📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.05.04:2003 „POVEIKIAI IR APKROVOS“ PATVIRTINIMO
2003 m. gegužės 15 d. Nr. 233
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 11.5 punktu,
1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (pridedama).
2. Nustatau, kad:
2.1. šis įsakymas įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.;
2.2. šio statybos techninio reglamento nuostatos privalomos projektavimo darbams, kurie pagal projektavimo darbų rangos sutartis pradedami nuo 2003 m. liepos 1 d.
3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „reglamentas“, „statyba“.
Aplinkos Ministras Arūnas Kundrotas
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2003 m gegužės 15 d. įsakymu Nr. 233
STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS
STR 2.05.04:2003
POVEIKIAI IR APKROVOS
I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato poveikius ir apkrovas, veikiančius statinių laikančiąsias konstrukcijas. Reglamente pateikiama:
1.1. poveikių klasifikacija;
1.2. skaičiuotinės situacijos;
1.3. poveikių derinimas;
1.4. statybinių medžiagų ir sandėliuojamų medžiagų svorio tankiai;
1.5. statybinių elementų savasis svoris;
1.6. naudojimo apkrovos;
1.7. sniego apkrovos;
1.8. vėjo apkrovos;
1.9. kranų apkrovos;
1.10. klimato temperatūros poveikiai;
1.11. apledėjimo apkrovos;
1.12. įlinkiai ir poslinkiai.
2. Poveikių ir apkrovų ypatumai, projektuojant gelžbetonines, plienines, mūro, armuoto mūro, medines, aliuminines bei kitas konstrukcijas, išdėstyti atskiruose statybos techniniuose reglamentuose bei kituose Lietuvoje nustatyta tvarka įteisintuose normatyviniuose dokumentuose.
3. Reglamento nuostatos privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, užsiimantiems statinio projektavimo ir 2 punkte nurodytų konstrukcijų ir geotechnikos projektavimo bei normatyvinių dokumentų projektavimui ir kontrolei rengimo veikla.
4. Kol neįteisinti visi europinę (EN) ir pasaulinę (ISO) atitinkamas sistemas sudarantys ir (arba) neparengti visi 2 punkte išvardyti dokumentai, projektuojant konstrukcijas, gali būti naudojami atitinkamai suderinti atskiri normatyviniai dokumentai, pasiekiant ne mažesnį patikimumą, koks reglamentuojamas [7.15] IV skyriaus II skirsnyje ir atskiruose 3 punkte išvardytuose reglamentuose.
5. Derinant skirtingų normatyvinių sistemų dokumentus, atliekama ([7.15] 3.1 p.) aptartoji patikimumo analizė, atsižvelgiant į šiuos pagrindinius veiksnius:
5.1. charakteristines reikšmes ir jų fraktilio lygį;
5.2. dalinius patikimumo koeficientus, įskaitant ir konversijos, darbo sąlygų ir kitus (jeigu jie yra) koeficientus;
5.3. įrąžų ir atsparumo deterministinių ir patikimumo laidavimo modelių paklaidas (atsitiktines ir sistemingas);
5.4. konstrukcijų ir medžiagų kontrolei, bandymams ir tyrinėjimams naudojamų metodikų ir įrangos paklaidas.
6. Šis Reglamentas yra suderintas ir pagrįstas atitinkamais EN [7.3-7.13] privalomaisiais reikalavimais, Tarybos direktyvos 89/106/EEC esminiu reikalavimu Nr. 1 Mechaninis atsparumas ir stabilumas bei esminiu reikalavimu Nr. 2 Gaisro sauga.
II SKYRIUS. NUORODOS
7. Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos dokumentus:
7.1. LST ISO 8930:2003 Bendrieji konstrukcijų patikimumo principai. Terminai;
7.2. LST ISO 3898:2002 Konstrukcijų projektavimo pagrindai. Žymėjimo sistema. Bendrieji žymenys;
7.3. LST L ENV 1991-1:2000 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 1 dalis. Projektavimo pagrindai;
7.4. LST L ENV 199121:2000 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 2–1 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Tankiai, savojo svorio ir naudingosios apkrovos;
7.5. LST L ENV 19912-2:2000 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 2–2 dalis. Gaisro poveikiai konstrukcijoms;
7.6. LST L ENV 199123:2000 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 2-3 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Sniego apkrovos;
7.7. LST L ENV 1991-2-4:2000 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 2–4 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Vėjo poveikiai;
7.8. LST L ENV 1991-2-5:2002 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 2–5 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Temperatūros poveikiai;
7.9. LST L ENV 199126:2002 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 2–6 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Poveikiai statybos metu;
7.10. LST L ENV 199127:2002 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 2–7 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Atsitiktiniai smūgių ir sprogimų poveikiai;
7.11. LST L ENV 19913:2000 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 3 dalis. Tiltų eismo apkrovos;
7.12. LST L ENV 19914:2000 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 4 dalis. Silosų ir rezervuarų poveikiai;
7.13. LST L ENV 19915:2002 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 5 dalis. Kranų ir kitų mechanizmų sukelti poveikiai;
7.14. RSN 196-94 „Statybinė klimatologija“;
7.15. statybos techninį reglamentą STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“.
III SKYRIUS. SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI
8. Reglamente vartojamų pagrindinių sąvokų ir jų apibrėžimų sąrašas pateiktas LST L EN 1991-2-1:2000 [7.4].
V SKYRIUS. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI
9. Pagrindinių ir papildomų žymenų sąrašas pateiktas standartuose [7.2; 7.3].
V SKYRIUS. POVEIKIŲ PAGRINDINIAI KINTAMIEJI IR JŲ REPREZENTACIJA
I SKIRSNIS. POVEIKIAI IR APLINKOS ĮTAKA
10. Pagrindinės klasifikacijos. Poveikiai pagal jų kitimą laike klasifikuojami taip:
10.1. nuolatiniai poveikiai (G), pvz., savasis konstrukcijų svoris, fiksuotoji įranga ir kelio danga, taip pat netiesioginiai poveikiai dėl susitraukimo ir nevienodų sėdimų;
10.2. kintamieji poveikiai (Q), pvz., naudojimo apkrovos ant pastato perdangų, sijų ir stogų, vėjo poveikiai arba sniego apkrovos;
10.3. ypatingieji poveikiai (A), pvz., sprogimai arba transporto priemonių smūgiai.
Pastaba:
deformaciniai poveikiai gali būti nuolatiniai arba kintamieji.
11. Tam tikrus poveikius, tokius kaip seisminiai poveikiai ir sniego apkrovos, galima vertinti kaip ypatinguosius ir (arba) kintamuosius poveikius, atsižvelgiant į statybvietės padėtį.
12. Poveikius dėl vandens galima apibrėžti kaip nuolatinius ir (arba) kintamuosius poveikius atsižvelgiant į jų dydžio kitimą laike.
13. Poveikiai taip pat klasifikuojami:
13.1. pagal jų kilmę – į tiesioginius ir netiesioginius;
13.2. pagal jų erdvinę sklaidą – į fiksuotuosius ir laisvuosius;
13.3. pagal jų pobūdį ir (arba) konstrukcijos reakciją – į statinius ir dinaminius.
14. Poveikį reikia apibūdinti modeliu, dažniausiai jo reikšmę pateikiant vienu skaliariniu dydžiu, kurio gali būti kelios reprezentacinės reikšmės.
Pastaba:
kai kuriems poveikiams ir patikrinimams gali prireikti sudėtingesnio kai kurių poveikių dydžių pateikimo.
15. Poveikių charakteristinės reikšmės. Poveikio charakteristinė reikšmė Fk yra jo pagrindinė reprezentacinė reikšmė ir apibrėžiama:
15.1. kaip vidutinė, didžiausioji arba mažiausioji reikšmė ir nominalioji reikšmė (kuri nesiejama su žinomu statistiniu skirstiniu);
15.2. projekto dokumentuose, jeigu atitinka metodus, pateiktus standartuose [7.5-7.8].
16. Nuolatinio poveikio charakteristinė reikšmė apibrėžiama taip:
16.1. jeigu G kintamumą galima vertinti kaip mažą, galima taikyti tik vieną Gk reikšmę;
16.2. jeigu G kintamumo negalima vertinti kaip mažo, reikia taikyti dvi reikšmes: didžiausią Gk, sup ir mažiausią Gk, inf.
17. G kintamumo galima nepaisyti, jeigu G reikšmingai nekinta skaičiuotiniu konstrukcijos eksploatacijos periodu ir mažas jo variacijos koeficientas. Tokiu atveju Gk imama lygi vidutinei reikšmei.
Pastaba:
šis variacijos koeficientas, atsižvelgiant į konstrukcijos tipą, gali būti nuo 0,05 iki 0,10.
18. Tais atvejais, kai konstrukcija labai jautri G kitimams (pvz., kai kurie iš anksto įtemptųjų gelžbetoninių konstrukcijų tipai), reikia taikyti dvi reikšmes netgi esant mažam variacijos koeficientui. Tada Gk, inf yra 5 % fraktilis, o Gk, sup yra 95 % fraktilis statistinio G skirstinio, kurį galima imti pagal Gauso dėsnį.
19. Konstrukcijos savąjį svorį galima nurodyti viena charakteristine reikšme, apskaičiuojama pagal nominaliuosius matmenis ir vidutines vienetines mases, žr. Reglamento IX skyrių.
20. Išankstinį įtempimą (P) reikia apibrėžti kaip nuolatinį poveikį, atsiradusį dėl konstrukcijos kontroliuojamų jėgų ir (arba) kontroliuojamų deformacijų. Šiuos išankstinio įtempimo tipus reikia skirti vieną nuo kito (pvz., išankstinis įtempimas įtempiamąja armatūra, įtempimas deformaciniu poveikiu ties atramomis).
Pastaba:
išankstinio įtempimo charakteristinėmis reikšmėmis duotuoju laiku t gali būti didžiausioji reikšmė Pk, sup(t) ir mažiausioji reikšmė Pk, inf(t). Saugos ribiniams būviams galima taikyti vidutinę reikšmę Pm(t).
21. Kintamųjų poveikių charakteristinė reikšmė (Qk) atitinka vieną iš šių:
21.1. didžiausiąją reikšmę, kuri neviršijama esant pasirinktai tikimybei, arba mažiausioji reikšmė, kuri pasiekiama esant pasirinktai tikimybei per nurodytąjį atskaitinį laikotarpį;
21.2. nominaliąją reikšmę, kuri gali būti nurodyta tais atvejais, kai statistinis skirstinys nežinomas.
Pastabos:
reikšmės pateiktos atitinkamuose šios dalies skyriuose;
klimato poveikių charakteristinė reikšmė yra metinių maksimumų 0,02 fraktilis. Tai yra ekvivalentiška nuo laiko priklausančios dalies vidutiniam 50 metų pasikartojimo periodui. Tačiau kai kuriais atvejais, atsižvelgiant į poveikio pobūdį ir (arba) pasirinktą skaičiuotinę situaciją, gali būti kitas labiau tinkami fraktilis ir (arba) pasikartojimo periodas.
22. Kiekvieno projekto ypatingųjų poveikių skaičiuotinę reikšmę Ad reikia nustatyti atskirai.
23. Seisminių poveikių skaičiuotinę reikšmę reikia įvertinti per charakteristinę reikšmę AEk arba nustatyti kiekvienam projektui atskirai.
24. Daugiakomponenčių poveikių charakteristinį poveikį reikia pateikti reikšmių grupėmis, iš kurių kiekvieną projektiniuose skaičiavimuose reikia įvertinti atskirai.
25. Kitos kintamųjų poveikių reprezentacinės reikšmės yra šios:
25.1. derintinė reikšmė, išreikšta sandauga ψ0Qk, taikoma saugos ribiniams būviams ir negrįžtamiesiems tinkamumo ribiniams būviams tikrinti (žr. Reglamento VI skyrių ir [7.15] 4 priedą);
25.2. dažnoji reikšmė, išreikšta sandauga ψ1Qk, taikoma saugos ribiniams būviams ypatingaisiais poveikiais tikrinti ir grįžtamiesiems tinkamumo ribiniams būviams tikrinti;
Pastabos:
pavyzdžiui, pastatams dažnoji reikšmė yra taip parinkta, kad jos atskaitinio laikotarpio viršijimo periodas yra lygus 0,01, o eismo apkrovų kelių tiltams dažnoji apkrova nustatyta pagal vienos savaitės atskaitinį laikotarpį;
retoji reikšmė, išreikšta sandauga ψ1, infqQk, yra taikoma tam tikriems tinkamumo ribiniams būviams tikrinti, pvz., gelžbetoninių tiltų perdangoms arba tiltų perdangų gelžbetoninėms dalims. Retoji reikšmė nustatyta tik kelių eismo apkrovoms [7.11], temperatūriniams poveikiams [7.8] ir vėjo poveikiams [7.7] yra pagrįsta vienerių metų pasikartojimo periodu.
25.3. tariamai nuolatinė reikšmė, išreikšta sandauga ψ2Qk, taikoma saugos ribiniams būviams su ypatingaisiais poveikiais ir grįžtamiesiems tinkamumo ribiniams būviams tikrinti. Tariamai nuolatinės reikšmės taip pat taikomos ilgalaikiams efektams apskaičiuoti.
Pastaba:
apkrovų ant pastatų perdangų tariamai nuolatinė reikšmė yra taip pasirinkta, kad laiko dalis, per kurią ji viršijama, yra lygi 0,50 atskaitinio periodo. Kaip alternatyvą tariamai nuolatinę reikšmę galima pasirinkti lygią vidutinei reikšmei per pasirinktą laiko periodą. Vėjo poveikių ir kelių eismo poveikių atvejais tariamai nuolatinė reikšmė paprastai imama lygi nuliui.
26. Nuovargio poveikių reprezentacija. Nuovargio poveikių modeliai turi būti tie, kurie yra nustatyti įprastinėms konstrukcijoms (pvz., vieno ir kelių tarpatramių tiltams, aukštoms lanksčioms konstrukcijoms vėjo atžvilgiu) atitinkamuose šios dalies skyriuose konstrukcijų reakcijoms į apkrovų svyravimus įvertinti.
27. Konstrukcijų, kurios yra už atitinkamuose šios dalies skyriuose apibrėžtų modelių taikymo srities, nuovargio poveikius reikia nustatyti iš matavimų įvertinimo arba iš laukiamojo poveikio spektro ekvivalentinių studijų.
28. Dinaminių poveikių reprezentacija. Nuovargio apkrovos modeliuose pagreičio sukelti efektai įvertinami netiesiogiai charakteristinėmis statinėmis apkrovomis. Šių modelių taikymo ribos aprašytos standartuose [7.4–7.13].
29. Kai dinaminiai poveikiai sukelia reikšmingą konstrukcijos pagreitį, reikia atlikti dalinį sistemos skaičiavimą.
30. Aplinkos įtaką, kuri gali paveikti konstrukcijos ilgaamžiškumą, reikia įvertinti pasirenkant konstrukcijos medžiagas, joms keliamus reikalavimus, konstrukcijos koncepciją ir išsamų projektavimą. Į aplinkos įtaką reikia atsižvelgti ir, kai galima, apibūdinti kiekybiškai.
II SKIRSNIS. SKAIČIUOTINĖS SITUACIJOS
31. Reikalinga pasirinkti tinkamą skaičiuotinę situaciją, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis konstrukcija turi išpildyti jai keliamus reikalavimus. Skaičiuotinės situacijos klasifikuojamos:
31.1. nuolatinės skaičiuotinės situacijos, kurios nurodo normalias eksploatacijos sąlygas;
31.2. trumpalaikės skaičiuotinės situacijos, kurios nurodo trumpalaikes konstrukcijos būvio sąlygas, pvz., statant, rekonstruojant arba remontuojant;
31.3. ypatingosios skaičiuotinės situacijos, kurios nurodo išskirtines konstrukcijos būvio sąlygas arba jos aplinkos poveikį, pvz., gaisrą, sprogimą, smūgį arba lokalizuoto irimo pasekmes;
31.4 seisminės skaičiuotinės situacijos, nurodančios konstrukcijos būvio sąlygas seisminių poveikių atvejais.
32. Reikalinga pasirinkti pakankamai griežtas ir kintančias skaičiuotines situacijas taip, kad būtų atsižvelgta į visas aplinkybes, kurios, manoma, bus vykdant ir eksploatuojant konstrukciją. Skaičiuotinis eksploatacijos laikotarpis apibrėžtas [7.15] V skyriaus IV skirsnyje.
33. Skaičiuotinėse situacijose reikia atsižvelgti į naujas papildomas dangas, įrengtas po atlikimo, ir (arba) paskirstymo vamzdynus. Tinkamose skaičiuotinėse situacijose reikia atsižvelgti į vandens lygį.
34. Analizuojant sąveikos su kitomis apkrovomis (pvz., vėju) atvejus, suminė pastato naudojimo apkrova laikoma vienu poveikiu.
35. Kai naudojimo apkrovos charakteristinė reikšmė, derinant su kitais poveikiais, sumažinama ψ koeficientais, apkrovos visuose aukštuose nustatomos be αn koeficiento.
36. Gamybiniuose plotuose, kuriuose dalies apkrovų kintamumas arba vibraciniai poveikiai gali sukelti nuovargį, kiekvienam atskiram atvejui turi būti nustatytas nuovargio apkrovos modelis.
III SKIRSNIS. POVEIKIŲ EFEKTŲ MODELIAI
37. Konstrukcijų modeliavimas. Skaičiavimus reikia atlikti taikant atitinkamus modelius, kurie aprėptų tinkamus kintamuosius.
38. Reikalinga pasirinkti tokius konstrukcijų modelius, kurie tiktų nustatyti konstrukcijos reakciją, esant priimtinam tikslumo lygiui. Konstrukcijų modeliai taip pat turi atitikti nagrinėjamą ribinį būvį.
39. Konstrukcijų modelius reikia pasirinkti remiantis pripažinta teorija ir praktika. Prireikus jie tikrinami eksperimentais.
40. Modeliavimas veikiant statiniams poveikiams. Statinių poveikių modeliavimą reikia pagrįsti pasirenkant tinkamas elementų ir jų sandūrų bei tarp elementų ir grunto jėgos-deformacijos priklausomybes. Modelyje taikomos pakraščio sąlygos turi atitikti numatytąsias konstrukcijoje.
41. Tikrinant ribinius būvius, reikia atsižvelgti į poslinkių ir deformacijų veiksnius, jeigu dėl jų gaunamas reikšmingas įrąžų didėjimas.
42. Netiesioginiai poveikiai skaičiavimams pritaikomi taip:
42.1. skaičiuojant tiesiškai tamprią sistemą – tiesiogiai kaip ekvivalentines jėgas (kai reikia, naudojant atitinkamus tamprumo modulių santykius),
42.2. skaičiuojant netiesinę sistemą – tiesiogiai kaip deformacinius poveikius.
43. Modeliavimas veikiant dinaminiams poveikiams. Konstrukcijų modelius įrąžoms nustatyti reikia parinkti atsižvelgiant į reikiamus konstrukcinius elementus, jų masę, stiprumą, standumą bei slopinimo charakteristikas ir visus reikiamus nekonstrukcinius elementus, jų savybes. Modelyje taikomos pakraščio sąlygos turi atitikti numatytąsias konstrukcijoje.
44. Jeigu tinka dinamines apkrovas traktuoti kaip tariamai statines, dinamines dalis galima įvertinti įskaitant jas į statines reikšmes arba taikant ekvivalentinius statinių poveikių dinaminius didinimo koeficientus. Kai kuriems ekvivalentiniams dinaminio didinimo koeficientams nustatomi laisvųjų svyravimų dažniai.
45. Grunto ir konstrukcijos sąveikos atveju grunto įtaką galima modeliuoti atitinkamomis ekvivalentinėmis spyruoklėmis ir amortizatoriais.
46. Prireikus (pvz., esant vėjo sukeltoms vibracijoms arba seisminiams poveikiams), poveikius galima nustatyti modaline analize, remiantis medžiagos ir geometrinės formos elgsena, pagal tiesinę priklausomybę. Taisyklingos formos, reguliaraus standumo ir masių išsidėstymo konstrukcijų tiesioginę modalinę analizę, jeigu tinka atsižvelgti tik į pagrindinę modą, galima pakeisti skaičiavimu, taikant ekvivalentinius statinius poveikius.
47. Dinaminius poveikius taip pat galima išreikšti, kai tinka, procesų sąvokomis arba dažnumų sritimi ir tinkamais metodais nustatyta konstrukcijos reakcija.
48. Kai dinaminiai poveikiai gali sukelti tokio dydžio arba dažnio vibracijas, kad galėtų viršyti tinkamumo reikalavimus, reikia patikrinti tinkamumo ribinį būvį (žr. Reglamento 10 priedą).
49. Ugnies poveikių modeliavimas. Ugniai atsparios konstrukcijos projektavimo skaičiavimas turi būti pagrįstas skaičiuotiniais gaisro procesais [7.5], reikia taikyti konstrukcijos temperatūros raidos modelius, taip pat ir konstrukcijos mechaninės elgsenos, esant aukštai temperatūrai, modelius.
50. Veikiamos gaisro konstrukcijos reikalaujamą elgseną reikia patikrinti visos konstrukcijos skaičiavimu arba dalies elementų rinkinių skaičiavimu, arba elementų skaičiavimu, taip pat ir taikant duomenis iš lentelių ar bandymų rezultatus.
51. Veikiamos gaisro konstrukcijos elgseną reikia įvertinti atsižvelgiant į nominalinį gaisro poveikį arba modeliuotą gaisro poveikį, taip pat lydinčiuosius poveikius [7.5].
52. Konstrukcijos reakcija, esant aukštoms temperatūroms, įvertinta atskirų konstrukcijų projektavimo statybos techniniuose reglamentuose. Terminiai modeliai gali būti grindžiami prielaida, kad temperatūra skerspjūviuose ir išilgai elementų yra tolygi arba netolygi. Konstrukcijų modeliai gali būti apriboti atskirų elementų skaičiavimu arba galima atsižvelgti į gaisro veikiamų elementų tarpusavio sąveiką.
53. Laikančiųjų elementų reakcijos, esant aukštoms temperatūroms, modeliai turi būti netiesiniai.
IV SKIRSNIS. POVEIKIŲ IR JŲ EFEKTŲ SKAIČIUOTINĖS REIKŠMĖS
54. Taikant dalinių koeficientų metodą, reikia patikrinti, kad tinkamose skaičiuotinėse situacijose nebūtų viršytas joks tinkamas ribinis būvis, kai skaičiavimo modeliuose yra taikomos poveikių arba įrąžų ir atsparumų skaičiuotinės reikšmės.
55. Parinktų skaičiuotinių situacijų ir tinkamų ribinių būvių atskirus kritinių apkrovų variantų poveikius reikia derinti, kaip išsamiai nurodyta šiame skyriuje. Tačiau poveikių, kurie negali veikti tuo pačiu metu, pavyzdžiui, dėl fizinių priežasčių, derinyje kartu, vertinti nereikia.
56. Skaičiuotinės reikšmės gaunamos taikant charakteristines arba kitas reprezentacines reikšmes, derinant su daliniais ir kitais koeficientais, pateiktais šiame skyriuje ir statybos techniniuose reglamentuose (žr. Reglamento 2 p.).
57. Skaičiuotines reikšmes galima nustatyti tiesiogiai, bet šiuo atveju reikia parinkti konservatyvias reikšmes.
58. Skaičiuotinės reikšmės, nustatytos statistiniu pagrindu, turi atitikti bent tą patį įvairių ribinių būvių patikimumo laipsnį, numatytą dalinių koeficientų metodu, pateiktą šiame Reglamente.
59. Statinių apkrovimų veikiamų konstrukcijų, taip pat atveju, kai dinaminiai poveikiai yra įvertinami, taikant ekvivalentines tariamai statines apkrovas ir dinaminius didinimo koeficientus, įskaitant vėjo ir eismo apkrovas, saugos ir tinkamumo ribinių būvių tikrinimų apribojimai ir supaprastinimai pateikiami [7.15] VII skyriaus II skirsnyje. Netiesiniam ir nuovargio skaičiavimui reikia taikyti konkrečias taisykles, pateiktas atitinkamuose statybos techniniuose reglamentuose (žr. Reglamento 2 p.).
60. Poveikių skaičiuotinės reikšmės. Poveikio F skaičiuotinę reikšmę Fd bendrąja forma galima išreikšti taip:
Fd = gfFrep, (5.1a)
kai
Frep=y Fk; (5.1b)
čia: Fk – poveikio charakteristinė reikšmė;
Frep – tinkama poveikio reprezentacinė reikšmė;
γf – poveikio dalinis koeficientas, kuriuo atsižvelgiama į galimus nepalankius poveikio reikšmių nuokrypius nuo reprezentacinių reikšmių;
y – yra lygus 1,00 arba y0, y1, y2.
61. Seisminių poveikių skaičiuotinę reikšmę AEd reikia nustatyti atsižvelgiant į konstrukcijos elgseną ir kitus tinkamus kriterijus.
62. Poveikių efektų skaičiuotinės reikšmės. Konkretaus apkrovų varianto poveikių efekto skaičiuotinę reikšmę (Ed) bendrąja forma galima išreikšti taip:
; (5.2)
čia: ad – geometrinių charakteristikų skaičiuotinės reikšmės ([7.15] 59 p.);
γSd – dalinis koeficientas neapibrėžtumams įvertinti:
– modeliuojant poveikių efektą,
– kai kuriais atvejais modeliuojant poveikius.
Pastaba:
paprastai poveikių efektai priklauso nuo medžiagų savybių.
63. Supaprastintu atveju skaičiuojama taip:
, (5.2a)
kai
. (5.2b)
Pastaba:
jeigu tinka, pvz., kai įeina geotechniniai poveikiai, dalinius koeficientus γF, i galima taikyti atskirų poveikių efektams arba taikyti tik vieną bendrą konkretų koeficientą γF poveikių su atitinkamais daliniais koeficientais derinio efektui.
64. Kai daromas skirtumas tarp palankių ir nepalankių nuolatinių poveikių efektų, reikia taikyti dvi skirtingas dalinių koeficientų reikšmes (γG, inf ir γG, sup).
65. Skaičiuojant netiesinę sistemą (t. y., kai priklausomybės tarp poveikių ir jų efektų yra netiesinės), galima atsižvelgti į toliau nurodytas prastinimo taisykles vieno vyraujančiojo poveikio atveju:
65.1. kai poveikio efektas didėja labiau negu poveikis, dalinį koeficientą γF reikia taikyti reprezentacinei poveikio reikšmei;
65.2. kai poveikio efektas didėja mažiau negu poveikis, dalinį koeficientą γF reikia taikyti poveikio reprezentacinės reikšmės poveikio efektui.
Pastaba:
išskyrus iš lynų ir membranines konstrukcijas, dauguma jų priklauso Reglamento 65.1 punkte apibrėžtai kategorijai.
66. Tais atvejais, kai įvairių konstrukcijų skaičiavimo statybos techniniuose reglamentuose yra išsamiai pateikti tobulesni metodai (pvz., iš anksto įtemptosioms konstrukcijoms), jiems taikyti reikia teikti pirmumą prieš nurodytus Reglamento 65 punkte.
VI SKYRIUS. POVEIKIŲ DERINIMAS
I SKIRSNIS. SAUGOS RIBINIAI BŪVIAI
67. Privaloma patikrinti tokius saugos ribinius būvius, kai tinka:
67.1. EQU: konstrukcijos arba jos dalies, traktuojamų standžiu kūnu, statinės pusiausvyros netekimas, kai vieno šaltinio poveikių sklaidos erdvėje maži pakitimai yra reikšmingi, o konstrukcijos medžiagų ar grunto stiprumai nesvarbūs;
67.2. STR: konstrukcijos arba laikančiųjų elementų, įskaitant pamatus, polius, rūsio sienas ir kt., vidinis irimas arba pernelyg didelės deformacijos, kai lemia statybinių medžiagų arba konstrukcijos stiprumas;
67.3. GEO: grunto irimas arba pernelyg didelės deformacijos, kai grunto arba uolienos stiprumai yra reikšmingi atsparumui;
67.4. FAT: konstrukcijos arba laikančiųjų elementų irimas dėl nuovargio.
68. Poveikių skaičiuotinės reikšmės turi atitikti pateikiamas Reglamento 10 priede.
69. Statinės pusiausvyros ir atsparumo tikrinimai. Nagrinėjant konstrukcijos statinės pusiausvyros ribinį būvį (EQU), tikrinama sąlyga:
čia: Ed, dst destabilizuojančių poveikių efekto skaičiuotinė reikšmė;
Ed, st stabilizuojančių poveikių efekto skaičiuotinė reikšmė.
70. Kai reikia, statinės pusiausvyros ribinio būvio išraišką galima papildyti, įskaitant, pavyzdžiui, trinties tarp dviejų standžių kūnų koeficientą.
71. Tikrinant pjūvio, elemento ar sandūros trūkimo arba pernelyg didelių deformacijų ribinį būvį (STR ir (arba) GEO), reikia patikrinti, ar:
čia: Ed – tokių poveikių, kaip vidinės jėgos, momento arba kelių vidinių jėgų ar momentų atstojamojo vektoriaus, efekto skaičiuotinė reikšmė;
Rd – atitinkamo atsparumo skaičiuotinė reikšmė.
Pastabos:
apie STR ir GEO metodus žr. Reglamento 10 priede.
išraiška (6.2) neaprėpia visų tikrinimo formatų, susietų su klupdymu, t. y. irimu, kuris vyksta, kai antrinių efektų neriboja konstrukcijos reakcija, arba priimtina konstrukcijos reakcija.
72. Poveikių deriniai. Kiekvieno kritiško apkrovų atvejo skaičiuotines poveikių efektų reikšmes (Ed) reikia nustatyti derinant reikšmes poveikių, kurie yra vertinami, jog gali veikti tuo pačiu metu.
73. Kiekviename poveikių derinyje turi būti vyraujantysis kintamasis poveikis arba ypatingasis poveikis.
74. Poveikių deriniai turi atitikti Reglamento 78-85 punktų reikalavimus.
75. Kai patikrinimo rezultatai yra labai jautrūs konstrukcijos vietų nuolatinio poveikio dydžio kitimams, šio poveikio nepalankiąsias ir palankiąsias dalis reikia taikyti kaip atskirus poveikius. Tai konkrečiai taikoma tikrinant statinės pusiausvyros arba analogiškus ribinius būvius (žr. Reglamento 70 p.).
76. Kai keli vieno poveikio efektai (pvz., savojo svorio sukeltas lenkimo momentas ir normalioji jėga) nėra visiškai tarpusavyje susiję, bet kurio palankaus komponento dalinį koeficientą galima sumažinti.
77. Kai tinka, reikia atsižvelgti į deformacinius poveikius (žr. Reglamento 42 p.).
78. Nuolatinių ir trumpalaikių skaičiuotinių situacijų deriniai (pagrindiniai deriniai). Bendrasis poveikių efektų formatas turi būti toks:
. (6.3a)
79. Nagrinėjamą poveikių efektų derinį reikia pagrįsti vyraujančiojo kintamojo poveikio skaičiuojamąja reikšme ir lydinčiųjų kintamųjų poveikių skaičiuotinėmis derintinėmis reikšmėmis.
Pastaba:
diferencijuojant statinio elementų patikimumą priklausomai nuo patikimumo klasių ([7.15] 3 priedo 2 lentelė), dalinius patikimumo koeficientus γQ,1, γQ, i, kurie taikomi nuolatinių skaičiuotinių situacijų pagrindiniams deriniams, esant skaičiuotiniams priežiūros ir atlikimo lygiams, galima dauginti iš koeficiento KFI ([7.15] 3 priedo 3 lentelė), taip pat Regalamento 80 p.).
. (6.3b)
79.1. Poveikių derinio (6.3b) išraišką skliaustuose { } galima išreikšti taip:
, (6.4)
79.2. arba alternatyviai, STR ir GEO ribiniams būviams viena iš dviejų toliau pateiktų išraiškų, kuria gaunamas nepalankesnis rezultatas:
(6.4a)
čia: „+“ – reiškia „derinamas su“;
Σ – reiškia „derintinis efektas iš“;
ζ – nepalankaus nuolatinio poveikio G redukavimo koeficientas.
Pastaba:
daugiau informacijos apie šį pasirinkimą pateikta Reglamento 10 priede.
80. Jeigu priklausomybė tarp poveikių ir jų efektų yra netiesinė, tai išraiškas (6.3a) arba (6.3b) reikia taikyti tiesiogiai, atsižvelgiant į santykinį poveikių efektų padidėjimą, palyginti su poveikių dydžių padidėjimu taip pat žr. Reglamento 65 punktą.
81. Ypatingųjų skaičiuotinių situacijų poveikių deriniai. Bendrasis poveikių efektų formatas turi būti toks:
. (6.5a)
Esantį skliaustuose { } poveikių derinį galima išreikšti taip:
. (6.5b)
82. Pasirenkant ψ1,1Qk,1 arba ψ2,1Qk,1, reikia atsižvelgti į tinkamą skaičiuotinę ypatingąją situaciją (smūgis, gaisras arba išlikimas po ypatingojo įvykio ar situacijos).
83. Ypatingųjų situacijų poveikių deriniai turi arba aprėpti tiesioginį ypatingąjį poveikį (gaisras arba smūgis), arba nurodyti situaciją po ypatingojo įvykio (A=0).
84. Gaisro situacijos Ad, be temperatūros poveikio medžiagų savybėms, turi apibūdinti ir netiesioginio šiluminio poveikio dėl gaisro skaičiuotinę reikšmę.
85. Seisminių skaičiuotinių situacijų poveikių deriniai. Bendrasis poveikių efektų formatas turi būti toks:
. (6.6a)
Esantį skliaustuose { } poveikių derinį galima išreikšti taip:
. (6.6b)
86. Poveikių daliniai patikimumo ir poveikių derinių koeficientai. Poveikių dalinių patikimumo koeficientų γ ir ψ reikšmes parinkti pagal Reglamento 10 priedo 2 ir 5 punktų reikalavimus.
II SKIRSNIS. TINKAMUMO RIBINIAI BŪVIAI
87. Tinkamumo ribinių būvių tikrinimas. Turi būti tikrinama sąlyga:
; (6.7)
čia: Cd – reikiamo tinkamumo kriterijaus ribojanti skaičiuotinė reikšmė;
Ed – tinkamumo kriterijaus apibrėžta poveikių efekto skaičiuotinė reikšmė, nustatyta pagal tinkamą derinį.
88. Tinkamumo kriterijai. Deformacijas, į kurias reikia atsižvelgti įvykdant tinkamumo reikalavimus, reikia pasirinkti tokias, kokios išsamiai pateiktos Reglamento 10 priede.
89. Poveikių deriniai. Poveikių deriniai, į kuriuos reikia atsižvelgti atitinkamose skaičiuotinėse situacijose, turi atitikti tikrinamus tinkamumo reikalavimus ir eksploatacinės kokybės kriterijus.
90. Tinkamumo ribinių būvių poveikių deriniai yra simboliškai apibrėžti toliau pateiktomis išraiškomis (medžiagų dalinius patikimumo koeficientus žr. [7.15] 61.4 p.).
Pastaba:
šiose išraiškose priimta, kad visi daliniai koeficientai yra lygūs 1 (žr. Reglamento 10 priedą), išskyrus tuos atvejus, kai statybos techniniuose reglamentuose (žr. Reglamento 2 p.) numatyta kitaip.
90.1. charakteristinis derinys:
. (6.8a)
Šio poveikio derinį skliaustuose { } (vadinamą charakteristiniu deriniu) galima išreikšti taip:
(6.8b)
Pastaba:
charakteristinis derinys paprastai taikomas negrįžtamiems ribiniams būviams.
90.2. dažninis derinys:
(6.9a)
Šio poveikio derinį skliaustuose { } (vadinamą dažniniu deriniu) galima išreikšti taip:
(6.9b)
Pastaba:
dažninis derinys paprastai yra taikomas grįžtamiesiems ribiniams būviams.
90.3. tariamai nuolatinis derinys:
(6.10a)
Šio poveikio derinį skliaustuose { } (vadinamą tariamai nuolatiniu deriniu) galima išreikšti taip:
. (6.10b)
Pastabos:
žymėjimai pateikti Reglamento 10, 20 ir 72 punktuose ir EN [7. 3];
tariamai nuolatinis derinys paprastai taikomas ilgalaikiams efektams ir konstrukcijos išvaizdai.
91. Išankstinio įtempimo poveikio reprezentacinę reikšmę (t. y. Pk arba Pm) reikia nustatyti atsižvelgiant į nagrinėjamojo išankstinio įtempimo atitinkamo reglamento reikalavimus.
92. Būtina atsižvelgti į poveikių reikšmingus efektus dėl pridėtų netiesioginių poveikių, pvz., papildomąją ar varžomąją deformacijas.
Pastaba:
kai kuriais atvejais (6.8a) iki (6.10b) išraiškas reikia modifikuoti. Išsamios taisyklės pateiktos atitinkamose statybos techninių reglamentų (žr. Reglamento 2 p.) dalyse.
93. Poveikių daliniai patikimumo ir poveikių derinių koeficientai. Taikomi [1,0] tinkamumo ribos būvių daliniai koeficientai, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip.
94. Poveikių derinių ψ koeficientų reikšmės yra pateiktos Reglamento 10 priedo 1 lentelėje.
VII SKYRIUS. POVEIKIŲ RODIKLIAI, TAIKOMI TIESIOGINIAME INFORMACINIAME-STATISTINIAME PROJEKTAVIMO METODE
95. Taikant tiesioginį informacinį-statistinį metodą (TIS), tikrinamos tos pačios skaičiuotinės situacijos, kaip ir taikant dalinių koeficientų su bandymais metodą.
I SKIRSNIS. NUOLATINIŲ APKROVŲ TIKIMYBINIAI RODIKLIAI
96. Jeigu atitinkamuose normatyviniuose dokumentuose nenurodyta kitaip, konstrukcijų savojo svorio apkrovos Gj vidurkis μGj ir vidutinė kvadratinė nuokrypa σG, j nustatoma taikant išraiškas:
(7.1)
(7.2)
čia: λ – koeficientas; dažniausiai pasirenkama λ = 1,0;
VGj ir ρGj – konstrukcijos ar elemento tūris ir medžiagos vienetinis svoris;
δGj – savojo svorio variacijos koeficientas; dažniausiai pasirenkama δGj = 0,1.
97. Jeigu statinio konstrukciją ar elementą veikia keleto vienodų i = 1, 2,.., n konstrukcijų svoris, tada savojo svorio vidurkis ir vidutinė kvadratinė nuokrypa nustatomi taikant išraiškas:
(7.3)
(7.4)
Pastaba:
kai keletas konstrukcijų yra nevienodos, tada σG formulėje n reiškia tiktai didžiausių, tarp savęs besiskiriančių mažiau nei 50 % svorio, elementų kiekį.
II SKIRSNIS. KINTAMŲJŲ APKROVŲ TIKIMYBINIAI RODIKLIAI
98. Jeigu atitinkamuose normatyviniuose dokumentuose nenurodyta kitaip, vyraujančios kintamosios apkrovos Q1 pagal Reglamento 10 priedo 2-4 lenteles maksimumų per 50 metų laikotarpį Q50,1 vidurkis mQ,50,1 ir vidutinė kvadratinė nuokrypa sQ,50,1 nustatoma pagal Reglamento 15–24 punktuose pateiktąsias charakteristines Qk,1 reikšmes, taikant išraiškas:
(7.5)
(7.6)
(7.5) ir (7.6) išraiškos gautos priėmus, kad Qk,1 yra apkrovos 50 metų maksimumų vidurkis, o apkrovos 50 metų maksimumų variacijos koeficientas yra dQ,50,1=0,3.
99. Nevyraujančioms Qk, j apkrovoms imama:
(7.7)
(7.8)
Pastaba:
vietoj mQ,50, j ir sQ,50, j pagal (7.7) ir (7.8) išraiškas galima taikyti vidurkį ir vidutinę kvadratinę nuokrypą, atitinkančius apkrovos skirstinį atsitiktiniu laiko momentu, jeigu nustatyta, kad pastarųjų skirstinių rodikliai skiriasi nuo rodiklių (7.7) ir (7.8) ne daugiau kaip 10 %.
100. Tinkamumo ribiniam būviui skaičiuoti taikoma vyraujančios Q1 ir nevyraujančių Qj kintamųjų apkrovų tariamai nuolatinė dalys y2Qk,1 ir y2Qk, j. Jų vidurkis ir vidutinė kvadratinė nuokrypa apskaičiuojami:
(7.9)
(7.10)
(7.11)
(7.12)
čia mQ,50,1, sQ,50,1 ir mQ,50, j, sQ,50, j nustatomi pagal (7.5)-(7.8) išraiškas.
101. Tikrinant saugos patikimumą, negrįžtamiems ir grįžtamiems tinkamumo ribiniams būviams bTTS reikšmės pasirenkamos pagal STR 2.05.03:2003 [7.15] 1 priedą.
Pastaba:
bTTS reikšmių, atitinkančių bDK reikšmes, nustatymo metodika aptariama [7.15] 1 priedo 3 punkte.
III SKIRSNIS. POVEIKIŲ EFEKTO MODELIO PAKLAIDŲ TIKIMYBINIAI RODIKLIAI
102. Poveikių efekto, pvz., vidinės ašinės jėgos, momento, skersinės jėgos, modelio
(7.13)
čia simboliais F1, F2, …, Fm žymimi poveikiai, sisteminga mDE ir atsitiktinė sDE paklaidos DE nustatomos pagal statistinio tyrimo duomenis lyginant pagal atitinkamą schemą apkrautų elementų, apskaičiuotų taikant (7.13) modelį Ecal, j ir eksperimentiškai nustatytų Eobs, j reikšmių porų j = 1, 2, …, u pakankamą kiekį u ³ 30.
Pastaba:
sisteminga paklaida gali būti nustatoma taikant išraišką:
(7.14)
atsitiktinė vidutinė kvadratinė paklaida:
(7.15)
103. Jeigu DE paklaidos turi reikšmingos įtakos tiesioginiam informaciniam-statistiniam projektavimui, jos turi būti nustatytos ir pateikiamos atitinkamuose statybos techniniuose reglamentuose.
VIII SKYRIUS. KONSTRUKCIJŲ IR SANDĖLIUOJAMŲJŲ MEDŽIAGŲ SVORIAI
104. Reikia nustatyti konstrukcijų ir sandėliuojamųjų medžiagų vienetinių svorių charakteristines reikšmes. Vidutines reikšmes reikia taikyti kaip charakteristines reikšmes (žr. Reglamento 105 ir 106 punktus).
Pastaba:
Reglamento 11 priede yra pateiktos sandėliuojamųjų medžiagų vienetinių svorių ir natūraliojo šlaito kampų vidutinės reikšmės. Pateikiant diapazoną, daroma prielaida, kad vidutinė reikšmė labai priklausys nuo medžiagos kilmės ir ją galima pasirinkti kiekvienam tam tikram projektui.
105. Medžiagų (pvz., naujų ir atnaujintų medžiagų), kurios nenurodytos Reglamento 11 priedo lentelėse, vienetinių svorių charakteristines reikšmes tam tikram projektui reikia nustatyti pagal Reglamento 15–34 punktus.
106. Kai taikomos vienetinių svorių didelės sklaidos medžiagos, pvz., dėl jų prigimties, drėgnumo ir kt., tokių medžiagų svorių charakteristines reikšmes reikia įvertinti pagal Reglamento 15–34 punktus.
107. Galima taikyti tiesiogiai nustatytas vienetinių svorių reikšmes.
IX SKYRIUS. STATYBINIŲ ELEMENTŲ SAVASIS SVORIS
I SKIRSNIS. SAVASIS SVORIS
108. Statinių savąjį svorį reikia priskirti prie pastoviųjų fiksuotųjų poveikių, žr. Reglamento 10-14 punktus.
109. Kai laikui bėgant savasis svoris gali keistis, tai jį reikia įvertinti didžiausiąja ir mažiausiąja reikšmėmis (žr. Reglamento 15–24 punktus). Tačiau kai kuriais atvejais, kai jis yra laisvas (pvz., kilnojamosios pertvaros, žr. Reglamento 141.10 p.), jį reikia apibrėžti kaip papildomą naudojimo apkrovą.
110. Apkrovas dėl balasto reikia vertinti kaip nuolatinius poveikius ir projektuojant reikia atsižvelgti į galimus balasto perskirstymus (žr. Reglamento 119 ir 120 punktus).
111. Žemės apkrovas ant stogų ir terasų reikia vertinti kaip nuolatinius poveikius.
112. Projektuojant reikia atsižvelgti į drėgmės kiekio kitimus ir aukščio kitimą, kurie gali atsirasti dėl nekontroliuojamo kaupimosi konstrukcijos skaičiuotino eksploatacijos laikotarpio metu.
II SKIRSNIS. POVEIKIŲ REPREZENTACIJA
113. Statinių savasis svoris dažniausiai reprezentuojamas viena charakteristine reikšme, apskaičiuojama pagal nominalinius matmenis ir charakteristines vienetinių svorių reikšmes.
114. Statinių savasis svoris susideda iš konstrukcijos ir nelaikančiųjų elementų, įskaitant tvirtinamųjų mechanizmų, taip pat žemės ir balasto svorius.
115. Yra šie nekonstrukciniai elementai:
115.1. stogo danga;
115.2. grindinys ir dangos;
115.3. pertvaros ir apdarai;
115.4. turėklai, atitvarai, parapetai, bordiūrai;
115.5. sienų apdangalai;
115.6. kabamosios lubos;
115.7. šiluminė izoliacija;
115.8. tiltų įranga;
115.9. tvirtinamieji mechanizmai (žr. Reglamento 116 p.).
116. Tvirtinamieji mechanizmai yra šie:
116.1. liftų ir judančiųjų laiptų įranga;
116.2. šildymo, ventiliacijos ir oro kondicionavimo įranga;
116.3. elektrotechnikos įranga;
116.4. vamzdžiai be jų turinio;
116.5. kabelių vamzdžiai ir kolektoriai.
117. Kilnojamųjų pertvarų apkrovos apibrėžiamos kaip naudojamos apkrovos, žr. Reglamento 120 ir 141.10 p.
III SKIRSNIS. SAVOJO SVORIO CHARAKTERISTINĖS REIKŠMĖS
118. Savojo svorio, matmenų ir vienetinių svorių charakteristines reikšmės nustatomos pagal Reglamento 15–24 p. Taikomi nominalieji matmenys, nurodyti brėžiniuose.
119. Duomenis apie pagamintus elementus, tokius kaip grindų sistema, fasadus ir lubas, liftus ir pastatų įrangą, galima gauti iš gamintojo.
120. Kilnojamųjų pertvarų savojo svorio efektą reikia įvertinti ekvivalentiška tolygiai paskirstyta apkrova, pridėta prie naudojimo apkrovos, žr. Reglamento 141.10 p.
121. Reikia atsižvelgti į statinių nekonstrukcinių dalių, tokių kaip balasto ant geležinkelio tiltų arba užpylimo ant požeminių konstrukcijų, tokių kaip pralaidos, didžiausias ir mažiausias vienetinių svorių reikšmes, jeigu tikėtina, kad medžiaga gali sutankėti, permirkti arba dėl kitokių priežasčių eksploatacijos metu pasikeisti jos savybės.
122. Reikia nurodyti balasto ant geležinkelio tiltų storį. Nustatant mažiausias ir didžiausias balasto storio ant geležinkelio tiltų charakteristines reikšmes, reikia įvertinti ± 30 % nuokrypį nuo nominaliojo storio.
123. Nustatant didžiausią ir mažiausią tiltų vandens izoliacijos, grindinio ir kitokių sluoksnių, kai jų storio kintamumas gali būti didelis, savojo svorio charakteringąsias reikšmes, reikia atsižvelgti į suminio storio nuokrypį nuo nominaliųjų arba kitokių nurodytų reikšmių. Jeigu kitaip nenurodyta, tai šį nuokrypį reikia imti lygų ± 20 %, jeigu nominaliojoje reikšmėje įvertintas sluoksnis įrengiamas po įvykdymo, ir lygų + 40 % ir – 20 %, jeigu šis sluoksnis neįvertintas.
124. Reikia atsižvelgti į kabelių, vamzdžių ir komunikacinių kanalų savojo svorio didžiausias ir mažiausias charakteristines reikšmes. Jeigu kitaip nenurodyta, reikia įvertinti ± 20 % nuokrypį nuo vidutinės reikšmės (žr. Reglamento 10 priedą, taip pat 18 p.).
125. Charakteristines nekonstrukcinių elementų, tokių kaip turėklų, atitvarų, parapetų, bordiūrų ir kitos tiltų įrangos, sandūrų (sąvaržų), tuštumų formuotuvų savojo svorio reikšmes reikia imti lygiomis nominaliosiomis reikšmėmis, jeigu kitaip nenurodyta. Jei tai numatyta projekte, galima atsižvelgti į tuštumų užpildymą vandeniu.
X SKYRIUS. NAUDOJIMO APKROVOS
I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS
126. Naudojimo apkrovas reikia priskirti prie kintamųjų laisvų poveikių, jeigu šiame –reglamente nenurodyta kitaip, žr. Reglamento 10–13 p.
127. Kai nagrinėjama ypatingoji skaičiuotinė situacija, kurioje yra svarbu transporto priemonės smūgis arba mechanizmų ypatingosios apkrovos, šias apkrovas reikia imti iš EN [7.10].
128. Naudojimo apkrovas reikia vertinti kaip tariamai statinius poveikius. Apkrovų modeliai gali apimti dinaminius efektus, jeigu nėra jokios rezonanso arba kitokios reikšmingos konstrukcijos dinaminės reakcijos rizikos. Jeigu tikėtinas rezonansinis efektas dėl sinchronizuoto ritmiško žmonių judėjimo, šokių arba šuoliavimo, reikia nustatyti specialų apkrovų dinaminio skaičiavimo modelį.
129. Vertinant autokeltuvus ir sraigtasparnius, reikia atsižvelgti į apkrovas dėl masių ir svyravimo efektų sukeltų inercijos jėgų. Šie efektai įvertinami dinaminiu dauginimo koeficientu, kuris taikomas statinėms apkrovų reikšmėms, kaip nurodyta (10.3) išraiškoje.
130. Poveikius, kurie sukelia reikšmingą konstrukcijos arba konstrukcinių elementų pagreitį, reikia priskirti prie dinaminių poveikių ir juos reikia įvertinti taikant dinaminį skaičiavimą.
II SKIRSNIS. PAPILDOMI PASTATŲ REIKALAVIMAI
131. Ant stogų nereikia tuo pačiu metu pridėti naudojimo apkrovų ir sniego apkrovų arba vėjo poveikių.
132. Kai naudojimo apkrova yra traktuojama lydinčiu poveikiu, reikia taikyti tik vieną iš dviejų koeficientų ψ (žr. Reglamento 10 priedo 1 lentelę) ir αn (žr. Reglamento 141.13 p.).
133. Apie mašinų sukeltas dinamines apkrovas žr. EN [7.13].
134. Naudojimo apkrovas, kurias reikia įvertinti tikrinant tinkamumo ribinius būvius, reikia nustatyti, atsižvelgiant į konstrukcijos eksploatavimo sąlygas ir eksploatacinių savybių reikalavimus.
III SKIRSNIS. POVEIKIŲ REPREZENTACIJA
135. Pastatų naudojimo apkrovos yra tokios, kurios atsiranda dėl jų užpildymo. Šiame skyriuje pateiktos reikšmės apkrovoms dėl:
135.1. normalios žmonių veiklos;
135.2. baldų ir perkeliamų objektų (pvz., kilnojamųjų pertvarų, sukrautų daiktų, talpų turinių);
135.3. automobilių;
135.4. galimų retų įvykių, tokių kaip žmonių susitelkimo, baldų sankaupų, arba objektų perkėlimo ar sukrovimo pertvarkant arba atnaujinant apdailą.
136. Naudojimo apkrovos yra modeliuojamos tolygiai paskirstytomis apkrovomis, linijinėmis apkrovomis ir koncentruotomis apkrovomis arba šių apkrovų deriniais.
137. Naudojimo apkrovoms nustatyti pastatų perdangų ir stogų plotus reikia suskirstyti į kategorijas pagal jų panaudojimą.
138. Į šiame skyriuje pateiktas apkrovas nėra įtrauktos apkrovos dėl sunkios įrangos (pvz., komunalinėse virtuvėse, radiologijos patalpose, boilerinėse ir kt.).
IV SKIRSNIS. APKROVŲ IŠDĖSTYMAS
139. Perdangos, sijos ir stogai:
139.1. skaičiuojant vieno aukšto perdangos arba stogo konstrukciją, naudojimo apkrovą reikia laikyti laisvuoju poveikiu, veikiančiu nepalankiausioje nagrinėjamų įrąžų atžvilgiu įtakos zonos dalyje;
139.2. atsižvelgiant į kitų aukštų apkrovas, jas galima laikyti tolygiai išdėstytomis (fiksuotaisiais poveikiais);
139.3. minimaliam vietiniam perdangos konstrukcijos atsparumui laiduoti reikia atlikti kitą patikrinimą koncentruota apkrova, kuri, jeigu kitaip nereikalaujama, nederinama su tolygiai išskirstyta apkrova arba kitokiomis kintamosiomis apkrovomis;
139.4. vienos kategorijos naudojimo apkrovas galima sumažinti redukcijos koeficientu αA pagal 181 punktą, atsižvelgiant į atitinkamo elemento laikomus apkrovų plotus.
140. Kolonos ir sienos:
140.1. skaičiuojant kolonas arba sienas, laikančias kelių aukštų apkrovas, sumines kiekvieno aukšto naudojimo apkrovas reikia laikyti tolygiai paskirstytomis;
140.2. kai kolonas ir sienas veikia kelių aukštų naudojimo apkrovos, sumines naudojimo apkrovas galima sumažinti koeficientu n pagal Reglamento 128 ir 141.13 p.
V SKIRSNIS. NAUDOJIMO APKROVOS CHARAKTERISTINĖS REIKŠMĖS
141. Gyvenamieji, socialiniai, komerciniai ir administraciniai plotai:
141.1. gyvenamųjų, socialinių, komercinių ir administracinių pastatų plotų suskirstymas į kategorijas pagal jų būdingąjį panaudojimą yra pateiktas 10.1 lentelėje;
141.2. atskirai nuo šio plotų klasifikavimo, reikia įvertinti dinaminius efektus ten, kur naudojant pastatą yra galimi reikšmingi dinaminiai efektai (žr. Reglamento 128 ir 130 p.);
141.3. apkrautus plotus, kurių kategorijos apibūdintos 10.1 lentelėje, reikia projektuoti taikant charakteristines qk (tolygiai išskirstyta apkrova) ir Qk (koncentruota apkrova) reikšmes. Reikšmės qk ir Qk yra pateiktos 10.2 lentelėje. Bendriesiems efektams įvertinti yra numatyta qk, vietiniams efektams – Qk.
141.4. kai reikia, qk ir Qk skaičiuojant yra padidinamos (pvz., laiptų ir balkonų – atsižvelgiant į veiklą ir matmenis).
10.1 lentelė
Panaudojimų kategorijos
Kategorija
Būdingasis panaudojimas
Pavyzdys
A
Namų ir gyvenamosios veiklos plotai
Gyvenamųjų pastatų ir namų kambariai; globos namų ir ligoninių kambariai; viešbučių ir bendrabučių miegamieji kambariai; virtuvės ir tualetai.
B
Įstaigų plotai
C
Plotai, kuriuose gali rinktis žmonės (išskyrus plotus, priskirtus A, B ir D* kategorijoms)
C1: Plotai su stalais ir kt., pvz., plotai mokyklose, kavinėse, restoranuose, valgyklose, skaityklose, priimamuosiuose ir kt.
C2: Plotai su fiksuotomis vietomis atsisėsti, pvz., bažnyčių, teatrų ir kinų, konferencijų salių, auditorijų, susirinkimų salių, laukimo salių, geležinkelio laukimo salių plotai.
C3: Plotai be kliūčių žmonėms judėti, pvz., muziejų, parodų salių plotai ir kt., visuomeninių ir administracinių pastatų, viešbučių, ligoninių, geležinkelio stočių priekinių aikštelių praėjų plotai.
C4: Plotai, kuriuose galima fizinė veikla, pvz., šokių salės, sporto salės, scenos.
C5: Galimo žmonių didelio susitelkimo plotai, pvz., visuomeninių renginių pastatuose: koncertų salėse, sporto salėse, įskaitant tribūnas, terasose ir praėjose, geležinkelio peronuose.
D
Prekybos plotai
D1: Mažmeninės prekybos bendrųjų parduotuvių plotai.
D2: Universalinių parduotuvių plotai.
* Atkreipiamas dėmesys į 141.2 punktą, konkrečiai į C4 ir C5. Žr. Reglamento 43-48 punktus apie tai, kada reikia įvertinti dinaminius efektus. Kategorija E – žr. Reglamento 10.3 lentelę.
Pastabos:
atsižvelgiant į numatomus naudojimo plotus, kurie atitinka C2, C3, C4 kategorijų charakteristikas ir užsakovo priimtą sprendimą, juos galima priskirti prie C5 kategorijos;
apie sandėliavimą ir pramoninę veiklą žr. Reglamento 142.1-142.8 p.
10.2 lentelė
Naudojimo apkrovos ant pastatų perdangų, balkonų ir laiptų
Apkrautas plotas
qk [kN/m2]
Qk [kN]
A kategorija:
- perdangos
- laiptai
- balkonai
1,5
2,0
2,5
2,0
2,0
2,0
B kategorija
2,0
3,0
C kategorija:
- C1
- C2
- C3
- C4
- C5
3,0
4,0
5,0
5,0
5,0
4,0
7,0
7,0
7,0
3,5
D kategorija:
- D1
- D2
4,0
5,0
3,5
7,0
141.5. vietiniams patikrinimams reikia taikyti vien tik koncentruotą apkrovą Qk;
141.6. koncentruotos sandėliavimo lentynų ir kėlimo įrangos apkrovas reikia nustatyti konkrečiu atveju, žr. Reglamento 142.1–142.8 p. p.;
141.7. reikia atsižvelgti į tai, kad ši koncentruota jėga gali veikti bet kuriame taške ant perdangos, balkono arba laiptų į plotą, kurio forma turi atitikti perdangos naudojimą ir pavidalą. Paprastai galima imti kvadrato formos plotą, kurio kraštinės ilgis 50 mm. Taip pat žr. Reglamento 144.7 p. p.;
141.8. vertikalias automobilinių krautuvų eismo perdangų apkrovas reikia įvertinti pagal Reglamento 142.9–142.15 p. p.;
141.9. kai perdangos gali būti daugelio naudojimų, tai jas reikia suprojektuoti atsižvelgiant į nepalankiausią apkrovos kategoriją, kuriai veikiant gaunamas didžiausias nagrinėjamo elemento poveikių efektas (t. y. jėgos arba įlinkis);
141.10. jeigu ant perdangos apkrovą įmanoma paskirstyti skersine kryptimi, tai kilnojamųjų pertvarų savąjį svorį galima įvertinti tolygiai išskirstyta apkrova qk, kurią reikia pridėti prie perdangų naudojimo apkrovų, paimtų iš 10.2 lentelės. Ši tolygiai išskirstyta apkrova priklauso nuo pertvarų savojo svorio taip:
141.10.1. kilnojamosios pertvaros, kurių savasis svoris £ 1,0 kN/m sienos ilgio, qk = 0,5 kN/m2;
141.10.2. kilnojamosios pertvaros, kurių savasis svoris £ 2,0 kN/m sienos ilgio, qk = 0,8 kN/m2;
141.10.3. kilnojamosios pertvaros, kurių savasis svoris £ 3,0 kN/m sienos ilgio, qk = 1,2 kN/m2;
141.11. sunkesnes pertvaras reikia įvertinti atsižvelgiant į pertvarų vietas ir kryptis bei perdangų konstrukcijos formą;
141.12. pagal Reglamento 139.4 p. p. redukcijos koeficientą aA galima taikyti perdangų naudojimo apkrovų, pateiktų Reglamento 10.2 ir 10.10 lentelėse, ir I kategorijos vaikščiojamųjų stogų (žr. Reglamento 10.9 lentelę) qk reikšmėms;
Pastaba:
A–E kategorijoms rekomenduojama redukcijos koeficiento aA reikšmė apskaičiuojama taip:
; (10.1)
C ir D kategorijoms taikomas apribojimas aA³0,6;
čia:
y0 – koeficientas pagal Reglamento 10 priedo 1 lentelę;
A0=10,0 m2;
A – apkrautasis plotas;
141.13. pagal Reglamento 140.2 punktą, jeigu plotas yra klasifikuotas į A … D kategorijas pagal Reglamento 10.1 lentelę, sumines kolonų ir sienų naudojimo apkrovas nuo kelių aukštų galima dauginti iš redukcijos koeficiento an. Jeigu STR nenurodyta kitaip, an reikšmės apskaičiuojamos taikant išraišką:
; (10.2)
čia:
n – aukštų, apkrautų tos pačios kategorijos apkrova virš nagrinėjamų elementų skaičius (n>2);
y0 – pagal Reglamento 10 priedo 1 lentelę.
142. Sandėliavimo ir pramoninės veiklos plotai:
142.1. sandėliavimo ir pramoninės veiklos plotą reikia klasifikuoti į dvi kategorijas pagal Reglamento 10.3 lentelę:
10.3 lentelė
Sandėliavimo ir pramoninės veiklos kategorijos
Kategorija
Panaudojimo apibūdinimas
Pavyzdys
E1
Galimo prekių susikaupimo plotai, įskaitant priėjimo plotus
Plotai, naudojami prekėms sandėliuoti, įskaitant knygų ir dokumentų sandėliavimą
E2
Pramoninė veikla
142.2. poveikių reikšmės. Kategorijų, nurodytų Reglamento 10.3 lentelėje, apkrautuosius plotus reikia projektuoti taikant charakteringąsias qk (tolygiai išskirstytos apkrovos) ir Qk (koncentruotos apkrovos) reikšmes. Rekomenduojamos qk ir Qk reikšmės yra pateiktos Reglamento 10.4 lentelėje. Reikšmes galima pakeisti, jei prireikus atsižvelgiama į panaudojimą (žr. Reglamento 10.3 lentelę ir Reglamento 11 priedą) konkrečiam projektui. Bendriesiems efektams nustatyti yra skirtas qk, o vietiniams efektams – Qk;
10.4 lentelė
Sandėliavimo apkrovos ant perdangų
Apkrautųjų plotų kategorijos
qk [kN/m2]
Qk [kN]
E1 kategorija
7,5
7,0
142.3. naudojimo apkrovos charakteristinė reikšmė turi būti lygi didžiausiajai reikšmei, įvertinant, jeigu tinka, dinaminius efektus. Reikia nustatyti apkrovos išdėstymą, kuris sukelia naudojimo metu nepalankiausias sąlygas. Nurodymai trumpalaikėms situacijoms, kai įrengiamos ir permontuojamos mašinos, gaminiai, yra pateikti EN [7.9];
142.4. sandėliavimo plotų apkrovų charakteristines reikšmes reikia nustatyti atsižvelgiant į vienetinį svorį ir didžiausias skaičiuotines krovimo aukščių reikšmes. Kai sukrauta medžiaga sukelia horizontaliąsias jėgas į sienas ir kt., horizontaliąją jėgą reikia nustatyti pagal EN [7.12]. Apie vienetinius svorius žr. Reglamento 11 priedą;
142.5. reikia įvertinti bet kokius pripildymo ir ištuštinimo efektus;
142.6. knygų ir kitokių dokumentų sandėliavimo plotų apkrovas reikia nustatyti atsižvelgiant į apkrautąjį plotą, knygų dėžių aukštį ir taikant tinkamas vienetinių svorių reikšmes;
142.7. gamybinių plotų apkrovas reikia nustatyti atsižvelgiant į numatomą veiklą ir įrangą, kuri bus sumontuota. Kai numatoma sumontuoti tokią įrangą kaip kranai, judamieji mechanizmai ir kt., tai tokius konstrukcijų efektus reikia nustatyti pagal EN [7.13];
142.8. autokeltuvų ir transporto priemonių poveikius reikia vertinti koncentruotomis apkrovomis, veikiančiomis kartu su atitinkamomis išskirstytomis naudojimo apkrovomis, pateiktomis Reglamento 10.2, 10.4 ir 10.8 lentelėse;
142.9. autokeltuvai, atsižvelgiant į jų neto svorį, matmenis, keliamus krūvius, yra suskirstyti į 6 klases, žr. Reglamento 10.5 lentelę:
10.5 lentelė
Autokeltuvų klasės FL pagal jų matmenis
Autokeltuvo klasė
Svoris neto [kN]
Keliamasis krūvis [kN]
Ašies plotis a [m]
Visas plotis b [m]
Visas ilgis l [m]
FL1
21
10
0,85
1,0
2,60
FL2
31
15
0,95
1,10
3,00
FL3
41
25
1,00
1,20
3,30
FL4
60
40
1,20
1,40
4,00
FL5
90
60
1,50
1,90
4,60
FL6
110
80
1,80
2,30
5,10
142.10. statinė vertikalioji autokeltuvo ašies apkrova Qk priklauso nuo autokeltuvo klasės FL1... FL6 ir ji yra pateikta 10.6 lentelėje:
10.6 lentelė
Autokeltuvų ašių apkrovos
Šakinio keltuvo klasė
Ašies apkrova Qk [kN]
FL1
26
FL2
40
FL3
63
FL4
90
FL5
140
FL6
170
142.11. statinę vertikaliąją ašies apkrovą Qk reikia padidinti dinaminiu koeficientu taikant (10.3) išraišką:
(10.3)
čia:
Qk, dyn – dinaminio poveikio charakteristinė reikšmė;
j – dinaminis didinimo koeficientas;
Qk – statinio poveikio charakteristinė reikšmė;
142.12. autokeltuvų dinaminį koeficientą j, kuriuo įvertinami dinaminiai efektai, atsirandantys dėl krūvio kėlimo greitėjimo ir lėtėjimo, reikia imti tokį:
j = 1,4, kai perdangos pneumatinės;
j = 2,0, kai perdangos ištisinės;
142.13. autokeltuvų, kurių svoris neto yra didesnis negu 110 kN, apkrovas reikia apskaičiuoti tiksliau;
142.14. autokeltuvo vertikalią ašies apkrovą Qk ir Qk, dyn reikia išdėstyti pagal 10.1 paveikslą:
10.1 pav. Autokeltuvų matmenys
142.15. horizontaliąsias apkrovas dėl autokeltuvų greitėjimo ir lėtėjimo galima imti lygiomis 30 % nuo vertikaliosios ašies apkrovos Qk. Dinaminių koeficientų taikyti nereikia;
142.16. transporto priemonių, kurios ant perdangos juda laisvai arba bėgiais, poveikius reikia nustatyti atsižvelgiant į ratų apkrovų charakteristikas;
142.17. statines vertikaliąsias ratų apkrovų reikšmes reikia išreikšti nuolatiniais svoriais ir naudingaisiais krūviais. Jų spektrus reikia taikyti derinių koeficientams ir nuovargio apkrovoms nustatyti;
142.18. ypatingu atveju reikia nustatyti ratų vertikaliąsias ir horizontaliąsias apkrovas;
142.19. konkrečiu atveju reikia nustatyti skaičiavimui tinkamą apkrovos išdėstymą, įskaitant matmenis. Atitinkamus apkrovų modelius iš EN [7.11] galima taikyti ten, kur tinka;
142.20. specialių priežiūros įrenginių apkrovas reikia modeliuoti kaip transporto priemonių apkrovas, žr. Reglamento 142.16–142.19 p. p.;
142.21. konkrečiu atveju reikia nustatyti skaičiavimui tinkamus apkrovos išdėstymus, įskaitant matmenis.
143. Garažų ir transporto priemonių plotai (išskyrus tiltus):
143.1. pastatų eismo ir stovėjimo plotai, atsižvelgiant į transporto priemonių prieinamumą, yra skirstomi į dvi kategorijas pagal Reglamento 10.7 lentelę:
10.7 lentelė
Eismo ir stovėjimo plotai pastatuose
Kategorija
Būdingasis panaudojimas
Pavyzdys
F
Lengvųjų transporto priemonių eismo ir stovėjimo plotai (£ 30 kN bendrojo svorio ir £ 8 sėdėjimo vietų, neįskaitant vairuotojo).
Garažai;
stovėjimo plotai, stovėjimo salės.
G
Vidutinių transporto priemonių eismo ir stovėjimo plotai (> 30 kN bendrojo svorio, bet £ 160 kN bendrojo svorio, dviem ašimis).
Privažiavimo maršrutai; tiekimo zonos; priešgaisrinių transporto priemonių privažiavimo zonos (£ 160 kN bendrojo svorio).
Pastabos:
įvažiavimą į plotus, suprojektuotus pagal F kategoriją, reikia riboti į konstrukciją įtvirtintomis fizinėmis priemonėmis;
plotus, suprojektuotus pagal F ir G kategorijas, reikia pažymėti įspėjimo ženklais;
143.2. poveikių reikšmės. Reikia taikyti apkrovos modelį, kuris susideda iš 10.2 paveiksle parodytų matmenų vienos ašies apkrovos Qk ir tolygiai išskirstytos apkrovos qk. Charakteristinės qk ir Qk reikšmės yra pateiktos Reglamento 10.8 lentelėje. Bendriesiems efektams nustatyti yra skirtas qk, o vietiniams efektams – Qk;
10.2 pav. Ašies apkrovos matmenys
Pastaba:
F kategorijos (žr. Reglamento 10.8 lentelę) paviršiaus kvadrato kraštinės ilgis yra lygus 100 mm, o G kategorijos (žr. Reglamento 10.8 lentelę) paviršiaus kvadrato kraštinės ilgis yra lygus 200 mm;
10.8 lentelė
Garažų ir transporto priemonių eismo plotų naudojimo apkrovos
Eismo plotų kategorijos
qk [kN/m2]
Qk [kN]
F kategorija
Transporto priemonės bendrasis svoris £30 kN
2,5
20
G kategorija
30 kN < bendrasis transporto priemonės svoris £160 kN
5,0
90
143.3. ašinę apkrovą pridėti dviejuose kvadrato formos plotuose tokiose galimose padėtyse, kad būtų gauti nepalankiausi poveikių efektai. F kategorijos apkrauto ploto kraštinė yra 100 mm, o G kategorijos – 200 mm.
144. Stogai:
144.1. stogus, atsižvelgiant į jų prieinamumą, reikia suskirstyti į tris kategorijas, kaip nurodyta Reglamento 10.9 lentelėje:
10.9 lentelė
Stogų suskirstymas į kategorijas
Apkrauto ploto kategorijos
Būdingasis panaudojimas
H
Neprieinamieji stogai, išskyrus normalią priežiūrą ir remontą
I
Prieinamieji stogai, naudojami pagal A … D kategorijas
K
Prieinamieji specialaus panaudojimo stogai, kaip antai sraigtasparnių kilimo ir tūpimo plotai
144.2. H kategorijos stogų naudojimo apkrovos yra pateiktos Reglamen …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.