LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖS K O D E K S A S 1996 m. balandžio 18 d. Nr. I-1292 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas susisteminti šiame kodekse muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir suteikti joms įstatymo galią; pripažindamas, kad išsamaus ir svarbiausių muitinės veiklą reglamentuojančių tarptautinių konvencijų nuostatas atitinkančio Muitinės kodekso priėmimas išreiškia tiek užsienio prekybos subjektų, tiek Lietuvos Respublikos muitinės interesus; suprasdamas, kad viena iš svarbiausių Muitinės kodekso funkcijų yra sudaryti palankias sąlygas verslo ir užsienio prekybos plėtrai; įsitikinęs, kad suteikiant muitinei efektyvias tikslaus šio kodekso nuostatų įgyvendinimo galimybes būtina sukurti palankias sąlygas pasitikėti sąžiningais užsienio prekybos subjektais ir užtikrinti jų teisių apsaugą; pažymėdamas, kad norint sudaryti palankias sąlygas užsienio prekybai, kuri yra gyvybiškai svarbi Lietuvos ūkio raidai, būtina kiek įmanoma supaprastinti ir pagreitinti būtinus muitinės formalumus; atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikai siekiant narystės Europos Sąjungoje būtina laipsniškai priartinti Lietuvos Respublikos įstatymus prie atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų, o muitinės veiklą reglamentuojantys įstatymai pripažinti viena iš prioritetinių tokio teisės aktų suartinimo sričių, priima šį kodeksą. I DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos muitinės kodekso reguliavimo sritis Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas reglamentuoja prekių importo, eksporto ir tranzito tvarką, su ja susijusių muitinės procedūrų atlikimą, importo ir eksporto muitų ir mokesčių, taip pat importo ir eksporto draudimų, apribojimų ir kontrolės priemonių taikymą bei Lietuvos Respublikos muitinės veiklos pagrindus. 2 straipsnis. Sąvokos Šiame kodekse vartojamos sąvokos: 1) asmuo – fizinis arba juridinis asmuo; 2) Lietuvos Respublikos asmuo – Lietuvos Respublikoje gyvenantis ar nuolat gyvenantis fizinis asmuo arba įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įsteigta ir veikianti įmonė, įstaiga ar organizacija; 3) Lietuvos Respublikos ūkio subjektas – Lietuvos Respublikoje įsteigta ir veikianti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri verčiasi komercine, ūkine, finansine, profesine ar panašia veikla; 4) keleivis – neturintis ūkio subjekto statuso fizinis asmuo, nelaikomas gyvenančiu arba nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje, laikinai atvykstantis į Lietuvos Respubliką turizmo, sporto, darbo, profesinių susirinkimų, gydymosi, mokslo bei panašiais tikslais ir iš jos išvykstantis, taip pat vykstantis per Lietuvos Respubliką tranzitu, arba laikomas gyvenančiu ar nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje ir laikinai išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į užsienį turizmo, sporto, darbo, profesinių susirinkimų, gydymosi, mokslo bei panašiais tikslais ir grįžtantis atgal; 5) Lietuvos Respublikos muitų teritorija – Lietuvos Respublikos teritorija, kurią riboja Lietuvos Respublikos muitų siena, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato ką kita; 6) Lietuvos Respublikos muitų siena – Lietuvos Respublikos muitų teritorijos riba, sutampanti su Lietuvos Respublikos valstybės siena, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato ką kita; 7) Lietuvos Respublikos muitinė (toliau – muitinė) – Lietuvos Respublikos valstybės institucija, atsakinga už šio kodekso, jos kompetencijai priskirtų įstatymų bei kitų su importu, eksportu ir tranzitu susijusių teisės aktų įgyvendinimą, importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą; 8) muitinės įstaiga – muitinės struktūrinis padalinys, atsakingas už jo kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių taikymą; 9) muitinės priežiūra – visuma priemonių, kurias muitinė taiko įgyvendindama tuos įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių vykdymą ji atsako; 10) sprendimas – oficialus veiksmas, kuriuo muitinė pareiškia apie šio kodekso ar kitų teisės aktų nuostatų taikymą tam tikru konkrečiu atveju, sukeliantis teisines pasekmes vienam ar keliems asmenims; 11) prekės – bet koks kilnojamasis turtas, galintis būti užsienio prekybos objektu; 12) Lietuvos prekės – prekės, laisvai cirkuliuojančios Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, t. y. prekės, kuriomis gali būti disponuojama Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, netaikant joms muitinės priežiūros priemonių, taip pat muitinės prižiūrimos prekės, kurios dėl ypatingos paskirties visai ar iš dalies neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais; 13) ne Lietuvos prekės – prekės, neturinčios Lietuvos prekių statuso; 14) importas – prekių įvežimas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją; 15) eksportas – prekių išvežimas iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos; 16) reimportas – prekių, anksčiau eksportuotų iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, importas į šią teritoriją; 17) reeksportas – prekių, anksčiau importuotų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, eksportas iš šios teritorijos; 18) tranzitas – ne Lietuvos prekių gabenimas per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją; 19) mokesčio įstatymas – įstatymas, Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurie nustato mokestį ir (arba) apibrėžia su apmokestinimu arba mokesčių lengvatomis susijusius klausimus; 20) importo muitai ir mokesčiai – muitai ir kiti mokesčiai, renkami (sumokami) už importuojamas prekes arba susiję su importu, išskyrus apmokėjimą už suteiktas paslaugas; 21) eksporto muitai ir mokesčiai – muitai ir kiti mokesčiai, renkami (sumokami) už eksportuojamas prekes arba susiję su eksportu, išskyrus apmokėjimą už suteiktas paslaugas; 22) skola muitinei – asmens prievolė sumokėti tam tikrą įstatymų ir kitų teisės aktų už prekes nustatytų importo muitų ir mokesčių (importo skola) arba eksporto muitų ir mokesčių (eksporto skola) sumą; 23) skolininkas – asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei; 24) muitinis tikrinimas – prekių tikrinimas, dokumentų atitikties ir galiojimo, įmonių apskaitos ir kitų dokumentų, transporto priemonių, asmenų (keleivių) bei jų gabenamo bagažo ir kitų daiktų tikrinimas, tyrimai ir kiti panašūs muitinės veiksmai, atliekami norint įsitikinti, ar laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsako muitinė; 25) muitinės formalumai – asmens ir muitinės privalomos atlikti operacijos, reikalingos užtikrinti įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsako muitinė, laikymąsi; 26) muitinės sankcionuoti veiksmai – šie veiksmai, kuriuos asmenys, turėdami muitinės sutikimą, atlieka su muitinės prižiūrimomis prekėmis:

1. a)prekių pateikimas muitinės procedūrai įforminti ir muitinės procedūros vykdymas;
2. b)prekių įvežimas į laisvąją ekonominę zoną arba padėjimas į laisvąjį sandėlį;
3. c)reeksportas;
4. d)prekių sunaikinimas;
5. e)prekių neatlygintinas perdavimas valstybei; 27) muitinės procedūra – šie muitinės sankcionuoti veiksmai:
6. a)išleidimas laisvai cirkuliuoti;
7. b)muitinis tranzitas;
8. c)muitinis sandėliavimas;
9. d)laikinasis įvežimas perdirbti;
10. e)muitinės prižiūrimas perdirbimas;
11. f)laikinasis įvežimas;
12. g)laikinasis išvežimas perdirbti;
13. h)laikinasis išvežimas;
14. i)negrąžinamasis eksportas; 28) muitinės deklaracija – muitinės nustatytos ar muitinei priimtinos formos pareiškimas arba veiksmas, kuriais pasirenkama muitinės procedūra ir pateikiama muitinės reikalaujama informacija apie prekes, reikalinga šiai muitinės procedūrai įforminti; 29) deklarantas – asmuo, pateikiantis muitinės deklaraciją, arba asmuo, kurio vardu ši deklaracija pateikiama; 30) prekių pateikimas muitinei – nustatytos formos pranešimas muitinei apie prekių pristatymą į muitinės įstaigą arba kitą muitinės nustatytą ar muitinei priimtiną vietą jų muitiniam tikrinimui; 31) prekių išleidimas – muitinės veiksmas, kuriuo asmeniui suteikiama teisė atlikti su prekėmis veiksmus, leidžiamus taikant muitinės procedūrą, kuriai įforminti pateiktos prekės; 32) muitinės procedūros vykdytojas – asmuo, atsakingas muitinei už prekėms taikomos muitinės procedūros reikalavimų įvykdymą; 33) garantija – piniginis užstatas arba raštiškas garanto įsipareigojimas atsakyti muitinei, jeigu skolininkas skolos muitinei nesumokės ar šią prievolę įvykdys netinkamai; 34) garantas – Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, įstatymų nustatyta tvarka prisiėmęs atsakomybę dėl kito asmens prievolės sumokėti skolą muitinei įvykdymo, jeigu šis asmuo skolos muitinei nesumokės arba šią prievolę įvykdys netinkamai. II SKYRIUS ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS, SUSIJUSIOS SU KODEKSO NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMU 3 straipsnis. Atstovavimas 1. Atsižvelgiant į šio kodekso 63 straipsnio 2 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali įgalinti kitą asmenį atstovauti jam muitinėje įforminant prekių laikinąjį saugojimą, muitinės procedūrą ar kitą muitinės sankcionuotą veiksmą. 2. Atstovas turi būti Lietuvos Respublikos asmuo, šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs teisę atstovauti kitiems asmenims, deklaruodamas prekes muitinei ir pateikdamas jas muitiniam įforminimui (muitinės tarpininkas), išskyrus atvejus, nurodytus šio kodekso 63 straipsnio 4 dalyje. 3. Atstovas privalo pareikšti muitinei, kad atstovauja kitam asmeniui, ir pateikti visus jo įgalinimą patvirtinančius dokumentus. 4 straipsnis. Sprendimai 1. Asmuo, prašantis muitinės priimti sprendimą dėl šio kodekso, taip pat kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, taikymo, turi pateikti muitinei jos reikalaujamą informaciją ir dokumentus, reikalingus sprendimui priimti. 2. Kai prašymas pateikiamas raštu, sprendimas turi būti priimamas ne vėliau kaip per 8 darbo dienas, jeigu įstatymai ir kiti teisės aktai nenustato kito termino. Jeigu sprendimui priimti būtina papildoma informacija, kuriai gauti reikalinga ekspertizė, tyrimas, komercinės ir ūkinės veiklos patikrinimas, kreipimasis į kitas valstybės institucijas ar panašūs veiksmai, tai sprendimas turi būti priimamas ne vėliau kaip per 30 darbo dienų. Muitinė išimties tvarka gali pratęsti prašymo nagrinėjimo laikotarpį, bet ne daugiau kaip 10 darbo dienų. Apie sprendimą arba prašymo nagrinėjimo laikotarpio pratęsimą pareiškėjui pranešama raštu. Priimtus sprendimus muitinė nedelsdama įgyvendina. 3. Raštu išdėstytame muitinės sprendime, kuriuo prašymas atmetamas arba kuris yra nepalankus pareiškėjui, turi būti nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai ir asmens teisė jį apskųsti vadovaujantis šio kodekso 226 straipsnio nuostatomis. 4. Asmeniui palankus sprendimas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu jis priimtas remiantis netikslia arba neišsamia informacija, apie kurios netikslumą arba neišsamumą pareiškėjas žinojo arba turėjo žinoti, ir jeigu toks sprendimas negalėjo būti priimtas remiantis tikslia ir išsamia informacija. Sprendimas netenka galios nuo jo pripažinimo negaliojančiu. Apie sprendimo pripažinimą negaliojančiu pranešama raštu asmeniui, kuris buvo informuotas apie sprendimą. 5. Asmeniui palankaus sprendimo galiojimas gali būti sustabdytas arba pakeistas pasikeitus sąlygoms, kurioms esant jis buvo priimtas, arba pareiškėjui nevykdant su priimtu sprendimu susijusių prievolių. Apie sprendimo galiojimo sustabdymą arba jo pakeitimą raštu pranešama asmeniui, kuris buvo informuotas apie sprendimą. Sprendimo galiojimo sustabdymas arba pakeitimas įsigalioja nuo pranešimo apie tai pareiškėjui, jeigu muitinė nenustato kito termino. 5 straipsnis. Informavimas 1. Kiekvienas asmuo turi teisę prašyti muitinės pateikti informaciją, kaip taikomas šis kodeksas, taip pat kiti teisės aktai, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė. Toks prašymas gali būti nepatenkinamas, jeigu jis nėra susijęs su konkrečia pareiškėjo atlikta arba numatoma atlikti importo, eksporto arba tranzito operacija. 2. Informacija pareiškėjui teikiama nemokamai, tačiau kai informacijos pateikimas susijęs su tam tikromis muitinės išlaidomis – prekių ekspertize arba analize, jų grąžinimu pareiškėjui paštu, informacijos paieška, dokumentų kopijavimu ir pan., – pareiškėjas privalo Muitinės departamento nustatyta tvarka šias išlaidas atlyginti. 6 straipsnis. Tikrinimas Muitinė turi teisę vadovaudamasi įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis atlikti muitinį tikrinimą, kad būtų užtikrintas šio kodekso, taip pat kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, vykdymas, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ir tarptautinės sutartys nenustato ko kita. 7 straipsnis. Informacijos pateikimas muitinei Įgyvendinant šio kodekso, taip pat kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, nuostatas, kiekvienas asmuo, susijęs su importo, eksporto arba tranzito operacijomis, privalo muitinės reikalavimu pateikti visą informaciją ir turimus dokumentus, susijusius su nurodytomis importo, eksporto arba tranzito operacijomis. 8 straipsnis. Informacijos apsauga Visa konfidenciali arba konfidencialiai pateikta informacija laikoma tarnybine paslaptimi. Muitinė neturi teisės jos atskleisti be tiesioginio informacijos pateikėjo – asmens arba valstybės institucijos – sutikimo. Informacija pateikiama nustatyta tvarka, jeigu muitinė turi teisę arba privalo ją pateikti vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais. 9 straipsnis. Informacijos saugojimas Asmenys, susiję su importo, eksporto arba tranzito operacijomis, privalo saugoti šio kodekso 7 straipsnyje nurodytus dokumentus ir informaciją, neatsižvelgdami į jos laikmenas, kaip apskaitos dokumentus įstatymų nustatyta tvarka, bet ne trumpiau kaip 3 kalendorinius metus. Šis 3 kalendorinių metų laikotarpis skaičiuojamas nuo metų, per kuriuos prekės nustojo būti muitinės priežiūros objektu, pabaigos. II DALIS MUITINĖ IR JOS FUNKCIJOS III SKYRIUS MUITINĖ IR JOS FUNKCIJOS 10 straipsnis. Muitinės struktūra Muitinę sudaro: 1) Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas); 2) teritorinės muitinės ir muitinės postai; 3) kitos muitinės įstaigos. 11 straipsnis. Muitinės veiklos teisinis pagrindas Muitinė savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo kodeksu, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Muitinės departamento nuostatais bei kitais jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. 12 straipsnis. Muitinės departamentas, jo funkcijos ir teisės 1. Muitinės departamentas yra muitinės veiklai vadovaujanti valstybės institucija, veikianti prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jai atskaitinga. Muitinės departamentas yra juridinis asmuo, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu. 2. Muitinės departamentui vadovauja Muitinės departamento direktorius. Jį skiria ir atleidžia finansų ministras. Muitinės departamento direktoriaus pavaduotojus skiria ir atleidžia Muitinės departamento direktorius. 3. Muitinės departamento struktūrą nustato Muitinės departamento direktorius, suderinęs su finansų ministru. 4. Muitinės departamentas vykdo šias funkcijas: 1) suderinęs su Finansų ministerija, steigia, reorganizuoja ir likviduoja teritorines muitines bei muitinės postus ir nustato teritorinių muitinių veiklos zonas; 2) vadovauja teritorinėms muitinėms ir derina jų veiklą; 3) organizuoja muitinės įstaigų veiklos apskaitą ir vykdo šios veiklos kontrolę; 4) organizuoja, kontroliuoja importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą, importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą, teikia pasiūlymus, kaip taikyti ekonomines ir administracines importo, eksporto bei tranzito reguliavimo priemones; 5) tvarko kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą, renka ir apdoroja importo, eksporto bei tranzito statistinius duomenis, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia juos atitinkamoms valstybės institucijoms; 6) šio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia asmenims informaciją apie įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, taikymą; 7) nagrinėja asmenų prašymus bei skundus dėl muitinės įstaigų bei jų pareigūnų veiksmų, imasi priemonių nustatytiems trūkumams bei pažeidimams pašalinti ir kaltiems asmenims nubausti; 8) organizuoja ir vykdo įstatymų bei kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą; 9) taikydamas Operatyvinės veiklos įstatymo nustatytus operatyvinės veiklos metodus bei naudodamas operatyvinės veiklos priemones, imasi priemonių kontrabandos faktams nustatyti; 10) jei yra kontrabandos požymių, iškelia baudžiamąsias bylas ir Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka atlieka kvotą baudžiamosiose bylose dėl kontrabandos; 11) sprendžia muitinės veiklos organizavimo, kadrų atrankos, muitinės darbuotojų profesinio rengimo, ūkinius ir administracinius klausimus; 12) suderinęs su Finansų ministerija, steigia muitinės mokymo įstaigas, laboratorijas, informacijos centrus, kitas muitinės įstaigas, muitinės sandėlius, taip pat įmones ir organizacijas, reikalingas muitinės veiklai užtikrinti; 13) teikia pasiūlymus dėl muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų rengimo ir tobulinimo Vyriausybei, Finansų ministerijai, kitoms valstybės institucijoms, rengia nurodytų teisės aktų projektus ir pagal savo kompetenciją juos tvirtina; 14) užtikrina, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse prisiimtų muitinės srities įsipareigojimų, dalyvauja rengiant šių sutarčių projektus, palaiko ryšius su atitinkamomis kitų valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis; 15) vykdo kitą veiklą, reikalingą muitinės įstaigų funkcijoms įgyvendinti. 5. Muitinės departamentas, vykdydamas savo funkcijas, turi teisę: 1) nustatyta tvarka teikti valstybės institucijoms pasiūlymus ir gauti iš jų informaciją bei išaiškinimus, kaip taikyti įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė; 2) pagal savo kompetenciją tikrinti, kaip valstybės institucijos, kiti Lietuvos Respublikos ūkio subjektai vykdo įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, taip pat reikalauti pašalinti priežastis, sudarančias galimybių juos pažeisti; 3) duoti asmenims privalomus nurodymus pašalinti įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, nustatyta tvarka kreiptis į įgaliotas valstybės institucijas dėl pažeidimus padariusių Lietuvos Respublikos ūkio subjektų veiklos apribojimo; 4) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atlikti Lietuvos Respublikos ūkio subjektų komercinės ir ūkinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės patikrinimus, susijusius su šių subjektų atliekamomis muitinės procedūromis; 5) naudotis kitomis šiame kodekse ir kituose teisės aktuose suteiktomis teisėmis. 6. Muitinės departamento uždavinius, funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką detaliai reglamentuoja Muitinės departamento nuostatai. Juos tvirtina finansų ministras. 13 straipsnis. Teritorinė muitinė, jos funkcijos ir teisės 1. Teritorinė muitinė yra muitinės įstaiga, veikianti Muitinės departamento nustatytoje veiklos zonoje. Teritorinė muitinė yra juridinis asmuo. 2. Teritorinei muitinei vadovauja teritorinės muitinės viršininkas, kurį skiria ir atleidžia Muitinės departamento direktorius. 3. Teritorinė muitinė vykdo šias funkcijas: 1) vadovauja jos veiklos zonoje įsteigtiems muitinės postams, derina ir kontroliuoja jų veiklą; 2) atsako už muitinės priežiūros priemonių įgyvendinimą, importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą; 3) vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą; 4) taikydama Operatyvinės veiklos įstatymo nustatytus operatyvinės veiklos metodus bei naudodama operatyvinės veiklos priemones, siekia nustatyti kontrabandos faktus; 5) jei yra kontrabandos požymių, iškelia baudžiamąsias bylas ir Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka atlieka kvotą baudžiamosiose bylose dėl kontrabandos; 6) renka ir apdoroja importo, eksporto bei tranzito statistinius duomenis, nustatyta tvarka teikia juos Muitinės departamentui; 7) vykdo kitas Muitinės departamento jai pavestas užduotis. 4. Teritorinė muitinė, vykdydama savo funkcijas, turi teisę: 1) nustatyta tvarka teikti Muitinės departamentui pasiūlymus ir gauti iš jo informaciją bei išaiškinimus, kaip taikyti įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė; 2) Muitinės departamento pavedimu patikrinti, kaip valstybės institucijos, kiti Lietuvos Respublikos ūkio subjektai vykdo įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, reikalauti pašalinti priežastis, sudarančias galimybių juos pažeisti; 3) teikti privalomus nurodymus pašalinti įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, kreiptis į Muitinės departamentą dėl pažeidimus padariusių Lietuvos Respublikos ūkio subjektų veiklos apribojimo; 4) šio kodekso taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka atlikti Lietuvos Respublikos ūkio subjektų komercinės ir ūkinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės patikrinimus, susijusius su šių subjektų atliekamomis muitinės procedūromis; 5) ne ginčo tvarka iš skolininko sąskaitų banke išieškoti skolą muitinei, su ja susijusias baudas ir (arba) delspinigius; 6) remiantis Mokesčių administravimo įstatymu, areštuoti skolininko turtą bei sąskaitas banke, jeigu mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėti (nepervesti) mokesčiai; 7) naudotis kitomis šiame kodekse ir kituose teisės aktuose suteiktomis teisėmis. 14 straipsnis. Muitinės postai ir jų funkcijos 1. Muitinės postas yra teritorinės muitinės padalinys, veikiantis Muitinės departamento nustatytoje vietoje. Muitinės postai steigiami valstybės sienos perėjimo vietose, geležinkelio stotyse, tarptautiniuose jūrų, upių bei oro uostuose, taip pat kitose Muitinės departamento nustatytose vietose atsižvelgiant į asmenų, transporto priemonių ir prekių srautus bei jų muitinio tikrinimo galimybes. 2. Muitinės postui vadovauja muitinės posto viršininkas, kurį skiria ir atleidžia Muitinės departamento direktorius teritorinės muitinės viršininko teikimu. 3. Muitinės postas atsako už jo kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių įgyvendinimą, importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą, taip pat kitų Muitinės departamento arba teritorinės muitinės jam pavestų užduočių vykdymą. 15 straipsnis. Pagalba muitinės įstaigoms 1. Savivaldybės, teisėsaugos bei kitos valstybinės institucijos privalo nedelsdamos pateikti atitinkamoms muitinės įstaigoms visą turimą informaciją apie rengiamus, daromus arba padarytus įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimus, taip pat šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti muitinės atliekamuose Lietuvos Respublikos ūkio subjektų komercinės ir ūkinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės patikrinimuose. 2. Savivaldybės, įmonės, įstaigos ir organizacijos, įskaitant geležinkelio, oro, jūrų, upių ir vamzdynų transporto įstaigas, muitinės sandėlius, laisvuosius sandėlius ir prekių laikinojo saugojimo vietas eksploatuojančias įmones bei laisvųjų ekonominių zonų valdymo bendroves, privalo suteikti muitinės įstaigų veiklai reikalingas patalpas. 16 straipsnis. Muitinės įstaigų pagalba kitoms valstybės institucijoms 1. Muitinės įstaigos privalo nedelsdamos pateikti atitinkamoms teisėsaugos institucijoms visą turimą informaciją apie teisės pažeidimus, kuriuos jos nustato vykdydamos savo funkcijas, jeigu šių pažeidimų prevencija arba tyrimas priklauso šių teisėsaugos institucijų kompetencijai. 2. Pagal šio kodekso 8 straipsnio nuostatas teisėsaugos institucijos ir teismai baudžiamosiose bei administracinėse bylose, taip pat teismai civilinėse bylose turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti muitinės įstaigose saugomą informaciją apie asmenų atliekamas importo, eksporto arba tranzito operacijas. Statistiniai duomenys valstybės institucijoms teikiami Statistikos įstatymo nustatyta tvarka. 17 straipsnis. Muitinės tarptautiniai santykiai ir tarptautinis bendradarbiavimas 1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir savo iniciatyva muitinė pagal savo kompetenciją palaiko ryšius ir bendradarbiauja su atitinkamomis kitų valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis. 2. Muitinė, norėdama nustatyti asmenis, susijusius su neteisėtu narkotikų, psichotropinių, nuodingųjų, radioaktyviųjų medžiagų, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, pinigų, kultūros vertybių gabenimu, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka taiko kontroliuojamojo pristatymo metodą. Taikant šį metodą, leidžiama neteisėtai gabenamas arba įtariamas esant neteisėtai gabenamomis nurodytų prekių siuntas įvežti į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, išvežti iš jos arba gabenti per ją tranzitu, kai muitinė bei kitos teisėsaugos institucijos tai žino ir prižiūri. Kontroliuojamojo pristatymo metodas taikomas tik su generalinio prokuroro sankcija. 18 straipsnis. Muitinės pareigūnai ir tarnautojai 1. Muitinės pareigūnai yra muitinės darbuotojai, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovo funkcijas arba turi administracijos įgalinimus. Muitinės pareigūnų teises ir pareigas, priėmimo į tarnybą, stažavimo, priesaikos, atestacijos, pareiginių laipsnių suteikimo, perkėlimo į kitas pareigas, skatinimo, drausminės atsakomybės, nušalinimo nuo pareigų, atleidimo iš tarnybos, darbo apmokėjimo ir socialinių garantijų tvarką reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas. 2. Muitinės tarnautojai yra muitinės darbuotojai, nevykdantys valdžios atstovo funkcijų ir neturintys administracijos įgalinimų. Muitinės tarnautojams taikomi darbo santykius reglamentuojantys įstatymai. 3. Muitinės pareigūnai ir tarnautojai už neteisėtus veiksmus atsako įstatymų nustatyta tvarka. 4. Muitinės pareigūnų ir tarnautojų veiksmai gali būti apskųsti šio kodekso IX dalyje, taip pat kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. III DALIS VEIKSNIAI, KURIAIS REMIANTIS PREKĖS APMOKESTINAMOS IMPORTO IR EKSPORTO MUITAIS BEI MOKESČIAIS IR TAIKOMI IMPORTO, EKSPORTO BEI TRANZITO DRAUDIMAI IR APRIBOJIMAI IV SKYRIUS MUITŲ TARIFAI, TARIFINIS PREKIŲ KLASIFIKAVIMAS, IMPORTO, EKSPORTO BEI TRANZITO DRAUDIMAI IR APRIBOJIMAI 19 straipsnis. Muitai Muitai yra pagal muitų tarifą nustatyti mokesčiai, kuriais apmokestinamos importuojamos ir eksportuojamos prekės. 20 straipsnis. Muitų tarifai 1. Muitų tarifai nustatomi vadovaujantis Muitų tarifų įstatymu. 2. Muitų tarifus sudaro: 1) kombinuotoji muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūra; 2) importo ir eksporto muitų normos, įskaitant lengvatinių muitų (preferencijų) normas. Lengvatinių muitų (preferencijų) normos taikomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis. 21 straipsnis. Muitų tarifų taikymas Jeigu atsižvelgiant į muitų tarifų struktūrą iš tam tikrų šalių arba jų grupių kilusioms prekėms taikomi mažesni muitai, įskaitant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytus lengvatinius muitus (preferencijas), kartu su muitinės deklaracija turi būti pateikti dokumentai, įrodantys tokių muitų taikymą sąlygojančią prekių kilmę. 22 straipsnis. Tarifinis prekių klasifikavimas Tarifiniu prekių klasifikavimu laikomas nustatymas kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros subpozicijos, kurioje šios prekės turi būti klasifikuojamos vadovaujantis nurodytos nomenklatūros taikymo taisyklėmis. 23 straipsnis. Kiti importo ir eksporto mokesčiai, importo, eksporto bei tranzito draudimai ir apribojimai 1. Importuojamos ir eksportuojamos prekės taip pat apmokestinamos kitais importo ir eksporto mokesčiais, kurie nustatomi ir taikomi vadovaujantis Akcizų, Pridėtinės vertės mokesčio ir kitais mokesčių įstatymais. 2. Importo, eksporto bei tranzito draudimai ir apribojimai nustatomi ir taikomi vadovaujantis įstatymais bei kitais teisės aktais. V SKYRIUS PREKIŲ KILMĖ PIRMASIS SKIRSNIS ĮPRASTINĖ (NEPREFERENCINĖ) PREKIŲ KILMĖ 24 straipsnis. Įprastinės (nepreferencinės) prekių kilmės nustatymas Įprastinė (nepreferencinė) prekių kilmė nustatoma: 1) taikant muitų tarifus, išskyrus Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytus lengvatinius muitus (preferencijas); 2) taikant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus importo ir eksporto draudimus bei apribojimus, susijusius su prekių kilme; 3) įforminant ir išduodant prekių kilmės sertifikatus. 25 straipsnis. Prekių kilmės šalis. Prekės, išgautos ir pagamintos vienoje šalyje 1. Prekių kilmės šalimi laikoma ta šalis, kurioje prekės yra išgautos, pagamintos arba išgautos ir pagamintos. 2. Prekėmis, išgautomis ir pagamintomis vienoje šalyje, laikomos šios prekės: 1) šalies teritorijoje išgautos mineralinės ir organinės medžiagos, dujos ir kitos naudingosios iškasenos; 2) šalyje išaugę augalinės kilmės produktai; 3) šalyje gimę ir užaugę gyvūnai; 4) produktai, pagaminti iš šalyje užaugusių gyvūnų; 5) produktai, pagaminti iš šalyje sumedžiotų ar sužvejotų gyvūnų; 6) jūrų žūklės ir kiti jūros verslų produktai, laivų, registruotų toje šalyje ir plaukiojančių su tos šalies vėliava, sugauti arba išgauti jūroje, kuri neįeina į šalies teritorinius vandenis; 7) produktai, išgauti arba pagaminti plaukiojančiose įmonėse iš tos šalies kilmės prekių, nurodytų šios dalies 6 punkte, jeigu šios plaukiojančios įmonės registruotos toje šalyje ir plaukioja su tos šalies vėliava; 8) produktai, išgauti iš jūros dugno ar podugnio, esančio už teritorinių vandenų ribų, jeigu ta šalis turi išimtines teises eksploatuoti šį jūros dugną ar podugnį; 9) gamybos proceso metu susidariusios atliekos ir laužas bei naudoti gaminiai, surinkti toje šalyje ir tinkami tiktai žaliavoms regeneruoti; 10) prekės, pagamintos ar pradėtos gaminti toje šalyje vien tik iš šios straipsnio dalies 1-9 punktuose nurodytų produktų arba jų darinių. 26 straipsnis. Prekės, pagamintos šalyje 1. Jeigu prekės buvo gaminamos ne vienoje šalyje, prekių kilmės šalimi laikoma ta šalis, kurioje buvo atliekamas baigiamasis, svarbus perdirbimo arba apdorojimo procesas tam tikslui įrengtose gamybinėse patalpose, ir jei perdirbimo arba apdorojimo proceso metu pagaminama kita prekė arba atliekamas svarbus tos prekės gamybos etapas. 2. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai nustato kriterijus, pagal kuriuos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prekės pripažįstamos kitomis arba tam tikras jų gamybos etapas – svarbiu. 27 straipsnis. Prekių kilmę įrodančių dokumentų pateikimas Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais muitinei turi būti pateikti prekių kilmę įrodantys dokumentai, o jei kyla abejonių, – taip pat ir kita informacija, reikalinga prekių kilmei nustatyti ar patikrinti. ANTRASIS SKIRSNIS LENGVATINĖ (PREFERENCINĖ) PREKIŲ KILMĖ 28 straipsnis. Lengvatinės (preferencinės) prekių kilmės nustatymas Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytos lengvatinės (preferencinės) prekių kilmės nustatymo taisyklės apibrėžia sąlygas, kurias įvykdžius prekėms taikomi lengvatiniai muitai. VI SKYRIUS PREKIŲ MUITINIS ĮVERTINIMAS 29 straipsnis. Prekių muitinio įvertinimo tvarkos taikymas Šiame skyriuje nustatyta prekių muitinio įvertinimo tvarka vadovaujamasi taikant muitų tarifą, kitus importo mokesčius, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus importo draudimus bei apribojimus, susijusius su prekių verte. 30 straipsnis. Sandorio vertės metodo taikymas 1. Importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, t. y. pinigų suma, sumokėta arba priklausanti sumokėti už prekes, parduotas eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, prireikus patikslinta vadovaujantis šio kodekso 33 ir 34 straipsnio nuostatomis. Sandorio vertė nelaikoma prekių muitine verte, jeigu: 1) pirkėjui taikomi disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai, išskyrus:
15. a)nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų;
16. b)ribojančius prekių perpardavimo geografinę sritį; arba
17. c)neturinčius didelės įtakos prekių vertei; 2) prekių pardavimui arba jų kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti; 3) tam tikra dalis pajamų, gautų pirkėjui toliau perparduodant, naudojant prekes ar kitaip jomis disponuojant, tiesiogiai arba netiesiogiai tenka pardavėjui, išskyrus atvejus, kai pagal šio kodekso 33 straipsnio nuostatas prekių pardavimo sandorio vertė gali būti patikslinta; 4) pirkėjas ir pardavėjas yra tarpusavyje susiję, išskyrus atvejus, kai net pirkėjui ir pardavėjui esant tarpusavyje susijusiems prekių pardavimo sandorio vertė gali būti laikoma prekių muitine verte remiantis šio straipsnio 2-5 dalių nuostatomis. 2. Nustatant, ar sandorio vertė gali būti laikoma prekių muitine verte pagal šio straipsnio 1 dalį, faktas, kad pirkėjas ir pardavėjas yra tarpusavyje susiję, nelaikomas pakankamu pripažįstant sandorio vertę netinkama prekių muitiniam įvertinimui. Jeigu įvertinus prekių pardavimo aplinkybes nustatoma, kad pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio ryšys neturėjo įtakos kainai, sandorio vertė pripažįstama tinkama prekių muitiniam įvertinimui. Jeigu muitinė, remdamasi deklaranto pateikta ar kitu būdu gauta informacija, turi pagrindo manyti, kad pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio ryšys turėjo įtakos kainai, deklarantas raštu informuojamas apie tokio sprendimo motyvus ir jam suteikiama galimybė pateikti muitinei išdėstytų motyvų įvertinimą. 3. Kai pirkėjas ir pardavėjas yra tarpusavyje susiję, sandorio vertė pripažįstama tinkama ir prekių muitinis įvertinimas atliekamas vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu deklarantas parodo, kad ši vertė beveik nesiskiria nuo maždaug tuo pačiu metu (bet ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau arba vėliau) nustatytos: 1) tapačių arba panašių prekių pardavimo eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją sandorio vertės, kai pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję; 2) tapačių arba panašių prekių muitinės vertės, nustatytos vadovaujantis šio kodekso 31 straipsnio 2 dalies 3 punktu; 3) tapačių arba panašių prekių muitinės vertės, nustatytos vadovaujantis šio kodekso 31 straipsnio 2 dalies 4 punktu. 4. Pagal šio straipsnio 3 dalį atliekant palyginimus, atsižvelgiama į deklaranto nurodytus prekybos sąlygų ir parduodamų prekių kiekio skirtumus, šio kodekso 33 straipsnyje išvardytas prekių vertės sudėtines dalis, taip pat į pardavėjo išlaidas, kai prekės parduodamos su juo nesusijusiam pirkėjui, jeigu šių išlaidų pardavėjas neturi parduodamas prekes su juo susijusiam pirkėjui. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti įvertinimai atliekami deklaranto pageidavimu ir tik prekių vertės palyginimo tikslais. Remiantis nurodytos dalies nuostatomis, negali būti nustatyta prekių vertė, naudojama muitiniam įvertinimui vietoj sandorio vertės. 6. Sumokėta arba priklausančia sumokėti pinigų suma laikomi visi pirkėjo įvykdyti ar priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes. Į šią sumą įskaitomi visi įvykdyti ar priklausantys įvykdyti pirkėjo mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo nurodymu kitiems asmenims, esantys importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga. Mokama gali būti tiesiogiai ir netiesiogiai, pervedant pinigus, pateikiant akredityvus arba perduodant kitus vertybinius popierius. 7. Pirkėjo veikla (įskaitant prekių paklausos tyrimą), kuri vykdoma savo sąskaita, nėra laikoma netiesioginiu apmokėjimu pardavėjui, išskyrus šio kodekso 33 straipsnyje nurodytas išlaidas, kurias įvertinant gali būti patikslinama prekių muitinė vertė. Nustatant importuotų prekių muitinę vertę, nurodytos pirkėjo veiklos išlaidos nėra pridedamos prie sumokėtos arba priklausančios sumokėti pinigų sumos, net jeigu šią veiklą galima laikyti vykdoma pardavėjo naudai arba jeigu ji vykdoma pagal sutartį su pardavėju. 8. Nustatant prekių muitinę vertę, pirkėjas ir pardavėjas laikomi tarpusavyje susijusiais tik tais atvejais, jei: 1) vienas iš jų yra kito asmens verslo vadovas arba darbuotojas; 2) jie yra juridiškai pripažįstami verslo partneriais; 3) jie yra darbdavys ir darbuotojas; 4) bet kuris asmuo yra tiesioginis arba netiesioginis abiejų šių asmenų 5 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų su balso teise savininkas, valdytojas arba disponuotojas; 5) vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdo kitą; 6) abu šie asmenys yra tiesiogiai arba netiesiogiai valdomi trečiojo asmens; 7) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai valdo trečiąjį asmenį; 8) jie yra vienos šeimos nariai arba giminės (iki antrosios eilės). 31 straipsnis. Kitų prekių muitinio įvertinimo metodų taikymas 1. Jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis šio kodekso 30 straipsnio nuostatomis, ji turi būti nustatoma nuosekliai taikant šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktus iki punkto, pagal kurį ši vertė gali būti nustatyta. Kito punkto nuostatos gali būti taikomos tiktai tuo atveju, jeigu pagal ankstesnįjį punktą, laikantis šio straipsnio 2 dalyje nustatytos eilės tvarkos, prekių muitinės vertės nustatyti neįmanoma. Deklaranto prašymu šio straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai gali būti taikomi atvirkščia tvarka. 2. Prekių muitine verte, nustatyta vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, laikoma: 1) tapačių prekių pardavimo eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją sandorio vertė. Tapačiomis pripažįstamos prekės turi būti parduotos ir eksportuotos tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu (bet ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau arba vėliau) kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta; 2) panašių prekių pardavimo eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją sandorio vertė. Panašiomis pripažįstamos prekės turi būti parduotos ir eksportuotos tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu (bet ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau arba vėliau) kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta; 3) vertė, nustatyta remiantis prekės vieneto kaina, t. y. pinigų suma, sumokėta arba priklausančia sumokėti už importuotas prekes, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, tapačias arba panašias importuotas prekes, parduodant Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje didžiausią jų kiekį asmenims, nesusijusiems su pardavėjais, tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu, kai buvo importuotos prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, bet ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau arba vėliau; 4) apskaičiuotoji vertė – suma, kurios dėmenys yra šie dydžiai:
18. a)žaliavų, medžiagų ir gamybos arba kitokio importuotų prekių apdorojimo išlaidų vertė;
19. b)pelnas ir bendrosios išlaidos, kurių dydis lygus pelnui ir bendrosioms išlaidoms, paprastai gamintojų nurodomoms parduodant eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekes, kurios yra tos pačios klasės arba rūšies kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta;
20. c)šio kodekso 33 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų išlaidų vertė. 3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo sąlygos ir taisyklės detaliau nustatytos šio kodekso taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose. 32 straipsnis. Prekių muitinis įvertinimas, kai neįmanoma pritaikyti konkretaus muitinio įvertinimo metodo 1. Jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis šio kodekso 30 ir 31 straipsnių nuostatomis, ši vertė nustatoma remiantis Lietuvos Respublikoje surinktais duomenimis ir naudojant priemones, kurios atitinka Susitarimo dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT, 1994 m.) VII straipsnio taikymo, Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT, 1994 m.) VII straipsnio ir šio skyriaus nuostatų bendruosius principus. 2. Nustatant prekių muitinę vertę pagal šio straipsnio 1 dalį, negalima remtis: 1) Lietuvos Respublikoje pagamintų prekių pardavimo Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje kainomis; 2) sistema, pagal kurią nustatant prekių muitinę vertę pasirenkama didesnioji iš dviejų alternatyvių prekių verčių; 3) prekių kainomis šalies, iš kurios prekės eksportuotos, vidaus rinkoje; 4) gamybos išlaidomis, išskyrus tapačių ir panašių prekių apskaičiuotąją vertę, nustatytą vadovaujantis šio kodekso 31 straipsnio 2 dalies 4 punktu; 5) prekių, parduodamų eksportui į kitas šalis, kainomis; 6) minimaliomis muitinėmis vertėmis; 7) sutartinėmis arba fiktyviomis (kontrolinėmis) vertėmis. 33 straipsnis. Išlaidos, kurios taikant sandorio vertės metodą pridedamos prie pinigų sumos, sumokėtos arba priklausančios sumokėti už importuotas prekes 1. Nustatant prekių muitinę vertę pagal šio kodekso 30 straipsnį, prie pinigų sumos, sumokėtos arba priklausančios sumokėti už importuotas prekes, pridedama: 1) šios pirkėjo išlaidos, jeigu jos nėra įskaitytos į pinigų sumą, sumokėtą arba priklausančią sumokėti už prekes:
21. a)komisiniai ir apmokėjimas tarpininkams (brokeriams), išskyrus pirkimo komisinius;
22. b)talpų, kuriose tiekiamos prekės, vertė, jeigu šias talpas muitinė laiko importuotų prekių neatskiriama dalimi;
23. c)įpakavimo vertė, įskaitant išlaidas įpakavimo medžiagoms ir apmokėjimą už darbą; 2) atitinkamu būdu proporcingai paskirstyta pirkėjo tiesiogiai arba netiesiogiai, nemokamai arba sumažintomis kainomis tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų, susijusių su importuotų prekių gamyba ir pardavimu eksportui, vertė. Šioms prekėms ir paslaugoms priskiriamos (tokiu mastu, kokiu jų vertė neįskaityta į sumokėtą ar priklausančią sumokėti pinigų sumą):
24. a)žaliavos, medžiagos, detalės, komponentai ir panašūs daiktai – sudėtinės importuotų prekių dalys (priklausiniai);
25. b)įrankiai, štampai, formos ir panašūs daiktai, naudoti importuotoms prekėms gaminti;
26. c)pagalbinės žaliavos, medžiagos ir kiti daiktai, sunaudoti gaminant importuotas prekes,
27. d)inžineriniai, projektavimo, meninio apipavidalinimo, dizaino darbai, įskaitant eskizų ir brėžinių paruošimą, atlikti ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje ir būtini importuotų prekių gamybai; 3) mokesčiai už patentus ir licencijas, susiję su prekėmis, kurių muitinė vertė nustatoma. Juos pirkėjas privalo tiesiogiai arba netiesiogiai sumokėti vykdydamas šių prekių pardavimo jam sąlygas (tokiu mastu, kokiu mokesčiai už patentus ir licencijas neįskaityti į sumokėtą ar priklausančią sumokėti pinigų sumą), išskyrus:
28. a)apmokėjimą už teisę tiražuoti importuotas prekes Lietuvos Respublikoje;
29. b)pirkėjo apmokėjimą už teisę perparduoti arba paskirstyti importuotas prekes, jeigu šis apmokėjimas nėra prekių pardavimo eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją sąlyga; 4) tiesiogiai arba netiesiogiai pardavėjui tenkanti pajamų dalis, gauta toliau perparduodant, naudojant importuotas prekes ar kitaip jomis disponuojant; 5) importuotų prekių gabenimo ir draudimo išlaidos (įskaitant su jų gabenimu susijusias importuotų prekių krovimo ir tvarkymo išlaidas), atsiradusios iki jų atgabenimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją. 2. Šiame straipsnyje nurodyti dydžiai pridedami prie sumokėtos arba priklausančios sumokėti pinigų sumos tiktai remiantis objektyviais ir kiekybiškai įvertinamais duomenimis. 3. Nustatant prekių muitinę vertę, prie sumokėtos arba priklausančios sumokėti pinigų sumos nepridedami jokie kiti dydžiai, išskyrus nurodytus šiame straipsnyje. 4. Šiame skyriuje terminu pirkimo komisiniai vadinamas importuotojo atlygis savo agentui už atstovavimą perkant prekes, kurių muitinė vertė nustatoma. 34 straipsnis. Išlaidos, neįskaitomos į prekių muitinę vertę Jeigu nėra įskaitytos į pinigų sumą, sumokėtą arba priklausančią sumokėti už importuotas prekes, į prekių muitinę vertę neįskaitomos šios atskirai nurodytos išlaidos: 1) prekių gabenimo išlaidos, atsiradusios po prekių atgabenimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją; 2) statybos, montažo, surinkimo, priežiūros ar techninės pagalbos išlaidos, atsiradusios po gamyklų įrangos, mašinų, įrengimų ar panašių prekių importavimo; 3) palūkanos, sumokėtos pirkėjo pagal atitinkamą finansinį susitarimą ir susijusios su importuotų prekių pirkimu neatsižvelgiant į tai, ar kreditorius yra pardavėjas, ar kitas asmuo. Finansinis susitarimas turi būti sudarytas raštu ir pirkėjas pareikalautas turi sugebėti įrodyti, kad:
30. a)prekės iš tikrųjų yra parduotos už pinigų sumą, kuri deklaruojama kaip sumokėta ar priklausanti sumokėti;
31. b)nurodyta palūkanų norma neviršija įprastinės tokiems sandoriams toje šalyje tuo metu, kai buvo suteiktas kreditas; 4) apmokėjimas už teisę tiražuoti importuotas prekes Lietuvos Respublikoje; 5) pirkimo komisiniai; 6) importo muitai ir mokesčiai, mokami Lietuvos Respublikoje importuojant arba parduodant tam tikras prekes. 35 straipsnis. Automatinio duomenų apdorojimo įrangai skirtų laikmenų ir jose esančių duomenų bei programinės įrangos muitinės vertės nustatymas Automatinio duomenų apdorojimo įrangai skirtų laikmenų ir jose esančių duomenų bei programinės įrangos muitinė vertė nustatoma remiantis šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytomis taisyklėmis. 36 straipsnis. Išlaidų, išreikštų užsienio valiuta, perskaičiavimas Jeigu išlaidos, į kurias atsižvelgiama nustatant prekių muitinę vertę, išreikštos užsienio valiuta, jos perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos banko nustatytą oficialų kursą. Jeigu tam tikros užsienio valiutos oficialus kursas nenustatytas, išlaidos perskaičiuojamos litais šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 37 straipsnis. Kitų nuostatų, reglamentuojančių prekių muitinį įvertinimą, taikymas 1. Nustatant muitinę vertę prekių, išleistų laisvai cirkuliuoti po to, kai su jomis buvo atliekami kiti muitinės sankcionuoti veiksmai, šio skyriaus nuostatos taikomos atsižvelgiant į nurodytų prekių muitinį įvertinimą reglamentuojančias šio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas. 2. Nustatant pagal konsignacijos sutartis tiekiamų greitai gendančių prekių muitinę vertę, deklaranto prašymu gali būti taikoma paprastesnė, šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. IV DALIS PREKIŲ ĮVEŽIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ TERITORIJĄ IR VEIKSMAI SU JOMIS IKI MUITINĖS SANKCIONUOTŲ VEIKSMŲ ĮFORMINIMO VII SKYRIUS PREKIŲ ĮVEŽIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ TERITORIJĄ 38 straipsnis. Įvežtų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekių muitinės priežiūra 1. Į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo momento laikomos muitinės prižiūrimomis. Jos gali būti muitinės tikrinamos vadovaujantis šio kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. 2. Lietuvos prekės lieka muitinės prižiūrimos tol, kol joms pripažįstamas Lietuvos prekių statusas. Ne Lietuvos prekės lieka muitinės prižiūrimos tol, kol pakeičiamas jų statusas į Lietuvos prekių statusą, išskyrus prekes, nurodytas šio kodekso 80 straipsnio 1 dalyje, kol jos įvežamos į laisvąją ekonominę zoną, padedamos į laisvąjį sandėlį, reeksportuojamos arba sunaikinamos vadovaujantis šio kodekso 178 straipsnio nuostatomis. 39 straipsnis. Įvežtų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekių gabenimas 1. Į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo, laikydamasis muitinės nustatyto maršruto ir vadovaudamasis muitinės nurodymais, privalo jas nedelsiant pristatyti: 1) į nurodytą muitinės įstaigą arba kitą muitinės nustatytą vietą; 2) į laisvąją ekonominę zoną, jeigu prekės tiesiogiai į ją gabenamos jūra arba oru, taip pat sausuma, nevykstant per kitą Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalį, ir jeigu laisvoji ekonominė zona ribojasi su Lietuvos Respublikos valstybės siena sausumoje. 2. Asmuo, prisiėmęs atsakomybę už įvežtų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekių gabenimą, taip pat atsako už šio straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio ir 45 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymąsi. 3. Prekės, kurios už Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ribų gali būti tikrinamos muitinės pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, traktuojamos taip pat kaip ir prekės, įvežtos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją. 4. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos gali būti netaikomos, jeigu yra įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų turizmo, pasienio susisiekimo, pašto siuntų arba mažaverčių siuntų gabenimo lengvatų ir jeigu sudaromos galimybės įgyvendinti būtinas muitinės priežiūros priemones. 5. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat netaikomos prekėms, kurios laivais arba orlaiviais gabenamos per Lietuvos Respublikos teritorinius vandenis arba oro erdvę, jeigu prekių paskirties jūrų, upių arba oro uostas yra ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje. 40 straipsnis. Prekių įvežimas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją susidarius ypatingoms aplinkybėms 1. Kai dėl nenumatytų aplinkybių arba nenugalimos jėgos negali būti laikomasi šio kodekso 39 straipsnio 1 dalies nuostatų, asmuo, atsakingas už prekių gabenimą, pats arba per kitą asmenį privalo nedelsdamas informuoti muitinę apie susidariusią situaciją. Jeigu dėl nenumatytų aplinkybių arba nenugalimos jėgos prekės nėra visiškai prarastos, muitinei privalo būti pateikta informacija apie tikslią jų buvimo vietą. 2. Kai dėl nenumatytų aplinkybių arba nenugalimos jėgos laivas arba orlaivis, nurodytas šio kodekso 39 straipsnio 5 dalyje, priverstas įplaukti į Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje esantį uostą arba nusileisti šioje teritorijoje ir negali būti laikomasi šio kodekso 39 straipsnio 1 dalies nuostatų, asmuo, atsakingas už laivo arba orlaivio atvykimą į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, pats arba per kitą asmenį privalo nedelsdamas informuoti muitinę apie susidariusią situaciją. 3. Muitinė nustato priemones, kurių būtina imtis norint užtikrinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prekių arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytų laivais ar orlaiviais gabenamų prekių muitinės priežiūrą. Muitinės nurodymu šios prekės privalo būti nugabentos į muitinės įstaigą arba kitą muitinės nustatytą vietą. VIII SKYRIUS PREKIŲ PATEIKIMAS MUITINEI 41 straipsnis. Prievolė pateikti muitinei į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtas prekes Prekės, kurios vadovaujantis šio kodekso 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis atgabenamos į muitinės įstaigą arba kitą muitinės nustatytą vietą, privalo būti pateiktos muitinei. Prekes muitinei privalo pateikti asmuo, įvežęs jas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją. 42 straipsnis. Prekės, kurių neprivaloma pateikti muitinei Prekių, įvežtų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, neprivaloma pateikti muitinei tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais. 43 straipsnis. Pateiktų muitinei prekių apžiūra Jei muitinė sutinka, pateiktos muitinei prekės gali būti apžiūrimos, taip pat imami jų pavyzdžiai arba mėginiai, jei tai reikalinga įforminti muitinės sankcionuotiems veiksmams, kuriuos leidžiama atlikti su šiomis prekėmis. Apžiūrėti prekes, imti jų pavyzdžių arba mėginių leidžiama teisę disponuoti prekėmis turinčiam ir pateikusiam prašymą asmeniui arba jo atstovui. IX SKYRIUS BENDROSIOS DEKLARACIJOS PATEIKIMAS, PATEIKTŲ MUITINEI PREKIŲ IŠKROVIMAS IR LAIKINASIS SAUGOJIMAS 44 straipsnis. Bendrosios deklaracijos pateikimas 1. Kartu su prekėmis, pateikiamomis muitinei vadovaujantis šio kodekso 41 straipsnio nuostatomis, turi būti pateikta bendroji deklaracija, išskyrus šio kodekso 46 straipsnyje nustatytus atvejus. 2. Jei muitinė sutinka, bendroji deklaracija gali būti pateikta ne vėliau kaip per 1 darbo dieną skaičiuojant nuo dienos, kada prekės pateiktos muitinei. 45 straipsnis. Bendrosios deklaracijos forma ir asmenys, privalantys ją pateikti 1. Bendroji deklaracija turi būti muitinės nustatyto pavyzdžio (formos). Muitinės nustatyta tvarka vietoj bendrosios deklaracijos gali būti naudojami prekybos, transporto ar kiti dokumentai, kuriuose pateikti duomenys, reikalingi prekėms identifikuoti. 2. Bendrąją deklaraciją privalo pateikti: 1) asmuo, įvežęs prekes į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją; 2) asmuo, kurio įgaliotas veikė šios straipsnio dalies 1 punkte nurodytas asmuo. 46 straipsnis. Atvejai, kada muitinė gali nereikalauti pateikti bendrąją deklaraciją Atsižvelgdama į įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias keleivių gabenamų daiktų ir pašto siuntų įvežimą, muitinė gali nereikalauti pateikti bendrąją deklaraciją, jeigu tai netrukdo taikyti muitinės priežiūros priemones ir jeigu nesibaigus šio kodekso 44 straipsnio 2 dalyje nurodytam laikotarpiui prekės pateikiamos muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti. 47 straipsnis. Prekių iškrovimas 1. Prekės gali būti iškrautos iš jas gabenančių transporto priemonių, įskaitant jų perkrovimą į kitas transporto priemones, tik su muitinės sutikimu ir tik muitinės nustatytose vietose. Muitinės sutikimas nebūtinas, jeigu visos prekės arba jų dalis turi būti nedelsiant iškrauta dėl prekėms kilusio pavojaus. Tokiu atveju apie prekių iškrovimą būtina nedelsiant informuoti muitinę. 2. Tikrindama prekes ir jas gabenančias transporto priemones, muitinė turi teisę bet kuriuo metu pareikalauti iškrauti ir išpakuoti prekes. Prekės iškraunamos ir išpakuojamos joms iškrauti, išpakuoti ir patikrinti tinkamose muitinės nustatytose vietose. 48 straipsnis. Draudimas išgabenti prekes Be muitinės leidimo muitinei pateiktos prekės negali būti išgabentos iš jų buvimo vietos. 49 straipsnis. Muitinės sankcionuotų veiksmų įforminimas Jeigu muitinei pateiktos ne Lietuvos prekės, turi būti įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, kuriuos galima atlikti su šiomis prekėmis. 50 straipsnis. Muitinės sankcionuotų veiksmų įforminimo terminai 1. Jeigu pateikta bendroji deklaracija, muitinės sankcionuoti veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti su prekėmis, turi būti įforminti: 1) per 45 dienas nuo bendrosios deklaracijos pateikimo, jeigu prekės atgabentos jūra; 2) per 20 dienų nuo bendrosios deklaracijos pateikimo, jeigu prekės atgabentos ne jūra. 2. Atsižvelgdama į prekių gabenimo aplinkybes, muitinė turi teisę sutrumpinti arba pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus. Nurodyti terminai gali būti pratęsti iki 90 dienų nuo bendrosios deklaracijos pateikimo, bet ne daugiau, negu būtina atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes. 51 straipsnis. Laikinai saugomos prekės Kol nėra įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai su muitinei pateiktomis prekėmis, jos laikomos laikinai saugomomis prekėmis. 52 straipsnis. Laikinai saugomų prekių laikymas 1. Laikinai saugomos prekės gali būti laikomos tiktai muitinės nustatytose vietose, laikantis muitinės nustatytų sąlygų. 2. Muitinė turi teisę reikalauti, kad asmuo, laikantis laikinai saugomas prekes, pateiktų garantiją, reikalingą užtikrinti remiantis šio kodekso 187 arba 188 straipsnių nuostatomis galinčios atsirasti skolos muitinei atlyginimą. 53 straipsnis. Veiksmai, kuriuos galima atlikti su laikinai saugomomis prekėmis Atsižvelgiant į šio kodekso 43 straipsnio nuostatas, su laikinai saugomomis prekėmis galima atlikti tiktai tokius veiksmus, kurie reikalingi jų nepakitusiai būklei išsaugoti ir nepakeičia prekių išvaizdos bei techninių charakteristikų. 54 straipsnis. Priemonės, taikomos per nustatytą laiką neįforminus muitinės sankcionuotų veiksmų su laikinai saugomomis prekėmis 1. Muitinė imasi visų būtinų priemonių, įskaitant prekių sulaikymą, konfiskavimą ir realizavimą, jeigu per šio kodekso 50 straipsnyje nustatytą laiką nebuvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai su laikinai saugomomis prekėmis. 2. Muitinė turi teisę nugabenti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas laikinai saugomas prekes į muitinės prižiūrimą vietą ir laikyti joje, kol bus įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai su šiomis prekėmis arba kol jos bus konfiskuotos. Prekės gabenamos ir saugomos jomis disponuojančio asmens sąskaita. 55 straipsnis. Laikinai saugomų prekių sunaikinimas Šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais, kai dėl šio kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių su muitinei pateiktomis prekėmis negali būti atliekami muitinės sankcionuoti veiksmai, muitinė turi teisę šias prekes sunaikinti. Apie tokį prekių sunaikinimą informuojamas jomis disponuojantis asmuo, kuris privalo apmokėti prekių sunaikinimo išlaidas. 56 straipsnis. Neteisėtai įvežtos arba norint išvengti muitinės priežiūros nuslėptos prekės 1. Nustačiusi, kad prekės buvo neteisėtai įvežtos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba nuslėptos norint išvengti muitinės priežiūros, muitinė imasi visų įstatymų nustatytų priemonių, įskaitant prekių sulaikymą, konfiskavimą ir realizavimą, kad būtų sureguliuota su tomis prekėmis susijusi situacija. 2. Prekės, neteisėtai įvežtos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba nuslėptos norint išvengti muitinės priežiūros ir neturinčios savininko arba kurių savininkas muitinio tikrinimo metu nežinomas, teismo sprendimu pereina valstybės nuosavybėn pagal muitinės pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus 2 mėnesiams nuo tos dienos, kai nurodytos prekės buvo paimtos į muitinės apskaitą. V DALIS MUITINĖS SANKCIONUOTI VEIKSMAI X SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 57 straipsnis. Teisė atlikti muitinės sankcionuotus veiksmus ir jos apribojimai 1. Su prekėmis, neatsižvelgiant į jų pobūdį ar kiekį, kilmės šalį, išsiuntimo ar paskirties vietą, bet kuriuo metu, laikantis nustatytų sąlygų, gali būti atliekami bet kokie muitinės sankcionuoti veiksmai, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nenustato ko kita. 2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą gali riboti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti draudimai ar apribojimai, pagrįsti valstybės suvereniteto, valstybės saugumo, viešosios tvarkos, visuomenės moralės, žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų, augalų ar aplinkos apsaugos, kultūros paveldo vertybių, privačios ar valstybinės nuosavybės apsaugos reikalavimais. XI SKYRIUS MUITINĖS PROCEDŪROS PIRMASIS SKIRSNIS PREKIŲ PATEIKIMAS MUITINĖS PROCEDŪRAI ĮFORMINTI 58 straipsnis. Prekių deklaravimas pateikiant jas muitinės procedūrai įforminti 1. Visos prekės, pateikiamos kuriai nors muitinės procedūrai įforminti, turi būti deklaruojamos konkrečiai nurodytai muitinės procedūrai. 2. Lietuvos prekės, deklaruotos negrąžinamojo eksporto, laikinojo išvežimo, laikinojo išvežimo perdirbti ar muitinio tranzito procedūroms, yra muitinės prižiūrimos nuo muitinės deklaracijos priėmimo momento iki tol, kol jos išgabenamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos arba sunaikinamos, arba kol muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia. 59 straipsnis. Muitinės įstaigų kompetencija Muitinės įstaigų kompetenciją pagal prekių ir transporto priemonių rūšis, muitinės procedūras, deklarantų ar muitinės procedūros vykdytojų buveinių adresus nustato Muitinės departamentas. 60 straipsnis. Muitinės deklaracijos pateikimo formos Muitinės deklaracija gali būti pateikiama: 1) raštu; 2) žodžiu arba veiksmu, kuriuo asmuo, turintis disponavimo prekėmis teisę, pareiškia savo norą pateikti jas muitinės procedūrai įforminti, jeigu toks muitinės deklaracijos pateikimo būdas gali būti naudojamas vadovaujantis šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka; 3) naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, jeigu toks muitinės deklaracijos pateikimo būdas gali būti naudojamas vadovaujantis šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir šis būtas muitinei yra priimtinas. ANTRASIS SKIRSNIS MUITINĖS DEKLARACIJŲ PATEIKIMAS 61 straipsnis. Įprastinė (nesupaprastinta) muitinės deklaracijų pateikimo raštu procedūra 1. Raštu pateikiamos muitinės deklaracijos turi būti muitinės nustatyto pavyzdžio (formos). Muitinės deklaracijose būtina nurodyti muitinės procedūrą, kuriai deklaruojamos prekės, ir pateikti šiai muitinės procedūrai įforminti ir atlikti reikalingą informaciją. Muitinės deklaracijos turi būti pasirašytos ir nustatytais atvejais patvirtintos deklaranto antspaudu arba suderinto su muitine pavyzdžio spaudu. Muitinės deklaracijos pildomos ir įforminamos šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Kartu su muitinės deklaracijomis turi būti pateikti visi dokumentai, reikalingi įforminti ir atlikti muitinės procedūrai, kuriai deklaruojamos prekės. 62 straipsnis. Muitinės deklaracijų priėmimas muitiniam tikrinimui Muitinės deklaracijos priimamos muitiniam tikrinimui, jeigu jos atitinka šio kodekso 61 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei. 63 straipsnis. Teisė pateikti muitinės deklaraciją 1. Atsižvelgiant į šio kodekso 3 straipsnio reikalavimus, muitinės deklaraciją turi teisę pateikti bet kuris šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkantis asmuo, galintis pateikti arba pateikęs muitinės įstaigai prekes ir dokumentus, reikalingus įforminti ir atlikti muitinės procedūrai, kuriai deklaruojamos prekės. 2. Deklarantas turi būti Lietuvos Respublikos ūkio subjekto statusą turintis asmuo, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus. 3. Jeigu muitinės deklaracijos priėmimas suteikia asmeniui tam tikrų įpareigojimų, asmuo muitinės deklaraciją turi pateikti pats arba ji turi būti pateikta jo vardu. 4. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma asmenims, deklaruojantiems prekes muitinio tranzito procedūrai, taip pat šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais deklaruojantiems prekes laikinojo įvežimo procedūrai bei asmenims (keleiviams ir pan.), ne nuolat deklaruojantiems prekes. 64 straipsnis. Muitinės deklaracijos taisymas 1. Jeigu deklarantas pateikia atitinkamą prašymą, muitinė gali suteikti jam teisę pataisyti muitiniam tikrinimui priimtą muitinės deklaraciją. Pataisos muitinės deklaracijoje negali pakeisti joje pateiktos informacijos tiek, kad muitinės deklaracija galėtų būti taikoma tokios rūšies prekėms, kurios joje nebuvo nurodytos. 2. Muitinės deklaracijos iki jos įforminimo negalima taisyti, jeigu deklarantas pateikė prašymą ją taisyti po to, kai muitinė: 1) informavo deklarantą, kad bus atliekama prekių apžiūra; 2) nustatė, kad tam tikri muitinės deklaracijoje pateikti duomenys yra neteisingi; 3) išleido prekes. 65 straipsnis. Muitinės deklaracijos pripažinimas negaliojančia 1. Deklaranto prašymu muitinė pripažįsta negaliojančia muitiniam tikrinimui priimtą muitinės deklaraciją, jeigu deklarantas pateikia įrodymų, kad prekės buvo deklaruotos muitinės deklaracijoje nurodytai muitinės procedūrai per klaidą arba kad dėl tam tikrų aplinkybių atlikti muitinės procedūrą, kuriai prekės buvo deklaruotos, nėra tikslinga. Jeigu deklarantas pateikia prašymą pripažinti negaliojančia muitiniam tikrinimui priimtą muitinės deklaraciją po to, kai muitinė pareiškė norą apžiūrėti prekes, prašymas gali būti patenkintas tiktai atlikus prekių apžiūrą. 2. Muitinės deklaracija negali būti pripažinta negaliojančia, jeigu prekės yra išleistos, išskyrus šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus atvejus. 3. Muitinės deklaracijos pripažinimas negaliojančia neatima muitinės teisės taikyti deklarantui sankcijas už padarytus pažeidimus. 66 straipsnis. Muitinės deklaracijos priėmimo muitiniam tikrinimui datos taikymas Muitinės deklaracijos priėmimo muitiniam tikrinimui data remiamasi nustatant muitinės procedūros, kuriai deklaruotos prekės, atlikimo terminus ir taikant kitas jos vykdymo tvarką reglamentuojančias įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, jeigu šis kodeksas ar jo taikymą reglamentuojantys teisės aktai nenustato ko kita. 67 straipsnis. Muitinės deklaracijos tikrinimas Muitinė, tikrindama muitiniam tikrinimui priimtą muitinės deklaraciją, turi teisę: 1) patikrinti muitinės deklaraciją sudarančius ir kartu su ja pateikus dokumentus, reikalauti iš deklaranto pateikti kitus dokumentus, būtinus muitinės deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumui patikrinti; 2) patikrinti prekes, paimti jų pavyzdžių ar mėginių analizei arba detaliam patikrinimui. 68 straipsnis. Prekių tikrinimas 1. Deklarantas atsako už prekių nugabenimą į vietas, kuriose jos turi būti patikrinamos ir paimama jų pavyzdžių arba mėginių, taip pat už jų iškrovimą ir kitus patarnavimus, reikalingus prekėms patikrinti ir jų pavyzdžiams arba mėginiams paimti. Visas su tuo susijusias išlaidas padengia deklarantas. 2. Deklarantas turi teisę dalyvauti arba būti atstovaujamas tikrinant prekes ir imant jų pavyzdžius arba mėginius. Muitinė prireikus turi teisę reikalauti, kad deklarantas arba jo atstovas dalyvautų tikrinant prekes, imant jų pavyzdžius arba mėginius ir suteiktų tokio tikrinimo, pavyzdžių arba mėginių ėmimo metu būtiną pagalbą. 3. Prekių pavyzdžių arba mėginių ėmimo, tyrimo ir tyrimo išlaidų padengimo tvarką nustato Muitinės departamentas. Deklarantui už paimtus prekių pavyzdžius arba mėginius nemokama ir kitaip nekompensuojama. 69 straipsnis. Prekių tikrinimo rezultatų taikymas 1. Jei patikrinama tiktai dalis muitinės deklaracijoje nurodytų prekių, patikrinimo rezultatai taikomi visoms toje muitinės deklaracijoje nurodytoms prekėms. Deklarantas turi teisę reikalauti, kad prekių tikrinimas būtų tęsiamas, jeigu jis mano, kad dalies prekių patikrinimo rezultatai negali būti taikomi likusiai muitinės deklaracijoje nurodytų prekių daliai. 2. Taikant šio straipsnio 1 dalį, kai muitinės deklaracijoje nurodytos dviejų arba daugiau pavadinimų prekės, informacija apie kiekvieną iš jų laikoma atskira muitinės deklaracija. 70 straipsnis. Muitinės deklaracijos tikrinimo rezultatų taikymas 1. Muitinės deklaracijos tikrinimo rezultatais remiamasi taikant šio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai įforminti pateiktos prekės, atlikimo tvarką. 2. Jeigu muitinės deklaracija nebuvo patikrinta, šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos remiantis muitinės deklaracijoje pateikta informacija. 71 straipsnis. Prekių identifikavimo priemonių taikymas 1. Muitinė imasi būtinų priemonių prekėms identifikuoti, jeigu identifikavimo reikia muitinės procedūros, kuriai prekės buvo deklaruotos, atlikimo tvarką reglamentuojančių šio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatų taikymui užtikrinti. 2. Ant prekių arba transporto priemonių uždėtus identifikavimo ženklus turi teisę nuimti ar suardyti tiktai muitinė arba tai gali būti atlikta tiktai su muitinės leidimu, išskyrus atvejus, kai juos nuimti arba suardyti būtina dėl nenumatytų aplinkybių arba nenugalimos jėgos, norint išsaugoti prekes arba transporto priemones. 72 straipsnis. Prekių išleidimas 1. Muitinė nedelsdama išleidžia prekes, kai patikrinami arba be patikrinimo priimami muitinės deklaracijoje pateikti duomenys (išskyrus šio kodekso 73 straipsnyje nurodytus atvejus), jeigu laikomasi prekių pateikimo atitinkamai muitinės procedūrai įforminti sąlygų ir jeigu prekėms nėra taikomi draudimai arba apribojimai. Muitinė išleidžia prekes ir tais atvejais, kai muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų neįmanoma patikrinti per pagrįstai tam reikalingą laiką ir kai toliau tikrinti prekių nereikia. 2. Visos vienoje muitinės deklaracijoje nurodytos prekės išleidžiamos tuo pačiu metu. 73 straipsnis. Prekių išleidimas pateikus garantiją 1. Jeigu priėmus muitinės deklaraciją atsiranda skola muitinei, muitinės deklaracijoje nurodytos prekės išleidžiamos tiktai tada, kai skola atlyginta arba pateikta reikalinga garantija. 2. Jeigu šio kodekso arba jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais atliekant muitinės procedūrą, kuriai deklaruotos prekės, muitinė reikalauja pateikti garantiją, prekės neišleidžiamos, kol tokia garantija nepateikiama. 74 straipsnis. Priemonės, taikomos, kai prekės negali būti išleidžiamos 1. Muitinė imasi visų būtinų priemonių, įskaitant prekių sulaikymą, konfiskavimą ir realizavimą, jeigu prekės dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių negali būti išleidžiamos arba jeigu išleistos prekės neišgabenamos per pagrįstai tam reikalingą laiką. 2. Prekės negali būti išleidžiamos, jeigu: 1) dėl deklaranto kaltės per nustatytą laiką neįmanoma atlikti jų muitinio tikrinimo; 2) nepateikti muitinės procedūros, kuriai deklaruotos prekės, taikymui būtini dokumentai; 3) per nustatytą laiką nesumokėti už jas nustatyti importo arba eksporto muitai ar mokesčiai arba nepateikta garantija; 4) joms taikomos draudimo arba apribojimo priemonės ir kitais įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytais atvejais. 3. Prekės sulaikomos, konfiskuojamos ir realizuojamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 75 straipsnis. Supaprastintos procedūros 1. Šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais muitinė, norėdama supaprastinti muitinės procedūrų įforminimą ir galėdama užtikrinti tinkamą jų atlikimo priežiūrą, turi teisę: 1) leisti nepateikti muitinės deklaracijoje tam tikros informacijos, nurodytos šio kodekso 61 straipsnio 1 dalyje, arba nepateikti kartu su muitinės deklaracija tam tikrų to paties straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų; 2) vietoj muitinės deklaracijos, nurodytos šio kodekso 61 straipsnyje, priimti prekybos, transporto arba kitus dokumentus, kurie kartu su prekėmis pateikiami įforminant atitinkamą muitinės procedūrą; 3) laikyti prekes pateiktomis atitinkamai muitinės procedūrai įforminti, jei informacija apie jas įrašyta į apskaitos dokumentus. 2. Supaprastintoje muitinės deklaracijoje, prekybos arba kituose dokumentuose, pateikiamuose vietoj muitinės deklaracijos, taip pat apskaitos dokumentų įrašuose turi būti nurodyta informacija, kurios pakaktų prekėms identifikuoti. Įrašant prekes į apskaitos dokumentus, turi būti nurodoma įrašymo data. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka taikant supaprastintas muitinės procedūras, išskyrus šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus atvejus, deklarantas privalo pateikti papildomą muitinės deklaraciją, kuri gali būti periodinės arba suvestinės muitinės deklaracijos pobūdžio. 4. Papildomos ir supaprastintos muitinės deklaracijos, nurodytos šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, laikomos vientisu dokumentu, įsigaliojančiu nuo supaprastintos muitinės deklaracijos priėmimo dienos; šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais atvejais įrašymas į apskaitos dokumentus turi tą pačią juridinę galią kaip ir šio kodekso 61 straipsnyje nurodytos muitinės deklaracijos priėmimas. 76 straipsnis. Kitos muitinės deklaracijos Jeigu muitinės deklaracija pateikiama žodžiu ar veiksmu, kaip nurodyta šio kodekso 60 straipsnio 2 punkte, arba naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, kaip nurodyta to paties straipsnio 3 punkte, šio kodekso 61-75 straipsniai taikomi laikantis pagrindinių juose išdėstytų principų šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 77 straipsnis. Muitinės deklaracijų tikrinimas po jų įforminimo 1. Muitinė turi teisę savo iniciatyva arba deklaranto prašymu patikrinti muitinės deklaracijas po prekių išleidimo. 2. Muitinė, norėdama po prekių išleidimo įsitikinti muitinės deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumu, turi teisę patikrinti prekybos ir apskaitos dokumentus, susijusius su atitinkamų prekių importu arba eksportu, taip pat su paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis. Tokie patikrinimai gali vykti deklaranto ar bet kurio kito asmens, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusio su minėtomis operacijomis arba turinčio minėtus dokumentus, patalpose. Muitinė taip pat turi teisę tikrinti prekes, kol jas įmanoma pateikti tikrinimui. 3. Jeigu pakartotinai patikrinus muitinės deklaraciją ar atlikus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą tikrinimą paaiškėja, kad muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios šio kodekso arba kitų teisės aktų nuostatos buvo taikomos remiantis neteisinga arba neišsamia informacija, muitinė, remdamasi naujai surinkta informacija, imasi šio kodekso ar kitų teisės aktų nustatytų priemonių pataisyti muitinės deklaraciją, išieškoti papildomai apskaičiuotus ir grąžinti nepagrįstai sumokėtus arba išieškotus muitus ir mokesčius, taip pat kitų priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti. TREČIASIS SKIRSNIS PREKIŲ IŠLEIDIMAS LAISVAI CIRKULIUOTI 78 straipsnis. Prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti reikšmė Ne Lietuvos prekių išleidimas laisvai cirkuliuoti suteikia joms Lietuvos prekių statusą. Išleidžiant prekes laisvai cirkuliuoti, pripažįstama, kad joms neturi būti taikomos importo draudimo arba ribojimo priemonės, kad atlikti jų importui taikomi formalumai ir sumokėti visi importo muitai ir mokesčiai. 79 straipsnis. Muitų ir mokesčių apskaičiavimas laikant visą prekių siuntą vienos rūšies prekėmis Jeigu vieną prekių siuntą sudarančios prekės pagal muitų tarifą klasifikuojamos skirtingai ir jeigu muitinės deklaracijai užpildyti bei įforminti kiekvieną iš šių prekių klasifikuojant atskirai reikėtų neproporcingai daug darbo bei išlaidų, palyginti su nustatytais už prekes muitais ir mokesčiais, muitinė turi teisę deklaranto prašymu duoti sutikimą, kad muitai ir mokesčiai visai siuntai būtų apskaičiuojami laikant ją prekėmis, už kurias bendra nustatytų muitų ir mokesčių norma yra didžiausia. 80 straipsnis. Išleistų laisvai cirkuliuoti prekių muitinės priežiūra 1. Jeigu išleidžiamos laisvai cirkuliuoti prekės dėl jų ypatingos paskirties visai ar iš dalies neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, jos lieka muitinės prižiūrimos. Muitinės priežiūra prekėms nebetaikoma, kai nebesilaikoma nustatytų neapmokestinimo importo muitais ir mokesčiais sąlygų ir prekės eksportuojamos, sunaikinamos arba sumokėjus nustatytus importo muitus ir mokesčius leidžiama jas naudoti pagal kitą paskirtį, negu buvo numatyta visai ar iš dalies neapmokestinant šiais importo muitais ir mokesčiais. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms prekėms taikomos šio kodekso 86 ir 88 straipsnių nuostatos. 81 straipsnis. Lietuvos prekių statuso praradimas išleidus jas laisvai cirkuliuoti Išleistos laisvai cirkuliuoti prekės praranda muitinės pripažintą Lietuvos prekių statusą, jeigu: 1) jų išleidimui laisvai cirkuliuoti pateikta muitinės deklaracija vadovaujantis šio kodekso 65 straipsniu pripažinta negaliojančia išleidus prekes; 2) už šias prekes sumokėti importo muitai ir mokesčiai sugrąžinti arba atsisakyta juos išieškoti, kai:
32. a)taikoma laikinojo įvežimo perdirbti procedūra (pagal drobeko sistemą);
33. b)vadovaujantis šio kodekso 221 straipsniu nustatoma, kad prekės turi defektų arba neatitinka sutartyje (kontrakte) nustatytų sąlygų;
34. c)šio kodekso 222 straipsnyje nurodytais atvejais už prekes sumokėti importo muitai ir mokesčiai sugrąžinti arba atsisakyta juos išieškoti prekes eksportavus, reeksportavus ar su jomis atlikus kitus muitinės sankcionuotus veiksmus. KETVIRTASIS SKIRSNIS MUITINĖS PROCEDŪROS, KURIAS ATLIEKANT PREKĖS SĄLYGIŠKAI NEAPMOKESTINAMOS IMPORTO MUITAIS BEI MOKESČIAIS, IR EKONOMINIO POVEIKIO TURINČIOS MUITINĖS PROCEDŪROS (BENDROSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS KELIOMS MUITINĖS PROCEDŪROMS) 82 straipsnis. Bendrosios nuostatos 1. Ne Lietuvos prekės sąlygiškai neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, kai atliekamos šios muitinės procedūros: 1) muitinis tranzitas; 2) muitinis sandėliavimas; 3) laikinasis įvežimas perdirbti, sąlygiškai neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais; 4) muitinės prižiūrimas perdirbimas; 5) laikinasis įvežimas. 2. Ekonominio poveikio turinčiomis vadinamos šios muitinės procedūros: 1) muitinis sandėliavimas; 2) laikinasis įvežimas perdirbti; 3) muitinės prižiūrimas perdirbimas; 4) laikinasis įvežimas; 5) laikinasis išvežimas; 6) laikinasis išvežimas perdirbti. 3. Įvežtomis prekėmis vadinamos prekės, pateiktos įforminti muitinės procedūrai, kurią atliekant sąlygiškai neapmokestinama importo muitais ir mokesčiais, taip pat prekės, pateiktos įforminti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai (taikant drobeko sistemą), atlikus išleidimo laisvai cirkuliuoti ir šio kodekso 122 straipsnyje nurodytus formalumus. 4. Nepakeisto pavidalo prekėmis vadinamos įvežtos prekės, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti ar muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūra, bet neatlikta jokia jų perdirbimo operacija. 83 straipsnis. Ekonominio poveikio turinčių muitinės procedūrų reguliavimas Bet kuri ekonominio poveikio turinti muitinės procedūra gali būti atliekama tiktai šio kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, gavus muitinės leidimą. 84 straipsnis. Muitinės leidimų išdavimo sąlygos Atsižvelgiant į papildomus specialius tam tikrų muitinės procedūrų atlikimo tvarkos reikalavimus, šio kodekso 83 straipsnyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nurodyti leidimai išduodami tiktai tada, kai: 1) leidimo prašantis asmuo pateikia garantiją, užtikrinančią, kad bus įvykdyti įsipareigojimai, susiję su prašyme nurodyta muitinės procedūra; 2) muitinė gali užtikrinti atitinkamos muitinės procedūros priežiūrą bei kontrolę, ir tam reikalingų administracijos priemonių išlaidos nėra neproporcingai didelės, palyginti su šios muitinės procedūros vykdymo ekonominiu tikslingumu. 85 straipsnis. Muitinės procedūrų atlikimo sąlygos 1. Kiekvienos muitinės procedūros atlikimo sąlygos nustatomos šiam tikslui išduotame leidime. 2. Asmuo, kuriam išduotas leidimas, privalo informuoti muitinę apie visas po leidimo gavimo susidariusias aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio leidimo pratęsimui arba turiniui. 86 straipsnis. Garantijų pateikimas atliekant muitinės procedūras Kai prekės pateikiamos įforminti muitinės procedūrai, kurią atliekant sąlygiškai neapmokestinama importo muitais ir mokesčiais, muitinė turi teisę reikalauti garantijos, užtikrinančios, kad bus atlyginta bet kokia skola muitinei, galinti atsirasti dėl šių prekių. 87 straipsnis. Muitinės procedūros baigimas 1. Ekonominio poveikio turinti muitinės procedūra, kurią atliekant prekės sąlygiškai neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, baigiama pateikus prekes, kurioms ji buvo taikoma, arba šią muitinės procedūrą atliekant gautus kompensacinius ar perdirbtuosius produktus kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti. 2. Muitinė imasi visų šio kodekso ar kitų teisės aktų nustatytų priemonių, būtinų sureguliuoti padėčiai, susijusiai su prekėmis, kurioms įforminta muitinės procedūra nebuvo nustatyta tvarka baigta. 88 straipsnis. Muitinės procedūros vykdytojo teisių ir pareigų perdavimas Ekonominio poveikio turinčios muitinės procedūros vykdytojo teisės ir pareigos muitinės nustatytomis sąlygomis gali būti perduotos kitiems asmenims, prisiimantiems su šia muitinės procedūra susijusius įsipareigojimus ir užtikrinantiems, kad bus laikomasi visų jos vykdymo sąlygų. PENKTASIS SKIRSNIS MUITINIS TRANZITAS 89 straipsnis. Muitinio tranzito procedūros taikymas 1. Muitinio tranzito procedūra taikoma, kai iš vienos Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietos į kitą Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietą gabenamos: 1) ne Lietuvos prekės, neapmokestintos importo muitais ir mokesčiais, netaikant joms ekonominių draudimų ir apribojimų; 2) Lietuvos prekės, gabenamos per užsienio valstybės teritoriją ir neapmokestintos eksporto muitais ir mokesčiais, netaikant joms ekonominių draudimų ir apribojimų. 2. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas prekės gabenamos: 1) taikant muitinio tranzito procedūrą šio kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka; 2) su TIR knygele, vadovaujantis Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių transportavimo su TIR knygele (Ženeva, 1975 m. lapkričio 14 d.) nuostatomis; 3) su ATA knygele, vadovaujantis Laikinojo įvežimo konvencijos (Stambulas, 1990 m. birželio 26 d.) nuostatomis; 4) paštu (įskaitant siuntinių gabenimą). 3. Taikant muitinio tranzito procedūrą prekėms, kurioms buvo įforminta ekonominio poveikio turinti muitinės procedūra, vadovaujamasi tokių prekių gabenimo tvarką reglamentuojančiomis šio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatomis. 90 straipsnis. Muitinio tranzito procedūros pradžia ir pabaiga Muitinio tranzito procedūra pradedama išvykimo muitinės įstaigoje ir baigiama paskirties muitinės įstaigoje, nustatyta tvarka pateikus šioms įstaigoms prekes kartu su atitinkamais dokumentais. 91 straipsnis. Muitinio tranzito procedūros taikymas prekėms, gabenamoms per kitos valstybės teritoriją Muitinio tranzito procedūra gali būti taikoma prekėms, gabenamoms per kitos valstybės teritoriją, tik tais atvejais, jeigu: 1) tai yra numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse; 2) šioms prekėms Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje įforminti muitinės ir (arba) transporto dokumentai; tokiu atveju muitinio tranzito procedūros vykdymas sustabdomas, kol prekės gabenamoms per kitos valstybės teritoriją. 92 straipsnis. Garantijų taikymas atliekant muitinio tranzito procedūrą 1. Muitinio tranzito procedūros vykdytojas privalo nustatyta tvarka pateikti garantiją, užtikrinančią, kad bet kokia skola muitinei, galinti atsirasti dėl prekių, kurioms taikoma ši muitinės procedūra, bus atlyginta, išskyrus šio kodekso 93 straipsnyje nurodytus atvejus. 2. Šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais garantijos gali būti nepateikiamos arba taikomos bendrosios garantijos, jeigu prekės gabenamos: 1) jūrų transportu; 2) oro transportu; 3) vamzdynų arba kitu stacionariuoju transportu; 4) geležinkelio transportu. 93 straipsnis. Muitinio tranzito procedūros vykdytojų atleidimas nuo garantijų pateikimo 1. Muitinė, neviršydama šio straipsnio 3 dalyje nustatytų apribojimų, turi teisę atleisti nuo garantijų pateikimo muitinio tranzito procedūros vykdytojus, kurie atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. 2. Pagal šio straipsnio 1 dalį atleisti nuo garantijų pateikimo galima tiktai muitinio tranzito procedūros vykdytojus: 1) turinčius Lietuvos Respublikos ūkio subjekto statusą; 2) reguliariai atliekančius muitinio tranzito procedūrą; 3) finansiniu požiūriu galinčius užtikrinti įsipareigojimų muitinei įvykdymą; 4) nepadariusius šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų šio kodekso, mokesčių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų; 5) kurie šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka raštu įsipareigojo, kad gavę pirmą raštišką muitinės teikimą, susijusį su šių asmenų atlikta arba atliekama muitinio tranzito procedūra, sumokės teikime nurodytą pinigų sumą. 3. Nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų garantijų pateikimo neatleidžiama, jei muitinio tranzito procedūrai įforminti pateikiamos prekės: 1) kurių vertė viršija šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytas ribas; 2) už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai arba tam tikrais atvejais eksporto muitai ir mokesčiai viršija šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą dydį. 4. Atleisdama nuo garantijų pateikimo, muitinė išduoda muitinio tranzito procedūros vykdytojui nustatyto pavyzdžio liudijimą. 94 straipsnis. Muitinio tranzito procedūros vykdytojo atsakomybė 1. Muitinio tranzito procedūros vykdytojas atsako: 1) už visų prekių pristatymą per nustatytą terminą (tuo metu jos negali būti keičiamos, naudojamos ar apdorojamos) į paskirties muitinės įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis ir (arba) identifikavimo ženklais; 2) už šio kodekso ir kitų muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų laikymąsi. 2. Be muitinio tranzito procedūros vykdytojo atsakomybės, nustatytos šio straipsnio 1 dalyje, prekių vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą, taip pat yra atsakingas už visų prekių pristatymą per nustatytą terminą (tuo metu jos negali būti keičiamos, naudojamos ar apdorojamos) į paskirties muitinės įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis ir (arba) identifikavimo ženklais. 95 straipsnis. Muitinio tranzito procedūros atlikimo ir įforminimo tvarkos bei išimčių nustatymas 1. Muitinio tranzito procedūros atlikimo ir įforminimo tvarką bei sąlygas detaliau nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai. 2. Šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka Lietuvos prekės gali būti gabenamos iš vienos Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietos į kitą ir laikinai išvežamos iš nurodytos teritorijos išlaikant jų statusą ir netaikant joms muitinio tranzito procedūros. ŠEŠTASIS SKIRSNIS MUITINIS SANDĖLIAVIMAS 96 straipsnis. Muitinio sandėliavimo procedūros taikymas 1. Muitinio sandėliavimo procedūra įforminama, kai muitinės sandėliuose leidžiama laikyti ne Lietuvos prekes neapmokestinant jų importo muitais bei mokesčiais ir netaikant joms ekonominių draudimų bei apribojimų. 2. Muitinės sandėlis – tai muitinės nustatyta ir prižiūrima Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalis, kurioje šio kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti saugomos prekės. 3. Šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka muitinio sandėliavimo procedūra prekėms gali būti taikoma ir nepadedant jų į muitinės sandėlį. 97 straipsnis. Muitinės sandėlių tipai ir asmenys, atsakingi už muitinio sandėliavimo procedūros atlikimą 1. Muitinės sandėliai gali būti atvirieji arba uždarieji. Atvirajame muitinės sandėlyje prekes gali laikyti visi asmenys, uždarajame – tiktai muitinės sandėlio savininkas. 2. Muitinės sandėlio savininkas yra asmuo, kuriam šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė steigti muitinės sandėlį. 3. Muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojas yra asmuo, kuris padėjo prekes į muitinės sandėlį ir, pateikdamas muitinės deklaraciją muitinio sandėliavimo procedūrai įforminti, įsipareigojo muitinei įvykdyti su šia muitinės procedūra susijusius reikalavimus, arba asmuo, kuriam perduotos šio asmens teisės ir pareigos. 98 straipsnis. Muitinės sandėlio steigimas 1. Turėti muitinės sandėlį asmuo gali tiktai gavęs muitinės leidimą. Pačiai muitinei turėti sandėlį tokio leidimo nereikia. 2. Jeigu asmuo pageidauja steigti muitinės sandėlį, jis turi kreiptis į muitinę su raštišku prašymu, kuriame nurodomas sandėlio steigimo ekonominis tikslingumas, ir pateikti šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus leidimui gauti reikalingus dokumentus. Leidime steigti muitinės sandėlį įrašomos nustatytos jo veiklos sąlygos ir šio kodekso 107 straipsnyje nurodytos įprastinės prekių tvarkymo operacijos, kurias leidžiama jame atlikti. 3. Leidimai steigti muitinės sandėlį išduodami tik asmenims, turintiems Lietuvos Respublikos ūkio subjekto statusą. 99 straipsnis. Muitinės sandėlio savininko pareigos Muitinės sandėlio savininkas, išskyrus šio kodekso 100 straipsnyje nustatytus atvejus, privalo: 1) užtikrinti, kad muitinės sandėlyje saugomos prekės be muitinės leidimo nebūtų iš jo išgabentos; 2) vykdyti visus įsipareigojimus, susijusius su prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, saugojimu sandėlyje; 3) laikytis leidime steigti muitinės sandėlį nurodytų veiklos sąlygų; 4) vykdyti kitas šio kodekso 102 ir 103 straipsniuose bei jo taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytas pareigas. 100 straipsnis. Muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojo atsakomybė 1. Leidime steigti atvirąjį muitinės sandėlį gali būti nurodyta, kad už šio kodekso 99 straipsnio 1 ir (arba) 2 punktuose nurodytų sąlygų laikymąsi atsako tik muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojas. 2. Muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojas atsako už įsipareigojimų, susijusių su šios muitinės procedūros taikymu prekėms, įvykdymą. 101 straipsnis. Muitinės sandėlio savininko teisių ir pareigų perdavimas Jei Muitinės departamentas sutinka, muitinės sandėlio savininko teisės ir pareigos gali būti perduotos kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai muitinės sandėlį turi pati muitinė. 102 straipsnis. Muitinės sandėlio savininko garantijos pateikimas Remiantis šio kodekso 86 straipsniu, jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka gali būti reikalaujama, kad muitinės sandėlio savininkas pateiktų šio kodekso 99 straipsnyje nustatytų sąlygų įvykdymą užtikrinančią garantiją. 103 straipsnis. Muitinės sandėlyje laikomų prekių apskaita 1. Muitinės sandėlio savininkas privalo užtikrinti, kad muitinės sandėlyje būtų tvarkoma visų prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, apskaita. Apskaitos tvarką muitinės sandėlio savininkas derina su muitine. Tipinę muitinės sandėlio apskaitos tvarką nustato Muitinės departamentas. 2. Taikydama šio kodekso 84 straipsnį, muitinė neprivalo reikalauti, kad muitinės sandėlio savininkas tvarkytų apskaitą, jeigu šio kodekso 99 straipsnio 1 ir (arba) 2 punktuose nustatyta atsakomybė tenka tik muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojui ir prekės pateikiamos šiai muitinės procedūrai įforminti deklaruojant raštu ir netaikant supaprastintos procedūros. 104 straipsnis. Muitinės sandėlio naudojimas laikyti prekėms, kurioms netaikoma muitinio sandėliavimo procedūra 1. Jeigu yra ekonominis poreikis ir jeigu tai netrukdo taikyti muitinės priežiūros priemones, muitinė turi teisę leisti: 1) laikyti muitinės sandėlyje Lietuvos prekes; 2) perdirbti muitinės sandėlyje ne Lietuvos prekes taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą ir laikantis šiai muitinės procedūrai nustatytų reikalavimų. Kaip supaprastinami muitinės formalumai laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą atliekant muitinės sandėlyje, nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai; 3) perdirbti muitinės sandėlyje ne Lietuvos prekes taikant muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrą ir laikantis šiai muitinės procedūrai nustatytų reikalavimų. Kaip supaprastinami muitinės formalumai atliekant muitinės prižūrimo perdirbimo procedūrą muitinės sandėlyje, nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais muitinio sandėliavimo procedūra prekėms netaikoma. 3. Muitinė turi teisę reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prekės būtų įtraukiamos į apskaitą šio kodekso 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. 105 straipsnis. Prekių įtraukimas į muitinės sandėlio apskaitą Prekes, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, padėjus į muitinės sandėlį, būtina tuoj pat įtraukti į šio kodekso 103 straipsnio 1 dalyje nurodytą apskaitą. 106 straipsnis. Prekių laikymo muitinės sandėlyje laikas ir uždraudimas sandėliuoti prekes 1. Prekių laikymo muitinės sandėlyje laikas neribojamas. Susidarius ypatingoms aplinkybėms, muitinė turi teisę nustatyti muitinio sandėliavimo terminą, iki kurio pabaigos muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojas privalo pateikti prekes kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti. 2. Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti, kurias prekes laikyti muitinės sandėlyje draudžiama, taip pat tam tikroms prekėms taikomus muitinio sandėliavimo terminus. 107 straipsnis. Prekių tvarkymo operacijos muitinės sandėlyje Muitinės sandėlyje leidžiama atlikti įprastines, šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytas jame laikomų prekių tvarkymo operacijas: jas prižiūrėti, pagerinti prekių išvaizdą, paruošti jas transportavimui, paskirstymui arba pardavimui. Šios prekių tvarkymo operacijos ir jų atlikimo sąlygos nurodomos leidime steigti muitinės sandėlį. 108 straipsnis. Laikinas prekių išgabenimas iš muitinės sandėlio 1. Susidarius tam tikroms aplinkybėms, muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojui leidžiama laikinai išgabenti iš muitinės sandėlio prekes, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra. Prekės iš muitinės sandėlio gali būti laikinai išgabenamos tik su muitinės sutikimu ir nustačius tokio išgabenimo sąlygas. 2. Su laikinai išgabentomis iš muitinės sandėlio prekėmis, laikantis nustatytų sąlygų, gali būti atliekamos šio kodekso 107 straipsnyje nurodytos prekių tvarkymo operacijos. 109 straipsnis. Prekių perkėlimas iš vieno muitinės sandėlio į kitą Jeigu muitinė sutinka, prekės, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, gali būti perkeltos iš vieno muitinės sandėlio į kitą. 110 straipsnis. Muitų ir mokesčių už muitinės sandėlyje laikomas prekes apskaičiavimas 1. Jeigu importuojant muitinės sandėlyje laikytas prekes atsiranda skola muitinei ir jeigu tokių prekių muitinė vertė nustatoma remiantis sumokėta ar priklausančia sumokėti pinigų suma, į kurią įtrauktos prekių sandėliavimo ir (arba) priežiūros muitinės sandėlyje išlaidos, šios išlaidos neturi būti įtraukiamos į prekių muitinę vertę, jeigu jos nurodytos atskirai nuo pinigų sumos, sumokėtos ar priklausančios sumokėti už prekes. 2. Jeigu buvo atliktos muitinės sandėlyje laikomų prekių tvarkymo operacijos, nurodytos šio kodekso 107 straipsnyje, deklaranto prašymu turi būti laikoma, kad prekių rūšis, muitinė vertė ir kiekis, pagal kuriuos nustatoma importo muitų ir mokesčių suma, šio kodekso 197 straipsnyje nurodytu laiku atitiko nurodytąsias prekes, kurių tvarkymo operacijos nebuvo atliktos. Šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais šios dalies nuostatų taikymo tvarka gali būti pakeista. 3. Jeigu prieš pateikiant atitinkamą muitinės deklaraciją šio kodekso 75 straipsnyje nustatyta tvarka prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti nepateikiant jų muitinei, importo muitai ir mokesčiai už šias prekes apskaičiuojami remiantis muitų ir mokesčių normomis, taikytomis prekių pateikimo muitinio sandėliavimo procedūrai įforminti dieną. Tokia tvarka taikoma pagal šio kodekso 197 straipsnį nustatant skolos muitinei dydį, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis šio kodekso 77 straipsniu remiamasi anksčiau įformintų muitinės deklaracijų tikrinimo rezultatais. SEPTINTASIS SKIRSNIS LAIKINASIS ĮVEŽIMAS PERDIRBTI 111 straipsnis. Bendrosios nuostatos 1. Atsižvelgiant į šio kodekso 112 straipsnio nuostatas, laikinojo įvežimo perdirbti procedūra taikoma Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje atliekant vieną arba kelias perdirbimo operacijas su: 1) ne Lietuvos prekėmis, skirtomis reeksportuoti suteikus joms kompensacinių produktų pavidalą, neapmokestinant šių prekių importo muitais bei mokesčiais ir netaikant ekonominių draudimų bei apribojimų; 2) išleistomis laisvai cirkuliuoti prekėmis, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai sugrąžinami arba atsisakoma juos išieškoti, jeigu šios prekės eksportuojamos suteikus joms kompensacinių produktų pavidalą; 2. Nustatant laikinojo įvežimo perdirbti procedūros atlikimo tvarką, vartojamos šios sąvokos: 1) sąlyginio neapmokestinimo sistema – laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, kurią atliekant neapmokestinimas importo muitais ir mokesčiais taikomas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu būdu; 2) drobeko sistema – laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, kurią atliekant neapmokestinimas importo muitais ir mokesčiais taikomas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu būdu; 3) perdirbimo operacijos:
35. a)prekių apdorojimas, įskaitant jų surinkimą, montažą arba sujungimą su kitomis prekėmis;
36. b)prekių perdirbimas;
37. c)prekių remontas, įskaitant jų restauraciją ir taisymą;
38. d)naudojimas šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų prekių, kurių neįmanoma identifikuoti kompensaciniuose produktuose. Jas naudojant palengvinama kompensacinių produktų gamyba, net jeigu šios prekės visai ar iš dalies sunaudojamos; 4) kompensaciniai produktai – produktai, gauti atlikus perdirbimo operacijas; 5) ekvivalentiškos prekės – Lietuvos prekės, kurios gali būti naudojamos gaminant kompensacinius produktus vietoj laikinai įvežtų perdirbti prekių; 6) išeiga – kompensacinių produktų kiekis (norma), gautas perdirbus tam tikrą kiekį laikinai įvežtų perdirbti prekių. 112 straipsnis. Ekvivalentiškų prekių naudojimas 1. Jeigu laikomasi šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų ir muitinė sutinka, taip pat atsižvelgus į šio straipsnio 4 dalies nuostatas: 1) kompensaciniai produktai gali būti gauti iš ekvivalentiškų prekių; 2) kompensaciniai produktai, gauti iš ekvivalentiškų prekių, gali būti išvežti iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos prieš laikinai įvežant prekes perdirbti. 2. Ekvivalentiškos prekės savo kokybe ir charakteristikomis turi atitikti laikinai įvežtas perdirbti prekes. Tam tikrais atvejais, nustatytais šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų, ekvivalentiškų prekių gamybos arba perdirbimo stadija gali būti aukštesnė už laikinai įvežtų perdirbti prekių. 3. Taikydama šio straipsnio 1 dalį, laikinai įvežtas perdirbti prekes muitinė laiko ekvivalentiškomis prekėmis, o šias – laikinai įvežtomis perdirbti prekėmis. 4. Šio kodekso taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose gali būti nustatyta atvejų, kai draudžiama taikyti šio straipsnio 1 dalį arba jos taikymas apribojamas. 5. Jeigu taikomas šio straipsnio 1 dalies 2 punktas ir už kompensacinius produktus, jeigu jie nebūtų eksportuojami arba reeksportuojami įforminus laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, turėtų būti mokami eksporto muitai ir (arba) mokesčiai, laikinojo įvežimo perdirbti procedūros vykdytojas turi pateikti garantiją, užtikrinančią, kad muitai ir (arba) mokesčiai bus sumokėti, jeigu laikinai įvežamos perdirbti (ekvivalentiškos) prekės per nustatytą laikotarpį nebus įvežtos. 113 straipsnis. Leidimo perdirbti laikinai įvežtas prekes išdavimas Leidimas perdirbti laikinai įvežtas prekes išduodamas muitinei prašymą pateikusiam asmeniui, atliekančiam visas perdirbimo operacijas arba jų dalį. 114 straipsnis. Leidimo perdirbti laikinai įvežtas prekes išdavimo sąlygos Leidimas perdirbti laikinai įvežtas prekes išduodamas tik tuo atveju, jeigu: 1) prašymą pateikęs asmuo turi Lietuvos Respublikos ūkio subjekto statusą. Asmenims, neturintiems šio ūkio subjekto statuso, leidimai gali būti išduodami tik laikinai įvežtoms prekėms perdirbti nekomerciniais tikslais; 2) laikinai įvežtos perdirbti prekės, išskyrus nurodytas šio kodekso 111 straipsnio 2 dalies 3 punkto d papunktyje, gali būti identifikuotos kompensaciniuose produktuose arba šio kodekso 112 straipsnyje nurodytais atvejais gali būti patikrinta, kaip vykdomos ekvivalentiškų prekių naudojimo sąlygos; 3) laikinojo įvežimo procedūros taikymas sudaro palankias sąlygas kompensaciniams produktams eksportuoti arba reeksportuoti ir nėra pažeidžiami esminiai Lietuvos Respublikos gamintojų interesai, t. y. laikomasi laikinojo įvežimo perdirbti tikslingumo sąlygų, kurias nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai. 115 straipsnis. Laikinojo įvežimo perdirbti procedūros laikotarpis 1. Muitinė nustato laikotarpį, per kurį kompensaciniai produktai turi būti eksportuoti, reeksportuoti arba pateikti kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti. Laikotarpis nustatomas atsižvelgiant į numatomą perdirbimo operacijų ir kompensacinių produktų išvežimo arba kitų veiksmų su produktais atlikimo trukmę. 2. Nurodytas laikotarpis skaičiuojamas nuo ne Lietuvos prekių laikinojo įvežimo perdirbti procedūros įforminimo dienos. Muitinė išimties tvarka dėl susidariusių ypatingų aplinkybių, kai laikinojo įvežimo perdirbti procedūros vykdytojas pateikia motyvuotą prašymą, gali pratęsti šį laikotarpį. Kad būtų paprasčiau, šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nurodytais atvejais ir tvarka gali būti nustatyta, kad, skaičiuojant einamąjį kalendorinį mėnesį arba ketvirtį prasidedančio laikotarpio trukmę, jo pabaiga bus ateinančio kalendorinio mėnesio arba ketvirčio paskutinė diena. 3. Jeigu taikomas šio kodekso 112 straipsnio 1 dalies 2 punktas, muitinė nustato laikotarpį, per kurį ne Lietuvos prekės turi būti pateiktos laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai įforminti. Šis laikotarpis skaičiuojamas nuo tos dienos, kai priimta eksporto muitinės deklaracija, pateikta išvežti kompensaciniams produktams, gautiems iš atitinkamų ekvivalentiškų prekių. 4. Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai gali apriboti laikinojo įvežimo perdirbti laikotarpio trukmę. Šie apribojimai taikomi atliekant tam tikras perdirbimo operacijas ar perdirbant tam tikras prekes. 116 straipsnis. Kompensacinių produktų išeiga 1. Muitinė nustato kompensacinių produktų išeigą arba tam tikrais atvejais jos apskaičiavimo metodą. Išeiga nustatoma remiantis informacija apie aplinkybes, kuriomis atliekamos arba turi būti atliekamos perdirbimo operacijos. 2. Tam tikrais atvejais šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti standartinę tam tikrų kompensacinių produktų išeigą, ypač tada, kai atliekant perdirbimo operacijas įprastiniu būdu ir laikantis tiksliai nustatytų techninių sąlygų naudojamos tas pačias charakteristikas turinčios prekės ir pagaminami tokios pačios kokybės kompensaciniai produktai. 117 straipsnis. Kompensacinių produktų išleidimas laisvai cirkuliuoti Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai nustato atvejus ir sąlygas, kuriomis laikinai įvežtos perdirbti prekės arba kompensaciniai produktai gali būti išleisti arba laikomi išleistais laisvai cirkuliuoti. 118 straipsnis. Muitų ir mokesčių už laikinai įvežtas perdirbti prekes apskaičiavimas 1. Jeigu atsiranda skola muitinei, šios skolos dydis importuojant prekes nustatomas remiantis muitų ir mokesčių normomis, taikytomis tą dieną, kai buvo priimta importo muitinės deklaracija laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai, išskyrus šio kodekso 119 straipsnyje nurodytus atvejus. 2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytu laiku laikinai įvežtos perdirbti prekės atitinka nustatytus lengvatinių muitų (preferencijų) taikymo reikalavimus, šioms prekėms gali būti taikomi lengvatiniai muitai (preferencijos), taikytini tapačioms prekėms, jeigu jas išleidžiant laisvai cirkuliuoti pateikta importo muitinės deklaracija būtų priimta tą pačią dieną. 119 straipsnis. Kompensacinių produktų apmokestinimas muitais ir mokesčiais, taikomais importuojant tam tikras prekes Išleidžiant laisvai cirkuliuoti arba pateikiant kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti kompensacinius produktus, nustatytus, atsižvelgiant į jų pobūdį ir santykinį kiekį, pagal šio kodekso taikymą reglamentuojančius teisės aktus, kitaip, negu nustatyta šio kodekso 118 straipsnyje, laikinojo įvežimo perdirbti procedūros vykdytojo pageidavimu kompensaciniai produktai gali būti apmokestinami muitais ir mokesčiais, taikomais importuojant tapačias prekes. 120 straipsnis. Perdirbimas ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje 1. Jei muitinė sutinka, visus kompensacinius produktus arba jų dalį, taip pat nepakeisto pavidalo laikinai įvežtas perdirbti prekes galima laikinai išvežti iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos toliau perdirbti taikant laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą. 2. Jeigu reimportuojant prekes atsiranda skola muitinei, taikomi: 1) nustatyti už laikinai išvežtus perdirbti kompensacinius produktus arba už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nepakeisto pavidalo prekes importo muitai ir mokesčiai. Jie apskaičiuojami vadovaujantis šio kodekso 118 ir 119 straipsnių nuostatomis; 2) nustatyti už reimportuojamus ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje perdirbtus produktus importo muitai ir mokesčiai. Jie apskaičiuojami vadovaujantis šio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis laikinojo išvežimo perdirbti procedūros atlikimo tvarką, tokia pačia tvarka kaip ir apmokestinant laikinai išvežtas perdirbti prekes, kurios prieš jų išvežimą buvo išleistos laisvai cirkuliuoti. 121 straipsnis. Drobeko sistemos taikymas Drobeko sistema gali būti taikoma visoms prekėms, išskyrus prekes, kurioms tą dieną, kai priimta importo muitinės deklaracija išleidimui laisvai cirkuliuoti, taikomi ekonominiai draudimai ir apribojimai. 122 straipsnis. Drobeko sistemos taikymas ir informacijos apie leidimą perdirbti laikinai įvežtas prekes pateikimas Tai, kad taikoma drobeko sistema, ir informacija apie leidimą atlikti laikinai įvežtų prekių perdirbimo operacijas turi būti nurodyta išleidimui laisvai cirkuliuoti pateiktoje importo muitinės deklaracijoje. Muitinės reikalavimu nurodytas leidimas turi būti pateiktas kartu su šia muitinės deklaracija. 123 straipsnis. Nuostatos, netaikomos naudojant drobeko sistemą Jeigu naudojama drobeko sistema, netaikomi šio kodekso 112 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 ir 5 dalys, 115 straipsnio 3 dalis, 117, 118 ir 126 straipsniai. 124 straipsnis. Kompensacinių produktų laikinasis išvežimas perdirbti, taikant drobeko sistemą Kompensacinių produktų laikinasis išvežimas perdirbti vadovaujantis šio kodekso 120 straipsnio 1 dalimi nelaikomas jų eksportu pagal šio kodekso 125 straipsnio nuostatas, išskyrus atvejus, kai nurodyti produktai per nustatytą laikotarpį nėra reimportuojami į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją. 125 straipsnis. Importo muitų ir mokesčių sugrąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti taikant drobeko sistemą 1. Laikinojo įvežimo perdirbti procedūros vykdytojas turi teisę pateikti prašymą sugrąžinti importo muitus ir mokesčius arba prašymą atsisakyti juos išieškoti, jeigu jis muitinei priimtinu būdu įrodo, kad kompensaciniai produktai, gauti iš laikinai įvežtų perdirbti prekių, išleistų laisvai cirkuliuoti taikant drobeko sistemą, buvo: 1) negrąžinamai eksportuoti; arba 2) pateikti muitinio tranzito, muitinio sandėliavimo, laikinojo įvežimo arba laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai (taikant sąlyginio neapmokestinimo sistemą) įforminti ir numatoma vėliau juos reeksportuoti, padėti į laisvąjį sandėlį arba išgabenti į laisvąją ekonominę zoną. 2. Taikant šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas muitinės procedūras, turi būti laikomasi jų atlikimo sąlygų. 3. Atliekant muitinės sankcionuotus veiksmus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, kompensaciniai produktai turi būti laikomi ne Lietuvos prekėmis. 4. Laiką, per kurį turi būti pateiktas prašymas sugrąžinti importo muitus ir mokesčius arba prašymas atsisakyti juos išieškoti, nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai. 5. Kompensaciniai produktai, pateikti atitinkamai muitinės procedūrai įforminti, padėti į laisvąjį sandėlį arba išgabenti į laisvąją ekonominę zoną vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, gali būti išleisti laisvai cirkuliuoti tik su muitinės sutikimu. Sutikimas duodamas pateikus motyvuotą prašymą, kuriame turi būti pagrįstas prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti būtinumas. Šiuo atveju importo muitai ir mokesčiai, kurie buvo sugrąžinti arba kurių atsisakyta išieškoti, laikomi skola muitinei. 6. Nustatant sugrąžinamų arba atsisakomų išieškoti muitų dydį, vadovaujamasi šio kodekso 119 straipsnio nuostatomis. 126 straipsnis. Kompensacinių produktų neapmokestinimas eksporto muitais ir mokesčiais Taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, kai naudojama sąlyginio neapmokestinimo sistema, kompensaciniai produktai neapmokestinami eksporto muitais ir mokesčiais, kurie būtų taikomi atitinkamoms Lietuvos prekėms. AŠTUNTASIS SKIRSNIS MUITINĖS PRIŽIŪRIMAS PERDIRBIMAS 127 straipsnis. Muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūros taikymas Muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūra taikoma, kai Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje leidžiama atlikti ne Lietuvos prekių, kurios neapmokestinamos importo muitais bei mokesčiais ir kurioms netaikomi ekonominiai draudimai bei apribojimai, perdirbimo operacijas, pakeičiančias prekių pobūdį arba pavidalą. Atlikus šias operacijas, gauti produktai išleidžiami laisvai cirkuliuoti taikant už šiuos produktus nustatytus importo muitus ir mokesčius. Nurodyti produktai, gauti atlikus perdirbimo operacijas, vadinami perdirbtaisiais produktais. 128 straipsnis. Muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūros taikymo atvejai Muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūros taikymo atvejus nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai. 129 straipsnis. Leidimo perdirbti prekes muitinei prižiūrint išdavimas Leidimas perdirbti prekes muitinei prižiūrint išduodamas prašymą muitinei pateikusiam asmeniui, atliekančiam visas muitinės prižiūrimo perdirbimo operacijas arba jų dalį. 130 straipsnis. Leidimo perdirbti prekes muitinei prižiūrint išdavimo sąlygos Leidimas perdirbti prekes muitinei prižiūrint išduodamas tik tuo atveju, jeigu: 1) prašymą pateikęs asmuo turi Lietuvos Respublikos ūkio subjekto statusą; 2) įvežtos prekės gali būti identifikuotos perdirbtuosiuose produktuose; 3) perdirbus prekes, neįmanoma ekonomiškai pagrįstu būdu sugrąžinti joms pavidalo, kokį prekės turėjo pateikimo muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrai įforminti metu; 4) muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūros taikymas nesukuria prielaidų palankiau taikyti prekių kilmės taisykles arba kiekybinius apribojimus; 5) taikant nurodytą muitinės procedūrą, laikomasi gamybinės veiklos skatinimo sąlygų ir nėra pažeidžiami esminiai Lietuvos Respublikos gamintojų interesai, t. y. laikomasi šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų muitinės prižiūrimo perdirbimo tikslingumo sąlygų. 131 straipsnis. Nuostatos, taikomos atliekant muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrą Atliekant muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrą, taikomos šio kodekso 115 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių bei 116 straipsnio nuostatos. 132 straipsnis. Muitų ir mokesčių už prekes, perdirbamas muitinei prižiūrint, apskaičiavimas Jeigu atsiranda skola muitinei, susijusi su nepakeisto pavidalo arba nebaigtomis perdirbti prekėmis, palyginti su leidime atlikti muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrą nurodytais produktais, šios skolos dydis nustatomas remiantis muitų ir mokesčių normomis, taikytomis tapačioms importuojamoms prekėms tą dieną, kai buvo priimta importo muitinės deklaracija muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrai. 133 straipsnis. Lengvatinių importo muitų (preferencijų) taikymas perdirbtiesiems produktams Jeigu prekės jų pateikimo muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrai įforminti metu atitiko nustatytus lengvatinių muitų (preferencijų) taikymo reikalavimus ir jeigu tokie muitai gali būti taikomi prekėms, tapačioms išleidžiamiems laisvai cirkuliuoti perdirbtiesiems produktams, šiems produktams taikomi lengvatiniai importo muitai (preferencijos). DEVINTASIS SKIRSNIS LAIKINASIS ĮVEŽIMAS 134 straipsnis. Laikinojo įvežimo procedūros taikymas Laikinojo įvežimo procedūra taikoma, kai Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje laikomos ir naudojamos ne Lietuvos prekės, kurias numatyta reeksportuoti neperdirbtas ir nepakeistas (išskyrus normalų prekių nusidėvėjimą dėl įprastinio jų naudojimo). Šios prekės sąlygiškai, visai ar iš dalies, neapmokestinamos importo muitais bei mokesčiais ir joms netaikomi ekonominiai draudimai bei apribojimai. 135 straipsnis. Leidimo laikinai įvežti prekes išdavimas Leidimas laikinai įvežti prekes išduodamas jas laikančiam ar naudojančiam asmeniui arba asmeniui, atsakingam už jų laikymą ar naudojimą. 136 straipsnis. Leidimo laikinai įvežti prekes išdavimo sąlygos Leidimas taikyti laikinojo įvežimo procedūrą išduodamas tik tuo atveju, kai įmanoma užtikrinti laikomų arba naudojamų Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje ir reeksportuojamų laikinai įvežtų prekių identifikavimą. Muitinė taip pat gali leisti taikyti laikinojo įvežimo procedūrą ir tuo atveju, kai laikinai įvežtų prekių identifikuoti neįmanoma, jei netaikant identifikavimo priemonių nesusidarys sąlygų pažeisti šios muitinės procedūros atlikimo tvarką. 137 straipsnis. Laikinojo įvežimo laikotarpis 1. Muitinė nustato laikotarpį, per kurį laikinai įvežtos prekės turi būti reeksportuotos arba pateiktos kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti. Laikotarpis nustatomas atsižvelgiant į prekių laikymui arba naudojimui reikalingą laiko trukmę, kuri nurodyta leidime laikinai įvežti prekes. 2. Maksimalus prekių laikinojo įvežimo laikotarpis negali viršyti 24 mėnesių, išskyrus šio kodekso 138 straipsnyje nurodytus atvejus. Muitinė, atsižvelgdama į numatyto prekių laikymo arba naudojimo aplinkybes, gali nustatyti ir trumpesnį laikinojo įvežimo laikotarpį. 3. Susidarius ypatingoms aplinkybėms, muitinė turi teisę laikinojo įvežimo procedūros vykdytojo prašymu pratęsti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus laikotarpius iki leidime nurodytam prekių laikymui arba naudojimui reikalingo termino, bet ne daugiau kaip 12 mėnesių nuo nustatyto laikinojo įvežimo laikotarpio pabaigos. 138 straipsnis. Laikinojo įvežimo procedūros taikymo visai neapmokestinant importo muitais bei mokesčiais atvejai ir sąlygos Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai nustato laikinojo įvežimo procedūros taikymo visai neapmokestinant importo muitais bei mokesčiais atvejus ir sąlygas. 139 straipsnis. Laikinojo įvežimo procedūros taikymas iš dalies neapmokestinant importo muitais bei mokesčiais ir draudimas ją taikyti 1. Laikinai įvežtos prekės, liekančios ne Lietuvos Respublikoje registruoto asmens nuosavybėje, iš dalies neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, jeigu jų įvežimas neatitinka laikinojo įvežimo visai neapmokestinant importo muitais bei mokesčiais atvejų ir sąlygų, nustatytų vadovaujantis šio kodekso 138 straipsniu. 2. Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai nustato, kurias prekes draudžiama laikinai įvežti iš dalies neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais. 140 straipsnis. Muitų ir mokesčių mokėjimas už prekes, laikinai įvežtas iš dalies neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais 1. Už prekes, kurioms taikoma laikinojo įvežimo procedūra iš dalies neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais, kiekvieną mėnesį ar mėnesio dalį, kai joms taikoma ši muitinės procedūra, turi būti mokami 3 procentai prekėms nustatytų importo muitų ir mokesčių, kurie turėtų būti sumokėti išleidus šias prekes laisvai cirkuliuoti jų pateikimo laikinojo įvežimo procedūrai įforminti dieną. 2. Už laikinai įvežtas prekes sumokėtų importo muitų ir mokesčių suma negali viršyti sumos, kuri būtų sumokėta išleidus šias prekes laisvai cirkuliuoti jų pateikimo laikinojo įvežimo procedūrai įforminti dieną, neįskaitant palūkanų, kurios gali būti nustatytos vadovaujantis šio kodekso taikymą reglamentuojančiais teisės aktais. 3. Laikinojo įvežimo procedūros vykdytojo teisių ir pareigų perdavimas vadovaujantis šio kodekso 88 straipsniu nelaikomas šios muitinės procedūros pratęsimu kitiems prekių laikinojo įvežimo laikotarpiams tomis pačiomis neapmokestinimo importo muitais ir mokesčiais sąlygomis. 4. Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju laikinojo įvežimo procedūros vykdytojo teisių ir pareigų perdavėjas bei perėmėjas turi perdavimo mėnesį galiojančius laikinojo įvežimo iš dalies neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais leidimus, perdavėjas privalo sumokėti muitus ir mokesčius už visą nurodytą mėnesį. 141 straipsnis. Muitų ir mokesčių už laikinai įvežtas prekes apskaičiavimas 1. Jeigu atsiranda skola muitinei, susijusi su laikinai įvežtomis prekėmis, šios skolos dydis nustatomas remiantis muitų ir mokesčių normomis, taikytomis tą dieną, kai buvo priimta importo muitinės deklaracija laikinojo įvežimo procedūrai. Šio kodekso 138 straipsnyje nurodytu atveju skolos muitinei dydis nustatomas remiantis muitų ir mokesčių normomis, taikomomis atitinkamoms prekėms šio kodekso 197 straipsnyje nurodytu momentu. 2. Jeigu skola muitinei, susijusi su prekėmis, laikinai įvežtomis iš dalies neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais, atsiranda dėl kitos priežasties nei prekių pateikimas nurodytai muitinės procedūrai įforminti, ši skola bus lygi muitų bei mokesčių sumos, apskaičiuotos pagal šio straipsnio 1 dalį, ir muitų bei mokesčių sumos, sumokėtos arba mokėtinos remiantis šio kodekso 140 straipsniu, skirtumui. DEŠIMTASIS SKIRSNIS LAIKINASIS IŠVEŽIMAS PERDIRBTI 142 straipsnis. Bendrosios nuostatos 1. Atsižvelgiant į šio kodekso 151–156 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias standartinio prekių pakeitimo sistemos taikymą, ir į 120 straipsnio nuostatas, laikinojo išvežimo perdirbti procedūra taikoma, kai iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos laikinai išvežamos numatytos perdirbti Lietuvos prekės ir išleidžiami laisvai cirkuliuoti, visai ar iš dalies neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais, produktai, gauti perdirbus šias prekes. 2. Laikinai išvežamos perdirbti Lietuvos prekės apmokestinamos už jas nustatytais eksporto muitais ir mokesčiais, joms taikomi ekonominiai draudimai bei apribojimai, taip pat kiti formalumai, susiję su Lietuvos prekių išvežimu iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos. 3. Nustatant laikinojo išvežimo perdirbti procedūros atlikimo tvarką, vartojamos šios sąvokos: 1) laikinai išvežamos perdirbti prekės – prekės, kurioms įforminta laikinojo išvežimo perdirbti procedūra; 2) perdirbimo operacijos – operacijos, nurodytos šio kodekso 111 straipsnio 2 dalies 3 punkto a, b ir c papunkčiuose; 3) kompensaciniai produktai – visi produktai, gauti atlikus perdirbimo operacijas; 4) išeiga – kompensacinių produktų kiekis (norma), gautas perdirbus tam tikrą kiekį laikinai išvežtų perdirbti prekių. 143 straipsnis. Laikinojo išvežimo perdirbti procedūros netaikymas 1. Laikinojo išvežimo perdirbti procedūra netaikoma Lietuvos prekėms: 1) kurių išvežimas sąlygoja importo muitų ir mokesčių sugrąžinimą arba atsisakymą juos išieškoti; 2) kurios prieš jų išvežimą buvo išleistos laisvai cirkuliuoti, visai neapmokestinant importo muitais ar mokesčiais dėl jų ypatingos paskirties, kol taikomos tokio neapmokestinimo muitais ir mokesčiais sąlygos. 2. Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti atvejus, kai laikinojo išvežimo perdirbti procedūra gali būti taikoma šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytoms prekėms. 144 straipsnis. Leidimo perdirbti laikinai išvežtas prekes išdavimas Leidimas taikyti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą išduodamas prašymą muitinei pateikusiam asmeniui, sudariusiam sutartį dėl perdirbimo operacijų atlikimo. 145 straipsnis. Leidimo perdirbti laikinai išvežtas prekes išdavimo sąlygos Leidimas perdirbti laikinai išvežtas prekes išduodamas tik tuo atveju, jeigu: 1) prašymą pateikęs asmuo turi Lietuvos Respublikos ūkio subjekto statusą; 2) įmanoma nustatyti, kad kompensaciniai produktai gauti perdirbus laikinai išvežtas prekes. Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti atvejus, kai šio reikalavimo taikyti nebūtina; 3) leidimas taikyti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą nepažeidžia Lietuvos Respublikos gamintojų esminių interesų, t. y. laikomasi šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų laikinojo išvežimo perdirbti tikslingumo sąlygų. 146 straipsnis. Laikinojo išvežimo perdirbti laikotarpio ir kompensacinių produktų išeigos nustatymas 1. Muitinė nustato laikotarpį, per kurį kompensaciniai produktai turi būti reimportuoti į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją. Susidarius ypatingoms aplinkybėms ir kai laikinojo išvežimo perdirbti procedūros vykdytojas pateikia motyvuotą prašymą, muitinė išimties tvarka gali šį laikotarpį pratęsti. 2. Muitinė nustato kompensacinių produktų išeigą arba tam tikrais atvejais jos apskaičiavimo metodą. Išeiga nustatoma remiantis informacija apie aplinkybes, kuriomis atliekamos arba turi būti atliekamos perdirbimo operacijos. 147 straipsnis. Kompensacinių produktų neapmokestinimo importo muitais ir mokesčiais sąlygos 1. Kompensaciniai produktai visai ar iš dalies neapmokestinami importo muitais ir mokesčiais šio kodekso 148 straipsnyje nustatytu būdu tiktai tuo atveju, jeigu importo muitinės deklaraciją išleidimui laisvai cirkuliuoti savo vardu arba per įgaliotą atstovą pateikia: 1) asmuo, kuriam išduotas leidimas taikyti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą; 2) kitas asmuo, turintis Lietuvos Respublikos ūkio subjekto statusą, gavęs asmens, turinčio leidimą taikyti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, sutikimą, jeigu laikomasi leidime nustatytų nurodytos muitinės procedūros atlikimo sąlygų. 2. Šio kodekso 148 straipsnyje nustatytas visiškas arba dalinis neapmokestinimas importo muitais ir mokesčiais netaikomas, jeigu nesilaikoma bent vienos iš sąlygų, susijusių su laikinojo išvežimo perdirbti procedūros taikymu, išskyrus atvejus, kai muitinei priimtinu būdu įrodoma, kad pažeidimai neturėjo didesnės įtakos tinkamai taikyti nurodytą muitinės procedūrą. 148 straipsnis. Muitų ir mokesčių už kompensacinius produktus, gautus iš laikinai išvežtų perdirbti prekių, apskaičiavimas 1. Visiškas arba dalinis neapmokestinimas importo muitais ir mokesčiais, nustatytas šio kodekso 142 straipsnyje, taikomas atimant iš importo muitų ir mokesčių sumos, priklausančios sumokėti už išleidžiamus laisvai cirkuliuoti kompensacinius produktus, importo muitų ir mokesčių sumą, kurią priklausytų sumokėti pagal tą pačią dieną galiojančias muitų ir mokesčių normas už laikinai išv