📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL 2008–2009 MOKSLO METŲ BENDRŲJŲ UGDYMO PLANŲ
2008 m. gegužės 19 d. Nr. ISAK-1424
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853; 2004, Nr. 103-3755; 2007, Nr. 43-1628) 56 straipsnio 14 punktu,
tvirtinu 2008–2009 mokslo metų bendruosius ugdymo planus (pridedama).
LAIKINAI EINANTI ŠVIETIMO IR MOKSLO
MINISTRO PAREIGAS ROMA ŽAKAITIENĖ
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu
Nr. ISAK-1424
2008–2009 MOKSLO METŲ BENDRIEJI UGDYMO PLANAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 2008–2009 mokslo metų bendrieji ugdymo planai (toliau – Bendrieji ugdymo planai) reglamentuoja priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specialiojo ugdymo programų (toliau – ugdymo programos) ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą mokyklose. Vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais sudaromas 2008–2009 mokslo metų mokyklos ugdymo planas.
2. Bendraisiais ugdymo planais siekiama skatinti mokyklas:
2.1. individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo turinį;
2.2. kurti ir tobulinti mokymo ir mokymosi modelius, kurie užtikrintų kokybišką išsilavinimą;
2.3. tikslingai planuoti ir organizuoti ugdymą optimizuojant mokymosi krūvius.
3. Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos ir terminai:
Adaptuota dalyko programa – išsilavinimo standartams neprilygstanti bendrojo lavinimo dalyko programa, pritaikyta asmens gebėjimams ir realiam mokymosi lygiui.
Ankstyvasis užsienio kalbos mokymas – kalbos mokymasis pradinio ugdymo programos vykdymo antraisiais – ketvirtaisiais metais.
Bendroji dalyko programa – formalizuota dalyko ugdymo tikslus, turinį, ugdymo metodus ir mokinių pasiekimus numatanti programa.
Dalyko modulis – iš anksto apibrėžta, savarankiška ugdymo ar mokymo dalyko programos dalis.
Darbinio ugdymo planas – ugdymo planas, skirtas lavinamųjų klasių mokiniams, baigusiems specialiąją pagrindinio ugdymo programą.
Dvikalbis ugdymas – tautinės mažumos mokomąja kalba mokyklos pasirinktas ugdymo modelis, pagal kurį dalis bendrųjų ugdymo programų dalykų arba dalykų modulių mokoma lietuvių kalba (valstybine).
Išlyginamoji klasė ar grupė – klasė ar grupė, skirta mokiniams, nutraukusiems mokymąsi ar nesimokiusiems kai kurių dalykų ir siekiantiems įgyti išsilavinimą; klasė ar grupė, skirta Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių, atvykusių iš užsienio, vaikams mokytis lietuvių kalbos (valstybinės).
Kontrolinis darbas – ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės savarankiškas, projektinis, kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas dalyko programos dalies (temos, kelių temų, skyriaus, logiškai vientisos dalies, savarankiškai išmoktos dalies) išmokimui patikrinti.
Kryptingas meninis ugdymas – įvairių meno sričių (bendrųjų meninių) gebėjimų ar nuodugnesnis ir platesnis vienos meno srities gebėjimų ugdymas.
Mobilioji grupė – ne mažesnė kaip 5 mokinių grupė sudaryta dalykui ar dalyko moduliui diferencijuotai mokyti, projektų veiklai ar pedagoginei ir specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.
Mokyklos mokomoji kalba (kalbos) – kalba, kuria įgyvendinamos ugdymo programos.
Neformalusis ugdymas – bendrojo lavinimo mokykloje organizuojama ir mokinio krepšelio lėšomis finansuojama neformaliojo vaikų švietimo veikla, skirta mokinių, pasirinkusių meninę, sportinę, technologinę, sveikatinimo ar panašią veiklą, asmeninėms, socialinėms edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti.
Pagilintas dalyko mokymas – dalyko mokymas pagal išsamesnę programą, kuriai skiriamas didesnis pamokų skaičius.
Pamoka – mokytojo organizuojama nustatytos trukmės kryptinga mokinių veikla, kuria siekiama įgyti tam tikrų Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose (toliau – Bendrosios programos) numatytų kompetencijų.
Pasirenkamasis dalykas – mokyklos siūlomas ir mokinio laisvai pasirenkamas mokomasis Bendruosiuose ugdymo planuose neįrašytas dalykas.
Privalomasis dalykas – Bendruosiuose ugdymo planuose įrašytas dalykas, kurį mokinys turi mokytis atitinkamoje klasėje.
Projektinė veikla – mokymo (-si) metodas, įtraukiantis mokinius į aktyvų problemos sprendimą ir padedantis ugdyti Bendrosiose programose numatytas kompetencijas.
Teminis planas – pagal Bendrąsias programas ir numatomus mokinių pasiekimus mokytojo parengtos dalyko turinio gairės mokyklos numatytam laikotarpiui.
Specialiosios pamokos – privalomos pamokos specialiųjų klasių mokiniams sutrikimą ar negalią kompensuojamiesiems įgūdžiams ugdyti.
Specialiosios pratybos – tai mokinių logopedinės, judesio ir padėties, tarties, kalbos ir klausos, orientacijos ir mobilumo, regėjimo funkcijų lavinimo, kasdienių gyvenimo įgūdžių ugdymo, Brailio rašto mokymo individualios ar grupinės pratybos.
Ugdymo turinio individualizavimas ir diferencijavimas – ugdymo turinio pritaikymas atskiram mokiniui ir mokinių grupei mokytis ir ugdytis pagal mokymosi poreikius ir polinkius.
Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991 Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
II. UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS
4. Mokyklos ugdymo plano projektą mokykla suderina su steigėju (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (kitų mokyklų).
5. Mokyklos ugdymo planą tvirtina mokyklos direktorius, iki 2008 m. rugsėjo 1 d.
6. Sudarydama ir įgyvendindama ugdymo planą mokykla vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-476 (Žin., 2005, Nr. 76-2770), arba Lietuvos higienos norma HN 102:2001 „Profesinio mokymo įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 475 (Žin., 2001, Nr. 78-2734).
7. Mokykla gali priimti sprendimus dėl dalykų programoms skiriamų valandų skaičiaus didinimo ar mažinimo (iki 10 procentų) numatytiems mokinių pasiekimams Bendrosiose programose pasiekti.
8. Mokykla pagal skirtas mokymo lėšas numato ugdymo turinio (mokymo programų, mokymo ir mokymosi metodų, konteksto, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdų, mokymo (-si) ir ugdymo (-si) priemonių bei patyrimo, kurį mokinys sukaupia ugdymo procese) individualizavimo ir diferencijavimo kryptis, nustato klasių dalijimo į grupes ir mobiliųjų grupių sudarymo principus, taip pat mobiliųjų grupių skaičių.
9. Mokyklų, dirbančių pagal Netradicinio ugdymo koncepciją, kurią tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras, ugdymo planus tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras. Ugdymo planai Švietimo ir mokslo ministerijai teikiami iki 2008 m. rugpjūčio 1 d.
10. Mokykla, pritaikydama ir įgyvendindama ugdymo turinį, vadovaujasi Bendrosiomis programomis, kitais norminiais teisės aktais, mokyklos strateginiais tikslais atsižvelgdama į mokyklos bendruomenės poreikius, turimus išteklius:
10.1. nustato ugdymo turinio planavimo principus ir laikotarpius; prevencinių ir kitų programų integravimo į ugdymo turinį principus ir būdus;
10.2. priima sprendimus dėl pagilinto dalykų mokymo, kryptingo meninio ugdymo, ankstyvojo užsienio kalbų mokymo, pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių pasiūlos, dvikalbio ugdymo organizavimo, antrosios užsienio kalbos mokymo nuo penktosios klasės;
10.3. nustato pasirinkto dalyko, kurso, dalyko modulio pakeitimo tvarką;
10.4. rengia dalykų integruoto pradinio ugdymo planus, pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių programas;
10.5. nustato pagalbos specialiųjų poreikių mokiniams teikimo tvarką ir adaptacinio laikotarpio penktokams trukmę (ne trumpesnę kaip 1 mėnesio laikotarpį);
10.6. numato formaliojo ir neformaliojo ugdymo integravimo galimybes mokykloje, neformaliojo ugdymo organizavimo principus;
10.7. numato mokinių socialinės veiklos organizavimo principus ir būdus siedama juos su mokyklos ir vietos bendruomenės poreikiais;
10.8. priima sprendimus dėl mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo ugdymo procese būdų ir laikotarpių, mokinių pasiekimų mokantis menų dalykų, kūno kultūros, technologijų, pilietiškumo pagrindų, ekonomikos, pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių vertinimo;
10.9. nustato mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymų dėl pasiekimų įvertinimo objektyvumo nagrinėjimo tvarką;
10.10. priima sprendimus dėl ugdymo turinio įgyvendinimo pagal atnaujintas Bendrąsias programas, jei mokykla yra pasirengusi įgyvendinti atnaujintas Bendrąsias programas.
11. Ugdymo organizavimas 2008–2009 mokslo metais:
11.1. mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d., ugdymo procesas baigiamas atitinkamai:
Klasė
Ugdymo proceso
Ugdymo proceso trukmė
pradžia
pabaiga
savaičių skaičius
mokymosi dienų skaičius *
1–4
09–01
05–29
32
160
5
09–01
05–29
32
160
6–10 (gimnazijų I–II)
09–01
06–19
37
183
11 (gimnazijų III)
09–01
06–19
37
183
12 (gimnazijų IV)
05–15
30
150
Pastaba:*mokymosi dienų skaičius gali būti keičiamas pasikeitus švenčių dienų datoms ar su švenčių dienomis sutampančių poilsio dienų perkėlimo tvarkai.
11.2. mokyklos dirba penkias dienas per savaitę;
11.3. mokslo metai mokyklos sprendimu pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas gali būti skirstomi trimestrais arba pusmečiais, pagal vidurinio ugdymo programą – pusmečiais. Pusmečių datas tvirtina mokyklos direktorius. Nustatoma tokia trimestrų trukmė:
pirmas trimestras: rugsėjo 1 d. – lapkričio 28 d.,
antras trimestras: gruodžio 1 d. – vasario 27 d.,
trečias trimestras 1–5 klasėms: kovo 2 d. – gegužės 29 d., 6–10 (gimnazijų I–II) klasėms kovo 2 d. – birželio 19 d.;
11.4. Mokinių atostogų trukmė kalendorinėmis dienomis:
Atostogos
Prasideda
Baigiasi
Rudens
2008-10-27
2008-11-02
Žiemos (Kalėdų)
2008-12-22
2009-01-04
Pavasario (Velykų)
2009-04-06
2009-04-13
Vasaros:
1–5 klasės
2009-05-30
2009-08-31
6–11 (gimnazijų I–III) klasės
2009-06-21
11.5. mokykla, kurios mokomoji kalba yra tautinės mažumos kalba, suderinusi su steigėju (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (kitų mokyklų) gali keisti žiemos (Kalėdų) ir pavasario (Velykų) atostogų datas;
11.6. 1–4 ir 5 klasių mokiniams skiriamos papildomos 10 mokymosi dienų atostogos (po 5 mokymosi dienas 2 kartus per ugdymo procesą). Papildomas atostogas rekomenduojama skirti:
Atostogos prasideda
Atostogos baigiasi
2008-12-01
2008-12-07
2009-02-09
2009-02-15
Papildomų atostogų laikas, suderintas su mokyklos taryba, gali būti ir kitas;
11.7. dešimt ugdymo proceso dienų per mokslo metus skiriama kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei veiklai. Jos metu rekomenduojama vykdyti socialinę veiklą, kultūros paveldo, meninės, socialinės veiklos, profesinio informavimo, karjeros planavimo, darnaus vystymosi ir kitus projektus bendradarbiaujant su šalies muziejais, teatrais, bibliotekomis, kultūros centrais ir kitomis įstaigomis. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių;
11.8. oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei, į mokyklą gali neiti 1–5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6–12 klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.
12. Ugdymo turinio planavimas ir mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas:
12.1. ugdymo turinys mokykloje planuojamas bendrųjų ugdymo planų 11.1 punkte nurodytam mokymosi dienų skaičiui ir remiantis Bendruosiuose ugdymo planuose nurodytu dalyko programai skiriamų valandų (pamokų) skaičiumi;
12.2. dalykų integruoto pradinio ugdymo planus, teminius planus ir pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programas (jei nėra Bendrųjų programų) rengia ir (ar) detalizuoja mokytojai mokyklos nustatyta tvarka;
12.3. planuodamas ugdymo turinį mokytojas planuoja ir mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą, jį sieja su mokymo (-si) tikslais atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus. Vertinimo metodus mokytojai derina tarp savęs, aptaria su mokiniais ir jų tėvais (globėjais, rūpintojais);
12.4. vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus vadovaujamasi Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150):
12.4.1. mokiniams, besimokantiems pagal pradinio ugdymo programą, pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami. Pažangai ir pasiekimams vertinti taikomas formuojamasis (žodžiu ar raštu) ir diagnostinis (pagal mokyklos pasirinktą vertinimo formalizavimo būdą) vertinimas;
12.4.2. pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas besimokančių mokinių pasiekimams vertinti taikoma 10 balų vertinimo sistema. Mokykla gali rinktis kitas vertinimo sistemas ir nustatyti konvertavimo į dešimtbalę sistemą tvarką:
12.4.2.1. pasirenkamųjų dalykų žinios ir gebėjimai gali būti vertinami pažymiu ar įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“;
12.4.2.2. etikos, tikybos, žmogaus saugos, kūno kultūros, menų ir technologijų dalykų mokymosi pasiekimai rekomenduojama vertinti įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“;
12.5. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“;
12.6. mokinių, besimokančių dalykų modulius, mokymosi pasiekimų įvertinimai gali būti įskaitomi į dalykų įvertinimus;
12.7. apie mokinių mokymosi pasiekimus mokyklos nustatyta tvarka raštu (gali būti elektroniniu būdu) informuojami mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai).
13. Mokinių mokymosi krūvis:
13.1. mokyklos direktorius ar jo paskirtas asmuo:
13.1.1. tvirtina mokymosi krūvio optimizavimo priemonių planą;
13.1.2. organizuoja tos pačios klasės mokinius mokančių mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi motyvacijos ir mokymosi krūvio optimizavimo klausimus;
13.1.3. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir/ar kontrolę;
13.2. klasėje (grupėje) dirbantys mokytojai derina tarp savęs namų darbų apimtis ir kontrolinių darbų atlikimo datas;
13.3. mokiniams per dieną negali būti skiriama daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę;
13.4. mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį rekomenduojama skirti minimalų privalomų pamokų skaičių. Maksimalų privalomų pamokų skaičių rekomenduojama skirti suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais);
13.5. mokinių, besimokančių dailės, choreografijos, muzikos, menų mokyklose, sportinės krypties neformaliojo švietimo įstaigose ir baigusiųjų menų mokyklas pageidavimu gali būti atleidžiami nuo atitinkamo privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo. Atleidimo tvarką ir pasiekimų įvertinimų užskaitymą nustato mokykla. Mokykla užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių saugumą;
13.6. mokiniams, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pamokų tvarkaraštyje neturėtų būti daugiau kaip trys „langai“ (vienos ar kelių pamokų trukmės laisvo laiko tarpas tarp pamokų, į kurį neįskaičiuotas pietų pertraukai skirtas laikas). Jų metu gali vykti neformaliojo ugdymo, savišvietos ir kita veikla.
14. Neformalusis vaikų švietimas mokykloje:
14.1. neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr. 4-115);
14.2. neformaliojo vaikų švietimo programas mokiniai renkasi laisvai, jos yra neprivalomos ir įgyvendinamos per:
14.2.1. neformaliojo ugdymo programas;
14.2.2. neformaliojo vaikų švietimo programas, kurios gali būti vykdomos ir mokykloje, kai panaudotos visos neformaliojo ugdymo valandos, finansuojamos iš mokinio krepšelio lėšų, skirtų neformaliajam vaikų švietimui;
14.2.3. pažintinę veiklą, organizuojamą pagal Mokinių pažintinei veiklai skirtų lėšų naudojimo metodines rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-1934 (Žin., 2007, Nr. 105-4319);
14.3. mokinių skaičius neformaliojo ugdymo grupėje yra ne mažesnis kaip 5 mokiniai gyvenvietės ir 10 mokinių savivaldybės centro ir miesto mokykloje;
14.4. neformaliojo ugdymo valandų neskiriama pasirenkamiesiems dalykams, pagilintiems dalykams ar jų moduliams mokyti;
14.5. jei mokinys pasirinko neformaliojo vaikų švietimo programą dailės, choreografijos, muzikos, menų mokykloje, sportinės krypties neformaliojo švietimo įstaigose ar kitose neformalųjį vaikų švietimo vykdančiose įstaigose, už neformalųjį vaikų švietimą mokykla atsiskaito pagal Mokinio krepšelio lėšų, skirtų atsiskaityti už neformalųjį vaikų švietimą, perskirstymo ir naudojimo metodines rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-386 (Žin., 2007, Nr. 34-1258), ir steigėjo (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgalioto asmens (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos),dalyvių susirinkimo (savininko) (kitų mokyklų) nustatyta tvarka.
15. Mokyklos nuožiūra gali būti skiriama pamokų:
15.1. dalyko programai ar jos daliai diferencijuotai mokyti;
15.2. pagilintiems dalykams mokyti, ankstyvajai užsienio kalbai, antrajai užsienio kalbai penktojoje klasėje ir trečiajai užsienio kalbai mokyti, kryptingam meniniam ugdymui;
15.3. privalomųjų dalykų, pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių ar besimokančių pagal skirtingas vidurinio ugdymo dalykų bei kursų programas mobiliosioms grupėms sudaryti;
15.4. prevencinėms ir kitoms programoms: alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, smurto, prekybos žmonėmis, ŽIV/AIDS, lytiškumo ugdymo, sveikos gyvensenos ir kita;
15.5. dvikalbiam ugdymui ir integruotam dalyko ir kalbos mokymui, jei per pamoką dirba du mokytojai: vienas – dalyko, kitas – kalbos;
15.6. integruotam informacinių technologijų ir dalyko mokymui, jei pamokos metu dirba du mokytojai: vienas – dalyko, kitas – informacinių technologijų;
15.7. individualiam darbui su mokiniu (-iais), kuriam (-iems) reikalinga papildoma mokytojo arba specialioji pedagoginė pagalba (nepadidinus privalomų pamokų skaičiaus per kai kurias pamokas dirba du mokytojai, mokytojas ir mokytojo padėjėjas arba mokytojas ir specialusis pedagogas);
15.8. pilietiškumo pagrindų dalykui mokyti 9-ojoje klasėje;
15.9. individualioms ir grupinėms konsultacijoms (mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, itin gabiems);
15.10. ir kitoms ugdymo veikloms įgyvendinant Bendrųjų programų tikslus.
16. Lietuvių kalbos (valstybinės) ir tautinių mažumų gimtųjų kalbų ugdymo organizavimas:
16.1. mokykla, kurioje mokoma tautinės mažumos kalba, atsižvelgdama į mokinių kalbos gebėjimus ir poreikius apsisprendžia dėl lietuvių kalbai (valstybinei) ir gimtajai kalbai klasei skiriamų pamokų skaičiaus rinkdamasi vieną iš variantų:
16.1.1. skiria Bendruosiuose ugdymo planuose nustatytą pamokų skaičių per savaitę;
16.1.2. Bendruosiuose ugdymo planuose skirtas savaitines pamokas gimtajai kalbai ir lietuvių kalbai (valstybinei) sumuoja ir dalija jas per pusę;
16.1.3. Bendruosiuose ugdymo planuose nustatytą gimtosios kalbos pamokų skaičių skiria lietuvių kalbai (valstybinei), o lietuvių kalbos (valstybinės) pamokų skaičių – gimtajai kalbai;
16.2. mokykla gali padidinti Bendruosiuose ugdymo planuose lietuvių kalbai (valstybinei) skiriamų pamokų skaičių panaudodama kitas galimybes: mokyklos nuožiūra skirstomas pamokas, mobiliosioms grupėms skirtas valandas ir kita;
16.3. mokiniams, baigusiems pagrindinio ugdymo programą tautinės mažumos kalba ir besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą lietuvių kalba, sudaromos galimybės toliau mokytis gimtosios kalbos ir lietuvių kalbos (valstybinės) pagal atitinkamą programą;
16.4. mokyklose, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba, gali būti taikomas dvikalbis ugdymas;
16.5. jei mokinių, kurių gimtoji kalba yra kita negu mokyklos mokomoji kalba, jų gimtosios kalbos rekomenduojama mokyti vadovaujantis Tautinės mažumos kalbos mokymosi organizavimo bendrojo lavinimo mokykloje rekomendacijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1630 (Žin., 2006, Nr. 87-3420);
17. Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių, išvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ugdymo organizavimas:
17.1. mokinio užsienio mokykloje išeitą pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programos dalį vertina mokykla, į kurią kreipėsi mokinys, pageidaujantis tęsti mokymąsi. Jei reikia likviduoti kai kurių dalykų programų skirtumus, mokykla, atsižvelgusi į mokinio pageidavimus, numato būdus ir formas atsilikimui likviduoti ir atsiskaityti;
17.2. užsieniečių vaikų ir suaugusiųjų, nemokančių valstybinės kalbos ir norinčių tęsti mokymąsi Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, ugdymas organizuojamas vadovaujantis Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ar dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1800 (Žin., 2005, Nr. 109-3991);
17.3. mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, pateikę prašymą mokyklos, kurioje jie mokėsi, direktoriui, lietuvių kalbos, istorijos ar visų atitinkamos klasės dalykų gali mokytis savarankiškai pagal Savarankiško mokymosi tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 258 (Žin., 2003, Nr. 33-1397; 2007, Nr. 95-3860). Pageidaujantys mokytis nuotolinio mokymosi būdu kreipiasi į mokyklą, vykdančią nuotolinį mokymą.
18. Ugdymo organizavimas jungtinėse klasėse:
18.1. klasės jungiamos Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 (Žin., 2004, Nr. 95-3510), nustatyta tvarka;
18.2. jungtinės klasės ugdymo planą mokykla rengia pagal Bendruosiuose ugdymo planuose pradinio ir (ar) pagrindinio ugdymo programų dalykams ir jungtinei klasei nustatytą savaitinių pamokų skaičių;
18.3. pradinėje mokykloje su jungtinėmis klasėmis dirbančiam mokytojui gali būti skiriama iki 30 pamokų, be neformaliojo ugdymo, per savaitę atsižvelgus į tai, kiek klasių sujungta ir koks yra mokinių skaičius;
18.4. jungtiniam 5–6 klasių komplektui skiriama: 33 pamokos, 6–7 klasių – 34 pamokos, 7–8 klasių – 36 pamokos. Kiekvienam jungtinės klasės komplektui skiriama po 4 neformaliojo ugdymo pamokas.
19. Mokinių mokymas namuose ir savarankiško mokymosi organizavimas:
19.1. vaikų, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriems reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, mokymas vyksta pagal Vaikų, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriems reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1836 (Žin., 2007, Nr. 100–4088);
19.2. sergančių mokinių mokymas namuose skiriamas ir organizuojamas pagal Moksleivių mokymo namuose organizavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 259/153 (Žin., 2000, Nr. 25–654):
19.2.1. mokinys gydytojo leidimu dalį pamokų gali lankyti mokykloje. Šios pamokos papildomai įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą. Mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais ar rūpintojais) ir atsižvelgdama į mokinio ligos pobūdį bei gydytojo rekomendacijas, rengia individualų mokinio mokymo namuose planą;
19.2.2. mokinys gali nesimokyti dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros;
19.3. 1–3 klasės mokiniui, mokomam namuose, skiriamos 9 savaitinės pamokos, 4 klasės – 11 pamokų, 5–6 klasės – 12 pamokų, 7–8 klasės – 13 pamokų, 9–10 klasės – 15 pamokų, 11–12 klasės – 11 pamokų. Mokyklos, kurioje mokoma tautinės mažumos kalba pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, mokiniams kiekvienoje klasėje skiriamos papildomos dvi pamokos per savaitę lietuvių kalbai (valstybinei) mokyti;
19.4. mokinių savarankiškas mokymasis organizuojamas pagal Savarankiško mokymosi tvarkos aprašą.
20. Mokymosi organizavimas išlyginamosiose klasėse ar grupėse:
20.1. išlyginamosios klasės ar grupės gali būti steigiamos steigėjo (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos) dalyvių susirinkimo (savininko) (kitų mokyklų) sprendimu. Steigėjas (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimas (savininkas) (kitų mokyklų) nustato priėmimo į išlyginamąsias klases tvarką, informuoja visuomenę ir mokinių tėvus apie teikiamas paslaugas, numato finansavimo galimybes;
20.2. mokiniai išlyginamojoje klasėje ar grupėje gali mokytis visų tos klasės ugdymo plano dalykų ar tik tam tikros ugdymo srities (kalbų, gamtamokslinių, socialinių, menų, tiksliųjų mokslų) dalykų ar vieno dalyko. Išlyginamojoje klasėje ar grupėje turi būti ne mažiau kaip 5 mokiniai;
20.3. mokykla, kurioje steigiama išlyginamoji klasė ar grupė, rengia jos ugdymo planą ir tvarkaraštį;
20.4. klasės ar grupės ugdymo planas sudaromas taip, kad maksimalus mokinio pamokų skaičius per savaitę neviršytų 28 pamokų, neformaliajam ugdymui ir mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų skaičius neturi viršyti 10 savaitinių pamokų. Klasėje gali būti sudaromos mobiliosios grupės;
20.5. mokiniams gali būti siūlomi įvairūs moduliai: pasiekimų spragoms kompensuoti, dalyko žinioms ir gebėjimams pagilinti, naujam dalyko turiniui išmokti ir kiti;
20.6. užsieniečių vaikų, nemokančių valstybinės kalbos ir norinčių tęsti mokymąsi Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, ugdymas išlyginamosiose klasėse ir grupėse organizuojamas Bendrųjų ugdymo planų 17.2 punkto nustatyta tvarka.
III. PRIEŠMOKYKLINIS IR PRADINIS UGDYMAS
21. Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m birželio 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1180 (Žin., 2005, Nr. 84-3118).
22. Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas pagal Bendrąją priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m birželio 24 d. įsakymu Nr. 1147 (Žin, 2003, Nr. 5-214), ir Priešmokyklinio ugdymo standartą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m liepos 9 d. įsakymu Nr. ISAK-1015 (Žin., 2003, Nr. 77-3525).
23. Pradinis ugdymas organizuojamas pagal Pradinio ugdymo sampratą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 113 (Žin., 2003, Nr. 18-798).
24. Mokykla:
24.1. gali pasirengti ugdymo planą visai pradinio ugdymo programai įgyvendinti neviršydama Bendrųjų ugdymo planų 28, 29, 30 punktuose programai skiriamų pamokų (valandų) skaičiaus per savaitę;
24.2. įgyvendindama pradinio ugdymo programą gali nustatyti 40 arba 35 minučių pamokos trukmę arba ugdymo procesą organizuoti integruodama dalykus. Ugdymo plano dalykui per mokslo metus turi būti skiriama tiek valandų, kiek nurodyta Bendrųjų ugdymo planų 28 punkte;
24.3. mokiniams, pradedantiems pradinio ugdymo programą lietuvių mokomąja kalba, bet nemokantiems lietuvių kalbos, privalo sudaryti sąlygas ją intensyviai mokytis.
25. Mokytojas gali savo nuožiūra integruoti dalykus, organizuoti integruoto mokymosi dieną, savaitę ar ilgesnį laikotarpį. Integruotas ugdymas organizuojamas taip, kad per savaitę atskiroms ugdymo sritims – kalboms, gamtamoksliniam ir socialiniam ugdymui, matematikai, menams ir kūno kultūrai būtų skiriama proporcingai (po 1/3) ugdymosi laiko.
26. Žmogaus sauga (civilinė sauga, priešgaisrinė sauga ir saugaus eismo mokymas) pradinio ugdymo programoje integruojama į kitus dalykus.
27. Ugdymo sritys, dalykai:
27.1. dorinis ugdymas: tėvai, (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka vieną dorinio ugdymo dalyką – tikybą (tradicinės religinės bendrijos ar bendruomenės) arba etiką.
27.2. užsienio kalba:
27.2.1. jei mokykla pasirengusi, ankstyvasis užsienio (anglų, prancūzų ar vokiečių) kalbos mokymas vykdomas antraisiais-ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais;
27.2.2. pirmąją užsienio kalbą nuo 2-osios ar 4-osios klasės mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai) iš mokyklos siūlomų kalbų: anglų, prancūzų, vokiečių;
27.2.3. ankstyvojo užsienio kalbų mokymo grupes galima sudaryti iš vienos klasės ar paralelių klasių mokinių, jei tos pačios užsienio kalbos pageidauja mokytis ne mažiau kaip 5 mokinių grupė;
27.2.4. mokyti užsienio kalbos pradinėse klasėse (grupėse) gali:
27.2.4.1. užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją turintis mokytojas, išklausęs darbo su pradinių klasių mokiniais didaktikos kursą;
27.2.4.2. pradinės klasės mokytojas, turintis užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją, baigęs užsienio kalbos mokymo kursus arba dalyvaujantis perkvalifikavimo studijų programoje;
27.2.5. 4-ojoje klasėje gali būti sudaroma atskira ankstyvojo užsienio kalbos mokymo grupė, kuri nejungiama su pradedančiaisiais mokytis užsienio kalbos. Jei tokios galimybės nėra, pamokoje mokymas diferencijuojamas;
27.3. meninis ir technologinis ugdymas:
27.3.1. mokykla, organizuojanti kryptingą meninį ugdymą, parengia kryptingo meninio ugdymo programą, kurią tvirtina mokyklos direktorius;
27.3.2. jei yra teatro specialistas, turintis pedagoginio darbo patirties, kaip viena iš neformaliojo ugdymo sričių rekomenduojamas teatras;
27.4. kūno kultūra:
27.4.1. viena kūno kultūros pamoka per savaitę gali būti skiriama šokiui;
27.4.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės gali būti organizuojamos taip:
27.4.2.1. iš įvairių klasių sudaromos 8–15 mokinių grupės, kurioms skiriamos 2 pamokos per savaitę;
27.4.2.2. mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;
27.4.2.3. tėvų, (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes už mokyklos ribų;
27.4.2.4. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį. Neskiriama ir neatliekama pratimų, kurie gali skatinti ligų paūmėjimą.
28. Pradinio ugdymo programos dalykų apimtis valandomis, kai pamokos trukmė – 45 minutėmis (1-ojoje klasėje – 35 minutės):
Dalykai
1–2 klasė
3–4 klasė
Iš viso valandomis.
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)
64
64
128
Lietuvių kalba (gimtoji)
480
448
928
Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)
448*
448*
896*
Lietuvių (valstybinė) kalba
160*
224*
384*
Užsienio kalba
64
64
Matematika
288
288
576
Pasaulio pažinimas
128
128
256
Dailė ir technologijos
128
128 (96*)
256 (224*)
Muzika
128
128
256
Kūno kultūra
192 (160*)
160
352 (320*)
Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos
96
128
224
Iš viso:
1504
1600*
1536
1760*
3040
3360**
Pastaba: * mokykloje tautinės mažumos kalba.
29. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pradinio ugdymo programai įgyvendinti (1-ojoje klasėje pamokos trukmė – 35 minutės, 2–4 klasėse – 45 minutės):
Dalykai
Dalyko savaitinių pamokų skaičius
1–2 klasės
3–4 klasės
pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)
2
2
4
Kalbos:
Lietuvių kalba (gimtoji)
15
14
29
Užsienio kalba (anglų ar prancūzų ar vokiečių)
2
2
Matematika
9
9
18
Pasaulio pažinimas
4
4
8
Meninis ir technologinis ugdymas
Dailė ir technologijos
4
4
8
Muzika
4
4
8
Kūno kultūra
6
5
11
Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui
22 – 1-ojoje,
22 – 2-ojoje klasėje
22 – 3-iojoje,
22 – 4-ojoje klasėje
88
Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos
7**
7
Maksimalus pamokų skaičius mokiniui
22 – 1-ojoje,
24* – 2-ojoje klasėje
24* – 3-iojoje,
24* – 4-ojoje klasėje
91
Neformalusis ugdymas
12**
12
Pastabos:* tik mokiniams, pasirinkusiems ankstyvąjį užsienio kalbų mokymą;**mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų ir neformaliojo ugdymo valandų skaičius nurodytas 1–4 klasėms (keturioms klasėms) bendrai, esant daugiau klasių komplektų atitinkamai didėja ir šių pamokų skaičius.
30. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pradinio ugdymo programai įgyvendinti mokykloje tautinės mažumos kalba (1-ojoje klasėje pamokos trukmė – 35 minutės, 2–4 klasėse – 45 minutės):
Dalykai
Dalyko savaitinių pamokų skaičius
1–2 klasės
3–4 klasės
pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)
2
2
4
Kalbos:
Gimtoji kalba
14
14
28*
Lietuvių kalba (valstybinė)
5
7
12*
Užsienio kalba (anglų ar prancūzų ar vokiečių)
2
2
Matematika
8
9
17
Pasaulio pažinimas
4
4
8
Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra:
Dailė ir technologijos
4
3
7
Muzika
4
4
8
Kūno kultūra
5
5
10
Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui
22 – 1-ojoje,
24 – 2-ojoje klasėje
25 – 3-iojoje,
25 – 4-ojoje klasėje
96
Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos
7**
7
Maksimalus pamokų skaičius mokiniui
22 – 1-ojoje,
24 – 2-ojoje klasėje
26 – 3-iojoje,
26 – 4-ojoje klasėje
99
Neformalusis ugdymas
12**
12
Pastabos: *šios pamokos gali būti perskirstomos; „mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų ir neformaliojo ugdymo valandų skaičius nurodytas 1–4 klasėms (keturioms klasėms) bendrai, esant daugiau klasių komplektų atitinkamai didėja ir šių pamokų skaičius.
31. Pamokų, skaičių klasei sudaro: minimalus pamokų skaičius mokiniui, mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos, neformaliojo ugdymo valandos ir dalyko, kuriam mokyti klasė dalijama į grupes, pamokų skaičius. Pradinio ugdymo programai įgyvendinti klasė į grupes gali būti dalijama:
31.1. doriniam ugdymui, jeigu vieną dorinio ugdymo dalyką – tikybą (tradicinės religinės bendrijos ar bendruomenės) arba etiką pasirinko ne mažiau kaip 5 mokiniai;
31.2. ankstyvajam užsienio kalbos mokymui, lietuvių kalbai (valstybinei) mokyti mokyklose tautinės mažumos kalba, jeigu klasėje mokosi ne mažiau kaip 20 mokinių;
31.3. lietuvių kalbai (gimtajai) mokyti mokyklose, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras.
IV. PAGRINDINIS UGDYMAS
32. Pradedančiam mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą mokiniui (klasei) mokykla skiria adaptacinį laikotarpį (nuo 1 mėn. iki 1–2 trimestrų, pusmečio, mokslo metų):
32.1. pirmąjį pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimo mėnesį mokinių pasiekimai kontroliniais darbais netikrinami. Mokytojas taiko individualius mokinių pažinimo metodus siekdamas išsiaiškinti mokinių ugdymo (-si) pasiekimus;
32.2. adaptaciniu laikotarpiu rekomenduojama mokinių pažangos ir pasiekimų pažymiais nevertinti;
32.3. adaptaciniam laikotarpiui trunkant mokslo metus mokinių pasiekimai pusmečio/trimestro pabaigoje įvertinami aprašomuoju būdu.
33. Socialinė veikla pagrindiniame ugdyme yra privaloma ir jai skiriama ne mažiau kaip 5 pamokų (valandų) trukmės veikla per mokslo metus. Ši veikla yra ugdymo proceso dalis, gali būti vykdoma ugdymo proceso, skirto kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei veiklai, metu. Socialinė veikla siejama su pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės projektais, kultūrinėmis bei socializacijos programomis.
34. Mokiniai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programą, gali rinktis dalykų pagilinto mokymosi programas:
34.1. lietuvių kalbos (valstybinės), užsienio kalbos ir kūno kultūros – 5-ojoje klasėje;
34.2. kitų dalykų kaip modulių pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį;
34.3. mokiniai gali tęsti pradėtą kryptingą meninio ugdymo programą.
35. Pagrindinio ugdymo programos antrojoje dalyje gali būti sudaromos sąlygos mokiniams pasirinkti dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus, vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-715 (Žin., 2008, Nr. 35-1260).
36. Ugdymo sritys, dalykai:
36.1. dorinis ugdymas: tėvai, (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų pats pasirenka, pritarus tėvams, vieną dorinio ugdymo dalyką – tikybą (tradicinės religinės bendrijos ar bendruomenės) arba etiką.
36.2. kalbos:
36.2.1. antrosios užsienio kalbos mokymas privalomas nuo 6-osios klasės. Mokinys antrąją užsienio kalbą pasirenka iš anglų, latvių, lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių ir kitų kalbų;
36.2.2. mokykla iki vidurinio ugdymo programos vykdymo pradžios negali keisti pradėtų mokinį mokyti užsienio kalbų;
36.2.3. mokinio, atvykusio į mokyklą, kurios mokomoji kalba yra kita negu jis mokėsi anksčiau, mokymosi kalbos pasiekimus įvertina mokykla. Jei mokinio pasiekimai neatitinka Bendrosiose programose apibrėžtų reikalavimų, turi būti sudaromos sąlygos atsilikimui likviduoti;
36.3. informacinės technologijos:
36.3.1. informacinių technologijų pradedama mokyti 5-ojoje klasėje pagal Informacinių technologijų bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1432 (Žin., 2005, Nr. 94-3518), pagal šią programą dalyko mokymasis tęsiamas 6-ojoje, 7-ojoje ir 8-ojoje klasėse;
36.3.2. 9–10 (gimnazijos I–II) klasėse informacinių technologijų mokoma pagal Informacinių technologijų bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. ISAK-1015 ( Žin., 2003, Nr. 77-3525);
36.4. socialinis ugdymas:
36.4.1. pilietiškumo pagrindų ugdymas gali būti integruojamas su socialine veikla;
36.4.2. 2008–2009 mokslo metais pilietiškumo pagrindams mokyti gali būti skiriama po 1 pamoką 9-ojoje ir 10-ojoje (gimnazijos I–II) klasėse. Pilietiškumo pagrindams mokyti 9-ojoje (gimnazijos I) klasėje mokykla gali skirti pamokų iš mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų. Jei 9-ojoje (gimnazijos I) klasės mokiniai 2008–2009 mokslo metais pilietiškumo ugdymo pagrindų nesimokys, 2009–2010 mokslo metais šiam dalykui 10-ojoje klasėje turės būti skiriamos 2 pamokos per savaitę;
36.4.3. tautos istorija mokykloje tautinės mažumos kalba gali būti siūloma kaip pasirenkamasis dalykas arba istorijos modulis;
36.5. meninis ugdymas: pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį mokiniams vietoj muzikos ir dailės gali būti siūloma mokytis pagal integruotą menų programą;
36.6. technologinis ugdymas: mokinius, besimokančius pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, pradedama mokyti technologijų dalyko pagal privalomą 17 valandų integruoto technologijų kurso programą, po kurios mokiniai renkasi vieną iš penkių siūlomų technologinių programų;
36.7. kūno kultūra:
36.7.1. gali būti nuo 5-osios klasės sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės, sugrupuotos iš paralelių ar gretimų klasių mokinių;
36.7.2. jei kūno kultūrai skiriamos 2 valandos per savaitę, būtina sudaryti sąlygas visiems mokiniams dar bent vieną valandą lankyti jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (iš jų ir šokio) toje pačioje mokykloje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje;
36.7.3. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose pažymiais nevertinami, įrašoma „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Jos gali būti organizuojamos taip:
36.7.3.1. iš įvairių klasių sudaromos 8–15 mokinių grupės, kurioms skiriamos 2 pamokos per savaitę;
36.7.3.2. mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;
36.7.3.3. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes už mokyklos ribų;
36.7.4. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, kurie gali skatinti ligų paūmėjimą.
37. Pagrindinio ugdymo programos pirmosios ir antrosios dalies dalykų programų apimtys valandomis:
Dalykai
5–6 klasė
7–8 klasė
Iš viso valandų pagrindinio ugdymo programos pirmajai daliai
Iš viso valandų pagrindinio ugdymo programos antrajai daliai (9–10 klasė )
Iš viso valandų pagrindinio ugdymo programai (5–10 klasė)
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)
69
74
143
74
217
Lietuvių kalba (gimtoji)
335
370
705
333
1038
Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)
335*
370*
705*
296*
1001*
Lietuvių kalba (valstybinė)
207*
222*
429*
296*
725*
Užsienio kalba (1-oji)
207
222
429
222
651
Užsienio kalba (2-oji)
74
148
222
148
370
Matematika
276
296
572
259
831
Gamta ir žmogus
138
138
138
Ekonomika
37
37
Biologija
111
111
111
222
Fizika
111
111
148
259
Chemija
74
74
148
222
Informacinės technologijos
69
37
106
74
180
Istorija
138
148
286
148
434
Pilietiškumo pagrindai
37 (37)**
74**
Geografija
74
148
222
111
333
Dailė
69
74
143
74
217
Muzika
69
74
143
74
217
Technologijos
138
111
249
91 (74*)
340
(323*)
Kūno kultūra
170 (138*)
148
318 (286*)
148
466 (434*)
Žmogaus sauga
34
37
71
12
83
Iš viso:
Mokykloje tautinės mažumos kalba
1860
1961*
2183
2257*
4043
4218*
2249
2343*
6329
6598*
Pastabos:* mokykloje tautinės mažumos kalba;** 10 (gimnazijos II) klasės mokiniai pilietiškumo pagrindų 1 pamoką turėjo 8 klasėje, todėl bendras pamokų skaičius dalykui 74, o pagrindinio ugdymo programai: 6329 valandos ir – 6598* valandos pagrindinio ugdymo programai tautinės mažumos kalba.
38. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti:
Dalykai
Minimalus savaitinių pamokų skaičius dalykui
5–6 klasės
7–8 klasės
pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (5–8 klasės)
pagrindinio ugdymo programos antroji dalis (9–10 ir I–II gimn. klasės)
pagrindinio ugdymo programa (5–10 klasės)
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)
2
2
4
2
6
Kalbos:
Lietuvių kalba (gimtoji)
10
10
20
9
29
Užsienio kalba (1-oji)
6
6
12
6
18
Užsienio kalba (2-oji)
2
4
6
4
10
Matematika
8
8
16
7
23
Pasaulio pažinimas
Gamtamokslinis ugdymas:
Gamta ir žmogus
4
4
4
Biologija
3
3
3
6
Fizika
3
3
4
7
Chemija
2
2
4
6
Informacinės technologijos
2
1
3
2
5
Socialinis ugdymas:
Istorija
4
4
8
4
12
Pilietiškumo pagrindai
1**;1
1
Geografija
2
4
6
3
9
Ekonomika
1
1
Meninis ir technologinis ugdymas:
Dailė ir technologijos
Dailė
2
2
4
2
6
Muzika
2
2
4
2
6
Technologijos
4
3
7
2,5
9,5
Kūno kultūra
5
4
9
4
13
Žmogaus sauga
1
1
2
0,5
2,5
Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai
Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui
26 – 5-ojoje,
28 – 6-ojoje klasėje
29 – 7-ojoje,
30 – 8-ojoje klasėje
113
30 – 9-ojoje,
31 – 10-ojoje klasėje
174
Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos
12***
12
14*
26
Maksimalus pamokų skaičius mokiniui
27 – 5-ojoje,
29 – 6-ojoje klasėje
30 – 7-ojoje,
31 – 8-ojoje klasėje
117
32 – 9-ojoje,
32 – 10-ojoje klasėje
181
Neformalusis ugdymas
12***
12
7
19
Pastabos:*pamokos skiriamos mokymui diferencijuoti ir individualizuoti, integruotiems dalykams dėstyti ir kita; ** 2008–2009 mokslo metais gali būti skiriama 1 pamoka 9-ojoje (gimnazijos I) klasėje; 10-ojoje (gimnazijos II) klasėje pamoka privaloma;*** mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų ir neformaliojo ugdymo valandų skaičius nurodytas 5–8 klasėms (keturioms klasėms), esant daugiau klasių komplektų atitinkamai didėja ir pamokų skaičius.
39. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pagrindinio ugdymo programai tautinės mažumos kalba įgyvendinti:
Dalykai
5–6 klasės
7–8 klasės
Pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (5–8 klasės)
Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis (9–10 ir 1–2 gimn. klasės)
Pagrindinio ugdymo programa (5–10 klasės)
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)
2
2
4
2
6
Kalbos:
Gimtoji kalba
10
10
20*
8
28*
Lietuvių kalba (valstybinė)
6
6
12*
8
20*
Užsienio kalba
6
6
12
6
18
Matematika
8
8
16
7
23
Pasaulio pažinimas
Gamtamokslinis ugdymas:
Gamta ir žmogus
4
4
4
Biologija
3
3
3
6
Fizika
3
3
4
7
Chemija
2
2
4
6
Informacinės technologijos
2
1
3
2
5
Socialinis ugdymas:
Istorija
4
4
8
4
12
Pilietiškumo pagrindai
1***; 1
1
Geografija
2
4
6
3
9
Ekonomika
1
1
Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra:
Dailė ir technologijos
Dailė
2
2
4
2
6
Muzika
2
2
4
2
6
Technologijos
4
3
7
2,5
9,5
Kūno kultūra
4
4
8
4
12
Žmogaus sauga
1
1
2
0,5
2,5
Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai
Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui
27 – 5-ojoje,
30 – 7-ojoje,
118
32 – 9-ojoje,
182
30 – 6-ojoje klasėje
31 – 8-ojoje klasėje
32 – 10-ojoje klasėje
Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos
10****
10
10**
20
Maksimalus pamokų skaičius mokiniui
28 – 5-ojoje,
31 – 7-ojoje,
21
32 – 9-ojoje,
185
30 – 6-ojoje klasėje
32 – 8-ojoje klasėje
32 – 10-ojoje klasėje
Neformalusis ugdymas
12****
12
7
19
Pastabos:*šios pamokos gali būti perskirstomos;**pamokos skiriamos mokymui individualizuoti ir diferencijuoti; *** 2008–2009 mokslo metais gali būti skiriama 1 pamoka 9-ojoje (gimnazijos I) klasėje; 10-ojoje (gimnazijos II) klasėje pamoka privaloma; ****mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų ir neformaliojo ugdymo valandų skaičius nurodytas 5– 8 klasėms (keturioms klasėms), esant daugiau klasių komplektų atitinkamai didėja ir pamokų skaičius.
40. Pamokų skaičių klasei sudaro: minimalus pamokų skaičius mokiniui, mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos, neformaliojo ugdymo valandos ir dalyko, kuriam mokyti klasė dalijama į grupes, pamokų skaičius. Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti klasė į grupes gali būti dalijama:
40.1. doriniam ugdymui, jeigu vieną dorinio ugdymo dalyką – tikybą (tradicinės religinės bendrijos ar bendruomenės) arba etiką pasirinko ne mažiau kaip 5 mokiniai;
40.2. užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai) mokyti, lietuvių (valstybinės) tautinės mažumos mokomąja kalba mokyklose ir informacinėms technologijoms, technologijoms mokyti, jeigu klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys. Jeigu pakanka mokyklai skiriamų mokymo lėšų, informacinėms technologijoms ir technologijoms mokyti klasė į grupes gali būti dalijama ir esant mažiau mokinių;
40.3. lietuvių kalbai (gimtajai) mokyti mokyklose, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras.
41. Ugdymo organizavimas jaunimo mokykloje ir vaikų socializacijos centruose:
41.1. jaunimo mokykla ugdymą organizuoja vadovaudamasi Jaunimo mokyklų koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. ISAK-2549 (Žin., 2006, Nr. 7-263), VII skyriaus „Ugdymo proceso organizavimas“ nuostatomis;
41.2. vaikų socializacijos centrą veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu (Žin., 2007, Nr. 80-3214);
41.3. jaunimo mokyklos ir vaikų socializacijos centrai rengia ugdymo planus laikydamiesi Bendrųjų ugdymo planų 38, 39 punkto dalykų sąrašo ir neviršydami maksimalaus mokiniui skirto pamokų skaičiaus:
41.3.1. mokiniams gali būti sudaromos sąlygos rinktis dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašu;
41.3.2. jaunimo mokyklos ir vaikų socializacijos centrai gali didinti ar mažinti iki 20 procentų Bendruosiuose ugdymo planuose nustatytą pamokų skaičių atskiriems dalykams atsižvelgdami į mokinių turimą patirtį, polinkius ir poreikius Bendrosiose programose numatytiems mokinių pasiekimams pasiekti neviršydami nurodytos Bendruosiuose ugdymo planuose klasei skirtos bendros valandų sumos;
41.3.3. 8–10 klasėje technologinis ugdymas ir integruotas technologijų kursas integruojamas su ikiprofesiniu mokymu. Savaitinių pamokų skaičius atskirose klasėse toks: 8-ojoje klasėje – 3, 9–10 klasėse – 4 savaitinės pamokos;
41.3.4. žmogaus sauga integruojama į ikiprofesinį mokymą;
41.4. jaunimo klasėse, skirtose 16–17 metų dirbantiems jaunuoliams, ugdymas organizuojamas pagal suaugusiųjų ugdymo programas ir ugdymo planus. Rekomenduojama šių klasių ugdymo planus ir tvarkaraščius sudaryti taip, kad dalį pamokų mokiniai galėtų lankyti su tos mokyklos mokiniais.
42. Ugdymo organizavimas dailės, muzikos, menų gimnazijoje, konservatorijose ir Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje:
42.1. technologijų dalykas gali būti keičiamas menų (muzikinėmis ar dailės) technologijomis;
42.2. meninio ugdymo dalykai gali būti integruojami į neformalųjį ugdymą;
42.3. individualaus muzikinio ugdymo pamokos, suderintos su mokytojais, mokiniais ir jų tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos tarybos pritarimu gali būti organizuojamos šeštadieniais;
42.4. mokyklos gali koreguoti iki 25 procentų Bendruosiuose ugdymo planuose nustatyto ugdymo turinio;
42.5. bendras pamokų ir neformaliojo ugdymo pamokų skaičius gali būti didinamas 1–2 pamokomis.
43. Profesinės mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį kartu su profesinio mokymo programa, ugdymą organizuoja pagal Bendrųjų ugdymo planų 38, 39 punktus:
43.1. technologijų dalyko, numatyto pagrindinio ugdymo programoje, nemokoma, dalykui skirtos pamokos ir mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos atitenka profesinio mokymo programos dalykams mokyti;
43.2. žmogaus saugos programa integruojama į profesinio mokymo programą.
V. VIDURINIS UGDYMAS
44. Vidurinis ugdymas 11–12 (III–IV gimnazijų) klasėse organizuojamas pagal Vidurinio ugdymo programos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 (Žin., 2006, Nr. 76-2930), ir gali būti atsižvelgiama į Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašą.
45. Mokykla, vykdanti vidurinio ugdymo programą, iš anksto informuoja mokinius ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokyklos teikiamas ugdymo turinio pasirinkimo galimybes ir padeda mokiniams susidaryti individualius ugdymosi planus dvejiems metams:
45.1. pirmaisiais programos vykdymo metais planuojama 37 savaitėms (183 mokymosi dienoms), antraisiais – 30 savaičių (150 mokymosi dienoms);
45.2. mokiniai renkasi dalykų programų kursus, mokyklos siūlomus pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius. Civilinės saugos ir Priešgaisrinės saugos mokymo programos integruojamos į vidurinio ugdymo programos ugdymo turinį;
45.3. dešimties ugdymo proceso dienų, skirtų kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei veiklai, metu vidurinio ugdymo programoje gali būti:
45.3.1. ne mažiau kaip 2 dienos skiriamos Civilinės saugos mokymo programos bendrojo lavinimo mokykloms, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-2117 (Žin., 2006, Nr. 5-169), ir Priešgaisrinės saugos mokymo programos bendrojo lavinimo mokykloms, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. ISAK-820/TV-208 (Žin., 2003, Nr. 60-2743), veiklai įgyvendinti 11-osiose klasėse;
45.3.2. 12-ųjų klasių mokiniams šių dienų skaičius jų pageidavimu ir mokyklos sprendimu gali būti mažinamas.
46. Keisti dalyką ar dalyko programos kursą mokinys gali, atsiskaitęs (išlaikęs įskaitą) iš naujai pasirinkto dalyko programos ar dalyko programos kurso skirtumo. Jei įskaita išlaikoma pusmečio ar mokslo metų pabaigoje, įvertinimas, prie kurio pažymimas kursas raidėmis B (bendrasis) arba A (išplėstinis), įrašomas stulpelyje prie pusmečio ar metinių pažymių. Mokiniui, kuris mokysis pagal dalyko programos bendrąjį kursą ir kurį tenkina turimas išplėstinio kurso įvertinimas, laikyti įskaitos nereikia.
47. Atsižvelgdama į mokinių gebėjimus, poreikius, mokykla gali skirti dalyko programos bendrajam ar išplėstiniam kursui daugiau pamokų per savaitę negu numatyta Bendrųjų ugdymo planų 55, 56 punktuose neviršydama maksimalaus pamokų skaičiaus per savaitę. Nesant galimybių sudaryti mobiliosios grupės, mokiniai mokosi savarankiškai pagal Savarankiško mokymosi tvarką. Į mokinio savarankiško mokymosi krūvį įskaitomas dalyko kursui skirtas pamokų skaičius.
48. Ypač gabūs dalykui mokiniai išplėstiniam kursui gali skirti mažiau pamokų per savaitę nei numato Bendrieji ugdymo planai, jei tokių mokinių yra daugiau kaip 5, jiems kursui mokytis gali būti sudaroma atskira mobilioji grupė atsižvelgus į turimas mokymo lėšas.
49. Pagal vidurinio ugdymo programą siekiant diferencijuoti ugdymą gali būti sudaromos mobiliosios grupės:
49.1. mokytis to paties dalyko programos kurso iš panašių mokymosi pasiekimais mokinių;
49.2. mokytis pagal tą pačią programą iš gretimų klasių, profesinio mokymo grupių ar mokyklų mokinių;
49.3. iš skirtingų mokomųjų kalbų mokyklų (klasių) mokinių;
49.4. iš mokinių, pasirinkusių tą patį dalyką (kai programos nediferencijuojamos kursais), pasirenkamąjį dalyką arba modulį;
49.5. mokiniams, pasirinkusiems tą patį dalyko kursą.
50. Profesinio mokymo programos moduliai:
50.1. į vidurinio ugdymo programą profesinio mokymo programos moduliai įtraukiami pagal Bendrojo lavinimo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-716 (Žin., 2008, Nr. 34-1234);
50.2. mokinys, pasirinkęs profesinio mokymo programos modulį, nesimoko menų, technologijų arba integruotų menų ir technologijų dalykų; vietoj jų mokosi profesinio mokymo programos dalykų;
51. Profesinės mokyklos vidurinio ugdymo programą vykdo pagal Bendrųjų ugdymo planų 58 punkto pirmąją pastraipą ar 58.8 punktą:
51.1. vidurinio ugdymo programa baigiama per dvejus metus; dalykų ir bendrojo išplėstinio kursų apimtys dvejiems mokslo metams nustatomos pagal Bendrųjų ugdymo planų 54 punktą;
51.2. kalbos kultūros ir specialybės kalbos modulio programa integruojama į lietuvių kalbos programą;
51.3. informacinės technologijos yra privalomas profesinio mokymo programos dalykas;
51.4. profesinio mokymo programos dalykai gali būti mokomi vietoj menų, technologijų arba integruotų menų ir technologijų dalykų;
51.5. mokykla gali siūlyti mokiniui rinktis iš menų srities menų dalykus, artimus mokinio pasirinktai profesinio mokymo programai arba integruoja į neformalųjį ugdymą.
52. Dailės, muzikos, menų gimnazijos bei konservatorijos, Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla:
52.1. mokinio pasirinktą ugdymo turinį skiria menų dalykams, dalykų išplėstiniams kursams;
52.2. meninio ugdymo dalykus integruoja į neformalųjį ugdymą;
52.3. iš menų ir technologijų ugdymo srities siūlo tik menų dalykus;
52.4. mokinio pamokų ir neformaliojo ugdymo valandų skaičių gali padidinti 1–2 pamokomis.
53. Ugdymo sritys, dalykai:
53.1. dorinis ugdymas. Mokinys renkasi – tikybą arba etiką;
53.2. kalbos: lietuvių kalbos (gimtosios) išplėstiniu kursu 11–12 (gimnazijų III–IV) rekomenduojama mokyti ne daugiau kaip 25-is mokinius klasėje (grupėje), esant didesniam mokinių skaičiui rekomenduojama vieną pamoką iš dalykui numatytų per savaitę skirti individualizuotam ir diferencijuotam mokymui, atsižvelgus į mokinių gebėjimus ir polinkius, mobiliosiose grupėse;
53.3. meninis ugdymas:
53.3.1. mokykla, siekdama mokymosi tęstinumo, mokiniams, kurie 9–10 (gimnazijos I–II) klasėse mokėsi pagal integruotą meninio ugdymo programą, gali rekomenduoti rinktis: fotografijos, grafinio dizaino, kino ir vaizduojamojo meno, kompiuterinių muzikos technologijų programas. Mokiniai gali rinktis ir kitas meninio ugdymo programas (dailę, muziką, šokį, teatrą);
53.3.2. mokiniai, pasirinkę bendrąjį menų dalyko kursą, to dalyko meninei raiškai gali skirti vieną pamoką per dvejus metus iš dalykui skiriamų pamokų, pasirinkę išplėstinį kursą – dvi pamokas per dvejus metus. Meninė raiška gali būti integruojama į neformalųjį ugdymą. Ji pažymiu nevertinama, dienyne įrašomas įrašas „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Jei mokinys pasirinko meninę raišką ir ji įvertinta įrašu neįskaityta“, mokiniui negali būti išvestas patenkinamas menų dalyko pusmečio ar metinis įvertinimas;
53.3.3. integruotą menų ir technologijų kurso programą rengia mokyklos mokytojai;
53.4. technologijos:
53.4.1. mokiniai gali rinktis programas: turizmo ir mitybos technologijas; statybos ir medžio apdirbimo technologijas; taikomojo meno, amatų ir dizaino technologijas; tekstilės ir aprangos technologijas; verslo ir vadybos technologijas. Mokykla gali siūlyti ir kitas technologijų programas;
53.4.2. mokiniams, kurie 9–10 (gimnazijos I–II) klasėse mokėsi pagal mitybos programą, siūloma rinktis turizmo ir mitybos technologijų programą; tiems, kurie mokėsi pagal tekstilės programą – tekstilės ir aprangos technologijų programą; pagal konstrukcinių medžiagų programą – statybos ir medžio apdirbimo technologijų programą; pagal dizaino ir technologijų programą – taikomojo meno, amatų ir dizaino technologijų programą. Verslo ir vadybos technologijų programą mokiniai gali rinktis neatsižvelgdami į tai, pagal kokią technologijų programą buvo mokęsi prieš tai;
53.4.3. mokiniams, pasirinkusiems išplėstinį technologijų kursą ir planuojantiems baigus programą mokytis pagal atitinkamą profesinio mokymo programą, technologijų dalyko moduliai-atitinkamoje mokykloje įskaitomi pagal Bendrojo lavinimo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitymo tvarkos aprašą ir ankstesnio mokymosi pasiekimų užskaitymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-72 (Žin., 2008, Nr. 8-297);
53.5. kūno kultūra:
53.5.1. mokinys renkasi bendrąją kūno kultūrą ar norimą sporto sritį (sporto šaką). Pamokos gali būti integruojamos ir derinamos su neformaliuoju sportiniu ugdymu mokykloje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje;
53.5.2. mokiniams, kurie 9–10 (gimnazijos I–II) klasėse mokėsi modulius: varžybų organizavimas ir teisėjavimas, sveika gyvensena, neolimpinės sporto šakos ir kitus, sudaromos galimybės juos tęsti. Mokykla gali siūlyti naujus modulius: aviacijos sporto šakos, technikos sporto šakos, turizmas, keliautojų sportas, orientavimosi sportas, šokis, kūno dizainas ir kitus;
53.5.3. specialiosiose medicininės fizinio pajėgumo grupėse kūno kultūros ugdymas organizuojamas taip, kaip numato Bendrųjų ugdymo planų 36.7.3 punktas;
53.6. informacinės technologijos: informacinių technologijų kursas yra pasirenkamasis. Jei mokykla nesudarė tinkamų sąlygų įgyti pagrindinio ugdymo informacinių technologijų išsilavinimo standartuose numatytų esminių gebėjimų ir pasiekimų, tai, patikrinus mokinių gebėjimus, mokyklos sprendimu informacinių technologijų kursas gali būti padarytas privalomas.
54. Vidurinio ugdymo programos dalykų bendrojo ir išplėstinio kurso apimtys. Nurodoma dvejų mokslo metų savaitinių pamokų ir kursui skirtų valandų skaičius:
Dalykai
Bendrasis kursas
Išplėstinis kursas
savaitinių pamokų skaičius
programos apimtis valandomis
savaitinių pamokų skaičius
programos apimtis valandomis
Tikyba
2
67
–
–
Etika
2
67
–
–
Gimtoji kalba
8
26 …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.