LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS (VERSLUMO, VERSLO IR INVESTICIJŲ PLĖTROS SKATINIMAS), SIEKIANT GAUTI EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ FINANSINĘ PARAMĄ PAGAL LIETUVOS 2004–2006 M. BENDRĄJĮ PROGRAMAVIMO DOKUMENTĄ, PATVIRTINIMO IR ĮGALIOJIMŲ VIEŠAJAI ĮSTAIGAI LIETUVOS VERSLO PARAMOS AGENTŪRAI SUTEIKIMO 2004 m. birželio 11 d. Nr. 4-242 Vilnius Vadovaudamasis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 „Dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje“ (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2003, Nr. 88-3999), 9.8 punktu ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921 (Žin., 1998, Nr. 67-1957; 2001, Nr. 61-2186; 2002, Nr. 64-2615), 6.4.2. punktu: 1. Tvirtinu pridedamas: 1.1. Gaires pareiškėjams (verslumo, verslo ir investicijų plėtros skatinimas), siekiant gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą; 1.2. Pavyzdinę kvietimo teikti paraiškas formą; 1.3. Pavyzdinę paramos teikimo sutartį. 2. Pavedu: 2.1. viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros direktoriui Kęstučiui Murauskui: 2.1.1. parengti, suderinti su Ūkio ministerija ir Finansų ministerija ir patvirtinti rekomendacinę Paraiškos Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti specialiosios (B-2) dalies pildymo instrukciją, užbaigto projekto metinės ataskaitos, mokėjimo prašymo formas; 2.1.2. paskelbti kvietimą teikti paraiškas finansuoti projektus, įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 1 prioriteto 2 priemonę „Energijos teikimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas“ (taikoma tik toms veikloms, kurioms numatytas valstybės pagalbos teikimas), 3 prioriteto 1 priemonę „Tiesioginė parama verslui“, pagal tęstinio paramos teikimo procedūrą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir bent viename iš nacionalinių dienraščių, taip pat viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros interneto svetainėje; 2.2. Struktūrinių fondų valdymo skyriui Ūkio ministerijos interneto svetainėje paskelbti kvietimą teikti paraiškas finansuoti projektus, įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 1 prioriteto 2 priemonę „Energijos teikimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas“ (taikoma tik toms veikloms, kurioms numatytas valstybės pagalbos teikimas), 3 prioriteto 1 priemonę „Tiesioginė parama verslui“, pagal tęstinio paramos teikimo procedūrą; 2.3. ministerijos sekretoriui Gediminui Rainiui kontroliuoti, kaip vykdomas šis įsakymas. ŪKIO MINISTRAS                                                                                                  PETRAS ČĖSNA GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS (VERSLUMO, VERSLO IR INVESTICIJŲ PLĖTROS SKATINIMAS), SIEKIANT GAUTI EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ FINANSINĘ PARAMĄ PAGAL LIETUVOS 2004–2006 M. BENDRĄJĮ PROGRAMAVIMO DOKUMENTĄ Taikoma kreipiantis dėl pagalbos pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento: 1 PRIORITETO 2 PRIEMONĘ (1.2) „ENERGIJOS TIEKIMO STABILUMO, PRIEINAMUMO IR DIDESNIO ENERGETIKOS EFEKTYVUMO UŽTIKRINIMAS“ (išskyrus veiklų grupę „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas visuomeniniame sektoriuje“) 3 PRIORITETO 1 PRIEMONĘ (3.1) „TIESIOGINĖ PARAMA VERSLUI“ (išskyrus veiklų grupę „Mokslinių tyrimų ir plėtros veikla (taikomieji tyrimai ir technologinė plėtra), skirta pramonei ir verslui (įmonių vykdoma veikla ir atliekami užsakomieji darbai)“ ir „Ryšių tarp pramonės ir verslo subjektų bei mokslinio tyrimo institucijų formavimas“) BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Lietuva, tapusi visateise Europos Sąjungos nare, prisijungė prie įgyvendinimo vienos iš bendrųjų Europos Sąjungos (toliau – ES) politikos dalių – struktūrinės politikos, kurios tikslas – finansinėmis priemonėmis mažinti ES regionų ekonominės ir socialinės plėtros skirtumus ir gerinti atsilikusių regionų konkurencingumą. Pagrindinis šios politikos įgyvendinimo įrankis yra ES struktūrinių fondų lėšos, kurios skirstomos vadovaujantis programų finansavimo nuostatais. 2. Siekiant veiksmingai panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas, buvo parengtas ir su Europos Komisija suderintas Lietuvos 2004–2006 m. bendrasis programavimo dokumentas (toliau – BPD). BPD – tai ES investicijų Lietuvai planavimo dokumentas, kuriame nustatoma šalies plėtros strategija, pateiktos finansavimo priemonės ir uždaviniai bei būsimos pagalbos finansavimo principai. 3. Šios Gairės pareiškėjams (toliau – Gairės) skirtos Europos regioninės plėtros fondo ir bendrojo finansavimo lėšomis remiamų projektų rengėjams, kurių projektai bus teikiami vadovaujantis 2004 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-16 patvirtinta valstybės pagalbos teikimo tvarka „Verslumo, verslo plėtros ir investicijų skatinimas“ (toliau – Tvarka) (Žin., 2004, Nr. 14-424) ir pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemones: 3.1. 1 prioriteto 2 priemonę (1.2) „Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas“ (išskyrus veiklų grupę „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas visuomeniniame sektoriuje“); 3.2. 3 prioriteto 1 priemonę (3.1) „Tiesioginė parama verslui“ (išskyrus veiklas, susijusias su moksliniais tyrimais, kurioms pagalba teikiama per valstybės pagalbos schemą „Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros skatinimas“). 4. Teikiant projektus pagal šias priemones būtina vadovautis Tvarka. 5. Gairėse vartojamos sąvokos: Bendrasis padengimo rodiklis – ūkio subjekto trumpalaikis turtas, padalintas iš trumpalaikių įsipareigojimų. Eksporto pagalba – pagalba, skirta prekių ir paslaugų eksportui skatinti, eksportuojamų prekių informaciniam tinklui sukurti ir plėtoti arba ūkio subjekto ūkinės veiklos išlaidoms, susijusioms su eksportu, iš dalies sumokėti. Eksporto pagalba nelaikoma pagalba, skiriama rinkos tyrimams atlikti, konsultacijoms, netiesiogiai susijusioms su eksportu, jei tokia ūkio subjekto veikla nėra nuolatinio pobūdžio. Darbuotojų skaičius – tai darbo vietų, įsteigtų asmenims, kurie yra įdarbinami visai darbo dienai ne mažiau kaip vieneriems metams, skaičius, taip pat darbo vietų, įsteigtų asmenims, dirbantiems sezoninius darbus arba ne visą darbo dieną, skaičius (kuris skaičiuojamas kaip trupmena nuo darbo vietų, įsteigtų visai darbo dienai įdarbintiems asmenims, skaičiaus). De minimis pagalba[1] – ne didesnė kaip 345 280 Lt pagalba, išreikšta pagalbos ekvivalentu, vienam pagalbos gavėjui per trejus metus, skaičiuojant nuo metų, kuriais ši pagalba pradėta teikti. Didelis ūkio subjektas – ūkio subjektas, kuris neatitinka SVV verslo subjekto apibrėžimo. Klasteriai – susijusiuose versluose veikiančių ir geografiškai, verslo ryšiais ar darbo pasidalijimu tarpusavyje susijusių ūkio subjektų (įmonių, kitų organizacijų) vertikalioji ir (ar) horizontalioji integracija, kuria pasinaudojus skatinamas bendradarbiavimas ir susijusių ūkio subjektų potencialo didinimas, drauge stiprinamas šių subjektų veiklos stabilumas bei saugumas rinkoje, įgyjamas lengvesnis priėjimas prie specializuotos informacijos, sukuriamos palankesnės sąlygos inovacijoms, taip pat įgyjamas ar didinamas tiek pačių įmonių, esančių klasteryje, tiek paties klasterio kaip visumos konkurencinis pranašumas, ypač tarptautinėje rinkoje, didinamos verslo augimo galimybės. Materiali investicija – investicija į ūkio subjekto ilgalaikį turtą, susijusi su naujo ūkio subjekto steigimu, esamo ūkio subjekto veiklos išplėtimu, esminiu naujų produktų ar technologijų diegimu (racionalizuojant, įvairinant arba modernizuojant). Investicijomis siekiama sukurti, įsigyti ar padidinti turto vertę. Nemateriali investicija – investicija į technologijų perėmimą, įsigyjant patentus, patentines teises, licencijas (leidimus), nepatentuotinas arba patentuotas technologinių naujovių (know-how) licencijas, kitas nepatentuotinas technines žinias, programinę įrangą. Išlaidos už konsultavimo paslaugas (už nepriklausomų ekspertų konsultacijas) – išlaidos ekspertų konsultavimo paslaugoms įsigyti. Finansuojamas tik konsultavimo paslaugų pirkimas iš trečiųjų asmenų. Šios paslaugos neturi būti besitęsianti ar periodinė veikla, taip pat negali būti susijusios su įmonės įprastinės veiklos išlaidomis, tokiomis kaip reguliarios teisinės konsultacijos, nuolatinės mokesčių konsultacijos, reklama. Pagalba – pagal Tvarką teikiama valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, ir de minimis pagalba. Teikiamos pagalbos forma yra negrąžintina subsidija (dotacija). Pagalba yra finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, nacionalinio biudžeto ir (ar) kitų valstybės piniginių fondų ir teikia pagalbos gavėjui ekonominę naudą, kuri be šios pagalbos rinkos sąlygomis nebūtų įmanoma. Pagalbos gavėjas – Lietuvoje įregistruotas ūkio subjektas, su kuriuo sudaryta pagalbos teikimo sutartis arba kuris yra gavęs ir (ar) gauna pagalbą konkrečiam projektui vykdyti pagal šias Gaires. Pagalbos teikėjas – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija), adresas: Gedimino pr. 38/2, LT-01104 Vilnius, Lietuvos Respublika. Ūkio ministerija, atliekanti tarpinės institucijos funkcijas, yra atsakinga už jai priskirtų BPD priemonių ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų planavimą, priemonių įgyvendinimą ir priežiūrą. Paraiška – pareiškėjo, siekiančio gauti ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų projektui įgyvendinti, užpildytas nustatytos formos dokumentas, kurį sudaro paraiškos A dalies forma, tvirtinama finansų ministro įsakymu, ir B dalies forma, tvirtinama ūkio ministro įsakymu. Pareiškėjas – tai paraišką pagalbai gauti pateikęs ir siekiantis pasinaudoti pagalba ūkio subjektas, galintis vykdyti veiklas, kurioms skirtas projektas, ir turintis (jei taikoma) Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą leidimą, licenciją ar atestatą veiklai. Pareiškėjas gali būti ir fizinis asmuo, ketinantis pradėti verslą. Jeigu priimamas sprendimas skirti pagalbą fizinio asmens teiktam projektui, fizinis asmuo, norintis pasinaudoti teikiama pagalba, per 90 kalendorinių dienų nuo sprendimo skirti pagalbą priėmimo įsipareigoja įsteigti juridinį asmenį, galintį vykdyti veiklas, kurioms skirtas projektas, ir gauti (jei taikoma) Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą leidimą, licenciją ar atestatą veiklai. Projektas – numatoma vykdyti veikla, pagrįsta dokumentais, įrodančiais numatomų pasiekti apčiuopiamų rezultatų tikslingumą, finansiškai (ekonomiškai) ir techniškai pagrindžiančiais pasirinkto būdo rezultatams pasiekti veiksmingumą, nurodančiais rezultatams pasiekti reikiamus išteklius, pasirinkto būdo taikymo pradžios ir rezultatų pasiekimo laiką bei detalų pasirinkto būdo taikymo planą. Pagalbos intensyvumas – teikiamos pagalbos išraiška procentais, skaičiuojant nuo bendros pagalbos gavėjo tinkamų finansuoti išlaidų, priskiriamų tam tikrai kategorijai, sumos. Pagalbos kaupimas – tai kelių pagalbos schemų ir (arba) pagalbos konkrečiam atvejui (ad hoc pagalbos) taikymas, įgyvendinant projektą (visų valstybės pagalbų konkrečiam projektui kaupimas (sumavimas) ir atitiktis reikalavimams ir (ar) apribojimams). Pagalbos teikimo sutartis (toliau – pagalbos sutartis) – pagrindinis teisinis dokumentas, kurį pasirašo Ūkio ministerija, viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – LVPA) ir pareiškėjas. Šia sutartimi yra nustatoma skiriamos pagalbos suma, pagalbos teikimo sąlygos, mokėjimo tvarka, šalių teisės ir pareigos, kt. Patvirtinta metinė finansinė atskaitomybė – ūkio subjekto metinės finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriuos Lietuvos Respublikos įstatymų ar ūkio subjekto steigimo dokumentų nustatyta tvarka patvirtino ūkio subjekto aukščiausiasis organas (visuotinis akcininkų susirinkimas, steigėjas ir pan.). Pradedantysis ūkio subjektas – ūkio subjektas, kuris yra steigiamas arba įsteigtas ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių, todėl teikdamas paraišką gali dar neturėti veiklos pirmųjų finansinių metų patvirtintos metinės finansinės atskaitomybės. Smulkaus ir vidutinio verslo (toliau – SVV) subjektas[2] – savarankiškumo kriterijų atitinkantis ūkio subjektas, kuriame dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurio metinė apyvarta neviršija 138 mln. Lt arba bendra ūkio subjekto turto balansinė vertė ne didesnė kaip 93 mln. Lt. Skaičiuojant darbuotojų skaičių, apyvartą, bendrą ūkio subjekto turto balansinę vertę, prie ūkio subjekto rodiklių būtina pridėti visų kitų subjektų, kuriuos ūkio subjektas tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja, atitinkamus rodiklius. Laikoma, kad ūkio subjektas tiesiogiai kontroliuoja kitą subjektą, jei turi ¼ ar daugiau šio subjekto įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių. Laikoma, kad ūkio subjektas netiesiogiai kontroliuoja kitą subjektą, jei 1/4 ar daugiau jo kapitalo ar balsavimo teisių turi ūkio subjekto kontroliuojamas subjektas ar keli kontroliuojami subjektai kartu, arba jis ir jo kontroliuojamas subjektas kartu. Ūkio subjektas tampa SVV subjektu, jei jo metinėje finansinėje atskaitomybėje dvejus finansinius metus iš eilės fiksuojami duomenys atitinka smulkaus ir vidutinio verslo subjekto apibrėžimo sąlygas. Turimą SVV subjekto statusą įmonė praranda, jei ūkio subjekto metinėje finansinėje atskaitomybėje dvejus finansinius metus iš eilės fiksuojami duomenys neatitinka SVV subjekto apibrėžimo sąlygų. Laikoma, kad subjektas tampa SVV subjektu arba tokį statusą praranda nuo metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo dienos. Apyvarta ir turto balansinė vertė yra nustatomi pagal paskutinio dvylikos mėnesių ataskaitinio periodo, kurio duomenys patvirtinti, duomenis. Jei naujai įsteigto ūkio subjekto metinė finansinė atskaitomybė dar nėra patvirtinta, rodikliai (apyvarta ir turto balansinė vertė) nustatomi pagal tikėtinai planuojamas per finansinius metus pajamas ir turto balansinę vertę. Savarankiškumo kriterijų atitinkantis smulkaus ir vidutinio verslo subjektas – bet kuris SVV ūkio subjektas, išskyrus tuos, kurių 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių priklauso vienam ar keliems subjektams, kurie pagal pateiktą apibrėžimą nėra SVV subjektai. Ši riba gali būti viršyta: jei ūkio subjektas priklauso investicinėms bendrovėms, fondams, kitiems juridiniams asmenims, investuojantiems rizikos kapitalą į SVV, tačiau šie asmenys patys ar kartu su kitais šio ūkio subjekto nekontroliuoja; jei ūkio subjekto kapitalas yra pasiskirstęs taip, kad nėra įmanoma nustatyti, kam jis priklauso, ir ūkio subjektas pagrįstai teigia, kad jo 25 procentų ar daugiau kapitalo nevaldo kitas subjektas vienas ar su kitu ūkio subjektu kartu, kuris arba kurie nėra SVV subjektai. Ūkio subjektas – visų rūšių įmonės (bendrovės, ūkinės bendrijos, individualiosios įmonės ir pan.), viešosios įstaigos ir kiti juridiniai asmenys, registruoti Lietuvoje, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvoje ir kurie gali gauti valstybės pagalbą pagal šias Gaires. Ūkinė veikla – visų rūšių gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su bet kurių pirkimo ir pardavimo objektų (prekių, paslaugų, teisių, darbų ir pan.) perleidimu ir įsigijimu. Tinkamos kompensuoti išlaidos (toliau – tinkamos išlaidos) – projektą įgyvendinant faktiškai išleistos lėšos, nurodytos šiose Gairėse ir pagalbos teikimo sutartyje, būtinos projektui vykdyti ir kurios gali būti finansuojamos ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis. I SKYRIUS.  BENDRA INFORMACIJA APIE Lietuvos 2004–2006 bendrojo programavimo dokumento PRIEMONES pirmasis skirsnis strategija ir tikslai 6. ES struktūrinių fondų pagalba Lietuvai teikiama remiantis Lietuvos 2004–2006 m. BPD. BPD keliami šie tikslai, bendri visoms BPD priemonėms: 6.1. plėtoti ir modernizuoti šalies infrastruktūrą siekiant paskatinti ekonominį augimą ir sudaryti geresnes sąlygas laisvam žmonių, prekių bei paslaugų judėjimui; 6.2. užtikrinti, kad BPD priemonės atitiktų visuotinius darnaus vystymosi principus; 6.3. gerinti darbo jėgos gebėjimus, užtikrinti jos lankstumą ir prisitaikymą prie vykstančių rinkos pokyčių. Atnaujinti žinias ir kelti kvalifikaciją, labiausiai kreipiant dėmesį į bedarbius ir jaunimą, svarbiausia – pasiekti, kad suteikiamos žinios ir praktika atitiktų rinkos poreikius; 6.4. stiprinti ekonomikos konkurencingumą, sukuriant būtinas sąlygas plėtrai ir skatinant tinkamos verslo aplinkos raidą bei investicinio klimato gerėjimą tiek veikiančio, tiek besikuriančio verslo srityje; 6.5. užtikrinti ir palaikyti prasidėjusius ekonominius persitvarkymus šalyje. 7. BPD strategijai įgyvendinti išskirti 4 prioritetai: 7.1. socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra; 7.2. žmogiškųjų išteklių plėtra; 7.3. gamybos sektoriaus plėtra; 7.4. kaimo plėtra ir žuvininkystė. antrasis skirsnis ES REGIONINĖS PLĖTROS FONDo TIKSLAI IR FINANSAVIMO SRITYS 8. ES struktūrinių fondų pagalba BPD priemonei įgyvendinti teikiama iš Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF). Kaip numatyta 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1783/1999 dėl Europos regioninės plėtros fondo (OJ L 213, 13/08/1999, p. 0001-0004), ERPF prisideda, inter alia, prie: 8.1. investicijų į infrastruktūrą; 8.2. vidaus potencialo plėtros, naudojant priemones, skatinančias ir paremiančias vietos plėtros ir užimtumo iniciatyvas bei smulkių ir vidutinių įmonių veiklą, kurias visų pirma sudaro: 8.2.1. pagalba teikiant paslaugas įmonėms, ypač valdymo, rinkos tyrimų ir mokslinių tyrimų srityse, bei kelioms įmonėms bendras paslaugas; 8.2.2. technologijos perdavimo finansavimas, įskaitant informacijos rinkimą ir platinimą, įmonių ir mokslinių tyrimų institucijų bendrą finansavimą bei inovacijų diegimo įmonėse finansavimą; 8.2.3. įmonių galimybės būti finansuojamoms ir gauti paskolas gerinimas, kuriant ir plėtojant reikiamus finansinius instrumentus, nurodytus 1999 m. birželio 21 d. Europos Bendrijos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 dėl struktūrinių fondų bendrųjų charakteristikų nustatymo 28 straipsnyje; 8.2.4. tiesioginė pagalba investicijoms vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 28 straipsnio 3 dalimi, jei nėra pagalbos programų šioje srityje; 8.2.5. infrastruktūros, būtinos vietos ir užimtumo plėtrai, kūrimas; 8.2.6. pagalba struktūroms, teikiančioms susijusias paslaugas naujoms darbo vietoms kurti, tačiau išskyrus Europos socialinio fondo (toliau – ESF) finansuojamas priemones. 8.3. techninės pagalbos priemonių, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 2 straipsnio 4 dalies antrajame punkte. 9. Remiantis šiais faktais, ERPF pagalba suteikiama: 9.1. gamybos aplinkai, visų pirma įmonių, ypač smulkių ir vidutinio dydžio, konkurencingumui ir ilgalaikėms investicijoms didinti, siekti, kad regionai taptų patrauklesni, gerinant jų infrastruktūros lygį; 9.2. moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, siekiant skatinti naujų technologijų diegimą ir inovacijas, mokslinių tyrimų bei technologiniam pajėgumui, skatinančiam regionų plėtrą, stiprinti; 9.3. žinių visuomenei ugdyti; 9.4. turizmui ir investicijoms į kultūrą plėtoti, įskaitant kultūros ir gamtos paveldo apsaugą, jei taip yra sukuriamos ilgalaikės darbo vietos; 9.5. aplinkos apsaugai ir jai tobulinti, visų pirma atsižvelgiant į prevencijos sričių principus, siekiant plėtoti ekonomiką, taip pat racionaliam energijos panaudojimui plėtoti ir atsinaujinantiems energetikos šaltiniams didinti; 9.6. moterų ir vyrų lygioms galimybėms užimtumo srityje, kuriant įmones, infrastruktūrą ar paslaugas, sudarančias galimybę derinti šeimos gyvenimą su darbu; 9.7. tarpvalstybiniam, nacionaliniam ir regioniniam bendradarbiavimui siekiant tolydžios regionų ir vietos plėtros. trečiasis skirsnis LĖŠOS PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI 10. Lėšos priemonėms įgyvendinti bus skiriamos iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir bendrojo finansavimo lėšų, numatytų valstybės biudžete. 11. BPD atitinkamoms priemonėms įgyvendinti 2004–2006 m. numatytas toks finansavimas: 11.1. 1.2 priemonė (išskyrus veiklų grupę „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas visuomeniniame sektoriuje“) – 159,23 mln. Lt iš ERPF ir 60,64 mln. Lt bendrojo finansavimo lėšų; 11.2. 3.1 priemonė (išskyrus veiklų grupę „Mokslinių tyrimų ir plėtros veikla (taikomieji tyrimai ir technologinė plėtra), skirta pramonei ir verslui (įmonių vykdoma veikla ir atliekami užsakomieji darbai)“ ir „Ryšių tarp pramonės ir verslo subjektų bei mokslinio tyrimo institucijų formavimas“) – 226,95 mln. Lt iš ERPF ir 75,65 mln. Lt bendrojo finansavimo lėšų. 12. Atsižvelgiant į tai, kad finansuojama priemonė patenka į 2004–2006 m. programavimo laikotarpį, visos numatytos lėšos gali būti faktiškai išmokėtos projekto vykdytojams iki 2008 m. pabaigos. 13. Papildomai prie priemonės įgyvendinimo turi prisidėti ir projekto vykdytojas, skirdamas atitinkamą savo finansinį indėlį projektui įgyvendinti. ketvirtasis skirsnis reikalavimai projektui 14. Turtas, sukurtas ar įsigytas iš pagalbos lėšų, privalo likti Lietuvoje, negali būti pakeista to turto paskirtis, nuosavybės pobūdis, veiklos pobūdis, pagalbos objekto vieta (negali būti išvežta už Lietuvos ribų) ne mažiau kaip penkerius metus nuo projekto įgyvendinimo pabaigos. 15. Pagalbos gavėjas privalo savo lėšomis Ūkio ministerijos naudai apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti vykdant projektą buvo naudota pagalba, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, nuo kurių draudžia pagalbos gavėjo pasirinkta draudimo bendrovė, ne mažiau kaip 5 metams po turto įsigijimo (sukūrimo). Įvykus draudiminiam įvykiui, dėl kurio turtas, nurodytas šiame punkte, yra sunaikinamas ar nepataisomai sugadinamas, Ūkio ministerijai atitenka draudimo išmokos dalis, lygi suteiktos pagalbos sumai. Skirtumas tarp suteiktos pagalbos sumos ir draudimo išmokos sumos yra perduodamas pagalbos gavėjui. Ūkio ministerija ir pagalbos gavėjas dėl tolesnio draudimo išmokos panaudojimo susitaria sudarydami atskirą susitarimą (Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 30 straipsnio 4 dalis, 39 straipsnio 3 punkto B dalis). 16. Projektas turi būti susijęs su naujo ūkio subjekto steigimu, esamo ūkio subjekto veiklos plėtimu, esminiu naujų produktų ar technologijų diegimu ar patobulinimu (racionalizuojant, įvairinant arba modernizuojant). Gamybos priemonėms pakeisti (replacement investment) valstybės pagalba neteikiama. 17. Projektas turi būti įgyvendinamas Lietuvoje – dalis veiklų gali vykti ir ne Lietuvoje, tačiau pastarosios turi būti reikalingos projektui vykdyti (pvz., komandiruotės, kai perkama įranga, ir pan). 18. Projekte planuojama veikla turi atitikti pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą remtinas veiklas. 19. Projektas neturi prieštarauti ES horizontalioms politikoms: darnios plėtros, lygių galimybių, regioninės plėtros ir informacinės visuomenės. 20. Projektui teikiamos pagalbos poreikis turi būti pagrįstas, t. y. pagalba yra būtina sąlyga projektui sėkmingai vykdyti, ir gali būti teikiama, jei projektas atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 20.1. padidins darbo vietų skaičių arba ne mažiau kaip 10 procentų padidins sukuriamo produkto ar paslaugos pridėtinę vertę. Darbo vietos, sukurtos įgyvendinant projektą, kuriam teikta pagalba, privalo būti išlaikomos mažiausiai trejus metus baigus projektą; 20.2. paskatins naujo ūkio subjekto steigimą, išplės ūkio subjekto vykdomas veiklas arba bus susijęs su naujų produktų ar technologijų diegimu; 20.3. padidins produktyvumą; 20.4. pagerins gamybos ar paslaugos teikimo procesą ar jo valdymą, taip pat paskatins aplinkosaugos priemonių diegimą ūkio subjekto atliekamoje veikloje; 20.5. pagerins produkto ar paslaugos kokybę; 20.6. skatins verslo internacionalizavimą. 21. Projektas neatitinka keliamų reikalavimų, jeigu: 21.1. gali būti finansuojamas iš Europos socialinio fondo, Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo ar Žuvininkystės orientavimo finansinės priemonės (t. y. numatomas projektas ir jo rezultatai labiau atitinka vieno iš šių fondų finansuojamiems projektams keliamus tikslus bei sąlygas); 21.2. susijęs su produktų, išvardytų EB kombinuotosios nomenklatūros, patvirtintos 2003 m. rugsėjo 11 d. Europos Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, iš dalies pakeičiančiu 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistikos nomenklatūros ir dėl bendrojo muitų tarifo I priedą, I–IV skyriuose, IX skyriaus 45 skirsnyje ir XI skyriaus 53 skirsnio 53.01, 53.02 punktuose, gamyba, perdirbimu ar prekyba; 21.3. apima veiklą, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 9 d. nutarime Nr. 4 „Dėl valstybės neremtinos veiklos rūšių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 4-118) nurodyta kaip neremtina; 21.4. numato investicijas, skirtas pagrindinėms priemonėms pakeisti, kai esamo ūkio subjekto gaminama produkcija ir (arba) gamybos technologija lieka iš esmės nepakitusi; 21.5. vykdomas sintetinio pluošto pramonės srityje; 21.6. vykdomas transporto sektoriuje arba yra susijęs su logistikos, sandėliavimo veikla; 21.7. vykdomas anglies ir plieno pramonės srityje; 21.8. vykdomas žemės ūkio, žuvininkystės ir akvakultūros srityse; 21.9. apima paslaugas, teikiamas daugiau galutiniam vartotojui (verslui neteikiamas paslaugas), išskyrus tiesiogiai susijusias su turizmo arba energetikos sektoriais; 21.10. teikia prioritetą vietinių, o ne importinių prekių vartojimui (t. y. projekto tikslas (ar vienas iš tikslų) yra paskatinti vietinių prekių vartojimą, sudaryti vietinių prekių vartojimui palankesnes sąlygas, palyginti su importinių prekių vartojimu, ir pan.); 21.11. numato investicijas į materialųjį turtą, perkant kitą ūkio subjektą (take over); 21.12. susijęs su tepalų, alyvų (išskyrus naudotų tepalų ir alyvų perdirbimą), vidaus degimo variklių kuro ir kuro, skirto (naudojamo) energijai gaminti, išskyrus biokurą, skirtą (naudojamą) energijai gaminti, gamyba; 21.13. jį įgyvendinus bus gaminamas produktas, kurio gamyba skatinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, išskyrus efektyvios (kai nominalių elektros ir šilumos galių santykis yra ne mažesnis kaip 0,3) elektros ir šilumos gamybos bendrame technologiniame cikle projektus – taikoma tik 1.2 priemonės veiklų grupėms. 22. Projektas, kuriam prašoma pagalbos, negali būti pradėtas įgyvendinti (nėra prasidėję projekto darbai ir patirtos išlaidos, kurioms kompensuoti bus prašoma pagalbos) iki paraiškos pateikimo dienos. 23. Jei projekte pagal veiklų grupę „Apgyvendinimo, konferencijų ir pramogų objektų kūrimas ir plėtra bei kultūros ir istorinio paveldo objektų pritaikymas turizmo poreikiams“ numatyta apgyvendinimo objektų statyba ar rekonstrukcija, projekte turi būti nurodyta, keliomis žvaigždutėmis numatoma įvertinti apgyvendinimo objektą. 24. Jei projekte numatomi statybos ar rekonstrukcijos darbai ir projektui įgyvendinti reikia techninių dokumentų, turi būti pateikti šie dokumentai: statybos suvestinė darbų sąmata, patvirtintas detalusis teritorijos planas ir techninis projektas. 25. Projektams, kuriuose numatoma statybos ar rekonstrukcijos darbai ir jei tai privaloma pagal teisės aktus, bus reikalaujama pateikti jau atliktą poveikio aplinkai vertinimą (toliau – PAV). 26. PAV bus laikomas tinkamu ir bus galima pridėti seno pavyzdžio PAV deklaraciją, kai PAV atliktas iki 2004 m. gegužės 1 d., tačiau išduotą ne anksčiau kaip 3 metai iki paraiškos pateikimo datos. 27. PAV deklaracijoms, kai PAV bus atliktas po 2004 m. gegužės 1 d., bus taikomi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-44 „Dėl Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų investicinių projektų poveikio aplinkai vertinimo deklaracijos formos ir institucijos, atsakingos už Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijų monitoringą, deklaracijos formos patvirtinimo bei šių deklaracijų pasirašymo“ (Žin., 2004, Nr. 50-1677) nustatyti reikalavimai. 28. Bet kuriuo atveju projekto dydis (įskaitant tinkamas ir netinkamas kompensuoti išlaidas) negali viršyti 172 mln. litų, nepaisant to, kokio dydžio ir intensyvumo pagalbos yra prašoma. Pavyzdžiui, jei prašoma 2 mln. litų pagalbos ir tai sudaro tik 1 procentą nuo visų projekto išlaidų, tačiau projekto dydis yra 200 mln. litų, tuomet projektas bus netinkamas finansuoti. PENKtasis skirsnis PAGALBOS DYDIS IR PAGALBOS KAUPIMAS 29. Jei pagalba teikiama pagal pagalbos schemą, skirtą SVV subjektams, teikiamos SVV subjektui pagalbos suma negali viršyti 50 mln. litų konkrečiam projektui, o SVV subjekto projekto tinkamų išlaidų dydis negali būti didesnis nei 86 mln. litų. 30. Jei pagalba teikiama tiek pagal SVV, tiek pagal regioninės pagalbos schemą, ūkio subjekto projekto dydis negali būti didesnės nei 172 mln. litų. 31. Bendras pagalbos dydis projektui taip pat negali viršyti pagal atskirą veiklų grupę nustatytų pagalbos dydžio ribų. 32. Projekto materialioms ir nematerialioms investicijoms kompensuoti didžiausias pagalbos intensyvumas priklauso nuo visų projekto tinkamų išlaidų dydžio: Investicijos SVV subjektams Didelėms įmonėms Projekto visų tinkamų išlaidų dydis iki 2 mln. litų iki 65 procentų iki 50 procentų Projekto visų tinkamų išlaidų dydis iki 30 mln. litų skaičiuojamas taip: Išlaidų daliai iki 2 mln. Lt Išlaidų daliai nuo 2 mln. Lt iki 30 mln. Lt iki 65 procentų iki 50 procentų iki 50 procentų Projekto visų tinkamų išlaidų dydis per 30 mln. litų skaičiuojamas taip: Išlaidų daliai iki 2 mln. Lt Išlaidų daliai nuo 2 mln. iki 30 mln. Lt Išlaidų daliai per 30 mln. Lt iki 65 procentų iki 50 procentų iki 50 procentų iki 30 procentų 33. Projekto išlaidoms už konsultavimo paslaugas kompensuoti didžiausias pagalbos intensyvumas – iki 50 procentų nuo tinkamų kompensuoti išlaidų dydžio. Didelės įmonės, gaudamos pagalbą šioms išlaidoms kompensuoti, negali pažeisti de minimis taisyklės. 34. Materialiojo turto draudimo išlaidoms, projekto audito išlaidoms ir projekto viešinimo išlaidoms kompensuoti didžiausias pagalbos intensyvumas yra: SVV subjektams – 65 procentai, didelėms įmonėms – 50 procentų. Tiek SVV subjektai, tiek didelės įmonės, gaudami pagalbą šioms išlaidoms kompensuoti, negali pažeisti de minimis taisyklės. Skaičiavimo pavyzdys: SVV subjektas numato įgyvendinti investicijų projektą, kurio tinkamų išlaidų dydis 40 mln. litų (materialių ir (ar) nematerialių investicijų) ir kurioms kompensuoti prašoma pagalba. Didžiausias galimas pagalbos šioms investicijoms kompensuoti intensyvumas būtų skaičiuojamas taip: Projekto tinkamų išlaidų dydis Tinkamų išlaidų dalis, nuo kurios skaičiuojamas pagalbos dydis Didžiausias pagalbos intensyvumas Didžiausias pagalbos dydis Projekto tinkamų išlaidų dydis iki 2 mln. Lt 2 mln. Lt 65 procentai 1,3 mln. Lt Projekto tinkamų išlaidų dydis nuo 2 mln. Lt iki 30 mln. Lt 28 mln. Lt 50 procentų 14 mln. Lt Projekto tinkamų išlaidų dydis per 30 mln. Lt 10 mln. Lt 30 procentų 3 mln. Lt Bendras tinkamų išlaidų dydis – 40 mln. Lt Bendras didžiausias pagalbos dydis – 18,3 mln. Lt SVV subjekto, numatančio įgyvendinti investicijų projektą, kurio tinkamų išlaidų dydis –40 mln. Lt, didžiausia pagalba tinkamoms išlaidoms kompensuoti – 18,3 mln. Lt. Tai sudaro 45,75 procento nuo projekto tinkamų išlaidų dydžio. Prašomos pagalbos dydis ir pagalbos sutartyje nustatomas pagalbos intensyvumas (tinkamoms išlaidoms kompensuoti) negali viršyti šio intensyvumo. 35. Iš viso pagal šias Gaires ir kitais atvejais pagalbos gavėjui suteikta de minimis pagalba negali būti didesnė kaip 345 280 Lt per trejus metus, skaičiuojant nuo de minimis pagalba teikimo pradžios. Pagalbos teikėjas, teikdamas ūkio subjektui de minimis pagalbą, informuoja, kad pagalba (konkreti jos suma) yra de minimis pagalba. Paraiškos teikėjas, teikdamas paraišką, ir pagalbos gavėjas, teikdamas mokėjimo prašymus, raštu privalo patvirtinti, kad šiame punkte nurodytos de minimis pagalbos ribos, suteikus (išmokėjus) pagalbą, nebus viršytos. 36. Bet kuri pareiškėjui suteikta de minimis pagalba yra sumuojama su šiam projektui suteikiama de minimis pagalba. Pavyzdžiui, investicijų ir verslo garantijų įmonė INVEGA suteikia paskolos garantiją SVV subjektui. Ši pagalba teikiama pagal de minimis taisyklę, o garantijos pagalba perskaičiuojama į pagalbos ekvivalentą. Jei šio SVV subjekto projektui suteikiama de minimis pagalba, šios abi de minimis pagalbos turi būti sumuojamos ir bendra de minimis pagalbos suma per trejus metus neturi viršyti 345280 Lt. Kitokia valstybės pagalba su de minimis pagalba nesumuojama. 37. Pagalba, teikiama vadovaujantis pagalbos SVV bei regioninės pagalbos schemomis bei ad hoc pagalba (pagalba teikiama kiekvienam konkrečiam projektui, kai priimamas vienkartinis individualus Europos Komisijos sprendimas), nesumuojama su pagalba, kuri yra teikiama vadovaujantis de minimis taisykle. 38. Jeigu SVV subjektas gauna arba yra gavęs didžiausią leistiną pagalbą pagal SVV pagalbos schemą konkrečiam projektui vykdyti, jokia kita pagalba, išskyrus de minimis pagalbą, šiam projektui negali būti teikiama. 39. Regioninė pagalba, teikiama pagal šias Gaires, ir bet kuri kita (kitų teikėjų, iš kitų šaltinių ir pan.) valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, regionams, kai pagalba teikiama tuo pačiu metu pagal kelias regionines pagalbos schemas, negali viršyti šių intensyvumo dydžių: dideliems ūkio subjektams – 50 procentų, o SVV subjektams – 65 proc. nuo tinkamų projekto išlaidų. Papildomai prie regioninės pagalbos gali būti teikiama tik de minimis pagalba. 40. SVV subjektas, teikdamas paraišką, turi nurodyti, pagal kurią pagalbos schemą (SVV ar regioninę) prašo pagalbos. 41. Jei SVV subjektas, teikdamas paraišką, nenurodo, pagal kurią schemą jis prašo pagalbos (SVV ar regioninę), laikoma, kad SVV subjektas prašo pagalbos pagal SVV pagalbos schemą. Eil. Nr. Pagalbos schemos pavadinimas Tinkamos kompensuoti išlaidos SVV subjektas Didelis ūkio subjektas Apribojimai 1. Pagalba smulkaus ir vidutinio verslo subjektams Materialios investicijos + Tinkamų išlaidų dydis – iki 86 mln. Lt, projekto dydis – iki 172 mln. Lt Nematerialios investicijos + Konsultavimo paslaugos + 2. Regioninė pagalba[3] Materialios investicijos + + Projekto dydis – iki 172 mln. Lt 1. 1. Nematerialios investicijos + + 1. 42. Pareiškėjas turi pateikti su projektu susijusį verslo planą, pagrindžiantį pagalbos projektui poreikį, t. y. pateikti skaičiavimus, pavyzdžiui, projekto ir investicijų atsipirkimo laikotarpio, vidinės grąžos normos, projekto grynosios esamosios vertės, kitų rodiklių skaičiavimus, nurodyti prielaidas, kuriomis remiantis buvo atlikti skaičiavimai, ir paaiškinti, kokią įtaką suteikta pagalba darytų projekto apimčiai, kokybei, sėkmei, poveikiui, t. y. pademonstruoti, jog prašoma pagalba yra būtina sąlyga, kad projektas būtų sėkmingai įgyvendintas. 43. Jeigu pareiškėjas pakankamai nepagrindė pagalbos poreikio, toks projektas kaip neatitinkantis tinkamumo kriterijų negali būti finansuojamas. 44. Pirmenybė skiriant pagalbą bus teikiama tiems projektams, kurie geriausiai atitinka kiekvienai BPD priemonių veiklų grupei nustatytus tos veiklų grupės prioritetus. Jie pateikiami šių Gairių II skyriuje. ŠEŠtasis skirsnis REIKALAVIMAI REMIAMOMS VEIKLOMS 45. Kiekvienai priemonės remiamų veiklų grupei yra nustatyti specifiniai tikslai ir jie pateikiami pagal atitinkamas šios priemonės remiamų veiklų grupes. 46. Projekte turi būti įtrauktos tarpusavyje susijusios remiamos veiklos, o projektas neturi būti fragmentiškų veiklų rinkinys. 47. Projektas turi būti skirtas vienai veiklų grupei, nurodytai šiose Gairėse, kadangi projekto vertinimas bus atliktas pagal tos veiklos grupės vertinimo kriterijus. 48. Kiekvienoje remiamų veiklų grupėje yra nustatomos detalesnės projekte remiamos veiklos, pateikiamos šiose Gairėse. SEPTINtasis skirsnis PAREIŠKĖJŲ TINKAMUMo REIKALAVIMAI 49. Reikalavimai pareiškėjams: 49.1. pareiškėjai, kaip jie apibrėžti šių Gairių sąvokų dalyje; 49.2. pareiškėjai, pretenduojantys gauti projekto finansavimą, turi atitikti visas sąlygas, keliamas pareiškėjui pagal BPD priemonės veiklų, kurioms skirtas projektas, grupę; 49.3. pareiškėjai tiesiogiai atsakingi už teikiamo projekto rengimą ir valdymą; 49.4. pareiškėjai turi turėti stabilius ir pakankamus finansinius išteklius, kad galėtų užtikrinti veiklos tęstinumą per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir prisidėti prie projekto finansavimo; 49.5. pareiškėjai, teikdami paraiškas pagal šias Gaires, projektus vykdo be partnerių. 50. Projektą, kuriam prašoma pagalbos pagal šias Gaires, gali papildyti kitas projektas, įgyvendinamas (bendro) projekto dalyvių, nesiekiančių gauti finansinės pagalbos. Nors abu projektai kartu sudaro bendrą projektą, tačiau: 50.1. bendro projekto dalyviams netaikomi pareiškėjui keliami reikalavimai; 50.2. bendro projekto dalyvių patirtos išlaidos nepriskiriamos tinkamų projekto, kuriam prašoma pagalbos pagal šias Gaires, išlaidų kategorijai; 50.3. paraiška pildoma tik tai bendro projekto daliai, kurią numato įgyvendinti pareiškėjas, siekiantis finansinės pagalbos pagal šias Gaires. Tokia bendro projekto dalis laikoma savarankišku projektu ir toliau paraiškoje nagrinėjamas tik pastarasis projektas. Projekto, kuriam prašoma pagalbos, ir bendro projekto schema pateikiama žemiau. AŠTUNTASIS skirsnis NeTINKAMI PAREIŠKĖJAI 51. Potencialūs pareiškėjai negali būti kviečiami teikti paraiškas ir jiems negali būti skiriama pagalba, jei: 51.1. jie bankrutuoja arba yra likviduojami; 51.2. turi mokestinę nepriemoką valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetui; 51.3. ūkio subjekto vadovas ar vyriausiasis buhalteris turi neišnykusį teistumą dėl nusikalstamos veiklos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai arba finansų sistemai; 51.4. pareiškėjas anksčiau yra kreipęsis dėl pagalbos, finansuojamos iš ES ar Lietuvos Respublikos biudžeto, gavimo, tačiau su pareiškėju buvo nutraukta pagalbos suteikimo procedūra dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. 52. Pareiškėjai tampa netinkamais ir jiems negali būti skiriama pagalba, jei pareiškėjai: 52.1. teikdami informaciją, kurios LVPA reikalauja kaip būtinos sąlygos teikiant paraiškas, sąmoningai nurodo klaidingus duomenis arba visai nepateikia šios informacijos; 52.2. bandė daryti įtaką projektų atrankos komitetui, LVPA arba Ūkio ministerijai šio ar kurio nors buvusio kvietimo teikti paraiškas metu. 53. Kartu su paraiškomis pareiškėjai turi pateikti pasirašytą laisvos formos raštą, kad nėra priskiriami nė vienai 51.1–52.2 punktuose išvardytai kategorijai. 54. Pareiškėjams negali būti skiriama pagalba, jei: 54.1. turi ekonominių sunkumų, kaip tai nustatyta šių Gairių 9 skirsnyje; 54.2. veikia srityse, Tvarkoje nurodytose kaip neremtinose. devinTASIS skirsnis EKONOMINIų sunkumų turinČIŲ ūkio SUBJEKTŲ VERTINIMAS 55. Pagalba negali būti teikiama pareiškėjams, kurie gali būti priskiriami ekonominių sunkumų turinčių ūkio subjektų kategorijai. Ekonominių sunkumų turintis ūkio subjektas yra asmuo, atitinkantis bent vieną iš šių sąlygų: 55.1. ūkio subjektas yra bankrutavęs ar bankrutuojantis ir (ar) restruktūrizuojamas; 55.2. turi mokestinę nepriemoką valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetui (išskyrus atvejus, kai pagal sutartį su mokesčius administruojančia institucija, mokesčio mokėjimas yra atidėtas); 55.3. ūkio subjektas turi mokestinę nepriemoką Socialinio draudimo fondui (išskyrus atvejus, kai pagal sutartį su mokesčius administruojančia institucija, mokesčio mokėjimas yra atidėtas); 55.4. ūkio subjekto bendrasis padengimo rodiklis[4] mažesnis kaip 1, t. y. peržengia šią kritinę reikšmę, apskaičiuotą bet kuriuo iš šių būdų: 55.4.1. pagal ūkio subjekto paskutinės patvirtintos metinės finansinės atskaitomybės (balanso) duomenis; 55.4.2. jei ūkio subjekto paskutiniai finansiniai metai yra pasibaigę, tačiau metinė finansinė atskaitomybė teikiant paraišką gauti valstybės pagalbą dar nėra patvirtinta, pagal ūkio subjekto paskutinių finansinių metų metinės finansinės atskaitomybės (pasirašytos ūkio subjekto vadovo) duomenis; 55.4.3. pagal kiekvienų ateinančių trejų ūkio subjekto finansinių metų (įskaitant ir einamuosius finansinius metus) prognozuojamus finansinės atskaitomybės duomenis. 56. Ūkio subjekto praėjusių finansinių metų rodikliai apskaičiuojami pagal ūkio subjekto patvirtintos metinės finansinės atskaitomybės duomenis, išskyrus šių Gairių 55.4.2 punkte numatytą atvejį. 57. Ūkio subjekto einamųjų ir ateinančių finansinių metų rodikliams apskaičiuoti naudojama ūkio subjekto pateikta informacija ir ekonominės bei finansinės prognozės. 58. Pradedantiesiems ūkio subjektams 55.4 punktas netaikomas. 59. Turinčių ekonominių sunkumų ūkio subjektų vertinimą atlieka ir išvadas Ūkio ministerijai teikia LVPA. 60. Nustačius, kad ūkio subjektas atitinka ekonominių sunkumų turinčio subjekto apibrėžimą, tokio pareiškėjo paraiška (projektas) toliau nebevertinama. DEšimtasis skirsnis TINKAMOS kompensuoti IŠLAIDOS PROJEKTO, KURIAM TEIKIAMA PAGALBA PAGAL GAIRES, IŠLAIDOS Visos tinkamos kompensuoti projekto išlaidos Netinkamos kompensuoti išlaidos Subsidijos lėšos Ne pagalbos lėšos[5] (pareiškėjo ir kitos lėšos) Ne pagalbos lėšos (pareiškėjo ir kitos lėšos) 61. Bendros išlaidų tinkamumo kompensuoti taisyklės: 61.1. išlaidų, kompensuojamų pagal šias Gaires, tinkamumo periodas yra nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 1 d. Konkretaus projekto tinkamomis kompensuoti pagal šias Gaires laikomos tik tos projektų išlaidos, kurios padarytos nuo paraiškos registravimo dienos iki projekto pabaigos ir atitinka tinkamoms kompensuoti išlaidoms keliamus reikalavimus. Tokioms išlaidoms pagrįsti tinkamumo periodo, įskaitant ir konkretaus projekto tinkamumo periodą, atžvilgiu pagalbos gavėjai turi pateikti su projekto įgyvendinimu susijusias ir projekto įgyvendinimo periodo išlaidas patvirtinančius dokumentus (sąskaitas, banko išrašus ir kt.); 61.2. iš ES pagalbos gali būti finansuojamos tik tinkamos išlaidos. Bendrieji tinkamų išlaidų kriterijai yra tokie: 61.2.1. išlaidos, būtinos projektui vykdyti ir numatytos pagalbos sutartyje; 61.2.2. išlaidos, padarytos įgyvendinant projektą (įskaitant išlaidas projekto auditui): nuo paraiškos registravimo iki šiose Gairėse nustatytos paskutinės projekto įgyvendinimo dienos. Pagalbos gavėjų tinkamomis išlaidomis gali būti laikomos projekto įgyvendinimo išlaidos, padarytos tiek po pagalbos sutarties sudarymo, tiek iki pagalbos sutarties sudarymo dienos, bet ne anksčiau negu užregistruota paraiška. Bet kuriuo atveju šios išlaidos turi būti padarytos arba laikantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296) nuostatų, jei pagalbos gavėjas yra perkančioji organizacija, arba šiose Gairėse nustatytais reikalavimais pirkimams, kurie detalizuojami ūkio ministro įsakymu patvirtintose Pirkimų taisyklėse, taikomose juridiniams asmenims, gaunantiems finansinę paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, jei pagalbos gavėjas nėra perkančioji organizacija. Tais atvejais, kai projektui įgyvendinti pagal šias Gaires pagalba neskiriama, pagalbos teikėjas neprisiima atsakomybės dėl tokių išlaidų, padarytų po paraiškos pateikimo iki pagalbos sutarties pasirašymo, apmokėjimo; 61.2.3. išlaidos, faktiškai padarytos, apskaitytos ir įtrauktos į projekto vykdytojo sąskaitas bei pagrįstos jas įrodančių dokumentų originalais arba tinkamai patvirtintomis kopijomis; 61.2.4. išlaidos, patirtos atlikus šių Gairių reikalavimus atitinkančias pirkimų procedūras, t. y. laikantis Gairėse ir pagalbos sutartyje nustatytų reikalavimų pirkimams. 62. Tinkamos kompensuoti išlaidos yra materialios investicijos, nematerialios investicijos, išlaidos konsultavimo paslaugoms (už nepriklausomų ekspertų konsultacijas), materialiojo turto, įsigyto iš pagalbos, draudimo išlaidos, projekto audito išlaidos ir projekto viešinimo išlaidos: 62.1. tinkamos yra šios materialios investicijos, kuriomis siekiama sukurti, įsigyti ar padidinti ilgalaikio turto vertę: 62.1.1. pastatų statyba, rekonstrukcija, remontas (pastatytų pastatų ar statinių įsigijimas yra netinkamos išlaidos); 62.1.2. įrangos (pavyzdžiui, technologinės įrangos, baldų, kompiuterių, patalpų įrangos (vėdinimo, apšvietimo ir pan.), darbo priemonių, kitos projektui būtinos įrangos, kuri apskaitoma kaip ilgalaikis turtas, įsigijimas ir su tuo susijusios išlaidos (projektavimas, atgabenimas, įrengimas, kitos su pirkimu susijusios išlaidos). Įsigyjama įranga turi būti nauja (nenaudota); 62.1.3. įrenginių (technologinių įrenginių, specializuotų transporto priemonių (keltuvai, kranai, elektromobiliai ir kitos priemonės, būtinos projekto tikslams įgyvendinti, kurios negali būti panaudojamos teikiant transportavimo paslaugas) pirkimas ir su tuo susijusios išlaidos (projektavimas, atgabenimas, įrengimas, kitos su pirkimu susijusios išlaidos). Įsigyjami įrenginiai turi būti nauji (nenaudoti). Pažymėtina, kad transporto priemonių pirkimo išlaidos, išskyrus išlaidas specializuotoms transporto priemonėms, būtinoms projekto tikslams įgyvendinti, įsigyti, nelaikomos tinkamomis išlaidomis; 62.2. tinkamos yra nematerialios investicijos į technologijų perėmimą, įsigyjant patentus, patentines teises, licencijas, prekių ženklus, nepatentuotinas arba patentuotas technologinių naujovių (know-how) licencijas, kitas nepatentuotinas technines žinias, programinę įrangą; 62.3. tinkamos yra šios konsultavimo paslaugos: 62.3.1. galimybių ir kitų studijų rengimas, tyrimų, analizės atlikimas, strategijų, veiksmų planų rengimas, verslo plano, išskyrus skirto šiam projektui, rengimas, rinkodaros strategijos ir (ar) rinkodaros veiksmų plano rengimas (pati rinkodaros veikla yra netinkamos išlaidos), leidinių (popierinių, audio-, video-, elektroninių ir kt.) rengimas (bet ne leidyba), techninių dokumentacijų rengimas, internetinio puslapio ir (ar) portalo rengimas, duomenų bazės, programinės įrangos kūrimas ir diegimas, prekių ženklų, dizaino, įskaitant ir pramoninį dizainą, kūrimas, patentinių teisių, prekių ženklų registravimo išlaidos, kitos išlaidos, susijusios su intelektinės nuosavybės teisių apsauga, projekto valdymo paslaugų pirkimas, kitos projektui būtinos konsultacijos; 62.4. tinkamos yra materialiojo turto, kuriam įsigyti skirta pagalba, draudimo išlaidos, patirtos įgyvendinant projektą; 62.5. tinkamos yra išlaidos projekto išoriniam auditui atlikti; 62.6. tinkamos yra išlaidos pagalbai viešinti pagal pagalbos sutartyje nustatytus reikalavimus (tik viešinimo priemonėms projekto įgyvendinimo laikotarpiu). 63. Patiriant tinkamas išlaidas (perkant prekes, paslaugas, darbus) sumokamas pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) yra priskirtinas netinkamoms išlaidoms. Išimtiniais atvejais, jei pagalbos gavėjas, remiantis galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, negali šio mokesčio susigrąžinti, PVM gali būti įtraukiamas į pagalbos gavėjo tinkamas išlaidas, t. y. įtrauktas į atskaitą. Jei projekto įgyvendinimo laikotarpiu (projekto trukmė nurodyta pagalbos sutartyje) iš projekto yra uždirbamos grynosios pajamos (tą paraiškoje turi deklaruoti pats pareiškėjas, o LVPA turi teisę tai patikrinti ir atitinkamai perskaičiuoti pagalbos dydį), pagalbos dydis mažinamas projekto įgyvendinimo laikotarpiu uždirbtų grynųjų pajamų iš projekto veiklos dydžiu (Europos Komisijos reglamentas Nr. 448/2004, OJ L 72/66, 2 straipsnis 2 punktas). 64. Netinkamos išlaidos: 64.1. išlaidos, pagal BPD priemonių atskiras tinkamų finansuoti veiklų grupes šiose Gairėse nepriskiriamos prie tinkamų išlaidų; 64.2. išlaidos, kurios negali būti kompensuojamos, naudojant ES struktūrinių fondų lėšas: 64.2.1. išlaidos pagal sutartis, kurios padidina vykdomos veiklos išlaidas, proporcingai nepadidindamos jos vertės, ir išlaidos pagal sutartis su tarpininkais ar konsultantais, kuriose mokėjimas yra nurodytas procentais nuo bendros projekto vertės; 64.2.2. debeto palūkanos, finansinių operacijų išlaidos, komisinis mokestis už valiutos keitimą, nuostoliai, atsiradę dėl užsienio valiutos keitimo, ir kitos grynai finansinės išlaidos; 64.2.3. PVM, kurį pagalbos gavėjas gali susigrąžinti; 64.2.4. baudos, finansinės sankcijos ir bylinėjimosi išlaidos; 64.2.5. žemės įsigijimo ir (arba) nuomos išlaidos; 64.3. išlaidos, kurioms kompensuoti yra ar buvo skirta pagalba iš ES ar nacionalinio biudžeto lėšų pagal kitas pagalbos gavėjo paraiškas, yra netinkamos; 64.4. šiose Gairėse jau nurodytos kaip netinkamos bei nepriskirtos prie tinkamų išlaidų išlaidos. 65. Paraiškoje turi būti nurodytos visos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu. Tačiau iš pagalbos lėšų gali būti finansuojamos tik tinkamos pagalbos gavėjo (pareiškėjo) išlaidos. vienuolikTASIS skirsnis reikalavimai pirkimams 66. Pagalbos gavėjai, kurie pagal Viešųjų pirkimų įstatymą yra perkančiosios organizacijos, įgyvendindami projektą privalo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Kiti pagalbos gavėjai, kurie pagal Viešųjų pirkimų įstatymą nėra perkančiosios organizacijos, privalo vadovautis šiose Gairėse ir pagalbos sutartyje nustatytais reikalavimais pirkimams, kurie detalizuojami ūkio ministro arba jo įgalioto asmens įsakymu patvirtintose Pirkimų taisyklėse, taikomose juridiniams asmenims, gaunantiems finansinę paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Lėšos, kurias pagalbos gavėjas išleis pagal prekių, paslaugų ar darbų pirkimo sutartis, sudarytas nesivadovaujant nurodytais reikalavimais, nebus laikomos tinkamomis kompensuoti. 67. Pareiškėjas gali atrinkti tiekėjus (rangovus) ar dalį jų iki paraiškos pateikimo, jei jie buvo atrinkti, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu (taikoma perkančiosioms organizacijoms) arba Pirkimų taisyklėmis, taikomomis juridiniams asmenims, gaunantiems finansinę paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų (taikoma ne perkančiosioms organizacijoms). 68. Jeigu projektas, vadovaujantis šiomis Gairėmis, gali būti pradėtas įgyvendinti prieš pagalbos sutarties pasirašymą ir su trečiaisiais asmenimis sudarytos prekių, paslaugų arba darbų pirkimo–pardavimo sutartys, kompensuojamos tik išlaidos, kurios buvo padarytos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu (taikoma perkančiosioms organizacijoms) arba laikantis reikalavimų, nustatytų šiose Gairėse (taikoma ne perkančiosioms organizacijoms). 69. Pagalbos gavėjai, kurie pagal Viešųjų pirkimų įstatymą nėra perkančiosios organizacijos, pirkimus privalo atlikti uždaro arba atviro konkurso būdu. Taikant uždaro konkurso būdą pirkimai turi būti atliekami, kai prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė didesnė kaip 50 000 litų ir mažesnė kaip 5 000 000 litų be pridėtinės vertės mokesčio. Atviro konkurso būdas taikomas, kai prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė didesnė kaip 5 000 000 Lt be PVM. Pirkimo sutartis, kurios vertė mažesnė kaip 50 000 litų, gali būti sudaroma atlikus apklausą. 70. Šių Gairių 69 punkte išvardyti pirkimai atliekami vadovaujantis Pirkimų taisyklėmis, taikomomis juridiniams asmenims, gaunantiems finansinę paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Pirkimus atlieka pagalbos gavėjo vadovo paskirta komisija (ne mažiau kaip trijų narių), kuri savo sprendimus protokoluoja raštu. Komisijos sprendimą dėl pirkimo turi patvirtinti parašu ir antspaudu pagalbos gavėjo vadovas arba jo įgaliotas asmuo. 71. Įvykdžius pirkimo procedūrą, vertinimo rezultatai bei pirkimo–pardavimo sutarties projektas pateikiami LVPA ir su ja suderinami. LVPA, gavusi reikiamą informaciją, per 15 darbo dienų jai pritaria arba atmeta. Jeigu pagalbos gavėjo parengti dokumentai atmetami, LVPA raštu paaiškina atmetimo motyvus ir pateikia pasiūlymus, kaip ištaisyti trūkumus. Šis reikalavimas taikomas pirkimams, kurie atliekami po pagalbos sutarties pasirašymo. Pareiškėjas, atrinkęs tiekėjus (ar dalį jų) iki paraiškos pateikimo, pirkimo dokumentus pateikia kartu su paraiška. 72. Tais atvejais, kai pagalba nėra skiriama, pagalbos teikėjas atsakomybės dėl išlaidų, padarytų nuo paraiškos registracijos datos iki pagalbos sutarties sudarymo dienos, apmokėjimo neprisiima. DVYLIKTASIS skirsnis Tinkamų kompensuoti išlaidų kategorijos PAGAL VALSTYBĖS PAGALBOS SCHEMAS Pagal šias Gaires tinkamomis kompensuoti pripažįstamos pagalbos gavėjo išlaidos priklauso nuo pagalbos schemos, pagal kurią prašoma valstybės pagalbos. 73. Pagalbos schema – pagalba smulkaus ir vidutinio verslo subjektams: 73.1. Pagalbos, teikiamos SVV subjektams, tinkamos finansuoti išlaidos yra: 73.1.1. materialios investicijos, nurodytos šių Gairių 62.1 punkte, išskyrus transporto priemonių įsigijimą (specializuotos transporto priemonės, pavyzdžiui, sandėliuose naudojami autokrovikliai, keltuvai, elektromobiliai ir pan., nėra laikomos transporto priemonėmis, kurioms įsigyti taikomi apribojimai); 73.1.2. nematerialios investicijos, nurodytos šių Gairių 62.2 punkte; 73.1.3. išlaidos už konsultavimo paslaugas (už nepriklausomų ekspertų konsultacijas), nurodytas šių Gairių 62.3 punkte. SVV subjektams pagalba gali būti teikiama pagal valstybės pagalbos teikimo tvarkos „Verslumo, verslo ir investicijų plėtros skatinimas“: arba pagal dalį „Pagalba smulkaus ir vidutinio verslo subjektams“; arba pagal dalį „Regioninė pagalba“. Pagal kurią dalį teikiama pagalba, pasirenka pats SVV subjektas ir tai nurodo paraiškoje. 73.2. Pagalba SVV subjektams: Eil. Nr. Tinkamos finansuoti išlaidos Intensyvumas 1. Materialios investicijos: ·    pastatų statyba, rekonstrukcija, remontas ·    ilgalaikis turtas (įranga, įrenginiai, darbo priemonės ir kt.) ·    su ilgalaikio turto įsigijimu susijusios išlaidos (projektavimas, gabenimas, įrengimas ir kt.) Projekto tinkamų išlaidų daliai: iki 2 mln. Lt – iki 65% nuo 2 mln. Lt iki 30 mln. Lt – iki 50% daugiau kaip 30 mln. Lt – iki 30% 2. Nematerialios investicijos: ·    patentai, licencijos, prekių ženklai, nepatentuotinos arba patentuotos technologinių naujovių (know-how) licencijos, programinė įranga ir kt. 3. Išlaidos už konsultavimo paslaugas: ·    galimybių studijų, strategijų, verslo planų, rinkodaros strategijų, techninių dokumentacijų rengimas ·    tyrimų, analizių atlikimas ·    leidinių rengimas ·    internetinio puslapio, duomenų bazės, programinės įrangos kūrimas ir diegimas ·    prekių ženklų, dizaino, kūrimas ·    projekto valdymo paslaugų pirkimas ·    kitos projektui būtinos konsultavimo paslaugos Iki 50 % 74. Pagalbos schema – regioninė pagalba: 74.1. Teikiant regioninę pagalbą tinkamos finansuoti išlaidos yra: 74.1.1. materialios investicijos, nurodytos šių Gairių 62.1 punkte, išskyrus transporto priemonių įsigijimą (specializuotos transporto priemonės, pavyzdžiui, sandėliuose naudojami autokrovikliai, keltuvai, elektromobiliai ir pan., nėra laikomos transporto priemonėmis, kurioms įsigyti taikomi apribojimai); 74.1.2. nematerialios investicijos, nurodytos šių Gairių 62.2 punkte. 74.2. Tuo atveju, jei materialios investicijos perkamos, tinkamos finansuoti išlaidos yra turto pirkimo išlaidos. Kai su tokiu pirkimu yra susijusios kitos materialios investicijos, su jomis susijusios išlaidos gali būti pridėtos prie pirkimo išlaidų. Turtas, kuriam įsigyti pagalba jau buvo suteikta iki pirkimo, negali būti įskaitomas. 74.3. Teikiant regioninę pagalbą gali būti finansuojama tik nematerialių investicijų dalis, atitinkanti visus šiuos kriterijus: 74.3.1. naudojama išimtinai ūkio subjekto, gaunančio pagalbą, veikloje; 74.3.2. laikoma nusidėvinčiu turtu; 74.3.3. įsigyta iš trečiųjų asmenų rinkos sąlygomis; 74.3.4. apskaitoma kaip pagalbos gavėjo turtas ir išlaikoma ūkio subjekte ne mažiau kaip penkerius metus nuo investicijų darymo pradžios; 74.3.5. tinkamų finansuoti nematerialių investicijų dalis negali būti didesnė nei 25 procentai šių Gairių 74.1.1 punkte nurodytų išlaidų, išskyrus, jei regioninė pagalba teikiama SVV subjektams. 74.4. SVV subjektams taikoma regioninė pagalba: Eil. Nr. Tinkamos finansuoti išlaidos Intensyvumas 1. Materialios investicijos: ·    pastatų statyba, rekonstrukcija, remontas ·    ilgalaikis turtas (įranga, įrenginiai, darbo priemonės ir kt.) ·    su ilgalaikio turto įsigijimu susijusios išlaidos (projektavimas, gabenimas, įrengimas ir kt.) Projekto tinkamų išlaidų daliai: iki 2 mln. Lt – iki 65% nuo 2 mln. Lt iki 30 mln. Lt – iki 50% per 30 mln. Lt – iki 30% 2. Nematerialios investicijos: ·   patentai, licencijos, prekių ženklai, nepatentuotinos arba patentuotos technologinių naujovių (know-how) licencijos, programinė įranga ir kt. 74.5. Dideliems ūkio subjektams taikoma regioninė pagalba: Eil. Nr. Tinkamos finansuoti išlaidos Intensyvumas 1. Materialios investicijos: ·    pastatų statyba, rekonstrukcija, remontas ·    ilgalaikis turtas (įranga, įrenginiai, darbo priemonės ir kt.) ·    su ilgalaikio turto įsigijimu susijusios išlaidos (projektavimas, gabenimas, įrengimas ir kt.) Projekto tinkamų išlaidų daliai: iki 30 mln. Lt – iki 50 % per 30 mln. Lt – iki 30 % 2. Nematerialios investicijos (ne daugiau kaip 25% materialių investicijų): ·    patentai, licencijos, prekių ženklai, nepatentuotinos arba patentuotos technologinių naujovių (know-how) licencijos, programinė įranga ir kt. 75. Pagalbos schema – de minimis pagalba: 75.1. Teikiant de minimis pagalbą, gali būti finansuojamos šios išlaidos: 75.1.1. išlaidos už konsultavimo paslaugas (už nepriklausomų ekspertų konsultacijas), nurodytas šių Gairių 62.3 punkte – tik dideliems ūkio subjektams; 75.1.2. materialiojo turto draudimo išlaidos – tinkamos yra materialiojo turto, kuriam įsigyti skirta pagalba, draudimo (projekto įgyvendinimo laikotarpiui) išlaidos; 75.1.3. projekto audito išlaidos – tinkamos yra išlaidos, patirtos projekto išoriniam auditui atlikti; 75.1.4. pagalbos projektui viešinimo išlaidos – tinkamos yra išlaidos, patirtos pagalbai viešinti pagal pagalbos sutartyje nustatytus reikalavimus (tik viešinimo priemonėms projekto įgyvendinimo laikotarpiu). 75.2. De minimis pagalba, išskyrus teikiamą pagal šių Gairių 75.1.1 punktą, gali būti teikiama tik tuomet, jei ji teikiama kaip papildoma pagalba kartu su pareiškėjo projektui teikiama kita pagalba pagal schemas „Pagalba smulkaus ir vidutinio verslo subjektams“ arba „Regioninė pagalba“. 75.3. SVV subjektams teikiama de minimis pagalba (nepriklausomai nuo to, pagal kurią pagalbos schemą teikiama valstybės pagalba): 1. Materialiojo turto, kuriam įsigyti teikiama pagalba, draudimo išlaidos (projekto įgyvendinimo laikotarpiu) iki 65% 2. Projekto išorinio audito išlaidos 3. Pagalbos projektui viešinimo išlaidos 75.4. Dideliems ūkio subjektams teikiama de minimis pagalba: 1. Išlaidos už konsultavimo paslaugas iki 50% 2. Materialiojo turto, kuriam įsigyti teikiama pagalba, draudimo išlaidos (projekto įgyvendinimo laikotarpiu) 3. Projekto išorinio audito išlaidos 4. Pagalbos projektui viešinimo išlaidos II SKYRIUS  BPD 1.2 PRIEMONĖ „ENERGIJOS TIEKIMO STABILUMO, PRIEINAMUMO IR DIDESNIO ENERGETIKOS EFEKTYVUMO UŽTIKRINIMAS“ pirmasis skirsnis TIKSLAI IR uždaviniai 76. Priemonės tikslas – užtikrinti energijos tiekimo vartotojams stabilumą, patikimumą, lankstumą bei prieinamumą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir taip sudaryti nacionalinės ekonomikos stabilesnio ir labiau prognozuojamo augimo pagrindą. 77. Priemonės uždaviniai: 77.1. modernizuoti ir išplėsti energijos perdavimo ir paskirstymo tinklus, gerinti jų patikimumą; 77.2. mažinti priklausomybę nuo energijos importo naudojant įvairesnes kuro rūšis ir pereinant prie vietinių ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo; 77.3. didinti energetikos efektyvumą. ANTRASIS skirsnis specifiniai atrankos kriterijai 78. Priemonės „Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas“ speci …