LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL 2007–2008 MOKSLO METŲ BENDRŲJŲ UGDYMO PLANŲ 2007 m. balandžio 4 d. Nr. ISAK-604 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853; 2004, Nr. 103-3755) 56 straipsnio 14 punktu, tvirtinu 2007–2008 mokslo metų bendruosius ugdymo planus (pridedama). ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRĖ                                                            ROMA ŽAKAITIENĖ ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-604 2007–2008 MOKSLO METŲ BENDRIEJI UGDYMO PLANAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. 2007–2008 mokslo metų bendrieji ugdymo planai (toliau – Bendrieji ugdymo planai) reglamentuoja priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specialiojo ugdymo programų (toliau – ugdymo programos) ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą mokyklose 2007–2008 mokslo metais. 2. Bendraisiais ugdymo planais siekiama: 2.1. įtvirtinti ugdymo turinio individualizavimą ir ugdymo diferencijavimą; 2.2. skatinti mokyklų bendruomenes kurti naujus mokymo ir mokymosi modelius, užtikrinančius kokybišką išsilavinimą; 2.3. mažinti mokymosi krūvius tikslingai planuojant ir organizuojant ugdymą. 3. Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos ir terminai: Adaptacinis laikotarpis – laikotarpis, kurio metu vaikas (mokinys), perėjęs prie aukštesnio lygmens ugdymo programos ar pakeitęs mokyklą, klasę, derinasi prie naujos aplinkos reikalavimų. Adaptuota dalyko programa – išsilavinimo standartams neprilygstanti bendrojo lavinimo dalyko programa, pritaikyta asmens gebėjimams ir realiam mokymosi lygiui. Ankstyvasis užsienio kalbos mokymas – pasirenkamasis kalbos mokymasis pradinio ugdymo programos vykdymo antraisiais, trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais. Bendroji dalyko programa – formalizuota dalyko ugdymo tikslus, turinį, ugdymo metodus ir mokinių pasiekimus numatanti programa, vidurinio ugdymo programoje galinti turėti du skirtingus kursus – bendrąjį ir išplėstinį. Bendrasis dalyko programos kursas – programos kursas, apimantis dalyko pagrindus, orientuotas į būtiną asmens kompetenciją. Dalykas – privalomasis arba pasirenkamasis, skirtas mokytis atitinkamoje klasėje ar grupėje. Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška, ne mažesnės kaip 17 valandų trukmės dalyko programos dalis. Teminis dalyko planas – remiantis dalyko programai nustatytu pamokų skaičiumi pagal bendrąsias programas ir numatomus mokinių pasiekimus parengtas vienerių mokslo metų apimties dalyko turinys. Darbinio ugdymo planas – lavinamųjų klasių mokiniams, baigusiems specialiąją pagrindinio ugdymo programą, skirtas ugdymo planas. Išlyginamoji klasė ar grupė – klasė ar grupė, skirta mokiniams, nutraukusiems mokymąsi ar nesimokiusiems kai kurių dalykų ir siekiantiems įgyti išsilavinimą; klasė ar grupė, skirta Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių, atvykusių iš užsienio, vaikams mokytis lietuvių kalbos. Išplėstinis dalyko programos kursas – programos kursas, apimantis žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų visumą, orientuotą į nuodugnesnes tam tikros krypties studijas. Kontrolinis darbas – ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės savarankiškas, projektinis, kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas dalyko programos dalies (temos, kelių temų, skyriaus, logiškai išbaigtos dalies, savarankiškai išmoktos dalies) išmokimui patikrinti. Kryptingas meninis ugdymas – bendrųjų meninių gebėjimų, integruojančių įvairias meno sritis, ar nuodugnesnis ir platesnis vienos meninės srities ugdymas siekiant geresnių meninės veiklos gebėjimų. Mobilioji grupė – ne mažesnė kaip 5 mokinių grupė dalyko programai ar dalyko moduliui mokytis. Modulinis suaugusiųjų mokymas – ugdymo programos ar dalykų modulių mokymasis. Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos – pamokos, kurias mokykla gali skirti privalomiesiems, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams mokyti, mobiliosioms grupėms sudaryti, pedagoginei ar/ir specialiajai pedagoginei pagalbai teikti, diferencijuotam mokymui, projektams. Mokymosi kalba – kalba, kuria mokykloje vykdoma ugdymo programa. Neformalusis vaikų švietimas – vaiko kompetencijų ir asmenybės, gebančios sėkmingai veikti visuomenėje, ugdymas per pasirinktą veiklą ir saviraiškos poreikio tenkinimą. Pagilintas dalyko mokymas – dalyko mokymasis pagal nuodugnesnę ir platesnę programą. Pamoka – mokytojo organizuojama nustatytos trukmės kryptinga mokinių veikla, kuria siekiama įgyti tam tikrų kompetencijų. Pasirenkamasis dalykas – mokyklos siūlomas ir mokinių laisvai pasirenkamas dalykas, neįrašytas į Bendruosius ugdymo planus. Pasirenkamoji programos dalis – profesinio mokymo modulis, jungtinių bendrojo lavinimo su dailės, muzikiniu ar meniniu ugdymu programų dailės, muzikinio ar meninio ugdymo dalys. Papildomasis ugdymas – neformaliojo švietimo dalis, skirta mokinių saviraiškai ugdyti. Pedagoginė pagalba – dalyko mokytojo teikiama pagalba. Privalomasis dalykas – į Bendruosius ugdymo planus įrašytas dalykas, kurį mokinys privalo mokytis atitinkamoje klasėje ar grupėje. Programos modulis – iš anksto apibrėžta, savarankiška ugdymo ar mokymo programos dalis. Projektas – mokymo(si) metodas, įtraukiantis mokinius į aktyvų problemos sprendimą ir padedantis pasiekti programoje numatytų mokymosi rezultatų. Specialiosios pamokos – privalomos pamokos, skiriamos klasės (grupės) mokinių sutrikimą ar negalią kompensuojamiesiems įgūdžiams ugdyti. Specialiosios pratybos – individualios ar grupinės pratybos, kurios vykdomos ne per pamokas metu (logopedinės, judesio ir padėties, tarties, kalbos ir klausos, orientacijos ir mobilumo, regėjimo funkcijų lavinimo, kasdienių gyvenimo įgūdžių ugdymo, Brailio rašto mokymo). Specialiųjų poreikių mokinys – mokinys, kurio galimybės mokytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų. II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO ORGANIZAVIMAS 4. Švietimo ir mokslo ministerija tvirtina Bendrąsias programas, Bendruosius ugdymo planus, nustato nuosekliojo mokymosi tvarką, tvirtina mokymosi pasiekimų įteisinimo, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkas. 5. Steigėjas užtikrina ugdymo turinį reglamentuojančių dokumentų įgyvendinimą, mokinių mokymosi krūvių atitiktį higienos normoms mokykloje, organizuoja pasiekimų patikrinimus, vertina ugdymo kokybę, organizuoja mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, raštu pritaria mokyklų vykdomų formaliojo švietimo programų pasirenkamųjų dalių variantams. 6. Mokykla: 6.1. kuria strateginius mokyklos tikslus atliepiantį mokyklos ugdymo turinį; 6.2. pagal bendrąsias programas ir numatomus mokinių pasiekimus rengia dalykų ar ugdymo sričių teminius planus, veiklos planus integruotam pradiniam ugdymui, pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių programas; 6.3. remdamasi Bendraisiais ugdymo planais ir skirtomis mokymo lėšomis: 6.3.1. numato ugdymo individualizavimo ir diferencijavimo kryptis ir nuostatas, nustato klasių dalijimo į grupes ir mobiliųjų grupių sudarymo principus ir mobiliųjų grupių skaičių; 6.3.2. nustato ugdymo turinio planavimo principus ir laikotarpius; prevencinių ir kitų programų integravimo į ugdymo turinį principus ir būdus; 6.3.3. numato papildomojo ugdymo organizavimo principus; 6.3.4. priima sprendimus dėl mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo ugdymo procese būdų ir laikotarpių; mokinių pasiekimų mokantis menų dalykų, kūno kultūros, technologijų, pilietiškumo pagrindų, ekonomikos, pasirenkamųjų dalykų vertinimo; 6.3.5. priima sprendimus dėl pagilinto dalykų mokymo, kryptingo meninio ugdymo, ankstyvojo užsienio kalbų mokymo, pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių pasiūlos, dvikalbio ugdymo organizavimo; 6.3.6. nustato pasirinkto dalyko, kurso, modulio pakeitimo tvarką; 6.3.7. nustato pagalbos specialiųjų poreikių mokiniams teikimo tvarką. 7. Mokyklos ugdymo planą iki rugsėjo 1 d. tvirtina mokyklos direktorius. 8. Mokykla, sudarydama ugdymo planą, vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-476 (Žin., 2005, Nr. 76-2770) (toliau – Higienos norma). 9. Mokyklų, savo veiklą grindžiančių Netradicinio ugdymo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1446, ugdymo planus tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Ugdymo planai Švietimo ir mokslo ministerijai pateikiami iki liepos 1 d. 10. Mokyklos ugdymo plano pasirenkamąją dalį tvirtina steigėjas, laikydamasis valstybės reglamentuojamo privalomo ugdymo turinio, Higienos normos reikalavimų ir Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 745 (Žin., 2004, Nr. 95-3509). 11. Mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d., pamokas pagal ugdymo planą 1–5 klasių mokiniai baigia gegužės 30 d., 6–11 (I–III gimn.) klasių mokiniai – birželio 20 d., vidurinio ugdymo programos baigiamųjų klasių mokiniai – gegužės 16 d. Suaugusiųjų mokyklų ir mokymo centrų 1–11 klasių mokiniai pamokas baigia gegužės 30 d., 12-ųjų klasių mokiniai – gegužės 16 d. 12. Per mokslo metus ne mažiau kaip dešimt pamokinės veiklos dienų skiriama kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei veiklai. Jos metu rekomenduojama vykdyti kultūros paveldo, meninės veiklos, profesinio informavimo, karjeros planavimo, darnaus vystymosi integruotus projektus, prevencines programas bendradarbiaujant su šalies muziejais, teatrais, bibliotekomis, kultūros centrais ir kitomis įstaigomis. 13. Mokiniams, išskyrus suaugusiųjų mokyklų ir mokymo centrų mokinius, skiriamos rudens atostogos nuo spalio 29 iki lapkričio 2 d., Kalėdų atostogos – nuo gruodžio 24 iki sausio 4 d., Velykų atostogos – nuo kovo 17 iki kovo 24 d. įskaitytinai. 14. Mokyklos ugdymo plane numatomos 10 mokymosi dienų papildomos atostogos 1–5 klasių mokiniams. Tautinių mažumų mokyklos, suderinusios su steigėju (valstybinėse biudžetinėse švietimo įstaigose), savivaldybės administracijos direktoriumi ar jo įgaliotu asmeniu (savivaldybės biudžetinėse švietimo įstaigose), visuotiniu dalininkų susirinkimu (viešosiose įstaigose), gali keisti Kalėdų ir Velykų atostogų datas. 15. Mokslo metai pagal pradinio ir (ar) pagrindinio ugdymo programas gali būti skirstomi trimestrais arba pusmečiais, pagal vidurinio ugdymo programą – pusmečiais. Pusmečių datas tvirtina mokyklos direktorius. Nustatoma tokia trimestrų trukmė: pirmas trimestras: rugsėjo 1 d. – lapkričio 30 d., antras trimestras: gruodžio 1 d. – vasario 29 d., trečias trimestras: kovo 1 d. – gegužės 30 d. 1–5 klasių; kovo 1 d. – birželio 20 d. 6–10 (I–II gimn.) klasių mokiniams. 16. Kai oro temperatūra yra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali neiti 1–5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6–12 klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokslo dienų skaičių. Jei pamokos nevyko dėl šalčio, karantino ar stichinių nelaimių, dienyne žymimos datos ir parašoma „Pamokos nevyko dėl...“. 17. Mokyklos dirba penkias dienas per savaitę. 18. Klasės jungiamos Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 (Žin., 2004, Nr. 95-3510), nustatyta tvarka. Jungtinės klasės ugdymo planą rengia mokykla pagal Bendruosiuose ugdymo planuose nustatytą klasei ir dalykui privalomų savaitinių pamokų skaičių. 19. Mokinių savarankiškas mokymasis organizuojamas pagal Savarankiško mokymosi tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 258 (Žin., 2003, Nr. 33-1397). 20. Sergančių mokinių mokymas namuose organizuojamas pagal Moksleivių mokymo namuose organizavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 259/153 (Žin., 2000, Nr. 25-654): 20.1. mokykla, suderinusi su mokinio tėvais, įtėviais, globėjais ar rūpintojais (toliau – tėvais) ir atsižvelgdama į mokinio ligos pobūdį bei gydytojo rekomendacijas, rengia individualų jo mokymo namuose ugdymo planą; 20.2. mokiniai gali nesimokyti dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. 1–3 klasės mokomam namuose mokiniui skiriama po 9 savaitines pamokas, 4-osios klasės – 11 pamokų, 5–6 klasės – po 12 pamokų, 7–8 klasės – po 13 pamokų, 9–10 klasės – po 15 pamokų, 11–12 klasės – po 11 pamokų. Tautinių mažumų kalba mokyklų pradinio ir pagrindinio ugdymo programos mokiniams kiekvienoje klasėje papildomai skiriamos dvi pamokos per savaitę lietuvių kalbai (valstybinei) mokyti; 20.3. mokiniai, gydytojui leidus, dalį pamokų gali lankyti mokykloje. Šios pamokos papildomai įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą. 21. Ugdymo turinio planavimas ir mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas: 21.1. ugdymo turinys mokykloje planuojamas ir detalizuojamas mokytojų tarybos nustatyta tvarka; 21.2. pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių programas, jei nėra parengtų bendrųjų programų, rengia mokytojai, metodinių grupių teikimu jas tvirtina mokyklos direktorius; 21.3. vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus vadovaujamasi Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150): 21.3.1. mokytojas dalyko ugdymo turinį planuoja pagal 96, 97, 98 punktų lentelėse nurodytą dalyko programai skiriamą valandų (pamokų) skaičių; 21.3.2. planuodamas ugdymo procesą mokytojas planuoja ir vertinimą, jį sieja su mokymosi tikslais atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus; 21.3.3. vertinimo metodus mokytojai derina tarpusavyje, aptaria su mokiniais ir jų tėvais; 21.3.4. pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos mokinių pasiekimams įvertinti taikoma 10 balų vertinimo sistema. Mokykla gali pasirinkti kitas įvertinimo sistemas, nustatydama konvertavimo į dešimtbalę sistemą tvarką; 21.3.5. mokinių pasirenkamųjų dalykų žinios ir gebėjimai mokytojų tarybos sprendimu vertinami 10 balų vertinimo sistemos pažymiais ar įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“; 21.3.6. dalyko programos modulio mokymosi pasiekimų įvertinimai įskaitomi į dalyko įvertinimą; 21.3.7. apie mokymosi sėkmę mokinių tėvai žodžiu ir raštu informuojami mokyklos nustatyta tvarka; 21.3.8. pažymiais nevertinami etikos, tikybos, žmogaus saugos, specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės kūno kultūros pratybas lankančių mokinių pasiekimai, įrašoma „įskaityta“ arba „neįskaityta“. 22. Mokinių mokymosi krūvis: 22.1. mokyklos direktorius: 22.1.1. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvių bei mokiniams skiriamų namų darbų apimčių kontrolę; 22.1.2. tvirtina mokymosi krūvių optimizavimo priemonių planą; 22.2. vidurinio ugdymo programos klasės (grupės) pamokų tvarkaraštyje mokiniams negali būti daugiau kaip trys „langai“ (vienos pamokos trukmės laisvo laiko tarpas tarp pamokų, neskaitant pietų pertraukai skirto laiko) per savaitę, ne daugiau pamokų, kaip nurodyta atitinkamos klasės ugdymo planų lentelės skiltyje „Maksimalus pamokų skaičius“, ir ne daugiau kaip septynios pamokos per dieną; 22.3. namų darbų skyrimą ir kontrolinių užduočių atlikimo laiką klasėje (grupėje) dirbantys mokytojai derina tarpusavyje; 22.4. mokiniams per dieną negali būti skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. 23. Neformalusis vaikų švietimas mokykloje: 23.1. neformalusis vaikų švietimas mokiniams neprivalomas ir laisvai pasirenkamas; 23.2. neformalusis vaikų švietimas vykdomas: 23.2.1. per papildomojo ugdymo programas. Papildomojo ugdymo valandos skiriamos mokinių pasirinktoms saviraiškos programoms – meniniams, kalbiniams, sportiniams, sveikatos ugdymo, moksliniams, technologiniams, socialiniams, komunikacinių technologijų ir kitokiems mokinių gebėjimams bei tautiniam tapatumui ugdyti: 23.2.1.1. mokyklos tarybai pritarus, papildomojo ugdymo valandos klasėms paskirstomos atsižvelgus į mokyklos tipą, ugdymo koncentrus, klasių komplektų skaičių, papildomojo ugdymo organizavimo tradicijas ir tikslingumą; 23.2.1.2. mokinių skaičius papildomojo ugdymo grupėje yra ne mažesnis kaip 5 mokiniai; 23.2.1.3. papildomojo ugdymo valandų negalima skirti pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams, pagilintam dalykų mokymui; 23.2.1.4. papildomojo ugdymo veikla įrašoma į papildomojo ugdymo tvarkaraštį; 23.2.1.5. jungtinei klasei papildomajam ugdymui skiriamos 4 valandos per savaitę; 23.2.2. per kitas neformaliojo vaikų švietimo programas, kurioms vykdyti naudojamos mokinio krepšelio lėšos atsiskaitymui už neformalųjį vaikų švietimą, kai panaudotos visos papildomojo ugdymo valandos: 23.2.2.1. neformaliojo vaikų švietimo programos įgyvendinamos pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr. 4-115); 23.2.2.2. atsiskaitymas už neformaliojo vaikų švietimo lėšas vykdomas pagal Moksleivio krepšelio lėšų, skirtų atsiskaityti už neformalųjį vaikų švietimą, perskirstymo ir naudojimo metodines rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-386 (Žin., 2007, Nr. 34-1258) ir steigėjo nustatytą tvarką. Jos gali būti pervedamos į kitas mokyklas ar centrus, vykdančius neformaliojo vaikų švietimo programas, jei mokinys pasirinko saviraiškos programas šiose institucijose; 23.3. mokinių pažintinė veikla ir profesinis konsultavimas vykdomi iš šioms veikloms skirtų mokinio krepšelio lėšų pagal Švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacijas ir steigėjo nustatytą tvarką. 24. Mokyklos nuožiūra pamokos skiriamos: 24.1. dalyko programos ar jos dalies diferencijuotam mokymui; 24.2. dalykų mokymui pagal pagilinto mokymo programas, kryptingam meniniam ugdymui, ankstyvajam užsienio kalbų mokymui; 24.3. pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių ar besimokančių pagal skirtingas dalyko programas mokinių mobiliosioms grupėms sudaryti, nedidinant maksimalaus mokinio pamokų skaičiaus; 24.4. specialiųjų poreikių mokiniams, kuriems reikalinga papildoma pedagoginė arba specialioji pedagoginė pagalba. Nedidinant privalomų pamokų skaičiaus darbas su mokiniais organizuojamas taip, kad per kai kurias pamokas dirba du to paties dalyko mokytojai: vienas – klasės mokytojas, kitas – padedantis specialiųjų poreikių mokiniams; 24.5. dvikalbiam ugdymui ir užsienio kalbos ir dalyko integruotam mokymui, jei klasėje per pamoką dirba du mokytojai: vienas – dalyko, kitas – lietuvių (ar kitos pasirinktos) kalbos mokytojas; 24.6. integruotam informacinių technologijų ir dalyko mokymui, kai pamokos metu dirba du mokytojai: vienas – dalyko, kitas – informacinių technologijų; 24.7. kai per pamoką dirba du mokytojai, pamokos apskaita tvarkoma kiekvienam iš tų dalykų skirtuose dienyno lapuose; 24.8. turintiems mokymosi sunkumų ir itin gabiems mokiniams, taip pat specialiųjų poreikių mokiniams, kuriems reikalinga papildoma pedagoginė pagalba arba specialioji pedagoginė pagalba, suderintu su mokiniais laiku. Veikla įrašoma į papildomojo ugdymo tvarkaraštį, apskaita tvarkoma papildomojo ugdymo dienyne (išskyrus pagalbą specialiųjų poreikių mokiniams); specialiųjų poreikių mokiniams specialiosios pedagoginės pagalbos apskaita tvarkoma Logopedo, specialiojo pedagogo, tiflopedagogo, surdopedagogo dienyne. 25. Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių, išvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ugdymo organizavimas: 25.1. apie atvykusius iš kitų šalių mokinius į toje savivaldybėje esančias mokyklas mokyklų direktoriai raštu informuoja mokyklos steigėją (valstybinėse biudžetinėse švietimo įstaigose), savivaldybės administracijos direktorių ar jo įgaliotą asmenį (savivaldybės biudžetinėse švietimo įstaigose), visuotinį dalininkų susirinkimą (viešosiose įstaigose); 25.2. apie atvykusius mokinius raštu informuojama Švietimo ir mokslo ministerija; 25.3. užsienyje išeitą pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programos dalį vertina mokykla, į kurią kreipėsi mokinys, pageidaujantis tęsti mokymąsi. Jei reikia likviduoti kai kurių dalykų programų skirtumus, mokyklos vadovybė, atsižvelgusi į mokinio pageidavimus, numato būdus ir formas atsilikimui likviduoti ir atsiskaityti; 25.4. užsieniečių vaikų ir suaugusiųjų, nemokančių valstybinės kalbos ir norinčių tęsti mokymąsi Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, ugdymas organizuojamas vadovaujantis Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ar dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1800 (Žin., 2005, Nr. 109-3991). 26. Mokiniai, išvykstantys gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, pateikę prašymą mokyklos, kurioje jie mokėsi, ar mokyklos, kuri vykdo nuotolinį mokymą, direktoriui, atskirų (lietuvių kalbos, istorijos) ar visų atitinkamos klasės dalykų gali mokytis savarankiškai arba nuotolinio mokymosi būdu. 27. Išlyginamosios klasės ir grupės: 27.1. steigėjo sprendimu išlyginamoji klasė steigiama vienoje iš savivaldybės mokyklų. Steigėjas (valstybinėse biudžetinėse švietimo įstaigose), savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo (savivaldybės biudžetinėse švietimo įstaigose), visuotinis dalininkų susirinkimas (viešosiose įstaigose) nustato priėmimo į išlyginamąsias klases tvarką, informuoja visuomenę ir mokinių tėvus apie teikiamas paslaugas, numato finansavimo galimybes; 27.2. užsieniečių vaikų ir suaugusiųjų, nemokančių valstybinės kalbos ir norinčių tęsti mokymąsi Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, ugdymas išlyginamosiose klasėse ir grupėse organizuojamas 25.4 punkto nustatyta tvarka; 27.3. mokiniai prašymus dėl pageidaujamų dalykų (dalykų modulių) mokymosi pateikia mokyklos, kurioje bus steigiamos išlyginamosios klasės, direktoriui; 27.4. mokykla, kurioje steigiama išlyginamoji klasė, rengia jos ugdymo planą ir tvarkaraštį; 27.5. klasės ugdymo planas sudaromas taip, kad maksimalus pamokų skaičius per savaitę mokiniui neviršytų 28 pamokų, papildomajam ugdymui ir mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų skaičius neviršytų 10 savaitinių pamokų. Klasėje gali būti sudaromos mobiliosios grupės; 27.6. mokiniams gali būti siūlomi įvairių tipų moduliai: pasiekimų spragoms kompensuoti, dalyko žinioms ir gebėjimams pagilinti, naujam dalyko turiniui išmokti; 27.7. mokiniai gali mokytis visų tos klasės ugdymo plano dalykų, tik tam tikros krypties (humanitarinių, gamtamokslinių, socialinių, menų) dalykų ar vieno dalyko. Grupėje turi būti ne mažiau kaip 5 mokiniai. III. PRIEŠMOKYKLINIS IR PRADINIS UGDYMAS 28. Organizuojant priešmokyklinį ugdymą, vadovaujamasi Priešmokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1180 (Žin., 2005, Nr. 84-3118). 29. Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas pagal Bendrąją priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 1147 (Žin., 2003, Nr. 5-214) ir Priešmokyklinio ugdymo standartą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. ISAK-1015 (Žin., 2003, Nr. 77-3525). 30. Pradinis ugdymas organizuojamas pagal Pradinio ugdymo sampratą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 113 (Žin., 2003, Nr. 18-798). 31. Pradinio ugdymo turinys, remiantis bendrosiomis dalykų programomis ir numatomais pasiekimais, planuojamas 32 savaitėms (160 mokymosi dienų). 32. Mokykla, laikydamasi nustatyto mokinio pamokų per savaitę (1-ojoje klasėje 22 pamokų ir 2–4 klasėje 23–24 pamokų) ir dalyko programai skiriamų pamokų skaičiaus pagal 96 punkto lentelę, gali pasirengti ugdymo planą visai pradinio ugdymo programai. 33. Mokytojas gali savo nuožiūra integruoti dalykus, organizuoti integruoto darbo dieną, savaitę ar ilgesnį laiko tarpą. Integruotai dirbantiems mokytojams tarifikuojamas 89 punkto ar 89.4 punkto lentelėje nurodytas pamokų skaičius. 34. Su jungtinėmis klasėmis dirbančiam mokytojui gali būti skiriama iki 30 pamokų (be papildomojo ugdymo) per savaitę atsižvelgiant į tai, kiek klasių sujungta ir koks mokinių skaičius. 35. Pradinių klasių mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami, baigiamosios klasės mokinių pasiekimai atsižvelgus į išsilavinimo standartus įvertinami mokinių pasiekimų aprašais. 36. 1–2 klasių mokiniams namų darbai neskiriami, vadovėlių į namus nešiotis nereikia. 37. Žmogaus sauga (civilinė sauga, priešgaisrinė sauga ir saugaus eismo mokymas) pradinio ugdymo programoje integruojama į kitus dalykus. 38. Kūno kultūros viena per savaitę pamoka gali būti skiriama šokiui. 39. Jei yra teatro specialistas, turintis pedagoginio darbo patirties, kaip viena iš papildomojo ugdymo sričių rekomenduojamas teatras. 40. Jei mokykla pasirengusi, ankstyvasis užsienio (anglų, prancūzų ar vokiečių) kalbos mokymas vykdomas antraisiais – ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais: 40.1. ankstyvojo užsienio kalbos mokymo grupė sudaroma, jei užsienio kalbos pageidauja mokytis ne mažiau kaip 12 miesto ar miestelio mokyklos mokinių, kaime – 5 kaimo mokyklos mokiniai. Grupę galima sudaryti iš vienos klasės ar paralelių klasių mokinių. Į grupę priimami visi norintys mokytis užsienio kalbos mokiniai; 40.2. ketvirtojoje klasėje sudaroma atskira ankstyvojo užsienio kalbos mokymo grupė, kuri nejungiama su pradedančiaisiais mokytis užsienio kalbos. Jei tokios galimybės nėra, pamokoje mokymas diferencijuojamas; 40.3. ankstyvojo užsienio kalbos mokymosi klasėse (grupėse) gali dirbti tik užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją turintis mokytojas, išklausęs darbo su pradinių klasių mokiniais metodikos kursą, ir pradinės klasės mokytojas, turintis užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją; 40.4. ankstyvajam užsienio kalbos mokymui 2–3 klasėje skiriama po 2 pamokas per savaitę iš mokyklos nuožiūra skiriamų pamokų. 41. Mokykla, norinti organizuoti kryptingą meninį ugdymą, rengia kryptingo meninio ugdymo programą, kurią tvirtina mokyklos direktorius. 42. Darbui su specialiųjų poreikių vaikais klasės mokytojui padeda specialusis pedagogas, mokytojo padėjėjas. Jei mokytojui nesuteikta teisė mokyti kai kurių dalykų, pavyzdžiui, užsienio kalbos, valstybinės kalbos mokinius moko kiti mokytojai specialistai. 43. Ketvirtojoje klasėje pirmąją užsienio kalbą iš mokyklos siūlomų kalbų (anglų, prancūzų ar vokiečių) mokiniui parenka tėvai. Teisę mokyti užsienio kalbos pradinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje turi užsienio kalbų mokytojai, išklausę darbo su pradinių klasių mokiniais metodikos kursą, ir pradinių klasių mokytojai, turintys užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją arba baigę užsienio kalbos kursus. 44. Tautinės mažumos kalba mokyklose lietuvių kalbos (valstybinės) pradedama mokytis pirmojoje klasėje. 45. Mokiniams, pradedantiems pradinio ugdymo programą lietuvių mokymosi kalba, bet nemokantiems lietuvių kalbos, sudaromos sąlygos ją intensyviai mokytis. IV. PAGRINDINIS UGDYMAS 46. Pagrindinio ugdymo programos klasių, išskyrus penktąją, ugdymo turinys, remiantis bendrosiomis dalykų programomis ir numatomais mokinių pasiekimais, planuojamas 37 savaitėms (185 mokymosi dienoms). 47. Penktosios klasės ugdymo turinys planuojamas 32 savaitėms (160 mokymosi dienų). 48. Pradedančiam mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą mokiniui (klasei) skiriamas adaptacinis laikotarpis (1–2 trimestrai, pusmetis ar vieneri mokslo metai): 48.1. pirmąjį pagrindinio ugdymo programos vykdymo mėnesį mokinių pasiekimai kontroliniais darbais netikrinami. Norėdamas išsiaiškinti mokinių ugdymo(si) pasiekimus, mokytojas taiko individualius mokinių pažinimo metodus; 48.2. adaptaciniu laikotarpiu rekomenduojama mokinių pasiekimų ir pažangos pažymiais nevertinti; 48.3. 5–10 (I–II gimn.) klasių mokiniams privaloma socialinė veikla. Ji vykdoma pagal Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas rekomendacijas. Socialinė veikla siejama su mokyklos bendruomenės projektais, kultūrinėmis ir Socializacijos programomis. 49. Pagrindinio ugdymo programos antrojoje dalyje sudaromos sąlygos mokiniams pasirinkti dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus, ugdymo turinys siejamas su gyvenimo praktika, išbandomos įvairios veiklos sritys. Stiprinamas mokinių profesinis informavimas ir konsultavimas sudarant sąlygas mokiniams susipažinti su darbo pasauliu (per 10 dienų, skirtų meninei, pažintinei, kūrybinei, praktinei veiklai) darbo vietose. 50. Pagrindinio ugdymo programos mokiniai gali rinktis dalykų pagilinto mokymosi programas: lietuvių kalbos (valstybinės), užsienio kalbos ir kūno kultūros – penktojoje klasėje; kitų dalykų – kaip modulius pagrindinio ugdymo programos antrojoje dalyje. Mokiniai gali tęsti pradėtą kryptingo meninio ugdymo programą. 51. Ugdymo organizavimas jaunimo mokykloje: 51.1. jaunimo mokykla ugdymą organizuoja vadovaudamasi Jaunimo mokyklų koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. ISAK-2549 (Žin., 2006, Nr. 7-263), VII skyriaus „Ugdymo proceso organizavimas“ nuostatomis; 51.2. mokyklos ugdymo planą, laikydamasi dalykų sąrašo ir neviršydama maksimalaus mokiniui skirto pamokų skaičiaus, rengia jaunimo mokykla. 8–10 klasėje technologijų pamokos skiriamos ikiprofesinio mokymo dalykams: 8-ojoje klasėje – 3, 9–10 klasėse – po 4 savaitines pamokas. Į ikiprofesinį mokymą integruojama žmogaus sauga; 51.3. jaunimo klasių, skirtų 16–17 metų dirbantiems jaunuoliams ugdymas organizuojamas pagal suaugusiųjų ugdymo programas ir ugdymo planus. Rekomenduojama šių klasių ugdymo planus ir tvarkaraščius sudaryti taip, kad dalį pamokų mokiniai galėtų lankyti su tos mokyklos mokiniais. 52. Ugdymo organizavimas ligoninėje besigydantiems vaikams: 52.1. ugdymas ligoninėje organizuojamas pagal Vaikų mokymo gydymo įstaigose tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. ISAK-132/V-36 (Žin., 2004, Nr. 103-3806); 52.2. atskira klasė komplektuojama, kai susidaro penkių ar daugiau mokinių grupė. Kai yra 1–4 mokiniai, komplektuojama jungtinė klasė; 52.3. mokiniai, kuriems taikomas lovos režimas arba yra tik po vieną lietuvių ar nelietuvių tos pačios klasės mokinį, mokomi individualiai; 52.4. ligoninės mokykla ar jai priskirta kita bendrojo lavinimo mokykla, laikydamasi atitinkamos klasės dalykų sąrašo ir neviršydama 13 pamokų per savaitę krūvio 1–5 klasių mokiniams, 15–16 pamokų – 6–7 klasių ir 18 pamokų per savaitę krūvio 8–10 klasių mokiniams, ugdymo planą susidaro pati. Pamokos trukmė ligoninėje besigydantiems mokiniams – 40 min. 53. Ugdymo organizavimas sanatorinėje mokykloje: 53.1. sanatorinė mokykla, skirta mokiniams, kuriems reikia ilgalaikio sveikatą tausojančio režimo, ugdymą organizuoja pagal Bendrųjų ugdymo planų 89 ar 89.4 punktų lenteles, neviršydama minimalaus mokinio pamokų skaičiaus per savaitę ir koreguodama ugdymo planus pagal ligos pobūdį ir gydytojų rekomendacijas. Pamokos trukmė sanatorinėje mokykloje – 40 min.; 53.2. sanatorinės mokyklos, skirtos vaikams, atvykusiems trumpai gydytis į sanatoriją, ugdymą organizuoja pagal Bendrųjų ugdymo planų 94 ir 95 punktų lenteles. 54. Ugdymo organizavimas dailės, muzikos, menų gimnazijoje, Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje bei konservatorijoje: 54.1. technologijų dalykas gali būti pakeistas menų (muzikinėmis ar dailės) technologijomis; 54.2. meninio ugdymo dalykai gali būti integruojami į papildomąjį ugdymą; 54.3. individualaus muzikinio ugdymo pamokos, suderinus su mokytojais, mokiniais ir jų tėvais ir pritarus mokyklos tarybai, gali būti organizuojamos šeštadieniais; 54.4. mokyklos gali koreguoti iki 25 procentų Bendruosiuose ugdymo planuose nustatyto ugdymo turinio; 54.5. bendras pamokų ir papildomojo ugdymo pamokų skaičius gali būti didinamas 1–2 pamokomis. 55. Profesinės mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį (mokančios pagal pirmosios pakopos profesinio mokymo programas), ugdymą organizuoja pagal 89 ar 89.4 punkto lentelę: 55.1. technologijų dalyko nesimokoma, dalykui skirtos pamokos ir mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos skiriamos profesinio mokymo programos dalykams mokyti; 55.2. žmogaus saugos programa integruojama į profesinio mokymo programą. 56. Dalykų mokymas: 56.1. Dorinis ugdymas. Tėvai mokiniui iki 14 metų parenka, o sulaukęs 14 metų pats mokinys renkasi vieną dalyką – tikybą (tradicinės religinės bendrijos ar bendruomenės) arba etiką. Dalyką mokinys gali keisti kiekvienų mokslo metų pradžioje. 56.2. Kalbos: 56.2.1. antrąją užsienio kalbą mokinys, pasitaręs su tėvais, renkasi šeštojoje klasėje; 56.2.2. specialiųjų poreikių mokiniai, besimokantys visiško integravimo būdu, gali nesimokyti vienos užsienio kalbos 77.9 punkto nustatyta tvarka; 56.2.3. mokiniams, kurių gimtoji kalba yra kita negu mokyklos mokymosi kalba, pageidaujant, jei susidaro ne mažesnė kaip 5 mokinių grupė ir yra tos kalbos mokytojas specialistas, jie gali būti mokomi gimtosios kalbos. Gimtosios kalbos mokoma remiantis Tautinės mažumos kalbos mokymosi organizavimo bendrojo lavinimo mokykloje rekomendacijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1630 (Žin., 2006, Nr. 87-3420); 56.2.4. mokiniui, atvykusiam į mokyklą, kurios mokymosi kalba yra kita, negu jis mokėsi anksčiau, mokymosi kalbos pasiekimus įvertina mokykla. Jei reikia likviduoti ugdymosi spragas dėl kalbos pasikeitimo, 24 punkto nustatyta tvarka sudaromos sąlygos atsilikimui likviduoti; 56.2.5. tautinės mažumos kalba mokykla, atsižvelgdama į mokinių kalbos gebėjimus ir poreikius, apsisprendžia dėl lietuvių kalbai (valstybinei) ir gimtajai kalbai klasei skiriamų pamokų skaičiaus: 56.2.5.1. naudojasi ugdymo planų lentelėse nustatytu pamokų per savaitę skaičiumi; 56.2.5.2. sumuoja savaitines pamokas, skirtas gimtosios kalbos ir lietuvių (valstybinės) kalbos mokymui, ir jas dalija per pusę; 56.2.5.3. gimtosios kalbos pamokas skiria lietuvių (valstybinės) kalbos mokymui, o lietuvių (valstybinės) kalbos pamokas skiria gimtosios kalbos mokymui; 56.2.5.4. panaudoja kitas mokyklos galimybes padidinti lietuvių (valstybinei) kalbai skiriamų pamokų skaičių (mokyklos nuožiūra skirstomas pamokas, mobiliosioms grupėms sudaryti skirtas valandas ir kt.); 56.2.6. iki vidurinio ugdymo programos vykdymo pradžios mokykla negali keisti pradėtų mokyti užsienio kalbų; 56.2.7. pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies mokiniai, nusprendę nesimokyti pagal vidurinio ugdymo programą, tėvų prašymu ir mokytojų tarybos pritarimu gali mokytis tik vienos užsienio kalbos; 56.2.8. mokiniams, atvykusiems iš kitų mokyklų, kuriose jie bent vienerius metus mokėsi kitos užsienio kalbos, negu mokoma naujoje mokykloje, tėvų prašymu sudaromos sąlygos toliau mokytis pradėtąją užsienio kalbą arba įveikti atsilikimą, jei mokinys nusprendžia mokytis tos užsienio kalbos, kurios mokosi klasė: 56.2.8.1. vienerius mokslo metus, jeigu toks mokinys mokykloje yra vienas, jam skiriama 1 papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę; 56.2.8.2. jei toje pačioje, paraleliose ar gretimose klasėse yra du ir daugiau mokinių, jiems skiriamos 2 papildomos pamokos per savaitę pirmajai arba antrajai užsienio kalbai mokytis. 56.3. Informacinės technologijos: 56.3.1. informacinių technologijų pradedama mokytis 5-ojoje ar 6-ojoje klasėje; 56.3.2. informacinių technologijų kursas 2007–2008 mokslo metais tęsiamas septintojoje klasėje. Per dvejus metus (7–8 klasėje) informacinių technologijų programai skiriamos 34 valandos; 56.3.3. informacinių technologijų mokytojui septintojoje klasėje tarifikuojama 1 pamoka per savaitę. Jei septintojoje klasėje išeinama tik dalis programos (pvz., 17 val.), per likusias 20 pamokų, organizuojamos integruotos su kitais dalykais pamokos klasėje dirbant dviems mokytojams, konsultuojami kitų dalykų mokytojai informacinių technologijų integravimo klausimais; 56.3.4. kai vedama integruota dalyko ir informacinių technologijų pamoka ir pamokoje dirba du mokytojai, pamoka fiksuojama kiekvienam iš tų dalykų skirtuose dienyno lapuose; 56.3.5. informacinės technologijos pagal Švietimo ir mokslo ministerijos leidinyje „Informacinių komunikacinių technologijų taikymo ugdymo procese galimybės“ pateiktas rekomendacijas integruojamos į kitų dalykų mokymą; 56.3.6. 9–10 (I–II gimn.) klasėje informacinių technologijų mokoma pagal 2003 metų informacinių technologijų bendrąją programą; 56.3.7. rekomenduojama, kad informacinių technologijų pamokose prie vieno kompiuterio dirbtų vienas mokinys. 56.4. Socialinis ugdymas. Tautinės mažumos mokykloje tautos istorijos mokoma kaip pasirenkamojo dalyko arba istorijos modulio. 56.5. Meninis ir technologinis ugdymas: 56.5.1. mokiniai, baigę dailės, choreografijos, muzikos ar menų mokyklas arba jas lankantys, tėvų, atitinkamo dalyko mokytojo ir klasės auklėtojo bendru susitarimu ir mokytojų tarybos pritarimu gali būti atleidžiami nuo privalomųjų atitinkamo dalyko pamokų ir garantuojamas mokinių saugumas per šias pamokas. Atsiskaitymo formą nustato mokytojų taryba; 56.5.2. pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies mokiniams vietoj muzikos ir dailės gali būti siūloma integruota menų programa; 56.5.3. pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies mokiniams privalomas 17 pamokų integruotas technologijų kursas, kuriame supažindinama su įvairiomis ūkio šakomis; rekomenduojama šį kursą mokyti supažindinant mokinius su gamyba darbo vietose; 56.5.4. technologijoms mokyti rekomenduojama sudaryti mobiliąsias grupes. 56.6. Kūno kultūra: 56.6.1. rekomenduojama nuo 5-osios klasės sudaryti atskiras mergaičių ir berniukų grupes, grupuojant paralelių klasių ar gretimų klasių mokinius; 56.6.2. jei kūno kultūrai skiriamos 2 valandos per savaitę, būtina sudaryti sąlygas visiems mokiniams dar bent vieną valandą lankyti jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (iš jų ir šokio) toje pačioje mokykloje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje; 56.6.3. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose pažymiais nevertinami, įrašoma „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Jos gali būti organizuojamos: 56.6.3.1. iš įvairių klasių sudaromos 8–15 mokinių grupės, kurioms skiriamos 2 pamokos per savaitę; 56.6.3.2. mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas; 56.6.3.3. tėvų pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes už mokyklos ribų; 56.6.4. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgiant į jų ligų pobūdį. Neskiriami ir neatliekami pratimai, kurie gali skatinti ligų paūmėjimą; 56.6.5. mokiniai, lankantys sportinės krypties neformaliojo švietimo įstaigas, turinčias teisę vykdyti neformalųjį vaikų švietimą, tėvų, dalyko mokytojo ir klasės auklėtojo bendru susitarimu ir mokytojų tarybos pritarimu gali būti atleidžiami nuo privalomų kūno kultūros pamokų ar jų dalies, atitinkančios pasirinktą sporto sritį, garantuojant mokinių saugumą per šias pamokas. Atsiskaitymo formą nustato mokytojų taryba. V. VIDURINIS UGDYMAS 57. 2007–2008 mokslo metais 12-ųjų (IV gimn.) klasių mokiniai mokosi ir baigia vidurinio ugdymo programą pagal Profilinio mokymosi modelį, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 489 (Žin., 2002, Nr. 38-1414). 58. Vidurinis ugdymas 11-ųjų (III gimn.) klasių mokiniams organizuojamas pagal Vidurinio ugdymo programos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 (Žin., 2006, Nr. 76-2930). 59. Mokykla, vykdanti vidurinio ugdymo programą, privalo iš anksto informuoti mokinius ir jų tėvus apie mokyklos teikiamas ugdymo turinio pasirinkimo galimybes. 60. Ugdymo turinys, remiantis bendrosiomis dalykų programomis ir numatomais mokinių pasiekimais, pirmaisiais vidurinio ugdymo programos vykdymo metais planuojamas 37 savaitėms (185 mokymosi dienoms), antraisiais – 31 savaitei (155 mokymosi dienoms). 61. Ugdymo turinys planuojamas visai vidurinio ugdymo programai (dvejiems metams). 62. Mokykla, įvertindama mokyklos tradicijas, mokytojų kvalifikaciją, turimą mokymo bazę, apsisprendžia, kaip organizuos ugdymą: ar mokiniai laisvai rinksis 40 procentų (12–13 pamokų per savaitę) mokymo turinio, ar formuos ir siūlys mokiniams atskirų mokymosi krypčių (pagal humanitarinių mokslų, menų, socialinių, fizinių, biomedicinos ar technologijų mokslų studijų sritis) dalykų komplektus. 63. Mokiniai dalykų gali mokytis pagal 99.1 punkto lentelėje išvardytus dalykų programų kursus, jiems gali būti siūlomi dalykų moduliai. 64. Mokinys programos bendrajam ar išplėstiniam kursui gali skirti daugiau pamokų per savaitę negu numatyta 99.1 punkto lentelėje, neviršydamas maksimalaus pamokų skaičiaus per savaitę. Jei nėra galimybių sudaryti mobiliosios grupės, mokiniai mokosi savarankiškai pagal Savarankiško mokymosi tvarką. Į savarankiško mokymosi krūvį įskaitomas mokiniui dalyko kursui skirtas pamokų skaičius. 65. Ypač gabūs dalykui mokiniai išplėstiniam kursui gali skirti mažiau pamokų per savaitę negu numatyta 99.1 lentelėje. Jei tokių mokinių yra daugiau kaip penki, jiems dalyko mokymuisi gali būti sudaroma atskira mobilioji grupė. 66. Keisti dalyko programą ar programos kursą mokinys gali, atsiskaitęs (išlaiko įskaitą) iš to dalyko programos, kurso ar dalyko programos kursų skirtumų. Jei įskaita išlaikoma pusmečio ar mokslo metų pabaigoje, įskaitų pažymiai, prie jų pažymint kursą raidėmis B – bendrasis, A – išplėstinis, įrašomi stulpelyje prieš pusmečio ar metinius pažymius. Metinis ar pusmečio pažymys išvedamas pagal įskaitos įvertinimą. Mokiniui, kuris mokysis pagal dalyko programos bendrąjį kursą ir kurį tenkina turėtas išplėstinio kurso įvertinimas, įskaitos laikyti nereikia. 67. Mobiliųjų grupių skaičių nustato mokykla, mobiliosioms grupėms sudaryti skirtas valandas paskirstydama pirmiesiems ir antriesiems mokymosi metams. Mokiniai, pasirinkę bendrąjį ar išplėstinį dalyko programos kursą, mokosi atskirose mobiliosiose grupėse, išskyrus atvejus, kai dėl mažo kursą pasirinkusių mokinių skaičiaus (1–4 mokinių) negalima sudaryti atskiros mobiliosios grupės. 68. Mobiliosios grupės gali būti sudaromos: 68.1. mokytis to paties dalyko programos kurso iš panašių mokymosi pasiekimais mokinių; 68.2. mokytis pagal tą pačią programą iš gretimų klasių, profesinio mokymo grupių ar mokyklų mokinių; 68.3. iš skirtingų mokymosi kalbų mokyklų (klasių) mokinių; 68.4. iš mokinių, pasirinkusių tą patį dalyką (kai programos nediferencijuojamos kursais), pasirenkamąjį dalyką arba modulį. 69. Specialiųjų poreikių mokinių, kurie mokėsi pagal adaptuotą pagrindinio ugdymo programą, ugdymas organizuojamas pagal adaptuotą vidurinio ugdymo programą ir Bendruosius ugdymo planus, tačiau 1–2 pamokos per savaitę skiriamos socialinei adaptacijai iš mokinio pasirenkamo mokinio turinio. 70. Profesinio mokymo programos moduliai: 70.1. į vidurinio ugdymo programą profesinio mokymo programos moduliai įtraukiami pagal Profesinio mokymo programos modulio įtraukimo į vidurinio ugdymo programą ir įskaitymo tęsiant mokymąsi pagal profesinio mokymo programą tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-2474 (Žin., 2007, Nr. 3-133): 70.2. mokinys, pasirinkęs profesinio mokymo programos modulį, nesimoko menų, technologijų arba integruotų menų ir technologijų dalykų; vietoj jų mokosi profesinio mokymo programos dalykų. 71. Profesinės mokyklos vidurinio ugdymo programą vykdo pagal Bendrųjų ugdymo planų 100 ar 100.8 punkto lentelę: 71.1. vidurinio ugdymo programa baigiama per dvejus metus; 71.2. kalbos kultūros ir specialybės kalbos modulio programa integruojama į lietuvių kalbos programą; 71.3. informacinės technologijos yra privalomas profesinio mokymo programos dalykas. 72. Dailės, muzikos, menų gimnazija, Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla bei konservatorija: 72.1. mokinio pasirinktas ugdymo turinys skiriamas menų dalykams, dalykų išplėstiniams kursams; 72.2. meninio ugdymo dalykai integruojami į papildomąjį ugdymą; 72.3. iš menų ir technologijų bloko siūlomi tik menų dalykai; 72.4. mokinio pamokų ir papildomojo ugdymo valandų skaičius gali būti padidinamas 1–2 pamokomis. 73. Dalykai, ugdymo sritys: 73.1. Dorinis ugdymas. Mokinys renkasi vieną dalyką – tikybą (tradicinės religinės bendrijos ar bendruomenės) arba etiką. 73.2. Kalbos: 73.2.1. jei vidurinio ugdymo programos mokinys renkasi tik vieną užsienio kalbą, jis tęsia pradėtą mokytis pirmąją užsienio kalbą (anglų, prancūzų, vokiečių); 73.2.2. jei mokinys renkasi mokytis tik vieną užsienio kalbą, atskirais atvejais jis ją gali keisti, jeigu yra pasiekęs Išsilavinimo standartuose nurodytą pirmosios užsienio kalbos (anglų, prancūzų, vokiečių) pasiekimų lygmenį; 73.2.3. mokinys pagal pagrindinio ugdymo programą mokęsis tik vienos užsienio kalbos, jos toliau mokosi; 73.2.4. mokiniams, baigusiems pagrindinio ugdymo programą tautinės mažumos kalba ir besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą lietuvių kalba, sudaromos galimybės lietuvių kalbos mokytis kaip valstybinės kalbos pagal atitinkamą programą ir toliau mokytis gimtosios kalbos. 73.3. Menai ir technologijos. Mokiniai renkasi vieną menų, technologijų ar integruotą menų ir technologijų kurso programą: 73.3.1. Menai: 73.3.1.1. mokiniai gali rinktis menų dalyko programą: dailę, muziką, teatrą ar šokį. Mokykla taip pat gali siūlyti naujas menų programas: grafinio dizaino, kompiuterinių muzikos technologijų, kino ir vaizduojamojo meno bei fotografijos; 73.3.1.2. mokiniai, pasirinkę bendrąjį menų dalyko kursą, vieną pamoką per savaitę per dvejus metus iš dalykui skiriamų pamokų gali skirti to paties dalyko meninei raiškai, pasirinkę išplėstinį kursą – dvi pamokas per dvejus metus. Meninė raiška gali būti integruojama į papildomąjį ugdymą. Ji pažymiu nevertinama, dienyne įrašoma žyma „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Jei mokinys pasirinko meninę raišką ir ji „neįskaitoma“, mokiniui negali būti išvestas patenkinamas menų dalyko pusmečio ar metinis įvertinimas. 73.3.2. Integruotą menų ir technologijų kurso programą rengia mokykla pagal Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas rekomendacijas. 73.3.3. Technologijos: 73.3.3.1. be bendrųjų technologijų programų (2002 m.), mokykla gali siūlyti naujas technologijų programas: turizmo ir mitybos, statybos ir medžio apdirbimo, taikomojo meno, amatų ir dizaino bei verslo ir vadybos; 73.3.3.2. mokiniams, pasirinkusiems išplėstinį technologijų kursą ir ketinantiems baigus programą mokytis pagal profesinio mokymo programą, technologijų dalyko moduliai atitinkamoje mokykloje įskaitomi pagal Vidurinio ugdymo programos technologinės pakraipos technologijų dalyko modulių įskaitymo mokiniams, besimokantiems pagal profesinio mokymo programas, tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. ISAK-259 (Žin., 2006, Nr. 23-765). 73.4. Kūno kultūra: 73.4.1. mokinys renkasi bendrąją kūno kultūrą ar norimą sporto sritį. Pamokos gali būti integruojamos ir derinamos su papildomuoju sportiniu ugdymu mokykloje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje; 73.4.2. mokiniai gali rinktis mokyklos siūlomus kūno kultūros modulius: varžybų organizavimą ir teisėjavimą, sveiką gyvenseną, aviacijos sporto šakas, technikos sporto šakas, neolimpinės sporto šakas, turizmą, keliautojų sportą, orientavimosi sportą, šokį, kūno dizainą ir kitus modulius; 73.4.3. nuo kūno kultūros pamokų atleisti mokiniai kito dalyko vietoje šio, pasirinkti negali. 73.5. Informacinės technologijos. Informacinių technologijų kursas yra pasirenkamasis. Jei mokykla nesudarė tinkamų sąlygų įgyti pagrindinio ugdymo informacinių technologijų išsilavinimo standartuose numatytų esminių gebėjimų ir pasiekimų, patikrinus mokinių gebėjimus, mokytojų tarybos sprendimu, informacinių technologijų kursas gali būti privalomas. VI. VALANDŲ TARIFIKAVIMAS 74. Minimalus mokinių skaičius mobiliojoje grupėje yra 5 (jei mokoma pagal pradinio ar pagrindinio ugdymo programą, suderinus su steigėju (valstybinėse biudžetinėse švietimo įstaigose), savivaldybės administracijos direktoriumi ar jo įgaliotu asmeniu (savivaldybės biudžetinėse švietimo įstaigose), visuotiniu dalininkų susirinkimu (viešosiose įstaigose), atskiru atveju, grupėje gali būti ir mažiau mokinių), maksimalus mokinių skaičius grupėje (klasėje): lietuvių kalbos (valstybinės) ir užsienio kalbos – 20 mokinių, lietuvių kalbos (gimtosios, jei mokomasi išplėstiniu kursu, – 25 mokiniai. 75. Atsižvelgus į mokinio krepšelio skirtas lėšas, rekomenduojamas minimalus klasės komplektui tarifikuojamų pamokų (valandų) skaičius per savaitę bendrojo lavinimo mokykloje, vykdančioje pradinio ir (ar) pagrindinio ugdymo programą (be kryptingam meniniam ugdymui skiriamų papildomų pamokų): Klasės 1-oji klasė 2-oji klasė 3-ioji klasė 4-oji klasė 5-oji klasė 6-oji klasė 7-oji klasė 8-oji klasė 9-oji klasė 10-oji klasė Pamokos 24 26 26 28 38 40 41 44 49 49 Papildomasis ugdymas 3 3 3 3 3 3 3 3 3 4 Iš viso 27 29 29 31 41 43 44 47 52 53 Iš viso Rytų Lietuvos mokyklose 35 36 36 36 46 48 49 52 55 55 75.1. tautinės mažumos kalba mokykloje: Klasės 1-oji klasė 2-oji klasė 3-ioji klasė 4-oji klasė 5-oji klasė 6-oji klasė 7-oji klasė 8-oji klasė 9-oji klasė 10-oji klasė Pamokos 26 29 33 35 42 45 46 48 51 51 Papildomasis ugdymas 3 3 3 3 3 3 3 3 3 4 Iš viso 29 32 36 38 45 48 49 51 54 55 75.2. rekomenduojamas minimalus tarifikuojamas klasės komplektui skirtų pamokų skaičius per savaitę bendrojo lavinimo mokykloje, vykdančioje vidurinio ugdymo programą: Klasės 11-oji klasė 12-oji klasė Pamokos 48 48 Papildomasis ugdymas 4 4 Iš viso 52 52 75.3. tautinės mažumos kalba mokykloje: Klasės 11-oji klasė 12-oji klasė Pamokos 49 49 Papildomasis ugdymas 4 4 Iš viso 53 53 76. Rekomenduojamas minimalus tarifikuojamas pamokų skaičius per savaitę jungtinės klasės komplektui: Klasės 5–6 klasė 6–7 klasė 7–8 klasė Pamokos 33 34 36 Papildomasis ugdymas 4 4 4 Iš viso 37 38 40 76.1. tautinės mažumos kalba mokyklos jungtinės klasės komplektui: Klasės 5–6 klasė 6–7 klasė 7–8 klasė Pamokos 34 35 37 Papildomasis ugdymas 4 4 4 Iš viso 38 39 41 76.2. maksimalų tarifikuojamą pamokų skaičių nustato mokykla, atsižvelgdama į turimas mokinio krepšelio lėšas. VII. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIŲ UGDYMAS 77. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas bendrojo lavinimo mokyklos bendrojoje klasėje: 77.1. specialiųjų poreikių vaikas, kuriam sukako 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba, tėvų prašymu ir rekomendavus pedagoginei psichologinei tarnybai, vienus metus gali būti ugdomas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje (darželyje) arba namuose. Tėvams sudarius su mokykla sutartį dėl vaiko mokymo(si) pagal pradinio ugdymo programą, jį pagal individualų ugdymo planą, sudaromą 20 ar 102.6.1, 102.6.2 punktų nustatyta tvarka, darželyje arba namuose moko mokyklos direktoriaus paskirtas pradinių klasių mokytojas ar specialusis pedagogas; 77.2. specialiųjų poreikių mokinys gali būti mokomas pagal modifikuotas ar adaptuotas programas; 77.3. tėvų pageidavimu, specialiųjų poreikių mokinys, mokęsis pagal adaptuotą pradinio ar pagrindinio ugdymo programą, gali būti priimamas mokytis pagal specialiojo pradinio ar pagrindinio ugdymo programą, o mokęsis pagal specialiojo pradinio ar pagrindinio ugdymo programą, priimamas mokytis pagal adaptuotą pradinio ar pagrindinio ugdymo programą; 77.4. mokiniui, turinčiam vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, specialiąją pagalbą per pamokas gali teikti mokytojo padėjėjas; 77.5. mokyklos direktoriaus įsakymu judesio ir padėties sutrikimų turintys mokiniai gali būti atleisti nuo technologijų pamokų; 77.6. modifikuotas ar adaptuotas programas rengia dalyko mokytojas, konsultuojamas mokyklos specialiojo pedagogo ar logopedo. Jeigu mokykloje jų nėra, mokytoją konsultuoja mokyklą aptarnaujančios pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai; 77.7. mokiniui, kuriam rekomenduota mokytis pagal modifikuotą ar adaptuotą programą, ugdymo rezultatai vertinami pagal programoje numatytus pasiekimus. Kiekviename klasės dienyno atitinkamo dalyko puslapyje prie mokinio, kuris mokosi pagal adaptuotą programą, pavardės, trimestro, pusmečio bei metinių pažymių parašoma „Ad.“; 77.8. specialioji pedagoginė pagalba (specialiosios pratybos) mokiniams teikiama per pamokas, išskyrus logopedines pratybas, kurios, suderinus su mokiniu, vedamos ne pamokų metu; 77.9. mokyklos specialiojo ugdymo komisijos ir pedagoginės psichologinės tarnybos siūlymu specialiųjų poreikių mokiniai, neprigirdintys, turintys vidutinį ir žymų kalbos neišsivystymą, autizmą (normalus intelektas), elgesio, emocijų ir Socializacijos sutrikimų, žymių skaitymo ir rašymo sutrikimų, ribotą intelektą, sutrikusį intelektą ar sergantys psichikos ligomis, gali nesimokyti vienos (pirmosios ar antrosios) užsienio kalbos, tautinių mažumų mokyklose – užsienio kalbos. Antrosios užsienio kalbos pamokos gali būti skiriamos pirmajai kalbai mokyti, tautinės mažumos kalba mokyklose – lietuvių kalbai. Leidimas mokiniui nesimokyti vienos užsienio kalbos įforminamas direktoriaus įsakymu; 77.10. jei mokykloje nėra nei specialiojo pedagogo, nei logopedo, kiekvienam specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniui, kuriam mokyklos specialiojo ugdymo komisija nustatytu laikotarpiu rekomendavo papildomą pedagoginę arba specialiąją pedagoginę pagalbą, gali būti skiriama iki 2 valandų per savaitę. 78. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas specialiosiose mokyklose ar specialiosiose klasėse: 78.1. pamokos trukmė parengiamosios ir pirmosios klasės mokiniams – 35 minutės, kitų klasių mokiniams – 40 minučių, pertraukos yra ne trumpesnės kaip 15 minučių; 78.2. gydomosios kūno kultūros pamokoms (taikomosios fizinės veiklos pamokoms) gali būti sudaromos ne didesnės kaip 10 mokinių grupės; 78.3. kiekvienai 6–8 mokinių specialiajai medicinos grupei skiriamos 2–3 kūno kultūros pamokos per savaitę. 79. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų vykdymo organizavimas specialiojoje mokykloje ar specialiojoje klasėje: 79.1. mokykla, vykdanti pradinio ir pagrindinio ugdymo programą, sudarydama mokyklos ugdymo planą vadovaujasi atitinkamomis Bendrųjų ugdymo planų lentelėmis. Mokykla rengia ugdymo planą atsižvelgdama į ugdymo specifiką, laikydamasi nustatyto dalykų bei minimalaus mokiniui privalomo pamokų skaičiaus per savaitę ir neviršydama maksimalaus mokinio pamokų skaičiaus; 79.2. specialiosios mokyklos mokiniai, turintys didelių ir labai didelių judesio ir padėties sutrikimų, mokomi pagal mokyklos rengiamus individualius ugdymo planus, laikantis 20 punkto reikalavimų; 79.3. specialiosios mokyklos, vykdančios vidurinio ugdymo programas, vadovaujasi Bendrųjų ugdymo planų 99.2 ar 99.3 punkto lentelėmis. Kurtiesiems gestų kalbos mokymuisi per dvejus metus iš mokinio pasirinkto ugdymo turinio pamokų skiriamos dvi pamokos per savaitę; 79.4. logopedinės, tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualios ir grupinės pratybos, išskyrus tarties, kalbos ir klausos pratybas kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, 1–6 klasėse vedamos po pamokų. Šių klasių mokiniams pratybos vedamos per lietuvių kalbos pamokas, pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti; 79.5. sutrikusios regos vaikams abilitacinėms pratyboms iki aštuntosios klasės skiriama po vieną valandą per savaitę kiekvienoje klasėje; 79.6. technologijų pamokoms klasės dalijamos į grupes. Minimalus mokinių skaičius grupėje: turinčiųjų fizinių ir judėjimo sutrikimų – 5; sutrikusios kalbos – 5; aklųjų – 3; silpnaregių – 5; kurčiųjų – 4; neprigirdinčiųjų – 5. Jei grupėje mažiau mokinių, jungiamos paralelių arba gretimų klasių mokinių grupės; 79.7. kiekvienam neregiam mokiniui mobilumo lavinimo individualioms pratyboms skiriama po 1 pamoką per savaitę. Šios pamokos gali būti skiriamos ir kasdienio gyvenimo bei komunikaciniams įgūdžiams ugdyti; 79.8. kiekvienam silpnaregiam, kuriam gresia pavojus apakti, individualioms pratyboms (iki ketverių metų) mokyti Brailio rašto skiriama po 1 pamoką per savaitę. Kiekvienam aklajam su regėjimo likučiu (regėjimo aštrumas 0,01–0,04) ir silpnaregiam (regėjimo aštrumas 0,05–0,1) mokiniui vizualinėms funkcijoms lavinti gali būti skiriama iki 1 pamokos, neviršijant mokyklos mokos fondo; 79.9. kurtieji mokomi totalinės komunikacijos metodu, tačiau palengva pereinama prie ugdymo dvikalbiu metodu; 79.10. į specialiosios mokyklos sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos sutrikimų vaikams parengiamąją klasę priimami ir vaikai, nekalbantys frazine kalba; 79.11. turintys judesio ir padėties sutrikimų mokiniai mokytojų tarybos nutarimu gali nesimokyti antrosios užsienio kalbos. Antrosios užsienio kalbos pamokos jiems gali būti skiriamos pirmajai kalbai mokyti arba savarankiškai mokytis pirmosios kalbos; 79.12. kurtieji ir neprigirdintieji, kurie mokosi specialiosiose kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklose ir turi kompleksinių sutrikimų, mokytojų tarybos nutarimu gali nesimokyti užsienio kalbų. Užsienio kalbos pamokos gali būti skiriamos lietuvių kalbai mokyti. 80. Specialiųjų pradinio ugdymo, specialiųjų pagrindinio ugdymo, lavinamųjų klasių darbinio ugdymo programų vykdymo organizavimas mokyklose: 80.1. mokiniai per technologijų pamokas mokosi vienos srities arba įvairių sričių darbų. Jei mokoma vienos srities, ne mažiau kaip dvi pamokos skiriamos buities darbams. Rekomenduojama mokyti žemės ūkio, medžio, metalo, tinkavimo, dažymo, elektrotechnikos, namų aplinkos tvarkymo ir remonto, siuvimo, mezgimo, valgių gaminimo ir kitų namų ūkio darbų. Jei klasė dalijama į grupes, minimalus mokinių skaičius grupėje – 5 mokiniai; 80.2. individualios ir grupinės specialiosios pratybos vykdomos ne pamokų metu; 80.3. lavinamosios klasės vidutinio, žymiai ar labai žymiai protiškai atsilikusiems mokiniams ir turintiems kompleksinių sutrikimų: vidutiniškai protiškai atsilikusių ir turinčių įvairių regos, klausos, judesio ir padėties sutrikimų mokiniams mokytojas sudaro individualias ugdymo programas; 80.4. lavinamųjų klasių mokinių pažanga ir ugdymo(si) pasiekimai pažymiais nevertinami; 80.5. lavinamosiose klasėse visų dalykų (išskyrus gydomąją kūno kultūrą arba taikomąją fizinę veiklą) moko vienas mokytojas. Išimtys taikomos lietuvių kalbos nelietuvių mokykloje, dorinio ugdymo (tikybos), muzikos, technologijų, kūno kultūros dalykams, jei mokytojas atsisako mokyti šių dalykų ar neturi reikiamo išsilavinimo; 80.6. specialiųjų poreikių asmenys mokomi namuose pagal Moksleivių mokymo namuose organizavimo tvarką; 80.7. kurčneregių mokymas organizuojamas vadovaujantis Rekomendacijomis dėl kurčneregių asmenų ugdymo, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1332; 80.8. ugdymo planų lentelėse pateikiamas minimalus dalyko ar veiklos srities pamokų skaičius per savaitę. Mokykla, panaudodama savo nuožiūra skirstomas pamokas, gali jį padidinti, sudarydama mobiliąsias grupes kuriam nors dalykui mokytis, tačiau nedidindama maksimalaus mokinio pamokų …