📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ RENGIMO REKOMENDACIJŲ
1998 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 104
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 29 d. posėdžio sprendimą (protokolas Nr. 32, 42 klausimas):
Tvirtinu Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijas (rekomendacijos su teisės aktų pavyzdžiais pridedamos).
Ministras Vytautas Pakalniškis
______________
ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ RENGIMO REKOMENDACIJOS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Šios rekomendacijos parengtos remiantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 41-991; 1996, Nr. 68-1632; 1997, Nr. 111-2796; 1998, Nr. 6-114), kuris nustato bendruosius įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo reikalavimus, apibūdina šio proceso stadijas, taip pat teisės aktų formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus.
Rengiant įstatymus ir kitus teisės aktus taip pat vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 44(1)-1131), Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr. 12-296; 1996, Nr. 67-1604), Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registro įstatymu (Žin., 1995, Nr. 41-992), Lietuvos Respublikos Seimo statutu (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1995, Nr. 18-408; 1996, Nr. 6-138; 1997, Nr. 104-2627), Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentu (Žin., 1994, Nr. 63-1238; 1997, Nr. 41-1007; 1998, Nr. 1-8) bei Raštvedybos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos archyvų generalinės direkcijos 1994 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 7.
Šiose rekomendacijose išdėstytos nuostatos praktiškai apibūdina teisės aktų rengimo ypatumus pagal akto rūšį, formą, taip pat teisės aktą priimančiąją instituciją.
Ypač daug dėmesio skiriama galiojančių teisės aktų pakeitimų darymo technikai – siekiama suvienodinti praktiką šioje srityje.
Įstatymų ir kitų teisės aktų pavyzdžiuose pateikiami būdingiausi jų rengimo ir keitimo pavyzdžiai.
Šiose rekomendacijose vartojamos sąvokos:
teisės aktai – tai įstatymai ir kiti teisės aktai.
kiti teisės aktai – visi teisės aktai, išskyrus įstatymus.
II. BENDRIEJI TEISĖS AKTŲ RENGIMO PRINCIPAI IR REIKALAVIMAI
1. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, teisės aktas yra parengtas, jeigu atitinka šio įstatymo 5–12 straipsniuose nustatytus reikalavimus:
1.1. teisės aktas turi atitikti Lietuvos Respublikos Konstituciją, taip pat kitus galiojančius teisės aktus (jeigu tame akte nėra normų, keičiančių galiojančius teisės aktus). Teisės aktas privalo atitikti šiame įstatyme nustatytus formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus;
1.2. teisės akte turi būti šie duomenys: institucijos, įgaliotos jį priimti, pavadinimas; teisės akto rūšies pavadinimas; teisės akto pavadinimas (antraštė); teisės akto priėmimo data, numeris, vieta; teisės akto tekstas; teisės aktą pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė;
1.3. teisės akto projekte prieš akto pavadinimą, dešinėje lapo pusėje, turi būti nuoroda „Projektas“.
Įstatyme eilės tvarka turi būti išdėstyti šie duomenys: įstatymo pavadinimas; įstatymo priėmimo data ir numeris; įstatymo priėmimo vieta; įstatymo tekstas; įstatymą pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė.
Įstatymo pavadinimas rašomas didžiosiomis raidėmis eilutės centre, o žodis „įstatymas“ nukeliamas į kitos eilutės centrą.
Įstatymo priėmimo data ir numeris išdėstomi vienoje eilutėje, centre.
Įstatymo priėmimo vieta išdėstoma eilutės centre mažosiomis raidėmis.
Įstatymo tekstas pradedamas iš naujos eilutės.
Įstatymą pasirašančiojo pareigos išdėstomos po tekstu didžiosiomis raidėmis eilutės kairėje, o vardas, pavardė – eilutės dešinėje.
Kartu su įstatymo projektu pateikiamas aiškinamasis raštas pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 140 straipsnio nuostatas;
1.4. įstatymą sudaro dalys, skyriai, skirsniai, straipsniai.
Visos nurodytos įstatymo sudedamosios dalys privalo turėti pavadinimus (antraštes). Įstatymo dalių, skyrių ir skirsnių pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis eilutės centre. Straipsnių pavadinimai rašomi mažosiomis raidėmis.
Įstatymo dalys ir skyriai žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės. Skirsniai žymimi žodžiais, išreikštais skaitmenimis. Straipsniai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po žodžio „straipsnis“ dedamas taškas, ir straipsnio pavadinimas rašomas toje pačioje eilutėje.
Įstatymo straipsnį sudaro dalys ir dalių punktai.
Įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir žymimos arabiškais skaitmenimis su tašku iš eilės. Straipsnio dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu.
Novelos žymimos papildomais arabiškais skaitmenimis, rašomais pagrindinio ženklo, žyminčio akto teksto dalies eiliškumą, dešinės pusės viršuje.
Įstatyme priklausomai nuo jo pobūdžio, turinio ir apimties gali būti ne visos sudedamosios dalys.
Įstatymas gali turėti preambulę, lentelių, grafikų, tarifų, schemų, sąrašų ir kitų priedų.
Įstatymo pradžioje paprastai nurodoma šio akto paskirtis ir kitos bendrosios nuostatos.
Įstatymo pabaigoje paprastai nurodoma jo įsigaliojimo tvarka, taip pat kiti įstatymai, kurie netenka galios;
1.5. institucijos, priimančios teisės aktus, juos rengia remdamosi nurodyto įstatymo 6 ir 11 straipsnių nuostatomis.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimus ir Respublikos Prezidento dekretus sudaro straipsniai, jų dalys ir punktai. Straipsniai – be pavadinimų, žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po skaitmens rašomas žodis „straipsnis“ ir dedamas taškas, straipsnio tekstas rašomas iš naujos eilutės. Straipsnio dalys žymimos arabiškais skaitmenimis iš eilės. Straipsnio dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimais ir Respublikos Prezidento dekretais tvirtinami teisės aktai turi punktus ir papunkčius. Jų punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su tašku, o papunkčiai žymimi arabišku skaitmeniu su skliausteliu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktus sudaro punktai, jų pastraipos ir punktų papunkčiai. Punktai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po skaitmens dedamas taškas. Punktų pastraipos nenumeruojamos. Punktų papunkčiai žymimi arabiškais skaitmenimis ir turi pradinį punkto ir savo eilės skaitmenį. Tarp punkto ir papunkčio skaitmens ir po papunkčio skaitmens dedami taškai. Atskirai numeruoti papunkčiai gali būti vadinami punktais. Viso teisės akto punktų numeracija yra ištisinė. Didesnės apimties teisės aktas gali būti skirstomas į skyrius ir skirsnius. Skyriai ir skirsniai žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės;
1.6. teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį.
Teisės akto turinys turi būti logiškas, glaustas ir aiškus.
Tekste neturi būti nereikalingų arba netaisyklingų žodžių, žodžių junginių, pastabų ir dviprasmybių. Straipsnio tekstas nekartojamas kituose straipsniuose. Neleistina trumpinti žodžius, išskyrus atvejus, kai pateikiama nuoroda į leidinį, kuriame šis aktas oficialiai paskelbtas. Pirmą kartą minimas pavadinimas negali būti trumpinamas;
1.7. jeigu teisės akto straipsnis, jo dalis ar punktas keičiamas iš esmės, išdėstoma pakeitimo esmė ir pateikiama keičiamo straipsnio, jo dalies ar punkto nauja redakcija. Jeigu teisės aktas pildomas nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu), išdėstoma papildymo esmė ir pateikiama naujo straipsnio (jo dalies ar punkto) redakcija. Jeigu keičiamas teisės aktas, kurio straipsnyje (jo dalyje ar punkte) reikia išbraukti žodžius(skaičius), įrašyti naujus žodžius (skaičius), vietoj vienų žodžių (skaičių) įrašyti kitus žodžius (skaičius), dėstant pakeitimų esmę nurodomas keičiamasis straipsnis (jo dalis ar punktas), kokius žodžius (skaičius) išbraukti, po kokių žodžių (skaičių) ar vietoj kokių žodžių (skaičių) įrašyti naujus žodžius (skaičius), ir išdėstoma straipsnio (jo dalies ar punkto) nauja redakcija. Jeigu straipsnis, jo dalis ar punktas pripažįstami netekusiais galios, nurodomas tas straipsnis (jo dalis ar punktas).
Jeigu keičiamajame teisės akte keičiama ar buvo pakeista daugiau kaip pusė jo straipsnių, keičiamasis teisės aktas paprastai dėstomas nauja redakcija arba parengiamas naujas teisės aktas.
Vienu įstatymu paprastai keičiamas tik vienas įstatymas. Jeigu keičiamas ar pildomas įstatymas yra susijęs su kitų įstatymų pakeitimais, jie gali būti keičiami ar pildomi vienu įstatymu. Šiuo atveju įstatymas skirstomas į skirsnius ir straipsnius. Kiekviename skirsnyje straipsniai numeruojami iš naujo.
Įstatymo, kuriuo keičiamas, pildomas arba pripažįstamas netekusiu galios kitas įstatymas, pradžioje po nuorodos į įstatymo priėmimo vietą turi būti nurodoma (atskira eilute, skliausteliuose) keičiamo, papildomo arba pripažįstamo netekusiu galios kito įstatymo oficialus paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais buvo keičiamas ar pildomas atitinkamo to įstatymo straipsnis, jo dalis ar punktas, oficialaus paskelbimo šaltiniai. Kai vienu įstatymu keičiami keli įstatymai (jų straipsniai, dalys ar punktai), oficialaus paskelbimo šaltiniai nurodomi po keičiančiojo įstatymo skirsnio pavadinimo. Keičiant ar pildant įstatymus, paskelbtus iki Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 41-991) įsigaliojimo, jų forma ir struktūra nekeičiama;
1.8. teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų.
2. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą:
2.1. ministras leidžia įsakymus, todėl jie vadintini ministro įsakymais (o ne ministerijos įsakymais).
Įsakymus pasirašo tik ministras. Ministro įsakymai įforminami ministro blanke;
2.2. ministerijos sekretorius leidžia vykdomojo pobūdžio potvarkius. Potvarkis įforminamas sekretoriaus blanke.
3. Vieno asmens institucijose dėstomojoje dalyje rašoma vienaskaitos esamojo laiko forma: „laikau netekusiu (netekusiais) galios“, „tvirtinu“, „skiriu“ ir panašiai. Ministro ir kitų Vyriausybės įstaigų vadovų įsakymuose žodis „įsakau“ paprastai nerašomas – šis žodis rašomas tais atvejais, kai įsakymas taikomas ministerijos ar kitos Vyriausybės įstaigos įsteigtoms ar jai priskirtoms įstaigoms bei valstybės įmonėms ir pareigūnams.
Kolegialiose institucijose rašoma veiksmažodžio bendraties forma: „pripažinti netekusiu (netekusiais) galios“, „patvirtinti“ ir panašiai.
4. Kitų teisės aktų sudedamųjų dalių (skyrių ir skirsnių) žymėjimas yra vienodas – jie žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės. Jeigu tokiame teisės akte nėra dviejų lygių skirstymo, laikoma, kad aktas suskirstytas skyriais.
5. Kitų teisės aktų sudedamųjų dalių antraštės rašomos didžiosiomis raidėmis.
6. Formuluojant teisės akto pakeitimą, preambulėje vietoj padalyvinės vartojama veiksmažodžio bendraties forma, t. y. vietoj „Iš dalies pakeičiant“ rašoma „Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės …… nutarimo 2 punktą ir jį išdėstyti taip:“.
7. Kitų teisės aktų pirmąjį skyrių (jeigu jis neskirstomas į skirsnius) rekomenduojama vadinti „Bendrosios nuostatos“, paskutinį – „Baigiamosios nuostatos“.
8. Įstatyme vartojamos sąvokos jo straipsnyje žymimos kaip straipsnio dalys (arabišku skaitmeniu su tašku) ir sąvokos paryškinamos.
Kituose teisės aktuose vartojamos sąvokos dėstomos kaip punkto pastraipos ir sąvokos paryškinamos.
9. Įstatymo pavadinimas, Respublikos Prezidento dekretų, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, ministrų ir Vyriausybės įstaigų vadovų įsakymų antraštės rašomos didžiosiomis raidėmis ir paryškinamos.
10. Kai teisės aktas skirstomas į skirsnius, skyrius ir dalis, viso teisės akto straipsniai (punktai) numeruojami ištisai.
III. Įstatymų ir kitų teisės aktų paskelbimo šaltinių nurodymo tvarka, bendrieji Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir ministrų, kitų valstybės institucijų vadovų teisės aktų priėmimo, keitimo, papildymo ir pripažinimo netekusiais galios reikalavimai
11. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 41-991; 1996, Nr. 68-1632; 1997, Nr. 111-2796) 11 straipsnio 4 dalį įstatymo, kuriuo keičiamas, pildomas arba pripažįstamas netekusiu galios kitas įstatymas, pradžioje po nuorodos į įstatymo priėmimo vietą turi būti nurodomas (atskira eilute, skliausteliuose) keičiamo, papildomo arba pripažįstamo netekusiu galios įstatymo oficialus paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais buvo keičiamas ar pildomas atitinkamas to įstatymo straipsnis, jo dalis ar punktas, oficialaus paskelbimo šaltiniai.
12. Nurodant įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinius, vadovaujamasi šiomis nuostatomis:
12.1. jeigu įstatyme keičiami ar pildomi keli įstatymo straipsniai, nurodomas pirminis šio įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais buvo keičiami ar pildomi įstatymo projekte minimi straipsniai, oficialaus paskelbimo šaltiniai.
Pvz.:
Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatyme buvo pakeistas 17 straipsnis, todėl Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 1, 2, 4, 5, 8, 9, 11, 12, 14, 17, 18, 19, 20, 22, 23, 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatyme nurodomas pirminis šio įstatymo paskelbimo šaltinis ir įstatymo, kuriuo buvo pakeistas 17 straipsnis, oficialaus paskelbimo šaltinis:
„(Žin., 1995, Nr. 18-400; 1997, Nr. 65-1545)“;
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2591 straipsnis visas buvo išdėstytas 1998 m. kovo 24 d. įstatyme (Žin., 1998, Nr. 32-854), todėl keičiant ar pildant šį straipsnį nurodomas kodekso paskelbimo šaltinis, įstatymų, kuriais kodeksas buvo papildytas 2591 straipsniu, straipsnis, išdėstytas nauja redakcija ir vėliau keičiamas, paskelbimo šaltiniai:
„(Žin., 1985, Nr. 1-1, Nr. 33-370; 1998, Nr. 32-854, Nr. 33-874, Nr. 40-1065, 1066, Nr. 41-1094, Nr. 44-1198)“.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas 1998 m. balandžio 21 d. įstatymu (Žin., 1998, Nr. 44-1198) buvo papildytas 18910 straipsniu, todėl įstatyme nurodytina pirminis kodekso paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais kodeksas buvo papildytas 1891–1899 straipsniais, paskelbimo šaltiniai:
„(Žin., 1985, Nr. 1-1; 1990, Nr. 9-267; 1992, Nr. 21-610; 1993, Nr. 54-1047; 1996, Nr. 74-1769; 1997, Nr. 21-488; 1998, Nr. 6-116);
12.2. jeigu įstatymas išdėstomas nauja redakcija, turi būti nurodomas pirminis šio įstatymo paskelbimo šaltinis ir visi aktų, kuriais buvo keičiamas ar papildomas to įstatymo straipsnis, jo dalis ar punktas, oficialaus paskelbimo šaltiniai.
Pvz.:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pakeitimo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 41(1)-1131), kuriuo buvo išdėstyta nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo redakcija, aktų oficialaus paskelbimo šaltiniai nurodomi taip:
„(Žin., 1994, Nr. 43-772; 1996, Nr. 115-2667, Nr. 120-2819, Nr. 121-2850, Nr. 122-2864; 1997, Nr. 30-704)“;
12.3. jeigu teisės aktas priimamas vadovaujantis įstatymu, jo oficialaus paskelbimo šaltinis nurodomas po įstatymo pavadinimo:
„Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos centro įstatymu (Žin., 1997, Nr. 60-1398), nutaria:“;
12.4. jeigu įstatymas buvo keistas keletą kartų, teisės akte, kuris priimamas vadovaujantis tuo įstatymu, nurodomas tik pirminis įstatymo paskelbimo šaltinis:
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu (Žin., 1994, Nr. 102-2049), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:“;
12.5. jeigu įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, nurodomas pirminis įstatymo paskelbimo šaltinis ir įstatymo, kuriuo jis buvo išdėstytas nauja redakcija, paskelbimo šaltinis:
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131) 29 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:“;
12.6. jeigu vienu įstatymu keičiami keli įstatymai (jų straipsniai, dalys ar punktai), oficialaus paskelbimo šaltiniai nurodomi po keičiančiojo įstatymo skirsnio pavadinimo (žr. 25 pavyzdį);
12.7. jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo punkte yra nuoroda į kitą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, turintį pakeitimų, nurodomas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis;
12.8. jeigu keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas ar jo punktai, nurodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pirminis paskelbimo šaltinis ir tų punktų, kurie keičiami ar pildomi, oficialaus paskelbimo šaltiniai;
12.9. jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra patvirtinti nuostatai, taisyklės, sudaryta komisija ir pan., keičiant nuostatus, taisykles, komisijos sudėtį, be pirminio oficialaus nutarimo paskelbimo šaltinio, nurodomi ir tų nuostatų, taisyklių, punktų, komisijos sudarymo ir pan. keitimų paskelbimo šaltiniai.
Pvz.:
„Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. 449 „Dėl Valstybinės užsienio paskolų komisijos sudarymo“ (Žin., 1996, Nr. 34-845; 1997, Nr. 5-77, Nr. 27-636; 1998, Nr. 6-120) ir išdėstyti 1 punktą taip:“;
12.10. jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas keičiamas ir dėstomas nauja redakcija (pirmą kartą), rašomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis ir visi to nutarimo keitimų (papildymų) paskelbimo šaltiniai.
Pvz.:
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 18-539; 1993, Nr. 28-653, Nr. 41-853; 1994, Nr. 32-577, Nr. 33-602, Nr. 56-1101; 1995, Nr. 41-1003, Nr. 63-1596, Nr. 66-1636) ir išdėstyti jį nauja redakcija:“;
12.11. jeigu nutarimas jau buvo išdėstytas nauja redakcija ir daromi jo keitimai, nurodomas pirminis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, jo paskelbimo šaltinis ir paskutinis naujos redakcijos paskelbimo šaltinis, iki naujos redakcijos buvę keitimai neminimi.
Pvz.:
Jeigu reikėtų išdėstyti nauja redakcija akcizų tarifus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 302 „Dėl akcizų“, paskelbimo šaltinius nurodytume taip: (Žin., 1994, Nr. 31-560; 1998, Nr. 33-887).
Jeigu konkretus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo punktas dėstomas nauja redakcija ir tas punktas buvo keistas, nurodomas pirminis to nutarimo paskelbimo šaltinis ir paskutinis to punkto redakcijos paskelbimo šaltinis.
Pvz.:
„Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 190 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 13-309; 1998, Nr. 10-254), ir išdėstyti 2 punktą taip:
„2. (tekstas)“;
12.12. jeigu pildomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, dėstoma taip:
„Papildyti Žyminio mokesčio tarifus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1123 „Dėl Žyminio mokesčio tarifų bei Žyminio mokesčio mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 89-1732; 1995, Nr. 41-1013, Nr. 66-1634, Nr. 90-2024; 1996, Nr. 48-1160), šiuo 16.19.12 punktu:
„16.19.12 (tekstas)“.
Šiame pavyzdyje nurodomas pirminis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo paskelbimo šaltinis ir 16 punkto keitimų (papildymų) paskelbimo šaltiniai;
12.13. jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas pildomas nauju punktu, įterpiamu tarp kitų punktų, tam punktui suteikiamas prieš tai einančio punkto skaitmuo su ženkleliu (pvz., 51, 52, 53 ir pan.).
Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas pildomas nauja pastraipa, įterpiama tarp kitų pastraipų, po įterpiamosios pastraipos esančios pastraipos turi būti pernumeruojamos.
Pvz.:
„Papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 4 d. nutarimo Nr.... „Dėl....“ (Žin., 1998, Nr....) 2 punktą nauja trečiąja pastraipa (ankstesniąsias trečiąją ir ketvirtąją pastraipas laikant ketvirtąja ir penktąja pastraipomis);
12.14. jeigu pripažįstamas netekusiu galios visas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, pripažįstami netekusiais galios ir visi to nutarimo pakeitimai bei papildymai (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 346 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, reglamentuojančių ne pelno organizacijų (įmonių) steigimą ir registravimą, pripažinimo netekusiais galios“ (Žin., 1998, Nr. 30-799). Jeigu pripažįstamas netekusiu galios konkretus punktas, kuriuo patvirtinti nuostatai, taisyklės ir pan., pripažįstami netekusiais galios ir tų nuostatų, taisyklių ir pan. pakeitimai bei papildymai;
12.15. jeigu pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo punktas, jis nurodomas po paskelbimo šaltinio.
Pvz.:
„Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 777 „Dėl (nutarimo antraštė)“ (Žin., 1997, Nr....) 2 punktą. Jeigu tas nutarimo punktas buvo pakeistas, pripažįstami netekusiais galios ir visi jį keičiantys nutarimai (ar kai kurie jų punktai).
Pripažįstant netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą (ar kitos valstybės institucijos teisės aktą), jeigu likęs galioti tik vienas to nutarimo punktas, pripažįstamas netekusiu galios visas nutarimas (ir to punkto pakeitimai);
12.16. Keičiant ministro, kitos Vyriausybės įstaigos vadovo teisės aktą, nurodoma įsakymo ar kito teisės akto data, numeris, teisės akto pavadinimas ir paskelbimo šaltinis.
Pvz.:
„Iš dalies pakeičiu žemės ūkio ministro 1998 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. 79 „Dėl (įsakymo antraštė)“ (Žin., 1998, Nr....) ir išdėstau 2 punktą taip:“.
Jeigu keičiami įsakymu patvirtinti nuostatai, dėstoma taip:
„Iš dalies pakeičiu Profesijos mokytojų atestacijos nuostatus, patvirtintus švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 868 „Dėl Profesijos mokytojų atestacijos nuostatų“ (Žin., 1998, Nr. 52-1438), ir išdėstau 5 punktą taip:
„5. (Tekstas)“.
IV. TEISĖS AKTO, KURIUO KEIČIAMAS AR PILDOMAS KITAS TEISĖS AKTAS, REIKALAVIMAI
13. Keičiant ar pildant įstatymą (kodeksą), laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 41-991; 1996, Nr. 68-1632; 1997, Nr. 111-2796) 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų.
I. Keičiančiojo įstatymo pavadinimo rašymas
14. Jeigu keičiamas įstatymas (kodeksas), keičiančiojo įstatymo pavadinime nurodomi visi keičiami ar pildomi straipsniai, straipsniai, kuriais įstatymas papildomas, taip pat straipsniai, kurie pripažįstami netekusiais galios. Įstatymo pavadinimas rašomas didžiosiomis raidėmis ir paryškinamas.
Pvz.:
LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 163, 164, 165, 166, 198, 199, 201, 202 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, PAPILDYMO 1631, 1632, 1633, 1634, 1635 STRAIPSNIAIS IR 17, 29, 172 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Jeigu keičiamasis įstatymas ilgas ir jame keičiama daug straipsnių, keičiančiojo įstatymo pavadinime straipsniai nenurodomi.
Pvz.:
LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
II. Keičiančiojo įstatymo straipsnio pavadinimo rašymas
15. Jeigu keičiant ar pildant straipsnį, jo dalį (dalis), dalies punktus, straipsnio punktus kiekviena dalis ar punktas keičiami atskirai, keičiančiojo įstatymo straipsnio pavadinime nurodomi keičiamojo įstatymo straipsnis, dalis (dalys) ar punktai.
Pvz.:
1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies pakeitimas
1 straipsnis. 1 straipsnio 36 punkto pakeitimas
1 straipsnis. 1 straipsnio 2, 3 dalių pakeitimas ir 8 dalies papildymas 6 punktu
1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 10 punktų pakeitimas
Jeigu straipsnyje keičiamos kelios dalys, pildoma naujomis dalimis ir visas straipsnis dėstomas nauja redakcija, straipsnio pavadinime keičiamos bei pildomos dalys ar punktai gali būti nenurodomi. Šiuo atveju straipsnio pavadinimas rašomas taip:
Pvz.:
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Straipsnio pavadinimas rašomas mažosiomis raidėmis ir paryškinamas. Jeigu straipsnio pavadinimas netelpa vienoje eilutėje, kita straipsnio pavadinimo eilutė rašoma po straipsnio pavadinimu:
Pvz.:
1 straipsnis. 7 straipsnio 6, 7, 8 dalių pakeitimas ir papildymas 9 dalimi
(Žr. 15 ir 16 pavyzdžius.)
III. Įstatymo straipsnio, jo dalies ar punkto keitimas iš esmės
16. Jeigu įstatymo (kodekso) straipsnis, jo dalis ar punktas keičiami iš esmės, išdėstoma pakeitimo esmė ir pateikiama keičiamojo straipsnio, jo dalies ar punkto nauja redakcija. Keičiant straipsnį, jo dalį ar punktą iš esmės, laikomasi šių reikalavimų:
16.1. straipsnio, jo dalies ar punkto pakeitimo esmė pradedama dėstyti žodžiu „Pakeisti…“;
16.2. jeigu visas straipsnis dėstomas nauja redakcija, kartu dėstomas ir straipsnio pavadinimas. Jeigu iš esmės keičiamas visas straipsnis, straipsnio pavadinime ir pakeitimo esmėje nurodomas keičiamasis straipsnis.
Pvz.:
5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Visuomeninių organizacijų nariai
(Straipsnio tekstas)“;
16.3. jeigu iš esmės keičiama straipsnio dalis, straipsnio pavadinime ir pakeitimo esmėje nurodomas keičiamasis straipsnis ir jo dalis.
Pvz.:
4 straipsnis. 5 straipsnio 3 dalies pakeitimas
Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. (Dalies tekstas)“;
16.4. jeigu įstatymo dalys buvo numeruotos, kabutėse nurodomas ir dėstomosios dalies skaitmuo;
16.5. jeigu iš esmės keičiamas straipsnio ar straipsnio dalies punktas, straipsnio pavadinime ir pakeitimo esmėje nurodomas keičiamasis straipsnis (ir jo dalis) ir keičiamasis punktas:
Pvz.:
1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies 3 punkto pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) (Punkto tekstas)“;
16.6. jeigu keičiamos iš esmės kelios straipsnio dalys ar jų punktai ir visas straipsnis nedėstomas nauja redakcija, straipsnio pavadinime paprastai nurodomas keičiamasis straipsnis, keičiamosios dalys ar punktai. Kai straipsnio dalys ar punktai keičiami ar pildomi atskirai, keičiantysis straipsnis gali būti sudarytas iš kelių dalių.
Pvz.:
1 straipsnis. 1 straipsnio 2 ir 3 dalies pakeitimas ir 4 dalies 5 punkto pakeitimas
1. Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. (Dalies tekstas)“.
2. Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. (Dalies tekstas)“.
3. Pakeisti 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5. (Punkto tekstas)“.
(Žr. 15 pavyzdžio 4 ir 5 straipsnius.)
IV. Įstatymo papildymas nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu)
17. Jeigu teisės aktas pildomas nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu), išdėstoma papildymo esmė ir pateikiamas naujojo straipsnio (jo dalies ar punkto) tekstas. Pildant nauju straipsniu (dalimi ar punktu) laikomasi šių reikalavimų:
17.1. papildymo esmė pradedama dėstyti žodžiu „Papildyti…“;
17.2. priklausomai nuo papildymo pobūdžio keičiančiojo įstatymo straipsnio pavadinime ir papildymo esmėje nurodoma:
17.2.1. jeigu kodeksas pildomas nauju straipsniu, keičiančiojo įstatymo straipsnio pavadinimas ir papildymo esmė dėstoma taip:
Pvz.:
1 straipsnis. Kodekso papildymas 413 straipsniu
Papildyti Kodeksą 413 straipsniu:
„413 straipsnis. Nelegalus darbas
(Straipsnio tekstas)“;
17.2.2. jeigu įstatymas pildomas nauju straipsniu, keičiančiojo įstatymo straipsnio pavadinimas ir papildymo esmė dėstoma taip:
Pvz.:
1 straipsnis. Įstatymo papildymas 371 straipsniu
Papildyti Įstatymą 371 straipsniu:
„371 straipsnis. Specialiosios akcijos
(Straipsnio tekstas)“;
17.3. jeigu straipsnis pildomas nauja dalimi straipsnio pabaigoje, straipsnio pavadinime ir papildymo esmėje nurodomas naujosios dalies eilės numeris.
Pvz. (jeigu straipsnį sudarė 3 dalys):
1 straipsnis. 1 straipsnio papildymas 4 dalimi
Papildyti 1 straipsnį 4 dalimi:
„4. (Dalies tekstas)“;
17.4. jeigu straipsnis pildomas nauja dalimi (dalimis), įterpiant dalį (dalis) tarp buvusių dalių, papildymo esmėje nurodoma, kad straipsnis pildomas nauja dalimi (dalimis). Šiuo atveju būtina pernumeruoti po naujos dalies įterpimo einančias straipsnio dalis.
Pvz. (jei straipsnį sudarė 5 dalys):
1 straipsnis. 1 straipsnio papildymas ir pakeitimas
1. Papildyti 1 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. (Dalies tekstas)“;
2. Buvusias 1 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 3, 4, 5 ir 6 dalimis;
17.5. jeigu straipsnis (jo dalis) pildomas punktu, straipsnio pavadinime ir papildymo esmėje nurodomas to punkto eilės numeris ir pateikiamas to punkto tekstas.
Pvz.:
1 straipsnis. 1 straipsnio papildymas 36 punktu
Papildyti 1 straipsnį 36 punktu:
„36. (Punkto tekstas)“.
1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies papildymas 8 punktu
Papildyti 1 straipsnio 2 dalį 8 punktu:
„8) (Punkto tekstas)“;
17.6. jeigu straipsnis (jo dalis) pildomas punktu, kurio numeris straipsnyje (jo dalyje) jau yra, šiuo atveju būtina pernumeruoti visus po jo einančius straipsnio (jo dalies) punktus. Papildymo esmėje nurodoma, kad straipsnis pildomas nauju punktu.
Pvz.:
1 straipsnis. 102 straipsnio papildymas ir pakeitimas
1. Papildyti 102 straipsnį nauju 8 punktu:
„8) (Punkto tekstas)“.
2. Buvusius 102 straipsnio 8, 9, 10 ir 11 punktus laikyti atitinkamai 9, 10, 11 ir 12 punktais.
(Žr. 15 pavyzdžio 2, 10, 11 straipsnius ir 16 pavyzdžio 3 straipsnį.)
Pastabos: 1. Kai įstatymas (kodeksas) pildomas nauju straipsniu ar punktu, įterpiamu tarp kitų straipsnių ar punktų, paprastai tam straipsniui ar punktui suteikiamas prieš tai einančio straipsnio ar punkto numeris su ženkleliu (pvz.: 51, 52, 53 ir pan.).
2. Kad būtų išvengta painiavos papildant įstatymą, straipsnį ar jo dalį nauju straipsniu (dalimi ar punktu), kurio numeris jau buvo, reikia atkreipti dėmesį, ar šie straipsniai (straipsnių dalys ar punktai) nebuvo susiję su kitais įstatymo straipsniais.
3. Jeigu pernumeruojami straipsniai, jų dalys ar punktai buvo nurodyti kituose straipsniuose (jų dalyse ar punktuose), reikia keisti ir kitus straipsnius (ar jų dalis), todėl naujų straipsnių (jo dalių ar punktų) papildymo buvusiais numeriais reikėtų vengti.
V. Įstatymo straipsnio (dalies, punkto) keitimas įrašant, keičiant, išbraukiant žodžius (skaičius)
18. Jeigu keičiamas teisės aktas, kurio straipsnyje (jo dalyje ar punkte) reikia išbraukti žodžius (skaičius), įrašyti naujus žodžius (skaičius), vietoj vienų žodžių (skaičių) įrašyti kitus žodžius (skaičius), dėstant pakeitimų esmę nurodomas keičiamasis straipsnis (jo dalis ar punktas), kokius žodžius (skaičius) išbraukti, po kokių žodžių (skaičių) ar vietoj kokių žodžių (skaičių) įrašyti naujus žodžius (skaičius) ir straipsnis (jo dalis ar punktas) išdėstomas nauja redakcija. Šiuo atveju laikomasi šių reikalavimų:
18.1. pakeitimų esmė pradedama dėstyti pradžioje nurodant straipsnio numerį.
Pvz.:
… straipsnyje vietoj žodžių (ir skaičių) „…“ įrašyti žodžius (skaičius) „…“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
… straipsnio … dalyje po žodžių „…“ įrašyti žodžius „…“ ir šią dalį išdėstyti taip:
… straipsnio … punkte išbraukti žodžius „…“ ir šį punktą išdėstyti taip:
(Žr. 15 pavyzdžio 3, 6, 9, 11 straipsnius.);
18.2. jeigu keičiami, įrašomi žodžiai (skaičiai) visose straipsnio dalyse (daugelyje jo dalių), norimi įrašyti, išbraukti, pakeisti žodžiai (skaičiai) išdėstomi pakeitimo esmėje bendrai ir visas straipsnis išdėstomas nauja redakcija.
Pvz.:
15 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
23 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „įstatų“ įrašyti žodį „neteisėto“, išbraukti žodžius „apylinkės“, „pagal visuomeninės organizacijos buveinės vietą“, „arba dalyvaujančių jos veikloje asmenų“, vietoj žodžių „20 dienų“ įrašyti žodį „mėnesį“, 2 dalyje po žodžio „tikrovės“ įrašyti žodžius „organizacijos steigimo“ ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Skundų dėl visuomeninių organizacijų įstatų įregistravimo, visuomeninės organizacijos reorganizavimo ar veiklos nutraukimo organizacijos sprendimu teisminis nagrinėjimas
(Straipsnio tekstas)“.
(Žr. 15 pavyzdžio 15 straipsnį.)
Pvz.:
7 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
11 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „veiklą“ įrašyti žodžius „ir į jų vidaus reikalus, jeigu jos nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar kitų įstatymų“, papildyti šią dalį nauju sakiniu, 2 dalį pripažinti netekusia galios ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Visuomeninių organizacijų veiklos garantijos
(Straipsnio tekstas)“.
(Žr. 15 pavyzdžio 7 straipsnį.);
18.3. jeigu keičiamo įstatymo straipsnyje kai kuriose dalyse daromi įvairūs pakeitimai, straipsnis pildomas naujomis įterpiamomis dalimis, tai nurodoma pakeitimo esmėje bendrai ir visas straipsnis gali būti išdėstomas nauja redakcija, nekeičiant jo atskiromis dalimis.
Pvz.:
10 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas ir papildymas
17 straipsnio 1 dalyje po žodžio „teritoriją“ įrašyti žodžius „ir tarptautinių visuomeninių organizacijų Lietuvos skyrių“, pakeisti šio straipsnio 5 dalį, po 5 dalies papildyti straipsnį naujomis 6 ir 7 dalimis, buvusią 6 dalį laikyti 8 dalimi, papildyti straipsnį nauja 9 dalimi, buvusias 7 ir 8 dalis laikyti 10 ir 11 dalimis ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Visuomeninių organizacijų įstatų registravimo tvarka
(Straipsnio tekstas)“.
(Žr. 15 pavyzdžio 10 straipsnį.);
18.4. jeigu keičiamos kai kurios straipsnio dalys ar jų punktai ir straipsnis nedėstomas nauja redakcija, keičiančiojo įstatymo straipsnis gali turėti kelias dalis.
Pvz.:
11 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj skaičių „4, 6 ir 7“ įrašyti skaičius „6, 7 ir 9“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„1) (Punkto tekstas).“
2. 18 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „šeštojoje“ įrašyti žodį „aštuntojoje“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„(Dalies tekstas)“.
3. Papildyti 18 straipsnį 4 dalimi:
„(Dalies tekstas)“.
(Žr. 15 pavyzdžio 3, 9, 11 straipsnius ir 16 pavyzdžio 2 straipsnį.);
18.5. jeigu keičiami (įrašomi, išbraukiami) žodžiai (skaičiai) įstatymo skyriaus ar skirsnio pavadinime, straipsnio pavadinime nurodomas keičiamasis skyrius ar skirsnis ir pakeitimo esmėje nurodoma, kokius žodžius išbraukti ar įrašyti.
Pvz.:
16 straipsnis. Penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimas
Penktojo skirsnio pavadinime po žodžio „veiklos“ įrašyti žodžius „sustabdymas ir“ ir pavadinimą išdėstyti taip:
„VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLOS SUSTABDYMAS IR PASIBAIGIMAS“
VI. Straipsnio, jo dalių ar punktų pripažinimas netekusiais galios
19. Jeigu straipsnis, jo dalis ar punktas pripažįstami netekusiais galios, nurodomas tas straipsnis (jo dalis ar punktas).
Pvz.:
… straipsnį pripažinti netekusiu galios;
… straipsnio … dalį pripažinti netekusia galios;
… straipsnio … punktą pripažinti netekusiu galios;
… straipsnio … dalies … punktą pripažinti netekusiu galios.
Pastaba. Pripažinus netekusiu galios straipsnį ar punktą, paprastai po jų einančių straipsnių ar punktų pernumeruoti nereikia.
20. Jeigu straipsnio dalį ar punktą pripažinus netekusiais galios reikia pernumeruoti straipsnio dalis ar punktus, keičiančiajame straipsnyje nurodomos pernumeruojamojo straipsnio dalys ar punktai.
Pvz.:
1 straipsnis. 6 straipsnio 3 dalies pripažinimas netekusia galios
1. 6 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios.
2. Buvusias 6 straipsnio 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 3 ir 4 dalimis.
VII. Įstatymo ar kito teisės akto pripažinimas netekusiu galios
21. Jeigu visas įstatymas (jo straipsnis ar punktas) pripažįstamas netekusiu galios, nurodomas įstatymo pavadinimas ir jo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis:
Pvz.:
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos … įstatymą (Žin., 199…, Nr. …).
Jeigu įstatymas buvo pakeistas kitais įstatymais, atskirai pripažįstami netekusiais galios ir visi jį keičiantys įstatymai (ar atskiri jų straipsniai);
21.1. jeigu pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas (jo straipsnis), nurodoma nutarimo data, numeris, antraštė ir oficialaus paskelbimo šaltinis. Pripažįstamas netekusiu galios straipsnis nurodomas po paskelbimo šaltinio.
Pvz.:
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 199… m. ……. d. nutarimo Nr. … „Dėl (nutarimo antraštė)“ (Žin., 199…, Nr. …) … straipsnį.
Jeigu Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas (jo straipsnis) buvo pakeistas, pripažįstami netekusiais galios ir visi jį keičiantys Seimo nutarimai (ar kai kurie jo straipsniai);
21.2. jeigu pripažįstamas netekusiu galios Respublikos Prezidento dekretas, nurodoma dekreto priėmimo data, numeris, antraštė ir oficialaus paskelbimo šaltinis.
Pvz.:
Laikau netekusiu galios Respublikos Prezidento 199… m. …….. d. dekretą Nr. … „Dėl … (dekreto antraštė)“ (Žin., 199…, Nr. …);
21.3. jeigu pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (jo punktas, pastraipa), nurodoma nutarimo data, numeris, antraštė bei oficialaus paskelbimo šaltinis (ir punktas, pastraipa).
Pvz.:
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 199… m. ….. d. nutarimą Nr. … „Dėl …(nutarimo antraštė)“ (Žin., 199…, Nr. …).
Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas buvo pakeistas, pripažįstami netekusiais galios ir visi jį keičiantys nutarimai (ar atskiri jų punktai);
21.4. jeigu pripažįstamas netekusiu galios ministro ar kitos institucijos vadovo išleistas teisės aktas, nurodomas institucijos pavadinimas, teisės akto priėmimo data, numeris, antraštė ir jo oficialaus paskelbimo šaltinis. Jeigu pripažįstami netekusiais galios kai kurie teisės akto punktai, jie nurodomi po teisės akto oficialaus paskelbimo šaltinio.
Jeigu ministerijos, kitos valstybės institucijos teisės aktas buvo pakeistas, tokia pat tvarka pripažįstami netekusiais galios ir visi jį keičiantys teisės aktai ar kai kurie jų punktai.
Pvz.:
Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos … ministro 199… m. …….. d. įsakymą Nr. … „Dėl … nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 199…, Nr. …).
VIII. Teisės akto išdėstymas nauja redakcija
22. Jeigu keičiamajame teisės akte keičiama ar buvo pakeista daugiau kaip pusė jo straipsnių (punktų), keičiamasis teisės aktas paprastai dėstomas nauja redakcija arba parengiamas naujas teisės aktas.
(Žr. teisės akto išdėstymo nauja redakcija pavyzdžius: įstatymo – 22 pavyzdį, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo – 23 pavyzdį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo – 24 pavyzdį.)
IX. Įstatymo pakeitimo projekto lyginamasis variantas
23. Rengiant įstatymo pakeitimo projektą, parengiamas ir įstatymo pakeitimo projekto lyginamasis variantas, laikantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1997, Nr. 66-1616) 140 straipsnio 3 dalies reikalavimų:
23.1. įstatymo pakeitimo projekto lyginamojo varianto viršuje, lapo dešiniajame krašte, įrašoma mažosiomis raidėmis ir paryškinama:
Projekto
lyginamasis variantas
23.2. projekto lyginamasis variantas dėstomas analogiškai kaip ir parengtasis įstatymo pakeitimo projektas, jame nurodytieji daromi pakeitimai turi sutapti su įstatymo projekte keičiamų straipsnių nurodytaisiais pakeitimais;
23.3. projekto lyginamajame variante naujos redakcijos straipsnio (jo dalies ar punkto) tekste pakeitimai paryškinami, o siūlomi išbraukti žodžiai perbraukiami plona linija;
23.4. jeigu siūloma iš esmės pakeisti straipsnį (jo dalį ar punktą), pateikiamas buvusios (perbrauktos plona linija) ir naujos straipsnio (jo dalies ar punkto) redakcijos tekstas;
23.5. jeigu siūloma papildyti nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu), pateikiamas naujo straipsnio (jo dalies ar punkto) paryškintas tekstas;
23.6. jeigu siūloma pripažinti netekusiu galios visą straipsnį (jo dalį ar punktą), pakeitimų esmėje nurodomas siūlomo pripažinti netekusiu galios straipsnio (jo dalies ir punkto) numeris ir pateikiamas visas šio straipsnio (jo dalies ar punkto) tekstas, perbrauktas plona linija;
23.7. įstatymo pakeitimo projekto lyginamąjį variantą vizuoja projektą teikiančios institucijos vadovas.
(Žr. įstatymo projekto ir šio projekto lyginamojo varianto 15 ir 15a pavyzdžius.)
______________
LIETUVOS RESPUBLIKOS Įstatymų ir kitŲ teisĖs aktŲ bei jų PROJEKTų PAVYZDžIAI
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei jų projektų pavyzdžiai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 41-991; 1996, Nr. 68-1632; 1997, Nr. 111-2796; 1998, Nr. 6-114).
Pavyzdžių pradžioje pateikiamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas, prie kurio straipsnių ar jo dalių nurodyti rekomenduotinų teisės aktų ir jų projektų pavyzdžių numeriai.
Pavyzdžiai nėra autentiškų dokumentų kopijos.
Pavyzdžiai Nr. 1–25 pridedami.
______________
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO TVARKOS
ĮSTATYMAS
1995 m. gegužės 2 d. Nr. I-872
Vilnius
(Žin., 1995, Nr. 41-991; 1996, Nr. 68-1632; 1997, Nr. 111-2796; 1998, Nr. 6-114)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų (toliau – teisės aktai) rengimą, jo stadijas, teisės aktų formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus.
2 straipsnis. Teisės aktas
Teisės aktas šiame įstatyme – tai įgaliotos valstybės valdžios institucijos arba referendumu priimamas teisės aktas, kuriame nustatomos, keičiamos arba naikinamos teisės normos.
3 straipsnis. Teisės akto rengimo stadijos
Teisės akto rengimo stadijos yra šios:
1) teisės akto paskirties ir jo rengimo užduoties nustatymas;
2) rengėjo nustatymas (parinkimas);
3) teisės akto teksto parengimas;
4) teisės akto derinimas ir aprobavimas.
4 straipsnis. Teisės akto rengimas
1. Pasiūlymus dėl teisės akto rengimo turi teisę teikti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Teisės akto paskirtį ir jo rengimo užduotį turi teisę nustatyti asmenys, turintys įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime, taip pat valstybės valdžios institucijos pagal savo kompetenciją.
2. Teisės akto rengėjais gali būti valstybės valdžios institucijos paskirti ar konkurso tvarka parinkti asmenys ar jų grupė, taip pat asmuo arba asmenų iniciatyvinė grupė.
3. Teisės aktas yra parengtas, jei jis atitinka šio įstatymo 5–12 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
4. Parengtas teisės aktas derinamas, aprobuojamas ir pateikiamas institucijai, įgaliotai jį priimti, šios institucijos nustatyta tvarka.
5. Derinamas ekonominius santykius reguliuojančio teisės akto projektas turi būti įvertinamas antikorupciniu požiūriu.
6. Jeigu yra pagrindo manyti, kad priimtas teisės aktas gali daryti įtaką kriminogeninei situacijai, jį priimti įgaliota institucija skiria kriminologinę ekspertizę.
7. Komisijų ir darbo grupių, kurias sudaro Seimas, Respublikos Prezidentas ar Vyriausybė, darbo apmokėjimo už teisės aktų rengimą ir ekspertizę tvarką tvirtina Vyriausybė.
5 straipsnis. Teisės akto reikalavimai
1. Teisės aktas turi atitikti Lietuvos Respublikos Konstituciją, taip pat kitus galiojančius teisės aktus, jeigu tame akte nėra normų, keičiančių galiojančius teisės aktus.
2. Teisės aktas privalo atitikti šiame įstatyme nustatytus formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus.
6 straipsnis. Teisės akto forma
1. Teisės akte turi būti:
1) institucijos, įgaliotos jį priimti, pavadinimas;
2) teisės akto rūšies pavadinimas;
3) teisės akto pavadinimas (antraštė);
4) teisės akto priėmimo data, numeris, vieta;
5) teisės akto tekstas;
6) teisės aktą pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė.
(Žr. 2, 2a, 2b, 3, 3a, 3b, 4, 4a, 4b, 5, 5a, 5b pavyzdžius)
2. Teisės akto projekte prieš akto pavadinimą, dešinėje lapo pusėje turi būti nuoroda „Projektas“.
(Žr. 1b, 2b, 3b, 4b pavyzdžius)
7 straipsnis. Įstatymo forma
1. Įstatyme eilės tvarka turi būti:
1) įstatymo pavadinimas;
2) įstatymo priėmimo data ir numeris;
3) įstatymo priėmimo vieta;
4) įstatymo tekstas;
5) įstatymą pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė.
2. Įstatymo pavadinimas išdėstomas didžiosiomis raidėmis eilutės centre, o žodis „įstatymas“ nukeliamas į kitos eilutės centrą.
3. Įstatymo priėmimo data ir numeris išdėstomi vienoje eilutėje centre.
4. Įstatymo priėmimo vieta išdėstoma eilutės centre mažosiomis raidėmis.
5. Įstatymo tekstas pradedamas iš naujos eilutės.
6. Įstatymą pasirašančiojo pareigos išdėstomos po tekstu didžiosiomis raidėmis eilutės kairėje, o vardas, pavardė – eilutės dešinėje.
(Žr. 1, 1a, 1b pavyzdžius)
7. Kartu su įstatymo projektu pateikiamas aiškinamasis raštas pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 140 straipsnio nuostatas.
8 straipsnis. Įstatymo struktūra
1. Įstatymą sudaro:
1) dalys;
2) skyriai;
3) skirsniai;
4) straipsniai.
2. Visos šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos įstatymo sudedamosios dalys turi turėti pavadinimus (antraštes). Įstatymo dalių, skyrių ir skirsnių pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis eilutės centre. Straipsnių pavadinimai rašomi mažosiomis raidėmis.
3. Įstatymo dalys ir skyriai žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės. Skirsniai žymimi žodžiais, išreikštais skaitmenimis. Straipsniai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po žodžio „straipsnis“ dedamas taškas ir straipsnio pavadinimas rašomas toje pačioje eilutėje.
4. Įstatymo straipsnį sudaro dalys ir dalių punktai. Įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir žymimos arabiškais skaitmenimis su tašku iš eilės. Straipsnio dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu.
5. Novelos žymimos papildomais arabiškais skaitmenimis, rašomais pagrindinio ženklo, žyminčio akto teksto dalies eiliškumą, dešinės pusės viršuje.
6. Atsižvelgiant į įstatymo pobūdį, turinį ir apimtį, jame gali būti ne visos sudedamosios dalys.
7. Įstatymas gali turėti preambulę, lentelių, grafikų, tarifų, schemų, sąrašų ir kitų priedų.
8. Įstatymo pradžioje paprastai nurodoma šio akto paskirtis ir kitos bendrosios nuostatos.
9. Įstatymo pabaigoje paprastai nurodoma jo įsigaliojimo tvarka, taip pat kiti įstatymai, kurie netenka galios.
(Žr. 6, 7 pavyzdžius)
9 straipsnis. Kitų teisės aktų forma ir struktūra
1. Institucijos, priimančios teisės aktus, juos rengia remdamosi šio įstatymo 6 ir 11 straipsnių nuostatomis.
2. Seimo nutarimus ir Respublikos Prezidento dekretus sudaro straipsniai, jų dalys ir punktai. Straipsniai – be pavadinimų, žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po skaitmens rašomas žodis „straipsnis“ ir dedamas taškas, straipsnio tekstas rašomas iš naujos eilutės. Straipsnių dalys žymimos arabiškais skaitmenimis iš eilės. Straipsnio dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu. Seimo nutarimais ir Prezidento dekretais tvirtinami teisės aktai turi punktus ir papunkčius. Jų punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su tašku, o papunkčiai žymimi arabišku skaitmeniu su skliausteliu.
(Žr. 2, 3, 8, 9, 10, 11 pavyzdžius)
3. Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktus sudaro punktai, jų pastraipos ir punktų papunkčiai. Punktai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po skaitmens dedamas taškas. Punktų pastraipos nenumeruojamos. Punktų papunkčiai žymimi arabiškais skaitmenimis ir turi pradinį punkto ir savo eilės skaitmenį. Tarp punkto ir papunkčio skaitmens ir po papunkčio skaitmens dedami taškai. Atskirai numeruoti papunkčiai gali būti vadinami punktais. Viso teisės akto punktų numeracija yra ištisinė.
(Žr. 4, 12, 13, 14 pavyzdžius)
4. Didesnės apimties teisės aktas gali būti skirstomas į skyrius ir skirsnius. Skyriai ir skirsniai žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės.
(Žr. 9, 11, 12, 14 pavyzdžius)
10 straipsnis. Teisės akto turinio reikalavimai
1. Teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį.
2. Teisės akto turinys turi būti logiškas, glaustas ir aiškus.
3. Tekste neturi būti nereikalingų arba netaisyklingų žodžių, žodžių junginių, pastabų ir dviprasmybių. Straipsnio tekstas nekartojamas kituose straipsniuose. Neleistini žodžių sutrumpinimai, išskyrus atvejus, kai pateikiama nuoroda į leidinį, kuriame šis aktas oficialiai paskelbtas. Pirmą kartą minimas pavadinimas negali būti trumpinamas.
11 straipsnis. Teisės akto, kuriuo keičiamas ar papildomas kitas teisės aktas, reikalavimai
1. Keičiant teisės aktą, jei straipsnis, jo dalis ar punktas keičiamas iš esmės, išdėstoma pakeitimo esmė ir pateikiama keičiamo straipsnio, jo dalies ar punkto nauja redakcija. Jei teisės aktas pildomas nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu), išdėstoma papildymo esmė ir pateikiama naujo straipsnio (jo dalies ar punkto) redakcija. Keičiant teisės aktą, kurio straipsnyje (jo dalyje ar punkte) reikia išbraukti žodžius (skaičius), įrašyti naujus žodžius (skaičius), vietoj vienų žodžių (skaičių) įrašyti kitus žodžius (skaičius), dėstant pakeitimų esmę nurodomas keičiamas straipsnis (jo dalis ar punktas), kokius žodžius (skaičius) išbraukti, po kokių žodžių (skaičių) ar vietoj kokių žodžių (skaičių) įrašyti naujus žodžius (skaičius) ir išdėstoma straipsnio (jo dalies ar punkto) nauja redakcija. Jei straipsnis, jo dalis ar punktas pripažįstamas netekusiu galios, nurodomas tas straipsnis (jo dalis ar punktas).
(Žr. 8, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21 pavyzdžius)
2. Jei keičiamajame teisės akte keičiama ar buvo pakeista daugiau kaip pusė jo straipsnių, keičiamasis teisės aktas paprastai dėstomas nauja redakcija arba parengiamas naujas teisės aktas.
(Žr. 22, 23, 24 pavyzdžius)
3. Vienu įstatymu paprastai keičiamas tik vienas įstatymas. Jei keičiamas ar pildomas įstatymas yra susijęs su kitų įstatymų pakeitimais, jie gali būti keičiami ar pildomi vienu įstatymu. Šiuo atveju įstatymas skirstomas į skirsnius ir straipsnius. Kiekviename skirsnyje straipsniai numeruojami iš naujo.
(Žr. 25 pavyzdį)
4. Įstatymo, kuriuo keičiamas, pildomas arba pripažįstamas netekusiu galios kitas įstatymas, pradžioje po nuorodos į įstatymo priėmimo vietą turi būti nurodoma (atskira eilute, skliausteliuose) keičiamo, papildomo arba pripažįstamo netekusiu galios kito įstatymo oficialus paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais buvo keičiamas ar pildomas atitinkamo to įstatymo straipsnis, jo dalis ar punktas, oficialaus paskelbimo šaltiniai.
(Žr. 15, 16, 22 pavyzdžius)
Kai vienu įstatymu keičiami keli įstatymai (jų straipsniai, dalys ar punktai), oficialaus paskelbimo šaltiniai nurodomi po keičiančiojo įstatymo skirsnio pavadinimo.
(Žr. 25 pavyzdį)
5. Keičiant ar pildant įstatymus, paskelbtus iki Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 41-991) įsigaliojimo, jų forma ir struktūra nekeičiama.
(Žr. 15, 16 pavyzdžius)
12 straipsnis. Teisės akto kalba
Teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų.
13 straipsnis. Šio įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1996 m. sausio 1 dienos.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
______________
1 pavyzdys (Įstatymo forma)
(Lietuvos valstybės herbas)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
1998 METŲ JUNGTINIŲ TAUTŲ KONVENCIJOS DĖL KOVOS SU NETEISĖTA
NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ APYVARTA RATIFIKAVIMO
ĮSTATYMAS
199 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Konvencijos ratifikavimas
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktu ir atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento 1998 m. sausio 27 d. dekretą Nr. 1513 „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti 1988 metų Jungtinių Tautų Konvenciją dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta“ (Žin. 1998, Nr. 12-270), ratifikuoja su išlygomis ir pareiškimais 1988 metų Jungtinių Tautų Konvenciją dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta.
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos pareiškimai
Lietuvos Respublikos Seimas pareiškia, kad:
1) Lietuvos Respublikos ………………. ministerija ir ……………………… yra institucijos, atsakingos ir įgaliotos pagal prašymus teikti tarpusavio teisinę pagalbą arba perduoti juos vykdyti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms (Konvencijos 7 straipsnio 8 punktas);
2) prie prašymų teikti teisinę pagalbą bei su jais susijusių dokumentų, pateikiamų Lietuvos Respublikai, turi būti pridedami atitinkami vertimai į anglų, rusų arba lietuvių kalbas, jei minėti dokumentai nėra surašyti viena iš šių kalbų (Konvencijos 7 straipsnio 9 punktas);
3) Lietuvos Respublikos ……………… departamentas prie …………………… ministerijos yra institucija, atsakinga už paklausimų, gautų pagal Konvencijos 17 straipsnio 3 ir 4 punktus, vykdymą (Konvencijos 17 straipsnio 7 punktas).
3 straipsnis. Lietuvos Respublikos išlygos
Lietuvos Respublika pareiškia, kad:
1) ši Konvencija nebus teisinis Lietuvos piliečių ekstradicijos pagrindas, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (Konvencijos 6 straipsnis);
2) netaikys 32 straipsnio 2 ir 3 punktų nuostatų, numatančių spręsti ginčus dėl šios Konvencijos interpretavimo ar taikymo Tarptautiniame Teisme.
4 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskiria instituciją, kuri, vadovaudamasi Konvencijos 20 straipsniu, teiks Komitetui informaciją apie Konvencijos galiojimą Lietuvos teritorijoje bei kitą šiame Konvencijos straipsnyje nurodytą informaciją.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS (Vardas, Pavardė)
______________
1b pavyzdys (Įstatymo projekto forma)
Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
(Įstatymo pavadinimas)
ĮSTATYMAS
199 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas)
(Tekstas)
....................................................................................................... .........................................................
2 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas)
(Tekstas)
....................................................................................................... .........................................................
3 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas)
(Tekstas)
....................................................................................................... .........................................................
4 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas)
(Tekstas)
....................................................................................................... .........................................................
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS (VARDAS, PAVARDĖ)
______________
1c pavyzdys
(Įstatymo pakeitimo projekto lyginamojo varianto forma)
Projekto
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
(Įstatymo pavadinimas)
ĮSTATYMAS
199 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas)
(Tekstas)
....................................................................................................... .........................................................
2 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas)
(Tekstas)
....................................................................................................... .........................................................
3 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas)
(Tekstas)
....................................................................................................... .........................................................
4 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas)
(Tekstas)
....................................................................................................... .........................................................
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
______________
2 pavyzdys (Seimo nutarimo forma)
(Lietuvos valstybės herbas)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL 1999 METŲ PASKELBIMO TARPTAUTINIAIS PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ METAIS
LIETUVOJE
199 m. d. Nr.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į pagyvenusių žmonių organizacijų kreipimąsi bei vadovaudamasis Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos 1992 m. spalio 16 d. priimta rezoliucija 47/5 – paskelbti 1999 metus Tarptautiniais pagyvenusių žmonių metais, nutaria:
1 straipsnis.
Paskelbti 1999 metus Tarptautiniais pagyvenusių žmonių metais Lietuvoje.
2 straipsnis.
Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei per mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos sudaryti Valstybinę komisiją Tarptautiniams pagyvenusių žmonių metams Lietuvoje organizuoti ir iki 1998 m. birželio 1 d. parengti veiksmų programą bei numatyti lėšas jai įgyvendinti.
3 straipsnis.
Rekomenduoti miestų bei rajonų savivaldybėms, bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, per mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos sudaryti teritorines komisijas Tarptautiniams pagyvenusių žmonių metams Lietuvoje pasirengti ir iki 1998 m. birželio 1 d. parengti veiksmų programas bei numatyti lėšas joms įgyvendinti.
4 straipsnis.
Pakviesti švietimo ir mokslo įstaigas, religines bendruomenes, kūrybines sąjungas, nevyriausybines organizacijas, radijo, televizijos, laikraščių ir žurnalų redakcijas aktyviai dalyvauti įgyvendinant Tarptautinių pagyvenusių žmonių metų Lietuvoje tikslus ir uždavinius bei sprendžiant aktualiausias pagyvenusių žmonių problemas.
5 straipsnis.
Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.
SEIMO PIRMININKAS (Vardas, Pavardė)
______________
2a pavyzdys (Seimo nutarimo forma)
(Lietuvos valstybės herbas)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
(Nutarimo antraštė)
199 m. d. Nr.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:
1 straipsnis.
(Tekstas)
....................................................................................................... .........................................................
2 straipsnis.
(Tekstas)
....................................................................................................... .........................................................
3 straipsnis.
(Tekstas)
....................................................................................................... .........................................................
4 straipsnis.
(Tekstas)
....................................................................................................... .........................................................
5 straipsnis.
Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.
SEIMO PIRMININKAS (Vardas, Pavardė)
______________
2b pavyzdys (Seimo nutarimo projekto forma)
Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
(Nutarimo antraštė)
199 m. d. Nr.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:
1 straipsnis.
(Tekstas)
....................................................................................................... .........................................................
2 straipsnis.
(Tekstas)
....................................................................................................... .........................................................
3 straipsnis.
(Tekstas)
....................................................................................................... .........................................................
4 straipsnis.
(Tekstas)
.................................. …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.