I skyrius

I skyrius LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 1999 M. LIEPOS 14 D. ĮSAKYMO Nr. 217 „DĖL ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO IR APLINKOS MINISTRO 2002 M. GRUODŽIO 31 D. ĮSAKYMO Nr. 698 „DĖL ALYVŲ ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ IR JĮ KEITUSIŲ ĮSAKYMŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS 2011 m. gegužės 3 d. Nr. D1-368 Vilnius 1. Pakeičiu Atliekų tvarkymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2004, Nr. 68-2381; 2007, Nr. 11-461; 2008, Nr. 26-942; 2008, Nr. 55-2109; 2008, Nr. 67-2541; 2010, Nr. 43-2070, Nr. 70-3492), ir išdėstau jas nauja redakcija (pridedama). 2. Nustatau, kad 2011 m. gruodžio 12 d. šiuo įsakymu patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių: 2.1. 34 punktas išdėstomas taip: „34. Surinkti ir (ar) vežti pavojingąsias atliekas gali tik atliekas tvarkančios įmonės, kurių darbuotojai, atsakingi už surinkimą ir (ar) vežimą, yra išklausę atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus ir turi atitinkamą jų žinias patvirtinantį pažymėjimą.“; 2.2. 41 punktas išdėstomas taip: „41. Įmonės, kurios šalina ir (ar) naudoja pavojingąsias atliekas, turi gauti pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją, išduotą Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka, ir apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri, vykdant šią veiklą, gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai.“; 2.3. 42 punktas išdėstomas taip: „42. Eksploatuoti sąvartynus, apdoroti pavojingąsias atliekas, deginti atliekas gali tik atliekų tvarkymo įmonės, kurių darbuotojai yra išklausę atitinkamus atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus ir gavę jų žinias atitinkamoje atliekų tvarkymo srityje patvirtinantį pažymėjimą: 42.1. eksploatuoti sąvartynus gali tik atliekų tvarkymo įmonės, kurių vadovai ir jų paskirti kiti už sąvartynų eksploataciją atsakingi darbuotojai yra išklausę atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus ir turi atitinkamą jų žinias patvirtinantį pažymėjimą; 42.2. apdoroti pavojingąsias atliekas gali tik atliekas tvarkančios įmonės, kurių darbuotojai, atsakingi už pavojingųjų atliekų apdorojimą, yra išklausę atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus ir turi atitinkamą jų žinias patvirtinantį pažymėjimą; 42.3. deginti atliekas gali tik atliekas tvarkančios įmonės, kurių darbuotojai, atsakingi už atliekų deginimo įrenginių eksploataciją ir kontrolę, yra išklausę atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus ir turi atitinkamą jų žinias patvirtinantį pažymėjimą.“; 2.4. IX skyriaus pavadinimas išdėstomas taip: „IX. ATLIEKŲ TVARKYTOJŲ VALSTYBĖS REGISTRAS“; 2.5. 57 punkto pirmasis sakinys išdėstomas taip: „Atliekas tvarkančios įmonės, vykdančios bent vieną iš nurodytų atliekų tvarkymo veiklų, privalo registruotis Atliekų tvarkytojų valstybės registre (toliau – Registras):“; 2.6. 58 punkte žodžiai „Taisyklių 9 priede“ pakeičiami žodžiais „Taisyklių 10 ir 11 prieduose“; 2.7. 9 priedas netenka galios. 3. Nustatau, kad: 3.1. atliekų tvarkytojai, kurie 2011 m. gruodžio 11 d. įregistruoti Atliekas tvarkančių įmonių registre, privalo iki 2012 m. balandžio 30 d. užsiregistruoti Atliekų tvarkytojų valstybės registre; 3.2. iki 2013 m. sausio 1 d. Atliekų tvarkymo taisyklių 48 punkte nustatyti reikalavimai taikomi tik komunalinių atliekų tvarkymo regione, kuriame įdiegti biologinių atliekų apdorojimo pajėgumai; 3.3. nuo 2013 m. sausio 1 d. Atliekų tvarkymo taisyklių 48 punkte nustatyti reikalavimai pradedami taikyti visuose komunalinių atliekų tvarkymo regionuose. 4. Pavedu Aplinkos apsaugos agentūrai: 4.1. iki 2011 m. birželio 30 d. parengti Atliekų tvarkytojų valstybės registro nuostatų projektą; 4.2. iki 2011 m. gruodžio 12 d. parengti Atliekas tvarkančių įmonių registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. D1-461 „Dėl Atliekas tvarkančių įmonių registravimo instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 136-4974), pakeitimo projektą; 4.3. iki 2011 m. gruodžio 12 d. atnaujinti atliekų tvarkytojų registracijai vykdyti reikalingą programinę įrangą. 5. Pripažįstu netekusiais galios: 5.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 698 „Dėl Alyvų atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 33-1391); 5.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. D1-190 „Dėl aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 698 „Dėl Alyvų atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 60-2156); 5.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. D1-159 „Dėl aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 698 „Dėl Alyvų atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 39-1283); 5.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. D1-600 „Dėl aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 698 „Dėl Alyvų atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 147-5365); 5.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 16 d. įsakymą Nr. D1-519 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 698 „Dėl Alyvų atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 79-4119). Aplinkos ministras                                                        Gediminas Kazlauskas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija) ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato reikalavimus atliekų rūšiavimui, laikinajam laikymui, surinkimui, vežimui, apdorojimui, taip pat reikalavimus produktų platintojams, priimantiems vartotojų atiduodamas produktų atliekas, papildomus biologinių ir pavojingųjų atliekų (įskaitant alyvos atliekų) tvarkymo reikalavimus, prekybos atliekomis ir tarpininkavimo organizuojant atliekų naudojimą ar šalinimą ypatumus, atliekų tvarkytojų registravimo tvarką, reikalavimus atliekų naudojimo ar šalinimo techniniam reglamentui, atliekų apskaitos ir tvarkymo dokumentų saugojimo tvarką. 2. Taisyklės netaikomos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) numatytais atvejais. 3. Taisyklės skirtos Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų 12 priede, įgyvendinimui užtikrinti. 4. Taisyklės taikomos atliekų turėtojams ir atliekų tvarkymo įmonėms. 5. Pagrindinės šiose taisyklėse vartojamos sąvokos: 5.1. Biologinės atliekos – biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos (šakos, lapai, žolė), namų ūkių, restoranų, viešojo maitinimo, mažmeninės prekybos įstaigų maisto ir virtuvės atliekos ir panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių. Joms nepriskiriamos miškų ar žemės ūkio atliekos, nuotekų dumblas, natūralių audinių, popieriaus ir kartono, medienos atliekos; 5.2. Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pavyzdžiui, maisto ir virtuvės atliekos, žaliosios atliekos, popieriaus ir kartono, medienos, natūralių audinių atliekos, taip pat nuotekų dumblas, biologiškai skaidžios gamybos atliekos; 5.3. Gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekos – įmonių veiklos metu susidarančios atliekos, kurios nėra komunalinės atliekos, todėl nebūtinai gali būti tvarkomos savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose; 5.4. Įmonė – Taisyklėse apibrėžiama kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padaliniai, ūkininkai, kurių ūkiai vadovaujantis Ūkininko ūkio įstatymu (Žin., 1999, Nr. 43-1358; 2002, Nr. 123-5537) įregistruoti Ūkininkų ūkio registre; 5.5. Produktų platintojas – Taisyklėse apibrėžiamas kaip įmonė, Atliekų tvarkymo įstatyme įpareigota priimti vartotojų atiduodamas produktų atliekas (pvz., elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ar akumuliatorių atliekas), ir kurios veikla nesusijusi su atliekų tvarkymu; 5.6. Žaliosios atliekos – sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos), miškininkystės atliekos; 5.7. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamas sąvokas. 6. Atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai. 7. Atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats, išskyrus atvejus, kai nepavojingosios atliekos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu. 8. Atliekų turėtojas, pats arba per vežėją perdavęs atliekas atitinkamas atliekas apdorojančiai įmonei, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą (pvz., sąskaitą faktūrą, atliekų perdavimo–priėmimo aktą, kuriuose nurodyti perduotų atliekų rūšis, atliekų kodas ir svoris, atliekų perdavimo data). 9. Atliekas apdorojanti įmonė, priėmusi atliekas iš atliekų turėtojo, Taisyklių 8 punkte nurodytą dokumentą atliekų turėtojui privalo išduoti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. 10. Atliekas apdorojanti įmonė turi turėti Taisyklių 8 punkte nurodyto dokumento antrą egzempliorių arba jo kopiją. 11. Komunalinių atliekų perdavimą patvirtinantis dokumentas gali būti galiojanti sutartis su savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančiu atliekų tvarkytoju ar su savivaldybės (kelių savivaldybių) įsteigtu juridiniu asmeniu, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą sumokėjimo dokumentas ar kitas dokumentas, nurodytas savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse. Šiam dokumentui netaikomi Taisyklių 9–10 punktai. II. ATLIEKŲ RŪŠIAVIMAS 12. Siekiant palengvinti atliekų apdorojimą, atliekų turėtojai privalo rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje atsižvelgiant į atliekų rūšį ir pobūdį, nemaišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis. 13. Atliekų turėtojai buityje, įmonėse, sodo bendrijose, ūkiuose ir kitur susidariusias komunalines atliekas privalo rūšiuoti jų susidarymo vietoje savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka ir naudotis savivaldybės organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis. 14. Įmonė, dalyvaudama savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ar bendradarbiaudama su teisėtai veikiančiais atliekų tvarkytojais, turi užtikrinti jos gamybos ir kitos ūkinės veiklos metu susidarančių atliekų rūšiavimą, laikantis šių Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų, ir atliekų perdavimą atitinkamas atliekas tvarkančioms įmonėms, kaip nurodyta šių Taisyklių 7 punkte. 15. Įmonė, turinti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2005, Nr. 103-3829), nustatyta tvarka išduotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (toliau – Leidimas), šiame Leidime nurodytas gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekas turi rūšiuoti jų susidarymo vietoje ir perduoti atitinkamas atliekas tvarkančioms įmonėms, kaip nurodyta šių Taisyklių 7 punkte. 16. Turinčios Leidimą įmonės, kurių veikloje susidarė atliekų, kurių tvarkymas nėra nustatytas Leidime (t. y. atliekų susidarymas nėra tiesiogiai susijęs su gamybos procesu ir jos susidaro nereguliariai (remonto metu, biuro įrangos keitimo ir priežiūros metu ir t. t.), ir įmonės, kurioms nereikia gauti Leidimo, susidariusias gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekas turi rūšiuoti jų susidarymo vietoje ir tvarkyti vadovaujantis šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytais reikalavimais. III. ATLIEKŲ LAIKINASIS LAIKYMAS 17. Pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias atliekas – ne ilgiau kaip vienerius metus, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip. 18. Įmonė, dėl kurios veiklos susidaro atliekų, nelaikoma atliekas tvarkančia įmone, jeigu šios atliekos iki jų surinkimo laikinai laikomos jų susidarymo vietoje, kaip nurodyta šių Taisyklių 17 punkte. 19. Laikinai laikomos atliekos turi būti stabilios, t. y. savaime nekeisti fizinių, cheminių ar biologinių savybių. 20. Atliekų turėtojas privalo užtikrinti, kad laikinai laikomos aplinkos poveikiui neatsparios atliekos būtų apsaugotos nuo šio poveikio, iš laikinai laikomų atliekų ar jų laikymo talpų netekėtų skysčiai, jos neskleistų kvapų, dulkių ir pan. Atliekų laikymo talpos turi būti atsparios atliekų poveikiui. IV. REIKALAVIMAI PRODUKTŲ PLATINTOJAMS, PRIIMANTIEMS VARTOTOJŲ ATIDUODAMAS PRODUKTŲ ATLIEKAS 21. Produktų platintojai privalo užtikrinti, kad vartotojų atiduodamos produktų atliekos (pvz., elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių atliekos) (toliau – produktų atliekos) bus laikinai laikomos jų priėmimo vietoje laikantis šių Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų. 22. Produktų platintojai nelaikomi atliekų tvarkytojais, jei priimtas vartotojų atiduodamas produktų atliekas laikinai laiko jų priėmimo vietoje ne ilgiau kaip šešis mėnesius. 23. Iš vartotojų priimtas produktų atliekas produktų platintojai privalo perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui ar atiduoti jas atitinkamų produktų gamintojui ar importuotojui. Iš vartotojų priimtas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas produktų platintojai gali nemokamai pristatyti į savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. 24. Produktų platintojai priimtas pavojingųjų produktų atliekas gali patys pristatyti apdorojančiai įmonei, jei atitinka Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių reikalavimus, taikomus pavojingųjų atliekų ir pavojingų krovinių vežimui. 25. Produktų platintojai turi apskaityti priimtas produktų atliekas priimtų produktų atliekų apskaitos žurnale, kuriame turi būti nurodoma įrašo data, priimtų atliekų pavadinimas ir kodas, svoris (kilogramais) ir (ar) kiekis (vienetais), atliekų vežėjas ir atliekas apdorojanti įmonė, kuriai perduodamos atliekos (įmonės pavadinimas, juridinio asmens kodas), dokumento ar pavojingųjų atliekų lydraščio (jei perduodamos pavojingosios produktų atliekos), nurodyto šių Taisyklių 91 punkte, numeris ir data, produktų atliekų perdavimo data. 26. Priimtų produktų atliekų kiekis apskaitos žurnale registruojamas ne rečiau kaip kartą per savaitę. Po produktų atliekų perdavimo atliekų tvarkytojui įrašas žurnale turi būti padarytas ne vėliau kaip kitą darbo dieną. 27. Jei produktų atliekos priimamos rečiau kaip kartą per savaitę, priimtų produktų atliekų kiekis registruojamas iš karto po produktų atliekų priėmimo. 28. Priimtų produktų atliekų apskaitos žurnalo vedimo tvarka turi būti nustatyta ir patvirtinta įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens įsakymu, kuriame turi būti nurodyti už priimtų produktų atliekų apskaitos žurnalo pildymą ir teisingą visų duomenų pateikimą atsakingi asmenys, apskaitos žurnalo saugojimo (pildymo) vieta. 29. Priimtų produktų atliekų apskaitos žurnalas turi būti saugomas atliekų priėmimo vietoje ir pateikiamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir kitiems įgaliotiems pareigūnams, jiems pareikalavus. 30. Priimtų produktų atliekų apskaitos žurnalo duomenys, vedant juos kompiuteryje, turi būti kartą per 3 mėnesius atspausdinami ir patvirtinami įmonės atsakingų asmenų parašais. V. ATLIEKŲ SURINKIMAS, VEŽIMAS 31. Atliekų surinkimo ir (ar) vežimo veikla gali verstis tik šių Taisyklių IX skyriuje nustatyta tvarka užregistruota įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms nustatytus reikalavimus. 32. Pavojingąsias atliekas surinkti ir (ar) vežti gali tik įmonės, apdraudusios savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri vykdant šią veiklą gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai. 33. Įmonės, kurios surenka pavojingąsias atliekas, turi gauti pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 „Dėl Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių bei Pavojingas atliekas tvarkančių įmonių darbuotojams taikomų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 18-552) (toliau – Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklės), nustatyta tvarka. Įmonės, kurios surenka ir (ar) veža pavojingąsias atliekas, apdraudžia savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri, vykdant šią veiklą, gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai. 34. Pavojingųjų atliekų tvarkymo licencija, nurodyta Taisyklių 33 punkte, išduodama pavojingąsias atliekas tvarkančiai įmonei, kurios darbuotojų kvalifikacija atitinka Pavojingas atliekas tvarkančių įmonių darbuotojams taikomų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 „Dėl Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių bei Pavojingas atliekas tvarkančių įmonių darbuotojams taikomų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Pavojingas atliekas tvarkančių įmonių darbuotojams taikomų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo tvarka), nustatytus pavojingųjų atliekų tvarkymo atestacinius reikalavimus ir kurios veikla apdrausta draudimo kompanijoje. 35. Atliekas surenkanti įmonė privalo vykdyti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir susidarymo vietoje išrūšiuotas atliekas surinkti atskirai. 36. Atliekas surenkanti ir vežanti įmonė surinktas ir vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius. 37. Komunalinių atliekų surinkimo paslaugą teikiantys atliekų tvarkytojai ir (ar) komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai, atsižvelgdami į atitinkamos rūšies atliekų apdorojimo technologijas, periodiškai (bet ne rečiau kaip kartą per metus) informuoja atliekų turėtojus apie atliekų, kurios turi būti surenkamos atskirai, rūšis ir pobūdį, siekiant palengvinti specialų tos rūšies ir pobūdžio atliekų apdorojimą, pateikia atliekų rūšiavimo instrukcijas (sutartyje, interneto tinklalapyje, lankstinukuose ar pan.). VI. ATLIEKŲ APDOROJIMAS 38. Atliekų apdorojimas apima atliekų naudojimą ir (ar) šalinimą, įskaitant atliekų paruošimą naudoti ir (ar) šalinti, pvz., ardymą, išmontavimą, smulkinimą, suspaudimą, granuliavimą, džiovinimą, supjaustymą, kondicionavimą, atskyrimą, maišymą ir kt. 39. Atliekų apdorojimo veiklų sąrašas nurodytas Taisyklių 4 priede. 40. Atliekų apdorojimo veikla gali verstis tik šių Taisyklių IX skyriuje nustatyta tvarka užregistruota įmonė. 41. Įmonės, kurios šalina ir (ar) naudoja pavojingąsias atliekas, turi gauti pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Pavojingųjų atliekų tvarkymo licencija gali būti išduodama pavojingąsias atliekas tvarkančiai įmonei, kurios darbuotojų kvalifikacija atitinka Pavojingas atliekas tvarkančių įmonių darbuotojams taikomų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo tvarkoje nustatytus pavojingų atliekų tvarkymo atestacinius reikalavimus ir kurios veikla apdrausta draudimo kompanijoje. 42. Sąvartynams vadovaujantys asmenys arba jų paskirti už sąvartynų eksploataciją atsakingi asmenys privalo atitikti kvalifikacinius reikalavimus ir turėti kvalifikacijos atestatą Kvalifikacinių reikalavimų asmenims, vadovaujantiems sąvartynų eksploatacijai, ir kvalifikacijos atestatų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. D1-272 „Dėl Kvalifikacinių reikalavimų asmenims, vadovaujantiems sąvartynų eksploatacijai, ir kvalifikacijos atestatų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 55-2177), nustatyta tvarka. 43. Atliekas apdorojanti įmonė privalo užtikrinti, kad atliekos bus apdorotos nekeliant reikšmingo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai. 44. Įmonė, atliekanti atliekų apdorojimą, ir įmonė, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikanti ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienerius metus, privalo turėti Leidimą. 45. Įmonės turi teisę be Leidimo savo ūkinės veiklos metu susidarančias nepavojingąsias atliekas šalinti arba naudoti gamybos vietoje Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2005, Nr. 103-3829; 2011, Nr. 4-135), nustatyta tvarka. Įmonės, be Leidimo šalinančios gamybos vietoje savo ūkinės veiklos metu susidarančias nepavojingąsias atliekas, privalo naudoti geriausiai prieinamus gamybos būdus. 46. Atliekas galima šalinti nekeliant reikšmingo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, jeigu jų negalima perdirbti ar kitaip panaudoti. 47. Atliekų šalinimo sąvartynuose tvarka, atliekų priėmimo kriterijai (įskaitant draudžiamų šalinti sąvartyne atliekų sąrašą) nustatyti Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 „Dėl Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 96-3051). VII. PAPILDOMI BIOLOGINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI 48. Viešbučiai, moteliai, restoranai ir kitos viešojo maitinimo įstaigos turi vykdyti biologinių atliekų rūšiavimą jų susidarymo vietoje, nemaišyti su kitomis atliekomis, neužteršti jų pavojingomis medžiagomis ir užtikrinti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugų laikinąjį šių atliekų laikymą. 49. Atskirai surinktos biologinės atliekos (išskyrus žaliąsias atliekas) gali būti laikinai laikomos tik nerūdijančiose, vandens nesugeriančiose ir nepraleidžiančiose, atliekų ir klimato poveikiui atspariose talpose, kurios užtikrintų apsaugą nuo vėjo, graužikų, paukščių, vabzdžių ir pan. Iš tokių talpų neturi tekėti skysčiai, sklisti kvapai, dulkės ir pan. 50. Komunalinės, gamybos ir kitoje ūkinėje veikloje susidarančios biologiškai skaidžios atliekos turi būti tvarkomos pirmenybę teikiant kompostavimui arba biodujų gamybai ir likutinio substrato kompostavimui. 51. Biologinių atliekų turėtojai susidariusias ir išrūšiuotas biologines atliekas turi perdirbti (pvz., kompostuojant įrenginiuose), kitaip panaudoti (pvz., energijai gauti) visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu patys arba perduoti jas atliekų apdorojimo įmonei. 52. Žaliųjų (sodų, parkų ir želdynų tvarkymo) atliekų turėtojai šias atliekas turi rūšiuoti jų susidarymo vietoje ir apdoroti kompostavimo įrenginiuose patys arba perduoti jas tokių atliekų apdorojimo įmonei. VIII. Prekiautojai atliekomis ir tarpininkai 53. Prekiautojai atliekomis – įmonės, kurios perka atliekas (pvz., antrines žaliavas) iš kitų asmenų ir jas parduoda. Prekiautojai atliekomis atsako už tinkamą šių atliekų apdorojimą. 54. Tarpininkai – įmonės, kurios organizuoja atliekų naudojimą ar šalinimą, bet pačios šių atliekų nenaudoja ir (ar) nešalina ir nėra šių atliekų turėtojos. 55. Tarpininkų ir atliekų turėtojų atsakomybė už tinkamą atliekų tvarkymą prieš ir po jų perdavimo atliekų apdorotojams yra solidari. 56. Prekiautojais atliekomis ir tarpininkais gali būti įmonės, neįsigyjančios atliekų fiziškai. IX. ATLIEKAS TVARKANČIŲ ĮMONIŲ REGISTRAS 57. Atliekas tvarkančios įmonės, vykdančios bent vieną iš šių atliekų tvarkymo veiklų, privalo registruotis Atliekas tvarkančių įmonių registre (toliau – Registras): 57.1. atliekų surinkimas ir (ar) vežimas (įskaitant įvežimą (importą) ir išvežimą (eksportą); 57.2. atliekų apdorojimas (įskaitant kai apdorojimo veiklai taikoma išimtis turėti Leidimą); 57.3. prekyba atliekomis ir (ar) tarpininkavimas; 57.4. pavojingųjų atliekų laikymas jų susidarymo vietoje ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingųjų – ilgiau kaip vienerius metus. 58. Atliekų tvarkytojai, privalantys registruotis Registre, turi pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – RAAD) paraišką registruotis Registre (toliau – Paraiška), kurios forma ir pildymo tvarka nustatyta Taisyklių 9 priede. Paraiška teikiama elektroniniu būdu (internetu). 59. Įmonių padaliniai, atitinkantys Taisyklių 57 punkte nustatytus kriterijus ir turintys buveines kitu adresu nei pagrindinės įmonės buveinė, atskiri atliekų tvarkymo įrenginiai, atitinkantys Taisyklių 57 punkte nustatytus kriterijus ir esantys kitu adresu nei pagrindinė įmonė, jos padalinio buveinė, privalo atskirai registruotis Registre ir pateikti atskirą Paraišką. 60. Paraiška teikiama tam RAAD, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra atitinkamai įmonės, jos padalinio buveinė ar atskiras atliekų tvarkymo įrenginys. 61. Atliekų tvarkytojai, kurie privalo turėti Leidimą, Paraišką pateikia per 5 darbo dienas po prašymo išduoti (koreguoti, atnaujinti) Leidimą pateikimo. 62. RAAD per 14 darbo dienų nuo Paraiškos gavimo, o jei atliekų tvarkytojas privalo turėti Leidimą, – nuo Leidimo išdavimo (koregavimo, atnaujinimo) datos, įregistruoja atliekų tvarkytoją Registre. 63. RAAD neregistruoja atliekų tvarkytojo, jei Paraiškoje pateikti duomenys yra neteisingi ar neatitinka teisės aktų reikalavimų. Apie šį sprendimą RAAD per 14 darbo dienų nuo Paraiškos gavimo dienos raštu informuoja atliekų tvarkytoją, nurodydamas sprendimo neregistruoti Registre priežastis. Atliekų tvarkytojas, pašalinęs nurodytus netikslumus, Paraišką gali teikti pakartotinai. 64. RAAD atliekų tvarkytojus registruoja atliekas tvarkančių įmonių registracijos instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. D1-461 „Dėl Atliekas tvarkančių įmonių registravimo instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 136-4974), nustatyta tvarka. 65. Registracija Registre turi būti atnaujinama pateikiant RAAD naują Paraišką: 65.1. jei koreguojamas, atnaujinamas Leidimas dėl atliekų tvarkymo veiklos; 65.2. jei pasikeitė Registre nurodyti duomenys; 65.3. jei praėjo vieneri metai nuo registracijos ar registracijos atnaujinimo Registre dienos (netaikoma atliekų tvarkytojams, turintiems Leidimą). 66. Atliekų tvarkytojai, turintys atnaujinti registraciją Registre Taisyklių 65.2 ir 65.3 punktuose nustatytais atvejais, Paraišką RAAD turi pateikti per 14 darbo dienų nuo Taisyklių 65.2 punkte nurodytų duomenų pasikeitimo ar likus ne mažiau kaip 14 darbo dienų iki 65.3 punkte nurodyto termino pabaigos. 67. Registracija Registre panaikinama, kai atliekų tvarkytojas: 67.1. nutraukia atliekų tvarkymo veiklą; 67.2. netenka teisės vykdyti atliekų tvarkymo veiklos; 67.3. pažeidžia atliekų tvarkymo veiklos reikalavimus ir šių pažeidimų nepašalina; 67.4. neatnaujina registracijos Registre. 68. Registracijos Registre duomenys, informacija apie registracijos panaikinimą skelbiami Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje http://gamta.lt/. X. ATLIEKŲ NAUDOJIMO AR ŠALINIMO TECHNINIS REGLAMENTAS 69. Atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės, įskaitant įmones, kurios paruošia atliekas naudoti ar šalinti, privalo turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento forma pateikta Taisyklių 5 priede. 70. Atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės, rengdamos Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, turi naudotis Atliekų naudojimo ar šalinimo techninių reglamentų rengimo metodinėmis rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. D1-111 „Dėl aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo ir Atliekų naudojimo ar šalinimo techninių reglamentų rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 26-942). 71. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą turi patvirtinti įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo. 72. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra neatsiejama Leidimo dalis ir pateikiamas kartu su paraiška Leidimui gauti, atnaujinti ar koreguoti (jeigu pasikeičia Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente pateikiami duomenys). 73. Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente turi būti nurodyta: 73.1 informacija apie įmonę ir joje paruošiamas naudoti ar šalinti, naudojamas ar šalinamas atliekas; 73.2. informacija apie atliekų paruošimo naudoti ar šalinti, naudojimo ar šalinimo technologinį procesą: 73.2.1. technologinio proceso apibūdinimas ir paskirtis; 73.2.2. paruošiamų naudoti ar šalinti, naudojamų ar šalinamų atliekų apibūdinimas; 73.2.3. atliekoms paruošti naudoti ar šalinti, naudoti ar šalinti skirtų įrenginių aprašymas; 73.2.4. atliekų paruošimo naudoti ar šalinti, naudojimo ar šalinimo technologinio proceso kontrolės ir monitoringo priemonės; 73.2.5. atliekų paruošimo naudoti ar šalinti, naudojimo ar šalinimo technologinio proceso medžiagų balansas; 73.3. atliekų laikymo aprašymas; 73.4. atliekų priėmimo ir kontrolės procedūrų aprašymas; 73.5. kita informacija. 74. Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente gali būti pateikiama ne visa reikalaujama informacija, jei atliekas paruošianti naudoti ar šalinti, naudojanti ar šalinanti įmonė atitinkama veikla neužsiima. XI. PAVOJINGŲJŲ ATLIEKŲ IDENTIFIKAVIMAS IR DEKLARAVIMAS 75. Atliekos, kurios atliekų sąraše, pateiktame Taisyklių 1 priede, pažymėtos žvaigždute (*) ir pasižyminčios viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis Taisyklių 2 priede, o Taisyklių 2 priedo H3–H8, H10, H11 savybėmis pasižyminčios atliekos atitinka Taisyklių 3 priede nurodytus atliekų pavojingumo kriterijus, laikomos pavojingosiomis atliekomis. 76. Įmonės, kuriose susidaro pavojingosios atliekos, privalo identifikuoti susidariusias pavojingąsias atliekas, nustatyti jų sudėtį ir deklaruoti susidariusias pavojingąsias atliekas atliekų apskaitoje. 77. Įmonės, identifikuodamos pavojingąsias atliekas, turi vadovautis: 77.1. Atliekų sąrašu (pagal Taisyklių 1 priedą), kuriame žvaigždute (*) pažymėtos atliekos yra pavojingosios atliekos. Jei žvaigždute pažymėtų atliekų aprašyme yra specialioji ar bendroji nuoroda į pavojingas chemines medžiagas, šios atliekos yra pavojingosios tik tada, kai atliekose esančių pavojingų cheminių medžiagų koncentracija (t. y. svorio procentas) yra tokia, kad atliekos turi vieną ar kelias Taisyklių 2 priede nurodytas savybes, dėl kurių atliekos tampa pavojingosiomis; 77.2. savybėmis, dėl kurių atliekos tampa pavojingosiomis (pagal Taisyklių 2 priedą), ir atliekų pavojingumo kriterijais (pagal Taisyklių 3 priedą). Atliekos klasifikuojamos kaip pavojingosios atliekos, jei turi vieną ar kelias Taisyklių 2 priede išvardintas savybes, dėl kurių atliekos tampa pavojingosiomis, ir, naudojant Taisyklių 2 priedo H3–H8, H10, H11 terminus, turi vieną ar kelis Taisyklių 3 priede išvardintus atliekų pavojingumo kriterijus; 77.3. Lietuvos Respublikoje tiesiogiai taikomu 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančiu Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančiu Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančiu Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/ 94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105 bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1), patvirtintais cheminių medžiagų ir preparatų saugos duomenų lapais ir juose pateikiama informacija apie cheminę medžiagų sudėtį, savybes ir atliekų tvarkymą, kai naudojant šias chemines medžiagas jų sudėtis ir savybės nepasikeitė. 78. Nepavykus atliekų identifikuoti 77 punkte nurodytais būdais, turi būti atliekami pavojingųjų atliekų sudėties ir savybių laboratoriniai tyrimai. 79. Negalima pavojingųjų atliekų perklasifikuoti į nepavojingąsias, jei jos buvo atskiestos arba sumaišytos nesilaikant 82 ir 83 punktuose nustatytų reikalavimų ir siekiant sumažinti pradines pavojingų medžiagų koncentracijas, kurios būtų mažesnės negu nustatytos mažiausios ribinės vertės, kurioms esant atliekos apibrėžiamos kaip pavojingosios. 80. Jei įmonės gamybos ar kitoje ūkinėje veikloje susidaro atliekos, kurios pagal Taisyklių 1 priedą priskiriamos pavojingosioms atliekoms, tačiau neturi Taisyklių 2 priede išvardintų savybių, dėl kurių atliekos tampa pavojingosiomis, ir neatitinka Taisyklių 3 priede nurodytų atliekų pavojingumo kriterijų: 80.1. įmonė gali kreiptis į atitinkamą RAAD pateikdama duomenis, įrodančius, kad šios atliekos neturi Taisyklių 2 priede išvardintų savybių, dėl kurių atliekos tampa pavojingosiomis, ir neatitinka Taisyklių 3 priede nurodytų atliekų pavojingumo kriterijų; 80.2. RAAD gavęs Taisyklių 80.1 punkte nurodytus duomenis ne vėliau kaip per 40 darbo dienų įvertina įmonės pateiktą informaciją ir, esant pagrindui manyti, kad tokias atliekas galima būtų laikyti nepavojingosiomis, kreipiasi į Aplinkos ministeriją, motyvuotai prašydamas atliekas, kurios pagal Taisyklių 1 priedą priskiriamos pavojingosioms atliekoms, perklasifikuoti į nepavojingąsias atliekas ir apie tai informuoja prašymą pateikusią įmonę; 80.3. Aplinkos ministerija, įvertinusi RAAD pateiktą informaciją ir nusprendusi, kad tikslinga perklasifikuoti tam tikras pavojingąsias atliekas į nepavojingąsias atliekas, kreipiasi į Europos Komisiją prašydama peržiūrėti Atliekų sąrašą, pateiktą 2000 m. gegužės 3 d. Europos Komisijos Sprendimo 2000/532/EB (toliau – Sprendimas 2000/532/EB) priede, ir suteikdama Europos Komisijai visą su tuo susijusią informaciją. Taisyklių 1 priedo pakeitimai, susiję su pavojingųjų atliekų perklasifikavimu į nepavojingąsias atliekas, atliekami atsižvelgus į Europos Komisijos pateiktą nuomonę; 80.4. gavusi Europos Komisijos nuomonę dėl pavojingųjų atliekų perklasifikavimo į nepavojingąsias atliekas, Aplinkos ministerija priima sprendimą dėl Taisyklių 1 priedo koregavimo ir apie šį sprendimą per 15 darbo dienų informuoja atitinkamą RAAD; 80.5. RAAD apie Aplinkos ministerijos priimtą sprendimą dėl Taisyklių 1 priedo koregavimo nedelsiant informuoja įmonę, kuri kreipėsi dėl pavojingųjų atliekų perklasifikavimo į nepavojingąsias atliekas. 81. Atliekas, pasižyminčias viena ar keliomis pavojingosiomis savybėmis, nurodytomis Taisyklių 2 priede, galima laikyti pavojingosiomis, net jeigu jos nėra įtrauktos į Atliekų sąrašą, pateiktą Sprendimo 2000/532/EB priede. Tokiais atvejais Aplinkos ministerija kreipiasi į Europos Komisiją prašydama peržiūrėti Atliekų sąrašą, pateiktą Sprendimo 2000/532/EB priede, ir suteikdama Europos Komisijai visą su tuo susijusią informaciją. Taisyklių 1 priedo pakeitimai atliekami atsižvelgus į Europos Komisijos pateiktą nuomonę. XII. PAVOJINGŲJŲ ATLIEKŲ MAIŠYMAS 82. Pavojingosios atliekos gali būti maišomos su kitomis pavojingosiomis atliekomis arba su kitomis atliekomis ar medžiagomis tik laikantis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų sąlygų. Maišymas apima ir skiedimą. 83. Kai pavojingosios atliekos buvo sumaišytos nesilaikant Atliekų tvarkymo įstatyme pavojingųjų atliekų maišymui nustatytų sąlygų, atliekų turėtojas privalo, jeigu tai techniškai įmanoma ir būtina, jas atskirti nesukeliant reikšmingo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai. XIII. PAVOJINGŲJŲ ATLIEKŲ PAKAVIMAS IR ŽENKLINIMAS 84. Įmonės, laikinai laikančios, surenkančios, vežančios ir laikančios pavojingąsias atliekas, privalo jas supakuoti taip, kad jos nekeltų pavojaus visuomenės sveikatai ir aplinkai. 85. Pavojingųjų atliekų pakuotės, konteineriai turi būti sukonstruoti ir pagaminti taip, kad juose esančios pavojingosios atliekos negalėtų išsipilti, išsibarstyti, išgaruoti ar kitaip patekti į aplinką. 86. Pavojingųjų atliekų pakuočių, konteinerių (talpų) medžiagos turi būti atsparios juose supakuotų pavojingųjų atliekų ir atskirų jų komponentų poveikiui ir nereaguoti su šiomis atliekomis ar jų komponentais. 87. Pavojingųjų atliekų pakuočių, konteinerių dangčiai ir kamščiai turi būti tvirti ir sandarūs, sukonstruoti ir pagaminti taip, kad juos būtų galima saugiai atidaryti ir uždaryti, kad jie laikymo, perkėlimo ar vežimo metu nesutrūktų, neatsilaisvintų, neatsidarytų ir juose esančios medžiagos nepatektų į aplinką. 88. Visi laikinai laikomų, surenkamų, vežamų ir laikomų pavojingųjų atliekų konteineriai ar pakuotės turi būti paženklinti. Pavojingųjų atliekų ženklinimo etiketės forma pateikta Taisyklių 6 priede. 89. Pavojingųjų atliekų ženklinimo etiketė ir joje pateikta informacija turi būti aiškiai matoma, atspari aplinkos poveikiui. XIV. PAVOJINGŲJŲ ATLIEKŲ VEŽIMAS 90. Pavojingąsias atliekas išvežant (eksportuojant) iš Lietuvos Respublikos teritorijos, įvežant (importuojant) į Lietuvos Respublikos teritoriją ar vežant tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, privaloma vadovautis Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės, kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1998 m. gruodžio 22 d. (Žin., 1999, Nr. 13-314), 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL 2006 L 190, p. 1) ir Atliekų vežimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-207 „Dėl Atliekų vežimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 65-2310; 2009, Nr. 105-4388), reikalavimais. 91. Pavojingąsias atliekas vežant Lietuvos Respublikos teritorijoje, privaloma turėti pavojingųjų atliekų lydraštį (toliau – Lydraštis), kuris pridedamas kaip priedas prie krovinio važtaraščio. Reikalavimai krovinio važtaraščiui nustatyti Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse (Žin., 1996, Nr. 119-2772; 2005, Nr. 47-1559). 92. Lydraščio forma pateikta Taisyklių 7 priede, o jo pildymo instrukcija – Taisyklių 8 priede. 93. Pavojingąsias atliekas išvežant (eksportuojant) iš Lietuvos Respublikos teritorijos, įvežant (importuojant) į Lietuvos Respublikos teritoriją ar vežant tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, Lydraštis nepildomas. 94. Fiziniai asmenys, vežantys savo buityje susidarančias pavojingąsias atliekas, Lydraščio pildyti neprivalo. 95. Pavojingųjų atliekų siuntėjas – bet kuris asmuo, organizuojantis pavojingųjų atliekų vežimą. Pavojingųjų atliekų siuntėju gali būti pavojingųjų atliekų turėtojas, pavojingųjų atliekų surinkėjas, pavojingųjų atliekų vežėjas, pavojingųjų atliekų gavėjas ar atliekų vežimą organizuojantis tarpininkas. 96. Kiekvienai pavojingųjų atliekų siuntai pildomas atskiras Lydraštis. Tuo atveju, kai pavojingųjų atliekų siuntėjas, vežėjas ir gavėjas yra skirtingos įmonės, pildomi keturi Lydraščio egzemplioriai. Jei pavojingųjų atliekų siuntėjas ir vežėjas arba vežėjas ir gavėjas yra ta pati įmonė, pildomi trys Lydraščio egzemplioriai. Tuo atveju, kai pavojingųjų atliekų siuntėjas, vežėjas ir gavėjas yra ta pati įmonė, pildomas vienas Lydraščio egzempliorius. 97. Vieną pavojingųjų atliekų siuntėjo, turėtojo ir vežėjo užpildytą Lydraščio egzempliorių pavojingųjų atliekų siuntėjas pasilieka sau ir saugo kartu su kitais pavojingųjų atliekų tvarkymo dokumentais. Likusius pavojingųjų atliekų siuntėjo, turėtojo ir vežėjo užpildytus Lydraščio egzempliorius pavojingųjų atliekų vežėjas kartu su atliekomis perduoda pavojingųjų atliekų gavėjui. Užpildęs atitinkamas visų jam perduotų Lydraščio egzempliorių skiltis, vieną Lydraščio egzempliorių pavojingųjų atliekų gavėjas pasilieka sau ir saugo kartu su kitais pavojingųjų atliekų tvarkymo dokumentais. Po vieną Lydraščio egzempliorių pavojingųjų atliekų gavėjas per penkias darbo dienas nuo atliekų priėmimo perduoda, išsiunčia paštu ar faksu pavojingųjų atliekų siuntėjui ir pavojingųjų atliekų vežėjui. 98. Tais atvejais, kai atliekų turėtojas nėra atliekų siuntėjas, jis privalo turėti atliekų siuntėjo, vežėjo ir gavėjo užpildyto Lydraščio egzemplioriaus kopiją. 99. Atliekų gavėjas, tvarkantis atliekas R13 ir D14–D15 atliekų tvarkymo veiklomis, perdavęs iš siuntėjo gautas ir laikytas atliekas galutiniam atliekų tvarkytojui (gavėjui, tvarkančiam atliekas R1–R11 ir D1–D13 atliekų tvarkymo veiklos rūšimis) ir gavęs galutinio atliekų tvarkytojo užpildytą Lydraščio egzempliorių, jo kopiją privalo nedelsdamas pateikti atliekų siuntėjui, kurio atliekos buvo priimtos tvarkyti R13 ir D14–D15 atliekų tvarkymo veiklomis. 100. Pavojingųjų atliekų vežėjas ir gavėjas neturi teisės priimti pavojingųjų atliekų, jei jiems nepateikiamas Lydraštis, pateikiamas neužpildytas Lydraštis, nustatoma, kad Lydraštyje pateikta informacija yra neteisinga ar netiksli, išskyrus atvejus, kai pavojingosios atliekos priimamos iš fizinių asmenų. 101. Jei pavojingųjų atliekų priėmimo metu nustatoma, kad pristatytų atliekų savybės neatitinka Lydraštyje pateiktų duomenų, pavojingųjų atliekų gavėjas turi surašyti aktą, kurį pasirašo pavojingųjų atliekų gavėjas ir atliekų vežėjas, ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną turi apie tai informuoti pavojingųjų atliekų siuntėją ir RAAD, kurio teritorijoje yra pavojingųjų atliekų siuntėjas.  102. Sprendimą dėl pavojingųjų atliekų priėmimo ar nepriėmimo 101 punkte nurodytu atveju priima pavojingųjų atliekų gavėjas. Jeigu pavojingųjų atliekų gavėjas atliekų nepriima, siuntėjas privalo priimti atgal grąžintas atliekas ir tvarkyti jas teisės aktų nustatyta tvarka, apie tai informuodamas RAAD. 103. Pavojingųjų atliekų siuntėjas, turėtojas, vežėjas ir gavėjas privalo užtikrinti, kad jų pateikta informacija visuose Lydraščio egzemplioriuose sutaptų, būtų aiškiai perskaitoma ir teisinga. XV. PAPILDOMI REIKALAVIMAI ALYVOS ATLIEKAS TVARKANČIOMS ĮMONĖMS 104. Surinktos alyvos atliekos turi būti apdorojamos šiais būdais: 104.1. alyvos atliekų regeneravimas ar kitoks perdirbimas; 104.2. kitoks naudojimas (pvz., energijai, kurui, atitinkančiam skystajam kurui taikomus kokybės reikalavimus, gauti); 104.3. alyvos atliekų, netinkamų regeneruoti ar kitaip perdirbti, kitaip naudoti, taip pat atliekų, susidariusių regeneravimo ar perdirbimo ar kitokio naudojimo metu, deginimas pagal Atliekų deginimo aplinkosauginius reikalavimus, patvirtintus aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 (Žin., 2003, Nr. 31-1290; 2010 Nr. 79-4115). 105. Alyvos atliekas tvarkanti įmonė atsako už tvarkomų alyvos atliekų kokybę ir privalo kontroliuoti polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų (toliau – PCB/PCT) kiekį tvarkomose alyvos atliekose. 106. PCB/PCT kiekis tvarkomose (išskyrus atliekų surinkimo veiklą) alyvos atliekose negali viršyti 50 ppm, išskyrus atvejus, kai: 106.1. regeneravimo ar kitokio perdirbimo metu PCB/PCT pašalinami aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu taip, kad gautoje bazinėje alyvoje ar kure jų koncentracija būtų mažesnė negu 50 ppm; 106.2. alyvos atliekos deginamos laikantis Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų, patvirtintų aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699. 106.3. alyvos atliekos šalinamos laikantis Polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų (PCB/PCT) tvarkymo taisyklėse, patvirtintose aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 473 (Žin., 2003, Nr. 99-4469; 2004, Nr. 103-3802), nustatytų reikalavimų. 107. Alyvos atliekas tvarkanti įmonė gali: 107.1. pareikalauti, kad alyvos atliekų turėtojas pateiktų laboratorijos, turinčios leidimą aplinkos ir jos taršos šaltinių laboratoriniams matavimams atlikti, atlikto bandymo rezultatus apie PCB/PCT kiekį kiekvienoje pristatomoje ar perduodamoje alyvos atliekų siuntoje; 107.2. pati organizuoti PCB/PCT kiekio tyrimus gaunamose alyvos atliekose. 108. Alyvos atliekas tvarkanti įmonė, pati organizuodama PCB/PCT kiekio tyrimus alyvų atliekose, gali naudoti visus tyrimų metodus, kurie, šios įmonės nuomone, leidžia spėti, kad priimamose alyvos atliekose gali būti PCB/PCT. Tačiau alyvos atliekas tvarkanti įmonė (išskyrus surinkėją) privalo nustatyti PCB/PCT kiekį alyvos atliekose laboratorijoje, turinčioje leidimą aplinkos ir jos taršos šaltinių laboratoriniams matavimams atlikti, prieš šias atliekas regeneruojant, perdirbant ar deginant. 109. Tuo atveju, kai PCB/PCT kiekis alyvos atliekose viršija 50 ppm, alyvų atliekas tvarkanti įmonė, neturinti teisės tvarkyti tokių alyvos atliekų, privalo alyvų atliekų siuntą grąžinti ją pristačiusiam šių atliekų turėtojui ir informuoti atitinkamą RAAD, pateikdama užpildytą Lydraštį. Grąžintas alyvų atliekas šių atliekų turėtojas privalo perduoti įmonei, turinčiai teisę tvarkyti tokias atliekas. 110. Bazinėse alyvose, gautose alyvos atliekų regeneravimo metu, ar kure, pagamintame iš alyvos atliekų, kitų medžiagų, pasižyminčių Taisyklių 2 priede nurodytomis atliekų pavojingumą lemiančiomis savybėmis, koncentracijos neturi viršyti atliekų pavojingumo kriterijuose nustatytų koncentracijų, o PCB/PCT koncentracija turi būti mažesnė negu 50 ppm. 111. Alyvos atliekų tvarkymo metu draudžiama jas maišyti su kitomis alyvos atliekomis, kuriose PCB/PCT koncentracija yra didesnė negu 50 ppm ir (ar) kuriose kitų medžiagų, kurias galima priskirti pavojingosioms atliekoms, koncentracijos viršija atliekų pavojingumo kriterijuose (Taisyklių 3 priedas) nustatytas koncentracijas. XVI. ATLIEKŲ APSKAITOS IR TVARKYMO DOKUMENTŲ SAUGOJIMAS 112. Nepavojingųjų atliekų turėtojai ir tvarkytojai nepavojingųjų atliekų apskaitos (apskaitos žurnalus, ataskaitas ir pan.) ir kitus su nepavojingųjų atliekų laikinuoju laikymu, surinkimu, vežimu ar apdorojimu susijusius dokumentus, patikrinimų dokumentus, taip pat RAAD ar kita institucija, gavusi šiuos dokumentus, turi saugoti ne trumpiau kaip trejus metus. 113. Pavojingųjų atliekų turėtojai ir tvarkytojai pavojingųjų atliekų apskaitos (apskaitos žurnalus, ataskaitas ir pan.) ir kitus su pavojingųjų atliekų laikinuoju laikymu, surinkimu, vežimu ar apdorojimu susijusius dokumentus, patikrinimų dokumentus, taip pat RAAD ar kita institucija, gavusi šiuos dokumentus, turi saugoti ne trumpiau kaip penkerius metus. 114. Sąvartyno operatoriai atliekų priėmimo į sąvartyną dokumentus turi saugoti iki sąvartyno priežiūros po uždarymo vykdymo pabaigos. 115. Visi atliekų tvarkymo dokumentai turi būti nedelsiant pateikiami aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir kitiems įgaliotiems pareigūnams jiems pareikalavus. XVII. Papildomus reikalavimus atliekų tvarkymui nustatantys teisės aktai 116. Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimai nustatyti Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-368 „Dėl Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“. 117. Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo sąlygos, kompostuojamų atliekų rūšys, reikalavimai komposto kokybei ir naudojimui nustatyti Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginiuose reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-57 „Dėl Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 23-902). 118. Baterijų ir akumuliatorių atliekų rūšiavimui, laikinajam laikymui, surinkimui ir vežimui ir apdorojimui taikomi papildomi reikalavimai nustatyti Baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 625 „Dėl Baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 1-12; 2003, Nr. 17-745; 2008, Nr. 86-3439). 119. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimui, vežimui ir apdorojimui taikomi papildomi reikalavimai nustatyti Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-481 „Dėl Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 141-5168; 2005, Nr. 102-3793). 120. Polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų (PCB/PCT) turinčių atliekų turėtojams ir tvarkytojams taikomi papildomi reikalavimai nustatyti Polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų (PCB/PCT) tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 473 „Dėl Polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų (PCB/PCT) tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 99-4469). 121. Pakuočių atliekų rūšiavimui, surinkimui ir apdorojimui taikomi papildomi reikalavimai nustatyti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 „Dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 81-3503). 122. Žmonių sveikatos priežiūros ir su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekų tvarkymo reikalavimai asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 66:2008 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-117 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 66:2008 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 22-822). 123. Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto metu susidarančių atliekų tvarkymui taikomi papildomi reikalavimai, nustatyti Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-405 „Dėl Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 85-3430). 124. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimui ir apdorojimui taikomi papildomi reikalavimai nustatyti Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 50-1676). 125. Statybinių atliekų (įskaitant asbesto turinčių statybinių atliekų) rūšiavimui, surinkimui, vežimui ir apdorojimui taikomi papildomi reikalavimai nustatyti Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 „Dėl Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 10-403). 126. Atliekų deginimui taikomi papildomi reikalavimai (eksploatacinės sąlygos, išmetamųjų teršalų ribinės vertės ir techniniai reikalavimai) nustatyti Atliekų deginimo aplinkosauginiuose reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 „Dėl Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 31-1290). 127. Netauriųjų metalų laužo ir atliekų laikymui taikomi papildomi reikalavimai nustatyti Netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklėse ir netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo vietų įrengimo reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 4-678 „Dėl Netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių ir netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo vietų įrengimo reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 106-5491). 128. Reikalavimai nuotekų dumblo naudojimui žemės ūkyje, energetinių kultūrų (greitai augančių želdinių, kurių paskirtis – tiesioginis panaudojimas biokuro gamybai) auginimui bei pažeistų teritorijų (karjerų, išeksploatuotų durpynų, uždaromų sąvartynų, kelių sankasų ir pan.) rekultivavimui nustatyti Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimuose LAND 20-2005, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 349 „Dėl normatyvinio dokumento LAND 20-2001 „Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 61-2196; 2005, Nr. 142-5135). 129. Medienos kuro pelenų naudojimo dirvožemio tręšimui žemės ūkyje, įskaitant ir energetinių želdinių auginimui, miškų ūkyje, maišant su nuotekų dumblu, bei pažeistų teritorijų (karjerų, neeksploatuojamų durpynų, uždaromų sąvartynų, kelių sankasų ir kt.) rekultivavimui, civilinėje inžinerijoje tvarka nustatyta Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklėse, patvirtintose 2011 m. sausio 5 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-14 „Dėl Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 5-168). XVIII. ATSAKOMYBĖ UŽ PAŽEIDIMĄ 130. Asmenys, pažeidę Taisyklių reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. _________________ Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedas ATLIEKŲ SĄRAŠAS I. Įvadas 1. Atliekų sąrašas atitinka 2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimu 2000/532/EB, keičiančiu sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl pavojingųjų atliekų 1 straipsnio a dalį, ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingųjų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų medžiagų 1 straipsnio 4 dalį (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 151), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2001 m. liepos 23 d. Tarybos sprendimu 2001/573/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 165), patvirtintą atliekų sąrašą. 2. Jei medžiaga ar daiktas įrašytas į atliekų sąrašą, tai dar nereiškia, kad jis bet kokiomis sąlygomis yra atliekos. Medžiagos ir daiktai yra atliekos tik tada, kai atitinka Atliekų tvarkymo įstatyme nurodytą apibrėžimą. 3. Atliekų sąrašo struktūra: 3.1. atliekų sąrašą sudaro 20 skyrių, kuriuose atliekos grupuojamos pagal susidarymo šaltinį arba pagal atliekų tipą. Skyrių pavadinimai žymimi dviejų skaitmenų kodais (pvz., „07 organinių cheminių procesų atliekos“); 3.2. kiekvieną skyrių sudaro poskyriai, kurių pavadinimai žymimi keturių skaitmenų kodais (pvz., „07 01 pagrindinių organinių cheminių medžiagų gamybos, maišymo, tiekimo ir naudojimo (GMTN) atliekos“); 3.3. atliekų pavadinimas atliekų sąraše žymimas šešių skaitmenų kodu ir visada turi būti siejamas su poskyrių pavadinimais ir skyrių pavadinimais (pvz., „07 01 01* vandeniniai plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai“). 4. Klasifikuojant atliekas pagal atliekų sąrašą turi būti laikomasi šios tvarkos: 4.1. atliekų klasifikavimas pagal susidarymo šaltinį: 4.1.2. nustatomas 01-12 arba 17-20 skyriuose nurodytų atliekų susidarymo šaltinis ir parenkamas šešių skaitmenų atliekų kodas (išskyrus kodus, kurie šiuose skyriuose baigiasi 99). Tam tikrų gamybos rūšių padaliniams gali reikėti savo veiklą klasifikuoti pagal kelis skyrius. Pavyzdžiui, lengvųjų automobilių gamintojas savo atliekas gali rasti 12 skyriaus sąraše (metalų formavimo ir paviršių apdirbimo atliekos), 11 (neorganinės atliekos, kurių sudėtyje yra metalų iš metalų tvarkymo ir metalinių dangų) ir 08 (dangų atliekos) skyrių sąrašuose priklausomai nuo skirtingų proceso etapų; 4.1.3. atskirai surinktos pakuočių atliekos (įskaitant įvairių pakuočių medžiagų mišinius) yra klasifikuojamos 15 01, o ne 20 01 poskyryje, išskyrus atskirai surinktas pakuočių gamybos, pakuočių užpildymo gaminiais, gaminių pakavimo metu susidariusias atliekas, kurios turi būti klasifikuojamos 20 01 poskyryje; 4.2. atliekų klasifikavimas pagal atliekų tipą. Jeigu 01-12 arba 17-20 skyriuose tinkamo kodo neįmanoma rasti, atliekoms nustatyti parenkamas kodas 13-15 skyriuose; 4.3. atliekų sąraše neapibrėžtų atliekų klasifikavimas. Jeigu neatitinka nė vienas šių atliekų kodas 13-15 skyriuose, atliekų kodas turi būti parenkamas 16 skyriuje; 4.4. skyriuje neapibrėžtų atliekų klasifikavimas. Jeigu atliekų nėra ir 16 skyriuje, iš atliekų susidarymo šaltinį atitinkančio skyriaus turi būti parenkamas skaitmenimis 99 besibaigiantis kodas (kitaip neapibrėžtos atliekos) ir įrašomas tikslus atliekų pavadinimas; 4.5. pavojingųjų atliekų klasifikavimas: 4.5.1. žvaigždute (*) pažymėtos atliekos yra pavojingosios atliekos. Jei žvaigždute pažymėtų atliekų aprašyme yra specialioji ar bendroji nuoroda į pavojingas chemines medžiagas, šios atliekos yra pavojingosios tik tada, kai atliekose esančių pavojingų cheminių medžiagų koncentracija (t. y. svorio procentas) yra tokia, kad atliekos turi vieną ar kelias Taisyklių 2 priede nurodytas savybes; 4.5.2. atliekos klasifikuojamos kaip pavojingosios atliekos, jei turi vieną ar kelias Taisyklių 2 priede išvardintas savybes ir, naudojant Taisyklių 2 priedo H3-H8, H10, H11 terminus, turi vieną ar kelis Taisyklių 3 priede išvardintus kriterijus; 4.5.3. Taisyklių 3 priedo nuostatos netaikomos klasifikuojant pavojingomis cheminėmis medžiagomis neužterštus grynųjų metalų lydinius; 4.5.4. atliekų sąraše terminas „pavojingos cheminės medžiagos“ reiškia medžiagas, kurios klasifikuojamos kaip pavojingos pagal Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 532/742 „Dėl Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkos“ (Žin., 2001, Nr. 16-509; 2002, Nr. 81-3501); „sunkieji metalai“ – stibio, arseno, kadmio, chromo (VI), vario, švino, gyvsidabrio, nikelio, seleno, telūro, talio ir alavo junginiai, taip pat šios medžiagos metalų pavidalu, kai jie yra klasifikuojami kaip pavojingos cheminės medžiagos. II. Atliekų sąrašo skyriai 01 Mineralų žvalgymo, kasybos, karjerų eksploatavimo, fizinio ir cheminio apdorojimo atliekos 02 Žemės ūkio, sodininkystės, akvakultūros, miškininkystės, medžioklės ir žūklės, maisto gaminimo ir perdirbimo atliekos 03 Medienos perdirbimo ir plokščių bei baldų, medienos masės, popieriaus ir kartono gamybos atliekos 04 Odos, kailių ir tekstilės pramonės atliekos 05 Naftos perdirbimo, gamtinių dujų valymo ir anglių pirolizinio apdorojimo atliekos 06 Neorganinių cheminių procesų atliekos 07 Organinių cheminių procesų atliekos 08 Dangų (dažai, lakas ir stiklo emalis), klijų, hermetikų ir spaustuvinių dažų gamybos, maišymo, tiekimo ir naudojimo (GMTN) atliekos 09 Fotografijos pramonės atliekos 10 Terminių procesų atliekos 11 Metalų ir kitų medžiagų paviršiaus cheminio apdorojimo ir dengimo atliekos; spalvotosios hidrometalurgijos atliekos 12 Metalų ir plastikų formavimo, fizinio ir mechaninio jų paviršiaus apdorojimo atliekos 13 Naftos produktų atliekos ir skystojo kuro atliekos (išskyrus maistinį aliejų ir tą, kuris nenurodytas 05, 12 ir 19) 14 Organinių tirpiklių, aušalų ir propelentų atliekos (išskyrus 07 ir 08) 15 Kitaip neapibrėžtos pakuočių atliekos, absorbentai, pašluostės, filtrų medžiagos ir apsauginiai drabužiai 16 Kitaip sąraše neapibrėžtos atliekos 17 Statybinės ir griovimo atliekos (įskaitant iš užterštų vietų iškastą gruntą) 18 Žmonių ar gyvūnų sveikatos priežiūros ir (arba) su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekos (išskyrus virtuvių ir restoranų atliekas, tiesiogiai nesusijusias su sveikatos priežiūra) 19 Atliekos iš atliekų tvarkymo įrenginių ir iš nuotekų valymo įrenginių, esančių už jų susidarymo vietos ribų, ir žmonėms vartoti bei pramonei skirto vandens ruošimo atliekos 20 Komunalinės atliekos (buitinės atliekos ir panašios verslo, gamybinės ir organizacijų atliekos), įskaitant atskirai …