LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.05.04:2003 „POVEIKIAI IR APKROVOS“ PATVIRTINIMO 2003 m. gegužės 15 d. Nr. 233 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 11.5 punktu, 1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (pridedama). 2. Nustatau, kad: 2.1. šis įsakymas įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.; 2.2. šio statybos techninio reglamento nuostatos privalomos projektavimo darbams, kurie pagal projektavimo darbų rangos sutartis pradedami nuo 2003 m. liepos 1 d. 3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „reglamentas“, „statyba“. Aplinkos Ministras Arūnas Kundrotas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m gegužės 15 d. įsakymu Nr. 233 STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 2.05.04:2003 POVEIKIAI IR APKROVOS I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato poveikius ir apkrovas, veikiančius statinių laikančiąsias konstrukcijas. Reglamente pateikiama: 1.1. poveikių klasifikacija; 1.2. skaičiuotinės situacijos; 1.3. poveikių derinimas; 1.4. statybinių medžiagų ir sandėliuojamų medžiagų svorio tankiai; 1.5. statybinių elementų savasis svoris; 1.6. naudojimo apkrovos; 1.7. sniego apkrovos; 1.8. vėjo apkrovos; 1.9. kranų apkrovos; 1.10. klimato temperatūros poveikiai; 1.11. apledėjimo apkrovos; 1.12. įlinkiai ir poslinkiai. 2. Poveikių ir apkrovų ypatumai, projektuojant gelžbetonines, plienines, mūro, armuoto mūro, medines, aliuminines bei kitas konstrukcijas, išdėstyti atskiruose statybos techniniuose reglamentuose bei kituose Lietuvoje nustatyta tvarka įteisintuose normatyviniuose dokumentuose. 3. Reglamento nuostatos privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, užsiimantiems statinio projektavimo ir 2 punkte nurodytų konstrukcijų ir geotechnikos projektavimo bei normatyvinių dokumentų projektavimui ir kontrolei rengimo veikla. 4. Kol neįteisinti visi europinę (EN) ir pasaulinę (ISO) atitinkamas sistemas sudarantys ir (arba) neparengti visi 2 punkte išvardyti dokumentai, projektuojant konstrukcijas, gali būti naudojami atitinkamai suderinti atskiri normatyviniai dokumentai, pasiekiant ne mažesnį patikimumą, koks reglamentuojamas [7.15] IV skyriaus II skirsnyje ir atskiruose 3 punkte išvardytuose reglamentuose. 5. Derinant skirtingų normatyvinių sistemų dokumentus, atliekama ([7.15] 3.1 p.) aptartoji patikimumo analizė, atsižvelgiant į šiuos pagrindinius veiksnius: 5.1. charakteristines reikšmes ir jų fraktilio lygį; 5.2. dalinius patikimumo koeficientus, įskaitant ir konversijos, darbo sąlygų ir kitus (jeigu jie yra) koeficientus; 5.3. įrąžų ir atsparumo deterministinių ir patikimumo laidavimo modelių paklaidas (atsitiktines ir sistemingas); 5.4. konstrukcijų ir medžiagų kontrolei, bandymams ir tyrinėjimams naudojamų metodikų ir įrangos paklaidas. 6. Šis Reglamentas yra suderintas ir pagrįstas atitinkamais EN [7.3-7.13] privalomaisiais reikalavimais, Tarybos direktyvos 89/106/EEC esminiu reikalavimu Nr. 1 Mechaninis atsparumas ir stabilumas bei esminiu reikalavimu Nr. 2 Gaisro sauga. II SKYRIUS. NUORODOS 7. Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos dokumentus: 7.1. LST ISO 8930:2003 Bendrieji konstrukcijų patikimumo principai. Terminai; 7.2. LST ISO 3898:2002 Konstrukcijų projektavimo pagrindai. Žymėjimo sistema. Bendrieji žymenys; 7.3. LST L ENV 1991-1:2000 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 1 dalis. Projektavimo pagrindai; 7.4. LST L ENV 199121:2000 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 2–1 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Tankiai, savojo svorio ir naudingosios apkrovos; 7.5. LST L ENV 19912-2:2000 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 2–2 dalis. Gaisro poveikiai konstrukcijoms; 7.6. LST L ENV 199123:2000 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 2-3 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Sniego apkrovos; 7.7. LST L ENV 1991-2-4:2000 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 2–4 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Vėjo poveikiai; 7.8. LST L ENV 1991-2-5:2002 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 2–5 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Temperatūros poveikiai; 7.9. LST L ENV 199126:2002 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 2–6 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Poveikiai statybos metu; 7.10. LST L ENV 199127:2002 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 2–7 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Atsitiktiniai smūgių ir sprogimų poveikiai; 7.11. LST L ENV 19913:2000 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 3 dalis. Tiltų eismo apkrovos; 7.12. LST L ENV 19914:2000 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 4 dalis. Silosų ir rezervuarų poveikiai; 7.13. LST L ENV 19915:2002 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 5 dalis. Kranų ir kitų mechanizmų sukelti poveikiai; 7.14. RSN 196-94 „Statybinė klimatologija“; 7.15. statybos techninį reglamentą STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“. III SKYRIUS. SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI 8. Reglamente vartojamų pagrindinių sąvokų ir jų apibrėžimų sąrašas pateiktas LST L EN 1991-2-1:2000 [7.4]. V SKYRIUS. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI 9. Pagrindinių ir papildomų žymenų sąrašas pateiktas standartuose [7.2; 7.3]. V SKYRIUS. POVEIKIŲ PAGRINDINIAI KINTAMIEJI IR JŲ REPREZENTACIJA I SKIRSNIS. POVEIKIAI IR APLINKOS ĮTAKA 10. Pagrindinės klasifikacijos. Poveikiai pagal jų kitimą laike klasifikuojami taip: 10.1. nuolatiniai poveikiai (G), pvz., savasis konstrukcijų svoris, fiksuotoji įranga ir kelio danga, taip pat netiesioginiai poveikiai dėl susitraukimo ir nevienodų sėdimų; 10.2. kintamieji poveikiai (Q), pvz., naudojimo apkrovos ant pastato perdangų, sijų ir stogų, vėjo poveikiai arba sniego apkrovos; 10.3. ypatingieji poveikiai (A), pvz., sprogimai arba transporto priemonių smūgiai. Pastaba: deformaciniai poveikiai gali būti nuolatiniai arba kintamieji. 11. Tam tikrus poveikius, tokius kaip seisminiai poveikiai ir sniego apkrovos, galima vertinti kaip ypatinguosius ir (arba) kintamuosius poveikius, atsižvelgiant į statybvietės padėtį. 12. Poveikius dėl vandens galima apibrėžti kaip nuolatinius ir (arba) kintamuosius poveikius atsižvelgiant į jų dydžio kitimą laike. 13. Poveikiai taip pat klasifikuojami: 13.1. pagal jų kilmę – į tiesioginius ir netiesioginius; 13.2. pagal jų erdvinę sklaidą – į fiksuotuosius ir laisvuosius; 13.3. pagal jų pobūdį ir (arba) konstrukcijos reakciją – į statinius ir dinaminius. 14. Poveikį reikia apibūdinti modeliu, dažniausiai jo reikšmę pateikiant vienu skaliariniu dydžiu, kurio gali būti kelios reprezentacinės reikšmės. Pastaba: kai kuriems poveikiams ir patikrinimams gali prireikti sudėtingesnio kai kurių poveikių dydžių pateikimo. 15. Poveikių charakteristinės reikšmės. Poveikio charakteristinė reikšmė Fk yra jo pagrindinė reprezentacinė reikšmė ir apibrėžiama: 15.1. kaip vidutinė, didžiausioji arba mažiausioji reikšmė ir nominalioji reikšmė (kuri nesiejama su žinomu statistiniu skirstiniu); 15.2. projekto dokumentuose, jeigu atitinka metodus, pateiktus standartuose [7.5-7.8]. 16. Nuolatinio poveikio charakteristinė reikšmė apibrėžiama taip: 16.1. jeigu G kintamumą galima vertinti kaip mažą, galima taikyti tik vieną Gk reikšmę; 16.2. jeigu G kintamumo negalima vertinti kaip mažo, reikia taikyti dvi reikšmes: didžiausią Gk, sup ir mažiausią Gk, inf. 17. G kintamumo galima nepaisyti, jeigu G reikšmingai nekinta skaičiuotiniu konstrukcijos eksploatacijos periodu ir mažas jo variacijos koeficientas. Tokiu atveju Gk imama lygi vidutinei reikšmei. Pastaba: šis variacijos koeficientas, atsižvelgiant į konstrukcijos tipą, gali būti nuo 0,05 iki 0,10. 18. Tais atvejais, kai konstrukcija labai jautri G kitimams (pvz., kai kurie iš anksto įtemptųjų gelžbetoninių konstrukcijų tipai), reikia taikyti dvi reikšmes netgi esant mažam variacijos koeficientui. Tada Gk, inf yra 5 % fraktilis, o Gk, sup yra 95 % fraktilis statistinio G skirstinio, kurį galima imti pagal Gauso dėsnį. 19. Konstrukcijos savąjį svorį galima nurodyti viena charakteristine reikšme, apskaičiuojama pagal nominaliuosius matmenis ir vidutines vienetines mases, žr. Reglamento IX skyrių. 20. Išankstinį įtempimą (P) reikia apibrėžti kaip nuolatinį poveikį, atsiradusį dėl konstrukcijos kontroliuojamų jėgų ir (arba) kontroliuojamų deformacijų. Šiuos išankstinio įtempimo tipus reikia skirti vieną nuo kito (pvz., išankstinis įtempimas įtempiamąja armatūra, įtempimas deformaciniu poveikiu ties atramomis). Pastaba: išankstinio įtempimo charakteristinėmis reikšmėmis duotuoju laiku t gali būti didžiausioji reikšmė Pk, sup(

1. t)ir mažiausioji reikšmė Pk, inf(t). Saugos ribiniams būviams galima taikyti vidutinę reikšmę Pm(t). 21. Kintamųjų poveikių charakteristinė reikšmė (Qk) atitinka vieną iš šių: 21.1. didžiausiąją reikšmę, kuri neviršijama esant pasirinktai tikimybei, arba mažiausioji reikšmė, kuri pasiekiama esant pasirinktai tikimybei per nurodytąjį atskaitinį laikotarpį; 21.2. nominaliąją reikšmę, kuri gali būti nurodyta tais atvejais, kai statistinis skirstinys nežinomas. Pastabos: reikšmės pateiktos atitinkamuose šios dalies skyriuose; klimato poveikių charakteristinė reikšmė yra metinių maksimumų 0,02 fraktilis. Tai yra ekvivalentiška nuo laiko priklausančios dalies vidutiniam 50 metų pasikartojimo periodui. Tačiau kai kuriais atvejais, atsižvelgiant į poveikio pobūdį ir (arba) pasirinktą skaičiuotinę situaciją, gali būti kitas labiau tinkami fraktilis ir (arba) pasikartojimo periodas. 22. Kiekvieno projekto ypatingųjų poveikių skaičiuotinę reikšmę Ad reikia nustatyti atskirai. 23. Seisminių poveikių skaičiuotinę reikšmę reikia įvertinti per charakteristinę reikšmę AEk arba nustatyti kiekvienam projektui atskirai. 24. Daugiakomponenčių poveikių charakteristinį poveikį reikia pateikti reikšmių grupėmis, iš kurių kiekvieną projektiniuose skaičiavimuose reikia įvertinti atskirai. 25. Kitos kintamųjų poveikių reprezentacinės reikšmės yra šios: 25.1. derintinė reikšmė, išreikšta sandauga ψ0Qk, taikoma saugos ribiniams būviams ir negrįžtamiesiems tinkamumo ribiniams būviams tikrinti (žr. Reglamento VI skyrių ir [7.15] 4 priedą); 25.2. dažnoji reikšmė, išreikšta sandauga ψ1Qk, taikoma saugos ribiniams būviams ypatingaisiais poveikiais tikrinti ir grįžtamiesiems tinkamumo ribiniams būviams tikrinti; Pastabos: pavyzdžiui, pastatams dažnoji reikšmė yra taip parinkta, kad jos atskaitinio laikotarpio viršijimo periodas yra lygus 0,01, o eismo apkrovų kelių tiltams dažnoji apkrova nustatyta pagal vienos savaitės atskaitinį laikotarpį; retoji reikšmė, išreikšta sandauga ψ1, infqQk, yra taikoma tam tikriems tinkamumo ribiniams būviams tikrinti, pvz., gelžbetoninių tiltų perdangoms arba tiltų perdangų gelžbetoninėms dalims. Retoji reikšmė nustatyta tik kelių eismo apkrovoms [7.11], temperatūriniams poveikiams [7.8] ir vėjo poveikiams [7.7] yra pagrįsta vienerių metų pasikartojimo periodu. 25.3. tariamai nuolatinė reikšmė, išreikšta sandauga ψ2Qk, taikoma saugos ribiniams būviams su ypatingaisiais poveikiais ir grįžtamiesiems tinkamumo ribiniams būviams tikrinti. Tariamai nuolatinės reikšmės taip pat taikomos ilgalaikiams efektams apskaičiuoti. Pastaba: apkrovų ant pastatų perdangų tariamai nuolatinė reikšmė yra taip pasirinkta, kad laiko dalis, per kurią ji viršijama, yra lygi 0,50 atskaitinio periodo. Kaip alternatyvą tariamai nuolatinę reikšmę galima pasirinkti lygią vidutinei reikšmei per pasirinktą laiko periodą. Vėjo poveikių ir kelių eismo poveikių atvejais tariamai nuolatinė reikšmė paprastai imama lygi nuliui. 26. Nuovargio poveikių reprezentacija. Nuovargio poveikių modeliai turi būti tie, kurie yra nustatyti įprastinėms konstrukcijoms (pvz., vieno ir kelių tarpatramių tiltams, aukštoms lanksčioms konstrukcijoms vėjo atžvilgiu) atitinkamuose šios dalies skyriuose konstrukcijų reakcijoms į apkrovų svyravimus įvertinti. 27. Konstrukcijų, kurios yra už atitinkamuose šios dalies skyriuose apibrėžtų modelių taikymo srities, nuovargio poveikius reikia nustatyti iš matavimų įvertinimo arba iš laukiamojo poveikio spektro ekvivalentinių studijų. 28. Dinaminių poveikių reprezentacija. Nuovargio apkrovos modeliuose pagreičio sukelti efektai įvertinami netiesiogiai charakteristinėmis statinėmis apkrovomis. Šių modelių taikymo ribos aprašytos standartuose [7.4–7.13]. 29. Kai dinaminiai poveikiai sukelia reikšmingą konstrukcijos pagreitį, reikia atlikti dalinį sistemos skaičiavimą. 30. Aplinkos įtaką, kuri gali paveikti konstrukcijos ilgaamžiškumą, reikia įvertinti pasirenkant konstrukcijos medžiagas, joms keliamus reikalavimus, konstrukcijos koncepciją ir išsamų projektavimą. Į aplinkos įtaką reikia atsižvelgti ir, kai galima, apibūdinti kiekybiškai. II SKIRSNIS. SKAIČIUOTINĖS SITUACIJOS 31. Reikalinga pasirinkti tinkamą skaičiuotinę situaciją, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis konstrukcija turi išpildyti jai keliamus reikalavimus. Skaičiuotinės situacijos klasifikuojamos: 31.1. nuolatinės skaičiuotinės situacijos, kurios nurodo normalias eksploatacijos sąlygas; 31.2. trumpalaikės skaičiuotinės situacijos, kurios nurodo trumpalaikes konstrukcijos būvio sąlygas, pvz., statant, rekonstruojant arba remontuojant; 31.3. ypatingosios skaičiuotinės situacijos, kurios nurodo išskirtines konstrukcijos būvio sąlygas arba jos aplinkos poveikį, pvz., gaisrą, sprogimą, smūgį arba lokalizuoto irimo pasekmes; 31.4 seisminės skaičiuotinės situacijos, nurodančios konstrukcijos būvio sąlygas seisminių poveikių atvejais. 32. Reikalinga pasirinkti pakankamai griežtas ir kintančias skaičiuotines situacijas taip, kad būtų atsižvelgta į visas aplinkybes, kurios, manoma, bus vykdant ir eksploatuojant konstrukciją. Skaičiuotinis eksploatacijos laikotarpis apibrėžtas [7.15] V skyriaus IV skirsnyje. 33. Skaičiuotinėse situacijose reikia atsižvelgti į naujas papildomas dangas, įrengtas po atlikimo, ir (arba) paskirstymo vamzdynus. Tinkamose skaičiuotinėse situacijose reikia atsižvelgti į vandens lygį. 34. Analizuojant sąveikos su kitomis apkrovomis (pvz., vėju) atvejus, suminė pastato naudojimo apkrova laikoma vienu poveikiu. 35. Kai naudojimo apkrovos charakteristinė reikšmė, derinant su kitais poveikiais, sumažinama ψ koeficientais, apkrovos visuose aukštuose nustatomos be αn koeficiento. 36. Gamybiniuose plotuose, kuriuose dalies apkrovų kintamumas arba vibraciniai poveikiai gali sukelti nuovargį, kiekvienam atskiram atvejui turi būti nustatytas nuovargio apkrovos modelis. III SKIRSNIS. POVEIKIŲ EFEKTŲ MODELIAI 37. Konstrukcijų modeliavimas. Skaičiavimus reikia atlikti taikant atitinkamus modelius, kurie aprėptų tinkamus kintamuosius. 38. Reikalinga pasirinkti tokius konstrukcijų modelius, kurie tiktų nustatyti konstrukcijos reakciją, esant priimtinam tikslumo lygiui. Konstrukcijų modeliai taip pat turi atitikti nagrinėjamą ribinį būvį. 39. Konstrukcijų modelius reikia pasirinkti remiantis pripažinta teorija ir praktika. Prireikus jie tikrinami eksperimentais. 40. Modeliavimas veikiant statiniams poveikiams. Statinių poveikių modeliavimą reikia pagrįsti pasirenkant tinkamas elementų ir jų sandūrų bei tarp elementų ir grunto jėgos-deformacijos priklausomybes. Modelyje taikomos pakraščio sąlygos turi atitikti numatytąsias konstrukcijoje. 41. Tikrinant ribinius būvius, reikia atsižvelgti į poslinkių ir deformacijų veiksnius, jeigu dėl jų gaunamas reikšmingas įrąžų didėjimas. 42. Netiesioginiai poveikiai skaičiavimams pritaikomi taip: 42.1. skaičiuojant tiesiškai tamprią sistemą – tiesiogiai kaip ekvivalentines jėgas (kai reikia, naudojant atitinkamus tamprumo modulių santykius), 42.2. skaičiuojant netiesinę sistemą – tiesiogiai kaip deformacinius poveikius. 43. Modeliavimas veikiant dinaminiams poveikiams. Konstrukcijų modelius įrąžoms nustatyti reikia parinkti atsižvelgiant į reikiamus konstrukcinius elementus, jų masę, stiprumą, standumą bei slopinimo charakteristikas ir visus reikiamus nekonstrukcinius elementus, jų savybes. Modelyje taikomos pakraščio sąlygos turi atitikti numatytąsias konstrukcijoje. 44. Jeigu tinka dinamines apkrovas traktuoti kaip tariamai statines, dinamines dalis galima įvertinti įskaitant jas į statines reikšmes arba taikant ekvivalentinius statinių poveikių dinaminius didinimo koeficientus. Kai kuriems ekvivalentiniams dinaminio didinimo koeficientams nustatomi laisvųjų svyravimų dažniai. 45. Grunto ir konstrukcijos sąveikos atveju grunto įtaką galima modeliuoti atitinkamomis ekvivalentinėmis spyruoklėmis ir amortizatoriais. 46. Prireikus (pvz., esant vėjo sukeltoms vibracijoms arba seisminiams poveikiams), poveikius galima nustatyti modaline analize, remiantis medžiagos ir geometrinės formos elgsena, pagal tiesinę priklausomybę. Taisyklingos formos, reguliaraus standumo ir masių išsidėstymo konstrukcijų tiesioginę modalinę analizę, jeigu tinka atsižvelgti tik į pagrindinę modą, galima pakeisti skaičiavimu, taikant ekvivalentinius statinius poveikius. 47. Dinaminius poveikius taip pat galima išreikšti, kai tinka, procesų sąvokomis arba dažnumų sritimi ir tinkamais metodais nustatyta konstrukcijos reakcija. 48. Kai dinaminiai poveikiai gali sukelti tokio dydžio arba dažnio vibracijas, kad galėtų viršyti tinkamumo reikalavimus, reikia patikrinti tinkamumo ribinį būvį (žr. Reglamento 10 priedą). 49. Ugnies poveikių modeliavimas. Ugniai atsparios konstrukcijos projektavimo skaičiavimas turi būti pagrįstas skaičiuotiniais gaisro procesais [7.5], reikia taikyti konstrukcijos temperatūros raidos modelius, taip pat ir konstrukcijos mechaninės elgsenos, esant aukštai temperatūrai, modelius. 50. Veikiamos gaisro konstrukcijos reikalaujamą elgseną reikia patikrinti visos konstrukcijos skaičiavimu arba dalies elementų rinkinių skaičiavimu, arba elementų skaičiavimu, taip pat ir taikant duomenis iš lentelių ar bandymų rezultatus. 51. Veikiamos gaisro konstrukcijos elgseną reikia įvertinti atsižvelgiant į nominalinį gaisro poveikį arba modeliuotą gaisro poveikį, taip pat lydinčiuosius poveikius [7.5]. 52. Konstrukcijos reakcija, esant aukštoms temperatūroms, įvertinta atskirų konstrukcijų projektavimo statybos techniniuose reglamentuose. Terminiai modeliai gali būti grindžiami prielaida, kad temperatūra skerspjūviuose ir išilgai elementų yra tolygi arba netolygi. Konstrukcijų modeliai gali būti apriboti atskirų elementų skaičiavimu arba galima atsižvelgti į gaisro veikiamų elementų tarpusavio sąveiką. 53. Laikančiųjų elementų reakcijos, esant aukštoms temperatūroms, modeliai turi būti netiesiniai. IV SKIRSNIS. POVEIKIŲ IR JŲ EFEKTŲ SKAIČIUOTINĖS REIKŠMĖS 54. Taikant dalinių koeficientų metodą, reikia patikrinti, kad tinkamose skaičiuotinėse situacijose nebūtų viršytas joks tinkamas ribinis būvis, kai skaičiavimo modeliuose yra taikomos poveikių arba įrąžų ir atsparumų skaičiuotinės reikšmės. 55. Parinktų skaičiuotinių situacijų ir tinkamų ribinių būvių atskirus kritinių apkrovų variantų poveikius reikia derinti, kaip išsamiai nurodyta šiame skyriuje. Tačiau poveikių, kurie negali veikti tuo pačiu metu, pavyzdžiui, dėl fizinių priežasčių, derinyje kartu, vertinti nereikia. 56. Skaičiuotinės reikšmės gaunamos taikant charakteristines arba kitas reprezentacines reikšmes, derinant su daliniais ir kitais koeficientais, pateiktais šiame skyriuje ir statybos techniniuose reglamentuose (žr. Reglamento 2 p.). 57. Skaičiuotines reikšmes galima nustatyti tiesiogiai, bet šiuo atveju reikia parinkti konservatyvias reikšmes. 58. Skaičiuotinės reikšmės, nustatytos statistiniu pagrindu, turi atitikti bent tą patį įvairių ribinių būvių patikimumo laipsnį, numatytą dalinių koeficientų metodu, pateiktą šiame Reglamente. 59. Statinių apkrovimų veikiamų konstrukcijų, taip pat atveju, kai dinaminiai poveikiai yra įvertinami, taikant ekvivalentines tariamai statines apkrovas ir dinaminius didinimo koeficientus, įskaitant vėjo ir eismo apkrovas, saugos ir tinkamumo ribinių būvių tikrinimų apribojimai ir supaprastinimai pateikiami [7.15] VII skyriaus II skirsnyje. Netiesiniam ir nuovargio skaičiavimui reikia taikyti konkrečias taisykles, pateiktas atitinkamuose statybos techniniuose reglamentuose (žr. Reglamento 2 p.). 60. Poveikių skaičiuotinės reikšmės. Poveikio F skaičiuotinę reikšmę Fd bendrąja forma galima išreikšti taip: Fd = gfFrep, (5.1a) kai Frep=y Fk; (5.1b) čia: Fk – poveikio charakteristinė reikšmė; Frep – tinkama poveikio reprezentacinė reikšmė; γf – poveikio dalinis koeficientas, kuriuo atsižvelgiama į galimus nepalankius poveikio reikšmių nuokrypius nuo reprezentacinių reikšmių; y – yra lygus 1,00 arba y0, y1, y2. 61. Seisminių poveikių skaičiuotinę reikšmę AEd reikia nustatyti atsižvelgiant į konstrukcijos elgseną ir kitus tinkamus kriterijus. 62. Poveikių efektų skaičiuotinės reikšmės. Konkretaus apkrovų varianto poveikių efekto skaičiuotinę reikšmę (Ed) bendrąja forma galima išreikšti taip: ; (5.2) čia: ad – geometrinių charakteristikų skaičiuotinės reikšmės ([7.15] 59 p.); γSd – dalinis koeficientas neapibrėžtumams įvertinti: – modeliuojant poveikių efektą, – kai kuriais atvejais modeliuojant poveikius. Pastaba: paprastai poveikių efektai priklauso nuo medžiagų savybių. 63. Supaprastintu atveju skaičiuojama taip: , (5.2a) kai . (5.2b) Pastaba: jeigu tinka, pvz., kai įeina geotechniniai poveikiai, dalinius koeficientus γF, i galima taikyti atskirų poveikių efektams arba taikyti tik vieną bendrą konkretų koeficientą γF poveikių su atitinkamais daliniais koeficientais derinio efektui. 64. Kai daromas skirtumas tarp palankių ir nepalankių nuolatinių poveikių efektų, reikia taikyti dvi skirtingas dalinių koeficientų reikšmes (γG, inf ir γG, sup). 65. Skaičiuojant netiesinę sistemą (t. y., kai priklausomybės tarp poveikių ir jų efektų yra netiesinės), galima atsižvelgti į toliau nurodytas prastinimo taisykles vieno vyraujančiojo poveikio atveju: 65.1. kai poveikio efektas didėja labiau negu poveikis, dalinį koeficientą γF reikia taikyti reprezentacinei poveikio reikšmei; 65.2. kai poveikio efektas didėja mažiau negu poveikis, dalinį koeficientą γF reikia taikyti poveikio reprezentacinės reikšmės poveikio efektui. Pastaba: išskyrus iš lynų ir membranines konstrukcijas, dauguma jų priklauso Reglamento 65.1 punkte apibrėžtai kategorijai. 66. Tais atvejais, kai įvairių konstrukcijų skaičiavimo statybos techniniuose reglamentuose yra išsamiai pateikti tobulesni metodai (pvz., iš anksto įtemptosioms konstrukcijoms), jiems taikyti reikia teikti pirmumą prieš nurodytus Reglamento 65 punkte. VI SKYRIUS. POVEIKIŲ DERINIMAS I SKIRSNIS. SAUGOS RIBINIAI BŪVIAI 67. Privaloma patikrinti tokius saugos ribinius būvius, kai tinka: 67.1. EQU: konstrukcijos arba jos dalies, traktuojamų standžiu kūnu, statinės pusiausvyros netekimas, kai vieno šaltinio poveikių sklaidos erdvėje maži pakitimai yra reikšmingi, o konstrukcijos medžiagų ar grunto stiprumai nesvarbūs; 67.2. STR: konstrukcijos arba laikančiųjų elementų, įskaitant pamatus, polius, rūsio sienas ir kt., vidinis irimas arba pernelyg didelės deformacijos, kai lemia statybinių medžiagų arba konstrukcijos stiprumas; 67.3. GEO: grunto irimas arba pernelyg didelės deformacijos, kai grunto arba uolienos stiprumai yra reikšmingi atsparumui; 67.4. FAT: konstrukcijos arba laikančiųjų elementų irimas dėl nuovargio. 68. Poveikių skaičiuotinės reikšmės turi atitikti pateikiamas Reglamento 10 priede. 69. Statinės pusiausvyros ir atsparumo tikrinimai. Nagrinėjant konstrukcijos statinės pusiausvyros ribinį būvį (EQU), tikrinama sąlyga: čia: Ed, dst destabilizuojančių poveikių efekto skaičiuotinė reikšmė; Ed, st stabilizuojančių poveikių efekto skaičiuotinė reikšmė. 70. Kai reikia, statinės pusiausvyros ribinio būvio išraišką galima papildyti, įskaitant, pavyzdžiui, trinties tarp dviejų standžių kūnų koeficientą. 71. Tikrinant pjūvio, elemento ar sandūros trūkimo arba pernelyg didelių deformacijų ribinį būvį (STR ir (arba) GEO), reikia patikrinti, ar: čia: Ed – tokių poveikių, kaip vidinės jėgos, momento arba kelių vidinių jėgų ar momentų atstojamojo vektoriaus, efekto skaičiuotinė reikšmė; Rd – atitinkamo atsparumo skaičiuotinė reikšmė. Pastabos: apie STR ir GEO metodus žr. Reglamento 10 priede. išraiška (6.2) neaprėpia visų tikrinimo formatų, susietų su klupdymu, t. y. irimu, kuris vyksta, kai antrinių efektų neriboja konstrukcijos reakcija, arba priimtina konstrukcijos reakcija. 72. Poveikių deriniai. Kiekvieno kritiško apkrovų atvejo skaičiuotines poveikių efektų reikšmes (Ed) reikia nustatyti derinant reikšmes poveikių, kurie yra vertinami, jog gali veikti tuo pačiu metu. 73. Kiekviename poveikių derinyje turi būti vyraujantysis kintamasis poveikis arba ypatingasis poveikis. 74. Poveikių deriniai turi atitikti Reglamento 78-85 punktų reikalavimus. 75. Kai patikrinimo rezultatai yra labai jautrūs konstrukcijos vietų nuolatinio poveikio dydžio kitimams, šio poveikio nepalankiąsias ir palankiąsias dalis reikia taikyti kaip atskirus poveikius. Tai konkrečiai taikoma tikrinant statinės pusiausvyros arba analogiškus ribinius būvius (žr. Reglamento 70 p.). 76. Kai keli vieno poveikio efektai (pvz., savojo svorio sukeltas lenkimo momentas ir normalioji jėga) nėra visiškai tarpusavyje susiję, bet kurio palankaus komponento dalinį koeficientą galima sumažinti. 77. Kai tinka, reikia atsižvelgti į deformacinius poveikius (žr. Reglamento 42 p.). 78. Nuolatinių ir trumpalaikių skaičiuotinių situacijų deriniai (pagrindiniai deriniai). Bendrasis poveikių efektų formatas turi būti toks: . (6.3a) 79. Nagrinėjamą poveikių efektų derinį reikia pagrįsti vyraujančiojo kintamojo poveikio skaičiuojamąja reikšme ir lydinčiųjų kintamųjų poveikių skaičiuotinėmis derintinėmis reikšmėmis. Pastaba: diferencijuojant statinio elementų patikimumą priklausomai nuo patikimumo klasių ([7.15] 3 priedo 2 lentelė), dalinius patikimumo koeficientus γQ,1, γQ, i, kurie taikomi nuolatinių skaičiuotinių situacijų pagrindiniams deriniams, esant skaičiuotiniams priežiūros ir atlikimo lygiams, galima dauginti iš koeficiento KFI ([7.15] 3 priedo 3 lentelė), taip pat Regalamento 80 p.). . (6.3b) 79.1. Poveikių derinio (6.3b) išraišką skliaustuose { } galima išreikšti taip: , (6.4) 79.2. arba alternatyviai, STR ir GEO ribiniams būviams viena iš dviejų toliau pateiktų išraiškų, kuria gaunamas nepalankesnis rezultatas: (6.4a) čia: „+“ – reiškia „derinamas su“; Σ – reiškia „derintinis efektas iš“; ζ – nepalankaus nuolatinio poveikio G redukavimo koeficientas. Pastaba: daugiau informacijos apie šį pasirinkimą pateikta Reglamento 10 priede. 80. Jeigu priklausomybė tarp poveikių ir jų efektų yra netiesinė, tai išraiškas (6.3a) arba (6.3b) reikia taikyti tiesiogiai, atsižvelgiant į santykinį poveikių efektų padidėjimą, palyginti su poveikių dydžių padidėjimu taip pat žr. Reglamento 65 punktą. 81. Ypatingųjų skaičiuotinių situacijų poveikių deriniai. Bendrasis poveikių efektų formatas turi būti toks: . (6.5a) Esantį skliaustuose { } poveikių derinį galima išreikšti taip: . (6.5b) 82. Pasirenkant ψ1,1Qk,1 arba ψ2,1Qk,1, reikia atsižvelgti į tinkamą skaičiuotinę ypatingąją situaciją (smūgis, gaisras arba išlikimas po ypatingojo įvykio ar situacijos). 83. Ypatingųjų situacijų poveikių deriniai turi arba aprėpti tiesioginį ypatingąjį poveikį (gaisras arba smūgis), arba nurodyti situaciją po ypatingojo įvykio (A=0). 84. Gaisro situacijos Ad, be temperatūros poveikio medžiagų savybėms, turi apibūdinti ir netiesioginio šiluminio poveikio dėl gaisro skaičiuotinę reikšmę. 85. Seisminių skaičiuotinių situacijų poveikių deriniai. Bendrasis poveikių efektų formatas turi būti toks: . (6.6a) Esantį skliaustuose { } poveikių derinį galima išreikšti taip: . (6.6b) 86. Poveikių daliniai patikimumo ir poveikių derinių koeficientai. Poveikių dalinių patikimumo koeficientų γ ir ψ reikšmes parinkti pagal Reglamento 10 priedo 2 ir 5 punktų reikalavimus. II SKIRSNIS. TINKAMUMO RIBINIAI BŪVIAI 87. Tinkamumo ribinių būvių tikrinimas. Turi būti tikrinama sąlyga: ; (6.7) čia: Cd – reikiamo tinkamumo kriterijaus ribojanti skaičiuotinė reikšmė; Ed – tinkamumo kriterijaus apibrėžta poveikių efekto skaičiuotinė reikšmė, nustatyta pagal tinkamą derinį. 88. Tinkamumo kriterijai. Deformacijas, į kurias reikia atsižvelgti įvykdant tinkamumo reikalavimus, reikia pasirinkti tokias, kokios išsamiai pateiktos Reglamento 10 priede. 89. Poveikių deriniai. Poveikių deriniai, į kuriuos reikia atsižvelgti atitinkamose skaičiuotinėse situacijose, turi atitikti tikrinamus tinkamumo reikalavimus ir eksploatacinės kokybės kriterijus. 90. Tinkamumo ribinių būvių poveikių deriniai yra simboliškai apibrėžti toliau pateiktomis išraiškomis (medžiagų dalinius patikimumo koeficientus žr. [7.15] 61.4 p.). Pastaba: šiose išraiškose priimta, kad visi daliniai koeficientai yra lygūs 1 (žr. Reglamento 10 priedą), išskyrus tuos atvejus, kai statybos techniniuose reglamentuose (žr. Reglamento 2 p.) numatyta kitaip. 90.1. charakteristinis derinys: . (6.8a) Šio poveikio derinį skliaustuose { } (vadinamą charakteristiniu deriniu) galima išreikšti taip: (6.8b) Pastaba: charakteristinis derinys paprastai taikomas negrįžtamiems ribiniams būviams. 90.2. dažninis derinys: (6.9a) Šio poveikio derinį skliaustuose { } (vadinamą dažniniu deriniu) galima išreikšti taip: (6.9b) Pastaba: dažninis derinys paprastai yra taikomas grįžtamiesiems ribiniams būviams. 90.3. tariamai nuolatinis derinys: (6.10a) Šio poveikio derinį skliaustuose { } (vadinamą tariamai nuolatiniu deriniu) galima išreikšti taip: . (6.10b) Pastabos: žymėjimai pateikti Reglamento 10, 20 ir 72 punktuose ir EN [7. 3]; tariamai nuolatinis derinys paprastai taikomas ilgalaikiams efektams ir konstrukcijos išvaizdai. 91. Išankstinio įtempimo poveikio reprezentacinę reikšmę (t. y. Pk arba Pm) reikia nustatyti atsižvelgiant į nagrinėjamojo išankstinio įtempimo atitinkamo reglamento reikalavimus. 92. Būtina atsižvelgti į poveikių reikšmingus efektus dėl pridėtų netiesioginių poveikių, pvz., papildomąją ar varžomąją deformacijas. Pastaba: kai kuriais atvejais (6.8a) iki (6.10b) išraiškas reikia modifikuoti. Išsamios taisyklės pateiktos atitinkamose statybos techninių reglamentų (žr. Reglamento 2 p.) dalyse. 93. Poveikių daliniai patikimumo ir poveikių derinių koeficientai. Taikomi [1,0] tinkamumo ribos būvių daliniai koeficientai, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip. 94. Poveikių derinių ψ koeficientų reikšmės yra pateiktos Reglamento 10 priedo 1 lentelėje. VII SKYRIUS. POVEIKIŲ RODIKLIAI, TAIKOMI TIESIOGINIAME INFORMACINIAME-STATISTINIAME PROJEKTAVIMO METODE 95. Taikant tiesioginį informacinį-statistinį metodą (TIS), tikrinamos tos pačios skaičiuotinės situacijos, kaip ir taikant dalinių koeficientų su bandymais metodą. I SKIRSNIS. NUOLATINIŲ APKROVŲ TIKIMYBINIAI RODIKLIAI 96. Jeigu atitinkamuose normatyviniuose dokumentuose nenurodyta kitaip, konstrukcijų savojo svorio apkrovos Gj vidurkis μGj ir vidutinė kvadratinė nuokrypa σG, j nustatoma taikant išraiškas: (7.1) (7.2) čia: λ – koeficientas; dažniausiai pasirenkama λ = 1,0; VGj ir ρGj – konstrukcijos ar elemento tūris ir medžiagos vienetinis svoris; δGj – savojo svorio variacijos koeficientas; dažniausiai pasirenkama δGj = 0,1. 97. Jeigu statinio konstrukciją ar elementą veikia keleto vienodų i = 1, 2,.., n konstrukcijų svoris, tada savojo svorio vidurkis ir vidutinė kvadratinė nuokrypa nustatomi taikant išraiškas: (7.3) (7.4) Pastaba: kai keletas konstrukcijų yra nevienodos, tada σG formulėje n reiškia tiktai didžiausių, tarp savęs besiskiriančių mažiau nei 50 % svorio, elementų kiekį. II SKIRSNIS. KINTAMŲJŲ APKROVŲ TIKIMYBINIAI RODIKLIAI 98. Jeigu atitinkamuose normatyviniuose dokumentuose nenurodyta kitaip, vyraujančios kintamosios apkrovos Q1 pagal Reglamento 10 priedo 2-4 lenteles maksimumų per 50 metų laikotarpį Q50,1 vidurkis mQ,50,1 ir vidutinė kvadratinė nuokrypa sQ,50,1 nustatoma pagal Reglamento 15–24 punktuose pateiktąsias charakteristines Qk,1 reikšmes, taikant išraiškas: (7.5) (7.6) (7.5) ir (7.6) išraiškos gautos priėmus, kad Qk,1 yra apkrovos 50 metų maksimumų vidurkis, o apkrovos 50 metų maksimumų variacijos koeficientas yra dQ,50,1=0,3. 99. Nevyraujančioms Qk, j apkrovoms imama: (7.7) (7.8) Pastaba: vietoj mQ,50, j ir sQ,50, j pagal (7.7) ir (7.8) išraiškas galima taikyti vidurkį ir vidutinę kvadratinę nuokrypą, atitinkančius apkrovos skirstinį atsitiktiniu laiko momentu, jeigu nustatyta, kad pastarųjų skirstinių rodikliai skiriasi nuo rodiklių (7.7) ir (7.8) ne daugiau kaip 10 %. 100. Tinkamumo ribiniam būviui skaičiuoti taikoma vyraujančios Q1 ir nevyraujančių Qj kintamųjų apkrovų tariamai nuolatinė dalys y2Qk,1 ir y2Qk, j. Jų vidurkis ir vidutinė kvadratinė nuokrypa apskaičiuojami: (7.9) (7.10) (7.11) (7.12) čia mQ,50,1, sQ,50,1 ir mQ,50, j, sQ,50, j nustatomi pagal (7.5)-(7.8) išraiškas. 101. Tikrinant saugos patikimumą, negrįžtamiems ir grįžtamiems tinkamumo ribiniams būviams bTTS reikšmės pasirenkamos pagal STR 2.05.03:2003 [7.15] 1 priedą. Pastaba: bTTS reikšmių, atitinkančių bDK reikšmes, nustatymo metodika aptariama [7.15] 1 priedo 3 punkte. III SKIRSNIS. POVEIKIŲ EFEKTO MODELIO PAKLAIDŲ TIKIMYBINIAI RODIKLIAI 102. Poveikių efekto, pvz., vidinės ašinės jėgos, momento, skersinės jėgos, modelio (7.13) čia simboliais F1, F2, …, Fm žymimi poveikiai, sisteminga mDE ir atsitiktinė sDE paklaidos DE nustatomos pagal statistinio tyrimo duomenis lyginant pagal atitinkamą schemą apkrautų elementų, apskaičiuotų taikant (7.13) modelį Ecal, j ir eksperimentiškai nustatytų Eobs, j reikšmių porų j = 1, 2, …, u pakankamą kiekį u ³ 30. Pastaba: sisteminga paklaida gali būti nustatoma taikant išraišką: (7.14) atsitiktinė vidutinė kvadratinė paklaida: (7.15) 103. Jeigu DE paklaidos turi reikšmingos įtakos tiesioginiam informaciniam-statistiniam projektavimui, jos turi būti nustatytos ir pateikiamos atitinkamuose statybos techniniuose reglamentuose. VIII SKYRIUS. KONSTRUKCIJŲ IR SANDĖLIUOJAMŲJŲ MEDŽIAGŲ SVORIAI 104. Reikia nustatyti konstrukcijų ir sandėliuojamųjų medžiagų vienetinių svorių charakteristines reikšmes. Vidutines reikšmes reikia taikyti kaip charakteristines reikšmes (žr. Reglamento 105 ir 106 punktus). Pastaba: Reglamento 11 priede yra pateiktos sandėliuojamųjų medžiagų vienetinių svorių ir natūraliojo šlaito kampų vidutinės reikšmės. Pateikiant diapazoną, daroma prielaida, kad vidutinė reikšmė labai priklausys nuo medžiagos kilmės ir ją galima pasirinkti kiekvienam tam tikram projektui. 105. Medžiagų (pvz., naujų ir atnaujintų medžiagų), kurios nenurodytos Reglamento 11 priedo lentelėse, vienetinių svorių charakteristines reikšmes tam tikram projektui reikia nustatyti pagal Reglamento 15–34 punktus. 106. Kai taikomos vienetinių svorių didelės sklaidos medžiagos, pvz., dėl jų prigimties, drėgnumo ir kt., tokių medžiagų svorių charakteristines reikšmes reikia įvertinti pagal Reglamento 15–34 punktus. 107. Galima taikyti tiesiogiai nustatytas vienetinių svorių reikšmes. IX SKYRIUS. STATYBINIŲ ELEMENTŲ SAVASIS SVORIS I SKIRSNIS. SAVASIS SVORIS 108. Statinių savąjį svorį reikia priskirti prie pastoviųjų fiksuotųjų poveikių, žr. Reglamento 10-14 punktus. 109. Kai laikui bėgant savasis svoris gali keistis, tai jį reikia įvertinti didžiausiąja ir mažiausiąja reikšmėmis (žr. Reglamento 15–24 punktus). Tačiau kai kuriais atvejais, kai jis yra laisvas (pvz., kilnojamosios pertvaros, žr. Reglamento 141.10 p.), jį reikia apibrėžti kaip papildomą naudojimo apkrovą. 110. Apkrovas dėl balasto reikia vertinti kaip nuolatinius poveikius ir projektuojant reikia atsižvelgti į galimus balasto perskirstymus (žr. Reglamento 119 ir 120 punktus). 111. Žemės apkrovas ant stogų ir terasų reikia vertinti kaip nuolatinius poveikius. 112. Projektuojant reikia atsižvelgti į drėgmės kiekio kitimus ir aukščio kitimą, kurie gali atsirasti dėl nekontroliuojamo kaupimosi konstrukcijos skaičiuotino eksploatacijos laikotarpio metu. II SKIRSNIS. POVEIKIŲ REPREZENTACIJA 113. Statinių savasis svoris dažniausiai reprezentuojamas viena charakteristine reikšme, apskaičiuojama pagal nominalinius matmenis ir charakteristines vienetinių svorių reikšmes. 114. Statinių savasis svoris susideda iš konstrukcijos ir nelaikančiųjų elementų, įskaitant tvirtinamųjų mechanizmų, taip pat žemės ir balasto svorius. 115. Yra šie nekonstrukciniai elementai: 115.1. stogo danga; 115.2. grindinys ir dangos; 115.3. pertvaros ir apdarai; 115.4. turėklai, atitvarai, parapetai, bordiūrai; 115.5. sienų apdangalai; 115.6. kabamosios lubos; 115.7. šiluminė izoliacija; 115.8. tiltų įranga; 115.9. tvirtinamieji mechanizmai (žr. Reglamento 116 p.). 116. Tvirtinamieji mechanizmai yra šie: 116.1. liftų ir judančiųjų laiptų įranga; 116.2. šildymo, ventiliacijos ir oro kondicionavimo įranga; 116.3. elektrotechnikos įranga; 116.4. vamzdžiai be jų turinio; 116.5. kabelių vamzdžiai ir kolektoriai. 117. Kilnojamųjų pertvarų apkrovos apibrėžiamos kaip naudojamos apkrovos, žr. Reglamento 120 ir 141.10 p. III SKIRSNIS. SAVOJO SVORIO CHARAKTERISTINĖS REIKŠMĖS 118. Savojo svorio, matmenų ir vienetinių svorių charakteristines reikšmės nustatomos pagal Reglamento 15–24 p. Taikomi nominalieji matmenys, nurodyti brėžiniuose. 119. Duomenis apie pagamintus elementus, tokius kaip grindų sistema, fasadus ir lubas, liftus ir pastatų įrangą, galima gauti iš gamintojo. 120. Kilnojamųjų pertvarų savojo svorio efektą reikia įvertinti ekvivalentiška tolygiai paskirstyta apkrova, pridėta prie naudojimo apkrovos, žr. Reglamento 141.10 p. 121. Reikia atsižvelgti į statinių nekonstrukcinių dalių, tokių kaip balasto ant geležinkelio tiltų arba užpylimo ant požeminių konstrukcijų, tokių kaip pralaidos, didžiausias ir mažiausias vienetinių svorių reikšmes, jeigu tikėtina, kad medžiaga gali sutankėti, permirkti arba dėl kitokių priežasčių eksploatacijos metu pasikeisti jos savybės. 122. Reikia nurodyti balasto ant geležinkelio tiltų storį. Nustatant mažiausias ir didžiausias balasto storio ant geležinkelio tiltų charakteristines reikšmes, reikia įvertinti ± 30 % nuokrypį nuo nominaliojo storio. 123. Nustatant didžiausią ir mažiausią tiltų vandens izoliacijos, grindinio ir kitokių sluoksnių, kai jų storio kintamumas gali būti didelis, savojo svorio charakteringąsias reikšmes, reikia atsižvelgti į suminio storio nuokrypį nuo nominaliųjų arba kitokių nurodytų reikšmių. Jeigu kitaip nenurodyta, tai šį nuokrypį reikia imti lygų ± 20 %, jeigu nominaliojoje reikšmėje įvertintas sluoksnis įrengiamas po įvykdymo, ir lygų + 40 % ir – 20 %, jeigu šis sluoksnis neįvertintas. 124. Reikia atsižvelgti į kabelių, vamzdžių ir komunikacinių kanalų savojo svorio didžiausias ir mažiausias charakteristines reikšmes. Jeigu kitaip nenurodyta, reikia įvertinti ± 20 % nuokrypį nuo vidutinės reikšmės (žr. Reglamento 10 priedą, taip pat 18 p.). 125. Charakteristines nekonstrukcinių elementų, tokių kaip turėklų, atitvarų, parapetų, bordiūrų ir kitos tiltų įrangos, sandūrų (sąvaržų), tuštumų formuotuvų savojo svorio reikšmes reikia imti lygiomis nominaliosiomis reikšmėmis, jeigu kitaip nenurodyta. Jei tai numatyta projekte, galima atsižvelgti į tuštumų užpildymą vandeniu. X SKYRIUS. NAUDOJIMO APKROVOS I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS 126. Naudojimo apkrovas reikia priskirti prie kintamųjų laisvų poveikių, jeigu šiame –reglamente nenurodyta kitaip, žr. Reglamento 10–13 p. 127. Kai nagrinėjama ypatingoji skaičiuotinė situacija, kurioje yra svarbu transporto priemonės smūgis arba mechanizmų ypatingosios apkrovos, šias apkrovas reikia imti iš EN [7.10]. 128. Naudojimo apkrovas reikia vertinti kaip tariamai statinius poveikius. Apkrovų modeliai gali apimti dinaminius efektus, jeigu nėra jokios rezonanso arba kitokios reikšmingos konstrukcijos dinaminės reakcijos rizikos. Jeigu tikėtinas rezonansinis efektas dėl sinchronizuoto ritmiško žmonių judėjimo, šokių arba šuoliavimo, reikia nustatyti specialų apkrovų dinaminio skaičiavimo modelį. 129. Vertinant autokeltuvus ir sraigtasparnius, reikia atsižvelgti į apkrovas dėl masių ir svyravimo efektų sukeltų inercijos jėgų. Šie efektai įvertinami dinaminiu dauginimo koeficientu, kuris taikomas statinėms apkrovų reikšmėms, kaip nurodyta (10.3) išraiškoje. 130. Poveikius, kurie sukelia reikšmingą konstrukcijos arba konstrukcinių elementų pagreitį, reikia priskirti prie dinaminių poveikių ir juos reikia įvertinti taikant dinaminį skaičiavimą. II SKIRSNIS. PAPILDOMI PASTATŲ REIKALAVIMAI 131. Ant stogų nereikia tuo pačiu metu pridėti naudojimo apkrovų ir sniego apkrovų arba vėjo poveikių. 132. Kai naudojimo apkrova yra traktuojama lydinčiu poveikiu, reikia taikyti tik vieną iš dviejų koeficientų ψ (žr. Reglamento 10 priedo 1 lentelę) ir αn (žr. Reglamento 141.13 p.). 133. Apie mašinų sukeltas dinamines apkrovas žr. EN [7.13]. 134. Naudojimo apkrovas, kurias reikia įvertinti tikrinant tinkamumo ribinius būvius, reikia nustatyti, atsižvelgiant į konstrukcijos eksploatavimo sąlygas ir eksploatacinių savybių reikalavimus. III SKIRSNIS. POVEIKIŲ REPREZENTACIJA 135. Pastatų naudojimo apkrovos yra tokios, kurios atsiranda dėl jų užpildymo. Šiame skyriuje pateiktos reikšmės apkrovoms dėl: 135.1. normalios žmonių veiklos; 135.2. baldų ir perkeliamų objektų (pvz., kilnojamųjų pertvarų, sukrautų daiktų, talpų turinių); 135.3. automobilių; 135.4. galimų retų įvykių, tokių kaip žmonių susitelkimo, baldų sankaupų, arba objektų perkėlimo ar sukrovimo pertvarkant arba atnaujinant apdailą. 136. Naudojimo apkrovos yra modeliuojamos tolygiai paskirstytomis apkrovomis, linijinėmis apkrovomis ir koncentruotomis apkrovomis arba šių apkrovų deriniais. 137. Naudojimo apkrovoms nustatyti pastatų perdangų ir stogų plotus reikia suskirstyti į kategorijas pagal jų panaudojimą. 138. Į šiame skyriuje pateiktas apkrovas nėra įtrauktos apkrovos dėl sunkios įrangos (pvz., komunalinėse virtuvėse, radiologijos patalpose, boilerinėse ir kt.). IV SKIRSNIS. APKROVŲ IŠDĖSTYMAS 139. Perdangos, sijos ir stogai: 139.1. skaičiuojant vieno aukšto perdangos arba stogo konstrukciją, naudojimo apkrovą reikia laikyti laisvuoju poveikiu, veikiančiu nepalankiausioje nagrinėjamų įrąžų atžvilgiu įtakos zonos dalyje; 139.2. atsižvelgiant į kitų aukštų apkrovas, jas galima laikyti tolygiai išdėstytomis (fiksuotaisiais poveikiais); 139.3. minimaliam vietiniam perdangos konstrukcijos atsparumui laiduoti reikia atlikti kitą patikrinimą koncentruota apkrova, kuri, jeigu kitaip nereikalaujama, nederinama su tolygiai išskirstyta apkrova arba kitokiomis kintamosiomis apkrovomis; 139.4. vienos kategorijos naudojimo apkrovas galima sumažinti redukcijos koeficientu αA pagal 181 punktą, atsižvelgiant į atitinkamo elemento laikomus apkrovų plotus. 140. Kolonos ir sienos: 140.1. skaičiuojant kolonas arba sienas, laikančias kelių aukštų apkrovas, sumines kiekvieno aukšto naudojimo apkrovas reikia laikyti tolygiai paskirstytomis; 140.2. kai kolonas ir sienas veikia kelių aukštų naudojimo apkrovos, sumines naudojimo apkrovas galima sumažinti koeficientu n pagal Reglamento 128 ir 141.13 p. V SKIRSNIS. NAUDOJIMO APKROVOS CHARAKTERISTINĖS REIKŠMĖS 141. Gyvenamieji, socialiniai, komerciniai ir administraciniai plotai: 141.1. gyvenamųjų, socialinių, komercinių ir administracinių pastatų plotų suskirstymas į kategorijas pagal jų būdingąjį panaudojimą yra pateiktas 10.1 lentelėje; 141.2. atskirai nuo šio plotų klasifikavimo, reikia įvertinti dinaminius efektus ten, kur naudojant pastatą yra galimi reikšmingi dinaminiai efektai (žr. Reglamento 128 ir 130 p.); 141.3. apkrautus plotus, kurių kategorijos apibūdintos 10.1 lentelėje, reikia projektuoti taikant charakteristines qk (tolygiai išskirstyta apkrova) ir Qk (koncentruota apkrova) reikšmes. Reikšmės qk ir Qk yra pateiktos 10.2 lentelėje. Bendriesiems efektams įvertinti yra numatyta qk, vietiniams efektams – Qk. 141.4. kai reikia, qk ir Qk skaičiuojant yra padidinamos (pvz., laiptų ir balkonų – atsižvelgiant į veiklą ir matmenis). 10.1 lentelė Panaudojimų kategorijos Kategorija Būdingasis panaudojimas Pavyzdys A Namų ir gyvenamosios veiklos plotai Gyvenamųjų pastatų ir namų kambariai; globos namų ir ligoninių kambariai; viešbučių ir bendrabučių miegamieji kambariai; virtuvės ir tualetai. B Įstaigų plotai C Plotai, kuriuose gali rinktis žmonės (išskyrus plotus, priskirtus A, B ir D* kategorijoms) C1: Plotai su stalais ir kt., pvz., plotai mokyklose, kavinėse, restoranuose, valgyklose, skaityklose, priimamuosiuose ir kt. C2: Plotai su fiksuotomis vietomis atsisėsti, pvz., bažnyčių, teatrų ir kinų, konferencijų salių, auditorijų, susirinkimų salių, laukimo salių, geležinkelio laukimo salių plotai. C3: Plotai be kliūčių žmonėms judėti, pvz., muziejų, parodų salių plotai ir kt., visuomeninių ir administracinių pastatų, viešbučių, ligoninių, geležinkelio stočių priekinių aikštelių praėjų plotai. C4: Plotai, kuriuose galima fizinė veikla, pvz., šokių salės, sporto salės, scenos. C5: Galimo žmonių didelio susitelkimo plotai, pvz., visuomeninių renginių pastatuose: koncertų salėse, sporto salėse, įskaitant tribūnas, terasose ir praėjose, geležinkelio peronuose. D Prekybos plotai D1: Mažmeninės prekybos bendrųjų parduotuvių plotai. D2: Universalinių parduotuvių plotai. * Atkreipiamas dėmesys į 141.2 punktą, konkrečiai į C4 ir C5. Žr. Reglamento 43-48 punktus apie tai, kada reikia įvertinti dinaminius efektus. Kategorija E – žr. Reglamento 10.3 lentelę. Pastabos: atsižvelgiant į numatomus naudojimo plotus, kurie atitinka C2, C3, C4 kategorijų charakteristikas ir užsakovo priimtą sprendimą, juos galima priskirti prie C5 kategorijos; apie sandėliavimą ir pramoninę veiklą žr. Reglamento 142.1-142.8 p. 10.2 lentelė Naudojimo apkrovos ant pastatų perdangų, balkonų ir laiptų Apkrautas plotas qk [kN/m2] Qk [kN] A kategorija: - perdangos - laiptai - balkonai 1,5 2,0 2,5 2,0 2,0 2,0 B kategorija 2,0 3,0 C kategorija: - C1 - C2 - C3 - C4 - C5 3,0 4,0 5,0 5,0 5,0 4,0 7,0 7,0 7,0 3,5 D kategorija: - D1 - D2 4,0 5,0 3,5 7,0 141.5. vietiniams patikrinimams reikia taikyti vien tik koncentruotą apkrovą Qk; 141.6. koncentruotos sandėliavimo lentynų ir kėlimo įrangos apkrovas reikia nustatyti konkrečiu atveju, žr. Reglamento 142.1–142.8 p. p.; 141.7. reikia atsižvelgti į tai, kad ši koncentruota jėga gali veikti bet kuriame taške ant perdangos, balkono arba laiptų į plotą, kurio forma turi atitikti perdangos naudojimą ir pavidalą. Paprastai galima imti kvadrato formos plotą, kurio kraštinės ilgis 50 mm. Taip pat žr. Reglamento 144.7 p. p.; 141.8. vertikalias automobilinių krautuvų eismo perdangų apkrovas reikia įvertinti pagal Reglamento 142.9–142.15 p. p.; 141.9. kai perdangos gali būti daugelio naudojimų, tai jas reikia suprojektuoti atsižvelgiant į nepalankiausią apkrovos kategoriją, kuriai veikiant gaunamas didžiausias nagrinėjamo elemento poveikių efektas (t. y. jėgos arba įlinkis); 141.10. jeigu ant perdangos apkrovą įmanoma paskirstyti skersine kryptimi, tai kilnojamųjų pertvarų savąjį svorį galima įvertinti tolygiai išskirstyta apkrova qk, kurią reikia pridėti prie perdangų naudojimo apkrovų, paimtų iš 10.2 lentelės. Ši tolygiai išskirstyta apkrova priklauso nuo pertvarų savojo svorio taip: 141.10.1. kilnojamosios pertvaros, kurių savasis svoris £ 1,0 kN/m sienos ilgio, qk = 0,5 kN/m2; 141.10.2. kilnojamosios pertvaros, kurių savasis svoris £ 2,0 kN/m sienos ilgio, qk = 0,8 kN/m2; 141.10.3. kilnojamosios pertvaros, kurių savasis svoris £ 3,0 kN/m sienos ilgio, qk = 1,2 kN/m2; 141.11. sunkesnes pertvaras reikia įvertinti atsižvelgiant į pertvarų vietas ir kryptis bei perdangų konstrukcijos formą; 141.12. pagal Reglamento 139.4 p. p. redukcijos koeficientą aA galima taikyti perdangų naudojimo apkrovų, pateiktų Reglamento 10.2 ir 10.10 lentelėse, ir I kategorijos vaikščiojamųjų stogų (žr. Reglamento 10.9 lentelę) qk reikšmėms; Pastaba: A–E kategorijoms rekomenduojama redukcijos koeficiento aA reikšmė apskaičiuojama taip: ; (10.1) C ir D kategorijoms taikomas apribojimas aA³0,6; čia: y0 – koeficientas pagal Reglamento 10 priedo 1 lentelę; A0=10,0 m2; A – apkrautasis plotas; 141.13. pagal Reglamento 140.2 punktą, jeigu plotas yra klasifikuotas į A … D kategorijas pagal Reglamento 10.1 lentelę, sumines kolonų ir sienų naudojimo apkrovas nuo kelių aukštų galima dauginti iš redukcijos koeficiento an. Jeigu STR nenurodyta kitaip, an reikšmės apskaičiuojamos taikant išraišką: ; (10.2) čia: n – aukštų, apkrautų tos pačios kategorijos apkrova virš nagrinėjamų elementų skaičius (n>2); y0 – pagal Reglamento 10 priedo 1 lentelę. 142. Sandėliavimo ir pramoninės veiklos plotai: 142.1. sandėliavimo ir pramoninės veiklos plotą reikia klasifikuoti į dvi kategorijas pagal Reglamento 10.3 lentelę: 10.3 lentelė Sandėliavimo ir pramoninės veiklos kategorijos Kategorija Panaudojimo apibūdinimas Pavyzdys E1 Galimo prekių susikaupimo plotai, įskaitant priėjimo plotus Plotai, naudojami prekėms sandėliuoti, įskaitant knygų ir dokumentų sandėliavimą E2 Pramoninė veikla 142.2. poveikių reikšmės. Kategorijų, nurodytų Reglamento 10.3 lentelėje, apkrautuosius plotus reikia projektuoti taikant charakteringąsias qk (tolygiai išskirstytos apkrovos) ir Qk (koncentruotos apkrovos) reikšmes. Rekomenduojamos qk ir Qk reikšmės yra pateiktos Reglamento 10.4 lentelėje. Reikšmes galima pakeisti, jei prireikus atsižvelgiama į panaudojimą (žr. Reglamento 10.3 lentelę ir Reglamento 11 priedą) konkrečiam projektui. Bendriesiems efektams nustatyti yra skirtas qk, o vietiniams efektams – Qk; 10.4 lentelė Sandėliavimo apkrovos ant perdangų Apkrautųjų plotų kategorijos qk [kN/m2] Qk [kN] E1 kategorija 7,5 7,0 142.3. naudojimo apkrovos charakteristinė reikšmė turi būti lygi didžiausiajai reikšmei, įvertinant, jeigu tinka, dinaminius efektus. Reikia nustatyti apkrovos išdėstymą, kuris sukelia naudojimo metu nepalankiausias sąlygas. Nurodymai trumpalaikėms situacijoms, kai įrengiamos ir permontuojamos mašinos, gaminiai, yra pateikti EN [7.9]; 142.4. sandėliavimo plotų apkrovų charakteristines reikšmes reikia nustatyti atsižvelgiant į vienetinį svorį ir didžiausias skaičiuotines krovimo aukščių reikšmes. Kai sukrauta medžiaga sukelia horizontaliąsias jėgas į sienas ir kt., horizontaliąją jėgą reikia nustatyti pagal EN [7.12]. Apie vienetinius svorius žr. Reglamento 11 priedą; 142.5. reikia įvertinti bet kokius pripildymo ir ištuštinimo efektus; 142.6. knygų ir kitokių dokumentų sandėliavimo plotų apkrovas reikia nustatyti atsižvelgiant į apkrautąjį plotą, knygų dėžių aukštį ir taikant tinkamas vienetinių svorių reikšmes; 142.7. gamybinių plotų apkrovas reikia nustatyti atsižvelgiant į numatomą veiklą ir įrangą, kuri bus sumontuota. Kai numatoma sumontuoti tokią įrangą kaip kranai, judamieji mechanizmai ir kt., tai tokius konstrukcijų efektus reikia nustatyti pagal EN [7.13]; 142.8. autokeltuvų ir transporto priemonių poveikius reikia vertinti koncentruotomis apkrovomis, veikiančiomis kartu su atitinkamomis išskirstytomis naudojimo apkrovomis, pateiktomis Reglamento 10.2, 10.4 ir 10.8 lentelėse; 142.9. autokeltuvai, atsižvelgiant į jų neto svorį, matmenis, keliamus krūvius, yra suskirstyti į 6 klases, žr. Reglamento 10.5 lentelę: 10.5 lentelė Autokeltuvų klasės FL pagal jų matmenis Autokeltuvo klasė Svoris neto [kN] Keliamasis krūvis [kN] Ašies plotis a [m] Visas plotis b [m] Visas ilgis l [m] FL1 21 10 0,85 1,0 2,60 FL2 31 15 0,95 1,10 3,00 FL3 41 25 1,00 1,20 3,30 FL4 60 40 1,20 1,40 4,00 FL5 90 60 1,50 1,90 4,60 FL6 110 80 1,80 2,30 5,10 142.10. statinė vertikalioji autokeltuvo ašies apkrova Qk priklauso nuo autokeltuvo klasės FL1... FL6 ir ji yra pateikta 10.6 lentelėje: 10.6 lentelė Autokeltuvų ašių apkrovos Šakinio keltuvo klasė Ašies apkrova Qk [kN] FL1 26 FL2 40 FL3 63 FL4 90 FL5 140 FL6 170 142.11. statinę vertikaliąją ašies apkrovą Qk reikia padidinti dinaminiu koeficientu taikant (10.3) išraišką: (10.3) čia: Qk, dyn – dinaminio poveikio charakteristinė reikšmė; j – dinaminis didinimo koeficientas; Qk – statinio poveikio charakteristinė reikšmė; 142.12. autokeltuvų dinaminį koeficientą j, kuriuo įvertinami dinaminiai efektai, atsirandantys dėl krūvio kėlimo greitėjimo ir lėtėjimo, reikia imti tokį: j = 1,4, kai perdangos pneumatinės; j = 2,0, kai perdangos ištisinės; 142.13. autokeltuvų, kurių svoris neto yra didesnis negu 110 kN, apkrovas reikia apskaičiuoti tiksliau; 142.14. autokeltuvo vertikalią ašies apkrovą Qk ir Qk, dyn reikia išdėstyti pagal 10.1 paveikslą: 10.1 pav. Autokeltuvų matmenys 142.15. horizontaliąsias apkrovas dėl autokeltuvų greitėjimo ir lėtėjimo galima imti lygiomis 30 % nuo vertikaliosios ašies apkrovos Qk. Dinaminių koeficientų taikyti nereikia; 142.16. transporto priemonių, kurios ant perdangos juda laisvai arba bėgiais, poveikius reikia nustatyti atsižvelgiant į ratų apkrovų charakteristikas; 142.17. statines vertikaliąsias ratų apkrovų reikšmes reikia išreikšti nuolatiniais svoriais ir naudingaisiais krūviais. Jų spektrus reikia taikyti derinių koeficientams ir nuovargio apkrovoms nustatyti; 142.18. ypatingu atveju reikia nustatyti ratų vertikaliąsias ir horizontaliąsias apkrovas; 142.19. konkrečiu atveju reikia nustatyti skaičiavimui tinkamą apkrovos išdėstymą, įskaitant matmenis. Atitinkamus apkrovų modelius iš EN [7.11] galima taikyti ten, kur tinka; 142.20. specialių priežiūros įrenginių apkrovas reikia modeliuoti kaip transporto priemonių apkrovas, žr. Reglamento 142.16–142.19 p. p.; 142.21. konkrečiu atveju reikia nustatyti skaičiavimui tinkamus apkrovos išdėstymus, įskaitant matmenis. 143. Garažų ir transporto priemonių plotai (išskyrus tiltus): 143.1. pastatų eismo ir stovėjimo plotai, atsižvelgiant į transporto priemonių prieinamumą, yra skirstomi į dvi kategorijas pagal Reglamento 10.7 lentelę: 10.7 lentelė Eismo ir stovėjimo plotai pastatuose Kategorija Būdingasis panaudojimas Pavyzdys F Lengvųjų transporto priemonių eismo ir stovėjimo plotai (£ 30 kN bendrojo svorio ir £ 8 sėdėjimo vietų, neįskaitant vairuotojo). Garažai; stovėjimo plotai, stovėjimo salės. G Vidutinių transporto priemonių eismo ir stovėjimo plotai (> 30 kN bendrojo svorio, bet £ 160 kN bendrojo svorio, dviem ašimis). Privažiavimo maršrutai; tiekimo zonos; priešgaisrinių transporto priemonių privažiavimo zonos (£ 160 kN bendrojo svorio). Pastabos: įvažiavimą į plotus, suprojektuotus pagal F kategoriją, reikia riboti į konstrukciją įtvirtintomis fizinėmis priemonėmis; plotus, suprojektuotus pagal F ir G kategorijas, reikia pažymėti įspėjimo ženklais; 143.2. poveikių reikšmės. Reikia taikyti apkrovos modelį, kuris susideda iš 10.2 paveiksle parodytų matmenų vienos ašies apkrovos Qk ir tolygiai išskirstytos apkrovos qk. Charakteristinės qk ir Qk reikšmės yra pateiktos Reglamento 10.8 lentelėje. Bendriesiems efektams nustatyti yra skirtas qk, o vietiniams efektams – Qk; 10.2 pav. Ašies apkrovos matmenys Pastaba: F kategorijos (žr. Reglamento 10.8 lentelę) paviršiaus kvadrato kraštinės ilgis yra lygus 100 mm, o G kategorijos (žr. Reglamento 10.8 lentelę) paviršiaus kvadrato kraštinės ilgis yra lygus 200 mm; 10.8 lentelė Garažų ir transporto priemonių eismo plotų naudojimo apkrovos Eismo plotų kategorijos qk [kN/m2] Qk [kN] F kategorija Transporto priemonės bendrasis svoris £30 kN 2,5 20 G kategorija 30 kN < bendrasis transporto priemonės svoris £160 kN 5,0 90 143.3. ašinę apkrovą pridėti dviejuose kvadrato formos plotuose tokiose galimose padėtyse, kad būtų gauti nepalankiausi poveikių efektai. F kategorijos apkrauto ploto kraštinė yra 100 mm, o G kategorijos – 200 mm. 144. Stogai: 144.1. stogus, atsižvelgiant į jų prieinamumą, reikia suskirstyti į tris kategorijas, kaip nurodyta Reglamento 10.9 lentelėje: 10.9 lentelė Stogų suskirstymas į kategorijas Apkrauto ploto kategorijos Būdingasis panaudojimas H Neprieinamieji stogai, išskyrus normalią priežiūrą ir remontą I Prieinamieji stogai, naudojami pagal A … D kategorijas K Prieinamieji specialaus panaudojimo stogai, kaip antai sraigtasparnių kilimo ir tūpimo plotai 144.2. H kategorijos stogų naudojimo apkrovos yra pateiktos Reglamento 10.10 lentelėje. I kategorijos stogų naudojimo apkrovos yra pateiktos Reglamento 10.2, 10.4 ir 10.8 lentelėse pagal būdingąjį panaudojimą; 144.3. K kategorijos stogų, kurie naudojami kaip sraigtasparnių kilimo ir tūpimo plotai, apkrovos turi būti tokios, kaip HC klasių sraigtasparnių, žr. Reglamento 10.11 lentelę; 144.4. poveikių reikšmės. H kategorijos stogų mažiausios charakteristinės Qk ir qk reikšmės, kurias reikia taikyti, yra pateiktos Reglamento 10.10 lentelėje. Jos atitinka nagrinėjamo stogo ploto projekciją: 10.10 lentelė H kategorijos stogų naudojimo apkrovos Stogas qk [kN/m2] Qk [kN] H kategorijos 0,4 1,1 Pastabos: qk gali kisti atsižvelgiant į stogo nuolydį; galima imti, kad qk veikia plote A. A reikšmė yra 10 m2; taip pat žr. Reglamento 131 punktą; 144.5. mažiausiomis reikšmėmis, pateiktomis Reglamento 10.10 lentelėje, neatsižvelgiama į nekontroliuojamų statybinių medžiagų sankaupas, kurios yra galimos remontuojant; 144.6. stogus reikia atskirai patikrinti nepriklausomai veikiančių koncentruotos Qk ir tolygiai išskirstytos qk apkrovų atžvilgiu; 144.7. stogus, išskyrus lakštinius stogus, reikia taip suprojektuoti, kad jie išlaikytų 1,5 kN krūvį, atremtą į 50 mm ilgio kraštinės kvadratą. Profiliuotojo arba neištisai sukloto paviršiaus stogo elementus reikia apskaičiuoti, atsižvelgiant į tai, kad koncentruota apkrova Qk veikia per veiksmingąjį plotą, kuris priklauso nuo skirstomųjų elementų; 144.8. K kategorijos stogų apkrovos nuo sraigtasparnių ant kilimo ir tūpimo plotų reikia nustatyti pagal Reglamento 10.11 lentelę ir taikant dinaminius koeficientus, pateiktus Reglamento 144.9 p. ir (10.3) išraiškoje: 10.11 lentelė K kategorijos stogų sraigtasparnių naudojimo apkrovos Sraigtasparnio klasė Sraigtasparnio kilimo apkrova Q Kilimo apkrova Qk Apkrauto ploto matmenys [m´m] HC1 Q £ 20 kN Qk = 20 kN 0,2´0,2 HC2 20 kN < Q £ 60 kN Qk = 60 kN 0,3´0,3 144.9. dinaminį koeficientą j, taikomą smūgio įtakoms kilimo apkrovai Qk įvertinti, galima imti j = 1,40; 144.10. priėjimo kopėčių ir pėsčiųjų tiltelių apkrovos nustatomos pagal Reglamento 10.10 lentelę kaip stogo, kurio nuolydis < 200. Pėsčiųjų tiltelių, kurie yra numatytų evakuacijos kelių dalis, qk reikia nustatyti pagal Reglamento 10.2 lentelę. Priežiūros tiltelių mažiausia Qk reikšmė turi būti lygi 1,5 kN; 144.11. skaičiuojant priėjimo angų rėmus ir apdangalus (kitokius negu apdaila), lubų atramas ir panašias konstrukcijas, reikia taikyti tokias apkrovas: 144.11.1. kai neprieinama – be naudojimo apkrovos; 144.11.2. kai prieinama – 0,25 kN/m2 paskirstyta visame plote arba ant laikomame plote ir koncentruota 0,9 kN apkrova taip pridėta, kad būtų sukelti didžiausi nagrinėjamo elemento įtempimai. VI SKIRSNIS. PARAPETŲ IR ATITVARINIŲ SIENŲ-BARJERŲ HORIZONTALIOSIOS APKROVOS 145. Linijinės apkrovos, pridėtos atitvarinės sienos arba parapeto aukštyje, bet ne aukščiau kaip 1,2 m, qk charakteristinę reikšmę reikia nustatyti pagal Reglamento 10.12 lentelę: 10.12 lentelė Atitvarinių sienų ir parapetų horizontaliosios apkrovos Apkrauti plotai qk [kN/m2] A kategorija 0,5 B ir C1 kategorijos 0,5 C2-C4 ir D kategorijos 1,0k C5 kategorija 3,0 E kategorija 2,0 F kategorija Žr. 12 priedą G kategorija Žr. 12 priedą Pastaba: E kategorijos horizontaliosios apkrovos priklauso nuo panaudojimo. Todėl nurodyta qk yra mažiausia reikšmė ir ją reikia patikrinti konkrečiam naudojimui. 146. Plotų, kuriuose galimas didelis žmonių susitelkimas per visuomeninius renginius, pvz., sporto stadionų, tribūnų, scenų, susirinkimų ar konferencijų salių, linijinė apkrova nustatoma pagal C5 kategoriją. XI SKYRIUS. SNIEGO APKROVOS I SKIRSNIS. POVEIKIŲ TAIKYMO SRITIS 147. Pateiktieji nurodymai skirti nustatyti ramiu oru ir vėjuotomis sąlygomis iškritusio sniego apkrovoms, naudojamoms projektuojant pastatų ir statinių laikančiąsias konstrukcijas. 148. Reglamente nepateikiami nurodymai apie: 148.1. smūgines sniego apkrovas, atsirandančias dėl nuo aukštesnių vietų sniego slydimo ir kritimo; 148.2. apkrovas, atsirandančias sniegui ir ledui užtvėrus vandens nutekėjimo sistemas; 148.3. papildomas vėjo apkrovas, atsirandančias dėl pastato formos ir dydžio pasikeitimo, susikaupus sniegui ir ledui; 148.4. ledo apkrovas; 148.5. šonines (horizontaliąsias) sniego apkrovas, pvz., dėl pusnies šoninio krūvio slėgio; 148.6. sniego krūvio padidėjimą lyjant. II SKIRSNIS. POVEIKIŲ KLASIFIKACIJA 149. Sniego apkrovos priskiriamos prie kintamųjų laisvųjų poveikių (žr. Reglamento 10–14 p. p.). 150. Tam tikrais atvejais sniego apkrova gali būti vertinama kaip ypatingasis poveikis (žr. Reglamento 153 punktą). III SKIRSNIS. POVEIKIŲ REPREZENTACIJA 151. Sniegas ant stogo gali susikaupti įvairiomis formomis. Tai priklauso nuo stogo geometrijos, jo terminių savybių, paviršiaus nelygumo, per stogą išskiriamo šilumos kiekio, gretimų pastatų artumo, vietovės aplinkos ir vietinio klimato; ypatingą reikšmę turi vėjuotumas, temperatūros kintamumas ir krituliai (lietus ar sniegas). Be to, gali būti susikaupę skirtingų krypčių, vieno ar kelių snigimų sniego. 152. Nustatant sniego apkrovą, pirmiausia įprasta pasirinkti tolygiai paskirstytą sniegą, susikaupusį ramaus oro sąlygomis, ir įvertinti stogo formą, sniego pustymą ir tirpimą. IV SKIRSNIS. APKROVŲ PADĖTIS 153. Sniego antžeminės apkrovos, tenkančios 1 m2 horizontalaus žemės paviršiaus, charakteristinės reikšmės sk Lietuvos rajonams pateiktos 1 priedo 1 lentelėje, o patys rajonai parodyti 1 priedo 1 pav. Pastabos: 1 priedo 1 pav. sniego apkrovos ribos nustatytos imant sk reikšmę kaip sniego dangos apkrovos apsaugotame nuo vėjo 1 m2 horizontalaus paviršiaus sklypelyje 50 metų metinių maksimumų vidurkį; kai kuriais atvejais charakteristinė sniego antžeminė apkrovos reikšmė sk gali būti nustatyta iš netoli aikštelės esančio gerai apsaugoto ploto ilgalaikių sniego matavimo duomenų, deramai juos statistiškai apdorojus. Paprastai žiemą užregistruotos maksimalios reikšmės labai svyruoja, todėl trumpesnio nei 20 metų stebėjimo periodo duomenys iš esmės netinka. Statistiniais skaičiavimais reikia nustatyti charakteristinę sniego apkrovos reikšmę, atitinkančią šio skirsnio reikalavimus. Tačiau kai kuriems klimato rajonams kompetentingos institucijos nustatytas dydis gali būti tinkamesnis nei charakteristinė reikšmė; stebint sniego apkrovą, savito klimato rajonuose yra fiksuojamos atskiros ekstremalios reikšmės, kurių negalima apdoroti skirsnio įprastąją statistine metodika, taikoma charakteristinei reikšmei nustatyti. Tokiems rajonams ekstremalios reikšmės gali būti nagrinėjamos kaip ypatingosios apkrovos. 154. Sniego apkrovos į stogo horizontaliąją projekciją dydis nustatomas pagal formulę: , (11.1) čia: sk – sniego dangos ant 1 m2 horizontaliojo žemės paviršiaus svorio charakteristinė reikšmė, imama pagal Reglamento 153 punktą; m – stogo sniego apkrovos formos koeficientas imamas pagal Reglamento 158-162 punktus; Ce – atodangos koeficientas, kurio reikšmė paprastai imama 1,0; Ct – terminis koeficientas, priklausantis nuo energijos nuostolių per stogą ar kitos terminės įtakos. Terminis koeficientas turi būti panaudojamas, kai atsižvelgiama į dėl tirpimo sumažėjusią sniego apkrovą ant stogo, turinčio didelį šiluminį laidumą (> 1 W/m2K). Visais kitais atvejais Ct = 1,0. Pastabos: Ct leistinas sumažėjimas turi būti pagrįstas pastogės ir stogų formų šiluminio laidumo savybėmis. 155. Sniego apkrova veikia vertikaliai ir priskiriama stogo ploto horizontaliajai projekcijai. 156. Projektuojant už sienų gembės pavidalu išsikišusias stogo dalis, reikia atsižvelgti nuo stogo krašto nusvirusį sniegą (žr. 11.1 pav.). Nuosvyros apkrova, daranti poveikį stogo kraštui, apskaičiuojama taikant išraišką: ; (11.2) čia: se – sniego nuosvyros tiesinio metro apkrova, [kN/m]; mi – atitinkamo stogo sniego apkrovos formos koeficientas; sk – sniego antžeminės apkrovos charakteristinė reikšmė, [kN/m2]; k – koeficientas sniego formos kintamumui įvertinti; k =3/d, bet ne didesnis negu k£g d, čia d – sniego dangos storis [m]; g – sniego vienetinis svoris (šiems skaičiavimams g = 3 kN/m3). 11.1 pav. Nuo stogo krašto nusviręs sniegas 157. Sniego apkrovos apsauginiams įrenginiams ir kliūtims: 157.1. pasirenkamas nulinis sniego ir stogo trinties koeficientas. Slenkančios sniego masės sukeltoji jėga: Fs = s b sina; (11.3) čia: s = mi sk – stogo sniego apkrova, [kN/m2]; b – horizontalus atstumas nuo apsaugos arba kliūties iki kitos apsaugos arba stogo kraigo, [m]; a – stogo nuolydžio kampas, [°]; mi – atitinkamo stogo sniego apkrovos formos koeficientas; 157.2. stogo sniego apkrova nustatoma pagal Reglamento 154 punktą ir turi atitikti nepalankiausiai paskirstytą sniego apkrovą. V SKIRSNIS. SNIEGO APKROVOS FORMOS KOEFICIENTAI 158. Sniego apkrovos pasiskirstymo schemos ir koeficiento reikšmės nustatomos pagal Reglamento 2 priedą, tarpinės koeficiento reikšmės nustatomos tiesine interpoliacija. 159. Tais atvejais, kai konstrukcijų elementų nepalankias darbo sąlygas sudaro dalinis (nepilnas) apkrovimas, būtina nagrinėti apkrovimo schemas, kai sniego apkrova apkrauta pusė arba ketvirtis konstrukcijos angos (stogams su stoglangiais – ruožuose, kurių plotis b). Pastaba: prireikus sniego apkrovą reikia imti, įvertinant numatomą vėlesnį pastatų išplėtimą. 160. Padidintos vietinės sniego apkrovos variantai, pateikti Reglamento 2 priede, turi būti įvertinti apskaičiuojant plokštes, paklotus, denginio ilginius, taip pat apskaičiuojant tuos laikančiųjų konstrukcijų elementus (santvarų, sijų, kolonų ir t. t.), kurių skerspjūvių matmenis nulemia nurodyti variantai. 161. Apskaičiuojant konstrukcijas, galima imti supaprastintas sniego apkrovimo schemas, ekvivalentiškas pagal poveikį Reglamento 2 priede pateiktoms apkrovimo schemoms. Apskaičiuojant pramonės pastatų rėmus ir kolonas leidžiama įvertinti tiktai tolygiai paskirstytą sniego apkrovą, išskyrus zonas su denginio aukščio skirtumais, kuriose būtina įvertinti padidintą sniego apkrovą. 162. Koeficientai m, nustatyti pagal Reglamento 2 priedo 1 lentelės 1, 2, 5 ir 6 schemas plokštiesiems lėkštiems (su nuolydžiu iki 12% arba kai f/l<0,05) vienanavių ir daugianavių pastatų stogams be stoglangių, sumažinami dauginant iš koeficiento k=0,8, kai vidutinis vėjo greitis 4 m/s. 163. Vienanavių ir daugianavių pastatų stogams be stoglangių su nuolydžiu nuo 12 iki 20% koeficientai m, nustatyti pagal Reglamento 2 priedo 1 lentelės 1 ir 5 schemas, mažinami dauginant iš koeficiento, lygaus 0,85. Nurodytais atvejais pastatams, kurių plotis b iki 90 m ir aukštis h >10 m, koeficientas k papildomai mažinamas dauginant iš koeficiento , bet ne mažesnio kaip 0,7. Šiuo punktu numatytos sniego apkrovos nemažinamos: 163.1. stogams pastatų, apsaugotų nuo tiesioginio vėjo poveikio gretimais aukštesniais pastatais, nutolusiais atstumu ne didesniu kaip 10h1, čia h1 – projektuojamojo ir gretimų pastatų aukščių skirtumas; 163.2. stogo, kurio ilgis b, b1 ir b2, zonose su pastatų ir parapetų aukščio skirtumais (žr. Reglamento 2 priedo 1 lentelės 8-11 schemas). VI SKIRSNIS. POVEIKIŲ DALINIAI PATIKIMUMO KOEFICIENTAI 164. Sniego poveikio dalinis patikimumo koeficientas gQ imamas lygus 1,3. XII SKYRIUS. VĖJO APKROVOS I SKIRSNIS. POVEIKIŲ TAIKYMO SRITIS 165. Šiame skyriuje pateiktos taisyklės ir metodai yra skirti vėjo apkrovai skaičiuoti iki 200 m aukščio statinių konstrukcijoms, jų dalims ir priedams. 166. Nustatoma vėjo apkrova, tenkanti atitinkamiems plotams: 166.1. visai konstrukcijai; 166.2. konstrukcijos dalims, pvz., jos sudedamosioms dalims, apsauginiams elementams ir jų jungtims. 167. Šiame skyriuje taip pat pateikiama dūmtraukių bei kitų gembinių konstrukcijų apkrovos skaičiavimo taisyklės. Specialūs reikalavimai strypiniams bokštams čia nepateikiami. 168. Šiame skyriuje reglamentuojama, kaip apskaičiuoti vėjo apkrovą, veikiančią iki 200 m tarpsnio autokelių ir geležinkelio tiltus, taip pat iki 30 m tarpsnio pėsčiųjų ir dviratininkų tiltus. Pastabos: vantiniai ir kabamieji tiltai nenagrinėjami; bokštams su atotampomis taisyklės nepateikiamos. II SKIRSNIS. POVEIKIŲ KLASIFIKACIJA 169. Vėjo poveikiai priskiriami kintantiems laisviesiems poveikiams (žr. Reglamento 10-14 punktus). III SKIRSNIS. SKAIČIUOTINĖS SITUACIJOS 170. Vėjo poveikiai nustatomi kiekvienai skaičiuotinei Reglamento 31 punkte apibrėžtai situacijai. 171. Skaičiuojant reikia atsižvelgti ir į kitų veiksnių (transporto, sniego, ledo) įtaką konstrukcijai, nes gali pasikeisti jos paviršių atskaitiniai plotai ir koeficientai. Be to, numatyti konstrukcijų darbo sąlygų pokytį, dėl kurio gali pasikeisti vėjo išorinis ir vidinis slėgis (durys papratai būna uždarytos, bet jos gali būti atidarytos per audrą). 172. Į dinaminius poveikius reaguojančios konstrukcijos turi būti tikrinamos nuovargiui. IV SKIRSNIS. POVEIKIŲ REPREZENTACIJA 173. Laikui bėgant, vėjo poveikiai fliuktuoja. Vėjas tiesiogiai veikia uždarus išorinius paviršius, o dėl jų laidumo – ir vidinius. Atvirųjų konstrukcijų vidinius paviršius gali veikti ir tiesiogiai. Slėgis sukelia jėgas, statmenas konstrukcijų bei elementų dangų paviršiams. Kai vėjas veikia didelius konstrukcijų paviršius, lygiagrečiai su paviršiumi gali atsirasti papildomos trinties jėgos. 174. Bendra konstrukcijos ir jos elementų reakcija gali būti nagrinėjama sudedant aplinkos dėmenį, veikiantį tariamai statiškai, ir rezonansinį dėmenį, atsirandantį nuo žadinimo virpesių, kurių dažnis artimas savųjų virpesių dažniui. Daugelio konstrukcijų rezonansiniai dėmenys yra maži, ir vėjo apkrova gali būti nagrinėjama supaprastintai, tarytum atsirastų tik nuo nerezonansinės aplinkos. 175. Šiame skyriuje vėjo apkrova pateikiama kaip tariamai statiškų slėgių ir jėgų, kurių poveikiai yra ekvivalentiški ekstremaliems vėjo veikimo poveikiams, reikšmių rinkinys. Liaunos konstrukcijos – dūmtraukiai, apžvalgos bokštai, rėmų ir santvarų atvirieji elementai, tiltai, o tam tikrais atvejais ir aukšti pastatai – turi būti suprojektuoti atsparūs sūkuriniam žadinimui. 176. Be šiame skyriuje reglamentuotų, leidžiama taikyti ir alternatyvius metodus bei išsamesnius inžinerinius tyrimų duomenis. Tyrimai turi būti atliekami taikant gerai parengtą analitinę, skaitmeninę arba bandymų metodiką, įskaitant matavimus vietoje ir bandymus aerodinaminiame vamzdyje. Tokiems bandymams keliami reikalavimai pateikti Reglamento 178.1 ir 178.2 p. 177. Poveikių modeliavimas: 177.1. vėjo poveikis išreiškiamas kaip slėgis arba jėga. Vėjo slėgis veikia statmenai konstrukcijos paviršiui, išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip. Pvz., lygiagreti su paviršiumi trinties jėga; 177.2. skaičiavimams paprastai naudojami šie rodikliai: 177.2.1. qref – vėjo atskaitinis slėgis, nustatomas pagal Reglamento 189 punkte apibrėžtą atskaitinį greitį; 177.2.2. c(
2. z)– koeficientas, priklausantis nuo vietovės reljefo tipo ir aukščio nuo žemės paviršiaus (žr. Reglamento 197 punktą). 178. Bandymams keliami reikalavimai: 178.1. eksperimentinių bandymų modelis turi teisingai reprezentuoti tikrąją situaciją; 178.2. turi būti įvykdomos šios sąlygos: 178.2.1. sudaromas toks profilis, kad vidutinis vėjo greitis atitiktų tą vietą, kurioje bus statomas objektas; 178.2.2. sudaromas toks oro srautas, kad nagrinėjamoje vietoje būtų teisingai įvertinta galima turbulencija. V SKIRSNIS. VĖJO APKROVŲ DUOMENYS 179. Šiame skyriuje pateiktas vėjo slėgis atitinka pakankamai standžias užtvaras, į kurių rezonansines vibracijas (kaip įprasta) galima neatsižvelgti. Jei užtvarų savųjų svyravimų dažnis yra mažas (pvz., mažesnis nei 5 Hz), tai vibracijos gali būti svarbios ir į jas būtina atsižvelgti. 180. Vėjo apkrovą į statinius reikia nagrinėti kaip visumą: 180.1. statmeno slėgio we, veikiančio į statinio arba elemento išorinį paviršių; 180.2. trinties jėgų Ttr nukreiptų išorinio paviršiaus liestine ir priklausančių jos horizontaliajai (šediniams arba banguotiems stogams, stogams su stoglangiais) arba vertikaliajai projekcijai (sienoms su lodžijomis ir panašioms konstrukcijoms); 180.3. statmenojo slėgio wi, veikiančio pastato su prapučiamomis pertvaromis vidinius paviršius su atidaromomis arba nuolat atviromis angomis; arba kaip statmenojo slėgio wx, wy pagrįsto bendru pastato atsparumu x ir y ašių atžvilgiu ir sąlygiškai veikiančio į statinio projekcijos plokštumą, statmeną atitinkamai ašiai. 181. Vėjo apkrovą reikia nustatyti kaip vėjo slėgio vidutinės wme ir pulsavimo wp dedamųjų sumą. 182. Nustatant vidinį slėgį wi, taip pat apskaičiuojant daugiaaukščius statinius iki 40 m aukščio ir vienaaukščius pramonės statinius iki 36 m aukščio, kai aukščio ir tarpsnio santykis mažesnis už 1,5, pastatytus A ir B tipo vietovėse (žr. Reglamento 197 p.), vėjo apkrovos pulsacinės dedamosios leidžiama neįvertinti. 183. Vidutinė slėgio į išorinius konstrukcijos paviršius dedamoji wme apskaičiuojama, taikant išraišką: (12.1) čia: ce – išorinio slėgio aerodinaminis koeficientas, nustatomas pagal Reglamento 186 punktą. 184. Slėgis į vidinius konstrukcijos paviršius wi apskaičiuojamas pagal išraišką: ; (12.2) čia: ci – vidinio slėgio koeficientas, nustatytas pagal Reglamento 186 punktą. 185. Didelių paviršių (pvz., didelių stogų) konstrukcijas gali veikti trinties jėga Ffr. Ji apskaičiuojama taikant formulę: ; (12.3) čia: ctr – trinties koeficientas, nustatomas pagal Reglamento 186 punktą. VI SKIRSNIS. AERODINAMINIAI KOEFICIENTAI 186. Nustatant vėjo apkrovos dedamąsias wme, Ftr, wi, wx, wy, būtina taikyti atitinkamų aerodinaminių koeficientų reikšmes išorinio slėgio ce, trinties ctr, vidinio slėgio ci, priekinio pasipriešinimo cx arba cy – imamo iš Reglamento 4 priedo 1 lentelės, strėlėmis ® parodytos vėjo kryptys. Ženklas „plius“ prie koeficientų ce ir ci atitinka vėjo slėgio kryptį į atitinkamą paviršių; ženklas „minus“ – kryptį nuo paviršiaus. Tarpinės apkrovos reikšmės nustatomos interpoliuojant. 187. Apskaičiuojant aptvarinių elementų tvirtinimą prie laikančiųjų konstrukcijų pagal išorinį stogo kontūrą, reikia įvertinti vietinį neigiamą vėjo slėgį su aerodinaminiu koeficientu ce = -2, paskirstytą išilgai paviršiaus 1,5 m plotyje (žr. 12.1 pav.), o statinių kampuose 1,5 m atstumo su aerodinaminiu koeficientu ce= -3. 188. Atvejais, nenumatytais Reglamento 4 priedo 1 lentelėje (kitos statinių formos, įvertinimas, atitinkamai pagrindus, kitų vėjo srauto krypčių arba kūno dedamųjų bendrojo pasipriešinimo kitomis kryptimis įvertinimas ir t. t.), aerodinaminius koeficientus galima imti pagal žinynų ir eksperimentinius duomenis arba pagal modelių bandymus aerodinaminiuose vamzdžiuose. Nustatant vėjo apkrovą į vidinių sienų ir pertvarų paviršių, kai nėra išorinių atitvarų (statinio montavimo stadijoje), būtina taikyti išorinio slėgio aerodinaminį koeficientą ce arba priekinio slėgio koeficientą cx. 12.1 pav. Pagal išorinį stogo kontūrą išilgai paviršiaus 1,5 m plotyje esančios vietos, kuriose, apskaičiuojant aptvarinių elementų tvirtinimą prie laikančiųjų konstrukcijų, reikia įvertinti vietinį neigiamą vėjo slėgį su aerodinaminiu koeficientu ce= -2, o 1,5 m atstumu nuo pastato kampo – su aerodinaminiu koeficientu ce= -3. VII SKIRSNIS. VĖJO DUOMENYS 189. Atskaitinis vėjo slėgis qref nustatomas taikant formulę: ; (12.4) čia: vref – atskaitinis vėjo greitis, nustatomas 191 punkte; r – oro tankis. 190. Oro tankis priklauso nuo altitudės, temperatūros bei slėgio; konkrečiai vietovei jis imamas toks, koks būtų audros metu. Jei kitaip nenurodyta, imama, kad r=1,25 kg/m3. 191. Atskaitinis vėjo greitis vref yra vidutinis vėjo greitis, matuotas 10 min. 10 m aukštyje nuo žemės paviršiaus A tipo vietovėse (žr. Reglamento 197 p.), kurio metinė viršijimo tikimybė yra 0,02 (paprastai imama, kad jis pasikartoja vidutiniškai kartą per 50 metų). Jis nustatomas pagal formulę: ; (12.5) čia: vref,0 – vėjo greičio pagrindinė atskaitinė reikšmė (žr. Reglamento 3 priedo 1 lentelę); cDIR – krypties koeficientas, lygus 1,0, jeigu (žr. Reglamento 3 priedo 2 lentelę) nenurodyta kitaip; cTEM – laikotarpio (sezono) koeficientas, lygus 1,0, jeigu (žr. Reglamento 3 priedo 4 punktą) nenurodyta kitaip; cALT – aukščio virš jūros lygio koeficientas, lygus 1,0, jeigu (žr. Reglamento 3 priedo 5 punktą) nenurodyta kitaip. 192. Statybos metu naudojamoms konstrukcijoms (kurioms reikia laikinųjų ryšių), konstrukcijoms, kurių naudojimo laikas yra žinomas ir trumpesnis nei vieneri metai, atskaitinis vėjo greitis vref gali būti mažinamas. Tai priklauso nuo: 192.1. konstrukcijų naudojimo trukmės; 192.2. konstrukcijos apsaugojimo arba sustiprinimo, pučiant stipriam vėjui, galimybės; 192.3. laiko, kurio reikia konstrukcijai apsaugoti arba sustiprinti; 192.4. stipraus vėjo tikimybės; 192.5. stipraus vėjo prognozės galimybės; 192.6. sąlygų, išvardytų Reglamento 3 priede. 193. Laikotarpio koeficientas cTEM nusako šį sumažinimą pagal (12.5) formulę ir Reglamento 196 punktą arba (
3. ir)atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas. 194. Laikinosiomis konstrukcijomis negali būti vežti tinkamos konstrukcijos, kurios bet kuriuo metų laiku išmontuojamos ir vėl sumontuojamos. 195. Vėjo apkrovos rajonų žemėlapiai ir vėjo greičio pagrindinės atskaitinės reikšmės bei kita meteorologinė informacija pateikti Reglamento 3 priede. 196. Vėjo atskaitinis greitis vref(p), kai metinė viršijimo tikimybė p yra kitokia nei 0,02 (žr. Reglamento 191 punktą), gali būti apskaičiuojamas taikant išraišką (žr. 12.2 pav.): ; (12.6) čia: vref – atskaitinis greitis, kai metinė viršijimo tikimybė yra 0,02; K1 – formos koeficientas; galima imti K1 = 0,2, jeigu Reglamento 3 priede nenurodyta kitaip; n – laipsnio rodiklis; galima imti n = 0,5, jeigu Reglamento 3 priede nenurodyta kitaip. 12.2 pav. vref(p)/ vref santykis, kai K1=0,2 ir n=0,5 197. Koeficientai c(z), įvertinantys vėjo slėgio pokytį pagal aukštį z, nustatomi iš Reglamento 12.1 lentelės, atsižvelgiant į vietovės tipą. Skiriami tokie vietovės tipai: 197.1. A – atviros jūrų pakrantės, ežerų ir vandens saugyklų pakrantės; 197.2. B – miestų teritorijos, miškų masyvai ir kitos vietovės, kurios yra tolygiai užstatytos aukštesnėmis kaip 10 m kliūtimis; 197.3. C – miestų rajonai, užstatyti aukštesniais kaip 25 m statiniais. 198. Statiniai laikomi esantys nurodyto tipo vietovėje, jeigu ši vietovė iš vėjo pusės tęsiasi 30h atstumu, kai statinio aukštis h iki 60 m, ir 2 km, kai aukštis didesnis. 12.1 lentelė Koeficientai c(z), įvertinantys vėjo slėgio pokytį pagal aukštį Aukštis z, m Koeficientai c(
4. z)vietovės tipams A B C £5 0,75 0,5 0,4 10 1,0 0,65 0,4 20 1,25 0,85 0,55 40 1,5 1,1 0,8 60 1,7 1,3 1,0 80 1,85 1,45 1,15 100 2,0 1,6 1,25 150 2,25 1,9 1,55 200 2,45 2,1 1,8 250 2,65 2,3 2,0 300 2,75 2,5 2,2 350 2,75 2,75 2,35 ³480 2,75 2,75 2,75 Pastaba: nustatant vėjo apkrovimą, vietovės tipai įvairioms skaičiuotinėms vėjo kryptims gali būti skirtingi. VIII SKIRSNIS. VĖJO APKROVOS PULSAVIMO DEDAMOJI 199. Vėjo apkrovos pulsavimo dedamosios wp aukštyje z reikšmę reikia nustatyti: 199.1. statiniams (ir jų konstrukciniams elementams), kurių savųjų svyravimų pirmasis dažnis f1, Hz, didesnis už ribinį savųjų svyravimų dažnį flim (žr. Reglamento 201 punktą), pagal formulę: (12.7) čia: wme – nustatoma pagal 183 punktą; z – vėjo slėgio pulsavimo koeficientas aukštyje z, imamas iš Reglamento 12.2 lentelės; n – vėjo slėgio pulsavimo erdvinės koreliacijos koeficientas (žr. Reglamento 203 punktą). 12.2 lentelė Vėjo slėgio pulsacijos koeficientas Aukštis z, m Vėjo slėgio pulsavimo koeficientas z vietovės tipams A B C £5 0,85 1,22 1,78 10 0,76 1,06 1,78 20 0,69 0,92 1,50 40 0,62 0,80 1,26 60 0,58 0,74 1,14 80 0,56 0,70 1,06 100 0,54 0,67 1,00 150 0,51 0,62 0,90 200 0,49 0,58 0,84 250 0,47 0,56 0,80 300 0,46 0,54 0,76 350 0,46 0,52 0,73 ³480 0,46 0,50 0,68 199.2. statiniams (ir jų konstrukciniams elementams), kuriuos galima nagrinėti kaip sistemą su vienu laisvės laipsniu (vienaaukščių pramonės pastatų skersiniai rėmai, vandentiekio bokštai ir t. t.), kai f1<flim – pagal formulę: ; (12.8) čia: wme – nustatoma pagal Reglamento 183 punktą; x – dinamiškumo koeficientas, nustatomas pagal 12.3 pav., atsižvelgiant į parametrą ir svyravimų logaritminio dekrementą d (žr. Reglamento 201 ir 202 punktus); gQ – poveikio dalinis patikimumo koeficientas (žr. Reglamento 207 punktą); qref – vėjo slėgio atskaitinė reikšmė, Pa (žr. Reglamento 189 punktą); 199.3. simetriško plano pastatams, kuriems f1<flim, taip pat visiems statiniams, kurių f1 < flim< f2 (čia f2 – statinių savųjų svyravimų antrasis dažnis), pagal formulę: (12.9) čia: m – statinio masė z lygyje, priklausanti paviršiaus plotui, į kurį veikia vėjo apkrova; x – dinamiškumo koeficientas (žr. Reglamento 199.2 p.); y – statinio horizontalus poslinkis z lygyje pagal savųjų svyravimų pirmąją formą (pastovaus aukščio simetriško plano statiniams y galima imti lygų poslinkiui nuo horizontalios tolygiai paskirstytos statinės apkrovos); y – koeficientas, nustatomas dalijant statinį į r zonas, kuriose imama pastovi vėjo apkrova: ; (12.10) čia: Mk – statinio k-osios zonos masė; yk -k-osios zonos centro horizontalusis poslinkis; wpk – vėjo apkrovos į k-ąją zoną pulsavimo dedamosios atstojamoji, nustatoma pagal formulę (12.7). 200. Daugiaaukščiams pastatams su pastoviu per visą aukštį standumu, mase ir pavėjinio paviršiaus pločiu vėjo apkrovos pulsavimo dedamąją z lygyje leidžiama nustatyti pagal formulę: ; (12.11) čia: wph – vėjo apkrovos pulsavimo dedamosios charakteristinė reikšmė statinio viršaus h aukštyje, nustatoma pagal formulę (12.7). 12.3 pav. Dinaminiai koeficientai: 1 – gelžbetoniniams ir mūro statiniams, taip pat su metaliniu karkasu, esant atitvarinėms konstrukcijoms (d = 0,3); 2 – plieniniams bokštams, stiebams, futeruotiems dūmtraukiams, kolonų tipo aparatams, įskaitant esančius ant gelžbetoninių paaukštinimų (d = 0,15) 201. Savųjų svyravimų dažnių ribinė reikšmė flim, Hz, leidžianti neįvertinti inercijos jėgų, susidarančių, esant atitinkamos savosios formos svyravimams, nustatoma iš Reglamento 12.3 lentelės. 202. Cilindrinės formos statiniams, kai f1 < flim, būtina papildomai atlikti skaičiavimus sūkuriniam sužadinimui (vėjo rezonansui). Svyravimų logaritminio dekremento d reikšmę reikia imti: 202.1. gelžbetoniniams ir mūro statiniams, taip pat pastatams su plieno karkasu, turinčiu atitvarines konstrukcijas, d = 0,3; 202.2. plieniniams bokštams, stiebams, futeruotiems dūmtraukiams, kolonų tipo aparatams, įskaitant esančius ant gelžbetoninių paaukštinimų, d = 0,15. 203. Pulsavimo slėgio erdvinės koreliacijos koeficientą n reikia nustatyti pastato skaičiuotinam paviršiui, kuriam įvertinama pulsavimo koreliacija. Skaičiuotinas paviršius apima tuos priešvėjinius, pavėjinius šoninius sienų, stogų paviršius ir panašias konstrukcijas, nuo kurių vėjo slėgis perduodamas statinio skaičiuotinam elementui. 204. Jeigu skaičiuotinis paviršius artimas stačiakampiui, orientuotam taip, kad jo kraštinės lygiagrečios su pagrindinėmis ašimis (12.4 pav.), koeficientą n reikia nustatyti iš Reglamento 12.4 lentelės, atsižvelgiant į parametrus r ir c, imamus iš Reglamento 12.5 lentelės. 205. Apskaičiuojant visą pastatą, skaičiuotinio paviršiaus matmenis reikia nustatyti pagal Reglamento 4 priedo nuorodas. Šiuo atveju ažūriniams statiniams skaičiuotinio paviršiaus matmenis būtina imti pagal jo išorinį perimetrą. 12.4 pav. Pagrindinė koordinačių sistema nustatant koreliacijos koeficientą n 12.3 lentelė Savųjų svyravimų dažnių ribinės reikšmės flim, Hz, leidžiančios neįvertinti inercijos jėgų, susidarančių, esant atitinkamos savosios formos svyravimams Lietuvos vėjo apkrovos rajonai (imami pagal 3 priedo žemėlapį) flim, d=0,3 d=0,15 I 0,95 2,9 II 1,1 3,4 III 1,2 3,8 12.4 lentelė Pulsavimo slėgio erdvinės koreliacijos koeficientas n r, m Koeficientai n, kai c, m, lygus 5 10 20 40 80 160 350 0,1 0,95 0,92 0,88 0,83 0,76 0,67 0,56 5 0,89 0,87 0,84 0,80 0,73 0,65 0,54 10 0,85 0,84 0,81 0,77 0,71 0,64 0,53 20 0,80 0,78 0,76 0,73 0,68 0,61 0,51 40 0,72 0,72 0,70 0,67 0,63 0,57 0,48 80 0,63 0,63 0,61 0,59 0,56 0,51 0,44 160 0,53 0,53 0,52 0,50 0,47 0,44 0,38 12.5 lentelė Parametrų r ir c reikšmės pulsavimo slėgio erdvinės koreliacijos koeficientui n nustatyti Pagrindinė koordinačių plokštuma, kuriai lygiagretūs skaičiuotiniai paviršiai r c zoy b h zox 0,4a h zoy b a 206. Statiniams, kurių f2 < flim, būtina atlikti dinaminį skaičiavimą, įvertinant s pirmosios formos savuosius svyravimus. Skaičių s reikia nustatyti iš sąlygos fs < flim < fs+1. IX SKIRSNIS. POVEIKIO DALINIS PATIKIMUMO KOEFICIENTAS 207. Vėjo poveikio dalinis patikimumo koeficientas gQ imamas lygus 1,3. XIII SKYRIUS. TILTINIŲ IR KABAMŲJŲ KRANŲ APKROVOS I SKIRSNIS. TAIKYMO SRITIS 208. Šis skyrius apibrėžia naudojimo apkrovas (modelius ir charakteristines reikšmes), susijusias su tiltiniais ir kabamaisiais kranais, kurios apima, jei tinka, dinaminius efektus ir atsitiktines jėgas. II SKIRSNIS. POVEIKIŲ KLASIFIKACIJA 209. Krano apkrovos priskiriamos prie kintamųjų laisvųjų poveikių (žr. EN [7.13]). III SKIRSNIS. POVEIKIŲ REPREZENTACIJA 210. Tiltinių ir kabamųjų kranų apkrovos nustatomos atsižvelgiant į krano darbo režimo grupę, pavaros tipą ir krovinio kabinimo būdą. Tiltinių ir kabamųjų kranų darbo režimo grupių bendrasis išvardijimas pateiktas Reglamento 5 priedo 1 lentelėje. 211. Krano ratais į pokraninius kelius perduodamos visos vertikaliųjų apkrovų charakteristinės reikšmės ir kiti skaičiavimams reikalingi duomenys turi būti nustatomi pagal atitinkamus kranų valstybinius standartus. Nestandartiniams kranams – pagal gamyklos gamintojos išduoto paso pateikiamus duomenis. Pastaba: krano kelias yra dvi sijos, laikančios vieną tiltinį kraną, arba visos sijos, laikančios vieną kabamąjį kraną (dvi sijos – vienos angos kranui, trys sijos – dviejų angų kranui ir t. t.). 212. Elektrinio krano stabdymo jėgų sukeliamos horizontaliosios apkrovos veikiančios išilgai krano kelio charakteristinė reikšmė yra lygi 0,1 nagrinėjamos krano pusės stabdymo ratus veikiančios visos krano vertikaliosios apkrovos charakteristinės reikšmės. 213. Skersai krano kelio elektrinio vežimėlio stabdymo jėgos sukeliamos horizontaliosios apkrovos charakteristinė reikšmė yra lygi: 213.1. kranams, kurių krovinys pakabintas lanksčiąja pakaba – 0,05 krano keliamosios galios ir vežimėlio svorio; 213.2. kranams, kurių krovinys pakabintas standžiąja pakaba – 0,1 krano keliamosios galios ir vežimėlio svorio. Šią apkrovą reikia įvertinti apskaičiuojant pastato skersinį rėmą ir krano kelio sijas. Daroma prielaida, kad apkrova, perduodama į vieną krano kelio pusę (siją), vienodai pasiskirsto tarp į šią siją besiremiančių krano ratų ir gali būti nukreipta tiek į tarpatramio vidų, tiek ir į jo išorę. 214. Skersai krano kelio veikiančiosios horizontaliosios apkrovos, kurias sukelia elektrinio krano susiskersavimas ir krano kelio nelygiagretumų (šoninė jėga), charakteristinė reikšmė kiekvienam krano varančiajam ratui lygi 0,1 visos vertikaliosios apkrovos į krano ratą charakteristinės reikšmės. Ši apkrova yra įvertinama tik skaičiuojant krano kelio sijų stiprumą ir pastovumą bei jų tvirtinimą prie kolonų, pastatuose, kai kranai yra 7K, 8K darbo režimo grupių. Be to, įvertinama, kad apkrova į siją perduodama visais krano vienos pusės ratais ir gali būti nukreipta tiek į pastato tarpatramio vidurį, tiek ir į išorę. Reglamento 213 punkte nurodytos jėgos nereikia vertinti kartu su šonine jėga. 215. Krano ir vežimėlio stabdymo sukeliama horizontalioji jėga pridedama krano ratų ir krano kelio bėgių lietimosi vietoje. 216. Išilgai krano kelio krano smūgio į galinę atramą sukeliamos horizontaliosios apkrovos charakteristinė reikšmė apskaičiuojama pagal Reglamento 6 priede pateiktas rekomendacijas. Ši apkrova įvertinama tik apskaičiuojant galines atramas ir jų tvirtinimą prie krano kelio sijų. IV SKIRSNIS. APKROVŲ IŠDĖSTYMAS 217. Apskaičiuojant krano kelio sijų stiprumą ir pastovumą, reikia įvertinti ne daugiau kaip dviejų tiltinių arba kabamųjų kranų sukeliamą vertikaliąją apkrovą. 218. Skaičiuojant pastatų, su keliuose tarpsniuose esančiais tiltiniais kranais, rėmų, kolonų, pamatų ir pagrindų stiprį bei pastovumą, kiekviename kelyje įvertinama ne daugiau kaip dviejų nepalankiausioje pagal poveikį vietoje stovinčių kranų vertikaliosios apkrovos. 219. Įvertinant skirtingų tarpatramių kranų sutelkimą vienoje sandūroje, vertinama ne daugiau kaip keturių nepalankiausiųjų pagal poveikį kranų įtaka. 220. Apskaičiuojant pastatų, su viename arba keletame kelių esančiais kabamaisiais kranais, rėmų, kolonų, stogo sijų, pogegninių konstrukcijų, pamatų bei pagrindų stiprį ir pastovumą, kiekviename kelyje reikia įvertinti ne daugiau kaip dviejų, nepalankiausioje padėtyje stovinčių, kranų vertikaliąsias apkrovas. 221. Įvertinant skirtinguose keliuose esančių kabamųjų kranų sutelkimą, jų sandūroje sukeliamas vertikaliąsias apkrovas būtina įvertinti: 221.1. ne daugiau kaip dviejų kranų apkrovas, apskaičiuojant kraštinės eilės kolonas, pogegnines konstrukcijas, pamatus ir pagrindus, kai tarpsnyje yra du kranų keliai; 221.2. ne daugiau kaip keturių kranų apkrovas, apskaičiuojant vidurinės eilės kolonas, pogegnines konstrukcijas, pamatus ir pagrindus; apskaičiuojant kraštinės eilės kolonas, pogegnines konstrukcijas, pamatus ir pagrindus, kai tarpsnyje yra trys kranų keliai; apskaičiuojant pogegnines konstrukcijas, kai tarpsnyje yra du arba trys kranų keliai. 222. Apskaičiuojant krano kelių, kolonų, rėmų, gegnių ir pogegninių konstrukcijų, pamatų, taip pat pagrindų stiprumą ir pastovumą, horizontaliosios apkrovos įvertinamos ne daugiau kaip nuo dviejų viename arba skirtinguose keliuose, bet vienas šalia kito esančių nepalankiausiųjų pagal poveikį kranų. Be to, būtina įvertinti tik vieną kiekvieno krano horizontaliąją apkrovą (skersinę arba išilginę). 223. Nustatant vertikaliąsias ir horizontaliąsias tiltinių kranų, esančių vieno tarpsnio dviejuose arba trijuose aukštuose, viename tarpsnyje vienu metu esant kabamiesiems ir tiltiniams kranams, taip pat naudojant kabamuosius kranus, skirtus kroviniui perkelti nuo vieno krano prie kito, naudojantis perkėlimo tilteliais, apkrovas skirtas konstrukcijų stiprumui ir pastovumui apskaičiuoti, kranų skaičius turi būti įvertinamas pagal techninę užduotį, nustatytą atsižvelgiant į technologinį sprendinį. 224. Apskaičiuojant krano kelio sijų vertikaliuosius ir horizontaliuosius įlinkius arba kolonų horizontaliuosius poslinkius, įvertinama nepalankiausia pagal poveikį vieno krano sukeliama apkrova. 225. Krano kelyje, esant tik vienam kranui ir sąlygai, kad antrasis kranas pastato naudojimo metu nebus pastatytas, įvertinamos tik vieno krano sukeliamos apkrovos. V SKIRSNIS. DALINIAI PATIKIMUMO, DINAMINIO POVEIKIO KOEFICIENTAI IR DERINIO DAUGIKLIAI 226. Krano sukeliamųjų poveikių daliniai patikimumo koeficientai γ pateikti 13.1 lentelėje: 13.1 lentelė Kranų poveikių daliniai patikimumo koeficientai Poveikis Simbolis Situacija P/T A Nuolatiniai krano poveikiai: nepalankūs palankūs Kiti kintamieji poveikiai: nepalankūs palankūs Netikėtieji poveikiai gGsup gGinf gQ gA 1,1 1,0 1,3 0 1,0 1,0 1,0 0 1,0 P, T, A – atitinkamai nuolatinė, trumpalaikė ir ypatingoji skaičiuotinės situacijos (žr. Reglamento 31 punktą). 227. Krano sukeliamų poveikių koeficientai pateikti 13.2 lentelėje: 13.2 lentelė Kranų poveikiųy koeficientai Poveikis Simbolis y0 y1 y2 Poveikių grupės įskaitant kranus 4K-6K darbo režimo grupės kranams 7K darbo režimo grupės kranams 8K darbo režimo grupės kranams Qr 1,0 1,0 1,0 0,9 0,9 0,9 0,5 0,6 0,7 228. Apskaičiuojant krano kelio sijų stiprumą, įvertinant vietinį ir dinaminį krano vieno rato sutelktosios vertikaliosios apkrovos poveikį, šios apkrovos visą charakteristinę reikšmę reikia dauginti iš papildomojo koeficiento gf1, kuris lygus: 228.1. 1,6 – 8K darbo režimo grupės kranams su standžiąja krovinio pakaba; 228.2. 1,4 – 8K darbo režimo grupei kranams su lanksčiąja krovinio pakaba; 228.3. 1,3 – 7K darbo režimo grupės kranams; 228.4. 1,1 – kitų darbo režimo grupių kranams. Tikrinant krano kelio sijų sienelės vietinį pastovumą, papildomo koeficiento reikšmė lygi 1,1. 229. Apskaičiuojant krano kelio sijų stiprį ir pastovumą bei jų tvirtinimą prie pastato laikančiųjų konstrukcijų, vertikaliųjų krano apkrovų skaičiuotinės reikšmės dauginamos iš dinaminio koeficiento: 229.1. esant ne didesniam kaip 12 m kolonų žingsniui: 229.1.1. 1,2 – 8K darbo režimo grupės tiltiniams kranams; 229.1.2. 1,1 – 6K ir 7K darbo režimo grupės tiltiniams kranams bei visų darbo grupių kabantiesiems kranams; 229.2. esant didesniam kaip 12 m kolonų žingsniui – 1,1 – 8K darbo režimo grupės tiltiniams kranams. 230. 8K darbo režimo grupės kranų horizontaliųjų apkrovų skaičiuotines reikšmes reikia įvertinti su dinaminiu koeficientu, kuris lygus 1,1. Kitais atvejais apkrovų dinaminis koeficientas lygus 1,0. 231. Apskaičiuojant konstrukcijų patvarumą, krano kelio sijų įlinkį ir kolonų horizontalųjį poslinkį bei krano vieno rato vertikaliosios apkrovos vietinį poveikį, dinaminis koeficientas neįvertinamas. 232. Įvertinant dviejų kranų sukeliamas apkrovas, jos dauginamos iš derinių koeficiento: 232.1. y = 0,85 – 1K…6K darbo režimo grupių kranams; 232.2. y = 0,95 – 7K, 8K darbo režimo grupių kranams. 233. Įvertinant keturių kranų sukeliamas apkrovas jos dauginamos iš derinių koeficiento: 234.1. y = 0,7 – 1K…6K darbo režimo grupių kranams; 234.2. y = 0,8 – 7K, 8K darbo režimo grupių kranams. 235. Įvertinant vieno krano horizontaliąsias arba vertikaliąsias apkrovas, jos nemažinamos. 236. Apskaičiuojant elektrinių tiltinių krano kelių sijų patvarumą ir sijų tvirtinimo prie pastato laikančiųjų konstrukcijų detales, reikia įvertinti krano sukeliamųjų apkrovų tariamai nuolatines reikšmes y2Qk. Tikrinant sijų sienelių patvarumą nuo sutelktosios vertikaliosios apkrovos poveikio krano rato veikimo zonoje, krano vieno rato sukeliamos vertikaliosios apkrovos tariamai nuolatinė reikšmė dauginama iš koeficiento įvertinamo apskaičiuojant sijų stiprumą, nurodyto Reglamento 228 punkte. Kranų darbo režimo grupės, kurioms skaičiuojamas konstrukcijų pastovumas, yra nurodomos konstrukcijų projektavimo normose. XIV SKYRIUS. KLIMATO TEMPERATŪROS POVEIKIAI I SKIRSNIS. TAIKYMO SRITIS 237. Konstrukcijų projektavimo reglamente numatytais atvejais būtina įvertinti vidutinės temperatūros pokytį laike Dt ir temperatūros kitimą n elemento skerspjūvyje. II SKIRSNIS. POVEIKIŲ KLASIFIKACIJA 238. Temperatūros įtaka pastatų konstrukcijoms priskiriama prie kintamųjų laisvųjų poveikių. III SKIRSNIS. POVEIKIO REPREZENTACIJA 239. Vidutinių temperatūrų pokyčio elemento skerspjūvyje charakteristinės reikšmės atitinkamai šiltu Dtw ir šaltu Dtc metų laiku nustatomos pagal formules: ; (14.1) ; (14.2) čia: tw, tc – elemento skerspjūvio vidutinių temperatūrų charakteristinės reikšmės šiltu ir šaltu metų laiku, imamos pagal Reglamento 240 punktą; tow, toc – pradinės temperatūros šiltu ir šaltu metų laiku, imamos pagal Reglamento 243 punktą. 240. Vidutinių temperatūrų charakteristinės reikšmės tw ir tc bei temperatūrų pokytis elemento skerspjūvyje šiltu Jw ir šaltu Jc metų laiku vienasluoksnėms konstrukcijoms imami iš Reglamento 14.1 lentelės. Pastaba: sluoksniuotosioms (daugiasluoksnėms) konstrukcijoms tw, tc, Jw, Jc – nustatomi apskaičiavimais. Konstrukcijas, pagamintas iš kelių medžiagų, artimų pagal šiluminius parametrus, leidžiama nagrinėti kaip vienasluoksnes. 14.1 lentelė Vidutinės temperatūrų reikšmės ir jų pokytis elemento skerspjūvyje šiltu ir šaltu metų laikotarpiu Statinių Pastatai ir statiniai eksploatacijos stadijoje konstrukcijos Nešildomi pastatai (be technologinių šilumos šaltinių) ir atviri statiniai Šildomi pastatai Statiniai su dirbtiniu klimatu ir pastoviais, technologiniais šilumos šaltiniais Neapsaugoti nuo saulės spinduliavimo poveikio (iš jų išorinės atitvaros) Apsaugoti nuo saulės spinduliavimo poveikio (iš jų vidinės) Žymėjimai, priimti 14.1 lentelėje: tew, tec – lauko vidutinės paros temperatūros atitinkamai šiltu ir šaltu metų laiku, imamos pagal Reglamento 241 punktą; tiw, tic – vidaus (patalpų) oro temperatūros atitinkamai šiltu ir šaltu metų laiku, imamos pagal užduotį statybai technologinių sprendinių pagrindu; Q1, Q2, Q3 – vidutinių temperatūrų padidėjimai elemento skerspjūvyje ir temperatūrų sukeliamos paros lauko temperatūros svyravimų pokytis, imami iš Reglamento 14.2 lentelės; Q4, Q5 – vidutinių temperatūrų didėjimai elemento skerspjūvyje ir temperatūrų dėl saulės spinduliavimo pokyčio, imami pagal Reglamento 242 punktą. Pastabos: kai yra duomenų apie konstrukcijų temperatūrą pastatų su pastoviais nekintančiais technologiniais šilumos šaltiniais eksploatacijos stadijoje, reikšmės tw, tc, vw, vc imamos šių duomenų pagrindu; statant pastatus ir statinius tw, tc, vw, vc imami kaip nešildomiems pastatams eksploatacijos stadijoje. 241. Lauko oro vidutinės paros temperatūros šiltu tew ir šaltu tec metų laiku nustatomos pagal formules: ; (14.3) ; (14.4) čia: tI, tVII – daugiamečiai mėnesio oro temperatūros vidurkiai sausio ir liepos mėnesiais imami atitinkamai pagal RSN 196-94 [7.14] 2.1 lentelę; DI, DVII – vidutinių paros temperatūrų nuokrypa nuo vidutinių mėnesio temperatūrų (DI – imama pagal RSN 196-94 [7.14] 2.10 lentelę; DVII = 60C). Pastaba: eksploatuojamuose šildomuose pramonės pastatuose, apsaugotuose nuo saulės spinduliavimo poveikio; DVII galima neįvertinti. 242. Padidėjimas Q4 ir Q5, 0C apskaičiuojami pagal formules: ; (14.5) ; (14.6) čia: r – konstrukcijos išorinio paviršiaus saulės spinduliavimo sugerties koeficientas, imamas pagal Reglamento 7 priedo 1 lentelę; Smax – saulės spinduliavimo (tiesioginio ar išsklaidyto) maksimali suminė reikšmė W/m2, imama pagal Reglamento 8 priedo 1 ir 2 lenteles); k – koeficientas, imamas iš Reglamento 14.3 lentelės, k1 – koeficientas, imamas iš Reglamento 14.4 lentelės. 14.2 lentelė Vidutinių temperatūrų reikšmės ir temperatūros pokytis elemento skerspjūvyje Statinių konstrukcijos Temperatūros padidėjimas Q1 Q2 Q3 Metalinės 8 6 4 Gelžbetoninės, betoninės, armuoto mūro ir mūrinės, kurių storis cm: iki 15 nuo 15 iki 39 per 40 8 6 2 6 4 2 4 6 4 243. Pradinė temperatūra, atitinkanti konstrukcijos arba jos dalies sujungimą į užbaigtą sistemą, šiltu tow ir šaltu t0C metų laiku nustatoma iš formulių: ; (14.7) . (14.8) Pastaba: kai yra žinomas konstrukcijos jungimo laikas, darbų atlikimo seka, pradinę temperatūrą galima patikslinti, įvertinant šiuos duomenis. 14.3 lentelė Paviršiaus orientacijos įtakos koeficientas Paviršiaus (paviršių) tipas ir orientacija Koeficientas k Horizontalus 1,0 Vertikalūs, orientuotas: į pietus vakarus rytus 1,0 0,9 0,7 IV SKIRSNIS. KLIMATO TEMPERATŪROS POVEIKIŲ DALINIAI PATIKIMUMO KOEFICIENTAI 244. Klimato temperatūros poveikių Dt ir n dalinis patikimumo koeficientas gQ imamas lygus 1,3. 14.4 lentelė Konstrukcijos tipo įtakos koeficientas Statinių konstrukcijos Koeficientas k1 Metalinės 0,7 Gelžbetoninės, betoninės, armuoto mūro ir mūrinės, kurių storis cm: iki 15 nuo 15 iki 39 per 40 0,6 0,4 0,3 XV SKYRIUS. APLEDĖJIMO APKROVOS I SKIRSNIS. TAIKYMO SRITIS 245. Apledėjimo apkrovas būtina įvertinti projektuojant elektros tiekimo ir ryšių oro linijas, elektros transporto kontaktines linijas, antenų stiebų įrenginius ir panašius statinius. II SKIRSNIS. POVEIKIŲ REPREZENTACIJA 246. Apledėjimo išskirstytos apkrovos charakteristinė reikšmė apvalaus skerspjūvio elementams iki d £ 70 mm (laidai, lynai, stiebų atotampos, vantos ir kt.) i, N/m, nustatoma pagal formulę: . (15.1) 247. Paviršinės apledėjimo apkrovos charakteristinė reikšmė , Pa, kitiems elementams nustatoma pagal formulę: . (15.2) Formulėse (15.1) ir (15.2): b – apledėjimo sienutės storis, mm, viršijamas 1 kartą per 5 metus – 10 mm skersmens apvalaus skerspjūvio elementų, esančių 10 m aukštyje virš žemės paviršiaus, imama iš Reglamento 15.1 lentelės, 200 m aukštyje ir aukščiau – iš 15.2 lentelės. Kitiems pasikartojimų periodams apledėjimo storis imamas pagal specialias nustatyta tvarka patvirtintas technines sąlygas; k – koeficientas, kuriuo įvertinamas apledėjimo sienutės pokytis, atsižvelgiant į apvalaus skerspjūvio elementų skersmenį, ir nustatomas iš Reglamento 15.3 lentelės; d – laidų, lynų skersmuo, mm; m1 – koeficientas, kuriuo įvertinamas apledėjimo storio kitimas, atsižvelgiant į apvalaus skerspjūvio elementų skersmenį, ir imamas iš Reglamento 15.4 lentelės; m2 – koeficientas, įvertinantis apledėjusio paviršiaus ploto santykį su bendruoju elemento paviršiaus plotu ir imamas lygus 0,6; r – ledo tankis, imamas lygus 0,9 g/cm3; g – laisvojo kritimo pagreitis, m/s2. 15.1 lentelė Apledėjimo rajonai Apledėjimo rajonai (imama pagal RSN 156-94, 8.6 lentelę) I II III IV Apledėjimo storis b, mm Ne mažiau kaip 6,2 8,5 11,5 14,5 15.2 lentelė Apledėjimo storis z aukštyje Aukštis virš žemės paviršiaus z, m Apledėjimo sienelės storis b, mm 200 15-20 300 35 400 60 15.3 lentelė Koeficientas, įvertinantis apledėjimo storio kitimą priklausomai nuo aukščio Aukštis virš žemės paviršiaus, m 5 10 20 30 50 70 100 Koeficientas k 0,8 1,0 1,2 1,4 1,6 1,8 2,0 15.4 lentelė Koeficientas, priklausantis nuo apvalaus elemento skerspjūvio skersmens Laidų, lynų skersmuo, mm 5 10 20 30 50 70 Koeficientas m1 1,1 1,0 0,9 0,8 0,7 0,6 Pastabos (15.1–15.4 lentelėms): tarpinės dydžių reikšmės gali būti nustatomos tiesine interpoliacija; apledėjimo storį ant pakabintų apvalaus skerspjūvio horizontaliųjų elementų (lynų, laidų) galima imti redukuotojo svorio centro aukštyje; apledėjimo apkrovos apvaliems cilindro formos horizontaliesiems elementams iki 70 mm skersmens, apledėjimo storis, pateiktas 15.2 lentelėje, sumažinamas 10 %. 248. Vėjo slėgis į apledėjusius elementus imamas lygus 25 % atskaitinio vėjo slėgio qref, nustatomo pagal Reglamento 189 punktą. Nustatant vėjo apkrovą į statinių elementus, esančius aukščiau kaip 100 m virš žemės paviršiaus, apledėjusių laidų ir lynų skersmuo, nustatomas įvertinant apledėjimo storį, pateiktą 15.2 lentelėje, dauginamas iš koeficiento, lygaus 1,5. 249. Oro temperatūrą, esant plikšalai, reikia imti statiniams iki 100 m – -50C, daugiau kaip 100 m – -100C. Rajonuose, kur, esant apledėjimui, temperatūra žemesnė kaip -150C, ją reikia imti pagal faktinius duomenis. III SKIRSNIS. POVEIKIO DALINIS PATIKIMUMO KOEFICIENTAS 250. Poveikio dalinis patikimumo koeficientas Q apledėjimo apkrovai imamas lygus 1,3, išskyrus kituose dokumentuose numatytus atvejus. XVI SKYRIUS. KITOS APKROVOS 251. Būtinais atvejais, numatytais norminiais dokumentais arba nustatytais atsižvelgiant į statybos ir naudojimo sąlygas, būtina įvertinti kitas apkrovas, nenumatytas šiose normose (specialios technologinės apkrovos; drėgmės ir susitraukimo, vėjo poveikiai, sukeliantys aerodinaminius nepastoviuosius svyravimus). XVII SKYRIUS. ĮLINKIAI IR POSLINKIAI I SKIRSNIS. TAIKYMO SRITIS 252. Šiame skyriuje nurodomi laikančiųjų ir atitvarinių konstrukcijų ribiniai įlinkiai ir poslinkiai, apskaičiuojant konstrukcijas pagal tinkamumo ribinių būvių grupės reikalavimus, neatsižvelgiant į vartojamas statybines medžiagas. 253. Reglamentas netaikomas hidrotechniniams, transporto, atominių elektrinių statiniams, taip pat elektros perdavimo linijų atramoms, atvirų paskirstymo ir antenų ryšių statiniams. II SKIRSNIS. BENDROSIOS NUORODOS 254. Apskaičiuojant konstrukcijų įlinkius (išlinkius) ir poslinkius, turi būti tenkinama sąlyga: d ≤ dlim, (17.1) čia: d – konstrukcijos elemento (arba visos konstrukcijos) įlinkis (išlinkis), nustatomas įvertinant veiksnius, turinčius įtakos jo reikšmėms, pagal Reglamento 9 priedo 1-3 punktus; dlim – ribinis įlinkis (išlinkis) ir poslinkis, nustatomi šiose normose. 255. Apskaičiavimus būtina atlikti vertinant šiuos reikalavimus: 255.1. technologinius (palaikančius normalų technologinių, kėlimo ir transportavimo įrenginių, kontrolės matavimo prietaisų ir t. t. darbą); 255.2. konstrukcinius (palaikančius susijungiančių konstrukcinių elementų ir jų sandūrų vientisumą, taip pat užduotuosius nuolydžius); 255.3. fiziologinius (suteikiančius galimybę išvengti kenksmingų poveikių ir nemalonių pojūčių, esant svyravimams); 255.4. estetinius ir psichologinius (leidžiančius patirti malonių įspūdžių dėl konstrukcijų išvaizdos bei išvengti nemalonių pojūčių). Kiekvienas iš išvardytų reikalavimų turi būti įvykdytas, neatsižvelgiant į kitus. Konstrukcijų svyravimų apribojimus reikia nustatyti pagal Reglamento 9 priedo 4 punkto nurodymus. 256. Skaičiuotinės situacijos, kurioms reikia apskaičiuoti įlinkius ir poslinkius, jiems atitinkančias apkrovas, taip pat statybinei pakylai keliamus reikalavimus, pateiktos Reglamento 9 priedo 5 punkte. 257. Perdangų ir denginio konstrukcijų elementų ribiniai įlinkiai, ribojami technologiniais, konstrukciniais ir fiziologiniais reikalavimais, nustatomi nuo išlinkusios ašies, atitinkančios elemento būklę jį apkraunant apkrova, kuriai skaičiuojamas įlinkis, o ribojami estetiniais ir fiziologiniais reikalavimais – nuo tiesės, jungiančios elementų atramas (žr. Reglamento 9 priedo 7 punktą). 258. Konstrukcijų elementų įlinkiai neribojami estetiniais ir psichologiniais reikalavimais, jeigu nepablogina konstrukcijų išvaizdos (pvz., membraninės perdangos, pasvirę stogeliai, konstrukcijos su palinkusia arba pakelta apatine juosta) arba jeigu konstrukcijos paslėptos nuo apžvalgos. Išvardytais reikalavimais neribojami įlinkiai perdangų bei denginių konstrukcijoms, esančioms virš patalpų, kuriose maža žmonių buvimo trukmė (pvz., transformatorinių, palėpių). Pastaba: visų tipų, stogo dangos vientisumą reikia palaikyti dažniausiai konstrukciniais būdais (pvz., naudojant kompensatorius, sudarant stogo elementų nekarpytumą), o ne didinant laikančiųjų elementų standumą. 259. Visų įvertinamųjų apkrovų patikimumo koeficientai ir krautuvų, elektrokarų, tiltinių ir kabamųjų kranų sukeltų apkrovų dinamiškumo koeficientai imami lygūs vienetui. Patikimumo koeficientus pagal paskirtį reikia imti pagal STR 2.05.03:2003 [7.15] 3 priedo 3 lentelę ir dauginti iš apkrovų charakteristinių reikšmių. 260. Pastatų ir statinių konstrukcijų elementų, neaptartų šiose normose ir kituose norminiuose dokumentuose, ribiniai įlinkiai bei poslinkiai, vertikalieji ir horizontalieji įlinkiai bei poslinkiai nuo pastoviųjų, ilgalaikių ir trumpalaikių apkrovų neturi viršyti 1/150 tarpatramio arba 1/75 gembės ilgio. III SKIRSNIS. KONSTRUKCIJŲ ELEMENTŲ VERTIKALIEJI RIBINIAI ĮLINKIAI 261. Konstrukcijų elementų ribiniai įlinkiai ir apkrovos, kurioms veikiant reikia apskaičiuoti įlinkius, pateikti 17.1 lentelėje. Reikalavimai tarpams tarp gretimų elementų pateikti Reglamento 9 priedo 6 punkte. 17.1 lentelė Konstrukcijų elementų ribiniai įlinkiai ir apkrovos, kurioms veikiant, reikia apskaičiuoti įlinkius Konstrukcijų elementai Keliamieji reikalavimai Vertikalieji ribiniai įlinkiai dlim Apkrovos vertikaliesiems įlinkiams apskaičiuoti 1. Tiltinių ir kabamųjų kranų kelių sijos. Valdomų nuo grindų (ir gervės) technologiniai l/250 vieno krano iš kabinos, kai darbo režimų grupės: 1K-6K 7K 8K fiziologiniai ir technologiniai l/400 l/500 l/600 taip pat -“- -“- -“- 2. Sijos, santvaros, rėmo sijos, ilginiai, plokštės, paklotai (įskaitant plokščių ir paklotų skersines briaunas):
5. a)denginių ir perdangų, atvirų apžvalgai, kai anga l, m: l £ 1 l = 3 l = 6 l = 24