LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS VIDAUS AUDITO METODIKOS 2002 m. vasario 28 d. Nr. 302 Vilnius Įgyvendindamas antrojo švietimo reformos etapo prioritetus, 1. Tvirtinu Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodiką (pridedama)*. 2. Nustatau: 2.1. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodiką visose valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklose taikyti nuo 2004/2005 mokslo metų ir pasibaigus kiekvieniems mokslo metams pateikti vidaus audito ataskaitą mokyklos steigėjui; 2.2. mažakomplektėms pradinėms mokykloms vidaus auditą atlikti kartu su steigėjo priskirtomis bendrojo lavinimo mokyklomis, kuriose pradinę mokyklą baigę moksleiviai toliau mokosi 5-ojoje klasėje; 2.3. siūlyti mokyklų steigėjams 2002/2003–2003/2004 mokslo metais pereinamąjį laikotarpį vidaus audito metodikai įdiegti, per kurį visos bendrojo lavinimo mokyklos: 2.3.1. išmoksta atlikti vidaus auditą ir pradeda mokyklos veiklą vertinti pagal audito metodiką; 2.3.2. pasirinktinai rengia metinę mokyklos vidaus audito ataskaitą arba mokyklos sąvadą; 2.4. įsakymas įsigalioja nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. 3. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu viceministrui Alvydui Puodžiukui. 4. Pripažįstu netekusiu galios nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 159 „Dėl mokyklos audito rengimo“ (Informaciniai pranešimai, 2000, Nr. 9-118). ŠVIETIMO IR MOKSLO Ministras                                Algirdas Monkevičius ______________ _______________ * Su Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika galima susipažinti Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos interneto tinklapyje adresu http://www.smm.lt/ugdymas/BLM_audito_metodika.pdf ir Lietuvos Respublikos Seimo interneto tinklapyje, dokumentų paieškos sistemoje adresu http://www3.lrs.lt/DPaieska. html. PATVIRTINTA švietimo ir mokslo ministro 2002 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 302 Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika 1. Mokyklos vidaus audito modelis Įžanga 2001 m. sausio mėn. Europos Parlamentas patvirtino Europos Tarybos rekomendacijas dėl bendradarbiavimo vertinant švietimo kokybę. Europos Sąjungos šalims bei jos kandidatėms rekomenduojama: – įdiegti skaidrią švietimo kokybės vertinimo sistemą; – įdiegti ir skatinti mokyklų vidaus auditą; – įdiegti ir tobulinti mokyklų išorinio audito sistemą; – skatinti mokyklos bendruomenės ir partnerių įsitraukimą ir dalyvavimą mokyklos veikloje; – remti ir skatinti mokyklų patirties dalijimąsi savo šalyje ir Europos Sąjungos mastu.* Lietuvos siekis sukurti mokyklų vidaus ir išorės audito sistemas, apskritai prioritetinį dėmesį skirti švietimo kokybės laidavimui, visiškai atitinka Europos švietimo raidos kryptis. Mokyklos vidaus audito modelius kuria ir mūsų kaimynai – latviai, estai, lenkai. Lietuvos mokyklose per pastarąjį dešimtmetį įvyko daugybė pokyčių, laiduojančių didėjantį mokyklos savarankiškumą: individualizuojamas ugdymo turinys, vis didesnį vaidmenį vaidina savivaldos institucijos, mokyklos aktyviai įsitraukė į projektinę veiklą. Įsigalėjus finansavimo principui „pinigai paskui moksleivį“, mokykla turės daugiau ir finansinio savarankiškumo. Tad mokyklos turėtų būti pasirengusios atlikti visas kokybės vadybos funkcijas: kelti tikslus bei planuoti, organizuoti bei vadovauti veiklai, ją kontroliuoti bei vertinti. Svarbu, kad pati mokykla nuolat įsivertintų savo veiklą bei pokyčius. O geriausią ugdymo kokybę pasiekiame tada, kai mokykla nuolat vertina ugdymo kokybę bei ieško jos tobulinimo kelių. Mokyklos vidaus audito metu išklausomos moksleivių, tėvų bei mokytojų nuomonės apie mokyklą, išsiaiškinama, kokia ji yra ir kokia galėtų būti. Ši informacija yra labai svarbi mokyklos tobulinimui. Mokyklos vidaus audito metodika Lietuvoje buvo pradėta kurti 1999 m. 2001 m. buvo išleista knyga „Mokyklos vidaus audito metodika – projektas“, kurioje pateikiamas vidaus audito metodikos projektas bei šešių mokyklų, dalyvavusių bandomajame mokyklos vidaus audito projekte, patirtis. Šiame leidinyje pateikiama patobulinta vidaus audito metodika, prie kurios tobulinimo bei baigimo darbavosi 22 antrajame projekto etape dalyvavusios mokyklos bei darbo grupė. Ši metodika yra patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2002 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 302 ir visos mokyklos jau gali ją taikyti savo darbe. Ji tinka visų tipų bendrojo lavinimo mokykloms, ja gali naudotis ir profesinės mokyklos. Mokyklos vidaus audito metodika remiasi Škotijos modeliu, detaliai aprašytu leidinyje „How good is our school? – self-evaluation using perfomance indicators“, Crown Copyright, 1996. Šis modelis buvo pasirinktas išstudijavus daugybės šalių mokyklų įsivertinimo patirtį. Jis buvo adaptuotas atsižvelgiant į Lietuvos švietimo situaciją bei poreikius, bendrą vertinimo, įsivertinimo ir atsiskaitomumo kultūrą Lietuvoje. Škotiškas mokyklų įsivertinimo modelis yra patrauklus tuo, kad remiasi mokyklos veiklos rodiklių taikymu, t. y. yra sukuriama požymių sistema, pagal kurią kiekviena mokykla gali įsivertinti savo darbo kokybę įvairiose srityse. Taigi rodiklių taikymas padeda mums pamatuoti konkretų mokyklos veiklos aspektą pagal tam tikrus požymius, nustatyti mokyklos veiklos privalumus ir trūkumus. Tai padeda išsikelti prioritetus rengiant mokyklos strategijos planą bei teikia galimybių mokyklos vadovams priimti teisingus sprendimus apie mokyklos tobulinimo kryptis. Mokyklos vidaus auditas yra nuolatinis, kruopštus reflektavimo procesas, įtraukiantis visus mokyklos dalinius bei darbuotojus, kurio tikslas – išnagrinėti mokyklos darbo aspektus, išskirti privalumus ir trūkumus bei parengti planus, kaip patobulinti mokyklos veiklą. Ką mokyklos vidaus auditas duoda mokyklai: 1. Nuolat įsivertindami mokyklos veiklą, garantuojame ugdymo kokybę bei profesionalumą. 2. Mokytojai, dalyvaudami atliekant mokyklos vidaus auditą, yra gerai informuoti apie realią padėtį visose mokyklos veiklos srityse. 3. Pats mokyklos vidaus audito procesas sustiprina mokyklos bendruomenės narių nuosavybės ir tapatumo jausmą, atsakomybę už visos mokyklos veiklą. 4. Įvertinama mokyklos darbuotojų kompetencija, numatomos profesinio tobulinimosi kryptys. 5. Mokyklos darbuotojai turi galimybių priimti sprendimus ir dalyvauti planuojant mokyklos plėtrą. 6. Mokyklos vidaus audito procesas padeda aiškiau apibrėžti darbuotojų funkcijas ir atsiskaitomumo tvarką. 7. Mokyklos vidaus auditas sudaro sąlygas išsiskleisti darbuotojų potencialui. Pradėdami kalbėti apie kokį nors procesą, pirmiausia turime išsiaiškinti jo paskirtį. Mokyklos vidaus auditu siekiama: 1. įvertinti mokyklos esamą situaciją ir išsiaiškinti mokyklos privalumus ir trūkumus; 2. nustatyti mokyklos plėtros prioritetus; 3. fiksuoti gerosios praktikos pavyzdžius ir juos skleisti mokykloje. Siekdama šių uždavinių mokykla turėtų: 1. motyvuoti ir įtikinti mokyklos bendruomenę bei partnerius dalyvauti atliekant mokyklos vidaus auditą; 2. išsiaiškinti sėkmių ar nesėkmių priežastis; 3. organizuoti mokytojų mokymąsi apie tai, kaip atlikti mokyklos vidaus auditą bei įsivertinti savo darbą; 4. išsikelti tolesnės plėtros tikslus bei parengti mokyklos strateginį planą 3 metams ir metinę veiklos programą, numatyti ir suplanuoti reikiamus išteklius; 5. sisteminti gerosios praktikos pavyzdžius ir apgalvoti jų sklaidos programą. Atlikdami mokyklos vidaus auditą, užduodame sau tris klausimus: 1. Kaip mums sekasi? Kaip siekiame mokyklos strategijos plane išsikeltų tikslų? 2. Iš kur mes žinome? Ką mums atskleidžia mokyklos veiklos rodiklių taikymas? Kurias mokyklos veiklos sritis reikėtų tobulinti? 3. Ką darysime toliau? Kaip panaudosime mokyklos vidaus audito rezultatus planuodami mokyklos plėtrą? Šie klausimai tinka ne tik mokyklai, atliekančiai vidaus auditą, bet ir kitoms organizacijoms – švietimo skyriui, ministerijai ir kt., kurioms rūpi jų veiklos efektyvumas. Mokyklos vidaus audito schema Mokyklos vidaus auditas apima 7 sritis: 1. Ugdymo turinys. 2. Mokymosi pasiekimai. 3. Mokymasis ir ugdymas. 4. Pagalba moksleiviams. 5. Etosas*. 6. Ištekliai. 7. Mokyklos valdymas ir kokybės garantavimas. Kiekvienoje vertinimo srityje yra išskirti mokyklos veiklos rodikliai bei pagalbiniai rodikliai, kurie nuodugniau atskleidžia įvairius vertinimo sričių aspektus. Įsivertinimas prasmingas tik tada, jeigu jis yra pagrįstas, objektyvus ir patikimas, todėl turime remtis vertinimo kriterijais. Atlikdami mokyklos vidaus auditą, remiamės veiklos rodikliais, o šie kaip tik ir yra atskirų mokyklos veiklos sričių vertinimo kriterijai. Mokyklos veiklos rodikliai v  sudaro galimybę geriau atskleisti vertinimo sritį; v  apibrėžia siekiamą rezultatą; v  padeda pamatuoti mokyklos veiklą; v  padeda mokyklai rengti strateginį planą, nustato sritis, kurias reikia detaliai tirti; v  padeda įvertinti, kaip yra įgyvendinami mokyklos tikslai, teikia galimybių mokyklos vadovams daryti sprendimus dėl mokyklos pasiekimų tobulinimo; v  pasinaudodami jais galime atsakyti į svarbiausius klausimus: kokie moksleivių rezultatai, kaip vadovaujama mokyklai, ar mokykla dirba efektyviai? Mokyklos vidaus audito metodika remiasi vientisa veiklos rodiklių sistema. Kiekvienas veiklos rodiklis priklauso vienai iš 7 mokyklos veiklos sričių. Kiekvienas veiklos rodiklis turi vieną arba keletą pagalbinių rodiklių, kurie geriau atskleidžia veiklos rodiklio esmę. Kiekvienam pagalbiniam rodikliui pateikiama iliustracija, padedanti mokytojams atpažinti procesus, vykstančius jų mokykloje, ir palyginti su tuo, kas aprašyta iliustracijoje. Taip pat yra pateikiami požymiai, padedantys mokykloms ieškoti konkrečių įrodymų, atskleidžiančių iliustracijose aprašytų procesų realų vyksmą. Požymiai pateikiami įvairiomis formomis: klausimais, teiginiais, galimais įrodymais ir kt. Knygoje pateikti požymiai yra orientaciniai, mokyklos pačios atras daugybę savų požymių, atskleidžiančių realius mokykloje vykstančius procesus. *Mokyklos etosas suprantamas kaip mokyklos aplinka, mokytojų ir moksleivių santykiai, mokyklos nuostatos moksleivių elgesio ir dalyko atžvilgiu ir kt. I pvz. Ugdymo turinys Veiklos rodikliai Pagalbiniai rodikliai Iliustracijos Požymiai 4 lygis 2 lygis 1.1. Ugdymo planai 1.1.1. Mokomieji dalykai, jų santykis ugdymo plane Ugdymo planas visiškai atitinka mokyklos tikslus, vietos ir regiono ypatumus bei valstybės rekomendacijas. Mokomųjų dalykų santykis visiškai atitinka valstybinių ugdymo planų reikalavimus. Jis yra išsamus ir gerai suderintas klasės ir pakopos lygmeniu. Ugdymo planas ne visai atspindi mokyklos tikslus, regiono bei valstybės rekomendacijas. Mokomųjų dalykų santykis neatitinka valstybinių ugdymo planų reikalavimų. Jis nėra gerai suderintas ir išsamus. ·      Mokomųjų dalykų suderinamumas, perimamumas, pa-siūla, paklausa, tikslingumas klasės ir pakopos lygmeniu. ·      Papildomojo ugdymo valandų pasiūla ir suderinamumas su mokomaisiais dalykais. Kiekvieną pagalbinį rodiklį įvertiname keturiais lygiais: 4 – labai gerai – vyrauja pasiekimai 3 – gerai – pasiekimų daugiau negu trūkumų 2 – patenkinamai – yra rimtų trūkumų 1 – nepatenkinamai – vyrauja trūkumai Mokyklos vidaus auditas yra nuolatinis nenutrūkstamas procesas, susidedantis iš dviejų dalių: 1) visos mokyklos veiklos įvertinimas, arba „platusis“ auditas; 2) pasirinktos vertinimo srities analizė. v  „Platusis“ auditas. Atlikdama „platųjį“ auditą mokykla analizuoja visas septynias mokyklos veiklos sritis, įvertindama kiekvieną veiklos rodiklį bei pagalbinį rodiklį pagal keturių lygių skalę. Šiame etape nereikia ypatingo pasirengimo ar detalios veiklos rodiklių analizės. Atlikdami „platųjį“ auditą mokytojai remiasi savo patirtimi bei nuomone. „Platusis“ auditas suteikia pradinės informacijos apie mokyklos situaciją, padeda nustatyti privalumus bei tas sritis, kurias reikia tobulinti. Jam atlikti mokyklos naudojasi lentele (2. Mokyklų vertinimo rodikliai). Kiekvienais metais mokykla turėtų atlikti „platųjį“ auditą ir pasirinkti vis kitą sritį detalesnei analizei. Taip mokyklos vis daugiau įgis įsivertinimo patirties ir ateityje vidaus auditas bus atliekamas efektyviau. Visas sritis mokykla turėtų įsivertinti per 3 metus. v  Pasirinktos srities analizė „Plačiu žvilgsniu“ apžvelgus mokyklos situaciją, išsiaiškinus teigiamus ypatumus ir problemiškas sritis, galima eiti gilyn pasirinkus tam tikrą vertinimo sritį. Kiekviena mokykla pati apsisprendžia, kurią sritį pasirinks detalesnei analizei. Paprastai pasirenkama ta sritis, kurioje įžvelgiama esant tam tikrų problemų arba kuri yra susijusi su permainomis nacionalinio ar regioninio lygmens švietimo politikoje. Pvz., įvedus profiliavimą, daugelyje mokyklų aktualia sritimi tampa I. Ugdymo turinys, arba mąstant apie specialiųjų poreikių vaikų integraciją svarbia sritimi tampa IV. Pagalba moksleiviams ir kt. Svarbu pasirinkti ne per daug. Pradedantiesiems geriausia pradėti nuo vieno rodiklio ar net vieno pagalbinio rodiklių ir eiti į plotį tik tada, kai įgyjama daugiau patirties. Apskritai pirmą kartą atliekant auditą rekomenduotina pasirinkti tą sritį, kuri buvo mokyklos bendruomenės įvertinta geriausiai, kadangi tai bus daugiau mokymosi patirtis, turinti padėti mokytojams pasitikėti savimi, gausinti vertinimo žinias ir įgūdžius. Analizuojant pasirinktąją sritį, išstudijuojami veiklos rodikliai, pagalbiniai rodikliai bei jų iliustracijos, kurios knygoje yra pateikiamos 2 bei 4 lygiu. Iliustracijas galima panaudoti sudarant klausimynus, jų teiginius paverčiant klausimais. Mokyklos gali susikurti ir savo iliustracijų, aprašančių realią mokyklos situaciją. Knygoje šalia iliustracijų pateikiami ir požymiai. Jais remdamosi mokyklos turėtų atrasti savų požymių ar įrodymų, atskleidžiančių atitinkamų procesų vyksmą mokykloje. Išanalizavusios iliustracijas bei požymius, sukūrusios savas iliustracijas, mokyklos turėtų apgalvoti pasirenkamus vertinimo metodus bei šaltinius. Rekomenduojami kiekvienos srities vertinimo metodai bei šaltiniai yra pateikiami knygoje. Pasirinktais metodais surinkusios reikiamus duomenis (pvz., dokumentų analizė, stebėjimas, anketavimas), ištyrusios pasirinktus vertinimo šaltinius, mokyklos susirenka medžiagą, padedančią detaliai įvertinti pasirinktąją sritį, išanalizuoti mokyklos tos srities pasiekimus ir nesėkmes. Mokyklos vidaus audito metodikos taikymas Vertinimo sritys: 1. Ugdymo turinys 2. Mokymosi pasiekimai 3. Mokymasis ir ugdymas 4. Pagalba moksleiviams 5. Etosas 6. Ištekliai 7. Mokyklos valdymas ir kokybės garantavimas Šios septynios vertinimo sritys atskleidžia pagrindinius mokyklos veiklos aspektus. Veiklos rodikliai Kiekvienas veiklos rodiklis yra suskirstytas į vieną ar keletą pagalbinių rodiklių. Lygiai 4 labai gerai – vyrauja pasiekimai 3 gerai – pasiekimų daugiau negu trūkumų 2 patenkinamai – yra rimtų trūkumų 1 nepatenkinamai – vyrauja trūkumai Mokyklos veikla pagal pagalbinius rodiklius yra vertinama keturiais lygiais. 3 lygis nustatomas tuo atveju, kai yra žemiau 4 lygio, tačiau aukščiau 2 lygio; 1 – kai yra žemiau 2 lygio. Iliustracijos Kiekvienam pagalbiniam rodikliui yra pateikiamos 2 ir 4 lygio iliustracijos. Mokykla pagal iliustracijas gali kurti klausimus arba susilyginti su joje aprašyta situacija. Veiklos požymiai Knygoje pateikiami kiekvieno pagalbinio rodiklio požymiai. Į juos orientuodamasi mokykla surenka savus požymius ar įrodymus, atspindinčius jos konkrečią veiklą pasirinktoje vertinimo srityje. Vertinimo šaltiniai ir metodai Knygoje pateikiami rekomenduojami kiekvienos srities vertinimo šaltiniai bei metodai. Šaltiniai nusako, kur, kokiuose dokumentuose bei procesuose rasime informacijos ir įrodymų vertinant pasirinktą sritį. Mokykla pasirenka metodus, jai labiausiai priimtinus vertinant pasirinktąją sritį. Šioje knygoje mokyklos ras metodikos aprašymą, susidedantį iš vertinimo sričių, veiklos rodiklių, pagalbinių rodiklių, požymių, vertinimo šaltinių bei metodų. Knygoje pateikiamos ir rekomendacijos, kurios padės vidaus auditą įgyvendinti mokyklose. Nors daug kas yra aprašyta ir apgalvota, sukaupta dvidešimt aštuonių mokyklų patirtis, tačiau kiekviena mokykla turės ieškoti savo kelio, labiausiai atitinkančio jos situaciją bei poreikius. Ši mokyklos vidaus audito metodika yra patraukli tuo, kad neįspraudžia mokyklos į nustatytus rėmus, o suteikia jai daug kūrybinės laisvės. Darbo su mokyklomis patirtis rodo, kad pats vidaus audito procesas išlaisvina mokyklos kūrybines galias, suartina mokyklos bendruomenę, paskatina visus dirbti bendradarbiaujant dėl bendro tikslo – mūsų vaikų. 2. MOKYKLOS VEIKLOS RODIKLIAI 1. Ugdymo turinys Veiklos rodikliai Pagalbiniai rodikliai Lygiai 4 3 2 1 1 2 3 4 5 6 1.1. Ugdymo planai 1.1.1. Mokomieji dalykai, jų santykis ugdymo plane 1.1.2. Tarpdalykiniai ryšiai ir integracija 1.1.3. Moksleivių poreikių tenkinimas ir mokymo krūviai 1.2. Ugdymo programos 1.2.1. Programų įvairovė ir tarpusavio dermė 1.2.2. Ugdymo programų struktūra, turinio, Bendrųjų programų ir standartų reikalavimų atitiktis 1.2.3. Programas rengiantiems mokytojams teikiama metodinė parama 1.3. Mokytojų veiklos planavimas 1.3.1. Programų ir kasdienės veiklos planavimas 1.3.2. Planavimo procedūrų kokybė 2. MOKYMOSI PASIEKIMAS 2.1. Mokymosi rezultatai 2.1.1. Moksleivių mokymosi rezultatai 2.2. Egzaminų, standartizuotų diagnostinių testų rezultatai 2.2.1. Moksleivių laikytų egzaminų, atliktų diagnostinių testų rezultatai 2.3. Bendroji pasiekimų kokybė 2.3.1. Moksleivių mokymosi kokybės, poreikių tenkinimo, mokymosi ir egzaminų rezultatų sąveikos efektyvumas 3. MOKYMASIS IR UGDYMAS 3.1. Ugdymo proceso kokybė 3.1.1. Ugdomosios veiklos tikslingumas ir tinkamumas 3.1.2. Dėstymo bei aiškinimo tikslingumas ir tinkamumas 3.1.3. Mokytojo ir moksleivio dialogas 3.1.4. Mokymosi motyvacijos palaikymas bei stiprinimas 3.2. Mokymosi kokybė 3.2.1. Moksleivių mokymosi motyvacijos lygis 3.2.2. Mokymosi pažanga 3.2.3. Moksleivių atsakomybė, savarankiškumas ir aktyvumas mokantis 3.2.4. Moksleivių bendradarbiavimas mokymosi procese 3.3. Moksleivių poreikių tenkinimas 3.3.1. Užduočių, veiklos formų ir priemonių parinkimas 3.3.2. Mokymosi tempo diferencijavimas atsižvelgiant į kiekvieno galimybes 3.3.3. Ugdomosios veiklos ryšys su gyvenimo praktika ir moksleivių interesais 3.3.4. Pedagoginės pagalbos indėlis (jeigu ji taikoma) 3.4. Vertinimas kaip ugdymo proceso dalis 3.4.1. Vertinimo metodai ir jų įforminimas 3.4.2. Vertinimo įtaka moksleiviams 3.4.3. Vertinimo metu gautos informacijos panaudojimas 3.5. Bendravimas su tėvais 3.5.1. Tėvų informavimo procedūrų kokybė 3.5.2. Tėvų gaunamos informacijos apie jų vaiko pažangą kokybė 3.5.3. Tėvų gaunamos informacijos apie mokyklos darbą kokybė 4. PAGALBA MOKSLEIVIAMS 4.1. Mokyklos mikroklimatas 4.1.1. Individualių emocinių, fizinių ir socialinių poreikių tenkinimas 4.1.2. Psichologinė ir socialinė pagalba 4.2. Asmens plėtra ir socialinių gebėjimų ugdymas 4.2.1. Vertybinių nuostatų ir socialinių gebėjimų ugdymas 4.2.2. Papildomojo ugdymo ir popamokinės veiklos indėlis 4.3. Profesinis švietimas 4.3.1. Moksleivių orientavimo kokybė 4.3.2. Moksleiviams reikalingos informacijos kaupimas 4.3.3. Konsultacijų tikslingumas 4.4. Moksleivių polinkių, pasiekimų ir profesinio 4.4.1. Moksleivių pažangos fiksavimo efektyvumas 4.4.2. Dokumentų, fiksuojančių moksleivių pažangą, kokybė švietimo dermė 4.4.3. Surinktos informacijos panaudojimo efektyvumas 4.5. Pedagoginės pagalbos efektyvumas 4.5.1. Diferencijuoto ugdymo kokybė 4.5.2. Moksleivių pažanga ir pasiekimai 4.5.3. Vidinės ir išorinės pagalbos kokybė 4.6. Specialiųjų poreikių moksleivių ugdymas 4.6.1. Specialiojo ugdymo įstatymo ir jį papildančių teisės aktų taikymas 4.6.2. Specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymo efektyvumas 4.6.3. Moksleivių, turinčių specialiųjų poreikių, ugdymo organizavimo efektyvumas 5. ETOSAS 5.1. Mokyklos kultūra 5.1.1. Tapatumo ir pasididžiavimo mokykla jausmas 5.1.2. Lygių galimybių suteikimas, teisingumas 5.1.3. Aplinkos svetingumas 5.1.4. Mokyklos saugumas 5.1.5. Bendravimas ir bendradarbiavimas 5.2. Mokyklos 5.2.1. Tėvų (globėjų) įtraukimas į mokyklos veiklą bendruomenė ir savivalda 5.2.2. Mokyklos savivalda 5.3 Mokyklos ryšiai 5.3.1. Ryšių su švietimo ir kitomis institucijomis mastas, tikslai ir efektyvumas 5.3.2. Mokyklos vieta bendruomenėje 6. IŠTEKLIAI 6.1. Mokymo bazė ir 6.1.1. Plotas, erdvės sąlygos 6.1.2. Baldai, mokymo priemonės, jų tinkamumas ir pritaikymas, atnaujinimas ir turtinimas 6.1.3. Moksleivių pavėžėjimas (jei būtina) 6.2. Aprūpinimas ištekliais 6.2.1. Finansavimas 6.2.2. Materialiniai ištekliai, jų kiekis ir tinkamumas 6.3. Materialinių išteklių tvarkymas ir panaudojimas 6.3.1. Išteklių panaudojimas ir prieinamumas 6.3.2. Moksleivių darbų panaudojimas 6.3.3. Informacijos šaltinių įvairovė 6.4. Personalo politika 6.4.1. Komplektavimas 6.4.2. Išsilavinimas, kvalifikacija 6.5. Efektyvus personalo patirties panaudojimas 6.5.1. Pedagogų ir komandų veiklos efektyvumas 6.5.2. Pedagogų gebėjimų panaudojimo sistema 6.5.3. Bendradarbiavimas teikiant pagalbą moksleiviams 6.5.4. Aptarnaujančio (pagalbinio) personalo veiklos efektyvumas 6.6. Pedagogų 6.6.1. Pedagogų vertinimo reikšmė mokyklos plėtros planavimui tobulinimasis ir vertinimas 6.6.2. Pedagogų tobulinimosi efektyvumas 6.7. Mokyklos finansinių išteklių valdymas 6.7.1. Mokyklos finansinė veikla 6.7.2. Mokyklos biudžeto tvarkymo sistema 6.7.3. Biudžetinių ir nebiudžetinių išteklių panaudojimas 7. MOKYKLOS VALDYMAS IR KOKYBĖS GARANTAVIMAS 7.1. Vidinis auditas 7.1.1. Pedagoginio personalo dalyvavimas vidaus audite 7.1.2. Mokyklos/padalinių vadovų dalyvavimas vidaus audite 7.1.3. Informacijos apie moksleivių pasiekimus panaudojimas mokyklos vidaus auditui 7.1.4. Vadovų veiklos vertinimas 7.2. Mokyklos strateginis 7.2.1. Strateginio plano ir metinės veiklos programos struktūra Planas ir metinė veiklos programa 7.2.2. Strateginio plano ir metinės veiklos programos turinys 7.2.3. Strateginio plano ir metinės veiklos programos pateikimas 7.3. Strateginio plano ir metinės veiklos programos įgyvendinimas 7.3.1. Uždavinių įgyvendinimas 7.3.2. Strateginio plano ir metinės veiklos programos poreikis/ reikšmė 7.4. Mokyklos vadovų 7.4.1. Profesinė kompetencija ir įsipareigojimai veiklos efektyvumas 7.4.2. Lyderių savybės 7.4.3. Santykiai su darbuotojais ir komandų telkimas 7.5. Metodinių grupių vadovų veiklos efektyvumas 7.5.1. Metodinių grupių vadovų skyrimas bei jų gebėjimų panaudojimas 7.5.2. Individualios veiklos efektyvumas 7.5.3. Grupinės/bendros veiklos efektyvumas 3. ILIUSTRACIJOS, POŽYMIAI, ŠALTINIAI IR METODAI 1. UGDYMO TURINYS Veiklos rodikliai Pagalbiniai rodikliai Iliustracijos Požymiai 4 lygis 2 lygis 1 2 3 4 5 1.1. Ugdymo planai 1.1.1. Mokomieji dalykai, jų santykis ugdymo plane Ugdymo planas visiškai atitinka mokyklos tikslus, vietos ir regiono ypatumus bei valstybės rekomendacijas. Mokomųjų dalykų santykis visiškai atitinka valstybinių ugdymo planų reikalavimus. Jis yra išsamus ir gerai suderintas klasės ir pakopos lygmeniu. Ugdymo planas ne visai atspindi mokyklos tikslus, regiono bei valstybės rekomendacijas. Mokomųjų dalykų santykis neatitinka valstybinių ugdymo planų reikalavimų. Jis nėra gerai suderintas ir išsamus. · Mokomųjų dalykų suderinamumas, perimamumas, pasiūla, paklausa, tikslingumas klasės ir pakopos lygmeniu; · Papildomojo ugdymo valandų pasiūla ir suderinamumas su mokomaisiais dalykais. 1.1.2. Tarpdalykiniai ryšiai ir integracija Ugdymo plane numatomi tarpdalykiniai ryšiai, dalykinių ir bendrųjų gebėjimų integracija. Integravimas yra tikslingas ir kryptingas. Plane tarpdalykiniai ryšiai, dalykinių ir bendrųjų gebėjimų integracija neatsispindi. · Ugdymo plane skirtos valandos projektinei ir socialinei veiklai; · Tvarkaraščio lankstumas ir teikiamos galimybės; · Integruoto ugdymo programos; · Ugdymo programų derinimas tarp mokytojų; · Projektų tikslingumas ir jų rezultatai; · Papildomojo ugdymo programos; · Mokytojų dalykininkų tarpusavio bendradarbiavimas savoje mokykloje ir su kitų mokyklų mokytojais. 1.1.3. Moksleivių poreikių tenkinimas ir mokymo krūviai Moksleiviams sudarytos sąlygos pasirinkti ir keisti mokomuosius dalykus, programas, profilį. Užtikrinamas mokymosi programos tęstinumas ir perimamumas. Visi moksleiviai turi galimybę laisvai rinktis papildomus ir pasirenkamuosius dalykus. Tvarkaraščiai padeda efektyviai įgyvendinti ugdymo planą. Suderinti vaiko, mokytojo ir dalyko interesai. Tvarkaraščiai visiškai atitinka higienos reikalavimus. Sistemingai analizuojami mokymo krūviai. Moksleiviams sudarytos ribotos ar nepakankamos galimybės pasirinkti mokomuosius dalykus, programas. Ne visi moksleiviai turi galimybę laisvai rinktis papildomus ir pasirenkamuosius dalykus. Tvarkaraščiai nelabai padeda efektyviai įgyvendinti ugdymo plano. Nesubalansuotas įvairių dalykų dėstymui skirtas laikas. Nėra dermės tarp vaiko, mokytojo ir dalyko interesų. Nesistemingai analizuojami mokymo krūviai. · Moksleivių poreikių tenkinimas atsižvelgiant į pasirengimo lygį; · Pasirenkamųjų dalykų pasiūla; · Kontrolinių, rašomųjų darbų ir testų reglamentavimo sistema; · Visos klasės ir (ar) mokyklos moksleivių namų darbų analizės vykdymas; · Moksleiviams sudaromos galimybės rinktis pasirenkamuosius kursus, dalyvauti planuojant pasirenkamųjų dalykų pasiūlą bei jų turinį; · Atsižvelgimas į moksleivių, besimokančių pagal individualias, modifikuotas, adaptuotas ir specialiąsias programas, poreikius ugdymo plane; · Moksleivių galimybės užsiimti kita veikla laisvu nuo užsiėmimų metu; · Tvarkaraščio rengimas atsižvelgiant į moksleivių ir mokytojo poreikius; · Pamokų ir papildomojo ugdymo veiklos derinimas pagal sudėtingumą. 1.2. Ugdymo programos 1.2.1. Programų įvairovė ir tarpusavio dermė Mokytojų parengtos ugdymo programos nuoseklios, atitinkančios moksleivių poreikius ir interesus. Ugdymo programos suderintos dalykų ir pakopų lygmeniu. Jos sistemingai aptariamos mokytojų metodinėse darbo grupėse. Mokytojų parengtų ugdymo programų įvairovė visiškai garantuoja moksleivių pasirinkimo galimybes bei mokymosi motyvaciją. Ugdymo programos nėra nuoseklios, ne visai atitinkančios moksleivių poreikius ir interesus. Ugdymo programos ne visai suderintos dalykų ir amžiaus koncentrų lygmeniu. Jos kai kada aptariamos mokytojų metodinėse darbo grupėse. Mokytojų parengtų ugdymo programų įvairovė neužtikrina moksleivių pasirinkimo galimybių bei mokymosi motyvacijos. · Mokytojų parengtų ugdymo programų prieinamumas; · Mokytojų parengtų ugdymo programų derinimas įvairiais lygmenimis; · Mokytojų parengtų ugdymo programų įvairovė; · Mokytojų parengtų ugdymo programų tvirtinimo tvarka; · Moksleivių dalyvavimas rengiant mokytojų ugdymo programas. 1.2.2. Ugdymo programų struktūra, turinio, Bendrųjų programų ir standartų reikalavimų atitiktis Mokytojų parengtos ugdymo programos visiškai atitinka regiono, mokyklos bei Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų keliamus tikslus ugdymui. Programų turinys nuolat tobulinamas atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją. Programos padeda įgyvendinti ugdymo plane numatomus tarpdalykinius ryšius ir integraciją. Mokytojų parengtos ugdymo programos nepakankamai atitinka regiono, mokyklos bei Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų keliamus tikslus ugdymui. Programų turinys nėra nuolat tobulinamas atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją. Programos neatspindi ugdymo plane numatomų tarpdalykinių ryšių ir integracijos. · Mokytojo parengtos ugdymo programos tobulinimo procesas; · Mokytojų parengtose programose ugdymo formų ir metodų atitikimas dalyko turiniui, keliamiems tikslams, moksleivių amžiui bei jų poreikiams. 1.2.3. Programas rengiantiems mokytojams teikiama metodinė parama Mokytojams sudaromos galimybės susipažinti su valstybės ir regiono švietimo politika. Jiems sistemingai teikiamos įvairaus pobūdžio rekomendacijos dėl ugdymo programų rengimo bei teikiama metodinė pagalba. Mokytojams sudaromos įvairios galimybės dalytis gerąja patirtimi. Mokytojams nesudaromos galimybės susipažinti su valstybės ir regiono švietimo politika. Įvairaus pobūdžio rekomendacijos dėl ugdymo programų rengimo bei metodinė pagalba teikiama Nesistemingai. Mokytojams sudaromos nepakankamos galimybės dalytis gerąja patirtimi. · Mokyklos ugdymo turinio valdymas ir planavimas; · Mokytojų bendradarbiavimo rengiant ugdymo programas mokykloje formų įvairovė; · Mokyklos nustatyta programų aptarimo, derinimo, įsivertinimo ir tvirtinimo sistema. 1.3. Mokytojų veiklos planavimas 1.3.1. Programų ir kasdienės veiklos planavimas Mokytojai savo veiklą planuoja nuosekliai, atsižvelgdami į valstybines ir regionines rekomendacijas bei mokyklos tikslus. Planavimas aiškiai orientuotas į rezultatą. Tinkamai pasirenkamos veiklos formos ir metodai. Mokytojų planuose fragmentiškai atsispindi valstybinės, regioninės rekomendacijos bei mokyklos tikslai. Tik bendrais teiginiais arba neišsamiai išdėstoma, kas turi būti pasiekta. Per mažai dėmesio skirta veiklos metodų ir formų planavimui. · Ryšys tarp planuose keliamų tikslų, uždavinių ir numatomo rezultato; · Ryšys tarp planavimo ir įsivertinimo. 1.3.2. Planavimo procedūrų kokybė Ugdymo turinį planuojant bendradarbiaujama įvairiais lygmenimis (moksleiviai, mokytojai, administracija) Planuojant mokyklos ugdymo turinį bendradarbiaujama įvairiais lygmenimis (moksleiviai, mokytojai, administracija) · Kaip bendradarbiaujama planuojant ugdymo turinį? · Kaip sudaromos galimybės tobulintis planavimo srityje? · Kokia metodinė parama teikiama mokytojams planuojant darbą? · Kaip mokytojams sudaromos galimybės dalytis patirtimi? · Kokia pagalba mokykloje teikiama pirmus metus dirbantiems mokytojams? · Kaip mokytojai įtraukiami į planavimą? · Planavimo metodikų įvairovė ir lankstumas; · Kaip dera mokyklos strateginis planas ir metinė veiklos programa? · Kaip planuojamas nutarimų vykdymas? · Kaip mokyklos strateginis planas ir metinė veiklos programa dera su valstybiniais dokumentais? Siūlomi vertinimo šaltiniai Mokyklos strateginis planas ir metinė veiklos programa; mokyklos veiklos planas; mokyklos nuostatai; mokyklos ugdymo planai; mokytojų rengiamos ugdymo programos ir įvairių laikotarpių planai; moksleivių poreikių nustatymo medžiaga; tvarkaraščiai; klasių dienynai; projektų dokumentacija; metodinių grupių veiklos dokumentacija; moksleivių namų darbai; individualūs moksleivių planai; mokyklos savivaldos institucijų dokumentacija; kvalifikacijos tobulinimo planai; pedagogų tarybos posėdžių protokolai; pasitarimų protokolai. Siūlomi vertinimo metodai: Dokumentų analizė; apklausa; interviu; pokalbis; stebėjimas; statistiniai tyrimai. 2. MOKYMOSI PASIEKIMAI Rodiklis Pagalbinis rodiklis Iliustracijos 4 lygis 2 lygis Požymiai 1 2 3 4 2.1. Mokymosi rezultatai 2.1.1. Moksleivių mokymosi rezultatai Beveik visų moksleivių mokymosi pasiekimai atitinka išsilavinimo standartus. Dauguma sėkmingai tęsia tolesnį mokymąsi. Daugumos moksleivių mokymosi pasiekimai atitinka išsilavinimo standartus. Dalis sėkmingai tęsia tolesnį mokymąsi. Moksleivių pasiekimų atitikimas jų brandos lygį atitinkančius išsilavinimo standartus. Moksleivių pasiekimų fiksavimo ir analizavimo sistema. Moksleivių tolesnio mokymosi analizės rezultatai. 2.2. Egzaminų, standartizuotų diagnostinių testų rezultatai 2.2.1. Moksleivių laikytų egzaminų, atliktų diagnostinių testų rezultatai Beveik visi moksleiviai išlaiko egzaminus ir standartizuotus diagnostinius testus. Dauguma moksleivių išlaiko egzaminus ir standartizuotus diagnostinius testus. Moksleivių ugdymo procese pasiektų rezultatų atitiktis egzaminų, standartizuotų diagnostinių testų rezultatams. Egzaminų rezultatų atitikimas moksleivių ir mokytojų lūkesčiams. Mokyklos egzaminų bei standartizuotų diagnostinių testų rezultatų lyginamoji analizė 2.3. Bendroji pasiekimų kokybė 2.3.1. Moksleivių mokymosi kokybės, poreikių tenkinimo, mokymosi ir egzaminų rezultatų sąveikos efektyvumas Moksleivių pasiekimai, įvertinus jų darbo kokybę, mokymosi ir egzaminų rezultatus bei jų poreikių patenkinimo lygį, yra labai geri. Moksleivių pasiekimai, įvertinus jų darbo kokybę, mokymosi ir egzaminų rezultatus bei jų poreikių patenkinimo lygį, yra patenkinami. Pastebima reikšmingų neatitikimų tarp veiklos rodiklių 2.1, 2.2, 3.2, 3.3 išvadų. Ugdymo būdų, formų, metodų įtaka mokymosi rezultatams, kompetencijų ugdymui. Individualių moksleivių poreikių tenkinimo atitikimas mokymosi pasiekimams (3.3 « 2.1, 2.2). Moksleivių mokymosi motyvacijos skatinimo įtaka mokymosi pasiekimams (3.2 « 2.1, 2.2). Kaip moksleivių saviraiškai skirtos priemonės (olimpiados, konkursai, parodos ir kt.) padeda gerinti mokymosi ir egzaminų rezultatus? Procentinė terminų vertė: ·       beveik visi – 90 proc. ir daugiau; ·       dauguma – 75 proc. ir daugiau; ·       dalis – 50 proc. ir daugiau. Skaičiavimo metodika. Konkretaus vaiko mokymosi pasiekimai skaičiuojami „horizontaliai“, o ne vertikaliai pagal atskirus dalykus. Siūlomi vertinimo šaltiniai Pažangumo suvestinės; klasių dienynai; testų, kontrolinių užduočių rezultatai; moksleivių klasės ir namų darbų analizės; kita moksleivių pasiekimus atspindinti informacija; mokyklos veiklos sąvadas ar ataskaita; egzaminų protokolai; egzaminų, standartizuotų diagnostinių testų medžiaga; pažangumo suvestinės; testų rezultatai; įvardyti moksleivių bei mokytojų lūkesčiai; 2.1, 2.2, 3.2, 3.3 rodikliai; olimpiadų, konkursų, parodų ir kt. priemonių rezultatai. Siūlomi vertinimo metodai Dokumentų analizė; pokalbiai; rodiklių rezultatų analizė; anketavimas; pokalbiai; stebėjimas. 3. MOKYMASIS IR UGDYMAS Veiklos rodikliai Pagalbiniai rodikliai Iliustracijos Požymiai 4 lygis 2 lygis 1 2 3 4 5 3.1. Ugdymo proceso kokybė 3.1.1. Ugdomosios veiklos tikslingumas ir tinkamumas Mokytojai gerai suvokia, ko ir kodėl moko, ko siekia ugdydami. Taikomi ugdymo metodai, atitinkantys ugdymo tikslus, moksleivių amžių, patirtį ir galimybes. Užduotys (klasės ir namų) skiriamos pagrįstai, yra efektyvios, aiški atsiskaitymo už savarankišką darbą ir vertinimo tvarka. Mokytojams ne visai aiški ugdymo užduočių paskirtis ir prasmė, trūksta nuoseklumo, sistemingumo, ugdymo visumos suvokimo. Taikomi ugdymo metodai ne visuomet atitinka ugdymo tikslus, moksleivių amžių, patirtį ir galimybes. Užduotys nepakankamai suplanuotos, pagrįstos ir susietos. Neaiški atsiskaitymo ir vertinimo tvarka. ·    Kaip mokytojas formuluoja ugdymo tikslus ir uždavinius? ·    Kiek pasirinkti ugdymo būdai atitinka numatytus tikslus ir uždavinius? ·    Kaip/kiek taikomi mokymo ar ugdymo metodai atitinka moksleivių amžių, patirtį, galimybes? 3.1.2. Dėstymo bei aiškinimo tikslingumas ir tinkamumas Mokytojų aiškinimas yra tikslus, vaizdus ir suprantamas moksleiviams. Su moksleiviais aptariami/derinami veiklos tikslai. Naujų dalykų aiškinimas grindžiamas moksleivių turimomis žiniomis, įgūdžiais ir galimybėmis. Mokytojų aiškinimas nepakankamai tikslus ir suprantamas moksleiviams. Ne visada veiklos tikslai derinami su moksleiviais. Aiškinant naujus dalykus kartais trūksta ryšio su tuo, kas jau žinoma ir gebama. ·    Kaip mokytojo aiškinimas motyvuoja moksleivius, skatina jų pažangą? ·    Kokiais būdais naujų dalykų dėstymas siejamas su išmokta medžiaga, įgūdžiais ir aplinkybėmis? ·    Kaip veiklos tikslai derinami, aptariami su moksleiviais? 3.1.3. Mokytojo ir moksleivio dialogas Mokytojai į ugdymo procesą sėkmingai įtraukia atskirus moksleivius, jų grupes bei visą klasę. Mokytojų ir moksleivių dialogas stiprina pasitikėjimą ir skatina mokymąsi. Skatinamos ir palaikomos moksleivių idėjos bei iniciatyva. Ugdymo problemos nuolat analizuojamos ir sprendžiamos kartu su moksleiviais. Nors mokytojai siekia dialogo su visa klase, grupėmis ir pavieniais moksleiviais, tai ne visada stiprina pasitikėjimą ir skatina efektyvų mokymąsi. Trūksta abipusės pagarbos. Mokytojai vengia pripažinti moksleivių idėjų ir iniciatyvos vertę. Vyrauja monologinis aiškinimo stilius, retai pastebimos mokymosi problemos, moksleiviai neįtraukiami į jų sprendimą. ·   Kaip darbas pamokoje pagrįstas dialogu? ·   Kaip mokytojas skatina pasitikėjimu pagrįstą bendravimą ir bendradarbiavimą? ·   Kiek mokytojo požiūris į moksleivio asmenį ir jo darbą palaiko moksleivio savivertės jausmą? ·   Kaip mokytojai pastebi ir sprendžia ugdymo problemas? 3.1.4. Mokymosi motyvacijos palaikymas bei stiprinimas Sukuriama moksleiviams patraukli mokymosi aplinka, siūloma prasminga ir tinkamo lygio ugdomoji veikla, motyvuojanti moksleivius. Ugdomoji veikla individualizuojama ir diferencijuojama. Efektyviai naudojant paskatinimus ir padrąsinimus, stiprinamas pasitikėjimas savo jėgomis. Nepakankamas dėmesys skiriamas mokymosi aplinkos kūrimui. Ugdomoji veikla nepakankamai patraukli ir prasminga moksleiviams. Užduotys neatitinka jų galimybių (yra per lengvos arba per sunkios). ·   Kaip mokytojai sukuria moksleivius motyvuojančią aplinką? ·   Kaip parenka ugdymo būdus (diferencijuoja, individualizuoja ugdomąją veiklą ir t. t.)? 3.2. Mokymosi kokybė 3.2.1. Moksleivių mokymosi motyvacijos lygis Moksleiviai geba išnaudoti mokymosi aplinką, formalius ir neformalius šaltinius, gerai ir noriai atlieka savarankiškas užduotis; yra išsiugdę pasitikėjimą savo jėgomis, savarankiško bei komandinio darbo įgūdžius; siekia pažangos. Moksleiviai suvokia, ką jie turi atlikti, tačiau darbui trūksta motyvacijos ir iniciatyvos. Stinga savarankiško darbo įgūdžių. ·   Kaip moksleiviai geba pasinaudoti įvairiais informacijos šaltiniais? ·   Kaip/kiek moksleiviai geba dirbti savarankiškai, sąmoningai ir iniciatyviai? ·   Kiek moksleiviai geba dirbti savarankiškai ir komandoje? ·   Kaip moksleiviai siekia asmeninės pažangos? ·   Kokie moksleivių mokymosi motyvai? 3.2.2. Mokymosi pažanga Palyginti su ankstesniais pasiekimais, akivaizdi beveik visų moksleivių pažanga, atitinkanti jų gabumus, galimybes ir pastangas. Dauguma moksleivių mokydamiesi daro pažangą. ·   Kaip taikant įvairius vertinimo būdus fiksuojama moksleivių pažanga (mokymosi pasiekimų, socialinių įgūdžių ir t. t.)? 3.2.3. Moksleivių atsakomybė, savarankiškumas ir aktyvumas mokantis Moksleiviai yra aktyvūs mokymosi dalyviai, geba mokytis savarankiškai bei prisiimti atsakomybę. Atlikdami įprastas ir naujas užduotis, savarankiškai renkasi veiklos būdus bei priemones. Moksleiviai ne visada dirba savarankiškai ir atsakingai, dažnai prireikia tiesioginio mokytojų vadovavimo. Moksleiviai atlieka tai, ko yra prašomi, tačiau stinga aktyvumo ir savarankiškumo. ·   Kiek moksleiviai pasitiki savo jėgomis, geba dirbti savarankiškai? ·   Kokios sąlygos sudaromos moksleivių savarankiškam mokymuisi? ·   Kaip moksleiviai vykdo prisiimtus įsipareigojimus? 3.2.4. Moksleivių bendradarbiavimas mokymosi procese Moksleiviai geba dirbti grupėse, padėti vieni kitiems mokantis, įgyvendinant projektus bei sprendžiant problemas. Moksleiviai neturi pakankamų bendradarbiavimo įgūdžių. ·   Kaip moksleiviai geba/ linkę dalytis informacija, bendradarbiauti? ·   Kiek linkę partneriškai dirbti skirtingų gebėjimų moksleiviai? ·   Kaip teikiama savitarpio pagalba mokantis bei sprendžiant problemas? 3.3. Moksleivių poreikių tenkinimas 3.3.1. Užduočių, veiklos formų ir priemonių parinkimas Tikslai, uždaviniai ir veikla atitinka moksleivių poreikius ir galimybes. Tinkamai parinktos ugdymo priemonės. Ugdymo metodai padeda siekti išsikeltų tikslų. Stengiamasi ugdymo tikslus, uždavinius, veiklą ir priemones suderinti su moksleivių poreikiais, tačiau ugdymo ir mokymosi metodai ne visuomet padeda įgyvendinti tikslus ir uždavinius. ·   Kaip moksleivių poreikius ir galimybes atitinka tikslai, turinys, metodai ir priemonės? ·   Kaip tiriami moksleivių mokymosi poreikiai? ·   Kaip derinami įvairių moksleivių poreikiai klasėje? 3.3.2. Mokymosi tempo diferencijavimas atsižvelgiant į kiekvieno galimybes Mokymosi tempas sudaro sąlygas kiekvienam moksleiviui atlikti teikiamas užduotis. Darbo tempas yra per greitas arba per lėtas, nediferencijuojamas pagal skirtingas moksleivių galimybes. ·   Kaip mokiniai vertina darbo pamokoje tempą? ·   Kaip reguliuojamas mokymosi intensyvumas per mokslo metus? ·   Kaip mokymosi tempas diferencijuojamas atsižvelgiant į moksleivių galimybes? 3.3.3. Ugdomosios veiklos ryšys su gyvenimo praktika ir moksleivių interesais Ugdomoji veikla yra prasminga ir susieta su gyvenimo praktika bei nukreipta į moksleivių interesus ir ateities poreikius. Ugdomoji veikla mažai susieta su gyvenimo praktika ir ne visada atitinka moksleivių interesus. ·   Kaip tiriami ir analizuojami moksleivių tolesnio mokymosi ir karjeros planai? ·   Kokias veiklas mokykla organizuoja, siekdama patenkinti moksleivių ateities poreikius? ·   Kaip mokyklos aplinka panaudojama ugdymo procese? ·   Kaip tiriami ir tenkinami moksleivių interesai? ·   Kaip ugdomojoje veikloje naudojamasi moksleivių patirtimi? 3.3.4. Pedagoginės pagalbos įnašas (jeigu ji taikoma) Papildomų užduočių taikymo, konsultavimo sistema tenkina moksleivių poreikius ir yra veiksminga. Papildomų užduočių taikymo, konsultavimo sistema nepakankama ir/arba neefektyvi. ·   Kaip analizuojamas pedagoginės pagalbos veiksmingumas? ·   Kokia pedagoginė pagalba taikoma mokykloje? ·   Kaip ugdytiniams padeda dalykų mokytojai ir auklėtojai? 3.4. Vertinimas kaip ugdymo proceso dalis 3.4.1. Vertinimo metodai ir jų įforminimas Gerai suvokiama pasirinktų vertinimo tipų, metodų bei formų paskirtis. Taikomas tinkamas formalaus ir neformalaus vertinimo būdų derinys padeda realiai ir įvairiapusiškai įvertinti akademinę ir asmenybės raidos pažangą. Vertinime sukaupta informacija efektyviai įforminama, apibendrinama ir naudojama. Veiksmingai panaudojami valstybiniuose dokumentuose apibrėžti vertinimo kriterijai. Neišnaudojamos vertinimo būdų ir metodų įvairovės galimybės, o pasirinkti metodai ne visada tinka užsibrėžtų tikslų siekimui įvertinti. Vertinant gauta informacija užrašoma ir kaupiama, bet ji nėra panaudojama adekvačiai. ·   Kokios vertinimo sistemos (metodai, kriterijai, principai) pasirinktos mokykloje? ·   Kaip įforminama, saugoma, analizuojama vertinant gauta informacija? ·   Kaip pasirinktoji vertinimo sistema dera su ugdymo tikslais? 3.4.2. Vertinimo įtaka moksleiviams Mokytojai gerai pažįsta savo moksleivius ir nuolat stebi, kaip šiems sekasi siekti svarbiausių mokymosi tikslų, su kokiomis problemomis jie susiduria ir kaip jas sprendžia. Mokytojų vertinimas stiprina moksleivių pasitikėjimą savimi, skatina jų mokymosi motyvaciją. Skatinamas moksleivių savęs vertinimas. Moksleivių pažinimas nepakankamai nuodugnus ir įvairiapusis. Kartais nepastebimos svarbiausios stiprybės ir silpnybės, vertinama nepagrįstai ir paviršutiniškai. Vertinimas ne visada padeda moksleiviui susidaryti adekvatų vaizdą apie savo pasiekimus, mažina pasitikėjimą savo jėgomis. Nesistemingai skatinamas moksleivių savęs vertinimas. ·   Kiek mokytojai geba naudotis vertinant gauta informacija apie moksleivį ir ugdymo procesą? ·   Kiek mokytojo vertinimas atskleidžia moksleiviui jo teigiamus ypatumus ir silpnybes? ·   Kaip skatinamas moksleivių savęs vertinimas? ·   Kaip vertinimas skatina moksleivių pažangą bei mokymosi motyvaciją? 3.4.3. Vertinimo metu gautos informacijos panaudojimas Mokytojai nuolat informuoja moksleivius apie jų pasiekimus ir daromą pažangą. Mokymosi rezultatai sistemingai aptariami su moksleiviais. Ypač pabrėžiami asmeniniai pasiekimai ir tolesnių mokymosi žingsnių planavimas. Vertinant gauta informacija sistemingai remiamasi analizuojant ugdymo procesą ir planuojant būtinus pokyčius. Mokytojai retkarčiais aptaria pažangą ir problemas su moksleiviais, tačiau šie informuojami nereguliariai. Dėl informacijos trūkumo neefektyviai planuojami tolesni mokymosi žingsniai. Vertinant gauta informacija kaupiama, tačiau ji neapima visų svarbiausių pasiekimų aspektų. Vertinant, analizuojant ugdymo bei mokymosi procesą ir planuojant būtinus pokyčius, nepakankamai remiamasi gauta informacija. ·   Kaip (kokiais būdais, ar sistemingai, ar aiškiai) moksleiviai ir kolegos mokytojai informuojami apie pasiekimus ir pažangą? ·   Kiek vertinimo duomenimis naudojamasi analizuojant ugdymo procesą bei jį planuojant? 3.5. Bendravimas su tėvais 3.5.1. Tėvų informavimo procedūrų kokybė Mokykla naudoja įvairius bendravimo su tėvais metodus. Tėvams sudaromos geros sąlygos bendrauti su mokykla ir mokytojais. Mokyklos numatyta bendravimo tvarka yra gerai organizuota ir išaiškinta tėvams. Jie nuolat informuojami raštu, šie pranešimai yra patogios formos ir naudingi. Mokykla naudoja nedaug bendravimo su tėvais būdų. Tėvų informavimo politika svarstytina. Tėvai turi progų pasikonsultuoti su mokytojais, tačiau jos nenuolatinės, bendravimo tvarka neaiški. Tėvai nuolat informuojami raštu, tačiau jų gaunami pranešimai nelabai aiškūs arba nenaudingi. ·   Kokiais būdais mokykla bendrauja su tėvais? Ar jų pakanka? ·   Kaip/kiek tėvai informuojami ir konsultuojami? 3.5.2. Tėvų gaunamos informacijos apie jų vaiko pažangą kokybė Tėvų gaunama informacija apie vaikų pažangą yra sisteminga, reguliari. Nuolat aptariamas kiekvieno moksleivio mokymasis įvertinant pažangą. Pakankamai aiškiai įvertinama kiekvieno moksleivio pažanga. Tėvų gaunama informacija nereguliari. Nepakankamai dėmesio skiriama kiekvieno moksleivio pažangai įvertinti ir aptarti. ·   Kokiomis formomis teikiama informacija tėvams? ·   Kokia informacijos, teikiamos tėvams apie jų vaikus, paskirtis? ·   Kiek ši informacija geranoriška? ·   Kaip tėvai vertina gaunamą informaciją apie savo vaiko pažangą? ·   Kokį poveikį konsultavimasis su tėvais daro moksleivių mokymosi kokybei? ·   Kaip tėvų įtraukimas į mokyklos veiklą padeda kurti teigiamą moksleivių motyvaciją? 3.5.3. Tėvų gaunamos informacijos apie mokyklos darbą kokybė Tėvams prieinama aiški, sisteminga ir išsami informacija apie įvairius mokyklos darbo aspektus, tokius kaip mokyklos strateginis planas ir metinė veiklos programa, ugdymo planas, pasiekimų vertinimo sistema, ugdymo organizavimas ir kt. Tėvai noriai bendradarbiauja su mokykla. Tėvams prieinama informacija tik apie kai kuriuos mokyklos darbo aspektus. Ši informacija yra ribota ir neišsami. Tėvų galimybės bendrauti su mokykla nedidelės. Mokykla skiria nepakankamą dėmesį tėvų įtraukimui. ·   Kaip tėvai supažindinami su mokyklos veikla ir į ją įtraukiami? ·   Ką tėvai žino apie mokyklos strateginį planą ir metinę veiklos programą, ugdymo planą bei jo organizavimą ir kitus mokyklos veiklos aspektus? Siūlomi vertinimo šaltiniai Metiniai planai (dalyko pamokų); mokytojų savęs vertinimas; pamokų stebėjimas ir vaizdo įrašai; pokalbiai su moksleiviais; metodinių grupių diskusijos; mokyklos metodiniai darbai; mokytojų patirties publikacijos, aprašymai; pedagogų tarybos posėdžių protokolai; mokytojų užrašai; moksleivių savęs vertinimas; pokalbiai su moksleiviais ir mokytojais; mokyklos bendruomenės diskusijos; mokyklos sąvadas ar ataskaita; moksleivių darbai ir veikla; mokytojų teminiai planai; klasės dienynai; mokyklos metinė veiklos programa; ugdymo planai; moksleivių vertinimo sistema; apklausos žodžiu ir anketomis; individualių gebėjimų, poreikių ir aspiracijų nustatymo tyrimai; mokyklos nuostatai; veiklos ataskaitos; vertinimo suvestinės; diagnostinių testų ir egzaminų rezultatai; anketavimas; pokalbiai su moksleiviais ir jų tėvais; moksleivių sąsiuviniai; moksleivių savarankiški darbai; programos; metodinių renginių dokumentai; mokyklos strateginis planas; klasės auklėtojų planai; tėvų informavimo dokumentai. Siūlomi vertinimo metodai Pokalbiai; stebėjimai; anketavimas; duomenų analizė; savianalizė; specialūs tyrimai, apklausos, komentarai, interviu. 4. PAGALBA MOKSLEIVIAMS Veiklos rodikliai Pagalbiniai rodikliai Iliustracijos Požymiai 4 lygis 1 2 3 4 4.1. Mokyklos mikroklimatas 4.1.1. Individualių saugumo, emocinių, fizinių ir socialinių poreikių tenkinimas Mokykloje vyrauja pagarba ir pasitikėjimas. Psichologinę, socialinę pagalbą teikiantys specialistai efektyviai bendradarbiauja su moksleivių tėvais ir pedagogais. Pedagogai nedelsiant reaguoja į gautą informaciją apie moksleivių saugumo, emocinius ir socialinius poreikius. Mokyklos mikroklimatą, kuriame vyrautų pagarba ir pasitikėjimas, kuria tik dalis mokyklos bendruomenės. Pedagogai ne visada atsižvelgia į gaunamą informaciją apie moksleivių poreikius. Dažniausiai jie reaguoja į moksleivių emocinius ir saugumo poreikius, pasireiškiančius konfliktinių situacijų metu. ·   Kas, kaip ir kokią informaciją kaupia apie moksleivių poreikius? ·   Kaip tikslingai ji panaudojama? ·   Kaip gerai mokytojai pažįsta moksleivius? ·   Kaip efektyviai reaguojama į nustatytus moksleivių poreikius? 4.1.2. Psichologinė ir socialinė pagalba Mokykloje veikia efektyvi poreikių nustatymo ir ankstyvosios pagalbos sistema. Panaudojama mokyklos pedagogų ir vidinių bei išorinių specialistų kompetencija. Vadovai planuoja išteklius ir sudaro sąlygas saugumo, emociniams ir socialiniams poreikiams tenkinti. Poreikių nustatymo ir tenkinimo sistemos mokykloje nėra. Vadovai ir specialistai užtikrina pirminę pagalbą konfliktinių situacijų metu, pedagogai pagalbą teikia tik prireikus. ·   Kokios psichologinę, socialinę pagalbą teikiančių specialistų bendradarbiavimo su pedagogais, moksleiviais ir jų tėvais formos? ·   Kiek jos efektyvios? ·   Kaip mokykla rūpinasi moksleivių psichologiniu saugumu? ·   Kaip mokykloje vykdomas žalingų įpročių prevencijos darbas? ·   Koks yra vadovų ir specialistų įnašas sudarant sąlygas moksleivių emociniams ir socialiniams poreikiams tenkinti? ·   Kaip panaudojama mokyklos pedagogų, vidinių ir išorinių specialistų kompetencija? 4.2. Asmens plėtra ir socialinių gebėjimų ugdymas 4.2.1. Vertybinių nuostatų ir socialinių gebėjimų ugdymas Dauguma moksleivių sėkmingai ugdosi vertybines nuostatas, pasitikėjimą savimi, savigarbą, tenkina savirealizacijos reikmes. Jie yra savarankiški ir moka bendrauti bei bendradarbiauti su aplinkiniais mokykloje ir visuomenėje; geba pasirūpinti kitais ir savimi, yra tolerantiški. Mokykla nuolat inicijuoja tokias situacijas, kuriose moksleivis yra skatinamas, o jo veikla pripažįstama ir vertinama. Dalis moksleivių ugdosi vertybines nuostatas, pasitikėjimą savimi, savigarbą, tenkina savirealizacijos reikmes, tačiau savarankiškas mąstymas ir gebėjimas bendrauti bei bendradarbiauti su aplinkiniais mokykloje bei visuomenėje nėra jų elgesio norma. Jų elgesys ir socialiniai santykiai dažniausiai yra patenkinami. Pasitaiko blogo elgesio, agresijos ir nepakantumo atvejų. Mokykla tik kartais pripažįsta ir vertina moksleivius. ·   Kaip formuojamos vertybinės nuostatos? ·   Kaip mokoma bendrauti ir bendradarbiauti? ·   Kaip tenkinamos moksleivių saviugdos ir savirealizacijos (savęs įprasminimo, laisvės, meilės ir pagarbos, kūrybos, tvarkos ir darnos) reikmės? ·   Kokių vertybinių nuostatų mokykloje laikomasi? ·   Kaip moksleiviai skatinami, kokios taikomos moksleivių veiklos pripažinimo ir vertinimo formos? Kiek jos efektyvios? 4.2.2. Papildomojo ugdymo ir popamokinės veiklos įnašas Tenkinami daugumos moksleivių saviugdos ir saviraiškos poreikiai. Moksleiviai yra skatinami ne tik pasinaudoti mokykloje sudarytomis galimybėmis dalyvauti įvairioje papildomojo ugdymo, vaikų ir jaunimo organizacijų, visuomenei naudingoje veikloje po pamokų, bet ir ją inicijuoti. Tenkina tik dalies moksleivių poreikius dalyvauti papildomajame ugdyme, vaikų ir jaunimo organizacijų, visuomenei naudingoje veikloje po pamokų. Menka papildomojo ugdymo būrelių įvairovė. Neskatinama moksleivių iniciatyva. ·   Kokia popamokinės veiklos programų (projektų) pasiūla? ·   Kaip moksleiviai skatinami dalyvauti papildomojo ugdymo, popamokinėje veikloje? ·   Kokios moksleivių iniciatyvos yra palaikomos? 4.3. Profesinis švietimas 4.3.1. Moksleivių orientavimo kokybė Pereinamuoju laikotarpiu (baigiant II ar III pakopą) mokykla vykdo moksleivių profesinio švietimo programą, padeda moksleiviams pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos sritį. Mokykla vykdo profesinį švietimą paviršutiniškai ir neplaningai. Skirtingų moksleivių grupių poreikiai tenkinami labai nevienodai. ·   Kaip įgyvendinama profesinio švietimo programa? ·   Kokia ir kokiomis formomis teikiama informacija ir rekomendacijos apie profesijas ir studijas? ·   Kokias moksleiviai turi galimybes dalyvauti atvirų durų dienose įmonėse, švietimo bei mokslo įstaigose, susitikti su tų institucijų atstovais? ·   Kaip moksleiviai mokomi rašyti gyvenimo aprašymą, prašymus priimti į darbą bei studijas, dalyvauti darbuotojų atrankoje ir kt.? 4.3.2. Moksleiviams reikalingos informacijos kaupimas Mokykloje kaupiama informacija profesinio švietimo klausimais. Ji yra moksleiviams prieinama, aiški, tiksli bei nuolat atnaujinama. Mokykloje sukaupta informacija profesinio švietimo klausimais yra fragmentiška, nepakankamai išsami, retai atnaujinama. ·   Kaip organizuojama informacijos sklaida apie darbo rinkos tendencijas? ·   Kaip panaudojamos informacinės technologijos? ·   Kokia informacija apie profesinį mokymąsi bei studijas kaupiama mokykloje? ·   Kaip dažnai informacija yra atnaujinama? ·   Kaip kaupiant informaciją atsižvelgiama į moksleivių poreikius? ·   Kaip moksleiviai ir tėvai įtraukiami į informacijos kaupimą? ·   Kokia informacija yra prieinama tėvams? 4.3.3. Konsultacijų tikslingumas Asmenys, vykdantys profesinį švietimą, yra gerai susipažinę su moksleivių ugdymosi poreikiais ir glaudžiai bendradarbiauja su mokytojais tolesnio moksleivių mokymosi ar veiklos klausimais. Prireikus moksleiviams ir jų tėvams organizuojamos individualios konsultacijos. Asmenys, vykdantys profesinį švietimą, nėra reikiamai susipažinę su moksleivių ugdymosi poreikiais ir galimybėmis. Dialogas su mokytojais yra nenuoseklus; profesionalų individualios konsultacijos moksleiviams ir jų tėvams nesiūlomos. ·   Kokias galimybes moksleiviai turi pasikonsultuoti profesinio švietimo klausimais? ·   Kaip organizuojami moksleivių ir jų tėvų interviu su profesinio orientavimo ir konsultavimo specialistais? ·   Kaip asmenys, vykdantys profesinį švietimą, bendradarbiauja su mokytojais? ·   Kokią jie turi informaciją apie moksleivius? ·   Kokia informacija apie moksleivių ugdymosi pažangą, pasiekimus ir poreikius yra sukaupta? ·   Kaip turima informacija apie pažangą ir pasiekimus panaudojama pokalbiuose su moksleiviais ir tėvais? 4.4. Moksleivių polinkių, pasiekimų ir profesinio švietimo dermė 4.4.1. Moksleivių pažangos fiksavimo efektyvumas Pedagogai, klasės auklėtojai ir pedagoginę, psichologinę pagalbą teikiantys specialistai bendradarbiauja moksleivių pasiekimų fiksavimo klausimais. Surinkta informacija analizuojama, su moksleiviu aptariama jo perspektyva. Sistemingai fiksuojama prognozuota ir reali pažanga. Moksleiviai skatinami įsivertinti savo pačių polinkius, gebėjimus bei pažangą, aptarti ją su tėvais. Epizodiškai bendradarbiauja pedagogai, klasės auklėtojai, pedagoginę, psichologinę pagalbą teikiantys specialistai. Atsakingi asmenys stebi moksleivio pažangą, tačiau sistemingo dialogo su moksleiviais nėra. Į rezultatų aptarimus kviečiami tik labai blogai besimokantys moksleiviai. ·   Kaip ir kur fiksuojama ir kaupiama informacija apie moksleivių pasiekimus, gebėjimus, pažangą? ·   Kam sukaupta informacija naudojama? ·   Kokiais būdais skatinamas moksleivių įsivertinimas? 4.4.2. Dokumentų, fiksuojančių moksleivių pažangą, kokybė Pedagogai kartu su moksleiviu pildo išsamų moksleivio profesinių polinkių, pažangos ir pasiekimų aprašą. Moksleiviai turi galimybę įsivertinti savo polinkius, pažangą ir pasiekimus. Informacija apie moksleivių motyvaciją, profesinius polinkius, pažangą bei pasiekimus aprašuose yra fragmentiška ar nekonkreti. Dokumentuose užfiksuoti tik metiniai moksleivių mokymosi rezultatai. ·   Kaip moksleiviai mokomi ir kokiomis formomis skatinami įsivertinti savo polinkius, gebėjimus bei pažangą? ·   Kokiuose dokumentuose fiksuojama moksleivių pažanga? 4.4.3. Surinktos informacijos panaudojimo efektyvumas Pedagogai efektyviai pasinaudoja moksleivio apraše užfiksuota informacija. Moksleivio prognozuojama ir reali pažanga reguliariai palyginamos, teigiami ar neigiami pokyčiai aptariami su moksleiviu. Susitariama dėl tolesnės veiklos. Moksleiviai aprašuose užfiksuotą informaciją naudoja rengdamiesi profesinei veiklai. Pedagogai sukauptą informaciją naudoja ribotai. Aprašuose yra moksleivių rezultatų suvestinės ir moksleivių polinkių, pažangos ir pasiekimų savęs įvertinimas, tačiau moksleiviams jos neprieinamos. Perspektyviniai ugdymosi uždaviniai formuluojami nenuosekliai. ·   Kaip sukaupta informacija panaudojama, padedant moksleiviui pasirinkti tolesnę mokymosi ar profesinės veiklos sritį? 4.5. Pedagoginės pagalbos efektyvumas 4.5.1. Diferencijuoto ugdymo kokybė Mokykloje ugdymo procesas diferencijuojamas visų moksleivių pažangai užtikrinti. Ugdymo uždaviniai ir metodai derinami prie individualių moksleivių poreikių. Sistemingai teikiama pedagoginė pagalba ir papildomai dirbama su gabiais, mokymosi sunkumų turinčiais ir specialiųjų poreikių moksleiviais. Specialiojo ugdymo komisija teikia efektyvią pagalbą pedagogams, moksleiviams ir tėvams. Ugdymo procesas diferencijuojamas tik daliai moksleivių, dažniausiai tiems, kurie turi mokymosi sunkumų bei specialiųjų poreikių moksleiviams. Nesistemingai dirbama papildomai su moksleiviais, kuriems ypač sunku išmokti mokomąją medžiagą. Specialiojo ugdymo komisijos pagalba pedagogams, moksleiviams ir tėvams nėra reikšminga. ·   Kaip pasirengta diferencijuotam mokymui? ·   Kokios naudojamos planavimo formos/schemos, padedančios diferencijuoti ir individualizuoti programas? ·   Koks yra Specialiojo ugdymo komisijos vaidmuo? ·   Koks tėvų įnašas diferencijuojant ugdymo programas? 4.5.2. Moksleivių pažanga ir pasiekimai Moksleiviai, kuriems teikiama pedagoginė pagalba, nuosekliai ir sėkmingai siekia jų ugdymo programose suformuluotų uždavinių. Jų pasiekimų lygis yra aukštas, atitinkantis jiems skirtas programas. Dauguma moksleivių geba išmokti medžiagą pagal skirtas programas, tačiau jų pasiekimai yra tik patenkinami. ·   Kaip tenkinami specialiųjų poreikių, turinčių mokymosi sunkumų, gabių moksleivių poreikiai? ·   Kokiais būdais fiksuojama moksleivių pažanga? ·   Kaip ugdymo programose suformuluoti uždaviniai siejami su atitinkamais išsilavinimo standartais? 4.5.3. Vidinės ir išorinės pagalbos kokybė Efektyvią pagalbą teikia mokyklos ir išoriniai specialistai: psichologai, specialieji pedagogai, logopedai, socialiniai pedagogai, sveikatos priežiūros darbuotojai ir kt. Vidinių ir išorinių specialistų pagalba nėra sisteminga, o jų rekomendacijos nevisapusiškos. ·   Kokiomis formomis teikiama pagalba? ·   Kiek ji efektyvi? 4.6. Specialiųjų poreikių moksleivių ugdymas 4.6.1. Specialiojo ugdymo įstatymo ir jį papildančių teisės aktų taikymas Mokyklos vadovai ir pedagogai, dirbantys su specialiųjų poreikių vaikais, bei visas pedagoginis personalas yra gerai susipažinę su Specialiojo ugdymo įstatymu bei jį papildančiais teisės aktais ir juo remiasi savo darbe. Mokyklos vadovai ir pedagogai, dirbantys su specialiųjų poreikių vaikais, bei visas pedagoginis personalas yra nepakankamai susipažinę su Specialiojo ugdymo įstatymu bei jį papildančiais teisės aktais. ·   Kiek žino ir supranta Specialiojo ugdymo įstatymo ir jį papildančių teisės aktų nuostatas? ·   Kiek yra įsisąmoninę pareigas ir atsakomybę už specialiųjų poreikių vaikus? ·   Kaip mokykloje išnaudojamos įstatymo teikiamos galimybės? 4.6.2. Specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymo efektyvumas Sutelkta pedagogų, tėvų ir Specialiojo ugdymo komisijos narių veikla užtikrina efektyvų ir laiku atliekamą sp …