LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS N U T A R I M A S DĖL SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS 2005 METŲ BALANDŽIO–GEGUŽĖS MĖNESIAIS VISUOMENĖS INFORMAVIMO PRIEMONĖSE PASKELBTIEMS FAKTAMS APIE GALIMĄ KORUPCIJĄ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖJE IŠTIRTI IŠVADŲ 2005 m. gruodžio 8 d. Nr. X-437 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas nutaria: 1 straipsnis. Pritarti Seimo laikinosios tyrimo komisijos 2005 metų balandžio–gegužės mėnesiais visuomenės informavimo priemonėse paskelbtiems faktams apie galimą korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje ištirti išvadoms (pridedamos). 2 straipsnis. Pripažinti, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija 2005 metų balandžio – gegužės mėnesiais visuomenės informavimo priemonėse paskelbtiems faktams apie galimą korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje ištirti darbą baigė. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS                                                                         ARTŪRAS PAULAUSKAS ______________ Lietuvos Respublikos 2005 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. X-437 priedėlis LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS 2005 METŲ BALANDŽIO–GEGUŽĖS MĖNESIAIS VISUOMENĖS INFORMAVIMO PRIEMONĖSE PASKELBTIEMS FAKTAMS APIE GALIMĄ KORUPCIJĄ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖJE IŠTIRTI IŠVADOS Seimo laikinoji tyrimo komisija 2005 metų balandžio–gegužės mėnesiais visuomenės informavimo priemonėse paskelbtiems faktams apie galimą korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje ištirti (toliau – Komisija), sudaryta 2005 m. gegužės 26 d. Seimo nutarimu Nr. X-227 (Žin., 2005, Nr. 68-2449, Nr. 75-2706, Nr. 82-2999, Nr. 136-4882) iš 13 narių: Komisijos pirmininkės Loretos Graužinienės, Komisijos pirmininko pavaduotojo Vytauto Galvono, narių – Vilijos Aleknaitės-Abramikienės, Rimos Baškienės, Vytauto Bogušio, Antano Boso, Jono Juozapaičio, Antano Matulo, Rimanto Remeikos, Vytauto Saulio, Artūro Skardžiaus, Gintaro Šileikio, Vilijos Vertelienės, sekretoriaujant Seimo kanceliarijos Seimo komisijų sekretoriato vyriausiajai specialistei Danguolei Stonytei ir sekretorei Indrei Baliukaitei, dalyvaujant Seimo kanceliarijos Teisės departamento valstybės tarnautojams – patarėjui Giriui Ivoškai, vyriausiosioms specialistėms Ingai Jarukaitienei ir Rasai Šniukaitei, įpareigota: 1) surinkti ir apibendrinti visuomenės informavimo priemonėse 2005 metų balandžio–gegužės mėnesiais paskelbtus duomenis apie galimą korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje; 2) ištirti, ar nurodyti faktai atitinka tikrovę; 3) ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės mero Artūro Zuoko, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių ir savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų veiksmais nebuvo pažeisti teisės aktai, tarnybinė etika bei viešųjų ir privačių interesų derinimo principai, taip pat nustatyti, ar buvo proteguojama UAB „Eksimeta“ Maskvos miesto vyriausybėje; 4) ištirti, ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Generalinės prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadovai ar specialistai žinojo apie nurodytus faktus, kokių priemonių šios institucijos ėmėsi šiems faktams ištirti ir užkardyti, analizavo: 1) ar žiniasklaidoje pateikta informacija apie įmonių grupės „Rubicon group“ vadinamosios „juodosios buhalterijos“ įrašus atitinka tikrovę; 2) ar 2005 m. gegužės mėnesį tuo metu ūkio ministro pareigas ėjusio Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho žiniasklaidai surengtoje konferencijoje pateikta informacija apie Vilniaus miesto savivaldybės mero Artūro Zuoko ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių ir savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų veiksmus sudaro pagrindą laikyti šiuos veiksmus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB arba bendrovė) „Eksimeta“ protegavimu Maskvos miesto vyriausybėje, taip pat ar šie veiksmai laikytini prieštaraujančiais teisės aktams, tarnybinės etikos bei viešųjų ir privačių interesų derinimo principams; 3) ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai perleisti 60,8 ha žemės sklypą tarp Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės ir Geležinio Vilko gatvių naudotis užstatymo teise uždarajai akcinei bendrovei „Ogmios astra“ pramogų centrui neprieštarauja teisės aktams, tarnybinės etikos bei viešųjų ir privačių interesų derinimo principams; 4) ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai, susiję su skolų bendrovei „Rubicon apskaitos sistemos“ padengimu Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, neprieštarauja teisės aktams, tarnybinės etikos bei viešųjų ir privačių interesų derinimo principams; 5) ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir VĮ Valstybės turto fondo veiksmai, susiję su piliečių nuosavybės teisės atkūrimu į išlikusią žemę, esančią buvusio Vagovo rėžinio kaimo (dabar – Vismaliukų g., Vilnius) vietoje, bei veiksmai, susiję su valstybinės žemės sklypų, esančių Vismaliukų g. 28 ir 35, Vilniuje, privatizavimu neprieštarauja teisės aktams, tarnybinės etikos bei viešųjų ir privačių interesų derinimo principams; 6) ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Generalinės prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadovai ar specialistai, ėmėsi priemonių ištirti: a) ar Vilniaus miesto savivaldybės mero Artūro Zuoko ir kitų Vilniaus miesto savivaldybės politikų bei valstybės tarnautojų veiksmai, kurie žiniasklaidoje buvo vertinami kaip bendrovės „Eksimeta“ protegavimas Maskvos miesto vyriausybėje, neprieštarauja teisės aktams; b) ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai perleisti 60,8 ha žemės sklypą tarp Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės ir Geležinio Vilko gatvių naudotis užstatymo teise bendrovei „Ogmios astra“ pramogų centrui neprieštarauja teisės aktams; c) ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai, susiję su skolų bendrovei „Rubicon apskaitos sistemos“ padengimu Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, neprieštarauja teisės aktams; d) ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir VĮ Valstybės turto fondo veiksmai, susiję su valstybinės žemės sklypų, esančių Vismaliukų g. 28 ir 35, Vilniuje, privatizavimu, bei veiksmai, susiję su piliečių nuosavybės teisės į išlikusią žemę, esančią buvusio Vagovo rėžinio kaimo (dabar – Vismaliukų g., Vilnius) vietoje, atkūrimu neprieštarauja teisės aktams. I Analizuodama, ar žiniasklaidoje pateikta informacija apie įmonių grupės „Rubicon group“ vadinamosios „juodosios buhalterijos“ įrašus atitinka tikrovę, Komisija: 2005 m. birželio 3, 7, 9, 10, 15, 16, 21, 22, 23, 29, liepos 5, 12, rugpjūčio 25, rugsėjo 7, 13, 15, 20, 22, spalio 6, 12, 18, 21 dienomis analizavo 2005 m. gegužės–birželio mėnesiais LNK, TV3, BTV ir LTV televizijų, informacijos agentūrų BNS ir ELTA paskelbtą ir dienraščių „Respublika“, „Vakaro žinios“, „Lietuvos rytas“, „Kauno diena“, „Lietuvos aidas“ straipsniuose pateiktą informaciją apie įmonių grupės „Rubicon group“ vadinamosios „juodosios buhalterijos“ įrašus ir „Abonentą“, susipažino su Generalinėje prokuratūroje ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje pateikta informacija ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, susijusia su Komisijos tiriamais klausimais, 2005 m. birželio 15, 21, 22, 29, rugsėjo 7, spalio 6 ir 18 dienomis vykusiuose posėdžiuose šiais klausimais išklausė Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotoją Gediminą Paviržį, buvusį Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) direktorių Valentiną Junoką, buvusį Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotoją Kęstutį Masiulį, Vilniaus miesto savivaldybės merą Artūrą Zuoką, STT direktorių Povilą Malakauską, laikinai Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas ėjusį generalinio prokuroro pavaduotoją Vytautą Barkauską, generalinio prokuroro pavaduotoją Gintarą Jasaitį. 1. Komisija, atsižvelgdama į pateiktą informaciją ir asmenų paaiškinimus, tyrė šias aplinkybes: 1.1. 2005 m. gegužės 17 d. dienraštyje „Respublika“ buvo informuota, kad LNK televizija pranešė gavusi duomenų iš neva „Rubicon group“ „juodosios buhalterijos“. STT atliktų kratų metu rastuose dokumentuose užfiksuoti nuolatiniai mokėjimai „Abonentu“ vadinamam asmeniui už įmonių grupės „Rubicon group“ naudingus Vilniaus miesto savivaldybės sprendimus. Ši „juodoji buhalterija“, anot dienraščio „Respublika“, rodo, kad nuo 2001 m. liepos mėn. iki 2003 m. birželio mėn. „Abonentui“ buvo sumokėta daugiau nei 2,2 mln. litų arba eurų. Anot LNK televizijos, „Abonentas“ praturtėjo 43 tūkst. eurų už „Vilniaus“ kino teatro patalpų perleidimą, už Vilniaus šilumos tinklų nuomą Prancūzijos bendrovei „Dalkia“ ir kt. Kadangi vadinamąją V. Drėmos papirkimo bylą tyręs teismas yra paviešinęs įmonių grupės „Rubicon group“ savininkų ir Vilniaus miesto savivaldybės mero Artūro Zuoko pokalbius, kuriuose taip pat ne kartą buvo minimas „Abonentas“, LNK televizija darė prielaidą, kad „Abonentu“ galėjo būti vadinamas Vilniaus miesto savivaldybės meras Artūras Zuokas. Vėliau informacija, susijusi su „Rubicon group“ „juodosios buhalterijos“ ir „Abonento“ klausimais, pasirodė ir kituose Lietuvos dienraščiuose. Antai 2005 m. gegužės 18 d. dienraštyje „Vakaro žinios“ buvo rašoma, kad nors LNK reportaže neužsiminta, kas yra tas „Abonentas“, A. Zuokas paminėtą pravardę prisitaikė sau, nes reportaže pilna netiesioginių užuominų, jog omenyje turimas sostinės meras. 2005 m. gegužės 18 d. dienraštyje „Kauno diena“ buvo paskelbta, kad 2004 m. sausio mėn. prieštaringai vertinamos sostinės įmonių grupės „Rubicon group“ patalpose STT pareigūnai, atlikę kratas, paėmė su bendrovės veikla susijusius dokumentus, asmeninių užrašų knygeles, keletą vaizdajuosčių su televizijos laidų įrašais bei kompiuterį. Tačiau Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistams kilo rimtų abejonių, ar „Rubicon group“ kompiuteriuose jau po to, kai jie pateko į tyrėjų rankas, neatsirado naujų įrašų, datų korekcijų ir kitokių ženklų, verčiančių abejoti pareigūnų kompetencija ir sąžiningumu. Taip pat buvo paminėta, kad 2005 m. gegužės 17 d. Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į STT ir Generalinę prokuratūrą, prašydama nustatyti LNK reportažo apie „Rubicon group“ „juodąją buhalteriją“ pagrįstumą. 2005 m. gegužės 18 d. dienraščiuose „Respublika“ ir „Lietuvos rytas“ buvo paskelbta, kad Vilniaus savivaldybė išplatino pareiškimą, jog įsižeidęs dėl šmeižto ir tapatinimo su neva kyšius ėmusiu paslaptinguoju „Abonentu“ televizijos kanalą A. Zuokas paduos į teismą. Tą patį ketina padaryti ir „Rubicon group“. 1.2. 2005 m. birželio 15 d. vykusio Komisijos posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas G. Paviržis, paklaustas apie „Rubikon group“ „juodosios buhalterijos“ ir „Abonento“ egzistavimą, pareiškė, kad „apie šitą „juodą buhalteriją“ ir „Abonentą“ žinantis iš žiniasklaidos ir negali nieko komentuoti“. 1.3. 2005 m. birželio 21 d. Komisijos posėdyje buvęs STT direktorius V. Junokas į klausimus dėl „Rubikon group“ „juodosios buhalterijos“ atsakė, kad „ Specialiųjų tyrimų tarnyba jokių įrašų nei taisė, nei koregavo, nei falsifikavo ir jokiuose, kaip buvo keliami klausimai, jokiuose politiniuose žaidimuose, jokių politinių bylų nekurpė ir nedarė, o vykdė įstatymų numatytas funkcijas ginti visuomenę, asmenį ir valstybę nuo galimų korupcinių veikų“. 1.4. 2005 m. birželio 22 d. Komisijos posėdyje dalyvavęs buvęs Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras K. Masiulis buvo paklaustas, kieno, jo nuomone, yra inicialai „A. Z.“, kas gyvena Užupyje iš minėtų asmenų, kieno pokalbis su Andriumi Janukoniu buvo ir kas tas paslaptingasis „Abonentas“. Atsakydamas į šį klausimą, K. Masiulis teigė, jog „nekyla jokių abejonių, kad tai yra A. Zuokas“. 1.5. 2005 m. birželio 29 d. Komisijos posėdyje dalyvavęs Vilniaus miesto savivaldybės meras A. Zuokas „Rubicon group“ „juodosios buhalterijos“ ir „Abonento“ klausimais pakartojo spaudoje pasirodžiusią informaciją, kad „Generalinės prokuratūros samdyti ekspertai nustatė, kad kietajame diske, kuris tariamai buvo paimtas kratos metu, yra sukurti nauji dokumentai jau po to, kai kompiuteris buvo paimtas ir tuo metu buvo STT“. Taip pat priminė apie „pono A. Brazausko kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą dėl tam tikrų duomenų paminint AMB. Byla tos pačios prokuratūros sprendimu yra nutraukta nesant kažkokių įrodymų. Šiuo atveju lygiai taip pat Generalinės prokuratūros atstovai, kurie lankėsi Seime, atsakinėdami į klausimus, aiškiai atsakė, kad šiandien su mano asmeniu susijusių jokių bylų nėra. Dar kartą aiškiai noriu pasakyti, kad jokių „Abonentų“ ar kokių nors sąsajų, tai yra tik žiniasklaidos ir galbūt tam tikrų teisėsaugos atstovų sukurtas mitas.“ 1.6. 2005 m. rugsėjo 7 d. Komisijos posėdyje STT direktorius P. Malakauskas, atsakydamas į Komisijos raštu pateiktus klausimus, dar kartą paaiškino, kad „poėmio metu magnetiniame diske nebuvo niekas tvarkoma ir ši informacija yra autentiška, ji nebuvo klastojama ir tai yra šimtas procentų. Į klausimą, ar ji atitinka tikrovę, tai atsako ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo užduotis – išsiaiškinti ir atsakyti, ar ta informacija „juodojoje buhalterijoje“ atitinka tikrovę.“ Komisijos posėdžio metu paklaustas, ar galėtų įvardyti, kas yra „Abonentas“, STT direktorius atsakė, kad tai yra ikiteisminio tyrimo medžiaga ir nieko daugiau negali komentuoti. Tos pačios dienos Komisijos posėdžio metu laikinai einančio generalinio prokuroro pareigas V. Barkausko buvo paklausta, ar „iki šios dienos yra „juodosios buhalterijos“ byloje įtariamieji, ar yra iškelta baudžiamoji byla ar kokie kaltinimai Vilniaus miesto savivaldybės merui A. Zuokui“. V. Barkauskas atsakė, kad „šiame ikiteisminiame tyrime įtariamųjų asmenų, kuriems būtų pareikšti įtarimai, nėra šiandien. Atlikus „Rubikon apskaitos sistemos“ veiklos patikrinimą, pažeidimų nenustatyta. Į klausimą, „ar pakanka Generalinei prokuratūrai medžiagos atsakyti į tą klausimą, kas yra „Abonentas“, V. Barkauskas atsakė, kad „ten yra įvairių santraukų, sutrumpinimų, tačiau įvardyti konkrečius asmenis šioje tyrimo stadijoje tikrai negalima“. 1.7. 2005 m. spalio 6 d. Komisijos posėdyje paklaustas, kaip galėtų pakomentuoti „Abonento“ byloje esančius inicialus, trumpinius, sutampančius su kitais savivaldybių darbuotojų inicialais, ir kaip tai susiję su A. Zuoku ir kitais tarybos nariais, buvęs Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas K. Masiulis atsakė, kad „toks milžiniškas korupcinis sandoris negali įvykti be didelio politinio palaikymo. Man atrodo, kad šioje „Abonento“ byloje visi jie suinteresuoti, kad nė vienas nebūtų nuteistas“. 1.8. 2005 m. spalio 18 d. Komisijos posėdžio metu į klausimą, „ar esate kada nors gavęs iš „Rubikon“ grupės dovanų“, Vilniaus miesto savivaldybės meras A. Zuokas atsakė, kad „nėra gavęs“. Dėl buvusio Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo K. Masiulio Komisijos posėdžių metu išsakytų vertinimų, kad „Abonentas“ yra Vilniaus miesto savivaldybės meras A. Zuokas, meras pateikė tokius vertinimus: „ponas K. Masiulis niekur nėra išsireiškęs taip, ką būtų galima skųsti teismui kaip šmeižimą. Visur labai daug vadinamų išvestinių žodžių „manau“, „tikiu“, „galvoju“, „skaičiau“, „susiformavo nuomonė, todėl tikiu“, o šiuo atveju mūsų Konstitucija numato ir teismų praktika, ypač Aukščiausiojo Teismo paskutiniai sprendimai rodo, kad politikas turi teisę susidaryti nuomonę“. Komisijos posėdžio metu ir kai kuriems Komisijos nariams pareiškus, kad susidaro įspūdis, jog „Abonentas“ yra Vilniaus miesto savivaldybės meras A. Zuokas, juolab, kad „prokuratūros turimoje medžiagoje yra įvardyta kalbant apie „Abonentą“ mero pareigybė, o vienu atveju net adresas“, meras atsakė, kad „nėra niekur paminėta mano pavardės ir net adreso mano nepaminėta – tik paminėtas vienas mikrorajonas Vilniaus mieste. Tai yra ne tas pats“. Tos pačios dienos posėdyje A. Zuokas taip pat buvo paprašytas patikslinti informaciją apie privačių interesų deklaracijoje deklaruotus turimus paveikslus, Vilniaus miesto savivaldybės meras atsakė, kad „turimus paveikslus yra deklaravęs, iš kurių gal 2 ar 3, kuriuos turi jau 10 metų, jie yra tapyti Sigito Mickevičiaus“. 1.9. 2005 m. lapkričio 11 d. Komisijos posėdyje generalinio prokuroro pavaduotojas G. Jasaitis ir STT direktorius P. Malakauskas buvo paklausti nuomonės, ar yra pagrindas, be jokių kaltinimų, be smerkimo, sakyti, kad yra žinoma, kas yra „Abonentas“, ar nėra. Jie pateikė tokius atsakymus. G. Jasaitis pateikė nuomonę, kad „galima daryti teisines, arba procesines išvadas, ir neteisines išvadas. Jeigu asmuo apskritai yra sveikas, jis gali daryti logines išvadas iš tam tikro kiekio informacijos. Teisinių išvadų padarymui reikalingi įstatymu numatyti procesai, duomenų surinkimas ir vėl tam tikrų išvadų kvalifikavimas ir t. t.“ P. Malakauskas teigė, kad „jeigu žmogus turi sveiką protą ir logiką, tai jeigu mes darome prielaidą, kad duomenys yra nefalsifikuoti ir autentiški, kiekvienas pasidaro išvadas tokias, kokias jis pasidaro. Jeigu aš šiandien arba kolega prokuroras pasakytume, kas čia fiksuojama, tai kitą dieną mes turėtume atsistatydinti, nes tai būtų neteisinė kalba.(...). Mūsų tikslas yra pateikti jums informaciją, maksimaliai informacijos, kiek leidžia jūsų Komisijos reglamentas ir įstatymai, ir užtikrinti, kad ta informacija yra patikima, nefalsifikuota ir tikra.“ 2. Komisija, atsižvelgdama į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuoja įmonių grupės „Rubicon group“ vadinamosios „juodosios buhalterijos“ egzistavimo faktą. Komisija, atsižvelgdama į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kad žiniasklaidoje pateikta informacija šiuo metu yra ikiteisminio tyrimo dalykas, pažymi, kad Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymas nesuteikia Komisijai įgaliojimų ištirti, ar žiniasklaidoje pateikta informacija apie vadinamąją įmonių grupės „Rubicon group“ „juodąją buhalteriją“ atitinka tikrovę. Susipažinusi su pateikta operatyvine ir kitokia Komisijai pateikta medžiaga, Komisija daro prielaidą, jog šioje medžiagoje ne kartą minėtas „Abonentas“ yra vienas ir tas pats konkretus asmuo, kurį galima identifikuoti pagal šioje medžiagoje esančius konkrečius šio asmens biografiją, darbovietę, pareigas ir gyvenamąją vietą apibūdinančius faktus. Visa šių aplinkybių visuma leidžia manyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras A. Zuokas ir „juodojoje buhalterijoje“, bei telefoniniuose pokalbiuose minimas „Abonentas“ yra vienas ir tas pats asmuo, glaudžiais ryšiais susijęs su įmonių grupe „Rubicon group“. Komisija teisiškai nesprendžia ir nevertina šių ryšių, tačiau yra įsitikinusi, kad politiniu ir moraliniu vertinimu šie Komisijos nustatyto turinio ryšiai yra nesuderinami su Vilniaus miesto savivaldybės mero pareigomis, nesvarbu, kokie bus ikiteisminio tyrimo rezultatai šiuo klausimu. Tirdama šį klausimą, Komisija pažymi, kad „Abonento“ identifikavimo klausimu yra atliekamas tyrimas Generalinėje prokuratūroje. Vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, tirdama jai pavestą klausimą ir įgyvendindama savo teisę ir pareigą daryti išvadas, Komisija nesikiša į teismo, teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklą, kai jie atlieka ikiteisminį tyrimą ar nagrinėja bylą teisme, t. y. nesprendžia teisės klausimo. II Analizuodama Vilniaus miesto savivaldybės mero Artūro Zuoko, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių ir savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų veiksmų, susijusių su uždarąja akcine bendrove „Eksimeta“ ir Maskvos miesto vyriausybe, atitiktį teisės aktams, tarnybinės etikos bei viešųjų ir privačių interesų derinimo principams ir pagrindą šiuos veiksmus vertinti kaip uždarosios akcinės bendrovės „Eksimeta“ protegavimą Maskvos miesto vyriausybėje, Komisija: 2005 m. birželio 3, 7, 9, 10, 15, 16, 21, 22, 23, 29, liepos 5, 12, rugpjūčio 25, rugsėjo 7, 13, 15, 20, 22, spalio 6, 12, 18, 21 dienomis vykusiuose posėdžiuose išanalizavo 2005 m. gegužės–birželio mėnesiais LNK, BTV, TV3 ir LTV televizijų, informacijos agentūrų BNS ir ELTA paskelbtą ir dienraščių „Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Vakaro žinios“, „Lietuvos aidas“ straipsniuose pateiktą informaciją apie Vilniaus miesto savivaldybės mero Artūro Zuoko vykdomą uždarosios akcinės bendrovės „Eksimeta“ protegavimą Maskvos miesto vyriausybėje, susipažino su 2002 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdžio protokolo Nr. 34 išrašo kopija, 2003 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 375 priedo kopija, 2003 m. rugpjūčio 14 d. Ūkio ministerijos rašto Nr. (13.6-25)-3-4399 Finansų ministerijai kopija, 2003 m. rugsėjo 2 d. Finansų ministerijos rašto Nr. (1.16-0203)-5K-0316606-6K-0309392 Ūkio ministerijai kopija, 2003 m. rugsėjo 9 d. ūkio ministro Petro Čėsnos pažymos dėl sprendimo dėl lėšų skyrimo uždarosios akcinės bendrovės „LPN“ įstatiniam kapitalui suformuoti projekto poveikio bazinio vertinimo kopija, 2003 m. spalio 8 d. UAB „Eksimeta“ rašto Ministrui Pirmininkui Algirdui Brazauskui kopija, 2003 m. spalio 17 d. Ūkio ministerijos rašto Nr. (13.9-25)-3-5538 bendrovei „Eksimeta“ kopija, 2003 m. lapkričio 3 d. akcijų iš Ūkio ministerijos perdavimo valstybės įmonei Valstybės turto fondui perdavimo-priėmimo akto Nr. 563 kopija, akcijų iš Ūkio ministerijos perdavimo valstybės įmonei Valstybės turto fondui perdavimo ir perėmimo akto 1 priedo – Valstybės įmonės Valstybės turto fondo pastabos dėl perimamų iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos dokumentų, susijusių su UAB „LPN“ steigimu, veikla ir valdymu – kopija, Maskvos miesto vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės bei Maskvos ir Vilniaus verslo atstovų susitikimų, vykusių 2003 m. lapkričio 24 ir 25 dienomis, protokolo Nr. 01A-50-150 kopija, 2003 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero rašto Maskvos miesto vyriausybės ministrui, Maskvos miesto gamybinių išteklių departamento vadovui Aleksandrui Baburinui kopija, 2003 m. gruodžio 23 d. valstybės įmonės Valstybės turto fondo ir bendrovės „Eksimeta“ sutarties Nr. 346-03 dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo kopija ir 2003 m. gruodžio 30 d. privatizavimo objekto (akcijų) nuosavybės teisės perdavimo-priėmimo akto kopija, 2004 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero Artūro Zuoko rašto Maskvos miesto merui Jurijui Lužkovui kopija, 2004 m. kovo 29 d. UAB „Eksimeta“ rašto Nr. 04-04 ūkio ministrui kopija, 2004 m. balandžio 22 d. Ūkio ministerijos rašto Nr. (11.11-74)-3-2138 kopija, 2004 m. lapkričio 18 d. UAB „Eksimeta“ rašto Nr. E-04/16 Ministrui Pirmininkui Algirdui Brazauskui kopija, 2004 m. lapkričio 25 d. Vyriausybės kanclerio rezoliucijos Nr. 17-9104 Ūkio ministerijai kopija ir Ūkio ministerijoje 2004 m. gruodžio 9 d. vykusio posėdžio dėl Lietuvos prekybos namų Maskvoje funkcionavimo užtikrinimo problemų svarstymo protokolo kopija, 2004 m. gruodžio 8 d. Ūkio ministerijos rašto Nr. (23.9-72)-3-6137 Lietuvos Respublikos ambasadai Rusijos Federacijoje kopija, 2005 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero A. Zuoko rašto Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai kopija, 2005 m. liepos 14 d. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo Nr. KS-20 kopija, 2005 m. spalio 7 d. Vyriausybės kanclerio rašto Nr. 17-6905 Komisijai kopija, susipažino su Generalinėje prokuratūroje ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje esančia ikiteisminio tyrimo medžiaga, išklausė Vilniaus miesto savivaldybės mero Artūro Zuoko, Vilniaus miesto savivaldybės vicemero Gedimino Paviržio, uždarosios akcinės bendrovės valdybos pirmininko Raimondo Karpavičiaus, valstybės įmonės Valstybės turto fondo direktoriaus Povilo Milašausko paaiškinimus. 1. Komisija, atsižvelgdama į pateiktą informaciją ir asmenų paaiškinimus, tyrė šias aplinkybes: 1.1. 2005 m. gegužės 19 d. ūkio ministro pareigas ėjęs Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas žiniasklaidai surengtoje konferencijoje Seime pareiškė, kad, dar Vilniaus miesto savivaldybės mero A. Zuoko proteguojamai firmai UAB „Eksimeta“ neįsigijus uždarosios akcinės bendrovės „LPN“ Vilniaus miesto savivaldybės meras Maskvos miesto vyriausybei – Maskvos miesto vyriausybės ministrui Aleksandrui Baburinui – rašė oficialų raštą Vilniaus miesto savivaldybės blanke (bet kažkodėl be registracijos numerio). Rašto data – 2003 m. gruodžio 15 d. Anot V. Uspaskicho, jame rašoma, kad UAB „Eksimeta“ atstovauja Lietuvos verslininkams ir gavo „mūsų“ įgaliojimus. V. Uspaskichas taip pat teigė, kad 2004 m. sausio 21 d. rašte, kuris, anot jo, yra oficialus, tačiau be registracijos numerio, rašoma, jog A. Zuokas, kreipdamasis į Maskvos merą Jurijų Lužkovą, anot V. Uspaskicho, prašė: „Tikimės Jūsų asmeninio palaikymo ir dėmesio šio projekto plėtrai, palankių sąlygų pirmiau paminėtoms firmoms“. 1.2. 2002 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdyje buvo pritarta nuostatai, kad tikslinga atgaivinti UAB „LPN“ (toliau – UAB LPN arba bendrovė „LPN“) veiklą, į ją įtraukiant verslo atstovus. (2002 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdžio protokolo Nr. 34 išrašo kopija) 1.3. 2003 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 375 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ UAB LPN (kodas įmonių rejestre 1000000) valstybei priklausančios akcijos buvo įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą, nurodžius, kad įmonės įstatinis kapitalas yra 0,2 tūkstančio, t. y. 200 litų. (2003 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 375 priedas) 1.4. 2003 m. rugpjūčio 14 d. Ūkio ministerija pateikė Lietuvos Respublikos finansų ministerijai derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl 10 000 litų uždarosios akcinės bendrovės „LPN“ įstatiniam kapitalui formuoti skyrimo iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo“ projektą, nurodydama, kad ūkio ministras patvirtino naujus UAB „LPN“ įstatus, kuriuose nurodyta, kad suformuojamas jos įstatinis kapitalas sudaro 100 000 rublių, bei atkreipdama dėmesį, kad sudarant privatizavimo programą, iškilo problemų, nes bendrovės įstatinis kapitalas nesuformuotas. (2003 m. rugpjūčio 14 d. Ūkio ministerijos rašto Nr. (13.6-25)-3-4399 Finansų ministerijai kopija) 2003 m. rugsėjo 2 d. Finansų ministerija informavo Ūkio ministeriją, kad skirti lėšų bendrovės „LPN“ įstatiniam kapitalui formuoti iš Vyriausybės rezervo fondo nėra galimybių, ir pateikė nuomonę, kad lėšos galėtų būti skirtos iš Ūkio ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų. (2003 m. rugsėjo 2 d. rašto Nr. (1.16-0203)-5K-0316606-6K-0309392 kopija) 2003 m. rugsėjo 9 d. raštu Ūkio ministerija Vyriausybei pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą, prašydama nustatyti, kad iš asignavimų, skirtų Ūkio ministerijai pagal Lietuvos Respublikos 2003 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, 10 000 litų būtų skirta UAB „LPN“ įstatiniam kapitalui formuoti, nurodydama, kad ūkio ministras patvirtino naujus UAB „LPN“ įstatus, kuriuose nurodyta, kad suformuojamas jos įstatinis kapitalas sudaro 100 000 rublių, bei atkreipdama dėmesį, kad, sudarant privatizavimo programą, iškilo problemų, nes bendrovės įstatinis kapitalas nesuformuotas. Kartu su šiuo projektu buvo pateikta ir sprendimo projekto poveikio bazinio vertinimo pažyma, kurioje buvo pateiktas status quo ir galimų problemos sprendimo alternatyvų vertinimas: 1) privatizuoti bendrovę su nesuformuotu įstatiniu kapitalu (teigiamas poveikis nenumatomas, neigiamas poveikis: galimi teisminiai ginčai su objekto pirkėju; galimos sankcijos) arba 2) suformuoti bendrovės įstatuose nurodytą kapitalą (teigiamas poveikis: atgaivinta bendrovės veikla, sumažintos prielaidos teisminiams ginčams ir galimoms sankcijoms, neigiamas poveikis nenumatomas), arba 3) likviduoti bendrovę (teigiamas poveikis nenumatomas, neigiamas poveikis: galimos išlaidos, susijusios su apmokėjimu už juridines paslaugas). (2003 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dėl lėšų skyrimo uždarosios akcinės bendrovės „LPN“ įstatiniam kapitalui suformuoti projekto poveikio bazinio vertinimo pažymos kopija) 1.5. 2003 m. spalio 8 d. UAB „Eksimeta“ raštu kreipėsi į Ministrą Pirmininką Algirdą Brazauską pareikšdama, kad UAB „Eksimeta“ imtųsi atsakomybės už UAB „LPN“ veiklos atgaivinimą, panaudojant UAB „Eksimeta“ finansines bei organizacines galimybes, prašydama principinio pritarimo ir tarpininkavimo Maskvos miesto bei srities atitinkamose institucijose, taip pat Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje bei valstybės įmonėje Valstybės turto fonde įsigyjant UAB „LPN“ akcijas, taip pat pareikšdama, kad yra pasirengusi suformuoti UAB „LPN“ įstatinį kapitalą, pastatant konsignacinius sandėlius bei biurų centrą, atstovausiantį Lietuvos verslo interesams Rusijoje, ir tikėdamasi palankaus sprendimo bei palaikymo įgyvendinant šį projektą. (2003 m. spalio 8 d. UAB „Eksimeta“ rašto Ministrui Pirmininkui Algirdui Brazauskui kopija) 1.6. Ūkio ministerija, kartu su VĮ Valstybės turto fondu išnagrinėjusi LR Ministro Pirmininko 2003 m. spalio 15 d. pavedimą Nr. 17-7328 dėl UAB „Eksimeta“ ketinimo dalyvauti privatizuojant UAB LPN, 2003 m. spalio 17 d. raštu Nr. (13.9-25)-3-5538 informavo UAB „Eksimeta“, jog ji galės dalyvauti UAB LPN privatizavime kaip ir kiti potencialūs pirkėjai. (2003 m. spalio 17 d. Ūkio ministerijos rašto Nr. (13.9-25)-3-5538 bendrovei „Eksimeta“ kopija) 1.7. 2003 m. spalio 21 d. viešėdamas Maskvoje su oficialiu vizitu, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas A. Brazauskas susitikimo su Maskvos meru J. Lužkovu metu pasiūlė įkurti Maskvoje Lietuvos prekybos namus, kad būtų galima sėkmingai vystyti pramoninę ir maisto, taip pat žaliavų prekybą tarp Lietuvos Respublikos ir Maskvos miesto. Tuo tikslu paprašė Maskvos mero skirti žemės sklypą. J. Lužkovas pritarė šiai iniciatyvai ir pasiūlė pariteto pagrindais apsikeisti žemės sklypais Vilniuje ir Maskvoje. Tuo pačiu jis nurodė, kad Lietuvos Respublikos Prezidento pritarimu su Vilniaus miesto savivaldybe svarstomas klausimas dėl Maskvos kultūros centro statybos Vilniuje. 1.8. 2003 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, vadovaudamasi 1998 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 728, perdavimo-priėmimo aktu Nr. 563, perdavė valstybės įmonei Valstybės turto fondui bendrovės UAB LPN 1 795 vieno rublio nominalios vertės akcijas kartu su 2001 m. gruodžio 31 d. bendrovės balansu. (2003 m. lapkričio 3 d. akcijų iš Ūkio ministerijos perdavimo valstybės įmonei Valstybės turto fondui perdavimo-priėmimo akto Nr. 563 kopija) Šio akto priede Nr. 1 buvo pateiktos valstybės įmonės Valstybės turto fondo pastabos dėl perimamų iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos dokumentų, susijusių su UAB LPN steigimu, veikla ir valdymu: perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dieną nesuformuotas ir neužregistruotas UAB LPN įstatinis kapitalas; Lietuvos Respublikos ūkio ministerija kartu su akcijų perdavimo-priėmimo aktu nepateikė VĮ Valstybės turto fondui vienintelio bendrovės „LPN“ akcininko sprendimu patvirtintų 2002 m. finansinės atskaitomybės dokumentų, audito ataskaitos su išvadomis, 2003 m. bendrovės „LPN“ I, II, III ketvirčių balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų, akcijų sertifikato, patvirtinančio valstybei nuosavybės teise priklausančių UAB LPN akcijų skaičių; iš pateiktų VĮ Valstybės turto fondui dokumentų neįmanoma spręsti, koks yra UAB LPN įstatinis kapitalas, kiek akcijų perima iš Ūkio ministerijos VĮ Valstybės turto fondas, kokia yra vienos akcijos nominali vertė. Įvairiuose dokumentuose įrašytas skirtingas įstatinis kapitalas, pavyzdžiui: 1992 m. lapkričio 20 d. patvirtintuose bendrovės įstatuose įrašyta, jog įstatinis kapitalas yra 1 795 tūkstančiai rublių, 1996 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko G. Vagnoriaus patvirtintame rašte „Dėl Lietuvos Respublikos pramonės ir prekybos ministerijos reikalų perėmimo“ (3 priedas) įrašyta, jog Ministerijos balanse yra apskaitomos Lietuvos ir Rusijos įmonės UAB LPN akcijos, kurių vertė 2 023 litai, o bendrovės 2001 m. gruodžio 31 d. balanse įrašytas įstatinis kapitalas – 2 000 rublių, bet paties balanso aiškinamajame rašte auditorius UAB „Okveles Konstanting“ pažymi, jog 2001 m. gruodžio 31 d. bendrovės įstatinis kapitalas yra 1 795 rubliai; dokumentų, liudijančių apie UAB LPN valdytą turtą, sprendimų, kurių pagrindu turtas buvo nurašytas, nepateikta. (Akcijų iš Ūkio ministerijos perdavimo valstybės įmonei Valstybės turto fondui perdavimo ir perėmimo akto 1 priedo – valstybės įmonės Valstybės turto fondo pastabos dėl perimamų iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos dokumentų, susijusių su UAB LPN steigimu, veikla ir valdymu – kopija). 1.9. 2003 m. lapkričio 24 ir 25 d. įvyko Maskvos miesto vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės bei Maskvos ir Vilniaus verslo atstovų susitikimai, kurių metu buvo aptarta Maskvos miesto vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės bendradarbiavimo aktualijos ir perspektyvos, sklypo UAB LPN skyrimo Maskvoje ir prekybos lietuviškais maisto produktais Maskvoje klausimai. Maskvos miesto vyriausybės Tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pavaduotojas V. Lebedevas priminė, kad LR Ministro Pirmininko A. Brazausko vizito į Maskvą metu 2003 m. spalio mėnesį buvo pasiektas susitarimas dėl LPN steigimo Maskvoje. Susitikimų metu buvo išreikšti tokie siūlymai: palaikyti Maskvos miesto vyriausybės siūlymą įkurti UAB LPN Maskvoje ir pradėti derinimo procedūras su atitinkamomis Lietuvos Respublikos valdžios institucijomis; sudaryti bendrą Vilniaus ir Maskvos specialistų darbo grupę pasiūlymams dėl prekybos lietuviškais maisto produktais parengti, nuo Vilniaus kuratoriumi paskirti mero pavaduotoją G. Paviržį. (Maskvos miesto vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės bei Maskvos ir Vilniaus verslo atstovų susitikimų, vykusių 2003 m. lapkričio 24 ir 25 dienomis, protokolo Nr. 01A-50-150 kopija) 1.10. 2003 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero rašte, be registracijos numerio, Maskvos miesto vyriausybės ministrui Aleksandrui Baburinui Vilniaus miesto savivaldybės meras rašė, kad Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko ir Maskvos mero J. Lužkovo susitikimo, vykusio 2003 m. spalio 21 d., metu buvo aptartas klausimas dėl žemės sklypo skyrimo Maskvos MKAD rajone organizuoti didmeninę prekybą lietuviškomis pramoninėmis prekėmis bei patvirtintas ketinimas dalyvauti paskelbtame miesto konkurse, skirtame parinkti investuotojus didmeninės prekybos pramoninėmis prekėmis kompleksų statybos projektams įgyvendinti Lianozovo ir Dmitrovskij sklypuose. Šiame rašte Vilniaus miesto savivaldybės meras rašė, kad Ministro Pirmininko A. Brazausko pavedimu atsakydamas į J. Lužkovo laišką, adresuotą lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos ambasadoriui R. Šidlauskui, informavo Maskvos merą, kad Lietuvos verslininkams šiame projekte atstovaus, ketinimą investuotojo teisėmis konkurse dalyvauti pareiškė ir įgaliojimus gavo UAB „Eksimeta“, bei nurodė, kad UAB „Eksimeta“ šio mėnesio pradžioje privatizavimo metu įsigijo UAB LPN, registruotą Maskvoje. Be to, informavo, kad, turėdamas tikslą išsiaiškinti dalyvavimo konkurse sąlygas, šiuo metu Maskvoje lankosi R. Karpavičius – vienas iš UAB „Eksimeta“ akcininkų. (2003 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero rašto Maskvos miesto vyriausybės ministrui, Maskvos miesto gamybinių išteklių departamento vadovui Aleksandrui Baburinui kopija) 2005 m. spalio 7 d. raštu Vyriausybės kancleris Komisijai patvirtino, kad Vyriausybės kanceliarijoje šiame rašte minimo Ministro Pirmininko pavedimo Vilniaus miesto savivaldybės merui Artūrui Zuokui nėra. (2005 m. spalio 7 d. Vyriausybės kanclerio rašto Nr. 17-6905 Komisijai kopija) 1.11. 2003 m. gruodžio 23 d. buvo pasirašyta sutartis Nr. 346-03 „Dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo“. Šios sutarties 2 punkte buvo nustatyta, kad pardavėjas – valstybės įmonė Valstybės turto fondas – įsipareigojo perduoti pirkėjo – UAB „Eksimeta“ – nuosavybėn Rusijos Federacijoje registruotos AOЗТ „Торговый дом Литвы“ (UAB LPN), kodas 1027700351953, 1 795 paprastąsias vardines akcijas (100 proc. įstatinio kapitalo), kurių kiekvienos nominali vertė yra 1 rublis. Šį privatizavimo objektą valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise valstybės įmonė Valstybės turto fondas. Sutartis buvo sudaryta pagal pirkėjo 2003 m. gruodžio 2 d. paraišką dalyvauti viešame aukcione ir Privatizavimo komisijos 2003 m. spalio 30 d. sprendimu aprobuotą objekto privatizavimo programą. Sutarties 7 punkte pirkėjui (UAB „Eksimeta“) buvo pateikta sutarties pasirašymo dieną pardavėjui (VĮ Valstybės turto fondui) žinoma informacija apie bendrovę: bendrovės įstatinis kapitalas nesuformuotas, jis neatitinka Rusijos Federacijos teisės aktų reikalavimų, bendrovės įstatai neperregistruoti, jie neatitinka Rusijos Federacijos teisės aktų reikalavimų. Pagal Rusijos Federacijos 1996 m. balandžio 22 d. įstatymą Nr. 39-FZ įstatinis kapitalas turėjo būti suformuotas ir užregistruotas per 3 mėnesius nuo įstatinio kapitalo padidinimo dienos. Kadangi įstatai su nauju įstatiniu kapitalu buvo patvirtinti 2002 m. spalio 4 d., akcijos turėjo būti apmokėtos, o įstatinis kapitalas turėjo būti užregistruotas iki 2003 m. sausio 4 d. Tačiau iki sutarties pasirašymo dienos įstatinis kapitalas nesuformuotas; nesudaryta bendrovės 2002 m. finansinė atskaitomybė; bendrovė turi įsiskolinimų, neatspindėtų bendrovės dokumentuose (prie akcijų iš Ūkio ministerijos perdavimo valstybės įmonei Valstybės turto fondui perdavimo-perėmimo akto buvo pridėtas priedas, kuriame išdėstytos Valstybės turto fondo pastabos dėl perimamų iš LR ūkio ministerijos dokumentų, susijusių su UAB LPN steigimu, veikla bei valdymu). 2003 m. gruodžio 30 d. valstybės įmonė Valstybės turto fondas ir bendrovė „Eksimeta“ pasirašė 1 795 (tūkstančio septynių šimtų devyniasdešimt penkių) paprastųjų vardinių bendrovės „LPN“ akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra vienas rublis, perdavimo-priėmimo aktą. (VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „Eksimeta“ 2003 m. gruodžio 23 d. sutarties Nr. 346-03 dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo kopija ir 2003 m. gruodžio 30 d. privatizavimo objekto (akcijų) nuosavybės teisės perdavimo-priėmimo akto kopija) 1.12. 2004 m. sausio 21 d. raštu, be registracijos numerio, Vilniaus miesto savivaldybės meras Artūras Zuokas nusiuntė Maskvos miesto merui J. Lužkovui pasiūlymų projektą dėl bendrovės „LPN“ veiklos vystymo ir nurodė, kad ketinimą tapti šio projekto investuotoju pareiškė UAB „Eksimeta“ – bendrovės „LPN“, esančios Maskvoje, savininkė. Vilniaus miesto savivaldybės meras taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė be konkurso pasiūlė centrinėje miesto dalyje sklypą Maskvos namų, kaip Rusijos kultūros ir verslo centro Lietuvoje, statybai. Lietuvos verslininkai (UAB „Eksimeta“) Maskvos šaliai pasiūlė veikiančius muitinės sandėlius, kurių plotas 5 000 kv. m, Vilniaus mieste su išplėtota infrastruktūra. (2004 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero Artūro Zuoko rašto Maskvos miesto merui Jurijui Lužkovui kopija) 1.13. 2004 m. kovo 29 d. UAB „Eksimeta“ raštu Nr. 04-04 kreipėsi į Ūkio ministeriją dėl paramos skyrimo atkuriamiems LPN, teikdama tokius pasiūlymus: UAB „Eksimeta“ pasirengusi ir siūlo atstovauti Lietuvos verslo interesams Rusijos Federacijoje; projekto įgyvendinimui yra numačiusi skirti dideles investicijas tam, kad Maskvoje būtų pastatyti Lietuvos verslo centras ir didmeninės prekybos logistikos kompleksas, skirti Lietuvos valstybės verslininkų pagamintos produkcijos realizavimui; siekiant efektyvaus veiklos koordinavimo bei skaidrumo, siūloma pasirašyti UAB LPN ir Ūkio ministerijos bendradarbiavimo sutartį, kurioje būtų reglamentuotas viešųjų ir privačių interesų derinimas įgyvendinant Lietuvos verslo interesus atstovaujančios struktūros Rusijos Federacijoje veiklos atkūrimo projektą. Ūkio ministerija 2004 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (11.11-74)-3-2138, atsakydama UAB „Eksimeta“, paaiškino, kad lėšos konkretiems projektams įgyvendinti skiriamos vadovaujantis atitinkama finansinės paramos teikimo tvarka, kurioje yra nustatytos būtinos sąlygos finansinei paramai gauti. Tačiau skirti paramą šiems minimiems projektams įgyvendinti Ūkio ministerija nemato galimybės. (2004 m. kovo 29 d. UAB „Eksimeta“ rašto Nr. 04-04 ūkio ministrui kopija ir 2004 m. balandžio 22 d. Ūkio ministerijos rašto Nr. (11.11-74)-3-2138 kopija) 1.14. 2004 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. E-04/16 UAB „Eksimeta“ kreipėsi į LR Ministrą Pirmininką, kad šis paveiktų Vilniaus miesto savivaldybę paspartinti klausimų, susijusių su sklypų skyrimu UAB LPN, sprendimą ir greitesnį trišalės sutarties pasirašymą. (2004 m. lapkričio 18 d. UAB „Eksimeta“ rašto Nr. E-04/16 Ministrui Pirmininkui Algirdui Brazauskui kopija) Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2004 m. lapkričio 25 d. rezoliucijoje Nr. 17-9104 buvo išdėstytas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavedimas Ūkio ministerijai kartu su Vilniaus miesto savivaldybe ir kitomis suinteresuotomis institucijomis išnagrinėti problemas, susijusias su UAB LPN verslo centro Maskvoje steigimu. Tuo pagrindu 2004 m. gruodžio 9 d. Ūkio ministerija surengė pasitarimą, kuriame dalyvavo Užsienio reikalų ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Eksimeta“ atstovai. Posėdyje buvo sutarta, kad Vilniaus miesto savivaldybė kartu su UAB „Eksimeta“ parengs galimus Rusijos teisės normoms neprieštaraujančius sprendimų projektus, kurių įgyvendinimą būtų galima aptarti Maskvos mero įgalioto atstovo V. Malyškovo vizito metu. (2004 m. lapkričio 25 d. Vyriausybės kanclerio rezoliucijos Nr. 17-9104 Ūkio ministerijai kopija ir Ūkio ministerijoje 2004 m. gruodžio 9 d. vykusio posėdžio dėl Lietuvos prekybos namų Maskvoje funkcionavimo užtikrinimo problemų svarstymo protokolo kopija) Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, vykdydama 2004 m. lapkričio 25 d. Ministro Pirmininko pavedimą, 2004 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. (23.9-72)-3-6137 persiuntė Lietuvos Respublikos ambasadai Rusijos Federacijoje dokumentus, kuriuos UAB „Eksimeta“ pateikė Ministrui Pirmininkui, prašydama juos įvertinti ir pateikti pasiūlymus dėl problemų sprendimo būdų. Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje 2004 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 2.1.2-4849 atsakė Ūkio ministerijai, kad ji visapusiškai palaiko UAB LPN steigimo Maskvoje idėją. UAB „Eksimeta“ prieš įsigydama UAB LPN akcijų paketą iš VĮ Valstybės turto fondo informavo Ambasadą apie savo ketinimus investuoti į UAB LPN infrastruktūrą bei tolesnę veiklą. Tačiau buvo atkreiptas dėmesys, kad Ambasados funkcijos ir įgaliojimai nenumato tarpininkavimo ar tiesioginio dalyvavimo derybose tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir atitinkamo ūkio subjekto dėl bendradarbiavimo sutarties pasirašymo steigiant UAB LPN Maskvoje. (2004 m. gruodžio 8 d. Ūkio ministerijos rašto Nr. (23.9-72)-3-6137 Lietuvos Respublikos ambasadai Rusijos Federacijoje kopija) 1.15. 2005 m. balandžio 4 d. vykusio Vilniaus miesto savivaldybės atstovų susitikimo su Maskvos mero pavaduotoju J. N. Ordžonikidze metu Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas G. Paviržis pateikė informaciją apie Maskvos namų Vilniuje statyboms formuojamo žemės sklypo detaliojo plano rengimo eigą bei numatytus terminus, taip pat nurodė, kad sklypo svarstymas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje planuojamas 2005 m. gegužės 15 d., bei patvirtino, kad Maskvos meras J. Lužkovas galės simboliškai įmūryti kapsulę į Maskvos namų pamatus per planuojamas 2005 m. rugsėjo 29 d. Maskvos kultūros dienas Vilniuje. (2005 m. balandžio 4 d. susitikimo su Maskvos mero pavaduotoju J. N. Ordžonikidze atmintinės kopija) 1.16. 2005 m. birželio 10 d. Komisijos posėdyje UAB „Eksimeta“ valdybos pirmininkas Raimondas Karpavičius, paklaustas, ar bendrovė „Eksimeta“ buvo proteguojama Maskvos miesto vyriausybėje, paaiškino, kad Maskvos miesto vyriausybė turi interesą gerinti santykius su Lietuva, taip pat darė prielaidą, kad „jeigu mes investuosime 15–20 mln. dolerių, mes 30 proc., t. y. minimaliai turėsime atiduoti Maskvos miesto vyriausybei, kuri kartu dalyvavo projekte. Bet ir čia yra viso biznio logika ir sėkmė, kai dalyvauja Lietuva kaip valstybė ir antra pusė – Maskva“. (2005 m. birželio 10 d. Komisijos posėdžio stenograma) 1.17. 2005 m. birželio 15 d. Komisijos posėdyje Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas Gediminas Paviržis, paklaustas, „kaip jūs galite paneigti ar patvirtinti spaudoje nuskambėjusį teiginį, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras A. Zuokas be Vyriausybės ar miesto tarybos sprendimų įgaliojo bendrovę „Eksimetą“ atstovauti Lietuvos verslininkams įgyvendinant Lietuvos prekybos rūmų steigimą Lietuvoje, ar yra kokie miesto tarybos sprendimai, kokie nors įgaliojimai“, atsakė: „Specialaus Vilniaus miesto sprendimo nėra, bet aš minėjau, kad yra Vilniaus miesto ir Maskvos miesto vyriausybės pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kur ekonominiai klausimai labai smulkiai ir detaliai aprašyti. Privalome mes padėti kiekvienai verslo struktūrai, nepaisant nuosavybės formų. Tas, kas ir buvo daroma. O „LPN“, noriu pabrėžti dar kartą, kad Lietuvos prekybos namai niekaip negalėjo atsigaivinti be Vilniaus miesto savivaldybės buvimo tame projekte. Todėl kad buvo kalba tik apie žemės sklypo skyrimus, o Maskvos miesto vyriausybė tik su Vilniaus miesto savivaldybe galėjo kalbėti. Todėl mes buvome įjungti į šį projektą“. Į klausimą – „Tarybos sprendimų nebuvo?“ – G. Paviržis atsakė: „Tarybos sprendimo specialiai šiuo klausimu nebuvo“. (2005 m. birželio 15 d. Komisijos posėdžio stenograma) 1.18. 2005 m. liepos 4 d. rašte Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai Vilniaus miesto savivaldybės meras A. Zuokas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės ir Maskvos miesto vyriausybės bendradarbiavimas grindžiamas susitarimu dėl bendradarbiavimo įvairiose srityse, pasirašytu 1999 metais ir pratęstu iki 2009 metų, bei šalių patvirtinta 2004–2005 metų darbų programa. 2003-11-28 Maskvos miesto vyriausybės ministras A. Baburinas, remdamasis Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko A. Brazausko vadovaujamos delegacijos susitikimo Maskvoje su Maskvos meru 2003-10-21 protokolu, kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadorių Rusijos Federacijoje R. Šidlauską, kviesdamas Lietuvos įmones dalyvauti konkurse dėl vietos logistikos centrui ir didmeninei bazei statyti parinkimo, bei prašė informuoti, kas galėtų atstovauti Lietuvos įmonėms iki paraiškų priėmimo konkursui paskutinės dienos – 2003-12-18. Įmones parinkti buvo pavesta Lietuvos Respublikos ambasados ekonomikos atašė (Ūkio ministerijos atstovui Ambasadoje) K. Kažukauskui, kuris parengė atsakymo projektą ir derino, kas galėtų tokį raštą pasirašyti. Vilniaus miesto savivaldybė šio rašto projektą ir informaciją apie tai, jog UAB „Eksimeta“ įsigyja UAB LPN akcijų paketą iš Valstybės turto fondo, taip pat jos ketinimus investuoti į LPN struktūrą bei tolesnę veiklą, gavo iš Ambasados 2003 m. gruodžio mėn. pradžioje. Vilniaus miesto savivaldybės meras taip pat atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės 2003 m. gruodžio 15 d. įgaliojimas UAB „Eksimeta“ praktiškai pasibaigė 2004 m. spalio mėnesį, kai Vilniaus miesto savivaldybė nesutiko pasirašyti sutarties projekto, kurį ši bendrovė parengė. (2005 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės meras A. Zuoko rašto Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai kopija) 1.19. 2005 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. KS-20 Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, remdamasi tuo, kad A. Zuoko privačių interesų ir turto deklaracijose bei juridinių asmenų registre nėra duomenų, kad A. Zuokas ar jo šeimos nariai turėtų bendrovės „Eksimeta“ akcijų ar kitų verslo santykių su šia bendrove, nusprendė, jog nėra pakankamai duomenų, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras A. Zuokas, pasirašydamas 2003 m. gruodžio 15 d. raštą Maskvos miesto vyriausybės ministrui A. Baburinui ir 2004 m. sausio 21 d. raštą Maskvos merui J. Lužkovui dėl įgaliojimo UAB „Eksimeta“ atstovauti Lietuvos verslininkams ir koordinuoti didmeninės prekybos logistikos komplekso statybos Maskvoje klausimus, būtų pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus. 2. Komisija, atsižvelgdama į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, pateikia tokį aplinkybių vertinimą: 2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įtraukė UAB LPN į privatizuojamų objektų sąrašą, nors Vyriausybė nebuvo suformavusi šios bendrovės įstatinio kapitalo ir buvo neperregistravusi įstatų, kaip tai turėjo būti padaryta laikantis Rusijos Federacijos 1996 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. 39-FZ, per 3 mėnesius nuo bendrovės įstatų patvirtinimo dienos (t. y. nuo 2002 m. spalio 4 d.), o Ūkio ministerija nebuvo perdavusi bendrovės LPN akcijų valstybės įmonei Valstybės turto fondui. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas privatizavimo objekto valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka privalo pateikti dokumentus ir kitą informaciją apie privatizavimo objektą Turto fondui ar (ir) potencialiems pirkėjams. Tokia tvarka buvo patvirtinta 1998 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 728 „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų perdavimo valstybės įmonei Valstybės turto fondui tvarkos“. Šios tvarkos 1.1 punkte inter alia nustatyta, kad ministerijos uždarųjų akcinių bendrovių akcijas ir kitus su šių akcijų valdymu susijusius dokumentus (ministerijų ir kitų valstybės institucijų priimtus sprendimus, įsakymus, įgaliojimus, akcininkų susirinkimų bei stebėtojų tarybos (valdybos) posėdžių protokolus, įmonių balansus, privatizavimo programų rengimo dokumentus ir susirašinėjimo, susijusio su įmone, dokumentus) perduoda valstybės įmonei Valstybės turto fondui. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 9 straipsnio, galiojusio akcijų įtraukimo į privatizuojamų objektų sąrašą metu, 1 dalyje buvo nustatyta, kad privatizavimo objektą vertina Turto fondas ar jo sudaryta komisija, į kurią įtraukiami asmenys, turintys kvalifikacinius turto vertintojų pažymėjimus, arba konkurso tvarka Turto fondo parinkti apmokami turto vertintojai. Komisija mano, kad uždaroji akcinė bendrovė „LPN“ turėjo būti įtraukta į Vyriausybės patvirtintą privatizavimo objektų sąrašą tik Ūkio ministerijai perdavus bendrovės „LPN“ akcijas VĮ Valstybės turto fondui Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo ir 1998 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 728 „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų perdavimo valstybės įmonei Valstybės turto fondui tvarkos“ nustatyta tvarka. 2.2. Ūkio ministerija, perdavimo-priėmimo aktu perdavusi Turto fondui bendrovės „LPN“ akcijas, šiuo aktu kaip dokumentą, patvirtinantį nuosavybės teises į akcijas, perdavė 2001 m. gruodžio 31 d. balansą, tačiau neperdavė akcijų sertifikato. 1998 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 728 „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų perdavimo valstybės įmonei Valstybės turto fondui tvarkos“ 1.7.2 punkte nustatyta, kad įmonių akcijos ir kiti šio nutarimo 1.1 punkte nurodyti dokumentai Turto fondui turi būti perduodami pagal Turto fondo nustatytos formos perdavimo aktą kartu pateikiant akcijų sertifikatus arba kitus nuosavybės teisę įrodančius dokumentus (kai perduodamos uždarųjų akcinių bendrovių akcijos). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija mano, kad 2001 m. gruodžio 31 d. balanso perdavimas VĮ Valstybės turto fondui negalėjo būti pagrindas prilyginti šio dokumento perdavimą akcijų sertifikatui ar kitam nuosavybės teises į akcijas patvirtinančiam dokumentui. 2.3. Sutarties dėl UAB LPN akcijų pirkimo-pardavimo 3 punkte nurodyta, kad ši sutartis sudaryta pagal pirkėjo 2003 m. gruodžio 2 d. paraišką dalyvauti viešame aukcione ir Privatizavimo komisijos 2003 m. spalio 30 d. sprendimu (protokolas Nr. 346) aprobuotą objekto privatizavimo programą. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad objekto privatizavimo programa – dokumentas, kuriame nurodyta: 1) objekto pavadinimas ir privatizavimo būdas; 2) privatizavimo terminai; 3) privatizavimo objekto trumpa charakteristika (įstatinis kapitalas arba vertė, valstybei ar savivaldybei tenkančių akcijų nominali vertė, įstatinio kapitalo rentabilumas, gamybos apimtis ar metinė apyvarta, darbuotojų skaičius, pagrindinės veiklos pobūdis, geografinė padėtis, informacija apie valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės produkcijos ar paslaugų dalį rinkoje ir trečiųjų asmenų teises į tokią įmonę); 4) privatizavimo sąlygos. Komisija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė į privatizavimo sąrašą buvo įtraukusi uždarąją akcinę bendrovę „LPN“, kurios kodas, nurodytas Vyriausybės nutarime, yra 1000000, įstatinis kapitalas – 200 litų, o valstybės įmonė Valstybės turto fondas sudarė sutartį dėl AOЗТ „Торговый дом Литвы“ (UAB LPN), kurios kodas, nurodytas sutartyje, yra 1027700351953, įstatinis kapitalas – 1795 Rusijos rubliai, įsigijimo kaina – 52 000 litų. Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad valstybės įmonė Valstybės turto fondas, sudarydama bendrovės „LPN“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir nurodydama ne tokį uždarosios akcinės bendrovės „LPN“ kodą ir įstatinį kapitalą, uždarosios akcinės bendrovės UAB LPN akcijas pardavė, pažeisdama 2003 m. kovo 27 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimą Nr. 375 „Dėl LRV 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Antra vertus, Komisija atkreipia dėmesį, kad valstybės įmonės Valstybės turto fondo direktorius P. Milašauskas, pasirašydamas akcijų perdavimo-priėmimo aktą, pažymėjo, kad iš pateiktų VĮ Valstybės turto fondui dokumentų neįmanoma spręsti, koks yra UAB LPN įstatinis kapitalas, kiek akcijų perima iš Ūkio ministerijos Valstybės turto fondas, kokia yra vienos akcijos nominali vertė, todėl Komisija turi pagrindo manyti, kad valstybės įmonės Valstybės turto fondo direktorius, nežinodamas vieno iš būtinų duomenų objektui privatizuoti – įstatinio kapitalo dydžio, neteisėtą sandorį dėl uždarosios akcinės bendrovės „LPN“ akcijų pardavimo sudarė tyčia. Iš Komisijai pateiktų asmenų paaiškinimų matyti, kad VĮ Valstybės turto fondas pardavė Rusijos Federacijoje registruotos įmonės, kuri savo veiklos nevykdė ir negalėjo vykdyti, akcijas. Pagal savo ekonominę ir teisinę padėtį tokia įmonė negalėjo plėtoti jokios ūkinės veiklos, taip pat įsigyti turto, juo labiau prisiimti kokių nors įsipareigojimų. Šitaip UAB „Eksimeta“ 2003 m. gruodžio 23 d. įsigijo neveikiančios Rusijos Federacijos jurisdikcijai priklausiančios įmonės akcijas. 2.4. Komisija atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės mero 2004 m. sausio 21 d. ir 2003 m. gruodžio 15 d. raštai yra parengti ant Vilniaus miesto savivaldybės mero blankų, tačiau neturi registracijos numerių. Pagrindinius dokumentų rengimo, tvarkymo ir valdymo reikalavimus, kurie taikomi valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, taip pat kitų subjektų, įgaliotų atlikti viešojo administravimo funkcijas, rašytiniams ir jiems prilygintiems dokumentams, susijusiems su tų įstaigų veikla, nustato 2001 m. gruodžio 28 d. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 88 patvirtintos Raštvedybos taisyklės, kurių 11.1 punkte nustatyta, kad dokumentų registracijos žurnale ir dokumente įrašomi šie duomenys: dokumento registracijos eilės numeris, registravimo data. Minėtų taisyklių 5 punkte nustatyta, kad už įstaigos raštvedybos organizavimą ir kontrolę yra atsakingas įstaigos vadovas ar kitas teisės aktų suteiktus įgaliojimus turintis asmuo, o 1 punkte nustatyta, kad raštvedybos organizavimo tikslai yra ne tik laiku ir kokybiškai parengti dokumentus, tvarkyti ir valdyti dokumentus taip, kad būtų užtikrintas greitas priėjimas prie visų turimų dokumentų, bet ir išsaugoti dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti įstaigos veiklos įrodymai ir su įstaigos veikla susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, bei užtikrinti skaidrią, efektyvią veiklą, administravimo ir atsiskaitymo gebėjimus. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras yra viešojo administravimo subjektas, privalantis užtikrinti, jog jo pasirašyti raštai būtų registruoti laikantis Raštvedybos taisyklių. 2.5. Susirašinėjimo tarp Vilniaus miesto savivaldybės vadovų ir Maskvos miesto vadovų raštuose minimas įgaliojimas, kurį Vilniaus miesto savivaldybė išdavė UAB „Eksimeta“ dalyvauti paskelbtame miesto konkurse parenkant investuotojus didmeninės prekybos maisto produktais komplekso statybos projekto realizavimui Lianozovo ir Dmitrovskij sklypuose, esančiuose Maskvoje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.137 straipsnio 1 dalis numato, kad įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.140 straipsnio 1 dalį juridinio asmens duodamą įgaliojimą pasirašo jo vadovas ir ant įgaliojimo dedamas to juridinio asmens antspaudas, jeigu jis antspaudą privalo turėti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.141 straipsnis nurodo, kad juridiniam asmeniui įgaliojimas gali būti duodamas tiktai sudaryti tokius sandorius, kuriuos jis turi teisę sudaryti pagal savo steigimo dokumentus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.35 straipsnio 1 dalį Vilniaus miesto savivaldybė yra juridinis asmuo. Išduodama įgaliojimą UAB „Eksimeta“, ji turėjo išduoti rašytinės formos dokumentą, pasirašytą Vilniaus miesto savivaldybės mero ir patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės antspaudu. Įgaliojime turėjo būti nurodyta, kokiems konkretiems veiksmams duodamas įgaliojimas. Tokius reikalavimus atitinkančio dokumento, Komisijos gautais duomenimis, nebuvo. 2.6. Vilniaus miesto savivaldybė, neturėdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialaus įgaliojimo ar pavedimo, perėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybės funkcijas derybose dėl Lietuvos prekybos namų steigimo, nes šis klausimas nebuvo svarstomas 2003 m. spalio mėnesį vykusio Lietuvos Respublikos premjero ir Maskvos mero J. Lužkovo susitikimo Maskvoje metu. 2.7. Komisija atkreipia dėmesį, kad 2005 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. KS-20 Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė, jog nėra pakankamai duomenų, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras A. Zuokas, pasirašydamas 2003 m. gruodžio 15 d. raštą Maskvos miesto vyriausybės ministrui A. Baburinui ir 2004 m. sausio 21 d. raštą Maskvos merui J. Lužkovui dėl įgaliojimo UAB „Eksimeta“ atstovauti Lietuvos verslininkams ir koordinuoti didmeninės prekybos logistikos komplekso statybos Maskvoje klausimus, būtų pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, ir mano, kad nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras Artūras Zuokas protegavo UAB „Eksimeta“. 2.8. Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras Artūras Zuokas Maskvos miesto merą apie tai, kad UAB „Eksimeta“ privatizavo bendrovę „LPN“, informavo 2003 m. gruodžio 15 d., t. y. aštuoniomis dienomis anksčiau, negu buvo pasirašyta VĮ Valstybės turto fondo ir uždarosios akcinės bendrovės „Eksimeta“ sutartis dėl UAB LPN akcijų perleidimo bendrovei „Eksimeta“, ir penkiolika dienų anksčiau, negu buvo pasirašytas minėtų akcijų perdavimo-priėmimo aktas. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje privatizavimas apibrėžiamas kaip valstybės ir savivaldybių turto (akcijų ar kito turto) perdavimas potencialių pirkėjų nuosavybėn pagal šiame įstatyme nustatyta tvarka sudarytus privatizavimo sandorius, taip pat valstybės ar savivaldybės kontrolės perdavimas valstybės ar savivaldybės kontroliuojamose įmonėse, kai iš papildomų įnašų išplatinama nauja akcijų emisija. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4. 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija pažymi, kad nei įstatymuose, nei sutartyje ne …