LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖS K O D E K S A S 1996 m. balandžio 18 d. Nr. I-1292 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas susisteminti šiame kodekse muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir suteikti joms įstatymo galią; pripažindamas, kad išsamaus ir svarbiausių muitinės veiklą reglamentuojančių tarptautinių konvencijų nuostatas atitinkančio Muitinės kodekso priėmimas išreiškia tiek užsienio prekybos subjektų, tiek Lietuvos Respublikos muitinės interesus; suprasdamas, kad viena iš svarbiausių Muitinės kodekso funkcijų yra sudaryti palankias sąlygas verslo ir užsienio prekybos plėtrai; įsitikinęs, kad suteikiant muitinei efektyvias tikslaus šio kodekso nuostatų įgyvendinimo galimybes būtina sukurti palankias sąlygas pasitikėti sąžiningais užsienio prekybos subjektais ir užtikrinti jų teisių apsaugą; pažymėdamas, kad norint sudaryti palankias sąlygas užsienio prekybai, kuri yra gyvybiškai svarbi Lietuvos ūkio raidai, būtina kiek įmanoma supaprastinti ir pagreitinti būtinus muitinės formalumus; atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikai siekiant narystės Europos Sąjungoje būtina laipsniškai priartinti Lietuvos Respublikos įstatymus prie atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų, o muitinės veiklą reglamentuojantys įstatymai pripažinti viena iš prioritetinių tokio teisės aktų suartinimo sričių, priima šį kodeksą. I DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos muitinės kodekso reguliavimo sritis Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas reglamentuoja prekių importo, eksporto ir tranzito tvarką, su ja susijusių muitinės procedūrų atlikimą, importo ir eksporto muitų ir mokesčių, taip pat importo ir eksporto draudimų, apribojimų ir kontrolės priemonių taikymą bei Lietuvos Respublikos muitinės veiklos pagrindus. 2 straipsnis. Sąvokos Šiame kodekse vartojamos sąvokos: 1) asmuo – fizinis arba juridinis asmuo; 2) Lietuvos Respublikos asmuo – Lietuvos Respublikoje gyvenantis ar nuolat gyvenantis fizinis asmuo arba įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įsteigta ir veikianti įmonė, įstaiga ar organizacija; 3) Lietuvos Respublikos ūkio subjektas – Lietuvos Respublikoje įsteigta ir veikianti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri verčiasi komercine, ūkine, finansine, profesine ar panašia veikla; 4) keleivis – neturintis ūkio subjekto statuso fizinis asmuo, nelaikomas gyvenančiu arba nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje, laikinai atvykstantis į Lietuvos Respubliką turizmo, sporto, darbo, profesinių susirinkimų, gydymosi, mokslo bei panašiais tikslais ir iš jos išvykstantis, taip pat vykstantis per Lietuvos Respubliką tranzitu, arba laikomas gyvenančiu ar nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje ir laikinai išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į užsienį turizmo, sporto, darbo, profesinių susirinkimų, gydymosi, mokslo bei panašiais tikslais ir grįžtantis atgal; 5) Lietuvos Respublikos muitų teritorija – Lietuvos Respublikos teritorija, kurią riboja Lietuvos Respublikos muitų siena, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato ką kita; 6) Lietuvos Respublikos muitų siena – Lietuvos Respublikos muitų teritorijos riba, sutampanti su Lietuvos Respublikos valstybės siena, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato ką kita; 7) Lietuvos Respublikos muitinė (toliau – muitinė) – Lietuvos Respublikos valstybės institucija, atsakinga už šio kodekso, jos kompetencijai priskirtų įstatymų bei kitų su importu, eksportu ir tranzitu susijusių teisės aktų įgyvendinimą, importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą; 8) muitinės įstaiga – muitinės struktūrinis padalinys, atsakingas už jo kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių taikymą; 9) muitinės priežiūra – visuma priemonių, kurias muitinė taiko įgyvendindama tuos įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių vykdymą ji atsako; 10) sprendimas – oficialus veiksmas, kuriuo muitinė pareiškia apie šio kodekso ar kitų teisės aktų nuostatų taikymą tam tikru konkrečiu atveju, sukeliantis teisines pasekmes vienam ar keliems asmenims; 11) prekės – bet koks kilnojamasis turtas, galintis būti užsienio prekybos objektu; 12) Lietuvos prekės – prekės, laisvai cirkuliuojančios Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, t. y. prekės, kuriomis gali būti disponuojama Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, netaikant joms muitinės priežiūros priemonių, taip pat muitinės prižiūrimos prekės, kurios dėl ypatingos paskirties visai ar iš dalies neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais; 13) ne Lietuvos prekės – prekės, neturinčios Lietuvos prekių statuso; 14) importas – prekių įvežimas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją; 15) eksportas – prekių išvežimas iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos; 16) reimportas – prekių, anksčiau eksportuotų iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, importas į šią teritoriją; 17) reeksportas – prekių, anksčiau importuotų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, eksportas iš šios teritorijos; 18) tranzitas – ne Lietuvos prekių gabenimas per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją; 19) mokesčio įstatymas – įstatymas, Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurie nustato mokestį ir (arba) apibrėžia su apmokestinimu arba mokesčių lengvatomis susijusius klausimus; 20) importo muitai ir mokesčiai – muitai ir kiti mokesčiai, renkami (sumokami) už importuojamas prekes arba susiję su importu, išskyrus apmokėjimą už suteiktas paslaugas; 21) eksporto muitai ir mokesčiai – muitai ir kiti mokesčiai, renkami (sumokami) už eksportuojamas prekes arba susiję su eksportu, išskyrus apmokėjimą už suteiktas paslaugas; 22) skola muitinei – asmens prievolė sumokėti tam tikrą įstatymų ir kitų teisės aktų už prekes nustatytų importo muitų ir mokesčių (importo skola) arba eksporto muitų ir mokesčių (eksporto skola) sumą; 23) skolininkas – asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei; 24) muitinis tikrinimas – prekių tikrinimas, dokumentų atitikties ir galiojimo, įmonių apskaitos ir kitų dokumentų, transporto priemonių, asmenų (keleivių) bei jų gabenamo bagažo ir kitų daiktų tikrinimas, tyrimai ir kiti panašūs muitinės veiksmai, atliekami norint įsitikinti, ar laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsako muitinė; 25) muitinės formalumai – asmens ir muitinės privalomos atlikti operacijos, reikalingos užtikrinti įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsako muitinė, laikymąsi; 26) muitinės sankcionuoti veiksmai – šie veiksmai, kuriuos asmenys, turėdami muitinės sutikimą, atlieka su muitinės prižiūrimomis prekėmis: a) prekių pateikimas muitinės procedūrai įforminti ir muitinės procedūros vykdymas; b) prekių įvežimas į laisvąją ekonominę zoną arba padėjimas į laisvąjį sandėlį; c) reeksportas; d) prekių sunaikinimas; e) prekių neatlygintinas perdavimas valstybei; 27) muitinės procedūra – šie muitinės sankcionuoti veiksmai: a) išleidimas laisvai cirkuliuoti; b) muitinis tranzitas; c) muitinis sandėliavimas; d) laikinasis įvežimas perdirbti; e) muitinės prižiūrimas perdirbimas; f) laikinasis įvežimas; g) laikinasis išvežimas perdirbti; h) laikinasis išvežimas; i) negrąžinamasis eksportas; 28) muitinės deklaracija – muitinės nustatytos ar muitinei priimtinos formos pareiškimas arba veiksmas, kuriais pasirenkama muitinės procedūra ir pateikiama muitinės reikalaujama informacija apie prekes, reikalinga šiai muitinės procedūrai įforminti; 29) deklarantas – asmuo, pateikiantis muitinės deklaraciją, arba asmuo, kurio vardu ši deklaracija pateikiama; 30) prekių pateikimas muitinei – nustatytos formos pranešimas muitinei apie prekių pristatymą į muitinės įstaigą arba kitą muitinės nustatytą ar muitinei priimtiną vietą jų muitiniam tikrinimui; 31) prekių išleidimas – muitinės veiksmas, kuriuo asmeniui suteikiama teisė atlikti su prekėmis veiksmus, leidžiamus taikant muitinės procedūrą, kuriai įforminti pateiktos prekės; 32) muitinės procedūros vykdytojas – asmuo, atsakingas muitinei už prekėms taikomos muitinės procedūros reikalavimų įvykdymą; 33) garantija – piniginis užstatas arba raštiškas garanto įsipareigojimas atsakyti muitinei, jeigu skolininkas skolos muitinei nesumokės ar šią prievolę įvykdys netinkamai; 34) garantas – Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, įstatymų nustatyta tvarka prisiėmęs atsakomybę dėl kito asmens prievolės sumokėti skolą muitinei įvykdymo, jeigu šis asmuo skolos muitinei nesumokės arba šią prievolę įvykdys netinkamai. II SKYRIUS ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS, SUSIJUSIOS SU KODEKSO NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMU 3 straipsnis. Atstovavimas 1. Atsižvelgiant į šio kodekso 63 straipsnio 2 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali įgalinti kitą asmenį atstovauti jam muitinėje įforminant prekių laikinąjį saugojimą, muitinės procedūrą ar kitą muitinės sankcionuotą veiksmą. 2. Atstovas turi būti Lietuvos Respublikos asmuo, šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs teisę atstovauti kitiems asmenims, deklaruodamas prekes muitinei ir pateikdamas jas muitiniam įforminimui (muitinės tarpininkas), išskyrus atvejus, nurodytus šio kodekso 63 straipsnio 4 dalyje. 3. Atstovas privalo pareikšti muitinei, kad atstovauja kitam asmeniui, ir pateikti visus jo įgalinimą patvirtinančius dokumentus. 4 straipsnis. Sprendimai 1. Asmuo, prašantis muitinės priimti sprendimą dėl šio kodekso, taip pat kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, taikymo, turi pateikti muitinei jos reikalaujamą informaciją ir dokumentus, reikalingus sprendimui priimti. 2. Kai prašymas pateikiamas raštu, sprendimas turi būti priimamas ne vėliau kaip per 8 darbo dienas, jeigu įstatymai ir kiti teisės aktai nenustato kito termino. Jeigu sprendimui priimti būtina papildoma informacija, kuriai gauti reikalinga ekspertizė, tyrimas, komercinės ir ūkinės veiklos patikrinimas, kreipimasis į kitas valstybės institucijas ar panašūs veiksmai, tai sprendimas turi būti priimamas ne vėliau kaip per 30 darbo dienų. Muitinė išimties tvarka gali pratęsti prašymo nagrinėjimo laikotarpį, bet ne daugiau kaip 10 darbo dienų. Apie sprendimą arba prašymo nagrinėjimo laikotarpio pratęsimą pareiškėjui pranešama raštu. Priimtus sprendimus muitinė nedelsdama įgyvendina. 3. Raštu išdėstytame muitinės sprendime, kuriuo prašymas atmetamas arba kuris yra nepalankus pareiškėjui, turi būti nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai ir asmens teisė jį apskųsti vadovaujantis šio kodekso 226 straipsnio nuostatomis. 4. Asmeniui palankus sprendimas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu jis priimtas remiantis netikslia arba neišsamia informacija, apie kurios netikslumą arba neišsamumą pareiškėjas žinojo arba turėjo žinoti, ir jeigu toks sprendimas negalėjo būti priimtas remiantis tikslia ir išsamia informacija. Sprendimas netenka galios nuo jo pripažinimo negaliojančiu. Apie sprendimo pripažinimą negaliojančiu pranešama raštu asmeniui, kuris buvo informuotas apie sprendimą. 5. Asmeniui palankaus sprendimo galiojimas gali būti sustabdytas arba pakeistas pasikeitus sąlygoms, kurioms esant jis buvo priimtas, arba pareiškėjui nevykdant su priimtu sprendimu susijusių prievolių. Apie sprendimo galiojimo sustabdymą arba jo pakeitimą raštu pranešama asmeniui, kuris buvo informuotas apie sprendimą. Sprendimo galiojimo sustabdymas arba pakeitimas įsigalioja nuo pranešimo apie tai pareiškėjui, jeigu muitinė nenustato kito termino. 5 straipsnis. Informavimas 1. Kiekvienas asmuo turi teisę prašyti muitinės pateikti informaciją, kaip taikomas šis kodeksas, taip pat kiti teisės aktai, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė. Toks prašymas gali būti nepatenkinamas, jeigu jis nėra susijęs su konkrečia pareiškėjo atlikta arba numatoma atlikti importo, eksporto arba tranzito operacija. 2. Informacija pareiškėjui teikiama nemokamai, tačiau kai informacijos pateikimas susijęs su tam tikromis muitinės išlaidomis – prekių ekspertize arba analize, jų grąžinimu pareiškėjui paštu, informacijos paieška, dokumentų kopijavimu ir pan., – pareiškėjas privalo Muitinės departamento nustatyta tvarka šias išlaidas atlyginti. 6 straipsnis. Tikrinimas Muitinė turi teisę vadovaudamasi įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis atlikti muitinį tikrinimą, kad būtų užtikrintas šio kodekso, taip pat kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, vykdymas, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ir tarptautinės sutartys nenustato ko kita. 7 straipsnis. Informacijos pateikimas muitinei Įgyvendinant šio kodekso, taip pat kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, nuostatas, kiekvienas asmuo, susijęs su importo, eksporto arba tranzito operacijomis, privalo muitinės reikalavimu pateikti visą informaciją ir turimus dokumentus, susijusius su nurodytomis importo, eksporto arba tranzito operacijomis. 8 straipsnis. Informacijos apsauga Visa konfidenciali arba konfidencialiai pateikta informacija laikoma tarnybine paslaptimi. Muitinė neturi teisės jos atskleisti be tiesioginio informacijos pateikėjo – asmens arba valstybės institucijos – sutikimo. Informacija pateikiama nustatyta tvarka, jeigu muitinė turi teisę arba privalo ją pateikti vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais. 9 straipsnis. Informacijos saugojimas Asmenys, susiję su importo, eksporto arba tranzito operacijomis, privalo saugoti šio kodekso 7 straipsnyje nurodytus dokumentus ir informaciją, neatsižvelgdami į jos laikmenas, kaip apskaitos dokumentus įstatymų nustatyta tvarka, bet ne trumpiau kaip 3 kalendorinius metus. Šis 3 kalendorinių metų laikotarpis skaičiuojamas nuo metų, per kuriuos prekės nustojo būti muitinės priežiūros objektu, pabaigos. II DALIS MUITINĖ IR JOS FUNKCIJOS III SKYRIUS MUITINĖ IR JOS FUNKCIJOS 10 straipsnis. Muitinės struktūra Muitinę sudaro: 1) Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas); 2) teritorinės muitinės ir muitinės postai; 3) kitos muitinės įstaigos. 11 straipsnis. Muitinės veiklos teisinis pagrindas Muitinė savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo kodeksu, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Muitinės departamento nuostatais bei kitais jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. 12 straipsnis. Muitinės departamentas, jo funkcijos ir teisės 1. Muitinės departamentas yra muitinės veiklai vadovaujanti valstybės institucija, veikianti prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jai atskaitinga. Muitinės departamentas yra juridinis asmuo, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu. 2. Muitinės departamentui vadovauja Muitinės departamento direktorius. Jį skiria ir atleidžia finansų ministras. Muitinės departamento direktoriaus pavaduotojus skiria ir atleidžia Muitinės departamento direktorius. 3. Muitinės departamento struktūrą nustato Muitinės departamento direktorius, suderinęs su finansų ministru. 4. Muitinės departamentas vykdo šias funkcijas: 1) suderinęs su Finansų ministerija, steigia, reorganizuoja ir likviduoja teritorines muitines bei muitinės postus ir nustato teritorinių muitinių veiklos zonas; 2) vadovauja teritorinėms muitinėms ir derina jų veiklą; 3) organizuoja muitinės įstaigų veiklos apskaitą ir vykdo šios veiklos kontrolę; 4) organizuoja, kontroliuoja importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą, importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą, teikia pasiūlymus, kaip taikyti ekonomines ir administracines importo, eksporto bei tranzito reguliavimo priemones; 5) tvarko kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą, renka ir apdoroja importo, eksporto bei tranzito statistinius duomenis, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia juos atitinkamoms valstybės institucijoms; 6) šio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia asmenims informaciją apie įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, taikymą; 7) nagrinėja asmenų prašymus bei skundus dėl muitinės įstaigų bei jų pareigūnų veiksmų, imasi priemonių nustatytiems trūkumams bei pažeidimams pašalinti ir kaltiems asmenims nubausti; 8) organizuoja ir vykdo įstatymų bei kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą; 9) taikydamas Operatyvinės veiklos įstatymo nustatytus operatyvinės veiklos metodus bei naudodamas operatyvinės veiklos priemones, imasi priemonių kontrabandos faktams nustatyti; 10) jei yra kontrabandos požymių, iškelia baudžiamąsias bylas ir Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka atlieka kvotą baudžiamosiose bylose dėl kontrabandos; 11) sprendžia muitinės veiklos organizavimo, kadrų atrankos, muitinės darbuotojų profesinio rengimo, ūkinius ir administracinius klausimus; 12) suderinęs su Finansų ministerija, steigia muitinės mokymo įstaigas, laboratorijas, informacijos centrus, kitas muitinės įstaigas, muitinės sandėlius, taip pat įmones ir organizacijas, reikalingas muitinės veiklai užtikrinti; 13) teikia pasiūlymus dėl muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų rengimo ir tobulinimo Vyriausybei, Finansų ministerijai, kitoms valstybės institucijoms, rengia nurodytų teisės aktų projektus ir pagal savo kompetenciją juos tvirtina; 14) užtikrina, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse prisiimtų muitinės srities įsipareigojimų, dalyvauja rengiant šių sutarčių projektus, palaiko ryšius su atitinkamomis kitų valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis; 15) vykdo kitą veiklą, reikalingą muitinės įstaigų funkcijoms įgyvendinti. 5. Muitinės departamentas, vykdydamas savo funkcijas, turi teisę: 1) nustatyta tvarka teikti valstybės institucijoms pasiūlymus ir gauti iš jų informaciją bei išaiškinimus, kaip taikyti įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė; 2) pagal savo kompetenciją tikrinti, kaip valstybės institucijos, kiti Lietuvos Respublikos ūkio subjektai vykdo įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, taip pat reikalauti pašalinti priežastis, sudarančias galimybių juos pažeisti; 3) duoti asmenims privalomus nurodymus pašalinti įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, nustatyta tvarka kreiptis į įgaliotas valstybės institucijas dėl pažeidimus padariusių Lietuvos Respublikos ūkio subjektų veiklos apribojimo; 4) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atlikti Lietuvos Respublikos ūkio subjektų komercinės ir ūkinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės patikrinimus, susijusius su šių subjektų atliekamomis muitinės procedūromis; 5) naudotis kitomis šiame kodekse ir kituose teisės aktuose suteiktomis teisėmis. 6. Muitinės departamento uždavinius, funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką detaliai reglamentuoja Muitinės departamento nuostatai. Juos tvirtina finansų ministras. 13 straipsnis. Teritorinė muitinė, jos funkcijos ir teisės 1. Teritorinė muitinė yra muitinės įstaiga, veikianti Muitinės departamento nustatytoje veiklos zonoje. Teritorinė muitinė yra juridinis asmuo. 2. Teritorinei muitinei vadovauja teritorinės muitinės viršininkas, kurį skiria ir atleidžia Muitinės departamento direktorius. 3. Teritorinė muitinė vykdo šias funkcijas: 1) vadovauja jos veiklos zonoje įsteigtiems muitinės postams, derina ir kontroliuoja jų veiklą; 2) atsako už muitinės priežiūros priemonių įgyvendinimą, importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą; 3) vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą; 4) taikydama Operatyvinės veiklos įstatymo nustatytus operatyvinės veiklos metodus bei naudodama operatyvinės veiklos priemones, siekia nustatyti kontrabandos faktus; 5) jei yra kontrabandos požymių, iškelia baudžiamąsias bylas ir Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka atlieka kvotą baudžiamosiose bylose dėl kontrabandos; 6) renka ir apdoroja importo, eksporto bei tranzito statistinius duomenis, nustatyta tvarka teikia juos Muitinės departamentui; 7) vykdo kitas Muitinės departamento jai pavestas užduotis. 4. Teritorinė muitinė, vykdydama savo funkcijas, turi teisę: 1) nustatyta tvarka teikti Muitinės departamentui pasiūlymus ir gauti iš jo informaciją bei išaiškinimus, kaip taikyti įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė; 2) Muitinės departamento pavedimu patikrinti, kaip valstybės institucijos, kiti Lietuvos Respublikos ūkio subjektai vykdo įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, reikalauti pašalinti priežastis, sudarančias galimybių juos pažeisti; 3) teikti privalomus nurodymus pašalinti įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, kreiptis į Muitinės departamentą dėl pažeidimus padariusių Lietuvos Respublikos ūkio subjektų veiklos apribojimo; 4) šio kodekso taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka atlikti Lietuvos Respublikos ūkio subjektų komercinės ir ūkinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės patikrinimus, susijusius su šių subjektų atliekamomis muitinės procedūromis; 5) ne ginčo tvarka iš skolininko sąskaitų banke išieškoti skolą muitinei, su ja susijusias baudas ir (arba) delspinigius; 6) remiantis Mokesčių administravimo įstatymu, areštuoti skolininko turtą bei sąskaitas banke, jeigu mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėti (nepervesti) mokesčiai; 7) naudotis kitomis šiame kodekse ir kituose teisės aktuose suteiktomis teisėmis. 14 straipsnis. Muitinės postai ir jų funkcijos 1. Muitinės postas yra teritorinės muitinės padalinys, veikiantis Muitinės departamento nustatytoje vietoje. Muitinės postai steigiami valstybės sienos perėjimo vietose, geležinkelio stotyse, tarptautiniuose jūrų, upių bei oro uostuose, taip pat kitose Muitinės departamento nustatytose vietose atsižvelgiant į asmenų, transporto priemonių ir prekių srautus bei jų muitinio tikrinimo galimybes. 2. Muitinės postui vadovauja muitinės posto viršininkas, kurį skiria ir atleidžia Muitinės departamento direktorius teritorinės muitinės viršininko teikimu. 3. Muitinės postas atsako už jo kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių įgyvendinimą, importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą, taip pat kitų Muitinės departamento arba teritorinės muitinės jam pavestų užduočių vykdymą. 15 straipsnis. Pagalba muitinės įstaigoms 1. Savivaldybės, teisėsaugos bei kitos valstybinės institucijos privalo nedelsdamos pateikti atitinkamoms muitinės įstaigoms visą turimą informaciją apie rengiamus, daromus arba padarytus įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimus, taip pat šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti muitinės atliekamuose Lietuvos Respublikos ūkio subjektų komercinės ir ūkinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės patikrinimuose. 2. Savivaldybės, įmonės, įstaigos ir organizacijos, įskaitant geležinkelio, oro, jūrų, upių ir vamzdynų transporto įstaigas, muitinės sandėlius, laisvuosius sandėlius ir prekių laikinojo saugojimo vietas eksploatuojančias įmones bei laisvųjų ekonominių zonų valdymo bendroves, privalo suteikti muitinės įstaigų veiklai reikalingas patalpas. 16 straipsnis. Muitinės įstaigų pagalba kitoms valstybės institucijoms 1. Muitinės įstaigos privalo nedelsdamos pateikti atitinkamoms teisėsaugos institucijoms visą turimą informaciją apie teisės pažeidimus, kuriuos jos nustato vykdydamos savo funkcijas, jeigu šių pažeidimų prevencija arba tyrimas priklauso šių teisėsaugos institucijų kompetencijai. 2. Pagal šio kodekso 8 straipsnio nuostatas teisėsaugos institucijos ir teismai baudžiamosiose bei administracinėse bylose, taip pat teismai civilinėse bylose turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti muitinės įstaigose saugomą informaciją apie asmenų atliekamas importo, eksporto arba tranzito operacijas. Statistiniai duomenys valstybės institucijoms teikiami Statistikos įstatymo nustatyta tvarka. 17 straipsnis. Muitinės tarptautiniai santykiai ir tarptautinis bendradarbiavimas 1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir savo iniciatyva muitinė pagal savo kompetenciją palaiko ryšius ir bendradarbiauja su atitinkamomis kitų valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis. 2. Muitinė, norėdama nustatyti asmenis, susijusius su neteisėtu narkotikų, psichotropinių, nuodingųjų, radioaktyviųjų medžiagų, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, pinigų, kultūros vertybių gabenimu, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka taiko kontroliuojamojo pristatymo metodą. Taikant šį metodą, leidžiama neteisėtai gabenamas arba įtariamas esant neteisėtai gabenamomis nurodytų prekių siuntas įvežti į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, išvežti iš jos arba gabenti per ją tranzitu, kai muitinė bei kitos teisėsaugos institucijos tai žino ir prižiūri. Kontroliuojamojo pristatymo metodas taikomas tik su generalinio prokuroro sankcija. 18 straipsnis. Muitinės pareigūnai ir tarnautojai 1. Muitinės pareigūnai yra muitinės darbuotojai, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovo funkcijas arba turi administracijos įgalinimus. Muitinės pareigūnų teises ir pareigas, priėmimo į tarnybą, stažavimo, priesaikos, atestacijos, pareiginių laipsnių suteikimo, perkėlimo į kitas pareigas, skatinimo, drausminės atsakomybės, nušalinimo nuo pareigų, atleidimo iš tarnybos, darbo apmokėjimo ir socialinių garantijų tvarką reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas. 2. Muitinės tarnautojai yra muitinės darbuotojai, nevykdantys valdžios atstovo funkcijų ir neturintys administracijos įgalinimų. Muitinės tarnautojams taikomi darbo santykius reglamentuojantys įstatymai. 3. Muitinės pareigūnai ir tarnautojai už neteisėtus veiksmus atsako įstatymų nustatyta tvarka. 4. Muitinės pareigūnų ir tarnautojų veiksmai gali būti apskųsti šio kodekso IX dalyje, taip pat kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. III DALIS VEIKSNIAI, KURIAIS REMIANTIS PREKĖS APMOKESTINAMOS IMPORTO IR EKSPORTO MUITAIS BEI MOKESČIAIS IR TAIKOMI IMPORTO, EKSPORTO BEI TRANZITO DRAUDIMAI IR APRIBOJIMAI IV SKYRIUS MUITŲ TARIFAI, TARIFINIS PREKIŲ KLASIFIKAVIMAS, IMPORTO, EKSPORTO BEI TRANZITO DRAUDIMAI IR APRIBOJIMAI 19 straipsnis. Muitai Muitai yra pagal muitų tarifą nustatyti mokesčiai, kuriais apmokestinamos importuojamos ir eksportuojamos prekės. 20 straipsnis. Muitų tarifai 1. Muitų tarifai nustatomi vadovaujantis Muitų tarifų įstatymu. 2. Muitų tarifus sudaro: 1) kombinuotoji muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūra; 2) importo ir eksporto muitų normos, įskaitant lengvatinių muitų (preferencijų) normas. Lengvatinių muitų (preferencijų) normos taikomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis. 21 straipsnis. Muitų tarifų taikymas Jeigu atsižvelgiant į muitų tarifų struktūrą iš tam tikrų šalių arba jų grupių kilusioms prekėms taikomi mažesni muitai, įskaitant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytus lengvatinius muitus (preferencijas), kartu su muitinės deklaracija turi būti pateikti dokumentai, įrodantys tokių muitų taikymą sąlygojančią prekių kilmę. 22 straipsnis. Tarifinis prekių klasifikavimas Tarifiniu prekių klasifikavimu laikomas nustatymas kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros subpozicijos, kurioje šios prekės turi būti klasifikuojamos vadovaujantis nurodytos nomenklatūros taikymo taisyklėmis. 23 straipsnis.       Kiti importo ir eksporto mokesčiai, importo, eksporto bei tranzito draudimai ir apribojimai 1. Importuojamos ir eksportuojamos prekės taip pat apmokestinamos kitais importo ir eksporto mokesčiais, kurie nustatomi ir taikomi vadovaujantis Akcizų, Pridėtinės vertės mokesčio ir kitais mokesčių įstatymais. 2. Importo, eksporto bei tranzito draudimai ir apribojimai nustatomi ir taikomi vadovaujantis įstatymais bei kitais teisės aktais. V SKYRIUS PREKIŲ KILMĖ PIRMASIS SKIRSNIS ĮPRASTINĖ (NEPREFERENCINĖ) PREKIŲ KILMĖ 24 straipsnis. Įprastinės (nepreferencinės) prekių kilmės nustatymas Įprastinė (nepreferencinė) prekių kilmė nustatoma: 1) taikant muitų tarifus, išskyrus Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytus lengvatinius muitus (preferencijas); 2) taikant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus importo ir eksporto draudimus bei apribojimus, susijusius su prekių kilme; 3) įforminant ir išduodant prekių kilmės sertifikatus. 25 straipsnis. Prekių kilmės šalis. Prekės, išgautos ir pagamintos vienoje šalyje 1. Prekių kilmės šalimi laikoma ta šalis, kurioje prekės yra išgautos, pagamintos arba išgautos ir pagamintos. 2. Prekėmis, išgautomis ir pagamintomis vienoje šalyje, laikomos šios prekės: 1) šalies teritorijoje išgautos mineralinės ir organinės medžiagos, dujos ir kitos naudingosios iškasenos; 2) šalyje išaugę augalinės kilmės produktai; 3) šalyje gimę ir užaugę gyvūnai; 4) produktai, pagaminti iš šalyje užaugusių gyvūnų; 5) produktai, pagaminti iš šalyje sumedžiotų ar sužvejotų gyvūnų; 6) jūrų žūklės ir kiti jūros verslų produktai, laivų, registruotų toje šalyje ir plaukiojančių su tos šalies vėliava, sugauti arba išgauti jūroje, kuri neįeina į šalies teritorinius vandenis; 7) produktai, išgauti arba pagaminti plaukiojančiose įmonėse iš tos šalies kilmės prekių, nurodytų šios dalies 6 punkte, jeigu šios plaukiojančios įmonės registruotos toje šalyje ir plaukioja su tos šalies vėliava; 8) produktai, išgauti iš jūros dugno ar podugnio, esančio už teritorinių vandenų ribų, jeigu ta šalis turi išimtines teises eksploatuoti šį jūros dugną ar podugnį; 9) gamybos proceso metu susidariusios atliekos ir laužas bei naudoti gaminiai, surinkti toje šalyje ir tinkami tiktai žaliavoms regeneruoti; 10) prekės, pagamintos ar pradėtos gaminti toje šalyje vien tik iš šios straipsnio dalies 1-9 punktuose nurodytų produktų arba jų darinių. 26 straipsnis. Prekės, pagamintos šalyje 1. Jeigu prekės buvo gaminamos ne vienoje šalyje, prekių kilmės šalimi laikoma ta šalis, kurioje buvo atliekamas baigiamasis, svarbus perdirbimo arba apdorojimo procesas tam tikslui įrengtose gamybinėse patalpose, ir jei perdirbimo arba apdorojimo proceso metu pagaminama kita prekė arba atliekamas svarbus tos prekės gamybos etapas. 2. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai nustato kriterijus, pagal kuriuos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prekės pripažįstamos kitomis arba tam tikras jų gamybos etapas – svarbiu. 27 straipsnis. Prekių kilmę įrodančių dokumentų pateikimas Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais muitinei turi būti pateikti prekių kilmę įrodantys dokumentai, o jei kyla abejonių, – taip pat ir kita informacija, reikalinga prekių kilmei nustatyti ar patikrinti. ANTRASIS SKIRSNIS LENGVATINĖ (PREFERENCINĖ) PREKIŲ KILMĖ 28 straipsnis. Lengvatinės (preferencinės) prekių kilmės nustatymas Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytos lengvatinės (preferencinės) prekių kilmės nustatymo taisyklės apibrėžia sąlygas, kurias įvykdžius prekėms taikomi lengvatiniai muitai. VI SKYRIUS PREKIŲ MUITINIS ĮVERTINIMAS 29 straipsnis. Prekių muitinio įvertinimo tvarkos taikymas Šiame skyriuje nustatyta prekių muitinio įvertinimo tvarka vadovaujamasi taikant muitų tarifą, kitus importo mokesčius, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus importo draudimus bei apribojimus, susijusius su prekių verte. 30 straipsnis. Sandorio vertės metodo taikymas 1. Importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, t. y. pinigų suma, sumokėta arba priklausanti sumokėti už prekes, parduotas eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, prireikus patikslinta vadovaujantis šio kodekso 33 ir 34 straipsnio nuostatomis. Sandorio vertė nelaikoma prekių muitine verte, jeigu: 1) pirkėjui taikomi disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai, išskyrus: a) nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų; b) ribojančius prekių perpardavimo geografinę sritį; arba c) neturinčius didelės įtakos prekių vertei; 2) prekių pardavimui arba jų kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti; 3) tam tikra dalis pajamų, gautų pirkėjui toliau perparduodant, naudojant prekes ar kitaip jomis disponuojant, tiesiogiai arba netiesiogiai tenka pardavėjui, išskyrus atvejus, kai pagal šio kodekso 33 straipsnio nuostatas prekių pardavimo sandorio vertė gali būti patikslinta; 4) pirkėjas ir pardavėjas yra tarpusavyje susiję, išskyrus atvejus, kai net pirkėjui ir pardavėjui esant tarpusavyje susijusiems prekių pardavimo sandorio vertė gali būti laikoma prekių muitine verte remiantis šio straipsnio 2-5 dalių nuostatomis. 2. Nustatant, ar sandorio vertė gali būti laikoma prekių muitine verte pagal šio straipsnio 1 dalį, faktas, kad pirkėjas ir pardavėjas yra tarpusavyje susiję, nelaikomas pakankamu pripažįstant sandorio vertę netinkama prekių muitiniam įvertinimui. Jeigu įvertinus prekių pardavimo aplinkybes nustatoma, kad pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio ryšys neturėjo įtakos kainai, sandorio vertė pripažįstama tinkama prekių muitiniam įvertinimui. Jeigu muitinė, remdamasi deklaranto pateikta ar kitu būdu gauta informacija, turi pagrindo manyti, kad pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio ryšys turėjo įtakos kainai, deklarantas raštu informuojamas apie tokio sprendimo motyvus ir jam suteikiama galimybė pateikti muitinei išdėstytų motyvų įvertinimą. 3. Kai pirkėjas ir pardavėjas yra tarpusavyje susiję, sandorio vertė pripažįstama tinkama ir prekių muitinis įvertinimas atliekamas vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu deklarantas parodo, kad ši vertė beveik nesiskiria nuo maždaug tuo pačiu metu (bet ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau arba vėliau) nustatytos: 1) tapačių arba panašių prekių pardavimo eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją sandorio vertės, kai pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję; 2) tapačių arba panašių prekių muitinės vertės, nustatytos vadovaujantis šio kodekso 31 straipsnio 2 dalies 3 punktu; 3) tapačių arba panašių prekių muitinės vertės, nustatytos vadovaujantis šio kodekso 31 straipsnio 2 dalies 4 punktu. 4. Pagal šio straipsnio 3 dalį atliekant palyginimus, atsižvelgiama į deklaranto nurodytus prekybos sąlygų ir parduodamų prekių kiekio skirtumus, šio kodekso 33 straipsnyje išvardytas prekių vertės sudėtines dalis, taip pat į pardavėjo išlaidas, kai prekės parduodamos su juo nesusijusiam pirkėjui, jeigu šių išlaidų pardavėjas neturi parduodamas prekes su juo susijusiam pirkėjui. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti įvertinimai atliekami deklaranto pageidavimu ir tik prekių vertės palyginimo tikslais. Remiantis nurodytos dalies nuostatomis, negali būti nustatyta prekių vertė, naudojama muitiniam įvertinimui vietoj sandorio vertės. 6. Sumokėta arba priklausančia sumokėti pinigų suma laikomi visi pirkėjo įvykdyti ar priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes. Į šią sumą įskaitomi visi įvykdyti ar priklausantys įvykdyti pirkėjo mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo nurodymu kitiems asmenims, esantys importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga. Mokama gali būti tiesiogiai ir netiesiogiai, pervedant pinigus, pateikiant akredityvus arba perduodant kitus vertybinius popierius. 7. Pirkėjo veikla (įskaitant prekių paklausos tyrimą), kuri vykdoma savo sąskaita, nėra laikoma netiesioginiu apmokėjimu pardavėjui, išskyrus šio kodekso 33 straipsnyje nurodytas išlaidas, kurias įvertinant gali būti patikslinama prekių muitinė vertė. Nustatant importuotų prekių muitinę vertę, nurodytos pirkėjo veiklos išlaidos nėra pridedamos prie sumokėtos arba priklausančios sumokėti pinigų sumos, net jeigu šią veiklą galima laikyti vykdoma pardavėjo naudai arba jeigu ji vykdoma pagal sutartį su pardavėju. 8. Nustatant prekių muitinę vertę, pirkėjas ir pardavėjas laikomi tarpusavyje susijusiais tik tais atvejais, jei: 1) vienas iš jų yra kito asmens verslo vadovas arba darbuotojas; 2) jie yra juridiškai pripažįstami verslo partneriais; 3) jie yra darbdavys ir darbuotojas; 4) bet kuris asmuo yra tiesioginis arba netiesioginis abiejų šių asmenų 5 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų su balso teise savininkas, valdytojas arba disponuotojas; 5) vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdo kitą; 6) abu šie asmenys yra tiesiogiai arba netiesiogiai valdomi trečiojo asmens; 7) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai valdo trečiąjį asmenį; 8) jie yra vienos šeimos nariai arba giminės (iki antrosios eilės). 31 straipsnis. Kitų prekių muitinio įvertinimo metodų taikymas 1. Jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis šio kodekso 30 straipsnio nuostatomis, ji turi būti nustatoma nuosekliai taikant šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktus iki punkto, pagal kurį ši vertė gali būti nustatyta. Kito punkto nuostatos gali būti taikomos tiktai tuo atveju, jeigu pagal ankstesnįjį punktą, laikantis šio straipsnio 2 dalyje nustatytos eilės tvarkos, prekių muitinės vertės nustatyti neįmanoma. Deklaranto prašymu šio straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai gali būti taikomi atvirkščia tvarka. 2. Prekių muitine verte, nustatyta vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, laikoma: 1) tapačių prekių pardavimo eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją sandorio vertė. Tapačiomis pripažįstamos prekės turi būti parduotos ir eksportuotos tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu (bet ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau arba vėliau) kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta; 2) panašių prekių pardavimo eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją sandorio vertė. Panašiomis pripažįstamos prekės turi būti parduotos ir eksportuotos tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu (bet ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau arba vėliau) kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta; 3) vertė, nustatyta remiantis prekės vieneto kaina, t. y. pinigų suma, sumokėta arba priklausančia sumokėti už importuotas prekes, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, tapačias arba panašias importuotas prekes, parduodant Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje didžiausią jų kiekį asmenims, nesusijusiems su pardavėjais, tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu, kai buvo importuotos prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, bet ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau arba vėliau; 4) apskaičiuotoji vertė – suma, kurios dėmenys yra šie dydžiai: a) žaliavų, medžiagų ir gamybos arba kitokio importuotų prekių apdorojimo išlaidų vertė; b) pelnas ir bendrosios išlaidos, kurių dydis lygus pelnui ir bendrosioms išlaidoms, paprastai gamintojų nurodomoms parduodant eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekes, kurios yra tos pačios klasės arba rūšies kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta; c) šio kodekso 33 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų išlaidų vertė. 3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo sąlygos ir taisyklės detaliau nustatytos šio kodekso taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose. 32 straipsnis.       Prekių muitinis įvertinimas, kai neįmanoma pritaikyti konkretaus muitinio įvertinimo metodo 1. Jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis šio kodekso 30 ir 31 straipsnių nuostatomis, ši vertė nustatoma remiantis Lietuvos Respublikoje surinktais duomenimis ir naudojant priemones, kurios atitinka Susitarimo dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT, 1994 m.) VII straipsnio taikymo, Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT, 1994 m.) VII straipsnio ir šio skyriaus nuostatų bendruosius principus. 2. Nustatant prekių muitinę vertę pagal šio straipsnio 1 dalį, negalima remtis: 1) Lietuvos Respublikoje pagamintų prekių pardavimo Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje kainomis; 2) sistema, pagal kurią nustatant prekių muitinę vertę pasirenkama didesnioji iš dviejų alternatyvių prekių verčių; 3) prekių kainomis šalies, iš kurios prekės eksportuotos, vidaus rinkoje; 4) gamybos išlaidomis, išskyrus tapačių ir panašių prekių apskaičiuotąją vertę, nustatytą vadovaujantis šio kodekso 31 straipsnio 2 dalies 4 punktu; 5) prekių, parduodamų eksportui į kitas šalis, kainomis; 6) minimaliomis muitinėmis vertėmis; 7) sutartinėmis arba fiktyviomis (kontrolinėmis) vertėmis. 33 straipsnis.       Išlaidos, kurios taikant sandorio vertės metodą pridedamos prie pinigų sumos, sumokėtos arba priklausančios sumokėti už importuotas prekes 1. Nustatant prekių muitinę vertę pagal šio kodekso 30 straipsnį, prie pinigų sumos, sumokėtos arba priklausančios sumokėti už importuotas prekes, pridedama: 1) šios pirkėjo išlaidos, jeigu jos nėra įskaitytos į pinigų sumą, sumokėtą arba priklausančią sumokėti už prekes: a) komisiniai ir apmokėjimas tarpininkams (brokeriams), išskyrus pirkimo komisinius; b) talpų, kuriose tiekiamos prekės, vertė, jeigu šias talpas muitinė laiko importuotų prekių neatskiriama dalimi; c) įpakavimo vertė, įskaitant išlaidas įpakavimo medžiagoms ir apmokėjimą už darbą; 2) atitinkamu būdu proporcingai paskirstyta pirkėjo tiesiogiai arba netiesiogiai, nemokamai arba sumažintomis kainomis tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų, susijusių su importuotų prekių gamyba ir pardavimu eksportui, vertė. Šioms prekėms ir paslaugoms priskiriamos (tokiu mastu, kokiu jų vertė neįskaityta į sumokėtą ar priklausančią sumokėti pinigų sumą): a) žaliavos, medžiagos, detalės, komponentai ir panašūs daiktai – sudėtinės importuotų prekių dalys (priklausiniai); b) įrankiai, štampai, formos ir panašūs daiktai, naudoti importuotoms prekėms gaminti; c) pagalbinės žaliavos, medžiagos ir kiti daiktai, sunaudoti gaminant importuotas prekes, d) inžineriniai, projektavimo, meninio apipavidalinimo, dizaino darbai, įskaitant eskizų ir brėžinių paruošimą, atlikti ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje ir būtini importuotų prekių gamybai; 3) mokesčiai už patentus ir licencijas, susiję su prekėmis, kurių muitinė vertė nustatoma. Juos pirkėjas privalo tiesiogiai arba netiesiogiai sumokėti vykdydamas šių prekių pardavimo jam sąlygas (tokiu mastu, kokiu mokesčiai už patentus ir licencijas neįskaityti į sumokėtą ar priklausančią sumokėti pinigų sumą), išskyrus: a) apmokėjimą už teisę tiražuoti importuotas prekes Lietuvos Respublikoje; b) pirkėjo apmokėjimą už teisę perparduoti arba paskirstyti importuotas prekes, jeigu šis apmokėjimas nėra prekių pardavimo eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją sąlyga; 4) tiesiogiai arba netiesiogiai pardavėjui tenkanti pajamų dalis, gauta toliau perparduodant, naudojant importuotas prekes ar kitaip jomis disponuojant; 5) importuotų prekių gabenimo ir draudimo išlaidos (įskaitant su jų gabenimu susijusias importuotų prekių krovimo ir tvarkymo išlaidas), atsiradusios iki jų atgabenimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją. 2. Šiame straipsnyje nurodyti dydžiai pridedami prie sumokėtos arba priklausančios sumokėti pinigų sumos tiktai remiantis objektyviais ir kiekybiškai įvertinamais duomenimis. 3. Nustatant prekių muitinę vertę, prie sumokėtos arba priklausančios sumokėti pinigų sumos nepridedami jokie kiti dydžiai, išskyrus nurodytus šiame straipsnyje. 4. Šiame skyriuje terminu pirkimo komisiniai vadinamas importuotojo atlygis savo agentui už atstovavimą perkant prekes, kurių muitinė vertė nustatoma. 34 straipsnis. Išlaidos, neįskaitomos į prekių muitinę vertę Jeigu nėra įskaitytos į pinigų sumą, sumokėtą arba priklausančią sumokėti už importuotas prekes, į prekių muitinę vertę neįskaitomos šios atskirai nurodytos išlaidos: 1) prekių gabenimo išlaidos, atsiradusios po prekių atgabenimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją; 2) statybos, montažo, surinkimo, priežiūros ar techninės pagalbos išlaidos, atsiradusios po gamyklų įrangos, mašinų, įrengimų ar panašių prekių importavimo; 3) palūkanos, sumokėtos pirkėjo pagal atitinkamą finansinį susitarimą ir susijusios su importuotų prekių pirkimu neatsižvelgiant į tai, ar kreditorius yra pardavėjas, ar kitas asmuo. Finansinis susitarimas turi būti sudarytas raštu ir pirkėjas pareikalautas turi sugebėti įrodyti, kad: a) prekės iš tikrųjų yra parduotos už pinigų sumą, kuri deklaruojama kaip sumokėta ar priklausanti sumokėti; b) nurodyta palūkanų norma neviršija įprastinės tokiems sandoriams toje šalyje tuo metu, kai buvo suteiktas kreditas; 4) apmokėjimas už teisę tiražuoti importuotas prekes Lietuvos Respublikoje; 5) pirkimo komisiniai; 6) importo muitai ir mokesčiai, mokami Lietuvos Respublikoje importuojant arba parduodant tam tikras prekes. 35 straipsnis.       Automatinio duomenų apdorojimo įrangai skirtų laikmenų ir jose esančių duomenų bei programinės įrangos muitinės vertės nustatymas Automatinio duomenų apdorojimo įrangai skirtų laikmenų ir jose esančių duomenų bei programinės įrangos muitinė vertė nustatoma remiantis šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytomis taisyklėmis. 36 straipsnis. Išlaidų, išreikštų užsienio valiuta, perskaičiavimas Jeigu išlaidos, į kurias atsižvelgiama nustatant prekių muitinę vertę, išreikštos užsienio valiuta, jos perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos banko nustatytą oficialų kursą. Jeigu tam tikros užsienio valiutos oficialus kursas nenustatytas, išlaidos perskaičiuojamos litais šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 37 straipsnis. Kitų nuostatų, reglamentuojančių prekių muitinį įvertinimą, taikymas 1. Nustatant muitinę vertę prekių, išleistų laisvai cirkuliuoti po to, kai su jomis buvo atliekami kiti muitinės sankcionuoti veiksmai, šio skyriaus nuostatos taikomos atsižvelgiant į nurodytų prekių muitinį įvertinimą reglamentuojančias šio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas. 2. Nustatant pagal konsignacijos sutartis tiekiamų greitai gendančių prekių muitinę vertę, deklaranto prašymu gali būti taikoma paprastesnė, šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. IV DALIS PREKIŲ ĮVEŽIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ TERITORIJĄ IR VEIKSMAI SU JOMIS IKI MUITINĖS SANKCIONUOTŲ VEIKSMŲ ĮFORMINIMO VII SKYRIUS PREKIŲ ĮVEŽIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ TERITORIJĄ 38 straipsnis. Įvežtų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekių muitinės priežiūra 1. Į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo momento laikomos muitinės prižiūrimomis. Jos gali būti muitinės tikrinamos vadovaujantis šio kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. 2. Lietuvos prekės lieka muitinės prižiūrimos tol, kol joms pripažįstamas Lietuvos prekių statusas. Ne Lietuvos prekės lieka muitinės prižiūrimos tol, kol pakeičiamas jų statusas į Lietuvos prekių statusą, išskyrus prekes, nurodytas šio kodekso 80 straipsnio 1 dalyje, kol jos įvežamos į laisvąją ekonominę zoną, padedamos į laisvąjį sandėlį, reeksportuojamos arba sunaikinamos vadovaujantis šio kodekso 178 straipsnio nuostatomis. 39 straipsnis. Įvežtų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekių gabenimas 1. Į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo, laikydamasis muitinės nustatyto maršruto ir vadovaudamasis muitinės nurodymais, privalo jas nedelsiant pristatyti: 1) į nurodytą muitinės įstaigą arba kitą muitinės nustatytą vietą; 2) į laisvąją ekonominę zoną, jeigu prekės tiesiogiai į ją gabenamos jūra arba oru, taip pat sausuma, nevykstant per kitą Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalį, ir jeigu laisvoji ekonominė zona ribojasi su Lietuvos Respublikos valstybės siena sausumoje. 2. Asmuo, prisiėmęs atsakomybę už įvežtų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekių gabenimą, taip pat atsako už šio straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio ir 45 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymąsi. 3. Prekės, kurios už Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ribų gali būti tikrinamos muitinės pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, traktuojamos taip pat kaip ir prekės, įvežtos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją. 4. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos gali būti netaikomos, jeigu yra įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų turizmo, pasienio susisiekimo, pašto siuntų arba mažaverčių siuntų gabenimo lengvatų ir jeigu sudaromos galimybės įgyvendinti būtinas muitinės priežiūros priemones. 5. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat netaikomos prekėms, kurios laivais arba orlaiviais gabenamos per Lietuvos Respublikos teritorinius vandenis arba oro erdvę, jeigu prekių paskirties jūrų, upių arba oro uostas yra ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje. 40 straipsnis.       Prekių įvežimas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją susidarius ypatingoms aplinkybėms 1. Kai dėl nenumatytų aplinkybių arba nenugalimos jėgos negali būti laikomasi šio kodekso 39 straipsnio 1 dalies nuostatų, asmuo, atsakingas už prekių gabenimą, pats arba per kitą asmenį privalo nedelsdamas informuoti muitinę apie susidariusią situaciją. Jeigu dėl nenumatytų aplinkybių arba nenugalimos jėgos prekės nėra visiškai prarastos, muitinei privalo būti pateikta informacija apie tikslią jų buvimo vietą. 2. Kai dėl nenumatytų aplinkybių arba nenugalimos jėgos laivas arba orlaivis, nurodytas šio kodekso 39 straipsnio 5 dalyje, priverstas įplaukti į Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje esantį uostą arba nusileisti šioje teritorijoje ir negali būti laikomasi šio kodekso 39 straipsnio 1 dalies nuostatų, asmuo, atsakingas už laivo arba orlaivio atvykimą į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, pats arba per kitą asmenį privalo nedelsdamas informuoti muitinę apie susidariusią situaciją. 3. Muitinė nustato priemones, kurių būtina imtis norint užtikrinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prekių arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytų laivais ar orlaiviais gabenamų prekių muitinės priežiūrą. Muitinės nurodymu šios prekės privalo būti nugabentos į muitinės įstaigą arba kitą muitinės nustatytą vietą. VIII SKYRIUS PREKIŲ PATEIKIMAS MUITINEI 41 straipsnis.       Prievolė pateikti muitinei į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtas prekes Prekės, kurios vadovaujantis šio kodekso 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis atgabenamos į muitinės įstaigą arba kitą muitinės nustatytą vietą, privalo būti pateiktos muitinei. Prekes muitinei privalo pateikti asmuo, įvežęs jas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją. 42 straipsnis. Prekės, kurių neprivaloma pateikti muitinei Prekių, įvežtų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, neprivaloma pateikti muitinei tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais. 43 straipsnis. Pateiktų muitinei prekių apžiūra Jei muitinė sutinka, pateiktos muitinei prekės gali būti apžiūrimos, taip pat imami jų pavyzdžiai arba mėginiai, jei tai reikalinga įforminti muitinės sankcionuotiems veiksmams, kuriuos leidžiama atlikti su šiomis prekėmis. Apžiūrėti prekes, imti jų pavyzdžių arba mėginių leidžiama teisę disponuoti prekėmis turinčiam ir pateikusiam prašymą asmeniui arba jo atstovui. IX SKYRIUS BENDROSIOS DEKLARACIJOS PATEIKIMAS, PATEIKTŲ MUITINEI PREKIŲ IŠKROVIMAS IR LAIKINASIS SAUGOJIMAS 44 straipsnis. Bendrosios deklaracijos pateikimas 1. Kartu su prekėmis, pateikiamomis muitinei vadovaujantis šio kodekso 41 straipsnio nuostatomis, turi būti pateikta bendroji deklaracija, išskyrus šio kodekso 46 straipsnyje nustatytus atvejus. 2. Jei muitinė sutinka, bendroji deklaracija gali būti pateikta ne vėliau kaip per 1 darbo dieną skaičiuojant nuo dienos, kada prekės pateiktos muitinei. 45 straipsnis. Bendrosios deklaracijos forma ir asmenys, privalantys ją pateikti 1. Bendroji deklaracija turi būti muitinės nustatyto pavyzdžio (formos). Muitinės nustatyta tvarka vietoj bendrosios deklaracijos gali būti naudojami prekybos, transporto ar kiti dokumentai, kuriuose pateikti duomenys, reikalingi prekėms identifikuoti. 2. Bendrąją deklaraciją privalo pateikti: 1) asmuo, įvežęs prekes į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją; 2) asmuo, kurio įgaliotas veikė šios straipsnio dalies 1 punkte nurodytas asmuo. 46 straipsnis. Atvejai, kada muitinė gali nereikalauti pateikti bendrąją deklaraciją Atsižvelgdama į įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias keleivių gabenamų daiktų ir pašto siuntų įvežimą, muitinė gali nereikalauti pateikti bendrąją deklaraciją, jeigu tai netrukdo taikyti muitinės priežiūros priemones ir jeigu nesibaigus šio kodekso 44 straipsnio 2 dalyje nurodytam laikotarpiui prekės pateikiamos muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti. 47 straipsnis. Prekių iškrovimas 1. Prekės gali būti iškrautos iš jas gabenančių transporto priemonių, įskaitant jų perkrovimą į kitas transporto priemones, tik su muitinės sutikimu ir tik muitinės nustatytose vietose. Muitinės sutikimas nebūtinas, jeigu visos prekės arba jų dalis turi būti nedelsiant iškrauta dėl prekėms kilusio pavojaus. Tokiu atveju apie prekių iškrovimą būtina nedelsiant informuoti muitinę. 2. Tikrindama prekes ir jas gabenančias transporto priemones, muitinė turi teisę bet kuriuo metu pareikalauti iškrauti ir išpakuoti prekes. Prekės iškraunamos ir išpakuojamos joms iškrauti, išpakuoti ir patikrinti tinkamose muitinės nustatytose vietose. 48 straipsnis. Draudimas išgabenti prekes Be muitinės leidimo muitinei pateiktos prekės negali būti išgabentos iš jų buvimo vietos. 49 straipsnis. Muitinės sankcionuotų veiksmų įforminimas Jeigu muitinei pateiktos ne Lietuvos prekės, turi būti įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, kuriuos galima atlikti su šiomis prekėmis. 50 straipsnis. Muitinės sankcionuotų veiksmų įforminimo terminai 1. Jeigu pateikta bendroji deklaracija, muitinės sankcionuoti veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti su prekėmis, turi būti įforminti: 1) per 45 dienas nuo bendrosios deklaracijos pateikimo, jeigu prekės atgabentos jūra; 2) per 20 dienų nuo bendrosios deklaracijos pateikimo, jeigu prekės atgabentos ne jūra. 2. Atsižvelgdama į prekių gabenimo aplinkybes, muitinė turi teisę sutrumpinti arba pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus. Nurodyti terminai gali būti pratęsti iki 90 dienų nuo bendrosios deklaracijos pateikimo, bet ne daugiau, negu būtina atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes. 51 straipsnis. Laikinai saugomos prekės Kol nėra įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai su muitinei pateiktomis prekėmis, jos laikomos laikinai saugomomis prekėmis. 52 straipsnis. Laikinai saugomų prekių laikymas 1. Laikinai saugomos prekės gali būti laikomos tiktai muitinės nustatytose vietose, laikantis muitinės nustatytų sąlygų. 2. Muitinė turi teisę reikalauti, kad asmuo, laikantis laikinai saugomas prekes, pateiktų garantiją, reikalingą užtikrinti remiantis šio kodekso 187 arba 188 straipsnių nuostatomis galinčios atsirasti skolos muitinei atlyginimą. 53 straipsnis. Veiksmai, kuriuos galima atlikti su laikinai saugomomis prekėmis Atsižvelgiant į šio kodekso 43 straipsnio nuostatas, su laikinai saugomomis prekėmis galima atlikti tiktai tokius veiksmus, kurie reikalingi jų nepakitusiai būklei išsaugoti ir nepakeičia prekių išvaizdos bei techninių charakteristikų. 54 straipsnis.       Priemonės, taikomos per nustatytą laiką neįforminus muitinės sankcionuotų veiksmų su laikinai saugomomis prekėmis 1. Muitinė imasi visų būtinų priemonių, įskaitant prekių sulaikymą, konfiskavimą ir realizavimą, jeigu per šio kodekso 50 straipsnyje nustatytą laiką nebuvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai su laikinai saugomomis prekėmis. 2. Muitinė turi teisę nugabenti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas laikinai saugomas prekes į muitinės prižiūrimą vietą ir laikyti joje, kol bus įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai su šiomis prekėmis arba kol jos bus konfiskuotos. Prekės gabenamos ir saugomos jomis disponuojančio asmens sąskaita. 55 straipsnis.       Laikinai saugomų prekių sunaikinimas Šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais, kai dėl šio kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių su muitinei pateiktomis prekėmis negali būti atliekami muitinės sankcionuoti veiksmai, muitinė turi teisę šias prekes sunaikinti. Apie tokį prekių sunaikinimą informuojamas jomis disponuojantis asmuo, kuris privalo apmokėti prekių sunaikinimo išlaidas. 56 straipsnis.       Neteisėtai įvežtos arba norint išvengti muitinės priežiūros nuslėptos prekės 1. Nustačiusi, kad prekės buvo neteisėtai įvežtos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba nuslėptos norint išvengti muitinės priežiūros, muitinė imasi visų įstatymų nustatytų priemonių, įskaitant prekių sulaikymą, konfiskavimą ir realizavimą, kad būtų sureguliuota su tomis prekėmis susijusi situacija. 2. Prekės, neteisėtai įvežtos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba nuslėptos norint išvengti muitinės priežiūros ir neturinčios savininko arba kurių savininkas muitinio tikrinimo metu nežinomas, teismo sprendimu pereina valstybės nuosavybėn pagal muitinės pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus 2 mėnesiams nuo tos dienos, kai nurodytos prekės buvo paimtos į muitinės apskaitą. V DALIS MUITINĖS SANKCIONUOTI VEIKSMAI X SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 57 straipsnis. Teisė atlikti muitinės sankcionuotus veiksmus ir jos apribojimai 1. Su prekėmis, neatsižvelgiant į jų pobūdį ar kiekį, kilmės šalį, išsiuntimo ar paskirties vietą, bet kuriuo metu, laikantis nustatytų sąlygų, gali būti atliekami bet kokie muitinės sankcionuoti veiksmai, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nenustato ko kita. 2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą gali riboti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti draudimai ar apribojimai, pagrįsti valstybės suvereniteto, valstybės saugumo, viešosios tvarkos, visuomenės moralės, žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų, augalų ar aplinkos apsaugos, kultūros paveldo vertybių, privačios ar valstybinės nuosavybės apsaugos reikalavimais. XI SKYRIUS MUITINĖS PROCEDŪROS PIRMASIS SKIRSNIS PREKIŲ PATEIKIMAS MUITINĖS PROCEDŪRAI ĮFORMINTI 58 straipsnis. Prekių deklaravimas pateikiant jas muitinės procedūrai įforminti 1. Visos prekės, pateikiamos kuriai nors muitinės procedūrai įforminti, turi būti deklaruojamos konkrečiai nurodytai muitinės procedūrai. 2. Lietuvos prekės, deklaruotos negrąžinamojo eksporto, laikinojo išvežimo, laikinojo išvežimo perdirbti ar muitinio tranzito procedūroms, yra muitinės prižiūrimos nuo muitinės deklaracijos priėmimo momento iki tol, kol jos išgabenamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos arba sunaikinamos, arba kol muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia. 59 straipsnis. Muitinės įstaigų kompetencija Muitinės įstaigų kompetenciją pagal prekių ir transporto priemonių rūšis, muitinės procedūras, deklarantų ar muitinės procedūros vykdytojų buveinių adresus nustato Muitinės departamentas. 60 straipsnis. Muitinės deklaracijos pateikimo formos Muitinės deklaracija gali būti pateikiama: 1) raštu; 2) žodžiu arba veiksmu, kuriuo asmuo, turintis disponavimo prekėmis teisę, pareiškia savo norą pateikti jas muitinės procedūrai įforminti, jeigu toks muitinės deklaracijos pateikimo būdas gali būti naudojamas vadovaujantis šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka; 3) naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, jeigu toks muitinės deklaracijos pateikimo būdas gali būti naudojamas vadovaujantis šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir šis būtas muitinei yra priimtinas. ANTRASIS SKIRSNIS MUITINĖS DEKLARACIJŲ PATEIKIMAS 61 straipsnis.       Įprastinė (nesupaprastinta) muitinės deklaracijų pateikimo raštu procedūra 1. Raštu pateikiamos muitinės deklaracijos turi būti muitinės nustatyto pavyzdžio (formos). Muitinės deklaracijose būtina nurodyti muitinės procedūrą, kuriai deklaruojamos prekės, ir pateikti šiai muitinės procedūrai įforminti ir atlikti reikalingą informaciją. Muitinės deklaracijos turi būti pasirašytos ir nustatytais atvejais patvirtintos deklaranto antspaudu arba suderinto su muitine pavyzdžio spaudu. Muitinės deklaracijos pildomos ir įforminamos šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Kartu su muitinės deklaracijomis turi būti pateikti visi dokumentai, reikalingi įforminti ir atlikti muitinės procedūrai, kuriai deklaruojamos prekės. 62 straipsnis. Muitinės deklaracijų priėmimas muitiniam tikrinimui Muitinės deklaracijos priimamos muitiniam tikrinimui, jeigu jos atitinka šio …