LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS

LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS GENERALINIO DIREKTORIAUS ĮSAKYMAS DĖL KELIŲ PRIEŽIŪROS VADOVO VI DALIES „KELIŲ APŽIŪRŲ METODIKA KPV KAM-08“ PATVIRTINIMO 2009 m. sausio 26 d. Nr. V-32 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-457 „Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 133-5041), 13.4 punktu, tvirtinu Kelių priežiūros vadovo VI dalį „Kelių apžiūrų metodika KPV KAM-08“ (pridedama). GENERALINIS DIREKTORIUS                                           VIRGAUDAS PUODŽIUKAS PATVIRTINTA Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-32 KELIŲ PRIEŽIŪROS VADOVAS VI DALIS KELIŲ APŽIŪRŲ METODIKA KAM-08 I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kelių priežiūros vadovo VI dalis „Kelių apžiūrų metodika KAM-08“ (toliau – Metodika) keičia norminį dokumentą „Kelių apžiūrų metodika KAM-99“, 1999 m. balandžio 30 d. patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus pavaduotojo. Atnaujinant Kelių apžiūrų metodiką KAM-99, taikytos per 1999-2007 m. pakeistų ir atsiradusių naujų norminių dokumentų, susijusių su valstybinės reikšmės automobilių kelių (toliau – keliai) technine priežiūra (žr. įsakymą [5.1], statybos taisykles [5.2], vadovą [5.3]), nuostatos, atsižvelgta į kelių apžiūras atliekančių specialistų, atsakingų už kelių techninę priežiūrą valstybės įmonių darbuotojų (statybos taisyklės [5.2]), kelių techninės priežiūros techninių prižiūrėtojų (toliau – kelių techninės priežiūros inspektoriai), kelių naudojimo priežiūros vykdytojų pastabas ir pasiūlymus. 2. Metodika taikoma nustatyti kelio elementų (jų dalių) defektų ([6.7] sąvoka), kurie turi būti pašalinami, atliekant nuolatinius ir periodinius (taisyklės [5.6]) privalomus kelių techninės priežiūros darbus (toliau – PD), kiekiui, vertinant pagal defektyvius kilometrus. Pagal defektų kiekį ar įvertį balais įvertinama kelių būklė ir atliktų PD kokybė. 3. Bedefektės priežiūros procentas ir (arba) įvertis balais nustatomas, atliekant apžiūras (6.2 sąvoka) Metodikoje nurodytais būdais. 3.1. Atliekamos šios kelių apžiūros: – patrulinės (6.3 sąvoka); – eilinės (6.4 sąvoka); – specialiosios vidinės (6.5 sąvoka); – specialiosios kontrolinės (6.6 sąvoka). 4. Atsižvelgiant į vadovo [5.3] reikalavimus, Metodikoje nustatyti pažaidų, kurios fiksuojamos kaip kelio elemento priežiūros defektai, dydžiai ir pateikti defektų kodai, kuriuos galima taikyti kompiuterizuotam defektų fiksavimui, taip pat nurodyti detalūs defektų dydžiai. Pateikti pagal balus diferencijuoti defektų kriterijai ir jiems taikyti kitos sandaros kodai. II SKYRIUS. NUORODOS 5. KPV VI dalyje pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus: 5.1. Statinių, kurių naudojimo priežiūrą vykdo Susisiekimo ministerijos įgaliotos įmonės, įstaigos prie ministerijos, techninės priežiūros taisykles, patvirtintas susisiekimo ministro 2004 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 3-517 (Žin., 2004, Nr. 167-6141); 5.2. statybos taisykles ST 8871063.09:2004 „Automobilių kelių techninė priežiūra“, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. V-62 (Žin., 2004, Nr. 103-3815); 5.3. Kelių priežiūros vadovo I dalį „Automobilių kelių priežiūros normatyvai PN-05“, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-103 (Žin., 2006, Nr. 55-1994; 2008, Nr. 53-1995); 5.4. Kelių priežiūros vadovo IV dalį „Automobilių kelių priežiūros darbų programos paruošimas, techninė kontrolė, priėmimas ir apmokėjimas TKDP-08“ (projektas); 5.5. Kelių priežiūros vadovo V dalį „Automobilių kelių priežiūros darbų apskaita DA-02“, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2003 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 14 (Žin., 2003, Nr. 35-1525); 5.6. Valstybinės reikšmės kelių vertės ir jos kitimo skaičiavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-134 (Žin., 2007, Nr. 69-2771). III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS 6. Šioje Metodikoje vartojamos sąvokos: 6.1. „kelias“, „kelio elementas“, „kelio techninė priežiūra“, „kelių techninės priežiūros darbai“, „magistraliniai, krašto, rajoniniai keliai“, „I – aukštas priežiūros lygis“, „II – vidutinis priežiūros lygis“, „III – žemas priežiūros lygis“, „kelio naudotojas“ yra nurodytos statybos taisyklėse [5.2] ir vadove [5.3]; 6.2. apžiūra – apžiūrint kelio elementus (jų dalis) ir taikant Metodikoje nustatytus kriterijus, techninės priežiūros trūkumų fiksavimas; 6.3. patrulinė apžiūra – kelių techninio prižiūrėtojo (VĮ) struktūrinių padalinių (toliau – SP) darbuotojų, atsakingų už patrulinių apžiūrų atlikimą, kelio (kelių) patikra, atliekama nustatytu reguliarumu, fiksuojant pažaidas, ypač pavojingas, ir jų pašalinimas (pavojingų – skubos tvarka); 6.4. eilinė apžiūra – kelių techninės priežiūros inspektoriaus (vadovo [5.4] VI skyriaus 33.3 punktas) kiekvieną mėnesį atliekama kelio elementų (jų dalių) patikra, kurios metu defektuojant vertinama kelių techninio prižiūrėtojo (VĮ) veikla, kelių priežiūros lygio atitiktis sutartyje nustatytam lygiui, atliktų PD kokybė, patikrinami PD kiekiai ir vertės; 6.5. specialioji vidinė apžiūra – VĮ atliekama visų įmonei priklausančių kelių būklės patikra pavasarį, Metodikoje nurodytu metodu fiksuojant atsiradusias pažaidas, jei reikia – kitu metų laiku, visuose, dalyje arba viename kelyje; 6.6. specialioji kontrolinė apžiūra – Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – LAKD) organizuojama kelių būklės patikra, apžiūrint ir Metodikoje nustatytais metodais įvertinant kelių eksploatacines savybes bei dangų techninę būklę; 6.7. defektai – tai tokios kelio elementų (jų dalių) pažaidos, kurių dydžiai viršija leistinuosius pažaidų dydžius, nurodytus vadove [5.3]. PASTABA. 6.7 sąvokos prasmė taikoma tik pagal Metodiką fiksuojant techninės priežiūros trūkumus; 6.8. defektavimas – defektų fiksavimas Metodikoje nurodytais metodais apžiūrint kelio elementus (jų dalis); 6.9. pažaidos – kelio elementų (jų dalių) kokybės trūkumas, atsiradęs dėl išorinių veiksnių kelio naudojimo metu. IV SKYRIUS. ŽYMENYS IR SANTRUMPOS 7. Šioje Metodikoje vartojamos santrumpos: 7.1. PD – privalomi kelių techninės priežiūros darbai; 7.2. LAKD – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos; 7.3. SP – valstybės įmonių, atsakingų už kelių techninę priežiūrą, struktūriniai padaliniai; 7.4. VĮ – Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės, atsakingos už valstybinių kelių techninę priežiūrą, – kelių techniniai prižiūrėtojai. V SKYRIUS. KELIO ELEMENTŲ DEFEKTAVIMAS I skirsnis. Bendroji dalis 8. Kelio elementų defektavimas taikomas eilinėms, specialiosioms vidinėms apžiūroms, taip pat gali būti taikomas ir specialiosioms kontrolinėms apžiūroms atlikti. 9. Apžiūrų metu defektuojami kelio elementai (jų dalys) ir, naudojant nustatytus kelio elementų reikšmingumo koeficientus, nustatomi defektyvūs kilometrai. 10. Dėl patogesnio kelio defektavimo atliekant apžiūras kelio elementai (jų dalys) pagal vadovo [5.3] klasifikavimą grupuojami į sustambintus junginius (kelio elementų grupes), pritaikant reikšmingumo koeficientų ki dydžius. Nustatyti kelio elementų reikšmingumo koeficientai ki, nurodyti 1 lentelėje, taikomi tik šioje Metodikoje, kadangi vertinama kelių techninės priežiūros kokybė. 1 lentelė. Kelio elementų grupės ir reikšmingumo koeficientų ki, dydžiai Kelio elementų grupės Reikšmingumo koeficientai indeksas dydis 1. Žemės sankasa (taip pat įeina: želdynai; pralaidos; patiltės, kūgiai; tilteliai, laiptai, liepteliai; nuovažos) k1 0,22 2. Važiuojamosios dalies ir kelkraščių dangos (taip pat įeina: tiltų, viadukų važ. dalies ir šalitilčių, važ. dalies po tuneliniais viadukais dangos) k2 0,35 3. Techninės eismo reguliavimo priemonės (tarp jų: kelio ženklai; ženklinimas; apsauginiai atitvarai; signaliniai stulpeliai; tiltų ir viadukų turėklai; tvoros) k3 0,25 4. Kelio pastatai (taip pat įeina: keleivių įlipimo ir išlipimo peronai, saugumo salelės, poilsio aikštelės) ir inžinerinė įranga; pėsčiųjų ir dviračių takai k4 0,18 II skirsnis. Defektavimas 11. Kelio elementus (jų dalis) gali defektuoti už kelių techninę priežiūrą atsakingi VĮ darbuotojai, kurių kvalifikacija atitinka statybos taisyklėse [5.2] nurodytą, taip pat LAKD atstovai, kelių techninės priežiūros inspektoriai. 12. Defektų nustatymo kriterijai sudaryti pagal vadovo [5.3] reikalavimus ir nurodytas kelio elementų dalis, surašant į 1–4 lenteles (1 priedas) tam tikrus rodiklius, pagal kuriuos, atliekant apžiūras, nustatomi defektai. Kiekvienas pagal rodiklį aprašytas defektas turi kodą, sudarytą iš trijų skaičių. Pirmieji du skaičiai reiškia į kelio elementų grupę pagal 1 lentelę sujungtų elementų dalių šifrą (pagal vadove [5.3] nurodytus šifrus), trečias skaičius nusako defekto eilės numerį pagal tam tikrą kelio elemento dalies rodiklį. Defekto numeris netaikytas rodiklių eiliškumui pagal vadovą [5.3], kadangi ne pagal visus rodiklius gali būti nustatomi defektai. Atsižvelgiant į lygius, nurodyti defektų kriterijų dydžiai formuluojami žodžiais „daugiau kaip“, kurie reiškia, kad apžiūrint kelią ir suradus viršijančius defektų kriterijus dydžius, įskaitomas defektas. Papildant defektų kriterijų ribas, vartojami žodžiai „ne daugiau kaip“, parodantys ribinį dydį, kuriam didėjant įskaitomas defektas. 13. Nedefektuojami rekonstruojami ir taisomi (remontuojami) kelių ruožai, jeigu darbus kaip techninis kelių prižiūrėtojas atlieka ne VĮ. Jeigu darbus atlieka VĮ, defektuojami tik tie kelio elementai, kurie nėra rekonstruojami ir taisomi (remontuojami). Kelių priežiūros kokybė tikrinama, defektų dydį ir kiekį fiksuojant kiekviename apžiūrimame kilometre. Apžiūrint rekomenduojama važiuoti, kad kelio kilometražas būtų kryptimi „pirmyn“ pasirenkant tokį greitį, kuris leistų užfiksuoti defektus pagal 1 priede nurodytus defektų kriterijus. Važiuojant ypač atidžiai reikia stebėti, ar yra bendras kelio, ženklų matomumas, koks kelio profilis (ypač žvyrkeliuose). 13.1. Defektus jų apskaitos žurnale reikia žymėti iš karto, o pastabų skiltyje padaryti atitinkamą įrašą ir (arba) žymėti kodą. Defektų apskaitos žurnalo pavyzdinė forma ir užpildymo pavyzdys pateikti 3 priede. 14. Defektuojant kelio elementus (jų dalis) magistraliniuose keliuose su skiriamąja juosta, važiuojama kiekviena važiuojamąja dalimi atskirai. Rezultatai surašomi į defektų apskaitos žurnalą. Defektų apskaitos žurnale žymima tiek defektų, kiek jų yra kiekviename kelio kilometre, susidedančiame iš dviejų važiuojamųjų juostų (pvz., važiuojant kairiąja važiuojamąja dalimi, 85-ojo kilometro dangoje nustatyti du defektai, grįžtant tame pačiame kilometre nustatytas vienas to paties elemento defektas, tad iš viso tame kilometre bus trys dangos defektai). 14.1. Jeigu defektų kriterijai daugiau kaip dvigubai ir daugiau viršijami (pvz.: plotas, skaičius ir t. t.), tuomet tame kilometre įskaitomi to paties elemento du ar daugiau defektų ir defektų apskaitos žurnale pažymima „XX“, „XXX“. Tam tikrais atvejais gali pasitaikyti, kad pavieniuose keliuose defektyvių kilometrų atsiras daugiau nei faktinių kelio kilometrų. 15. Defektų kodai įrašomi pastabose. Defektavimo sistemą pritaikant kompiuterizuotam defektų fiksavimui, kodai sudaryti, laikantis vadove [5.3] nurodytos kelio elementų klasifikacijos. Pirmieji du kodo skaičiai reiškia kelio elemento dalį, trečiasis skaičius – defekto kriterijaus eilės numerį. Jeigu defektas aprašomas keletu kriterijų, papildomai įrašoma raidė a, b, c ir pan., pvz., 1 priedo 2 lentelėje rodikliui „Priežiūra žiemą“ defekto aprašymo kriterijui „prispausto sniego sluoksnis“ įrašytas 2.1-11b kodas. VI SKYRIUS. PATRULINĖS APŽIŪROS I skirsnis. Bendroji dalis 16. Patrulinių apžiūrų (statybos taisyklėse [5.2] – „nuolatinės apžiūros“) atlikimo tikslas – nuolat fiksuoti pažaidas, jas šalinti (pagal pavojingumą ir technines galimybes – skubos tvarka) arba planuoti reikalingus atlikti PD (užduotis). 16.1. Saugiam eismui pavojingos pažaidos fiksuojamos taip pat rekonstruojamuose ir taisomuose (remontuojamuose) kelio ruožuose ir apie jas pranešama rangovams. 17. Patrulines apžiūras atlieka VĮ SP už patrulines apžiūras atsakingi darbuotojai. Šias apžiūras gali atlikti kelių tarnybų viršininkai, vyresnieji kelio meistrai ir kelio meistrai. II skirsnis. VĮ SP darbuotojo, atliekančio patrulines apžiūras, darbo reglamentas 18. Jam priskirtuose keliuose patrulines apžiūras atliekantis pagal sudarytą ir SP viršininko patvirtintą kiekvieno mėnesio grafiką VĮ SP darbuotojas privalo apžiūrėti: – magistralinius kelius – kiekvieną dieną; – krašto kelius – du kartus per savaitę; – rajoninius kelius, kuriuose eismo intensyvumas didesnis kaip 500 automobilių per parą, arba kelius, sutampančius su miestų, miestelių gatvėmis, – vieną kartą per savaitę; – kitus rajoninius kelius, kuriuose eismo intensyvumas mažesnis kaip 500 automobilių per parą, – vieną kartą per dvi savaites. 18.1. Patrulinės apžiūros metu atsakingas VĮ SP darbuotojas (paskirtas kelių tarnybos viršininko) apvažiuoja kelius ir atitinkamos formos akte (akto formą ir užpildymo pavyzdį žr. 4 priede) užrašo atsiradusias visas pažaidas, pvz.: gilias išplovas kelkraščiuose, vėtrų ant kelio nuverstų medžių, nuplėštų šakų sudarytas kliūtis, sutraukytą tvorų, sulaikančių laukinius gyvūnus, tinklą, užpustytus neišvažiuojamus kelio ruožus, sulaužytus, pavogtus kelio ženklus, važiuojamojoje dalyje atsiradusius atsitiktinius daiktus, sąnašų sankaupas, sulaužytus tiltų turėklus, atitvarus ir kt. (statybos taisyklių [5.2] nurodymai). Patrulines apžiūras atsakingas už jas darbuotojas turi atlikti šio skirsnio pradžioje nurodytu reguliarumu, neatsižvelgdamas į tai, kokia savaitės diena: ar darbo, ar poilsio, ar šventinė. 18.2. Apie nustatytas pavojingas pažaidas atsakingas darbuotojas praneša SP viršininkui ir, jeigu techniškai įmanoma, asmeniškai pats, pasitelkdamas darbininkus, skubiai pašalina kliūtis, galinčias sukelti avarinę situaciją kelyje, pataiso kelio ženklus, aptveria arba bent pažymi pavojingas vietas, nežiūrėdamas darbo laiko trukmės (statybos taisyklių [5.2] nurodymai). 18.3. Skubos tvarka patrulinių apžiūrų metu atliekamus darbus sudaro: – teršalų, atsiradusių ant asfalto, betono dangų, kurie kelia grėsmę saugiam eismui, aptvėrimas kelio ženklais, atsitiktinių daiktų pašalinimas nuo važiuojamosios dalies, nuo saugumo salelių ir kelkraščių; – pavojingų provėžų kelkraščiuose ir išplovų pašalinimas arba aptvėrimas kelio ženklais; – vėtrų nuverstų medžių, nuplėštų šakų pašalinimas nuo važiuojamosios dalies; – kelio grioviuose, ties greitvietėmis, latakais, ant tiltų (užsikimšus vandens nuleidimo sistemai), po tuneliniais viadukais, ties pėsčiųjų ir dviračių takų pralaidomis susidariusių vandens sankaupų nuleidimas; – skubus pavojingų išdaužų magistraliniuose keliuose užtaisymas žiemą, prižiūrint I lygiu, arba aptvėrimas kelio ženklais; – ant tiltų sulaužytų atitvarų, turėklų vietų laikinas aptvėrimas; – išverstų, pakrypusių signalinių stulpelių patiesinimas, prižiūrint magistralinius kelius I lygiu; – ant laiptų, lieptelių nestipriai įtvirtintų metalinių turėklų sutvirtinimas arba tų vietų laikinas aptvėrimas. 18.4. Po stichinių reiškinių (potvynių, liūčių, audrų, viesulų, pustymų, gausaus sniego ir pan.) atsakingas kelio meistras turi tuoj pat apžiūrėti visus priskirtus jam kelius, atsižvelgdamas ne į patvirtintą grafiką, bet į kelių reikšmes ir patrulinių apžiūrų nustatytą eiliškumą (statybos taisyklių [5.2] nurodymai). 19. Patrulinių apžiūrų metu į aktus surašomos ne tik visuose per dieną apžiūrėtuose keliuose pastebėtos pažaidos, bet ir žymimi darbai, atlikti pašalinant pažaidas. Į aktus įrašomi tik tie PD, kurie priskiriami nuolatiniams darbams, t. y. apimantys 1–8 darbų grupių nomenklatūrą (žr. vadovą [5.5], taisykles [5.6]). Visi atlikti darbai iš patrulinių apžiūrų akto atitinkama tvarka perrašomi į Atliktų kelių techninės priežiūros darbų žurnalą, nurodytą vadove [5.5]. 19.1. Patrulinių apžiūrų aktai saugomi kelių tarnybose ne trumpiau kaip vienerius metus. Patrulinių apžiūrų akto forma ir užpildymo pavyzdys pateikti 4 priede. 19.2. Patrulinių apžiūrų atlikimo reguliarumą ir nustatytų pažaidų pašalinimą laiku tikrina už kelių techninę priežiūrą atsakingi VĮ darbuotojai, kelių techninės priežiūros inspektoriai. VII SKYRIUS. EILINĖS APŽIŪROS I skirsnis. Bendroji dalis 20. Eilinių apžiūrų (statybos taisyklėse [5.2] – „periodinės apžiūros“) atlikimo tikslas – fiksuoti, kaip VĮ vykdo sutartinius įsipareigojimus dėl kelių priežiūros lygio; defektuojant įvertinti PD kokybę ir nustatyti bedefektės priežiūros procentą; tikrinti, ar patrulinių ir vidinių kontrolinių apžiūrų metu nustatytos pažaidos yra pašalintos. 21. Eilines apžiūras kiekvieną mėnesį atlieka kelių techninės priežiūros inspektorius, dalyvaujant VĮ direktoriaus pavaduotojui ir (arba) kelių tarnybos viršininkui ar meistrijos vadovui. 22. Į eilinę apžiūrą atvykusiam kelių techninės priežiūros inspektoriui VĮ turi parengti ir pateikti patrulinių apžiūrų aktus, defektų apskaitos žurnalą. 22.1. Eilinių apžiūrų metu kiekvieną mėnesį kelių techninės priežiūros inspektorius su VĮ atstovu (-ais) turi apvažiuoti ne mažiau kaip 25 % įmonės kelių, tačiau ne mažiau kaip po 100 km kiekvienoje kelių tarnyboje. Apžiūrimi keliai pagal administracinę reikšmę ir dangos tipą turi proporcingai atitikti visą kelių tinklą. Dalis apžiūrimų kelių gali kartotis, tačiau visi įmonei priklausantys keliai turi būti apžiūrimi ne mažiau kaip 3 kartus per metus. Taip pat kelių techninės priežiūros inspektorius pagal vadovo [5.4] nurodymus kas mėnesį turi priimti nuolatinius PD. 22.2. Eilinių apžiūrų metu kelių techninės priežiūros inspektorius, vertindamas kelių techninės priežiūros kokybę pagal atliekamus PD, defektuoja kelius, taikydamas 1 priedo 1–4 lentelėse nurodytus kriterijus, ir užpildo defektų apskaitos žurnalus. Defektų apskaitos žurnalo forma ir užpildymo pavyzdys nurodyti 3 priede. Rekonstruojamuose ir taisomuose (remontuojamuose) kelių ruožuose, jeigu darbus atlieka VĮ, defektuojami tie kelio elementai, kuriuose turi būti atliekami tik nuolatiniai privalomi kelių techninės priežiūros darbai (PD). 22.3. Techninės priežiūros inspektorius apskaičiuoja bedefektės priežiūros procentą, taikydamas formules (1), (2), nurodytas šio skyriaus II skirsnyje, ir užpildo eilinių apžiūrų aktą, įrašydamas defektavimo duomenis ir apskaičiuotą bedefektės priežiūros procentą. Akto forma ir užpildymo pavyzdys nurodyti 5 priede. 22.4. Kelių techninės priežiūros inspektorius, jei yra būtinybė, kelio (-ių) techninės priežiūros kokybę, defektuodamas tam tikrą kelią (-ius), gali patikrinti bet kuriuo metu ir užpildyti eilinės apžiūros aktą. 23. Eilinių apžiūrų aktai registruojami VĮ Kelių techninės priežiūros žurnale (statybos taisyklės [5.2]). Jie, kaip ir žurnalas, saugomi penkerius metus. II skirsnis. Kelių techninės priežiūros kokybės įvertinimas pagal bedefekčių kilometrų kiekį 24. Esant užpildytiems defektų apskaitos žurnalams, kelių techninės priežiūros kokybei nustatyti apskaičiuojamas bedefekčių kilometrų kiekis ir bedefektės priežiūros procentas. 25. Pirmiausia pagal formulę (1) apskaičiuojami redukuoti defektyvūs kelio (-ių) kilometrai: S = SUM(i=1,...,n)[Pi x ki]:*)SUM(i=1,...,n)[ki],                                                                                                (1) čia: S – redukuotas defekyvių kelio (-ių) kilometrų skaičius; Pi – defektyvių kelio (-ių) kilometrų skaičius pagal tam tikras kelio elementų grupes; ki – tam tikros kelio elementų grupės reikšmingumo koeficientas (žr. V skyriaus 1 lentelę). ____________________ *) jeigu defektuojamame (-uose) kelyje (-iuose) yra visos 1 lentelėje nurodytos elementų grupės, tai reikšmingumo koeficientų suma bus pastovus dydis lygus vienetui, todėl formulėje (1) šio dydžio galima nerašyti, jeigu kurios nors elementų grupės nėra, reikšmingumo koeficientų suma bus mažesnė už vienetą ir įrašoma į formulę (1). 25.1. Defektyvius kelio kilometrus pagal formulę (1) galima skaičiuoti kiekvieno apžiūrėto kelio arba pagal paruoštas defektų apskaitos žurnalų suvestines, grupuojant apžiūrėtus kelius pagal rūšis, skaičiuoti pagal kelių rūšis arba pagal visą VĮ kelių tinklą (skaičiavimo pavyzdį žr. 26 punkte). Jeigu tam tikros kelio elementų grupės (žr. 1 lentelę) nėra, ji nevertinama, o atitinkamoje skiltyje braukiami brūkšniai, tuomet ki suma bus mažesnė už vienetą. 26. Apskaičiavus kelio (-ių) redukuotų kilometrų kiekį, pagal formulę (2) nustatomas bedefekčių kilometrų kiekis (B), t. y. procentas nuo bendro kelio (-ių) ilgio: B = 100 – S : L x 100,                                                                                             (2) čia: S – redukuotas kelio (kelių) defektyvių kilometrų skaičius; L – kelio (-ių) ilgis, km. Šie duomenys surašomi į apžiūros aktą (žr. 5 priedą). Bedefekčių kilometrų kiekio (procentais) nustatymo pavyzdys 27. Iš viso apžiūrėta 414,0 km VĮ priklausančių magistralinių, krašto, rajoninių kelių ir pagal kelio elementų grupes nustatyta defektyvių kilometrų: – žemės sankasos (P1) – 101 km; – važiuojamosios dalies ir kelkraščių (P2) – 97 km; – techninių eismo reguliavimo priemonių (P3) – 139 km; – kelio pastatų (taip pat įeina ir poilsio aikštelės), pėsčiųjų ir dviračių takų (P4) – 114 km. Taikant formulę (1), apskaičiuojamas redukuotas defektyvių kilometrų skaičius: S = 101 x 0,22 + 97 x 0,35 + 139 x 0,25 + 114 x 0,18 = 111,44 km. Taikant formulę (2), apskaičiuojamas bedefekčių kilometrų procentas: B = 100 – (111,44 : 414,0 x 100) = 73,1 %. 28. Defektų apskaitos duomenys ir apskaičiuotas bedefekčių kilometrų kiekis procentais surašomi į eilinės apžiūros aktą. VIII SKYRIUS. SPECIALIOSIOS VIDINĖS APŽIŪROS I skirsnis. Bendroji dalis 29. Specialiųjų vidinių apžiūrų (KAM-99 – „specialiosios savikontrolės apžiūros“) atlikimo tikslas – užfiksuoti po žiemos periodo arba rudenį keliuose atsiradusias pažaidas, kad būtų galima numatyti PD ir nustatyti jų eiliškumą bei terminus. II skirsnis. Komisijos, atliekančios specialiąsias vidines apžiūras, darbo reglamentas 30. Specialiąsias vidines apžiūras ne mažiau kaip vieną kartą per metus atlieka pagal VĮ direktoriaus įsakymą sudaryta komisija. Į komisiją įtraukiamas direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai ar kitas pagal taisyklių [5.2] nurodymus atsakingas asmuo, atitinkamos kelių tarnybos viršininkas ir meistras, kuriam priskirti keliai yra apžiūrimi. Defektų žurnalus pildo meistrai. 30.1. Atlikdama specialiąsias vidines apžiūras pavasarį (tačiau ne vėliau kaip iki gegužės 10 dienos), komisija turi apžiūrėti visus VĮ priklausančius magistralinius, krašto, rajoninius kelius ir nustatyti defektus pagal 1 priedo 1–4 lentelėse nurodytus defektų kriterijus, užpildyti defektų apskaitos žurnalus, kurių pavyzdys nurodytas 3 priede. 30.2. Kitu metų laiku, atlikdama specialiąsias vidines apžiūras, komisija gali apžiūrėti visus kelius arba tam tikrą kelių dalį, ar tik vieną kelią. 31. Atlikus specialiąją vidinę apžiūrą, nustatomas bedefektės priežiūros procentas ir surašomas apžiūros aktas, kurio forma nurodyta 6 priede. Apžiūros aktas pildomas, vadovaujantis eilinių apžiūrų akto užpildymo pavyzdžiu (žr. 5 priedą), išskyrus šio akto 3–5 punktus, kurie susiję su apmokėjimu už PD. Aktas saugomas VĮ ne trumpiau kaip dvejus metus. 32. Defektų apskaitos žurnalų (žr. V skyriaus nurodymus) duomenys naudojami būtiniems nuolatiniams ir periodiniams PD numatyti. IX SKYRIUS. SPECIALIOSIOS KONTROLINĖS APŽIŪROS I skirsnis. Bendroji dalis 33. Specialiųjų kontrolinių apžiūrų (statybos taisyklėse [5.2] – „specializuotos kontrolinės apžiūros“) atlikimo tikslas – įvertinti VĮ kelio (-ių) techninės priežiūros kokybę pagal eksploatacines savybes ir dangų techninę būklę, taip pat, jei reikia, – kelio (-ių) techninės priežiūros kokybę pagal atliekamus PD. 34. Specialiąsias kontrolines apžiūras pavasario pabaigoje atlieka komisijos. Jei reikia, specialiąsias kontrolines apžiūras komisija gali atlikti ir kitu metų laiku, apžiūrėdama tam tikrą VĮ priklausančių kelių dalį arba tik vieną kelią. II skirsnis. Komisijos, atliekančios specialiąsias kontrolines apžiūras, darbo reglamentas 35. Komisija gali būti sudaryta iš LAKD Kelių priežiūros, Tiltų, Projektų įgyvendinimo ar kito skyriaus specialisto (toliau – atstovas), VĮ direktoriaus arba direktoriaus pavaduotojo kelių priežiūrai, kelių tarnybos viršininko. Į komisiją gali būti kviečiami kitų VĮ direktoriai, pavaduotojai kelių priežiūrai, SP vadovai, Eismo priežiūros tarnybos, kitų suinteresuotų institucijų atstovai. 35.1. Kuriuo metu organizuoti ir pagal kurį metodą – taikant balų sistemą ar defektavimo metodą -atlikti specialiąją kontrolinę apžiūrą LAKD Kelių priežiūros skyriaus specialistai derina su LAKD generalinio direktoriaus pavaduotoju. 35.2. Vertinant kelių techninės priežiūros kokybę kelio eksploatacinių savybių atžvilgiu tikslinga taikyti 10 balų sistemą. Vertinant kelių techninės priežiūros kokybę pagal atliekamus PD, galima taikyti defektavimo metodą kaip ir eilinėms apžiūroms, tačiau dangų techninei būklei vertinti taikoma 10 balų sistema pagal šio skyriaus III skirsnio nurodymus. 35.3. Specialiosios kontrolinės apžiūros metu komisija turi apžiūrėti visus VĮ priklausančius magistralinius, krašto ir ne mažiau kaip 25 % rajoninių kelių, kurie proporcingai atitiktų kiekvienos kelių tarnybos kelių ilgius bei dangų tipus. Į specialiąją kontrolinę apžiūrą atvykusiai komisijai (komisijos pirmininkas – LAKD atstovas) VĮ turi pateikti patrulinių apžiūrų aktus, specialiosios vidinės apžiūros aktą, defektų apskaitos žurnalą. Visus VĮ priklausančius rajoninius kelius komisija įvertina pagal faktiškai apžiūrėtų rajoninių kelių kilometrus taip: – jeigu nustatomas įvertis balais (žr. šio skyriaus III skirsnį), tuomet faktiškai apžiūrėtų rajoninių kelių įvertis taikomas visam VĮ priklausančių rajoninių kelių ilgiui; – jeigu nustatomas defektų kiekis, apskaičiuojant bedefektės priežiūros procentą, rezultatai perskaičiuojami atsižvelgiant į visą VĮ priklausančių rajoninių kelių ilgį ir užpildomas žurnalas (žurnalo formą ir užpildymo pavyzdį žr. 9 priede). 35.4. Apžiūrint dalį VĮ priklausančių kelių arba tik vieną kelią, nustatomas tik apžiūrėtų kelių (kelio) įvertis. III skirsnis. Kelių techninės priežiūros kokybės vertinimas pagal 10 balų sistemą 36. Specialiųjų kontrolinių apžiūrų metu, taikant 10 balų sistemą, kelio elementų priežiūros kokybė (pagal kilometras arba visame kelyje, arba tam tikruose ruožuose) vertinama balais taip: – puikiai – 10; – labai gerai – 9; – gerai – 8; – vidutiniškai – 7; – patenkinamai – 6; – silpnai – 5; – nepatenkinamai – 4; – blogai – 3; – labai blogai – 2; – visai blogai – 1. 37. Atskirai įvertinama dangų techninė būklė, nustatant įvertį tais pačiais balais, tačiau tik pagal važiuojamosios dalies dangose esančių defektų kiekį ir pobūdį. 38. Vertinimo balais kriterijai pagal kelio elementų grupes ir dangos techninę būklę nurodyti 2 priede. 39. Apžiūrint kelius, užpildomas įverčių balais apskaitos žurnalas, kuriame defektai žymimi simboliais „X“. Žymint tais pačiais simboliais vertinama ir kelio dangos techninė būklė. Žurnalo pavyzdinė forma ir pildymo pavyzdys nurodyti 7 priede. Komisija, vertindama balais apžiūrėto kelio defektus ir atsižvelgdama į defektų pobūdį bei procentinį kiekį kelio kilometrų skaičiaus atžvilgiu, žurnale kiekvienos elementų grupės įvertį įrašo taip: 39.1. jeigu viso kelio tam tikros elementų grupės defektų nenustatyta, tuomet įrašomas aukščiausias įvertis – 10 balų; 39.2. jeigu nustatytas viso kelio tam tikros elementų grupės defektų, žymimų simboliu „X“, kiekis yra mažesnis arba lygus 10 %, tuomet įrašomas 9 balų įvertis; 39.3. jeigu nustatytas viso kelio tam tikros elementų grupės defektų, žymimų simboliu „X“, kiekis yra didesnis kaip 10 % ir iki 20 % – 8 balų įvertis; 39.4. jeigu nustatytas viso kelio tam tikros elementų grupės defektų, žymimų simboliu „X“, kiekis yra didesnis kaip 20 % ir iki 40 % – 7 balų įvertis; 39.5. jeigu nustatytas viso kelio tam tikros elementų grupės defektų, žymimų simboliu „X“, kiekis yra didesnis kaip 40 % ir iki 60 % – 6 balų įvertis; 39.6. jeigu nustatytas viso kelio tam tikros elementų grupės defektų, žymimų simboliu „X“, kiekis yra didesnis kaip 60 % ir iki 80 % – 5 balų įvertis; 39.7. jeigu nustatytas viso kelio tam tikros elementų grupės defektų, žymimų simboliu „X“, kiekis yra didesnis kaip 80 % ir iki 100 % – 4 balų įvertis; 39.8. jeigu nustatytas viso kelio tam tikros elementų grupės defektų, žymimų simboliu „X“, kiekis yra didesnis kaip 100 % ir iki 120 % – 3 balų įvertis; 39.9. jeigu nustatytas viso kelio tam tikros elementų grupės defektų, žymimų simboliu „X“, kiekis yra didesnis kaip 120 % ir iki 150 % – 2 balų įvertis; 39.10. jeigu nustatytas viso kelio tam tikros elementų grupės defektų, žymimų simboliu „X“, kiekis yra didesnis kaip 150 % – 1 balo įvertis. 40. Apžiūrėto kelio įvertis balais apskaičiuojamas pagal formulę (3): B = (B1 + B2 + B3 + B4) : 4,                                                                                   (3) čia: B – apskaičiuotas tam tikro kelio įvertis, rezultatą apvalinant pagal matematikos taisykles iki vieno ženklo po kablelio; B1, B2, B3, B4 – kelio elementų grupių įvertinimai balais; 4 – kelio elementų grupių skaičius (V skyriaus). 40.1. Jeigu kelyje nėra tam tikros kelio elementų grupės, žurnale, atitinkamoje skiltyje, braukiami brūkšniai ir pagal formulę (3) balų suma dalijama iš faktinio mažesnio kelio elementų grupių skaičiaus. Gautas rezultatas apvalinamas, įrašant po kablelio vieną skaičių. 40.2. Viso kelio dangos techninė būklė įvertinama konkrečiu balu. 41. Pagal formulę (3) nustatyta įverčio reikšmė nusako kiekvieno kelio techninės priežiūros kokybę taip: – 10 balų – kelio (-ių) techninė priežiūra atliekama puikiai; – nuo mažiau kaip 10 balų iki 9 balų – kelio (-ių) techninė priežiūra atliekama labai gerai; – nuo mažiau kaip 9 balų ir iki 8 balų – kelio (-ių) techninė priežiūra atliekama gerai; – nuo mažiau kaip 8 balų ir iki 7 balų – kelio (-ių) techninė priežiūra atliekama vidutiniškai; – nuo mažiau kaip 7 balų ir iki 6 balų – kelio (-ių) techninė priežiūra atliekama patenkinamai; – nuo mažiau kaip 6 balų ir iki 5 balų – kelio (-ių) techninė priežiūra atliekama silpnai; – nuo mažiau kaip 5 balų ir iki 4 balų – kelio (-ių) techninė priežiūra atliekama nepatenkinamai; – nuo mažiau kaip 4 balų ir iki 3 balų – kelio (-ių) techninė priežiūra atliekama blogai; – nuo mažiau kaip 3 balų ir iki 2 balų – kelio (-ių) techninė priežiūra atliekama labai blogai; – nuo mažiau kaip 2 balų ir iki 1 balo – kelio (-ių) techninė priežiūra atliekama visai blogai. 42. Kadangi per specialiąją kontrolinę apžiūrą komisija turi apžiūrėti VĮ priklausančius visus magistralinius, krašto ir ne mažiau kaip 25 % rajoninių kelių (žr. 35.3 papunktį), todėl apžiūrėtų rajoninių kelių įvertis balais laikomas visų rajoninių kelių įverčiu. Tos pačios nuostatos galioja, vertinant dangų techninę būklę. 43. Pagal įverčių balais apskaitos žurnalus, grupuojant kelius pagal rūšis, užpildomas valstybinės reikšmės kelių techninės priežiūros kokybės ir dangų techninės būklės vertinimo aktas, kurio forma ir užpildymo pavyzdys pateikti 8 priede. 43.1. Kad būtų galima užpildyti nurodytą aktą, pagal formules (4), (5), (6), (7) nustatomi kiekvienos kelio rūšies elementų grupių techninės priežiūros kokybės bendri įverčiai, taikant „pasvertojo vidurkio“ principą. Gauti rezultatai įvertinami pagal 41 punkto nurodymus. Magistralinių kelių elementų grupių techninės priežiūros kokybės įverčiai nustatomi taip: B1M = (LM1 x B1M1 + LM2 x B1M2 + LMn x B1Mn) : LM,                                                (4) čia: B1M – magistralinių kelių žemėse sankasos techninės priežiūros kokybės bendras įvertis; LM1, LM2 ... LMm – apžiūrėtų magistralinių kelių ilgiai; B1M1, B1M2 ... B1Mn – kiekvieno apžiūrėto magistralinio kelio žemės sankasos techninės priežiūros kokybės įverčiai pagal žurnalų, nurodytų 7 priede, duomenis; LM – apžiūrėtų magistralinių kelių bendras ilgis. B2M = (LM1* B1M1 + LM2 x B1M2 +            LMn x B1Mn) : LM,                                      (5) čia: B2M – magistralinių kelių važiuojamosios dalies ir kelkraščių dangų techninės priežiūros kokybės bendras įvertis; LM1, LM2 ... LMn – apžiūrėtų magistralinių kelių ilgiai; B2M1, B2M2 ... B2Mn – kiekvieno apžiūrėto magistralinio kelio važiuojamosios dalies ir kelkraščių dangų techninės priežiūros kokybės įverčiai pagal žurnalų, nurodytų 7 priede, duomenis; LM – apžiūrėtų magistralinių kelių bendras ilgis. B3M = (LM1 x B3M1 + LM2 x B3M2 + LMn x B3Mn) : LM,                                                 (6) čia: B3M – magistralinių kelių techninių eismo reguliavimo priemonių techninės priežiūros kokybės bendras įvertis; LM1, LM2 ... LMn – apžiūrėtų magistralinių kelių ilgiai; B3M1, B3M2 ... B3Mn – kiekvieno apžiūrėto magistralinio kelio techninių eismo reguliavimo priemonių techninės priežiūros kokybės įverčiai pagal žurnalų, nurodytų 7 priede, duomenis; LM – apžiūrėtų magistralinių kelių bendras ilgis. B4M = (LM1 x B4M1 + LM2 x B4M2 + LMn x B4Mn) : LM,                                                (7) čia: B4M – magistralinių kelių kelio pastatų, pėsčiųjų ir dviračių takų techninės priežiūros kokybės bendras įvertis; LM1, LM2 ... LMn – apžiūrėtų magistralinių kelių ilgiai; B4M1, B4M2 ... B4Mn – kiekvieno apžiūrėto magistralinio kelio pastatų, pėsčiųjų ir dviračių takų techninės priežiūros kokybės įverčiai pagal žurnalų, nurodytų 7 priede, duomenis; LM – apžiūrėtų magistralinių kelių bendras ilgis. 43.2. Analogiškai apskaičiuojami krašto kelių elementų grupių techninės priežiūros kokybės įverčiai, skaičiavimuose įrašant krašto kelių įvertinimo balus. 43.3. Apskaičiuojant rajoninių kelių bendrą įvertį, imamas tik apžiūrėtų rajoninių kelių ilgis. Apskaičiuojant VĮ priklausančių visų kelių elementų grupių techninės priežiūros kokybės bendrus įverčius, pagal 25 % apžiūrėtų rajoninių kelių nustatyti elementų grupių bendri įverčiai taikomi visam rajoninių kelių ilgiui. 44. Ta pati skaičiavimo metodika („pasvertųjų vidurkių“) taikoma, nustatant viso VĮ priklausančių kelių tinklo elementų grupių bendrus įverčius. Gauti rezultatai įvertinami pagal 41 punkto nurodymus. 45. Viso VĮ priklausančių kelių tinklo elementų grupių techninės priežiūros bendrasis įvertis apskaičiuojamas, taikant aritmetinio vidurkio principą pagal formulę (8): BVĮ = (B1VĮ + B2VĮ + B3VĮ + B4VĮ) : 4,                                                                        (8) čia: BVĮ – VĮ priklausančių kelių tinklo techninės priežiūros kokybės bendrasis įvertis; B1VĮ – VĮ priklausančių kelių tinklo žemės sankasų techninės priežiūros bendrasis įvertis; B2VĮ – VĮ priklausančių kelių tinklo važiuojamosios dalies ir kelkraščių dangų techninės priežiūros bendras įvertis; B3VĮ – VĮ priklausančių kelių tinklo techninių eismo reguliavimo priemonių techninės priežiūros bendras įvertis; B4VĮ – VĮ priklausančių kelių tinklo kelio pastatų, pėsčiųjų ir dviračių takų techninės priežiūros bendras įvertis; 4 – elementų grupių skaičius. 46. VĮ priklausančių kelių pagal rūšis dangų techninės būklės bendrieji įverčiai apskaičiuojami pagal formulę (9): TBdM = (LM1 x TBdM1 + LM2 x TBdM2 + LMn x TBdMn) : LM,                                       (9) čia: TBdM – magistralinių kelių dangų techninės būklės bendrasis įvertis; LM1, LM2 ... LMn – apžiūrėtų magistralinių kelių ilgiai; LM – magistralinių kelių bendras ilgis. Pagal formulę (9) apskaičiuotas rezultatas įvertinamas taikant 41 punkto nurodymus. 46.1. Analogiškai apskaičiuojamas krašto kelių dangų techninės būklės bendras įvertis. 46.2. Rajoninių kelių techninės būklės bendras įvertis apskaičiuojamas, imant tik apžiūrėtų kelių ilgius ir įverčius, gautas rezultatas taikomas visam VĮ priklausančių rajoninių kelių ilgiui. 47. Visų VĮ priklausančių kelių dangų techninės būklės bendrasis įvertis apskaičiuojamas pagal formulę (10): TBdVĮ = (LM x TBdM+ LK x TBdK + LR x TBdR) : L,                                                  (10) čia: TBdVĮ – VĮ priklausančių kelių dangų techninės būklės bendras įvertis; LM, LK, LR – magistralinių, krašto, rajoninių kelių ilgis; TBdM, TBdK, TBdR – apskaičiuoti bendri magistralinių, krašto, rajoninių kelių techninės priežiūros kokybės įverčiai; L – visų VĮ priklausančių kelių ilgis. Pagal formulę (10) apskaičiuotas rezultatas įvertinamas taikant 41 punkto nurodymus. IV skirsnis. Defektyvių kilometrų kiekio ir dangos techninės būklės įverčio nustatymo, atliekant specialiąją kontrolinę apžiūrą, pavyzdys 48. Specialiųjų kontrolinių apžiūrų komisija faktiškai apžiūrėjo tam tikros VĮ vienai kelių tarnybai priklausančius magistralinius kelius ir krašto kelius bei 25 % rajoninių kelių, t. y. 80 km (VĮ kelių tarnybai priklauso iš viso 320 km rajoninių kelių). Pagal defektų apskaitos žurnalą, užpildytą taikant 1 priedo 1-4 lentelėse nurodytus defektų kriterijus, komisija nustatė defektyvių kilometrų kiekį: – magistraliniuose keliuose (apžiūrėta 24 km): P1 = 3, P2 = 8, P3 = 4, P4 = 5; – krašto keliuose (apžiūrėta 70 km): P1 = 21, P2 = 17, P3 = 14, P4 = 13; – rajoniniuose keliuose (apžiūrėta 80 km (25 % jų ilgio): P1 = 19, P2 = 18, P3 = 30, P4 = 24. 49. Komisija, surašydama kiekvieno SP (dažniausiai – kelių tarnybų) aktą, kad būtų įvertinti rajoniniai keliai (100 % jų ilgio), nustatytą defektyvių kilometrų kiekį padidina 4 kartus pagal santykį, nustatytą visą kelių ilgį padalijus iš apžiūrėtų kelių ilgio (320 : 80 = 4). 50. Pritaikius apskaičiuotą proporcingumo koeficientą, nustatytas rajoninių kelių defektyvių kilometrų kiekis: P1 = 76, P2 = 72, P3 = 120, P4 = 96. 51. Taikant formules (1), (2) (žr. VII skyriaus II skirsnį), apskaičiuotas bedefektės priežiūros procentas lygus 73,2 %, taikant formules (9), (10) apskaičiuotas dangų techninės būklės įvertis lygus 6,1. Šie skaičiavimai ir jų rezultatai surašomi, užpildant specialiosios kontrolinės apžiūros aktą. Akto forma ir užpildymo pavyzdys nurodytas 10 priede. X SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 52. Metodikoje nurodyti būdai sudaro galimybę, laikantis vadovo [5.3] reikalavimais pagrįstų defektų kriterijų, sistemingai kontroliuoti atliekamų PD kokybę ir įvertinti bendrą kelių techninės priežiūros kokybę bei dangų techninę būklę. _________________ Kelių priežiūros vadovo VI dalies „Kelių apžiūrų metodika KAM-08“ 1 priedas (Kelių techninės priežiūros vertinimas defektavimo metodu) KELIO ELEMENTŲ (JŲ DALIŲ) DEFEKTAVIMO KRITERIJAI 1 lentelė. Žemės sankasos (taip pat įeinančių: želdynų; pralaidų; patilčių, kūgių; tiltelių, laiptų, lieptelių; nuovažų) defektavimo kriterijai Rodikliai Priežiūros lygiai I – AUKŠTAS II – VIDUTINIS III – ŽEMAS Pagrindiniai defektai Kodas Aprašymas Kodas Aprašymas Kodas Aprašymas 1.1. Žemės sankasos viršaus zonos, apželdintos veja (apžiūrėtame kelio kilometre) Švarumas 1.1-1 – yra pavienių smulkių šiukšlių, kuriomis užterštos zonos sudaro daugiau kaip 1 % ploto 1.1-1 – yra smulkiomis šiukšlėmis užterštų zonų daugiau kaip 2 % ploto ir (arba) yra nors vienas atsitiktinis daiktas 1.1-1 – yra smulkiomis šiukšlėmis užterštų zonų, sudarančių daugiau kaip 3 % ploto, atsitiktinių daiktų Provėžos ir įdubo, išdaužos 1.1-2 – yra provėžų ir įdubų, išdaužų, gilesnių kaip 10 cm 1.1-2 – yra provėžų ir įdubų, išdaužų, gilesnių kaip 15 cm 1.1-2 – yra provėžų ir įdubų, išdaužų, gilesnių kaip 20 cm Susikaupęs grunto sluoksnis prie skiriamosios juostos kraštų 1.1-3 – storesnis kaip 5 cm 1.1-3 – storesnis kaip 7 cm 1.1-3 – storesnis kaip 10 cm Vandens nuleidimo sistema skiriamojoje juostoje 1.1-4 – po lietaus – viduryje pavienės balos, ne ilgesnės kaip 2 m 1.1-4 – po lietaus – viduryje, ilgesniuose kaip 2 m ruožuose, telkšo vanduo 1.1-4 – po lietaus – viduryje, ilgesniuose kaip 25 m ruožuose, telkšo vanduo Žolės danga (skiriamoji juosta, kelkraščiai saugumo salelės) 1.1.-5 – nenušienauta: 1.1.-5 – nenušienauta: 1.1.-5 – nenušienauta: 1.1.-5a – pirmą kartą – po: 1.1.-5a – pirmą kartą – po: 1.1.-5a – pirmą kartą – po: M, K – birželio 1 d. M, K – birželio 1 d. M, K – birželio 1 d. R – liepos 1 d. R – liepos 1 d. R – liepos 1 d. 1.1-5b – antrą kartą – po: 1.1-5b – antrą kartą – po: 1.1-5b – antrą kartą – po: M, K – liepos 15 d. M, K – liepos 15 d. M, K – liepos 15 d. R – R – R – 1.1-5c – trečią kartą – po: 1.1-5c – trečią kartą – po: 1.1-5c – trečią kartą – po: – spalio 15 d. – spalio 15 d. – spalio 15 d. Kelkraščių sujungimas su danga 1.1-6 – aukščių skirtumai yra didesni kaip ±3 cm 1.1-6 – aukščių skirtumai yra didesni kaip ±5 cm 1.1-6 – aukščių skirtumai yra didesni kaip ±7 cm Kelkraščių išoriniai kraštai (sankasos briaunos) 1.1-7 – yra išplovų, gilesnių kaip 10 cm, ir (arba) paaukštėjimų, didesnių kaip 3 cm, žemės sankasos pločio nuokrypių, didesnių kaip ±0,30 m 1.1-7 – yra išplovų, gilesnių kaip 15 cm, ir (arba) paaukštėjimų, didesnių kaip 5 cm, žemės sankasos pločio nuokrypių, didesnių kaip ±0,50 m 1.1-7 – yra išplovų, gilesnių kaip 20 cm, ir (arba) paaukštėjimų, didesnių kaip 7 cm, žemės sankasos pločio nuokrypių, didesnių kaip ±1,00 m Saugumo salelių bordiūrai 1.1-8 – po gegužės 10 d. yra: 1.1-8 – po gegužės 10 d. yra: 1.1-8 – po gegužės 10 d. yra: 1.1-8a – neatnaujinto dažomų bordiūrų paviršiaus 1.1-8a – neatnaujinto dažomų bordiūrų paviršiaus 1.1-8a – neatnaujinto dažomų bordiūrų paviršiaus 1.1-8b – nudažyto paviršiaus nutrupėjimų ir (ar) betono paviršiaus ištrupėjimų, gilesnių kaip 15 mm, kurie sudaro daugiau kaip 10 % ploto 1.1-8b – nudažyto paviršiaus nutrupėjimų ir (ar) betono paviršiaus ištrupėjimų, gilesnių kaip 15 mm, kurie sudaro daugiau kaip 20 % ploto 1.1-8b – nudažyto paviršiaus nutrupėjimų ir (ar) betono paviršiaus ištrupėjimų, gilesnių kaip 15 cm, kurie sudaro daugiau kaip 30 % ploto 1.1-8c – sulaužytų, išvirtusių ir (arba) nusėdusių bordiūrų, daugiau kaip 7 mm 1.1-8c – sulaužytų, išvirtusių ir (arba) nusėdusių bordiūrų, daugiau kaip 15 mm 1.1-8c – sulaužytų, išvirtusių ir (arba) nusėdusių bordiūrų, daugiau kaip 30 mm Priežiūra žiemą 1.1-9 – skiriamosiose juostose: – sniego volas aukštesnis kaip 60 cm ir įgaubtoje juostoje nesustumtas į vidurį, prieš polaidį – nepašalintas 1.1-9 – skiriamosiose juostose: – sniego volas aukštesnis kaip 80 cm ir įgaubtoje juostoje nesustumtas į vidurį, prieš polaidį – nepašalintas 1.1-9 – skiriamosiose juostose: – sniego volas aukštesnis kaip 100 cm ir įgaubtoje juostoje nesustumtas į vidurį, prieš polaidį – nepašalintas 1.1-10 – kelkraščiuose: 1.1-10 – kelkraščiuose: 1.1-10 – kelkraščiuose: 1.1-10a – nepastatytos gairės 1.1-10a – nepastatytos gairės 1.1-10a - 1.1-10b – sniego volas yra aukštesnis kaip: 1.1-11b – sniego volas yra aukštesnis kaip: 1.1-llb – sniego volas yra aukštesnis kaip: M – 60 cm M – 80 cm M – 100 cm K – 80 cm K – 100 cm K – R – R – R – 1.1-10c – per polaidį telkšo vanduo 1.1-lOc – per polaidį telkšo vanduo 1.1-lOc - 1.1-11 – saugumo salelėse – sniego volas aukštesnis kaip 60 cm 1.1-11 – saugumo salelėse – sniego volas aukštesnis kaip 80 cm 1.1-11 – sniego volas užstoja kelio ženklus 1.2. Šlaitai (apžiūrėtame kelio kilometre) Švarumas (iškasų šlaitai) 1.2-1 – po balandžio 20 d. yra pavienių smulkių šiukšlių 1.2-1 – po balandžio 25 d. yra užterštų pavienėmis šiukšlėmis plotų, sudarančių daugiau kaip 1 % 1.2-1 – po balandžio 30 d. yra šiukšlėmis užterštų plotų, sudarančių daugiau kaip 3 % Išplovos/ nuošliaužos 1.2-2 – yra išplovų / nuošliaužų, gilesnių kaip: 1.2-2 – yra išplovų / nuošliaužų, gilesnių kaip: 1.2-2 – yra išplovų / nuošliaužų, gilesnių kaip: M – 10 cm / 20 cm M – 20 cm / 30 cm M – 30 cm / 40 cm K, R – 20 cm / 30 cm K, R – 30 cm / 40 cm K, R – 40 cm / 50 cm Sutvirtinimo būklė 1.2-3 – yra sutvirtinimo pažaidų 1.2-3 – yra sutvirtinimo pažaidų 1.2-3 – yra sutvirtinimo pažaidų Žolės danga ir krūmai 1.2-4 – nenušienauta 1 m pločio juosta už kelio briaunos: 1.2-4 – nenušienauta 1 m pločio juosta už kelio briaunos: 1.2-4 – nenušienauta 1 m pločio juosta už kelio briaunos: 1.2-4a – pirmą kartą – po: 1.2-4a – pirmą kartą – po: 1.2-4a – pirmą kartą – po: M. K – birželio 1 d. M, K – birželio 1 d. M, K – birželio 1 d. R – liepos 1 d. R – liepos 1 d. R – liepos 1 d. 1.2-4b – antrą kartą – po: 1.2-4b – antrą kartą – po: 1.2-4b – antrą kartą – po: M. K – liepos 15 d. M, K – liepos 15 d. M, K – liepos 15 d. R – spalio 15 d. R – spalio 15 d. R – spalio 15 d. 1.2-4C – trečią kartą – po: 1.2-4c – trečią kartą – po: 1.2-4c – trečią kartą – po: M. K – spalio 15 d. M, K – spalio 15 d. M, K – spalio 15 d. R – R – R – 1.2-5 – nenušienauta 4 m pločio šlaito juosta už kelio briaunos: 1.2-5 – nenušienauta 4 m pločio šlaito juosta už kelio briaunos: 1.2-5 – nenušienauta 4 m pločio šlaito juosta už kelio briaunos: 1.2-5a – pirmą kartą – po: 1.2-5a – pirmą kartą – po: 1.2-5a – pirmą kartą – po: M, K – birželio l d. M, K – birželio l d. M, K – birželio 1 d. R – liepos 1 d. R – liepos 1 d. R – liepos 1 d. 1.2-5b – antrą kartą – po: 1.2-5b – antrą kartą – po: 1.2-5b – antrą kartą – po: M, K – spalio 15 d. M, K – spalio 15 d. M, K – spalio 15 d. R – R – R – 1.2-6 – po spalio 15 d. neiškirsti savaime išaugę krūmai, nenupjauta žolė: 1.2-6 – po spalio 15 d. neiškirsti savaime išaugę krūmai, nenupjauta žolė: 1.2-6 – po spalio 15 d. neiškirsti savaime išaugę krūmai, nenupjauta žolė: M – per visą pylimų / iškasų plotį M – 5 m pločio juostoje (pylimuose), 4 m pločio juostoje (iškasose) M – 5 m pločio juostoje (pylimuose), 4 m pločio juostoje (iškasose) K – per visą pylimų / iškasų plotį K – 5 m pločio juostoje (pylimuose), 4 m pločio juostoje (iškasose) K – 5 m pločio juostoje (pylimuose), 4 m pločio juostoje (iškasose) R – per visą pylimų / iškasų plotį R – 4 m pločio juostoje (pylimuose), 3 m pločio juostoje (iškasose) R – 4 m pločio juostoje (pylimuose), 3 m pločio juostoje (iškasose) 1.3. Sausinimo įrenginiai (apžiūrėtame kelio kilometre) Švarumas 1.3-1 – po balandžio 20 d. pavienėmis šiukšlėmis užteršti plotai sudaro ne daugiau kaip 1 % arba yra akmenų, didesnio kaip 10 cm skersmens, neišvalytos greitvietės, latakai 1.3-1 – po balandžio 25 d. pavienėmis šiukšlėmis užteršti plotai sudaro daugiau kaip 1 % arba yra akmenų, didesnio kaip 10 cm skersmens, neišvalytos greitvietės, latakai 1.3-1 – po balandžio 30 d. pavienėmis šiukšlėmis užteršti plotai sudaro daugiau kaip 3 % arba yra akmenų, didesnio kaip 10 cm skersmens, neišvalytos greitvietės, latakai 1.3-2 – yra vandens tekėjimo žymių salia greitviečių, latakų 1.3-2 – yra vandens tekėjimo žymių salia greitviečių, latakų 1.3-2 – yra vandens tekėjimo žymių šalia greitviečių, latakų 1.3-3 – grioviuose yra užslinkimų, tačiau vanduo gali nutekėti 1.3-3 – grioviuose yra užslinkimų, neleidžiančių nutekėti vandeniui 1.3-3 – grioviuose yra užslinkimų, dėl kurių ilgą laiką kaupiasi vanduo iki dangos konstrukcijos apačios Griovių sutvirtinimas 1.3-4 – yra griovio šlaitų ir dugno sutvirtinimo pažaidų 1.3-4 – yra griovio šlaitų ir dugno sutvirtinimo pažaidų 1.3-4 – yra griovio šlaitų ir dugno sutvirtinimo pažaidų Krūmai ir žolės danga 1.3-5 – po spalio 15d. nenušienauti griovių šlaitai visame plotyje ir dugnas, neiškirsti krūmai 1.3-5 – po spalio 15 d. nenušienauti griovių šlaitai (pylimų / iškasų 5/4 m juostose magistraliniuose keliuose ir krašto keliuose, 4/3 m juostose rajoniniuose keliuose) 1.3-5 – po spalio 15 d. nenušienauti griovių šlaitai (pylimų / iškasų 5/4 m juostose magistraliniuose keliuose ir krašto keliuose, 4/3 m juostose rajoniniuose keliuose) Elementų būklė (drenažas, kanalizacija, šulinėliai, greitvietės, latakai) 1.3-6 – po balandžio 25 d. yra: 1.3-6 – po gegužės 10 d. yra: 1.3-6 – po gegužės 25 d. yra: 1.3-6a – nors vienas paplautas, sulūžęs apžiūros, vandens surinkimo ar slopinimo šulinėlis, drenažo žiotys 1.3-6a – nors vienas paplautas, sulūžęs apžiūros, vandens surinkimo ar slopinimo šulinėlis, drenažo žiotys 1.3-6a – nors vienas paplautas, sulūžęs apžiūros, vandens surinkimo ar slopinimo šulinėlis, drenažo žiotys 1.3-6b – dangčio ar grotelių bent ant vieno šulinėlio trūkumas 1.3-6b – daugiau kaip 10 % šulinėlių su laikinomis grotelėmis ar dangčiais 1.3-6b – daugiau kaip 20 % šulinėlių su laikinomis grotelėmis ar dangčiais 1.3-7 – po balandžio 25 d. yra nors vienas nestandartinis ar sutrūkinėjęs, paplautas, nesumonolitintomis siūlėmis greitviečių ar latakų elementas 1.3-7 – po gegužės 1 d. yra daugiau kaip 10 % nestandartinių ar sutrūkinėjusių, nutrupėjusiomis briaunomis didesnėmis kaip 2 cm gylio, nesumonolitintomis siūlėmis greitviečių ar latakų elementų 1.3-7 – po gegužės 10 d. yra daugiau kaip 30 % nestandartinių su įtrūkimais, gilesniais kaip 5 cm, ar nutrupėjusiomis daugiau kaip 3 cm gylio briaunomis, nesumonolitintomis siūlėmis greitviečių ar latakų elementų Priežiūra žiemą 1.3-8 – prieš polaidį iš šoninių ir atkalnės griovių nepašalintas sniegas ir (ar) ledas, kliudantys nutekėti vandeniui 1.3-8 – pavojinguose vandens susikaupimo atžvilgiu ruožuose iš šoninių ir atkalnės griovių nepašalintas sniegas ir (ar) ledas 1.3-8 – pavojinguose vandens susikaupimo atžvilgiu ruožuose iš šoninių ir atkalnės griovių nepašalintas sniegas ir (ar) ledas 1.4. Šalikelės (apžiūrėtame kelio kilometre) Švarumas 1.4-1 – po balandžio 20 d. yra smulkių, pavienių šiukšlių 1.4-1 – po balandžio 25 d. yra smulkiomis šiukšlėmis užterštų plotų, kurie sudaro daugiau kaip 2 % vienos kelio pusės viename kilometre 1.4-1 – po balandžio 30 d. yra šiukšlėmis užterštų plotų, kurie sudaro daugiau kaip 3 % vienos kelio pusės viename kilometre Išplovos, įdubos 1.4-2 – po balandžio 20 d. yra išplovų/ įdubų, kuriose kaupiasi vanduo 1.4-2 – po balandžio 25 d. yra išplovų / įdubų, kuriose kaupiasi vanduo 1.4-2 – po balandžio 30 d. yra išplovų, įdubų / kuriose kaupiasi vanduo Krūmai ir žolės danga 1.4-3 – po spalio 15 d.: 1.4-3 – po spalio 15 d.: 1.4-3 – po spalio 15 d.: – nenušienautos šalikelės – nenušienautos šalikelės – nenušienautos šalikelės – neiškirsti savaime išaugę krūmai – neiškirsti savaime išaugę krūmai – neiškirsti savaime išaugę krūmai Želdinių karpymas ir formavimas 1.4-4 – medžių sakos ar dekoratyviniai krūmai užstoja kelio ženklus ir (ar) siekia ryšių linijas, neišpjautos nudžiūvusios sakos 1.4-4 – medžių sakos ar dekoratyviniai krūmai užstoja kelio ženklus ir (ar) siekia ryšių linijas, neišpjautos nudžiūvusios sakos 1.4-4 – medžių šakos ar dekoratyviniai krūmai užstoja kelio ženklus ir (ar) siekia ryšių linijas, neišpjautos nudžiūvusios šakos 1.4-5 – pavasarį ar rudenį neatsodinti nudžiūvę medžiai ir (ar) dekoratyviniai krūmai 1.4-5 – pavasarį ar rudenį neatsodinti nudžiūvę medžiai ir (ar) dekoratyviniai krūmai 1.4-5 – pavasarį ar rudenį neatsodinti nudžiūvę medžiai ir (ar) dekoratyviniai krūmai Gėlynų būklė 1.4-6 – neišravėtas gėlynas, yra pavienių šiukšlių 1.4-6 – neišravėto gėlyno plotas sudaro daugiau kaip 10 % ploto, užteršto šiukšlėmis 1.4-6 – žolės nustelbusios gėles, šiukšlėmis užterštas plotas sudaro daugiau kaip 50 % 1.4-7 – nelaistomos ir nuvytusios gėlės 1.4-7 – nelaistomos ir nuvytusios gėlės 1.4-7 – nelaistomos ir nuvytusios gėlės 4.1. Pralaidos (apžiūrėtame kelio kilometre) Sąnašos ir vandens nutekėjimas 4.1-1 – skerspjūvyje yra sąnašų, kurios iš dalies suvaržo vandens nutekėjimą ir vandens nutekėjimas iš dalies suvaržytas 4.1-1 – skerspjūvyje yra sąnašų, kurios neleidžia laisvai nutekėti vandeniui 4.1-1 – skerspjūvyje yra sąnašų, neleidžiančių nutekėti vandeniui Antgalių, žiedų būklė 4.1-2 – yra žiedų, antgalių padėties poslinkių ir (ar) pokrypių 4.1-2 – yra žiedų, antgalių padėties poslinkių ir (ar) pokrypių 4.1-2 – yra žiedų, antgalių padėties poslinkių ir (ar) pokrypių 4.1-3 – yra antgalių ištrupėjimų, kraštų nuskilimų, gilesnių kaip 1,0 cm, paviršiaus išsilukštenimų, gilesnių kaip 1,0 cm 4.1-3 – yra antgalių ištrupėjimų, kraštų nuskilimų, gilesnių kaip 2,0 cm, paviršiaus išsilukštenimų, gilesnių kaip 1,5 cm 4.1-3 – yra antgalių ištrupėjimų, kraštų nuskilimų, gilesnių kaip 3,0 cm, paviršiaus išsilukštenimų, gilesnių kaip 2,0 cm 4.2. Įtekamieji ir ištekamieji pralaidų grioviai (apžiūrėtame kelio kilometre) Sąnašos 4.2-1 – ant įtekamojo griovio dugno prieš pralaidos angą yra storesnis kaip 2 cm sąnašų sluoksnis, kuris nepašalinamas po kiekvienos liūties 4.2-1 – ant įtekamojo griovio dugno prieš pralaidos angą yra sąnašų sluoksnis nuo 5 cm storio, kuris nepašalinamas po ilgalaikių liūčių 4.2-1 – ant įtekamojo griovio dugno prieš pralaidos angą yra sąnašų sluoksnis, storesnis kaip 15 cm, nepašalintas po pavasarinio polaidžio, vandens įtekėjimas suvaržytas 4.2-2 – nėra nešmenis sulaikančių įrenginių 4.2-2 – nėra nešmenis sulaikančių įrenginių 4.2-2 – nėra nešmenis sulaikančių įrenginių Išplovos 4.2-3 – po gegužės 5 d. yra šlaitų išplovų, gilesnių kaip 15 cm 4.2-3 – po gegužės 10 d. yra šlaitų išplovų, gilesnių kaip 25 cm 4.2-3 – po gegužės 10 d. yra šlaitų išplovų, gilesnių kaip 40 cm Sutvirtinimų būklė 4.2-4 – po gegužės 1 d. yra šlaitų sutvirtinimų pažaidų, sulūžę betoniniai latakai 4.2-4 – po gegužės 15 d. yra šlaitų sutvirtinimų pažaidų, sulūžę betoniniai latakai 4.2-4 – po gegužės 30 d. yra šlaitų sutvirtinimų pažaidų, sulūžę betoniniai latakai Priežiūra žiemą 4.2-5 – prieš polaidį iš įtekamųjų ir ištekamųjų griovių 30 m ilgio ruože neišvalytas sniegas 4.2-5 – prieš polaidį iš įtekamųjų ir ištekamųjų griovių 30 m ilgio ruože neišvalytas sniegas 4.2-5 – prieš polaidį iš įtekamųjų ir ištekamųjų griovių 30 m ilgio ruože neišvalytas sniegas 10.5. Patiltės, kūgiai (apžiūrėtame kelio kilometre) Švarumas 10.5-1 – po balandžio 25 d. nepašalintos stambios šiukšlės, statybinis laužas, atsitiktiniai daiktai 10.5-1 – po gegužės 1 d. nepašalintos stambios šiukšlės, statybinis laužas, atsitiktiniai daiktai 10.5-1 – po gegužės 10 d. nepašalintos stambios šiukšlės, statybinis laužas, atsitiktiniai daiktai Krūmai ir žolės danga 10.5-2 – neiškirsti savaime išaugę krūmai po spalio 15 d. 10.5-2 – neiškirsti savaime išaugę krūmai po spalio 15 d. 10.5-2 – neiškirsti savaime išaugę krūmai po spalio 15 d. 10.5-3 – patiltės, kūgiai nenušienauti: 10.5-3 – patiltės, kūgiai nenušienauti: 10.5-3 – patiltės, kūgiai nenušienauti: 10.5-3a – pirmą kartą – po: 10.5-3a – pirmą kartą – po: 10.5-3a – pirmą kartą – po: M, K – liepos 15 d. M, K – liepos 15 d. M, K – liepos 15 d. R – spalio 15 d. R – spalio 15 d. R – spalio 15 d. 10.5-3b – antrą kartą – po: 10.5-3b – antrą kartą – po: 10.5-3b – antrą kartą – po: M,K – spalio 15 d. M,K – spalio 15 d. M,K – spalio 15 d. R – R – R – Išplovos, sąnašos 10.5-4 – vasaros sezono metu yra išplovų, gilesnių kaip 20 cm 10.5-4 – vasaros sezono metu yra išplovų, gilesnių kaip 30 cm 10.5-4 – vasaros sezono metu yra išplovų, gilesnių kaip 50 cm 10.5-5 – vasaros sezono metu yra sąnašų sluoksnis, storesnis kaip 15 cm 10.5-5 – vasaros sezono metu yra sąnašų sluoksnis, storesnis kaip 20 cm 10.5-5 – vasaros sezono metu yra sąnašų sluoksnis, storesnis kaip 30 cm Sutvirtinimų būklė 10.5-6 – yra sutvirtinimo pažaidų 10.5-6 – yra sutvirtinimo pažaidų 10.5-6 – yra sutvirtinimo pažaidų 11.1. Nuovažos į sodybas, laukus (apžiūrėtame kelio kilometre) Švarumas 11.1-1 – yra bent viena nuovaža, užteršta šiukšlėmis, sąnašomis, bent vienas atsitiktinis daiktas 11.1-1 – yra nuo 30 iki 50 % nuovažų, užterštų šiukšlėmis, sąnašomis, bent vienas atsitiktinis daiktas 11.1-1 – yra daugiau kaip 50 % nuovažų, užterštų šiukšlėmis, bent vienas atsitiktinis daiktas 11.1-2 – pagrindinio kelio dangos barstymo liekanos nuo nuovažų nepašalintos po balandžio 10 d. 11.1-2 – pagrindinio kelio dangos barstymo liekanos nuo nuovažų nepašalintos po balandžio 20 d. 11.1-2 – pagrindinio kelio dangos barstymo liekanos nuo nuovažų nepašalintos po balandžio 30 d. 11.1-3 – pavasarį arba rudenį ne kiekvieną dieną šalinamas purvas nuo nuovažų į laukus 11.1-3 – pavasarį arba rudenį purvas nuo nuovažų į laukus šalinamas rečiau kaip vieną kartą per savaitę 11.1-3 – pavasarį arba rudenį purvas nuo nuovažų į laukus šalinamas rečiau kaip du kartus per savaitę Išdaužos 11.1-4 – asfalto dangose yra gilesnių kaip 30 mm išdaužų 11.1-4 – asfalto dangose yra gilesnių kaip 50 mm išdaužų 11.1-4 – asfalto dangose yra gilesnių kaip 70 mm išdaužų 11.1-5 – žvyro, žvyro ir skaldos dangose yra gilesnių kaip 50 mm išdaužų 11.1-5 – žvyro, žvyro ir skaldos dangose yra gilesnių kaip 70 mm išdaužų 11.1-5 – žvyro, žvyro ir skaldos dangose yra gilesnių kaip 100 mm išdaužų Išplovos 11.1-6 – nuovažų kelkraščiuose, šlaituose yra išplovų, gilesnių kaip 10 cm 11.1-6 – nuovažų kelkraščiuose, šlaituose yra išplovų, gilesnių kaip 20 cm 11.1-6 – nuovažų kelkraščiuose, šlaituose yra išplovų, gilesnių kaip 30 cm Grioviai, vandens pralaidos 11.1-7 – grioviuose yra nedidelių užslinkimų, netrukdančių nutekėti vandeniui 11.1-7 – užslinkimai trukdo nutekėti vandeniui, tačiau vanduo nepakyla aukščiau kaip 20 cm iki nuovažos dangos konstrukcijos apačios 11.1-7 – yra užslinkimų, sąlygojančių vandens susikaupimą iki nuovažos dangos konstrukcijos apačios Priežiūra žiemą 11.1-8 – nenuvalytas sniegas nuo nuovažų į sodybas, valant pagrindinį kelią 11.1-8 – nenuvalytas sniegas nuo nuovažų į sodybas, po to kai jis nuvalytas nuo pagrindinio kelio 11.1-8 - 11.1-9 – stipriai pustant ir (arba) sningant eismo apribojimai ilgesni kaip: 11.1-9 – stipriai pustant ir (arba) sningant eismo apribojimai ilgesni kaip: 11.1-9 – stipriai pustant ir (arba) sningant eismo apribojimai ilgesni kaip: M – trys valandos M – šešios valandos M – 24 valandos K – šešios valandos K – 12 valandų K – 48 valandos R – 12 valandų R – 24 valandos R – 2 lentelė. Važiuojamosios dalies ir kelkraščių dangų (taip pat įeinančių: tiltų, viadukų važ. dalies ir šalitilčių; važ. dalies po tuneliniais viadukais dangų) defektavimo kriterijai Rodikliai Priežiūros lygiai I – AUKŠTAS II – VIDUTINIS III – ŽEMAS Pagrindiniai defektai Kodas Aprašymas Kodas Aprašymas Kodas Aprašymas 2.1. Kelio ir tiltų, viadukų važiuojamosios dalies asfalto ir betono dangos (apžiūrėtame kelio kilometre) Švarumas 2.1-1 – danga užteršta mažuose plotuose, daugiausia pakraščiuose 2.1-1 – danga užteršta pakraščiuose saugiam eismui nepavojingais teršalais, yra nors vienas atsitiktinis daiktas 2.1-1 – danga užteršta saugiam eismui pavojingais teršalais, yra nors vienas atsitiktinis daiktas Išdaužos 2.1-2 – po balandžio 20 d. yra bent viena, didesnė nei 0,05m2, išdauža 2.1-2 – po gegužės 10 d. yra daugiau kaip dvi, didesnės nei 0,05m2, išdaužos 2.1-2 – po gegužės 10 d. yra daugiau kaip trys, didesnės nei 0,05m2, išdaužos Dangos kraštų nutrupėjimai 2.1-3 – yra pavienių nutrupėjimų, sumažinančių dangos plotį daugiau kaip 20 cm, ilgesniais kaip 0,2 m ruožais 2.1-3 – yra pavienių nutrupėjimų, sumažinančių dangos plotį daugiau kaip 20 cm, ilgesniais kaip 0,5 m ruožais 2.1-3 – yra pavienių nutrupėjimų, sumaž …