LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL RIZIKOS VERTINIMU PAGRĮSTOS ŪKIO SUBJEKTŲ VEIKLOS PRIEŽIŪROS GAIRIŲ, KONTROLINIO KLAUSIMYNO RENGIMO IR NAUDOJIMO ŪKIO SUBJEKTŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRĄ ATLIEKANČIŲ VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SUBJEKTŲ VEIKLOJE GAIRIŲ, VIENODOS IR KOKYBIŠKOS ASMENŲ KONSULTAVIMO PRAKTIKOS UŽTIKRINIMO GAIRIŲ PATVIRTINIMO 2012 m. rugsėjo 12 d. Nr. 1K-235/4-892 Vilnius Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ (Žin., 2010, Nr. 53-2613; 2012, Nr. 89-4657) 4.3.3 punktu, t v i r t i n a m e pridedamas*: 1. Rizikos vertinimu pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiūros gaires. 2. Kontrolinio klausimyno rengimo ir naudojimo ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų veikloje gaires. 3. Vienodos ir kokybiškos asmenų konsultavimo praktikos užtikrinimo gaires. Teisingumo ministras                                                             Remigijus Šimašius Ūkio ministras                                                                                 Rimantas Žylius ______________ * Gairės skelbiamos „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt. _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 1R-23/4-892 RIZIKOS VERTINIMU PAGRĮSTOS ŪKIO SUBJEKTŲ VEIKLOS PRIEŽIŪROS GAIRĖS I. BENDROSIOS PASTABOS Rizikos vertinimu pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiūros gairės (toliau – gairės) apibrėžia su rizikos vertinimu, planuojant ir atliekant ūkio subjektų veiklos priežiūrą, susijusias sąvokas, pagrindžia rizikos vertinimu pagrįstos ūkio subjektų priežiūros (toliau – rizikos vertinimu pagrįsta priežiūra) poreikį, įtvirtina pagrindinius rizikos vertinimu pagrįstos priežiūros bruožus. Gairės skirtos ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantiems viešojo administravimo subjektams (toliau - priežiūros institucijos), siekiantiems diegti ir/ar tobulinti turimas rizikos vertinimo ir valdymo sistemas. Gairių priede apžvelgti dviejų Lietuvos priežiūros institucijų naudojami rizikos vertinimo modeliai. Šiose gairėse ūkio subjektų veiklos priežiūra (toliau – priežiūra) suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975): tai veikla, apimanti ūkio subjektų konsultavimą priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais ir kitų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, atlikimą; ūkio subjektų veiklos patikrinimus; teisės aktų nustatyta tvarka gautos informacijos apie ūkio subjektų veiklą vertinimą; poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Priežiūros tikslai - metodinės pagalbos ūkio subjektams teikimas; stebėjimas, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų; kontroliavimas, ar šie reikalavimai tinkamai vykdomi; priemonių, užtikrinančių tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančių galimų pažeidimų skaičių, taikymas. II. RIZIKOS VERTINIMU PAGRĮSTOS PRIEŽIŪROS PAGRĮSTUMAS IR POREIKIS Rizikos vertinimu pagrįstos priežiūros modelių diegimo ir taikymo atliekant ūkio subjektų veiklos priežiūrą poreikį pagrindžia šios aplinkybės: • rizikos vertinimu pagrįstas požiūris vis dažniau akcentuojamas Europos Sąjungos dokumentuose (pavyzdžiui, 2009 m. lapkričio 25 d. priėmus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB „Dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II)“, visos ES valstybės narės savo vykdomą draudimo priežiūrą perorientuoja nuo statiškos teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolės („rules based supervision“ – angl.) į priežiūrą, kuomet dinamiškai vertinama draudiko (perdraudiko) rizika ir jos valdymo sistemos kokybė („risk based supervision“ – angl.)); • rizikos vertinimas ir valdymas laikomas pažangia praktika. Rizikos vertinimu pagrįsta priežiūra yra sudėtinė daugumos šiuo metu pasaulyje vykdomų verslo priežiūros reformų dalis. Tokios reformos vykdomos Jungtinėje karalystėje, Danijoje, Nyderlanduose, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje (žr., pvz., „A New Stream of Projects on Regulatory Enforcement and Compliance, OECD, GOV/RPC(2011)11), taip pat atskirose Centrinės ir Rytų Europos valstybėse; • rizikos vertinimas ir veiklos prioritetų nustatymas yra būtina sąlyga siekiant efektyvaus ir rezultatyvaus viešojo administravimo. Naujosios viešosios vadybos paradigma, akcentuojanti įrodymais grįstų sprendimų priėmimą ir orientaciją į rezultatus, reiškia ir rizikos vertinimu pagrįstos priežiūros taikymą: tik identifikavus didžiausias rizikas galima efektyviai jas suvaldyti ir atitinkamai pasiekti geriausių rezultatų. Institucijos turimi riboti priežiūrai skirti ištekliai panaudojami efektyviausiai, kai šie ištekliai nukreipiami į svarbiausias, rizikingiausias priežiūros sritis. Priežiūros rezultatai visų pirma siejami su objektyviai gerėjančiais žmogaus sveikatos, aplinkos apsaugos rodikliais (pvz., sumažėjęs apsinuodijimų, nelaimingų atsitikimų skaičius, taršos lygis ir pan.). Veiklos prioritetų nustatymas yra neatsiejamas nuo veiklos planavimo; veiklos planavimas Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įvardytas kaip vienas iš viešojo administravimo kokybės valdymo būdų; • rizikos vertinimas nuosekliai dera su Viešojo administravimo įstatyme pateiktu priežiūros apibrėžimu, kuriame priežiūra apibrėžiama ir kaip stebėjimas, informacijos rinkimas bei vertinimas (ne tik kaip patikrinimai, poveikio priemonių taikymas, konsultavimas). • rizikos vertinimas yra tinkamas siekiant specialiuosiuose priežiūros įstatymuose įtvirtintų tikslų – apsaugoti atitinkamus visuomeninius gėrius ir vertybes (pavyzdžiui, Produktų saugos įstatyme numatytas tikslas „užtikrinti, kad į rinką būtų teikiami tik saugūs produktai“ bus tinkamiau pasiektas, jei bus identifikuoti pavojingiausi produktai, didžiausi pažeidėjai, ir pan.) • rizikos vertinimu pagrįsta priežiūra atitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus ūkio subjektų veiklos priežiūros principus, konstitucines nuostatas: minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principą (didesniems pažeidėjams taikomos griežtesnės poveikio priemonės ir atvirkščiai, mažai pavojingi ir reikalavimus vykdantys subjektai netikrinami be reikalo), nediskriminavimo ir lygybės prieš įstatymą principus (priežiūros institucija taiko vienodus standartus nustatydama ūkio subjekto rizikingumą ir pasirinkdama reagavimo priemones; išvengiama subjektyvumo, visi inspektoriai vienodai vertina tokias pačias situacijas), ūkinės veiklos laisvės principą (mažiau pavojinga veikla, tinkamai veikiantys ūkio subjektai prižiūrimi mažiau intensyviai, šiems subjektams mažėja administracinė, finansinė priežiūros našta, o tai skatina ekonomikos vystymąsi); • procesų skaidrumas ir prognozuojamumas priežiūros institucijoje mažina prielaidas korupcijai, galimybes piktnaudžiauti teise. Rizikos vertinimu pagrįsti veiklos modeliai taikomi ne tik atliekant ūkio subjektų veiklos priežiūrą, tačiau ir daugelyje kitų sričių, kuriose svarbu užkirsti kelią žalos ar pavojaus atsiradimui (pvz., gydant ligonį gydytojas privalo įvertinti visas esamas ir galimas rizikas, susijusias su ligonio būkle, ir imtis tų priemonių, kurios šalina didžiausias grėsmes ar sunkiausias pasekmes ir pan.). II. SĄVOKOS Rizikos vertinimas - pirmasis ir svarbiausias platesnio reiškinio - rizikos valdymo proceso – žingsnis, reiškiantis kiekybinių ir kokybinių reikšmių, susijusių su konkrečia situacija ir atpažinta grėsme, nustatymą. Rizikos vertinimas apima rizikos įvertinimą ir rizikos analizę. Siekiant tinkamai identifikuoti ir įvertinti rizikas, paprastai rengiami: – rizikų registrai, kuriuose nustatomi rizikų pavadinimai ir jų apibūdinimo formuluotės, poveikio ir tikimybės vertinimai; – rizikų žemėlapiai, kuriuose įvardijamos ir atitinkamai sugrupuojamos pagrindinės rizikos, nustatomas jų pasiskirstymas pagal jų pasireiškimo tikimybę ir galimą poveikį, pateikiamas rizikų vertinimas; – rizikas identifikuojančių rodiklių (kriterijų) sąvadai ir kt. Tinkamai atliktas rizikos vertinimas leidžia priimti tinkamiausius rizikos valdymo sprendimus. Rizikos vertinimu pagrįsta ūkio subjektų veiklos priežiūros sistema (modelis) - priežiūros institucijoje įdiegta ir taikoma organizacinių ir techninių priemonių visuma, kuri padeda nustatyti rizikas, susijusias su ūkio subjektų veiklą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymu ir žalos ar pavojaus saugomiems gėriams atsiradimu, atlikti ūkio subjektų (ūkinių veiklų) rizikingumo vertinimą ir nustatyti rizikingiausius iš jų, ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdyti laikantis prioritetų ir pasirenkant tinkamiausias ir efektyviausias priežiūros priemones. Absoliutus rizikos dydis priklauso nuo: 1. pasireiškimo tikimybės, kad ūkio subjektas nesilaikys jo veiklą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, 2. poveikio, t. y. numatomų tokių įvykių nepageidautinų pasekmių masto. Taigi, galima užrašyti taip: RIZIKA = TIKIMYBĖ x POVEIKIS arba RIZIKA = TIKIMYBĖ x ŽALA (DYDIS x MASTAS). Pavyzdžiui, ūkio subjektų rizikos lygis gali būti žemas, nedidelis, reikšmingas, aukštas, priklausomai nuo to, kokia yra tikimybė, kad ūkio subjektas nesilaiko būtinų reikalavimų, taip pat priklausomai nuo to, koks yra dėl reikalavimų nesilaikymo atsirandantis žalos, pasekmių poveikis (1 pav.): ŪKIO SUBJEKTŲ RIZIKOS LYGIAI Tikimybė, kad ūkio subjektas nesilaiko reikalavimų Žalos, pasekmių poveikis (mastas, dydis) Labai maža Maža Vidutinė Didelė Labai didelė Didelis nedidelis reikšmingas reikšmingas aukštas aukštas Pakankamai didelis nedidelis nedidelis reikšmingas reikšmingas aukštas Pakankamai mažas žemas nedidelis nedidelis reikšmingas reikšmingas Mažas žemas žemas nedidelis nedidelis reikšmingas 1 pav. Ūkio subjektų rizikos lygiai Svarbu pastebėti, kad 1 paveiksle pateiktas ūkio subjektų grupavimas tik į 4 rizikingumo lygius yra veikiau pavyzdinis: realiose rizikos vertinimu pagrįstose sistemose, rizikos lygių, laipsnių, grupių gali būti daugiau. Pavyzdžiui, jei ūkio subjekto rizikingumas nustatomas naudojant daugelio rodiklių (kriterijų) sistemą, kiekvienas ūkio subjektas gali įgyti iš esmės individualų rizikingumo laipsnį (2 pav.): ŪKIO SUBJEKTŲ REITINGAVIMAS, ATSIŽVELGIANT Į RIZIKINGUMĄ Ūkio subjektas Ūkio subjekto rizikos laipsnio reikšmė 1. Ūkio subjektas X 278 balai 2. Ūkio subjektas Y 277 balai 3. Ūkio subjektas Z 215 balų 4. Ūkio subjektas Q 210 balų ... ... ... 2 pav. Ūkio subjektų reitingavimas, atsižvelgiant į rizikingumą PASTABA. Jei priežiūros institucija prižiūri ne tiek atskirų ūkio subjektų veiklą, kiek tam tikrą veiklos sritį tam tikru aspektu (pvz., Valstybinė kalbos komisija, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba stebi ir vertina žiniasklaidą ir visą viešą diskursą tam tikru specialiu aspektu; saugomų teritorijų administracijos stebi veiklą tam tikroje teritorijoje ir pan. ), ji taip pat gali ir turi taikyti rizikos vertinimu pagrįstą priežiūrą (stebėseną): identifikuoti didžiausias rizikas ir į jas atitinkamai, proporcingai reaguoti. Atsižvelgusi į nustatytą ūkio subjekto rizikingumo laipsnį, priežiūros institucija pasirenka tinkamiausias priemones, priima tinkamiausius sprendimus dėl konkrečių veiksmų atlikimo. Tinkamiausios priežiūros priemonės turi būti: • efektyviai valdančios rizikas (grėsmes); • proporcingos rizikai (grėsmei); • ekonomiškos institucijos išteklių naudojimo požiūriu. Priežiūros priemonės reiškia ne tik teisės aktuose nustatytas poveikio priemones (sankcijas), tačiau ir visus kitus veiksmus (pvz., gautos informacijos apie ūkio subjektą tinkamą įvertinimą ir įtraukimą į rizikos sistemą, aktualios viešosios konsultacijos paskelbimą, laiškų konkretiems ūkio subjektams išsiuntimą ar kitokį jų informavimą, atkreipiant jų dėmesį į identifikuotas rizikas ir pan.). III. PAGRINDINIAI RIZIKOS VERTINIMU PAGRĮSTOS PRIEŽIŪROS REIKALAVIMAI Šioje gairių dalyje išskirti pagrindiniai, būtini rizikos vertinimu pagrįstos priežiūros reikalavimai, kuriuos turi atitikti priežiūros institucija, taikanti ar siekianti taikyti rizikos vertinimu pagrįstą ūkio subjektų veiklos priežiūros modelį. Siekiant įgyvendinti šiuos reikalavimus, kiekviena priežiūros institucija turėtų pasirinkti jai tinkamiausias įgyvendinimo priemones, kurie čia plačiau nedetalizuojami. Taip pat pažymėtina, kad priežiūros institucija turėtų papildomai atkreipti dėmesį į šiuos ūkio subjektų efektyviai priežiūrai, rizikos valdymo procesui ar atskiroms priežiūros sritims svarbius aspektus: ūkio subjektų atrankos patikrinimams sistemos kokybės valdymas, priežiūros efektyvumo vertinimas, sprendimų rizikos vertinimo ir rizikos valdymo srityje kontrolė, visuomenės informavimas apie rizikas ir kt. Žemiau pateikiami rizikos vertinimu pagrįstai priežiūros sistemai keliami reikalavimai. 1. Rizikos rodiklių (kriterijų) sistema 1.1. Ūkio subjekto rizikingumui nustatyti institucijoje egzistuoja tam tikra rizikos rodiklių, kriterijų (toliau – rodikliai) sistema. 1.2. Atskiras rodiklis parodo subjekto rizikingumo lygį ar laipsnį, rizikingumo didėjimą ar mažėjimą atskiroje srityje (vertinant atskiru aspektu). 1.3. Rodikliais gali būti: veiklos sritis, veiklos vieta ar teritorija, vykdomų darbų ar naudojamos technikos pavojingumas, veiklos apimtys, darbuotojų ir lankytojų/klientų skaičius, aplinkos jautrumas pokyčiams ir pan. 1.4. Rodiklių reikšmėms (svoriams) įvertinti naudojami sutartiniai vienetai (balai, žvaigždutės, spalviniai simboliai, skaitmeninės reikšmės, piniginis įvertinimas ar pan.). 1.5. Rodiklių reikšmių visuma lemia bendrą subjekto rizikingumo lygį (kategoriją), laipsnį. 1.6. Naujai gauta papildoma informacija (pvz., iš žiniasklaidos, iš skundo, iš atlikto patikrinimo rezultatų, ar pan.) vertinama remiantis tais pačiais rodikliais, ji neturi prioriteto prieš bendrą rodiklių visumą. Nauji duomenys įtakoja pokyčius subjekto rizikingumo vertinime, tačiau šie duomenys yra tik vienas iš keleto rizikingumą lemiančių veiksnių. 1.7. Skundo dėl konkretaus ūkio subjekto veiklos gavimo faktas pats savaime nėra esminis rizikingumą nulemiantis rodiklis. Institucijos specialistai gauto pranešimo/skundo informaciją įtraukia į rizikos vertinimo sistemą. Pavyzdys (1.3.). Mokesčių inspekcija vertindama mokesčių mokėtojų rizikingumą atsižvelgia į veiklos sritį, vietą, teritoriją, veiklos apimtis. Iš viso inspekcijoje atliekant automatizuotą rizikos analizę, taikoma beveik 300 kriterijų (rizikos nustatymo taisyklių). Maisto ir veterinarijos inspekcija vertina ūkio subjekto veiklos pobūdį, veiklos apimtis, ūkio subjekto savikontrolės sistemos funkcionavimą, išorinius veiksnius (pvz., pranešimus ar kitą informaciją). 1.8. Laikotarpis, praėjęs nuo paskutiniojo patikrinimo, nėra esminis rizikingumą nulemiantis rodiklis. 1.9. Pasikeitę institucijos prioritetai atitinkamai atsispindi atnaujintoje rodiklių sistemoje. 1.10. Rodiklių sistema nuolat atnaujinama. Pavyzdys (1.9.). Institucija specialius reidus vykdo tik po to, kai reido tikslai įtraukiami į rodiklių sistemą ir ši atnaujinta rodiklių sistema „išreitinguoja“ tikrintinus subjektus. PASTABA. Jei priežiūros institucija prižiūri ne tiek atskirų ūkio subjektų veiklą, kiek tam tikrą veiklos sritį tam tikru aspektu, ji paprastai papildomai vertina tam tikrų veiklų, teritorijų, kitų objektų rizikingumą, ne tik atskirų ūkio subjektų rizikingumą. Pavyzdys (PASTABA). Maisto ir veterinarijos tarnyba 2011 metais buvo išskyrusi prioritetus šioms sritims: pieno sauga ir kokybė, vaikų maitinimas. 2. Patikrinimų rezultatų vertinimas 2.1. Patikrinimų rezultatai yra svarbi informacija, kurios priežiūros institucija negali gauti kitais būdais. 2.2. Patikrinimų rezultatai turi įtakos subjekto rizikingumo lygiui (laipsniui), tačiau ne tiesiogiai, o per rodiklių sistemą. 2.3. Subjekto rizikos rodikliams turi įtakos patikrinimo metu nustatyti faktai ar surinkta informacija (pažeidimų mastas, pobūdis ir pan.), tačiau ne tikrintojo asmeninė nuomonė. Tikrintojo papildomi pastebėjimai gali būti fiksuojami, tačiau jie nėra esminiai vertinant subjekto rizikingumą. 2.4. Patikrinimo rezultatai registruojami ir sisteminami priežiūros institucijos elektroninėje erdvėje (duomenų bazėje, informacinėje sistemoje), jie gali būti analizuojami, grupuojami, vertinami įvairiais aspektais. 2.5. Kiekvienas prižiūrimas ūkio subjektas turi savo patikrinimų „istoriją“, kuri atspindi subjekto veiklos atitikimo teisės aktų reikalavimams dinamiką, liudija apie subjekto pastangas laikytis reikalavimų ir išvengti nepageidaujamų padarinių, apima kitus individualius duomenis apie subjektą, kurių kaupimas nepažeidžia asmens duomenų apsaugos reikalavimų. 3. Vienodi priežiūros standartai 3.1. Visų tam tikrą rodiklių visumą atitinkančių (tą patį rizikingumo lygį, laipsnį turinčių) subjektų rizikingumas laikomas vienodu. Šių subjektų atžvilgiu atitinkamai taikomi vienodi priežiūros veiksmai, vienodos priemonės (arba veiksmai vienodai netaikomi). 3.2. Jei reikalinga atlikti tam tikrai rizikos grupei priskirtų ūkio subjektų patikrinimus, tačiau visai rizikos grupei patikrinti nepakanka institucijos pajėgumų, šios grupės ūkio subjektų rizikingumas turi būti vertinamas papildomai – išskiriant rizikingesnius, tikrintinus. 3.3. Skirtingo rizikingumo ūkio subjektams taikomos skirtingos priežiūros priemonės. Mažiausio (mažo) rizikingumo subjektų atžvilgiu priežiūros priemonės netaikomos. 3.4. Subjekto veiklos rūšis, dydis, geografinė padėtis negali būti kriterijumi pasirenkant priežiūros veiksmų rūšį, tačiau šie parametrai gali būti naudojami vertinant subjekto riziką. 3.5. Mažus administracinius pajėgumus turintys subjektai (mikro-įmonės, fiziniai asmenys), tai pat veiklą pradėję ūkio subjektai gali būti pozityviai diskriminuojami, t. y. priežiūros institucija, nepaneigdama priežiūros tikslų, siekia sukelti kuo mažesnę priežiūros ir administracinę naštą šiems subjektams. 4. Elektroninės duomenų kaupimo, rizikos vertinimo, subjektų atrankos priemonės 4.1. Informacija apie prižiūrimus subjektus kaupiama naudojant taikomąsias kompiuterines programas, specializuotą programinę įrangą ir pan. Informacijos apie ūkio subjektą kaupimas individualiose popierinėse byloje yra nepakankamas. 4.2. Visi rizikingumui įvertinti reikalingi duomenys apie visus prižiūrimą ūkinę veiklą vykdančius subjektus (objektus, prižiūrimas veiklas, teritorijas ir pan.) kaupiami taip, kad juos būtų galima sisteminti, vertinti, lyginti ir pan. 4.3. Nepakanka kaupti informaciją tik apie rizikingiausius ūkio subjektus, kurių atžvilgiu priežiūros institucija imasi (praeityje ėmėsi) aktyvių priežiūros veiksmų. 4.4. Institucijoje yra įdiegta tikrintinų subjektų (objektų, veiklų) atrankos, taikant programinę įrangą ir atrankos kriterijus, sistema. Informacinių priemonių pagalba visi prižiūrimą veiklą vykdantys subjektai reitinguojami remiantis rodiklių sistema: subjektai gavę daugiau balų ar kitų įvertinimo vienetų tampa reikšmingais priežiūros (kontrolės) atžvilgiu; subjektai negavę balų ar kitų įvertinimo vienetų vertinimo metu yra nereikšmingi. 4.5. Rizikos vertinimas (reitingavimas) turi būti atliekamas sistemingai, periodiškai, programinėmis priemonėmis. 4.6. Tikrintinų subjektų, kurie tikrinami atsižvelgus į gautus pranešimus ir skundus, atranka vykdoma taikant programinę įrangą. 4.7. Elektroninėje rizikos vertinimo sistemos bazėje (informacinėje sistemoje) kaupiami esminiai duomenys (t.y., gali būti nustatyta, kad ne kiekvienas patikrinimo metu nustatytas faktas apskaitomas sistemoje). 5. Rizikos vertinimo ir patikrinimo funkcijų atskirumas ir efektyvumas 5.1. Patikrinimus atliekančių darbuotojų veiklos vertinimas nepriklauso ir negali priklausyti nuo išaiškintų pažeidimų ar skirtų sankcijų skaičiaus ir apimties. 5.2. Patikrinimus organizuojančių ir vykdančių darbuotojų diskrecija pasirenkant tikrinamus subjektus apribota: jie tikrinimo subjektus pasirenka iš riboto, tam tikrais rodikliais apibrėžto subjektų sąrašo (rizikingiausių subjektų sąrašo), kurį suformuoja atranką vykdantys darbuotojai. 5.3. Tas, kas organizuoja ar atlieka patikrinimus negali įtakoti, o juo labiau priimti lemiamo sprendimo dėl subjekto rizikingumo. 5.4. Rizikos vertinimo sistemą valdo ir su ja dirba specialiai tam paskirti darbuotojai. Pavyzdys (5.4.). Pavyzdžiui, Mokesčių inspekcijos darbuotojai, priimantys sprendimus dėl ūkio subjektų, kurių atžvilgiu turi būti imtasi tam tikrų priežiūros veiksmų, atrinko rizikingas taksi veiklą vykdančias įmones. Po vykdytų kompleksinių priemonių (pokalbių, laiškų, patikrinimų) sumokami mokesčiai minėto segmento įmonėse padidėjo X Lt. Šis mokesčių padidėjimas minėtame segmente laikomas atrankos veiklos rezultatyvumu. 5.5. Sprendimus dėl ūkio subjektų, kurių atžvilgiu turėtų būti imtasi aktyvių priežiūros veiksmų, atrankos priimantys darbuotojai neturėtų būti susiję tiesioginiais pavaldumo ryšiais su asmenimis, kurie tiesiogiai organizuoja ir vykdo patikrinimus. 5.6. Atranką patikrinimams atliekančių asmenų (padalinių) veiklos vertinimo rezultatai paprastai siejami su teigiamais pokyčiais konkrečioje priežiūros srityje (pavyzdžiui, sumažėjo nelaimingų atsitikimų arba ligų protrūkių skaičius, padidėjo mokesčių surinkimo apimtys ir pan.), taip pat gali būti siejami su siauriau suprantamu patikrinimų rezultatyvumu (išaiškintų, pašalintų pažeidimų skaičiumi, mastu ir pan.). 5.7. Vertinant institucijos veiklos efektyvumą (nustatant veiklos efektyvumo kriterijus), pirmiausia vertinamas asmenims, visuomenei, aplinkai, viešajam interesui reikšmingų rodiklių gerėjimas. 5.8. Egzistuoja atrankos efektyvumo patikros sistema (pvz. dalis patikrinimų atliekama atsitiktine tvarka atrinktų subjektų atžvilgiu ar pan.). PRIEDAS RIZIKOS VERTINIMU PAGRĮSTOS PRIEŽIŪROS MODELIŲ PAVYZDŽIAI Šiame priede apžvelgti dviejose Lietuvos priežiūros institucijose naudojami rizikos vertinimu pagrįstos priežiūros bei ūkio subjektų atrankos tikrinimams modeliai. Modeliai yra kaip iliustracija, tai nėra privalomai sektini pavyzdžiai. Kiekviena priežiūros institucija turėtų įvertinti savo veiklos ypatumus, vadovautis gairių III dalyje nurodytais reikalavimais. 1) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Viena iš priemonių nustatyti mokesčių mokėtojų rizikingumą yra Valstybinės mokesčių inspekcijos Audito informacinė sistema (toliau – Audito IS). Audito IS yra įregistruota Valstybės informacinių sistemų registre. Specialaus Audito IS modulio pagalba yra įvertinamas mokesčių mokėtojų rizikingumas balais. Pagal kiekvieną kriterijų gali būti skiriama nuo 1 iki 5 balų. Bendras mokesčių mokėtojų rizikingumo balas yra apskaičiuojamas pagal specialų algoritmą sumuojant pagal visus kriterijus skirtus balus. Rizikos analizės procesą valdo Valstybinės mokesčių inspekcijos Atrankos ir paramos auditui departamentas. Atliekant automatizuotą rizikos analizę, 2011 m. taikyta beveik 300 rizikos nustatymo taisyklių (kriterijų). Rizikos analizei naudojama kiek įmanoma daugiau mokesčių mokėtojų duomenų ir rodiklių, kurie gali padėti nustatyti mokestines rizikas. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje atskirai atliekamas asmenų, pateikusių prašymus įregistruoti PVM mokėtojais, rizikingumo vertinimas. Vertinimo tikslas yra nustatyti visų asmenų, pateikusių prašymus įregistruoti PVM mokėtojais, rizikingumo balą, siekiant įsitikinti jų vykdomos (numatomos vykdyti) ekonominės veiklos realumu (išsiaiškinti tikruosius mokesčių mokėtojų tikslus tapti PVM mokėtoju bei užkirsti kelią galimai nesąžiningiems mokesčių mokėtojams, siekiantiems neteisėtais būdais pasinaudoti PVM sistemos teikiamais privalumais, tapti PVM mokėtojais). PVM registravimo kontrolės metu nustatytas kiekvieno mokesčių mokėtojo rizikingumo lygis apsprendžia, kokios poregistracinės PVM kontrolės priemonės bus taikomos vienerius metus nuo mokesčių mokėtojo įregistravimo PVM mokėtoju. Kuo mokesčių mokėtojo rizikingumo lygis, nustatytas PVM registravimo kontrolės metu, yra aukštesnis, tuo poregistracinės PVM kontrolės priemonės parenkamos sudėtingesnės ir reikalaujančios didesnių mokesčių administratoriaus resursų. Mokesčių inspekcijos mokestinių rizikų valdymo procese yra vykdomas mokesčių mokėtojų segmentavimas. Mokesčių mokėtojai grupuojami pagal segmentus: gyventojai, maži mokesčių mokėtojai, vidutinio dydžio mokesčių mokėtojai, didieji mokesčių mokėtojai, pelno nesiekiančios organizacijos, valstybės ir savivaldybių įmonės, akcizo mokėtojai. Ženkliausios yra gyventojų ir mažų mokesčių mokėtojų segmentams priskirtos mokesčių mokėtojų grupės. Mokesčių mokėtojų segmentavimo tikslas – išskirti ir apibūdinti mokėtojų grupes, identifikuoti kiekvienai jų būdingos elgsenos ypatumus, siekiant taikyti efektyviausias mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimo priemones. Atlikus mokesčių mokėtojų segmentų analizę, remiantis atliktų teminių analizių ir analitinių apžvalgų išvadomis, kontrolės rezultatais, nustatytos skirtingos mokestinių rizikų rūšys, turinčios didžiausią įtaką mokesčių surinkimui kiekviename mokesčių mokėtojų segmente. Identifikuotos rizikos rūšys suskirstytos į rizikos rūšių grupes (registravimo, deklaravimo, sumokėjimo). Iš viso, 2011 m. duomenimis, nustatyta 18 rizikos rūšių. Audito IS pagalba atliekamos rizikos analizės metu vertinami mokesčių mokėtojų pateikti deklaracijų duomenys, mokesčių mokėtojų registracijos duomenys, informacija apie įmonės atstovus, ankstesnių kontrolės procedūrų rezultatus, mokesčių mokėjimo duomenys, informacija apie mokesčių mokėtojo turtą ir pajamas, ir kt. Vertinant prašymus įregistruoti PVM mokėtojų pateikusių mokesčių mokėtojų rizikingumą svarbiausiais aspektais yra laikomi būsimo PVM mokėtojo pateiktų deklaracijų duomenys, nepriemokos; informacija apie mokesčių mokėtoją atstovaujančių asmenų administracinę ir baudžiamąją atsakomybę; buvusią veiklą: darbovietes, vadovaujamas įmones ir jų mokestinę drausmę; būsimo PVM mokėtojo registracijos ir veiklos vykdymo vietos; veiklos pobūdis (ekonominė veikla); turima kita neigiama (riziką didinanti) informacija apie mokesčių mokėtoją; pokalbio su mokesčių mokėtojo atstovu rezultatai (ar motyvuoti atsakymai). Gyventojų pajamų mokesčio informacinėse sistemoje automatinės duomenų pagrįstumo kontrolės metu tikrinama ar deklaruotos visos apmokestinamosios ir neapmokestinamosios pajamos (lyginant Valstybinės mokesčių inspekcijos turimą informaciją su gyventojo deklaruotais duomenimis), ar gyventojas nėra deklaravęs didesnio išskaičiuoto mokesčio ar išlaidų, nei žino Valstybinė mokesčių inspekcija ir kt. Gyventojų pajamų mokesčio informacinė sistema deklaracijų, prašymų, pranešimų, pažymų, duomenų rinkinių apdorojimo metu loginę kontrolę vykdo pagal kiekvienai (-am) konkrečiai (-iam) deklaracijai, pažymai, prašymui, duomenų rinkiniui ir pranešimui patvirtintus klaidų žinynus, kuriuose trūkumų skaičius svyruoja nuo 19 iki 362 trūkumų. Metinių pajamų mokesčio deklaracijų automatinės duomenų pagrįstumo kontrolės metu vidutiniškai patikrinamos 62 sąlygos. Audito IS informacinėje sistemoje rizikos vertinimo kriterijai (rizikos nustatymo taisyklės) atnaujinami pagal poreikį, pvz., nustačius naujas mokestines rizikas, Valstybinei mokesčių inspekcijai pradėjus gauti duomenis iš naujų duomenų šaltinių, pasikeitus teisės aktų nuostatoms, atsižvelgiant į mokesčių deklaravimo laikotarpį ir pan. Gyventojų pajamų mokesčio informacinės sistemos deklaracijų, prašymų, pranešimų, pažymų, duomenų rinkinių klaidų žinynai peržiūrimi ir koreguojami kiekvieną kartą pakeitus šių formų pildymą reglamentuojančius teisės aktus arba nustačius, kad esamos klaidos nėra tikslios ar apimančios visus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus formų pildymo variantus. Mokesčių mokėtojas, dėl kurio veiklos yra gautas skundas, yra įvertinamas mokestinių prievolių netinkamo vykdymo požiūriu. Skundo informacija taip pat panaudojama vėlesniais laikotarpiais, esant poreikiui priimti sprendimą dėl mokesčių mokėtojo kontrolės. 2) Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) informacinės sistemos apima visas VMVT veiklos sritis ir susideda iš šių pagrindinių dalių: veterinarinės kontrolės, maisto kontrolės, importo-eksporto kontrolės bei kitų taikomųjų programų dalys. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontrolę atlieka vadovaujantis rizikos vertinimo principais. Visi VMVT priežiūros ūkio subjektai yra registruojami tarnybos informacinėse sistemose, jiems išduodami leidimai veiklai. Ūkio subjektų sąrašai yra kintantys, kadangi pasipildo naujais veiklą pradedančiais arba nutraukusiais vykdomą veiklą subjektais. 2011 metų spalio mėn. tarnybos valstybinės kontrolės objektų skaičius buvo: maisto tvarkymo subjektų – 33 636; veterinarinės kontrolės subjektų - 201 970. Visi aktyvių, vykdančių veiklą įmonių subjektų sąrašai (maisto, pašarų, veterinarinių vaistų, šalutinius gyvūninius produktus tvarkančių įmonių, muitinės sandėlių, veterinarinės kontrolės ir kt.) yra viešai prieinami ir matomi tarnybos svetainėje. Vadovaujantis Kokybės sistemos darbo instrukcija „KT - 2 – 1 – D3 „Maisto tvarkymo subjektų suskirstymas į rizikos grupes“ kiekviena teritorinė VMVT priskiria (pagal nurodytus kriterijus) savo teritorijoje kontroliuojamus maisto tvarkymo subjektus į mažos, padidintos ar vidutinės rizikos grupes. Pvz., rizikos grupės maisto tvarkymo srityje: 1. Mažos rizikos maisto tvarkymo subjektai – maisto tvarkymo subjektai ir skerdyklos, kuriuose tvarkant maistą maža tikimybė atsirasti taršai ir mikroorganizmų dauginimuisi. 2. Padidintos rizikos maisto tvarkymo subjektai – maisto tvarkymo subjektai ir skerdyklos, kuriuose tvarkomas maistas ir su juo susiję gamybos procesai turi didžiausią įtaką atsirasti taršai ir mikroorganizmų dauginimuisi. 3. Vidutinės rizikos maisto tvarkymo subjektai – maisto tvarkymo subjektai ir skerdyklos, kuriuose tvarkomas maistas gali būti užterštas, tačiau maisto savybės nesudaro palankių sąlygų mikroorganizmų dauginimuisi. Maisto tvarkymo subjektai į rizikos grupes skirstomi pagal šiuos vertinimo kriterijus: I. Tvarkoma maisto produktų grupė. II. Maisto tvarkymo veiklos rūšis. III. Maisto tvarkymo veiklos apimtys. IV. Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemos (toliau – RVASVT) principais pagrįstos savikontrolės būklė, įskaitant Geros higienos praktikos taisyklių taikymą. Teritorinis VMVT padalinys, atlikęs maisto tvarkymo subjekto vertinimą pagal nurodytus 4 kriterijus, atitinkamai suskaičiuoja vertinimo kriterijų balų sumą, maisto tvarkymo subjektą priskiria atitinkamai rizikos grupei ir numato kontrolės dažnumą. Atsižvelgiant į tai, kuriai rizikos grupei priskirtas subjektas, priklauso patikrinimų dažnumas: padidintos rizikos grupei priklausantys maisto subjektai tikrinami du kartus per metus, vidutinės – vieną kartą per metus ir mažos – vieną kartą per dvejus metus. Teritoriniai VMVT padaliniai maisto tvarkymo subjektus pagal patvirtintas darbo instrukcijas įvertina ir suskirsto į rizikos grupes iki sausio 1 d. Veiklą pradedančius maisto tvarkymo subjektus įvertina po pirmojo patikrinimo, o kitus vertinimus atlieka, kai pasikeičia bent vieno vertinimo kriterijaus sąlygos. Maisto tvarkymo subjektų rizikos vertinimo lapai su skaičiavimais ir išvadomis saugomi atitinkamoje maisto tvarkymo subjektų tikrinimų planų byloje ar kitoje planavimo dokumentų byloje. Taip pat kiekvienam maisto tvarkymo subjektui gali būti surašomi atskiri rizikos vertinimo lapai, kurie saugomi atitinkamo maisto tvarkymo subjekto byloje. Įmonių suskirstymo tapatumas yra peržiūrimas kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje atliekant kontrolės duomenų analizes teritoriniuose VMVT padaliniuose. Kiekviena teritorinė tarnyba turi savo teritorinių tarnybų teritorijose esančių ūkio subjektų kontrolės duomenų bylas, kuriose kaupiama visa su valstybine maisto ir veterinarine kontrole susieta informacija. Maisto kontrolės informacinės sistemos duomenų bazėje yra informacija apie tai, kokiai rizikos grupei priskirtas ūkio subjektas. Kiekvienos teritorinės tarnybos atsakingas pareigūnas mato visą informaciją apie savo teritorijoje esančius objektus, bei kontrolės duomenis suvestus į informacinę sistemą. Lietuvos mastu visus maisto kontrolės objektų duomenis gali matyti centrinės VMVT maisto specialistai. Naudojant sukauptą informaciją apie patikrinimus formuojamos ataskaitos, atliekamos detalios kontrolės duomenų analizės, kas leidžia efektyviai ir racionaliai organizuoti valstybinės kontrolės darbą. Atitinkamai pagal nustatytus kriterijus vertinamas kiekvienas maisto pašarų tvarkymo subjektas ar veterinarinės kontrolės subjektas pagal jo vykdomą pagrindinę veiklą. Pagal kiekvieną kriterijų subjektas gali būti įvertintas rizikingumo balais (nuo 0 iki 15 balų). Teritorinis VMVT padalinys, atlikęs vertinimą, suskaičiuoja vertinimo kriterijų balų sumą ir pašarų tvarkymo subjektą priskiria atitinkamai rizikos grupei. Pašarų tvarkymo srityje mažos rizikos pašarų tvarkymo subjektai tikrinami 1 ar 2 kartus per 4 metus; vidutinės rizikos pašarų tvarkymo subjektai tikrinami 1 ar 2 kartus per metus; padidintos rizikos pašarų tvarkymo subjektai tikrinami 2 ar 3 kartus per metus. _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 1R-23/4-892 KONTROLINIO KLAUSIMYNO RENGIMO IR NAUDOJIMO ŪKIO SUBJEKTŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRĄ ATLIEKANČIŲ VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SUBJEKTŲ VEIKLOJE GAIRĖS 2012 m. kovas Kontrolinio klausimyno rengimo ir naudojimo ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų veikloje gaires (toliau – gairės) parengė Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo ekspertų komisija kartu su Ūkio ministerija ir Teisingumo ministerija. Rengiant gaires atsižvelgta į tarptautinę praktiką, remtasi kontrolinių klausimynų ekspertų komisijos darbe dalyvaujančiose institucijose rengimo 2011 m. rugsėjo – 2012 m. vasario mėn. patirtimi. Ekspertų komisiją, suformuotą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ (Žin., 2010, Nr. 53-2613; 2011, 92-4374; 2012, Nr. 89-4657) (toliau – nutarimas Nr. 511) 2 d., sudaro Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės darbo inspekcijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, taip pat Ūkio ministerijos, Teisingumo ministerijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovai (toliau – ekspertų komisija). __________________________________________________________________________ TURINYS I. BENDROSIOS PASTABOS II. KONTROLINIO KLAUSIMYNO NAUDOJIMO PRIEŽIŪRĄ ATLIEKANČIO SUBJEKTO VEIKLOJE POREIKIS, TIKSLAI, PAGRĮSTUMAS III. KONTROLINIO KLAUSIMYNO SANDARA IV. KONTROLINIO KLAUSIMYNO TURINYS 4.1. Įžanga 4.2. Kontroliniai klausimai 4.2.1. Kontrolinių klausimų forma 4.2.2. Kontrolinių klausimų turinys 4.2.2.1 Kontrolinių klausimų aiškumas 4.2.2.2. Dažniausios kontrolinių klausimų formulavimo klaidos 4.2.2.3. Kontrolinių klausimų svarba 4.2.2.4. Dažniausios klausimų įtraukimo į kontrolinį klausimyną klaidos 4.3. Apibendrinimas 4.4. Grįžtamojo (pakartotinio) patikrinimo rezultatų fiksavimas V. KONTROLINIO KLAUSIMYNO RENGIMAS, KONSULTACIJOS SU ŪKIO SUBJEKTAIS VI. KONTROLINIO KLAUSIMYNO TVIRTINIMAS, SKELBIMAS IR PAGRINDINĖS TAIKYMO NUOSTATOS TAIKYMO NUOSTATOS VII. KONTROLINIO KLAUSIMYNO SKLAIDA I. BENDROSIOS PASTABOS Kontrolinis klausimynas – ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto (toliau – priežiūrą atliekantis subjektas) vadovo, jo įgalioto asmens arba reikiamus įgaliojimus turinčios priežiūrą atliekančio subjekto kolegialios institucijos patvirtintas ir viešai paskelbtas dokumentas, įgalinantis patikrinti šiame dokumente išdėstytų teisės aktų reikalavimų tam tikroje srityje laikymąsi atliekant ūkio subjekto patikrinimą1. Pagrindinė kontrolinio klausimyno dalis yra aiškiai suformuluoti kontroliniai klausimai, atspindintys svarbiausius teisės aktų reikalavimus, – bet kurio iš jų nesilaikymas gali padaryti reikšmingos žalos ar sukelti realų pavojų visuomenei, kitų asmenų interesams, aplinkai. Už kitų reikalavimų (kurie neįtraukti į klausimyną) nesilaikymą tikrinamiems ūkio subjektams poveikio priemonės netaikomos, išskyrus išimtinius atvejus, kai jos būtinos siekiant užkirsti kelią reikšmingos žalos ar pavojaus visuomenei ar aplinkai atsiradimui (t. y. kai tam tikras į klausimyną neįtrauktas aspektas tam tikromis aplinkybėmis yra esminis), taip pat siekiant užkirsti kelią ūkio subjekto elgesiui tyčia nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, kai ūkio subjektas jau buvo įspėtas ir konsultuotas dėl jų nesilaikymo (Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašo, patvirtinto nutarimu Nr. 511 (toliau – aprašas), 7.4 punktas ) __________________ 1 Klausimynas yra termino „check-list” anglų kalba atitikmuo, bendrąja prasme reiškiančio „kontrolinis sąrašas”. Kontroliniai klausimynai yra naudojami daugelyje pažangių ir besivystančių pasaulio šalių: Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Latvijos, Meksikos, ir kt. valstybių Priežiūros institucijų veikloje (žr., pvz., „Guidance on Development and Introduction of Checklists by Controlling Agencies“, International Finance Corporation, World Bank Group, 3). Kontrolinių klausimynų naudojimo praktikos įdiegimas yra prioritetinė Lietuvos Respublikoje vykdomos priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros funkcijų optimizavimo proceso priemonė. Aprašo 7.4.1 papunktyje įtvirtina rekomendacija priežiūrą atliekančiam subjektui tikrinimų metu visuomet naudoti kontrolinį klausimyną. Šios gairės nustato kontrolinių klausimynų naudojimo priežiūrą atliekančio subjekto veikloje tikslus, pagrindžia taikymo poreikį ir pagrįstumą, nustato kontrolinio klausimyno turinį, taikymo principus, kontrolinio klausimyno rengimo, skelbimo, tvirtinimo ir sklaidos reikalavimus. Gairės skirtos priežiūrą atliekantiems subjektams, siekiantiems parengti ar tobulinti jau parengtus kontrolinius klausimynus, pradėti juos taikyti patikrinimų metu ir gerinti inspektavimo veiklą. Šiose gairėse ūkio subjektų veiklos priežiūra (toliau – priežiūra) suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975). Remiantis Viešojo administravimo įstatymu, ūkio subjektų veiklos priežiūra - veikla, skirta teikti metodinę pagalbą ūkio subjektams, prižiūrėti, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių. __________________________________________________________________________ II. KONTROLINIO KLAUSIMYNO NAUDOJIMO PRIEŽIŪRĄ ATLIEKANČIO SUBJEKTO VEIKLOJE POREIKIS, TIKSLAI, PAGRĮSTUMAS Didelis ūkio subjektams taikomų teisės aktų reikalavimų skaičius, riboti priežiūrą atliekančių subjektų žmogiškieji ir finansiniai ištekliai lemia tai, kad atliekant patikrinimus ne visuomet įmanoma patikrinti visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi. Tad praktikoje inspektorius stengiasi visų pirma patikrinti, kaip ūkio subjektai laikosi pačių svarbiausių teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ir pagal galimybes patikrina likusius. Dėl to neretai kyla problemų, kadangi ūkio subjektai nežino, kurį iš daugelio jam keliamų reikalavimų inspektorius patikrinimo metu laikys svarbiu, taip pat dažnai neaiškus ir abstrakčiai suformuluotų teisės aktų reikalavimų turinys. Šis neapibrėžtumas sukelia ūkio subjektų nepasitenkinimą priežiūrą atliekančiais subjektais, nepasitikėjimą inspektoriais, neskatina ūkio subjektų siekti laikytis nustatytų reikalavimų, sudaro prielaidas korupcijai ir pan. Svarbiausių tikrintinų aspektų neišskyrimas yra kliūtis ir priežiūrą atliekančiam subjektui, kurios tiesioginis interesas – pasiekti, kad jos visi inspektoriai patikrintų svarbiausius teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Kontrolinių klausimynų, kuriuose pateikiamas baigtinis svarbiausių teisės aktų reikalavimų sąrašas, taikymu siekiama: • Suteikti daugiau aiškumo ir apibrėžtumo ūkio subjektams, mažinti nepasitikėjimą inspektoriumi. Susipažinę su viešai paskelbtais kontroliniais klausimynais, ūkio subjektai žino, ką konkrečiai tikrins inspektorius, kurie iš numatytų reikalavimų yra patys svarbiausi. Ūkio subjekto užtikrintumą didina ir priežiūrą atliekančio subjekto praktika, kad už kontroliniame klausimyne nenurodytų reikalavimų nesilaikymą inspektorius ūkio subjekto nebaudžia, bet teikia nurodymą ar konsultaciją, kaip juos pašalinti, o poveikio priemones taiko tik išimtiniais atvejais, kai poveikio priemonės yra būtinos siekiant užkirsti kelią reikšmingos žalos ar pavojaus visuomenei ar aplinkai atsiradimui (t. y. kai tam tikras į klausimyną neįtrauktas aspektas tam tikromis aplinkybėmis yra esminis), taip pat siekiant užkirsti kelią ūkio subjekto elgesiui tyčia nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, kai ūkio subjektas jau buvo įspėtas ir konsultuotas dėl nesilaikymo. • Suteikti daugiau užtikrintumo priežiūrą atliekančiam subjektui ir jos inspektoriams. Patikrinimo metu užpildytas kontrolinis klausimynas yra įrodymas, kad priežiūrą atliekančio subjekto darbuotojas patikrino visus svarbiausius konkrečios srities teisės aktų reikalavimus, taip pat tinkamai atliko nustatytas pareigas. • Mažinti korupcijos prielaidas didinant patikrinimo skaidrumą. Ūkinei veiklai keliamų reikalavimų aiškumas, patikrinimų vykdymas pagal bendrą standartą, jų prognozuojamumas taikant kontrolinius klausimynus mažina tiek ūkio subjektų paskatas išvengti inspektorių reikalavimų mokant jiems nelegaliai, tiek ir inspektorių galimybes piktnaudžiauti turimais įgaliojimais. • Gerinti teisinį reglamentavimą, optimizuoti priežiūrą atliekančio subjekto veiklą. Rengdamas kontrolinius klausimynus priežiūrą atliekantis subjektas atlieka tiek vykdomos priežiūros veiklos, tiek šioje veikloje taikomų teisės aktų peržiūrą. Identifikavus, kad tuos pačius teisės aktuose nustatytus reikalavimus tikrina daugiau nei vienas priežiūrą atliekantis subjektas, turi būti sprendžiama, kaip išvengti ūkio subjektų priežiūros veiklos dubliavimosi tarp institucijų, taip pat esant poreikiui teikiami pasiūlymai dėl priežiūrą atliekančių subjektų kompetencijos ribų ir įgaliojimų tikslinimo. Teisės aktų, kuriuose įtvirtinami reikalavimai, peržiūra taip pat sudaro prielaidas priežiūrą atliekantiems subjektams teikti siūlymus aukštesniems pagal pavaldumą, politiką formuojantiems subjektams dėl neproporcingą naštą inspektoriams arba ūkio subjektams sukeliančių, tačiau nepakankamai pagrįstų reikalavimų atsisakymo (ši pareiga priežiūrą atliekantiems subjektams yra įtvirtinta Viešojo administravimo įstatymo 367 straipsnio 3 dalyje). Kontrolinių klausimynų taikymas patikrinimų metu priežiūrą atliekančiam subjektui padeda įsidiegti šiuos siektinus pažangius veiklos metodus: • Vykdyti priežiūrą vadovaujantis nuolat atliekamu ūkio subjektų rizikingumo vertinimu. Patikrinimų metu užpildyti kontroliniai klausimynai priežiūrą atliekančiam subjektui suteikia išsamių žinių apie tai, kaip ūkio subjektas laikėsi teisės aktų reikalavimų. Tai yra vertinga informacija, kuri leidžia nustatyti ūkio subjekto rizikingumo (pavojingumo) laipsnį. • Užtikrinti vienodą, priežiūrą atliekantį subjektą saistantį konsultavimą. Tikrintinų aspektų (kontrolinių klausimų) suformulavimas padeda aiškiau suprasti teisės aktų reikalavimus, kadangi kontroliniai klausimai formuluojami ne atkartojant sudėtingas teisės aktų nuostatas, bet taip, kad ūkio subjektui būtų aišku, kaip jis turi elgtis, kad nepažeistų teisės aktų reikalavimų; teisės aktų reikalavimai kontroliniame klausimyne formuluojami paprastai ir suprantamai. Patvirtinus klausimynus, visi inspektoriai įgyja pareigą aiškinti reikalavimus taip, kaip nurodyta klausimyne. Apibendrinant pažymėtina, kad kontrolinių klausimynų naudojimo praktika užtikrina konstitucinių nuostatų bei Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų ūkio subjektų veiklos priežiūros principų, kitų viešojo administravimo reikalavimų įgyvendinimą: valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą (Konstitucijos 5 str.), minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principą (priežiūra sutelkta patikrinti svarbiausių reikalavimų laikymąsi); nediskriminavimo ir lygybės prieš įstatymą principus (inspektorius tikrina tuos pačius reikalavimus visuose vienodą veiklą vykdančiuose subjektuose); planavimo reikalavimą (planavimo proceso neišvengiama dalis yra prioritetų nustatymas, šiuo atveju – klausimynai įvardija prioritetus); viešumo principą (kontroliniai klausimai, o kartu ir priežiūros atlikimo procedūra tampa vieša); metodinės pagalbos teikimo (priežiūrą atliekantis subjektas atkreipia ūkio subjektų dėmesį į svarbiausius reikalavimus, klausimyne atskleidžia jų turinį). __________________________________________________________________________ III. KONTROLINIO KLAUSIMYNO SANDARA Galima išskirti šias kontrolinio klausimyno struktūrines dalis: • Įžanga. Joje nurodoma bendra informacija apie priežiūrą atliekantį subjektą ir tikrinamą ūkio subjektą. • Kontroliniai klausimai, kurie leidžia inspektoriui patikrinti, ar konkretus ūkio subjektas savo veikloje laikosi svarbiausių teisės aktų reikalavimų. • Apibendrinamojoje dalyje trumpai nurodomi nustatyti neatitikimai svarbiausiems teisės aktų reikalavimams (pateiktiems klausimyne), poveikio priemonės, jei jos taikomos, būdai, leidžiantys tikrinamam ūkio subjektui suderinti veiklą su šiais reikalavimais ir terminas, per kurį jis turi tai padaryti. • Fakultatyvioji dalis. Grįžtamojo (pakartotinio) patikrinimo rezultatų fiksavimas vykdomas tuo atveju, jei pirmo patikrinimo metu buvo nustatyta neatitikimų kontroliniame klausimyne nurodytiems svarbiausiems teisės aktų reikalavimams. • Fakultatyvioji dalis. Atmintinė ūkio subjektams. Vienas užpildyto kontrolinio klausimyno egzempliorius perduodamas ūkio subjektui (kitas – priežiūrą atliekančiam subjektui), todėl prie jo rekomenduotina ūkio subjektui pridėti priežiūrą atliekančio subjekto parengtas atmintines (lankstinukus, brošiūras ir pan.). Visos kontrolinio klausimyno dalys turėtų būtų viename dokumente. Tokiu atveju kontrolinis klausimynas yra pagrindinis ūkio subjekto veiklos patikrinimo dokumentas, kuriame pateikiama visa tikrinamajam ūkio subjektui ir inspektoriui aktuali informacija apie konkretaus ūkio subjekto priežiūros rezultatus. __________________________________________________________________________ IV. KONTROLINIO KLAUSIMYNO TURINYS 4.1. Įžanga Įžanginėje dalyje nurodomi prieš patikrinimą priežiūrą atliekančio subjekto turimi duomenys apie tikrinamą ūkio subjektą, taip pat informacija apie priežiūrą atliekantį subjektą bei patikrinimo metu nustatyti faktai, kurie nelemia teisės aktų reikalavimų laikymosi patikrinimo: • kontrolinio klausimyno pavadinimas, numeris; • priežiūrą atliekančio subjekto pavadinimas, buveinės adresas, telefono numeris, fakso numeris, elektroninio pašto adresas, juridinio asmens kodas ir pan.; • patikrinimą atlikusio inspektoriaus (-ių) vardas, pavardė, pareigos; • telefono numeris, adresas, kuriuo ūkio subjektas gali kreiptis dėl tikrinusio inspektoriaus veiksmų apskundimo; • telefono numeris, adresas, kuriuo ūkio subjektas gali kreiptis dėl priežiūrą atliekančio subjekto konsultacijos; • patikrinimo pagrindas; • patikrinimo pobūdis; • ūkio subjekto pavadinimas, buveinės adresas, telefono numeris, fakso numeris, elektroninio pašto adresas, juridinio asmens kodas, PVM mokėtojo kodas ir pan.; • patikrinime dalyvavęs (-ę) ūkio subjekto įgaliotas (-i) darbuotojas (-ai); • tikrinimo pradžios ir pabaigos data metų, mėnesio ir valandos tikslumu (tai vėliau leidžia priežiūrą atliekančiam subjektui nustatyti ūkio subjektams sukeliamą naštą); • informacija, pranešimai ūkio subjektui (pavyzdžiui, bendras paaiškinimas apie kontrolinį klausimyną, pranešimas, kad su ūkio subjektu vėliau gali susisiekti priežiūrą atliekančio subjekto darbuotojai, atliekantys patikrinimų kokybės kontrolę ar pan.). Įžanginėje dalyje gali būti nurodomi ir kiti duomenys, atsižvelgiant į priežiūrą atliekančio subjekto specifiką ar tikrinimo objektą (1 pav.).  Apie šį klausimyną, jo naudą jums ir jūsų teises Nuo 2011 m. vis daugiau planinių patikrinimų privaloma atlikti naudojant kontrolinius klausimynus. Šie klausimynai – tai verslo priežiūros institucijų pertvarkos (www.ukmin.lt/web/lt/verslo aplinka/verslo-prieziuros-reforma] dalis. Jų nauda: • patogumas – svarbiausių teisės aktų reikalavimų sąvadas; • verslininkas prieš patikrinimą turi galimybę sužinoti, kas bus tikrinama; • tikrinamasis gali nesibaiminti baudų ir kitų griežtų poveikio priemonių, jei atitinka klausimyne nurodytus reikalavimus. ĮSTAIGOS LOGOTIPAS IR PAVADINIMAS Įstaigos adresas, telefonas, faksas, el. paštas, juridinio asmens kodas Telefonas konsultacijoms: ... El. paštas konsultacijoms: ... Dėl tikrinusio inspektoriaus veiksmų apskundimo kreipkitės tel.: ... arba el. paštu... Jei jūsų pažeistas reikalavimas neįtrauktas į klausimyną, galite būti tik įspėtas (surašytas įpareigojimas, nurodymas). Tik išskirtiniu atveju, kai būtina užkirsti kelią reikšmingos žalos ar pavojaus asmenims ar aplinkai atsiradimui, tai pat užkirsti kelią tyčiniam teisės aktų reikalavimų nesilaikymui, jei jau buvote įspėtas ir konsultuotas dėl nesilaikymo -galite būti nubaustas ir už neatitikimą reikalavimui, neįtrauktam į kontrolinį klausimyną. Jeigu jums kyla abejonių dėl klausimyne nurodytų reikalavimų pagrįstumo, manote, kad klausimai suformuluoti neteisingai, turite pastebėjimų ar pasiūlymų, prašome rašyti Ūkio ministerijai el. paštu [email protected]. Ūkio ministerija užtikrins, kad būtų atlikti reikalingi pakeitimai. Visus klausimynus galite rasti adresu www.verslovartai.lt/kontroliniai klausimynai /\ || Kontrolinio klausimyno pavadinimas Bendras paaiškinimas, skirtas ūkio subjektui Klausimyno Nr. : _______   _____ (data)          (Nr.) Patikrinimo vieta: (adresas) ______________ Patikrinimo data ir laikas: (pradžios ir pabaigos data ir laikas) ______________ Tikslus netikrinimo laikas ir trukmė vėliau leidžia nustatyti ūkio subjektams sukeliamą naštą Pareigūnas: (vardas, pavardė, pareigos) ______________ Pavedimas pareigūnui: ______________ Patikrinimo rūšis ______________ Patikrinimo tikslas: ______________ Vartotojų skundai: ______________ Įmonė: (pavadinimas, j.a. kodas, PVM kodas ir pan.) ______________ Įmonės kontaktai: (adresas, tel. ir fakso numeriai, el. paštas) ______________ Papildoma informacija, atsižvelgiant į priežiūrą atliekančio subjekto specifiką ar tikrinimo objektą Įgaliotieji darbuotojai: (Įmonės savininko įgalioti asmenys, dalyvavę patikrinime) ______________ Trūkumų šalinimas: ______________ Informacija, pranešimai ūkio subjektui Patalpų/veiklos pakeitimai: ______________ Informacija, pranešimai: ______________ 1 pav. Pavyzdinė klausimyno įžanginė dalis Kontrolinio klausimyno įžanginė dalis taip pat yra tinkama vieta nurodyti informaciją apie atitiktį tiems teisės aktų reikalavimams, kuriuos priežiūrą atliekantis subjektas turi galimybę patikrinti prieš pradėdamas patikrinimą, pavyzdžiui, ar ūkio subjektas laiku pateikė periodiškai teiktinus dokumentus, ar jie atitinka nustatytą formą, ar ūkio subjektas turi tam tikrą leidimą ir pan. (2 pav.). 1. Bendrieji duomenys apie Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto dirbtuvę (pildo inspektorius prieš įmonės patikrinimą) 1.1. Įmonė turi TIPK (Taršos integruotos prevencijos kontrolės) leidimą, kai jos vykdoma veikla ar naudojami įrenginiai priskiriami prie Aplinkos ministro 20 27 įsakymo Nr. 80 2 priede nurodytų tam tikrų įrenginių, kuriems būtinas TIPK leidimas [1; 6 p.] Atitinka [] Neatitinka [] Neaktualu [] pastabos 1.2. Įmonė turi galiojančią Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą, suderintą su Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu, jei eksploatuoja stacionarius aplinkos oro taršos šaltinius. [20] Atitinka [] Neatitinka [] Neaktualu [] 1.3. Įmonė laiku pateikė Atliekų susidarymo apskaitos ataskaitą už praėjusius metus, parengtą atliekų susidarymo apskaitos žurnalo pagrindu. Ataskaitos forma -3 priede. T. y., jei teikė raštu – iki sausio 25 d., jei internetu – iki vasario 10 d. [6] Atitinka [] Neatitinka [] Neaktualu [] pastabos 1 Aiškiai nurodyta, kad atsakymus į šiuos klausimus užpildo inspektorius dar prieš pradėdamas patikrinimą 2 pav. Aplinkos apsaugos agentūros aplinkos apsaugos reikalavimų, atliekant transporto priemonių techninę priežiūrą, klausimyno klausimai Analizuojant 2 pav., pažymėtina, kad tuo atveju, jei Aplinkos apsaugos agentūra klausimyne nebūtų aiškiai nurodžiusi, kad atsakymus į šiuos klausimus užpildo pats inspektorius dar prieš pradėdamas patikrinimą, išliktų galimybė ūkio subjektui juos suprasti kaip reikalavimą patikrinimo metu inspektoriui pateikti dokumentus, įrodančius minėtų teisės aktų reikalavimų laikymąsi, pvz., ataskaitų pateikimą ir pan., tačiau regionų aplinkos apsaugos departamentai prie Aplinkos ministerijos, dar prieš pradėdami patikrinimą jau turi informacijos, ar ūkio subjektas pateikė ataskaitas bei kitus dokumentus, ar ne. Todėl, remiantis Viešojo administravimo įstatymo 366 str. 2 dalimi, ūkio subjektas turi teisę neteikti priežiūrą atliekančiam subjektui dokumentų, jeigu tuos pačius dokumentus jis yra pateikęs nors vienam priežiūrą atliekančiam subjektui. Siekiant išvengti ūkio subjekto suklaidinimo, rekomenduojama klausimų, kurie patikrinimo vietoje metu atlieka tik ūkio subjekto informavimo funkciją, nepainioti su kontroliniais klausimais. 4.2. Kontroliniai klausimai Pagrindinė ir svarbiausia kontrolinio klausimyno dalis yra kontroliniai klausimai, kuriuos užduodami inspektoriai patikrina ūkio subjekto veiklos atitiktį svarbiausiems teisės aktų reikalavimams. Tam, kad klausimyno sukūrimu būtų pasiekti gairių II dalyje nurodyti tikslai, kontrolinių klausimų dalis turėtų atitikti rekomenduojamus turinio ir formos reikalavimus. 4.2.1. Kontrolinių klausimų forma Įprastai kontroliniai klausimai yra nurodomi lentelėje, susidedančioje iš 3 skilčių: • klausimai (reikalavimai); • atsakymai į klausimą (atsakyta teigiamai, atsakyta neigiamai, neatsakyta, kai reikalavimas netaikomas); • pastabos, kur inspektorius užfiksuoja neatitiktį bei kitą jo manymu ūkio subjektui ar priežiūrą atliekančiam subjektui svarbią informaciją. Kontroliniai klausimai gali būti nurodomi dviem būdais: • Suformuluojant klausimą pagal tikrinamą reikalavimą. Tokiu atveju atsakymas turėtų būti pasirenkamas: Taip / Ne / Neaktualu (nevertinta, netikrinta) (3 pav.). 1.1. Įmonė turi TIPK (Taršos integruotos prevencijos kontrolės) leidimą, kai jos vykdoma veikla ar naudojami įrenginiai priskiriami prie 7 priede nurodyto sąrašo? Atitinka [] Neatitinka [] Neaktualu [] pastabos 3 pav. Aplinkos apsaugos agentūros aplinkos apsaugos Reikalavimų, atliekant transporto priemonių techninę priežiūrą, klausimyno klausimas • Suformuluojant teiginį. Tokiu atveju atsakymas gali būti: Taip / Ne / Neaktualu (nevertinta) arba Atitinka / Neatitinka / Neaktualu (nevertinta, netikrinta) (4 pav.). 1.2. Įmonė turi galiojančią Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą, suderintą su Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu, jei eksploatuoja stacionarius aplinkos oro taršos šaltinius. [20] Atitinka [] Neatitinka [] Neaktualu [] Patogumo dėlei atsakymas žymimas varnele 4 pav. Aplinkos apsaugos agentūros aplinkos apsaugos Reikalavimų, atliekant transporto priemonių techninę priežiūrą, klausimyno klausimas Pastebėtina, kad rekomenduojama inspektorių patogumui atsakymus į klausimus išskirstyti į atskiras skiltis bei numatyti inspektoriaus atsakymo žymos (x / ?V ar kt.) vietą. Tais atvejais, kai teisės akto reikalavimas detalizuojamas keliais klausimais, neretai paliekama galimybė žymėti atsakymus tik į detalizuojančius klausimus, kadangi teigiami atsakymai į šiuos klausimus reiškia, kad teisės akto reikalavimo iš esmės laikomasi. Tokiu atveju bendrasis klausimas yra antraštinis, į kurį atsakymo pateikti nereikia (5 pav.). 1.5. Pagrindinių statybos sričių vadovai turi dokumentus (atestatus, diplomus), suteikiančius teisę eiti šias pareigas [1] 10 str. 2 d., 3 d.; [3]: [Įrašomas dokumento pavadinimas, išdavimo data, Nr. , galiojimo terminas, jei buvo nustatytas] 1.5.1. statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas [] Taip [] Ne []Neaktualu/netikrinta dokumento informacija 1.5.2. statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovas [] Taip [] Ne []Neaktualu/netikrinta dokumento informacija 1.5.3. statinio statybos vadovas [] Taip [] Ne []Neaktualu/netikrinta dokumento informacija 1.5.4. statinio statybos specialiųjų darbų vadovai [] Taip [] Ne []Neaktualu/netikrinta dokumento informacija 1.5.5. statinio statybos techninės priežiūros vadovas [] Taip [] Ne []Neaktualu/netikrinta dokumento informacija 1.5.6. specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovai [] Taip [] Ne []Neaktualu/netikrinta dokumento informacija 5 pav. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Statybos patikrinimo klausimyno klausimai Rekomenduojama kontroliniame klausimyne aiškiai nurodyti, kaip inspektorius turi žymėti atsakymus į klausimus. Tai kartu leidžia ūkio subjektui žinoti, kaip priežiūrą atliekantis subjektas vertina atsakymus į klausimus. 1.1. Ar tikrinimo metu įmonės buveinės adresas atitinka adresą nurodytą Inspekcijos informacinėje sistemoje („Keltra“ komponente „Bendroji dalis“) [] Taip [] Ne []Neaktualu/netikrinta pastabos Nustačius pažeidimą, žymima „Ne“, o pastabų laukelyje aprašomas pažeidimas. 6 pav. Valstybinės kelių transporto inspekcijos Keleivius ir (ar) krovinius vežančios ir (ar) su pavojingų krovinių vežimu, jų pakrovimu ir (ar) iškrovimu bei laikinu sandėliavimu susijusios įmonės patikrinimo klausimyno klausimas Ūkio subjektas žino, kad atsakymas „Ne“ reiškia pažeidimą, o atsakymas „Taip“ – pažeidimas nenustatytas (6 pav.). 25. Ar statybvietėje sudarytos sąlygos, kad darbuotojams bet kuriuo metu galėtų būti suteikta pirmoji pagalba? [] Taip [] Ne []Neaktualu/netikrinta pastabos Ar darbuotojai apmokyti suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiam? Taip [] Ne [] Neaktualu [] Ar yra pagrindinė pirmosios pagalbos įranga bei priemonės, ar jos paženklintos vietose? Taip [] Ne [] Neaktualu [] Ar darbuotojai žino gelbėjimo tarnybų telefono numerius, ar jie yra matomose vietose? Taip [] Ne [] Neaktualu [] Jei į vieną arba du klausimus atsakymas neigiamas, inspektorius dešinėje skiltyje žymi „Taip“ arba „Ne“, atsižvelgdamas į pažeidimų reikšmingumą. Jei į visus tris klausimus atsakymas neigiamas, dešinėje skiltyje žymimas atsakymas „Ne“ – tai reikš, kad pažeidimas yra. 7 pav. Valstybinės darbo inspekcijos prevencinio statybviečių patikrinimo klausimyno klausimas Ūkio subjektas žino, kad atsakymas „Ne“ reiškia, jog nesilaikyta svarbaus re …