekstilės ir aprangos) ūkio šakos technologijų programą Bendrasis kursas Išplėstinis kursas Bendrasis kursas Išplėstinis kursas 1. Projektavimas 1.1. Siūlo ir plėtoja savo projektų idėjas, fiksuoja jas grafinės raiškos priemonėmis, pažymi kai kuriuos terminus ir galimus projektinius apribojimus. 1.1. Kuria ir tobulina projektus, kuriuose vartojami simboliai, grafinė kalba, specialūs terminai, siūlo kelias projekto sprendimo alternatyvas. Savo sprendimus pagrindžia funkciniu, estetiniu, socialiniu aspektu. 1.1. Užduoda klausimų, pateikia gaminių projektavimo idėjų, ieško informacijos apie lengvosios pramonės ūkio šakos masinės, serijinės gamybos, gaminių projektavimo ir technologinius procesus, skirtumus, plėtoja idėjas pateikdami kuriamo gaminio eskizą, įvairius sprendimo variantus, parenka terminus, numato konstrukcinius-technologinius projekto apribojimus. 1.1. Numato, kokios papildomos informacijos reikia tobulinant projektą, tikslina jį įvertindamas funkcinius, estetinius, socialinius aspektus, papildo grafinį sprendimą, vartoja grafinę kalbą, t. y. simbolius, nurodo specialius terminus, argumentuoja numatomus sprendimus funkciniu, estetiniu, socialiniu aspektu 1.2. Apibūdina projekto idėjos įgyvendinimo etapus. Planuoja procesus, jų seką, gamina produkciją, užtikrina darbo proceso saugumą. 1.2. Kuria gaminių ir procesų įgyvendinimo planą atsižvelgdamas į projekto specifiką, galimus pavojus, darbo saugos reikalavimus. 1.2. Pateikia pasirinkto projekto įgyvendinimo planą, kuriame pažymi darbų sekas, nurodo nuosekliai atliekamas darbo operacijas, pateikia reikiamus medžiagų pavyzdžius, numato sunkumus, jų šalinimo galimybes. 1.2. Pateikia pasirinkto projekto įgyvendinimo planą, atsižvelgia į gaminių iš tekstilės medžiagų, odos, kailio gamybos specifiką, darbo saugumo aspektus, tikslina numatytas darbų sekas, operacijas, parengia konstrukcinio-technologinio sprendimo aprašą. 1.3. Apibūdina ateities objektų dizainą, išskiria estetinius ir technologinius aspektus bei jų įtaką aplinkai. 1.3. Įvertina kitų mokomųjų dalykų indėlį įgyvendinant projektą bei galimą priimamų sprendimų poveikį aplinkai. 1.3. Pateikia numatyto projekto aprašymą, kuriame trumpai ir aiškiai nusako estetinius ir technologinius kuriamo drabužio ar kito tekstilės arba kitų medžiagų gaminio vertinimo kriterijus, išryškina gaminių eksploatavimo aspektus ir įtaką gamtai bei žmonėms. 1.3. Pateikia numatyto projekto aprašymą, kuriame nurodo, kurie turimi mokomųjų dalykų gebėjimai būtini darbo operacijoms sėkmingai, kokybiškai ir saugiai atlikti, bei įvertina projekto įtaką gamtai ir žmogui. 1.4. Apibendrina ir įvertina, ar idėja, jos įgyvendinimas atitinka projekto funkcinius, estetinius ir technologinius reikalavimus. 1.4. Įvertina. ar numatomi atlikti darbai ir pats gaminys atitinka numatytus funkcinius, estetinius, technologinius vertinimo kriterijus, ieško papildomos informacijos, pateikia klausimų, koreguoja projektą. 2. Informacija 2.1. Nustato ir analizuoja socialinius, kultūrinius kasdienių gaminių ar procesų raidos aspektus. 2.1. Paaiškina, kaip informacija naudojama atsižvelgiant į projekto reikalavimus ir numatytus darbo procesus. 2.1. Ieško informacijos apie lengvosios pramonės ūkio šakoje taikomas technologijas, analizuoja ir nustato, kokį poveikį jos turi kiekvieno žmogaus kasdieniam gyvenimui, kokius kultūros ir techninių-technologinių mokslų raidos aspektus jose galima įžvelgti. 2.1. Nurodo, kokią įtaką numatyto projekto idėjos bei jų įgyvendinimo reikalavimai turi renkant informaciją apie lengvosios pramonės ūkio šaką. 2.2. Apibūdina galimus informacijos: rinkimo ir kaupimo variantus; atrankos kuriamam projektui kriterijus; naudojimo apribojimus; pateikimo variantus. 2.2. Apibūdina, kaip buvo kaupiama informacija ir kaip ji pakito pateiktame projekte. 2.2. Analizuoja numatyto projekto idėjas, pirminius grafinius jų vaizdus bei aprašus ir konkrečiai nustato: kokios reikia informacijos apie lengvosios pramonės ūkio šaką, jos gaminių asortimentą, naudojamas medžiagas, organizuojamus technologinius procesus, kokie yra alternatyvūs informacijos šaltiniai, apribojimai renkant informaciją; kaip informaciją kaupti ir atrinkti, kokie galimi atrinktos informacijos panaudojimo ir pateikimo projekte variantai. 2.2. Numato, kaip klasifikuoti, racionaliai kaupti kuriamam projektui informaciją apie lengvosios pramonės gaminius iš tekstilės medžiagų, odos, kailio, apie medžiagas, darbo priemones, įrangą, technologinius ir organizacinius procesus, palygina pirminę informaciją su pateiktąja grafiniame projekte bei konstrukciniame-technologiniame apraše ir nustato, kaip ji pakito. 2.3. Naudoja technines priemones informacijai užrašyti, papildyti, perduoti. 2.3. Kuria informacijos produktus, reikalingus projektui įgyvendinti. 2.3. Naudoja informacines priemones techniniams skaičiavimams atlikti, duomenims užrašyti ir grafiškai vaizduoti, informacijai apie tekstilės ir kitas medžiagas, gaminius, aprangą, jų asortimentą pateikti bei perduoti. 2.3. Naudodamasis informacinėmis technologijomis braižo brėžinius, schemas, rengia operacines korteles, projektinius aprašus, reklaminius pranešimus, gaminių pristatymo skaidres. 3. Medžiagos 3.1. Atpažįsta dažnai vartojamas medžiagas, nusako jų ypatybes bei tinkamai jas naudoja. 3.1. Nusako medžiagų ypatybes ir susieja jas su funkciniais ir estetiniais kuriamo projekto reikalavimais. 3.1. Atpažįsta pagrindines lengvojoje pramonėje naudojamas ir dažnai buitinėje aplinkoje pasitaikančias tekstilės medžiagas, apibūdina jų savybes, struktūrą, pritaikymo konkrečiuose projektuose galimybes, racionaliai jas derina, nusako, kaip galima pakenkti tekstilės ar kitoms medžiagoms taikant netinkamas apdirbimo priežiūros ar gamybos technologijas. 3.1. Ieško informacijos, atlieka nedidelius bandymus, nustato pagrindines lengvosios pramonės ūkio šakoje ir buitinėje aplinkoje dažniausiai naudojamų medžiagų savybes, struktūrą ir palygina jas su funkciniais, konstrukciniais ir estetiniais kuriamo projekto reikalavimais. 3.2. Parenka tam tikrų savybių medžiagas, tinkamas projektui įgyvendinti. 3.2. Parenka tam tikrų fizinių, cheminių ir estetinių savybių medžiagas, atitinkančias eksploatavimo reikalavimus. 3.2. Pagal projekto apraše pateiktą apibūdinimą parenka atitinkamų savybių ir struktūros tekstilės medžiagas, odas, kailius arba jų derinius. 3.2. Pagal projekto apraše pateiktą reikiamų medžiagų savybių ir struktūros apibūdinimą parenka ir pritaiko tam tikrų fizinių ir estetinių savybių medžiagas, odas, kailius, nustato, kokios priežiūros priemonės, technologijos taikomos eksploatuojant šiuos gaminius, pagamintus iš šiuolaikinių tekstilės medžiagų. 3.3. Parenka įrangą dirbti su pasirinktomis medžiagomis, dirba ja tiksliai pagal reikalavimus, laikydamasis technologinių procesų saugumo. 3.3. Analizuoja, parenka ir naudoja įrangą, tinkamą dirbti su pasirinktomis šiuolaikinėmis tekstilės medžiagomis, oda, kailiu, pritaiko ją pasirinktiems gaminiams saugiai ir kokybiškai gaminti. 4. Technologiniai procesai ir jų rezultatai 4.1. Parenka sistemos analogą ir suskaido į technologinius procesus. 4.1. Nustato sistemos elementų ryšius ir sudaro technologines sekas, konstruoja sistemas (pvz., suknelę, stalą ir kt.). Nurodo galimų kuriamos sistemos technologinių procesų variantų. 4.1. Suskaido projekto grafiniame sprendime ir apraše pateiktas konstrukcines-technologines sistemas į atskirus konstrukcinius elementus, darbo sekas, operacijas. 4.1. Naudodamasis grafiniu projekto sprendimu ir aprašu, kuriame nurodytos konstrukcinės-technologinės sąlygos, konstruoja sistemas, pateikia alternatyvių gamybos variantų, pasirenka patį racionaliausią. 4.2. Parenka ir užtikrina trumpą ir saugią darbų seką atliekant operacijas, montuojant ir derinant sistemą. 4.2. Parenka ir naudoja techniką sistemai montuoti ar išmontuoti, elementams sujungti ar atskirti. 4.2. Naudodamasis grafiniu projekto vaizdu, aprašu, kuriame nurodytos konstrukcinės-technologinės sąlygos, sudaro racionalią pasirinkto gaminio gamybos seką ir nuosekliai bei saugiai atlieka darbo operacijas, nustato ir pašalina darbo procese atsiradusius konstrukcinius ir technologinius netikslumus. 4.2. Naudodamasis grafiniu projekto vaizdu ir aprašu, savarankiškai pasirenka bei naudoja įrangą, darbo priemones pasirinktiems gaminiams iš audinių, trikotažo, odos, kailio gaminti. 4.3. Paaiškina kuriamos sistemos elementų dermę. 4.3. Įvertina atliktų darbų kokybę, nustato ir šalina trūkumus. 4.3. Atsižvelgdamas į projekto užduotį paaiškina, kaip kuriami gaminiai iš audinių, trikotažo, odos, kailio, kaip racionaliai ir harmoningai derinami konstrukciniai ir technologiniai šių gaminių sprendimai bei pačios medžiagos. 4.3. Įvertina atliekamų konstravimo, technologinių darbų kokybę, atsižvelgdamas į apdirbimo tikslumo, baigtumo, estetinius, ergonominius bei techninius kriterijus, nustato ir šalina pagamintų gaminių defektus. 4.4. Apibūdina sistemos įgyvendinimo efektyvumą, poveikį žmonėms ir aplinkai. 4.4. Paaiškina, kokios galimos kompleksinių sistemų struktūros, jų valdymas atsižvelgiant į jų rezultatus, poveikį bendruomenei ir aplinkai. 4.4. Apibūdina tekstilės ir aprangos gaminių individualios ir pramoninės gamybos procesų skirtumus, efektyvumą ir, atsižvelgdamas į projekto užduotį, apibūdina gaminių iš audinių, trikotažo, odos, kailio gamybos efektyvumą ekonominiu, ekologiniu bei poveikio žmogui ir gamtai aspektais. 4.4. Paaiškina, kokios galimos gaminių iš audinių, trikotažo, odos, kailio apdirbimo technologijos, kaip jas taikyti ir valdyti atsižvelgiant į kokybinius, ekologinius, mokslinius techninius ir organizacinius kriterijus. 7. Turinio apimtis: 7.1. Modulis – Tekstilė (austinės ir neaustinės medžiagos ir apranga iš jų): 7.1.1. Tekstilės ir aprangos pramonė ir smulkusis verslas: darbo aplinka, organizavimo ypatumai. Tekstilės gaminių tradicijos ir perspektyvos Mokinių veiklos sritys Projektavimas. Informacija. Veiksmai, darbo operacijos Piešimas, eskizavimas, kopijavimas, braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu. 7.1.2. Tekstilės tradicinės ir šiuolaikinės austinės ir neaustinės medžiagos: asortimentas, savybės ir pritaikymas Mokinių veiklos sritys: Informacija. Medžiagos. Veiksmai, darbo operacijos Braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu, darbo priemonių parinkimas, bandymai su tekstilėje naudojamomis medžiagomis: deginimas, mirkymas, skalbimas, lyginimas, kirpimas, siuvimas. 7.1.3. Gaminių iš austinių ir neaustinių medžiagų projektavimas Mokinių veiklos sritys Projektavimas. Informacija. Veiksmai, darbo operacijos Piešimas, eskizavimas, kopijavimas, braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu. 7.1.4. Gaminių iš austinių ir neaustinių medžiagų gamybos technologijos Mokinių veiklos sritys Informacija. Technologiniai procesai ir jų rezultatai. Veiksmai, darbo operacijos Braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu, darbo priemonių parinkimas, matavimas, konstravimas, konstrukcinių detalių daigstymas, susiuvimas, pusgaminio pamatavimas, koregavimas, siuvimas, lyginimas, gaminio lankstymas, pakavimas. 7.2. Modulis – Trikotažas (megztinės medžiagos ir apranga iš jų): 7.2.1. Tekstilės ir aprangos pramonė ir smulkusis verslas: darbo aplinka, organizavimo ypatumai. Trikotažo gaminių tradicijos ir perspektyvos Mokinių veiklos sritys Projektavimas. Informacija. Veiksmai, darbo operacijos Piešimas, eskizavimas, kopijavimas, braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu. 7.2.2. Trikotažo (megztinių) medžiagų asortimentas, savybės ir pritaikymas Mokinių veiklos sritys Informacija. Medžiagos. Veiksmai, darbo operacijos Braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu, darbo priemonių parinkimas, bandymai su trikotažo medžiagomis: ardymas, tempimas, garinimas, mirkymas, skalbimas, lyginimas, kirpimas, siuvimas, sumezgimas. 7.2.3. Gaminių iš megztinių medžiagų projektavimas Mokinių veiklos sritys Projektavimas. Informacija. Veiksmai, darbo operacijos Piešimas, eskizavimas, kopijavimas, braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu. 7.2.4. Gaminių iš megztinių medžiagų gamybos technologijos Mokinių veiklos sritys Informacija. Technologiniai procesai ir jų rezultatai. Veiksmai, darbo operacijos Braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu, darbo priemonių parinkimas, matavimas, konstravimas, konstrukcinių detalių daigstymas, susiuvimas, pusgaminio pamatavimas, koregavimas, siuvimas, detalių apmėtymas, gaminio lyginimas, lankstymas, pakavimas. 7.3. Modulis – Oda ir kailiai (dirbiniai ir aprangos priedai): 7.3.1. Tekstilės ir aprangos pramonė ir smulkusis verslas: darbo aplinka, organizavimo ypatumai. Gaminių iš odos, kailio tradicijos ir perspektyvos Mokinių veiklos sritys Projektavimas. Informacija. Veiksmai, darbo operacijos Piešimas, eskizavimas, kopijavimas, braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu. 7.3.2. Odos ir kailių asortimentas, savybės ir pritaikymas Mokinių veiklos sritys Informacija. Medžiagos. Veiksmai, darbo operacijos Braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu, darbo priemonių parinkimas, bandymai su odos, kailio atraižomis: performavimas, tempimas, mirkymas, kirpimas, skutimas, siuvimas, supynimas, perforavimas. 7.3.3. Gaminių iš odos ir kailio projektavimas Mokinių veiklos sritys Projektavimas. Informacija. Veiksmai, darbo operacijos Piešimas, eskizavimas, kopijavimas, braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu. 7.3.4. Gaminių iš odos ir kailio gamybos technologijos Mokinių veiklos sritys Informacija. Technologiniai procesai ir jų rezultatai. Veiksmai, darbo operacijos Braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu, darbo priemonių parinkimas, matavimas, konstravimas, konstrukcinių detalių kirpimas, klijavimas, garinimas, lyginimas, daigstymas, susiuvimas, pusgaminio pamatavimas, koregavimas, detalių apipynimas, dekoratyviųjų detalių perforavimas, gaminio siuvimas, pakavimas. 7.4. Modulis – Projektinis darbas Mokiniai gali rinktis projektuojamus gaminius bei darbo operacijas, todėl programų turinys nedetalizuojamas. Patartina pritaikyti žemesnėse klasėse bei 3 modulyje išmoktas darbo operacijas, įgytą darbų planavimo, organizavimo patirtį. 8. Rekomenduojama mokymosi aplinka: 8.1. Technologijų kabinetai aprūpinti: vaizdinėmis mokymosi priemonėmis; buitinėmis austinių ir megztinių medžiagų (trikotažo), odų, kailių siuvimo mašinomis; rankinėmis mezgimo mašinomis; lygintuvais, lyginimo presais; rankinių darbų įrankiais: žirklėmis, liniuotėmis, braižymo lekalais, siuvimo adatomis, mezgimo virbalais, vąšeliais ir kt.; įrankiais ir įranga kailio ir odos detalėms formuoti, kaip antai: odininko peiliai, skriestuvai, skylmušiai; pagalbiniais įtaisais ir įrenginiais, pvz.: manekenais; audinių, megztinių medžiagų, odos, kailio atraižomis. 8.2. Idėjų paieškai, informacijai rinkti rekomenduojama lankytis muziejuose, parodose, bibliotekose, lengvosios (tekstilės ir aprangos) pramonės įmonėse, parduotuvėse ir kt. 8.3. Mokinių projektavimo ir informacijos rinkimo bei paties projekto pristatymo darbams atlikti, siūlytina pasinaudoti arba informatikos kabinetu, arba šalia technologijų kabinetų įrengtu technologijų ir projektavimo kabinetu, kurie aprūpinti kompiuterine technika ir programine įranga. 8.4. Mokinių projektiniai darbai gali būti atliekami gražinant mokyklą ir jos aplinką, įrengiant poilsio zonas, kabinetus ir t. t. Labai svarbu, kad mokyklos bendruomenė iš anksto numatytų, kokius darbus mokiniai gali atlikti, kokią atsakomybę prisiims mokytojas, o kokią – mokiniai, numatyti projekto etapų aptarimus ir koregavimus. Tokius projektinius darbus atlikti galėtų padėti technologijų, dailės ir informatikos mokytojai. Svarbu, kad darbas būtų prasmingas, estetiškas bei kokybiškai atliktas. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 TURIZMO IR MITYBOS TECHNOLOGIJŲ BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Turizmo ir mitybos technologijų bendroji programa (toliau – Programa) skiriama mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą. Programą siūloma rinktis tiems mokiniams, kurie domisi kelionėmis, jų organizavimu, patys mėgsta keliauti, kurie nori susipažinti su viešbučio teikiamomis paslaugomis, siekia plačiau susipažinti su mitybos pagrindais, įvairių pasaulio kultūrų mitybos tradicijomis ir ypatumais, išmokti gaminti kai kuriuos nacionalinius kitų šalių patiekalus. Projektinei veiklai mokinys galės laisvai rinktis jam labiausiai patinkančius ir jo asmenines savybes atskleidžiančius darbus. Tai mokiniams sudarys geriausias sąlygas realizuoti savo gebėjimus ir norus. Pasirinkęs šią programą mokinys: sužinos įvairius žmonių poreikius atitinkančius turizmo organizavimo ypatumus; išmoks sudaryti įvairių žmonių poreikius atitinkančius kelionės maršrutus; susipažins su kelionių vadovo, gido darbo specifika; sužinos, kaip savarankiškai pasinaudoti įvairiomis komunikacijos priemonėmis ir užsisakyti vietą norimame viešbutyje, stovyklavietėje, motelyje ar kt.; išmoks sudaryti valgiaraštį, gaminti ir patiekti patiekalus, apskaičiuoti kalorijas, atsižvelgdamas į įvairius poreikius ir galimybes. Mokydamiesi pagal šią programą mokiniai įgis papildomų žinių ir gebėjimų, kurie turės jam praktinės naudos renkantis profesiją, dirbant ar kuriant savo verslą. Dirbant pagal programą ir siekiant geresnės bei patrauklesnės mokymosi aplinkos, taikomos informacinės technologijos (kompiuteriai, mokomosios kompiuterių programos, internetinės viešbučių rezervavimo sistemos ir kt.). Daug dėmesio programoje skiriama projektinei veiklai, kuri sudaro galimybes mokiniui atskleisti savo asmenines savybes ir gebėjimus. Atliekami darbai turėtų būti siejami su realia gyvenamąja aplinka, atitikti šiuolaikinius visuomenės poreikius ir būti praktiškai naudingi mokiniui bei visai mokyklos bendruomenei ir jos aplinkai. Pabrėžtina, kad mokydamiesi pagal šią programą mokiniai susipažins su platesnėmis informacinių technologijų taikymo galimybėmis bei, atlikdami konkrečius projektus ir praktines užduotis, įgis gebėjimų projektavimo, informacijos rinkimo ir panaudojimo, sistemų konstravimo, medžiagų pažinimo ir taikymo srityse. II. PROGRAMOS Tikslas, uždaviniai, STRUKTŪRA, MOKINIŲ VEIKLOS SRITYS 2. Programos tikslas – sudaryti mokiniams prielaidas puoselėti vertybines nuostatas, tautos tradicijas, plėtoti bendruosius gebėjimus, nustatyti problemas, susijusias su turizmo ir turistų mitybos organizavimu, suvokti turizmo ir su juo susijusių paslaugų – viešbučių aptarnavimo, viešojo maitinimo – ypatumus, pastebėti šių paslaugų teikimo Lietuvoje galimybes, ugdytis sociokultūrinę pasaulėjautą, pagarbą kitų tautų papročiams ir tradicijoms bei gebėjimą racionaliai vertinti turistinius šalių išteklius. 3. Įgyvendinant programos tikslą keliami uždaviniai, kad mokiniai: puoselėdami vertybines nuostatas ir plėtodami bendruosius gebėjimus, stebėdami ir aptardami turizmo rinką, susipažins su turizmo, viešbučių aptarnavimo ir viešojo maitinimo raida Lietuvoje, analizuos ir vertins savo regiono turistines, ekskursines, apgyvendinimo ir maitinimo galimybes; analizuos įvairius poreikius atitinkančius turizmo bei viešojo maitinimo pavyzdžius, įgis kūrybinės ir praktinės veiklos patirties; sieks tikslingai pažinti turizmo ir viešojo maitinimo planavimo ir organizavimo ypatumus, perprasti šiuolaikinių komunikacinių technologijų reikšmę turizmo verslo plėtrai ir, naudodamiesi įvairiais informaciniais šaltiniais, ras ir kūrybingai panaudos reikiamą informaciją; siekdami įgyvendinti aptartus ir numatytus projektinius sumanymus, mokysis planuoti, nuosekliai, racionaliai, kokybiškai organizuoti ir įgyvendinti turistinių kelionių, viešbučių rezervavimo, maitinimo įstaigų parinkimo projektus, kritiškai juos įvertins; puoselėdami kultūros tęstinumą ir pagarbą kitoms kultūroms, susipažins su įvairių tautų mitybos papročiais ir tradicijomis, mokysis gaminti ir patiekti nesudėtingus savo ir kitų šalių nacionalinius patiekalus; atsižvelgdami į sveikos gyvensenos principus, analizuos įvairaus amžiaus žmonių mitybos ypatumus, sveikatos sutrikimus, mokysis sudaryti valgiaraščius, parinks patiekalų receptūras, šiuolaikines patiekalų gamybos technologijas; analizuos kultūringo elgesio pavyzdžius paslaugų versle, svečių priėmimo organizavimą ir aptarnavimą viešbučiuose, viešojo maitinimo įstaigose. 4. Mokinių veiklos sritys yra šios: Projektavimas Informacija Medžiagos Technologiniai procesai, jų rezultatai 5. Programa sudaryta iš keturių modulių: turizmo, viešbučių aptarnavimo, viešojo maitinimo, projektinio darbo. Pasirinkę šią Programą mokiniai gali mokytis pagal bendrąjį arba išplėstinį kursą. 5.1. Bendrasis kursas supažindina su turizmo ir viešojo maitinimo ūkio šakos veikla. Bendrasis programos kursas sudaro prielaidas mokiniams: gilintis į turizmo ir viešojo maitinimo ūkio šakos veiklą; tobulinti praktinius maisto ruošimo gebėjimus, įgytus ankstesnėse klasėse; susipažinti su bendraisiais turizmo ir viešojo maitinimo organizavimo reikalavimais, svarbiais kiekvienam vartotojui. 5.2. Išplėstinis kursas – tai išplėtotas bendrasis kursas. Šis kursas sudaro prielaidas mokiniams: įgyti platesnių ir išsamesnių turizmo ir viešojo maitinimo ūkio šakos žinių; siekti geresnių turizmo ir viešojo maitinimo ūkio šakos projektavimo įgūdžių; išsamiau susipažinti su turizmo ir viešojo maitinimo organizavimo reikalavimais; antrųjų mokslo metų pabaigoje laikyti technologijų egzaminą. 5.3. Siūloma išeitą turizmo ir viešojo maitinimo technologijų išplėstinio kurso programą įskaityti profesinėje mokykloje kaip šios ūkio šakos bendrąjį įvadinį kursą. 5.4. Programos išklotinė moduliais ir valandomis per dvejus metus: Vidurinis ugdymas Bendrasis kursas (B. K.) 2 val. Išplėstinis kursas 3 val., t. y. 2 val. (B. K.) +1 val. Pirmi mokslo metai 1 modulis – Turizmas 34 val. Veiklos sritys: informacija, projektavimas, medžiagos, technologiniai procesai. 17 val. Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus. 2 modulis – Viešbučių aptarnavimas 34 val. Veiklos sritys: informacija, projektavimas, medžiagos, technologiniai procesai. 17 val. Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus. Antri mokslo metai 3 modulis – Viešasis maitinimas 34 val. Veiklos sritys: informacija, projektavimas, medžiagos, technologiniai procesai. 17 val. Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus. 4 modulis – Projektinis darbas 34 val. Veiklos sritys: informacija, projektavimas, medžiagos, technologiniai procesai. 17 val. Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus. III. MOKINIŲ PASIEKIMAI, TURINIO APIMTIS, MOKYMOSI APLINKA 6. Mokinių pasiekimų lentelė Veiklos sritis Bendrieji technologiniai mokinių gebėjimai (pagal Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus XI– XII klasėms, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465) Mokinių pasiekimai pagal turizmo ir mitybos technologijų programą Bendrasis kursas Išplėstinis kursas Bendrasis kursas Išplėstinis kursas 1. Projektavimas 1.1. Siūlo ir plėtoja savo projektų idėjas, fiksuoja jas grafinės raiškos priemonėmis, pažymi kai kuriuos terminus ir galimus projektinius apribojimus. 1.1. Kuria ir tobulina projektus, kuriuose vartojami simboliai, grafinė kalba, specialūs terminai, siūlo kelias projekto sprendimo alternatyvas. Savo sprendimus pagrindžia funkciniu, estetiniu, socialiniu aspektu. 1.1. Generuoja ir plėtoja projektų idėjas: numato, kokie gaminiai bus gaminami ar kokie procesai nagrinėjami, atrenka pagrindinius informacijos šaltinius, fiksuoja pagrindinius terminus, numato galimus projektinius apribojimus atsižvelgdamas į idėjos įgyvendinimo aplinką (mokykla, gyvenamasis rajonas ar pan.). 1.1. Plėtoja, tikslina ir tobulina projekto idėjas: pateikia alternatyvių idėjų įgyvendinimo galimybių, sprendimų variantų; iliustruoja juos specialiais terminais, lentelėmis, paveikslais. Savo sprendimus pagrindžia funkciniais, estetiniais, socialiniais aspektais. 1.2. Apibūdina projekto idėjos įgyvendinimo etapus. Planuoja procesus, jų seką, gamina produkciją, užtikrina darbo proceso saugumą. 1.2. Kuria gaminių ir procesų įgyvendinimo planą atsižvelgdamas į projekto specifiką, galimus pavojus, darbo saugos reikalavimus. 1.2. Apibūdina projekto idėjos įgyvendinimo etapus, planuoja procesus ir jų seką, numato priemones, rezultatus, gamina produkciją, apibūdina teigiamus ir neigiamus pasirinktos idėjos įgyvendinimo dalykus, galimus pavojus, numato priemones ir sąlygas, užtikrinančias darbo proceso saugumą. 1.2. Tikslina pasirinkto projekto įgyvendinimo planą, atsižvelgdamas į projekto specifiškumą, galimus įgyvendinimo sunkumus, darbo saugos reikalavimus. 1.3. Apibūdina ateities objektų dizainą, išskiria estetinius ir technologinius aspektus bei jų įtaką aplinkai. 1.3. Įvertina kitų mokomųjų dalykų indėlį įgyvendinant projektą bei galimą priimamų sprendimų poveikį aplinkai. 1.3. Apibūdina estetinius ir technologinius pasirinkto projektuoti gaminio ar proceso aspektus, jų įtaką ir priklausomybę nuo aplinkos veiksnių bei kaitos galimybę laiko ar tam tikrų sąlygų atžvilgiu. 1.3. Tikslina įgyvendinamą projektą, remdamasis turimomis žiniomis: išskiria iš žemesniųjų klasių žinomus terminus ar procesus, tikslina juos ir, naudodamasis įvairiais informacijos šaltiniais, teikia pasiūlymų projektui tobulinti. Numato galimą priimtų projekto sprendimų poveikį žmogui ir aplinkai. 1.4. Apibendrina ir įvertina, ar idėja, jos įgyvendinimas atitinka projekto funkcinius, estetinius ir technologinius reikalavimus. 1.4. Remdamasis sukaupta informacija apibendrina ir įvertina, kaip projekto idėja atitinka jo reikalavimus pagal funkcinius, estetinius ir technologinius kriterijus. Kritiškai vertina projekto įgyvendinimą. 2. Informacija 2.1. Nustato ir analizuoja socialinius, kultūrinius kasdienių gaminių ar procesų raidos aspektus. 2.1. Paaiškina, kaip informacija naudojama atsižvelgiant į projekto reikalavimus ir numatytus darbo procesus. 2.1. Pasirinktuose informacijos šaltiniuose suranda ir analizuoja politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius raidos veiksnius, padedančius atskleisti pasirinkto projekto idėją. 2.1. Paaiškina, kaip surinkta informacija gali būti naudojama, atsižvelgiant į projekto reikalavimus, numatytus darbo procesus. 2.2. Apibūdina galimus informacijos: rinkimo ir kaupimo variantus; atrankos kuriamam projektui kriterijus; naudojimo apribojimus; pateikimo variantus. 2.2. Apibūdina, kaip buvo kaupiama informacija ir kaip ji pakito pateiktame projekte. 2.2. Pagal projektuojamo gaminio ar proceso pobūdį įvardija galimus informacijos rinkimo ir kaupimo variantus, numato informacijos atrankos konkrečiam projekto įgyvendinimo etapui kriterijus; numato pateikimo variantus bei pritaikymo apribojimus. 2.2. Apibūdina informacijos kaupimo būdus pagal pasirinktą projekto idėją, nurodo teigiamų ir neigiamų dalykų. Paaiškina, kaip gali būti pateikiama, apsaugoma ir perduodama informacija. 2.3. Naudoja technines priemones informacijai užrašyti, papildyti, perduoti. 2.3. Kuria informacijos produktus, reikalingus projektui įgyvendinti. 2.3. Pagal projekto idėją parenka ir taiko technines priemones surinktai informacijai užrašyti, iliustruoti ar perduoti. 2.3. Remdamasis sukaupta informacija kuria informacijos produktus (sudaro kelionės sąmatą, kuria viešbučių reklaminius lankstinukus, sudaro vegetarų valgiaraščius ir kt.), reikalingus pasirinktam projektui įgyvendinti. 2.4. Paaiškina, kokiomis formomis informacija gali būti pateikiama, saugoma ir perduodama visuomenei, ypač vartotojams. 2.4. Paaiškina, kokiomis formomis pagal konkrečią projekto užduotį surinkta informacija gali būti pateikiama, saugoma ir perduodama mokyklos bendruomenei ir kitiems vartotojams. 3. Medžiagų pažinimas ir taikymas 3.1. Atpažįsta dažnai vartojamas medžiagas, nusako jų ypatybes bei tinkamai jas panaudoja. 3.1. Nusako medžiagų ypatybes ir susieja jas su funkciniais ir estetiniais kuriamo projekto reikalavimais. 3.1. Pagal projektuojamą gaminį ar procesą parenka reikiamas medžiagas, išmano jų ypatybes bei pritaikymo turizmo, viešojo maitinimo ar viešbučių aptarnavimo srityje galimybes. 3.1. Pagal projektuojamą gaminį ar procesą parenka konkrečių ypatybių medžiagas ir jas susieja su kuriamo projekto funkciniais ir (arba) estetiniais reikalavimais. 3.2. Parenka tam tikrų savybių medžiagas, tinkamas projektui įgyvendinti. 3.2. Parenka tam tikrų fizinių, cheminių ir estetinių savybių medžiagas, atitinkančias eksploatavimo reikalavimus. 3.2. Parenka atitinkamų savybių medžiagas projektui įgyvendinti. 3.2. Parenka ir derina optimaliausias medžiagas pagal įgyvendinamo projekto reikalavimus. Numato galimus sunkumus. 3.3. Parenka įrangą dirbti su pasirinktomis medžiagomis, dirba ja tiksliai pagal reikalavimus, laikydamasis technologinių procesų saugumo. 3.3. Pagal kuriamą projektą parenka įrangą dirbti su pasirinktomis medžiagomis, dirba ja tiksliai pagal reikalavimus, laikydamasis technologinių procesų saugumo. 4. Technologiniai procesai, jų rezultatai 4.1. Parenka sistemos analogą ir suskaido į technologinius procesus. 4.1. Nustato sistemos elementų ryšius ir sudaro technologines sekas, konstruoja sistemas (pavyzdžiui, suknelę, stalą ir kt.). Nurodo galimų kuriamos sistemos technologinių procesų variantų. 4.1. Projektinei užduočiai atlikti parenka turizmo, viešbučių aptarnavimo bei viešojo maitinimo srities sistemos analogą ir suskaido į technologinius procesus. 4.1. Nustato kuriamo projekto sistemos elementų ryšius ir sudaro technologines sekas, konstruoja sistemas. Pateikia kuriamos sistemos elementų ryšių ir technologinių procesų galimų variantų. 4.2. Parenka ir užtikrina trumpą ir saugią darbų seką atliekant operacijas, montuojant ir derinant sistemą. 4.2. Parenka ir naudoja techniką sistemai montuoti ar išmontuoti, elementams sujungti ar atskirti. 4.2. Pagal siekiamą pasirinkto projekto rezultatą parenka ir užtikrina trumpą ir saugią darbų seką atliekant operacijas, kuriant ir derinant sistemą. 4.2. Pagal savarankiškai sukauptą informaciją atrenka ir panaudoja techniką sistemai sukurti, elementams sujungti ar atskirti. 4.3. Paaiškina kuriamos sistemos elementų dermę. 4.3. Įvertina atliktų darbų kokybę, nustato ir šalina trūkumus. 4.3. Remdamasis įgyvendinamo projekto pavyzdžiais paaiškina kuriamos sistemos elementų (pavyzdžiui, lankomų objektų: mokomųjų, istorinių, literatūrinių ir kt.; viešbučio struktūrinių dalių, personalo) dermę. 4.3. Pagal mokytojo nurodytus kriterijus įvertina atlikto projekto kokybę, nustato trūkumus ir numato, kaip juos pašalinti. 4.4. Apibūdina sistemos įgyvendinimo efektyvumą, poveikį žmonėms ir aplinkai. 4.4. Paaiškina, kokios galimos kompleksinių sistemų struktūros, jų valdymas atsižvelgiant į jų rezultatus, poveikį bendruomenei ir aplinkai. 4.4. Remdamasis projekto medžiaga apibūdina sistemos įgyvendinimo efektyvumą, poveikį žmonėms ir aplinkai. 4.4. Remdamasis atliktu projektu išskiria galimas kompleksinių sistemų struktūras, paaiškina jų valdymą atsižvelgdamas į rezultatus ir poveikį savo mokyklos bendruomenei bei aplinkai apskritai. 7. Turinio apimtis: 7.1. Modulis – Turizmas: 7.1.1. Turizmas – pasaulio pažinimo forma Mokinių veiklos sritys Projektavimas. Informacija. Technologiniai procesai, jų rezultatai. Veiksmai, darbo operacijos Braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu, darbo priemonių parinkimas, informacijos apie vartojamus simbolius, grafinę kalbą, specialius terminus apdorojimas, alternatyvių projekto sprendimų paieška, pažintinės kelionės sudarymas, turistinio žygio ar kaimo turizmo kelionės plano sudarymas ir (arba) organizavimas, turizmo paslaugų teikimo ypatumų analizė, aptarimas ir aiškinimas. 7.1.2. Kelionių vadovai, gidai ir jų darbo ypatumai Mokinių veiklos sritys Projektavimas. Informacija. Medžiagų pažinimas ir taikymas. Technologiniai procesai, jų rezultatai. Veiksmai, darbo operacijos Piešimas, kopijavimas, braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu, išvykos į ekskursiją, turizmo raidos Lietuvoje veiksnių, kaimo turizmo, poilsiaviečių plėtros analizė, kelionės sąmatos sudarymas, kaimo turizmo ir žygių specifikos aptarimas ir aiškinimas, žygio inventoriaus įvertinimas, kelionės (arba kaimo turizmo, kelionės į užsienį, ekskursijos gimtajame mieste ar Lietuvoje) organizavimas, lankomų objektų parinkimas ir apibūdinimas. 7.1.3. Turistinių kelionių organizavimo ypatumai Mokinių veiklos sritys Projektavimas. Informacija. Medžiagų pažinimas ir taikymas. Technologiniai procesai, jų rezultatai. Veiksmai, darbo operacijos Piešimas, kopijavimas, braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu, išvykos į ekskursiją, kaimo turizmo, poilsiaviečių plėtros analizė, kelionės sąmatos sudarymas, kaimo turizmo ir žygių specifikos aptarimas ir aiškinimas, žygio inventoriaus įvertinimas, kelionės (arba kaimo turizmo, kelionės į užsienį, ekskursijos gimtajame mieste ar Lietuvoje) organizavimas, lankomų objektų parinkimas, analizė ir apibūdinimas. 7.2. Modulis – Viešbučių aptarnavimas: 7.2.1. Viešbučio valdymas ir administravimas; personalo darbo pobūdis Mokinių veiklos sritys Projektavimas. Informacija. Medžiagų pažinimas ir taikymas. Technologiniai procesai, jų rezultatai. Veiksmai, darbo operacijos Rašymas, darbas kompiuteriu, skaitymas, diskusijos, išvykos į ekskursiją, grafinės raiškos priemonių taikymas, viešbučio personalo darbo ypatumų numatymas, viešbučio teigiamo įvaizdžio kūrimas, viešbučio apsaugos sistemos kūrimas, pagrindinių veiksnių, darančių įtaką viešbučių aptarnavimo sferos plėtrai Lietuvoje, aptarimas ir analizė, lankstinuko apie viešbutį sukūrimas. 7.2.2. Viešbučiuose teikiamų paslaugų analizė Mokinių veiklos sritys Projektavimas. Informacija. Medžiagų pažinimas ir taikymas. Technologiniai procesai, jų rezultatai. Veiksmai, darbo operacijos Rašymas, darbas kompiuteriu, skaitymas, diskusijos, išvykos į ekskursiją, grafinės raiškos priemonių taikymas, medžiagų, naudojamų tvarkant aplinką, atpažinimas ir vertinimas, cheminių medžiagų ir įrangos tvarkymui parinkimas, saugaus darbo su medžiagomis ir įrankiais parinkimas, viešbučių rezervavimo sistemos taikymas, viešbučio svečių pobūvio scenarijaus kūrimas, viešbučio personalo darbo, viešbučio geografinės padėties, estetinio patrauklumo vertinimas, viešbučio infrastruktūros vertinimas ir kūrimas. 7.2.3. Viešbučio svečių priėmimo organizavimas Mokinių veiklos sritys Projektavimas. Informacija. Medžiagų pažinimas ir taikymas. Technologiniai procesai, jų rezultatai. Veiksmai, darbo operacijos Rašymas, darbas kompiuteriu, skaitymas, diskusijos, išvykos į ekskursiją, grafinės raiškos priemonių taikymas, apgyvendinimas ir veiklos programos sudarymas, paslaugų teikimas (maitinimas, konferencijos, pramogos, transportas, komunikacinės priemonės). 7.3. Modulis – Viešasis maitinimas: 7.3.1. Maitinimo verslo ir svečių maitinimo organizavimo ypatumai Mokinių veiklos sritys Projektavimas. Informacija. Medžiagų pažinimas ir taikymas. Technologiniai procesai, jų rezultatai. Veiksmai, darbo operacijos Rašymas, darbas kompiuteriu, skaitymas, diskusijos, išvykos į ekskursiją, grafinės raiškos priemonių taikymas, darbo priemonių parinkimas, maisto produktų paruošimas ir patiekalų gaminimas: maisto produktų smulkinimas, maišymas, terminis ir neterminis apdorojimas, serviravimas, dekoravimas ir kt. 7.3.2. Lietuvos, jos regionų ir kitų šalių gyventojų maitinimosi papročiai, patiekalai, gamybos ypatumai Mokinių veiklos sritys Projektavimas. Informacija. Medžiagų pažinimas ir taikymas. Technologiniai procesai, jų rezultatai. Veiksmai, darbo operacijos Rašymas, darbas kompiuteriu, skaitymas, diskusijos, grafinės raiškos priemonių taikymas, svečių maitinimo organizavimas, valgiaraščių sudarymas, Lietuvos, jos regionų ir kitų šalių gyventojų maitinimosi papročiai, patiekalai, gamybos ypatumų analizė ir vertinimas. 7.3.3. Įvairaus amžiaus, sveikatos žmonių mitybos ypatumai ir patiekalų gamyba viešojo maitinimo įstaigose, kaimo turizmo sodybose, viešbučiuose Mokinių veiklos sritys Projektavimas. Informacija. Medžiagų pažinimas ir taikymas. Technologiniai procesai, jų rezultatai. Veiksmai, darbo operacijos Rašymas, darbas kompiuteriu, skaitymas, diskusijos, grafinės raiškos priemonių taikymas, įvairių maisto produktų poveikio žmogaus sveikatai ir darbingumui analizė, maitinimo įstaigų valgiaraščių vertinimas, įvairaus amžiaus žmonių subalansuotos mitybos analizė ir valgiaraščio sudarymas. 7.4. Modulis – Projektinis darbas Mokiniai gali rinktis pažintinės, pramoginės ar dalykinės kelionės organizavimą arba konkrečios turizmo verslo agentūros ar įmonės veiklos analizę, todėl modulio turinys nedetalizuojamas. Patartina panaudoti 1–3 modulių darbo veiklą ir įgytą darbų planavimo, organizavimo patirtį. 8. Įgyvendinant Programą rekomenduojama mokymosi aplinka: 8.1. Technologijų kabinetai aprūpinti: vaizdinėmis mokymosi priemonėmis; kompiuteriu(-iais) su interneto prieiga ir kelionių projektavimo programine įranga; enciklopedinio pobūdžio informacijos šaltiniais: enciklopedijomis, žinynais, elektroniniais enciklopediniais leidiniais, Europos ir Lietuvos atlasais ir kt.; kompiuterine technika, periferine ir programine įranga. 8.2. Virtuvė ar maisto gaminimo kabinetas aprūpinti: įrankiais ir įranga maisto produktams apdoroti; pagalbiniais įtaisais ir įrenginiais. 8.3. Mokinių projektavimo ir informacijos rinkimo bei paties projekto pristatymo darbams atlikti siūlytina naudotis informatikos kabinetu arba šalia technologijų kabinetų įrengtu technologijų ir projektavimo kabinetu, aprūpintais 8.1 punkte išvardintomis priemonėmis. 8.4. Mokiniai gali rengti kelionių, turistinių maršrutų, svečių priėmimo mokykloje projektus. Todėl dalis mokymosi veiklos gali būti atliekama bibliotekose, aktų salėje, valgykloje, koridoriuose ir kitoje mokyklos aplinkoje. Tikslinga pasiūlyti mokyklos bendruomenei numatyti prioritetines mokinių veiklos sritis, susijusias su mokyklinių kelionių organizavimu, viešuoju maitinimu ir mokyklos svečių priėmimu. Svarbu pasitelkti kitų dalykų mokytojus, visų pirma informatikos renkant, kaupiant ir apdorojant informaciją, dirbant su interneto medžiaga. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Verslo ir vadybos technologijų bendroji programa (toliau – Programa) skiriama mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą Programą siūloma rinktis tiems mokiniams, kurie domisi šia sritimi ir nori geriau susipažinti, kaip organizuojamas verslas, kokie yra vadybos principai, išbandyti savo gebėjimus kuriant nedidelius projektinius verslo organizavimo modelius. Mokydamiesi pagal šią Programą mokiniai: susipažins su ekonominės, socialinės, kultūrinės aplinkos reikšme organizuojant sėkmingą verslą; susipažins su verslo aplinka, verslininkais, vadybos principais, sužinos, kokių profesinių gebėjimų reikia verslui organizuoti ir sumaniai vadovauti; supras, kaip verslas organizuojamas, kaip atliekama rinkos analizė, kokią reikšmę verslui turi ištekliai; gebės atrinkti informaciją, vertingą kuriant nedidelius verslo organizavimo modelius bei verslo reklamą; išmoks planuoti, organizuoti, įgis verslui tinkamo bendravimo gebėjimų; išmoks sudaryti verslo planą ir kurti projektinius verslo modelius. Mokinys, pasirinkęs šią programą, įgis verslo ir vadybos gebėjimų, padedančių įgyvendinti savo idėjas, supras, kaip sėkmingiau įsidarbinti konkurencinėje darbo rinkoje ar įkurti savo verslą bei sėkmingai jam vadovauti. Įgyvendindamas savo idėjas projektinėje veikloje, mokinys išmoks dirbti komandoje, prisiimti atsakomybę, protingai rizikuoti, pasitikėti savimi, įvertinti išteklių svarbą organizuojant sėkmingą verslą, atsakingai įgyvendinti aptartus ir numatytus projektinius verslo organizavimo modelius, ieškoti reikiamos informacijos ir naudotis ja. Mokiniai savo darbo rezultatus galės panaudoti mokykloje: gražindami ją, reklamuodami, organizuodami renginius ir t. t. II. PROGRAMOS Tikslas, uždaviniai, STRUKTŪRA, MOKINIŲ VEIKLOS SRITYS 2. Programos tikslas – sudaryti mokiniams galimybę plėtoti bendruosius gebėjimus, susipažinti su verslo ir vadybos ūkio šakoje vykstančiais procesais, komunikacinėmis technologijomis, darbo priemonių ir įrangos reikšme organizuojant verslą, medžiagų, darbuotojų atrankos aspektais, padėti suprasti, kaip organizuojamas ir valdomas verslas, kokią įtaką verslui turi visuomenėje bei rinkoje vykstantys procesai verslui ir kaip juose orientuotis, mokyti praktiškai įgyvendinti numatytus projektinius verslo modelius. 3. Įgyvendinant Programos tikslą keliami uždaviniai, kad mokiniai: puoselėdami vertybines nuostatas ir ugdydami bendruosius gebėjimus, stebėdami ir susipažindami su verslo organizavimo ir valdymo struktūromis, suprastų socialinių, kultūrinių, ekonominių, rinkodaros pokyčių įtaką verslo organizavimui, jo vystymui, įgytų verslui organizuoti ir valdyti reikiamų gebėjimų, susipažintų su verslo ir vadybos profesijomis; tikslingai aiškindamiesi informacijos svarbą verslui, valdymui, rinkodarai, naudotųsi įvairiais informacijos šaltiniais, surastų, kūrybingai, racionaliai ją panaudotų bei kurtų informacinius produktus, skirtus verslo reklamai; aptardami ir analizuodami, kaip organizuojamas verslas, kokie jame taikomi valdymo modeliai (atsižvelgiant į istorinį kontekstą), numatytų, kokio pobūdžio verslą ir projektinį jo valdymo modelį kurs ir planuos; suvokdami saugaus ir racionalaus darbo svarbą buityje, smulkiajame versle ir įgyvendindami aptartus bei numatytus projektinius verslo modelius, mokėtų apibūdinti rinkos poreikius, ekonominį, socialinį kontekstą, numatytų išteklius, darbo priemones, medžiagas, valdymo struktūras, sudarytų verslo planą. 4. Mokinių veiklos sritys yra šios: Projektavimas Informacija Medžiagos Technologiniai procesai, jų rezultatai 5. Programos struktūra yra modulinė. Vienerių mokslo metų programą sudaro mokinio pasirenkami bendrojo ar išplėstinio kurso moduliai. Bendrojo kurso modulis skirtas šiai ūkio šakai pažinti, projektinė veikla orientuojama į verslo organizavimo modelių kūrimą, o išplėstinio kurso – dar ir į geresnį verslo struktūrų ir organizavimo principų išmanymą. 5.1. Bendrasis kursas supažindina su darbine veikla verslo struktūrose, mokiniai atlieka praktinius bei projektinius darbus. Antraisiais metais mokiniai gali rinktis kitą bendrojo kurso programą arba tęsti tos pačios programos bendrojo kurso modulius. Jeigu mokinys pirmais metais mokėsi, tarkime, pagal lengvosios pramonės ūkio šakos programą, antrais metais, pasirinkęs verslo ir vadybos ūkio šakos programą, jis