PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO

PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS Į S A K Y M A S DĖL NORMATYVINIŲ STATINIO SAUGOS DOKUMENTŲ PATVIRTINIMO 2007 m. vasario 22 d. Nr. 1-66 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 123-5518) 7 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3579; 2004, Nr. 73-2545) 8 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2004, Nr. 156-5701) 14 punktą: 1. Tvirtinu šiuos pridedamus normatyvinius statinio saugos dokumentus: 1.1. Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Projektavimo ir įrengimo taisyklės; 1.2. Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. Projektavimo ir įrengimo taisyklės; 1.3. Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemos. Projektavimo ir įrengimo taisyklės; 1.4. Lauko gaisrinio vandentiekio tinklai ir statiniai. Projektavimo ir įrengimo taisyklės. 2. Nustatau, kad įsakymas įsigalioja nuo 2007 m. kovo 1 d. DIREKTORIUS VIDAUS TARNYBOS GENEROLAS                              REMIGIJUS BANIULIS PATVIRTINTA Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 STACIONARIOSIOS GAISRŲ GESINIMO SISTEMOS. PROJEKTAVIMO IR ĮRENGIMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šios taisyklės taikomos projektuojant, įrengiant, remontuojant ir rekonstruojant stacionariąsias gaisrų gesinimo sistemas (toliau – SGGS) Lietuvos Respublikoje. Taisyklės nustato esminio statinio priešgaisrinės saugos reikalavimo įgyvendinimo būdą ir pagal reikalavimų pobūdį yra priskiriamos A kategorijos techninei specifikacijai [11.47]. Pastatų, statinių ir atskirų patalpų, kuriose būtina įrengti SGGS, sąrašas pateiktas 1 priede. 2. Taisyklių reikalavimai yra privalomi visiems statybos proceso dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (valdytojams ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas [11.1]. 3. Be šių taisyklių, būtina vadovautis normatyvinių statybos techninių, statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimais bei SGGS įrenginių įmonės gamintojos pateikta technine informacija. Parenkant SGGS ar atskirų jos įrenginių tipą projektuojant ir įrengiant gali būti vadovaujamasi LST EN 12845:2004-12 [11.3] ar LST ISO 14520 [11.14–11.24] nuostatomis, jeigu jos neprieštarauja šių taisyklių reikalavimams. 4. SGGS projektuojama taip, kad aptiktų gaisrą ankstyvojoje stadijoje, perduotų pavojaus signalus ir jį užgesintų arba lokalizuotų gaisrą ir neleistų plisti, kol jam užgesinti bus panaudotos kitos priemonės. Ji gali atlikti ir gaisro signalizacijos funkcijas. 5. SGGS, jos sudedamųjų dalių atitiktis vertinama pagal galiojančius statybos produktų ir kitų gaminių, medžiagų ir įrenginių atitiktį reglamentuojančius teisės aktus. Kai kurių SGGS įrenginių savybės gali būti nustatomos vadovaujantis Reglamentuojamų statybos produktų sąrašu [11.54] ir Gaisrinės ir gelbėjimo technikos, gaisrinės saugos įrenginių ir priešgaisrinių priemonių, gaisrinės automatikos įrenginių privalomaisiais saugos reikalavimais [11.55]. Gaisrinių siurblių savybės parenkamos vadovaujantis LST EN 1028-1:2003 [11.11]. 6. Taisyklės nustato SGGS įrengimo, esamų sistemų išplėtimo, statinio konstrukcijų, kurios reikalingos SGGS tinkamam veikimui užtikrinti, reikalavimus. 7. Šios taisyklės netaikomos sandėliams su kilnojamaisiais stelažais, kilnojamiesiems gaisrinės automatikos įrenginiams, taip pat specialiosios paskirties bei sprogstamųjų medžiagų gamybos ir sandėliavimo statiniuose įrengtoms SGGS, technologiniams įrenginiams, esantiems ne pastatuose, SGGS laivuose, orlaiviuose, transporto priemonėse, mobiliai priešgaisrinei įrangai. 8. Keičiant statinių ar atskirų jų dalių (patalpų) naudojimo paskirtį, turi būti taikomi jų naująją paskirtį atitinkantys priešgaisriniai reikalavimai, nustatyti normatyviniuose statybos techniniuose bei statinio saugos ir paskirties dokumentuose. 9. SGGS naudojimo metu, siekiant per visą ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę išlaikyti SGGS technines savybes, kurios lemia statinio atitiktį esminiam priešgaisrinės saugos reikalavimui [11.47], turi būti vadovaujamasi įmonės gamintojos pateikta technine informacija ir Gaisrinės automatikos eksploatavimo taisyklėmis [11.49]. 10. SGGS turi būti įrengta vadovaujantis šių taisyklių reikalavimais ir atitikti projektą. SGGS išbandoma vadovaujantis galiojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais [11.50]. Bandymas atliekamas dalyvaujant statytojui (užsakovui), atitinkamos specializuotos priežiūros įmonės, turinčios licenciją atlikti SGGS įrenginių techninę priežiūrą [11.53], specialistui, rangovui (rangovo atstovui) ir surašomas SGGS apžiūrėjimo–išbandymo aktas [11.49]. II. NUORODOS 11. Taisyklėse pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus ir kitus dokumentus: 11.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597); 11.2. Europos Parlamento ir Tarybos 2000 m. birželio 29 d. reglamentą (EB) Nr. 2037/2000 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų; 11.3. Lietuvos standartą LST EN 12845:2004-12 „Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Automatinės purkštuvų sistemos. Projektavimas, įrengimas ir techninė priežiūra“; 11.4. Lietuvos standartą LST EN 12259-1+A1:2002 „Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Purkštuvų ir vandens purškimo sistemų sudedamosios dalys. 1 dalis. Purkštuvai“; 11.5. Lietuvos standartą LST EN 12259-1+A1:2002/A2:2004 „Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Purkštuvų ir vandens purškimo sistemų sudedamosios dalys. 1 dalis. Purkštuvai“; 11.6. Lietuvos standartą LST EN 12259-1+A1:2002/A3:2006 „Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Purkštuvų ir vandens purškimo sistemų sudedamosios dalys. 1 dalis. Purkštuvai“; 11.7. Lietuvos standartą LST EN 12259-2+Al+AC:2002 „Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Purkštuvų ir vandens purškimo sistemų sudedamosios dalys. 2 dalis. Pavojaus signalu įjungiamų skysčių vožtuvų rinkiniai“; 11.8. Lietuvos standartą LST EN 12259-3+A1:2002 „Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Purkštuvų ir vandens purškimo sistemų sudedamosios dalys. 3 dalis. Pavojaus signalu įjungiamų dujinių vožtuvų rinkiniai“; 11.9. Lietuvos standartą LST EN 12259-4+A1:2002 „Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Purkštuvų ir vandens purškimo sistemų sudedamosios dalys. 4 dalis. Tekančio vandens pavojaus signalo įtaisas“; 11.10. Lietuvos standartą LST EN 12259-5:2003 „Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Purkštuvų ir vandens purškimo sistemų sudedamosios dalys. 5 dalis. Vandens srauto detektoriai“; 11.11. Lietuvos standartą LST EN 1028-1:2003 „Gaisriniai siurbliai. Išcentriniai gaisriniai siurbliai su oro išsiurbikliu. 1 dalis. Klasifikavimas. Bendrieji ir saugos reikalavimai“; 11.12. Lietuvos standartą LST EN ISO 13943:2002 „Priešgaisrinė sauga. Terminai ir apibrėžimai (ISO 13943:2000)“; 11.13. Lietuvos standartą LST EN 1991-1-2:2004 „Eurokodas 1. Poveikiai konstrukcijoms. 1-2 dalis. Bendrieji poveikiai. Gaisro poveikiai konstrukcijoms“; 11.14. Lietuvos standartą LST ISO 14520-1:2006 „Dujinės gaisrų gesinimo sistemos. Fizikinės savybės ir sistemų projektavimas. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai (tapatus ISO 14520-1:2006)“; 11.15. Lietuvos standartą LST ISO 14520-2:2006 „Dujinės gaisrų gesinimo sistemos. Fizikinės savybės ir sistemų projektavimas. 2 dalis. Gaisrų gesinimo medžiaga CF3I (tapatus ISO 14520-2:2006)“; 11.16. Lietuvos standartą LST ISO 14520-6:2006 „Dujinės gaisrų gesinimo sistemos. Fizikinės savybės ir sistemų projektavimas. 6 dalis. Gaisrų gesinimo medžiagų HCFC mišinys A (tapatus ISO 14520-6:2006)“; 11.17. Lietuvos standartą LST ISO 14520-8:2006 „Dujinės gaisrų gesinimo sistemos. Fizikinės savybės ir sistemų projektavimas. 8 dalis. Gaisrų gesinimo medžiaga HFC 125 (tapatus ISO 14520-8:2006)“; 11.18. Lietuvos standartą LST ISO 14520-9:2006 „Dujinės gaisrų gesinimo sistemos. Fizikinės savybės ir sistemų projektavimas. 9 dalis. Gaisrų gesinimo medžiaga HFC 227 ea (tapatus ISO 14520-9:2006)“; 11.19. Lietuvos standartą LST ISO 14520-10:2005 „Dujinės gaisrų gesinimo sistemos. Fizikinės savybės ir sistemų projektavimas. 10 dalis. Gaisrų gesinimo medžiaga HFC 23 (tapatus ISO 14520-10:2000)“; 11.20. Lietuvos standartą LST ISO 14520-11:2005 „Dujinės gaisrų gesinimo sistemos. Fizikinės savybės ir sistemų projektavimas. 11 dalis. Gaisrų gesinimo medžiaga HFC 236fa (tapatus ISO 14520-11:2000)“; 11.21. Lietuvos standartą LST ISO 14520-12:2005 „Dujinės gaisrų gesinimo sistemos. Fizikinės savybės ir sistemų projektavimas. 12 dalis. Gaisrų gesinimo medžiaga IG-01 (tapatus ISO 14520-12:2000)“; 11.22. Lietuvos standartą LST ISO 14520-13:2005 „Dujinės gaisrų gesinimo sistemos. Fizikinės savybės ir sistemų projektavimas. 13 dalis. Gaisrų gesinimo medžiaga IG-100 (tapatus ISO 14520-13:2000)“; 11.23. Lietuvos standartą LST ISO 14520-14:2005 „Dujinės gaisrų gesinimo sistemos. Fizikinės savybės ir sistemų projektavimas. 14 dalis. Gaisrų gesinimo medžiaga IG-55 (tapatus ISO 14520-14:2000)“; 11.24. Lietuvos standartą LST ISO 14520-15:2005 „Dujinės gaisrų gesinimo sistemos. Fizikinės savybės ir sistemų projektavimas. 15 dalis. Gaisrų gesinimo medžiaga IG-541 (tapatus ISO 14520-15:2000)“; 11.25. Lietuvos standartą LST EN 12094-1:2003 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 1 dalis. Elektriniams automatiniams valdymo ir vėlinimo įtaisams keliami reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.26. Lietuvos standartą LST EN 12094-1:2005 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 1 dalis. Elektriniams automatiniams valdymo ir vėlinimo įtaisams keliami reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.27. Lietuvos standartą LST EN 12094-2:2003 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 2 dalis. Neelektriniams automatiniams valdymo ir vėlinimo įtaisams keliami reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.28. Lietuvos standartą LST EN 12094-2:2005 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 2 dalis. Neelektriniams automatiniams valdymo ir vėlinimo įtaisams keliami reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.29. Lietuvos standartą LST EN 12094-3:2003 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 3 dalis. Rankiniams paleidimo ir stabdymo įtaisams keliami reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.30. Lietuvos standartą LST EN 12094-3:2005 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 3 dalis. Rankiniams paleidimo ir stabdymo įtaisams keliami reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.31. Lietuvos standartą LST EN 12094-4:2004 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų sudedamosios dalys. 4 dalis. Talpyklos vožtuvų derinių ir jų valdiklių reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.32. Lietuvos standartą LST EN 12094-5:2006 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 5 dalis. Didžiaslėgių ir mažaslėgių perjungiamųjų sklendžių ir jų paleidiklių reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.33. Lietuvos standartą LST EN 12094-6:2006 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 6 dalis. Neelektrinių blokavimo įtaisų reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.34. Lietuvos standartą LST EN 12094-7:2002 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų sudedamosios dalys. 7 dalis. CO2 sistemų purkštuvų reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.35. Lietuvos standartą LST EN 12094-7:2002/Al:2005 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų sudedamosios dalys. 7 dalis. CO2 sistemų purkštuvų reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.36. Lietuvos standartą LST EN 12094-8:2006 „Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 8 dalis. Jungčių reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.37. Lietuvos standartą LST EN 12094-9:2003 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 9 dalis. Specialiesiems gaisro aptiktuvams keliami reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.38. Lietuvos standartą LST EN 12094-9:2005 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 9 dalis. Specialiesiems gaisro aptiktuvams keliami reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.39. Lietuvos standartą LST EN 12094-10:2003 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 10 dalis. Slėgmačiams ir slėgio relėms keliami reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.40. Lietuvos standartą LST EN 12094-10:2005 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 10 dalis. Slėgmačiams ir slėgio relėms keliami reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.41. Lietuvos standartą LST EN 12094-11:2003 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 11 dalis. Mechaninėms svarstyklėms keliami reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.42. Lietuvos standartą LST EN 12094-11:2005 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 11 dalis. Mechaninėms svarstyklėms keliami reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.43. Lietuvos standartą LST EN 12094-12:2003 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 12 dalis. Pneumatiniams pavojaus signalizavimo įtaisams keliami reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.44. Lietuvos standartą LST EN 12094-12:2005 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 12 dalis. Pneumatiniams pavojaus signalizavimo įtaisams keliami reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.45. Lietuvos standartą LST EN 12094-13+AC:2002 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų sudedamosios dalys. 13 dalis. Atkertamųjų ir atbulinių vožtuvų reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.46. Lietuvos standartą LST EN 12094-16:2003 „Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų sudedamosios dalys. 16 dalis. Žemo slėgio CO2 sistemų odoravimo įtaisų reikalavimai ir bandymo metodai“; 11.47. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(2): 1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 (Žin., 2000, Nr. 17-424); 11.48. statybos techninį reglamentą STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 704 (Žin., 2004, Nr. 23-720); 11.49. Gaisrinės automatikos eksploatavimo taisykles GAET-06-95, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1995 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1198(Žin., 1996, Nr. 7-189); 11.50. statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 (Žin., 2002, Nr. 60- 2475); 11.51. statybos techninį reglamentą STR 2.02.08:2005 „Automobilių saugyklų projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. D1-83 (Žin., 2005, Nr. 24-787); 11.52. Elektros įrenginių įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 63/47 (Žin., 1999, Nr. 18-483); 11.53. Priešgaisrinės įrangos gamybos ir jos techninės priežiūros licencijavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 825 (Žin., 2003, Nr. 61-2805); 11.54. Reglamentuojamų statybos produktų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. D1-438 „Dėl Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo“ (Žin., 2006, Nr. 108-4118); 11.55. Gaisrinės ir gelbėjimo technikos, gaisrinės saugos įrenginių ir priešgaisrinių priemonių, gaisrinės automatikos įrenginių privalomuosius saugos reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 378 „Dėl privalomųjų saugos reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 82-3531); 11.56. Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemos. Projektavimo ir įrengimo taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66; 11.57. Lauko gaisrinio vandentiekio tinklai ir statiniai. Projektavimo ir įrengimo taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66. III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS 12. Pagrindinės taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka pateiktas Lietuvos standartuose LST EN ISO 13943:2002 [11.12] ir LST EN 12845:2004-12 [11.3]. Taip pat taisyklėse vartojamos šios sąvokos ir jų apibrėžimai: 11.1. signalinis vožtuvas – vandens pripildytas sausasis arba kintamasis vožtuvas, kuriam suveikus (atsidarius), kai suveikia sprinkleris (purkštuvas; toliau – sprinkleris), kartu pradeda veikti ir gaisro pavojaus signalas; 11.2. kintamasis signalinis vožtuvas – signalinis vožtuvas, pritaikytas vandens pripildytai arba sausajai gesinimo sistemai; 11.3. sausasis signalinis vožtuvas – signalinis vožtuvas, pritaikytas sausajai (oro arba inertinių dujų pripildytai) gesinimo įrenginio sekcijai ir/arba, naudojant kartu su šlapiuoju signaliniu vožtuvu, kintamajai (šlapioji–sausoji) gesinimo įrenginio sekcijai; 11.4. ikiveiksminis signalinis vožtuvas – signalinis vožtuvas, pritaikytas ikiveiksminei gesinimo įrenginio sekcijai (kai gaisro pavojus aptinkamas gaisro detektoriais dar iki suveikiant sprinkleriui); 11.5. šlapiasis signalinis vožtuvas – signalinis vožtuvas, pritaikytas šlapiajai (vandens pripildytai) gesinimo įrenginio sekcijai; 11.6. gaisrinis siurblys – automatiškai veikiantis vandens siurblys, tiekiantis vandenį stacionariajai gaisrų gesinimo vandeniu arba putomis sistemai iš vandens rezervuaro arba miesto vandentiekio tinklų; 11.7. kontrolinis vožtuvas – gesinimo sistemos mazgas, kurį sudaro signalinis vožtuvas, uždarymo sklendė ir su tuo susijusios visos likusios sklendės (vožtuvai), įrenginiai, skirti vienos krypties sprinklerinio įrenginio sekcijai; 11.8. SGGS įrenginio sekcija – SGGS dalis, kurią sudaro kontrolinis vožtuvas ir virš vožtuvo esantys vamzdynai su sprinkleriais; 11.9. impulsinis įrenginys – metalinis indas, pripildytas vandens ir suslėgtojo oro, kurio slėgio pakanka išstumti visą esantį vandenį reikiamu intensyvumu, skirtas nustatytam sistemos slėgiui palaikyti ir valdymo mazgų veikimui garantuoti; 11.10. automatinis sprinkleris – sprinkleris, turintis antgalį su šilumai jautriu atsidarančiu kamščiu, skirtas išpurkšti vandenį gaisrui gesinti; 11.11. purkštuvas atvira anga (toliau – drenčeris) – purkštuvas be šilumai jautraus atsidarančio kamščio, paskirstantis vandenį vienoje plokštumoje ir skirtas sustabdyti gaisro plitimą; 11.12. sieninis sprinkleris – sprinkleris, kuris išpurškiamo vandens srovei suteikia pusės paraboloido formą ir yra įrengiamas sienose; 11.13. sprinkleris su stikline kapsule – sprinkleris, kurio anga atsidaro sprogus šilumai jautraus skysčio pripildytai kapsulei; 11.14. konvencinis sprinkleris – sprinkleris, kurio išpurškiamo vandens srovės forma yra sferinė (gali būti įrengiamas anga į apačią arba į viršų); 11.15. plokščiai purškiantis sprinkleris – sprinkleris, kurio antgalio kreiptuvas suteikia išpurškiamo vandens srovei plokščią formą purškimo kryptimi vandenį paskirstydamas virš kreiptuvo; 11.16. sprinkleris su išsilydančia Jungtimi (tirptuku) – sprinkleris, kurio anga atsidaro nuo šilumos išsilydžius tam skirtai sudedamajai daliai; 11.17. horizontaliai purškiantis sprinkleris – sprinkleris, kurio antgalio kreiptuvas nukreipia vandenį horizontaliai; 11.18. sužadinimo sistema – vandens, putokšlio, suslėgtojo oro pripildytas vamzdynas arba metalinis lynas su lengvai išsilydančiomis dalimis, automatiniu ir nuotoliniu būdu įjungiantis drenčerinius gesinimo vandeniu ar putomis įrenginius, taip pat pneumoelektrinius gesinimo dujomis įrenginius; 11.19. atitekamasis vamzdynas – vamzdynas, jungiantis siurblius su gesinimo vandeniu ir putomis įrenginių mazgais; 11.20. tiekiamasis vamzdynas – vamzdynas, jungiantis gesinimo vandeniu ir putomis įrenginių valdymo mazgus su skirstomaisiais vamzdynais; 11.21. skirstomasis vamzdynas – saugomoje patalpoje nutiestas vamzdynas su įtaisytais sprinkleriais; 11.22. magistralinis vamzdynas – vamzdynas, jungiantis gesinimo dujomis įrenginius su skirstomuoju vamzdynu; 11.23. automatinis vandens tiektuvas – tiektuvas, aprūpinantis gesinimo įrenginius reikiamu vandens, putų kiekiu ir slėgiu iki pagrindinio vandens tiektuvo įsijungimo; 11.24. pagrindinis vandens tiektuvas – tiektuvas, aprūpinantis gesinimo įrenginius reikiamu vandens, putų kiekiu ir slėgiu normuotam veikimo laikui; 11.25. įrenginio įjungimas (paleidimas) nuotoliniu būdu – saugomoje patalpoje, greta esančioje dispečerinėje arba gaisriniame poste įrengtų paleidimo mechanizmų įjungimas; 11.26. vietinis įrenginio įjungimas – siurblinėje įrengtų paleidimo mechanizmų įjungimas; 11.27. sandėliavimas aukštybiniuose stelažuose – prekių ir medžiagų laikymas lentynose (stelažuose), aukštesnėse kaip 5,5 m; 11.28. vidinė stelažų erdvė – erdvė, ribojama lentynų konstrukcijų; 11.29. valdymo impulsas – gaisrinių įrenginių ir signalizacijos elementų (kontaktinių ir bekontakčių) perjungimas naudojant aparatūrą; 11.30. triktis (gedimas) – sutrikimas sistemoje, keliantis pavojų tinkamam sistemos veikimui; 11.31. naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, administracinius aktus, sutartis ar teismo sprendimą. IV. PAGRINDINIAI STACIONARIŲJŲ GAISRŲ GESINIMO VANDENIU IR PUTOMIS SISTEMŲ REIKALAVIMAI 12. Stacionariųjų gaisrų gesinimo vandeniu ir putomis sistemų (toliau – SGGVPS) įrenginius, išskyrus sprinklerinius, turi būti galima įjungti nuotoliniu būdu ir vietoje. 13. SGGVPS įrenginiai kartu turi atlikti ir gaisro aptikimo, ir signalizavimo funkcijas. 14. SGGVPS įrenginiai projektuojami atsižvelgiant į pastatų ir patalpų statybos ypatumus, gesinimo medžiagos savybes, gamybos (technologinį) procesą techninius ir ekonominius rodiklius. 15. SGGVPS įrenginių tipas ir gesinimo medžiagos parenkamos atsižvelgiant į gaminamų, saugomų ir naudojamų medžiagų fizines ir chemines savybes, jų pavojingumą gaisro ir sprogimo atžvilgiu. 16. SGGVPS įrenginių techniniai parametrai nustatomi pagal patalpų grupes, pateiktas 2 priede. 17. Reikalavimai, keliami patalpoms ir sandėliams, kuriuose įrengiami aukštesni kaip 5,5 m stelažai, pateikti 3 priede. V. SGGVPS ĮRENGINIAI 18. SGGVPS įrenginių, įrengiamų iki 10 m aukščio patalpose, parametrai nustatomi pagal 2 priede pateiktas patalpų grupes ir 1–2 lenteles, o įrengiamų patalpose, kurių aukštis nuo 10 iki 20 m, – pagal 3 lentelę. 1 lentelė. SGGVPS įrenginių, įrengiamų iki 10 m aukščio patalpose, parametrai Patalpų grupė Purškimo intensyvumas, l/(s * m2), ne mažiau kaip Vieno sprinklerio saugomas plotas, m2 Normatyvinis plotas vandens arba putokšlio apskaičiuoti, m2 Gesinimo vandeniu įrenginių veikimo trukmė, min. Atstumas tarp sprinklerių, m vandens putokšlio 1 0,08 – 12 120 30 4 2 0,12 0,08 12 240 60 4 3 0,24 0,12 12 240 60 4 4 0,3 0,15 12 360 60 4 5 Pagal 2 lentelę Pagal 2 lentelę 9 180 60 3 6 Pagal 2 lentelę Pagal 2 lentelę 9 180 60 3 7 Pagal 2 lentelę Pagal 2 lentelę 9 180 – 3 PASTABOS: 1. Patalpų grupės pateiktos 2 priede. 2. Skaičiuojamasis patalpų plotas, kuriame įrengti drenčeriai, jiems reikalingas vandens, putokšlio kiekis ir vienu metu veikiančių sekcijų skaičius nustatomas pagal technologinius reikalavimus. 3. Vieno sieninio sprinklerio saugomas plotas – 16 m2. 4. Purškimo intensyvumas ir plotas, pagal kuriuos apskaičiuojama vandens arba putokšlio išeiga, nurodyti patalpoms, kurių aukštis iki 10 m, taip pat patalpoms su stoglangiais. Kai stoglangių plotas didesnis kaip 10 proc. bendro stogo ploto, patalpos aukštis nustatomas iki stoglangio denginio. 2 lentelė. SGGVPS įrenginių, įrengiamų iki 10 m aukščio patalpose, parametrai Sandėliavimo aukštis h, m Patalpų grupė 5 6 7 Purškimo intensyvumas, l/(s * m2), ne mažiau kaip vandens putokšlio vandens putokšlio vandens putokšlio h £ 1 0,08 0,04 0,16 0,08 – 0,1 1 < h £ 2 0,16 0,08 0,32 0,2 – 0,2 2 < h £ 3 0,24 0,12 0,4 0,24 – 0,3 3 < h £ 4 0,32 0,16 0,4 0,32 – 0,4 4 < h £ 5,5 0,4 0,32 – 0,4 – 0,4 PASTABA. Patalpų grupės pateiktos 2 priede. 3 lentelė. SGGVPS įrenginių, įrengiamų nuo 10 iki 20 m aukščio patalpose, parametrai Patalpos aukštis h, m Patalpų grupė 1 2 3 4 1 2 3 4 Purškimo intensyvumas, l/(s * m2), ne mažiau kaip Normatyvinis plotas vandens arba putokšlio išeigai apskaičiuoti, m2 vandens vandens putokšlio vandens putokšlio vandens putokšlio 10 < h £ 12 0,09 0,13 0,09 0,26 0,13 0,33 0,17 132 264 264 396 12 < h £ 14 0,1 0,14 0,1 0,29 0,14 0,36 0,18 144 288 288 432 14 < h £ 16 0,11 0,16 0,11 0,31 0,16 0,39 0,2 156 312 312 460 16 < h £ 18 0,12 0,17 0,12 0,34 0,17 0,42 0,21 166 336 336 504 18 < h £ 20 0,13 0,18 0,13 0,36 0,18 0,45 0,23 180 360 360 540 PASTABA. Patalpų grupės pateiktos 2 priede. 19. Sprinkleriniai ir drenčeriniai įrenginiai pagal gesinimo medžiagas skirstomi į vandens, putų ir vandens su papildomais komponentais įrenginius. Gaisrų gesinimo vandeniu su papildomais komponentais įrenginių parametrai nustatomi tokie pat, kaip ir gesinimo vandeniu. 20. Kai gaisrui gesinti naudojamas vanduo arba putos, o patalpose įrengti įrenginiai su atviromis, neizoliuotomis, elektros srovei laidžiomis dalimis, turi būti numatytas automatinis elektros energijos išjungimas iki gaisro gesinimo pradžios. 21. Kiekvienai gaisrų gesinimo įrenginio sekcijai reikia įrengti atskirą valdymo mazgą. 22. Kai patalpose yra technologinės aikštelės, įrenginiai, horizontaliai arba su nuolydžiu įrengti apvaliojo arba stačiakampio skerspjūvio ortakiai, kurių skersmuo arba plotis didesnis kaip 0,75 m ir jie įrengti 0,7 m ir didesniame aukštyje nuo grindų, po jais papildomai įrengiami sprinkleriai arba drenčeriai ir jų sužadinimo sistemos. VI. SPRINKLERINIAI ĮRENGINIAI 23. Gaisrui gesinti sprinklerinius įrenginius, atsižvelgiant į patalpos temperatūrą, reikia naudoti: 23.1. pripildytus vandens – patalpose, kuriose oro temperatūra ne žemesnė kaip +5 °C; 23.2. pripildytus oro – nešildomose patalpose. 24. Gaisrui gesinti putomis sprinkleriniai įrenginiai naudojami patalpose, kuriose oro temperatūra ne žemesnė kaip +5 °C. 25. Sandėliuose, kuriuose stelažai aukštesni kaip 5,5 m, sprinklerinius įrenginius reikia papildomai įrengti tarpstelažinėje erdvėje, virš lentynų, taip pat zonose, kuriose yra priimami, pakuojami arba išduodami saugomi kroviniai. 26. Sprinklerinius įrenginius reikia projektuoti patalpoms, kurių aukštis iki 20 m, išskyrus tą atvejį, kai jie skirti tik stogo konstrukcinių elementų apsaugai. Kai patalpų aukštis didesnis kaip 20 m, stogo konstrukcijų apsaugai įrenginių parametrai parenkami kaip ir 1 grupės patalpoms (žr. 1 lentelę). 27. Vienoje sprinklerinio įrenginio sekcijoje turi būti ne daugiau kaip 800 sprinklerių (nepaisant tipo), o tarpstelažinėje erdvėje – ne daugiau kaip 500. Kiekvienos sekcijos vandens arba vandens ir oro sistemos bendras vamzdynų tūris turi būti ne didesnis kaip 3 m3. 28. Pastatuose, kuriuose perdangos ir denginiai yra su sijomis (briaunomis), sprinklerius reikia įrengti tarp jų, garantuojant tolygų gesinimą, atsižvelgiant į sijos (briaunos) aukščio ir degumo klasę: 28.1. nuo 0,32 m, kai sijos (briaunos) degumo klasė ne žemesnė kaip B-s1, d0; 28.2. nuo 0,2 m, kai sijos (briaunos) degumo klasė žemesnė kaip B-s1, d0. 29. Atstumas tarp sprinklerio angos ir perdangos, denginio plokštumos turi būti 0,08–0,4 m. Atstumas nuo sprinklerio difuzoriaus apatinės briaunos iki perdangos, denginio plokštumos turi būti ne didesnis kaip 0,5 m. Tarpas nuo sieninio sprinklerio iki perdangos, denginio turi būti 0,07–0,15 m. Vidinėse stelažų erdvėse sprinkleriai įrengiami po ekranu. Atstumas nuo sprinklerio angos iki ekrano turi būti 0,1–0,25 m. Atstumas nuo sprinklerio angos iki saugomų krovinių viršaus turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m. 30. Kai šlaitinių stogų nuolydis didesnis kaip 1/3, horizontalus atstumas tarp sprinklerių ir sienų, taip pat atstumas nuo sprinklerių iki stogo kraigo turi būti ne didesnis kaip 1,5 m, kai denginio konstrukcijų degumo klasė yra ne žemesnė kaip B-s1, d0, ir ne didesnis kaip 0,8 m kitais atvejais. 31. Sprinkleriai turi būti apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų pavojaus. 32. Gesinant vandeniu ar jo mišiniais (su papildomais komponentais) naudojami šių tipų sprinkleriai: 32.1. SV – įrengiami anga į viršų; 32.2. SP – įrengiami anga į apačią; 32.3. SN – sieniniai. 33. Vidinėse stelažų erdvėse SV tipo sprinkleriai įrengiami anga į apačią. 34. 1 ir 2 patalpų grupėms naudojamų sprinklerių K faktorius turi būti parenkamas ne mažesnis kaip 80, atitinkamai likusioms patalpų grupėms K faktorius parenkamas ne mažesnis kaip 115. 35. Visų tipų sprinkleriai gali būti naudojami tik 1 patalpų grupės SGGVPS, likusių patalpų grupių SGGVPS gali būti naudojami konvenciniai arba paprastieji sprinkleriai. 36. Plokščiai purškiantys sprinkleriai gali būti naudojami tik paslėptose erdvėse, virš segmentinių pakabinamųjų lubų ir stelažuose. 37. Sprinklerių aktyvavimo temperatūra [11.4–11.6] pateikiama 4 lentelėje. 4 lentelė. Sprinklerių aktyvavimo temperatūra Kapsulė Aktyvavimo temperatūra, °C Išsilydanti jungtis (tirptukas) Aktyvavimo temperatūra, °C Oranžinė 57 – – Raudona 68 Nespalvota 68/74 Geltona 79 – – Žalia 93 Balta 93/100 Mėlyna 141 Mėlyna 141 Violetinė 182 Geltona 182 Juoda 204/260 Raudona 227 38. Sprinkleriai pasirenkami taip, kad jų aktyvavimo temperatūra butų kuo mažesnė, bet ne mažesnė kaip 30 °C už galimą didžiausią aplinkos temperatūrą. Sprinkleriai įrengiami patalpose arba įrenginiuose, kurių didžiausia aplinkos temperatūra yra: 38.1. iki 40 °C – tirptuko lydymosi temperatūra 68–74 °C; 38.2. nuo 41 iki 60 °C – tirptuko lydymosi temperatūra 93–100 °C; 38.3. nuo 61 iki 110 °C – tirptuko lydymosi temperatūra 141 °C; 38.4. nuo 111 iki 150 °C – tirptuko lydymosi temperatūra 182 °C; 38.5. nuo 151 iki 190 °C – tirptuko lydymosi temperatūra 227 °C arba 38.6. iki 40 °C – stiklinės ampulės su raudonos arba geltonos spalvos skysčiu sprogimo temperatūra 68–79 °C; 38.7. nuo 41 iki 60 °C – stiklinės ampulės su žalios spalvos skysčiu sprogimo temperatūra 93 °C; 38.8. nuo 61 iki 110 °C – stiklinės ampulės su mėlynos spalvos skysčiu sprogimo temperatūra 141 °C; 38.9. nuo 111 iki 150 °C – stiklinės ampulės su violetinės spalvos skysčiu sprogimo temperatūra 182 °C; 38.10. nuo 151 iki 200 °C – stiklinės ampulės su juodos spalvos skysčiu sprogimo temperatūra 204–260 °C. 39. Nevėdinamose paslėptose erdvėse, po švieslangiais, stoglangiais ir pan. gali būti įrengiami sprinkleriai su aukštesne suveikimo temperatūra – iki 93 °C. 40. Sprinkleriai pagal jautrumą yra skirstomi į šiuos tipus: 40.1. greitojo suveikimo; 40.2. specialiojo suveikimo; 40.3. standartinio A suveikimo. 41. Sprinkleriai pagal jautrumą turi būti naudojami atsižvelgiant į 5 lentelę. Tais atvejais, kai yra tarpstelažiniai sprinkleriai, lubinių sprinklerių jautrumas turi būti lygus tarpstelažinių sprinklerių jautrumui arba mažesnis. 5 lentelė. Sprinklerių naudojimas atsižvelgiant į jautrumą Jautrumo rodiklis Stelažuose Lubiniai virš tarpstelažinių sprinklerių Sausosios (oro pripildytos) sistemos Visi kiti Standartinis A Ne Taip Taip Taip Specialusis Ne Taip Taip Taip Greitasis Taip Taip Ne Taip 42. Gesinant putomis naudojami OPS, OPSR putų sprinkleriai. 43. Vandens pripildytuose įrenginiuose sprinkleriai įrengiami angomis į viršų arba į apačią, o pripildytuose oro – angomis į viršų. 44. Gaisrų gesinimo vandeniu įrenginiuose sprinkleriai įrengiami statmenai perdangos (denginio) plokštumai, gesinimo putomis įrenginiuose sprinkleriai įrengiami difuzoriumi į apačią ir su vertikale turi sudaryti ne didesnį kaip 15 laipsnių kampą. Sieninius sprinklerius galima naudoti vandens ir oro pripildytuose įrenginiuose. Jų kreiptuvai turi būti lygiagretūs su grindų plokštuma. Nešildomuose sandėliuose, kuriuose stelažai aukštesni kaip 5,5 m, vidinėse stelažų erdvėse įrengiami sieniniai sprinkleriai. 45. Vienoje gesinimo sekcijoje įrengiami vienodo K faktoriaus ir jautrumo sprinkleriai. 46. Atstumas nuo sprinklerių iki sienų (pertvarų), kurių degumo klasė ne žemesnė kaip B–s1, d0, neturi viršyti 1 lentelėje nurodyto pusės atstumo tarp sprinklerių. Kai sienų bei pertvarų degumo klasė žemesnė kaip F, atstumas tarp sprinklerių neturi viršyti 1,2 m. Gaisrų gesinimo vandeniu įrenginiuose atstumas tarp sprinklerių, įrengtų po lygiomis perdangomis (denginiais), turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m. VII. DRENČERINIAI ĮRENGINIAI 47. Drenčerinės sistemos gali būti naudojamos angų priešgaisrinėse sienose apsaugai. Drenčerinės uždangos užtikrinamas vandens debitas tiesiniam angos metrui turi būti ne mažesnis kaip 1 l/(s * m2). 48. Drenčeriai jungiami prie ikiveiksminio signalinio vožtuvo, kuriam valdymo signalą perduoda gaisro detektoriai. 49. Vandeniui tiekti naudojami DV (įrengiami anga į viršų) ir DP (įrengiami anga į apačią) tipo drenčeriai. Putokšliui tiekti ir putoms gauti naudojami OPD, OE, GČS tipų purkštuvai. Drenčeriai įrengiami atsižvelgiant į jų techninius duomenis, garantuojančius tolygų saugomo ploto gesinimą. 50. Kelioms drenčerinėms vandens uždangoms leidžiama įrengti vieną valdymo mazgą. 51. Atstumas tarp drenčerių nustatomas pagal vandens arba putokšlio išeigą. 52. Patalpos turi būti pripildomos putų 1 m aukščiau paties aukščiausio įrenginių taško. VIII. ĮRENGINIŲ VAMZDYNAI 53. Atitekamuosius (lauko ir vidaus) vamzdynus būtina projektuoti žiedinius. Šakotieji atitekamieji vamzdynai gali turėti ne daugiau kaip tris valdymo mazgus, o išorinės atšakos ilgis gali būti ne didesnis kaip 200 m. 54. Žiedinių atitekamųjų vamzdynų sklendės turi būti išdėstytos taip, kad prie vienos atskiros vamzdyno dalies būtų prijungti ne daugiau kaip trys valdymo mazgai. Apskaičiuojant žiedinių atitekamųjų vamzdynų skersmenį neatsižvelgiama į remontuoti uždarytą ruožą, tačiau žiedinio vamzdyno skersmuo turi būti ne mažesnis už bet kurios vamzdyno atšakos skersmenį. 55. Atitekamieji (lauko) gaisrų gesinimo vandeniu įrenginių vamzdynai dažniausiai yra bendri su gaisrinio, komunalinio arba gamybinio vandentiekio vamzdynais. 56. Draudžiama jungti gamybos įrenginius ir sanitarinius prietaisus prie gaisrų gesinimo vandeniu įrenginių vamzdynų. 57. Gaisro atžvilgiu pavojingos C kategorijos patalpose prie sprinklerinių įrenginių, kurių tiekiamojo vamzdyno skersmuo ne mažesnis kaip 65 mm, išskyrus pripildytus oro, leidžiama prijungti vidinius gaisrinius čiaupus, aprūpintus vandens arba putų švirkštais. Šiuo atveju prie gaisrinių čiaupų nebūtina įrengti nuotolinio siurblių paleidimo mygtukų. 58. Sprinklerinio įrenginio sekcija, kurioje yra dvylika ir daugiau gaisrinių čiaupų, turi turėti du įvadus. Dviejų ir daugiau sekcijų sprinkleriniuose įrenginiuose antras įvadas su sklende gali būti sujungtas su gretima sekcija. Šiuo atveju virš valdymo mazgų reikia įrengti sklendes, įvado vamzdynas turi būti žiedinis, o tarp šių valdymo mazgų įrengta skiriamoji sklendė. 59. Skirstomojo vamzdyno sistemos vienoje šakoje dažniausiai įrengiami ne daugiau kaip 6 sprinkleriai, kurių K faktorius 80, ir ne daugiau kaip 4 sprinkleriai, kurių K faktorius didesnis kaip 115. 60. Prie sprinklerinių įrenginių tiekiamųjų ir skirstomųjų vamzdynų leidžiama prijungti durų ir technologinių angų apsaugai skirtas drenčerines uždangas, o prie tiekiamojo vamzdyno – drenčerinius įrenginius su jų sužadinimo sistema. 61. Drenčerinio įrenginio sužadinimo vamzdyno skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 15 mm. 62. Vamzdynai turi būti įrengiami iš plieninių suvirintų vamzdžių. A ir B kategorijų patalpose vamzdžius sujungti leidžiama movomis arba jungėmis. 63. Tiekiamuosiuose ir skirstomuosiuose vamzdynuose draudžiama įrengti uždaromąją armatūrą, išskyrus atvejus, nurodytus 57, 58 ir 60 punktuose. 64. Atstumas tarp vamzdynų ir statybinių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 0,02 m. 65. Oro pripildytų sprinklerinių įrenginių tiekiamuosius ir skirstomuosius vamzdynus būtina tiesti su nuolydžiu valdymo mazgo arba vandens nuleidimo įrenginių kryptimi. Nuolydžio dydis: 0,01 – vamzdžių, kurių išorinis skersmuo mažesnis kaip 57 mm; 0,005 – vamzdžių, kurių išorinis skersmuo lygus arba didesnis kaip 57 mm. 66. Sistemų valdymo mazgus būtina įrengti patalpose, kuriose oro temperatūra ne žemesnė kaip +5 °C. Valdymo mazgai įrengiami siurblinėse, gaisriniuose postuose, saugomoje patalpoje arba prie jos. Valdymo mazgus, įrengtus saugomoje patalpoje, būtina atskirti EI 45 atsparumo ugniai priešgaisrinėmis pertvaromis ir REI 45 atsparumo ugniai perdangomis, o valdymo mazgus, įrengtus nesaugomoje patalpoje, – įstiklintomis arba tinklinėmis pertvaromis. Dažniausiai valdymo mazgai įrengiami pirmuose arba cokoliniuose aukštuose, rūsiuose. Priežiūros personalas turi turėti prie jų laisvą prieigą. 67. Jei slėgis vandentiekio įvade viršija 1 MPa, įvado arba gaisrinių siurblių atitekamajame vamzdyne reikia pastatyti tiesioginio veikimo slėgio reguliatorių. 68. Vidaus gaisriniai čiaupai, jungiami prie sprinklerinės sistemos tiekiamųjų vamzdynų, yra projektuojami pagal Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ir įrengimo taisykles [11.56]. 69. SGGVPS skaičiavimo metodika pateikta šių taisyklių 4 priede. IX. ĮRENGINIŲ APRŪPINIMAS VANDENIU 70. Gaisrų gesinimo vandeniu įrenginiams gali būti naudojami įvairios paskirties vamzdynai. Gaisrų gesinimo putomis įrenginių negalima jungti prie geriamojo vandens tiekimo vamzdynų. Vandens kokybė turi atitikti putokšlio naudojimo dokumentuose pateiktus techninius reikalavimus. 71. Gaisrų gesinimo įrenginiams veikti reikalingos vandens atsargos turi būti saugomos atskirame rezervuare. Leidžiama atsisakyti vandens atsargų saugojimo rezervuare, kai yra galimybė vandens tiekimą gaisrų gesinimo įrenginiams užtikrinti iš I kategorijos centralizuotos vandens tiekimo sistemos [11.57]. Šiuo atveju vandens tiekimo įmonė įstatymų nustatyta tvarka turi nustatyti vandens tiekimo sąlygas ir prisiimti atsakomybę dėl vandens tiekimo užtikrinimo kilus gaisrui. 72. Gaisrų gesinimo putomis įrenginiams turi būti skaičiuojamos dvigubos putokšlio atsargos pačiame objekte. Putokšlio atsargos gali būti saugomos atitinkamoje specializuotoje įmonėje, atliekančioje gaisrų gesinimo įrenginių techninę priežiūrą [11.53], su sąlyga, kad yra galimybė ne daugiau kaip per 24 val. į objektą atvežti ir papildyti putokšlio atsargas. 73. Nustatant gaisrų gesinimo vandeniu įrenginių rezervuaro tūrį, reikia įvertinti jo automatinį papildymą gesinimo metu. 74. Apskaičiuojant putokšlio kiekį, reikia papildomai įvertinti sistemos vamzdynų tūrį. 75. Automatinių gaisrų gesinimo įrenginių vandens arba putokšlio atsargų papildymo laikas: 75.1. 24 val. – gyvenvietėse ir pramonės įmonėse, kurių gamyba priskiriama A, B ir C kategorijoms; 75.2. 36 val. – pramonės įmonėse, kurių gamyba priskiriama D ir E kategorijoms; 75.3. 72 val. – kaimo tipo gyvenvietėse ir žemės ūkio įmonėse. 76. Reikiamam slėgiui palaikyti ir valdymo mazgų veikimui garantuoti sprinklerinių ir drenčerinių įrenginių vamzdynuose būtina suprojektuoti impulsinį įtaisą – metalinį indą, pripildytą vandens, putokšlio ir suslėgtojo oro ne mažiau kaip 0,5 m3. Aukštesniuose kaip 30 m pastatuose, kai prie sprinklerinių įrenginių prijungti gaisriniai čiaupai, vandens arba putokšlio kiekis impulsiniame įrenginyje turi būti ne mažesnis kaip 1 m3. Pastatuose, kurių aukštis viršija 30 m, impulsinis įrenginys turi būti įrengtas viršutiniuose, techniniuose aukštuose. 77. Įjungus siurblius, automatinis vandens tiektuvas ir impulsinis įrenginys turi automatiškai išsijungti. 78. Siurblinėje turi būti du gaisriniai siurbliai [11.11] ir du siurbliai dozatoriai (kai įrengiama stacionarioji gaisrų gesinimo putomis sistema), vienas iš jų – rezervinis. 79. Putokšliui į rezervuarą tiekti reikia suprojektuoti perforuotą vamzdį, nutiestą rezervuaro perimetru 0,1 m žemiau jame nustatyto vandens lygio. 80. Automatinės gaisrų gesinimo įrenginių siurblinės priskiriamos pirmai patikimumo kategorijai [11.57]. 81. Siurblinės įrengiamos atskirose patalpose, esančiose pirmuose arba cokoliniuose aukštuose bei rūsiuose. Iš siurblinės turi būti atskiras išėjimas į lauką arba laiptinę, turinčią išėjimą į lauką. Siurblines leidžiama įrengti atskiruose pastatuose arba priestatuose. 82. Siurblinės nuo kitų patalpų atskiriamos EI 45 atsparumo ugniai priešgaisrinėmis pertvaromis ir REI 45 atsparumo ugniai perdangomis. Siurblinėje oro temperatūra turi būti nuo 5 iki 35 °C, santykinė oro drėgmė, esant 25 °C temperatūrai, neturi viršyti 80 proc. Patalpose, kuriose nuolat būna žmonių, turi būti natūralus apšvietimas. Mažiausias avarinis apšvietimas turi sudaryti 5 proc. natūralaus darbinio apšvietimo, tačiau negali būti mažesnis kaip 2 lx pastato viduje ir ne mažesnis kaip 1 lx išorėje (teritorijoje). Siurblinė turi turėti telefono ryšį su gaisriniu postu arba su kitomis patalpomis, kuriose budima ištisą parą. Prie įėjimo į siurblinę turi būti įrengta švieslentė „Gesinimo stotis“. 83. Siurblinėje įrenginiai įrengiami vadovaujantis Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėmis [11.56]. 84. Siurblys turi būti įrengtas 0,5 m žemiau apskaičiuoto gesinimo medžiagos lygio, kad jis būtų nuolat pripildytas gesinimo skysčio. X. ĮRENGINIŲ APRŪPINIMAS ELEKTROS ENERGIJA 85. Pagal Elektros įrenginių įrengimo taisykles (toliau – EĮĮT) [11.52], automatinių gesinimo ir signalizacijos įrenginių elektros energijos tiekimo patikimumas priskiriamas pirmai kategorijai. Kai dėl vietinių sąlygų negalima garantuoti elektros imtuvų maitinimo iš dviejų nepriklausomų elektros šaltinių, elektros imtuvus galima maitinti iš vieno šaltinio: iš vienos transformatorinės pastotės skirtingų transformatorių arba iš artimiausių dviejų skirtingų pastočių, prijungtų prie atskirų maitinimo linijų, nutiestų skirtingomis trasomis su automatinio rezervo įjungimo (toliau – ARĮ) įrenginiu, dažniausiai žemos įtampos pusėje. 86. Kai yra vienas elektros energijos šaltinis (trečios kategorijos elektros maitinimo patikimumo objektuose), įrengiamas autonominis elektros šaltinis (dyzelinis gaisrinis siurblys arba dyzelinis elektros generatorius). 87. Vidaus degimo varikliui paleisti ir signalizacijos įrenginiams maitinti naudojamos akumuliatorių baterijos. Akumuliatorių baterijos turi garantuoti variklių paleidimą ir signalizacijos įrenginių elektros maitinimą 24 val. budėjimo režimu ir 3 val. parengties režimu. 88. Tiekiant elektros energiją I kategorijos imtuvams, turintiems technologinį automatiškai įjungiamą rezervą (esant vienam darbiniam ir vienam rezerviniam siurbliui), ARĮ įrengti nebūtina. 89. Jei I kategorijos elektros imtuvai maitinami iš rezervinio įvado, prireikus galima šių imtuvų maitinimą garantuoti atjungus objekte esančius II ir III kategorijų elektros imtuvus. 90. Kompresorių, drenažo siurblių, putokšlio tiekimo į rezervuarus siurblių elektros maitinimas priskiriamas III kategorijai. 91. Elektros grandinių apsauga turi būti įrengta pagal EĮĮT [11.52] reikalavimus. Valdymo grandinėse, kurias atjungus gali nutrūkti gesinimo medžiagų tiekimas į gaisro židinį, draudžiama įrengti šilumos ir didžiausiosios srovės apsaugą. Atsižvelgiant į elektros maitinimo linijų tarpusavio išdėstymą ir paklojimo sąlygas iki nutolusių vartotojų, ARĮ gali būti numatytas centralizuotas – ant įvadų arba decentralizuotas – prie pirmos kategorijos elektros energijos vartotojų. XI. ELEKTRINIS VALDYMAS IR SIGNALIZACIJA. APSAUGINIS ĮŽEMINIMAS, ĮNULINIMAS 92. Įrenginių elektrinis valdymas turi garantuoti: 92.1. darbinių siurblių (gaisrinių ir siurblių dozatorių) automatinį paleidimą; 92.2. rezervinių siurblių (gaisrinių ir siurblių dozatorių) automatinį paleidimą; 92.3. uždaromosios armatūros su elektros pavara automatinį įjungimą; 92.4. drenažo siurblio automatinį paleidimą ir išjungimą; 92.5. vietinį, o prireikus ir nuotolinį, siurblių valdymą; 92.6. įrenginių, garantuojančių ugnį gesinančios medžiagos ir suslėgtojo oro nutekėjimo kompensavimą vamzdynuose ir hidropneumatinėse talpyklose, vietinį valdymą; 92.7. dingus įtampai pagrindiniame įvade (išskyrus siurblių vietinio valdymo grandines ir šviesos signalizaciją pranešančią apie įtampą elektros įvaduose) valdymo grandinių ir signalizacijos automatinį perjungimą prie rezervinio įvado; 92.8. automatinio siurblių paleidimo išjungimą; 92.9. elektrinių ventilių (vožtuvų), prietaisų, registruojančių valdymo mazgų suveikimą, ir prietaisų, perduodančių automatinio gaisrinių siurblių, siurblių dozatorių paleidimo valdymo impulsą, elektrinių grandinių automatinę kontrolę (pagal iškvietimo komandą); 92.10. avarinio lygio rezervuare, drenažo prieduobyje ir putokšlio talpykloje, saugant jį atskirai, automatinę kontrolę; 92.11. garso ir šviesos signalizacijos kontrolę; 92.12. garso signalizacijos išjungimą; 92.13. objekto technologinių ir elektrotechninių įrenginių ir apie gaisrą pranešančių sistemų valdymo impulsų perdavimą. 93. Automatinio įrenginių paleidimo impulsą perduoda: 93.1. gaisro signalizacija; 93.2. slėgio signalizatoriai; 93.3. elektrokontaktiniai manometrai; 93.4. technologiniai davikliai. 94. Įrenginio automatinio paleidimo valdymo impulsas perduodamas suveikus ne mažiau kaip dviem slėgio signalizatoriams, ne mažiau kaip dviem elektrokontaktiniams manometrams arba ne mažiau kaip dviem automatiniams gaisro signalizatoriams. 95. Siurblio dozatoriaus įjungimo komandos impulsą perduoda gaisrinio siurblio paleidimą fiksuojantys elementai. 96. Siurblių vietinio valdymo įrenginiai įrengiami siurblinėje. Leidžiama gaisrinius siurblius įjungti arba išjungti iš gaisrinio posto. Kompresoriaus vietinio valdymo įrenginiai įrengiami siurblinėje, atsižvelgiant į kompresoriaus pastatymo vietą. 97. Įrenginius, skirtus siurblių automatiniam ir nuotoliniam valdymui perjungti į vietinį, reikia įrengti siurblinėje. 98. Viso tūrio gesinimo putomis įrenginiams, įrengtiems patalpose, kuriose gali būti žmonių, būtina numatyti automatinio paleidimo perjungimą nuotolinį. 99. Atstatyti įrenginių automatinį paleidimą turi būti galima gaisriniame poste arba kitoje patalpoje, kurioje budima ištisą parą. 100. Prie įėjimų į patalpas, kurių visas tūris gesinamas putomis, turi būti įrengta signalizacija, pranešanti apie gesinimo medžiagos tiekimą ir įrenginio automatinio paleidimo išjungimą. Automatiškai įsijungiant gesinimo įrenginiui arba jį įjungiant, ugnį gesinanti medžiaga į saugomą patalpą turi patekti ne anksčiau kaip praėjus 30 sekundžių po signalo evakuotis paskelbimo. Gretimose patalpose, turinčiose išėjimą tik per saugomą patalpą turi būti įrengta analogiška signalizacija. 101. Gesinimo stotyse (siurblinėse) būtina įrengti šviesos signalizaciją pranešančią apie: 101.1. įtampą pagrindiniame ir rezerviniame elektros tiekimo įvaduose; 101.2. gaisrinių siurblių, siurblių dozatorių, drenažo siurblių automatinio paleidimo išjungimą; 101.3. prietaisų, kurie registruoja valdymo mazgų suveikimą ir įjungia gesinimo sistemą arba uždaromuosius įrenginius, elektros grandinių gedimus (pagal iškvietimo komandą, nurodant kryptį); 101.4. elektrinių ventilių (vožtuvų) valdymo grandinių gedimus (pagal iškvietimo komandą nurodant kryptį). Galima panaudoti vizualinę indikaciją; 101.5. elektrinių sklendžių užsikirtimą (pagal iškvietimo komandą nurodant kryptį); 101.6. avarinį lygį gaisriniame rezervuare, putokšlio talpykloje, drenažo prieduobyje (bendras signalas). 102. Gaisriniame poste arba kitoje patalpoje, kurioje budima ištisą parą būtina įrengti: 102.1. šviesos ir garso signalizaciją pranešančią apie: 102.1.1. gaisro kilimą (nurodant kryptis); 102.1.2. siurblių paleidimą; 102.1.3. įrenginio veikimo pradžią nurodant kryptį, kuria tiekiama ugnį gesinanti medžiaga, arba patalpas (nurodant kryptis); 102.1.4. siurblių automatinio paleidimo išjungimą; 102.1.5. įrenginio gedimą: įtampos dingimą pagrindiniame ir rezerviniame elektros tiekimo įvaduose, slėgio kritimą hidropneumatinėje talpykloje, gaisro signalizacijos elektros maitinimo linijų, įtaisų gedimus (nesant tokios signalizacijos gaisro signalizacijos aparatūroje), elektrinių sklendžių užsikirtimą, uždaromosios armatūros elektrinių valdymo grandinių gedimus (bendras signalas); 102.1.6. vandens, putokšlio avarinį lygį rezervuaruose arba talpykloje, drenažo prieduobyje (bendras signalas); 102.2. šviesos signalizaciją pranešančią apie: 102.2.1. įtampos buvimą įrenginių elektros tiekimo sistemos įvaduose; 102.2.2. garso signalizacijos, pranešančios apie gaisrą išjungimą (kai nėra signalizacijos režimo automatinio atstatymo); 102.2.3. garso signalizacijos, pranešančios apie sistemos gedimus, išjungimą (kai nėra signalizacijos režimo automatinio atstatymo); 102.2.4. elektrinių sklendžių padėtį (atidaryta). 103. Apie gaisrą gaisrinių siurblių paleidimą ir gesinimo įrenginių suveikimą pranešantys garso signalai savo tonu turi skirtis nuo garso signalų, pranešančių apie gedimą. 104. Elektros įrenginių apsauginis įžeminimas ir įnulinimas įrengiamas vadovaujantis EĮĮT [11.52]. 105. Įrenginių nuotolinio valdymo įtaisai turi būti apsaugoti nuo netyčinio įjungimo. 106. Visi valdymo pultai privalo turėti šviesos ir garso signalizacijos kontrolės įtaisus (mygtukus, jungiklius). XII. STACIONARIŲJŲ GAISRŲ GESINIMO DUJOMIS SISTEMŲ ĮRENGINIAI 107. Stacionariosios gaisrų gesinimo dujomis sistemos (toliau – SGGDS) įrenginiai naudojami tuo atveju, kai gesinimas vandeniu ar putomis negalimas arba gali būti neefektyvus. 108. SGGDS įrenginiai skirstomi į: 108.1. viso tūrio gesinimo; 108.2. lokalinio gesinimo pagal tūrį; 108.3. lokalinio gesinimo pagal plotą. 109. SGGDS įrenginiai įjungiami elektriniu arba pneumoelektriniu būdu. 110. Bandymams gesinimo medžiagos atsargos skaičiuojamos pagal mažiausios patalpos tūrį. 111. Įrenginio dujų atsargos turi būti ne mažesnės kaip 100 proc., nepaisant skaičiuojamųjų didžiausiai patalpai. Dujų atsargos gali būti saugomos atitinkamoje specializuotoje įmonėje, atliekančioje SGGDS įrenginių techninę priežiūrą [11.53], su sąlyga, kad yra galimybė ne daugiau kaip per 24 val. į objektą atvežti ir SGGDS papildyti dujų atsargas. Šio punkto nuostatos netaikomos, kai statinio naudotojas SGGDS įrengia savanoriškai. XIII. VISO TŪRIO GESINIMO ĮRENGINIAI 112. Viso tūrio gesinimo įrenginiai numatomi patalpoms, kurių nuolat atvirų angų plotas ne didesnis kaip 10 proc. jų atitvarinių konstrukcijų plotų sumos. 113. SGGDS įrenginiuose gali būti naudojamos šios gesinimo medžiagos: 113.1. anglies dioksidas CO2 (žemo slėgio saugomas izoterminiuose induose, aukšto – balionų baterijose); 113.2. bet kuri gesinimo medžiaga, kurios atitiktis yra įvertinta pagal galiojančių gesinimo medžiagų atitiktį reglamentuojančius teisės aktus. 114. Gesinimo medžiagos parinkimas turi būti vykdomas atsižvelgiant į kitų teisės aktų reikalavimus [11.2]. 115. Gaisrų gesinimo įrenginiai, naudojantys azotą ir argoną, projektuojami atsižvelgiant į degiųjų medžiagų tipą. 116. Ugnį gesinanti medžiaga į saugomą patalpą tiekiama specialiais antgaliais. Vienoje skirstomojo vamzdyno šakoje turi būti ne daugiau kaip 6 antgaliai. Tarpas tarp dvisrovių antgalių turi būti ne didesnis kaip 4 m, o nuo antgalių iki sienų – 2 m. 117. Į saugomos patalpos tūrį įskaičiuojamas ir joje įrengtų įrenginių tūris. XIV. LOKALINIO GAISRŲ GESINIMO ĮRENGINIAI 118. Lokalinio gaisrų gesinimo pagal tūrį įrenginiai naudojami atskiriems agregatams arba įrenginiams gesinti, kai viso tūrio gesinimo įrenginių naudoti negalima technologiškai arba tai neekonomiška. 119. Lokalinio gaisrų gesinimo įrenginių skaičiuojamasis tūris yra saugomo agregato arba įrenginio pagrindo ploto ir aukščio sandauga. Visi agregato arba įrenginio matmenys (ilgis, plotis, aukštis) didinami 1 m. 120. Lokaliai gesinti pagal tūrį reikia naudoti anglies dioksidą (CO2). 121. Lokaliai gesinti pagal tūrį turi būti numatyta normatyvinė gesinimo medžiagos koncentracija: 6 kg/m3 – CO2. Gesinama ne ilgiau kaip 30 sekundžių. 122. Lokalinio gaisrų gesinimo pagal plotą įrenginius tikslinga įrengti atskiriems židiniams gesinti naudojant žarnas su antgaliais, tačiau gesinimo metu patalpoje neturi susidaryti žmonių sveikatai pavojinga gesinimo medžiagos koncentracija. Gesinimo medžiaga – anglies dioksidas. 123. Lokalinio gaisrų gesinimo pagal plotą įrenginius patalpoje reikia išdėstyti taip, kad kiekvienas galimas gaisro židinys būtų gesinamas dviem žarnomis. XV. SGGDS VAMZDYNAI 124. Magistraliniams ir skirstomiesiems vamzdynams naudojami plieniniai vamzdžiai. 125. Vamzdynai jungiami suvirinant, movomis ir jungėmis. XVI. PATALPŲ VĖDINIMO SISTEMOS 126. Vėdinimo sistemose būtina įrengti sklendes arba vožtuvus, kurie automatiškai įsijungtų ir visiškai užsidarytų per 30 sekundžių nuo gaisro pranešimo signalo. 127. Saugomų patalpų ištraukiamoji ventiliacija turi pašalinti dujas iš žemutinės zonos po gaisro ne daugiau kaip per 30 minučių. XVII. GAISRŲ GESINIMO STOTYS 128. Gaisrų gesinimo dujomis stoties įrenginiai turi būti įrengiami atskiroje, nuo kitų patalpų 1 tipo priešgaisrinėmis pertvaromis ir 3 tipo priešgaisrinėmis perdangomis atskirtoje patalpoje. Gesinimo stotį draudžiama įrengti po Asg, Bsg ir Cg kategorijų gamybos patalpomis arba virš jų, išskyrus Cg kategorijos patalpas, kuriose yra įrengta automatinė gesinimo sistema. 129. Stotis paprastai įrengiama rūsyje arba pirmame aukšte. Esant krovininiam liftui, leidžiama gaisrų gesinimo stotį įrengti virš pirmo aukšto, išskyrus stotį su izoterminiais indais. Išėjimą iš stoties reikia numatyti į lauką, laiptinę, kuria galima išeiti į lauką vestibiulį arba koridorių taip, kad atstumas nuo išėjimo iš stoties vietos iki laiptinės būtų ne didesnis kaip 25 m ir į šį koridorių nebūtų išėjimo iš Asg, Bsg ir Cg kategorijų gamybos patalpų, išskyrus tas, kuriose įrengtos automatinės gesinimo sistemos. 130. Stoties patalpų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 2,5 m, kai įrenginiai yra su balionais, ir 3,5 m – kai su izoterminiais indais. Patalpose turi būti įrengta nuolat veikianti tiekiamoji ir ištraukiamoji ventiliacija, pakeičianti orą patalpoje du kartus per valandą ir ištraukianti jį iš žemutinės zonos. Oro temperatūra patalpoje turi būti nuo 5 iki 35 °C, santykinė oro drėgmė esant 25 °C temperatūrai neturi viršyti 80 proc., apšvietimas – ne mažesnis kaip 100 lx liuminescencinėmis lempomis ir ne mažesnis kaip 75 lx kaitinamosiomis lempomis. Avarinis apšvietimas turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. normalaus darbinio apšvietimo. Stotyje turi būti telefono ryšys su gaisriniu postu arba kitomis patalpomis, kuriose budima ištisą parą. Prie įėjimo į stotį turi būti įrengta švieslentė „Gesinimo stotis“. 131. Saugomose zonose praeigos tarp įrenginių, kuriuose yra gesinimo medžiagų, turi būti ne mažesnės kaip 0,7 m. Atstumas tarp įrenginių, kuriuose yra gesinimo medžiagų, ir sienos turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m. Prieigų prie skirstomųjų įrenginių vožtuvų plotis turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m. Baterijas, pripildytas gesinimo medžiagos, leidžiama įrengti prie sienos. 132. Įrenginiai, kuriuose yra gesinimo medžiagų, ir suslėgtojo oro balionai turi būti įrengti ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo šilumos šaltinio. 133. SGGDS skaičiavimo metodika pateikta šių taisyklių 6 priede. ______________ Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Projektavimo ir įrengimo taisyklių 1 priedas PASTATAI, STATINIAI IR PATALPOS, KURIUOSE PRIVALOMA ĮRENGTI SGGS Eil. Nr. Pastato, statinio ar patalpos pavadinimas ir paskirtis Rodikliai, kuriuos viršijus privaloma įrengti SGGS Pastabos plotas S, m2 žmonių skaičius N, vnt. aukštų skaičius F, vnt. 1. Gamybos ir sandėliavimo patalpos, kurios pagal sprogimo ir gaisro pavojų priskiriamos Asg ir Bsg kategorijoms S > 750 2. Gamybos ir sandėliavimo patalpos, kurios pagal sprogimo ir gaisro pavojų priskiriamos Cg kategorijai S > 2000 3. Rūsyje ar cokoliniame aukšte įrengtos gamybos ir sandėliavimo patalpos, kurios pagal sprogimo ir gaisro pavojų priskiriamos Cg kategorijai S > 700 4. Ypač degių, labai degių ir degių skysčių sandėliavimo patalpos S > 500 5. Kaučiuko, gumos ir šių medžiagų techninių gaminių sandėliai S > 750 6. Vaistų ir reaktyvų sandėliai S > 750 7. Ypač degių, labai degių medžiagų (dažų, klijų ir kt.) ruošimo patalpos S > 100 8. Ypač degių ir labai degių skysčių siurblinės S > 100 9. Dažymo, lakavimo technologiniai įrenginiai gamybinėse Cg, Dg ar Eg kategorijų patalpose NP 10. Bunkeriai, kuriuose surenkamos degiosios atliekos, celiulioido, plunksnų ir kitų degiųjų medžiagų apdorojimo, natūralių kailių ir jų gaminių sandėliavimo patalpos S > 100 11. Kino studijų filmavimo cechai ir televizijos studijos S > 300 12. Kultūros paskirties pastatai: viešųjų pramoginių renginių pastatai (teatrai, kino teatrai, kultūros namai, klubai), bibliotekos, muziejai, archyvai, parodų rūmai, planetariumai, radijo ir televizijos pastatai, kiti pastatai (universalios arenos, masinio žmonių susibūrimo statiniai ir kt.) N > 1000 13. Teatrų scenos, kai žiūrovų salėje daugiau kaip 600 vietų, teatruose esančios gamybinės patalpos ir sandėliai S > 100 14. Sandėliai po sporto statinių atviromis tribūnomis, kai jose yra daugiau kaip 3000 žiūrovų vietų S > 200 15. Sandėliai po K1 ir žemesnės konstrukcijų gaisrinio pavojingumo klasės sporto statinių tribūnomis, nepaisant žiūrovų vietų skaičiaus S > 100 16. Cg kategorijos sandėliai dengtuose sporto pastatuose, kuriuose telpa 800 ir daugiau žiūrovų S > 100 17. Degiųjų ir nedegiųjų medžiagų degioje pakuotėje parduotuvės S > 1500 3 ir daugiau aukštų, kurių prekybos salės plotas viename aukšte didesnis kaip 750 m2. 18. Automobilių saugyklos SGGS įrengiama vadovaujantis STR 2.02.08:2005 [11.51] reikalavimais. 19. Viešbučiai F > 9 SGGS įrengiama nepaisant aukštų skaičiaus, jei viršijamas 26,5 m aukštis, skaičiuojamas nuo žemiausios gaisrinių automobilių privažiavimo paviršiaus altitudės iki viršutinio aukšto (įskaitant ir techninį) grindų lygio. 20. Administraciniai pastatai F > 15 21. Elektros stotys, transformatorinės pastotės, kabelių statiniai NP SGGS įrengiama, kai elektros transformatorių galia viršija 3 MW. PASTABOS: 1. NP – SGGS įrengiama neatsižvelgiant į pastato plotą. 2. SGGS neįrengiama patalpose ir vietose, kuriose saugomos ir naudojamos medžiagos, kurios sąveikoje su vandeniu gali sprogti, užsidegti arba sukelti kitą cheminę avariją. SGGS taip pat neprojektuojama pramoninėms ir degimo (džiovinimo) krosnims, druskos vonioms, lydymo katilams ar panašiems įrenginiams gesinti ir ten, kur nėra pavojaus gaisrui kilti (dušai, tualetai, uždaros laiptinės, gamybos procesai, susiję su vandeniu, vertikalios šachtos (liftų ar techninės paskirties), kurių atitvarinės konstrukcijos yra iš ne žemesnės kaip A1 degumo klasės statybos produktų ir ne mažesnio kaip EI (REI) 60 atsparumo ugniai), patalpose, saugomose kitų automatinių gaisrų gesinimo sistemų (pvz.: dujų, aerozolių ir rūko). 3. Patalpų rodikliai (plotas, žmonių, aukštų skaičius ir kt.), kuriuos viršijus privaloma įrengti SGGS, nusta …