Oficialūs šaltiniaie-seimas.lrs.lt · EUR-Lex
Europaius
Lietuvių
ČeštinaDeutschFrançaisEspañolPolskiItalianoNederlandsÖsterreichBelgiquePortuguêsSvenskaDanskSuomiSlovenčinaIrelandMagyarEestiLatviešuSlovenščinaHrvatskiΚύπροςMaltiRomânăΕλληνικάLuxembourgБългарски
Lietuvių

Trumpai

Šis įsakymas patvirtina rekomendacijas, skirtas rengti įstatymus ir kitus teisės aktus, siekiant suvienodinti jų rengimo, keitimo ir pildymo praktiką.

Ką jis reguliuoja

  • Bendruosius įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo reikalavimus.
  • Teisės aktų formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus.
  • Teisės aktų pakeitimų darymo techniką.
  • Įstatymų ir kitų teisės aktų paskelbimo šaltinių nurodymo tvarką.

Kam jis skirtas

  • Institucijoms, įgaliotoms priimti teisės aktus.
  • Asmenims, rengiantiems įstatymų ir kitų teisės aktų projektus.

Pagrindiniai punktai

  • Teisės aktas turi atitikti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus galiojančius teisės aktus, taip pat nustatytus formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus.
  • Teisės akte turi būti nurodyti šie duomenys: institucijos pavadinimas, akto rūšies pavadinimas, akto pavadinimas, priėmimo data, numeris, vieta, tekstas, pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė.
  • Įstatymą sudaro dalys, skyriai, skirsniai, straipsniai, kurie privalo turėti pavadinimus ir būti žymimi romėniškais arba arabiškais skaitmenimis.
  • Teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos, vengiant nereikalingų ar netaisyklingų žodžių, dviprasmybių.
Įstatymo tekstas
Įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ RENGIMO REKOMENDACIJŲ 1998 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 104 Vilnius Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 29 d. posėdžio sprendimą (protokolas Nr. 32, 42 klausimas): Tvirtinu Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijas (rekomendacijos su teisės aktų pavyzdžiais pridedamos). Ministras Vytautas Pakalniškis ______________ ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ RENGIMO REKOMENDACIJOS I. BENDROSIOS NUOSTATOS Šios rekomendacijos parengtos remiantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 41-991; 1996, Nr. 68-1632; 1997, Nr. 111-2796; 1998, Nr. 6-114), kuris nustato bendruosius įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo reikalavimus, apibūdina šio proceso stadijas, taip pat teisės aktų formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus. Rengiant įstatymus ir kitus teisės aktus taip pat vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 44

(1)-1131), Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr. 12-296; 1996, Nr. 67-1604), Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registro įstatymu (Žin., 1995, Nr. 41-992), Lietuvos Respublikos Seimo statutu (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1995, Nr. 18-408; 1996, Nr. 6-138; 1997, Nr. 104-2627), Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentu (Žin., 1994, Nr. 63-1238; 1997, Nr. 41-1007; 1998, Nr. 1-8) bei Raštvedybos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos archyvų generalinės direkcijos 1994 m. sausio 14 d. įsakymu Nr.
  1. Šiose rekomendacijose išdėstytos nuostatos praktiškai apibūdina teisės aktų rengimo ypatumus pagal akto rūšį, formą, taip pat teisės aktą priimančiąją instituciją. Ypač daug dėmesio skiriama galiojančių teisės aktų pakeitimų darymo technikai – siekiama suvienodinti praktiką šioje srityje. Įstatymų ir kitų teisės aktų pavyzdžiuose pateikiami būdingiausi jų rengimo ir keitimo pavyzdžiai. Šiose rekomendacijose vartojamos sąvokos: teisės aktai – tai įstatymai ir kiti teisės aktai. kiti teisės aktai – visi teisės aktai, išskyrus įstatymus. II. BENDRIEJI TEISĖS AKTŲ RENGIMO PRINCIPAI IR REIKALAVIMAI
  2. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, teisės aktas yra parengtas, jeigu atitinka šio įstatymo 5–12 straipsniuose nustatytus reikalavimus: 1.
  3. teisės aktas turi atitikti Lietuvos Respublikos Konstituciją, taip pat kitus galiojančius teisės aktus (jeigu tame akte nėra normų, keičiančių galiojančius teisės aktus). Teisės aktas privalo atitikti šiame įstatyme nustatytus formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus; 1.
  4. teisės akte turi būti šie duomenys: institucijos, įgaliotos jį priimti, pavadinimas; teisės akto rūšies pavadinimas; teisės akto pavadinimas (antraštė); teisės akto priėmimo data, numeris, vieta; teisės akto tekstas; teisės aktą pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė; 1.
  5. teisės akto projekte prieš akto pavadinimą, dešinėje lapo pusėje, turi būti nuoroda „Projektas“. Įstatyme eilės tvarka turi būti išdėstyti šie duomenys: įstatymo pavadinimas; įstatymo priėmimo data ir numeris; įstatymo priėmimo vieta; įstatymo tekstas; įstatymą pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė. Įstatymo pavadinimas rašomas didžiosiomis raidėmis eilutės centre, o žodis „įstatymas“ nukeliamas į kitos eilutės centrą. Įstatymo priėmimo data ir numeris išdėstomi vienoje eilutėje, centre. Įstatymo priėmimo vieta išdėstoma eilutės centre mažosiomis raidėmis. Įstatymo tekstas pradedamas iš naujos eilutės. Įstatymą pasirašančiojo pareigos išdėstomos po tekstu didžiosiomis raidėmis eilutės kairėje, o vardas, pavardė – eilutės dešinėje. Kartu su įstatymo projektu pateikiamas aiškinamasis raštas pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 140 straipsnio nuostatas; 1.
  6. įstatymą sudaro dalys, skyriai, skirsniai, straipsniai. Visos nurodytos įstatymo sudedamosios dalys privalo turėti pavadinimus (antraštes). Įstatymo dalių, skyrių ir skirsnių pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis eilutės centre. Straipsnių pavadinimai rašomi mažosiomis raidėmis. Įstatymo dalys ir skyriai žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės. Skirsniai žymimi žodžiais, išreikštais skaitmenimis. Straipsniai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po žodžio „straipsnis“ dedamas taškas, ir straipsnio pavadinimas rašomas toje pačioje eilutėje. Įstatymo straipsnį sudaro dalys ir dalių punktai. Įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir žymimos arabiškais skaitmenimis su tašku iš eilės. Straipsnio dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu. Novelos žymimos papildomais arabiškais skaitmenimis, rašomais pagrindinio ženklo, žyminčio akto teksto dalies eiliškumą, dešinės pusės viršuje. Įstatyme priklausomai nuo jo pobūdžio, turinio ir apimties gali būti ne visos sudedamosios dalys. Įstatymas gali turėti preambulę, lentelių, grafikų, tarifų, schemų, sąrašų ir kitų priedų. Įstatymo pradžioje paprastai nurodoma šio akto paskirtis ir kitos bendrosios nuostatos. Įstatymo pabaigoje paprastai nurodoma jo įsigaliojimo tvarka, taip pat kiti įstatymai, kurie netenka galios; 1.
  7. institucijos, priimančios teisės aktus, juos rengia remdamosi nurodyto įstatymo 6 ir 11 straipsnių nuostatomis. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimus ir Respublikos Prezidento dekretus sudaro straipsniai, jų dalys ir punktai. Straipsniai – be pavadinimų, žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po skaitmens rašomas žodis „straipsnis“ ir dedamas taškas, straipsnio tekstas rašomas iš naujos eilutės. Straipsnio dalys žymimos arabiškais skaitmenimis iš eilės. Straipsnio dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimais ir Respublikos Prezidento dekretais tvirtinami teisės aktai turi punktus ir papunkčius. Jų punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su tašku, o papunkčiai žymimi arabišku skaitmeniu su skliausteliu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktus sudaro punktai, jų pastraipos ir punktų papunkčiai. Punktai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po skaitmens dedamas taškas. Punktų pastraipos nenumeruojamos. Punktų papunkčiai žymimi arabiškais skaitmenimis ir turi pradinį punkto ir savo eilės skaitmenį. Tarp punkto ir papunkčio skaitmens ir po papunkčio skaitmens dedami taškai. Atskirai numeruoti papunkčiai gali būti vadinami punktais. Viso teisės akto punktų numeracija yra ištisinė. Didesnės apimties teisės aktas gali būti skirstomas į skyrius ir skirsnius. Skyriai ir skirsniai žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės; 1.
  8. teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį. Teisės akto turinys turi būti logiškas, glaustas ir aiškus. Tekste neturi būti nereikalingų arba netaisyklingų žodžių, žodžių junginių, pastabų ir dviprasmybių. Straipsnio tekstas nekartojamas kituose straipsniuose. Neleistina trumpinti žodžius, išskyrus atvejus, kai pateikiama nuoroda į leidinį, kuriame šis aktas oficialiai paskelbtas. Pirmą kartą minimas pavadinimas negali būti trumpinamas; 1.
  9. jeigu teisės akto straipsnis, jo dalis ar punktas keičiamas iš esmės, išdėstoma pakeitimo esmė ir pateikiama keičiamo straipsnio, jo dalies ar punkto nauja redakcija. Jeigu teisės aktas pildomas nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu), išdėstoma papildymo esmė ir pateikiama naujo straipsnio (jo dalies ar punkto) redakcija. Jeigu keičiamas teisės aktas, kurio straipsnyje (jo dalyje ar punkte) reikia išbraukti žodžius(skaičius), įrašyti naujus žodžius (skaičius), vietoj vienų žodžių (skaičių) įrašyti kitus žodžius (skaičius), dėstant pakeitimų esmę nurodomas keičiamasis straipsnis (jo dalis ar punktas), kokius žodžius (skaičius) išbraukti, po kokių žodžių (skaičių) ar vietoj kokių žodžių (skaičių) įrašyti naujus žodžius (skaičius), ir išdėstoma straipsnio (jo dalies ar punkto) nauja redakcija. Jeigu straipsnis, jo dalis ar punktas pripažįstami netekusiais galios, nurodomas tas straipsnis (jo dalis ar punktas). Jeigu keičiamajame teisės akte keičiama ar buvo pakeista daugiau kaip pusė jo straipsnių, keičiamasis teisės aktas paprastai dėstomas nauja redakcija arba parengiamas naujas teisės aktas. Vienu įstatymu paprastai keičiamas tik vienas įstatymas. Jeigu keičiamas ar pildomas įstatymas yra susijęs su kitų įstatymų pakeitimais, jie gali būti keičiami ar pildomi vienu įstatymu. Šiuo atveju įstatymas skirstomas į skirsnius ir straipsnius. Kiekviename skirsnyje straipsniai numeruojami iš naujo. Įstatymo, kuriuo keičiamas, pildomas arba pripažįstamas netekusiu galios kitas įstatymas, pradžioje po nuorodos į įstatymo priėmimo vietą turi būti nurodoma (atskira eilute, skliausteliuose) keičiamo, papildomo arba pripažįstamo netekusiu galios kito įstatymo oficialus paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais buvo keičiamas ar pildomas atitinkamo to įstatymo straipsnis, jo dalis ar punktas, oficialaus paskelbimo šaltiniai. Kai vienu įstatymu keičiami keli įstatymai (jų straipsniai, dalys ar punktai), oficialaus paskelbimo šaltiniai nurodomi po keičiančiojo įstatymo skirsnio pavadinimo. Keičiant ar pildant įstatymus, paskelbtus iki Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 41-991) įsigaliojimo, jų forma ir struktūra nekeičiama; 1.
  10. teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų.
  11. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą: 2.
  12. ministras leidžia įsakymus, todėl jie vadintini ministro įsakymais (o ne ministerijos įsakymais). Įsakymus pasirašo tik ministras. Ministro įsakymai įforminami ministro blanke; 2.
  13. ministerijos sekretorius leidžia vykdomojo pobūdžio potvarkius. Potvarkis įforminamas sekretoriaus blanke.
  14. Vieno asmens institucijose dėstomojoje dalyje rašoma vienaskaitos esamojo laiko forma: „laikau netekusiu (netekusiais) galios“, „tvirtinu“, „skiriu“ ir panašiai. Ministro ir kitų Vyriausybės įstaigų vadovų įsakymuose žodis „įsakau“ paprastai nerašomas – šis žodis rašomas tais atvejais, kai įsakymas taikomas ministerijos ar kitos Vyriausybės įstaigos įsteigtoms ar jai priskirtoms įstaigoms bei valstybės įmonėms ir pareigūnams. Kolegialiose institucijose rašoma veiksmažodžio bendraties forma: „pripažinti netekusiu (netekusiais) galios“, „patvirtinti“ ir panašiai.
  15. Kitų teisės aktų sudedamųjų dalių (skyrių ir skirsnių) žymėjimas yra vienodas – jie žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės. Jeigu tokiame teisės akte nėra dviejų lygių skirstymo, laikoma, kad aktas suskirstytas skyriais.
  16. Kitų teisės aktų sudedamųjų dalių antraštės rašomos didžiosiomis raidėmis.
  17. Formuluojant teisės akto pakeitimą, preambulėje vietoj padalyvinės vartojama veiksmažodžio bendraties forma, t. y. vietoj „Iš dalies pakeičiant“ rašoma „Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės …… nutarimo 2 punktą ir jį išdėstyti taip:“.
  18. Kitų teisės aktų pirmąjį skyrių (jeigu jis neskirstomas į skirsnius) rekomenduojama vadinti „Bendrosios nuostatos“, paskutinį – „Baigiamosios nuostatos“.
  19. Įstatyme vartojamos sąvokos jo straipsnyje žymimos kaip straipsnio dalys (arabišku skaitmeniu su tašku) ir sąvokos paryškinamos. Kituose teisės aktuose vartojamos sąvokos dėstomos kaip punkto pastraipos ir sąvokos paryškinamos.
  20. Įstatymo pavadinimas, Respublikos Prezidento dekretų, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, ministrų ir Vyriausybės įstaigų vadovų įsakymų antraštės rašomos didžiosiomis raidėmis ir paryškinamos.
  21. Kai teisės aktas skirstomas į skirsnius, skyrius ir dalis, viso teisės akto straipsniai (punktai) numeruojami ištisai. III. Įstatymų ir kitų teisės aktų paskelbimo šaltinių nurodymo tvarka, bendrieji Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir ministrų, kitų valstybės institucijų vadovų teisės aktų priėmimo, keitimo, papildymo ir pripažinimo netekusiais galios reikalavimai
  22. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 41-991; 1996, Nr. 68-1632; 1997, Nr. 111-2796) 11 straipsnio 4 dalį įstatymo, kuriuo keičiamas, pildomas arba pripažįstamas netekusiu galios kitas įstatymas, pradžioje po nuorodos į įstatymo priėmimo vietą turi būti nurodomas (atskira eilute, skliausteliuose) keičiamo, papildomo arba pripažįstamo netekusiu galios įstatymo oficialus paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais buvo keičiamas ar pildomas atitinkamas to įstatymo straipsnis, jo dalis ar punktas, oficialaus paskelbimo šaltiniai.
  23. Nurodant įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinius, vadovaujamasi šiomis nuostatomis: 12.
  24. jeigu įstatyme keičiami ar pildomi keli įstatymo straipsniai, nurodomas pirminis šio įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais buvo keičiami ar pildomi įstatymo projekte minimi straipsniai, oficialaus paskelbimo šaltiniai. Pvz.: Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatyme buvo pakeistas 17 straipsnis, todėl Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 1, 2, 4, 5, 8, 9, 11, 12, 14, 17, 18, 19, 20, 22, 23, 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatyme nurodomas pirminis šio įstatymo paskelbimo šaltinis ir įstatymo, kuriuo buvo pakeistas 17 straipsnis, oficialaus paskelbimo šaltinis: „(Žin., 1995, Nr. 18-400; 1997, Nr. 65-1545)“; Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2591 straipsnis visas buvo išdėstytas 1998 m. kovo 24 d. įstatyme (Žin., 1998, Nr. 32-854), todėl keičiant ar pildant šį straipsnį nurodomas kodekso paskelbimo šaltinis, įstatymų, kuriais kodeksas buvo papildytas 2591 straipsniu, straipsnis, išdėstytas nauja redakcija ir vėliau keičiamas, paskelbimo šaltiniai: „(Žin., 1985, Nr. 1-1, Nr. 33-370; 1998, Nr. 32-854, Nr. 33-874, Nr. 40-1065, 1066, Nr. 41-1094, Nr. 44-1198)“. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas 1998 m. balandžio 21 d. įstatymu (Žin., 1998, Nr. 44-1198) buvo papildytas 18910 straipsniu, todėl įstatyme nurodytina pirminis kodekso paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais kodeksas buvo papildytas 1891–1899 straipsniais, paskelbimo šaltiniai: „(Žin., 1985, Nr. 1-1; 1990, Nr. 9-267; 1992, Nr. 21-610; 1993, Nr. 54-1047; 1996, Nr. 74-1769; 1997, Nr. 21-488; 1998, Nr. 6-116); 12.
  25. jeigu įstatymas išdėstomas nauja redakcija, turi būti nurodomas pirminis šio įstatymo paskelbimo šaltinis ir visi aktų, kuriais buvo keičiamas ar papildomas to įstatymo straipsnis, jo dalis ar punktas, oficialaus paskelbimo šaltiniai. Pvz.: Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pakeitimo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 41
(1)-1131), kuriuo buvo išdėstyta nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo redakcija, aktų oficialaus paskelbimo šaltiniai nurodomi taip: „(Žin., 1994, Nr. 43-772; 1996, Nr. 115-2667, Nr. 120-2819, Nr. 121-2850, Nr. 122-2864; 1997, Nr. 30-704)“; 12.
  1. jeigu teisės aktas priimamas vadovaujantis įstatymu, jo oficialaus paskelbimo šaltinis nurodomas po įstatymo pavadinimo: „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos centro įstatymu (Žin., 1997, Nr. 60-1398), nutaria:“; 12.
  2. jeigu įstatymas buvo keistas keletą kartų, teisės akte, kuris priimamas vadovaujantis tuo įstatymu, nurodomas tik pirminis įstatymo paskelbimo šaltinis: „Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu (Žin., 1994, Nr. 102-2049), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:“; 12.
  3. jeigu įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, nurodomas pirminis įstatymo paskelbimo šaltinis ir įstatymo, kuriuo jis buvo išdėstytas nauja redakcija, paskelbimo šaltinis: „Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41
(1)-1131) 29 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:“; 12.
  1. jeigu vienu įstatymu keičiami keli įstatymai (jų straipsniai, dalys ar punktai), oficialaus paskelbimo šaltiniai nurodomi po keičiančiojo įstatymo skirsnio pavadinimo (žr. 25 pavyzdį); 12.
  2. jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo punkte yra nuoroda į kitą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, turintį pakeitimų, nurodomas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis; 12.
  3. jeigu keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas ar jo punktai, nurodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pirminis paskelbimo šaltinis ir tų punktų, kurie keičiami ar pildomi, oficialaus paskelbimo šaltiniai; 12.
  4. jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra patvirtinti nuostatai, taisyklės, sudaryta komisija ir pan., keičiant nuostatus, taisykles, komisijos sudėtį, be pirminio oficialaus nutarimo paskelbimo šaltinio, nurodomi ir tų nuostatų, taisyklių, punktų, komisijos sudarymo ir pan. keitimų paskelbimo šaltiniai. Pvz.: „Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. 449 „Dėl Valstybinės užsienio paskolų komisijos sudarymo“ (Žin., 1996, Nr. 34-845; 1997, Nr. 5-77, Nr. 27-636; 1998, Nr. 6-120) ir išdėstyti 1 punktą taip:“; 12.
  5. jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas keičiamas ir dėstomas nauja redakcija (pirmą kartą), rašomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis ir visi to nutarimo keitimų (papildymų) paskelbimo šaltiniai. Pvz.: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 18-539; 1993, Nr. 28-653, Nr. 41-853; 1994, Nr. 32-577, Nr. 33-602, Nr. 56-1101; 1995, Nr. 41-1003, Nr. 63-1596, Nr. 66-1636) ir išdėstyti jį nauja redakcija:“; 12.
  6. jeigu nutarimas jau buvo išdėstytas nauja redakcija ir daromi jo keitimai, nurodomas pirminis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, jo paskelbimo šaltinis ir paskutinis naujos redakcijos paskelbimo šaltinis, iki naujos redakcijos buvę keitimai neminimi. Pvz.: Jeigu reikėtų išdėstyti nauja redakcija akcizų tarifus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 302 „Dėl akcizų“, paskelbimo šaltinius nurodytume taip: (Žin., 1994, Nr. 31-560; 1998, Nr. 33-887). Jeigu konkretus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo punktas dėstomas nauja redakcija ir tas punktas buvo keistas, nurodomas pirminis to nutarimo paskelbimo šaltinis ir paskutinis to punkto redakcijos paskelbimo šaltinis. Pvz.: „Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 190 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 13-309; 1998, Nr. 10-254), ir išdėstyti 2 punktą taip: „
  7. (tekstas)“; 12.
  8. jeigu pildomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, dėstoma taip: „Papildyti Žyminio mokesčio tarifus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1123 „Dėl Žyminio mokesčio tarifų bei Žyminio mokesčio mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 89-1732; 1995, Nr. 41-1013, Nr. 66-1634, Nr. 90-2024; 1996, Nr. 48-1160), šiuo 16.19.12 punktu: „16.19.12 (tekstas)“. Šiame pavyzdyje nurodomas pirminis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo paskelbimo šaltinis ir 16 punkto keitimų (papildymų) paskelbimo šaltiniai; 12.
  9. jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas pildomas nauju punktu, įterpiamu tarp kitų punktų, tam punktui suteikiamas prieš tai einančio punkto skaitmuo su ženkleliu (pvz., 51, 52, 53 ir pan.). Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas pildomas nauja pastraipa, įterpiama tarp kitų pastraipų, po įterpiamosios pastraipos esančios pastraipos turi būti pernumeruojamos. Pvz.: „Papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 4 d. nutarimo Nr.... „Dėl....“ (Žin., 1998, Nr....) 2 punktą nauja trečiąja pastraipa (ankstesniąsias trečiąją ir ketvirtąją pastraipas laikant ketvirtąja ir penktąja pastraipomis); 12.
  10. jeigu pripažįstamas netekusiu galios visas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, pripažįstami netekusiais galios ir visi to nutarimo pakeitimai bei papildymai (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 346 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, reglamentuojančių ne pelno organizacijų (įmonių) steigimą ir registravimą, pripažinimo netekusiais galios“ (Žin., 1998, Nr. 30-799). Jeigu pripažįstamas netekusiu galios konkretus punktas, kuriuo patvirtinti nuostatai, taisyklės ir pan., pripažįstami netekusiais galios ir tų nuostatų, taisyklių ir pan. pakeitimai bei papildymai; 12.
  11. jeigu pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo punktas, jis nurodomas po paskelbimo šaltinio. Pvz.: „Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 777 „Dėl (nutarimo antraštė)“ (Žin., 1997, Nr....) 2 punktą. Jeigu tas nutarimo punktas buvo pakeistas, pripažįstami netekusiais galios ir visi jį keičiantys nutarimai (ar kai kurie jų punktai). Pripažįstant netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą (ar kitos valstybės institucijos teisės aktą), jeigu likęs galioti tik vienas to nutarimo punktas, pripažįstamas netekusiu galios visas nutarimas (ir to punkto pakeitimai); 12.
  12. Keičiant ministro, kitos Vyriausybės įstaigos vadovo teisės aktą, nurodoma įsakymo ar kito teisės akto data, numeris, teisės akto pavadinimas ir paskelbimo šaltinis. Pvz.: „Iš dalies pakeičiu žemės ūkio ministro 1998 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. 79 „Dėl (įsakymo antraštė)“ (Žin., 1998, Nr....) ir išdėstau 2 punktą taip:“. Jeigu keičiami įsakymu patvirtinti nuostatai, dėstoma taip: „Iš dalies pakeičiu Profesijos mokytojų atestacijos nuostatus, patvirtintus švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 868 „Dėl Profesijos mokytojų atestacijos nuostatų“ (Žin., 1998, Nr. 52-1438), ir išdėstau 5 punktą taip: „
  13. (Tekstas)“. IV. TEISĖS AKTO, KURIUO KEIČIAMAS AR PILDOMAS KITAS TEISĖS AKTAS, REIKALAVIMAI
  14. Keičiant ar pildant įstatymą (kodeksą), laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 41-991; 1996, Nr. 68-1632; 1997, Nr. 111-2796) 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų. I. Keičiančiojo įstatymo pavadinimo rašymas
  15. Jeigu keičiamas įstatymas (kodeksas), keičiančiojo įstatymo pavadinime nurodomi visi keičiami ar pildomi straipsniai, straipsniai, kuriais įstatymas papildomas, taip pat straipsniai, kurie pripažįstami netekusiais galios. Įstatymo pavadinimas rašomas didžiosiomis raidėmis ir paryškinamas. Pvz.: LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 163, 164, 165, 166, 198, 199, 201, 202 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, PAPILDYMO 1631, 1632, 1633, 1634, 1635 STRAIPSNIAIS IR 17, 29, 172 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS Jeigu keičiamasis įstatymas ilgas ir jame keičiama daug straipsnių, keičiančiojo įstatymo pavadinime straipsniai nenurodomi. Pvz.: LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS II. Keičiančiojo įstatymo straipsnio pavadinimo rašymas
  16. Jeigu keičiant ar pildant straipsnį, jo dalį (dalis), dalies punktus, straipsnio punktus kiekviena dalis ar punktas keičiami atskirai, keičiančiojo įstatymo straipsnio pavadinime nurodomi keičiamojo įstatymo straipsnis, dalis (dalys) ar punktai. Pvz.: 1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies pakeitimas 1 straipsnis. 1 straipsnio 36 punkto pakeitimas 1 straipsnis. 1 straipsnio 2, 3 dalių pakeitimas ir 8 dalies papildymas 6 punktu 1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 10 punktų pakeitimas Jeigu straipsnyje keičiamos kelios dalys, pildoma naujomis dalimis ir visas straipsnis dėstomas nauja redakcija, straipsnio pavadinime keičiamos bei pildomos dalys ar punktai gali būti nenurodomi. Šiuo atveju straipsnio pavadinimas rašomas taip: Pvz.: 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas ir papildymas Straipsnio pavadinimas rašomas mažosiomis raidėmis ir paryškinamas. Jeigu straipsnio pavadinimas netelpa vienoje eilutėje, kita straipsnio pavadinimo eilutė rašoma po straipsnio pavadinimu: Pvz.: 1 straipsnis. 7 straipsnio 6, 7, 8 dalių pakeitimas ir papildymas 9 dalimi (Žr. 15 ir 16 pavyzdžius.) III. Įstatymo straipsnio, jo dalies ar punkto keitimas iš esmės
  17. Jeigu įstatymo (kodekso) straipsnis, jo dalis ar punktas keičiami iš esmės, išdėstoma pakeitimo esmė ir pateikiama keičiamojo straipsnio, jo dalies ar punkto nauja redakcija. Keičiant straipsnį, jo dalį ar punktą iš esmės, laikomasi šių reikalavimų: 16.
  18. straipsnio, jo dalies ar punkto pakeitimo esmė pradedama dėstyti žodžiu „Pakeisti…“; 16.
  19. jeigu visas straipsnis dėstomas nauja redakcija, kartu dėstomas ir straipsnio pavadinimas. Jeigu iš esmės keičiamas visas straipsnis, straipsnio pavadinime ir pakeitimo esmėje nurodomas keičiamasis straipsnis. Pvz.: 5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Visuomeninių organizacijų nariai (Straipsnio tekstas)“; 16.
  20. jeigu iš esmės keičiama straipsnio dalis, straipsnio pavadinime ir pakeitimo esmėje nurodomas keičiamasis straipsnis ir jo dalis. Pvz.: 4 straipsnis. 5 straipsnio 3 dalies pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
  21. (Dalies tekstas)“; 16.
  22. jeigu įstatymo dalys buvo numeruotos, kabutėse nurodomas ir dėstomosios dalies skaitmuo; 16.
  23. jeigu iš esmės keičiamas straipsnio ar straipsnio dalies punktas, straipsnio pavadinime ir pakeitimo esmėje nurodomas keičiamasis straipsnis (ir jo dalis) ir keičiamasis punktas: Pvz.: 1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies 3 punkto pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) (Punkto tekstas)“; 16.
  24. jeigu keičiamos iš esmės kelios straipsnio dalys ar jų punktai ir visas straipsnis nedėstomas nauja redakcija, straipsnio pavadinime paprastai nurodomas keičiamasis straipsnis, keičiamosios dalys ar punktai. Kai straipsnio dalys ar punktai keičiami ar pildomi atskirai, keičiantysis straipsnis gali būti sudarytas iš kelių dalių. Pvz.: 1 straipsnis. 1 straipsnio 2 ir 3 dalies pakeitimas ir 4 dalies 5 punkto pakeitimas
  25. Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
  26. (Dalies tekstas)“.
  27. Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
  28. (Dalies tekstas)“.
  29. Pakeisti 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „
  30. (Punkto tekstas)“. (Žr. 15 pavyzdžio 4 ir 5 straipsnius.) IV. Įstatymo papildymas nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu)
  31. Jeigu teisės aktas pildomas nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu), išdėstoma papildymo esmė ir pateikiamas naujojo straipsnio (jo dalies ar punkto) tekstas. Pildant nauju straipsniu (dalimi ar punktu) laikomasi šių reikalavimų: 17.
  32. papildymo esmė pradedama dėstyti žodžiu „Papildyti…“; 17.
  33. priklausomai nuo papildymo pobūdžio keičiančiojo įstatymo straipsnio pavadinime ir papildymo esmėje nurodoma: 17.2.
  34. jeigu kodeksas pildomas nauju straipsniu, keičiančiojo įstatymo straipsnio pavadinimas ir papildymo esmė dėstoma taip: Pvz.: 1 straipsnis. Kodekso papildymas 413 straipsniu Papildyti Kodeksą 413 straipsniu: „413 straipsnis. Nelegalus darbas (Straipsnio tekstas)“; 17.2.
  35. jeigu įstatymas pildomas nauju straipsniu, keičiančiojo įstatymo straipsnio pavadinimas ir papildymo esmė dėstoma taip: Pvz.: 1 straipsnis. Įstatymo papildymas 371 straipsniu Papildyti Įstatymą 371 straipsniu: „371 straipsnis. Specialiosios akcijos (Straipsnio tekstas)“; 17.
  36. jeigu straipsnis pildomas nauja dalimi straipsnio pabaigoje, straipsnio pavadinime ir papildymo esmėje nurodomas naujosios dalies eilės numeris. Pvz. (jeigu straipsnį sudarė 3 dalys): 1 straipsnis. 1 straipsnio papildymas 4 dalimi Papildyti 1 straipsnį 4 dalimi: „
  37. (Dalies tekstas)“; 17.
  38. jeigu straipsnis pildomas nauja dalimi (dalimis), įterpiant dalį (dalis) tarp buvusių dalių, papildymo esmėje nurodoma, kad straipsnis pildomas nauja dalimi (dalimis). Šiuo atveju būtina pernumeruoti po naujos dalies įterpimo einančias straipsnio dalis. Pvz. (jei straipsnį sudarė 5 dalys): 1 straipsnis. 1 straipsnio papildymas ir pakeitimas
  39. Papildyti 1 straipsnį nauja 2 dalimi: „
  40. (Dalies tekstas)“;
  41. Buvusias 1 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 3, 4, 5 ir 6 dalimis; 17.
  42. jeigu straipsnis (jo dalis) pildomas punktu, straipsnio pavadinime ir papildymo esmėje nurodomas to punkto eilės numeris ir pateikiamas to punkto tekstas. Pvz.: 1 straipsnis. 1 straipsnio papildymas 36 punktu Papildyti 1 straipsnį 36 punktu: „
  43. (Punkto tekstas)“. 1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies papildymas 8 punktu Papildyti 1 straipsnio 2 dalį 8 punktu: „8) (Punkto tekstas)“; 17.
  44. jeigu straipsnis (jo dalis) pildomas punktu, kurio numeris straipsnyje (jo dalyje) jau yra, šiuo atveju būtina pernumeruoti visus po jo einančius straipsnio (jo dalies) punktus. Papildymo esmėje nurodoma, kad straipsnis pildomas nauju punktu. Pvz.: 1 straipsnis. 102 straipsnio papildymas ir pakeitimas
  45. Papildyti 102 straipsnį nauju 8 punktu: „8) (Punkto tekstas)“.
  46. Buvusius 102 straipsnio 8, 9, 10 ir 11 punktus laikyti atitinkamai 9, 10, 11 ir 12 punktais. (Žr. 15 pavyzdžio 2, 10, 11 straipsnius ir 16 pavyzdžio 3 straipsnį.) Pastabos:
  47. Kai įstatymas (kodeksas) pildomas nauju straipsniu ar punktu, įterpiamu tarp kitų straipsnių ar punktų, paprastai tam straipsniui ar punktui suteikiamas prieš tai einančio straipsnio ar punkto numeris su ženkleliu (pvz.: 51, 52, 53 ir pan.).
  48. Kad būtų išvengta painiavos papildant įstatymą, straipsnį ar jo dalį nauju straipsniu (dalimi ar punktu), kurio numeris jau buvo, reikia atkreipti dėmesį, ar šie straipsniai (straipsnių dalys ar punktai) nebuvo susiję su kitais įstatymo straipsniais.
  49. Jeigu pernumeruojami straipsniai, jų dalys ar punktai buvo nurodyti kituose straipsniuose (jų dalyse ar punktuose), reikia keisti ir kitus straipsnius (ar jų dalis), todėl naujų straipsnių (jo dalių ar punktų) papildymo buvusiais numeriais reikėtų vengti. V. Įstatymo straipsnio (dalies, punkto) keitimas įrašant, keičiant, išbraukiant žodžius (skaičius)
  50. Jeigu keičiamas teisės aktas, kurio straipsnyje (jo dalyje ar punkte) reikia išbraukti žodžius (skaičius), įrašyti naujus žodžius (skaičius), vietoj vienų žodžių (skaičių) įrašyti kitus žodžius (skaičius), dėstant pakeitimų esmę nurodomas keičiamasis straipsnis (jo dalis ar punktas), kokius žodžius (skaičius) išbraukti, po kokių žodžių (skaičių) ar vietoj kokių žodžių (skaičių) įrašyti naujus žodžius (skaičius) ir straipsnis (jo dalis ar punktas) išdėstomas nauja redakcija. Šiuo atveju laikomasi šių reikalavimų: 18.
  51. pakeitimų esmė pradedama dėstyti pradžioje nurodant straipsnio numerį. Pvz.: … straipsnyje vietoj žodžių (ir skaičių) „…“ įrašyti žodžius (skaičius) „…“ ir šį straipsnį išdėstyti taip: … straipsnio … dalyje po žodžių „…“ įrašyti žodžius „…“ ir šią dalį išdėstyti taip: … straipsnio … punkte išbraukti žodžius „…“ ir šį punktą išdėstyti taip: (Žr. 15 pavyzdžio 3, 6, 9, 11 straipsnius.); 18.
  52. jeigu keičiami, įrašomi žodžiai (skaičiai) visose straipsnio dalyse (daugelyje jo dalių), norimi įrašyti, išbraukti, pakeisti žodžiai (skaičiai) išdėstomi pakeitimo esmėje bendrai ir visas straipsnis išdėstomas nauja redakcija. Pvz.: 15 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas 23 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „įstatų“ įrašyti žodį „neteisėto“, išbraukti žodžius „apylinkės“, „pagal visuomeninės organizacijos buveinės vietą“, „arba dalyvaujančių jos veikloje asmenų“, vietoj žodžių „20 dienų“ įrašyti žodį „mėnesį“, 2 dalyje po žodžio „tikrovės“ įrašyti žodžius „organizacijos steigimo“ ir visą straipsnį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Skundų dėl visuomeninių organizacijų įstatų įregistravimo, visuomeninės organizacijos reorganizavimo ar veiklos nutraukimo organizacijos sprendimu teisminis nagrinėjimas (Straipsnio tekstas)“. (Žr. 15 pavyzdžio 15 straipsnį.) Pvz.: 7 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas 11 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „veiklą“ įrašyti žodžius „ir į jų vidaus reikalus, jeigu jos nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar kitų įstatymų“, papildyti šią dalį nauju sakiniu, 2 dalį pripažinti netekusia galios ir visą straipsnį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Visuomeninių organizacijų veiklos garantijos (Straipsnio tekstas)“. (Žr. 15 pavyzdžio 7 straipsnį.); 18.
  53. jeigu keičiamo įstatymo straipsnyje kai kuriose dalyse daromi įvairūs pakeitimai, straipsnis pildomas naujomis įterpiamomis dalimis, tai nurodoma pakeitimo esmėje bendrai ir visas straipsnis gali būti išdėstomas nauja redakcija, nekeičiant jo atskiromis dalimis. Pvz.: 10 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas ir papildymas 17 straipsnio 1 dalyje po žodžio „teritoriją“ įrašyti žodžius „ir tarptautinių visuomeninių organizacijų Lietuvos skyrių“, pakeisti šio straipsnio 5 dalį, po 5 dalies papildyti straipsnį naujomis 6 ir 7 dalimis, buvusią 6 dalį laikyti 8 dalimi, papildyti straipsnį nauja 9 dalimi, buvusias 7 ir 8 dalis laikyti 10 ir 11 dalimis ir visą straipsnį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Visuomeninių organizacijų įstatų registravimo tvarka (Straipsnio tekstas)“. (Žr. 15 pavyzdžio 10 straipsnį.); 18.
  54. jeigu keičiamos kai kurios straipsnio dalys ar jų punktai ir straipsnis nedėstomas nauja redakcija, keičiančiojo įstatymo straipsnis gali turėti kelias dalis. Pvz.: 11 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas ir papildymas
  55. 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj skaičių „4, 6 ir 7“ įrašyti skaičius „6, 7 ir 9“ ir šį punktą išdėstyti taip: „1) (Punkto tekstas).“
  56. 18 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „šeštojoje“ įrašyti žodį „aštuntojoje“ ir šią dalį išdėstyti taip: „(Dalies tekstas)“.
  57. Papildyti 18 straipsnį 4 dalimi: „(Dalies tekstas)“. (Žr. 15 pavyzdžio 3, 9, 11 straipsnius ir 16 pavyzdžio 2 straipsnį.); 18.
  58. jeigu keičiami (įrašomi, išbraukiami) žodžiai (skaičiai) įstatymo skyriaus ar skirsnio pavadinime, straipsnio pavadinime nurodomas keičiamasis skyrius ar skirsnis ir pakeitimo esmėje nurodoma, kokius žodžius išbraukti ar įrašyti. Pvz.: 16 straipsnis. Penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Penktojo skirsnio pavadinime po žodžio „veiklos“ įrašyti žodžius „sustabdymas ir“ ir pavadinimą išdėstyti taip: „VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLOS SUSTABDYMAS IR PASIBAIGIMAS“ VI. Straipsnio, jo dalių ar punktų pripažinimas netekusiais galios
  59. Jeigu straipsnis, jo dalis ar punktas pripažįstami netekusiais galios, nurodomas tas straipsnis (jo dalis ar punktas). Pvz.: … straipsnį pripažinti netekusiu galios; … straipsnio … dalį pripažinti netekusia galios; … straipsnio … punktą pripažinti netekusiu galios; … straipsnio … dalies … punktą pripažinti netekusiu galios. Pastaba. Pripažinus netekusiu galios straipsnį ar punktą, paprastai po jų einančių straipsnių ar punktų pernumeruoti nereikia.
  60. Jeigu straipsnio dalį ar punktą pripažinus netekusiais galios reikia pernumeruoti straipsnio dalis ar punktus, keičiančiajame straipsnyje nurodomos pernumeruojamojo straipsnio dalys ar punktai. Pvz.: 1 straipsnis. 6 straipsnio 3 dalies pripažinimas netekusia galios
  61. 6 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios.
  62. Buvusias 6 straipsnio 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 3 ir 4 dalimis. VII. Įstatymo ar kito teisės akto pripažinimas netekusiu galios
  63. Jeigu visas įstatymas (jo straipsnis ar punktas) pripažįstamas netekusiu galios, nurodomas įstatymo pavadinimas ir jo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis: Pvz.: Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos … įstatymą (Žin., 199…, Nr. …). Jeigu įstatymas buvo pakeistas kitais įstatymais, atskirai pripažįstami netekusiais galios ir visi jį keičiantys įstatymai (ar atskiri jų straipsniai); 21.
  64. jeigu pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas (jo straipsnis), nurodoma nutarimo data, numeris, antraštė ir oficialaus paskelbimo šaltinis. Pripažįstamas netekusiu galios straipsnis nurodomas po paskelbimo šaltinio. Pvz.: Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 199… m. ……. d. nutarimo Nr. … „Dėl (nutarimo antraštė)“ (Žin., 199…, Nr. …) … straipsnį. Jeigu Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas (jo straipsnis) buvo pakeistas, pripažįstami netekusiais galios ir visi jį keičiantys Seimo nutarimai (ar kai kurie jo straipsniai); 21.
  65. jeigu pripažįstamas netekusiu galios Respublikos Prezidento dekretas, nurodoma dekreto priėmimo data, numeris, antraštė ir oficialaus paskelbimo šaltinis. Pvz.: Laikau netekusiu galios Respublikos Prezidento 199… m. …….. d. dekretą Nr. … „Dėl … (dekreto antraštė)“ (Žin., 199…, Nr. …); 21.
  66. jeigu pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (jo punktas, pastraipa), nurodoma nutarimo data, numeris, antraštė bei oficialaus paskelbimo šaltinis (ir punktas, pastraipa). Pvz.: Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 199… m. ….. d. nutarimą Nr. … „Dėl …(nutarimo antraštė)“ (Žin., 199…, Nr. …). Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas buvo pakeistas, pripažįstami netekusiais galios ir visi jį keičiantys nutarimai (ar atskiri jų punktai); 21.
  67. jeigu pripažįstamas netekusiu galios ministro ar kitos institucijos vadovo išleistas teisės aktas, nurodomas institucijos pavadinimas, teisės akto priėmimo data, numeris, antraštė ir jo oficialaus paskelbimo šaltinis. Jeigu pripažįstami netekusiais galios kai kurie teisės akto punktai, jie nurodomi po teisės akto oficialaus paskelbimo šaltinio. Jeigu ministerijos, kitos valstybės institucijos teisės aktas buvo pakeistas, tokia pat tvarka pripažįstami netekusiais galios ir visi jį keičiantys teisės aktai ar kai kurie jų punktai. Pvz.: Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos … ministro 199… m. …….. d. įsakymą Nr. … „Dėl … nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 199…, Nr. …). VIII. Teisės akto išdėstymas nauja redakcija
  68. Jeigu keičiamajame teisės akte keičiama ar buvo pakeista daugiau kaip pusė jo straipsnių (punktų), keičiamasis teisės aktas paprastai dėstomas nauja redakcija arba parengiamas naujas teisės aktas. (Žr. teisės akto išdėstymo nauja redakcija pavyzdžius: įstatymo – 22 pavyzdį, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo – 23 pavyzdį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo – 24 pavyzdį.) IX. Įstatymo pakeitimo projekto lyginamasis variantas
  69. Rengiant įstatymo pakeitimo projektą, parengiamas ir įstatymo pakeitimo projekto lyginamasis variantas, laikantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1997, Nr. 66-1616) 140 straipsnio 3 dalies reikalavimų: 23.
  70. įstatymo pakeitimo projekto lyginamojo varianto viršuje, lapo dešiniajame krašte, įrašoma mažosiomis raidėmis ir paryškinama: Projekto lyginamasis variantas 23.
  71. projekto lyginamasis variantas dėstomas analogiškai kaip ir parengtasis įstatymo pakeitimo projektas, jame nurodytieji daromi pakeitimai turi sutapti su įstatymo projekte keičiamų straipsnių nurodytaisiais pakeitimais; 23.
  72. projekto lyginamajame variante naujos redakcijos straipsnio (jo dalies ar punkto) tekste pakeitimai paryškinami, o siūlomi išbraukti žodžiai perbraukiami plona linija; 23.
  73. jeigu siūloma iš esmės pakeisti straipsnį (jo dalį ar punktą), pateikiamas buvusios (perbrauktos plona linija) ir naujos straipsnio (jo dalies ar punkto) redakcijos tekstas; 23.
  74. jeigu siūloma papildyti nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu), pateikiamas naujo straipsnio (jo dalies ar punkto) paryškintas tekstas; 23.
  75. jeigu siūloma pripažinti netekusiu galios visą straipsnį (jo dalį ar punktą), pakeitimų esmėje nurodomas siūlomo pripažinti netekusiu galios straipsnio (jo dalies ir punkto) numeris ir pateikiamas visas šio straipsnio (jo dalies ar punkto) tekstas, perbrauktas plona linija; 23.
  76. įstatymo pakeitimo projekto lyginamąjį variantą vizuoja projektą teikiančios institucijos vadovas. (Žr. įstatymo projekto ir šio projekto lyginamojo varianto 15 ir 15a pavyzdžius.) ______________ LIETUVOS RESPUBLIKOS Įstatymų ir kitŲ teisĖs aktŲ bei jų PROJEKTų PAVYZDžIAI Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei jų projektų pavyzdžiai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 41-991; 1996, Nr. 68-1632; 1997, Nr. 111-2796; 1998, Nr. 6-114). Pavyzdžių pradžioje pateikiamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas, prie kurio straipsnių ar jo dalių nurodyti rekomenduotinų teisės aktų ir jų projektų pavyzdžių numeriai. Pavyzdžiai nėra autentiškų dokumentų kopijos. Pavyzdžiai Nr. 1–25 pridedami. ______________ LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO TVARKOS ĮSTATYMAS 1995 m. gegužės 2 d. Nr. I-872 Vilnius (Žin., 1995, Nr. 41-991; 1996, Nr. 68-1632; 1997, Nr. 111-2796; 1998, Nr. 6-114) 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų (toliau – teisės aktai) rengimą, jo stadijas, teisės aktų formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus. 2 straipsnis. Teisės aktas Teisės aktas šiame įstatyme – tai įgaliotos valstybės valdžios institucijos arba referendumu priimamas teisės aktas, kuriame nustatomos, keičiamos arba naikinamos teisės normos. 3 straipsnis. Teisės akto rengimo stadijos Teisės akto rengimo stadijos yra šios: 1) teisės akto paskirties ir jo rengimo užduoties nustatymas; 2) rengėjo nustatymas (parinkimas); 3) teisės akto teksto parengimas; 4) teisės akto derinimas ir aprobavimas. 4 straipsnis. Teisės akto rengimas
  77. Pasiūlymus dėl teisės akto rengimo turi teisę teikti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Teisės akto paskirtį ir jo rengimo užduotį turi teisę nustatyti asmenys, turintys įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime, taip pat valstybės valdžios institucijos pagal savo kompetenciją.
  78. Teisės akto rengėjais gali būti valstybės valdžios institucijos paskirti ar konkurso tvarka parinkti asmenys ar jų grupė, taip pat asmuo arba asmenų iniciatyvinė grupė.
  79. Teisės aktas yra parengtas, jei jis atitinka šio įstatymo 5–12 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
  80. Parengtas teisės aktas derinamas, aprobuojamas ir pateikiamas institucijai, įgaliotai jį priimti, šios institucijos nustatyta tvarka.
  81. Derinamas ekonominius santykius reguliuojančio teisės akto projektas turi būti įvertinamas antikorupciniu požiūriu.
  82. Jeigu yra pagrindo manyti, kad priimtas teisės aktas gali daryti įtaką kriminogeninei situacijai, jį priimti įgaliota institucija skiria kriminologinę ekspertizę.
  83. Komisijų ir darbo grupių, kurias sudaro Seimas, Respublikos Prezidentas ar Vyriausybė, darbo apmokėjimo už teisės aktų rengimą ir ekspertizę tvarką tvirtina Vyriausybė. 5 straipsnis. Teisės akto reikalavimai
  84. Teisės aktas turi atitikti Lietuvos Respublikos Konstituciją, taip pat kitus galiojančius teisės aktus, jeigu tame akte nėra normų, keičiančių galiojančius teisės aktus.
  85. Teisės aktas privalo atitikti šiame įstatyme nustatytus formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus. 6 straipsnis. Teisės akto forma
  86. Teisės akte turi būti: 1) institucijos, įgaliotos jį priimti, pavadinimas; 2) teisės akto rūšies pavadinimas; 3) teisės akto pavadinimas (antraštė); 4) teisės akto priėmimo data, numeris, vieta; 5) teisės akto tekstas; 6) teisės aktą pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė. (Žr. 2, 2a, 2b, 3, 3a, 3b, 4, 4a, 4b, 5, 5a, 5b pavyzdžius)
  87. Teisės akto projekte prieš akto pavadinimą, dešinėje lapo pusėje turi būti nuoroda „Projektas“. (Žr. 1b, 2b, 3b, 4b pavyzdžius) 7 straipsnis. Įstatymo forma
  88. Įstatyme eilės tvarka turi būti: 1) įstatymo pavadinimas; 2) įstatymo priėmimo data ir numeris; 3) įstatymo priėmimo vieta; 4) įstatymo tekstas; 5) įstatymą pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė.
  89. Įstatymo pavadinimas išdėstomas didžiosiomis raidėmis eilutės centre, o žodis „įstatymas“ nukeliamas į kitos eilutės centrą.
  90. Įstatymo priėmimo data ir numeris išdėstomi vienoje eilutėje centre.
  91. Įstatymo priėmimo vieta išdėstoma eilutės centre mažosiomis raidėmis.
  92. Įstatymo tekstas pradedamas iš naujos eilutės.
  93. Įstatymą pasirašančiojo pareigos išdėstomos po tekstu didžiosiomis raidėmis eilutės kairėje, o vardas, pavardė – eilutės dešinėje. (Žr. 1, 1a, 1b pavyzdžius)
  94. Kartu su įstatymo projektu pateikiamas aiškinamasis raštas pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 140 straipsnio nuostatas. 8 straipsnis. Įstatymo struktūra
  95. Įstatymą sudaro: 1) dalys; 2) skyriai; 3) skirsniai; 4) straipsniai.
  96. Visos šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos įstatymo sudedamosios dalys turi turėti pavadinimus (antraštes). Įstatymo dalių, skyrių ir skirsnių pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis eilutės centre. Straipsnių pavadinimai rašomi mažosiomis raidėmis.
  97. Įstatymo dalys ir skyriai žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės. Skirsniai žymimi žodžiais, išreikštais skaitmenimis. Straipsniai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po žodžio „straipsnis“ dedamas taškas ir straipsnio pavadinimas rašomas toje pačioje eilutėje.
  98. Įstatymo straipsnį sudaro dalys ir dalių punktai. Įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir žymimos arabiškais skaitmenimis su tašku iš eilės. Straipsnio dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu.
  99. Novelos žymimos papildomais arabiškais skaitmenimis, rašomais pagrindinio ženklo, žyminčio akto teksto dalies eiliškumą, dešinės pusės viršuje.
  100. Atsižvelgiant į įstatymo pobūdį, turinį ir apimtį, jame gali būti ne visos sudedamosios dalys.
  101. Įstatymas gali turėti preambulę, lentelių, grafikų, tarifų, schemų, sąrašų ir kitų priedų.
  102. Įstatymo pradžioje paprastai nurodoma šio akto paskirtis ir kitos bendrosios nuostatos.
  103. Įstatymo pabaigoje paprastai nurodoma jo įsigaliojimo tvarka, taip pat kiti įstatymai, kurie netenka galios. (Žr. 6, 7 pavyzdžius) 9 straipsnis. Kitų teisės aktų forma ir struktūra
  104. Institucijos, priimančios teisės aktus, juos rengia remdamosi šio įstatymo 6 ir 11 straipsnių nuostatomis.
  105. Seimo nutarimus ir Respublikos Prezidento dekretus sudaro straipsniai, jų dalys ir punktai. Straipsniai – be pavadinimų, žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po skaitmens rašomas žodis „straipsnis“ ir dedamas taškas, straipsnio tekstas rašomas iš naujos eilutės. Straipsnių dalys žymimos arabiškais skaitmenimis iš eilės. Straipsnio dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu. Seimo nutarimais ir Prezidento dekretais tvirtinami teisės aktai turi punktus ir papunkčius. Jų punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su tašku, o papunkčiai žymimi arabišku skaitmeniu su skliausteliu. (Žr. 2, 3, 8, 9, 10, 11 pavyzdžius)
  106. Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktus sudaro punktai, jų pastraipos ir punktų papunkčiai. Punktai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po skaitmens dedamas taškas. Punktų pastraipos nenumeruojamos. Punktų papunkčiai žymimi arabiškais skaitmenimis ir turi pradinį punkto ir savo eilės skaitmenį. Tarp punkto ir papunkčio skaitmens ir po papunkčio skaitmens dedami taškai. Atskirai numeruoti papunkčiai gali būti vadinami punktais. Viso teisės akto punktų numeracija yra ištisinė. (Žr. 4, 12, 13, 14 pavyzdžius)
  107. Didesnės apimties teisės aktas gali būti skirstomas į skyrius ir skirsnius. Skyriai ir skirsniai žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės. (Žr. 9, 11, 12, 14 pavyzdžius) 10 straipsnis. Teisės akto turinio reikalavimai
  108. Teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį.
  109. Teisės akto turinys turi būti logiškas, glaustas ir aiškus.
  110. Tekste neturi būti nereikalingų arba netaisyklingų žodžių, žodžių junginių, pastabų ir dviprasmybių. Straipsnio tekstas nekartojamas kituose straipsniuose. Neleistini žodžių sutrumpinimai, išskyrus atvejus, kai pateikiama nuoroda į leidinį, kuriame šis aktas oficialiai paskelbtas. Pirmą kartą minimas pavadinimas negali būti trumpinamas. 11 straipsnis. Teisės akto, kuriuo keičiamas ar papildomas kitas teisės aktas, reikalavimai
  111. Keičiant teisės aktą, jei straipsnis, jo dalis ar punktas keičiamas iš esmės, išdėstoma pakeitimo esmė ir pateikiama keičiamo straipsnio, jo dalies ar punkto nauja redakcija. Jei teisės aktas pildomas nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu), išdėstoma papildymo esmė ir pateikiama naujo straipsnio (jo dalies ar punkto) redakcija. Keičiant teisės aktą, kurio straipsnyje (jo dalyje ar punkte) reikia išbraukti žodžius (skaičius), įrašyti naujus žodžius (skaičius), vietoj vienų žodžių (skaičių) įrašyti kitus žodžius (skaičius), dėstant pakeitimų esmę nurodomas keičiamas straipsnis (jo dalis ar punktas), kokius žodžius (skaičius) išbraukti, po kokių žodžių (skaičių) ar vietoj kokių žodžių (skaičių) įrašyti naujus žodžius (skaičius) ir išdėstoma straipsnio (jo dalies ar punkto) nauja redakcija. Jei straipsnis, jo dalis ar punktas pripažįstamas netekusiu galios, nurodomas tas straipsnis (jo dalis ar punktas). (Žr. 8, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21 pavyzdžius)
  112. Jei keičiamajame teisės akte keičiama ar buvo pakeista daugiau kaip pusė jo straipsnių, keičiamasis teisės aktas paprastai dėstomas nauja redakcija arba parengiamas naujas teisės aktas. (Žr. 22, 23, 24 pavyzdžius)
  113. Vienu įstatymu paprastai keičiamas tik vienas įstatymas. Jei keičiamas ar pildomas įstatymas yra susijęs su kitų įstatymų pakeitimais, jie gali būti keičiami ar pildomi vienu įstatymu. Šiuo atveju įstatymas skirstomas į skirsnius ir straipsnius. Kiekviename skirsnyje straipsniai numeruojami iš naujo. (Žr. 25 pavyzdį)
  114. Įstatymo, kuriuo keičiamas, pildomas arba pripažįstamas netekusiu galios kitas įstatymas, pradžioje po nuorodos į įstatymo priėmimo vietą turi būti nurodoma (atskira eilute, skliausteliuose) keičiamo, papildomo arba pripažįstamo netekusiu galios kito įstatymo oficialus paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais buvo keičiamas ar pildomas atitinkamo to įstatymo straipsnis, jo dalis ar punktas, oficialaus paskelbimo šaltiniai. (Žr. 15, 16, 22 pavyzdžius) Kai vienu įstatymu keičiami keli įstatymai (jų straipsniai, dalys ar punktai), oficialaus paskelbimo šaltiniai nurodomi po keičiančiojo įstatymo skirsnio pavadinimo. (Žr. 25 pavyzdį)
  115. Keičiant ar pildant įstatymus, paskelbtus iki Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 41-991) įsigaliojimo, jų forma ir struktūra nekeičiama. (Žr. 15, 16 pavyzdžius) 12 straipsnis. Teisės akto kalba Teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų. 13 straipsnis. Šio įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja nuo 1996 m. sausio 1 dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS ______________ 1 pavyzdys (Įstatymo forma) (Lietuvos valstybės herbas) LIETUVOS RESPUBLIKOS 1998 METŲ JUNGTINIŲ TAUTŲ KONVENCIJOS DĖL KOVOS SU NETEISĖTA NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ APYVARTA RATIFIKAVIMO ĮSTATYMAS 199 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Konvencijos ratifikavimas Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktu ir atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento 1998 m. sausio 27 d. dekretą Nr. 1513 „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti 1988 metų Jungtinių Tautų Konvenciją dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta“ (Žin. 1998, Nr. 12-270), ratifikuoja su išlygomis ir pareiškimais 1988 metų Jungtinių Tautų Konvenciją dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta. 2 straipsnis. Lietuvos Respublikos pareiškimai Lietuvos Respublikos Seimas pareiškia, kad: 1) Lietuvos Respublikos ………………. ministerija ir ……………………… yra institucijos, atsakingos ir įgaliotos pagal prašymus teikti tarpusavio teisinę pagalbą arba perduoti juos vykdyti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms (Konvencijos 7 straipsnio 8 punktas); 2) prie prašymų teikti teisinę pagalbą bei su jais susijusių dokumentų, pateikiamų Lietuvos Respublikai, turi būti pridedami atitinkami vertimai į anglų, rusų arba lietuvių kalbas, jei minėti dokumentai nėra surašyti viena iš šių kalbų (Konvencijos 7 straipsnio 9 punktas); 3) Lietuvos Respublikos ……………… departamentas prie …………………… ministerijos yra institucija, atsakinga už paklausimų, gautų pagal Konvencijos 17 straipsnio 3 ir 4 punktus, vykdymą (Konvencijos 17 straipsnio 7 punktas). 3 straipsnis. Lietuvos Respublikos išlygos Lietuvos Respublika pareiškia, kad: 1) ši Konvencija nebus teisinis Lietuvos piliečių ekstradicijos pagrindas, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (Konvencijos 6 straipsnis); 2) netaikys 32 straipsnio 2 ir 3 punktų nuostatų, numatančių spręsti ginčus dėl šios Konvencijos interpretavimo ar taikymo Tarptautiniame Teisme. 4 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskiria instituciją, kuri, vadovaudamasi Konvencijos 20 straipsniu, teiks Komitetui informaciją apie Konvencijos galiojimą Lietuvos teritorijoje bei kitą šiame Konvencijos straipsnyje nurodytą informaciją. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS (Vardas, Pavardė) ______________ 1b pavyzdys (Įstatymo projekto forma) Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS (Įstatymo pavadinimas) ĮSTATYMAS 199 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas) (Tekstas) ....................................................................................................... ......................................................... 2 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas) (Tekstas) ....................................................................................................... ......................................................... 3 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas) (Tekstas) ....................................................................................................... ......................................................... 4 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas) (Tekstas) ....................................................................................................... ......................................................... Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS (VARDAS, PAVARDĖ) ______________ 1c pavyzdys (Įstatymo pakeitimo projekto lyginamojo varianto forma) Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS (Įstatymo pavadinimas) ĮSTATYMAS 199 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas) (Tekstas) ....................................................................................................... ......................................................... 2 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas) (Tekstas) ....................................................................................................... ......................................................... 3 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas) (Tekstas) ....................................................................................................... ......................................................... 4 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas) (Tekstas) ....................................................................................................... ......................................................... Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ______________ 2 pavyzdys (Seimo nutarimo forma) (Lietuvos valstybės herbas) LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS DĖL 1999 METŲ PASKELBIMO TARPTAUTINIAIS PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ METAIS LIETUVOJE 199 m. d. Nr. Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į pagyvenusių žmonių organizacijų kreipimąsi bei vadovaudamasis Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos 1992 m. spalio 16 d. priimta rezoliucija 47/5 – paskelbti 1999 metus Tarptautiniais pagyvenusių žmonių metais, nutaria: 1 straipsnis. Paskelbti 1999 metus Tarptautiniais pagyvenusių žmonių metais Lietuvoje. 2 straipsnis. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei per mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos sudaryti Valstybinę komisiją Tarptautiniams pagyvenusių žmonių metams Lietuvoje organizuoti ir iki 1998 m. birželio 1 d. parengti veiksmų programą bei numatyti lėšas jai įgyvendinti. 3 straipsnis. Rekomenduoti miestų bei rajonų savivaldybėms, bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, per mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos sudaryti teritorines komisijas Tarptautiniams pagyvenusių žmonių metams Lietuvoje pasirengti ir iki 1998 m. birželio 1 d. parengti veiksmų programas bei numatyti lėšas joms įgyvendinti. 4 straipsnis. Pakviesti švietimo ir mokslo įstaigas, religines bendruomenes, kūrybines sąjungas, nevyriausybines organizacijas, radijo, televizijos, laikraščių ir žurnalų redakcijas aktyviai dalyvauti įgyvendinant Tarptautinių pagyvenusių žmonių metų Lietuvoje tikslus ir uždavinius bei sprendžiant aktualiausias pagyvenusių žmonių problemas. 5 straipsnis. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. SEIMO PIRMININKAS (Vardas, Pavardė) ______________ 2a pavyzdys (Seimo nutarimo forma) (Lietuvos valstybės herbas) LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS (Nutarimo antraštė) 199 m. d. Nr. Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas nutaria: 1 straipsnis. (Tekstas) ....................................................................................................... ......................................................... 2 straipsnis. (Tekstas) ....................................................................................................... ......................................................... 3 straipsnis. (Tekstas) ....................................................................................................... ......................................................... 4 straipsnis. (Tekstas) ....................................................................................................... ......................................................... 5 straipsnis. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. SEIMO PIRMININKAS (Vardas, Pavardė) ______________ 2b pavyzdys (Seimo nutarimo projekto forma) Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS (Nutarimo antraštė) 199 m. d. Nr. Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas nutaria: 1 straipsnis. (Tekstas) ....................................................................................................... ......................................................... 2 straipsnis. (Tekstas) ....................................................................................................... ......................................................... 3 straipsnis. (Tekstas) ....................................................................................................... ......................................................... 4 straipsnis. (Tekstas) ....................................................................................................... ......................................................... 5 straipsnis. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. SEIMO PIRMININKAS ______________ 3 pavyzdys (Prezidento dekreto forma) (Lietuvos valstybės herbas) LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS DEKRETAS DĖL UŽSIENIO POLITIKOS KOORDINACINĖS TARYBOS 199 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsniu ir 84 straipsnio 1 punktu, sudarau šią Užsienio politikos koordinacinę tarybą: Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas, Lietuvos Respublikos Seimo nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas, Respublikos Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais, Užsienio politikos koordinacinės tarybos sekretorius. 2 straipsnis. Užsienio politikos koordinacinės tarybos darbui vadovauja Respublikos Prezidentas. 3 straipsnis. Laikau netekusiu galios Respublikos Prezidento 1993 m. gruodžio 9 d. dekretą Nr. 191 „Dėl užsienio politikos koordinacinės tarybos“ (Žin., 1993, Nr. 70-1314). 4 straipsnis. Šis dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS (Vardas, Pavardė) ______________ 3a pavyzdys (Prezidento dekreto forma) (Lietuvos valstybės herbas) LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS DEKRETAS (Dekreto antraštė) 199 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. (Tekstas) ....................................................................................................... ......................................................... 2 straipsnis. (Tekstas) ....................................................................................................... ......................................................... 3 straipsnis. (Tekstas) ....................................................................................................... ......................................................... 4 straipsnis. Šis dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS (Vardas, Pavardė) ______________ 3b pavyzdys (Prezidento dekreto projekto forma) Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS DEKRETAS (Dekreto antraštė) 199 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. (Tekstas) ....................................................................................................... ......................................................... 2 straipsnis. (Tekstas) ....................................................................................................... ......................................................... 3 straipsnis. (Tekstas) ....................................................................................................... ......................................................... 4 straipsnis. Šis dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ______________ 4 pavyzdys (Vyriausybės nutarimo forma) (Lietuvos valstybės herbas) LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S 199 m. d. Nr. Vilnius Dėl Medžių ir krūmų, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, vertės nustatymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
  116. Pavesti ……………… ministerijai patvirtinti Medžių ir krūmų, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros ir nuostolių, juos iškirtus, atlyginimo tvarką, taip pat bazinius įkainius jų vertei nustatyti.
  117. Pripažinti netekusiais galios: 2.
  118. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. 456 „Dėl nepriklausančių valstybiniam miško fondui saugotinų medžių, jų grupių ir krūmų apsaugos, jiems padarytos žalos nustatymo ir nuostolių atlyginimo“ (Žin., 1991, Nr. 33-926); 2.
  119. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 253 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 456 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 13-331). Ministras Pirmininkas (Vardas, pavardė) …………….. ministras (Vardas, pavardė) ______________ 4a pavyzdys (Vyriausybės nutarimo forma) (Lietuvos valstybės herbas) LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S 199 m. d. Nr. Vilnius (Nutarimo antraštė) Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
  120. (Tekstas)................................................................................................... ...............................
  121. (Tekstas)................................................................................................... ............................... 2.
  122. (Tekstas)................................................................................................... ............................ 2.
  123. (Tekstas)................................................................................................... ............................ Ministras Pirmininkas (Vardas, pavardė) …………….. ministras (Vardas, pavardė) ______________ 4b pavyzdys (Vyriausybės nutarimo projekto forma) Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S 199 m. d. Nr. Vilnius (Nutarimo antraštė) Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
  124. (Tekstas)..................................................................................................... .............................
  125. (Tekstas)................................................................................................... ............................... 2.
  126. (Tekstas)................................................................................................... ............................ 2.
  127. (Tekstas)................................................................................................... ............................ Ministras Pirmininkas …………….. ministras ______________ 5 pavyzdys (Ministro įsakymo forma) (Lietuvos valstybės herbas) LIETUVOS RESPUBLIKOS …………….. MINISTRAS [ ĮSAKYMAS ] 199_____________Nr.____________ Vilnius Dėl gamtinių dujų tiekimo apribojimo grafikų Vadovaudamasis Gamtinių dujų tiekimo (transportavimo) ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1321 „Dėl gamtinių dujų tiekimo (transportavimo) ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 112-2552) 9 punktu, ĮSAKAU:
  128. Valstybės įmonei „..........................“ nuolat kiekvieniems ateinantiems metams sudaryti ir iki einamųjų metų gruodžio 20 dienos nustatyta tvarka pateikti tvirtinimui gamtinių dujų tiekimo ekstremalių situacijų atveju apribojimo grafikus.
  129. 1998 metams vartotojus suskirstyti į šias grupes, kuriems gamtinių dujų tiekimas ribojamas ekstremalių situacijų atveju: I grupė – energetikos įmonės (elektrinės, šilumos tinklai, rajoninės katilinės), galinčios dirbti rezerviniu kuru; II grupė – pramonės, žemės ūkio įmonės, galinčios dirbti rezerviniu kuru ir kurių atjungimas neturės didelės įtakos gamybai, technologijai; III grupė – visos pramonės, maisto pramonės, žemės ūkio įmonės ir kiti neatjungti vartotojai, naudojantys gamtines dujas pagalbinių, gamybinių-administracinių patalpų šildymui, katilinės, tiekiančios karštą vandenį gyventojams; IV grupė – maisto pramonės įmonės, transportas, dalis komunalinių-buitinių vartotojų bei likusios energetikos įmonės, neturinčios rezervinio kuro talpų ir naudojančios dujas gyvenamųjų namų šildymui; V grupė – gyventojai ir likusi dalis komunalinių-buitinių vartotojų (švietimo, sveikatos apsaugos, socialinio aprūpinimo įstaigos ir organizacijos). Ekstremalių situacijų atveju gamtinių dujų tiekimas ribojamas etapais, pradedant pirma vartotojų grupe. Ministras (Parašas) (Vardas, pavardė) ______________ 5a pavyzdys (Ministro įsakymo forma) (Lietuvos valstybės herbas) LIETUVOS RESPUBLIKOS …………….. MINISTRAS [ ĮSAKYMAS ] 199_____________Nr.____________ Vilnius (Įsakymo antraštė)
  130. (Tekstas)................................................................................................... ...............................
  131. (Tekstas)................................................................................................... ............................... Ministras (Parašas) (Vardas, pavardė) ______________ 5b pavyzdys (Ministro įsakymo forma) (Lietuvos valstybės herbas) LIETUVOS RESPUBLIKOS …………….. MINISTRAS [ ĮSAKYMAS ] 199_____________Nr.____________ Vilnius (Įsakymo antraštė)
  132. Tvirtinu............................................... nuostatus (pridedama).
  133. Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos......................................................... ministro 199... m.................... d. įsakymą Nr......... „Dėl.............. nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr........). Ministras (Parašas) (Vardas, pavardė) ______________ PATVIRTINTA …………………………………. ministro 199 m. …………. d. įsakymu Nr. …… ........................................................................................ ................................................................. NUOSTATAI I. BENDROsIos nuostatos
  134. (Tekstas)................................................................................................... ............................... ....................................................................................................... ......................................................... ....................................................................................................... ......................................................... ....................................................................................................... ......................................................... ....................................................................................................... ......................................................... ....................................................................................................... ......................................................... ....................................................................................................... ......................................................... ....................................................................................................... ......................................................... ....................................................................................................... ......................................................... ....................................................................................................... ......................................................... ....................................................................................................... ......................................................... ______________ 5c pavyzdys (Ministerijos sekretoriaus potvarkio forma) 5b pavyzdys (Ministro įsakymo forma) (Lietuvos valstybės herbas) LIETUVOS RESPUBLIKOS …………….. MINISTRIJOS SEKRETORIUS [ POTVARKIS ] 199_____________Nr.____________ Vilnius (potvarkio antraštė) __________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ Sekretorius (Parašas) (Vardas, pavardė) ______________ 6 pavyzdys (Įstatymo struktūra) Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMAS 199 m. d. Nr. Vilnius PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
  135. Įstatymo tikslas – reglamentuoti draudimo įmonių bei draudimo tarpininkų veiklą, kad draudimo sistema būtų stabili, patikima, efektyvi ir saugi.
  136. Įstatymas nustato draudimo įmonių steigimo, licencijavimo sąlygas bei tvarką, jų veiklos reorganizavimo bei likvidavimo ypatumus, taip pat leidimų draudimo brokeriams išdavimo tvarką. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
  137. Draudimo veikla – finansinė ūkinė veikla, kuria siekiama apsaugoti fizinių ir juridinių asmenų turtinius interesus, įvykus šio įstatymo ar draudimo sutartyje nustatytiems įvykiams (draudiminiams įvykiams), panaudojant rezervus ir draudimo techninius atidėjimus, sudaromus iš minimų asmenų mokamų įmokų (draudimo įmokų) bei pajamų, gautų jas investavus šio įstatymo nustatyta tvarka.
  138. Draudėjas – asmuo, sudaręs su draudimo įmone draudimo sutartį ar esantis draudėju šio įstatymo pagrindu ir privalantis mokėti draudimo įmokas (premijas) bei turintis teisę gauti atsitikus draudiminiam įvykiui draudimo išmoką;
  139. Draudimo įmonė (draudikas) – įmonė, vykdanti draudimo, taip pat su draudimu susijusią veiklą ir įsipareigojanti draudėjui draudimo sutartyje ar šio įstatymo numatytų draudiminių įvykių atvejais mokėti draudimo išmokas. 3 straipsnis. Draudimo objektas Draudimo objektai gali būti turtiniai interesai: 1) susiję su asmens gyvenimo trukme, sutuoktuvėmis, gimimu, kapitalo kaupimu; 2) susiję su kūno sužalojimais, taip pat su nelaimingais atsitikimais ir ligomis; 3) susiję su turto valdymu, naudojimu, disponavimu; 4) susiję su draudėjo padaryta žala fizinio asmens turtui ar tam fiziniam asmeniui, taip pat žala, padaryta juridiniam asmeniui. ANTRASIS SKIRSNIS DRAUDIMO SUTARTIS 6 straipsnis. Draudimo sutartis
  140. Draudimo sutartis sudaroma draudimo rūšies taisyklių pagrindu.
  141. Draudimo sutartyje draudėjas įsipareigoja nustatytu laiku mokėti draudimo įmokas (premijas), o draudimo įmonė įsipareigoja atsitikus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmokas draudėjui ar asmeniui, kuris įgyja tokią teisę pagal draudimo sutartį. ....................................................................................................... ......................................................... ŠEŠTASIS SKIRSNIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 68 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja nuo 199 m. d. 69 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
  142. Veikiančios draudimo įmonės, vykdančios asmens ir turto draudimą, privalo per 1 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos pertvarkyti savo veiklą pagal šio įstatymo, išskyrus 40 straipsnio 2 dalies, nuostatas, taip pat pakeisti savo įstatus ir įregistruoti juos Įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka.
  143. Draudimo įmonės šio įstatymo nustatyta tvarka privalo įregistruoti minimalų įstatinio kapitalo dydį: 1) ne gyvybės draudimą, išskyrus kredito draudimą, vykdančiose įmonėse – 2000000 Lt, ne vėliau kaip per 1,5 metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos; 2) gyvybės draudimą vykdančiose įmonėse – 4000000 Lt, ne vėliau kaip per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos; 3) kredito draudimą vykdančiose įmonėse – 7000000 Lt, ne vėliau kaip per 3 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 70 straipsnis. Netekę galios teisės aktai Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios: 1) Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas (Žin., 1990, Nr. 28-674); 2) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. I-591 „Dėl Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo įsigaliojimo“ (Žin., 1990, Nr. 28-675); 3) Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 57-1343). 71 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1) iki 1996 m. spalio 1 d. patvirtinti Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos nuostatus; 2) peržiūrėti draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ______________ 7 pavyzdys Kodekso (ar sudėtingo įstatymo) struktūra KODEKSAS (ĮSTATYMAS) I DALIS (PAVADINIMAS) I SKYRIUS (PAVADINIMAS) Pirmasis skirsnis (PAVADINIMAS) 1 straipsnis. (Pavadinimas) (Tekstas)................................................................................................... ................................... antrasis skirsnis (PAVADINIMAS) 12 straipsnis. (Pavadinimas) (Tekstas)................................................................................................... ................................... II DALIS (PAVADINIMAS) III SKYRIUS (PAVADINIMAS) Pirmasis skirsnis (PAVADINIMAS) 115 straipsnis. (Pavadinimas) (Tekstas).............................................................................................. ........................................ antrasis skirsnis (PAVADINIMAS) 135 straipsnis. (Pavadinimas) (Tekstas)................................................................................................... ................................... trečiasis skirsnis (PAVADINIMAS) 167 straipsnis. (Pavadinimas) (Tekstas)............................................................................................. ......................................... ______________ 8 pavyzdys (Seimo nutarimo struktūra) Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL VILNIAUS PILIŲ VALSTYBINIO KULTŪRINIO REZERVATO STEIGIMO“ 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO 199 m. d. Nr. Vilnius (Žin., 1997, Nr. 66-1620) Lietuvos Respublikos Seimas nutaria: 1 straipsnis. Pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. VIII-388 „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato steigimo“ 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1) Vilniaus pilių mokslinės tarybos siūlymu ir Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento teikimu pagal Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintą Vilniaus pilių teritorijos planą iki 1998 m. birželio 30 d. patvirtinti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribas bei šio rezervato nuostatus; 2) reorganizuoti Vilniaus pilių direkciją bei Pilių tyrimo centrą „Lietuvos pilys“ ir įsteigti Vilniaus pilių valstybiniam kultūriniam rezervatui valdyti juridinio asmens teises turinčią mokslo įstaigą Vilniaus pilių centrą. Vilniaus pilių centrui pavesti: atkurti, remontuoti, restauruoti, konservuoti, eksponuoti, pritaikyti lankymui Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorijoje esančius kultūros ir gamtos kompleksus bei objektus; 3) pateikti Seimui Lietuvos Respublikos 1998 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų numatytos lėšos Vilniaus pilių centrui finansuoti atskira eilute; 4) pateikti Seimui šiam nutarimui įgyvendinti reikalingų įstatymų projektus bei pakeisti ar pripažinti netekusiais galios neatitinkančius šio nutarimo teisės aktus.“ SEIMO PIRMININKAS ______________ 9 pavyzdys Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS DĖL LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 199 m. d. Nr. Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymu (Žin., 1997, Nr. 60-1398), nutaria: 1 straipsnis. Patvirtinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatus (pridedama). 2 straipsnis. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. SEIMO PIRMININKAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Seimo 199 m. d. Nr. nutarimu Nr. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro NUOSTATAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  144. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) yra tarpžinybinė valstybės institucija, tirianti visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuojanti genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžinanti laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą. Centras koordinuoja šių nuostatų apibrėžtos srities tyrimo darbus, kuriuos atlieka kitos institucijos.
  145. Centras vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei kitais įstatymais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nutarimais bei šiais nuostatais. ....................................................................................................... ......................................................... II. Centro uždaviniai
  146. Centro uždaviniai yra atkurti istorinę tiesą ir teisingumą, tirti okupacinių režimų 1939-1990 m. vykdytą Lietuvos gyventojų fizinį bei dvasinį genocidą ir pasipriešinimą šiems režimams, įamžinti laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą, inicijuoti okupacinių padarinių teisinį įvertinimą. Centras taip pat tiria 1920-1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus. III. Centro funkcijos
  147. Centras atlieka šias funkcijas: 1) formuoja okupacinių režimų vykdyto genocido ir pasipriešinimo šiems režimams tyrimų valstybės politiką: nustato tyrimų kryptis ir metodiką, darbo problematiką, sudaro ilgalaikes bei trumpalaikes genocido ir rezistencijos tyrimo programas ir jas įgyvendina, koordinuoja visų kitų institucijų vykdomus šios srities tyrimus; 2) renka, kaupia, sistemina ir apibendrina medžiagą apie okupacinių režimų įvykdytus nusikaltimus, atskleidžia nusikalstamų totalitarinių režimų esmę, genocido bei nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų vykdymo sistemą, nustato genocido organizatorius bei vykdytojus ir pateikia medžiagą apie juos; ....................................................................................................... ......................................................... IV. Centro teisės
  148. Centras turi teisę: 1) gauti iš valstybės institucijų informaciją, kaip vykdomi įstatymai bei kiti teisės aktai, susiję su okupacijos padarinių teisiniu įvertinimu; 2) inicijuoti baudžiamųjų bylų iškėlimą už genocido nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus; ....................................................................................................... ......................................................... V. Centro struktūra
  149. Centrą sudaro: 1) Genocido ir rezistencijos tyrimo departamentas; 2) Memorialinis departamentas (su Genocido aukų muziejumi); 3) Specialiųjų tyrimų skyrius (su Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija). VI. Centro darbo organizavimas
  150. Centrui vadovauja generalinis direktorius, šį Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Seimas.
  151. Departamentų direktoriai yra generalinio direktoriaus pavaduotojai; Centro ūkio reikalus tvarko generalinio direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams; Memorialinio departamento direktoriaus pavaduotojas yra Genocido aukų muziejaus direktorius. ....................................................................................................... ......................................................... VII. Centro finansavimas
  152. Centras finansuojamas iš valstybės biudžeto.
  153. Atskiroms valstybės programoms finansuoti Seimo ar Vyriausybės sprendimu skiriamos papildomos valstybės biudžeto lėšos. VIII. Centro veiklos nutraukimas
  154. Centro veikla nutraukiama Lietuvos Respublikos įstatymu. ______________ 10 pavyzdys Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS DEKRETAS DĖL RESPUBLIKOS PREZIDENTO ATSTOVO PABĖGĖLIŲ REIKALŲ TARYBOJE 199 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 10 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso“ (Žin., 1995, Nr. 63-1578; 1996, Nr. 29-707) 15 straipsniu, skiriu Respublikos Prezidento patarėjo nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais pavaduotoją nacionalinio saugumo klausimais atstovu į Pabėgėlių reikalų tarybą. 2 straipsnis. Laikau netekusiu galios Respublikos Prezidento 1996 m. kovo 28 d. dekretą Nr. 895 „Dėl Respublikos Prezidento atstovo Pabėgėlių reikalų taryboje“ (Žin., 1996, Nr. 30-744). 3 straipsnis. Šis dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ______________ 11 pavyzdys Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS DEKRETAS DĖL VALSTYBINĖS ENERGETIKOS IŠTEKLIŲ KAINŲ IR ENERGETINĖS VEIKLOS KONTROLĖS KOMISIJOS NUOSTATŲ 199 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 32-743; 1997, Nr. 64-1494) 15 straipsniu, tvirtinu Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos nuostatus (pridedama). 2 straipsnis. Laikau netekusiu galios Respublikos Prezidento 1996 m. lapkričio 13 d. dekretą Nr. 1097 „Dėl Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos nuostatų“ (Žin., 1996, Nr. 113-2573). 3 straipsnis. Šis dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ______________ patvirtinta Lietuvos Respublikos Prezidento 199 m. d. dekretu Nr. Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos NUOSTATAI I. Bendrosios nuostatos
  155. Valstybinė energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisija (toliau – Komisija) įsteigta ir veikia vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 32-743), yra valstybės nuolat veikianti tarnyba, atskaitinga Lietuvos Respublikos Prezidentui. Komisija ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Lietuvos Respublikos Seimui. ....................................................................................................... ......................................................... II. Komisijos funkcijos ir pareigos
  156. Komisija vykdo šias funkcijas ir atlieka šias pareigas: 1) nagrinėja svarbiausius energetikos ekonomikos, įskaitant investicijas, pirmiausia gamybos ir tiekimo išlaidų mažinimo klausimus; 2) nustato kainodaros energetikoje principus; 3) nustato elektros energijos, centralizuotų šilumos ir karšto vandens bei gamtinių dujų kainų skaičiavimo metodikas bei prašymų dėl naujų energetikos išteklių ir energijos kainų suderinimo pateikimo ir nagrinėjimo tvarką; ....................................................................................................... ......................................................... III. Komisijos teisės
  157. Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas ir pareigas, turi teisę: 1) gauti iš ministerijų, departamentų, savivaldybių, tarnybų pasiūlymus bei informaciją Komisijos kompetencijai priskirtais klausimais; 2) gauti iš energetikos išteklių ir energijos tiekėjų visą būtiną informaciją, susijusią su energetikos išteklių ir energijos kainomis ir jų nustatymo metodikomis; ....................................................................................................... ......................................................... IV. Komisijos darbo organizavimas
  158. Komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas ir Komisijos nariai yra etatiniai darbuotojai, kuriems darbo užmokestį iki valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo reguliavimo įstatymo priėmimo nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
  159. Komisijos pirmininkas: 1) organizuoja Komisijos ir jos darbo aparato veiklą; 2) sudaro sutartis, susijusias su Komisijos ūkiniu aptarnavimu, taip pat dėl ekspertų ir auditorių samdymo Komisijai priskirtais klausimais; ....................................................................................................... .........................................................
  160. Komisijos posėdžio metu rašomas protokolas, kurį pasirašo Komisijos pirmininkas ir posėdžio sekretorius. Komisijos sprendimai įforminami nutarimais, kuriuos pasirašo pirmininkas. ______________ 12 pavyzdys Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS 199 m. d. Nr. Vilnius DĖL VALSTYBĖS REGISTRŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 1418 „Dėl valstybės registrų steigimo, projektavimo, reorganizavimo ir naudojimo“ (Žin., 1996, Nr. 118-2743), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
  161. Patvirtinti pridedamus: 1.
  162. Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų registro nuostatus; 1.
  163. Lietuvos Respublikos valdininkų registro nuostatus; 1.
  164. Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybinio registro nuostatus.
  165. Pripažinti netekusiais galios: 2.
  166. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 927 „Dėl Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 56-1412); 2.
  167. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 19 d. nutarimą Nr. 992 „Dėl Lietuvos Respublikos valdininkų registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 61-1539); 2.
  168. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 536 „Dėl Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybinio registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 43-1058). Ministras Pirmininkas ………………ministras ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 199 m. d. nutarimu Nr. Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų registro nuostatai I. Bendrosios nuostatos
  169. Šie nuostatai reglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų registro (toliau vadinama – registras) paskirtį, jo objektus, registro tvarkymo įstaigas, jų teises ir pareigas, registro tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą.
  170. Registro paskirtis – rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatyme bei šiuose nuostatuose nurodytus duomenis apie Lietuvos Respublikoje įregistruotas visuomenines organizacijas (jų sąjungas), juos atnaujinti ir apibendrinti.
  171. Registro steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. ....................................................................................................... ......................................................... II. Registrą tvarkančios įstaigos
  172. Registrą tvarkančios įstaigos yra: 7.
  173. vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga – ……………. departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga koordinuoja ir kontroliuoja registro tvarkymo įstaigų darbą, metodiškai jam vadovauja, kompiuteriu tvarko centrinę visų Lietuvos Respublikoje įregistruotų visuomeninių organizacijų registro duomenų bazę. Vadovaujančiąją registro tvarkymo įstaigą gali pakeisti tik registro steigėjas; 7.
  174. registro tvarkymo įstaigos – ……………….. ministerija, apskrities viršininko administracija ir savivaldos vykdomoji institucija. ....................................................................................................... ......................................................... III. Registravimo duomenys
  175. Bendrieji registro duomenys yra: 14.
  176. identifikavimo kodas; 14.
  177. pavadinimas; 14.
  178. adresas, telefono, telefakso numeriai; 14.
  179. įregistravimo data ir numeris; 14.
  180. išregistravimo data ir priežastis. ....................................................................................................... ......................................................... IX. Registro finansavimas
  181. Registras steigiamas ir išlaikomas Lietuvos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų lėšomis. X. Registro likvidavimas
  182. Registro likvidavimas registruojamas Valstybės registrų sąraše ir skelbiamas „Valstybės žiniose“. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 199 m. d. nutarimu Nr. Lietuvos Respublikos valdininkų registro nuostatai I. Bendrosios nuostatos
  183. Šie nuostatai reglamentuoja Lietuvos Respublikos valdininkų registro (toliau vadinama – registras) paskirtį, jo objektus, registro tvarkymo įstaigas, jų teises ir pareigas, registro tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą. ....................................................................................................... ......................................................... II. Registrą tvarkančios įstaigos
  184. Registrą tvarkančios įstaigos yra: 6.
  185. vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga – …………………… ministerija. Vadovaujančiąją registro tvarkymo įstaigą gali pakeisti tik registro steigėjas; 6.
  186. registro tvarkymo įstaiga – …………………………… ministerija; 6.
  187. registrą tvarkančios ir duomenis teikiančios institucijos – valstybės valdymo ir savivaldybių institucijos. ....................................................................................................... ......................................................... X. Registro likvidavimas
  188. Registro likvidavimo klausimą sprendžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. _____________ 13 pavyzdys Projektas MUITINĖS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS GENERALINIS DIREKTORIUS [ ĮSAKYMAS ] 199_____________Nr.____________ Vilnius Dėl prekių laikinojo saugojimo importo ir eksporto terminaluose bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso muitinės priežiūros zonose terminų pratęsimo tvarkos Vadovaudamasis Muitinės kodekso (Žin., 1996, Nr. 52-1239) 50 ir 51 straipsniais bei vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 482 „Dėl prekių gabenimo, laikinojo saugojimo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso muitinės priežiūros zonose taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 37-944):
  189. Nustatau, kad: 1.
  190. jeigu pateikta bendroji deklaracija, muitinės sankcionuoti veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti su muitinei pateiktomis ir laikinai saugomomis importo ir eksporto terminaluose arba Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso muitinės priežiūros zonose prekėmis, turi būti įforminti: 1.1.
  191. per 45 dienas nuo bendrosios deklaracijos pateikimo, jeigu prekės, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso muitinės priežiūros zonoje laikinai saugomus alkoholinius gėrimus (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą 22.03–22.08), tabako gaminius (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą 24.02–24.03) ir cukrų (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą -17.01, 1702.30, 1702.40, 1702.90), atgabentos jūra; 1.1.
  192. per 20 dienų nuo bendrosios deklaracijos pateikimo, jeigu prekės, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso muitinės priežiūros zonoje laikinai saugomus alkoholinius gėrimus (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą 22.03–22.08), tabako gaminius (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą 24.02 – 24.03) ir cukrų (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą -17.01, 1702.30, 1702.40, 1702.90), atgabentos ne jūra; ....................................................................................................... ......................................................... 1.
  193. ilgesniam kaip 15 dienų laikui (arba jam pasibaigus), taip pat dėl punkte 1.2 nenurodytų priežasčių – iki 90 dienų nuo bendrosios deklaracijos pateikimo ir ne ilgiau negu tai būtina atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes – teritorinės muitinės viršininkas (pavaduotojas); 1.
  194. prekių laikinojo saugojimo terminai pratęsiami terminalo savininkui, uosto komplekso naudotojui arba asmeniui, turinčiam teisę disponuoti laikinai saugomomis prekėmis arba jas vežti, raštu pateikus prašymą, kuriame turi būti nurodyta: 1.4.
  195. bendrosios deklaracijos numeris ir jos įforminimo data; 1.4.
  196. laikinai saugomų prekių pavadinimai, jų saugojimo vieta; 1.4.
  197. prašymo pratęsti saugojimo laiką priežastys; 1.4.
  198. terminas, iki kurio prašoma pratęsti prekių saugojimo terminą; 1.
  199. jeigu per Muitinės kodekso 50 straipsnyje nustatytą laiką neįforminami muitinės sankcionuoti veiksmai su laikinai saugomomis prekėmis (įskaitant prekes, laikinai saugomas importo ir eksporto terminaluose bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso muitinės priežiūros zonose), vadovaujantis Muitinės kodekso 54 straipsnio 1 dalimi ir 235 straipsniu kalti asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn, prekės teisės aktų nustatyta tvarka sulaikomos, konfiskuojamos ir perduodamos realizuoti; 1.
  200. apie visus laikinojo prekių saugojimo importo ir eksporto terminale laiko pratęsimo atvejus teritorinės muitinės posto arba teritorinės muitinės viršininkas (pavaduotojas) privalo nedelsdami informuoti …………………… nusikalstamumo tyrimo ……………………… padalinius.
  201. Nustatau: 2.
  202. prašymų pratęsti prekių laikinojo saugojimo terminą priėmimo, registravimo ir saugojimo teritorinėje muitinėje tvarką; 2.
  203. informacijos apie laikinojo prekių saugojimo importo ir eksporto terminale terminų pratęsimą pateikimo tvarką.
  204. Pripažįstu netekusiais galios: 3.
  205. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 199..... m. ………. d. įsakymą Nr. … „Dėl prekių saugojimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso teritorijoje laiko pratęsimo“ (Žin., 1997, Nr. 59-1389); 3.
  206. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 199..... m. ……... d. įsakymo Nr. … „Dėl laikinosios Muitinės kodekso taikymo tvarkos“ (Žin., 1998, Nr. 1-36) 1.7, 1.8 ir 1.9 punktus. Generalinis direktorius ______________ 14 pavyzdys Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS …………….. MINISTRAS [ ĮSAKYMAS ] 199_____________Nr.____________ Vilnius Dėl pagrindinio profesinio mokymo įstaigos bendrųjų nuostatų Remdamasis.................................................. ministerijos kolegijos 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 56,
  207. Tvirtinu Pagrindinio profesinio mokymo įstaigos bendruosius nuostatus.
  208. Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos........................................................ ministro 199.... m. sausio..... d. įsakymą Nr...... „Dėl Bendrųjų profesinių mokyklų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr...................). Ministras ______________ PATVIRTINTA ………………………. ministro 199 įsakymu Nr. Pagrindinio profesinio mokymo įstaigos BENDRIEJI NUOSTATAI I. BENDROsIos nuostatos
  209. Pagrindinio profesinio mokymo įstaiga (visas pavadinimas lietuvių kalba, sutrumpintas pavadinimas lietuvių kalba, pavadinimas anglų kalba), toliau tekste – mokymo įstaiga, yra ugdymo institucija, kuri suteikia profesinį bei bendrąjį išsilavinimą, atitinkantį šiuolaikinės veiklos sričiai keliamus reikalavimus. Joje sudaromos sąlygos tobulinti profesinę kvalifikaciją bei persikvalifikuoti, ugdyti asmenybės savybes, kurių prireiks būsimai profesinei žmogaus veiklai ir savarankiškam gyvenimui rinkos ir demokratijos principais grindžiamoje visuomenėje. ....................................................................................................... ......................................................... II. REIKALAVIMAI PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS MOKYMO BAZEI
  210. Pagrindinio profesinio mokymo įstaiga privalo turėti kiekvienai specialybei rengti reikalingus kabinetus, laboratorijas, mokomąsias dirbtuves, poligonus, kitas patalpas, numatytas mokymo programoje. ....................................................................................................... ......................................................... III. PAGRINDINIO PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS STRUKTŪRA ....................................................................................................... ......................................................... IV. PAGRINDINIO PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS
  211. Profesinės mokyklos teisės: 20.
  212. nustatyti savo struktūrą pagal Bendrųjų pagrindinio profesinio mokymo įstaigos nuostatų reikalavimus; 20.
  213. sutikus steigėjui ir ……………….. ministerijai, keisti rengiamas profesijas arba steigti naujas; 20.
  214. įvesti arba panaikinti rengiamų profesijų specializacijas; 20.
  215. nustatyta tvarka gauti finansus ar valstybės paramą iš Lietuvos valstybės biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių; 20.
  216. gauti įstatymais numatytas lengvatas gamybinei ūkinei veiklai organizuoti ir vykdyti; 20.
  217. palaikyti ryšius su Lietuvos ir kitų valstybių socialiniais partneriais ir mokymo įstaigomis; 20.
  218. sudaryti mokymo sutartis su mokiniais visam mokymosi laikotarpiui …………………. ministerijos nustatyta tvarka.
  219. Mokymo įstaigos pareigos: 21.
  220. gauti steigėjo sutikimą ir …………………. ministerijos licenciją naujoms profesijoms rengti; 21.
  221. turėti rengiamoms profesijoms tinkamą materialinę bazę ir steigėjo patvirtintus mokymo planus ir programas ……………………. ministerijos nustatyta tvarka; 21.
  222. turėti profesijoms rengti reikalingus pedagogus, įgijusius atitinkamą profesinį ir pedagoginį išsilavinimą; 21.
  223. sudaryti saugaus darbo sąlygas profesinio mokymo pamokose; 21.
  224. mokymo įstaiga turi ir kitų Lietuvos Respublikos švietimo, Profesinio mokymo įstatymų bei Vyriausybės nutarimų numatytų pareigų. V. MOKINIŲ PRIĖMIMO TVARKA
  225. Į mokymo įstaigas priimami mokytis ne jaunesni kaip 14 metų amžiaus asmenys.
  226. Mokiniai priimami pagal steigėjo patvirtintus mokinių priėmimą reglamentuojančius dokumentus. VI. PAGRINDINIO PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS MOKINIŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
  227. Mokinių teisės: 24.
  228. gauti Studijų ir mokymo programų registre nustatytą ir mokymo sutartyje numatytą profesinį išsilavinimą, keisti mokymo instituciją, specialybę; 24.
  229. burtis į įvairias visuomenines organizacijas, susivienijimus, judėjimus, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. ....................................................................................................... ......................................................... _____________ 15 pavyzdys Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ ĮSTATYMO 1, 2, 4, 5, 8, 9, 11, 12, 14, 17, 18, 19, 20, 22, 23, 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ir 30 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS 199 m. d. Nr. Vilnius (Žin., 1995, Nr. 18-400; 1997, Nr. 65-1545) 1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies pakeitimas 1 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „religinėms bendrijoms ir organizacijoms“ įrašyti žodžius „religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams ir tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų pagal jų kanonus, statutus ar kitas normas įsteigtiems juridiniams asmenims“ ir šią dalį išdėstyti taip: „Įstatymas netaikomas politinėms partijoms, kitoms politinėms organizacijoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams ir tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų pagal jų kanonus, statutus ar kitas normas įsteigtiems juridiniams asmenims, toms bendrijoms, organizacijoms ar asociacijoms, labdaros organizacijoms, labdaros ir paramos fondams, kurių steigimo ir veiklos tvarką nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.“ 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas ir papildymas
  230. 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „piliečių“ įrašyti žodžius „ar užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje“, išbraukti žodžius „(sąjunga, draugija, fondas, asociacija ir kt.)“ ir šią dalį išdėstyti taip: „Visuomeninė organizacija – tai Lietuvos Respublikos piliečių ar užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, savanoriškas susivienijimas, sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, kurie nėra priešingi Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams, tenkinti bei įgyvendinti“.
  231. Papildyti 2 straipsnį 2 dalimi: „Visuomeninė organizacija yra ne pelno organizacija. Jos veiklos tikslas nėra pelno siekimas.“ 3 straipsnis. 4 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas
  232. 4 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos piliečiai, sukakę 18 metų“ įrašyti žodžius „šio įstatymo 2 straipsnio pirmojoje dalyje išvardyti fiziniai asmenys, kuriems yra sukakę 18 metų“ ir šią dalį išdėstyti taip: „Visuomeninių organizacijų steigėjais gali būti šio įstatymo 2 straipsnio pirmojoje dalyje išvardyti fiziniai asmenys, kuriems yra sukakę 18 metų“.
  233. 4 straipsnio 2 dalyje išbraukti antrąjį sakinį ir šią dalį išdėstyti taip: „Visuomeninės organizacijos steigimo iniciatoriai sušaukia steigiamąjį suvažiavimą, konferenciją ar susirinkimą, kuriame priimami įstatai ir išrenkami valdymo organai“. 4 straipsnis. 5 straipsnio 3 dalies pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „Visuomeninė organizacija, įsteigusi struktūrinį padalinį, turintį juridinio asmens teises, ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia prašymą vietos savivaldos vykdomajai institucijai pagal struktūrinio padalinio buveinės vietą dėl jo įstatų (nuostatų) įregistravimo. Struktūrinio padalinio, turinčio juridinio asmens teises, registravimui taikomos visos šio įstatymo nuostatos, papildomai pateikiant visuomeninės organizacijos registravimo dokumento kopiją ir sprendimą įsteigti struktūrinį padalinį. Visuomeninė organizacija, įsteigusi tokį struktūrinį padalinį, apie jo įregistravimą ne vėliau kaip per 15 dienų praneša valstybės institucijai, įregistravusiai šios organizacijos įstatus.“ 5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Visuomeninių organizacijų nariai Visuomeninės organizacijos nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ar užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, kuriems yra sukakę 18 metų. Visuomeninių organizacijų, kurios savo veikla tenkina vaikų ir jaunimo poreikius, nariais gali būti ir jaunesni kaip 18 metų asmenys. Visuomeninių organizacijų nariai turi lygias teises, nesvarbu, kokio dydžio jie moka įstatuose nustatytą stojamąjį ir nario mokestį ar teikia paramą. Visuomeninės organizacijos nariai gali bet kada išstoti iš visuomeninės organizacijos. Tokiu atveju nario mokesčiai ar kitaip organizacijai perduotos lėšos ir turtas negrąžinami. Visuomeninei organizacijai atstovauja jos įstatuose nurodytas ir įstatuose nustatyta tvarka išrinktas asmuo. Visuomeninės organizacijos įstatuose nurodytas jos valdymo organo paskirtas asmuo ar jos vadovas turi tvarkyti organizacijos narių sąrašą, kuris turi būti laisvai prieinamas kiekvienam organizacijos nariui.“ 6 straipsnis. 9 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktų pakeitimas
  234. 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžio „veiklos“ įrašyti žodžius „teisiniai pagrindai“, 3 punkte išbraukti žodžius „arba dalyvius“, 4 punkte išbraukti žodžius „ar dalyvių“ ir šiuos punktus išdėstyti taip: „2) veiklos teisiniai pagrindai, tikslai, uždaviniai, veiklos teritorija; 3) priėmimo į visuomeninės organizacijos narius ir išstojimo, pašalinimo iš jos sąlygos bei tvarka; 4) narių teisės ir pareigos“. 7 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas 11 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „veiklą“ įrašyti žodžius „ir į jų vidaus reikalus, jeigu jos nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar kitų įstatymų“, papildyti šią dalį nauju sakiniu, 2 dalį pripažinti netekusia galios ir visą straipsnį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Visuomeninių organizacijų veiklos garantijos Valstybės institucijoms ir pareigūnams, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į visuomeninių organizacijų veiklą ir į jų vidaus reikalus, jeigu jos nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar kitų įstatymų. Ginčus tarp visuomeninės organizacijos narių, tarp visuomeninės organizacijos ir jos narių, tarp visuomeninių organizacijų ir kitų juridinių ar fizinių asmenų sprendžia teismas.“ 8 straipsnis. 12 straipsnio 4 punkto pakeitimas 12 straipsnio 4 punkte vietoj žodžių „švietimui, kultūrai, sveikatos apsaugai, sportui remti“ įrašyti žodžius „mokslui, studijoms, kultūrai, švietimui, sportui, sveikatos priežiūrai, socialinei apsaugai ir darbui, aplinkos apsaugai remti ir kitus atvejus, kuriuos numato teisės aktai“ ir šį punktą išdėstyti taip: „4) gauti lėšų ar kito turto, kurį skiria kitų valstybių valdžios ir valdymo institucijos ar valstybinės organizacijos, išskyrus lėšas ar kitokį turtą mokslui, studijoms, kultūrai, švietimui, sportui, sveikatos priežiūrai, socialinei apsaugai ir darbui, aplinkos apsaugai remti ir kitus atvejus, kuriuos numato teisės aktai;“. 9 straipsnis. 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 ir 4 dalių pakeitimas ir papildymas
  235. 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte išbraukti žodžius „ar veikloje dalyvaujančių asmenų“ ir šį punktą išdėstyti taip: „1) įstatuose numatyti narių mokesčiai;“.
  236. 14 straipsnio 3 dalies pirmajį sakinį papildyti žodžiais „bei kitais įstatymų numatytais atvejais“, antrajame sakinyje po žodžio „programoms“ įrašyti žodžius „bei kitiems tikslams, kurių įgyvendinimui buvo skirtos lėšos“, žodį „įgyvendinti“ išbraukti, papildyti dalį nauju sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip: „Valstybės valdžios ir valdymo institucijos, savivaldybės gali skirti lėšų visuomeninėms organizacijoms tik konkrečioms kultūros, švietimo, sporto, sveikatos ir kitoms socialinėms ar kitokioms tikslinėms programoms įgyvendinti bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Šios lėšos gali būti naudojamos tik toms programoms bei kitiems tikslams, kurių įgyvendinimui buvo skirtos lėšos, ir tik pagal lėšas skyrusios valstybės institucijos patvirtintą sąmatą. Už lėšų panaudojimą turi būti atsiskaitoma pareikalavus jas skyrusiai valstybės institucijai, pateikiant jų panaudojimą patvirtinančius dokumentus“.
  237. 14 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „turtą, likusį“ įrašyti žodžius „turtas ir lėšos, likę“, vietoj žodžių „nustatyta tvarka sunaudoja visuomeninės organizacijos organai, kurie priėmė sprendimą nutraukti visuomeninės organizacijos veiklą“ įrašyti žodžius „įstatuose nustatyta tvarka sunaudojami visuomeninės organizacijos aukščiausiojo valdymo organo (suvažiavimo, konferencijos, susirinkimo) sprendimu“ ir šią dalį išdėstyti taip: „Visuomeninių organizacijų turtas ir lėšos turi būti naudojamos jų įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti ir jokia forma negali būti skirstomos tos visuomeninės organizacijos nariams, išskyrus atvejį, kai visuomeninė organizacija nutraukia veiklą jos pačios sprendimu. Tokiu atveju turtas ir lėšos, likę patenkinus visų likviduojamos visuomeninės organizacijos kreditorių reikalavimus, atsiskaičius su asmenimis, dirbusiais pagal darbo sutartis, įstatuose nustatyta tvarka sunaudojami visuomeninės organizacijos aukščiausiojo valdymo organo (suvažiavimo, konferencijos, susirinkimo) sprendimu.“ 10 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas ir papildymas 17 straipsnio 1 dalyje po žodžio „teritoriją“ įrašyti žodžius „ir tarptautinių visuomeninių organizacijų Lietuvos skyrių“, pakeisti šio straipsnio 5 dalį, po 5 dalies papildyti straipsnį naujomis 6 ir 7 dalimis, buvusią 6 dalį laikyti 8 dalimi, papildyti straipsnį nauja 9 dalimi, buvusias 7 ir 8 dalis laikyti 10 ir 11 dalimis ir visą straipsnį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Visuomeninių organizacijų įstatų registravimo tvarka Visuomeninės organizacijos, kurios veikla apima daugiau kaip vienos apskrities teritoriją, ir tarptautinių visuomeninių organizacijų Lietuvos skyrių įstatus registruoja Lietuvos Respublikos ……………ministerija. Visuomeninės organizacijos, kurios veikla apima daugiau kaip vienos savivaldybės teritoriją ir kurios buveinė yra apskrities centre ar kitoje apskrities teritorijoje – miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, įstatus registruoja apskrities viršininkas. Visuomeninės organizacijos, kurios veikla apima vieno rajono ar miesto teritoriją, įstatus registruoja savivaldybės vykdomoji institucija. Visuomeninė organizacija ne vėliau kaip per vieną mėnesį po įstatų priėmimo ir valdymo organų išrinkimo dienos paduoda atitinkamai valstybės institucijai pareiškimą dėl įstatų įregistravimo. Pareiškimą pasirašo pagal įstatus visuomeninei organizacijai atstovaujantis asmuo, nurodydamas savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Prie pareiškimo pridedami: steigiamojo suvažiavimo, konferencijos ar susirinkimo protokolas, visuomeninės organizacijos įstatai keturiais egzemplioriais, steigėjų sąrašas, kuriame turi būti nurodyta kiekvieno steigėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, parašas, pažyma apie patalpų visuomeninei organizacijai suteikimą, simbolių pavyzdžiai arba jų eskizai. Pateikiant pareiškimą įregistruoti visuomeninių organizacijų sąjungos įstatus, papildomai pateikiama: steigėjų registravimo pažymėjimų kopijos ir jų sprendimai vienytis į visuomeninių organizacijų sąjungą. Norint įregistruoti tarptautinės visuomeninės organizacijos Lietuvos skyriaus (struktūrinio padalinio) įstatus, prie pareiškimo papildomai pateikiama: dokumentas, patvirtinantis tos organizacijos teisinę registraciją, jos įstatai ir valdymo organų sprendimas steigti savo skyrių Lietuvoje. Įstatus registruojanti valstybės institucija išnagrinėja pareiškimą dėl įstatų įregistravimo per mėnesį nuo visų šiame straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Įstatus registruojanti valstybės institucija turi teisę tikrinti registravimui pateiktų dokumentų ir juose nurodytų duomenų tikrumą. Pareiškimą dėl įstatų pakeitimų ir papildymų įregistravimo pasirašo visuomeninės organizacijos įstatuose nustatyta tvarka išrinktas organizacijos vadovas. Prie pareiškimo pridedami: valdymo organo, pagal organizacijos įstatus turinčio teisę keisti įstatus, suvažiavimo, konferencijos, susirinkimo protokolas, visuomeninės organizacijos valdymo organo, pagal įstatus turinčio teisę sušaukti suvažiavimą, konferenciją, susirinkimą, sprendimas jį sušaukti, įstatų pakeitimai ir papildymai. Visuomeninių organizacijų pavadinimo ir simbolikos, jų įstatų pakeitimai ir papildymai registruojami ta pačia tvarka ir tais pačiais terminais kaip ir įstatai. Įstatų ir simbolikos pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo dienos. Visuomeninių organizacijų įstatus registruojanti valstybės institucija tvarko šių organizacijų registrą. Registro tvarkymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ 11 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas ir papildymas
  238. 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj skaičių „4, 6 ir 7“ įrašyti skaičius „6, 7 ir 9“ ir šį punktą išdėstyti taip: „1) nesilaikyta visuomeninės organizacijos steigimo tvarkos, kuri yra nustatyta šio įstatymo 6, 7 ir 9 straipsniuose;“.
  239. 18 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „šeštojoje“ įrašyti žodį „aštuntojoje“ ir šią dalį išdėstyti taip: „Pateikus pataisytus įstatus ir kitus dokumentus, jų nagrinėjimo terminas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio aštuntojoje dalyje, skaičiuojamas iš naujo nuo pataisytų įstatų ir dokumentų pateikimo dienos.“
  240. Papildyti 18 straipsnį 4 dalimi: „Jeigu registruojant įstatų pakeitimus ir papildymus paaiškėjo, kad visuomeninės organizacijos viduje iškilo ginčai, įstatus registruojanti valstybės institucija atideda įstatų registravimą iki tol, kol organizacija jų neišspręs.“ 12 straipsnis. 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 3 dalies pakeitimas
  241. 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj skaičiaus „9“ įrašyti skaičių „4“ ir šį punktą išdėstyti taip: „3) nesilaikyta šio įstatymo 4 ir 17 straipsnių reikalavimų“.
  242. 19 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „Sprendimas“ įrašyti žodį „Atsisakymas“, vietoj žodžių „per 15 dienų nuo jo gavimo dienos apylinkės teismui pagal įstatus registruojančios valstybės institucijos buveinės vietą“ įrašyti žodžius „teismui per 1 mėnesį nuo jo gavimo dienos“ ir šią dalį išdėstyti taip: „Atsisakymas registruoti visuomeninės organizacijos įstatus gali būti apskundžiamas teismui per 1 mėnesį nuo jo gavimo dienos.“ 13 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas 20 straipsnio l dalyje po žodžio „organizacijos“ įrašyti žodžius „jų struktūriniai padaliniai, įsteigti kaip juridiniai asmenys“, 2 dalyje vietoj žodžių „tik viename iš Lietuvos Respublikoje įregistruotų bankų, taip pat po vieną valiutinę sąskaitą bet kurioje kitoje valstybėje“ įrašyti žodžius „ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose, taip pat sąskaitas užsienio valstybėse teisės aktų nustatyta tvarka“, 3 dalį pripažinti netekusia galios ir visą straipsnį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Visuomeninių organizacijų statusas Visuomeninės organizacijos, jų struktūriniai padaliniai, įsteigti kaip juridiniai asmenys, jų sąjungos nuo įstatų įregistravimo dienos yra juridiniai asmenys. Visuomeninės organizacijos turi savo balansą, antspaudą su savo pavadinimu ir atsiskaitomąją bei valiutinę sąskaitas ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose, taip pat sąskaitas užsienio valstybėse teisės aktų nustatyta tvarka“. 14 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas 22 straipsnio l dalyje vietoj žodžių „Valstybės institucija, kuri įregistravo visuomeninės organizacijos įstatus“ įrašyti žodžius „Valstybės institucija pagal kompetenciją savo reguliavimo srityje“, l dalį papildyti dviem naujais sakiniais, 2 dalyje po žodžio „nepašalinamas“ įrašyti žodžius „valstybės institucijos, įspėjusios visuomeninę organizaciją, teikimu“, 3 dalyje vietoj žodžių „įspėjimo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ar kitų įstatymų pažeidimo gavimo dienos“ įrašyti žodžius „veiklos sustabdymo termino pasibaigimo dienos“, 4 dalyje išbraukti žodžius „ar visuomeninė organizacija nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ar kitų įstatymų, taip pat“, po žodžio „sprendimu“ įrašyti žodžius „termino pasibaigimo“ ir visą straipsnį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Įspėjimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar įstatymų pažeidimo Valstybės institucija pagal kompetenciją savo reguliavimo srityje nustačiusi, kad visuomeninė organizacija ar jos struktūrinis padalinys pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, šį bei kitus įstatymus, raštu praneša apie tai visuomeninės organizacijos valdymo organui ir nustato terminą nurodytiems pažeidimams pašalinti. Apie įspėjimą pranešama visuomeninės organizacijos įstatus įregistravusiai institucijai. Pašalinusi nurodytus pažeidimus, visuomeninė organizacija praneša apie tai ją įspėjusiai ir įstatus įregistravusiai institucijoms. Jeigu per nustatytą terminą pažeidimas nepašalinamas, valstybės institucijos, įspėjusios visuomeninę organizaciją, teikimu visuomeninės organizacijos įstatus įregistravusi valstybės institucija turi kreiptis į teismą dėl visuomeninės organizacijos veiklos sustabdymo. Jeigu per metus nuo veiklos sustabdymo termino pasibaigimo dienos visuomeninė organizacija ar jos struktūrinis padalinys vėl pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, šį ar kitus įstatymus, visuomeninės organizacijos įstatus įregistravusi valstybės institucija turi kreiptis į teismą dėl visu

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.