Oficialūs šaltiniaie-seimas.lrs.lt · EUR-Lex
Europaius
Lietuvių
ČeštinaDeutschFrançaisEspañolPolskiItalianoNederlandsÖsterreichBelgiquePortuguêsSvenskaDanskSuomiSlovenčinaIrelandMagyarEestiLatviešuSlovenščinaHrvatskiΚύπροςMaltiRomânăΕλληνικάLuxembourgБългарски
Lietuvių

PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO

Trumpai

Šis įsakymas patvirtina normatyvinius statinio saugos dokumentus, kurie nustato stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų bei gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ir įrengimo taisykles.

Ką jis reguliuoja

  • Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisykles.
  • Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisykles.
  • Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ir įrengimo taisykles.
  • Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisykles.

Kam jis skirtas

  • Visiems statybos proceso dalyviams.
  • Viešojo administravimo subjektams.
  • Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (valdytojams ar naudotojams).
  • Kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas.

Pagrindiniai punktai

  • Taisyklės taikomos projektuojant, įrengiant, remontuojant ir rekonstruojant stacionariąsias gaisrų gesinimo sistemas (SGGS) Lietuvos Respublikoje.
  • SGGS turi aptikti gaisrą ankstyvojoje stadijoje, perduoti pavojaus signalus ir jį užgesinti arba lokalizuoti.
  • SGGS įrengimo, esamų sistemų išplėtimo ir statinio konstrukcijų, reikalingų SGGS veikimui, reikalavimai yra nustatyti šiose taisyklėse.
  • SGGS išbandoma dalyvaujant statytojui (užsakovui), specializuotos priežiūros įmonės specialistui ir rangovui, surašant SGGS apžiūrėjimo–išbandymo aktą.
Įstatymo tekstas
Įstatymo tekstas

PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS Į S A K Y M A S DĖL NORMATYVINIŲ STATINIO SAUGOS DOKUMENTŲ PATVIRTINIMO 2007 m. vasario 22 d. Nr. 1-66 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 123-5518) 7 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3579; 2004, Nr. 73-2545) 8 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2004, Nr. 156-5701) 14 punktą:

  1. Tvirtinu šiuos pridedamus normatyvinius statinio saugos dokumentus: 1.
  2. Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Projektavimo ir įrengimo taisyklės; 1.
  3. Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. Projektavimo ir įrengimo taisyklės; 1.
  4. Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemos. Projektavimo ir įrengimo taisyklės; 1.
  5. Lauko gaisrinio vandentiekio tinklai ir statiniai. Projektavimo ir įrengimo taisyklės.
  6. Nustatau, kad įsakymas įsigalioja nuo 2007 m. kovo 1 d. DIREKTORIUS VIDAUS TARNYBOS GENEROLAS REMIGIJUS BANIULIS PATVIRTINTA Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 STACIONARIOSIOS GAISRŲ GESINIMO SISTEMOS. PROJEKTAVIMO IR ĮRENGIMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  7. Šios taisyklės taikomos projektuojant, įrengiant, remontuojant ir rekonstruojant stacionariąsias gaisrų gesinimo sistemas (toliau – SGGS) Lietuvos Respublikoje. Taisyklės nustato esminio statinio priešgaisrinės saugos reikalavimo įgyvendinimo būdą ir pagal reikalavimų pobūdį yra priskiriamos A kategorijos techninei specifikacijai [11.47]. Pastatų, statinių ir atskirų patalpų, kuriose būtina įrengti SGGS, sąrašas pateiktas 1 priede.
  8. Taisyklių reikalavimai yra privalomi visiems statybos proceso dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (valdytojams ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas [11.1].
  9. Be šių taisyklių, būtina vadovautis normatyvinių statybos techninių, statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimais bei SGGS įrenginių įmonės gamintojos pateikta technine informacija. Parenkant SGGS ar atskirų jos įrenginių tipą projektuojant ir įrengiant gali būti vadovaujamasi LST EN 12845:2004-12 [11.3] ar LST ISO 14520 [11.14–11.24] nuostatomis, jeigu jos neprieštarauja šių taisyklių reikalavimams.
  10. SGGS projektuojama taip, kad aptiktų gaisrą ankstyvojoje stadijoje, perduotų pavojaus signalus ir jį užgesintų arba lokalizuotų gaisrą ir neleistų plisti, kol jam užgesinti bus panaudotos kitos priemonės. Ji gali atlikti ir gaisro signalizacijos funkcijas.
  11. SGGS, jos sudedamųjų dalių atitiktis vertinama pagal galiojančius statybos produktų ir kitų gaminių, medžiagų ir įrenginių atitiktį reglamentuojančius teisės aktus. Kai kurių SGGS įrenginių savybės gali būti nustatomos vadovaujantis Reglamentuojamų statybos produktų sąrašu [11.54] ir Gaisrinės ir gelbėjimo technikos, gaisrinės saugos įrenginių ir priešgaisrinių priemonių, gaisrinės automatikos įrenginių privalomaisiais saugos reikalavimais [11.55]. Gaisrinių siurblių savybės parenkamos vadovaujantis LST EN 1028-1:2003 [11.11].
  12. Taisyklės nustato SGGS įrengimo, esamų sistemų išplėtimo, statinio konstrukcijų, kurios reikalingos SGGS tinkamam veikimui užtikrinti, reikalavimus.
  13. Šios taisyklės netaikomos sandėliams su kilnojamaisiais stelažais, kilnojamiesiems gaisrinės automatikos įrenginiams, taip pat specialiosios paskirties bei sprogstamųjų medžiagų gamybos ir sandėliavimo statiniuose įrengtoms SGGS, technologiniams įrenginiams, esantiems ne pastatuose, SGGS laivuose, orlaiviuose, transporto priemonėse, mobiliai priešgaisrinei įrangai.
  14. Keičiant statinių ar atskirų jų dalių (patalpų) naudojimo paskirtį, turi būti taikomi jų naująją paskirtį atitinkantys priešgaisriniai reikalavimai, nustatyti normatyviniuose statybos techniniuose bei statinio saugos ir paskirties dokumentuose.
  15. SGGS naudojimo metu, siekiant per visą ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę išlaikyti SGGS technines savybes, kurios lemia statinio atitiktį esminiam priešgaisrinės saugos reikalavimui [11.47], turi būti vadovaujamasi įmonės gamintojos pateikta technine informacija ir Gaisrinės automatikos eksploatavimo taisyklėmis [11.49].
  16. SGGS turi būti įrengta vadovaujantis šių taisyklių reikalavimais ir atitikti projektą. SGGS išbandoma vadovaujantis galiojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais [11.50]. Bandymas atliekamas dalyvaujant statytojui (užsakovui), atitinkamos specializuotos priežiūros įmonės, turinčios licenciją atlikti SGGS įrenginių techninę priežiūrą [11.53], specialistui, rangovui (rangovo atstovui) ir surašomas SGGS apžiūrėjimo–išbandymo aktas [11.49]. II. NUORODOS
  17. Taisyklėse pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus ir kitus dokumentus: 11.
  18. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597); 11.
  19. Europos Parlamento ir Tarybos 2000 m. birželio 29 d. reglamentą (EB) Nr. 2037/2000 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų; 11.
  20. Lietuvos standartą LST EN 12845:2004-12 „Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Automatinės purkštuvų sistemos. Projektavimas, įrengimas ir techninė priežiūra“; 11.
  21. Lietuvos standartą LST EN 12259-1+A1:2002 „Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Purkštuvų ir vandens purškimo sistemų sudedamosios dalys. 1 dalis. Purkštuvai“; 11.
  22. Lietuvos standartą LST EN 12259-1+A1:2002/A2:2004 „Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Purkštuvų ir vandens purškimo sistemų sudedamosios dalys. 1 dalis. Purkštuvai“; 11.
  23. Lietuvos standartą LST EN 12259-1+A1:2002/A3:2006 „Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Purkštuvų ir vandens purškimo sistemų sudedamosios dalys. 1 dalis. Purkštuvai“; 11.
  24. Lietuvos standartą LST EN 12259-2+Al+AC:2002 „Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Purkštuvų ir vandens purškimo sistemų sudedamosios dalys. 2 dalis. Pavojaus signalu įjungiamų skysčių vožtuvų rinkiniai“; 11.
  25. Lietuvos standartą LST EN 12259-3+A1:2002 „Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Purkštuvų ir vandens purškimo sistemų sudedamosios dalys. 3 dalis. Pavojaus signalu įjungiamų dujinių vožtuvų rinkiniai“; 11.
  26. Lietuvos standartą LST EN 12259-4+A1:2002 „Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Purkštuvų ir vandens purškimo sistemų sudedamosios dalys. 4 dalis. Tekančio vandens pavojaus signalo įtaisas“; 11.
  27. Lietuvos standartą LST EN 12259-5:2003 „Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Purkštuvų ir vandens purškimo sistemų sudedamosios dalys. 5 dalis. Vandens srauto detektoriai“; 11.
  28. Lietuvos standartą LST EN 1028-1:2003 „Gaisriniai siurbliai. Išcentriniai gaisriniai siurbliai su oro išsiurbikliu. 1 dalis. Klasifikavimas. Bendrieji ir saugos reikalavimai“; 11.
  29. Lietuvos standartą LST EN ISO 13943:2002 „Priešgaisrinė sauga. Terminai ir apibrėžimai (ISO 13943:2000)“; 11.
  30. Lietuvos standartą LST EN 1991-1-2:2004 „Eurokodas
  31. Poveikiai konstrukcijoms. 1-2 dalis. Bendrieji poveikiai. Gaisro poveikiai konstrukcijoms“; 11.
  32. Lietuvos standartą LST ISO 14520-1:2006 „Dujinės gaisrų gesinimo sistemos. Fizikinės savybės ir sistemų projektavimas. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai (tapatus ISO 14520-1:2006)“; 11.
  33. Lietuvos standartą LST ISO 14520-2:2006 „Dujinės gaisrų gesinimo sistemos. Fizikinės savybės ir sistemų projektavimas. 2 dalis. Gaisrų gesinimo medžiaga CF3I (tapatus ISO 14520-2:2006)“; 11.
  34. Lietuvos standartą LST ISO 14520-6:2006 „Dujinės gaisrų gesinimo sistemos. Fizikinės savybės ir sistemų projektavimas. 6 dalis. Gaisrų gesinimo medžiagų HCFC mišinys A (tapatus ISO 14520-6:2006)“; 11.
  35. Lietuvos standartą LST ISO 14520-8:2006 „Dujinės gaisrų gesinimo sistemos. Fizikinės savybės ir sistemų projektavimas. 8 dalis. Gaisrų gesinimo medžiaga HFC 125 (tapatus ISO 14520-8:2006)“; 11.
  36. Lietuvos standartą LST ISO 14520-9:2006 „Dujinės gaisrų gesinimo sistemos. Fizikinės savybės ir sistemų projektavimas. 9 dalis. Gaisrų gesinimo medžiaga HFC 227 ea (tapatus ISO 14520-9:2006)“; 11.
  37. Lietuvos standartą LST ISO 14520-10:2005 „Dujinės gaisrų gesinimo sistemos. Fizikinės savybės ir sistemų projektavimas. 10 dalis. Gaisrų gesinimo medžiaga HFC 23 (tapatus ISO 14520-10:2000)“; 11.
  38. Lietuvos standartą LST ISO 14520-11:2005 „Dujinės gaisrų gesinimo sistemos. Fizikinės savybės ir sistemų projektavimas. 11 dalis. Gaisrų gesinimo medžiaga HFC 236fa (tapatus ISO 14520-11:2000)“; 11.
  39. Lietuvos standartą LST ISO 14520-12:2005 „Dujinės gaisrų gesinimo sistemos. Fizikinės savybės ir sistemų projektavimas. 12 dalis. Gaisrų gesinimo medžiaga IG-01 (tapatus ISO 14520-12:2000)“; 11.
  40. Lietuvos standartą LST ISO 14520-13:2005 „Dujinės gaisrų gesinimo sistemos. Fizikinės savybės ir sistemų projektavimas. 13 dalis. Gaisrų gesinimo medžiaga IG-100 (tapatus ISO 14520-13:2000)“; 11.
  41. Lietuvos standartą LST ISO 14520-14:2005 „Dujinės gaisrų gesinimo sistemos. Fizikinės savybės ir sistemų projektavimas. 14 dalis. Gaisrų gesinimo medžiaga IG-55 (tapatus ISO 14520-14:2000)“; 11.
  42. Lietuvos standartą LST ISO 14520-15:2005 „Dujinės gaisrų gesinimo sistemos. Fizikinės savybės ir sistemų projektavimas. 15 dalis. Gaisrų gesinimo medžiaga IG-541 (tapatus ISO 14520-15:2000)“; 11.
  43. Lietuvos standartą LST EN 12094-1:2003 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 1 dalis. Elektriniams automatiniams valdymo ir vėlinimo įtaisams keliami reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.
  44. Lietuvos standartą LST EN 12094-1:2005 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 1 dalis. Elektriniams automatiniams valdymo ir vėlinimo įtaisams keliami reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.
  45. Lietuvos standartą LST EN 12094-2:2003 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 2 dalis. Neelektriniams automatiniams valdymo ir vėlinimo įtaisams keliami reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.
  46. Lietuvos standartą LST EN 12094-2:2005 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 2 dalis. Neelektriniams automatiniams valdymo ir vėlinimo įtaisams keliami reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.
  47. Lietuvos standartą LST EN 12094-3:2003 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 3 dalis. Rankiniams paleidimo ir stabdymo įtaisams keliami reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.
  48. Lietuvos standartą LST EN 12094-3:2005 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 3 dalis. Rankiniams paleidimo ir stabdymo įtaisams keliami reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.
  49. Lietuvos standartą LST EN 12094-4:2004 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų sudedamosios dalys. 4 dalis. Talpyklos vožtuvų derinių ir jų valdiklių reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.
  50. Lietuvos standartą LST EN 12094-5:2006 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 5 dalis. Didžiaslėgių ir mažaslėgių perjungiamųjų sklendžių ir jų paleidiklių reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.
  51. Lietuvos standartą LST EN 12094-6:2006 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 6 dalis. Neelektrinių blokavimo įtaisų reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.
  52. Lietuvos standartą LST EN 12094-7:2002 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų sudedamosios dalys. 7 dalis. CO2 sistemų purkštuvų reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.
  53. Lietuvos standartą LST EN 12094-7:2002/Al:2005 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų sudedamosios dalys. 7 dalis. CO2 sistemų purkštuvų reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.
  54. Lietuvos standartą LST EN 12094-8:2006 „Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 8 dalis. Jungčių reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.
  55. Lietuvos standartą LST EN 12094-9:2003 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 9 dalis. Specialiesiems gaisro aptiktuvams keliami reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.
  56. Lietuvos standartą LST EN 12094-9:2005 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 9 dalis. Specialiesiems gaisro aptiktuvams keliami reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.
  57. Lietuvos standartą LST EN 12094-10:2003 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 10 dalis. Slėgmačiams ir slėgio relėms keliami reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.
  58. Lietuvos standartą LST EN 12094-10:2005 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 10 dalis. Slėgmačiams ir slėgio relėms keliami reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.
  59. Lietuvos standartą LST EN 12094-11:2003 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 11 dalis. Mechaninėms svarstyklėms keliami reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.
  60. Lietuvos standartą LST EN 12094-11:2005 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 11 dalis. Mechaninėms svarstyklėms keliami reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.
  61. Lietuvos standartą LST EN 12094-12:2003 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 12 dalis. Pneumatiniams pavojaus signalizavimo įtaisams keliami reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.
  62. Lietuvos standartą LST EN 12094-12:2005 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 12 dalis. Pneumatiniams pavojaus signalizavimo įtaisams keliami reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.
  63. Lietuvos standartą LST EN 12094-13+AC:2002 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų sudedamosios dalys. 13 dalis. Atkertamųjų ir atbulinių vožtuvų reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.
  64. Lietuvos standartą LST EN 12094-16:2003 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų sudedamosios dalys. 16 dalis. Žemo slėgio CO2 sistemų odoravimo įtaisų reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.
  65. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01

(2): 1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 (Žin., 2000, Nr. 17-424); 11.
  1. statybos techninį reglamentą STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 704 (Žin., 2004, Nr. 23-720); 11.
  2. Gaisrinės automatikos eksploatavimo taisykles GAET-06-95, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1995 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1198(Žin., 1996, Nr. 7-189); 11.
  3. statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 (Žin., 2002, Nr. 60- 2475); 11.
  4. statybos techninį reglamentą STR 2.02.08:2005 „Automobilių saugyklų projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. D1-83 (Žin., 2005, Nr. 24-787); 11.
  5. Elektros įrenginių įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 63/47 (Žin., 1999, Nr. 18-483); 11.
  6. Priešgaisrinės įrangos gamybos ir jos techninės priežiūros licencijavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 825 (Žin., 2003, Nr. 61-2805); 11.
  7. Reglamentuojamų statybos produktų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. D1-438 „Dėl Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo“ (Žin., 2006, Nr. 108-4118); 11.
  8. Gaisrinės ir gelbėjimo technikos, gaisrinės saugos įrenginių ir priešgaisrinių priemonių, gaisrinės automatikos įrenginių privalomuosius saugos reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 378 „Dėl privalomųjų saugos reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 82-3531); 11.
  9. Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemos. Projektavimo ir įrengimo taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66; 11.
  10. Lauko gaisrinio vandentiekio tinklai ir statiniai. Projektavimo ir įrengimo taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-
  11. III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
  12. Pagrindinės taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka pateiktas Lietuvos standartuose LST EN ISO 13943:2002 [11.12] ir LST EN 12845:2004-12 [11.3]. Taip pat taisyklėse vartojamos šios sąvokos ir jų apibrėžimai: 11.
  13. signalinis vožtuvas – vandens pripildytas sausasis arba kintamasis vožtuvas, kuriam suveikus (atsidarius), kai suveikia sprinkleris (purkštuvas; toliau – sprinkleris), kartu pradeda veikti ir gaisro pavojaus signalas; 11.
  14. kintamasis signalinis vožtuvas – signalinis vožtuvas, pritaikytas vandens pripildytai arba sausajai gesinimo sistemai; 11.
  15. sausasis signalinis vožtuvas – signalinis vožtuvas, pritaikytas sausajai (oro arba inertinių dujų pripildytai) gesinimo įrenginio sekcijai ir/arba, naudojant kartu su šlapiuoju signaliniu vožtuvu, kintamajai (šlapioji–sausoji) gesinimo įrenginio sekcijai; 11.
  16. ikiveiksminis signalinis vožtuvas – signalinis vožtuvas, pritaikytas ikiveiksminei gesinimo įrenginio sekcijai (kai gaisro pavojus aptinkamas gaisro detektoriais dar iki suveikiant sprinkleriui); 11.
  17. šlapiasis signalinis vožtuvas – signalinis vožtuvas, pritaikytas šlapiajai (vandens pripildytai) gesinimo įrenginio sekcijai; 11.
  18. gaisrinis siurblys – automatiškai veikiantis vandens siurblys, tiekiantis vandenį stacionariajai gaisrų gesinimo vandeniu arba putomis sistemai iš vandens rezervuaro arba miesto vandentiekio tinklų; 11.
  19. kontrolinis vožtuvas – gesinimo sistemos mazgas, kurį sudaro signalinis vožtuvas, uždarymo sklendė ir su tuo susijusios visos likusios sklendės (vožtuvai), įrenginiai, skirti vienos krypties sprinklerinio įrenginio sekcijai; 11.
  20. SGGS įrenginio sekcija – SGGS dalis, kurią sudaro kontrolinis vožtuvas ir virš vožtuvo esantys vamzdynai su sprinkleriais; 11.
  21. impulsinis įrenginys – metalinis indas, pripildytas vandens ir suslėgtojo oro, kurio slėgio pakanka išstumti visą esantį vandenį reikiamu intensyvumu, skirtas nustatytam sistemos slėgiui palaikyti ir valdymo mazgų veikimui garantuoti; 11.
  22. automatinis sprinkleris – sprinkleris, turintis antgalį su šilumai jautriu atsidarančiu kamščiu, skirtas išpurkšti vandenį gaisrui gesinti; 11.
  23. purkštuvas atvira anga (toliau – drenčeris) – purkštuvas be šilumai jautraus atsidarančio kamščio, paskirstantis vandenį vienoje plokštumoje ir skirtas sustabdyti gaisro plitimą; 11.
  24. sieninis sprinkleris – sprinkleris, kuris išpurškiamo vandens srovei suteikia pusės paraboloido formą ir yra įrengiamas sienose; 11.
  25. sprinkleris su stikline kapsule – sprinkleris, kurio anga atsidaro sprogus šilumai jautraus skysčio pripildytai kapsulei; 11.
  26. konvencinis sprinkleris – sprinkleris, kurio išpurškiamo vandens srovės forma yra sferinė (gali būti įrengiamas anga į apačią arba į viršų); 11.
  27. plokščiai purškiantis sprinkleris – sprinkleris, kurio antgalio kreiptuvas suteikia išpurškiamo vandens srovei plokščią formą purškimo kryptimi vandenį paskirstydamas virš kreiptuvo; 11.
  28. sprinkleris su išsilydančia Jungtimi (tirptuku) – sprinkleris, kurio anga atsidaro nuo šilumos išsilydžius tam skirtai sudedamajai daliai; 11.
  29. horizontaliai purškiantis sprinkleris – sprinkleris, kurio antgalio kreiptuvas nukreipia vandenį horizontaliai; 11.
  30. sužadinimo sistema – vandens, putokšlio, suslėgtojo oro pripildytas vamzdynas arba metalinis lynas su lengvai išsilydančiomis dalimis, automatiniu ir nuotoliniu būdu įjungiantis drenčerinius gesinimo vandeniu ar putomis įrenginius, taip pat pneumoelektrinius gesinimo dujomis įrenginius; 11.
  31. atitekamasis vamzdynas – vamzdynas, jungiantis siurblius su gesinimo vandeniu ir putomis įrenginių mazgais; 11.
  32. tiekiamasis vamzdynas – vamzdynas, jungiantis gesinimo vandeniu ir putomis įrenginių valdymo mazgus su skirstomaisiais vamzdynais; 11.
  33. skirstomasis vamzdynas – saugomoje patalpoje nutiestas vamzdynas su įtaisytais sprinkleriais; 11.
  34. magistralinis vamzdynas – vamzdynas, jungiantis gesinimo dujomis įrenginius su skirstomuoju vamzdynu; 11.
  35. automatinis vandens tiektuvas – tiektuvas, aprūpinantis gesinimo įrenginius reikiamu vandens, putų kiekiu ir slėgiu iki pagrindinio vandens tiektuvo įsijungimo; 11.
  36. pagrindinis vandens tiektuvas – tiektuvas, aprūpinantis gesinimo įrenginius reikiamu vandens, putų kiekiu ir slėgiu normuotam veikimo laikui; 11.
  37. įrenginio įjungimas (paleidimas) nuotoliniu būdu – saugomoje patalpoje, greta esančioje dispečerinėje arba gaisriniame poste įrengtų paleidimo mechanizmų įjungimas; 11.
  38. vietinis įrenginio įjungimas – siurblinėje įrengtų paleidimo mechanizmų įjungimas; 11.
  39. sandėliavimas aukštybiniuose stelažuose – prekių ir medžiagų laikymas lentynose (stelažuose), aukštesnėse kaip 5,5 m; 11.
  40. vidinė stelažų erdvė – erdvė, ribojama lentynų konstrukcijų; 11.
  41. valdymo impulsas – gaisrinių įrenginių ir signalizacijos elementų (kontaktinių ir bekontakčių) perjungimas naudojant aparatūrą; 11.
  42. triktis (gedimas) – sutrikimas sistemoje, keliantis pavojų tinkamam sistemos veikimui; 11.
  43. naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, administracinius aktus, sutartis ar teismo sprendimą. IV. PAGRINDINIAI STACIONARIŲJŲ GAISRŲ GESINIMO VANDENIU IR PUTOMIS SISTEMŲ REIKALAVIMAI
  44. Stacionariųjų gaisrų gesinimo vandeniu ir putomis sistemų (toliau – SGGVPS) įrenginius, išskyrus sprinklerinius, turi būti galima įjungti nuotoliniu būdu ir vietoje.
  45. SGGVPS įrenginiai kartu turi atlikti ir gaisro aptikimo, ir signalizavimo funkcijas.
  46. SGGVPS įrenginiai projektuojami atsižvelgiant į pastatų ir patalpų statybos ypatumus, gesinimo medžiagos savybes, gamybos (technologinį) procesą techninius ir ekonominius rodiklius.
  47. SGGVPS įrenginių tipas ir gesinimo medžiagos parenkamos atsižvelgiant į gaminamų, saugomų ir naudojamų medžiagų fizines ir chemines savybes, jų pavojingumą gaisro ir sprogimo atžvilgiu.
  48. SGGVPS įrenginių techniniai parametrai nustatomi pagal patalpų grupes, pateiktas 2 priede.
  49. Reikalavimai, keliami patalpoms ir sandėliams, kuriuose įrengiami aukštesni kaip 5,5 m stelažai, pateikti 3 priede. V. SGGVPS ĮRENGINIAI
  50. SGGVPS įrenginių, įrengiamų iki 10 m aukščio patalpose, parametrai nustatomi pagal 2 priede pateiktas patalpų grupes ir 1–2 lenteles, o įrengiamų patalpose, kurių aukštis nuo 10 iki 20 m, – pagal 3 lentelę. 1 lentelė. SGGVPS įrenginių, įrengiamų iki 10 m aukščio patalpose, parametrai Patalpų grupė Purškimo intensyvumas, l/(s * m2), ne mažiau kaip Vieno sprinklerio saugomas plotas, m2 Normatyvinis plotas vandens arba putokšlio apskaičiuoti, m2 Gesinimo vandeniu įrenginių veikimo trukmė, min. Atstumas tarp sprinklerių, m vandens putokšlio 1 0,08 – 12 120 30 4 2 0,12 0,08 12 240 60 4 3 0,24 0,12 12 240 60 4 4 0,3 0,15 12 360 60 4 5 Pagal 2 lentelę Pagal 2 lentelę 9 180 60 3 6 Pagal 2 lentelę Pagal 2 lentelę 9 180 60 3 7 Pagal 2 lentelę Pagal 2 lentelę 9 180 – 3 PASTABOS:
  51. Patalpų grupės pateiktos 2 priede.
  52. Skaičiuojamasis patalpų plotas, kuriame įrengti drenčeriai, jiems reikalingas vandens, putokšlio kiekis ir vienu metu veikiančių sekcijų skaičius nustatomas pagal technologinius reikalavimus.
  53. Vieno sieninio sprinklerio saugomas plotas – 16 m
  55. Purškimo intensyvumas ir plotas, pagal kuriuos apskaičiuojama vandens arba putokšlio išeiga, nurodyti patalpoms, kurių aukštis iki 10 m, taip pat patalpoms su stoglangiais. Kai stoglangių plotas didesnis kaip 10 proc. bendro stogo ploto, patalpos aukštis nustatomas iki stoglangio denginio. 2 lentelė. SGGVPS įrenginių, įrengiamų iki 10 m aukščio patalpose, parametrai Sandėliavimo aukštis h, m Patalpų grupė 5 6 7 Purškimo intensyvumas, l/(s * m2), ne mažiau kaip vandens putokšlio vandens putokšlio vandens putokšlio h £ 1 0,08 0,04 0,16 0,08 – 0,1 1 < h £ 2 0,16 0,08 0,32 0,2 – 0,2 2 < h £ 3 0,24 0,12 0,4 0,24 – 0,3 3 < h £ 4 0,32 0,16 0,4 0,32 – 0,4 4 < h £ 5,5 0,4 0,32 – 0,4 – 0,4 PASTABA. Patalpų grupės pateiktos 2 priede. 3 lentelė. SGGVPS įrenginių, įrengiamų nuo 10 iki 20 m aukščio patalpose, parametrai Patalpos aukštis h, m Patalpų grupė 1 2 3 4 1 2 3 4 Purškimo intensyvumas, l/(s * m2), ne mažiau kaip Normatyvinis plotas vandens arba putokšlio išeigai apskaičiuoti, m2 vandens vandens putokšlio vandens putokšlio vandens putokšlio 10 < h £ 12 0,09 0,13 0,09 0,26 0,13 0,33 0,17 132 264 264 396 12 < h £ 14 0,1 0,14 0,1 0,29 0,14 0,36 0,18 144 288 288 432 14 < h £ 16 0,11 0,16 0,11 0,31 0,16 0,39 0,2 156 312 312 460 16 < h £ 18 0,12 0,17 0,12 0,34 0,17 0,42 0,21 166 336 336 504 18 < h £ 20 0,13 0,18 0,13 0,36 0,18 0,45 0,23 180 360 360 540 PASTABA. Patalpų grupės pateiktos 2 priede.
  56. Sprinkleriniai ir drenčeriniai įrenginiai pagal gesinimo medžiagas skirstomi į vandens, putų ir vandens su papildomais komponentais įrenginius. Gaisrų gesinimo vandeniu su papildomais komponentais įrenginių parametrai nustatomi tokie pat, kaip ir gesinimo vandeniu.
  57. Kai gaisrui gesinti naudojamas vanduo arba putos, o patalpose įrengti įrenginiai su atviromis, neizoliuotomis, elektros srovei laidžiomis dalimis, turi būti numatytas automatinis elektros energijos išjungimas iki gaisro gesinimo pradžios.
  58. Kiekvienai gaisrų gesinimo įrenginio sekcijai reikia įrengti atskirą valdymo mazgą.
  59. Kai patalpose yra technologinės aikštelės, įrenginiai, horizontaliai arba su nuolydžiu įrengti apvaliojo arba stačiakampio skerspjūvio ortakiai, kurių skersmuo arba plotis didesnis kaip 0,75 m ir jie įrengti 0,7 m ir didesniame aukštyje nuo grindų, po jais papildomai įrengiami sprinkleriai arba drenčeriai ir jų sužadinimo sistemos. VI. SPRINKLERINIAI ĮRENGINIAI
  60. Gaisrui gesinti sprinklerinius įrenginius, atsižvelgiant į patalpos temperatūrą, reikia naudoti: 23.
  61. pripildytus vandens – patalpose, kuriose oro temperatūra ne žemesnė kaip +5 °C; 23.
  62. pripildytus oro – nešildomose patalpose.
  63. Gaisrui gesinti putomis sprinkleriniai įrenginiai naudojami patalpose, kuriose oro temperatūra ne žemesnė kaip +5 °C.
  64. Sandėliuose, kuriuose stelažai aukštesni kaip 5,5 m, sprinklerinius įrenginius reikia papildomai įrengti tarpstelažinėje erdvėje, virš lentynų, taip pat zonose, kuriose yra priimami, pakuojami arba išduodami saugomi kroviniai.
  65. Sprinklerinius įrenginius reikia projektuoti patalpoms, kurių aukštis iki 20 m, išskyrus tą atvejį, kai jie skirti tik stogo konstrukcinių elementų apsaugai. Kai patalpų aukštis didesnis kaip 20 m, stogo konstrukcijų apsaugai įrenginių parametrai parenkami kaip ir 1 grupės patalpoms (žr. 1 lentelę).
  66. Vienoje sprinklerinio įrenginio sekcijoje turi būti ne daugiau kaip 800 sprinklerių (nepaisant tipo), o tarpstelažinėje erdvėje – ne daugiau kaip
  67. Kiekvienos sekcijos vandens arba vandens ir oro sistemos bendras vamzdynų tūris turi būti ne didesnis kaip 3 m
  69. Pastatuose, kuriuose perdangos ir denginiai yra su sijomis (briaunomis), sprinklerius reikia įrengti tarp jų, garantuojant tolygų gesinimą, atsižvelgiant į sijos (briaunos) aukščio ir degumo klasę: 28.
  70. nuo 0,32 m, kai sijos (briaunos) degumo klasė ne žemesnė kaip B-s1, d0; 28.
  71. nuo 0,2 m, kai sijos (briaunos) degumo klasė žemesnė kaip B-s1, d
  73. Atstumas tarp sprinklerio angos ir perdangos, denginio plokštumos turi būti 0,08–0,4 m. Atstumas nuo sprinklerio difuzoriaus apatinės briaunos iki perdangos, denginio plokštumos turi būti ne didesnis kaip 0,5 m. Tarpas nuo sieninio sprinklerio iki perdangos, denginio turi būti 0,07–0,15 m. Vidinėse stelažų erdvėse sprinkleriai įrengiami po ekranu. Atstumas nuo sprinklerio angos iki ekrano turi būti 0,1–0,25 m. Atstumas nuo sprinklerio angos iki saugomų krovinių viršaus turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m.
  74. Kai šlaitinių stogų nuolydis didesnis kaip 1/3, horizontalus atstumas tarp sprinklerių ir sienų, taip pat atstumas nuo sprinklerių iki stogo kraigo turi būti ne didesnis kaip 1,5 m, kai denginio konstrukcijų degumo klasė yra ne žemesnė kaip B-s1, d0, ir ne didesnis kaip 0,8 m kitais atvejais.
  75. Sprinkleriai turi būti apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų pavojaus.
  76. Gesinant vandeniu ar jo mišiniais (su papildomais komponentais) naudojami šių tipų sprinkleriai: 32.
  77. SV – įrengiami anga į viršų; 32.
  78. SP – įrengiami anga į apačią; 32.
  79. SN – sieniniai.
  80. Vidinėse stelažų erdvėse SV tipo sprinkleriai įrengiami anga į apačią.
  81. 1 ir 2 patalpų grupėms naudojamų sprinklerių K faktorius turi būti parenkamas ne mažesnis kaip 80, atitinkamai likusioms patalpų grupėms K faktorius parenkamas ne mažesnis kaip
  83. Visų tipų sprinkleriai gali būti naudojami tik 1 patalpų grupės SGGVPS, likusių patalpų grupių SGGVPS gali būti naudojami konvenciniai arba paprastieji sprinkleriai.
  84. Plokščiai purškiantys sprinkleriai gali būti naudojami tik paslėptose erdvėse, virš segmentinių pakabinamųjų lubų ir stelažuose.
  85. Sprinklerių aktyvavimo temperatūra [11.4–11.6] pateikiama 4 lentelėje. 4 lentelė. Sprinklerių aktyvavimo temperatūra Kapsulė Aktyvavimo temperatūra, °C Išsilydanti jungtis (tirptukas) Aktyvavimo temperatūra, °C Oranžinė 57 – – Raudona 68 Nespalvota 68/74 Geltona 79 – – Žalia 93 Balta 93/100 Mėlyna 141 Mėlyna 141 Violetinė 182 Geltona 182 Juoda 204/260 Raudona 227
  86. Sprinkleriai pasirenkami taip, kad jų aktyvavimo temperatūra butų kuo mažesnė, bet ne mažesnė kaip 30 °C už galimą didžiausią aplinkos temperatūrą. Sprinkleriai įrengiami patalpose arba įrenginiuose, kurių didžiausia aplinkos temperatūra yra: 38.
  87. iki 40 °C – tirptuko lydymosi temperatūra 68–74 °C; 38.
  88. nuo 41 iki 60 °C – tirptuko lydymosi temperatūra 93–100 °C; 38.
  89. nuo 61 iki 110 °C – tirptuko lydymosi temperatūra 141 °C; 38.
  90. nuo 111 iki 150 °C – tirptuko lydymosi temperatūra 182 °C; 38.
  91. nuo 151 iki 190 °C – tirptuko lydymosi temperatūra 227 °C arba 38.
  92. iki 40 °C – stiklinės ampulės su raudonos arba geltonos spalvos skysčiu sprogimo temperatūra 68–79 °C; 38.
  93. nuo 41 iki 60 °C – stiklinės ampulės su žalios spalvos skysčiu sprogimo temperatūra 93 °C; 38.
  94. nuo 61 iki 110 °C – stiklinės ampulės su mėlynos spalvos skysčiu sprogimo temperatūra 141 °C; 38.
  95. nuo 111 iki 150 °C – stiklinės ampulės su violetinės spalvos skysčiu sprogimo temperatūra 182 °C; 38.
  96. nuo 151 iki 200 °C – stiklinės ampulės su juodos spalvos skysčiu sprogimo temperatūra 204–260 °C.
  97. Nevėdinamose paslėptose erdvėse, po švieslangiais, stoglangiais ir pan. gali būti įrengiami sprinkleriai su aukštesne suveikimo temperatūra – iki 93 °C.
  98. Sprinkleriai pagal jautrumą yra skirstomi į šiuos tipus: 40.
  99. greitojo suveikimo; 40.
  100. specialiojo suveikimo; 40.
  101. standartinio A suveikimo.
  102. Sprinkleriai pagal jautrumą turi būti naudojami atsižvelgiant į 5 lentelę. Tais atvejais, kai yra tarpstelažiniai sprinkleriai, lubinių sprinklerių jautrumas turi būti lygus tarpstelažinių sprinklerių jautrumui arba mažesnis. 5 lentelė. Sprinklerių naudojimas atsižvelgiant į jautrumą Jautrumo rodiklis Stelažuose Lubiniai virš tarpstelažinių sprinklerių Sausosios (oro pripildytos) sistemos Visi kiti Standartinis A Ne Taip Taip Taip Specialusis Ne Taip Taip Taip Greitasis Taip Taip Ne Taip
  103. Gesinant putomis naudojami OPS, OPSR putų sprinkleriai.
  104. Vandens pripildytuose įrenginiuose sprinkleriai įrengiami angomis į viršų arba į apačią, o pripildytuose oro – angomis į viršų.
  105. Gaisrų gesinimo vandeniu įrenginiuose sprinkleriai įrengiami statmenai perdangos (denginio) plokštumai, gesinimo putomis įrenginiuose sprinkleriai įrengiami difuzoriumi į apačią ir su vertikale turi sudaryti ne didesnį kaip 15 laipsnių kampą. Sieninius sprinklerius galima naudoti vandens ir oro pripildytuose įrenginiuose. Jų kreiptuvai turi būti lygiagretūs su grindų plokštuma. Nešildomuose sandėliuose, kuriuose stelažai aukštesni kaip 5,5 m, vidinėse stelažų erdvėse įrengiami sieniniai sprinkleriai.
  106. Vienoje gesinimo sekcijoje įrengiami vienodo K faktoriaus ir jautrumo sprinkleriai.
  107. Atstumas nuo sprinklerių iki sienų (pertvarų), kurių degumo klasė ne žemesnė kaip B–s1, d0, neturi viršyti 1 lentelėje nurodyto pusės atstumo tarp sprinklerių. Kai sienų bei pertvarų degumo klasė žemesnė kaip F, atstumas tarp sprinklerių neturi viršyti 1,2 m. Gaisrų gesinimo vandeniu įrenginiuose atstumas tarp sprinklerių, įrengtų po lygiomis perdangomis (denginiais), turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m. VII. DRENČERINIAI ĮRENGINIAI
  108. Drenčerinės sistemos gali būti naudojamos angų priešgaisrinėse sienose apsaugai. Drenčerinės uždangos užtikrinamas vandens debitas tiesiniam angos metrui turi būti ne mažesnis kaip 1 l/(s * m2).
  109. Drenčeriai jungiami prie ikiveiksminio signalinio vožtuvo, kuriam valdymo signalą perduoda gaisro detektoriai.
  110. Vandeniui tiekti naudojami DV (įrengiami anga į viršų) ir DP (įrengiami anga į apačią) tipo drenčeriai. Putokšliui tiekti ir putoms gauti naudojami OPD, OE, GČS tipų purkštuvai. Drenčeriai įrengiami atsižvelgiant į jų techninius duomenis, garantuojančius tolygų saugomo ploto gesinimą.
  111. Kelioms drenčerinėms vandens uždangoms leidžiama įrengti vieną valdymo mazgą.
  112. Atstumas tarp drenčerių nustatomas pagal vandens arba putokšlio išeigą.
  113. Patalpos turi būti pripildomos putų 1 m aukščiau paties aukščiausio įrenginių taško. VIII. ĮRENGINIŲ VAMZDYNAI
  114. Atitekamuosius (lauko ir vidaus) vamzdynus būtina projektuoti žiedinius. Šakotieji atitekamieji vamzdynai gali turėti ne daugiau kaip tris valdymo mazgus, o išorinės atšakos ilgis gali būti ne didesnis kaip 200 m.
  115. Žiedinių atitekamųjų vamzdynų sklendės turi būti išdėstytos taip, kad prie vienos atskiros vamzdyno dalies būtų prijungti ne daugiau kaip trys valdymo mazgai. Apskaičiuojant žiedinių atitekamųjų vamzdynų skersmenį neatsižvelgiama į remontuoti uždarytą ruožą, tačiau žiedinio vamzdyno skersmuo turi būti ne mažesnis už bet kurios vamzdyno atšakos skersmenį.
  116. Atitekamieji (lauko) gaisrų gesinimo vandeniu įrenginių vamzdynai dažniausiai yra bendri su gaisrinio, komunalinio arba gamybinio vandentiekio vamzdynais.
  117. Draudžiama jungti gamybos įrenginius ir sanitarinius prietaisus prie gaisrų gesinimo vandeniu įrenginių vamzdynų.
  118. Gaisro atžvilgiu pavojingos C kategorijos patalpose prie sprinklerinių įrenginių, kurių tiekiamojo vamzdyno skersmuo ne mažesnis kaip 65 mm, išskyrus pripildytus oro, leidžiama prijungti vidinius gaisrinius čiaupus, aprūpintus vandens arba putų švirkštais. Šiuo atveju prie gaisrinių čiaupų nebūtina įrengti nuotolinio siurblių paleidimo mygtukų.
  119. Sprinklerinio įrenginio sekcija, kurioje yra dvylika ir daugiau gaisrinių čiaupų, turi turėti du įvadus. Dviejų ir daugiau sekcijų sprinkleriniuose įrenginiuose antras įvadas su sklende gali būti sujungtas su gretima sekcija. Šiuo atveju virš valdymo mazgų reikia įrengti sklendes, įvado vamzdynas turi būti žiedinis, o tarp šių valdymo mazgų įrengta skiriamoji sklendė.
  120. Skirstomojo vamzdyno sistemos vienoje šakoje dažniausiai įrengiami ne daugiau kaip 6 sprinkleriai, kurių K faktorius 80, ir ne daugiau kaip 4 sprinkleriai, kurių K faktorius didesnis kaip
  122. Prie sprinklerinių įrenginių tiekiamųjų ir skirstomųjų vamzdynų leidžiama prijungti durų ir technologinių angų apsaugai skirtas drenčerines uždangas, o prie tiekiamojo vamzdyno – drenčerinius įrenginius su jų sužadinimo sistema.
  123. Drenčerinio įrenginio sužadinimo vamzdyno skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 15 mm.
  124. Vamzdynai turi būti įrengiami iš plieninių suvirintų vamzdžių. A ir B kategorijų patalpose vamzdžius sujungti leidžiama movomis arba jungėmis.
  125. Tiekiamuosiuose ir skirstomuosiuose vamzdynuose draudžiama įrengti uždaromąją armatūrą, išskyrus atvejus, nurodytus 57, 58 ir 60 punktuose.
  126. Atstumas tarp vamzdynų ir statybinių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 0,02 m.
  127. Oro pripildytų sprinklerinių įrenginių tiekiamuosius ir skirstomuosius vamzdynus būtina tiesti su nuolydžiu valdymo mazgo arba vandens nuleidimo įrenginių kryptimi. Nuolydžio dydis: 0,01 – vamzdžių, kurių išorinis skersmuo mažesnis kaip 57 mm; 0,005 – vamzdžių, kurių išorinis skersmuo lygus arba didesnis kaip 57 mm.
  128. Sistemų valdymo mazgus būtina įrengti patalpose, kuriose oro temperatūra ne žemesnė kaip +5 °C. Valdymo mazgai įrengiami siurblinėse, gaisriniuose postuose, saugomoje patalpoje arba prie jos. Valdymo mazgus, įrengtus saugomoje patalpoje, būtina atskirti EI 45 atsparumo ugniai priešgaisrinėmis pertvaromis ir REI 45 atsparumo ugniai perdangomis, o valdymo mazgus, įrengtus nesaugomoje patalpoje, – įstiklintomis arba tinklinėmis pertvaromis. Dažniausiai valdymo mazgai įrengiami pirmuose arba cokoliniuose aukštuose, rūsiuose. Priežiūros personalas turi turėti prie jų laisvą prieigą.
  129. Jei slėgis vandentiekio įvade viršija 1 MPa, įvado arba gaisrinių siurblių atitekamajame vamzdyne reikia pastatyti tiesioginio veikimo slėgio reguliatorių.
  130. Vidaus gaisriniai čiaupai, jungiami prie sprinklerinės sistemos tiekiamųjų vamzdynų, yra projektuojami pagal Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ir įrengimo taisykles [11.56].
  131. SGGVPS skaičiavimo metodika pateikta šių taisyklių 4 priede. IX. ĮRENGINIŲ APRŪPINIMAS VANDENIU
  132. Gaisrų gesinimo vandeniu įrenginiams gali būti naudojami įvairios paskirties vamzdynai. Gaisrų gesinimo putomis įrenginių negalima jungti prie geriamojo vandens tiekimo vamzdynų. Vandens kokybė turi atitikti putokšlio naudojimo dokumentuose pateiktus techninius reikalavimus.
  133. Gaisrų gesinimo įrenginiams veikti reikalingos vandens atsargos turi būti saugomos atskirame rezervuare. Leidžiama atsisakyti vandens atsargų saugojimo rezervuare, kai yra galimybė vandens tiekimą gaisrų gesinimo įrenginiams užtikrinti iš I kategorijos centralizuotos vandens tiekimo sistemos [11.57]. Šiuo atveju vandens tiekimo įmonė įstatymų nustatyta tvarka turi nustatyti vandens tiekimo sąlygas ir prisiimti atsakomybę dėl vandens tiekimo užtikrinimo kilus gaisrui.
  134. Gaisrų gesinimo putomis įrenginiams turi būti skaičiuojamos dvigubos putokšlio atsargos pačiame objekte. Putokšlio atsargos gali būti saugomos atitinkamoje specializuotoje įmonėje, atliekančioje gaisrų gesinimo įrenginių techninę priežiūrą [11.53], su sąlyga, kad yra galimybė ne daugiau kaip per 24 val. į objektą atvežti ir papildyti putokšlio atsargas.
  135. Nustatant gaisrų gesinimo vandeniu įrenginių rezervuaro tūrį, reikia įvertinti jo automatinį papildymą gesinimo metu.
  136. Apskaičiuojant putokšlio kiekį, reikia papildomai įvertinti sistemos vamzdynų tūrį.
  137. Automatinių gaisrų gesinimo įrenginių vandens arba putokšlio atsargų papildymo laikas: 75.
  138. 24 val. – gyvenvietėse ir pramonės įmonėse, kurių gamyba priskiriama A, B ir C kategorijoms; 75.
  139. 36 val. – pramonės įmonėse, kurių gamyba priskiriama D ir E kategorijoms; 75.
  140. 72 val. – kaimo tipo gyvenvietėse ir žemės ūkio įmonėse.
  141. Reikiamam slėgiui palaikyti ir valdymo mazgų veikimui garantuoti sprinklerinių ir drenčerinių įrenginių vamzdynuose būtina suprojektuoti impulsinį įtaisą – metalinį indą, pripildytą vandens, putokšlio ir suslėgtojo oro ne mažiau kaip 0,5 m
  142. Aukštesniuose kaip 30 m pastatuose, kai prie sprinklerinių įrenginių prijungti gaisriniai čiaupai, vandens arba putokšlio kiekis impulsiniame įrenginyje turi būti ne mažesnis kaip 1 m
  143. Pastatuose, kurių aukštis viršija 30 m, impulsinis įrenginys turi būti įrengtas viršutiniuose, techniniuose aukštuose.
  144. Įjungus siurblius, automatinis vandens tiektuvas ir impulsinis įrenginys turi automatiškai išsijungti.
  145. Siurblinėje turi būti du gaisriniai siurbliai [11.11] ir du siurbliai dozatoriai (kai įrengiama stacionarioji gaisrų gesinimo putomis sistema), vienas iš jų – rezervinis.
  146. Putokšliui į rezervuarą tiekti reikia suprojektuoti perforuotą vamzdį, nutiestą rezervuaro perimetru 0,1 m žemiau jame nustatyto vandens lygio.
  147. Automatinės gaisrų gesinimo įrenginių siurblinės priskiriamos pirmai patikimumo kategorijai [11.57].
  148. Siurblinės įrengiamos atskirose patalpose, esančiose pirmuose arba cokoliniuose aukštuose bei rūsiuose. Iš siurblinės turi būti atskiras išėjimas į lauką arba laiptinę, turinčią išėjimą į lauką. Siurblines leidžiama įrengti atskiruose pastatuose arba priestatuose.
  149. Siurblinės nuo kitų patalpų atskiriamos EI 45 atsparumo ugniai priešgaisrinėmis pertvaromis ir REI 45 atsparumo ugniai perdangomis. Siurblinėje oro temperatūra turi būti nuo 5 iki 35 °C, santykinė oro drėgmė, esant 25 °C temperatūrai, neturi viršyti 80 proc. Patalpose, kuriose nuolat būna žmonių, turi būti natūralus apšvietimas. Mažiausias avarinis apšvietimas turi sudaryti 5 proc. natūralaus darbinio apšvietimo, tačiau negali būti mažesnis kaip 2 lx pastato viduje ir ne mažesnis kaip 1 lx išorėje (teritorijoje). Siurblinė turi turėti telefono ryšį su gaisriniu postu arba su kitomis patalpomis, kuriose budima ištisą parą. Prie įėjimo į siurblinę turi būti įrengta švieslentė „Gesinimo stotis“.
  150. Siurblinėje įrenginiai įrengiami vadovaujantis Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėmis [11.56].
  151. Siurblys turi būti įrengtas 0,5 m žemiau apskaičiuoto gesinimo medžiagos lygio, kad jis būtų nuolat pripildytas gesinimo skysčio. X. ĮRENGINIŲ APRŪPINIMAS ELEKTROS ENERGIJA
  152. Pagal Elektros įrenginių įrengimo taisykles (toliau – EĮĮT) [11.52], automatinių gesinimo ir signalizacijos įrenginių elektros energijos tiekimo patikimumas priskiriamas pirmai kategorijai. Kai dėl vietinių sąlygų negalima garantuoti elektros imtuvų maitinimo iš dviejų nepriklausomų elektros šaltinių, elektros imtuvus galima maitinti iš vieno šaltinio: iš vienos transformatorinės pastotės skirtingų transformatorių arba iš artimiausių dviejų skirtingų pastočių, prijungtų prie atskirų maitinimo linijų, nutiestų skirtingomis trasomis su automatinio rezervo įjungimo (toliau – ARĮ) įrenginiu, dažniausiai žemos įtampos pusėje.
  153. Kai yra vienas elektros energijos šaltinis (trečios kategorijos elektros maitinimo patikimumo objektuose), įrengiamas autonominis elektros šaltinis (dyzelinis gaisrinis siurblys arba dyzelinis elektros generatorius).
  154. Vidaus degimo varikliui paleisti ir signalizacijos įrenginiams maitinti naudojamos akumuliatorių baterijos. Akumuliatorių baterijos turi garantuoti variklių paleidimą ir signalizacijos įrenginių elektros maitinimą 24 val. budėjimo režimu ir 3 val. parengties režimu.
  155. Tiekiant elektros energiją I kategorijos imtuvams, turintiems technologinį automatiškai įjungiamą rezervą (esant vienam darbiniam ir vienam rezerviniam siurbliui), ARĮ įrengti nebūtina.
  156. Jei I kategorijos elektros imtuvai maitinami iš rezervinio įvado, prireikus galima šių imtuvų maitinimą garantuoti atjungus objekte esančius II ir III kategorijų elektros imtuvus.
  157. Kompresorių, drenažo siurblių, putokšlio tiekimo į rezervuarus siurblių elektros maitinimas priskiriamas III kategorijai.
  158. Elektros grandinių apsauga turi būti įrengta pagal EĮĮT [11.52] reikalavimus. Valdymo grandinėse, kurias atjungus gali nutrūkti gesinimo medžiagų tiekimas į gaisro židinį, draudžiama įrengti šilumos ir didžiausiosios srovės apsaugą. Atsižvelgiant į elektros maitinimo linijų tarpusavio išdėstymą ir paklojimo sąlygas iki nutolusių vartotojų, ARĮ gali būti numatytas centralizuotas – ant įvadų arba decentralizuotas – prie pirmos kategorijos elektros energijos vartotojų. XI. ELEKTRINIS VALDYMAS IR SIGNALIZACIJA. APSAUGINIS ĮŽEMINIMAS, ĮNULINIMAS
  159. Įrenginių elektrinis valdymas turi garantuoti: 92.
  160. darbinių siurblių (gaisrinių ir siurblių dozatorių) automatinį paleidimą; 92.
  161. rezervinių siurblių (gaisrinių ir siurblių dozatorių) automatinį paleidimą; 92.
  162. uždaromosios armatūros su elektros pavara automatinį įjungimą; 92.
  163. drenažo siurblio automatinį paleidimą ir išjungimą; 92.
  164. vietinį, o prireikus ir nuotolinį, siurblių valdymą; 92.
  165. įrenginių, garantuojančių ugnį gesinančios medžiagos ir suslėgtojo oro nutekėjimo kompensavimą vamzdynuose ir hidropneumatinėse talpyklose, vietinį valdymą; 92.
  166. dingus įtampai pagrindiniame įvade (išskyrus siurblių vietinio valdymo grandines ir šviesos signalizaciją pranešančią apie įtampą elektros įvaduose) valdymo grandinių ir signalizacijos automatinį perjungimą prie rezervinio įvado; 92.
  167. automatinio siurblių paleidimo išjungimą; 92.
  168. elektrinių ventilių (vožtuvų), prietaisų, registruojančių valdymo mazgų suveikimą, ir prietaisų, perduodančių automatinio gaisrinių siurblių, siurblių dozatorių paleidimo valdymo impulsą, elektrinių grandinių automatinę kontrolę (pagal iškvietimo komandą); 92.
  169. avarinio lygio rezervuare, drenažo prieduobyje ir putokšlio talpykloje, saugant jį atskirai, automatinę kontrolę; 92.
  170. garso ir šviesos signalizacijos kontrolę; 92.
  171. garso signalizacijos išjungimą; 92.
  172. objekto technologinių ir elektrotechninių įrenginių ir apie gaisrą pranešančių sistemų valdymo impulsų perdavimą.
  173. Automatinio įrenginių paleidimo impulsą perduoda: 93.
  174. gaisro signalizacija; 93.
  175. slėgio signalizatoriai; 93.
  176. elektrokontaktiniai manometrai; 93.
  177. technologiniai davikliai.
  178. Įrenginio automatinio paleidimo valdymo impulsas perduodamas suveikus ne mažiau kaip dviem slėgio signalizatoriams, ne mažiau kaip dviem elektrokontaktiniams manometrams arba ne mažiau kaip dviem automatiniams gaisro signalizatoriams.
  179. Siurblio dozatoriaus įjungimo komandos impulsą perduoda gaisrinio siurblio paleidimą fiksuojantys elementai.
  180. Siurblių vietinio valdymo įrenginiai įrengiami siurblinėje. Leidžiama gaisrinius siurblius įjungti arba išjungti iš gaisrinio posto. Kompresoriaus vietinio valdymo įrenginiai įrengiami siurblinėje, atsižvelgiant į kompresoriaus pastatymo vietą.
  181. Įrenginius, skirtus siurblių automatiniam ir nuotoliniam valdymui perjungti į vietinį, reikia įrengti siurblinėje.
  182. Viso tūrio gesinimo putomis įrenginiams, įrengtiems patalpose, kuriose gali būti žmonių, būtina numatyti automatinio paleidimo perjungimą nuotolinį.
  183. Atstatyti įrenginių automatinį paleidimą turi būti galima gaisriniame poste arba kitoje patalpoje, kurioje budima ištisą parą.
  184. Prie įėjimų į patalpas, kurių visas tūris gesinamas putomis, turi būti įrengta signalizacija, pranešanti apie gesinimo medžiagos tiekimą ir įrenginio automatinio paleidimo išjungimą. Automatiškai įsijungiant gesinimo įrenginiui arba jį įjungiant, ugnį gesinanti medžiaga į saugomą patalpą turi patekti ne anksčiau kaip praėjus 30 sekundžių po signalo evakuotis paskelbimo. Gretimose patalpose, turinčiose išėjimą tik per saugomą patalpą turi būti įrengta analogiška signalizacija.
  185. Gesinimo stotyse (siurblinėse) būtina įrengti šviesos signalizaciją pranešančią apie: 101.
  186. įtampą pagrindiniame ir rezerviniame elektros tiekimo įvaduose; 101.
  187. gaisrinių siurblių, siurblių dozatorių, drenažo siurblių automatinio paleidimo išjungimą; 101.
  188. prietaisų, kurie registruoja valdymo mazgų suveikimą ir įjungia gesinimo sistemą arba uždaromuosius įrenginius, elektros grandinių gedimus (pagal iškvietimo komandą, nurodant kryptį); 101.
  189. elektrinių ventilių (vožtuvų) valdymo grandinių gedimus (pagal iškvietimo komandą nurodant kryptį). Galima panaudoti vizualinę indikaciją; 101.
  190. elektrinių sklendžių užsikirtimą (pagal iškvietimo komandą nurodant kryptį); 101.
  191. avarinį lygį gaisriniame rezervuare, putokšlio talpykloje, drenažo prieduobyje (bendras signalas).
  192. Gaisriniame poste arba kitoje patalpoje, kurioje budima ištisą parą būtina įrengti: 102.
  193. šviesos ir garso signalizaciją pranešančią apie: 102.1.
  194. gaisro kilimą (nurodant kryptis); 102.1.
  195. siurblių paleidimą; 102.1.
  196. įrenginio veikimo pradžią nurodant kryptį, kuria tiekiama ugnį gesinanti medžiaga, arba patalpas (nurodant kryptis); 102.1.
  197. siurblių automatinio paleidimo išjungimą; 102.1.
  198. įrenginio gedimą: įtampos dingimą pagrindiniame ir rezerviniame elektros tiekimo įvaduose, slėgio kritimą hidropneumatinėje talpykloje, gaisro signalizacijos elektros maitinimo linijų, įtaisų gedimus (nesant tokios signalizacijos gaisro signalizacijos aparatūroje), elektrinių sklendžių užsikirtimą, uždaromosios armatūros elektrinių valdymo grandinių gedimus (bendras signalas); 102.1.
  199. vandens, putokšlio avarinį lygį rezervuaruose arba talpykloje, drenažo prieduobyje (bendras signalas); 102.
  200. šviesos signalizaciją pranešančią apie: 102.2.
  201. įtampos buvimą įrenginių elektros tiekimo sistemos įvaduose; 102.2.
  202. garso signalizacijos, pranešančios apie gaisrą išjungimą (kai nėra signalizacijos režimo automatinio atstatymo); 102.2.
  203. garso signalizacijos, pranešančios apie sistemos gedimus, išjungimą (kai nėra signalizacijos režimo automatinio atstatymo); 102.2.
  204. elektrinių sklendžių padėtį (atidaryta).
  205. Apie gaisrą gaisrinių siurblių paleidimą ir gesinimo įrenginių suveikimą pranešantys garso signalai savo tonu turi skirtis nuo garso signalų, pranešančių apie gedimą.
  206. Elektros įrenginių apsauginis įžeminimas ir įnulinimas įrengiamas vadovaujantis EĮĮT [11.52].
  207. Įrenginių nuotolinio valdymo įtaisai turi būti apsaugoti nuo netyčinio įjungimo.
  208. Visi valdymo pultai privalo turėti šviesos ir garso signalizacijos kontrolės įtaisus (mygtukus, jungiklius). XII. STACIONARIŲJŲ GAISRŲ GESINIMO DUJOMIS SISTEMŲ ĮRENGINIAI
  209. Stacionariosios gaisrų gesinimo dujomis sistemos (toliau – SGGDS) įrenginiai naudojami tuo atveju, kai gesinimas vandeniu ar putomis negalimas arba gali būti neefektyvus.
  210. SGGDS įrenginiai skirstomi į: 108.
  211. viso tūrio gesinimo; 108.
  212. lokalinio gesinimo pagal tūrį; 108.
  213. lokalinio gesinimo pagal plotą.
  214. SGGDS įrenginiai įjungiami elektriniu arba pneumoelektriniu būdu.
  215. Bandymams gesinimo medžiagos atsargos skaičiuojamos pagal mažiausios patalpos tūrį.
  216. Įrenginio dujų atsargos turi būti ne mažesnės kaip 100 proc., nepaisant skaičiuojamųjų didžiausiai patalpai. Dujų atsargos gali būti saugomos atitinkamoje specializuotoje įmonėje, atliekančioje SGGDS įrenginių techninę priežiūrą [11.53], su sąlyga, kad yra galimybė ne daugiau kaip per 24 val. į objektą atvežti ir SGGDS papildyti dujų atsargas. Šio punkto nuostatos netaikomos, kai statinio naudotojas SGGDS įrengia savanoriškai. XIII. VISO TŪRIO GESINIMO ĮRENGINIAI
  217. Viso tūrio gesinimo įrenginiai numatomi patalpoms, kurių nuolat atvirų angų plotas ne didesnis kaip 10 proc. jų atitvarinių konstrukcijų plotų sumos.
  218. SGGDS įrenginiuose gali būti naudojamos šios gesinimo medžiagos: 113.
  219. anglies dioksidas CO2 (žemo slėgio saugomas izoterminiuose induose, aukšto – balionų baterijose); 113.
  220. bet kuri gesinimo medžiaga, kurios atitiktis yra įvertinta pagal galiojančių gesinimo medžiagų atitiktį reglamentuojančius teisės aktus.
  221. Gesinimo medžiagos parinkimas turi būti vykdomas atsižvelgiant į kitų teisės aktų reikalavimus [11.2].
  222. Gaisrų gesinimo įrenginiai, naudojantys azotą ir argoną, projektuojami atsižvelgiant į degiųjų medžiagų tipą.
  223. Ugnį gesinanti medžiaga į saugomą patalpą tiekiama specialiais antgaliais. Vienoje skirstomojo vamzdyno šakoje turi būti ne daugiau kaip 6 antgaliai. Tarpas tarp dvisrovių antgalių turi būti ne didesnis kaip 4 m, o nuo antgalių iki sienų – 2 m.
  224. Į saugomos patalpos tūrį įskaičiuojamas ir joje įrengtų įrenginių tūris. XIV. LOKALINIO GAISRŲ GESINIMO ĮRENGINIAI
  225. Lokalinio gaisrų gesinimo pagal tūrį įrenginiai naudojami atskiriems agregatams arba įrenginiams gesinti, kai viso tūrio gesinimo įrenginių naudoti negalima technologiškai arba tai neekonomiška.
  226. Lokalinio gaisrų gesinimo įrenginių skaičiuojamasis tūris yra saugomo agregato arba įrenginio pagrindo ploto ir aukščio sandauga. Visi agregato arba įrenginio matmenys (ilgis, plotis, aukštis) didinami 1 m.
  227. Lokaliai gesinti pagal tūrį reikia naudoti anglies dioksidą (CO2).
  228. Lokaliai gesinti pagal tūrį turi būti numatyta normatyvinė gesinimo medžiagos koncentracija: 6 kg/m3 – CO
  229. Gesinama ne ilgiau kaip 30 sekundžių.
  230. Lokalinio gaisrų gesinimo pagal plotą įrenginius tikslinga įrengti atskiriems židiniams gesinti naudojant žarnas su antgaliais, tačiau gesinimo metu patalpoje neturi susidaryti žmonių sveikatai pavojinga gesinimo medžiagos koncentracija. Gesinimo medžiaga – anglies dioksidas.
  231. Lokalinio gaisrų gesinimo pagal plotą įrenginius patalpoje reikia išdėstyti taip, kad kiekvienas galimas gaisro židinys būtų gesinamas dviem žarnomis. XV. SGGDS VAMZDYNAI
  232. Magistraliniams ir skirstomiesiems vamzdynams naudojami plieniniai vamzdžiai.
  233. Vamzdynai jungiami suvirinant, movomis ir jungėmis. XVI. PATALPŲ VĖDINIMO SISTEMOS
  234. Vėdinimo sistemose būtina įrengti sklendes arba vožtuvus, kurie automatiškai įsijungtų ir visiškai užsidarytų per 30 sekundžių nuo gaisro pranešimo signalo.
  235. Saugomų patalpų ištraukiamoji ventiliacija turi pašalinti dujas iš žemutinės zonos po gaisro ne daugiau kaip per 30 minučių. XVII. GAISRŲ GESINIMO STOTYS
  236. Gaisrų gesinimo dujomis stoties įrenginiai turi būti įrengiami atskiroje, nuo kitų patalpų 1 tipo priešgaisrinėmis pertvaromis ir 3 tipo priešgaisrinėmis perdangomis atskirtoje patalpoje. Gesinimo stotį draudžiama įrengti po Asg, Bsg ir Cg kategorijų gamybos patalpomis arba virš jų, išskyrus Cg kategorijos patalpas, kuriose yra įrengta automatinė gesinimo sistema.
  237. Stotis paprastai įrengiama rūsyje arba pirmame aukšte. Esant krovininiam liftui, leidžiama gaisrų gesinimo stotį įrengti virš pirmo aukšto, išskyrus stotį su izoterminiais indais. Išėjimą iš stoties reikia numatyti į lauką, laiptinę, kuria galima išeiti į lauką vestibiulį arba koridorių taip, kad atstumas nuo išėjimo iš stoties vietos iki laiptinės būtų ne didesnis kaip 25 m ir į šį koridorių nebūtų išėjimo iš Asg, Bsg ir Cg kategorijų gamybos patalpų, išskyrus tas, kuriose įrengtos automatinės gesinimo sistemos.
  238. Stoties patalpų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 2,5 m, kai įrenginiai yra su balionais, ir 3,5 m – kai su izoterminiais indais. Patalpose turi būti įrengta nuolat veikianti tiekiamoji ir ištraukiamoji ventiliacija, pakeičianti orą patalpoje du kartus per valandą ir ištraukianti jį iš žemutinės zonos. Oro temperatūra patalpoje turi būti nuo 5 iki 35 °C, santykinė oro drėgmė esant 25 °C temperatūrai neturi viršyti 80 proc., apšvietimas – ne mažesnis kaip 100 lx liuminescencinėmis lempomis ir ne mažesnis kaip 75 lx kaitinamosiomis lempomis. Avarinis apšvietimas turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. normalaus darbinio apšvietimo. Stotyje turi būti telefono ryšys su gaisriniu postu arba kitomis patalpomis, kuriose budima ištisą parą. Prie įėjimo į stotį turi būti įrengta švieslentė „Gesinimo stotis“.
  239. Saugomose zonose praeigos tarp įrenginių, kuriuose yra gesinimo medžiagų, turi būti ne mažesnės kaip 0,7 m. Atstumas tarp įrenginių, kuriuose yra gesinimo medžiagų, ir sienos turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m. Prieigų prie skirstomųjų įrenginių vožtuvų plotis turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m. Baterijas, pripildytas gesinimo medžiagos, leidžiama įrengti prie sienos.
  240. Įrenginiai, kuriuose yra gesinimo medžiagų, ir suslėgtojo oro balionai turi būti įrengti ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo šilumos šaltinio.
  241. SGGDS skaičiavimo metodika pateikta šių taisyklių 6 priede. ______________ Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Projektavimo ir įrengimo taisyklių 1 priedas PASTATAI, STATINIAI IR PATALPOS, KURIUOSE PRIVALOMA ĮRENGTI SGGS Eil. Nr. Pastato, statinio ar patalpos pavadinimas ir paskirtis Rodikliai, kuriuos viršijus privaloma įrengti SGGS Pastabos plotas S, m2 žmonių skaičius N, vnt. aukštų skaičius F, vnt.
  242. Gamybos ir sandėliavimo patalpos, kurios pagal sprogimo ir gaisro pavojų priskiriamos Asg ir Bsg kategorijoms S > 750
  243. Gamybos ir sandėliavimo patalpos, kurios pagal sprogimo ir gaisro pavojų priskiriamos Cg kategorijai S > 2000
  244. Rūsyje ar cokoliniame aukšte įrengtos gamybos ir sandėliavimo patalpos, kurios pagal sprogimo ir gaisro pavojų priskiriamos Cg kategorijai S > 700
  245. Ypač degių, labai degių ir degių skysčių sandėliavimo patalpos S > 500
  246. Kaučiuko, gumos ir šių medžiagų techninių gaminių sandėliai S > 750
  247. Vaistų ir reaktyvų sandėliai S > 750
  248. Ypač degių, labai degių medžiagų (dažų, klijų ir kt.) ruošimo patalpos S > 100
  249. Ypač degių ir labai degių skysčių siurblinės S > 100
  250. Dažymo, lakavimo technologiniai įrenginiai gamybinėse Cg, Dg ar Eg kategorijų patalpose NP
  251. Bunkeriai, kuriuose surenkamos degiosios atliekos, celiulioido, plunksnų ir kitų degiųjų medžiagų apdorojimo, natūralių kailių ir jų gaminių sandėliavimo patalpos S > 100
  252. Kino studijų filmavimo cechai ir televizijos studijos S > 300
  253. Kultūros paskirties pastatai: viešųjų pramoginių renginių pastatai (teatrai, kino teatrai, kultūros namai, klubai), bibliotekos, muziejai, archyvai, parodų rūmai, planetariumai, radijo ir televizijos pastatai, kiti pastatai (universalios arenos, masinio žmonių susibūrimo statiniai ir kt.) N > 1000
  254. Teatrų scenos, kai žiūrovų salėje daugiau kaip 600 vietų, teatruose esančios gamybinės patalpos ir sandėliai S > 100
  255. Sandėliai po sporto statinių atviromis tribūnomis, kai jose yra daugiau kaip 3000 žiūrovų vietų S > 200
  256. Sandėliai po K1 ir žemesnės konstrukcijų gaisrinio pavojingumo klasės sporto statinių tribūnomis, nepaisant žiūrovų vietų skaičiaus S > 100
  257. Cg kategorijos sandėliai dengtuose sporto pastatuose, kuriuose telpa 800 ir daugiau žiūrovų S > 100
  258. Degiųjų ir nedegiųjų medžiagų degioje pakuotėje parduotuvės S > 1500 3 ir daugiau aukštų, kurių prekybos salės plotas viename aukšte didesnis kaip 750 m
  260. Automobilių saugyklos SGGS įrengiama vadovaujantis STR 2.02.08:2005 [11.51] reikalavimais.
  261. Viešbučiai F > 9 SGGS įrengiama nepaisant aukštų skaičiaus, jei viršijamas 26,5 m aukštis, skaičiuojamas nuo žemiausios gaisrinių automobilių privažiavimo paviršiaus altitudės iki viršutinio aukšto (įskaitant ir techninį) grindų lygio.
  262. Administraciniai pastatai F > 15
  263. Elektros stotys, transformatorinės pastotės, kabelių statiniai NP SGGS įrengiama, kai elektros transformatorių galia viršija 3 MW. PASTABOS:
  264. NP – SGGS įrengiama neatsižvelgiant į pastato plotą.
  265. SGGS neįrengiama patalpose ir vietose, kuriose saugomos ir naudojamos medžiagos, kurios sąveikoje su vandeniu gali sprogti, užsidegti arba sukelti kitą cheminę avariją. SGGS taip pat neprojektuojama pramoninėms ir degimo (džiovinimo) krosnims, druskos vonioms, lydymo katilams ar panašiems įrenginiams gesinti ir ten, kur nėra pavojaus gaisrui kilti (dušai, tualetai, uždaros laiptinės, gamybos procesai, susiję su vandeniu, vertikalios šachtos (liftų ar techninės paskirties), kurių atitvarinės konstrukcijos yra iš ne žemesnės kaip A1 degumo klasės statybos produktų ir ne mažesnio kaip EI (REI) 60 atsparumo ugniai), patalpose, saugomose kitų automatinių gaisrų gesinimo sistemų (pvz.: dujų, aerozolių ir rūko).
  266. Patalpų rodikliai (plotas, žmonių, aukštų skaičius ir kt.), kuriuos viršijus privaloma įrengti SGGS, nustatomi tarp 1 tipo priešgaisrinių pertvarų ir 3 tipo priešgaisrinių perdangų. Patalpų, neatskirtų anksčiau minėtomis priešgaisrinėmis atitvaromis, atitinkami rodikliai sumuojami su lentelėje nurodytos patalpos rodikliais. Pastatų rodikliai (plotas, žmonių, aukštų skaičius ir kt.), kuriuos viršijus privaloma įrengti SGGS, nustatomi pagal bendrą pastato dalį (gaisrinį skyrių) tarp 1 tipo priešgaisrinių sienų.
  267. Įrengiant automatinius gaisrų gesinimo vandeniu įrenginius daugiaaukščiuose pastatuose, būtina numatyti perdangų hidroizoliaciją ir vandens nutekėjimą.
  268. Jeigu patalpoje įrengti elektros įrenginiai yra mažesnio kaip IP 44 saugos laipsnio arba su atviromis, neizoliuotomis, elektros srovei laidžiomis dalimis, SGGS veikimo loginėje schemoje turi būti numatyta galimybė išjungti elektros energijos tiekimą anksčiau minėtiems elektros imtuvams iki gaisro gesinimo pradžios.
  269. Jeigu pastate įrengta SGGS sistema, statinio laikančiųjų konstrukcijų atsparumas ugniai gali būti vertinamas atsižvelgiant į SGGS poveikį jų apsaugai. ______________ Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Projektavimo ir įrengimo taisyklių 2 priedas PATALPŲ (GAMYBOS IR TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ) GRUPĖS PAGAL GAISRO KILIMO PAVOJAUS LAIPSNĮ, ATSIŽVELGIANT Į JŲ FUNKCINĘ PASKIRTĮ IR DEGIŲJŲ MEDŽIAGŲ GAISRO APKROVĄ Patalpų grupės Gamybos ir technologiniams procesams būdingų patalpų sąrašas 1 Knygų saugyklos, bibliotekos, cirkai, degių muziejinių vertybių saugyklos, fondų saugyklos, muziejai ir parodos, paveikslų galerijos, kino ir koncertų salės, skaičiavimo mašinų, parduotuvių, valgyklų patalpos, viešbučiai, ligoninės (gaisro apkrova iki 200 MJ/m2) 2 Dažymo, impregnavimo, riebalų pašalinimo, konservavimo, tirpalų paruošimo, detalių plovimo naudojant LUS ir DS patalpos; medienos apdirbimo, tekstilės, trikotažo, tekstilės ir galanterijos gamybos patalpos; vatos gamybos, siuvimo, avalynės, odos ir kailių gamybos patalpos; dirbtinio pluošto, celiuliozės, popieriaus saugojimo ir spaustuvės patalpos; techninės patalpos, kuriose gamybai naudojami gumos gaminiai, automobilių priežiūros įmonės (gaisro apkrova nuo 200 iki 2000 MJ/m2) 3 Techninės gumos gaminių gamybos patalpos 4 Degių natūralių ir sintetinių pluoštų gamybos patalpos, filmų juostos su nitrato pagrindu gamybos ir perdirbimo patalpos; dažymo ir džiovinimo kameros, atviro dažymo ir džiovinimo vietos; dažų, lako, klijų ruošimo naudojant LUS ir DS patalpos; kompresorių stočių mašinų salės, regeneracijos stotys, hidracijos, ekstrakcijos ir kitokios gamybos patalpos, kuriose perdirbamos degiosios dujos, benzinas, spiritas, eteriai ir kiti LUS ir DS (gaisro apkrova daugiau kaip 2000 MJ/m2) 5 Nedegiųjų medžiagų degioje pakuotėje sandėliai 6 Kietų degiųjų medžiagų sandėliai 7 Lako, dažų, LUS, DS, plastiko, gumos, techninės gumos gaminių, kaučiuko, dervos sandėliai PASTABOS:
  270. Patalpų grupės nustatomos pagal funkcinę paskirtį. Tais atvejais, kai neįmanoma pasirinkti analogiškos gamybos, patalpos grupė nustatoma pagal gaisro apkrovos dydį.
  271. Gaisro apkrova visais atvejais turi būti nustatoma pagal LST EN 1991-1-2:2004 [11.13].
  272. Pirmos grupės patalpose įrengtų sandėlių gaisrų gesinimo vandeniu ir putomis įrenginių parametrai nustatomi kaip 2 grupės patalpoms.
  273. LUS – lengvai užsiliepsnojantys skysčiai.
  274. DS – degieji skysčiai. ______________ Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Projektavimo ir įrengimo taisyklių 3 priedas REIKALAVIMAI, KELIAMI PATALPOMS IR SANDĖLIAMS, KURIUOSE ĮRENGIAMI AUKŠTYBINIAI STELAŽAI
  275. Stelažuose kas 4 m jų aukščio turi būti įrengti horizontalūs ekranai.
  276. Ekranai turi būti padaryti iš nedegiosios medžiagos.
  277. Ekranai privalo uždengti visus horizontalius stelažo pjūvius, taip pat ir tarpus tarp dvigubų stelažų. Ekranai, taros ir padėklų dugnas turi turėti 10 mm skersmens tolygiai išdėstytas kiaurymes.
  278. Stelažuose kas 40 m turi būti numatytos skersinės praeigos, kurių aukštis ne mažesnis kaip 2 m, o plotis ne mažesnis kaip 1,5 m. Praeigas nuo stelažų konstrukcijų būtina atskirti priešgaisrinėmis pertvaromis.
  279. Dūmų šalinimo šachtas (liukus) reikia išdėstyti tarp stelažų.
  280. Ekranai neturi trukdyti krovos darbams.
  281. Tuščiavidurės laikančiosios stelažų konstrukcijos gali būti panaudotos gesinimo medžiagoms transportuoti, jei tos konstrukcijos yra tvirtos, sandarios ir garantuoja reikiamą pralaidumą. ______________ Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Projektavimo ir įrengimo taisyklių 4 priedas SGGVPS ĮRENGINIŲ SKAIČIAVIMO METODIKA
  282. Įrenginių parametrų skaičiavimo pradiniai duomenys pateikti šių taisyklių 18 punkte.
  283. Sandėlių su aukštybiniais stelažais 5, 6 ir 7 grupių patalpose, kai jų aukštis nuo 10 iki 20 m, krovinių priėmimo, įpakavimo ir išvežimo zonose purškimo intensyvumas bei vandens arba putokšlio išeigai apskaičiuoti būtinas plotas nustatomi pagal 18 punktą, padidinant juos 20 proc. kiekvieniems 2 m aukščio.
  284. Gesinimo įrenginių vamzdynų skersmenys nustatomi naudojantis hidrauliniais skaičiavimais. Vandens bei putokšlio tekėjimo greitis vamzdyne turi būti ne didesnis kaip 10 m/s.
  285. Vidinėse stelažų erdvėse įrengtų sprinklerinių įrenginių parametrai turi būti nustatomi pagal 1 lentelę. 1 lentelė. Vidinėse stelažų erdvėse įrengtų sprinklerinių įrenginių parametrai Sandėliuojamų vertybių sąrašas Vandens purškimo intensyvumas, l/(s * m2) Didžiausias atstumas tarp sprinklerių, m Įrenginio veikimo laikas, min. Nedegiosios medžiagos degioje pakuotėje 0,40 2 60 Kietos degiosios medžiagos 0,45 2 60 Techninės gumos gaminiai 0,50 1,5 60 PASTABA. Techninės gumos gaminius saugoti leidžiama tik uždaroje metalinėje taroje.
  286. Vamzdynų hidraulinis skaičiavimas atliekamas atsižvelgiant į tai, kad sistema aprūpinama vandeniu tik iš pagrindinio vandens šaltinio.
  287. Slėgis prie valdymo mazgo turi būti ne didesnis kaip 1 MPa.
  288. Vandens ir putokšlio išeiga Qd, l/s, nustatoma pagal formulę
(1)kur: k – purkštuvo (generatoriaus) našumo koeficientas, nustatomas pagal 2 lentelę; H – laisvasis slėgis prieš purkštuvus (generatorius), m. 2 lentelė. Purkštuvų našumo koeficientai Purkštuvas (generatorius) Koeficiento k reikšmė (K faktorius) Mažiausias laisvasis slėgis, m Didžiausias leistinasis slėgis, m Sprinkleris arba drenčeris, kurio angos skersmuo, mm: 15 0,42
(80)5 100 20 0,6
(115)10 100 Evalventiniai: OE-16 0,27 15 80 OE-25 0,66 15 80 OE-50 2,73 15 80 Putų generatoriai: GČS, GČSm 1,48 15 45 Putų sprinkleris su anga (OPSR, OPDR), kurio skersmuo, mm: 10 0,31 15 100 15 0,71 15 100 Putų sprinkleris (OPS, OPD) 0,55 15 80 PASTABA. Laisvasis slėgis prieš sprinklerius, įrengtus tarpstelažinėje erdvėje, turi būti ne mažesnis kaip 10 m.
  1. Vandens arba putokšlio išeigai nustatyti reikia pasinaudoti normatyvinio purškimo intensyvumo ir ploto sandauga. Vandens arba putokšlio išeiga vidaus gaisriniam vandentiekiui turi būti sumuojama su ugnį gesinančios medžiagos išeiga automatiniams gaisrų gesinimo įrenginiams. Sprinklerinių ir drenčerinių įrenginių vandens arba putokšlio išeigos sumavimo būtinybė nustatoma pagal technologinius reikalavimus.
  2. Sprinklerinių įrenginių, įrengtų stelažų vidinėse erdvėse, vandens arba putokšlio išeiga nustatoma pagal formulę Q = abnqn,
(2)kur: a – vienu metu nupurškiamas stelažo dalies ilgis, skaičiuojamas 15 m; b – vienodų stelažų didžiausias plotis, m; n – ekranų skaičius; qn – purškimo intensyvumas, nustatomas pagal 1 lentelę.
  1. Jei sprinklerinis įrenginys įrengtas po perdangomis sandėliavimo stelažuose zonoje, purškimo intensyvumas turi būti ne mažesnis kaip 0,12 l/(s * m2), vandens arba putokšlio išeigai apskaičiuoti imamas plotas – 180 m2, įrenginio veikimo laikas nustatomas pagal 1 lentelę.
  2. Bendrą vandens arba putokšlio išeigą vidaus gaisrams gesinti sandėliuose su aukštybiniais stelažais reikia skaičiuoti kartu su bendra didžiausia išeiga sprinklerinių įrenginių, įrengtų sandėliavimo stelažuose zonoje, stelažų vidinėse erdvėse, krovinių priėmimo, įpakavimo ir išvežimo zonose, bei gaisrinių čiaupų, įrengtų objekte.
  3. Slėgio nuostoliai H vamzdžio ilgyje nustatomi pagal formulę
(3)kur: Q – vandens arba putokšlio išeiga skaičiuojamame vamzdžio ilgyje, l/s; B – vamzdžio duomenys, nustatomi pagal formulę
(4)kur: k1 – koeficientas, nustatomas pagal įmonės gamintojos pateikiamus duomenis; kai kurių plieninių vamzdžių koeficiento k1 reikšmės pateiktos 3 lentelėje; l – apskaičiuojamos dalies vamzdžio ilgis, m. Slėgio nuostoliai H2, m, sistemos valdymo mazguose nustatomi pagal formulę
(5)kur: ε – slėgio nuostolių koeficientas valdymo mazge, nustatomas pagal įmonės gamintojos pateikiamus duomenis; galimos koeficiento reikšmės pateikiamos 4 lentelėje; Q – valdymo mazgui apskaičiuota vandens arba putokšlio išeiga, l/s. 3 lentelė. Plieninių vamzdžių koeficiento k1 reikšmės Vidinis vamzdžio skersmuo, mm Išorinis skersmuo, mm Sienelės storis, mm Koeficiento k1 reikšmė 15 18 2,0 0,0755 20 25 2,0 0,75 25 32 2,2 3,44 32 40 2,2 13,97 40 45 2,2 28,7 50 57 2,5 110 65 76 2,8 572 80 89 2,8 1429 100 108 2,8 4322 100 108 3,0 4231 100 114 2,8 5872 100 114* 3,0* 5757 125 133 3,2 13 530 125 133* 3,5* 13 190 125 140 3,2 18 070 150 152 3,2 28 690 150 159 3,2 36 920 150 159* 4,0* 34 880 200 219* 4,0* 209 900 250 273* 4,0* 711 300 300 325* 4,0* 1 856 000 350 377* 5,0* 4 062 000 15 21,3 2,5 0,18 20 26,8 2,5 0,926 25 33,5 2,8 3,65 32 42,3 2,8 16,5 40 48 3,0 34,5 50 60 3,0 135 65 75,5 3,2 517 80 88,5 3,5 1262 90 101 3,5 2725 100 114 4,0 5205 125 140 4,0 16 940 150 165 4,0 43 000 PASTABA. Vamzdžiai, pažymėti ženklu *, naudojami išorinio vandentiekio tinkluose. 4 lentelė. Slėgio nuostolių koeficiento g reikšmės Valdymo mazgai Vožtuvo tipas Vožtuvo skersmuo, mm Slėgio nuostolių koeficientas s Vandens pripildytų sprinklerinių įrenginių VS 100 150 3,02 * 10-3 8,68 * 10-4 Oro pripildytų sprinklerinių įrenginių VS, GD 100 150 9,36 * 10-3 2,27 * 10-4 Sprinklerinių ir drenčerinių įrenginių BKM, KM 100 150 200 2,35 * 10-3 7,7 * 10-4 1,96 * 10-4 Drenčerinių įrenginių GD 65 100 150 4,8 * 10-2 6,34 * 10-3 1,4 * 10-3 Drenčerinių įrenginių KTPA 25 32 40 50 65 2,47 * 10-1 8,65 * 10-2 5,04 * 10-2 1,83 * 10-2 5,34 * 10-3 Drenčerinių įrenginių KZS 65 100 150 1,78 * 10-2 3,11 * 10-3 7,83 * 10-4 13. Putokšlio turis, m3, sunaudojamas gaisrams gesinti pagal turį, nustatomas pagal formulę
(6)kur: k2 – putų suirimo koeficientas, nustatomas pagal 5 lentelę; V – saugomos patalpos tūris, m3; k3 – putų kartotinumas. 5 lentelė. Putų suirimo koeficiento k2 reikšmės Saugomos degiosios medžiagos Putų suirimo koeficientas k2 Įrenginio veikimo trukmė, min. Kietos 3 25 Skystos 4 15 Vienu metu veikiančių putų generatorių skaičius n1 nustatomas pagal formulę
(7)kur: Qd – vieno putų generatoriaus našumas, m3/min.; t – įrenginio veikimo trukmė naudojant vidutinio kartotinumo putas, nustatoma pagal 5 lentelę.
  1. Įrenginio veikimo trukmė naudojant žemo kartotinumo putas nustatoma: 14.
  2. 15 min. – patalpoms, kuriose yra kietų degiųjų medžiagų daugiau kaip 200 kg/m2 arba skystų degiųjų medžiagų, kurių garų užsiliepsnojimo temperatūra ne didesnė kaip 28 °C; 14.
  3. 10 min. – patalpoms, kuriose yra kietų degiųjų medžiagų ne daugiau kaip 200 kg/m2 arba skystų degiųjų medžiagų, kurių garų užsiliepsnojimo temperatūra didesnė kaip 28 °C.
  4. Gaisrinių čiaupų, prijungtų prie sprinklerinės sistemos tiekiamojo vamzdyno, veikimo trukmė turi būti lygi sprinklerinės sistemos veikimo laikui. Gaisrinių čiaupų su putų švirkštais, maitinamų iš savarankiškų įvadų, veikimo trukmė turi būti lygi 1 valandai. ______________ Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Projektavimo ir įrengimo taisyklių 5 priedas SANTRUMPOS
  5. SV – sprinkleris su įgaubtu antgalio kreiptuvu;
  6. SP – sprinkleris su plokščiu antgalio kreiptuvu;
  7. SN – sprinkleris, įrengiamas ant sienos;
  8. OPS – putų sprinkleris;
  9. OPSR – putų sprinkleris;
  10. BKM – membraninis greito veikimo vožtuvas;
  11. KM – membraninis vožtuvas;
  12. KZS – užtvaros signalinis vožtuvas;
  13. DV – drenčeris su įgaubtu antgalio kreiptuvu;
  14. DP – drenčeris su plokščiu antgalio kreiptuvu;
  15. OE – evalventinis purkštuvas;
  16. OPD – putų drenčeris;
  17. OPDR – putų drenčeris;
  18. GČS – keturių srovių generatorius;
  19. GČSm – modernizuotas keturių srovių generatorius;
  20. VS – vandens signalinis vožtuvas;
  21. GD – grupinio veikimo vožtuvas;
  22. KTPA – lyninis sužadinimo vožtuvas;
  23. GZSM – užtveriamoji galvutė;
  24. GAVZ – automatinė užpildo išleidimo galvutė;
  25. ZK-32 – uždaromasis vožtuvas;
  26. OK-10 – atbulinis vožtuvas;
  27. LUS – lengvai užsiliepsnojantys skysčiai;
  28. DS – degūs skysčiai. ______________ Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Projektavimo ir įrengimo taisyklių 6 priedas GAISRŲ GESINIMO ANGLIES DIOKSIDU ĮRENGINIŲ APSKAIČIAVIMAS
  29. Pagrindinė anglies dioksido atsargų masė m, kg, nustatoma pagal formulę m = 1,1 k2[k3(A1 + 30 A2) + 0,7V],
(1)kur: 1,1 – koeficientas, rodantis anglies dioksido nutekėjimą pro nesandarią uždaromąją armatūrą; k2 – koeficientas, rodantis degiosios medžiagos tipą (žr. 1 lentelę); k3 – koeficientas, rodantis anglies dioksido nutekėjimą pro nesandarias atitvarines konstrukcijas, lygus 0,2 kg/m2; A1 – saugomos patalpos atitvarinių konstrukcijų plotas, m2; A2 – nuolat atvirų angų plotas, nustatomas pagal 1 pav.; 0,7 – normatyvinė gesinimo medžiagos koncentracija, kg/m3; V – saugomos patalpos tūris, m
  1. 1 lentelė Degiosios medžiagos Koeficientas k2 Skystų degiųjų medžiagų grupė Acetonas 1,0 Acetilenas 2,5 Benzenas 1,1 Vandenilis 3,15 Dyzelinis kuras 1,0 Žibalas 1,0 Hidraulinė alyva 1,0 Hidrintas tepalas 1,0 Anglies oksidas 2,4 Etileno oksidas 1,75 Metanas 1,1 Nafta 1,0 Metilo spiritas 1,6 Etilo spiritas 1,3 Etanas 1,2 Etilenas 1,55 Etilendichloridas 1,0 Etilo eteris 1,45 Transformatorių alyva 1,0 Kietų degiųjų medžiagų grupė Celiuliozės turinčios medžiagos 2,25 Rudosios anglies dulkės 1,5 Akmens anglies dulkės 1,5 Medvilnė 2,0 Popierius, raukšlėtasis kartonas 2,25 Plastiko milteliai 2,0 Kaučiuko dulkės 1,5 Medienos dulkės 1,5 Polistirenas 1,0 Poliuretanas 1,0
  2. Apskaičiuojant įrenginio balionų skaičių atsižvelgiama, kad į 40 l balioną telpa 25 kg anglies dioksido.
  3. Vidutinis slėgis (veikimo metu) izoterminiame inde Pm, MPa, nustatomas pagal formulę Pm = 0,5(P1 + P2),
(2)kur: P1 – slėgis balione su anglies dioksidu, MPa; P2 – slėgis balione prieš apskaičiuoto anglies dioksido išleidimo pabaigą, MPa, nustatomas pagal 2 pav. 4. Anglies dioksido vidutinė išeiga Qm, kg/s, nustatoma pagal formulę
(3)kur: m – anglies dioksido atsargos, kg; t – anglies dioksido naudojimo laikas, s, nustatomas pagal 11 punktą. 5. Magistralinio vamzdyno vidinis skersmuo di, m, nustatomas pagal formulę di = 9,6 * 10-3 (k4-2 Qml1)0,19,
(4)kur: k4 – daugiklis, nustatomas pagal 2 lentelę; Qm – anglies dioksido vidutinė išeiga, kg/s; l1 – magistralinio vamzdyno ilgis pagal projektą m. Laikant anglies dioksidą balionuose, k4 = 1,4. PASTABA. Santykinė anglies dioksido masė m4 nustatoma pagal formulę
(5)kur m5 – pradinė anglies dioksido masė balione, kg. 2 lentelė Pm, MPa 1,2 1,4 1,6 1,8 2,0 2,4 Daugiklis k4 0,68 0,79 0,85 0,92 1,0 1,09 1 pav. Nuolat atvirų angų ploto A2 nustatymo grafikas 2 pav. Slėgio P2 izoterminiuose induose anglies dioksido išleidimo pabaigoje nustatymo grafikas 6. Magistralinio vamzdyno saugomos patalpos įvadiniame taške vidutinis slėgis P3, MPa, labiausiai nuo gesinimo stoties nutolusiame taške P4, MPa, taip pat slėgis magistralinio vamzdyno bet kuriame taške nustatomas pagal formulę
(6)kur l2 – ekvivalentinis vamzdyno ilgis nuo izoterminio indo (baliono) iki taško, kuriame nustatomas slėgis, m;
(7)kur Σ1 – vamzdyno fasoninių dalių pasipriešinimo koeficientų suma. 7. Saugomoje patalpoje skirstomojo vamzdyno ribose įrengto magistralinio vamzdyno vidutinis slėgis P‘m, MPa, nustatomas pagal formulę P‘m = 0,5(P3+ P4),
(8)kur: P3 – slėgis magistralinio vamzdyno įvado taške saugomoje patalpoje, MPa; P4 – slėgis magistralinio vamzdyno gale, MPa. 8. Vidutinė išeiga per antgalį Q'm, kg/s, nustatoma pagal formulę
(9)kur: µ – išeigos per antgalius koeficientas; A3 – antgalio purškimo plotas, m2; k5 – koeficientas, nustatomas pagal formulę
(10)9. Antgalių skaičius N1, nustatomas pagal formulę
(11)10. Skirstomojo vamzdyno vidinis skersmuo d'i, m, apskaičiuojamas, kai
(12)kur: d – antgalio purškimo angos skersmuo, m; N1 – antgalių skaičius skirstomojo vamzdyno vienoje šakoje.
  1. Anglies dioksido tiekimo į saugomą patalpą laikas priklauso nuo atitvarinių konstrukcijų ir atvirų angų ploto santykio: 11.
  2. jei A2 /A1 £ 0,03, ne daugiau kaip 120 sekundžių; 11.
  3. jei A2 /A1 > 0,03, ne daugiau kaip 60 sekundžių. ______________ PATVIRTINTA Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 GAISRO APTIKIMO IR SIGNALIZAVIMO SISTEMOS. PROJEKTAVIMO IR ĮRENGIMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  4. Šios taisyklės (toliau – taisyklės) taikomos projektuojant, įrengiant, remontuojant ir rekonstruojant automatines gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemas (toliau – GASS) Lietuvos Respublikoje. Taisyklės nustato esminio statinio priešgaisrinės saugos reikalavimo įgyvendinimo būdą ir pagal reikalavimų pobūdį yra priskiriamos A kategorijos techninei specifikacijai [10.3]. Pastatų, statinių ir atskirų patalpų, kuriuose būtina įrengti GASS, sąrašas pateiktas taisyklių priede.
  5. Taisyklių reikalavimai yra privalomi visiems statybos proceso dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (valdytojams ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas [10.1].
  6. Be šių taisyklių, būtina vadovautis normatyvinių statybos techninių, statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimais ir GASS įrenginių įmonės gamintojos pateikta technine informacija. Parenkant GASS ar atskirų jos įrenginių tipą projektuojant ir įrengiant gali būti vadovaujamasi LST CEN/TS 54-14:2004 [10.2] nuostatomis, jeigu jos neprieštarauja šių taisyklių reikalavimams.
  7. GASS projektuojama taip, kad aptiktų gaisrą ankstyvojoje stadijoje ir perduotų reikiamus valdymo ir pavojaus signalus kitoms inžinerinėms sistemoms.
  8. Šios taisyklės nustato GASS įrengimo, esamų sistemų išplėtimo, statinio konstrukcijų, kurios reikalingos GASS tinkamam veikimui užtikrinti, reikalavimus. Žmonių įspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo sistemų reikalavimai nustatyti STR 2.01.04:2004 [10.4].
  9. Taisyklės netaikomos sandėliams su kilnojamaisiais stelažais, kilnojamiesiems gaisrinės automatikos įrenginiams, taip pat specialiosios paskirties bei sprogstamųjų medžiagų gamybos ir sandėliavimo statiniuose įrengtoms GASS, technologiniams įrenginiams, esantiems ne pastatuose, GASS laivuose, orlaiviuose, transporto priemonėse, mobiliai priešgaisrinei įrangai.
  10. Keičiant statinių ar atskirų jų dalių (patalpų) naudojimo paskirtį, turi būti taikomi jų naująją paskirtį atitinkantys priešgaisriniai reikalavimai, nustatyti normatyviniuose statybos techniniuose bei statinio saugos ir paskirties dokumentuose.
  11. GASS naudojimo metu, siekiant per visą ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę išlaikyti GASS technines savybes, kurios lemia statinio atitiktį esminiam priešgaisrinės saugos reikalavimui [10.3], turi būti vadovaujamasi įmonės gamintojos pateikta technine informacija ir Gaisrinės automatikos eksploatavimo taisyklėmis [10.5].
  12. GASS turi būti įrengta vadovaujantis šių taisyklių reikalavimais ir atitikti projektą. GASS išbandoma vadovaujantis galiojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais [10.6]. GASS bandymas atliekamas dalyvaujant statytojui (užsakovui), atitinkamos specializuotos priežiūros įmonės, turinčios licenciją atlikti GASS įrenginių techninę priežiūrą [10.7], specialistui ir rangovui (rangovo atstovui), surašomas GASS apžiūrėjimo–išbandymo aktas [10.5]. II. NUORODOS
  13. Taisyklėse pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus ir kitus dokumentus: 10.
  14. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597); 10.
  15. LST CEN/TS 54-14:2004 „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 14 dalis. Planavimo, projektavimo, įrengimo, priėmimo eksploatuoti, naudojimo ir techninės priežiūros rekomendacijos“; 10.
  16. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01
(2): 1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 (Žin., 2000, Nr. 17- 424); 10.4. statybos techninį reglamentą STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 704 (Žin., 2004, Nr. 23- 720); 10.5. Gaisrinės automatikos eksploatavimo taisykles GAET-06-95, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1995 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1198 (Žin., 1996, Nr. 7-189); 10.6. statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamu naudoti tvarka“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 (Žin., 2002, Nr. 60-2475); 10.7. Priešgaisrinės įrangos gamybos ir jos techninės priežiūros licencijavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 825 (Žin., 2003, Nr. 61-2805); 10.8. Autonominių dūmų detektorių instrukciją, patvirtintą Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1996 m. kovo 11 d. įsakymu Nr. 34 (Žin., 1996, Nr. 23-617); 10.9. Lietuvos standartą LST EN ISO 13943:2002 „Priešgaisrinė sauga. Terminai ir apibrėžimai (ISO 13943:2000)“; 10.10. Lietuvos standartą LST EN 54-1:2000 „Gaisro aptikimo ir gaisrinės signalizacijos sistemos. 1 dalis. Įvadas“; 10.11. Lietuvos standartą LST EN 54-2+AC:2002 „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 2 dalis. Valdymo ir rodymo įranga“; 10.12. Lietuvos standartą LST EN 54-3+A1:2002 „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 3 dalis. Gaisro signalizavimo prietaisai. Garso signalizatoriai“; 10.13. Lietuvos standartą LST EN 54-4+AC:2002 „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 4 dalis. Energijos tiekimo įranga“; 10.14. Lietuvos standartą LST EN 54-4+AC:2002/A1:2003 „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 4 dalis. Energijos tiekimo įranga“; 10.15. Lietuvos standartą LST EN 54-5+A1:2002 „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 5 dalis. Šilumos detektoriai. Taškiniai detektoriai“; 10.16. Lietuvos standartą LST EN 54-7+A1:2002 „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 7 dalis. Dūmų detektoriai. Išsklaidytos arba praėjusios šviesos ir oro jonizavimo taškiniai detektoriai“; 10.17. Lietuvos standartą LST EN 54-10:2002 „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 10 dalis. Liepsnos detektoriai. Taškiniai detektoriai“; 10.18. Lietuvos standartą LST EN 54-10:2002/Al:2006 „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 10 dalis. Liepsnos detektoriai. Taškiniai detektoriai“; 10.19. Lietuvos standartą LST EN 54-11:2002 „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 11 dalis. Ranka valdomi pavojaus signalizavimo įtaisai“; 10.20. Lietuvos standartą LST EN 54-11:2002/A1:2006 „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 11 dalis. Ranka valdomi pavojaus signalizavimo įtaisai“; 10.21. Lietuvos standartą LST EN 54-12:2003 „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 12 dalis. Dūmų detektoriai. Linijiniai optiniai detektoriai“; 10.22. Lietuvos standartą LST EN 54-13:2005 „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 13 dalis. Sistemos komponentų suderinamumo vertinimas“; 10.23. Lietuvos standartą LST EN 54-17:2006 „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 17 dalis. Trumpojo jungimo skyrikliai“; 10.24. Lietuvos standartą LST EN 54-18:2006 „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 18 dalis. Įėjimo ir (arba) išėjimo įtaisai“; 10.25. Elektros įrenginių įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 63/47 (Žin., 1999, Nr. 18-483); 10.26. Reglamentuojamų statybos produktų sąrašą patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. D1-438 „Dėl Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo“ (Žin., 2006, Nr. 108-4118). III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS 11. Pagrindinės taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka pateiktas Lietuvos standartuose LST EN ISO 13943:2002 [10.9] ir LST CEN/TS 54-14:2004 [10.2]. Taip pat taisyklėse vartojamos šios sąvokos ir jų apibrėžimai: 11.1. gaisro pavojaus signalas – šviesos, garso arba kitoks pranešimas apie gaisrą; 11.2. GASS spindulys – laidai arba kabeliai, nutiesti nuo gaisro detektorių iki sujungimo dėžutės ar kontrolės prietaiso; 11.3. sujungimo linija – laidai arba kabeliai, nutiesti nuo sujungimo dėžutės ar kontrolės prietaiso iki GASS valdymo ir rodymo įrangos arba tarp jų; 11.4. zona – saugomų patalpų dalis, kuri gali funkcionuoti atskirai nuo bet kurių kitų dalių. Pastabos: 1. Funkcijos, pavyzdžiui, gali būti:
  1. a)gaisro kilimo indikavimas (aptikimo zona);
  2. b)gaisro pavojaus signalo perdavimas (įspėjimo zona). 2. Skirtingų funkcijų zonos nebūtinai turi būti vienodos (sutapti); 11.5. linijinis optinis dūmų detektorius – tiesinis detektorius, naudojantis skleidžiamą šviesos spindulį (LST EN 54-12:2003 [10.21]); 11.6. A tipo GASS – analoginė adresuojama ir adresuojama GASS, kurios atitiktis vertinama pagal galiojančius LST EN 54 [10.10–10.24] serijos standartus; 11.7. K tipo GASS – spindulinė GASS, kurios atitiktis vertinama pagal galiojančius LST EN 54 [9.10-9.24] serijos standartus; 11.8. M tipo GASS – sujungta apsaugos sistema ir GASS, kurios valdymo ir rodymo įrangos atitikties vertinimas pagal galiojančių LST EN 54 [10.10–10.24] serijos standartų reikalavimus neprivalomas, tačiau jos naudojimo rizika priklauso GASS naudotojui; 11.9. elektros grandinė – tarpusavyje sujungtų kabelių, detalių ir sudėtinių dalių rinkinys, įjungtas į valdymo ir rodymo įrenginį taip, kad vienintelis ryšio būdas su kitomis gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos dalimis galimas tik per valdymo ir rodymo įrenginį. Pastabos: 1. Elektros grandinė gali būti sujungta su valdymo ir rodymo įrenginiu daugiau nei vienu ryšiu (kaip kad kilpos grandinėje, įjungtoje į valdymo ir rodymo įrenginį iš abiejų galų). 2. Jei du ar daugiau kabelių yra kartu sujungti valdymo ir rodymo įrenginio viduje ir nėra galimybės jų valdyti atskirai, tada jie yra tos pačios elektros grandinės dalis; 11.10. klaidingas pavojaus signalas – gaisro pavojaus signalas, sukeltas kitų nei gaisras priežasčių; 11.11. triktis (gedimas) – sutrikimas sistemoje, keliantis pavojų tinkamam sistemos veikimui; 11.12. naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, administracinius aktus, sutartis ar teismo sprendimus. IV. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI 12. Gaisro detektorių skaičius nustatomas atsižvelgiant į gaisro aptikimo būtinumą visame saugomos patalpos plote (zonose), o liepsnos detektorių – ir įrenginiuose bei atvirose teritorijose. 13. Gaisro aptikimo sistemos tipas nustatomas pagal pastatų, statinių ir patalpų paskirtį bei saugomus plotus, vadovaujantis šių taisyklių priedo reikalavimais. 14. Kai pastate, patalpoje įrengiamos aktyviosios gaisro stabdymo sistemos (automatinės gaisro gesinimo, dūmų vėdinimo, žmonių įspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo), neatsižvelgiant į šių taisyklių priedo reikalavimus, pastate ar patalpoje turi būti įrengiama K arba A tipo GASS, kad būtų užtikrintas sistemų veikimas. GASS įrengiama visame pastate, jei aktyviosios sistemos skirtos pastato priešgaisrinei saugai užtikrinti, atitinkamai GASS įrengiama patalpoje, jei aktyviosios sistemos skirtos pavienėms patalpoms. P.5 grupės [10.3] pastatuose ir patalpose valdymo signalus aktyviosioms gaisro stabdymo sistemoms gali perduoti automatinė gaisro gesinimo sistema, šiuo atveju GASS įrengti nebūtina. 15. Jei GASS skirta automatinėms gaisrų gesinimo, dūmų vėdinimo, žmonių įspėjimo ir evakuacijos valdymo sistemoms valdyti, kiekviena saugomos patalpos vieta turi būti saugoma ne mažiau kaip dviem gaisro detektoriais ir jie turi būti skirtinguose spinduliuose. Atstumas tarp dubliuotų detektorių imamas lygus pusei normatyvinio atstumo, pateikto 1-4 lentelėse. Šiame punkte pateikti reikalavimai gali būti netaikomi, kai naudojama analoginė adresuojama ar adresuojama GASS. 16. Dūmų ir šilumos detektoriai paprastai įrengiami palubėje. Atstumas nuo sienos iki detektorių turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Kai detektoriai negali būti įrengiami ant lubų, jie įrengiami ant sienų, sijų ir kolonų. Pastatuose su stoglangiais detektorius leidžiama kabinti po denginiais ant lynų. Kiekvienas detektorius turi būti tvirtinamas ne mažiau kaip dviem lynais, siekiant išlaikyti juos lygiagrečiai su saugomos patalpos grindimis. Šiuo atveju detektoriai turi būti įrengti ne didesniu kaip 0,4 m atstumu nuo lubų. 17. Dūmų ir šilumos detektorius būtina įrengti kiekviename lubų plote, kurį riboja statybinės konstrukcijos (sijos, plokščių briaunos ir pan.), išsikišančios iš lubų plokštumos 0,4 m ir daugiau. Jei lubose yra išsikišančių dalių, kurių aukštis nuo 0,08 iki 0,4 m, detektoriaus saugomas plotas sumažėja 25 proc. 18. Jei saugomoje patalpoje yra 0,75 m pločio latakų, ištisinių technologinių aikštelių, vėdinimo ortakių, kitų aklinų konstrukcijų ar įrenginių, kurių apatinė dalis nutolusi nuo lubų daugiau kaip 0,4 m ir jie įrengti didesniame kaip 0,7 m aukštyje nuo grindų, papildomai po jais būtina įrengti gaisro detektorius. 19. Patalpose, kuriose yra pakabinamosios lubos, gaisro detektoriai turi būti įrengiami virš pakabinamųjų lubų (prie perdangos, denginio erdvėje virš pakabinamųjų lubų) ir po jomis (prie pakabinamųjų lubų tiesiogiai patalpoje). Leidžiama detektorių virš pakabinamųjų lubų neįrengti, jei erdvė tarp pakabinamųjų lubų ir perdangos denginio mažesnė kaip 0,4 m arba kai šioje erdvėje naudojami statybos produktai, kurių degumo klasė ne žemesnė kaip B-s1, d0, vamzdynų šilumos izoliacijos degumo klasė ne žemesnė kaip BL ir nedegūs elektros kabeliai [10.25]. Šio punkto nuostatos taip pat taikytinos erdvėms tarp paaukštintų grindų ir perdangos. 20. Gaisro detektorius reikia įrengti kiekviename patalpos plote, kurį riboja stelažai, įrenginiai ir statybinės konstrukcijos, kurių viršutinės dalys nuo lubų plokštumos yra nutolusios 0,6 m ir mažiau. 21. Gaisro detektoriai parenkami pagal jų techninius duomenis, reglamentuotus galiojančiuose LST EN 54 [10.10–10.24] serijos standartuose, ir įmonės gamintojos pateikiamų techninių dokumentų reikalavimus. 22. GASS, jos sudedamųjų dalių atitiktis vertinama pagal galiojančius statybos produktų, kitų gaminių ir įrenginių atitiktį reglamentuojančius teisės aktus. Kai kurių GASS įrenginių savybės gali būti nustatomos vadovaujantis Reglamentuojamų statybos produktų sąrašu [10.26]. 23. Vieno spindulio gaisro detektoriais turi būti saugomos ne daugiau kaip penkios gretimos arba izoliuotos patalpos, esančios viename aukšte. Vieno spindulio gaisro detektoriais pagalbiniuose ir negyvenamuosiuose pastatuose, išskyrus A ir B kategorijų gamybos ir sandėliavimo patalpas, leidžiama saugoti iki 10 patalpų, esančių viename aukšte ir turinčių išėjimą į bendrą koridorių. Esant analoginėms adresuojamoms ir adresuojamoms sistemoms leidžiama viena kilpa saugoti patalpas, esančias skirtinguose aukštuose, įrengiant izoliatorius kas 32 detektorius ir tarp aukštų. Didžiausias saugomų patalpų skaičius vienoje kilpoje nustatomas vadovaujantis GASS įrenginių įmonės gamintojos pateikta technine informacija. 24. Gaisro detektorių skaičius viename spindulyje nustatomas atsižvelgiant į GASS valdymo įrangos techninius duomenis. 25. Vienoje patalpoje įrengiamų detektorių skaičius turi atitikti šių taisyklių, LST EN 54 [10.10-10.24] serijos standartų, detektorių techninių dokumentų ir šių taisyklių priedo reikalavimus. 26. Vienbučiuose, dvibučiuose ir daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose vadovaujantis Autonominių dūmų detektorių instrukcija [10.8] turi būti įrengiami autonominiai dūmų detektoriai. Patalpose, kuriose įrengta GASS, autonominių dūmų detektorių įrengti nebūtina. V. DŪMŲ DETEKTORIAI 27. Vieno dūmų detektoriaus saugomas plotas, didžiausias atstumas tarp detektorių ir atstumas tarp detektoriaus ir sienos nustatomi pagal 1 lentelę, tačiau neviršijant dydžių, nurodytų detektorių pasuose ir techninėse sąlygose. 1 lentelė. Dūmų detektorių išdėstymo reikalavimai Detektoriaus įrengimo aukštis h, m Vieno detektoriaus saugomas plotas, m2 Didžiausias atstumas, m tarp detektorių nuo detektoriaus iki sienos h £ 3,5 £ 80,0 9,0 4,5 3,5 < h £ 6,0 £ 70,0 8,5 4,0 6,0 < h £ 10,0 £ 65,0 8,0 4,0 10,0 < h £ 12,0 £ 55,0 7,5 3,5 28. Ne didesnio kaip 3 m pločio patalpose atstumą tarp durnų detektorių leidžiama padidinti iki 15 m. VI. ŠILUMOS DETEKTORIAI 29. Vieno šilumos detektoriaus saugomas plotas, didžiausias atstumas tarp detektorių ir atstumas tarp detektoriaus ir sienos nustatomi pagal 2 lentelę, tačiau neviršijant dydžių, nurodytų detektorių pasuose ir techninėse sąlygose. 2 lentelė. Šilumos detektorių išdėstymo reikalavimai Detektoriaus įrengimo ankštis h, m Vieno detektoriaus saugomas plotas, m2 Didžiausias atstumas, m tarp detektorių nuo detektoriaus iki sienos h £ 3,5 £ 25,0 5,0 2,5 3,5 < h £ 6,0 £ 20,0 4,5 2,0 6,0 < h £ 8,0 £ 15,0 4,0 2,0 30. Ne didesnio kaip 3 m pločio patalpose atstumą tarp šilumos detektorių leidžiama padidinti iki 8 m. VII. LINIJINIAI OPTINIAI DŪMŲ DETEKTORIAI 31. Linijinio optinio dūmų detektoriaus siųstuvas ir imtuvas gali būti įrengiami ant sienų, pertvarų, kolonų ir kitų vertikalių konstrukcijų. Linijinio optinio dūmų detektoriaus skleidžiamo spindulio optinė ašis nuo lubų turi būti nutolusi ne daugiau kaip 0,4 m. 32. Didžiausias atstumas tarp linijinių optinių dūmų detektorių optinių ašių ir atstumas tarp detektoriaus optinės ašies ir sienos nustatomi pagal 3 lentelę, tačiau neviršijant dydžių, nurodytų detektorių pasuose ir techninėse sąlygose. 3 lentelė. Linijinių optinių dūmų detektorių išdėstymo reikalavimai Detektoriaus įrengimo aukštis h, m Didžiausias atstumas tarp gretimų detektorių optinių ašių, m tarp detektoriaus optinės ašies ir sienos, m h £ 3,5 15,0 7,5 3,5 < h £ 6,0 15,0 7,5 6,0 < h £ 10,0 10,0 5,0 6,0 < h £ 12,0 9,0 4,5 33. Atstumas nuo linijinio optinio durnų detektoriaus siųstuvo iki imtuvo nustatomas pagal detektoriaus įmonės gamintojos pateiktus atitikties įvertinimo ir naudojimo techninius dokumentus. 34. Patalpose, kurių aukštis neviršija 24 m, linijiniai optiniai dūmų detektoriai gali būti įrengiami dviem lygiais. Detektorių išdėstymo reikalavimai pateikti 4 lentelėje. 4 lentelė. Linijinių optinių dūmų detektorių išdėstymo dviem lygiais reikalavimai Detektoriaus įrengimo aukštis h, m Detektoriaus įrengimo lygis Detektoriaus įrengimo lygio aukštis, m Didžiausias atstumas tarp gretimų detektorių optinių ašių, m tarp detektoriaus optinės ašies ir sienos, m 12,0 < h £ 24,0 1 2,01 9,0 4,5 2 0,42 1 – matuojant nuo patalpoje esančių medžiagų aukščiausio paviršiaus, kuris neturi viršyti 9 m. 2 – matuojant nuo perdangos, denginio. VIII. LIEPSNOS DETEKTORIAI 35. Liepsnos detektoriai įrengiami ant lubų, sienų ir kitų statybinių konstrukcijų, įrenginių. Kiekvieną saugomo ploto tašką būtina saugoti ne mažiau kaip dviem detektoriais. 36. Liepsnos detektoriai į liepsną gali reaguoti greičiau negu šilumos ar dūmų detektoriai, todėl jų panaudojimo tikslingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į galimą gaisro scenarijų, o ypač į degimo produktus, kurie išsiskirs gaisro pradžioje. 37. Liepsnos detektoriai tinkami saugoti didelius atvirus sandėlių plotus arba miško medžiagų sandėlius. Taip pat jie tinka vietinei didesnio pavojaus teritorijų, kur liepsna gali išplisti labai greitai, pvz., ties degiųjų skysčių siurbliais, sklendėmis ar vamzdynais, arba patalpų, kuriose yra plonų, į viršų nukreiptų konstrukcijų ar gaminių iš lengvai užsidegančių medžiagų (pvz., plokščių arba aliejinės tapybos paveikslų), gaisro signalizacijai. 38. Liepsnos detektoriai turėtų būti naudojami tik tada, kai visas plotas gali būti tiesiogiai saugomas detektoriaus. 39. Liepsnos detektoriai parenkami ir projektuojami vadovaujantis šių taisyklių, LST EN 54-10:2002 [10.17], LST EN 54-10:2002/A1:2006 [10.18] reikalavimais ir įrangos įmonės gamintojos pateikta technine informacija. IX. RANKA VALDOMI PAVOJAUS SIGNALIZAVIMO ĮTAISAI 40. Ranka valdomi pavojaus signalizavimo įtaisai įrengiami, kad perduotų gaisro signalą. 41. Ranka valdomi pavojaus signalizavimo įtaisai įrengiami pastato viduje ir jo išorėje ant sienų ir konstrukcijų 1,5 m aukštyje nuo grindų ar žemės paviršiaus. 42. Pastato viduje ranka valdomi pavojaus signalizavimo įtaisai įrengiami evakuacijos keliuose (koridoriuose, praeigose, laiptinėse ir t. t.), o prireikus – atskirose patalpose. Didžiausias atstumas nuo tolimiausios žmonių buvimo vietos pastatuose iki artimiausio ranka valdomo pavojaus signalizavimo įtaiso neturi viršyti 30 m, lauke šis atstumas gali būti padidintas iki 100 m. Ranka valdomi pavojaus signalizavimo įtaisai įrengiami po vieną kiekvieno aukšto laiptinių aikštelėse. 43. Ranka valdomi pavojaus signalizavimo įtaisai jungiami į atskirą gaisro signalizacijos spindulį. Šiame punkte pateikti reikalavimai gali būti netaikomi, kai naudojama analoginė adresuojama ar adresuojama GASS. X. APARATŪRA, ĮRENGINIAI IR JŲ IŠDĖSTYMAS 44. Projektuojant K ir A tipų GASS, numatoma ne mažesnė kaip 10 proc. spindulių arba adresų atsarga. M tipo GASS spindulių atsargos numatyti neprivaloma. 45. Pastatuose, kurių patalpose vadovaujantis šių taisyklių priedo reikalavimais būtina įrengti K arba A tipo GASS arba jose įrengtoms automatinėms gaisro gesinimo, dūmų vėdinimo, žmonių įspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo sistemoms bei kitiems gaisrinės automatikos įrenginiams būtini valdymo signalai, M tipo GASS įrengti draudžiama. 46. Į M tipo GASS galima jungti ne daugiau kaip tris gaisro aptikimo spindulius su sąlyga, kad centralizuoto stebėjimo pulte bus išskirta apsaugos ir gaisro signalizacijos. 47. GASS valdymo ir rodymo įranga įrengiama patalpose, kuriose budima ištisą parą. 48. GASS valdymo ir rodymo įranga gali būti įrengiama patalpose, kuriose nėra budėtojo, garantuojant, kad gaisro ir gedimų signalai bus perduoti į gaisrinį postą arba kitą patalpą turinčią ryšio kanalus pranešti apie gaisrą ir kurioje budima ištisą parą. 49. Patalpose, kuriose nėra budėtojo, būtina numatyti priemones, neleidžiančias pašaliniams asmenims patekti prie GASS valdymo ir rodymo įrangos. 50. GASS valdymo ir rodymo įrangą draudžiama įrengti A ir B kategorijų sandėliuose. Ją būtina įrengti sprogimo ir gaisro atžvilgiu nepavojingose patalpose ant sienų, pertvarų, konstrukcijų, pagamintų iš ne žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktų. 51. GASS valdymo ir rodymo įranga įrengiama 0,8–1,8 m aukštyje ant stovo arba sienos. 52. Gaisrinio posto plotas turi atitikti higienos reikalavimus, taikomus patalpoms, kuriose įrengiama nuolatinė darbo vieta. Patalpa turi būti įrengta pirmame arba cokoliniame aukšte. Išėjimas iš gaisrinio posto gali būti įrengiamas į lauką laiptinę, turinčią išėjimą į lauką vestibiulį arba koridorių taip, kad atstumas nuo išėjimo iš posto vietos iki išėjimo į lauką būtų ne didesnis kaip 25 m. 53. Gaisrinis postas arba kita patalpa, kurioje įrengta GASS valdymo ir rodymo įranga ir budima ištisą parą, turi turėti natūralų apšvietimą, taip pat ne mažesnį kaip 150 lx dienos šviesos lempų arba 100 lx kaitinamųjų lempų apšvietimą. Be darbinio apšvietimo, turi būti įrengta avarinio apšvietimo sistema, maitinama autonominio energijos šaltinio, kuris garantuotų ne mažiau kaip 10 proc. darbinio apšvietimo. 54. Patalpoje, kurioje nėra budėtojo, tačiau įrengta GASS valdymo ir rodymo įranga, temperatūra ir santykinė oro drėgmė turi atitikti GASS įrenginių įmonės gamintojos pateiktų techninių dokumentų reikalavimus. 55. Patalpoje, kurioje įrengta GASS valdymo ir rodymo įranga, turi būti telefono ryšys. 56. Apie gaisrą pranešantys garso signalai savo tonu turi skirtis nuo garso signalų, pranešančių apie gedimą. 57. Gaisriniame poste draudžiama įrengti atvirojo tipo akumuliatorių baterijas, kurios patalpoje gali sudaryti sprogimo atžvilgiu pavojingą garų koncentraciją. XI. GASS SPINDULIAI, GASS ĮRENGINIŲ SUJUNGIMO IR MAITINIMO LINIJOS 58. GASS spinduliams ir sujungimo linijoms laidai ir kabeliai parenkami vadovaujantis galiojančių LST EN 54 [10.10–10.24] serijos standartų, Elektros įrenginių įrengimo taisyklių [10.25], šio skyriaus reikalavimais ir konkrečios įrangos įmonės gamintojos technine informacija. 59. GASS spinduliai ir sujungimo linijos turi būti įrengti taip, kad būtų garantuota visos grandinės vientisumo automatinė kontrolė. Šis reikalavimas netaikomas aparatūrai, kuri pagal savo veikimo principą neturi automatinės kontrolės. 60. Draudžiama GASS valdymo ir rodymo įrangai naudojamus elektros laidus ir kabelius tiesti tranzitu per patalpas, saugomas gaisro detektoriais, išskyrus atvejus, kai elektrai tiekti naudojami ugniai atsparūs laidai arba kabeliai, taip pat jei laidai arba kabeliai atskiriami nuo patalpos ne mažesnio kaip EI 30 atsparumo ugniai atitvaromis. 61. Laidai ir kabeliai tiesiami vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo taisyklių [10.25] ir šių taisyklių reikalavimais. 62. Elektros laidus ir kabelius, kurių įtampa ne didesnė kaip 60 V ir viršija 60 V, tiesti viename vamzdyje, latake, uždarame statybinės konstrukcijos kanale ir kitokiu būdu draudžiama. Tiesti kartu (viename kanale, latake ir pan.) leidžiama tik tada, kai jie atskiriami EI 30 atsparumo ugniai ištisinėmis pertvaromis, pagamintomis iš ne žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktų. 63. Nuo kibirkščiavimo apsaugoti grandinių laidai ir kabeliai tiesiami vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo taisyklių [10.25] ir GASS įrenginių įmonės gamintojos pateiktų techninių dokumentų reikalavimais. 64. Jei GASS spindulių ir sujungimo linijų laidai ir kabeliai atvirai nutiesti lygiagrečiai su jėgos linijomis arba apšvietimo laidais, tai atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Prireikus laidus ir kabelius leidžiama tiesti mažesniu kaip 0,5 m atstumu nuo jėgos linijų ir apšvietimo laidų, tačiau būtina GASS linijas apsaugoti nuo indukcijos. Leidžiama iki 0,25 m sumažinti atstumą tarp nuo indukcijos neapsaugotų GASS laidų ir kabelių spindulių ir pavienių apšvietimo laidų bei kontrolinių kabelių. 65. Patalpose, kuriose elektromagnetinis laukas ir indukcija viršija higienos normose leidžiamą dydį, GASS spinduliai ir sujungimo linijos turi būti nuo jų apsaugoti. 66. GASS spindulių ir sujungimo linijų apsaugai nuo elektromagnetinės indukcijos naudojami ekranuoti laidai ir kabeliai, o neekranuoti klojami į metalinius vamzdžius, rankoves ir t. t. Ekranavimo elementai įžeminami. 67. Draudžiama GASS įrenginių laidus pastatų išorėje tiesti oro linija, išskyrus vieno spindulio GASS valdymo ir rodymo įrangos laidus kaimo tipo gyvenvietėse. Kai laidų ir kabelių negalima nutiesti po žeme, jie pritvirtinami prie lynų, jungiančių atskirus pastatus. 68. Pagrindinės ir rezervinės GASS įrenginių maitinimo linijos tiesiamos skirtingomis trasomis. Šias linijas viename kabelių įrenginyje tiesti draudžiama. Linijas leidžiama tiesti kartu tik tada, kai viena iš jų yra EI 45 atsparumo ugniai gaubte, latake ar kanale, pagamintame iš ne žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktų. 69. Sujungimo linijos turi turėti 20 proc. kabelių gyslų ir sujungimo gnybtų atsargą. XII. GASS ĮRENGINIŲ RYŠYS SU TECHNOLOGINIAIS IR ELEKTROTECHNINIAIS ĮRENGINIAIS 70. GASS įrenginių elektros energijos tiekimo patikimumas turi būti I kategorijos. Rezervinis GASS įrenginių elektros energijos tiekimas gali būti užtikrinimas iš autonominio energijos šaltinio, kuris turi garantuoti GASS įrenginių veikimą 24 val. budėjimo režimu ir 3 val. gaisro pavojaus režimu. 71. GASS įrenginiai turi perduoti automatinėms gaisrų gesinimo, dūmų vėdinimo, žmonių įspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo sistemoms valdymo impulsą suveikus ne mažiau kaip dviem gaisro detektoriams, įrengtiems vienoje saugomoje patalpoje. Technologiniai, elektrotechniniai ir kiti įrenginiai, sublokuoti su GASS įrenginiais, gali būti valdomi suveikus vienam gaisro detektoriui. ______________ Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. Projektavimo ir įrengimo taisyklių priedas PASTATAI, STATINIAI IR PATALPOS, KURIUOSE PRIVALOMA ĮRENGTI GASS Eil. Nr. Pastato, statinio ar patalpos pavadinimas ir paskirtis Rodikliai, kuriuos viršijus įrengti GASS privaloma Pasirenkamas GASS tipas Pastabos plotas S, m2 žmonių skaičius N, vnt. aukštų skaičius F, vnt. A K M 1. Gamybos ir sandėliavimo patalpos, kurios pagal sprogimo ir gaisro pavojų priskiriamos Asg ir Bsg kategorijoms S > 100 C3 gaisrinio pavojingumo klasės [10.3] gamybos ir sandėliavimo statiniuose GASS įrengiama neatsižvelgiant į plotą. S > 200 2. Gamybos ir sandėliavimo patalpos, kurios pagal sprogimo ir gaisro pavojų priskiriamos Cg kategorijai S > 100 S > 200 3. Rūsyje ar cokoliniame aukšte įrengtos gamybos ir sandėliavimo patalpos, kurios pagal sprogimo ir gaisro pavojų priskiriamos Cg kategorijai S > 50 S > 100 4. Prekybos, maitinimo įstaigų patalpos NP Išskyrus mėsos, žuvies, daržovių, vaisių (kai patalpos įrengtos statinyje, kurio gaisrinio pavojingumo klasė C0 [10.3] ir produktai laikomi metalinėse dėžėse) prekybos patalpas. S > 200 5. Viešbučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, sanatorijos, reabilitacijos centrai, turizmo, specialiųjų įstaigų (kareivinės, kalėjimai, gaisrinės, policijos, slėptuvės ir kt.) pastatai NP N1 < 40 N1 > 40 F>4 6. Archyvai, bibliotekos, knygų saugyklos S > 200 Valstybinės reikšmės archyvuose GASS įrengiama neatsižvelgiant į plotą. Naudojamos tik A tipo GASS. S > 500 7. Muziejai, parodų rūmai NP S > 200 S > 2000 8. Teatrai, kino teatrai, religinės paskirties pastatai, klubų scenos ir sandėliai NP S > 200 9. Mokslo ir mokymo, gydymo įstaigose sandėlių ir laboratorijų patalpos pagal sprogimo ir gaisro pavojų priskiriamos Cg kategorijai NP S > 200 10. Administraciniai, buitinių paslaugų, transporto (oro uostai, jūros ir upių laivyno, geležinkelio ir autobusų stočių) pastatai NP S > 200 S > 2000 11. Uždaros automobilių saugyklos NP S > 200 12. Elektros stotys, transformatorinės pastotės NP PASTABOS: 1. 1 – žmonių skaičius prilyginamas miegamųjų vietų skaičiui. 2. NP – GASS įrengiama neatsižvelgiant į pastato, statinio ar patalpos plotą. 3. Gaisro aptikimo sistema neįrengiama patalpose, kuriose yra automatinės gaisrų gesinimo sistemos, stambiųjų pašarų ir grūdų laikymo bei paruošimo patalpose ir ten, kur nėra gaisro kilimo pavojaus (dušai, tualetai ir kitos panašios patalpos). 4. Jei pagal šių taisyklių reikalavimus visą patalpos plotą galima apsaugoti ne daugiau kaip šešiais detektoriais, juos galima įjungti į apsaugos signalizacijos tinklą be gaisro signalizacijos išskyrimo centralizuoto stebėjimo pulte. 5. Patalpų rodikliai (plotas, žmonių, aukštų skaičius ir kt.), kuriuos viršijus privaloma įrengti GASS, nustatomi tarp 1 tipo priešgaisrinių pertvarų ir 3 tipo priešgaisrinių perdangų [10.3]. Patalpų, neatskirtų anksčiau minėtomis priešgaisrinėmis pertvaromis ir perdangomis, atitinkami rodikliai sumuojami su patalpos, nurodytos lentelėje, rodikliais. Statinių rodikliai (plotas, žmonių, aukštų skaičius ir kt.), kuriuos viršijus privaloma įrengti GASS, nustatomi pagal bendrą statinio dalį (gaisrinį skyrių) tarp 1 tipo priešgaisrinių sienų [10.3]. 6. K ir A tipų GASS turi būti sujungtos su priešgaisrinės tarnybos centralizuotu stebėjimo pultu. Jei priešgaisrinėje tarnyboje nėra centralizuoto stebėjimo pulto, GASS būklės kontrolės signalai gali būti perduodami į policijos arba apsaugos įmonių stebėjimo pultus. ______________ PATVIRTINTA Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 STATINIŲ VIDAUS GAISRINIO VANDENTIEKIO SISTEMOS. PROJEKTAVIMO IR ĮRENGIMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šios taisyklės (toliau – taisyklės) taikomos projektuojant, įrengiant, rekonstruojant ir remontuojant statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemas Lietuvos Respublikoje. Taisyklės nustato esminio statinio priešgaisrinės saugos reikalavimo įgyvendinimo būdą ir pagal reikalavimų pobūdį yra priskiriamos A kategorijos techninei specifikacijai [11.3]. 2. Taisyklių reikalavimai yra privalomi visiems statybos proceso dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (valdytojams ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas [11.1]. 3. Šios taisyklės netaikomos įmonėms, gaminančioms, naudojančioms arba laikančioms sprogstamąsias medžiagas. 4. Vidaus gaisrinis vandentiekis turi būti tvarkingas ir veikti ištisą parą. Naudotojai, asmenys, atsakingi už vidaus gaisrinio vandentiekio naudojimą techninę priežiūrą atliekančios įmonės privalo laikytis šių taisyklių reikalavimų. 5. Be šių taisyklių, būtina vadovautis normatyvinių statybos techninių, statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimais bei atitinkamo statybos produkto įmonės gamintojos pateikta technine informacija. 6. Taisyklės nustato vandens kiekio gaisrui gesinti, vandens tiekimo patikimumo užtikrinimo, sistemų įrengimo ir esamo vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų išplėtimo, kad būtų užtikrintas tinkamas jų veikimas, reikalavimus. 7. Keičiant statinių ar atskirųjų dalių (patalpų) naudojimo paskirtį, turi būti taikomi jų naująją paskirtį atitinkantys priešgaisriniai reikalavimai, nustatyti normatyviniuose statybos techniniuose ir statinio saugos bei paskirties dokumentuose. 8. Vidaus gaisrinis vandentiekis turi būti įrengtas vadovaujantis šių taisyklių reikalavimais ir atitikti projektą. Vandentiekis išbandomas vadovaujantis galiojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais [11.4]. Bandymas atliekamas dalyvaujant statytojui (užsakovui), rangovui (rangovo atstovui) ir surašomas apžiūrėjimo-išbandymo aktas [11.4]. 9. Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio naudojimo metu, siekiant per visą ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę išlaikyti technines savybes, kurios lemia statinio atitiktį esminiam priešgaisrinės saugos reikalavimui [11.3], turi būti vadovaujamasi priešgaisrinės įrangos įmonės gamintojos pateikta technine informacija ir vykdomi kiti įrangos naudoj imą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. 10. Statiniuose, kuriuose įrengtas komunalinis arba gamybinis vandentiekis, vidaus gaisrinis vandentiekis dažniausiai jungiamas prie vieno iš jų. II. NUORODOS 11. Taisyklėse pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus ir kitus dokumentus: 11.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597); 11.2. statybos techninį reglamentą STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga Pagrindiniai reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 704 (Žin., 2004, Nr. 23-720); 11.3. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01
(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 (Žin., 2000, Nr. 17-424); 11.
  1. statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 (Žin., 2002, Nr. 60-2475); 11.
  2. Lietuvos standartą LST EN 671-1+AC:2005 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Sistemos, kuriose naudojamos žarnos. 1 dalis. Pusiau standžių žarnų ritės“; 11.
  3. Lietuvos standartą LST EN 671-2+A1:2005 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Sistemos, kuriose naudojamos žarnos. 2 dalis. Sistemos, kuriose naudojamos plokščiosios žarnos“; 11.
  4. Lietuvos standartą LST EN 671-3:2000/P „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Sistemos, kuriose naudojamos žarnos. 3 dalis. Pusiau standžių žarnų ričių ir plokščiųjų žarnų sistemų priežiūra“; 11.
  5. Lietuvos standartą LST EN 671-3:2000 „Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Gaisriniai čiaupai. 3 dalis. Nekietų žarnų ričių ir plokščiai suvyniotų žarnų sistemų priežiūra“; 11.
  6. Lietuvos standartą LST EN ISO 13943:2002 „Priešgaisrinė sauga. Terminai ir apibrėžimai (ISO 13943:2000)“; 11.
  7. Lietuvos standartą LST EN 14540:2004 „Gaisro gesinimo žarnos. Stacionariųjų sistemų nepralaidžios plokščiosios žarnos“; 11.
  8. Lietuvos standartą LST EN 694:2001 „Gaisro gesinimo žarnos. Stacionariųjų sistemų pusiau standžios žarnos“; 11.
  9. Reglamentuojamų statybos produktų sąrašą patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. D1-438 „Dėl Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo“ (Žin., 2006, Nr. 108-4118); 11.
  10. Gaisrinės ir gelbėjimo technikos, gaisrinės saugos įrenginių ir priešgaisrinių priemonių, gaisrinės automatikos įrenginių privalomuosius saugos reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 378 „Dėl privalomųjų saugos reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 82-3531); 11.
  11. Lietuvos standartą LST EN 1028-1:2003 „Gaisriniai siurbliai. Išcentriniai gaisriniai siurbliai su oro išsiurbikliu. 1 dalis. Klasifikavimas. Bendrieji ir saugos reikalavimai“. III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
  12. Pagrindinės taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka pateiktas Lietuvos standartuose LST EN ISO 13943:2002 [11.9], LST EN 671-1+AC:2005 [11.5] ir LST EN 671-2+Al:2005 [11.6]. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai: 12.
  13. gaisrinės žarnos ritė su ranka valdoma sklende – priešgaisrinis įtaisas, kurį sudaro ritė, per kurios būgną tiekiamas vanduo, prie ritės pritvirtinta ranka valdoma sklendė, pusiau standi žarna, uždorinis purkštas ir, jei reikia, žarnos kreipiamoji; 12.
  14. gaisrinės žarnos ritė su automatine sklende – priešgaisrinis įtaisas, kurį sudaro ritė, per kurios būgną tiekiamas vanduo, automatinė sklendė, pusiau standi žarna, uždorinis purkštas ir, jei reikia, žarnos kreipiamoji; 12.
  15. uždorinis purkštas – žarnos gale jungiamas įtaisas vandens srautui nukreipti ir reguliuoti; 12.
  16. sistema, kurioje naudojama gaisrinė žarna – gaisrinis įrenginys, kurį paprastai sudaro spinta arba gaubtas, žarnos laikiklis, rankomis valdoma sklendė, plokščiai suvyniota žarna su jungiamosiomis movomis ir uždorinis purkštas; 12.
  17. spinta – dėžė, skirta gaisrinėms žarnoms laikyti; 12.
  18. žarnos laikiklis – įtaisas žarnai laikyti; 12.
  19. plokščioji žarna – plokščiojo skerspjūvio žarna; 12.
  20. jungiamoji mova – įtaisas, skirtas žarnai jungti su sklende ir uždoriniu purkštu. IV. PUSIAU STANDŽIŲ ŽARNŲ RITĖS IR PLOKŠČIOSIOS ŽARNOS
  21. Vidaus gaisrinio vandentiekio ir naudojamos įrangos atitiktis vertinama pagal galiojančius statybos produktų ir kitų gaminių, medžiagų ir įrenginių atitiktį reglamentuojančius teisės aktus. Kai kurių vidaus gaisrinio vandentiekio įrenginių savybės gali būti nustatomos vadovaujantis Reglamentuojamų statybos produktų sąrašu [11.12] ir Gaisrinės ir gelbėjimo technikos, gaisrinės saugos įrenginių ir priešgaisrinių priemonių, gaisrinės automatikos įrenginių privalomaisiais saugos reikalavimais [11.13].
  22. Naudojamoms pusiau standžių žarnų ritėms keliami šie reikalavimai [11.5]: 14.
  23. žarnos skersmuo turi būti 33 mm; 14.
  24. žarna turi būti vientisa ir ne ilgesnė kaip 30 m; 14.
  25. purškiamas vandens srautas Q turi būti ne mažesnis kaip 80 l/min.; 14.
  26. uždorinio purkšto skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 9 mm.
  27. Naudojamoms plokščiosioms žarnoms keliami šie reikalavimai [11.6]: 15.
  28. plokščiosios žarnos skersmuo turi būti ne didesnis kaip 52 mm; 15.
  29. plokščioji žarna turi būti ne ilgesnė kaip 20 m; 15.
  30. purškiamas vandens srautas Q turi būti ne mažesnis kaip 162 l/min.; 15.
  31. uždorinio purkšto skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 11 mm.
  32. Slėgis prie pusiau standžios žarnos ritės ar plokščiosios žarnos turi būti ne mažesnis kaip 0,4 MPa.
  33. Uždorinis purkštas pusiau standžios žarnos ritės ar plokščiosios žarnos gale turi užtikrinti šias valdymo padėtis: 17.
  34. uždarymo; 17.
  35. purškimo; 17.
  36. čiurkšlės.
  37. Prie aukščiausiai ir toliausiai nuo įvado esančios pusiau standžios žarnos ritės arba plokščiosios žarnos gaisrinio čiaupo slėgis turi būti toks, kad čiaupą atsukus bet kuriuo paros metu kompaktinė (neišpurslinta) vandens srovė būtų ne mažesnė už patalpos aukštį, matuojamą nuo grindų iki aukščiausio perdangos (denginio) taško. Visais atvejais horizontali vandens čiurkšlės projekcija imama ne didesnė kaip 5 m.
  38. Pusiau standžių žarnų ričių diskai ir plokščiųjų žarnų laikikliai turi būti raudonos spalvos.
  39. Spintos, skirtos žarnų ritėms su ranka valdomomis užsukamojo tipo sklendėmis, turi būti įrengtos taip, kad užsukamojo tipo sklendė apie rankenėlės išorinį skersmenį turėtų ne mažiau kaip 35 mm laisvos erdvės, kai sklendė yra bet kurioje padėtyje, – nuo visiškai atidarytos iki visiškai uždarytos.
  40. Tiekėjas turi pateikti pusiau standžios žarnos ritės ar plokščiosios žarnos įrengimo instrukciją. Priežiūros metodikos turi atitikti metodikas, apibrėžtas LST EN 671-3:2000/P [11.7], LST EN 671-3:2000 [11.8]. V. VIDAUS GAISRINIO VANDENTIEKIO SISTEMOS
  41. Vidaus gaisrinio vandentiekio įrengimo būtinumas gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose statiniuose nustatomas pagal 1 lentelę, o gamybiniuose statiniuose ir sandėliuose – pagal 2 lentelę.
  42. Vandens poreikis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gaisrinių čiaupų ar ričių ir sprinklerinių arba drenčerinių sistemų veikimą vienu metu.
  43. Vidaus gaisrinis vandentiekis įrengiamas: 24.
  44. šakotinis, jei galima laikinai nutraukti vandens tiekimą ir statinyje yra ne daugiau kaip 12 gaisrinių čiaupų ar ričių; 24.
  45. žiedinis arba su žiediniais įvadais, garantuojančiais nepertraukiamą vandens tiekimą į dvi šakotines vandentiekio linijas, kai vandens vartotojai įrengiami jų atšakose. 1 lentelė Statinių funkcinės grupės [11.2] Čiurkšlių skaičius
  46. P.1 funkcinės grupės statiniai: 1.
  47. nuo 12 iki 16 aukštų 1 1.1.
  48. kai koridoriai šiuose namuose ilgesni kaip 10 m 2 1.
  49. nuo 16 iki 56 m aukščio 2 1.2.
  50. kai koridoriai šiuose namuose ilgesni kaip 10 m 3 1.
  51. aukštesni kaip 56 m 3
  52. P.4 funkcinės grupės sta

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.