LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL 2000 M. LIEPOS 17 D. ĮSAKYMO NR. 223 „DĖL TECHNINIŲ REGLAMENTŲ PATVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO 2001 m. gruodžio 27 d. Nr. 461 Vilnius Atsižvelgdamas į papildytų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus: 1. Iš dalies pakeičiu 2000 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 223 „Dėl techninių reglamentų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 99-3145) patvirtintą Pieno ir pieno produktų pamatinių analizės metodų taikymo techninį reglamentą ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama). 2. Laikau netekusiu galios 2000 m. liepos 17 d. įsakymoNr. 223 „Dėl techninių reglamentų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 99-3145) 1.3.2 papunktį. 3. Nustatau, kad Pieno ir pieno produktų pamatinių analizės metodų taikymo techninio reglamento 3, 4, 5 ir 6 priedai įsigalioja praėjus 18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo. ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                   JERONIMAS KRAUJELIS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 461 PIENO IR PIENO PRODUKTŲ PAMATINIŲ ANALIZĖS METODŲ TAIKYMO TECHNINIS REGLAMENTAS Reglamentas parengtas pagal 2001 m. sausio 9 d. Europos Komisijos reglamentą Nr. 213/2001/EB, nustatantį detalias Europos Tarybos reglamento Nr. 1255/1999/EB taikymo taisykles, susijusias su pieno produktų analizės ir kokybės vertinimo metodais, ir pakeičiantį Europos Komisijos reglamentus Nr. 2771/1999/EB ir Nr. 2799/1999/EB. I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šis techninis reglamentas nustato pieno ir pieno produktų cheminės, fizikinės ir mikrobiologinės analizės metodų taikymo ir juslinio vertinimo tvarką, kuri atitinka numatytą Europos Sąjungos reglamentuose, priimtuose dėl bendros pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo. Jis taip pat reglamentuoja kai kuriuos iš paminėtų metodų. 2. Techninio reglamento reikalavimai privalomi juridiniams ir fiziniams asmenims, organizuojant bendrąją rinką ir teikiant pieno produktus rinkai. 3. Pieno ir pieno produktų pamatinių analizės metodų sąrašas pateikiamas šio techninio reglamento 1 priede. II. PAMATINIŲ IR ĮPRASTINIŲ ANALIZĖS METODŲ TAIKYMO TVARKA 4. Įprastinių metodų taikymas: 4.1. Įprastiniai metodai gali būti taikomi su sąlyga, kad jie būtų kalibruojami ir reguliariai tikrinami pagal pamatinius metodus. 4.2. Įprastiniais metodais gauti rezultatai, kurie atitinka reglamentuojamas ribas, gali būti tikrinami pagal šio reglamento 2 priede nurodytą procedūrą. 4.3. Ginčo atveju lemia pamatiniu metodu gauti rezultatai. 5. Pamatinių metodų įteisinimas: 5.1. Pamatiniai metodai įteisinami, jeigu atitinka nustatytus tikslumo kriterijus dėl pakartojamumo ir atkuriamumo ribų. 5.2. Jeigu reglamentuojamas pamatinis analizės metodas nebuvo įteisintas šalyje, bandymų laboratorijos turi nustatyti laikinas atkuriamumo ribas. Tokios ribos nustatomos pagal šio techninio reglamento 3 priedo b) dalyje nurodytą arba jai lygiavertę procedūrą per 18 mėnesių nuo šio techninio reglamento įsigaliojimo. Atitikimas nustatytoms riboms turi būti tikrinamas ne rečiau kaip kartą per metus. 5.3. Kai įteisintais pamatiniais metodais arba metodais, kurių tikslumo ribos apibrėžtos laikinai, gauti rezultatai viršija nustatytas ribas, analizės rezultatai gali būti vertinami pagal šio techninio reglamento 4 priede aprašytą procedūrą, kad būtų nustatytas kritinis nuokrypis nuo minėtų ribų. 6. Analizės rezultatų pripažinimas: 6.1. Analizė turi būti atliekama laboratorijose, kuriose įdiegta vidinė kokybės kontrolė pagal šio techninio reglamento 5 priedo a) dalyje nurodytą procedūrą arba atitinkamą standartą. Detalus vidinei kokybės kontrolei taikomos procedūros aprašymas turi būti prieinamas laboratorijoje. 6.2. Laboratorijos turi nustatyti jų pasiekiamą tikslumą visiems metodams pagal šio techninio reglamento 5 priedo b) dalyje aprašytą procedūrą arba pagal atitinkamai įteisintą ir paskelbtą procedūrą, kurioje nustatytas pakartojamumas. Atkuriamumo ribos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per metus pagal šio techninio reglamento 3 priedo a) dalyje nurodytą procedūrą. Šie reikalavimai netaikomi laboratorijoms, kurios dalyvauja metiniuose kvalifikacijos tikrinimo testuose. 6.3. Laboratorijoje atliktų bandymų protokole turi būti pakankamai informacijos apie atliktos analizės rezultatų įvertinimą, kaip nurodyta šio techninio reglamento 4 ir 6 prieduose. 7. Juslinis vertinimas: 7.1. Sviesto juslinio vertinimo ekspertų atranka, vertinimo rezultatų patikimumo patikrinimas ir sviesto juslinis vertinimas atliekami pagal žemės ūkio ministro 1999 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 210 „Dėl privalomųjų kokybės reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 46-1467) patvirtintus Privalomuosius pieno riebalų produktų kokybės reikalavimus. 8. Mėginių ėmimas ir ginčai dėl analizės rezultatų: 8.1. Numatytai analizei atlikti turi būti imami dubliuoti mėginiai. 8.2. Turi būti taikoma šio techninio reglamento 6 priede nustatyta procedūra, jeigu analizės rezultatai yra ginčytini. III. ANALIZĖS METODAI IR JŲ TAIKYMO SRITIS 9. Sviesto drėgmės, sausosios neriebalinės medžiagos ir riebalų kiekio nustatymas: 9.1. Sviesto drėgmės kiekiui nustatyti turi būti taikomas šio techninio reglamento 7 priede aprašytas pamatinis metodas. 9.2. Sviesto sausosios neriebalinės medžiagos kiekiui nustatyti turi būti taikomas šio techninio reglamento 8 priede aprašytas pamatinis metodas. 9.3. Sviesto riebalų kiekiui nustatyti turi būti taikomas šio techninio reglamento 9 priede aprašytas pamatinis metodas. 10. Atsekamųjų medžiagų nustatymas: 10.1. Vanilino kiekiui koncentruotame svieste, svieste ir grietinėlėje nustatyti turi būti taikomas šio techninio reglamento 10 priede aprašytas pamatinis metodas. 10.2. Etilo esterių ir beta-karotino rūgšties kiekiui koncentruotame svieste ir svieste nustatyti turi būti taikomas šio techninio reglamento 11 priede aprašytas pamatinis metodas. 10.3. sitosterolio ir stigmasterolio kiekiui svieste ir koncentruotame svieste nustatyti turi būti taikomas žemės ūkio ministro 2001 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 341 „Dėl techninio reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 87-3040) patvirtinto Sitosterolio arba stigmasterolio nustatymo svieste arba koncentruotame svieste techniniame reglamente aprašytas pamatinis metodas. 10.4. Koncentruotas sviestas, sviestas ir grietinėlė yra tinkamai apdoroti (pridedant atsekamąsias medžiagas), jeigu gauti rezultatai atitinka 10.1, 10.2 ir 10.3 punktuose nurodytų dokumentų 8 punktų reikalavimus. 11. Karvių pieno kazeino nustatymas: 11.1. Siekiant užtikrinti, kad sūriuose, kurie turi būti gaminami vien tik iš avių, ožkų ar buivolių pieno arba iš šių gyvulių pieno mišinio, faktiškai nebūtų karvių pieno kazeino, jų kokybei tikrinti turi būti taikomas žemės ūkio ministro 2000 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 223 „Dėl techninių reglamentų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 99-3145) patvirtinto Karvių pieno nustatymo ožkų piene ir iš ožkų pieno pagamintuose sūriuose analizės metodų techninio reglamento 1 priede aprašytas pamatinis analizės metodas. Laikoma, kad sūriuose yra karvių pieno kazeino, jeigu karvių pieno kazeino kiekis tiriamajame mėginyje yra lygus arba didesnis negu etaloniniame mėginyje, kuriame yra 1 % karvių pieno. 11.2. Karvių pieno kazeinui aptikti 11.1 punkte nurodytuose sūriuose įprastiniai metodai gali būti taikomi su sąlyga, jeigu: 11.2.1. aptikimo riba yra 0,5 % arba žemesnė; 11.2.2. nepasitaiko neteisingų teigiamų rezultatų; 11.2.3. karvių pieno kazeinas nustatomas reikalaujamu jautrumu netgi po ilgų brandinimo periodų, kas paprastai būna įprastinėje prekyboje. 11.3. Jeigu neišpildomi 11.2.2 punkto reikalavimai, visi mėginiai turi būti analizuojami taikant pamatinį metodą. Jeigu 11.2.3 punkto reikalavimai neišpildomi viename iš 11.1 punkte nurodytų sūrio tipų, toks sūris turi būti analizuojamas taikant pamatinį metodą. 12. Koliforminių bakterijų nustatymas: 12.1. Koliforminėms bakterijoms svieste, nugriebto pieno milteliuose, kazeine ir kazeinatuose nustatyti turi būti taikomas šio techninio reglamento 12 priede nurodytas pamatinis metodas. 12.2. Įprastiniai metodai gali būti taikomi su sąlyga, jeigu pagal juos gauti rezultatai yra panašūs kaip ir gauti 12.1 punkte nurodytu pamatiniu metodu. Įprastiniais metodais atliekamų nustatymų ribos turi būti tokios pačios kaip pamatinių metodų nustatymo ribos. Jeigu negalima išvengti tariamai neigiamų rezultatų, teigiami rezultatai turi būti patvirtinami pamatiniu metodu. 13. Laktozės kiekiui gyvūnams šerti vartojamuose produktuose (KPN kodas 2309) nustatyti taikomas šio techninio reglamento 13 priede aprašytas metodas. 14. Fermentinių išrūgų nustatymas: 14.1. Fermentinėms išrūgoms viešajam saugojimui (intervenciniams pirkimams) skirtuose pieno milteliuose nustatyti taikomas šio techninio reglamento 14 priede aprašytas metodas. 14.2. Fermentinėms išrūgoms gyvulių pašarams skirtuose nugriebto pieno milteliuose ir mišiniuose nustatyti taikomas šio techninio reglamento 15 priede aprašytas metodas. 15. Pasukų kiekiui nugriebto pieno milteliuose nustatyti taikomas šio techninio reglamento 16 priede aprašytas metodas. 16. Antibiotikų ir sulfonamido/dapsono likučiams nugriebto pieno milteliuose aptikti taikomas šio techninio reglamento 17 priede aprašytas metodas. 17. Nugriebto pieno miltelių kiekiui kombinuotuosiuose pašaruose nustatyti taikomas šio techninio reglamento 18 priede aprašytas metodas. 18. Krakmolui aptikti nugriebto pieno milteliuose, denatūruoto pieno milteliuose ir kombinuotuosiuose pašaruose taikomas šio techninio reglamento 19 priede aprašytas metodas. 19. Pašarams skirtų sausųjų pasukų drėgmės kiekiui nustatyti taikomas šio techninio reglamento 20 priede aprašytas metodas. 20. Pašaliniams riebalams aptikti pieno riebaluose taikomas šio techninio reglamento 21 priede aprašytas metodas. SUDERINTA Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas 2001 m. gruodžio 5 d. ______________ Pieno ir pieno produktų pamatinių analizės metodų taikymo techninio reglamento 1 priedas PAMATINIŲ ANALIZĖS METODŲ SĄRAŠAS Vartojamos santrumpos: SNM – sausosios neriebalinės medžiagos; LRR – laisvosios riebalų rūgštys; PS – peroksidų skaičius; I – išvaizda; Sk– skonis; Ks – konsistencija; BBS – bendras bakterijų skaičius; IDF – Tarptautinė pienininkystės federacija; ISO -Tarptautinė standartizacijos organizacija; IUPAC – Tarptautinė teorinės ir taikomosios chemijos sąjunga; ADPI – Amerikos pienininkystės institutas; SSP – saldintas sutirštintas pienas; SPG – sutirštintas pienas ir grietinėlė; SNPM -sausosios neriebalinės pieno medžiagos; PKR – privalomieji kokybės reikalavimai; KPN – Kombinuotoji prekių nomenklatūra; en – standartas, perimtas viršelio būdu. A dalis: Produktas, Europos Komisijos reglamentas ir jo reguliuojama sritis Rodikliai Ribos ES taikomas pamatinis metodas Lietuvoje galiojantis atitinkamas pamatinis metodas Pastabos dėl reikalavimų taikymo šalyje Nesūdytas sviestas, Nr. 2771/1999/EB, taikomas superkant sviestą laikyti pagal intervencines schemas Pieno riebalai Drėgmė SNM LLR PS Koliforminės bakterijos Ne pieno riebalai Sterolo pėdsakai Kitų atsekamųjų medžiagų pėdsakai: vanilinas karotino rūgšties etilo esteris enanto rūgšties trigliceridai Juslinis įvertinimas Vandens dispersija Ne mažiau kaip 82 % Ne daugiau kaip 16% Ne daugiau kaip 2 % Ne daugiau kaip 1,2 mmol/100 g riebalų Ne daugiau kaip 0,3 mekv. deguonies/1000 g riebalų Turi nebūti 1 g Neaptinkami trigliceridų analize Turi nebūti Turi nebūti Turi nebūti Turi nebūti Ne mažiau kaip 4 balai iš 5 už I, SkirKs Ne mažiau kaip 4 balai Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XI priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 34) Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001IX priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 30) Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 X priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 32) LDF Standard 6B:1989 LDF Standard 74A:1991 (angliška versija), pieno riebalai atskiriami pagal LDF Standard 6B:1989 Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XVI priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 60); mėginys ruošiamas pagal LDF Standard 122C:1996 arba LDF Standard 73A:1985 Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XXV priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 86) Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XIV priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 42) Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XII priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 35) Europos Komisijos reglamentas (EC) Nr. 213/2001 XIII priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 39) IUPAC 2.301 5 skyrius Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 VII priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 25) LDF Standard 112 A:l989 Sio techninio reglamento 9 priedas Šio techninio reglamento 7 priedas Šio techninio reglamento 8 priedas LST ISO 1740:1996 ISO 3976:1977, pieno riebalai atskiriami pagal LST ISO 1740:1996 Šio techninio reglamento 12 priedas; LSTIS0 5541/l:1996en; LSTIS0 5541/2:1996en; LSTENISO8261:2001en Šio techninio reglamento 21 priedas Sitosterolio arba stigmasterolio nustatymo svieste arba koncentruotame svieste techninis reglamentas, patvirtintas LR žemės ūkio ministro 2001-09-28 įsakymu Nr. 341 (Žin.,2001, Nr. 87-3040) Šio techninio reglamento 10 priedas Šio techninio reglamento 11 priedas Nėra Pieno riebalų produktų PKR, patvirtinti LR žemės ūkio ministro 1999-05-20 įsakymu Nr. 210(Žin.,1999, Nr. 46-1467) LST ISO 7586 Vertinti sviesto kokybę, kai taikoma pirmoje skiltyje nurodyta rinkos reguliavimo priemonė, jeigu nenurodyta kitaip Nesūdytas sviestas, Nr. 2771/1999/EB, taikomas skiriant paramą už privatų sviesto saugojimą Pieno riebalai Drėgmė Ne mažiau kaip 82 % Ne daugiau kaip 16 % Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XI priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 34) Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 IX priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 30) Sio techninio reglamento 9 priedas Pieno riebalų produktų PKR, patvirtinti LR žemės ūkio ministro 1999-05-20 įsakymu Nr. 210(Žin.,1999, Nr. 46-1467) Šio techninio reglamento 7 priedas Vertinti sviesto, kurio privatų saugojimą remia valstybė, kokybę, jeigu nenurodyta kitaip Produktas, Europos Komisijos reglamentas ir jo reguliuojama sritis Rodikliai Ribos ES taikomas pamatinis metodas Lietuvoje galiojantis atitinkamas pamatinis metodas Pastabos dėl reikalavimų taikymo šalyje Sūdytas sviestas, Nr. 2771/1999/EB, taikomas skiriant paramą už privatų sviesto saugojimą Pieno riebalai Drėgmė Valgomoji druska Ne mažiau kaip 80 % Ne daugiau kaip 16% Ne daugiau kaip 2 % Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XI priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 34) Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 IX priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 30) IDF Standard 12B:1988 Sio techninio reglamento 9 priedas Pieno riebalų produktų PKR, patvirtinti LR žemės ūkio ministro 1999-05-20 įsakymu Nr. 210(Žin.,1999, Nr. 46-1467) Šio techninio reglamento 7 priedas LSTISO 1738:2000 Vertinti sviesto, kurio privatų saugojimą remia valstybė, kokybę, jeigu nenurodyta kitaip Nesūdytas sviestas, Nr. 2571/97/EB, taikomas parduodant sviestą iš intervencinių saugyklų sumažintomis kainomis, skiriant paramą už sviesto, grietinėlės ir koncentruoto sviesto sunaudojimąkonditerijos gaminių ir valgomųjų ledų gamyboje Pieno riebalai Drėgmė Atsekamųjų medžiagų pėdsakai: sterolai vanilinas karotino rūgšties etilo esteris enanto rūgšties trigliceridai Ne mažiau kaip 82 % Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XI priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 34) Ne daugiau kaip 16 % Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 IX priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 30) Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XIV priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 42) Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XII priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 35) Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XIII priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 39) IUPAC 2.301 5 skyrius Sio techninio reglamento 9 priedas Šio techninio reglamento 7 priedas Sitosterolio arba stigmasterolio nustatymo svieste arba koncentruotame svieste techninis reglamentas, patvirtintas LR žemės ūkio ministro 2001-09-28 įsakymu Nr. 341 (Žin.,2001, Nr. 87-3040) Šio techninio reglamento 10 priedas Šio techninio reglamento 11 priedas Nėra Vertinti sviesto kokybę, kai taikoma pirmoje skiltyje nurodyta rinkos reguliavimo priemonė, jeigu nenurodyta kitaip Sūdytas sviestas, Nr. 2571/97/EB, taikomas skiriant paramą už sviesto sunaudojimąkonditerijos gaminių ir valgomųjų ledų gamyboje Pieno riebalai Drėgmė Valgomoji druska Atsekamųjų medžiagų pėdsakai: sterolai vanilinas karotino rūgšties etilo esteris enanto rūgšties trigliceridai Ne mažiau kaip 80 % Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XI priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 34) Ne daugiau kaip 16 % Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 IX priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 30) Ne daugiau kaip 2 % IDF Standard 12B:1988 Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XIV priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 42) Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XII priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 35) Europos Komisijos reglamentas (EC) Nr. 213/2001 XIII priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 39) IUPAC 2.301 5 dalis Sio techninio reglamento 9 priedas Šio techninio reglamento 7 priedas LSTISO 1738:2000 Sitosterolio arba stigmasterolio nustatymo svieste arba koncentruotame svieste techninis reglamentas, patvirtintas LR žemės ūkio ministro 2001-09-28 įsakymu Nr. 341 (Žin.,2001, Nr. 87-3040) Šio techninio reglamento 10 priedas Šio techninio reglamento 11 priedas Nėra Vertinti sviesto kokybę, kai taikoma pirmoje skiltyje nurodyta rinkos reguliavimo priemonė Koncentruotas sviestas, Nr. 2571/97/EB, taikomas skiriant paramą už sviesto, grietinėlės ir koncentruoto sviesto sunaudojimąkonditerijos gaminių ir valgomųjų ledų gamyboje Pieno riebalai Drėgmė SNPM LLR PS Ne pieno riebalai Ne mažiau kaip 99,8 % Ne daugiau kaip 0,2% Ne daugiau kaip 0,2% Ne daugiau kaip 0,35% (oleino) Ne daugiau kaip 0,5mekv. deguonies/1000 g riebalų Turi nebūti IDF Standard 24:1964 IDF Standard 23A:1988 IDF Standard 24:1964 IDF Standard 6B: 1989 IDF Standard 74A:1991 (angliška versija), pieno riebalai atskiriami pagal IDF Standard 6B: 1989 Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XXV priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 86) Nėra Nėra Nėra LSTISO 1740:1996 ISO 3976:1977; pieno riebalai atskiriami pagal LSTISO 1740:1996 Šio techninio reglamento 21 priedas Vertinti koncentruoto sviesto kokybę, kai taikoma pirmoje skiltyje nurodyta rinkos reguliavimo priemonė, jeigu nenurodyta kitaip Produktas, Europos Komisijos reglamentas ir jo reguliuojama sritis Rodikliai Ribos ES taikomas pamatinis metodas Lietuvoje galiojantis atitinkamas pamatinis metodas Pastabos dėl reikalavimų taikymo šalyje Skonis Grynas Kvapas Turi nebūti pašalinio kvapo Kiti Turi nebūti neutralizuojančių medžiagų, antioksidantų ir konservantų Atsekamųjų medžiagų pėdsakai: sterolai Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XIV priedas (OJL37, 2001 02 07, p. 42) Sitosterolio arba stigmasterolio nustatymo svieste arba koncentruotame svieste techninis reglamentas, patvirtintas LR žemės ūkio ministro 2001-09-28 įsakymu Nr. 341 (Žin.,2001, Nr. 87-3040) vanilinas Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XII priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 35) Šio techninio reglamento 10 priedas karotino rūgšties Europos Komisijos reglamento (EC) Šio techninio reglamento 11 priedas etilo esteris Nr. 213/2001 XIII priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 39) enanto rūgšties JJJPAC 2.301 5 skyrius Nėra trigliceridai Grietinėlė, Nr. 2571/97/EB, Riebalai 35% IDF Standard 16C:1987 LST EN ISO 2450:2000en Vertinti grietinėlės taikomas skiriant paramą už Atsekamųjų kokybę, kai taikoma pirmoje sviesto, medžiagų pėdsakai: skiltyje nurodyta rinkos grietinėlės ir koncentruoto sterolai Neparengti pamatiniai metodai, galioja kompetentingų institucijų Nėra reguliavimo priemonė, jeigu sviesto sunaudojimą patvirtintos metodikos nenurodyta kitaip konditerijos gaminių ir vanilinas Europos Komisijos reglamento (EC) Šio techninio reglamento 10 priedas valgomųjų ledų gamyboje Nr. 213/2001 XII priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 35) karotino rūgšties Neparengti pamatiniai metodai, galioja kompetentingų institucijų Šio techninio reglamento 11 priedas etilo esteris patvirtintos metodikos enanto rūgšties IUPAC 2.301 5 skyrius Nėra trigliceridai Koncentmotas sviestas, Pieno riebalai Ne mažiau kaip 96 % Neparengti pamatiniai metodai, galioja kompetentingų institucijų Nėra Vertinti koncentruoto sviesto Nr. 429/90/EEB patvirtintos metodikos kokybę, kai taikoma pirmoje taikomas skiriant paramą už SNM Ne daugiau kaip 2% Neparengti pamatiniai metodai, galioja kompetentingų institucijų Nėra skiltyje nurodyta rinkos koncentmoto sviesto patvirtintos metodikos reguliavimo priemonė, jeigu tiesioginį suvartojimą Atsekamųjų nenurodyta kitaip Bendrijoje medžiagų pėdsakai: stigmasterolis (95%) 15 g/100 kg koncentruoto Europos Komisijos reglamento (EC) Sitosterolio arba stigmasterolio nustatymo sviesto Nr. 213/2001 XIV priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 42) svieste arba koncentruotame svieste techninis reglamentas, patvirtintas LR žemės ūkio ministro 2001-09-28 įsakymu Nr. 341 (Žin.,2001, Nr. 87-3040) stigmasterolis (85%) 17 g/100 kg koncentruoto Europos Komisijos reglamento (EC) Sitosterolio arba stigmasterolio nustatymo sviesto Nr. 213/2001 XIV priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 42) svieste arba koncentruotame svieste techninis reglamentas, patvirtintas LR žemės ūkio ministro 2001-09-28 įsakymu Nr. 341 (Žin.,2001, Nr. 87-3040) enanto rūgšties 1,1 kg/100 kg sviesto IUPAC 2.301 5 skyrius Nėra trigliceridai koncentrato stigmasterolis ir Pagal šio techninio Europos Komisijos reglamentas (EC) Sitosterolio arba stigmasterolio nustatymo sviesto rūgšties etilo reglamento 22 priede Nr. 213/2001 XIV priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 42) svieste arba koncentruotame svieste esteris pateiktas formules techninis reglamentas, patvirtintas LR žemės ūkio ministro 2001-09-28 įsakymu Nr. 341 (Žin.,2001, Nr. 87-3040) lecitinas (E 322) Ne daugiau kaip 0,5% Kompetentingų institucijų patvirtinti metodai Nėra Valgomoji druska Ne daugiau kaip 0,75% IDF Standard 12B:1988 LST ISO 1738:2000 Produktas, Europos Komisijos reglamentas ir jo reguliuojama sritis Rodikliai Ribos ES taikomas pamatinis metodas Lietuvoje galiojantis atitinkamas pamatinis metodas Pastabos dėl reikalavimų taikymo šalyje LRR PS Skonis Kvapas Kiti Ne daugiau kaip 0,35% (oleino) Ne daugiau kaip 0,5 mekv. deguonies/ 1000 g Grynas Turi nebūti pašalinio kvapo Turi nebūti neutralizavimo medžiagų antioksidantų ir konservantų PDF Standard 6B:1989 PDF Standard 74A:1991 (angliška versija), pieno riebalai atskiriami pagal PDF Standard 6B: 1989 LST ISO 1740:1996 ISO 3976:1977, pieno riebalai atskiriami pagal LST ISO 1740:1996 Nesūdytas sviestas, Nr. 2191/81/EEB, taikomas ne pelno organizacijoms perkant sviestą sumažintomis kainomis Pieno riebalai Drėgmė Ne mažiau kaip 82% Ne daugiau kaip 16% Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XI priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 34) Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 IX priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 30) Sio techninio reglamento 9 priedas Šio techninio reglamento 7 priedas Vertinti sviesto kokybę, kai taikoma pirmame stulpelyje nurodyta rinkos reguliavimo priemonė, jeigu nenurodyta kitaip Sūdytas sviestas, Nr. 2191/81/EEB, taikomas ne pelno organizacijoms perkant sviestą sumažintomis kainomis Pieno riebalai Drėgmė Valgomoji draska Ne mažiau kaip 80% Ne daugiau kaip 16% Ne daugiau kaip 2% Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XI priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 34) Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 IX priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 30) PDF Standard 12B:1988 Sio techninio reglamento 9 priedas Šio techninio reglamento 7 priedas LST ISO 1738:2000 Vertinti sviesto kokybę, kai taikoma pirmame stulpelyje nurodyta rinkos reguliavimo priemonė, jeigu nenurodyta kitaip Sūris, pagamintas iš avių ir/arba ožkų pieno, Nr. 1255/1999/EB, taikomas įvertinant avių ir (arba) ožkų pieno sūrių kokybę skiriant paramą už minėtų sūrių privatų saugojimą ir kt. Karvių pienas <1% Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XV priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 51) Techninis reglamentas, nustatantis karvių pieno nustatymo ožkų piene ir iš ožkų pieno pagamintuose sūriuose analizės metodus, patvirtintas LR žemės ūkio ministro 2000-07-17 įsakymu Nr. 223 (Žin., 2001, Nr. 99-3145) Vertinti iš avių arba ožkų pieno pagamintų sūrių kokybę, kai taikoma pirmoje skiltyje nurodyta rinkos reguliavimo priemonė, jeigu nenurodyta kitaip Rūgštinis kazeinas, Nr. 2921/90/EEB 1 priedas, taikomas skiriant paramą už nugriebto pieno perdirbimą į kazeiną ir kazematus Drėgmė Riebalai Laisvasis rūgštingumas Ne daugiau kaip 12,00% Ne daugiau kaip 1,75% Ne daugiau kaip 0,30% (pieno rūgšties) PDF Standard 78C:1991 PDF Standard 127A:1988 PDF Standard 91:1979 LST ISO 5550:1996 LST ISO 5543:1996 LST ISO 5547 Vertinti rūgštinio kazeino kokybę, kai taikoma pirmoje skiltyje nurodyta rinkos reguliavimo priemonė, jeigu nenurodyta kitaip Fermentinis kazeinas, Nr. 2921/90/EEB 1 priedas, taikomas skiriant paramą už nugriebto pieno perdirbimą į kazeiną ir kazematus Drėgmė Riebalai Pelenai Ne daugiau kaip 12,00% Ne daugiau kaip 1,00% Ne mažiau kaip 7,50% PDF Standard 78C:1991 PDF Standard 127A:1988 PDF Standard 90:1979 LST ISO 5550:1996 LST ISO 5543:1996 LST ISO 5545 Vertinti fermentinio kazeino kokybę, kai taikoma pirmoje skiltyje nurodyta rinkos reguliavimo priemonė, jeigu nenurodyta kitaip Kazematai, Nr. 2921/90/EEB 1 priedas, taikomas skiriant paramą už nugriebto pieno perdirbimą į kazeiną ir kazematus Drėgmė Pieno baltymai Riebalai Pelenai Ne daugiau kaip 6,0% Ne mažiau kaip 88% Ne daugiau kaip 6,0% Ne daugiau kaip 6,0% PDF Standard 78C:1991 PDF Standard 92:1979 PDF Standard 127A:1988 PDF Standard 89:1979 arba PDF Standard 90:1979 LST ISO 5550:1996 LST ISO 5549 LST ISO 5543:1996 Laktoproteinų (kazeinų ir kazematų), skirtų žmonėms vartoti, techninis reglamentas, patvirtintas LR žemės ūkio ministro 2000-06-19 įsakymu Nr. 188 (Žin., 2000, Nr. 52-1514) arba LST ISO 5545 Vertinti kazematų kokybę, kai taikoma pirmoje skiltyje nurodyta rinkos reguliavimo priemonė, jeigu nenurodyta kitaip Produktas, Europos Komisijos reglamentas ir jo reguliuojama sritis Rodikliai Ribos ES taikomas pamatinis metodas Lietuvoje galiojantis atitinkamas pamatinis metodas Pastabos dėl reikalavimų taikymo šalyje Rūgštinis kazeinas, Nr. 2921/90/EEB 2 priedas, taikomas skiriant paramą už nugriebto pieno perdirbimą į kazeiną ir kazematus Drėgmė Riebalai Laisvasis rūgštingumas BBS Koliforminės bakterijos Termofilinės bakterijos Ne daugiau kaip 10,0% Ne daugiau kaip 1,5% Ne daugiau kaip 0,20% (pieno rūgšties) Ne daugiau kaip 30000/1 g Turi nebūti 0,1 g Ne daugiau kaip 5000/1 g IDF Standard 78C:1991 IDF Standard 127A:1988 IDF Standard 91:1979 IDF Standard 100B:1991, mėginys ruošiamas pagal IDF Standard 122C:1996 arba IDF Standard 73A:1985 Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XVI priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 60), mėginys ruošiamas pagal IDF Standard 122C:1996 arba IDF Standard 73A:1985 IDF Standard 100B:1991 mėginys ruošiamas pagal IDF Standard 122C:1996 arba IDF Standard 73A:1985, inkubuojama 48 h 55 „C temperatūroje saugant, kad neišdžiūtų terpė LST ISO 5550:1996 LST ISO 5543:1996 LST ISO 5547 LST 1559:1998; LST ISO 6610:1996en, mėginys ruošiamas pagal LST EN ISO 8261:2001en Šio techninio reglamento 12 priedas; LST ISO 5541/1:1996en; LSTIS0 5541/2:1996en; LST EN ISO 8261:2001en LST 1559:1998; LST ISO 6610:1996en; mėginys ruošiamas pagal LST EN ISO 8261:2001en; inkubuojama 48 h 55 „C temperatūroje saugant, kad neišdžiūtų terpė Vertinti rūgštinio kazeino kokybę, kai taikoma pirmoje skiltyje nurodyta rinkos reguliavimo priemonė, jeigu nenurodyta kitaip Fermentinis kazeinas, Nr. 2921/90/EEB 2 priedas, taikomas skiriant paramą už nugriebto pieno perdirbimą į kazeiną ir kazematus Drėgmė Riebalai Pelenai BBS Koliforminės bakterijos Termofilinės bakterijos Ne daugiau kaip 8,0% Ne daugiau kaip 1,0% Ne daugiau kaip 7,5% Ne daugiau kaip 30000/1 g Turi nebūti 0,1 g Ne daugiau kaip 5000/1 g IDF Standard 78C:1991 IDF Standard 127A:1988 IDF Standard 90:1979 IDF Standard 100B:1991, mėginys ruošiamas pagal IDF Standard 122C:1996 arba IDF Standard 73A:1985 Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XVI priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 60), mėginys ruošiamas pagal IDF Standard 122C:1996 arba IDF Standard 73A:1985 IDF Standard 100B:1991, mėginys ruošiamas pagal IDF Standard 122C:1996 arba IDF Standard 73A:1985, inkubuojama 48 h 55 „C temperatūroje saugant, kad neišdžiūtų terpė LST ISO 5550:1996 LST ISO 5543:1996 LST ISO 5545 LST 1559:1998; LST ISO 6610:1996en, mėginys ruošiamas pagal LST EN ISO 8261:2001en Šio techninio reglamento 12 priedas; LST ISO 5541/1:1996en; LSTIS0 5541/2:1996en; LST EN ISO 8261:2001en LST 1559:1998; LST ISO 6610:1996en; mėginys ruošiamas pagal LST EN ISO 8261:2001en; inkubuojama 48 h 55 „C temperatūroje saugant, kad neišdžiūtų terpė Vertinti fermentinio kazeino kokybę, kai taikoma pirmoje skiltyje nurodyta rinkos reguliavimo priemonė, jeigu nenurodyta kitaip Kazematai, Nr. 2921/90/EEB 2 priedas, taikomas skiriant paramą už nugriebto pieno perdirbimą į kazeiną ir kazematus Drėgmė Pieno baltymai Riebalai Pelenai BBS Koliforminės bakterijos Termofilinės bakterijos Ne daugiau kaip 6,0% Ne mažiau kaip 88,0% Ne daugiau kaip 6,0% Ne daugiau kaip 6,0% Ne daugiau kaip 30000/1 g Turi nebūti 0,1 g Ne daugiau kaip 5000/1 g IDF Standard 78C:1991 IDF Standard 92:1979 IDF Standard 127A:1988 IDF Standard 89:1979 arba IDF Standard 90:1979 IDF Standard 100B:1991, mėginys ruošiamas pagal IDF Standard 122C:1996 arba IDF Standard 73A:1985 Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XVI priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 60), mėginys ruošiamas pagal IDF Standard 122C:1996 arba IDF Standard 73A:1985 IDF Standard 100B:1991, mėginys ruošiamas pagal IDF Standard 122C:1996 arba IDF Standard 73A:1985, inkubuojama 48 h 55 °C temperatūroje saugant, kad neišdžiūtų terpė LST ISO 5550:1996 LST ISO 5549 LST ISO 5543:1996 Laktoproteinų (kazeinų ir kazematų), skirtų žmonėms vartoti, techninis reglamentas, patvirtintas LR žemės ūkio ministro 2000-06-19 įsakymu Nr. 188 (Žin., 2000, Nr. 52-1514) arba LST ISO 5545 LST 1559:1998; LST ISO 6610:1996en, mėginys ruošiamas pagal LST EN ISO 8261:2001en Šio techninio reglamento 12 priedas; LST ISO 5541/1:1996en; LSTIS0 5541/2:1996en; LST EN ISO 8261:2001en LST 1559:1998; LST ISO 6610:1996en; mėginys ruošiamas pagal LST EN ISO 8261:2001en; inkubuojama 48 h 55 „C temperatūroje saugant, kad neišdžiūtų terpė Vertinti kazematų kokybę, kai taikoma pirmoje skiltyje nurodyta rinkos reguliavimo priemonė, jeigu nenurodyta kitaip Produktas, Europos Komisijos reglamentas ir jo reguliuojama sritis Rodikliai Ribos ES taikomas pamatinis metodas Lietuvoje galiojantis atitinkamas pamatinis metodas Pastabos dėl reikalavimų taikymo šalyje Kazematai, Nr. 2921/90/EEB 3 priedas, taikomas skiriant paramą už nugriebto pieno perdirbimą į kazeiną ir kazematus Drėgmė Pieno baltymai Riebalai Laktozė Pelenai BBS Koliforminės bakterijos Termofilinės bakterijos Ne daugiau kaip 6,0% Ne mažiau kaip 85,0% Ne daugiau kaip 1,5% Ne daugiau kaip 1,0% Ne daugiau kaip 6,5% Ne daugiau kaip 30000/1 g Turi nebūti 0,1 g Ne daugiau kaip 5000/1 g PDF Standard 7 8C: 1991 IDF Standard 92:1979 PDF Standard 127A:1988 PDF Standard 106:1982 PDF Standard 89:1979 arba PDF Standard 90:1979 PDF Standard 100B:1991, mėginys ruošiamas pagal PDF Standard 122C:1996 arba PDF Standard 73A:1985 Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XVI priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 60), mėginys ruošiamas pagal PDF Standard 122C:1996 arba PDF Standard 73A:1985 PDF Standard 100B:1991 mėginys ruošiamas pagal PDF Standard 122C:1996 arba IDF Standard 73A:1985, inkubuojama 48 h 55 „C temperatūroje saugant, kad neišdžiūtų terpė LST ISO 5550:1996 LST ISO 5549 LST ISO 5543:1996 ISO 5548:1980 Laktoproteinų (kazeinų ir kazematų), skirtų žmonėms vartoti, techninis reglamentas, patvirtintas LR žemės ūkio ministro 2000-06-19 įsakymu Nr. 188 (Žin., 2000, Nr. 52-1514) arba LST ISO 5545 LST 1559:1998; LST ISO 6610:1996en, mėginys ruošiamas pagal LST EN ISO 8261:2001en Šio techninio reglamento 12 priedas; LST ISO 5541/1:1996en; LSTIS0 5541/2:1996en; LST EN ISO 8261:2001en LST 1559:1998; LST ISO 6610:1996en; mėginys ruošiamas pagal LST EN ISO 8261:2001en; inkubuojama 48 h 55 °C temperatūroje saugant, kad neišdžiūtų terpė Vertinti kazematų kokybę, kai taikoma pirmoje skiltyje nurodyta rinkos reguliavimo priemonė, jeigu nenurodyta kitaip Kombinuotieji pašarai ir nugriebto pieno milteliai (NPM), skirti gyvuliams šerti, Nr. 2799/1999/EB, taikomas skiriant paramą už nugriebto pieno miltelių sunaudojimą gyvuliams šerti Drėgmė (rūgščių pasukų miltelių) Baltymai Drėgmė (NPM) Riebalai (NPM) Fermentinės išrūgos (NPM) Krakmolas (NPM) Drėgmė (mišiniuose) Riebalinės medžiagos (mišiniuose) Fermentinės išrūgos (mišiniuose) NPM kiekis (galutiniame produkte) Riebalai (galutiniame produkte) Ne daugiau kaip 5,0% Ne mažiau kaip 31,4% sausųjų neriebalinių medžiagų Ne daugiau kaip 5,0% Ne daugiau kaip 11,0% Turi nebūti Turi nebūti Ne daugiau kaip 5,0 % sausosios neriebalinės medžiagos Turi nebūti Ne mažiau kaip 50% Ne mažiau kaip 2,5% arba 5 % Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XXIV priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 84) PDF Standard 20B:1993 PDF Standard 26A:1993 PDF Standard 9C:1987 Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XIX priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 69) Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XXIII priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 83) PDF Standard 26A:1993 Europos Komisijos direktyva 84/4/EEC (OJ L 15, 1984 01 18, p. 28) (OJ L 015,1984 01 18, p. 28) Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XIX priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 69) Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XXII priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 80) Europos Komisijos direktyva 84/4/EEC (OJ L 15, 1984 01 18, p. 28) Sio techninio reglamento 20 priedas LST PDF Standard 20B:1995 Dehidratuoto konservuoto pieno, skirto žmonėms vartoti, techninis reglamentas, patvirtintas LR žemės ūkio ministro 2000-06-19 įsakymu Nr. 188 (Žin., 2000, Nr. 52-1514) LST EN ISO 1736 Šio techninio reglamento 15 priedas Šio techninio reglamento 19 priedas Nėra Nėra Šio techninio reglamento 15 priedas Šio techninio reglamento 18 priedas Nėra Vertinti kombinuotųjų pašarų ir nugriebto pieno miltelių kokybę, kai taikoma pirmoje skiltyje nurodyta rinkos reguliavimo priemonė, jeigu nenurodyta kitaip Produktas, Europos Komisijos reglamentas ir jo reguliuojama sritis Rodikliai Ribos ES taikomas pamatinis metodas Lietuvoje galiojantis atitinkamas pamatinis metodas Pastabos dėl reikalavimų taikymo šalyje Krakmolas (galutiniame produkte) Ne mažiau kaip 2 % Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XXIII priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 83) Sio techninio reglamento 19 priedas Varis (galutiniame produkte) 25 ppm (mg/kg) Dir. 78/633/EEC (OJ L 206,1978 07 29, p. 43) Cinko bacitracino, flavofosfolipolio, mikroelementų – geležies, vario, mangano ir cinko kiekio pašaruose nustatymo techninis reglamentas, patvirtintas LR žemės ūkio ministro 2001-09-27 įsakymu Nr. 337 (Žin., 2001, Nr. 84-2952) Purkštinio džiovinimo NPM Nr. 322/96/EB, taikomas superkant NPM laikymui pagal intervencines schemas Riebalai Baltymai Drėgmė Rūgštingumas (0,1 mol/1 NaOH) Laktatai Fosfatazė Tirpumas Suskrudę dalelės BBS Koliforminės bakterijos Pasukos Fermentinės išrūgos Rūgščios išrūgos Antimikrobinės medžiagos Ne daugiau kaip 1 % Ne mažiau kaip 31,4% SNM Ne daugiau kaip 3,5% Ne daugiau kaip 19,5 ml Ne daugiau kaip 150 mg/100 g Neigiama Ne daugiau kaip 0,5 ml, 24 °C temperatūroje Diskas B (ne mažiau kaip 15,0 mg) 40000/1 g Turi nebūti 0,1 g Turi nebūti Turi nebūti Turi nebūti IDF Standard 9C:1987 IDF Standard 20B:1993 IDF Standard 26A:1993 IDF Standard 86:1981 IDF Standard 69B:1987 ISO 3356:1975 IDF Standard 129A:1988 ADPI:1990 IDF Standard 100B:1991, mėginys ruošiamas pagal IDF Standard 122C:1996 arba IDF Standard 73A:1985 Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XVI priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 60), mėginys ruošiamas pagal IDF Standard 122C:1996 arba IDF Standard 73A:1985 Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XX priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 74) Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XVIII priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 63) Kompetentingų institucijų patvirtintas metodas Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 XXI priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 79) LSTEN ISO 1736 LSTIDF20B:1995 Dehidratuoto konservuoto pieno, skirto žmonėms vartoti, techninis reglamentas, patvirtintas LR žemės ūkio ministro 2000-06-19 įsakymu Nr. 188 (Žin., 2000, Nr. 52-1514) LST ISO 6091 LST ISO 8069:1998 LST ISO 3356:1998 LST ISO 8156 Nėra LST 1559:1998; LST ISO 6610:1996en, mėginys ruošiamas pagal LSTEN ISO 8261:2001en Šio techninio reglamento 12 priedas; LSTIS0 5541/l:1996en; LSTIS0 5541/2:1996en; LSTEN ISO 8261:2001en Šio techninio reglamento 16 priedas Šio techninio reglamento 14 priedas Nėra Šio techninio reglamento 17 priedas Vertinti NPM kokybę, kai taikoma pirmoje skiltyje nurodyta rinkos reguliavimo priemonė, jeigu nenurodyta kitaip B dalis. Šioje dalyje išvardyti metodai pagal ES reglamentus: Nr. 2658/87/EEB, Nr.2414/98/EB, Nr. 174/1999/EB, Nr. 1374/98/EB, Nr. 2508/97/EB taikomi produktams importo, eksporto ir, jei nenurodyta kitaip, tarptautinių sutarčių atvejais Produktas, KPN kodas Parametras Ribos Pamatinis metodas Lietuvoje galiojantis pamatinis metodas Pienas ir grietinėlė nekoncentruoti, be cukraus ir kitų šaldiklių, 0401 Riebalai (< 6 %) Riebalai (> 6%) Ribos nurodytos KPN IDF Standard 1D:1996 IDF Standard 16C:1987 LSTISO1211:2000en LST EN ISO 2450:2000en Pienas ir grietinėlė koncentruoti arba saldinti cukrumi arba kitais šaldikliais, 0402 Riebalai (skysti) Riebalai (kieti) Baltymai Ribos nurodytos KPN IDF Standard 13C:1987 IDF Standard 9C: 1993 IDF Standard 20B:1993 LSTEN ISO 1737 LSTEN ISO 1736 LST IDF Standard 20B:1995 Sacharozė (normalus kiekis) Sacharozė (mažas kiekis) Sausosios medžiagos (SSP) Sausosios medžiagos (SPG) IDF Standard 35A:1992 Nėra Europos ar tarptautinio pamatinio metodo, galioja kompetentingų institucijų patvirtintas metodas IDF Standard 15B:1991 IDF Standard 21B:1987 LST 1494:1997 Nėra LST ISO 6734:1998 LSTIDF21B:1996 Produktas, KPN kodas Parametras Ribos Pamatinis metodas Lietuvoje galiojantis pamatinis metodas Drėgmė (sausasis pienas ir grietinėlė) IDF Standard 26A: 1993 Pasukos, raugintas pienas ar grietinėlė, koncentruoti arba nekoncentruoti, saldinti arba nesaldinti, 0403 Riebalai Baltymai Sacharozė (normalus kiekis) Sacharozė (mažas kiekis) Drėgmė (rūgščių pasukų milteliai) Drėgmė (saldžių pasukų milteliai) Sausosios medžiagos (kiti produktai) Rbos nurodytos KPN IDF Standard 1D:1996, IDF Standard 9C:1987, IDF Standard 16C:1987, IDF Standard 22B:1987 IDF Standard 126A:1988 IDF Standard 20B:1993 IDF Standard 35A: 1992 Nėra Europos ar tarptautinio pamatinio metodo, galioja kompetentingų institucijų patvirtintas metodas Europos Komisijos reglamentas (EC) Nr. 213/2001 XXIV priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 84) IDF Standard 26A: 1993 Nėra Europos ar tarptautinių pamatinių metodų, galioja kompetentingų institucijų patvirtinti metodai LSTISO1211:2000en LSTEN ISO 1736 LST EN ISO 2450:2000en LSTEN ISO 7208:2000en ISO 8262/3:1987 LST 1494:1997 Nėra Šio techninio reglamento 20 priedas Išrūgos, koncentruotos arba ne, saldintos cukrumi ar kitais šaldikliais; produktai, pagaminti iš natūralių pieno komponentų, 0404 Riebalai Baltymai Sacharozė (normalus kiekis) Rbos nurodytos KPN Rbos nurodytos KPN IDF Standard 9C:1987, IDF Standard 16C:1987, IDF Standard 22B:1987 IDF Standard 20B:1993 IDF Standard 35A: 1992 LSTEN ISO 1736 LST EN ISO 2450:2000en LSTEN ISO 7208:2000en LSTJX)F20B:1995 LST 1494:1997 0404 90 Sacharozė (mažas kiekis) Baltymai Drėgmė Sausosios medžiagos (Koncentruotų produktų) Nėra Europos ar tarptautinio pamatinio metodo, galioja kompetentingų institucijų patvirtintas metodas IDF Standard 20B:1993 IDF Standard 26A: 1993 IDF Standard 15B:1991 IDF Standard 21B:1987 Nėra LST IDF Standard 20B:1995 LST ISO 6734:1998 ISO 6731:1989 Sviestas ir kiti pieno kilmės riebalai; tepamieji pieno riebalai, 0405 Riebalai O'eigu jų <85%) Rbos nurodytos KPN Europos Komisijos reglamento (EC)Nr. 213/2001 XI priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 34) Šio techninio reglamento 9 priedas Sviestas Lydytas sviestas Drėgmė SNM Valgomoji druska Riebalai O'eigu jų >99%) Drėgmė (j'eigu riebalų > 99%) Europos Komisijos reglamento (EC) Nr. 213/2001 IX priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 30) Europos Komisijos reglamento (EC)Nr. 213/2001 X priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 32) IDF Standard 12B:1988 IDF Standard 24:1964 IDF Standard 23A:1988 Sio techninio reglamento 7 priedas Šio techninio reglamento 8 priedas LST ISO 1738:2000 Nėra Nėra Sūris ir varškė, 0406 Rebalai Sausosios medžiagos Sausosios medžiagos (sūris Ricotta) Valgomoji druska Laktozė Rbos nurodytos KPN IDF Standard 5B:1986 IDF Standard 4A: 1982 IDF Standard 58:1970 IDF Standard 88A:1988 IDF Standard 79B: 1991 LST ISO 1735:1997 LSTJX)F4A:1996 ISO 2920:1974 LST ISO 5943:2000 Nėra Kombinuotieji pašarai, 2309 Laktozė Rbos nurodytos KPN Europos Komisijos reglamento (EC)Nr. 213/2001 XVII priedas (OJ L 37, 2001 02 07, p. 61) Sio techninio reglamento 13 priedas ______________ Pieno ir pieno produktų pamatinių analizės metodų taikymo techninio reglamento 2 priedas ĮPRASTINIAIS METODAIS GAUTŲ REZULTATŲ, KURIE YRA ARTIMI NURODYTIEMS SUDĖTIES IR KOKYBĖS REIKALAVIMŲ REGLAMENTUOSE, TIKRINIMO PROCEDŪRA Jeigu m0 yra riba, nurodyta sudėties ir kokybės reikalavimų reglamente, tai nustatymo (sprendimo) ribai yra: L = m0; jeigu Rįpr/Rpam<l; R^ – įprastinio metodo atkuriamumo riba; Rpam – pamatinio metodo atkuriamumo riba. Jeigu m0 yra viršutinė riba, o R^/R? llm > 1, tai nustatymo riba apskaičiuojama pagal formulę: L = mc– [(R^ I Rpam) -1] x CrD9i. Jeigu tokiomis pačiomis sąlygomis m0 yra apatinė riba, tai nustatymo riba apskaičiuojama pagal formulę: L = mc+[( Rįpr/Rpam)-l]xCrD95; kur CrD95 – pamatinio metodo kritinis skirtumas (žr. 4 priedą). Kai m0 yra viršutinė riba, įprastiniu metodu gautas galutinis rezultatas, viršijantis nustatymo ribą, turi būti pakeičiamas pamatiniu metodu gautu galutiniu rezultatu. Šis galutinis rezultatas turi būti grindžiamas ne mažesniu skaičiumi analizių (mėginių) kaip įprastiniu metodu gautas galutinis rezultatas. Kai m0 yra apatinė riba, tokia pati procedūra turi būti taikoma įprastiniu metodu gautam galutiniam rezultatui, esančiam žemiau nustatymo ribos. PASTABA. Aukščiau aprašyta metodika gali būti taikoma, jeigu nėra aptinkamų matricos efektų. Matricos efektai gali būti aptinkami nustatant kiekvieno kalibravimui naudojamo mėginio analizės rezultatų, gautų pamatiniu ir įprastiniu metodu, skirtumą . Standartinis nuokrypis, apskaičiuojamas pagal formulę: kur m – kalibravimui naudojamų mėginių skaičius; palyginamas su pamatinio ir įprastinio metodų standartinių pakartojamumo nuokrypių aritmetiniu vidurkiu: Matricos efekto negalima atmesti, jeigu: kur: f= m (f– laisvės laipsnių skaičius); a-paklaidos tikimybė; a= 0,05. Šiuo atveju reikia papildomo tyrimo, kad galėtų būti fiksuojama nustatymo riba. ______________ Pieno ir pieno produktų pamatinių analizės metodų taikymo techninio reglamento 3 priedas ATKURIAMUMO RIBŲ NUSTATYMO PROCEDŪROS a) Atitikimo su žinoma atkuriamumo riba nustatymo procedūra (cheminė analizė) Kaip paisoma atkuriamumo ribos, tikrinama palyginant laboratorijos rezultatus su patyrusios laboratorijos“ rezultatais, gautais naudojant tapačius mėginius. Abiejose laboratorijose nustatymas atliekamas po du kartus, o rezultatai įvertinami pagal formulę: kur: CrD95 -kritinis skirtumas (P = 0,95); y-,      – dviejų 1-osios laboratorijos gautų rezultatų aritmetinis vidurkis; y2         – dviejų 2-osios laboratorijos gautų rezultatų aritmetinis vidurkis; R       – atkuriamumo riba, nustatoma interpoliavimo būdu; R       – pakartojamumo riba, jei tikslumas reikiamo lygio. Jeigu kritinis skirtumas viršijamas, tai per du mėnesius turi būti atliktas kitas eksperimentas. Jeigu antrojo eksperimento rezultatai neatitinka atkuriamumo ribos, įgaliotos institucijos privalo imtis būtinų priemonių. b) Laikinosios atkuriamumo ribos nustatymo procedūra (cheminė analizė) Laikinoji atkuriamumo riba «ki]c nustatoma pagal lygtį: kur: yt – dviejų 1-osios laboratorijos gautų rezultatų vidurkis; y2 – dviejų 2-osios laboratorijos gautų rezultatų vidurkis (žr. 3 a priedą); r – pakartojamumo riba arba laikinoji pakartojamumo riba. PASTABOS: 1. Rlaik gali būti naudojama skaičiuojant kritinius skirtumus. 2. Rlaik prilyginamas Ir, jeigu apskaičiuotoji Rlaik vertė yra mažesnė kaip Ir. Patyrusioj i laboratorija turėtų būti viena iš laboratorijų, sėkmingai dalyvavusių atestuojant tyrimų metodą arba sėkmingai pasirodžiusių tikrinant laboratorijų patyrimą. 3. Jeigu apskaičiuotoji vertė yra didesnė kaip 3r arba viršija IR, prognozuojamą iš Honvitz*) lygties, tai Rlaik vertė yra nepriimtinai didelė ir jos negalima naudoti kritiniam skirtumui skaičiuoti. 4. Rlaik turi būti nustatomas mažiausiai kartą per metus remiantis dviejose laboratorijose gautais rezultatais (žr. 4 priedą). 5. Kritiniams skirtumams skaičiuoti turi būti naudojamas Rlaik vidurkis. RMk vidurkiui taikomos 2-ojoje ir 3-iojoje pastabose nurodytos taisyklės. Atkuriamumo riba (R vertė) gaunama iš apskaičiuotos RSDr vertės pagal formulę: ______________ Pieno ir pieno produktų pamatinių analizės metodų taikymo techninio reglamento 4 priedas ĮTEISINTAIS METODAIS GAUTŲ ANALIZĖS REZULTATŲ ĮVERTINIMO PROCEDŪRA Jeigu analizės rezultatas rodo, kad leidžiamoji riba yra viršijama, apskaičiuojamas dviejų ar daugiau gautų rezultatų aritmetinis vidurkis. Tai turi būti daroma taip: 1. Kai analizės rezultatas atitinka vienintelio nustatymo rezultatą, turi būti atliekama kita analizė pakartojamumo sąlygomis. Jeigu dvi analizės negali būti atliktos pakartojamumo sąlygomis, atliekamos papildomos dvi analizės pakartojamumo sąlygomis ir šie rezultatai naudojami įvertinti, ar paisoma kritinio skirtumo. 2. Nustatomas absoliutinis skirtumas tarp pakartojamumo sąlygomis gautų rezultatų aritmetinio vidurkio ir leistinos ribos. Jeigu skirtumo absoliutinė vertė viršija kritinį skirtumą, tai reiškia, kad analizuotas mėginys neatitinka reikalavimų. Kritinis skirtumas nustatomas pagal formulę: kur:    y                    – gautų rezultatų aritmetinis vidurkis; mo                 – riba; n                    – analizių (mėginių) skaičius. Jeigu tikslumas reikiamo lygio, tai r iri? gali tekti nustatyti interpoliavimo būdu. Paprastai pateiktas galutinis mėginio analizės rezultatas turi rodyti, kad jis atitinka ribas. Galutiniai rezultatai: – nuo m0 iki m0 + CrD95 (| y -m0\), jeigu riba yra maksimali; – nuo m0 iki m0 – CrD95 (| y -m0\), jeigu riba yra minimali, gali pasitaikyti tik išimtinais atvejais. Galutiniai rezultatai, patenkantys į minėtus ruožus, yra priimtini tik tuo atveju, jeigu pasitaiko ne daugiau kaip kartą iš kiekvienų penkių siuntos mėginių. Jeigu yra analizuojami mažiau kaip penki mėginiai iš siuntos, tai yra priimtinas tik vienas rezultatas, patenkantis į minėtus ruožus. Tačiau jeigu gamintojas pakartotinai tiekia siuntas, turi būti laikomasi taisyklės, kad gali būti priimtinas tik vienas rezultatas, patenkantis į minėtus ruožus per penkis tikrintus mėginius. 3. Jeigu galutinis rezultatas x yra apskaičiuojamas pagal formulę x=yi±y2 (pvz., skaičiuojant sviesto riebalų kiekį, reikia drėgmės plius sviesto sausosios neriebalinės medžiagos kiekio), o yi ir y2 yra vieno tipo analizių galutiniai rezultatai, tai x galutinių rezultatų pakartojamumas rx ir atkuriamumas Rx apskaičiuojami taip: kur r\ ir r2 atitinkamaiyraj>i iry2pakartojamumo ribos, o R\ ir R2 – atkuriamumo ribos. x palyginamas su m0, vadovaujantis 1 ir 2 punktuose nurodytomis taisyklėmis. Kritinis skirtumas nustatomas pagal formulę: kur x – gautų Xl rezultatų aritmetinis vidurkis. 4. Jeigu galutinis rezultatas apskaičiuojamas pagal tokią formulę: (pavyzdys – sūrio sausosios medžiagos riebalų kiekis), o yi ir y2 yra vieno tipo analizės galutiniai rezultatai, tai absoliučias pakartojamumo rx ir atkuriamumo Rx ribas galima apskaičiuoti taip: kur: fti – riba arba norima vertė, atitinkanti >>i (pvz., riebalai); ĮH – riba arba norima vertė, atitinkanti y2 (pvz., sausoji medžiaga); kur: n – pakartojamumo riba, yi; r2 – pakartojamumo riba, y2; kur: Ri– atkuriamumo riba, yv, R2– atkuriamumo riba, y2. rx ir Rx apskaičiavimo procedūros tinka tik tuo atveju, kai santykinės pakartojamumo ir atkuriamumo ribos (r1*, R1*, r2*, R2) yra ne didesnės kaip 0,15. x yra lyginamas su riba įix vadovaujantis 1 ir 2 punktuose nurodytomis taisyklėmis. Kritinis skirtumas nustatomas pagal formulę: kur x – chronologine tvarka*) gautų x rezultatų aritmetinis vidurkis. ______________ Pieno ir pieno produktų pamatinių analizės metodų taikymo techninio reglamento 5 priedas VIDINĖ KOKYBĖS KONTROLĖ a) Vidinės kokybės kontrolės (VKK; angį. IQC) procedūra (cheminė analizė) Kontrolinės medžiagos apibūdinimas VKK tikslams naudojama medžiaga tiriama visai pagal tokią pat arba iš dalies tokią pat procedūrą kaip ir tikrinamos (tiriamosios) medžiagos. Kontroline medžiaga gali būti: sertifikuota etaloninė medžiaga; savoji etaloninė medžiaga; tarplaboratoriniais testais patvirtinta medžiaga; medžiaga su pridėtu ieškomu komponentu. VKK diegimo procedūra Laboratorija turėtų diegti VKK pagal IUPAC dokumente „Vieningos vidinės kokybės kontrolės analizinėse laboratorijose taisyklės“ (Harmonized Guidelines for Internal Quality Control in analytical laboratories1) aprašytą procedūrą. VKK atliekama įterpiant kontrolines medžiagas į analizių seką arba kartojant tiriamojo mėginio analizę. Kontrolinių medžiagų cheminė sudėtis turi būti panaši kaip tiriamųjų mėginių, jos turi būti pakankamai stabilios reikiamą laiką. Turi būti akivaizdu, kad jos gali būti tinkamai padalytos į identiškas dalis su reikiamas ribas atitinkančia analitės koncentracija. Kontrolinės medžiagos turi būti įterpiamos ne mažiau kaip vieną kartą į kiekvieną analizių seriją o gautos vertės turi būti atidedamos kontrolės diagramoje, kad būtų galima įvertinti ilgalaikes paklaidas. Be to, laboratorija turi periodiškai parodyti, kad analizių serijoje išlaikomos pakartojamumo sąlygos. Tai gali būti padaroma kartojant kontrolinės medžiagos ir (arba) tiriamosios medžiagos analizes. Šių analizių rezultatai turėtų būti palyginami su paskelbtais pakartojamumo duomenimis ir turimais pačios laboratorijos tikslumo duomenimis. Kai naudojamos kontrolinės medžiagos, tai gautos kontrolinių medžiagų tarpserijinių analizių parametrų vertės turi būti atidedamos Shewhart'o diagramoje (ISO 8258:1991) su reikiamomis kontrolinėmis ribomis. Kontrolinės ribos turi būti nurodomos ties kur s, – bendrasis standartinis nuokrypis; o įspėjamosios ribos-ties: Bendrasis standartinis nuokrypis: kur: sb – tarpserijinis standartinis nuokrypis; sw – serijos standartinis nuokrypis; n– analizių skaičius. Tuo atveju, kai kontrolinės medžiagos nenaudojamos (pvz., dėl stabilumo stokos), kiekvienoje analizių serijoje mažiausiai vienos iš tiriamųjų medžiagų analizė turi būti kartojama. Serijos dubliuojamų analizių (žr. 3 priedą) rezultatų absoliutusis skirtumas turi būti atidedamas diagramoje. Centrinė linija yra 1,128 sw, žemutinė riba – 0, viršutinė kontrolinė riba -3,686 sw. (Kur sw yra serijos standartinis nuokrypis.) Kai koncentracijos ribos plačios, kontrolės metodika turi numatyti mažos ir didelės koncentracijos medžiagas. Jeigu tiriamosios medžiagos apima platų analitės koncentracijų ruožą laboratorija turi nustatyti ryšį tarp tikslumo ir koncentracijos lygio. Jeigu tikslumas yra proporcingas koncentracijai, tolesnė kontrolė turi būti grindžiama santykiniu tikslumu (t. y. absoliutiniu skirtumu, išreikštu vidurkio procentais). Analizių sistemos būsena nekontroliuojama, jeigu yra bet kuri iš šių sąlygų: a) diagramoje užrašoma vertė patenka už kontrolinių ribų; b) užrašoma vertė ir ankstesnioji vertė patenka už perspėjamųjų ribų, bet lieka tarp kontrolinių ribų; c) kai naudojamos kontrolinės medžiagos, – devynios iš eilės vertės patenka į tą pačią pusę nuo vidurkio linijos. Į nekontroliuojamą būseną laboratorija turi reaguoti: a) sustabdydama analizes, iki bus padaryti diagnostiniai tyrimai ir imtasi korekcinių veiksmų, arba b) atmesdama rezultatų seriją ir pakartodama tiriamosios medžiagos analizę. b) Savų kontrolinių medžiagų parinkimo ir pačios laboratorijos tikslumo ribų nustatymo procedūra (cheminė analizė) Pačioje laboratorijoje tikslumo duomenys gali būti gauti kartotine kontrolinių medžiagų ir (arba) tiriamųjų mėginių analize. Laboratorijos, nustatydamos analizių serijų rezultatų kitimo ir tarpserijinio kitimo tikslumo parametrus, vėliau naudojamus sudarant kontrolės diagramas, turi vadovautis toliau aprašoma procedūra. Laboratorijos gali pritaikyti ir kitokias procedūras su sąlyga, jeigu jas taikant gaunami duomenys yra patikimo tikslumo. 1. Kontrolinių medžiagų parinkimas Kai laboratorija naudoja kontrolines medžiagas, pirmiausia turi būti sukaupiami duomenys, kad būtų galima nustatyti ribas. Kai įmanoma, turi būti naudojamos sertifikuotos etaloninės medžiagos (SEM). Galimos kontrolinės medžiagos turi būti analizuojamos pakartojamumo sąlygomis analizių serijoje, į seriją atsitiktine tvarka įterpiant tinkamas SEM, su pakartojimu. Kai šis būdas yra neįmanomas, laboratorijos turi stengtis dalyvauti patyrimo nustatymo testuose ir sutarimu nustatyti sutartinius vidurkius (priskirtines vertes), kurie gali būti laikomi sutartiniu tikruoju vidurkiu, kuriam būdinga tam tikra neapibrėžtis. Kitos procedūros numato tikrųjų verčių nustatymą skaičiuojant arba specialiai užkrėstų (angį spiked) kontrolinių medžiagų naudojimą. Be to, kai laboratorija reguliariai atlieka tokias analizes ir jau yra įdiegusi statistinę kontrolę, kokios nors naujos kontrolinės medžiagos (pvz., reikalingos todėl, kad pasibaigė atsargos) turi būti parenkamos atsižvelgiant į analizes, kurios yra kontroliuojamos naudojant esamas medžiagas. 2. Ribų nustatymas Turėdama parinktą kontrolinę medžiagą laboratorija turi naudoti ją nustatydama serijos ir tarpserijinio tikslumo parametrus. Reikalaujama, kad nustatant tikslumą serijoje dviguba kontrolinės medžiagos analizė būtų atliekama mažiausiai 12 kartų. Dubliuojamos analizės turi būti daromos pakartojamumo sąlygomis, t. y. to paties analitiko, su tais pačiais reagentais ir t. t. Dubliuojamos kontrolinės medžiagos analizės turi būti įterptos į analizių seriją atsitiktine tvarka. Kiekviena dubliuojamoji analizė turi būti daroma atskirą dieną per laiko tarpą, kad teisingai atspindėtų kitimą tarp serijų, įvertinant normalius kitimus, pavyzdžiui, reagentų, matuoklių pakartotinio kalibravimo ir, jeigu reikia, skirtingų analitikų. PASTABA. Duomenų, kurie netiksliai reprezentuoja tarpserijinį kitimą naudojimas gali lemti nereikalingą analizių kartojimą dėl nustatytų pernelyg griežtų ribų. Priešingai, laboratorija, pateikianti pernelyg netikslius tikslumo duomenis, gali negebėti atitikti pamatiniuose metoduose nustatytų ribų, gali pasirodyti kaip prastesnė lyginant su panašaus lygio laboratorijomis ir gali negauti numatytam tikslui tinkamų duomenų. 2.1. Tikslumo serijoje nustatymas 2.1.1. Tikslumas serijoje, kai naudojama kontrolinė medžiaga Dubliuojami duomenys (mažiausiai 12 porų) pirmiausia turi būti tikrinami pagal Cochran'o didžiausiosios dispersijos kriterijų. Tai atitinka didžiausio dubliuojamų duomenų poros skirtumo kvadrato ir duomenų porų skirtumų kvadratų sumos santykį: kur d1– dubliuoj amų duomenų poros skirtumas. Cochran'o kriterijaus c vertė lyginama su lentelėse pateiktomis vertėmis (ISO 5725:1994). Kai vertė gali būti priskirta išsimėčiusioms arba atmestinoms, toks rezultatas turi būti ištirtas, kad būtų nustatyta, ar tai yra, pavyzdžiui, techninė klaida, skaičiavimo klaida, apsirikimas atliekant analizę, blogo mėginio analizė. Jeigu išaiškinta techninės klaidos esmė yra tokia, kad ji rodo, jog abejotino rezultato negalima pakeisti, jis turi būti atmestas kaip tikrai netinkamas. Jeigu lieka išsimėčiusių arba atmestinų rezultatų, kurių neįmanoma paaiškinti, išsimėtę rezultatai yra laikomi tinkamais, o statistiškai atmestini atmetami. Laboratorija turi stengtis gauti papildomų rezultatų verčių. Kai laboratorija jau yra įsitikinusi, kad nebėra atmestinų duomenų, serijos standartinis nuokrypis sw gaunamas taip, kaip toliau aprašyta. Kiekvienos iš p dubliuojamų duomenųporos xū, xa suma ir dubliuojamų duomenų skirtumas apskaičiuojami ir susumuojami taip: Serijos standartinis nuokrypis yra: Laboratorijoje pasiekiamo tikslumo riba yra 2,8 sw. Jeigu naudojamas pamatinis metodas, laboratorijoje pasiekiamo tikslumo riba turi būti palyginama su paskelbta pakartojamumo riba. Laboratorija turi vykdyti pamatinio metodo reikalavimus. Jeigu pakartojamumo riba neatitinka, turi būti ištirtos neatitikimo priežastys. Apibrėžtos ribos turi būti laikomos laikinomis ir peržiūrimomis. 2.1.2. Tikslumas serijoje, kai kontrolinės medžiagos nėra Laboratorija gali nuspręsti nustatyti tikslumą serijoje dubliuojamomis reprezentatyviųjų mėginių analizėmis (mažiausiai 12 dubliuojamų analizių). Tais atvejais, kai neįmanoma naudoti kontrolinių medžiagų, pavyzdžiui, dėl nestabilumo, dubliuojami duomenys turi būti renkami pagal šį metodą. PASTABA. Laikoma, kad šios analizės apima palyginti siaurą verčių ruožą todėl visiems mėginiams gali būti priskirta viena vertė. Tais atvejais, kai rezultatų ruožas yra platesnis, pavyzdžiui, viršija didumo eilę, o tikslumas priklauso nuo koncentracijos lygio, laboratorijos turi ištirti galimybę naudoti santykinius standartinius nuokrypius. Duomenys turi būti tikrinami pagal Cochran'o kriterijų, kaip nurodoma 2.1.1. Kai laboratorija įsitikina, kad duomenys yra be atmestinųjų, serijos standartinis nuokrypis ir sava tikslumo riba gaunama taip, kaip aprašyta. Serijos standartinis nuokrypis sw gali būti naudojamas kontrolės diagramoms sudaryti (žr. 2 priedą). Apibrėžtos ribos turi būti laikomos laikinomis ir peržiūrimomis. 2.2. Tikslumo serijoje nustatymas Apskaičiuojamas kiekvienos poros vidurkis sJ2 ir jie tikrinami pagal Grubbs'o kriterijų (ISO 5725:1994). Atmestinųjų ar išsimėčiusiųjų duomenų atmetimo ir priėmimo kriterijus yra toks, koks aprašytas 2.1.1 punkte. Laboratorija turi stengtis gauti pakaitinių verčių bet kuriam atmestam rezultatui pakeisti. Kai laboratorija jau yra įsitikinusi, kad duomenys yra be atmestinųjų, apskaičiuojamas tarpserijinis standartinis nuokrypis sb arba j is yra lygus nuliui, j eigų pošaknio reiškinio ženklas yra neigiamas. Bendrasis standartinis nuokrypis sh naudojamas n analizių vidurkio kontrolės diagramoms sudaryti (žr. 2 priedą). Apibrėžtos ribos turi būti laikomos laikinomis ir peržiūrimomis. 3. Pradinių ribų peržiūra Kontrolinės ribos, apibrėžtos taip, kaip aprašyta anksčiau, turi būti laikomos pradiniais įverčiais. Kad būtų galima atna …