📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL TECHNINIO GELEŽINKELIŲ NAUDOJIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1996 m. rugsėjo 20 d. Nr. 297
Vilnius
Siekdamas suformuoti geležinkelių transporto veiklos pagrindus, pagrindinių statinių, įrenginių ir riedmenų matmenis, reikalavimus, priežiūros normas, traukinių eismo organizavimo bei signalizavimo principus, kuriais vadovausis specialios paskirties akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“,
ĮSAKAU:
1. Patvirtinti Techninio geležinkelių naudojimo nuostatus.
2. Įpareigoti specialios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinį direktorių S. Labutį parengti reikalingų Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų punktų taikymo organizacinius tvarkomuosius dokumentus.
3. Pavesti Valstybinei geležinkelių inspekcijai kontroliuoti, kaip vykdomas šis įsakymas.
SUSISIEKIMO MINISTRAS JONAS BIRŽIŠKIS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
1996 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 297
TECHNINIO GELEŽINKELIŲ NAUDOJIMO NUOSTATAI
i SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS. BENDROSIOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO DARBUOTOJŲ PAREIGOS.................................................. 4
I skirsnis. BENDROSIOS NUOSTATOS.......................................................................................... 4
II skirsnis. PAGRINDINĖS SĄVOKOS........................................................................................... 4
III skirsnis. BENDROSIOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO DARBUOTOJŲ PAREIGOS.... 7
II SKYRIUS. STATINIAI IR ĮRENGINIAI.................................................................................... 8
IV skirsnis. BENDROSIOS NUOSTATOS. GABARITAI.............................................................. 8
V skirsnis. KELIO STATINIAI IR ĮRENGINIAI.......................................................................... 10
5.1. Bendrosios nuostatos............................................................................................................... 10
5.2. Kelio planas ir profilis.............................................................................................................. 10
5.3. Sankasa, viršutinė kelio konstrukcija, kelio statiniai................................................................ 11
5.4. Bėgiai ir iešmai........................................................................................................................ 11
5.5. Geležinkelių sankirtos, pervažos ir prijungimai....................................................................... 14
5.6. Kelio ir signaliniai ženklai........................................................................................................ 15
VI skirsnis. LOKOMOTYVŲ IR VAGONŲ ŪKIŲ STATINIAI IR ĮRENGINIAI. VANDENTIEKIS IR KANALIZACIJA............................................................................................................................. 16
VII skirsnis. STOČIŲ STATINIAI IR ĮRENGINIAI..................................................................... 16
VIII skirsnis. SIGNALIZACIJOS BEI RYŠIŲ STATINIAI IR ĮRENGINIAI............................ 18
8.1.Signalai..................................................................................................................................... 18
8.2. Automatinė ir pusiau automatinė kelio blokuotė..................................................................... 20
8.3. Elektrinė iešmų ir signalų centralizacija................................................................................... 21
8.4. Eismo valdymo centralizacija.................................................................................................. 21
8.5. Automatinė lokomotyvo signalizacija ir autostopai................................................................. 21
8.6. Rakinamoji iešmų ir signalų sąryšio įranga.............................................................................. 22
8.7. Stoties blokuotė....................................................................................................................... 22
8.8. Mechanizuotųjų ir automatizuotųjų skirstomųjų kalnelių įrenginiai........................................ 22
8.9. Automatinė pervažų signalizacija ir automatiniai užtvarai...................................................... 23
8.10. Automatinės sistemos, įspėjančios apie artėjantį traukinį...................................................... 23
8.11. Ašidėžių įkaičio matavimo prietaisai..................................................................................... 23
8.12. Kelio užtvarai........................................................................................................................ 23
8.13.Ryšiai...................................................................................................................................... 23
8.14. Skaičiavimo ir informacijos sistema....................................................................................... 24
8.15. Signalizacijos ir ryšių linijos................................................................................................... 24
8.16. Techninė signalizacijos ir ryšių įrenginių priežiūra................................................................. 25
IX skirsnis. ELEKTROS TIEKIMO ĮRENGIMAI IR ĮRENGINIAI ........................................... 26
X skirsnis. STATINIŲ IR ĮRENGINIŲ APŽIŪRA IR REMONTAS........................................... 28
10.1. Statinių ir įrenginių apžiūra.................................................................................................... 28
10.2. Statinių ir įrenginių remontas................................................................................................. 28
III SKYRIUS. RIEDMENYS.......................................................................................................... 29
XI skirsnis. BENDROSIOS NUOSTATOS..................................................................................... 29
XII skirsnis. AŠIRAČIAI................................................................................................................. 30
XIII skirsnis. STABDŽIAI IR AUTOMATINĖS SANKABOS.................................................... 32
XIV skirsnis. TECHNINĖ RIEDMENŲ PRIEŽIŪRA IR REMONTAS...................................... 33
14.1. Bendrosios nuostatos............................................................................................................. 33
14.2. Techninė lokomotyvų, dyzelinių ir elektrinių traukinių priežiūra ir remontas....................... 33
14.3. Techninė vagonų priežiūra ir remontas.................................................................................. 34
14.4. Geležinkelio riedmenų ir konteinerių registras...................................................................... 35
IV SKYRIUS. TRAUKINIŲ EISMO ORGANIZAVIMAS......................................................... 35
XV skirsnis. TRAUKINIŲ EISMO GRAFIKAS............................................................................ 35
XVI skirsnis. STOTYS IR KELSKYROS....................................................................................... 36
XVII skirsnis. STOTIES TECHNINĖS VEIKLOS......................................................................... 36
ORGANIZAVIMAS........................................................................................................................ 36
17.1. Bendrosios nuostatos............................................................................................................. 36
17.2. Iešmų naudojimas.................................................................................................................. 37
17.3. Manevravimas........................................................................................................................ 38
17.4. Traukinių formavimas............................................................................................................ 41
17.5. Traukinių stabdžiai................................................................................................................ 42
17.6. Traukinių paranga ir priežiūra................................................................................................ 44
17.7. Lokomotyvų prikabinimas prie traukinio sąstato................................................................... 44
XVIII skirsnis. TRAUKINIŲ EISMAS........................................................................................... 45
18.1. Bendrosios nuostatos............................................................................................................. 45
18.2. Traukinių priėmimas.............................................................................................................. 46
18.3. Traukinių išleidimas............................................................................................................... 47
18.4. Signalizacijos ir ryšių priemonės, reguliuojančios traukinių eismą......................................... 50
18.5. Traukinių eismo tvarka.......................................................................................................... 50
18.6. Lokomotyvų valdymas.......................................................................................................... 52
18.7. Veiksmai traukiniui sustojus tarpstotyje................................................................................ 53
18.8. Lengvųjų riedmenų eismas...................................................................................................................................... 55
l SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS. BENDROSIOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO DARBUOTOJŲ PAREIGOS
I skirsnis. BENDROSIOS NUOSTATOS
1.1. Techninio geležinkelių naudojimo nuostatai (toliau — Nuostatai) nustato 1520 mm pločio vėžės geležinkelių veiklos pagrindus, pagrindinių statinių, įrenginių ir riedmenų matmenis, reikalavimus, priežiūros normas ir traukinių eismo organizavimo bei signalizavimo principus.
Visi geležinkelių transporto darbuotojai privalo laikytis šių Nuostatų. Jie taip pat privalomi kitų valstybių geležinkelininkams, pagal tarpvalstybinius susitarimus atliekantiems savo pareigas Lietuvos Respublikos geležinkeliuose.
Tikslus Nuostatų vykdymas garantuoja ritmingą geležinkelių transporto darbą, saugų traukinių eismą ir darbų saugą.
1.2. Susisiekimo ministerija tvirtina Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodekse numatytus aktus, geležinkelių infrastruktūros, riedmenų bei konteinerių priežiūros ir remonto taisykles bei kitus geležinkelių transporto veiklą reglamentuojančius aktus.
1.3. Geležinkelio valdytojas tvirtina jo kompetencijai priskiriamus norminius techninius dokumentus, geležinkelių darbo technologijas, veiklos tvarkas bei reglamentus, darbų saugos instrukcijas.
1.4. Visos taisyklės, instrukcijos, direktyviniai nurodymai, nustatantys geležinkelių įrenginių ir riedmenų technini naudojimą, projektavimą, statybą bei gamybą, turi atitikti šių Nuostatų reikalavimus.
1.5. Nuostatai gali būti pakeisti tik susisiekimo ministro įsakymu.
II skirsnis. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
2.1. Apsauginis aklakelis— aklakelis, neleidžiantis riedmenims patekti j traukinių eismo maršrutus.
2.2. Automatinė lokomotyvo signalizacija kaip savarankiška signalizacijos priemonė (toliau — ALS), kai tarpstočiuose traukiniai važiuoja pagal lokomotyvo šviesoforo signalus.
2.3. Lokomotyvo brigada— darbuotojų grupė, valdanti lokomotyvą, dyzelinį ar elektrinį traukinį. Lokomotyvo brigadą sudaro mašinistas ir jo padėjėjas, o garvežiuose dar ir kūrikas.
2.4. Stoties budėtojas—darbuotojas, vienvaldiškai tvarkantis traukinių atvykimą, išvykimą, nustatantis riedmenų eismo tvarką pagrindiniais ir atvykimo bei išvykimo keliais, o kur nėra manevrų tvarkdario — ir visais kitais stoties keliais. Stoties budėtojas savo pamainoje yra stoties viršininko padėjėjas.
2.5. Neintensyvus eismas— toks eismas, kai traukinių eismo grafike nustatyta mažiau kaip 8 poros keleivinių ir prekinių traukinių per parą.
2.6. Intensyvus eismas — toks eismas, kai traukinių eismo grafike yra daugiau kaip 50 porų keleivinių ir prekinių traukinių dvikeliuose ir 24 poros vienkeliuose ruožuose per parą.
2.7. Ypač intensyvus eismas—toks eismas, kai traukinių eismo grafike yra daugiau kaip 100 porų keleivinių ir prekinių traukinių dvikeliuose ir 48 poros vienkeliuose ruožuose per parą.
2.8. Pakrovos gabaritas — skersinis kontūras (statmenas kelio ašiai), kuriame, neišeidamas už jo ribų, turi tilpti i atvirus riedmenis pakrautas krovinys (įskaitant pakuotę ir tvirtinimą), riedmenims stovint tiesiame horizontaliame kelyje.
2.9. Riedmenų gabaritas— skersinis kontūras (statmenas kelio ašiai), kuriame, neišeidami už jo ribų, turi tilpti pakrauti ir tušti riedmenys, esantys tiesiame horizontaliame kelyje.
2.10. Statinių artumo gabaritas — skersinis kontūras (statmenas kelio ašiai), j kurio vidų neturi išsikišti nė viena statinių ir įrenginių dalis. Išimtis — su riedmenimis besiliečiantys įrenginiai (veikiantys vagonų stabdikliai, vandens kolonėlių alkūnės pilant vandenį, kontaktiniai laidai su tvirtinimo detalėmis ir kt.).
2.11. Iešmas—įrenginys, nukreipiantis važiuojančius riedmenis iš vieno kelio į kitą. Jį sudaro rėminiai bėgiai, smailės, iešmo perjungimo įtaisas, kryžmės (su slankiąja arba neslankiąja šerdimi), atlankos, gretbėgiai ir jungiamieji keliai.
2.12. Apsauginis iešmas— iešmas, neleidžiantis riedmenims išvažiuoti į traukinio atvykimo ar išvykimo maršrutą.
2.13. Centralizuotasis iešmas— iešmas, kurio smailės (jei kryžmė su slankiąja šerdimi, tai ir šerdis) perjungiamos iš centralizacijos posto.
2.14. Necentralizuotasis iešmas—iešmas, kurio smailės perjungiamos rankiniu iešmo įtaisu.
2.15. Besrovis intarpas— kontaktinės pakabos elementas, kuris paprastai yra be įtampos.
2.16. Skirstomasis kalnelis—specialus įrenginys sąstatui išformuoti ir suformuoti.
2.17. Pagrindiniai keliai— tarpstočių ir stočių keliai — tiesioginė tarpstočių kelių, dažniausiai per iešmus einančių tiesiai, tąsa.
2.18. Privažiuojamieji keliai—geležinkelio keliai, skirti krovinių siuntėjui (gavėjui) aptarnauti, sujungti su viešojo naudojimo geležinkeliais.
2.19. Stoties keliai— visi stotyje esantys keliai: pagrindiniai, atvykimo, išvykimo, kaupiamieji, skirstymo, krovimo, depo (lokomotyvų ir vagonų), apsauginiai aklakeliai, jungiamieji (jungiantys atskirus stoties kelynus, vedantys j konteinerių punktus, degalų sandėlius, bazes, skirstomąsias platformas, vagonų valyklas, plovykles, dezinfekcijos bei riedmenų remonto punktus ir kt.) bei kiti keliai, kurių paskirtis nustatoma pagal atliekamą darbą.
2.20. Atšakinis kelias— kelias, j kurį įvažiuojantys riedmenys per iešmą pasuka j šoną.
2.21. Stabdymo kelias— nuotolis, kurį traukinys nuvažiuoja nuo stabdymo pradžios iki sustojimo. Stabdymo kelias priklauso nuo staigiojo, paprastojo ar pakopinio stabdymo.
2.22. Kelskyra— tarpstočių vieta, kurioje yra įrenginių traukinių eismui reguliuoti (kelio postas, tarpstočių šviesoforai ruožuose su automatine blokuote, blokuojamųjų ruožų ribos, kai automatinė lokomotyvo signalizacija naudojama kaip savarankiška signalizacijos priemonė).
2.23. Kryžmėženklis—skaitmuo, rodantis kryžmės šerdies pločio ir ilgio santykį (1/6,1/9,1/11,1/18,1/22).
2.24. Lokomotyvas— bendrasis traukos riedmenų pa-vadinimas (šilumvežis, elektrovežis ir kt.).
2.25. Ilga nuokalnė — nuokalnė, kurios parametrai yra šie:
Nuolydis
Ilgis
0,008—0,010
8 km ar daugiau
0,010—0,014
6 km ar daugiau
0,014—0,017
5 km ar daugiau
0,017—0,020
4 km ar daugiau
0,020 ar statesnė
2 km ar daugiau
2.26. Nuolydis — kelio išilginio profilio dalis, sudaranti kampą su horizonto linija. Nuolydis, kuriuo traukinys važiuoja į kalną, vadinamas įkalne, o nuolydis, kuriuo važiuoja į pakalnę, — nuokalne.
2.27. Lemiamasis nuolydis — stačiausias (įskaitant ir kreivių pasipriešinimą) nuolydis, kurio ilgis ne mažesnis už stabdymo kelią.
2.28. Eismo pertrauka— kelio, statinių remonto ir statybos darbams atlikti skirtas laikas, kai nutraukiamas traukinių eismas visame tarpstotyje arba tam tikruose tarpstočio ar stoties keliuose.
2.29. Pervaža— geležinkelių susikirtimo su automobilių keliais tame pačiame lygyje vieta.
2.30. Iešmų postas — vienas ar keli necentralizuotieji iešmai, kuriuos perjungia iešmininkas.
2.31. Kelio postas — kelskyra, neturinti šalutinių kelių (ruožuose su pusiau automatine blokuote — blokuojamasis postas, vienkeliuose tarpstočiuose — dvikelio intarpo prijungimo postas ir kt.).
2.32. Papildomasis postas— privažiuojamojo kelio prijungimo vieta tarpstotyje. Papildomasis postas — ne kelskyra.
2.33. Stoties centralizacijos postas — stoties patalpa, kurioje centralizuotai perjungiami iešmai ir šviesoforai.
2.34. Oro protarpis — gretimų ruožų kontaktinio tinklo sujungimo elementas, izoliuojantis juos vieną nuo kito.
2.35. Riedmenys — traukos priemonės (lokomotyvai), vagonai, dyzeliniai ir elektriniai traukiniai, automotrisės bei specialios paskirties mechanizmai.
2.36. Lengvieji riedmenys—tai lengvosios drezinos, elektrifikuotų ruožų riedbokščiai, kelio vagonėliai, kelio matuojamieji, defektoskopiniai ir kiti vežimėliai bei riedmenys, kuriuos gali nukelti nuo bėgių jais besinaudojantys darbuotojai.
2.37. Specialieji riedmenys — tai geležinkelio bėgiais riedantys sniegvaliai, skaldvaliai, balastuotuvai, kelio klotuvai, kėlimo kranai, drezinos ir kt.
2.38. Blokuojamasis ruožas—tarpstočio, kuriame įrengta automatinė blokuotė, dalis, kurią riboja tarpstočio šviesoforai arba tarpstočio ir stoties šviesoforai. Taip pat tarpstočio, kuriame traukinių eismas reguliuojamas automatine lokomotyvo signalizacija kaip savarankiška signalizacijos priemone, dalis.
2.39. Manevrinis sąstatas — grupė vagonų, prie kurių prikabintas manevrinis lokomotyvas.
2.40. Signalas— nustatytas regimasis ženklas arba garsų derinys įsakymui perduoti.
2.41. Paprastasis stabdymas — stabdymas palengva mažinant greitį ar sustabdant traukinį iš anksto nustatytoje vietoje.
2.42. Staigusis stabdymas — traukinio stabdymas išimtiniais atvejais, kai panaudojama didžiausia stabdymo jėga, staiga išleidus orą iš stabdžių vamzdyno.
2.43. Stotelė —tarpstotyje įrengta vieta keleiviams išlipti iš traukinio ir įlipti į jį.
2.44. Stotis— geležinkelio infrastruktūros dalis. Ją sudaro kelių, pastatų, statinių ir įrenginių kompleksas, užimantis tam tikrą žemės sklypą ir skirtas traukiniams priimti, išformuoti, išleisti ir praleisti; keleiviams, bagažo ar krovinių siuntėjams (gavėjams) aptarnauti.
2.45. Stumtuvas— lokomotyvas traukiniui pastumti (padėti traukiančiajam lokomotyvui) tam tikruose tarpstočiuose arba jų atkarpose.
2.46. Tarpstotis — geležinkelio linijos atkarpa, esanti tarp dviejų stočių, kelio postų arba kelio posto ir stoties.
2.47. Kontaktinis tinklas — įrenginių sistema elektros energijai iš traukos pastočių perduoti riedmenims.
2.48. Traukinys — suformuotas ir sukabintas vagonų sąstatas su vienu ar keliais veikiančiais lokomotyvais, lokomotyvas be vagonų, automotrisė ar sunkioji drezina, turinti atitinkamus signalus ir numerį.
2.49. Keleivinis traukinys— iš keleivinių vagonų suformuotas traukinys, vežantis keleivius, paštą ir bagažą.
2.50. llgasis keleivinis traukinys—traukinys, kurio ilgis viršija maksimalų geležinkelio valdytojo nustatytą keleivinių traukinių ilgį.
2.51. Prekinis keleivinis traukinys — prekinių ir keleivinių vagonų traukinys, vežantis krovinius ir keleivius.
2.52. Ilgasis prekinis traukinys — traukinys, kurio sąstatas ilgesnis negu nustatytas šiam ruožui pagal grafiką.
2.53. Pašto ir bagažo traukinys—iš keleivinių vagonų suformuotas traukinys paštui ir bagažui vežti.
2.54. Sunkusis prekinis traukinys—traukinys, kurio svoris 100 ar daugiau tonų viršija nustatytą pagal grafiką visų serijų lokomotyvams.
2.55. Refrižeratoriais traukinys—traukinys, suformuotas iš refrižeratorinių vagonų.
2.56. Ūkinis traukinys—traukinys, skirtas stoties arba tarpstočio kelio, kelio statinių, ryšių, elektros tiekimo įrenginių priežiūrai ir remontui atlikti.
2.57. Darbų vadovas— pareigūnas, vadovaujantis kelių, statinių ir įrenginių statybos, remonto bei krovimo darbams.
2.58. Manevrų vadovas—darbuotojas, tiesiogiai vadovaujantis visiems manevruose dalyvaujantiems asmenims. Be jo nurodymo manevruojančio lokomotyvo mašinistas neturi teisės pradėti važiuoti.
2.59. Keleiviniai vagonai — vagonai keleiviams, paštui ir bagažui vežti, restorano vagonai, sanitariniai, tarnybiniai, tyrimo ir matavimo laboratorijos bei kiti specialūs keleiviniai vagonai.
2.60. Prekiniai vagonai — vagonai kroviniams vežti: dengtieji, platforminiai, cisterniniai vagonai, pusvagoniai; specialios paskirties kroviniams vežti vagonai: bunkeriniai pusvagoniai, ledaininiai, izoterminiai vagonai, grūdvežiai, transporteriniai, konteinerių ir kiti vagonai.
2.61. Kelio ženklas — ženklas, žymintis nuotolį, kelio profilį, tam tikrų kelio statinių ir įrenginių vietas.
2.62. Signalinis ženklas — nustatytas regimasis ženklas, reiškiantis įsakymą ar nurodymą: riboženklis, ženklas, žymintis stočių ribas, švilpimo, elektros srovės išjungimo ar įjungimo vietas ir kt.
2.63. Traukinio ženklas — signalinis ženklas traukiniams, lokomotyvams ir kitiems riedmenims ženklinti.
III skirsnis. BENDROSIOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO DARBUOTOJŲ PAREIGOS
3.1. Kiekvienas darbuotojas, kurio darbas susijęs su traukinių eismu, pagal savo pareigas yra atsakingas už šių Nuostatų vykdymą ir eismo saugumą.
Kiekvienas vadovas privalo kontroliuoti, kaip jam pavaldūs geležinkelių transporto darbuotojai vykdo Nuostatus.
3.2. Geležinkelių transporto darbuotojai turi:
3.2.1. tenkinti keleivių ir krovinių vežimo poreikius;
3.2.2. užtikrinti visišką keleivių saugumą geležinkelio stotyse ir traukiniuose, suteikti jiems būtinus patogumus, kultūringai aptarnauti;
3.2.3. saugoti geležinkelio turtą ir vežamus krovinius;
3.2.4. visais atvejais, kai gresia pavojus žmonių gyvybei arba saugiam eismui, imtis priemonių traukiniui sustabdyti, o radę netvarkingus statinius ar įrenginius bei riedmenis, keliančius pavojų saugiam eismui, nedelsiant imtis priemonių gedimui pašalinti;
3.2.5. dirbti tvarkingai apsirengę, dėvėti nustatytą pareigybės uniformą arba specialius darbo drabužius, naudotis darbų saugos priemonėmis;
3.2.6. būti mandagūs ir paslaugūs visiems asmenims, besinaudojantiems geležinkelių transportu; reikalauti, kad ir jie tiksliai laikytųsi tam tikrų geležinkelių transporto taisyklių;
3.2.7. laikytis nustatytų darbų saugos, priešgaisrinės saugos ir gamybinės sanitarijos taisyklių bei instrukcijų. Už jų vykdymą atsakingi darbuotojai ir jų vadovai;
3.2.8. saugoti aplinką nuo užteršimo.
3.3. Asmenys, priimami pareigoms, susijusioms su traukinių eismu, pagal Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie SM (toliau — Inspekcija) patvirtintą sąrašą turi išlaikyti egzaminus, o vėliau periodiškai turi būti tikrinama, kaip jie moka:
Techninio geležinkelių naudojimo nuostatus (TNN);
Geležinkelių eismo taisykles (ET);
Geležinkelių signalizacijos taisykles (ST);
Drausmės statutą;
instrukcijas ir kitus dokumentus, nustatančius darbuoto-jų pareigas;
darbų saugos taisykles ir instrukcijas.
Visi kiti darbuotojai turi žinoti šiame skyriuje numatytas bendrąsias geležinkelių transporto darbuotojų pareigas, mokėti darbų saugos ir gamybinės sanitarijos taisykles bei pareigines instrukcijas.
Geležinkelių transporto darbuotojai, kuriems skiriamos papildomos pareigos, susijusios su traukinių eismu, prieš pradėdami jas eiti, privalo išlaikyti egzaminus.
Priimant j darbą tam tikroms pareigoms, žinias ir pakartotinų egzaminų tvarką nustato Inspekcija.
3.4. Asmenys, norintys geležinkelių transporte eiti pareigas, susijusias su traukinių eismu, privalo pasitikrinti sveikatą medicinos įstaigoje, kuri nustato, ar jie tinkami šioms pareigoms. Vėliau šie darbuotojai sveikatą tikrinasi periodiškai Sveikatos ministerijos nustatyta tvarka.
Jaunesniems kaip 18 metų asmenims neleidžiama dirbti lokomotyvų, elektrinių ir dyzelinių traukinių, automotrisų, bėginių kranų mašinistais ir jų padėjėjais, garvežių kūrikais, autodrezinų vairuotojais ir jų padėjėjais, traukinių tvarkdariais, stočių, postų, kelynų ir skirstomųjų kalnelių budėtojais, skirstomojo kalnelio ir stoties budėtojo operatoriais, traukinių konduktoriais ir derintojais bei jų padėjėjais, ratstabdininkais, signalininkais, centralizacijos postų operatoriais, iešmininkais, kelio, tiltų ir tunelių meistrais, kelio brigadininkais, apeiviais, kelio darbininkais, pervažininkais, signalizacijos įrenginių ir skirstomojo kalnelio įrengimų elektromechanikais bei elektromonteriais, vagonų tikrintojais remontininkais, vagonų tikrintojais, traukinių viršininkais (mechanikais brigadininkais), vagonų palydovais, meistrais ir darbininkais, remontuojančiais neatkabintus vagonus, techninės vagonų priežiūros punktų operatoriais, traukinių elektromechanikais, elektros tiekimo ruožų meistrais ir elektromechanikais, kontaktinio tinklo ir aukštosios įtampos linijų elektromonteriais, kontaktinio tinklo remonto ir techninės priežiūros darbininkais, refrižeratorinių traukinių ir sekcijų mechanikais, defektoskopinių ir kelmačių vagonų derintojais, kelio mašinų ir mechanizmų mašinistais, defektoskopinių vežimėlių operatoriais, kelio matavimo operatoriais ir jų padėjėjais.
3.5. Pašaliniams draudžiama įeiti i lokomotyvų, elektrinių ar dyzelinių traukinių, automotrisų, drezinų ir kitų eismo priemonių kabinas, taip patį patalpas, kuriose perjungiami signalai bei valdomi kiti įrenginiai, susiję su eismo saugumu.
Tik įpareigotieji darbuotojai turi teisę valdyti lokomotyvus, elektrinius ir dyzelinius traukinius, automotrises, autodrezinas ir kitas eismo priemones, perjungti signalus, iešmus, naudotis aparatais, mechanizmais ir kitais su eismo saugumu susijusiais įrenginiais.
Geležinkelių transporto darbuotojams, nustatyta tvarka atliekantiems gamybinę praktiką, leidžiama valdyti lokomotyvus, elektrinius ir dyzelinius traukinius, automotrises, drezinas ir kitas eismo priemones, perjungti signalus, iešmus, naudotis aparatais ir mechanizmais tik prižiūrint atsakingiems darbuotojams.
3.6. Geležinkelių transporto darbuotojams draudžiama dirbti neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių bei toksinių medžiagų.
Darbuotojai, pastebėti darbe neblaivūs, apsvaigę nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, nedelsiant nušalinami nuo darbo, jiems skiriamos drausminės nuobaudos.
3.7. Geležinkelių transporto darbuotojai, pažeidę šiuos Nuostatus, traukiami drausminėn arba baudžiamojon atsakomybėn pagal įstatymus.
II SKYRIUS. STATINIAI IR ĮRENGINIAI
IV skirsnis. BENDROSIOS NUOSTATOS. GABARITAI
4.1. Geležinkelio statiniai ir įrenginiai visada turi būti tvarkingi. Asmenų, atsakingų už statinių ir įrenginių priežiūrą, svarbiausia pareiga—tinkamai prižiūrėti statinius ir įrenginius bei garantuoti ilgą jų naudojimo laiką.
Už statinių ir įrenginių būklę atsakingi juos naudojantys darbuotojai bei struktūrinių padalinių vadovai, kurių žinioje yra šie statiniai bei įrenginiai. Kiekvienas darbuotojas pagal tarnybines pareigas turi žinoti statinių ir įrenginių būklę, mokėti jų naudojimo taisykles, nuolat tikrinti tuos statinius ir įrenginius ir garantuoti gerą techninę priežiūrą bei remonto kokybę.
4.2. Statiniai, įrenginiai, mechanizmai ir įrengimai turi atitikti patvirtintus projektus ir technines sąlygas.
Statiniai, įrenginiai, mechanizmai ir įrengimai turi turėti techninius pasus, kuriuose pateikiami svarbiausi jų techniniai ir eksploataciniai duomenys.
Pagal leistiną eismo greitį, keleivių ir krovinių vežimo mastą geležinkelių linijos skirstomos į kategorijas. Linijų kategorijas ir jų statinių bei įrenginių techninius reikalavimus nustato geležinkelio valdytojas.
Geležinkelių statiniai ir įrenginiai turi atitikti traukinių greičius:
Kelio kategorija
I
II
III
IV
V
VI
Didžiausias greitis km/h
keleivinių traukinių
140
120
100
80
50
25
prekinių traukinių
90
80
80
70
40
25
Ruožuose, kuriuose keleiviniai traukiniai važiuoja didesniu kaip 140 km/h greičiu, papildomus reikalavimus statiniams bei įrenginiams nustato geležinkelio valdytojas. Keisti statinių ir įrenginių konstrukcijas leidžiama tik gavus pareigūnų, turinčių teisę tvirtinti šių statinių ir įrenginių projektus, leidimą.
Pagrindinių statinių ir įrenginių klasifikavimą, periodiškų remontų terminus ir priežiūros normas nustato geležinkelio valdytojas.
4.3. Priėmimo komisijos priima naudoti naujai pastatytus ir rekonstruotus statinius, įrenginius, įrengimus ir linijas pagal Respublikines statybos normas—įmonių, pastatų ir kitų statinių priėmimo naudoti taisykles (RSN 124*—94) ir geležinkelio valdytojo patvirtintas geležinkelių transporto objektų ir privažiuojamųjų kelių priėmimo naudoti taisykles.
Naujai įrengtus bei rekonstruotus statinius, įrenginius leidžiama naudoti tik patvirtinus techninius dokumentus, kurie nustato jų darbo tvarką, garantuoja saugias darbo sąlygas ir eismo saugumą (stoties knygos, darbų saugos instrukcijos), bei patikrinus jais besinaudojančių darbuotojų žinias.
4.4. Geležinkelių viešojo naudojimo ir privažiuojamųjų kelių (nuo prijungimo vietos iki savininkų teritorijos) statiniai ir įrenginiai turi atitikti standarto nustatytus statinių artumo S gabarito reikalavimus.
Statiniai ir įrenginiai, esantys savininkų teritorijose ir tarp pramonės ir transporto įmonių teritorijų (taip pat ir geležinkelio valdytojo), turi atitikti standarto nustatytus pastatų SP gabaritų reikalavimus. S ir SP gabaritų būtina laikytis projektuojant, tiesiant ir rekonstruojant geležinkelius, privažiuojamuosius kelius, jų statinius ir įrenginius, elektrifikuojant ar tiesiant papildomus kelius, taip pat naudojant visus statinius ir įrenginius, kuriems anksčiau buvo taikyti šie gabaritai.
Statinių ir įrenginių gabaritų patikrinimo ir negabaritinių vietų šalinimo tvarką nustato statinių artumo gabarito taikymo instrukcijos.
Atliekant statybos ir kitus darbus, draudžiama pažeisti statinių ir įrenginių gabaritus.
4.5. Dvikelių tarpstočių tiesiuose ruožuose atstumas tarp kelių ašių turi būti ne mažesnis kaip 4100 mm.
Esant trims keliams atstumas tarp antrojo ir trečiojo kelių ašių turi būti ne mažesnis kaip 5000 mm.
Stotyse atstumas tarp gretimų kelių ašių tiesiuose ruožuose turi būti ne mažesnis kaip 4800 mm, antraeiliuose ir prekių barų keliuose — ne mažesnis kaip 4500 mm. Jei stočių pagrindiniai keliai yra kraštiniai, geležinkelio valdytojo leidimu atstumas tarp jų ašių gali būti 4100 mm. Atstumas tarp ašių kelių, skirtų krovinių perkrovimui iš vieno vagono 1 kitą, gali būti 3600 mm.
Tarpstočiuose ir stotyse horizontalų atstumą kreivėse tarp gretimų kelių ašių ir tarp kelio ašies ir pastato nustato statinių artumo gabaritų instrukcija.
4.6. Į atvirus riedmenis pakrautas krovinys (Įskaitant pakrovimo ir tvirtinimo įtaisus) turi tilpti nustatyto pakrovos gabarito ribose. Jei į atvirus riedmenis pakrauti kroviniai netelpa pakrovos gabarito ribose, jie vežami geležinkelio valdytojo nustatyta tvarka.
Masinio krovinių krovimo vietose (privažiuojamuosiuose keliuose, jūrų ir upių uostuose, perkrovimo stotyse) pakrovos gabaritui patikrinti įrengiami gabarito vartai.
Prie geležinkelio kroviniai turi būti sukrauti ir sutvirtinti nepažeidžiant statinių artumo gabarito.
Kroviniai (išskyrus dozatoriumi iškrautą balastą kelio darbams), kurių aukštis nuo bėgio galvutės paviršiaus yra ne didesnis kaip 1200 mm, turi būti ne arčiau kaip 2,0 m nuo kraštinio bėgio galvutės išorinės briaunos, o kai krovinys aukštesnis kaip 1200 mm — ne arčiau kaip 2,5 metro.
V skirsnis. KELIO STATINIAI IR ĮRENGINIAI
5.1. Bendrosios nuostatos
5.1.1. Geležinkelio kelių konstrukcija ir jų būklė turi garantuoti saugų ir sklandų traukinių eismą didžiausiais greičiais, nustatytais tam tikrame ruože.
5.1.2. Kelių ruožų, kelio remonto stočių ir kitų kelio ūkio padalinių išdėstymas ir jų techninė įranga turi sudaryti sąlygas gerai kelių, statinių ir įrenginių priežiūrai bei remontui, kad būtų garantuotas saugus traukinių eismas nustatytais didžiausiais greičiais.
5.1.3. Šiuose Nuostatuose neišvardytus reikalavimus, kuriuos turi atitikti statinių ir įrenginių konstrukcijos, jų naudojimas bei priežiūra, nustato geležinkelio valdytojas.
5.2. Kelio planas ir profilis
5.2.1. Geležinkelio kreivių spinduliai, tiesių ruožų ir kreivių sujungimas, nuolydžių dydis ir profilio dalių sujungimas vertikalioje plokštumoje turi atitikti patvirtintą linijos planą ir profilį.
5.2.2. Stotys paprastai turi būti statomos horizontaliose aikštelėse; tam tikrais atvejais leidžiama jas statyti nuolaidžiose aikštelėse, ne didesnio kaip 0,0015 nuolydžio; esant sudėtingoms topografinėms sąlygoms, galima ir didesnio, bet neviršijant 0,0025 nuolydžio.
Naujai pastatytų ir rekonstruotų stoties atvykimo ir išvykimo kelių, kuriuose numatoma manevruoti ir atkabinti lokomotyvus nuo vagonų, išilginis profilis turi būti su priešpriešiniais nuolydžiais į iešmynų pusę. Jis turi atitikti projektavimo normas ir neleisti vagonams ir sąstatams (be lokomotyvų) savaime pajudėti iš vietos.
Kad vagonai patys neišriedėtų į kitus kelius, turi būti įrengiami apsauginiai aklakeliai, apsauginiai iešmai, verstukai arba aklasmailės.
Jei naujai statomų stočių keliai turi nuolydį, turi būti sudarytos sąlygos pajudėti iš vietos nustatyto svorio traukiniams.
5.2.3. Stotys, atskiri jų kelynai, skirstymo keliai turi būti tiesiami tiesiuose ruožuose. Esant sudėtingoms topografinėms sąlygoms, jie gali būti tiesiami ne mažesnio kaip 1500 m spindulio kreivėse. Ypač sunkiomis sąlygomis leidžiama spindulį sumažinti iki 600 m.
5.2.4. Geodeziniais matavimo prietaisais periodiškai turi būti tikrinami pagrindinių, stoties ir esančių geležinkelio balanse privažiuojamųjų kelių planas ir profilis.
5.2.5. Pagal Kelių tarnybos užsakymus kelių planą ir profilį tikrina, reikiamus techninius dokumentus rengia specializuotos projektinės organizacijos ar grupės.
5.2.6. Kiekviename kelių ruože turi būti:
visų ruože esančių kelio ūkio statinių ir įrenginių, kuriais važinėja geležinkelio valdytojo lokomotyvai, brėžiniai ir aprašymai, reikiami standartai ir normos, stočių schemos ir planai;
visų pagrindinių ir stoties kelių, skirstomųjų kalnelių bei privažiuojamųjų kelių išilginiai profiliai.
5.2.7. Skirstomųjų kalnelių įkalnės ir nuokalnės, kaupiamųjų ir skirstymo kelių išilginiai profiliai tikrinami ne rečiau kaip kartą per trejus metus. Kitų kelių išilginiai profiliai tikrinami ne rečiau kaip kartą per 10 metų. Atsižvelgiantį patikrinimo rezultatus, numatomi konkretūs profilio taisymo darbai ir jų atlikimo terminai. Ruožų, kuriuose atliekama kelio rekonstrukcija arba kiti planą ir profilį keičiantys darbai, planas ir išilginis profilis tikrinami tuoj pat užbaigus darbus. Planą ir išilginį profilį tikrina, reikiamus dokumentus rengia darbus atlikusi organizacija. Parengti dokumentai perduodami kelių ruožo viršininkui, o jeigu darbai buvo atlikti stoties teritorijoje, tai ir stoties viršininkui.
5.2.8. Stotyse ir tarpstočiuose pradėti statyti naujus objektus, plėsti, perkelti ar nugriauti esamus statinius ir įrenginius galima tik pagal projektą, suderintą su geležinkelio valdytoju. Organizacija, užbaigusi darbą, parengia ir pateikia kelių ruožo bei stoties viršininkams atliktų darbų dokumentus. Be jų draudžiama priimti ir naudoti tiek naujus, tiek rekonstruotus objektus.
5.3. Sankasa, viršutinė kelio konstrukcija, kelio statiniai
5.3.1. Tiesiuose kelio ruožuose sankasos viršaus plotis turi būti ne mažesnis kaip 5,5 m vienkeliuose ruožuose, 9,6 m — dvikeliuose ruožuose, ne mažesnis kaip 5,0 m drenuojančių gruntų vienkeliuose ruožuose ir 9,1 m — dvikeliuose ruožuose. Minimalus sankasos kelkraščio plotis iš abiejų kelio pusių turi būti ne mažesnis kaip 0,4 metro.
Kreivėse, kurių spindulys mažesnis kaip 2000 m, sankasa platinama pagal nustatytas normas.
Tiesiant naujus geležinkelius arba antruosius kelius, sankasos viršaus plotis turi atitikti statybos normų ir taisyklių reikalavimus.
Vandens išsiliejimo vietose sankasos briauna turi būti aukščiau už maksimalią bangą ne mažiau kaip 0,5 m.
5.3.2. Tiesiuose kelio ruožuose geležinkelio vėžės plotis tarp vidinių (darbo) bėgių galvučių briaunų turi būti lygus 1520 mm. Esamų linijų vėžės plotis gali būti 1524 mm tol, kol bus pertvarkytas j 1520 mm plotį.
Vėžės plotį kreivėse, taip pat leistinus nuokrypius nuo normų kreivėse ir tiesiuose kelio ruožuose nustato geležinkelio valdytojas.
5.3.3. Abu bėgiai tiesiuose ruožuose turi būti tame pačiame lygyje. Leidžiama, kad visoje tiesaus kelio atkarpoje vienas bėgis ne daugiau kaip 6 mm būtų aukščiau už kitą.
Atsižvelgiant į kreivės spindulį ir traukinių važiavimo greitį, išorinio bėgio pakylą kreivėse nustato kelių tarnybos viršininkas, remdamasis kelių ruožų atliktais skaičiavimais ir siūlymais.
Leidžiamus bėgių aukščio nuokrypius nuo nustatytų normų tiesiuose kelio ruožuose ir kreivėse nustato geležinkelio valdytojas.
Pakyla negali būti didesnė kaip 150 mm.
Jeigu apskaičiuotoji pakyla yra didesnė už leidžiamą, jos aukštį nustato geležinkelio valdytojas.
5.3.4. Ypač didelių ir svarbių kelio statinių sąrašą, taip pat besideformuojančios ir nuo sudėtingų inžinerinių ir geologinių sąlygų priklausančios sankasos priežiūros tvarką nustato geležinkelio valdytojas.
Į geležinkelio valdytojo patvirtintą sąrašą įrašyti tiltai ir tuneliai aptveriami kontroliniais gabaritų įrenginiais, įrengiama įspėjamoji signalizacija bei atitveriamieji šviesoforai.
Prie kelio statinių, vadovaujantis geležinkelio valdytojo nustatytomis normomis, turi būti priešgaisrinių, išimtiniais atvejais — apžiūros priemonių.
Remiantis galiojančiomis skaičiavimo normomis ir instrukcijomis, visi tiltai klasifikuojami pagal apkrovą.
5.3.5. Kelių ir statinių būklės nuolatinei kontrolei naudojami kelmačiai ir defektoskopiniai vežimėliai, defektoskopijos laboratorijos, tiltų, tunelių, kelių ir gabaritų tikrinimo stotys.
5.4. Bėgiai ir iešmai
5.4.1. Pagrindinių ir stočių kelių bėgiai ir iešmai pagal galią ir būklę turi atitikti naudojimo sąlygas (eismo intensyvumą, ašių apkrovas, traukinių greitį).
Bėgių ir iešmų nuodylos normas nustato geležinkelio valdytojas.
5.4.2. lešmai privalo turėti šiuos kryžmėženklius:
a) pagrindiniuose ir keleivinių traukinių atvykimo ir išvykimo keliuose — ne didesnius kaip 1/11;
b) kryžminiai ir vieniniai iešmai už kryžminių, kaip jų tąsa — ne didesnius kaip 1/9;
c) iešmai, per kuriuos keleiviniai traukiniai važiuoja tik tiesiuoju keliu, gali turėti 1/9 (leidžiamas keleivinių traukinių eismas, nukreiptas j ašakinį kelią per iešmus su 1/9 kryžmėženkliais, jei jiems pakeisti i iešmus su 1/11 kryžmėženkliais, būtina rekonstruoti stoties iešmyną, bet šiuo metu to padaryti nėra galimybės);
d) prekinių traukinių atvykimo ir išvykimo keliuose — ne didesnius kaip 1/9, simetriniai iešmai — ne didesnius kaip 1/6 kryžmėženklius.
Pagrindiniuose keliuose prieš visų iešmų smailes turi būti apsauginiai tašai.
Stotyse, kuriose traukiniai prasilenkia nesustodami, kryžminiai iešmai ir bėgių sankryžos į stočių pagrindinius kelius ir visi iešmai; stočių pagrindinius kelius kreivėse gali būti naujai įtaisomi, jei, juos Įtaisius, nereikia apriboti nustatyto traukinių greičio.
Prie centralizuotųjų iešmų įrengiami sniego valymo arba tirpdymo įrenginiai.
5.4.3. Draudžiama važiuoti per iešmus ir bėgių sankryžas, kai:
a) iešmų smailės ir slankiosios kryžmių šerdys atsiskyrusios nuo trauklių;
b) smailė atsitraukusi nuo rėminio bėgio arba slankioji šerdis atsitraukusi nuo atlankos 4 mm ar daugiau, matuojant ties smailių ir bukos kryžmės šerdies pirmąja traukle, o smailos kryžmės šerdies — šerdies gale;
c) smailė arba slankioji šerdis ištrupėjusi tiek, kad ant jos gali užvažiuoti rato antbriaunis, ir visais atvejais, kai ištrupos yra:
1) 200 mm ar didesnės — pagrindiniuose keliuose,
2) 300 mm ar didesnės — atvykimo ir išvykimo keliuose,
3) 400 mm ar didesnės — kituose stoties keliuose;
d) smailė nusėdusi žemiau rėminio bėgio, o slankioji šerdis yra žemiau atlankos 2 mm ar daugiau, matuojant toje vietoje, kur smailės arba slankiosios šerdies galvutės plotis siekia 50 mm ar daugiau;
e) atstumas tarp kryžmės šerdies ir gretbėgio galvutės darbinių briaunų mažesnis kaip 1472 mm;
f) atstumas tarp gretbėgio ir atlankos galvučių darbinių briaunų didesnis kaip 1435 mm;
g) lūžusi smailė arba rėminis bėgis;
h) lūžusi kryžmė (šerdis, atlanka arba gretbėgis);
i) nutrūkęs gretbėgių varžtas vieno varžto įdėkle arba abu varžtai dviejų varžtų įdėkle.
Jei rėminių bėgių, smailių, atlankų ir kryžmių šerdžių vertikali nuodyla didesnė už leistiną normą, jų naudojimo tvarką nustato geležinkelio valdytojas.
5.4.4. Pagrindinių, atvykimo bei išvykimo kelių bėgiai ir iešmai defektoskopiniais vagonais tikrinami pagal kelių ruožo viršininko patvirtintą grafiką:
pagrindinių kelių — ne rečiau kaip kartą per mėnesį;
atvykimo bei išvykimo kelių — ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.
Kol bus pašalinti pavojingi bėgių ir iešmų defektai, traukinių eismo tvarką nustato geležinkelio valdytojas.
Bėgių tikrinimo defektoskopiniais vežimėliais periodiškumą nustato geležinkelio valdytojas, atsižvelgdamas j eismo intensyvumą, bėgių ir kelių būklę.
5.4.5. lešmai ir bėgių sankryžos stotyse įtaisomos ir išimamos geležinkelio valdytojo leidimu. lešmai turi būti prijungti prie atitinkamos sąryšio įrangos. Naujai įtaisytus ar rekonstrukcijos metu pakeistus iešmus bei bėgių sankryžas stotyse ir iešmus tarpstočiuose priima naudoti tik geležinkelio valdytojo paskirta komisija.
Laikinai neprijungtus prie sąryšio įrangos iešmus komisija gali priimti, o geležinkelio valdytojas turi nustatyti iešmų tikrinimo bei priežiūros ir smailių tvirtinimo tvarką.
5.4.6. Kontrolinius užraktus turi turėti šie necentralizuotieji iešmai:
a) traukinių priėmimo ir išleidimo kelių;
b) apsauginiai;
c) vagonų su kategoriniais kroviniais stovėjimo kelių;
d) avarinių ir gaisrinių traukinių stovėjimo kelių;
e) apsauginių aklakelių;
f) defektoskopijos vagonų, kelmačių ir kelio mašinų stovėjimo kelių.
Slankiosios kryžmių šerdys ir iešmai (išskyrus esančius skirstomuosiuose kalneliuose ir kaupiamuosiuose keliuose), taip pat centralizuotieji ir turintys kontrolinius užraktus, turi turėti kenges, leidžiančias juos užrakinti kabinamosiomis spynomis. Šios kengės turi garantuoti smailių prigludimą prie rėminio bėgio, o slankiosios kryžmės šerdies — prie atlankos. Didesnis kaip 3 mm tarpelis neleistinas.
5.4.7. Necentralizuotieji iešmai turi turėti uždegamąsias arba nešviečiamąsias rodykles. Kurie iešmai turi turėti rodykles, nurodoma Stoties knygoje.
Rodyklių neturi iešmai, įjungti j elektrinę centralizaciją, ir tie, kurie yra kaupiamojo kelyno nuokalnės iešmyne.
5.4.8. Kelių ruožai prižiūri ir remontuoja iešmus ir bėgių sankryžas, stato, prižiūri ir remontuoja iešmų rodykles, aklasmailes, ratstabdžių mestuvus, lankstinius užraktus. Čia esančius signalizacijos įrenginius prižiūri ir remontuoja Automatikos ir ryšių ruožai.
5.5. Geležinkelių sankirtos, pervažos ir prijungimai
5.5.1. Geležinkelio linijų sankirtos, geležinkelių susikirtimai su automobilių keliais, troleibusų linijomis ir miesto gatvėmis įrengiami vadovaujantis statybos normomis ir taisyklėmis.
Draudžiama organizuoti troleibusų eismą veikiančiose pervažose. Organizuoti autobusų eismą veikiančiose pervažose galima tik geležinkelio valdytojo leidimu.
5.5.2. Viešojo naudojimo geležinkelių susikirtimo su automobilių keliais tame pačiame lygyje ir važiavimo po kelio statiniais vietas nustato geležinkelio valdytojas.
Draudžiama nenustatytose vietose kirsti geležinkelį transporto priemonėms ir savaeigėms mašinoms bei ginti gyvulius. Ar laikomasi šių reikalavimų, kontroliuoja:
a) tarpstočiuose — kelių ruožo darbuotojai;
b) stotyse — kelių ruožo ir stočių darbuotojai.
5.5.3. Atsižvelgiant į traukinių ir automobilių transporto eismo intensyvumą, pervažos skirstomos j keturias kategorijas.
Pervažų kategoriją, priežiūros ir naudojimo tvarką nustato geležinkelio valdytojas.
Visos I ir II kategorijos pervažos turi turėti elektros apšvietimą, o III ir IV kategorijos, — esančios ruožuose su išilginėmis elektros tiekimo linijomis arba turinčios kitus netoliese esančius nuolatinius elektros tiekimo šaltinius. Pravažiuojantiems traukiniams apžiūrėti gali būti naudojama prožektorių įranga. Už pervažų apšvietimą atsakingi Elektros tiekimo ruožai.
5.5.4. Pervažos skirstomos j reguliuojamąsias ir nereguliuojamąsias.
Reguliuojamosios pervažos turi signalizacijos įrenginius, įspėjančius transporto priemonių vairuotojus apie artėjančius traukinius, arba yra prižiūrimos pervažininkų.
Pervažų signalizacijos įrenginiams iš automobilių kelio pusės gali būti įrengiama baltos šviesos galvutė.
Pervažos, neturinčios signalizacijos įrenginiu ir neprižiūrimos pervažininkų, priskiriamos prie nereguliuojamųjų.
Leidžiama įrengti naujas pervažas be signalizacijos įrenginių tik neintensyvaus eismo ruožų pagrindiniuose keliuose.
Geležinkelio valdytojo nustatyta tvarka pervažininkų prižiūrimose pervažose turi būti įrengtas tiesioginis telefono ryšys su artimiausia stotimi arba postu, radijo ryšys su traukinių lokomotyvų mašinistais, o ruožuose, kuriuose įrengta eismo valdymo centralizacija, — su traukinių tvarkdariu.
Automatikos ir ryšių ruožai yra atsakingi už pervažų signalizacijos, automatinių užtvarų, telefono ir radijo ryšių gerą veikimą ir jų priežiūrą.
5.5.5. Pervažos turi turėti tipinį grindinį ir prievažas, aptvertas stulpeliais arba turėklais. Pervažų prieigose turi stovėti įspėjamieji ženklai:
iš geležinkelio pusės — signalinis švilptelėjimo ženklas, reikalaujantis, kad lokomotyvo mašinistas duotų garso signalą;
iš automobilių kelio pusės — Kelių eismo taisyklėse numatyti ženklai.
Prieš blogai matomą nereguliuojamąją pervažą iš geležinkelio pusės turi būti pastatytas dar vienas signalinis švilptelėjimo ženklas. Jų pastatymo tvarką nustato geležinkelio
valdytojas.
Elektrifikuotose linijose iš abiejų pervažos pusių turi būti pastatyti gabarito vartai, kurių angos aukštis būtų ne didesnis kaip 4,5 metro.
5.5.6. Transporto priemonėms, kurių plotis su kroviniu ar be jo didesnis kaip 5 m, lėtaeigėms mašinoms bei mechanizmams važiuoti per pervažą galima tik kelių ruožo viršininkui leidus ir stebint kelio meistrui arba brigadininkui, o elektrifikuotuose ruožuose, kai transporto priemonės aukštis kartu su vežamu kroviniu didesnis kaip 4,5 m, — ir dalyvaujant elektros tiekimo ruožo atstovui.
5.5.7. Pervažininkas turi užtikrinti traukinių ir visų transporto priemonių, važiuojančių per pervažą, saugumą, laiku atidaryti ir uždaryti pervažą, duoti reikiamus signalus, stebėti važiuojančių traukinių būklę. Pastebėjęs gedimą, keliantį pavojų saugiam eismui ir žmonių saugumui, pervažininkas privalo imtis priemonių traukiniui sustabdyti. Jei nėra signalinio ženklo, ženklinančio traukinio galą, pervažininkas apie tai turi pranešti stoties budėtojui, o ruožuose, kuriuose įrengta eismo valdymo centralizacija, — traukinių tvarkdariui.
5.5.8. Elektros tiekimo, vandentiekio ir ryšių linijos, naftotiekiai ir dujotiekiai bei kitokie antžeminiai ir požeminiai įrenginiai gali kirsti geležinkelius tik geležinkelio valdytojo leidimu. Tokių susikirtimų vietose turi būti pastatyti specialūs apsaugos įrenginiai, garantuojantys saugų ir nenutrūkstamą traukinių eismą. Tokių įrenginių projektai turi būti suderinti su geležinkelio valdytoju.
5.5.9. Privažiuojamųjų geležinkelio kelių tiesimo, rekonstravimo, prijungimo prie viešojo naudojimo geležinkelių ir jų priėmimo naudoti tvarką nustato Susisiekimo ministerija.
Kai tiesiami antrieji keliai, kapitališkai remontuojami statiniai ir įrenginiai, statomos naujos kelskyros ir pan., laikinai išimti ir įtaisyti iešmus tarpstočiuose galima tik geležinkelio valdytojo leidimu.
5.5.10. Įrengiant geležinkelių sankirtas tame pačiame lygyje, prijungiant privažiuojamuosius ir jungiamuosius kelius prie tarpstočių ir stočių pagrindinių kelių, turi būti įrengti apsauginiai aklakeliai arba iešmai.
Tose vietose, kur privažiuojamieji ir jungiamieji keliai prijungiami prie atvykimo bei išvykimo ir kitų stoties kelių, turi būti įrengti apsauginiai aklakeliai ar iešmai, verstukai arba aklasmailės, neleidžiančios riedmenims savaime išriedėti j stoties kelius ir tarpstočius.
Apsauginių aklakelių naudingasis ilgis turi būti ne mažesnis kaip 50 metrų.
Tarpstočiuose, kuriuose yra ilgų nuokalnių, taip pat tokius tarpstočius ribojančiose stotyse pagal geležinkelio valdytojo patvirtintus projektus įrengiami apsauginiai aklakeliai.
5.5.11. Dvikelių ruožų tarpstočiuose iešmai traukiniams, važiuojantiems taisyklinguoju keliu, turi būti įrengiami pasmailiui. Išimtiniais atvejais, kai ypač sudėtingos jungiamųjų kelių prieigos, geležinkelio valdytojo leidimu iešmai gali būti įrengiami priešsmailiui.
5.5.12. Pagrindinių ar atvykimo bei išvykimo kelių supynimą leidžia tik geležinkelio valdytojas.
5.6. Kelio ir signaliniai ženklai
5.6.1. Prie pagrindinių kelių statomi signaliniai ir kelio ženklai. Prie iešmų ir kitose kelių sujungimo vietose statomi riboženkliai. Pageležinkelėje ir sankasoje esantiems įrenginiams paženklinti statomi specialieji ženklai.
Signaliniai ženklai statomi dešinėje kelio pusėje eismo kryptimi, o kelio ženklai — dešinėje kelio pusėje kilometrų didėjimo kryptimi ne arčiau kaip 3100 mm nuo kraštinio kelio ašies.
Iškasose kelio ženklai statomi ne arčiau kaip 5700 mm nuo kraštinio kelio ašies. Elektrifikuotuose ruožuose signaliniai ir kelio ženklai gali būti tvirtinami prie kontaktinio tinklo atramų, išskyrus tas, prie kurių pritvirtintos šviesoforų galvutės, kompleksinės transformatorių pastotės ir kontaktinio tinklo skyrikliai ir iškrovikliai.
Riboženkliai statomi tarpukelės viduryje, kur atstumas tarp jungiamųjų kelių ašių lygus 4100 mm. Stoties keliuose, kuriais nevažinėja T gabarito riedmenys, riboženklius leidžiama palikti ten, kur atstumas tarp kelių lygus 3810 mm. Krovimo keliuose su pasiaurinta tarpukele riboženkliai statomi ten, kur tarpukelės plotis lygus 3600 mm.
Kreivėse šie atstumai nustatomi pagal statinių artumo gabaritų instrukciją.
Signalinių, kelio ir specialiųjų ženklų standartą tvirtina geležinkelio valdytojas.
VI skirsnis. LOKOMOTYVŲ IR VAGONŲ ŪKIŲ STATINIAI IR ĮRENGINIAI. VANDENTIEKIS IR KANALIZACIJA
6.1. Lokomotyvų depų, techninės lokomotyvų priežiūros punktų, dirbtuvių, rengyklų ir kitų lokomotyvų ūkio statinių ir įrenginių išdėstymas ir techninė įranga turi garantuoti nustatytus traukinių eismo mastus, efektyvų lokomotyvų naudojimą, aukštą techninės priežiūros ir remonto kokybę, medžiagų sąnaudų mažinimą, geras ir saugias darbo sąlygas.
6.2. Vagonų depų, techninės vagonų priežiūros punktų, vagonų valyklų bei kitų vagonų ūkio įrenginių ir statinių išdėstymas ir techninė įranga turi garantuoti nustatytus traukinių eismo mastus, kokybišką remontą ir techninę priežiūrą, racionalų materialinių resursų naudojimą, geras ir saugias darbo sąlygas.
Keleivių ir techninių stočių parangos depai turi turėti reikiamos technologinės įrangos ir mechanizmų, tinkamai parengiančių keleivinius vagonus reisui.
6.3. Vandens tiekimo ir paruošimo įrenginiai nuolat turi tiekti geros kokybės vandenį lokomotyvams, traukiniams, geležinkelio stotims bei įmonėms.
Kanalizacijos įrenginiai, laikantis sanitarinių normų, turi garantuoti geležinkelio padalinių ir gyvenviečių nutekamųjų vandenų valymą ir nuleidimą.
6.4. Geležinkelio valdytojo nustatytose vietose visada turi būti paruošti:
a) avariniai traukiniai — traukinių eismui atkurti ir riktų bei avarijų padariniams likviduoti;
b) automotrisės, drezinos ir automobiliai — kelio ir elektros tiekimo įrenginiams atstatyti;
c) automobiliai, lauko avarinės komandos — ryšiui atkurti;
d) gaisriniai traukiniai ir ugniagesių komandos — gaisrams gesinti.
Draudžiama kitiems riedmenims užimti kelius, skirtus avarinių ir gaisrinių traukinių, automotrisių ir drezinų, atliekančių atstatomuosius darbus, nuolatiniam stovėjimui.
VII skirsnis. STOČIŲ STATINIAI IR ĮRENGINIAI
7.1. Stočių kelių tinklas, techninė įranga turi garantuoti saugų traukinių eismą, traukinių atvykimo ir išvykimo, krovinių bei bagažo krovimo, sąstatų ir vagonų parangos laiko normas, aukštą darbo kultūrą ir saugias darbo sąlygas.
Keleivių pastatai, statiniai ir įrenginiai turi būti išvaizdūs, garantuoti greitą, patogų ir saugų keleivių aptarnavimą.
Keleiviams išeiti į peronus įrengiamos požeminės perėjos arba tiltai.
Stotyse, kur pėsčiųjų perėjos ir geležinkelis yra tame pačiame aukštyje, turi būti pastatytos rodyklės ir perspėjamieji ženklai, prireikus —įrengta automatinė signalizacija.
Stočių rūmuose turi būti automatinė bilietų palikimo ir pardavimo sistema, bilietų spausdintuvai ir automatai, nešulių saugyklos, traukinių išvykimo rodyklės, informacijos įrenginiai ir kt.
Tarpstočiuose esančiose stotelėse turi būti peronai su pastogėmis arba paviljonais.
Krovimo įrenginiai turi garantuoti krovinių saugumą, krauti saugiai.
7.2. Tarnybiniuose pastatuose ir darbo patalpose turi būti tinkamos darbo sąlygos.
Stoties budėtojo tarnybinėse patalpose leidžiama įrengti tik valdymo ir tikrinimo prietaisus, automatizuotos budėtojo darbo vietos aparatūrą, centralizuoto apšvietimo valdymo ir distancinio sekcijų jungiklių valdymo pultus.
Keleivius ir krovinių siuntėjus bei gavėjus aptarnaujančių darbuotojų patalpos turi būti patogioje vietoje.
Draudžiama patalpas, skirtas keleiviams aptarnauti, užimti kitiems reikalams.
7.3. Mišriuose keleivinių ir prekinių traukinių eismo ruožuose peronų aukščio ir atstumo nuo kelio ašies normos tiesėse tokios:
aukštas peronas a) 1100 mm virš bėgio galvutės,
b) 1920 mm nuo kelio ašies;
žemas peronas c) 200 mm virš bėgio galvutės,
d) 1745 mm nuo kelio ašies.
Kreivėse šie atstumai nustatomi pagal statinių artumo gabarito instrukciją.
Leistini tokie nurodytų matmenų pakitimai:
aukštis — didinamas iki 20 mm,
mažinamas iki 50 mm;
atstumas nuo kelio ašies — didinamas iki 30 mm,
mažinamas iki 25 mm.
Remontuojant kelius ir peronus, draudžiama keisti nustatytus atstumus.
7.4. Stočių postai, skirti iešmininkams, aptarnaujantiems iešmus ir signalus, turi būti pastatyti taip, kad matytųsi šie iešmai ir keliai.
Išimtis—elektrinės centralizacijos postai (išskyrus skirstomųjų kalnelių postus).
7.5. Stočių centralizacijos ir iešmų postuose turi būti geležinkelio valdytojo nustatyta norma inventoriaus: signalizavimo priemonių, įrankių ir medžiagų.
Prie iešmų postų turi būti įrengtas lauko skambutis.
7.6. Skirstomojo kalnelio darbui organizuoti turi būti įrengta šviesoforų signalizacija, iešmų centralizacija, automatinė lokomotyvo signalizacija, dokumentų persiuntimo įrenginiai, mechanizuoti ir automatizuoti vagonų skirstymo įrenginiai, radijo bei garsinis stoties ryšiai pokalbiams su manevrinių lokomotyvų mašinistais, derintojais ir kitais darbuotojais.
Nuo iešmų, įjungtų į skirstomojo kalnelio centralizaciją, sniegas turi būti valomas mechanizuotai.
Stotyse, kuriose yra automatizuotieji ir mechanizuotieji skirstomieji kalneliai, turi būti dirbtuvės arba mechanizuotos aikštelės kalnelių techninei įrenginių apžiūrai ir remontui.
7.7. Visose didelėse skirstymo, keleivių ir prekių stotyse turi būti tvarkdarių, manevrų ir kitokie vidaus radijo ryšiai, garsinis stoties ryšys manevravimo nurodymams perduoti, taip pat manevrų tvarkdarių, stoties budėtojų, traukinių derintojų, manevrinių lokomotyvų mašinistų, techninės ir komercinės priežiūros punktų, prekių barų, konteinerių aikštelių ir kelio darbuotojų, naudojančių kelio mašinas ir sniegvalius, pokalbiams dėl vagonų remonto traukiniuose, saugaus manevravimo ir kt.
Skirstymo ir didelės prekių stotys turi turėti automatizuoto valdymo sistemas, ryšių linijas su skaičiavimo centru, įrenginius važtos dokumentams priimti ir transportuoti, centralizuotą apžiūrimų ir remontuojamų sąstatų atitvaros sistemą, o keleivinės stotys — ryšius keleiviams informuoti.
7.8. Įrenginiai keleiviams aptarnauti, kelynai, atvykimo, išvykimo, manevriniai, krovimo keliai ir keliai, kuriuose atliekama techninė riedmenų priežiūra, paranga ir remontas, prekių barų, konteinerių aikštelių, skirstomųjų platformų ir svarstyklių, iešmų teritorijos, vietos, kuriose stočių budėtojai sutinka traukinius, sandėliai, kiti keliai ir punktai turi būti apšviesti.
Apšvietimas turi atitikti Valstybinio visuomenės sveikatos centro nustatytas normas, garantuoti nenutrūkstamą saugų traukinių eismą ir manevravimą, keleivių saugumą įlipant ir išlipant iš vagonų ir saugų aptarnaujančiojo personalo darbą bei krovinių apsaugą. Nedidelėse stotyse turi būti sekciniai lauko apšvietimo jungikliai apšvietimui išjungti, kai krovimo ir kituose stoties keliuose nemanevruojama ir neatliekami krovimo darbai.
Keleivinių traukinių stotelėse turi būti apšviečiamos keleivių patalpos ir peronai, kur keleiviai įlipa ir išlipa iš vagonų.
Apšvietimas neturi kliudyti matyti regimųjų signalų.
VIII skirsnis. SIGNALIZACIJOS BEI RYŠIŲ STATINIAI IR ĮRENGINIAI
8.1.Signalai
8.1.1. Signalai reikalingi darniam ir saugiam traukinių eismui, sėkmingam manevravimui užtikrinti.
Signalas yra įsakymas, kurį būtina besąlygiškai vykdyti. Geležinkelių transporto darbuotojai turi daryti viską, kad būtų įvykdyti visi signalo reikalavimai.
Draudžiamąjį šviesoforo signalą pravažiuoti draudžiama.
Būtina sustoti, jei užgesę šviesoforų žiburiai (išskyrus įspėjamuosius, esančius ruožuose, kuriuose nėra automatinės blokuotės, atitveriamuosius, antrinius), netikslūs arba nesuprantami šviesoforų ar kitų signalizavimo priemonių rodmenys.
Išimtiniais atvejais tik šių Nuostatų ir Geležinkelių eismo taisyklių nustatyta tvarka leidžiama pravažiuoti draudžiamąjį šviesoforo signalą (nesuprantamą arba užgesusį).
8.1.2. Traukinių eismui reguliuoti naudojamos šios pagrindinės spalvos:
a) žalia — leidžiama važiuoti didžiausiu greičiu;
b) geltona — sumažinti greitį;
c) raudona — draudžiama važiuoti.
Manevrams reguliuoti galima naudoti dar ir šias spalvas:
baltą— leidžiančią manevruoti;
mėlyną— draudžiančią manevruoti.
Stotyse ir tarpstočiuose draudžiama naudoti raudonos, geltonos ir žalios spalvos reklamas, šviestuvus, trukdančius tinkamai suprasti signalus.
8.1.3. Geležinkelių transporte naudojami signalai, nurodyti Geležinkelių signalizacijos taisyklėse.
Signalinių įrenginių formą, konstrukciją ir matmenis tvirtina geležinkelio valdytojas.
Signalinių stiklų ir lęšių spalva turi atitikti standartus.
Šviesoforai yra nuolatiniai signaliniai įrenginiai.
8.1.4. Raudoni, geltoni ir žali įleidžiamųjų, tarpstočio, saugos, atitveriamųjų šviesoforų signaliniai žiburiai turi būti aiškiai matomi iš besiartinančio traukinio lokomotyvo kabinos dieną ir naktį tiesiuose kelio ruožuose ne mažesniu kaip 1000 m atstumu.
Šie žiburiai kreivėse, taip pat įspėjamųjų šviesoforų žiburiai ruožuose, kuriuose nėra automatinės blokuotės, bei šviesoforų juostiniai žiburiai turi būti aiškiai matomi ne mažesniu kaip 400 m atstumu. Labai raižytoje vietovėje (kalnai, gilios iškasos) šie žiburiai turi būti aiškiai matomi ir mažesniu kaip 400 m, bet ne mažesniu kaip 200 m atstumu.
Išleidžiamųjų ir maršruto šviesoforų žiburiai pagrindiniuose keliuose turi būti aiškiai matomi ne mažesniu kaip 400 m atstumu, šalutiniuose keliuose — ne mažesniu kaip 200 m atstumu.
Išimtiniai ir manevrų šviesoforų žiburiai turi būti aiškiai matomi ne mažesniu kaip 200 m atstumu.
8.1.5. Prieš įleidžiamuosius, tarpstočio ir saugos šviesoforus įrengiami įspėjamieji šviesoforai.
Ruožuose, kuriuose įrengta automatinė blokuotė, kiekvienas tarpstočio šviesoforas kito, prieš jį stovinčio šviesoforo, atžvilgiu yra įspėjamasis.
Dvikeliuose ruožuose, kuriuose automatinė lokomotyvo signalizacija netaisyklinguoju keliu naudojama kaip savarankiška signalizacijos priemonė, įspėjamųjų šviesoforų prieš įleidžiamuosius galima ne …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.