LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS VIDAUS AUDITO METODIKOS 2002 m. vasario 28 d. Nr. 302 Vilnius Įgyvendindamas antrojo švietimo reformos etapo prioritetus, 1. Tvirtinu Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodiką (pridedama)*. 2. Nustatau: 2.1. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodiką visose valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklose taikyti nuo 2004/2005 mokslo metų ir pasibaigus kiekvieniems mokslo metams pateikti vidaus audito ataskaitą mokyklos steigėjui; 2.2. mažakomplektėms pradinėms mokykloms vidaus auditą atlikti kartu su steigėjo priskirtomis bendrojo lavinimo mokyklomis, kuriose pradinę mokyklą baigę moksleiviai toliau mokosi 5-ojoje klasėje; 2.3. siūlyti mokyklų steigėjams 2002/2003–2003/2004 mokslo metais pereinamąjį laikotarpį vidaus audito metodikai įdiegti, per kurį visos bendrojo lavinimo mokyklos: 2.3.1. išmoksta atlikti vidaus auditą ir pradeda mokyklos veiklą vertinti pagal audito metodiką; 2.3.2. pasirinktinai rengia metinę mokyklos vidaus audito ataskaitą arba mokyklos sąvadą; 2.4. įsakymas įsigalioja nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. 3. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu viceministrui Alvydui Puodžiukui. 4. Pripažįstu netekusiu galios nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 159 „Dėl mokyklos audito rengimo“ (Informaciniai pranešimai, 2000, Nr. 9-118). ŠVIETIMO IR MOKSLO Ministras Algirdas Monkevičius ______________ _______________ * Su Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika galima susipažinti Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos interneto tinklapyje adresu http://www.smm.lt/ugdymas/BLM_audito_metodika.pdf ir Lietuvos Respublikos Seimo interneto tinklapyje, dokumentų paieškos sistemoje adresu http://www3.lrs.lt/DPaieska. html. PATVIRTINTA švietimo ir mokslo ministro 2002 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 302 Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika 1. Mokyklos vidaus audito modelis Įžanga 2001 m. sausio mėn. Europos Parlamentas patvirtino Europos Tarybos rekomendacijas dėl bendradarbiavimo vertinant švietimo kokybę. Europos Sąjungos šalims bei jos kandidatėms rekomenduojama: – įdiegti skaidrią švietimo kokybės vertinimo sistemą; – įdiegti ir skatinti mokyklų vidaus auditą; – įdiegti ir tobulinti mokyklų išorinio audito sistemą; – skatinti mokyklos bendruomenės ir partnerių įsitraukimą ir dalyvavimą mokyklos veikloje; – remti ir skatinti mokyklų patirties dalijimąsi savo šalyje ir Europos Sąjungos mastu.* Lietuvos siekis sukurti mokyklų vidaus ir išorės audito sistemas, apskritai prioritetinį dėmesį skirti švietimo kokybės laidavimui, visiškai atitinka Europos švietimo raidos kryptis. Mokyklos vidaus audito modelius kuria ir mūsų kaimynai – latviai, estai, lenkai. Lietuvos mokyklose per pastarąjį dešimtmetį įvyko daugybė pokyčių, laiduojančių didėjantį mokyklos savarankiškumą: individualizuojamas ugdymo turinys, vis didesnį vaidmenį vaidina savivaldos institucijos, mokyklos aktyviai įsitraukė į projektinę veiklą. Įsigalėjus finansavimo principui „pinigai paskui moksleivį“, mokykla turės daugiau ir finansinio savarankiškumo. Tad mokyklos turėtų būti pasirengusios atlikti visas kokybės vadybos funkcijas: kelti tikslus bei planuoti, organizuoti bei vadovauti veiklai, ją kontroliuoti bei vertinti. Svarbu, kad pati mokykla nuolat įsivertintų savo veiklą bei pokyčius. O geriausią ugdymo kokybę pasiekiame tada, kai mokykla nuolat vertina ugdymo kokybę bei ieško jos tobulinimo kelių. Mokyklos vidaus audito metu išklausomos moksleivių, tėvų bei mokytojų nuomonės apie mokyklą, išsiaiškinama, kokia ji yra ir kokia galėtų būti. Ši informacija yra labai svarbi mokyklos tobulinimui. Mokyklos vidaus audito metodika Lietuvoje buvo pradėta kurti 1999 m. 2001 m. buvo išleista knyga „Mokyklos vidaus audito metodika – projektas“, kurioje pateikiamas vidaus audito metodikos projektas bei šešių mokyklų, dalyvavusių bandomajame mokyklos vidaus audito projekte, patirtis. Šiame leidinyje pateikiama patobulinta vidaus audito metodika, prie kurios tobulinimo bei baigimo darbavosi 22 antrajame projekto etape dalyvavusios mokyklos bei darbo grupė. Ši metodika yra patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2002 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 302 ir visos mokyklos jau gali ją taikyti savo darbe. Ji tinka visų tipų bendrojo lavinimo mokykloms, ja gali naudotis ir profesinės mokyklos. Mokyklos vidaus audito metodika remiasi Škotijos modeliu, detaliai aprašytu leidinyje „How good is our school? – self-evaluation using perfomance indicators“, Crown Copyright, 1996. Šis modelis buvo pasirinktas išstudijavus daugybės šalių mokyklų įsivertinimo patirtį. Jis buvo adaptuotas atsižvelgiant į Lietuvos švietimo situaciją bei poreikius, bendrą vertinimo, įsivertinimo ir atsiskaitomumo kultūrą Lietuvoje. Škotiškas mokyklų įsivertinimo modelis yra patrauklus tuo, kad remiasi mokyklos veiklos rodiklių taikymu, t. y. yra sukuriama požymių sistema, pagal kurią kiekviena mokykla gali įsivertinti savo darbo kokybę įvairiose srityse. Taigi rodiklių taikymas padeda mums pamatuoti konkretų mokyklos veiklos aspektą pagal tam tikrus požymius, nustatyti mokyklos veiklos privalumus ir trūkumus. Tai padeda išsikelti prioritetus rengiant mokyklos strategijos planą bei teikia galimybių mokyklos vadovams priimti teisingus sprendimus apie mokyklos tobulinimo kryptis. Mokyklos vidaus auditas yra nuolatinis, kruopštus reflektavimo procesas, įtraukiantis visus mokyklos dalinius bei darbuotojus, kurio tikslas – išnagrinėti mokyklos darbo aspektus, išskirti privalumus ir trūkumus bei parengti planus, kaip patobulinti mokyklos veiklą. Ką mokyklos vidaus auditas duoda mokyklai: 1. Nuolat įsivertindami mokyklos veiklą, garantuojame ugdymo kokybę bei profesionalumą. 2. Mokytojai, dalyvaudami atliekant mokyklos vidaus auditą, yra gerai informuoti apie realią padėtį visose mokyklos veiklos srityse. 3. Pats mokyklos vidaus audito procesas sustiprina mokyklos bendruomenės narių nuosavybės ir tapatumo jausmą, atsakomybę už visos mokyklos veiklą. 4. Įvertinama mokyklos darbuotojų kompetencija, numatomos profesinio tobulinimosi kryptys. 5. Mokyklos darbuotojai turi galimybių priimti sprendimus ir dalyvauti planuojant mokyklos plėtrą. 6. Mokyklos vidaus audito procesas padeda aiškiau apibrėžti darbuotojų funkcijas ir atsiskaitomumo tvarką. 7. Mokyklos vidaus auditas sudaro sąlygas išsiskleisti darbuotojų potencialui. Pradėdami kalbėti apie kokį nors procesą, pirmiausia turime išsiaiškinti jo paskirtį. Mokyklos vidaus auditu siekiama: 1. įvertinti mokyklos esamą situaciją ir išsiaiškinti mokyklos privalumus ir trūkumus; 2. nustatyti mokyklos plėtros prioritetus; 3. fiksuoti gerosios praktikos pavyzdžius ir juos skleisti mokykloje. Siekdama šių uždavinių mokykla turėtų: 1. motyvuoti ir įtikinti mokyklos bendruomenę bei partnerius dalyvauti atliekant mokyklos vidaus auditą; 2. išsiaiškinti sėkmių ar nesėkmių priežastis; 3. organizuoti mokytojų mokymąsi apie tai, kaip atlikti mokyklos vidaus auditą bei įsivertinti savo darbą; 4. išsikelti tolesnės plėtros tikslus bei parengti mokyklos strateginį planą 3 metams ir metinę veiklos programą, numatyti ir suplanuoti reikiamus išteklius; 5. sisteminti gerosios praktikos pavyzdžius ir apgalvoti jų sklaidos programą. Atlikdami mokyklos vidaus auditą, užduodame sau tris klausimus: 1. Kaip mums sekasi? Kaip siekiame mokyklos strategijos plane išsikeltų tikslų? 2. Iš kur mes žinome? Ką mums atskleidžia mokyklos veiklos rodiklių taikymas? Kurias mokyklos veiklos sritis reikėtų tobulinti? 3. Ką darysime toliau? Kaip panaudosime mokyklos vidaus audito rezultatus planuodami mokyklos plėtrą? Šie klausimai tinka ne tik mokyklai, atliekančiai vidaus auditą, bet ir kitoms organizacijoms – švietimo skyriui, ministerijai ir kt., kurioms rūpi jų veiklos efektyvumas. Mokyklos vidaus audito schema Mokyklos vidaus auditas apima 7 sritis: 1. Ugdymo turinys. 2. Mokymosi pasiekimai. 3. Mokymasis ir ugdymas. 4. Pagalba moksleiviams. 5. Etosas*. 6. Ištekliai. 7. Mokyklos valdymas ir kokybės garantavimas. Kiekvienoje vertinimo srityje yra išskirti mokyklos veiklos rodikliai bei pagalbiniai rodikliai, kurie nuodugniau atskleidžia įvairius vertinimo sričių aspektus. Įsivertinimas prasmingas tik tada, jeigu jis yra pagrįstas, objektyvus ir patikimas, todėl turime remtis vertinimo kriterijais. Atlikdami mokyklos vidaus auditą, remiamės veiklos rodikliais, o šie kaip tik ir yra atskirų mokyklos veiklos sričių vertinimo kriterijai. Mokyklos veiklos rodikliai v sudaro galimybę geriau atskleisti vertinimo sritį; v apibrėžia siekiamą rezultatą; v padeda pamatuoti mokyklos veiklą; v padeda mokyklai rengti strateginį planą, nustato sritis, kurias reikia detaliai tirti; v padeda įvertinti, kaip yra įgyvendinami mokyklos tikslai, teikia galimybių mokyklos vadovams daryti sprendimus dėl mokyklos pasiekimų tobulinimo; v pasinaudodami jais galime atsakyti į svarbiausius klausimus: kokie moksleivių rezultatai, kaip vadovaujama mokyklai, ar mokykla dirba efektyviai? Mokyklos vidaus audito metodika remiasi vientisa veiklos rodiklių sistema. Kiekvienas veiklos rodiklis priklauso vienai iš 7 mokyklos veiklos sričių. Kiekvienas veiklos rodiklis turi vieną arba keletą pagalbinių rodiklių, kurie geriau atskleidžia veiklos rodiklio esmę. Kiekvienam pagalbiniam rodikliui pateikiama iliustracija, padedanti mokytojams atpažinti procesus, vykstančius jų mokykloje, ir palyginti su tuo, kas aprašyta iliustracijoje. Taip pat yra pateikiami požymiai, padedantys mokykloms ieškoti konkrečių įrodymų, atskleidžiančių iliustracijose aprašytų procesų realų vyksmą. Požymiai pateikiami įvairiomis formomis: klausimais, teiginiais, galimais įrodymais ir kt. Knygoje pateikti požymiai yra orientaciniai, mokyklos pačios atras daugybę savų požymių, atskleidžiančių realius mokykloje vykstančius procesus. *Mokyklos etosas suprantamas kaip mokyklos aplinka, mokytojų ir moksleivių santykiai, mokyklos nuostatos moksleivių elgesio ir dalyko atžvilgiu ir kt. I pvz. Ugdymo turinys Veiklos rodikliai Pagalbiniai rodikliai Iliustracijos Požymiai 4 lygis 2 lygis 1.1. Ugdymo planai 1.1.1. Mokomieji dalykai, jų santykis ugdymo plane Ugdymo planas visiškai atitinka mokyklos tikslus, vietos ir regiono ypatumus bei valstybės rekomendacijas. Mokomųjų dalykų santykis visiškai atitinka valstybinių ugdymo planų reikalavimus. Jis yra išsamus ir gerai suderintas klasės ir pakopos lygmeniu. Ugdymo planas ne visai atspindi mokyklos tikslus, regiono bei valstybės rekomendacijas. Mokomųjų dalykų santykis neatitinka valstybinių ugdymo planų reikalavimų. Jis nėra gerai suderintas ir išsamus. · Mokomųjų dalykų suderinamumas, perimamumas, pa-siūla, paklausa, tikslingumas klasės ir pakopos lygmeniu. · Papildomojo ugdymo valandų pasiūla ir suderinamumas su mokomaisiais dalykais. Kiekvieną pagalbinį rodiklį įvertiname keturiais lygiais: 4 – labai gerai – vyrauja pasiekimai 3 – gerai – pasiekimų daugiau negu trūkumų 2 – patenkinamai – yra rimtų trūkumų 1 – nepatenkinamai – vyrauja trūkumai Mokyklos vidaus auditas yra nuolatinis nenutrūkstamas procesas, susidedantis iš dviejų dalių: 1) visos mokyklos veiklos įvertinimas, arba „platusis“ auditas; 2) pasirinktos vertinimo srities analizė. v „Platusis“ auditas. Atlikdama „platųjį“ auditą mokykla analizuoja visas septynias mokyklos veiklos sritis, įvertindama kiekvieną veiklos rodiklį bei pagalbinį rodiklį pagal keturių lygių skalę. Šiame etape nereikia ypatingo pasirengimo ar detalios veiklos rodiklių analizės. Atlikdami „platųjį“ auditą mokytojai remiasi savo patirtimi bei nuomone. „Platusis“ auditas suteikia pradinės informacijos apie mokyklos situaciją, padeda nustatyti privalumus bei tas sritis, kurias reikia tobulinti. Jam atlikti mokyklos naudojasi lentele (2. Mokyklų vertinimo rodikliai). Kiekvienais metais mokykla turėtų atlikti „platųjį“ auditą ir pasirinkti vis kitą sritį detalesnei analizei. Taip mokyklos vis daugiau įgis įsivertinimo patirties ir ateityje vidaus auditas bus atliekamas efektyviau. Visas sritis mokykla turėtų įsivertinti per 3 metus. v Pasirinktos srities analizė „Plačiu žvilgsniu“ apžvelgus mokyklos situaciją, išsiaiškinus teigiamus ypatumus ir problemiškas sritis, galima eiti gilyn pasirinkus tam tikrą vertinimo sritį. Kiekviena mokykla pati apsisprendžia, kurią sritį pasirinks detalesnei analizei. Paprastai pasirenkama ta sritis, kurioje įžvelgiama esant tam tikrų problemų arba kuri yra susijusi su permainomis nacionalinio ar regioninio lygmens švietimo politikoje. Pvz., įvedus profiliavimą, daugelyje mokyklų aktualia sritimi tampa I. Ugdymo turinys, arba mąstant apie specialiųjų poreikių vaikų integraciją svarbia sritimi tampa IV. Pagalba moksleiviams ir kt. Svarbu pasirinkti ne per daug. Pradedantiesiems geriausia pradėti nuo vieno rodiklio ar net vieno pagalbinio rodiklių ir eiti į plotį tik tada, kai įgyjama daugiau patirties. Apskritai pirmą kartą atliekant auditą rekomenduotina pasirinkti tą sritį, kuri buvo mokyklos bendruomenės įvertinta geriausiai, kadangi tai bus daugiau mokymosi patirtis, turinti padėti mokytojams pasitikėti savimi, gausinti vertinimo žinias ir įgūdžius. Analizuojant pasirinktąją sritį, išstudijuojami veiklos rodikliai, pagalbiniai rodikliai bei jų iliustracijos, kurios knygoje yra pateikiamos 2 bei 4 lygiu. Iliustracijas galima panaudoti sudarant klausimynus, jų teiginius paverčiant klausimais. Mokyklos gali susikurti ir savo iliustracijų, aprašančių realią mokyklos situaciją. Knygoje šalia iliustracijų pateikiami ir požymiai. Jais remdamosi mokyklos turėtų atrasti savų požymių ar įrodymų, atskleidžiančių atitinkamų procesų vyksmą mokykloje. Išanalizavusios iliustracijas bei požymius, sukūrusios savas iliustracijas, mokyklos turėtų apgalvoti pasirenkamus vertinimo metodus bei šaltinius. Rekomenduojami kiekvienos srities vertinimo metodai bei šaltiniai yra pateikiami knygoje. Pasirinktais metodais surinkusios reikiamus duomenis (pvz., dokumentų analizė, stebėjimas, anketavimas), ištyrusios pasirinktus vertinimo šaltinius, mokyklos susirenka medžiagą, padedančią detaliai įvertinti pasirinktąją sritį, išanalizuoti mokyklos tos srities pasiekimus ir nesėkmes. Mokyklos vidaus audito metodikos taikymas Vertinimo sritys: 1. Ugdymo turinys 2. Mokymosi pasiekimai 3. Mokymasis ir ugdymas 4. Pagalba moksleiviams 5. Etosas 6. Ištekliai 7. Mokyklos valdymas ir kokybės garantavimas Šios septynios vertinimo sritys atskleidžia pagrindinius mokyklos veiklos aspektus. Veiklos rodikliai Kiekvienas veiklos rodiklis yra suskirstytas į vieną ar keletą pagalbinių rodiklių. Lygiai 4 labai gerai – vyrauja pasiekimai 3 gerai – pasiekimų daugiau negu trūkumų 2 patenkinamai – yra rimtų trūkumų 1 nepatenkinamai – vyrauja trūkumai Mokyklos veikla pagal pagalbinius rodiklius yra vertinama keturiais lygiais. 3 lygis nustatomas tuo atveju, kai yra žemiau 4 lygio, tačiau aukščiau 2 lygio; 1 – kai yra žemiau 2 lygio. Iliustracijos Kiekvienam pagalbiniam rodikliui yra pateikiamos 2 ir 4 lygio iliustracijos. Mokykla pagal iliustracijas gali kurti klausimus arba susilyginti su joje aprašyta situacija. Veiklos požymiai Knygoje pateikiami kiekvieno pagalbinio rodiklio požymiai. Į juos orientuodamasi mokykla surenka savus požymius ar įrodymus, atspindinčius jos konkrečią veiklą pasirinktoje vertinimo srityje. Vertinimo šaltiniai ir metodai Knygoje pateikiami rekomenduojami kiekvienos srities vertinimo šaltiniai bei metodai. Šaltiniai nusako, kur, kokiuose dokumentuose bei procesuose rasime informacijos ir įrodymų vertinant pasirinktą sritį. Mokykla pasirenka metodus, jai labiausiai priimtinus vertinant pasirinktąją sritį. Šioje knygoje mokyklos ras metodikos aprašymą, susidedantį iš vertinimo sričių, veiklos rodiklių, pagalbinių rodiklių, požymių, vertinimo šaltinių bei metodų. Knygoje pateikiamos ir rekomendacijos, kurios padės vidaus auditą įgyvendinti mokyklose. Nors daug kas yra aprašyta ir apgalvota, sukaupta dvidešimt aštuonių mokyklų patirtis, tačiau kiekviena mokykla turės ieškoti savo kelio, labiausiai atitinkančio jos situaciją bei poreikius. Ši mokyklos vidaus audito metodika yra patraukli tuo, kad neįspraudžia mokyklos į nustatytus rėmus, o suteikia jai daug kūrybinės laisvės. Darbo su mokyklomis patirtis rodo, kad pats vidaus audito procesas išlaisvina mokyklos kūrybines galias, suartina mokyklos bendruomenę, paskatina visus dirbti bendradarbiaujant dėl bendro tikslo – mūsų vaikų. 2. MOKYKLOS VEIKLOS RODIKLIAI 1. Ugdymo turinys Veiklos rodikliai Pagalbiniai rodikliai Lygiai 4 3 2 1 1 2 3 4 5 6 1.1. Ugdymo planai 1.1.1. Mokomieji dalykai, jų santykis ugdymo plane 1.1.2. Tarpdalykiniai ryšiai ir integracija 1.1.3. Moksleivių poreikių tenkinimas ir mokymo krūviai 1.2. Ugdymo programos 1.2.1. Programų įvairovė ir tarpusavio dermė 1.2.2. Ugdymo programų struktūra, turinio, Bendrųjų programų ir standartų reikalavimų atitiktis 1.2.3. Programas rengiantiems mokytojams teikiama metodinė parama 1.3. Mokytojų veiklos planavimas 1.3.1. Programų ir kasdienės veiklos planavimas 1.3.2. Planavimo procedūrų kokybė 2. MOKYMOSI PASIEKIMAS 2.1. Mokymosi rezultatai 2.1.1. Moksleivių mokymosi rezultatai 2.2. Egzaminų, standartizuotų diagnostinių testų rezultatai 2.2.1. Moksleivių laikytų egzaminų, atliktų diagnostinių testų rezultatai 2.3. Bendroji pasiekimų kokybė 2.3.1. Moksleivių mokymosi kokybės, poreikių tenkinimo, mokymosi ir egzaminų rezultatų sąveikos efektyvumas 3. MOKYMASIS IR UGDYMAS 3.1. Ugdymo proceso kokybė 3.1.1. Ugdomosios veiklos tikslingumas ir tinkamumas 3.1.2. Dėstymo bei aiškinimo tikslingumas ir tinkamumas 3.1.3. Mokytojo ir moksleivio dialogas 3.1.4. Mokymosi motyvacijos palaikymas bei stiprinimas 3.2. Mokymosi kokybė 3.2.1. Moksleivių mokymosi motyvacijos lygis 3.2.2. Mokymosi pažanga 3.2.3. Moksleivių atsakomybė, savarankiškumas ir aktyvumas mokantis 3.2.4. Moksleivių bendradarbiavimas mokymosi procese 3.3. Moksleivių poreikių tenkinimas 3.3.1. Užduočių, veiklos formų ir priemonių parinkimas 3.3.2. Mokymosi tempo diferencijavimas atsižvelgiant į kiekvieno galimybes 3.3.3. Ugdomosios veiklos ryšys su gyvenimo praktika ir moksleivių interesais 3.3.4. Pedagoginės pagalbos indėlis (jeigu ji taikoma) 3.4. Vertinimas kaip ugdymo proceso dalis 3.4.1. Vertinimo metodai ir jų įforminimas 3.4.2. Vertinimo įtaka moksleiviams 3.4.3. Vertinimo metu gautos informacijos panaudojimas 3.5. Bendravimas su tėvais 3.5.1. Tėvų informavimo procedūrų kokybė 3.5.2. Tėvų gaunamos informacijos apie jų vaiko pažangą kokybė 3.5.3. Tėvų gaunamos informacijos apie mokyklos darbą kokybė 4. PAGALBA MOKSLEIVIAMS 4.1. Mokyklos mikroklimatas 4.1.1. Individualių emocinių, fizinių ir socialinių poreikių tenkinimas 4.1.2. Psichologinė ir socialinė pagalba 4.2. Asmens plėtra ir socialinių gebėjimų ugdymas 4.2.1. Vertybinių nuostatų ir socialinių gebėjimų ugdymas 4.2.2. Papildomojo ugdymo ir popamokinės veiklos indėlis 4.3. Profesinis švietimas 4.3.1. Moksleivių orientavimo kokybė 4.3.2. Moksleiviams reikalingos informacijos kaupimas 4.3.3. Konsultacijų tikslingumas 4.4. Moksleivių polinkių, pasiekimų ir profesinio 4.4.1. Moksleivių pažangos fiksavimo efektyvumas 4.4.2. Dokumentų, fiksuojančių moksleivių pažangą, kokybė švietimo dermė 4.4.3. Surinktos informacijos panaudojimo efektyvumas 4.5. Pedagoginės pagalbos efektyvumas 4.5.1. Diferencijuoto ugdymo kokybė 4.5.2. Moksleivių pažanga ir pasiekimai 4.5.3. Vidinės ir išorinės pagalbos kokybė 4.6. Specialiųjų poreikių moksleivių ugdymas 4.6.1. Specialiojo ugdymo įstatymo ir jį papildančių teisės aktų taikymas 4.6.2. Specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymo efektyvumas 4.6.3. Moksleivių, turinčių specialiųjų poreikių, ugdymo organizavimo efektyvumas 5. ETOSAS 5.1. Mokyklos kultūra 5.1.1. Tapatumo ir pasididžiavimo mokykla jausmas 5.1.2. Lygių galimybių suteikimas, teisingumas 5.1.3. Aplinkos svetingumas 5.1.4. Mokyklos saugumas 5.1.5. Bendravimas ir bendradarbiavimas 5.2. Mokyklos 5.2.1. Tėvų (globėjų) įtraukimas į mokyklos veiklą bendruomenė ir savivalda 5.2.2. Mokyklos savivalda 5.3 Mokyklos ryšiai 5.3.1. Ryšių su švietimo ir kitomis institucijomis mastas, tikslai ir efektyvumas 5.3.2. Mokyklos vieta bendruomenėje 6. IŠTEKLIAI 6.1. Mokymo bazė ir 6.1.1. Plotas, erdvės sąlygos 6.1.2. Baldai, mokymo priemonės, jų tinkamumas ir pritaikymas, atnaujinimas ir turtinimas 6.1.3. Moksleivių pavėžėjimas (jei būtina) 6.2. Aprūpinimas ištekliais 6.2.1. Finansavimas 6.2.2. Materialiniai ištekliai, jų kiekis ir tinkamumas 6.3. Materialinių išteklių tvarkymas ir panaudojimas 6.3.1. Išteklių panaudojimas ir prieinamumas 6.3.2. Moksleivių darbų panaudojimas 6.3.3. Informacijos šaltinių įvairovė 6.4. Personalo politika 6.4.1. Komplektavimas 6.4.2. Išsilavinimas, kvalifikacija 6.5. Efektyvus personalo patirties panaudojimas 6.5.1. Pedagogų ir komandų veiklos efektyvumas 6.5.2. Pedagogų gebėjimų panaudojimo sistema 6.5.3. Bendradarbiavimas teikiant pagalbą moksleiviams 6.5.4. Aptarnaujančio (pagalbinio) personalo veiklos efektyvumas 6.6. Pedagogų 6.6.1. Pedagogų vertinimo reikšmė mokyklos plėtros planavimui tobulinimasis ir vertinimas 6.6.2. Pedagogų tobulinimosi efektyvumas 6.7. Mokyklos finansinių išteklių valdymas 6.7.1. Mokyklos finansinė veikla 6.7.2. Mokyklos biudžeto tvarkymo sistema 6.7.3. Biudžetinių ir nebiudžetinių išteklių panaudojimas 7. MOKYKLOS VALDYMAS IR KOKYBĖS GARANTAVIMAS 7.1. Vidinis auditas 7.1.1. Pedagoginio personalo dalyvavimas vidaus audite 7.1.2. Mokyklos/padalinių vadovų dalyvavimas vidaus audite 7.1.3. Informacijos apie moksleivių pasiekimus panaudojimas mokyklos vidaus auditui 7.1.4. Vadovų veiklos vertinimas 7.2. Mokyklos strateginis 7.2.1. Strateginio plano ir metinės veiklos programos struktūra Planas ir metinė veiklos programa 7.2.2. Strateginio plano ir metinės veiklos programos turinys 7.2.3. Strateginio plano ir metinės veiklos programos pateikimas 7.3. Strateginio plano ir metinės veiklos programos įgyvendinimas 7.3.1. Uždavinių įgyvendinimas 7.3.2. Strateginio plano ir metinės veiklos programos poreikis/ reikšmė 7.4. Mokyklos vadovų 7.4.1. Profesinė kompetencija ir įsipareigojimai veiklos efektyvumas 7.4.2. Lyderių savybės 7.4.3. Santykiai su darbuotojais ir komandų telkimas 7.5. Metodinių grupių vadovų veiklos efektyvumas 7.5.1. Metodinių grupių vadovų skyrimas bei jų gebėjimų panaudojimas 7.5.2. Individualios veiklos efektyvumas 7.5.3. Grupinės/bendros veiklos efektyvumas 3. ILIUSTRACIJOS, POŽYMIAI, ŠALTINIAI IR METODAI 1. UGDYMO TURINYS Veiklos rodikliai Pagalbiniai rodikliai Iliustracijos Požymiai 4 lygis 2 lygis 1 2 3 4 5 1.1. Ugdymo planai 1.1.1. Mokomieji dalykai, jų santykis ugdymo plane Ugdymo planas visiškai atitinka mokyklos tikslus, vietos ir regiono ypatumus bei valstybės rekomendacijas. Mokomųjų dalykų santykis visiškai atitinka valstybinių ugdymo planų reikalavimus. Jis yra išsamus ir gerai suderintas klasės ir pakopos lygmeniu. Ugdymo planas ne visai atspindi mokyklos tikslus, regiono bei valstybės rekomendacijas. Mokomųjų dalykų santykis neatitinka valstybinių ugdymo planų reikalavimų. Jis nėra gerai suderintas ir išsamus. · Mokomųjų dalykų suderinamumas, perimamumas, pasiūla, paklausa, tikslingumas klasės ir pakopos lygmeniu; · Papildomojo ugdymo valandų pasiūla ir suderinamumas su mokomaisiais dalykais. 1.1.2. Tarpdalykiniai ryšiai ir integracija Ugdymo plane numatomi tarpdalykiniai ryšiai, dalykinių ir bendrųjų gebėjimų integracija. Integravimas yra tikslingas ir kryptingas. Plane tarpdalykiniai ryšiai, dalykinių ir bendrųjų gebėjimų integracija neatsispindi. · Ugdymo plane skirtos valandos projektinei ir socialinei veiklai; · Tvarkaraščio lankstumas ir teikiamos galimybės; · Integruoto ugdymo programos; · Ugdymo programų derinimas tarp mokytojų; · Projektų tikslingumas ir jų rezultatai; · Papildomojo ugdymo programos; · Mokytojų dalykininkų tarpusavio bendradarbiavimas savoje mokykloje ir su kitų mokyklų mokytojais. 1.1.3. Moksleivių poreikių tenkinimas ir mokymo krūviai Moksleiviams sudarytos sąlygos pasirinkti ir keisti mokomuosius dalykus, programas, profilį. Užtikrinamas mokymosi programos tęstinumas ir perimamumas. Visi moksleiviai turi galimybę laisvai rinktis papildomus ir pasirenkamuosius dalykus. Tvarkaraščiai padeda efektyviai įgyvendinti ugdymo planą. Suderinti vaiko, mokytojo ir dalyko interesai. Tvarkaraščiai visiškai atitinka higienos reikalavimus. Sistemingai analizuojami mokymo krūviai. Moksleiviams sudarytos ribotos ar nepakankamos galimybės pasirinkti mokomuosius dalykus, programas. Ne visi moksleiviai turi galimybę laisvai rinktis papildomus ir pasirenkamuosius dalykus. Tvarkaraščiai nelabai padeda efektyviai įgyvendinti ugdymo plano. Nesubalansuotas įvairių dalykų dėstymui skirtas laikas. Nėra dermės tarp vaiko, mokytojo ir dalyko interesų. Nesistemingai analizuojami mokymo krūviai. · Moksleivių poreikių tenkinimas atsižvelgiant į pasirengimo lygį; · Pasirenkamųjų dalykų pasiūla; · Kontrolinių, rašomųjų darbų ir testų reglamentavimo sistema; · Visos klasės ir (

1. ar)mokyklos moksleivių namų darbų analizės vykdymas; · Moksleiviams sudaromos galimybės rinktis pasirenkamuosius kursus, dalyvauti planuojant pasirenkamųjų dalykų pasiūlą bei jų turinį; · Atsižvelgimas į moksleivių, besimokančių pagal individualias, modifikuotas, adaptuotas ir specialiąsias programas, poreikius ugdymo plane; · Moksleivių galimybės užsiimti kita veikla laisvu nuo užsiėmimų metu; · Tvarkaraščio rengimas atsižvelgiant į moksleivių ir mokytojo poreikius; · Pamokų ir papildomojo ugdymo veiklos derinimas pagal sudėtingumą. 1.2. Ugdymo programos 1.2.1. Programų įvairovė ir tarpusavio dermė Mokytojų parengtos ugdymo programos nuoseklios, atitinkančios moksleivių poreikius ir interesus. Ugdymo programos suderintos dalykų ir pakopų lygmeniu. Jos sistemingai aptariamos mokytojų metodinėse darbo grupėse. Mokytojų parengtų ugdymo programų įvairovė visiškai garantuoja moksleivių pasirinkimo galimybes bei mokymosi motyvaciją. Ugdymo programos nėra nuoseklios, ne visai atitinkančios moksleivių poreikius ir interesus. Ugdymo programos ne visai suderintos dalykų ir amžiaus koncentrų lygmeniu. Jos kai kada aptariamos mokytojų metodinėse darbo grupėse. Mokytojų parengtų ugdymo programų įvairovė neužtikrina moksleivių pasirinkimo galimybių bei mokymosi motyvacijos. · Mokytojų parengtų ugdymo programų prieinamumas; · Mokytojų parengtų ugdymo programų derinimas įvairiais lygmenimis; · Mokytojų parengtų ugdymo programų įvairovė; · Mokytojų parengtų ugdymo programų tvirtinimo tvarka; · Moksleivių dalyvavimas rengiant mokytojų ugdymo programas. 1.2.2. Ugdymo programų struktūra, turinio, Bendrųjų programų ir standartų reikalavimų atitiktis Mokytojų parengtos ugdymo programos visiškai atitinka regiono, mokyklos bei Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų keliamus tikslus ugdymui. Programų turinys nuolat tobulinamas atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją. Programos padeda įgyvendinti ugdymo plane numatomus tarpdalykinius ryšius ir integraciją. Mokytojų parengtos ugdymo programos nepakankamai atitinka regiono, mokyklos bei Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų keliamus tikslus ugdymui. Programų turinys nėra nuolat tobulinamas atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją. Programos neatspindi ugdymo plane numatomų tarpdalykinių ryšių ir integracijos. · Mokytojo parengtos ugdymo programos tobulinimo procesas; · Mokytojų parengtose programose ugdymo formų ir metodų atitikimas dalyko turiniui, keliamiems tikslams, moksleivių amžiui bei jų poreikiams. 1.2.3. Programas rengiantiems mokytojams teikiama metodinė parama Mokytojams sudaromos galimybės susipažinti su valstybės ir regiono švietimo politika. Jiems sistemingai teikiamos įvairaus pobūdžio rekomendacijos dėl ugdymo programų rengimo bei teikiama metodinė pagalba. Mokytojams sudaromos įvairios galimybės dalytis gerąja patirtimi. Mokytojams nesudaromos galimybės susipažinti su valstybės ir regiono švietimo politika. Įvairaus pobūdžio rekomendacijos dėl ugdymo programų rengimo bei metodinė pagalba teikiama Nesistemingai. Mokytojams sudaromos nepakankamos galimybės dalytis gerąja patirtimi. · Mokyklos ugdymo turinio valdymas ir planavimas; · Mokytojų bendradarbiavimo rengiant ugdymo programas mokykloje formų įvairovė; · Mokyklos nustatyta programų aptarimo, derinimo, įsivertinimo ir tvirtinimo sistema. 1.3. Mokytojų veiklos planavimas 1.3.1. Programų ir kasdienės veiklos planavimas Mokytojai savo veiklą planuoja nuosekliai, atsižvelgdami į valstybines ir regionines rekomendacijas bei mokyklos tikslus. Planavimas aiškiai orientuotas į rezultatą. Tinkamai pasirenkamos veiklos formos ir metodai. Mokytojų planuose fragmentiškai atsispindi valstybinės, regioninės rekomendacijos bei mokyklos tikslai. Tik bendrais teiginiais arba neišsamiai išdėstoma, kas turi būti pasiekta. Per mažai dėmesio skirta veiklos metodų ir formų planavimui. · Ryšys tarp planuose keliamų tikslų, uždavinių ir numatomo rezultato; · Ryšys tarp planavimo ir įsivertinimo. 1.3.2. Planavimo procedūrų kokybė Ugdymo turinį planuojant bendradarbiaujama įvairiais lygmenimis (moksleiviai, mokytojai, administracija) Planuojant mokyklos ugdymo turinį bendradarbiaujama įvairiais lygmenimis (moksleiviai, mokytojai, administracija) · Kaip bendradarbiaujama planuojant ugdymo turinį? · Kaip sudaromos galimybės tobulintis planavimo srityje? · Kokia metodinė parama teikiama mokytojams planuojant darbą? · Kaip mokytojams sudaromos galimybės dalytis patirtimi? · Kokia pagalba mokykloje teikiama pirmus metus dirbantiems mokytojams? · Kaip mokytojai įtraukiami į planavimą? · Planavimo metodikų įvairovė ir lankstumas; · Kaip dera mokyklos strateginis planas ir metinė veiklos programa? · Kaip planuojamas nutarimų vykdymas? · Kaip mokyklos strateginis planas ir metinė veiklos programa dera su valstybiniais dokumentais? Siūlomi vertinimo šaltiniai Mokyklos strateginis planas ir metinė veiklos programa; mokyklos veiklos planas; mokyklos nuostatai; mokyklos ugdymo planai; mokytojų rengiamos ugdymo programos ir įvairių laikotarpių planai; moksleivių poreikių nustatymo medžiaga; tvarkaraščiai; klasių dienynai; projektų dokumentacija; metodinių grupių veiklos dokumentacija; moksleivių namų darbai; individualūs moksleivių planai; mokyklos savivaldos institucijų dokumentacija; kvalifikacijos tobulinimo planai; pedagogų tarybos posėdžių protokolai; pasitarimų protokolai. Siūlomi vertinimo metodai: Dokumentų analizė; apklausa; interviu; pokalbis; stebėjimas; statistiniai tyrimai. 2. MOKYMOSI PASIEKIMAI Rodiklis Pagalbinis rodiklis Iliustracijos 4 lygis 2 lygis Požymiai 1 2 3 4 2.1. Mokymosi rezultatai 2.1.1. Moksleivių mokymosi rezultatai Beveik visų moksleivių mokymosi pasiekimai atitinka išsilavinimo standartus. Dauguma sėkmingai tęsia tolesnį mokymąsi. Daugumos moksleivių mokymosi pasiekimai atitinka išsilavinimo standartus. Dalis sėkmingai tęsia tolesnį mokymąsi. Moksleivių pasiekimų atitikimas jų brandos lygį atitinkančius išsilavinimo standartus. Moksleivių pasiekimų fiksavimo ir analizavimo sistema. Moksleivių tolesnio mokymosi analizės rezultatai. 2.2. Egzaminų, standartizuotų diagnostinių testų rezultatai 2.2.1. Moksleivių laikytų egzaminų, atliktų diagnostinių testų rezultatai Beveik visi moksleiviai išlaiko egzaminus ir standartizuotus diagnostinius testus. Dauguma moksleivių išlaiko egzaminus ir standartizuotus diagnostinius testus. Moksleivių ugdymo procese pasiektų rezultatų atitiktis egzaminų, standartizuotų diagnostinių testų rezultatams. Egzaminų rezultatų atitikimas moksleivių ir mokytojų lūkesčiams. Mokyklos egzaminų bei standartizuotų diagnostinių testų rezultatų lyginamoji analizė 2.3. Bendroji pasiekimų kokybė 2.3.1. Moksleivių mokymosi kokybės, poreikių tenkinimo, mokymosi ir egzaminų rezultatų sąveikos efektyvumas Moksleivių pasiekimai, įvertinus jų darbo kokybę, mokymosi ir egzaminų rezultatus bei jų poreikių patenkinimo lygį, yra labai geri. Moksleivių pasiekimai, įvertinus jų darbo kokybę, mokymosi ir egzaminų rezultatus bei jų poreikių patenkinimo lygį, yra patenkinami. Pastebima reikšmingų neatitikimų tarp veiklos rodiklių 2.1, 2.2, 3.2, 3.3 išvadų. Ugdymo būdų, formų, metodų įtaka mokymosi rezultatams, kompetencijų ugdymui. Individualių moksleivių poreikių tenkinimo atitikimas mokymosi pasiekimams (3.3 « 2.1, 2.2). Moksleivių mokymosi motyvacijos skatinimo įtaka mokymosi pasiekimams (3.2 « 2.1, 2.2). Kaip moksleivių saviraiškai skirtos priemonės (olimpiados, konkursai, parodos ir kt.) padeda gerinti mokymosi ir egzaminų rezultatus? Procentinė terminų vertė: · beveik visi – 90 proc. ir daugiau; · dauguma – 75 proc. ir daugiau; · dalis – 50 proc. ir daugiau. Skaičiavimo metodika. Konkretaus vaiko mokymosi pasiekimai skaičiuojami „horizontaliai“, o ne vertikaliai pagal atskirus dalykus. Siūlomi vertinimo šaltiniai Pažangumo suvestinės; klasių dienynai; testų, kontrolinių užduočių rezultatai; moksleivių klasės ir namų darbų analizės; kita moksleivių pasiekimus atspindinti informacija; mokyklos veiklos sąvadas ar ataskaita; egzaminų protokolai; egzaminų, standartizuotų diagnostinių testų medžiaga; pažangumo suvestinės; testų rezultatai; įvardyti moksleivių bei mokytojų lūkesčiai; 2.1, 2.2, 3.2, 3.3 rodikliai; olimpiadų, konkursų, parodų ir kt. priemonių rezultatai. Siūlomi vertinimo metodai Dokumentų analizė; pokalbiai; rodiklių rezultatų analizė; anketavimas; pokalbiai; stebėjimas. 3. MOKYMASIS IR UGDYMAS Veiklos rodikliai Pagalbiniai rodikliai Iliustracijos Požymiai 4 lygis 2 lygis 1 2 3 4 5 3.1. Ugdymo proceso kokybė 3.1.1. Ugdomosios veiklos tikslingumas ir tinkamumas Mokytojai gerai suvokia, ko ir kodėl moko, ko siekia ugdydami. Taikomi ugdymo metodai, atitinkantys ugdymo tikslus, moksleivių amžių, patirtį ir galimybes. Užduotys (klasės ir namų) skiriamos pagrįstai, yra efektyvios, aiški atsiskaitymo už savarankišką darbą ir vertinimo tvarka. Mokytojams ne visai aiški ugdymo užduočių paskirtis ir prasmė, trūksta nuoseklumo, sistemingumo, ugdymo visumos suvokimo. Taikomi ugdymo metodai ne visuomet atitinka ugdymo tikslus, moksleivių amžių, patirtį ir galimybes. Užduotys nepakankamai suplanuotos, pagrįstos ir susietos. Neaiški atsiskaitymo ir vertinimo tvarka. · Kaip mokytojas formuluoja ugdymo tikslus ir uždavinius? · Kiek pasirinkti ugdymo būdai atitinka numatytus tikslus ir uždavinius? · Kaip/kiek taikomi mokymo ar ugdymo metodai atitinka moksleivių amžių, patirtį, galimybes? 3.1.2. Dėstymo bei aiškinimo tikslingumas ir tinkamumas Mokytojų aiškinimas yra tikslus, vaizdus ir suprantamas moksleiviams. Su moksleiviais aptariami/derinami veiklos tikslai. Naujų dalykų aiškinimas grindžiamas moksleivių turimomis žiniomis, įgūdžiais ir galimybėmis. Mokytojų aiškinimas nepakankamai tikslus ir suprantamas moksleiviams. Ne visada veiklos tikslai derinami su moksleiviais. Aiškinant naujus dalykus kartais trūksta ryšio su tuo, kas jau žinoma ir gebama. · Kaip mokytojo aiškinimas motyvuoja moksleivius, skatina jų pažangą? · Kokiais būdais naujų dalykų dėstymas siejamas su išmokta medžiaga, įgūdžiais ir aplinkybėmis? · Kaip veiklos tikslai derinami, aptariami su moksleiviais? 3.1.3. Mokytojo ir moksleivio dialogas Mokytojai į ugdymo procesą sėkmingai įtraukia atskirus moksleivius, jų grupes bei visą klasę. Mokytojų ir moksleivių dialogas stiprina pasitikėjimą ir skatina mokymąsi. Skatinamos ir palaikomos moksleivių idėjos bei iniciatyva. Ugdymo problemos nuolat analizuojamos ir sprendžiamos kartu su moksleiviais. Nors mokytojai siekia dialogo su visa klase, grupėmis ir pavieniais moksleiviais, tai ne visada stiprina pasitikėjimą ir skatina efektyvų mokymąsi. Trūksta abipusės pagarbos. Mokytojai vengia pripažinti moksleivių idėjų ir iniciatyvos vertę. Vyrauja monologinis aiškinimo stilius, retai pastebimos mokymosi problemos, moksleiviai neįtraukiami į jų sprendimą. · Kaip darbas pamokoje pagrįstas dialogu? · Kaip mokytojas skatina pasitikėjimu pagrįstą bendravimą ir bendradarbiavimą? · Kiek mokytojo požiūris į moksleivio asmenį ir jo darbą palaiko moksleivio savivertės jausmą? · Kaip mokytojai pastebi ir sprendžia ugdymo problemas? 3.1.4. Mokymosi motyvacijos palaikymas bei stiprinimas Sukuriama moksleiviams patraukli mokymosi aplinka, siūloma prasminga ir tinkamo lygio ugdomoji veikla, motyvuojanti moksleivius. Ugdomoji veikla individualizuojama ir diferencijuojama. Efektyviai naudojant paskatinimus ir padrąsinimus, stiprinamas pasitikėjimas savo jėgomis. Nepakankamas dėmesys skiriamas mokymosi aplinkos kūrimui. Ugdomoji veikla nepakankamai patraukli ir prasminga moksleiviams. Užduotys neatitinka jų galimybių (yra per lengvos arba per sunkios). · Kaip mokytojai sukuria moksleivius motyvuojančią aplinką? · Kaip parenka ugdymo būdus (diferencijuoja, individualizuoja ugdomąją veiklą ir t. t.)? 3.2. Mokymosi kokybė 3.2.1. Moksleivių mokymosi motyvacijos lygis Moksleiviai geba išnaudoti mokymosi aplinką, formalius ir neformalius šaltinius, gerai ir noriai atlieka savarankiškas užduotis; yra išsiugdę pasitikėjimą savo jėgomis, savarankiško bei komandinio darbo įgūdžius; siekia pažangos. Moksleiviai suvokia, ką jie turi atlikti, tačiau darbui trūksta motyvacijos ir iniciatyvos. Stinga savarankiško darbo įgūdžių. · Kaip moksleiviai geba pasinaudoti įvairiais informacijos šaltiniais? · Kaip/kiek moksleiviai geba dirbti savarankiškai, sąmoningai ir iniciatyviai? · Kiek moksleiviai geba dirbti savarankiškai ir komandoje? · Kaip moksleiviai siekia asmeninės pažangos? · Kokie moksleivių mokymosi motyvai? 3.2.2. Mokymosi pažanga Palyginti su ankstesniais pasiekimais, akivaizdi beveik visų moksleivių pažanga, atitinkanti jų gabumus, galimybes ir pastangas. Dauguma moksleivių mokydamiesi daro pažangą. · Kaip taikant įvairius vertinimo būdus fiksuojama moksleivių pažanga (mokymosi pasiekimų, socialinių įgūdžių ir t. t.)? 3.2.3. Moksleivių atsakomybė, savarankiškumas ir aktyvumas mokantis Moksleiviai yra aktyvūs mokymosi dalyviai, geba mokytis savarankiškai bei prisiimti atsakomybę. Atlikdami įprastas ir naujas užduotis, savarankiškai renkasi veiklos būdus bei priemones. Moksleiviai ne visada dirba savarankiškai ir atsakingai, dažnai prireikia tiesioginio mokytojų vadovavimo. Moksleiviai atlieka tai, ko yra prašomi, tačiau stinga aktyvumo ir savarankiškumo. · Kiek moksleiviai pasitiki savo jėgomis, geba dirbti savarankiškai? · Kokios sąlygos sudaromos moksleivių savarankiškam mokymuisi? · Kaip moksleiviai vykdo prisiimtus įsipareigojimus? 3.2.4. Moksleivių bendradarbiavimas mokymosi procese Moksleiviai geba dirbti grupėse, padėti vieni kitiems mokantis, įgyvendinant projektus bei sprendžiant problemas. Moksleiviai neturi pakankamų bendradarbiavimo įgūdžių. · Kaip moksleiviai geba/ linkę dalytis informacija, bendradarbiauti? · Kiek linkę partneriškai dirbti skirtingų gebėjimų moksleiviai? · Kaip teikiama savitarpio pagalba mokantis bei sprendžiant problemas? 3.3. Moksleivių poreikių tenkinimas 3.3.1. Užduočių, veiklos formų ir priemonių parinkimas Tikslai, uždaviniai ir veikla atitinka moksleivių poreikius ir galimybes. Tinkamai parinktos ugdymo priemonės. Ugdymo metodai padeda siekti išsikeltų tikslų. Stengiamasi ugdymo tikslus, uždavinius, veiklą ir priemones suderinti su moksleivių poreikiais, tačiau ugdymo ir mokymosi metodai ne visuomet padeda įgyvendinti tikslus ir uždavinius. · Kaip moksleivių poreikius ir galimybes atitinka tikslai, turinys, metodai ir priemonės? · Kaip tiriami moksleivių mokymosi poreikiai? · Kaip derinami įvairių moksleivių poreikiai klasėje? 3.3.2. Mokymosi tempo diferencijavimas atsižvelgiant į kiekvieno galimybes Mokymosi tempas sudaro sąlygas kiekvienam moksleiviui atlikti teikiamas užduotis. Darbo tempas yra per greitas arba per lėtas, nediferencijuojamas pagal skirtingas moksleivių galimybes. · Kaip mokiniai vertina darbo pamokoje tempą? · Kaip reguliuojamas mokymosi intensyvumas per mokslo metus? · Kaip mokymosi tempas diferencijuojamas atsižvelgiant į moksleivių galimybes? 3.3.3. Ugdomosios veiklos ryšys su gyvenimo praktika ir moksleivių interesais Ugdomoji veikla yra prasminga ir susieta su gyvenimo praktika bei nukreipta į moksleivių interesus ir ateities poreikius. Ugdomoji veikla mažai susieta su gyvenimo praktika ir ne visada atitinka moksleivių interesus. · Kaip tiriami ir analizuojami moksleivių tolesnio mokymosi ir karjeros planai? · Kokias veiklas mokykla organizuoja, siekdama patenkinti moksleivių ateities poreikius? · Kaip mokyklos aplinka panaudojama ugdymo procese? · Kaip tiriami ir tenkinami moksleivių interesai? · Kaip ugdomojoje veikloje naudojamasi moksleivių patirtimi? 3.3.4. Pedagoginės pagalbos įnašas (jeigu ji taikoma) Papildomų užduočių taikymo, konsultavimo sistema tenkina moksleivių poreikius ir yra veiksminga. Papildomų užduočių taikymo, konsultavimo sistema nepakankama ir/arba neefektyvi. · Kaip analizuojamas pedagoginės pagalbos veiksmingumas? · Kokia pedagoginė pagalba taikoma mokykloje? · Kaip ugdytiniams padeda dalykų mokytojai ir auklėtojai? 3.4. Vertinimas kaip ugdymo proceso dalis 3.4.1. Vertinimo metodai ir jų įforminimas Gerai suvokiama pasirinktų vertinimo tipų, metodų bei formų paskirtis. Taikomas tinkamas formalaus ir neformalaus vertinimo būdų derinys padeda realiai ir įvairiapusiškai įvertinti akademinę ir asmenybės raidos pažangą. Vertinime sukaupta informacija efektyviai įforminama, apibendrinama ir naudojama. Veiksmingai panaudojami valstybiniuose dokumentuose apibrėžti vertinimo kriterijai. Neišnaudojamos vertinimo būdų ir metodų įvairovės galimybės, o pasirinkti metodai ne visada tinka užsibrėžtų tikslų siekimui įvertinti. Vertinant gauta informacija užrašoma ir kaupiama, bet ji nėra panaudojama adekvačiai. · Kokios vertinimo sistemos (metodai, kriterijai, principai) pasirinktos mokykloje? · Kaip įforminama, saugoma, analizuojama vertinant gauta informacija? · Kaip pasirinktoji vertinimo sistema dera su ugdymo tikslais? 3.4.2. Vertinimo įtaka moksleiviams Mokytojai gerai pažįsta savo moksleivius ir nuolat stebi, kaip šiems sekasi siekti svarbiausių mokymosi tikslų, su kokiomis problemomis jie susiduria ir kaip jas sprendžia. Mokytojų vertinimas stiprina moksleivių pasitikėjimą savimi, skatina jų mokymosi motyvaciją. Skatinamas moksleivių savęs vertinimas. Moksleivių pažinimas nepakankamai nuodugnus ir įvairiapusis. Kartais nepastebimos svarbiausios stiprybės ir silpnybės, vertinama nepagrįstai ir paviršutiniškai. Vertinimas ne visada padeda moksleiviui susidaryti adekvatų vaizdą apie savo pasiekimus, mažina pasitikėjimą savo jėgomis. Nesistemingai skatinamas moksleivių savęs vertinimas. · Kiek mokytojai geba naudotis vertinant gauta informacija apie moksleivį ir ugdymo procesą? · Kiek mokytojo vertinimas atskleidžia moksleiviui jo teigiamus ypatumus ir silpnybes? · Kaip skatinamas moksleivių savęs vertinimas? · Kaip vertinimas skatina moksleivių pažangą bei mokymosi motyvaciją? 3.4.3. Vertinimo metu gautos informacijos panaudojimas Mokytojai nuolat informuoja moksleivius apie jų pasiekimus ir daromą pažangą. Mokymosi rezultatai sistemingai aptariami su moksleiviais. Ypač pabrėžiami asmeniniai pasiekimai ir tolesnių mokymosi žingsnių planavimas. Vertinant gauta informacija sistemingai remiamasi analizuojant ugdymo procesą ir planuojant būtinus pokyčius. Mokytojai retkarčiais aptaria pažangą ir problemas su moksleiviais, tačiau šie informuojami nereguliariai. Dėl informacijos trūkumo neefektyviai planuojami tolesni mokymosi žingsniai. Vertinant gauta informacija kaupiama, tačiau ji neapima visų svarbiausių pasiekimų aspektų. Vertinant, analizuojant ugdymo bei mokymosi procesą ir planuojant būtinus pokyčius, nepakankamai remiamasi gauta informacija. · Kaip (kokiais būdais, ar sistemingai, ar aiškiai) moksleiviai ir kolegos mokytojai informuojami apie pasiekimus ir pažangą? · Kiek vertinimo duomenimis naudojamasi analizuojant ugdymo procesą bei jį planuojant? 3.5. Bendravimas su tėvais 3.5.1. Tėvų informavimo procedūrų kokybė Mokykla naudoja įvairius bendravimo su tėvais metodus. Tėvams sudaromos geros sąlygos bendrauti su mokykla ir mokytojais. Mokyklos numatyta bendravimo tvarka yra gerai organizuota ir išaiškinta tėvams. Jie nuolat informuojami raštu, šie pranešimai yra patogios formos ir naudingi. Mokykla naudoja nedaug bendravimo su tėvais būdų. Tėvų informavimo politika svarstytina. Tėvai turi progų pasikonsultuoti su mokytojais, tačiau jos nenuolatinės, bendravimo tvarka neaiški. Tėvai nuolat informuojami raštu, tačiau jų gaunami pranešimai nelabai aiškūs arba nenaudingi. · Kokiais būdais mokykla bendrauja su tėvais? Ar jų pakanka? · Kaip/kiek tėvai informuojami ir konsultuojami? 3.5.2. Tėvų gaunamos informacijos apie jų vaiko pažangą kokybė Tėvų gaunama informacija apie vaikų pažangą yra sisteminga, reguliari. Nuolat aptariamas kiekvieno moksleivio mokymasis įvertinant pažangą. Pakankamai aiškiai įvertinama kiekvieno moksleivio pažanga. Tėvų gaunama informacija nereguliari. Nepakankamai dėmesio skiriama kiekvieno moksleivio pažangai įvertinti ir aptarti. · Kokiomis formomis teikiama informacija tėvams? · Kokia informacijos, teikiamos tėvams apie jų vaikus, paskirtis? · Kiek ši informacija geranoriška? · Kaip tėvai vertina gaunamą informaciją apie savo vaiko pažangą? · Kokį poveikį konsultavimasis su tėvais daro moksleivių mokymosi kokybei? · Kaip tėvų įtraukimas į mokyklos veiklą padeda kurti teigiamą moksleivių motyvaciją? 3.5.3. Tėvų gaunamos informacijos apie mokyklos darbą kokybė Tėvams prieinama aiški, sisteminga ir išsami informacija apie įvairius mokyklos darbo aspektus, tokius kaip mokyklos strateginis planas ir metinė veiklos programa, ugdymo planas, pasiekimų vertinimo sistema, ugdymo organizavimas ir kt. Tėvai noriai bendradarbiauja su mokykla. Tėvams prieinama informacija tik apie kai kuriuos mokyklos darbo aspektus. Ši informacija yra ribota ir neišsami. Tėvų galimybės bendrauti su mokykla nedidelės. Mokykla skiria nepakankamą dėmesį tėvų įtraukimui. · Kaip tėvai supažindinami su mokyklos veikla ir į ją įtraukiami? · Ką tėvai žino apie mokyklos strateginį planą ir metinę veiklos programą, ugdymo planą bei jo organizavimą ir kitus mokyklos veiklos aspektus? Siūlomi vertinimo šaltiniai Metiniai planai (dalyko pamokų); mokytojų savęs vertinimas; pamokų stebėjimas ir vaizdo įrašai; pokalbiai su moksleiviais; metodinių grupių diskusijos; mokyklos metodiniai darbai; mokytojų patirties publikacijos, aprašymai; pedagogų tarybos posėdžių protokolai; mokytojų užrašai; moksleivių savęs vertinimas; pokalbiai su moksleiviais ir mokytojais; mokyklos bendruomenės diskusijos; mokyklos sąvadas ar ataskaita; moksleivių darbai ir veikla; mokytojų teminiai planai; klasės dienynai; mokyklos metinė veiklos programa; ugdymo planai; moksleivių vertinimo sistema; apklausos žodžiu ir anketomis; individualių gebėjimų, poreikių ir aspiracijų nustatymo tyrimai; mokyklos nuostatai; veiklos ataskaitos; vertinimo suvestinės; diagnostinių testų ir egzaminų rezultatai; anketavimas; pokalbiai su moksleiviais ir jų tėvais; moksleivių sąsiuviniai; moksleivių savarankiški darbai; programos; metodinių renginių dokumentai; mokyklos strateginis planas; klasės auklėtojų planai; tėvų informavimo dokumentai. Siūlomi vertinimo metodai Pokalbiai; stebėjimai; anketavimas; duomenų analizė; savianalizė; specialūs tyrimai, apklausos, komentarai, interviu. 4. PAGALBA MOKSLEIVIAMS Veiklos rodikliai Pagalbiniai rodikliai Iliustracijos Požymiai 4 lygis 1 2 3 4 4.1. Mokyklos mikroklimatas 4.1.1. Individualių saugumo, emocinių, fizinių ir socialinių poreikių tenkinimas Mokykloje vyrauja pagarba ir pasitikėjimas. Psichologinę, socialinę pagalbą teikiantys specialistai efektyviai bendradarbiauja su moksleivių tėvais ir pedagogais. Pedagogai nedelsiant reaguoja į gautą informaciją apie moksleivių saugumo, emocinius ir socialinius poreikius. Mokyklos mikroklimatą, kuriame vyrautų pagarba ir pasitikėjimas, kuria tik dalis mokyklos bendruomenės. Pedagogai ne visada atsižvelgia į gaunamą informaciją apie moksleivių poreikius. Dažniausiai jie reaguoja į moksleivių emocinius ir saugumo poreikius, pasireiškiančius konfliktinių situacijų metu. · Kas, kaip ir kokią informaciją kaupia apie moksleivių poreikius? · Kaip tikslingai ji panaudojama? · Kaip gerai mokytojai pažįsta moksleivius? · Kaip efektyviai reaguojama į nustatytus moksleivių poreikius? 4.1.2. Psichologinė ir socialinė pagalba Mokykloje veikia efektyvi poreikių nustatymo ir ankstyvosios pagalbos sistema. Panaudojama mokyklos pedagogų ir vidinių bei išorinių specialistų kompetencija. Vadovai planuoja išteklius ir sudaro sąlygas saugumo, emociniams ir socialiniams poreikiams tenkinti. Poreikių nustatymo ir tenkinimo sistemos mokykloje nėra. Vadovai ir specialistai užtikrina pirminę pagalbą konfliktinių situacijų metu, pedagogai pagalbą teikia tik prireikus. · Kokios psichologinę, socialinę pagalbą teikiančių specialistų bendradarbiavimo su pedagogais, moksleiviais ir jų tėvais formos? · Kiek jos efektyvios? · Kaip mokykla rūpinasi moksleivių psichologiniu saugumu? · Kaip mokykloje vykdomas žalingų įpročių prevencijos darbas? · Koks yra vadovų ir specialistų įnašas sudarant sąlygas moksleivių emociniams ir socialiniams poreikiams tenkinti? · Kaip panaudojama mokyklos pedagogų, vidinių ir išorinių specialistų kompetencija? 4.2. Asmens plėtra ir socialinių gebėjimų ugdymas 4.2.1. Vertybinių nuostatų ir socialinių gebėjimų ugdymas Dauguma moksleivių sėkmingai ugdosi vertybines nuostatas, pasitikėjimą savimi, savigarbą, tenkina savirealizacijos reikmes. Jie yra savarankiški ir moka bendrauti bei bendradarbiauti su aplinkiniais mokykloje ir visuomenėje; geba pasirūpinti kitais ir savimi, yra tolerantiški. Mokykla nuolat inicijuoja tokias situacijas, kuriose moksleivis yra skatinamas, o jo veikla pripažįstama ir vertinama. Dalis moksleivių ugdosi vertybines nuostatas, pasitikėjimą savimi, savigarbą, tenkina savirealizacijos reikmes, tačiau savarankiškas mąstymas ir gebėjimas bendrauti bei bendradarbiauti su aplinkiniais mokykloje bei visuomenėje nėra jų elgesio norma. Jų elgesys ir socialiniai santykiai dažniausiai yra patenkinami. Pasitaiko blogo elgesio, agresijos ir nepakantumo atvejų. Mokykla tik kartais pripažįsta ir vertina moksleivius. · Kaip formuojamos vertybinės nuostatos? · Kaip mokoma bendrauti ir bendradarbiauti? · Kaip tenkinamos moksleivių saviugdos ir savirealizacijos (savęs įprasminimo, laisvės, meilės ir pagarbos, kūrybos, tvarkos ir darnos) reikmės? · Kokių vertybinių nuostatų mokykloje laikomasi? · Kaip moksleiviai skatinami, kokios taikomos moksleivių veiklos pripažinimo ir vertinimo formos? Kiek jos efektyvios? 4.2.2. Papildomojo ugdymo ir popamokinės veiklos įnašas Tenkinami daugumos moksleivių saviugdos ir saviraiškos poreikiai. Moksleiviai yra skatinami ne tik pasinaudoti mokykloje sudarytomis galimybėmis dalyvauti įvairioje papildomojo ugdymo, vaikų ir jaunimo organizacijų, visuomenei naudingoje veikloje po pamokų, bet ir ją inicijuoti. Tenkina tik dalies moksleivių poreikius dalyvauti papildomajame ugdyme, vaikų ir jaunimo organizacijų, visuomenei naudingoje veikloje po pamokų. Menka papildomojo ugdymo būrelių įvairovė. Neskatinama moksleivių iniciatyva. · Kokia popamokinės veiklos programų (projektų) pasiūla? · Kaip moksleiviai skatinami dalyvauti papildomojo ugdymo, popamokinėje veikloje? · Kokios moksleivių iniciatyvos yra palaikomos? 4.3. Profesinis švietimas 4.3.1. Moksleivių orientavimo kokybė Pereinamuoju laikotarpiu (baigiant II ar III pakopą) mokykla vykdo moksleivių profesinio švietimo programą, padeda moksleiviams pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos sritį. Mokykla vykdo profesinį švietimą paviršutiniškai ir neplaningai. Skirtingų moksleivių grupių poreikiai tenkinami labai nevienodai. · Kaip įgyvendinama profesinio švietimo programa? · Kokia ir kokiomis formomis teikiama informacija ir rekomendacijos apie profesijas ir studijas? · Kokias moksleiviai turi galimybes dalyvauti atvirų durų dienose įmonėse, švietimo bei mokslo įstaigose, susitikti su tų institucijų atstovais? · Kaip moksleiviai mokomi rašyti gyvenimo aprašymą, prašymus priimti į darbą bei studijas, dalyvauti darbuotojų atrankoje ir kt.? 4.3.2. Moksleiviams reikalingos informacijos kaupimas Mokykloje kaupiama informacija profesinio švietimo klausimais. Ji yra moksleiviams prieinama, aiški, tiksli bei nuolat atnaujinama. Mokykloje sukaupta informacija profesinio švietimo klausimais yra fragmentiška, nepakankamai išsami, retai atnaujinama. · Kaip organizuojama informacijos sklaida apie darbo rinkos tendencijas? · Kaip panaudojamos informacinės technologijos? · Kokia informacija apie profesinį mokymąsi bei studijas kaupiama mokykloje? · Kaip dažnai informacija yra atnaujinama? · Kaip kaupiant informaciją atsižvelgiama į moksleivių poreikius? · Kaip moksleiviai ir tėvai įtraukiami į informacijos kaupimą? · Kokia informacija yra prieinama tėvams? 4.3.3. Konsultacijų tikslingumas Asmenys, vykdantys profesinį švietimą, yra gerai susipažinę su moksleivių ugdymosi poreikiais ir glaudžiai bendradarbiauja su mokytojais tolesnio moksleivių mokymosi ar veiklos klausimais. Prireikus moksleiviams ir jų tėvams organizuojamos individualios konsultacijos. Asmenys, vykdantys profesinį švietimą, nėra reikiamai susipažinę su moksleivių ugdymosi poreikiais ir galimybėmis. Dialogas su mokytojais yra nenuoseklus; profesionalų individualios konsultacijos moksleiviams ir jų tėvams nesiūlomos. · Kokias galimybes moksleiviai turi pasikonsultuoti profesinio švietimo klausimais? · Kaip organizuojami moksleivių ir jų tėvų interviu su profesinio orientavimo ir konsultavimo specialistais? · Kaip asmenys, vykdantys profesinį švietimą, bendradarbiauja su mokytojais? · Kokią jie turi informaciją apie moksleivius? · Kokia informacija apie moksleivių ugdymosi pažangą, pasiekimus ir poreikius yra sukaupta? · Kaip turima informacija apie pažangą ir pasiekimus panaudojama pokalbiuose su moksleiviais ir tėvais? 4.4. Moksleivių polinkių, pasiekimų ir profesinio švietimo dermė 4.4.1. Moksleivių pažangos fiksavimo efektyvumas Pedagogai, klasės auklėtojai ir pedagoginę, psichologinę pagalbą teikiantys specialistai bendradarbiauja moksleivių pasiekimų fiksavimo klausimais. Surinkta informacija analizuojama, su moksleiviu aptariama jo perspektyva. Sistemingai fiksuojama prognozuota ir reali pažanga. Moksleiviai skatinami įsivertinti savo pačių polinkius, gebėjimus bei pažangą, aptarti ją su tėvais. Epizodiškai bendradarbiauja pedagogai, klasės auklėtojai, pedagoginę, psichologinę pagalbą teikiantys specialistai. Atsakingi asmenys stebi moksleivio pažangą, tačiau sistemingo dialogo su moksleiviais nėra. Į rezultatų aptarimus kviečiami tik labai blogai besimokantys moksleiviai. · Kaip ir kur fiksuojama ir kaupiama informacija apie moksleivių pasiekimus, gebėjimus, pažangą? · Kam sukaupta informacija naudojama? · Kokiais būdais skatinamas moksleivių įsivertinimas? 4.4.2. Dokumentų, fiksuojančių moksleivių pažangą, kokybė Pedagogai kartu su moksleiviu pildo išsamų moksleivio profesinių polinkių, pažangos ir pasiekimų aprašą. Moksleiviai turi galimybę įsivertinti savo polinkius, pažangą ir pasiekimus. Informacija apie moksleivių motyvaciją, profesinius polinkius, pažangą bei pasiekimus aprašuose yra fragmentiška ar nekonkreti. Dokumentuose užfiksuoti tik metiniai moksleivių mokymosi rezultatai. · Kaip moksleiviai mokomi ir kokiomis formomis skatinami įsivertinti savo polinkius, gebėjimus bei pažangą? · Kokiuose dokumentuose fiksuojama moksleivių pažanga? 4.4.3. Surinktos informacijos panaudojimo efektyvumas Pedagogai efektyviai pasinaudoja moksleivio apraše užfiksuota informacija. Moksleivio prognozuojama ir reali pažanga reguliariai palyginamos, teigiami ar neigiami pokyčiai aptariami su moksleiviu. Susitariama dėl tolesnės veiklos. Moksleiviai aprašuose užfiksuotą informaciją naudoja rengdamiesi profesinei veiklai. Pedagogai sukauptą informaciją naudoja ribotai. Aprašuose yra moksleivių rezultatų suvestinės ir moksleivių polinkių, pažangos ir pasiekimų savęs įvertinimas, tačiau moksleiviams jos neprieinamos. Perspektyviniai ugdymosi uždaviniai formuluojami nenuosekliai. · Kaip sukaupta informacija panaudojama, padedant moksleiviui pasirinkti tolesnę mokymosi ar profesinės veiklos sritį? 4.5. Pedagoginės pagalbos efektyvumas 4.5.1. Diferencijuoto ugdymo kokybė Mokykloje ugdymo procesas diferencijuojamas visų moksleivių pažangai užtikrinti. Ugdymo uždaviniai ir metodai derinami prie individualių moksleivių poreikių. Sistemingai teikiama pedagoginė pagalba ir papildomai dirbama su gabiais, mokymosi sunkumų turinčiais ir specialiųjų poreikių moksleiviais. Specialiojo ugdymo komisija teikia efektyvią pagalbą pedagogams, moksleiviams ir tėvams. Ugdymo procesas diferencijuojamas tik daliai moksleivių, dažniausiai tiems, kurie turi mokymosi sunkumų bei specialiųjų poreikių moksleiviams. Nesistemingai dirbama papildomai su moksleiviais, kuriems ypač sunku išmokti mokomąją medžiagą. Specialiojo ugdymo komisijos pagalba pedagogams, moksleiviams ir tėvams nėra reikšminga. · Kaip pasirengta diferencijuotam mokymui? · Kokios naudojamos planavimo formos/schemos, padedančios diferencijuoti ir individualizuoti programas? · Koks yra Specialiojo ugdymo komisijos vaidmuo? · Koks tėvų įnašas diferencijuojant ugdymo programas? 4.5.2. Moksleivių pažanga ir pasiekimai Moksleiviai, kuriems teikiama pedagoginė pagalba, nuosekliai ir sėkmingai siekia jų ugdymo programose suformuluotų uždavinių. Jų pasiekimų lygis yra aukštas, atitinkantis jiems skirtas programas. Dauguma moksleivių geba išmokti medžiagą pagal skirtas programas, tačiau jų pasiekimai yra tik patenkinami. · Kaip tenkinami specialiųjų poreikių, turinčių mokymosi sunkumų, gabių moksleivių poreikiai? · Kokiais būdais fiksuojama moksleivių pažanga? · Kaip ugdymo programose suformuluoti uždaviniai siejami su atitinkamais išsilavinimo standartais? 4.5.3. Vidinės ir išorinės pagalbos kokybė Efektyvią pagalbą teikia mokyklos ir išoriniai specialistai: psichologai, specialieji pedagogai, logopedai, socialiniai pedagogai, sveikatos priežiūros darbuotojai ir kt. Vidinių ir išorinių specialistų pagalba nėra sisteminga, o jų rekomendacijos nevisapusiškos. · Kokiomis formomis teikiama pagalba? · Kiek ji efektyvi? 4.6. Specialiųjų poreikių moksleivių ugdymas 4.6.1. Specialiojo ugdymo įstatymo ir jį papildančių teisės aktų taikymas Mokyklos vadovai ir pedagogai, dirbantys su specialiųjų poreikių vaikais, bei visas pedagoginis personalas yra gerai susipažinę su Specialiojo ugdymo įstatymu bei jį papildančiais teisės aktais ir juo remiasi savo darbe. Mokyklos vadovai ir pedagogai, dirbantys su specialiųjų poreikių vaikais, bei visas pedagoginis personalas yra nepakankamai susipažinę su Specialiojo ugdymo įstatymu bei jį papildančiais teisės aktais. · Kiek žino ir supranta Specialiojo ugdymo įstatymo ir jį papildančių teisės aktų nuostatas? · Kiek yra įsisąmoninę pareigas ir atsakomybę už specialiųjų poreikių vaikus? · Kaip mokykloje išnaudojamos įstatymo teikiamos galimybės? 4.6.2. Specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymo efektyvumas Sutelkta pedagogų, tėvų ir Specialiojo ugdymo komisijos narių veikla užtikrina efektyvų ir laiku atliekamą specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymą. Mokykla laiku neužtikrina specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymo. Dalies moksleivių problemos įvertinamos neišsamiai ir netiksliai. · Kaip bendradarbiauja specialieji pedagogai, pedagogų padėjėjai, pedagogai ir tėvai? · Kiek jų bendradarbiavimas yra efektyvus? · Ar Specialiojo ugdymo komisija atlieka kokybišką moksleivių pradinį specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą, padeda nustatyti realius moksleiviui ugdyti tinkamus tikslus, efektyviai bendradarbiauja su pedagogais ir PPT, kvalifikuotai konsultuoja pedagogus ir tėvus specialiųjų poreikių vaikų ugdymo klausimais? 4.6.3. Moksleivių, turinčių specialiųjų poreikių, ugdymo organizavimo efektyvumas Tenkinami beveik visų moksleivių specialieji ugdymosi poreikiai. Mokykloje teikiama kryptinga ir efektyvi specialioji pedagoginė-psichologinė pagalba. Ugdymosi vieta ir pagalbos formos ir programos moksleiviams yra parenkamos pagal jų konkrečius individualius specialiuosius ugdymosi poreikius. Sistemingai fiksuojami moksleivių ugdymosi pasiekimai bei pažanga. Jų pagrindu formuluojami konkretūs ugdymo tikslai ir uždaviniai. Mokykla tenkina tik dalies moksleivių specialiuosius ugdymosi poreikius. Nepakankama specialioji pedagoginė pagalba. Labai lėtai ir neefektyviai sprendžiami moksleivių perkėlimo į kitas klases/mokyklas klausimai. Ugdymosi pasiekimai fiksuojami nesistemingai. · Kaip koordinuojamos įvairios pagalbos priemonės individualiems specialiųjų poreikių moksleivių poreikiams tenkinti? · Kokia yra įvairių pagalbos priemonių dermė, kiek jos tikslingos? · Kiek mokymo metodų, formų, pagalbos priemonių atranka grindžiama konkrečiais moksleivių poreikiais? · Kaip parenkami tinkami metodai, ugdymo formos, vieta? · Kaip tenkinami moksleivių specialieji ugdymosi poreikiai? Siūlomi vertinimo šaltiniai Mokyklos strateginis planas ir metinė veiklos programa; ugdymo planai; vidaus darbo tvarkos taisyklės; pareiginės instrukcijos; direktoriaus įsakymai; mokyklos tarybos ir pedagogų tarybų posėdžių protokolai; moksleivių savivaldos institucijų dokumentai; specialiojo ugdymo komisijos darbo planai ir protokolai; pažymos „Dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pradinio vertinimo“; pedagoginės psichologinės tarnybos pažymos „Dėl pedagoginio psichologinio asmens specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo“; metodinių grupių dokumentai; įvairios mokyklos įgyvendinamos programos ir projektai; papildomojo ugdymo programos; individualios programos (teminiai planai), modifikuotos, adaptuotos programos; profesinio švietimo programos; vaikų ir jaunimo organizacijų veiklos dokumentai; papildomojo ugdymo tvarkaraštis; klasės auklėtojų darbo planai; psichologo, specialiojo pedagogo, logopedo, socialinio pedagogo, asmenų, vykdančių profesinį švietimą, darbo dokumentai; specialistų rekomendacijos; moksleivių bylos; mokyklos informaciniai leidiniai; mokyklos bibliotekos fondai. Siūlomi vertinimo metodai Stebėjimas; interviu; dokumentų analizė; pokalbis; apklausa. 5. ETOSAS Veiklos rodikliai Pagalbiniai rodikliai Iliustracijos Požymiai 4 lygis 2 lygis 1 2 3 4 5.1. Mokyklos kultūra 5.1.1. Tapatumo ir pasididžiavimo mokykla jausmas Bendruomenės nariai tapatinasi su mokykla, didžiuojasi ja ir dalyvauja kuriant mokyklos viziją, filosofiją bei tikslus, prisiima atsakomybę už jų įgyvendinimą bei kuriamą mokyklos įvaizdį. Bendruomenės nariai pripažįsta mokyklos viziją, bet asmeniškai aktyviai neprisideda prie jos įgyvendinimo, nedalyvauja kuriant įvaizdį. · Kokiomis vertybėmis grindžiama mokyklos veikla, kaip tai pasireiškia? · Kaip bendruomenės nariai dalyvauja kuriant viziją, tikslus, mokyklos strateginis planus ir metinę veiklos programą bei mokyklos gyvenimo normas? · Kokiais požymiais pasireiškia bendruomenės narių pasididžiavimas mokykla? · Kaip visuomenėje reprezentuojama mokykla? · Kokią atributiką mokykla turi? · Kokių tradicijų laikomasi mokykloje? 5.1.2. Lygių galimybių suteikimas, teisingumas Sukurta ir veikia sistema, optimaliai tenkinanti bendruomenės poreikius. Mokyklos veikla pagrįsta skaidrumo, teisingumo bei lygių galimybių principais. Mokyklos veikla tik iš dalies grindžiama lygių galimybių principu. · Kaip tenkinami bendruomenės poreikiai? · Kaip mokykla sprendžia iškylančius konfliktus dėl lygių galimybių tenkinimo? · Kaip priimami sprendimai kuriant mokyklos viziją, misiją, formuluojant tikslus, kuriant mokyklos strateginį planą ir metinę veiklos programą? · Ar toleruojama nuomonių įvairovė? 5.1.3. Aplinkos svetingumas Sukurta gerai veikianti tėvų ir kitų asmenų sutikimo, priėmimo, informavimo sistema. Mokyklos aplinka nepakankamai svetinga, tėvų ir kitų asmenų sutikimas nelaikomas svarbia mokyklos veiklos dalimi. · Kuo pasireiškia mokyklos svetingumas? · Naujų moksleivių ir darbuotojų įsijungimo į kolektyvą sistema; · Kuo pasireiškia bendruomenės narių pastangos kuriant jaukią aplinką (aplinkos estetiškumas, bendruomenės narių tarpusavio santykiai)? · Ar bendruomenės nariai jaučiasi mokykloje šeimininkais? 5.1.4. Mokyklos saugumas Bendruomenės narių saugumui teikiamas prioritetas. Bendruomenės nariai jaučiasi saugūs, veikia pagalbos teikimo sistema. Bendruomenės narių saugumas užtikrinamas formaliai. Bendruomenės nariai tik iš dalies jaučiasi saugūs. Nėra vientisos pagalbos teikimo sistemos. · Kas ir kaip užtikrina bendruomenės narių saugumą mokykloje? · Kaip mokykla išsiaiškina pasitaikančius smurto ar prievartos atvejus mokykloje ir kas daroma juos šalinant? · Kaip užtikrinama tvarka ir drausmė mokykloje ir kokių priemonių imamasi jai palaikyti? · Kokios kitos institucijos (be mokyklos) pasitelkiamos siekiant užtikrinti bendruomenės narių saugumą? 5.1.5. Bendravimas ir bendradarbiavimas Mokyklos veikla grindžiama visų bendruomenės narių bendravimu ir bendradarbiavimu. Vyrauja bendruomenės narių pagarba vienas kitam. Daug dėmesio skiriama moksleivių socializacijai. Bendruomenės narių bendravimo ir bendradarbiavimo principai nėra nuoseklūs. Mikroklimatas nėra visai geras, pasitaiko nepagarbos, nejautrumo, nepasitikėjimo vienas kitu atvejų. Moksleivių socializacijai skiriama nepakankamai dėmesio. · Kaip mokyklos gyvenimas sudaro sąlygas moksleiviams praktiškai mokytis demokratijos? · Kuo pasireiškia bendruomenės narių pagarba ir pasitikėjimas vienas kitu? · Kas daroma plėtojant moksleivių socializacijos galimybes? 5.2. Mokyklos bendruomenė ir savivalda 5.2.1. Tėvų (globėjų) įtraukimas į mokyklos veiklą Tėvai aktyviai dalyvauja mokyklos savivaldoje, įvairiose programose bei projektuose. Ši veikla sisteminga. Tėvai gauna įvairiapusę informaciją apie mokyklos gyvenimą. Tėvai mokyklos veikloje dalyvauja epizodiškai. Mokyklos ir tėvų bendradarbiavimas negrindžiamas partnerystės principu. · Kokią informaciją tėvai gauna apie mokyklos veiklą, jos tikslus, uždavinius ir kryptis, mokymo turinį ir būdus? · Kokiomis formomis pasireiškia mokyklos bendravimas ir bendradarbiavimas su tėvais? 5.3 Mokyklos ryšiai 5.3.1. Ryšių su švietimo ir kitomis institucijomis mastas, tikslai ir efektyvumas Mokyklos ryšiai yra įvairūs, tikslingi ir duodantys teigiamą rezultatą visai bendruomenei. Mokyklos ryšiai yra pavieniai, nepakankamai turintys įtakos mokyklos veiklą. · Kokius ryšius palaiko mokykla? · Kokie bendravimo ir bendradarbiavimo su kitomis institucijomis tikslai? · Kaip ryšiai su kitomis institucijomis paveikia mokyklos veiklą? 5.3.2. Mokyklos vieta bendruomenėje Mokyklos veikla tenkina vietos bendruomenę, mokykla nuolat inicijuoja ir organizuoja vietos bendruomenei skirtus projektus bei programas. Mokyklos veikla vietos bendruomenėje nėra aktyvi. · Kaip vyksta mokyklos bendravimas, bendradarbiavimas su vietos bendruomene? · Kokius ir kaip vietos bendruomenei skirtus projektus ir programas inicijuoja mokykla? · Kaip aktyviai vietos bendruomenė dalyvauja mokyklos renginiuose? · Kaip vietos bendruomenė vertina mokyklą, jos veiklą, iš ko tai sužinoma? · Kuo mokykla išsiskiria iš kitų mokyklų? Siūlomi vertinimo šaltiniai Mokyklos strateginis planas ir metinė veiklos programa; mokyklos nuostatai; vidaus darbo tvarkos taisyklės; moksleivių elgesio taisyklės; projektai; programos; sutartys; programos; sąvadas; mokyklos metraštis; mokyklos savivaldos institucijų planai, protokolai; tyrimų medžiaga. Siūlomi vertinimo metodai Dokumentų analizė; apklausos; anketos; interviu; fiksuoti pokalbiai su bendruomenės nariais; videomedžiagos analizė; stebėjimas. 6. IŠTEKLIAI Rodiklis Pagalbinis rodiklis Iliustracija Požymiai 4 lygis 2 lygis 6.1. Mokymo bazė ir sąlygos 6.1.1. Plotas, erdvės Ugdymo procesas ir papildomi socialiniai ir kultūriniai renginiai vyksta saugioje ir jaukioje mokyklos aplinkoje ir patalpose. Pakanka mokymosi vietų moksleiviams ir darbo vietų mokytojams. Įrengti patogūs dalykiniai, paruošiamieji ir demonstraciniai (technikos kabinetai, muziejai, priesalės, laboratorijos ir kt.) kabinetai bei kitos erdvės. Jų skaičius atitinka mokyklos tipą. Pastato būklė ir estetinis vaizdas yra labai geras. Mokymosi aplinka ir patalpos yra saugios, tačiau efektyvumui užtikrinti reikalingas remontas, patalpų pertvarkymas. · Ploto, erdvių panaudojimo tikslingumas bei efektyvumas; · Kaip mažinama pamainingumo įtaka ugdymo procesui? · Mokyklos aplinkos jaukumas; · Kaip sutvarkytos mokytojų ir moksleivių darbo vietos: ar jos estetiškos ir patogios, ar · atitinka higienos reikalavimus? 6.1.2. Baldai, mokymo priemonės, jų tinkamumas ir pritaikymas, atnaujinimas ir turtinimas Kokybiški, gerai tausojami, atnaujinami ir turtinami baldai ir mokymo priemonės atitinka moksleivių ugdymo poreikius. Visi turi vienodas galimybes naudotis mokyklos materialine baze. Baldai ir mokymo priemonės yra funkcionalūs, tačiau tik patenkinamos būklės ir netenkina visų ugdymo proceso reikalavimų. Išnaudojamos ne visos pastatų, baldų, mokymo priemonių priežiūros, atnaujinimo ir turtinimo galimybės. Ne visi vartotojai gali vienodai naudotis mokyklos materialine baze. · Priemonių priežiūros, taupymo, atnaujinimo tvarka; · Mokymo priemonių atitikimas mokyklos tipui; · Materialinės bazės prieinamumas mokyklos bendruomenei. 6.1.3. Moksleivių pavėžėjimas (jei būtina) Pavėžėjimas užtikrintas, saugus. Moksleivius stengiamasi atvežti kuo arčiau namų pagal poreikį. Pavėžėjimo tvarkaraštis suderintas su moksleivių papildomąja veikla po pamokų. Tik iš dalies užtikrintas moksleivių pavėžėjimas pagal jų poreikį. Moksleiviai ne visada gali dalyvauti renginiuose, vykstančiuose po pamokų. Toli eina iki autobuso, neretai jo visai nesulaukia. · Moksleivių pavėžėjimo tvarkos suderinimas su moksleivių poreikiais; · Pavėžėjimo stabilumas ir moksleivių saugumo užtikrinimas. 6.2. Aprūpinimas ištekliais 6.2.1. Finansavimas Gaunamas finansavimas užtikrina gerą mokyklos darbą. Gaunamas finansavimas tik minimaliai patenkina mokyklos poreikius. Nepakankami ištekliai neigiamai veikia ugdymo kokybę, trukdo priimti sprendimus, trukdo plėtrai. · Kaip nustatomi finansų gavimo poreikiai ir prioritetai? · Kaip palaikomi ryšiai tarp mokyklos ir potencialių resursų (finansų) tiekėjų? · Finansinių išteklių paskirstymo sistemos racionalumas; · Finansinės sistemos vertinimo reguliarumas; · Bendruomenės informavimas apie mokyklos finansinę būklę. 6.2.2. Materialiniai ištekliai, jų kiekis ir tinkamumas Materialiniai ištekliai atitinka mokyklos poreikius, ugdymo procesą ir yra deramai naudojami bei tausojami. Mokyklos ugdymo bazė iš esmės yra patenkinama, tačiau yra pasenusių, netinkamų priemonių arba jų nepakanka, todėl tam tikrų sričių veikla yra ribojama. · Naujų tiekimo šaltinių plėtojimas; · Duomenų apie tiekėjus ir resursų gavimą papildymas; · Naujų priemonių įsigijimo derinimas su poreikiais bei prioritetais. 6.3. Materialinių išteklių tvarkymas ir panaudojimas 6.3.1. Išteklių panaudojimas ir prieinamumas Mokyklos materialiniai ištekliai yra tvarkomi ir naudojami efektyviai ir tikslingai. Moksleiviai ir mokytojai žino, kokie ištekliai yra mokykloje ir turi galimybę jais pasinaudoti. Moksleiviai skatinami savarankiškai naudotis mokyklos ištekliais (įskaitant intelektualinius). Mokykloje esantys ištekliai iš esmės tenkina ugdymo proceso reikalavimus, tačiau ne visai atitinka mokyklos strateginius tikslus ir neužtikrina kokybiško ugdymo. Mokytojai ir moksleiviai nepakankamai informuoti apie mokymo bazę. Moksleiviai nepakankamai skatinami savarankiškai naudotis mokyklos ištekliais. · Išteklių saugojimo sistemos efektyvumas; · Išteklių prieinamumo užtikrinimas; · Atsakingų asmenų už išteklių tvarkymą veikla; · Kaip skatinama pedagogų ir moksleivių atsakomybė už racionalų išteklių panaudojimą? · Ugdymo priemonių panaudojimo efektyvumas; · Informacija apie išteklius prieinama kiekvienam pedagogui ir moksleiviui; · Kaip ieškoma efektyviausių išteklių panaudojimo būdų? 6.3.2. Moksleivių darbų panaudojimas Moksleivių darbai tikslingai panaudojami ugdymo procese, kuriant mokymo aplinką. Moksleivių darbai retai naudojami mokyklos aplinkai kurti, neanalizuojama jų reikšmė ugdymo procesui. · Kaip panaudojami moksleivių darbai puošiant mokyklos aplinką? · Kaip dažnai rengiamos moksleivių darbų parodos? · Kaip panaudojami moksleivių darbai pristatant mokyklą? 6.3.3. Informacijos šaltinių įvairovė Ugdymo procese efektyviai naudojami įvairūs informacijos šaltiniai. Nepakankamas dėmesys skiriamas įvairių informacijos šaltinių panaudojimui ugdymo procese. · Informacijos šaltinių spektras, naudojamas ugdyme; · Informacijos šaltinių prieinamumas vartotojams. 6.4. Personalo politika 6.4.1. Komplektavimas Mokykloje dirba pakankamai kvalifikuotų pedagogų, pedagoginės pagalbos specialistų bei aptarnaujančio personalo (raštinės, techninių darbuotojų, laborantų ir kt.). Mokykloje neužtenka kvalifikuotų pedagogų, pedagoginę pagalbą teikiančių specialistų bei aptarnaujančio personalo. · Personalo poreikių analizė, jos dokumentavimas; · Darbuotojų atrankos kriterijai. 6.4.2. Išsilavinimas, kvalifikacija Mokykloje dirba kompetentingi darbuotojai. Visi turi reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją, gali įgyvendinti mokyklos uždavinius ir patenkinti moksleivių ugdymosi poreikius. Mokykloje dirba kvalifikuoti specialistai, tačiau jų kvalifikacijos nepakanka įgyvendinant mokyklos uždavinius ir tenkinant moksleivių ugdymosi poreikius. · Pedagogų atestacijos rezultatai; · Reikalavimai naujiems darbuotojams; · Pedagogų išsilavinimo atitikimas moksleivių poreikių realizavimui. 6.5. Efektyvus personalo patirties panaudojimas 6.5.1. Pedagogų ir komandų veiklos efektyvumas Mokytojų indėlis į mokyklos veiklą yra ženklus. Mokytojai geba efektyviai dirbti komandomis. Mokytojų indėlis į mokyklos veiklą yra skirtingas. Mokytojai ne visada gerai dirba komandose. · Metodinių ir projektinių grupių darbo efektyvumas; · Pedagogų pasiskirstymo į komandas tikslingumas; · Pagalbos jauniems specialistams sistema; · Galimybių mokytojams bendradarbiauti ir dirbti individualiai sudarymas. 6.5.2. Pedagogų gebėjimų panaudojimo sistema Skirstant darbus mokytojams, atsižvelgiama į jų asmenines savybes, patirtį, kvalifikaciją, kolegų įvertinimą ir gebėjimą įgyvendinti ugdymo tikslus bei jų pageidavimus. Skirstant darbus mokytojams, ne visada atsižvelgiama į jų kvalifikaciją ir patirtį. · Mokytojų darbo krūvio paskirstymo kriterijai; · Galimybės išsakyti pageidavimus dėl darbo krūvio; · Lygių galimybių politikos įgyvendinimas; · Pareiginių instrukcijų kokybė. 6.5.3. Bendradarbiavimas teikiant pagalbą moksleiviams Mokykloje veikia planinga visų darbuotojų, atsakingų už vieno moksleivio ar grupės ugdymą (specialiųjų bei socialinių pedagogų, psichologų, gydytojų, teisėtvarkos atstovų ir kt.), bendradarbiavimo sistema. Reguliariai teikiama pagalba specialiųjų poreikių, socialiai remtinų, rizikos grupių moksleiviams. Mokytojų ir pagalbą moksleiviams teikiančių specialistų bendradarbiavimas yra nuoseklus ir planingas. Pedagogai, atsakingi už vieno moksleivio ar grupės ugdymą, bendradarbiauja nereguliariai ir nepakankamai veiksmingai. Nereguliariai teikiama pagalba specialiųjų poreikių, socialiai remtinų, rizikos grupių moksleiviams. Neefektyvus pedagoginę pagalbą teikiančių specialistų (specialiųjų bei socialinių pedagogų, psichologų, gydytojų, teisėtvarkos atstovų ir kt.) ir mokytojų bendradarbiavimas. · Specialiųjų pedagogų vaidmuo planuojant darbą; · Individualizuotos pagalbos teikimas specialiųjų poreikių vaikams, socialiai remtiniems, rizikos grupių ir kt. vaikams; · Pedagoginę pagalbą teikiančių specialistų vaidmuo mokykloje; · Pedagoginę pagalbą teikiančių specialistų pritraukimas iš šalies; · Mokytojų ir pedagoginę pagalbą teikiančių specialistų bendradarbiavimas. 6.5.4. Aptarnaujančio (pagalbinio) personalo panaudojimas Aptarnaujančio personalo pareigos yra tiksliai apibrėžtos ir visiems suprantamos. Jų indėlis į ugdymo proceso organizavimą yra efektyvus. Aptarnaujančio personalo pareigos nėra tiksliai apibrėžtos. Jie nepakankamai veiksmingai dalyvauja organizuojant ugdymo procesą. · Mokytojų bendradarbiavimas su aptarnaujančiu personalu; · Aptarnaujančio personalo pagalbos mokytojams ir moksleiviams optimalumas; · Aptarnaujančio personalo pareiginių instrukcijų aiškumas; · Mokytojų ir moksleivių galimybės pasinaudoti aptarnaujančio personalo pagalba; · Aptarnaujančio personalo tarpusavio bendradarbiavimas. 6.6. Pedagogų tobulinimasis ir vertinimas 6.6.1. Pedagogų vertinimo reikšmė mokyklos plėtros planavimui Informacija apie pedagogų veiklos vertinimą yra panaudojama planuojant mokyklos plėtrą. Reguliariai vykdomas visų pedagogų darbo vertinimas. Mokykloje veikia efektyvi pedagogų skatinimo sistema. Visi pedagogai formuluoja savo veiklos uždavinius, atitinkančius mokyklos plėtros prioritetus. Pedagogų veiklos vertinimas nesiejamas su mokyklos plėtra. Mokyklos vadovai nereguliariai organizuoja ir vykdo pedagogų mokymą ir vertinimą. Pedagogų veikla vertinama nesistemingai. Mokykloje nėra nuoseklios pedagogų skatinimo sistemos. Pedagogų formuluojami savo veiklos uždaviniai yra neaiškūs, tik bendriausia prasme atitinka mokyklos plėtros prioritetus. · Pedagogų vertinimo ir skatinimo sistemos nuoseklumas; · Pedagogų darbo vertinimo ryšys su mokyklos veiklos plėtra · Kolegų darbo stebėjimo bei vertinimo sistema; · Pedagogų darbo patirties apibendrinimo ir sklaidos sistema; · Pedagogų veiklos uždavinių ir tikslų atitikimas mokyklos tikslams bei uždaviniams; · Pedagogų įsitraukimas į mokyklos strateginio plano kūrimą. 6.6.2. Pedagogų mokymo efektyvumas Mokyklos vadovai reguliariai organizuoja ir vykdo pedagogų mokymą ir vertinimą. Nustatomi ir suderinami individualūs, grupiniai ar bendrieji kvalifikacijos tobulinimo poreikiai. Visuose lygmenyse veikia poreikių nustatymo ir gerosios patirties sklaidos sistema. Pedagogai susipažinę su mokyklos kvalifikacijos kėlimo tikslais ir prioritetais. Visi kvalifikacijos tobulinimo renginiai yra vertinami, informacija panaudojama planuojant tolesnį pedagogų mokymą. Veikia naujų pedagogų adaptacijos mokykloje sistema. Nepakankamai suderinami individualūs, grupiniai ar bendrieji kvalifikacijos tobulinimo poreikiai. Tik dalyje lygmenų veikia poreikių nustatymo ir gerosios patirties sklaidos sistema. Ne visi pedagogai susipažinę su mokyklos kvalifikacijos tobulinimo tikslais ir prioritetais. Dalis kvalifikacinių renginių yra vertinama, tačiau informacija nepanaudojama tolesniam pedagogų mokymui. Ne visada teikiama derama pagalba naujiems pedagogams. · Sukurta efektyvi kvalifikacijos kėlimo mokykloje strategija, taktika, kokybė; · Nuolat vykdomas naujos veiklos skatinimas; · Tinkamas dėmesys naujų pedagogų adaptacijai; · Tinkamos mokyklos karjeros sistemos buvimas; · Mokytojų specializacijos; · Prognozės dėl pasiekimų ir jų vertinimas. 6.7. Mokyklos finansinių išteklių valdymas 6.7.1. Mokyklos finansinė veikla Vadovai supranta mokyklos valdymo finansinį mechanizmą ir tvarko pagal savivaldybės ir valstybės reglamentuotą tvarką. Vadovas ne visai supranta mokyklos valdymo finansinį mechanizmą. · Racionalus lėšų paskirstymas atitinka mokyklos prioritetus; · Vadovai skatina taupų lėšų naudojimą; · Inicijuojamas tikslingas nebiudžetinių lėšų kaupimas ir panaudojimas; · Apie išlaidas, kurių kontroliuoti vadovas neturi teisių, yra informuotos aukštesnės organizacijos; · Bendruomenės dalyvavimas sprendžiant mokymo bazės ir ugdymo sąlygų gerinimo klausimus. 6.7.2. Mokyklos biudžeto tvarkymo sistema Direktorius suderina biudžeto tvarkymo funkciją su kitomis vadovo pareigomis. Direktorius ne visada sugeba suderinti biudžeto tvarkymo funkcijas su kitomis vadovo pareigomis. · Bendruomenės nuomonė apie finansinių išteklių panaudojimą mokykloje yra išgirstama; · Gaunami resursai atitinka įstatymus; · Informacija apie esamus ir būsimus išteklius yra kiek įmanoma išsamesnė, tikslesnė ir naujesnė. 6.7.3 Biudžetinių ir nebiudžetinių išteklių panaudojimas Biudžetinių ir nebiudžetinių lėšų tvarkymas (kaupimas, skirstymas ir t. t.) yra viešas ir skaidrus bei atitinka mokyklos plėtros uždavinius. Biudžetinių ir nebiudžetinių lėšų tvarkymas (kaupimas, skirstymas ir t. t.) nepakankamai viešas ir skaidrus bei nėra susijęs su mokyklos plėtros uždaviniais. · Siūlymų surinkimas yra viešai skelbiamas ir aptariamas; · Išlaidos neviršija limitų. Siūlomi vertinimo šaltiniai Mokyklos techninis pasas; inventorizacijos aktai; patikros aktai (priešgaisrinė, elektros saugos ir kt.); materialinių vertybių dokumentai (perdavimo ir priėmimo aktai, sąskaitos ir kt.) bei naudojimosi instrukcijos; mokyklos sąmata bei finansinės ataskaitos; revizijų aktai; mokyklos susirašinėjimas finansiniais klausimais; mokyklos ugdymo planai; mokyklos veiklos planavimo dokumentai; pedagogų tarybos posėdžių protokolai; metodinių darbo grupių veiklos dokumentai; projektinių darbo grupių dokumentai; klasių auklėtojų darbo planai; individualiosios programos; atestacijos dokumentai; pedagogų krūvio tarifikacijos; priėmimo į darbą konkursų medžiaga; darbo sutartys; darbuotojų asmens bylos; pareiginės instrukcijos; darbo grafikai; pedagogų, moksleivių ir jų tėvų nuomonė. Siūlomi vertinimo metodai Dokumentų analizė; interviu; anketavimas; stebėjimas; pokalbiai su tėvais, moksleiviais, pedagogais; finansinė revizija; moksleivių pasiekimų analizė; materialinių vertybių inventorizacija. 7. MOKYKLOS VALDYMAS IR KOKYBĖS GARANTAVIMAS Veiklos rodiklis Pagalbinis rodiklis Iliustracija Požymiai 4 lygis 2 lygis 1 2 3 4 7.1. Vidaus auditas 7.1.1. Pedagoginio personalo dalyvavimas vidaus audite Pedagoginis personalas sistemingai svarsto ir vertina savo, visos mokyklos ar padalinio (pvz., administracijos, metodinės grupės, ūkinės grupės ir kt.) darbą, o gautą informaciją panaudoja ugdymo procesui tobulinti. Pedagoginis personalas kartais analizuoja kai kuriuos ugdymo turinio, mokymosi ir ugdymo vertinimo aspektus, tačiau sukaupta informacija nepanaudojama mokyklos vidaus auditui ir planavimui. · Pedagogų savęs vertinimo sistema; · Metodinės grupės veiklos vertinimo sistema; · Mokyklos veiklos vertinimo sistema; · Pedagogų įtraukimo į vidaus auditą sistema; · Kaip sudarytos pagrindinių sričių vertinimo grupės? 7.1.2. Mokyklos/padalinių vadovų dalyvavimas vidaus audite Padalinių vadovai kartu su kiekvienu darbuotoju periodiškai aptaria ir vertina pastarojo darbo kokybę ir numato tobulinimo žingsnius. Mokyklos direktorius nuolat dalyvauja vertinant padalinių darbo efektyvumą. Padalinių vadovai yra susipažinę su darbuotojų bendraisiais gebėjimais, bet nesiima visų reikalingų žingsnių, kad susidarytų išsamų vaizdą apie ugdymo(-
2. si)kokybę visose klasėse. Kartais mokyklos direktorius imasi kai kurių žingsnių vertindamas padalinių efektyvumą, bet vertinimo rezultatai nepanaudojami padalinių darbui tobulinti. · Darbuotojo įsivertinimo procedūros aprašymas pareiginėse instrukcijose; · Personalo vertinimo tvarka mokykloje; · Mokyklos direktoriaus dalyvavimas vertinant padalinių darbo efektyvumą. 7.1.3. Informacijos apie moksleivių pasiekimus panaudojimas mokyklos vidaus auditui Vertindami mokyklos veiklą, visi pedagogai sistemingai naudojasi informacija apie moksleivių pasiekimus. Moksleivių pasiekimų analizė tiesiogiai atsispindi mokyklos plėtros prioritetuose. Pedagogai nepakankamai naudojasi informacija apie moksleivių pasiekimus. Yra mažai įrodymų apie moksleivių pasiekimų analizės panaudojimą mokyklos plėtros prioritetuose. · Moksleivių pasiekimų analizavimas; · Moksleivių pasiekimų kokybės gerinimo numatymas · Moksleivių pažangos fiksavimo sistema. 7.1.4. Vadovų veiklos vertinimas Mokyklos/padalinių vadovai kartu su darbuotojais periodiškai vertina vadovavimo bei informacijos sklaidos mokykloje efektyvumą ir numato tobulinimo būdus. Mokyklos/padalinių vadovai kartais analizuoja kai kuriuos vadovavimo mokyklai aspektus, tačiau nevertina vadovavimo efektyvumo ir nenumato tobulinimo galimybių. · Darbuotojo įsivertinimo procedūros aptarimas pareiginėse instrukcijose; · Personalo vertinimo sistema mokykloje; · Mokyklos darbuotojų dalyvavimas vertinant vadovavimą ir informacijos sklaidą mokykloje; 7.2. Mokyklos strateginis planas ir metinė veiklos programa 7.2.1 Strateginis plano ir metinės veiklos programos struktūra Mokyklos strateginį planą ir metinę veiklos programą glaudžiai sieja tikslai, audito išvados, prioritetinės tobulinimo sritys, veikla. Veikla planuojama per priemones arba projektus, kuriuose tiksliai suformuluoti uždaviniai, laukiami rezultatai, veiklos turinys, terminai, atsakingi asmenys, ištekliai, personalo mokymas ir projekto vertinimo procedūros. Mokyklos strateginio plano ir metinė veiklos programos struktūroje yra praleistų arba nepakankamai atskleistų dalių. Trūksta glaudesnio ryšio tarp tikslų, audito ir veiklos. Nepakankamai detalūs prioritetinių sričių tobulinimo projektai, kurių uždaviniai, laukiami rezultatai nėra aiškūs. · Kokios mokyklos strateginio plano ir metinės veiklos programos struktūrinės dalys ir kaip jos dera tarpusavyje? 7.2.2. Strateginis plano ir metinės veiklos programos turinys Aiškiai suformuluoti tikslai yra aktualūs mokyklai, dera su regionine ir valstybės švietimo politika. Jie siejasi su moksleivių ugdymo kokybės gerinimu. Vidinio audito išvadose atsispindi pagrindiniai mokyklos laimėjimai, veiklos trūkumai bei pažanga, palyginti su praėjusių metų rezultatais. Mokyklos prioritetai tiesiogiai atitinka svarbiausius ugdymosi poreikius ir valstybės bei regiono plėtros prioritetus. Veiklos skyrių sudaro keli realiai įgyvendinami prioritetiniai projektai. Mokyklos strateginis planas ir metinė veiklos programa pagrįsta realiais mokyklos ištekliais. Išdėstyta plane numatytos veiklos ir ugdymo procesų vertinimo sistema. Strateginiai tikslai atspindi mokyklos vertybes. Audito išvados nepakankamai atskleidžia mokyklos laimėjimus ir trūkumus. Veiklos skyrių sudaro prioritetinių sričių projektai, kurių uždaviniai nepakankamai susieti su mokymo ir mokymosi pasiekimų bei moksleivių gebėjimų kokybės gerinimu. Strateginis planas ir metinė veiklos programa nepakankamai pagrįsta realiais mokyklos ištekliais. Plane nėra nuoseklios numatytos veiklos ir ugdymo procesų vertinimo sistemos. · Kaip suformuluoti mokyklos plėtros tikslai? Ar jie dera su valstybės švietimo politika? · Kaip audito išvados dera su mokyklos plėtros tikslais? · Kaip audito išvados pagrįstos akivaizdžiais įrodymais? · Kaip tikslai ir prioritetai siejasi su moksleivių ugdymo kokybės gerinimu? · Moksleivių pasiekimų lygmens ir naujos patirties kokybės įvertinimas; · Pateiktos informacijos apie mokyklos laimėjimus, stipriąsias bei silpnąsias veiklos sritis ir poreikius tikslumas; § Veiklos prioritetų sudėtingumas bei įgyvendinamumas. 7.2.3. Strateginio plano ir metinės veiklos programos pateikimas Planas ir programa pateikta tiksliai, aiškiai bei pakankamai glaustai. Gerai apgalvotas plano ir programos pateikimo forma. Nepakankamai apgalvota plano pateikimo forma; informacijos labai daug ar per mažai. · Dokumento glaustumas; · Turinio aiškumas; · Kalbos sklandumas ir suprantamumas; · Plano pateikimo formos aiškumas. 7.3. Strateginis plano ir metinės veiklos programos įgyvendinimas 7.3.1. Uždavinių įgyvendinimas Nuosekliai įgyvendinami pasirinkti uždaviniai: laikomasi darbo grafikų, tinkamai paskirstomi ištekliai. Kai kurie uždaviniai yra įgyvendinami nuosekliai, tačiau yra nepasisekusių ir nebaigtų darbų, nepateisinamai atsiliekama nuo darbo grafikų, netikslingai paskirstomi ištekliai. · Kaip įgyvendinant uždavinius atliekamas tarpinis vertinimas? · Kaip analizuojamos vertinimo išvados? · Darbo grafikų laikymasis; · Išteklių paskirstymas uždavinių įgyvendinimui. 7.3.2. Strateginio plano ir metinės veiklos programos poreikis/ reikšmė Mokyklos pedagogai yra gerai susipažinę su mokyklos strateginio plano turiniu, aktyviai dalyvauja ją įgyvendinant, bendradarbiauja rengdami projektus ir metinę veiklos programą. Metodinių grupių veiklos prioritetai atitinka mokyklos tikslus ir tiesiogiai siejasi su mokyklos strategijos planu. Partneriškas bendradarbiavimas tarp vadovų ir metodinių grupių yra labai svarbus mokyklos pažangai. Mokyklos strateginio plano įgyvendinimas užtikrina aukštą moksleivių ugdymosi kokybę. Mokyklos strateginis planas ir metinė veiklos programa yra visiems prieinama. Ne visi mokyklos pedagogai aktyviai dalyvauja įgyvendinant mokyklos strateginį planą, formuojant mokyklos strategiją ir kuriant veiklos projektus. Metodinių grupių veiklos prioritetai nevisiškai sutampa su mokyklos tikslais ir nepakankamai siejasi su mokyklos strateginiu planu. Pastebima labai skirtinga metodinių grupių pažanga įgyvendinant strateginį planą. Mokyklos strateginis planas įgyvendinimas neužtikrina pakankamai aukštos moksleivių ugdymosi kokybės. · Mokyklos strateginio plano ir metinė veiklos programos prieinamumas mokyklos darbuotojams; · Darbuotojų įtraukimo į mokyklos strateginio plano ir metinės veiklos programos kūrimą sistema; · Kiek žmonės yra susipažinę su mokyklos strateginio plano ir metinės veiklos programos turiniu? · Kiek pedagogai patys inicijuoja įvairius projektus? · Vadovų ir metodinių grupių/padalinių bendradarbiavimas įgyvendinant mokyklos strateginį planą ir metinę veiklos programą. 7.4. Mokyklos vadovų veiklos efektyvumas 7.4.1. Profesinė kompetencija ir įsipareigojimai Ugdymo įstaigai vadovauja kompetentingi ir įsipareigoję mokyklai žmonės, savo darbe besinaudojantys aktualiausia šiuolaikine informacija ir efektyviais vadovavimo įgūdžiais: gebėjimu inicijuoti, nukreipti, komunikuoti, organizuoti personalo darbą ir mokymą, deleguoti įpareigojimus. Vadovai nuolat savo pavyzdžiu skatina darbuotojų profesinį tobulinimąsi. Ugdymo įstaigai vadovauja kompetentingi žmonės, turintys reikiamų vadybinių žinių, tačiau ne visada sėkmingai jas pritaikantys praktikoje. Nepakankamai veiksmingai yra komunikuojama su dirbančiaisiais, neefektyviai deleguojami įpareigojimai. Ne visada sėkmingai inicijuojama ir koordinuojama/ nukreipiama veikla. Kai kuriais atvejais vadovai savo pavyzdžiu skatina darbuotojų profesinį tobulinimąsi. · Įstaigos vadovų kompetencija, kvalifikacija; · Vadovų naudojimasis aktualiausia šiuolaikine informacija; · Vadovų gebėjimas inicijuoti, nukreipti, komunikuoti, organizuoti personalo darbą ir mokymą, deleguoti įpareigojimus; · Vadovų darbo įtaka pedagoginio personalo tobulinimuisi; · Vadovų dalijimasis patirtimi su kitų švietimo institucijų pedagogais. 7.4.2. Lyderių savybės Mokyklos vadovai geba sužadinti kitų žmonių pasitikėjimą ir juos įkvėpti. Jie/ jos daro teigiamą įtaką aplinkiniams, moka objektyviai įvertinti pedagogų gebėjimus ir jų įnašą į komandos darbą. Jie/ jos geba efektyviai priimti sprendimus, remdamiesi ilgalaike mokyklos vizija. Mokyklos vadovai pasižymi lyderio savybėmis, tačiau ne visada sugeba sužadinti kitų žmonių pasitikėjimą, trūksta veiklos kryptingumo. Jis/ji turi nepakankamai aiškią mokyklos viziją ir vengia spręsti sudėtingas problemas. · Darbuotojų pasitikėjimas mokyklos vadovais; · Vadovų taikomi būdai ir metodai suburti ir įkvėpti darbuotojus; · Pedagogų gebėjimų bei jų indėlio į komandos darbą vertinimas; · Ilgalaikės mokyklos plėtros vizijos turėjimas; · Efektyvus sprendimų priėmimas. 7.4.3. Santykiai su darbuotojais ir komandų telkimas Mokyklos vadovų santykiai su mokyklos darbuotojais, moksleiviais bei jų tėvais grindžiami savitarpio supratimu. Planingai vykdomas komandinis darbas. Mokyklos pedagogai įtraukiami į mokyklos strategijos formavimo procesus. Mokyklos vadovai kartais turi bendravimo problemų su mokyklos darbuotojais. Komandinis darbas vykdomas epizodiškai ir neefektyviai. · Vadovų santykiai su mokyklos darbuotojais; · Komandinio darbo inicijavimas bei vykdymas; · Pedagogų įtraukimas į mokyklos strategijos formavimo procesus. 7.5. Metodinių grupių vadovų veiklos efektyvumas 7.5.1. Metodinių grupių vadovų skyrimas bei jų gebėjimų panaudojimas Metodinių grupių vadovai pasižymi aukšta profesine kompetencija ir yra įsipareigoję mokyklai žmonės. Jie tiksliai supranta savo veiklos uždavinį – patenkinti mokyklos ir moksleivių poreikius, apimant visas mokyklos veiklos sritis. Pedagogai skiriami metodinių grupių vadovais nepakankamai įvertinus jų kvalifikaciją, patirtį, įgūdžius, mokyklos poreikius. Mokyklos ir moksleivių poreikiai lemia metodinių grupių vadovų pedagoginės veiklos turinį ir įpareigojimus, tačiau reikiamo dėmesio sulaukia ne visos veiklos sritys. · Metodinių grupių vadovų kvalifikacija bei profesinė kompetencija; · Metodinių grupių veiklos apimtys; · Informacijos sklaida metodinėse grupėse; · Grupių vadovų gebėjimas komunikuoti, organizuoti grupės darbą ir mokymąsi, deleguoti įpareigojimus. 7.5.2. Individualios veiklos efektyvumas Metodinių grupių vadovai savo pareigas atlieka gerai ir kokybiškai. Jie pasižymi lyderio savybėmis ir daro reikiamą įtaką ugdymo procesui. Jie nuolat savo pavyzdžiu skatina darbuotojų profesinį tobulinimąsi. Metodinių grupių vadovai savo pareigas atlieka nepakankamai gerai. Jų darbo kokybė, gebėjimas vadovauti ir daryti poveikį žmonių veiklai yra tik patenkinami. Kai kuriais atvejais jie savo pavyzdžiu skatina darbuotojų profesinį tobulinimąsi. · Darbuotojų pasitikėjimas metodinių grupių vadovais; · Metodinių grupių vadovų taikomi būdai ir metodai suburti ir įkvėpti darbuotojus; · Pedagogų gebėjimų ir jų indėlio į komandos darbą vertinimas grupėje; · Metodinių grupių rekomendacijos ugdymo proceso tobulinimui; · Metodinių grupių vadovų įtaka pedagogų profesiniam tobulinimuisi. 7.5.3. Grupinės/ bendros veiklos efektyvumas Metodinių grupių vadovai sudaro efektyvią bendradarbių komandą ir taiko komandinio darbo metodus savo grupių darbe. Metodinių grupių vadovų individualaus darbo kokybė yra gera, tačiau jie nedirba komandoje ir netaiko komandinio darbo metodų savo grupių darbe. · Metodinių grupių vadovų komandinio darbo įgūdžiai; · Komandinis darbas metodinėje grupėje; · Komandinis darbas tarp metodinių grupių vadovų bei mokyklos vadovų. Siūlomi vertinimo šaltiniai Mokyklos ir pedagogų tarybų posėdžių protokolai; direkcinių posėdžių protokolai; metodinės tarybos protokolai; metodinių grupių protokolai; mokyklos plėtros programa; mokyklos strateginis planas ir metinė veiklos programa; mokyklos vidaus audito medžiaga; metodinių grupių veiklos planai; klasės auklėtojų veiklos planai; pedagogų atestacijos dokumentai; pedagogų metodinės – praktinės veiklos aprašai; pareiginės instrukcijos; mokyklos personalo vertinimo tvarka; anketų duomenys; tyrimų medžiaga; mokyklos vadovų paruošti dokumentai; mokyklos vadovų kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai; metodinių ir projektinių grupių vadovų kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai; metodinių grupių veiklos dokumentavimo medžiaga; projektinių grupių veiklos dokumentavimo medžiaga; dalijimosi patirtimi su kitų švietimo institucijų pedagogais medžiaga (straipsniai spaudoje, atsiliepimai svečių knygoje, muziejuje). Siūlomi vertinimo metodai Dokumentų analizė; interviu; anketavimas; pamokų stebėjimas ir aptarimas; lyginimas; pokalbiai; stebėjimas; apklausos; aptarimas; diskusijos. 4. MOKYKLOS VIDAUS AUDITO VYKDYMAS Mokyklos vidaus auditas yra nuolatinis procesas, jam prireikia darbo, laiko ir materialinių išteklių. Dėl to svarbu kruopščiai suplanuoti darbus, žinoti, ką mokykla žada daryti, kada ir kokių tikimasi rezultatų. Planuojant mokyklos vidaus auditą reikia numatyti ne tik tai, kokie veiksmai ir kada bus atliekami, bet ir jų atlikimo būdą ir kada tikslinga mokyklos bendruomenės nariams pateikti išsamią informaciją. Mokyklos vidaus audito procesas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: 1. Visos mokyklos veiklos įvertinimas, arba“platusis“ auditas. 2. Pasirinktos vertinimo srities analizė. Dauguma bandomajame projekte dalyvavusių savanorių mokyklų, planuodami audito procedūras, visą veiklą suskirstė į smulkesnius etapus. Manome, kad ir jūs pradėję dirbti surasite savąją vidaus audito atlikimo tvarką. Čia siūlome vieną iš galimų mokyklos vidaus audito atlikimo schemų. Per vienus mokslo metus vykdomas vidaus audito procedūras galėtume suskirstyti į penkis etapus (žr.1 lentelę): 1. Pasirengimas 2. „Platusis“ auditas 3. Pasirinktos srities (sričių) analizė. 4. Atsiskaitymas ir informavimas. 5. Planavimas Kiekvieną etapą sudaro keli žingsniai. Pirmajame etape mokyklos pedagogų bendruomenė susipažįsta su audito metodika, mokytojai mokosi audito sąvokų bei įgyvendinimo procedūrų, mokyklos taryba priima sprendimą dėl vidaus audito vykdymo, sudaromas kalendorinis audito vykdymo planas, suburiama koordinavimo grupė, kuri prisiima atsakomybę už audito procesų įgyvendinimą. Pasirengimo etapas yra labai svarbus, jam turi būti skirta pakankamai laiko, nes nuo kiekvieno mokyklos mokytojo apsisprendimo, pasirengimo ir įsitraukimo į audito vykdymą priklauso viso proceso sėkmė. Pirmasis vidaus audito etapas galėtų vykti rugsėjo – lapkričio mėnesiais. Pirmaisiais metais pasirengimo etapui reikėtų skirti daugiau laiko, kad pedagogų bendruomenė galėtų gauti pakankamai informacijos, susipažintų su kitų mokyklų patirtimi, mokytųsi atlikti auditą. Antrajame etape nebūtina ypatingiau pasirengti ir neprireikia daug laiko.“Platusis“ auditas pagal 1 lentelėje rekomenduojamus žingsnius turėtų būti atliktas iki Naujųjų metų. Visos mokyklos veiklos įvertinimas“plačiu žvilgsniu“ leidžia išsiaiškinti stipriąsias ir problemiškas sritis, kad vieną jų galėtume analizuoti detaliai. Pasirinktos srities (sričių) – trečiasis daugiausia laiko, didesnio visos mokyklos bendruomenės (moksleivių, mokytojų, tėvų) įsitraukimo reikalaujantis etapas. Kiekviena mokykla, analizuodama pasirinktos vertinimo srities veiklos rodiklius, pagalbinius rodiklius bei jų iliustracijas, turėtų visa tai“išsiversti į savo mokyklos“ kalbą – pasirengti savo iliustracijas, parinkti požymius bei vertinimo metodus (pvz., 1 priedas). Šiam etapui reikėtų skirti 3-4 mėnesius. Atlikus mokyklos vidaus auditą ir parengus bei patvirtinus mokyklos strateginį planą, baigiantis mokslo metams ateina laikas atsiskaityti, pristatyti mokyklos ir vietos bendruomenei nuveikto darbo rezultatus. Ketvirtasis etape parengiama ataskaita apie mokyklos vidaus auditą bei jo rezultatus ir ji pristatoma. Kiekviena mokykla savarankiškai nusprendžia, kaip tai atlikti. Keturi pirmieji audito etapai padeda atsakyti į du pirmuosius audito klausimus: kaip mums sekasi ir iš kur mes tai žinome? Į juos atsakę galime pradėti planuoti veiklos pokyčius ir bandyti atsakyti į klausimą, ką darysime toliau? Penktajame etapas skirtas planavimui, – remdamiesi atlikto audito rezultatais pagrįstai galime pradėti rengti mokyklos strateginį planą 3 metams. Mokyklos strateginiam planui parengti turėtų būti sudaryta darbo grupė, kuri organizuotų visus planavimo darbus. Rengiant mokyklos strateginį planą, svarbu visiems kartu aptarti ir suformuluoti mokyklos viziją, išsikelti tikslus, nusistatyti prioritetus, suformuluoti uždavinius ir nustatyti aiškią ir konkrečią jų įgyvendinimo tvarką. Į mokyklos strateginio plano rengimą turi būti įtraukta kuo daugiau mokyklos bendruomenės narių, su parengtu planu supažindinama visa bendruomenė, ją tvirtina mokyklos taryba ir direktorius. 1 lentelė VEIKLA KAS TAI DARO? I etapas Pasirengimas 1 žingsnis 2 žingsnis 3 žingsnis 4 žingsnis 5 žingsnis Mokytojai supažindinami su vidinio audito esminiais principais Priimamas mokyklos tarybos sprendimas dėl audito vykdymo Sukuriama koordinavimo grupė (KVA grupė) Sudaromas kalendorinis audito vykdymo planas Mokyklos ir vietos bendruomenė informuojama apie audito vykdymą Mokyklos administracija Mokyklos administracija Mokyklos administracija KVA grupė KVA grupė Mokyklos administracija II etapas „Platusis“ auditas Visos mokyklos veiklos vertinimas 1 žingsnis 2 žingsnis 3 žingsnis 4 žingsnis Mokytojai analizuoja vidaus audito metodiką, veiklos rodiklius, pagalbinius rodiklius, iliustracijas bei požymius. KVA grupė parengia „plačiajam“ auditui atlikti reikalingą medžiagą (priedas
3. x)Mokytojai atlieka „platųjį“ auditą, įvertina visas septynias mokyklos veiklos sritis KVA apibendrina „plačiojo“ audito rezultatus, išvadas ir siūlymus pateikia mokyklos bendruomenei Mokyklos bendruomenė priima sprendimą dėl vertinimo srities (sričių) pasirinkimo giluminiam auditui atlikti KVA grupė KVA grupė Mokytojai KVA grupė KVA grupė III etapas Pasirinktos srities analizė 1 žingsnis 2 žingsnis 3 žingsnis 4 žingsnis 5 žingsnis 6 žingsnis 7 žingsnis Sudaroma darbo grupė pasirinktos srities auditui atlikti Pasirinktos srities veiklos rodiklių, pagalbinių rodiklių, jų iliustracijų bei požymių analizavimas –“vertimas į mokyklos kalbą“ (2 lentelė) Vertinimo metodų ir šaltinių numatymas Detalaus giluminio audito vykdymo plano parengimas Vertinimo instrumentų rengimas (klausimynai, anketos ir kt.) Duomenų rinkimas Duomenų apibendrinimas Rezultatų lyginimas su pateiktomis iliustracijomis Pirminio varianto aptarimas mokyklos bendruomenėje Mokyklos administracija KVA grupė KVA grupė Darbo grupė KVA grupė Darbo grupė KVA grupė Darbo grupė KVA grupė Darbo grupė KVA grupė Darbo grupė Mokyklos administracija KVA grupė Darbo grupė IV etapas Atsiskaitymas ir informavimas 1 žingsnis 2 žingsnis Ataskaitos rengimas Ataskaitos pristatymas Mokyklos administracija Mokyklos administracija V etapas Planavimas 1 žingsnis 2 žingsnis 3 žingsnis 4 žingsnis Giluminio audito rezultatų analizė Mokyklos strateginio plano rengimo grupės sudarymas Susitarimas dėl mokyklos vizijos bei tikslų. Prioritetų nustatymas Mokyklos strateginio plano rengimas Mokyklos strateginio plano pristatymas ir tvirtinimas Mokyklos administracija Mokyklos administracija Mokyklos strateginio plano rengimo grupė Mokyklos strateginio plano rengimo grupė Mokyklos administracija 1 priedas Šiaulių Jovaro pagrindinė mokykla Vertinimo sritis 1. Ugdymo turinys Veiklos rodiklis 1.1. Ugdymo planai Pagalbinis rodiklis 1.1. 2. Tarpdalykiniai ryšiai ir integracija ILIUSTRACIJOS 4 lygis 2 lygis Ugdymo planas visiškai garantuoja tarpdalykinius ryšius ir dalykinių bei socialinių įgūdžių integraciją. Teminiuose planuose akivaizdi integravimo galimybė. Ugdymo plane prioritetas teikiamas integruojamiems dalykams. Pakankamas mokomųjų dalykų derinimas su papildomojo ugdymo veikla. Iki mokslo metų pradžios mokytojai aptaria ir suderina integruotinas temas. Metodinės grupės bendradarbiauja sistemingai. Integravimas yra natūralus, tikslingas ir kryptingas. Intensyviai integruojami to paties profilio dalykai, o skirtingi integruojami planingai. Reguliariai vedamos integruotos pamokos, vykdomi bendri projektai. Integracijos spragas visiškai užpildo seminarai, konferencijos ir panaši veikla. Pakanka metodinės medžiagos tarpdalykinių ryšių klausimais Ugdymo planas nepakankamai garantuoja tarpdalykinius ryšius. Teminiuose planuose ribota integracijos galimybė. Ugdymo plane per menkai atsižvelgiama į integruojamus dalykus. Per menkas ryšys tarp mokomųjų dalykų ir papildomojo ugdymo. Tik retkarčiais mokytojai aptaria ir suderina integruotinas temas. Nereguliariai bendradarbiauja metodinės grupės. Integravimas yra dirbtinis, ne visada tikslingas ir kryptingas. Patenkinamai integruojami skirtingo profilio dalykai. Tik kartais, neplaningai vedamos integruotos pamokos, vykdomi bendri projektai. Konferencijos, seminarai organizuojami retai. Trūksta metodinės medžiagos Pagrindiniai požymiai, klausimai 4 lygis 3 lygis 2 lygis 1 lygis Vertinimo šaltiniai Vertinimo metodas 1 Kiekvienos metodinės grupės planuose numatyti tarpdalykiniai projektai Visų grupių 5-7 grupių 2-4 grupių 0-1 grupių Metodinių grupių dokumentacija; projektų dokumentacija Dokumentų analizė; anketos; pokalbiai 2 Informacinės technologijos naudojamos įvairių dalykų pamokose Visi naudoja Naudoja 50 % ir daugiau Naudoja mažiau nei 50 % Niekas nenaudoja Individualios programos; teminiai planai; pamokų planai; klasių dienynai Dokumentų analizė; pokalbiai; interviu; apklausos 3 Dalyko mokytojas teminiuose planuose, individualiose programose, papildomojo ugdymo programose numato integraciją su kitais dalykais Numato visi mokytojai Numato 50 % ir daugiau mokytojų Numato mažiau nei 50 % mokytojų Niekas nenumato Individualios programos; teminiai planai; pamokų planai; papildomojo ugdymo planai; integraciniai projektai Dokumentų analizė; pokalbiai 4 Integraciją ir socialinius įgūdžius skatinantys projektai Nuolat vykdomi projektai Dažnai vykdomi projektai Retai vykdomi projektai Visai nevykdomi projektai Projektų dokumentacija; kūrybinių grupių dokumentacija; klasių auklėtojų planai; mokyklos veiklos planas Dokumentų analizė; pokalbiai; interviu; anketos 5 Mokyklos ugdymo plane yra dalykų, ugdančių socialinius įgūdžius Skiriami ir iš pasirenkamųjų dalykų, ir iš papildomojo ugdymo Skiriami iš pasirenkamųjų dalykų Tik privalomi dalykai Mažiau nei numatyta privalomai Mokyklos ugdymo planas; individualios programos; papildomojo ugdymo programos Dokumentų analizė; pokalbiai; apklausos 5. Mokyklos veiklos rodiklių vertinimo metodai Vertinimo planavimas skatina susimąstyti apie vertinimo tikslus, reikalavimus, aplinką bei galimą pagalbą. Žinome, kad vertinimas turi būti išsamus, tikslus bei realus turimų išteklių ir veiklos atžvilgiu. Tai integruotas procesas, apimantis įvairius vertinimo metodus bei galimybes. Mokyklos veiklos rodiklių vertinimas yra vienas mokyklos vidaus audito modelio aspektų. Tai yra plataus ir išsamaus mokyklos ugdymo kokybės vertinimo sudedamoji dalis. Vertinant mokyklos veiklą pasitelkiami mokyklos veiklos rodikliai, iliustracijos, rodiklių požymiai, vertinimo metodai ir šaltiniai. Vertinimo metodai arba duomenų rinkimo metodai padeda išsiaiškinti, kokiais būdais rinksime ir analizuosime duomenis, leidžia pasirinkti kiekvienai mokyklai savus vertinimo būdus. Vertinimo metodo pasirinkimas priklauso nuo tyrimo problemos ir uždavinių. Apsvarstomos galimybės nuodugniau ir patikimiau išsiaiškinti tiriamas problemas bei tiksliau pateikti rezultatus. Mokyklos veiklos rodiklių vertinimo metodai buvo aptariami ir diskutuojami mokyklos audito bandomojo projekto metu, dalyvaujant 6 Lietuvos mokykloms1. Antrajame mokyklos vidaus audito bandymo etape dalyvavo 22 Lietuvos mokyklos, kurios išanalizavo sau aktualios srities rodiklius ir įsivertino šią sritį. Mokyklos taip pat pasiūlė naudotus vertinimo metodus, kurie joms padėjo gauti reikiamą informaciją, išstudijuoti individualius mokyklos požymius bei įvertinti pagalbinius rodiklius ir veiklos rodiklius. Rašant ši straipsnį buvo išstudijuoti projekte dalyvavusių mokyklų atlikto audito procesų aprašymai, naudotų duomenų rinkimų būdai (vertinimo metodai) bei pasiūlymai. Akivaizdu, kad mokyklos bandė išsamiau ir detaliau ištirti esamą situaciją mokykloje naudodamos įvairius duomenų rinkimo metodus. Dažniausiai tai buvo anketinės apklausos ir dokumentų analizė. Taip pat naudoti ir kiti metodai: individualus pokalbis (interviu), stebėjimas, lyginamieji tyrimai, ekspertų apklausos metodas, diskusija ir kt. Apibendrinę minėto tyrimo rezultatus ir antrame bandyme dalyvavusių mokyklų rekomendacijas ir pasiūlymus bei išstudijavę naudotus vertinimo metodus, šio straipsnio pradžioje pateiksime siūlomus vertinimo metodus atskiriems mokyklos veiklos rodikliams įvertinti bei detaliau pristatysime švietimo tyrimo proceso dalis, konkrečius tyrimo metodus bei analizės būdus. Tai rekomendacinio pobūdžio medžiaga, suteikianti platesnes ir įvairesnes vertinimo galimybes. Buvo pastebėta, jog vienas dažniausiai naudojamų vertinimo metodų mokyklose – anketinės apklausos, todėl pasiūlysime ir aptarsime alternatyvius metodus, kurie taip pat yra dažnai naudojami švietimo tyrimuose. Siūlomi vertinimo metodai mokyklos veiklos rodikliams Dauguma vertinimo metodų tinka visiems mokyklos veiklos rodikliams. Straipsnio antroje dalyje pateiktame metodų pristatyme bus paminėti siūlomų vertinimo metodų privalumai ir trūkumai, analizės galimybės, padėsiančios vertintojams atrasti tinkamus metodus pagal keliamas problemas. Žinome, kad metodo pasirinkimas priklauso nuo tyrimo tikslo, užduoto klausimo, iškeltos problemos. Todėl pagalbiniai rodikliai, sudarantys mokyklos veiklos rodiklius, dar labiau detalizuoja tyrimų bei vertinimų sritis, o drauge suteikia galimybę naudoti įvairesnius ir integruotus vertinimo būdus ir metodus. Pačios bendriausios rekomendacijos mokyklos veiklos rodikliams yra šios: Ø Ugdymo turiniui vienas pagrindinių vertinimo metodų yra dokumentų analizė (mokyklos ugdymo plano, mokyklos veiklos plano, mokyklos plėtros plano, klasių dienynų, tvarkaraščių, individualiųjų programų ir kt.). Taip pat gali būti naudojami statistiniai skaičiavimai, interviu, anketinės apklausos. Ø Mokymosi pasiekimams taikytina dokumentų analizė (dokumentų kaupimas, sisteminimas, kodavimas). Analizuojamos pažangumo suvestinės, klasių dienynai, egzaminų medžiaga, mokyklos veiklos sąvadas ar ataskaita ir kt.). Moksleivių mokymosi kokybei, poreikių tenkinimui nustatyti naudojamos diskusinės grupės, interviu. Ø Mokymuisi ir ugdymui būtų tikslinga naudoti diskusines grupes su mokytojais bei moksleiviais. Kitas tinkamas metodas yra interviu su mokytojais, pvz., siekiant išsiaiškinti dėstymo tikslingumą; su moksleiviais kalbant apie mokymosi motyvaciją, sąveiką su bendraklasiais ir kt. (taip pat galima naudoti savianalizės metodą). Rekomenduojamas stebėjimas bei asmeninių dokumentų analizė (mokytojo užrašų, mokytojų ir moksleivių savęs vertinimo užrašų ar tyrimų), anketinės apklausos. Ø Pagalbai moksleiviams tirti gali būti naudojami interviu, nuostatų ir vertybių tyrimai, anketinės apklausos, atliekami stebėjimai, analizuojami susiję mokyklos dokumentai, informaciniai leidiniai. Ø Etosą detaliausiai įvertintų mokyklos bendruomenė vykdydama anketines apklausas, analizuodama mokyklos dokumentus, atlikdama giluminius struktūruotus interviu bei stebėjimus. Ø Ištekliai gali būti tiriami analizuojant dokumentus (sąskaitas, priėmimo-perdavimo, inventorizacijos aktus, sąmatas, darbo sutartis ir kt.), atliekant interviu su mokytojais, administracija, moksleivių tėvais, moksleiviais dėl materialinės bazės naudojimo efektyvumo, organizuojant diskusines grupes ar anketines apklausas siekiant išsiaiškinti materialinių išteklių poreikius, tinkamumą, panaudojimą, prieinamumą, saugojimą, valdymą. Ø Mokyklos valdymo ir kokybės garantavimo vertinimui ypač svarbu aiškiai ir tiksliai iškelti klausimus ir apsibrėžti vertinimo tikslus, išstudijuoti mokyklos bei kitus susijusius dokumentus, atlikti anketines apklausas bei interviu. Švietimo tyrimo procesas Švietimo tyrimo procesas apima įprasto sociologinio tyrimo dalis (aspektus). Tai yra sisteminis procesas, susijęs su pasirinktos problemos nagrinėjimu, duomenų rinkimu, kaupimu, analize, interpretacija ir jų sklaida. Pradėdami svarstyti tyrimo metodą, galvojame apie rezultatus, jų duomenų apdorojimo galimybes bei jų interpretaciją. Todėl pirma schema, kuri padėtų susisteminti mintis ir numatytus tikslus, būtų tokia: Ø Problemos formulavimas Tai vienas esminių dalykų, kuris padeda suformuluoti klausimą/problemą ar temą, kuri turi būti išnagrinėta ar išspręsta (pvz., moksleivių nesaugumas mokykloje arba sudėtingi mokytojų ir moksleivių tarpusavio santykiai mokykloje ir pan.). Problemos suformulavimas leidžia toliau tikslingai planuoti veiksmus bei rinkti kuo daugiau naudingos informacijos. Aiškiai suformuluota problema padeda nustatyti tyrimo tikslus ir uždavinius bei numatyti hipotezes, kurios išreiškiamos teiginiais bei prielaidomis. Tyrimo uždaviniai parodo, kas bus daroma tiriant hipotezes. Tyrimo hipotezė yra spėjamas atsakymas į tyrimo problemą. Tyrimo pabaigoje hipotezės yra patvirtinamos arba atmetamos. Taigi tyrimas pradedamas tik tuomet, kai suformuluojama problema ir apibrėžiami tyrimo tikslai. Ø Tyrimo tipas Paprastai skiriamos dvi pagrindinės metodologijos: kiekybinė ir kokybinė. Pagrindinės kiekybinio tyrimo proceso pakopos: - problema; - hipotezė; - tyrimo dizainas; - matavimas; - duomenų rinkimas; - duomenų analizė; - apibendrinimas. Pagrindiniai kokybinio tyrimo proceso elementai: - vietos ir tiriamųjų pasirinkimas; - tyrinėtojo vaidmuo, abipusė sąveika, etinės problemos; - tyrimo strategijos; - duomenų rinkimų technikos; - duomenų aprašymas, tvarkymas; - duomenų analizės strategijos; - rezultatai, ataskaita. Verta pažymėti, jog dažnai naudojamos anketinės apklausos nėra vienintelė metodinė išeitis. Renkantis tyrimo modelį ar metodą naudinga žinoti kiekybinio ir kokybinio tyrimo modelių aprašymus. Pateikiame juos trumpai: Tyrimo procedūros Kiekybinis modelis Kokybinis modelis Parengimas Apibrėžimai: tikslūs, konkretūs ir aiškūs. Hipotezės formuluojamos tyrimo pradžioje. Būtina apibrėžti tyrimo objektą ir procesą Apibrėžimai: bendri ir mažai formalizuoti. Hipotezės formuluojamos tyrimo metu. Kadangi tyrėjas tiesiogiai dalyvauja tyrime – tyrimo procedūrų apibrėžti nebūtina Tyrimo dizainas Dizainas: kruopščiai planuojamas. Atliekama reprezentatyvi atranka. Naudojamos įvairios matavimo skalės Dizainas: planuojamas, bet nėra griežtas, greičiau lankstus. Atranka: teorinė, tikslinė, nereprezentatyvi. Dažniausiai naudojamos nominalinės matavimo skalės Duomenų rinkimas Kiekybiniai metodai (pvz., anketavimas) Kokybiniai metodai (giluminiai interviu, stebėjimas, atvejo tyrimai, diskusinės grupės (focus grupės) Analizė Kiekybinė statistinė Kokybinė (duomenų rinkimas ir analizė vyksta tuo pat metu) Apibendrinimas Indukcinis Analitinis Ø Duomenų rinkimo metodo pasirinkimas. Kaip jau minėta, metodas priklauso nuo tyrimo tikslo, uždavinių ir hipotezių. Anksčiau apibūdinti kiekybiniai ir kokybiniai tyrimo modeliai leidžia suvokti ir padeda nuspręsti dėl duomenų rinkimo metodo pasirinkimo. Ø Atrankos. Yra išskiriamos tikimybinės ir netikimybinės atrankos. Kalbant apie tyrimus mokyklose kalbėti apie atranką yra sudėtinga dėl palyginti mažos generalinės visumos (moksleivių skaičiaus ar mokytojų skaičiaus). Todėl vykdant kokybinius tyrimus (interviu, diskusines grupes, stebėjimus) atranka dažniausiai priklauso nuo tyrimo tikslo ir problematikos (pvz., diskusinė grupė su mokytojais, kurie moko profilines klases, arba diskusinė grupė su moksleiviais, aktyviai dalyvaujančiais mokyklos veikloje: moksleivių tarybos nariais, klasių seniūnais). Tai yra vadinamosios tikslinės grupės, kurios atrenkamos netikimybinės atrankos būdu – naudojant tikslinę atranką. Ganėtinai akivaizdu, kokie respondentai turi dalyvauti tokiuose tyrimuose, nes pasirinkti nesusiję su iškelta problema žmonės paprasčiausiai nesuteiks reikiamos informacijos arba ją iškraipys. Atliekant anketines apklausas atrankos tipas vėlgi priklauso nuo daugelio dalykų, taip pat nuo respondentų skaičiaus. Jeigu, pavyzdžiui, yra tiriama viena klasė, tuomet nesunku apklausti visus moksleivius ir taip užtikrinti 100 procentų tyrimo patikimumą ir reprezentatyvumą. Tačiau reikia paminėti ir šiuos atrankos tipus: - Paprasta atsitiktinė. Sudaromas išsamus visų respondentų (pvz., klasės moksleivių) sąrašas. Kiekvienam respondentui yra suteikiamas tam tikras skaičius, pradedant 1. Paskui, naudojant atsitiktinių skaičių lentelę, atrenkamas reikalingas skaičius respondentų. - Sisteminė atranka. Šiuo atveju yra atrenkamas kas kelintas sąrašo narys. Pvz., jeigu turite 40 moksleivių sąrašą, tiesiog atrenkate iš jo kas 5 moksleivį. Reikia žinoti, kad sąraše moksleiviai turi būti surašyti atsitiktinai, nes kitaip atrankinė visuma gali būti iškreipta. Šis metodas lengviau pritaikomas nei paprasta atsitiktinė atranka, todėl jis naudojamas dažniau. - Stratifikuota atranka. Jos esmė ta, kad prieš darant atsitiktinę atranką tyrimo visuma (pvz., moksleiviai) yra sugrupuojama pagal tam tikrus požymius (lytį, amžių, klases, tėvų išsimokslinimą ir pan.). Kai turime tokias grupes, tuomet atliekame atranką jų viduje. Pvz., jeigu mokykloje mokosi 16 proc. mergaičių, kurių amžius yra 12-14 metų, tuomet norėdami turėti 100 žmonių imtį iš 12-14 m. mergaičių atrenkame 16. Atitinkamai atrenkamos kitos grupės. Stratifikuota atranka yra reprezentatyvesnė nei paprasta atsitiktinė atranka, nes joje galima kontroliuoti tokius svarbius respondentų požymius, kaip lytis, amžius, gyvenamoji vieta, darbo stažas (kalbant apie mokytojus) ir kt., o drauge ir išvengti paklaidos šiuose kintamuosiuose bei su jais susijusiuose kintamuosiuose. Ø Imties dydis (arba kiek žmonių turi dalyvauti tyrime). Atlikdami atranką turime suplanuoti, kokio dydžio imtį naudosime tyrime, kad pasiektume tyrimo tikslų. Kaip buvo minėta, mokykla, klasė ar užklasinės veiklos būrelis nėra tiek gausūs, kad taikytume įprastas imties dydžio nustatymo formules, naudojamas, pvz., imčiai apskaičiuoti Lietuvos mastu. Todėl dažniausiai apklausiama (anketavimo būdu) visa klasė, visi mokyklos mokytojai ar administracijos atstovai. Bandomiesiems, kontroliniams tyrimams užtenka apklausti apie 10-30 proc. visų numatytų respondentų. Kartais tyrimo uždaviniams ar hipotezėms pagrįsti pakanka 50 ar 70 proc., kai kalbama apie moksleivių klasę, kurioje yra 25-30 moksleivių. Sociologiniuose ar rinkodaros tyrimuose yra naudojamos specialios formulės imties dydžiui nustatyti, kurias taikydami neišsiversime be paaiškinimų ir specialių diagramų ar lentelių. Detalesnę informaciją dėl tokių formulių taikymo galima rasti statistikos knygose arba socialinių ir rinkodaros tyrimų metodologijos literatūroje. Švietimo tyrimuose dažniausiai naudojamų metodų aprašymas Pradėsime nuo klausimyno sudarymo pagrindų, kadangi klausimynai naudojami tiek dažnai atliekamose anketinėse apklausose, tiek vykdant interviu, taip pat organizuojant diskusines grupes ar vadovaujant jų darbui (sudaromas grupės scenarijus, kuriame būna pateikiamos temos arba klausimai, svarstytini diskusijos metu). Klausimyno sudarymo pagrindai Klausimyno kūrimo etapai Ø Klausimyno formulavimas pradedamas nuo klausimo sau, kokią informaciją reikia surinkti tyrimo metu. Ø Nusprendžiama, kokiu metodu bus renkami duomenys: anketavimu, interviu, pašto apklausa, diskusinės grupės metu ir kt.). Nuo to priklauso klausimyno forma ir pačių klausimų formuluotės. Ø Sudaromas klausimyno eskizas, pagrindinių jo dalių planas, pirminės klausimų formuluotės. Ø Suformuluoja