| Europaius

Trumpai

Šis įsakymas patvirtina Magistralinių dujotiekių eksploatavimo taisykles ir panaikina kai kuriuos ankstesnius teisės aktus, susijusius su dujotiekių eksploatavimu.
Ką jis reguliuoja

Magistralinių dujotiekių eksploatavimą.
Panaikina Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 436.
Išbraukia tris SSRS dujų pramonės ministerijos patvirtintus dokumentus iš Ūkio ministerijos reguliavimo srities.
Kam jis rūpi

Įmonėms, kurių veikla susijusi su gamtinių dujų perdavimu magistraliniais dujotiekiais ir jų eksploatavimu.
Kitoms organizacijoms, atliekančioms darbus, susijusius su magistraliniais dujotiekiais.
Pagrindiniai punktai

Taisyklės taikomos eksploatuojant magistralinius dujotiekius.
Taisyklės netaikomos moksliškai tiriamiems ir bandomiems dujų įrenginiams, chemijos ir naftos perdirbimo pramonės technologiniams vamzdynams bei jų įrenginiams, dujų ir oro mišinio sprogimo energiją vartojantiems įrenginiams.
Įsakymas įsigaliojo 2003 m. gegužės 15 d.
Taisyklės remiasi įvairiais teisės aktais, apimančiais saugą, higieną, statybą ir kitas sritis.
📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS
 Į S A K Y M A S
 DĖL MAGISTRALINIŲ DUJOTIEKIŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
m. gegužės 15 d. Nr. 4-184
 Vilnius
 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 89-2743) 4 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1439 „Dėl poįstatyminių norminių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo pratęsimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 108-3153) 1.5 punktu:
Tvirtinu Magistralinių dujotiekių eksploatavimo taisykles (pridedama).
Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 436 „Dėl sritinio norminio dokumento „Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Techninė priežiūra ir remontas. Taisyklės“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 7-200).
Išbraukiu iš Ūkio ministerijos reguliavimo srityje taikomų poįstatyminių norminių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d. ir kurių galiojimas laikinai pratęsiamas, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 445 (Žin., 2000, Nr. 1-19):
1. Magistralinių dujotiekių techninio eksploatavimo taisykles, patvirtintas SSRS dujų pramonės ministerijos (1988 m.);
2. Magistralinių dujotiekių dujų paskirstymo stočių techninio eksploatavimo nuostatus, patvirtintus SSRS dujų pramonės ministerijos (1988 m.);
3. Magistralinių dujotiekių saugaus eksploatavimo taisykles, patvirtintas SSRS dujų pramonės ministerijos (1984 m.).
 ŪKIO MINISTRAS                                                                                                  PETRAS ČĖSNA
 PATVIRTINTA
 Lietuvos Respublikos ūkio ministro
m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 4-184 
 MAGISTRALINIŲ DUJOTIEKIŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLĖS
 I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Šios taisyklės taikomos eksploatuojant magistralinius dujotiekius.
Magistralinių dujotiekių eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) privalomos įmonėms, kurių veikla susijusi su gamtinių dujų perdavimu magistraliniais dujotiekiais, jų eksploatavimu, taip pat ir kitoms organizacijoms, atliekančioms darbus, susijusius su magistraliniais dujotiekiais.
Taisyklės netaikomos eksploatuojant (naudojant) bei techniškai prižiūrint moksliškai tiriamus ir bandomus dujų įrenginius, chemijos ir naftos perdirbimo pramonės technologinius vamzdynus bei jų įrenginius, dujų ir oro mišinio sprogimo energiją vartojančius įrenginius.
 II. NORMATYVINĖS NUORODOS
Taisyklių nuorodose pateikiami šie teisės aktai:
1. Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklės DT 8-00, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 351 (Žin., 2001, Nr. 11-332);
2. Elektros įrenginių įrengimo taisyklių: pirmojo skyriaus 1.7 skirsnis „Elektros įrenginių įžeminimas ir apsauga nuo viršįtampių“ ir antrasis skyrius „Elektros linijos ir instaliacija“, patvirtinti Lietuvos Respublikos ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministrų 1999 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 63/47 (Žin., 1999, Nr. 18-483), Elektros įrenginių įrengimo taisyklių: pirmasis skyrius „Bendrosios taisyklės“, antrojo skyriaus „Elektros linijos ir instaliacija“ pakeitimai ir papildymai, trečiasis skyrius „Relinė apsauga ir automatika“, ketvirtasis skyrius „Skirstyklos ir pastotės“, patvirtinti Lietuvos Respublikos ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministrų 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 433/547 (Žin., 2001, Nr. 3-59);
3. Saugos taisyklės eksploatuojant elektros įrenginius DT-02, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 40 (Žin., 2002, Nr. 27-974);
4. Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1997 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 59 (Žin., 1997, Nr. 16-358);
5. Lietuvos higienos norma 33:2001 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 692 (Žin., 2002, Nr. 8-301);
6. Lietuvos higienos norma HN 51-1994 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leistini dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose“, patvirtinta vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1994 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3;
7. Lietuvos higienos norma HN 23:2001 „Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 645/169 (Žin., 2001, Nr. 110-4008);
8. sritinis norminis dokumentas „Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės“, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministrų 2001 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 86/146 (Žin., 2001, Nr. 23-771);
9. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43);
10. Slėginių indų naudojimo taisyklės DT 12-02, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 403 (Žin., 2002, Nr. 115-5165);
11. sritinis norminis dokumentas „Dujų sistema. Pavojingi darbai su dujomis. Funkciniai ir saugos reikalavimai. Taisyklės“, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1999, Nr. 60-1965);
12. sritinis norminis dokumentas „Dujų sistema. Skirstomieji ir vidaus dujotiekiai. Naudojimas, techninis aptarnavimas ir remontas. Taisyklės“, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1998 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 20 (Žin., 1998, Nr. 8-187);
13. Lietuvos standartas LST EN 287-1+A1 „Suvirintojų kvalifikacijos tikrinimas. Lydomasis suvirinimas. 1-a dalis. Plienai“;
14. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1998 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 77 (Žin., 1998, Nr. 43-1188);
15. Periodinės patikros matavimo priemonių sąrašas, parengtas Lietuvos standartizacijos departamento 1997 m. sausio 1 d. (Žin., 1997, Nr. 80);
16. respublikinė statybos norma RSN 148-92 „Gamybinių ir visuomeninių statinių priežiūros ir techninio aptarnavimo taisyklės“, patvirtinta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 144 (Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos oficialusis leidinys, Vilnius, 1994);
17. Saugos taisyklės eksploatuojant šilumos įrenginius, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 316 (Žin., 1999, Nr. 80-2372);
18. Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas „Statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo tvarka GKTR 2.01.01:1999“, patvirtinta Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos 1999 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 17 (Žin., 1999, Nr. 42-1356);
19. Darbuotojų, atliekančių darbus veikiančiuose elektros ir šilumos įrenginiuose, lavinimo ir atestavimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 1996 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 102 (Žin., 1996, Nr. 39-972);
20. statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 (Žin., 2002, Nr. 60-2475);
21. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo ir jo remonto darbų apskaitos tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 955 (Žin., 1998, Nr. 69-2011);
22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos patikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365);
23. Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 95 (Žin., 1999, Nr. 104-3014);
24. Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrų 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406 (Žin., 2001, Nr. 65-2396);
25. Lietuvos higienos norma HN 70-1997 „Gamybinės buities patalpos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 717 (Žin., 1998, Nr. 3-71);
26. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrų 1999 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 70/403 (Žin., 1999, Nr. 82-2438);
27. Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1277 (Žin., 1998, Nr. 95-2641);
28. Lietuvos higienos norma HN 69-1997 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų matuojamos reikšmės ir matavimo reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1997 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 2 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos oficialusis leidinys, Vilnius, 1997);
29. Lietuvos higienos norma HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 277 (Žin., 2000, Nr. 44-1278);
30. Lietuvos higienos norma HN 35:1998 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 779 (Žin., 1999, Nr. 3-70);
31. Lietuvos higienos norma HN 24:1998 „Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 684 (Žin., 1998, Nr. 105-2926);
32. techninių reikalavimų statybos reglamentas STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 19 (Žin., 1999, Nr. 13-333);
33. Darbų, draudžiamų dirbti nėščioms, pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms moterims, ir nerekomenduotinų darbų moterims, norinčioms išsaugoti motinystės funkciją, taip pat joms kenksmingų ir pavojingų darbo aplinkos veiksnių sąrašų ir jų taikymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijų 1998 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 18/12 (Žin., 1998, Nr. 7-156);
34. Bendrosios pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 272 (Žin., 1999, Nr. 31-896);
35. Pavojingų cheminių medžiagų gamybos, didmeninės prekybos ir sandėliavimo licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 452 (Žin., 1999, Nr. 37-1131);
36. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrų 2000 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 532/742 (Žin., 2001, Nr. 16-509);
37. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);
38. organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.02.03:1997 „Statybos vadovo ir specialiųjų darbų vadovo veikla“, patvirtintas Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 117 (Žin., 1997, Nr. 31-779);
39. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas (Žin., 1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89-2742);
40. Įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigų prižiūrimų ir valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių su jų nurodytais parametrais sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 345 (Žin., 2001, Nr. 98-3504);
41. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. 817 „Dėl potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų sąrašo, Įgaliojimų suteikimo viešosioms įstaigoms tikrinti potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę tvarkos, Įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigų kolegialių valdymo organų sudarymo tvarkos patvirtinimo ir valstybės institucijų, atsakingų už potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros organizavimą, paskyrimo, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1251 „Dėl potencialiai pavojingų įrenginių ir pavojingų darbų (gamybos procesų) sąrašų patvirtinimo“, dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 57-2053);
42. Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 110 (Žin., 2001, Nr. 1-16);
43. „Priešgaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, patvirtinti Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 25 (Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos oficialusis leidinys, Vilnius, 1994);
44. Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43 (Žin., 2002, Nr. 15-598);
45. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 645 (Žin., 2002, Nr. 48-1844);
46. Lietuvos standartas LST ISO 3864:2001 „Saugos spalvos ir saugos ženklai“;
47. Europos sutartis „Dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais“ (ADR) ir jos pasirašymo protokolas (Žin., 1998, Nr. 106(1-5)-2931);
48. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimas Nr. 337 „Dėl pavojingų krovinių vežimo kelių transportu Lietuvos Respublikoje“ (Žin., 2000, Nr. 26-694);
49. Lietuvos Respublikos pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymas (Žin., 2001, Nr. 111-4032);
50. Lietuvos Respublikos susisiekimo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir Lietuvos Respublikos finansų ministrų 2001 m. spalio 26 d. įsakymas Nr. 349/560/297 „Dėl Pavojingų krovinių vežimo kontrolės keliuose ir pasienio kontrolės punktuose tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 93-3227);
51. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 2000, Nr. 95-2968);
52. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224);
53. Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrų 2002 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 76/261 (Žin., 2002, Nr. 69-2849);
54. Avarijų likvidavimo planų sudarymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 783 (Žin.,1999, Nr. 56-1812);
55. Avarijų likvidavimo plano sudėtis ir struktūra, patvirtinta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 706 (Žin., 1999, Nr. 56-1814).
 III. SĄVOKOS, APIBRĖŽIMAI IR SUTRUMPINIMAI
Taisyklėse vartojamos šios sąvokos:
 Magistralinis dujotiekis – aukšto slėgio vamzdynas (nuo 16 iki 100 bar), su juo susiję statiniai bei įrenginiai dujoms iš verslovių perduoti į dujų talpyklas, miestų ir gyvenviečių skirstomuosius tinklus arba į dujas naudojančius įrenginius iki dujų skirstymo stočių imtinai.
 Eksploatavimas – magistralinio dujotiekio ir jo įrenginių technologinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai.
 Statybos darbai – magistralinio dujotiekio rekonstravimo, kapitalinio bei paprastojo remonto darbai.
 Techninė priežiūra – magistralinio dujotiekio būklės įvertinimo, techninio patikrinimo, reguliavimo, taisymo veiksmai eksploatavimo metu, atliekami tam, kad magistralinis dujotiekis arba jo sudėtinės dalys būtų tvarkingos ir patikimai bei saugiai veiktų.
 Techninis patikrinimas – priežiūros teisės norminiuose aktuose ir gamintojo pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka ir terminais magistralinio dujotiekio savininko atliekami tikrinimai, apžiūros, bandymai, tyrimai tam, kad būtų palaikomi ir atkuriami magistralinio dujotiekio techniniai parametrai, darbo režimai ir eksploatavimas būtų patikimas bei saugus.
 Taisymas – magistralinio dujotiekio ir jo įrenginių gedimų bei smulkių defektų šalinimas.
 Įrenginių techninės būklės tikrinimas – įrenginių naudojimo ir priežiūros teisės norminiuose aktuose, gamintojo pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka ir terminais įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos atliekami naudojamo įrenginio privalomoji apžiūra, privalomasis įrenginio parametrų, rodančių, kad jis atitinka saugos reikalavimus, patikrinimas, įrenginio bandymai ir kiti įrenginio saugos atitikties įvertinimo veiksmai.
 Magistralinio dujotiekio trasa (linijinė dalis) – [4.8, 4.9] nustatyto pločio žemės juosta, kurioje paklotas MD ir jo įrenginiai (dujotiekis ir jo uždaromieji įtaisai, jų aikštelių aptvarai, MD trasos žymėjimo ženklai, apsaugos nuo elektrocheminės korozijos matavimo kolonėlės).
 Darbdavys – įmonės savininkas, jos vadovas, paskirtas, išrinktas ar kitokia tvarka įgijęs įgaliojimus pagal atitinkamas įmonių teisines formas reglamentuojančius įstatymus (įstatus, nuostatus, kitus steigimo dokumentus) įmonės vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutartį, atlikti kitokius veiksmus vykdant darbo įstatymų nuostatas. Kai darbo sutartis sudaroma tarp fizinių asmenų, darbdavys yra fizinis asmuo.
 Savininkas – juridinis ar fizinis asmuo, valdantis, naudojantis ir disponuojantis magistraliniu dujotiekiu.
 Kvalifikuota tarnyba – įmonė ar jos padalinys, turintis kvalifikuotus ir atestuotus [4.52] nustatyta tvarka darbuotojus, aprūpintas technine ir technologine įranga, normine, metodine, technologine dokumentacija, būtina saugiai, patikimai ir efektyviai eksploatuojant magistralinius dujotiekius, vykdant pavestas funkcijas ar prisiimtus įsipareigojimus.
 Kvalifikuotas darbuotojas – asmuo, atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, išlaikęs kvalifikacijos egzaminus, įgijęs reikiamų žinių ir įgūdžių magistralinių dujotiekių kvalifikuotos tarnybos atitinkamiems įsipareigojimams vykdyti.
 Darbų vadovas – kvalifikuotos tarnybos darbuotojas, turintis reikiamą kvalifikaciją ir įgaliotas vadovauti pavojingiems darbams su dujomis.
 Dujas tiekianti įmonė – įmonė, kuri verčiasi dujų tiekimo veikla.
 Apėjimas – veiksmų kompleksas magistralinio dujotiekio išoriniams defektams, dujų nuotėkio vietoms, apsaugos zonos pažeidimams nustatyti, kvalifikuotiems darbuotojams apeinant magistralinio dujotiekio trasą ir įrenginius.
 Apvažiavimas – veiksmų kompleksas magistralinio dujotiekio išoriniams defektams, dujų nuotėkio vietoms, apsaugos zonos pažeidimams nustatyti, kvalifikuotiems darbuotojams specialiomis transporto priemonėmis, kuriose įrengti jautrūs dujų ieškikliai, apvažiuojant magistralinio dujotiekio trasą.
 „Rezervas“ – dujų kompresoriaus būklė, kai jis stabdomas ilgesniam kaip 24 valandų laikotarpiui.
 „Karštas rezervas“ – dujų kompresoriaus būklė, kai jis stabdomas ne ilgesniam kaip 24 valandų laikotarpiui.
 Apskridimas – veiksmų kompleksas dujų nuotėkio vietoms, MD apsaugos zonos pažeidimams nustatyti, kvalifikuotiems darbuotojams aviacijos priemonėmis apskrendant MD trasą.
 Avarija – nenumatytas staigus įvykis, sukėlęs staigų arba uždelstą pavojų: dujų ir oro mišinio sprogimai, gaisrai, išsiveržusių dujų užsiliepsnojimai magistraliniuose dujotiekiuose, kompresorinėse, dujų skirstymo bei apskaitos stotyse, statiniuose, kuriuose įrengti dujas deginantys įrenginiai, ar šiuose įrenginiuose, dėl ko buvo sužaloti žmonės ar sugadintas turtas, įvykiai dujų įrenginiuose, dėl ko susidarė ypatingoji ekologinė padėtis.
 Avariniai darbai – darbai, atliekami lokalizuojant ir likviduojant magistralinio dujotiekio sutrikimus bei avarijas.
 Avarijų lokalizavimas – darbai, atliekami esant magistralinio dujotiekio ar jo sudedamųjų dalių sutrikimams ir avarijoms, kad būtų apsaugoti žmonės bei aplinka, maksimaliai išsaugotas magistralinis dujotiekis ir (arba) jo sudedamosios dalys bei materialinės vertybės.
 Ypatingoji ekologinė padėtis – pavojinga aplinkos būklė, kai dėl ūkinės veiklos, avarijos ar kitokio įvykio bei gamtinių priežasčių labai ir (arba) nuolat viršijami aplinkos kokybės normatyvai, degraduoja aplinka.
 Impulsinės dujos – dujos, impulsiniais vamzdeliais (dujotiekiais) paduodamos į reguliavimo, apsauginius įrenginius ir skirtos jiems valdyti (darbo parametrams nustatyti bei valdyti).
 Žvakė – dujų išleidimo iš sistemos ir išleidimo proceso valdymo įtaisas.
 MD – magistralinis dujotiekis.
 DSS – dujų skirstymo stotis.
 KS – kompresorinė stotis.
 AS – apskaitos stotis.
 LUĮ – linijinis uždaromasis įtaisas.
 EĮĮT – Elektros įrenginių įrengimo taisyklės.
 KP – kompresorių patalpa.
 DK – dujų perpumpavimo agregatas (variklis ir kompresorius).
 KSS – katodinės saugos stotis.
 SCADA – duomenų surinkimo, apdorojimo ir valdymo sistema.
 IV. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
Magistralinį dujotiekį eksploatuoti gali savininko kvalifikuotos tarnybos ar kito juridinio asmens (pagal sutartį su MD savininku) kvalifikuotos tarnybos, turinčios nustatyta tvarka išduotą leidimą. Tarnyba turi užtikrinti efektyvų ir saugų MD eksploatavimą, laiku atlikdama techninės priežiūros, patikrinimo bei remonto darbus, trumpiausiais terminais lokalizuodama avarijas. Iš tarnybų personalo darbdavio sprendimu turi būti paskirti asmenys, atsakingi už dujų, šilumos, vandentiekio, vėdinimo ir kanalizacijos sistemų techninę būklę.
MD eksploatuojančioje įmonėje turi būti parengti ir patvirtinti tarnybų nuostatai, nustatantys jų funkcijas, pareiginiai nuostatai, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos, taip pat darbų technologijos ir įrenginių eksploatavimo instrukcijos.
Pareiginiai nuostatai turi nustatyti vadovų ir specialistų pareigas bei teises.
Darbų technologijos ir įrenginių eksploatavimo instrukcijose turi būti nurodyti įrenginių, darbo parametrai, jų paruošimo paleisti, leidimo, stabdymo ir priežiūros tvarka esant normaliam ir avariniam režimui, techninio patikrinimo, remonto, taisymo, bandymo tvarka. Eksploatavimo instrukcijos turi būti parengtos vadovaujantis įrenginių gamintojų rekomendacijomis. Prie instrukcijų turi būti pridėtos prižiūrimų objektų technologinės schemos. Privalomų turėti instrukcijų sąrašas turi būti patvirtintas įmonės (ūkio, tarnybos) vadovo. Instrukcijų kopijas privalo turėti tarnybų vadovai.
Darbuotojų saugos ir sveikatos, darbų technologijos ir įrenginių eksploatavimo instrukcijos turi būti peržiūrimos ir koreguojamos įsigaliojus naujiems arba pakeitus, papildžius norminius teisės aktus, į kurių reikalavimus turi būti atsižvelgiama instrukcijoje, taip pat keičiant technologinį procesą, darbo sąlygas, pradedant naudoti naujus įrenginius, naujas darbo bei darbų saugos priemones ir pan. Instrukcijose turi būti įvertinti gamyklų gamintojų įrenginių eksploatavimo reikalavimai.
Darbai, priskiriami pavojingiems darbams su dujomis, turi būti atliekami vadovaujantis teisės akto [4.11] reikalavimais.
MD naudojamos medžiagos, vamzdžiai, įrenginiai, uždaromieji įtaisai, prietaisai turi būti pripažinti tinkamais naudoti Lietuvos Respublikoje pagal atitinkamų techninių reglamentų reikalavimus, turėti pasus ar sertifikatus, kurie atitiktų MD keliamus reikalavimus pagal galiojančius Lietuvos Respublikoje standartus ir kitus teisės aktus.
MD eksploatuojančios įmonės kvalifikuotos tarnybos turi būti aprūpintos reikiamais mechanizmais, įrankiais, prietaisais, transporto, asmeninėmis apsauginėms ir kitomis priemonėmis, reikalingomis patikimam, efektyviam ir saugiam MD eksploatavimui užtikrinti.
Už patikimą, efektyvų ir saugų MD eksploatavimą atsako savininkas, darbo santykius reguliuojant darbo sutartimi – darbdavys įstatymų nustatyta tvarka.
Prieš pradėdami eksploatuoti MD turi būti [4.40], [4.45] nustatyta tvarka užregistruoti Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre.
Vadovaudamasi įstatymu [4.52], MD energetikos įrenginių valstybinę kontrolę atlieka Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos.
MD potencialiai pavojingų įrenginių [4.40] teisės akto nustatyta tvarka magistralinio dujotiekio linijinės dalies, dujų skirstymo, apskaitos ir kompresorinių stočių didesnio kaip 0,5 bar slėgio, didesnio kaip 80 mm sąlyginio skersmens slėginiai vamzdynai ir jų įranga, kai Ps ir DN sandauga viršija 3500 bar mm; didesnio kaip 0,5 bar slėgio (didesnio kaip 25 litrų talpos dujotiekio slėginiai indai ir jų įranga, kai Ps ir V sandauga viršija 500 bar l) privalomąjį techninės būklės tikrinimą atlieka valstybės institucijų įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos.
 Techninės būklės tikrinimo tikslas – nustatyti, ar potencialiai pavojingi įrenginiai gali iki kito patikrinimo patikimai veikti esamomis jų naudojimo sąlygomis, atsižvelgiant į jų korozinio bei mechaninio dėvėjimosi laipsnį, darbo valandų (ciklų) skaičių, nustatyti kito patikrinimo terminus.
Valstybės institucijų įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos 17 punkte išvardytų MD potencialiai pavojingų įrenginių privalomąjį techninės būklės tikrinimą atlieka šių įrenginių naudojimo ir priežiūros teisės aktuose [4.1, 4.10] bei gamintojo pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka, terminais ir apimtimi (nesant nustatytų terminų – ne rečiau kaip kartą per 5 metus). MD potencialiai pavojingų įrenginių išorinės ir vidaus apžiūros metu turi būti nustatyti ir įvertinti visi neleistini defektai, mažinantys šių įrenginių stiprumą.
MD techninė būklė tikrinama ir vertinama pagal įgaliotos įstaigos parengtą ir su MD savininku suderintą vertinimo metodiką.
Nustačius MD gamybos ir montavimo defektus, naudojimo instrukcijose nurodytų darbo režimų (temperatūros, slėgio) pažeidimus, gavus informaciją apie kitų savininkų panašaus tipo įrenginių defektus, MD savininkas kartu su tikrinimą atlikusia įgaliota įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga sprendžia klausimą dėl tolesnio MD naudojimo galimybės ir sąlygų.
 V. DARBUOTOJŲ KVALIFIKACIJA
Eksploatuoti MD ir vadovauti eksploatavimo darbams gali ne jaunesni kaip 18 metų darbuotojai, turintys reikiamą dujų ūkio darbuotojų kvalifikaciją. Kvalifikuotų tarnybų vadovai, kurių priimami sprendimai tiesiogiai susiję su MD eksploatavimu, MD eksploatuojantys darbuotojai turi būti atestuoti nustatyta tvarka iš šių taisyklių, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių MD įrengimą, eksploatavimą, pavojingų darbų su dujomis vykdymą, atliekamų darbų apimtyje [4.52], [4.53].
Už saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymą ir užtikrinimą atsako darbdavys (MD savininkas). Jis turi būti atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Darbdavio kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais patvirtina [4.53] nustatytos formos pažymėjimas, galiojantis 5 metus nuo išdavimo datos.
Darbuotojai, skiriami eksploatuoti MD, turi pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicinos komisijos išvadą apie tinkamumą šiam darbui. Jų sveikata turi būti tikrinama periodiškai, vadovaujantis teisės aktų [4.22, 4.51] nustatyta tvarka.
Visi MD eksploatuojančios įmonės darbuotojai, neatsižvelgiant į darbo stažą ir kvalifikaciją, turi išklausyti įvadinį (25 punktas) instruktavimą darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos klausimais. Instruktuojama pagal nustatyta tvarka darbdavio patvirtintas instrukcijas. Darbuotojų instruktavimas įforminamas instruktavimų registracijos žurnale.
Privalomi darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos instruktavimai yra:
1. įvadinis;
2. pirminis darbo vietoje;
3. periodinis darbo vietoje;
4. papildomas darbo vietoje;
5. specialusis.
Darbuotojai, kurie neinstruktuojami darbo vietoje, įvadinio instruktavimo metu papildomai supažindinami su saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos darbe reikalavimais atliekant darbus, nustatytus jų pareiginiuose nuostatuose. Darbuotojų, kurie neinstruktuojami darbo vietoje, sąrašą tvirtina darbdavys.
Naujai priimtiems darbuotojams po mokymo ir atestavimo, prieš leidžiant savarankiškai dirbti, skiriama ne mažiau kaip 10 darbo dienų (pamainų) stažuotė, prižiūrint kvalifikuotam darbuotojui, darbdavio paskirtam raštu.
Profesijų ir darbų, kuriuos leidžiama dirbti savarankiškai tik po stažuotės, sąrašą ir stažuotės trukmę nustato darbdavys arba jo įgaliotas asmuo.
Darbuotojai, atliekantys avarinius remonto darbus, privalo žinoti avarijų lokalizavimo planus. Darbuotojams, atliekantiems avarinius remonto darbus, ne rečiau kaip kartą per metus turi būti organizuojami galimų avarijų lokalizavimo praktiniai mokymai. Pratybų metu išbandomos priemonės, neleidžiančios susidaryti arba plėtotis avarinei situacijai, nustatoma priemonių, numatytų avarijų likvidavimo planuose, veiksmingumas. Apie įvykusius mokymus turi būti įrašoma praktinių mokymų registravimo žurnale.
 VI. TERITORIJA, STATINIAI IR ĮRENGINIAI
MD trasos (linijinės dalies), LUĮ aikštelių, KS, DSS teritorijos, pastatai ir patalpos turi atitikti projektinės dokumentacijos reikalavimus, galiojančias statybos normas ir taisykles, teisės aktų [4.2, 4.4, 4.8, 4.16, 4.17] nustatytus reikalavimus, kitus norminius teisės aktus ir turi būti pripažinti tinkamais saugiai naudoti [4.20]. Eksploatavimo metu daromi pakeitimai (įtraukti į metinius remonto ir rekonstravimo darbų planus) turi būti derinami [4.37] teisės akto nustatyta tvarka.
MD savininkas privalo turėti eksploatuojamų inžinerinių komunikacijų planus (topografines nuotraukas) su tiksliais nužymėjimais ir patikimais reperiais, sudarytus pagal teisės akto [4.18] reikalavimus.
Pašaliniams asmenims į MD gamybinių objektų teritoriją įeiti ir būti darbo vietose leidžiama tik su MD eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu, juos instruktavus ir lydint specialiai paskirtam eksploatavimo personalo asmeniui.
Gamybinių objektų (kompresorinės, dujų skirstymo ir apskaitos stotys, antžeminės uždaromųjų įtaisų aikštelės, gamybiniai pastatai) teritorijos turi būti aptvertos. KS aptvare turi būti ne mažiau kaip du išvažiavimo keliai į bendro naudojimo kelią. LUĮ aikštelės turi būti su dviem priešpriešiais išdėstytomis įeigomis. Aptvarai turi būti nuolat tvarkingi, neleidžiantys patekti į teritoriją pašaliniams. Prie įeigos (įvažiavimo) į objekto teritoriją ir pagal aptvaro perimetrą turi būti įrengti saugos ženklai bei užrašai, draudžiantys rūkyti ir naudoti atvirą ugnį. Saugos ženklai ir užrašai turi atitikti teisės aktų [4.23, 4.46] reikalavimus. Vartai turi būti uždaryti, o nedarbo metu ir užrakinti.
KS, DSS ir AS teritorijų aptvaro apsauginė signalizacija (signalizuojanti pašaliniams asmenims patekus į teritoriją) turi būti įrengta per visą perimetrą.
Tamsiu paros metu KS, DSS ir AS teritoriją būtina apšviesti, išskyrus LUĮ aikšteles. Tam gali būti įrengtas nuolatinis teritorijos apšvietimas arba įjungiamas prie aptvaro, atėjus eksploatuojančiajam personalui. Elektros apšvietimas turi atitikti teisės akto [4.2] reikalavimus.
MD gamybinių objektų teritorijų privažiavimo keliai ir takai turi būti kietos dangos arba žvyruoti. KS atviri žemių plotai, esantys prie pastato, kuriame įrengti kompresoriai, iš kompresoriaus oro paėmimo įrenginių pusės turi būti užsėti vejos žole arba asfaltuoti (betonuoti). Nuo kelių, takų ir įeigų į pastatus būtina laiku nuvalyti nešvarumus bei sniegą (ledą).
Prie visų gamybinių objektų pastatų ir įrenginių turi būti užtikrintas (įrengtas ir prižiūrimas) transporto bei specialios technikos privažiavimas.
MD objektų teritorijoje transporto priemonių judėjimo greitis ribojamas iki 10 km/h, įrengiant atitinkamus kelio ženklus prie įvažiavimo į teritoriją vartų.
Gamybinių patalpų išorinės durys ir langai (atidaromi) turi atsidaryti į išorę. Gamybinių pastatų grindys turi būti iš nedegiųjų medžiagų. Gamybinių pastatų (patalpų) įeigos durų išorinėje pusėje turi būti pakabintas ženklas (informacinė lentelė) su užrašu „Pašaliniams įeiti draudžiama!“, taip pat užrašai, nurodantys pastatų ir patalpų kategoriją pagal teisės aktą [4.43] ir klasifikavimą pagal pavojingumą sprogimo bei gaisro atžvilgiu remiantis teisės aktais [4.2, 4.4, 4.42].
Įeigos į vietas, kuriose gali susidaryti tokia sprogioji aplinka, kuri keltų pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, turi būti pažymėti įspėjamaisiais ženklais. Saugos ir sveikatos ženklų, naudojamų MD objektuose, spalvos ir jų įrengimas turi atitikti teisės aktų [4.23, 4.46] reikalavimus. Darbdavys turi užtikrinti, kad vietose, kuriose gali susidaryti sprogioji aplinka, būtų laikomasi teisės akte [4.42] nustatytų minimalių reikalavimų, skirtų darbuotojų, kuriems dėl potencialiai sprogios aplinkos gresia pavojus, saugai ir sveikatos apsaugai užtikrinti bei gerinti.
Aikštelėse, perėjose ir patalpų įgilinimuose, taip pat įrenginių mazguose, esančiuose ne patalpos grindų lygyje arba didesniame kaip 1,3 m aukštyje, turi būti įrengtos kopėčios ir turėklai, vadovaujantis gamybinių patalpų (pastatų, objektų) projektavimo taisyklėmis.
Pirmaisiais eksploatavimo metais būtina įvertinti statinių ir jų konstrukcijų deformacijas, atkreipiant dėmesį į pamatų nusėdimą. Gamybiniai pastatai, statiniai turi būti prižiūrimi ir eksploatuojami vadovaujantis teisės akto [4.16] reikalavimais.
 Du kartus per metus (pavasarį ir rudenį) turi būti atliekama bendra pastatų techninė apžiūra statybinių konstrukcijų defektams nustatyti, taip pat neeilinė apžiūra po stichijų. Apžiūrų rezultatai turi būti įforminami pagal teisės akto [4.16] reikalavimus. Per pavasarines apžiūras patikslinamos einamųjų metų pastatų ir statinių remonto darbų, įtrauktinų į kitų metų planą, apimtys. Per rudenines apžiūras patikrinama, kaip pastatai ir statiniai parengti žiemos sezonui.
Normaliai pastatų ir statinių būklei palaikyti būtina:
1. užtikrinti jų remontą;
2. palaikyti tinkamos būklės pagrindinį bei avarinį apšvietimus gamybinėse patalpose, taip pat ir jų išorėje;
3. stebėti, kad būtų tvarkinga vamzdynų šiluminė izoliacija;
4. palaikyti tinkamos būklės visas inžinerines komunikacijas.
 Pastatų ir statinių sienose draudžiama išmušti skyles, angas, taip pat statyti, kabinti ar tvirtinti nenustatytus projekte technologinius įrenginius, kėlimo ir transportavimo priemones bei vamzdynus. Papildomos pastatų ir statinių apkrovos, angų įrengimas leidžiami, tik jeigu tai yra nustatyta projektuose.
Inžinerinių komunikacijų šuliniai, uždari kanalai (toliau – šuliniai), esantys MD gamybinių objektų teritorijose ir išilgai dujotiekio linijų 15 m atstumu abiejose pusėse nuo jų, ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, o pirmaisiais jų eksploatavimo metais – ne rečiau kaip kartą per mėnesį turi būti tikrinami, ar nėra juose susikaupusių dujų. Be to, ar šuliniuose nėra dujų, privaloma tikrinti kiekvieną kartą prieš nusileidžiant į juos darbuotojams.
 Šulinys, kuriame atliekami kokie nors darbai, žemės paviršiuje turi būti aptvertas, o paliekant jį nakčiai atidarytą – pastatytas šviečiantis įspėjamasis saugos ženklas pagal teisės akto [4.23] reikalavimus.
 Kad būtų išvengta dujų susikaupimo šulinyje ir palengvintas oro bandinių paėmimas žmonėms nesileidžiant į šulinį, jo dangtyje turi būti 20–30 mm skersmens anga.
Kiekvieną darbuotoją, dirbantį šulinyje, kolektoriuje, talpykloje, gilesnėje kaip 2 m iškasoje, turi stebėti ir laikyti gelbėjimo virves ne mažiau kaip du žmonės. Jie turi būti pasiruošę bet kuriuo momentu ištraukti dirbantį iš darbo vietos. Be to, jie privalo stebėti, kad dujokaukių žarnų galai būtų nukreipti prieš vėją arba būtų patalpoje, kurioje nėra dujų, kad į darbo aplinką neįeitų pašaliniai asmenys ir nebūtų rūkoma ar įnešta atvira ugnis. Remontuojant neišjungtą dujotiekį, tuo pačiu metu nusileisti į šulinius, tunelius, kolektorius leidžiama ne daugiau kaip dviem žmonėms.
Prieš lipant į šulinį, būtina jį apžiūrėti iš viršaus, po to patikrinti, ar nėra jame dujų ir, jeigu jų yra, kruopščiai išvėdinti kilnojamuoju ventiliatoriumi arba kitomis sprogimo atžvilgiu nepavojingomis priemonėmis ir pakartotinai patikrinti užterštumą dujomis. Jeigu šulinio (indo, talpyklos) išvėdinti negalima, dirbti jame leidžiama tik naudojant žarninę ar izoliuojančią dujokaukę arba izoliacinį aparatą su oro pūtimu, dėvėti specialius darbo drabužius ir priverstinai tiekiant į šulinį (indą, talpyklą) tokį švaraus oro kiekį, kad dujų koncentracija šulinyje neviršytų 20 % žemutinės dujų užsiliepsnojimo koncentracijos.
Dirbant šulinyje leidžiama naudoti tik sprogimui nepavojingus akumuliatorinius 12 V šviestuvus. Šviestuvus įjungti ir išjungti reikia prieš nusileidžiant į šulinį ir iš jo išlipus.
MD technologiniai įrenginiai ir uždaromieji įtaisai turi būti su eilės numeriais, atitinkančiais jų technologinę schemą ir aiškiai matomais iš darbo vietų.
Esant įrenginių, vamzdynų, kontrolės ir matavimo prietaisų bei automatikos priemonių avariniam sustojimui (išsijungimui), draudžiama juos įjungti neišsiaiškinus ir nepašalinus sutrikimo priežasčių, sukėlusių avarinę situaciją (išjungimą). Pašalinus sutrikimų priežastis, įrenginiai gali būti įjungti tik su juos eksploatuojančios tarnybos vadovo leidimu.
Judančios ir besisukančios įrenginių dalys turi būti patikimai apsaugotos.
Apžiūrėjimo ir remonto laikotarpiui laikinai leidžiama išardyti judančių ir besisukančių dalių bei stipriai kaistančių įrenginių paviršių aptvarus. Draudžiama šiuos įrenginius įjungti esant išardytiems aptvarams.
Veikiant įrangai, vamzdynams, draudžiama atsistoti ant aikštelių barjerų, movų ir guolių dangčių, taip pat ant konstrukcijų, kurios nėra skirtos vaikščioti.
Karšti įrenginių bei vamzdynų paviršiai turi būti izoliuoti šilumine izoliacija, kurios paviršiaus temperatūra patalpos viduje turi neviršyti 45 oC, o už patalpos ribų – 60 oC. Šiluminę izoliaciją reikia periodiškai tikrinti ir palaikyti tvarkingos būklės. Karšti paviršiai tose vietose, kur avarijų atveju gali patekti tepalų arba dujų kondensato, turi būti su apsauginiu apdangalu.
Nuolatinės ir laikinosios aklės, montuojamos technologiniuose vamzdynuose, turi būti plieninės. Privirinamoji aklė turi būti sferinės formos, jos storis nustatomas apskaičiuojant. Visos aklės turi būti suprojektuotos ir pagamintos pagal teisės akto [4.8] reikalavimus.
Aklės, montuojamos tarp vamzdynų flanšų, turi būti su auselėmis, išsikišančiomis už flanšo ribų, ir turi būti montuojamos su tarpikliais, kurių medžiaga atitinka eksploatavimo sąlygas ir transportuojamos terpės parametrus. Ant aklės atsikišimo turi būti iškaltas jos inventorinis numeris, skersmuo, storis, darbinis slėgis, plieno markė.
Dujų nuotėkis iš technologinių įrenginių, vamzdynų, uždaromųjų įtaisų, kitų sujungimų turi būti aptinkamas muilo skiediniu, specialiais prietaisais arba kitais būdais nenaudojant atviros ugnies.
MD savininkas jam priklausančiuose energetikos objektuose privalo patvirtinti sąrašą patalpų, kuriose būtina periodiškai (periodiškumą nustato ir tikrinimo grafiką tvirtina eksploatuojančios įmonės vadovas) pagal grafiką tikrinti darbo zonos užterštumą dujomis (jeigu nėra įrengti automatiniai užteršimo dujomis kontrolės įtaisai). Įmonėje turi būti paskirtas asmuo, atsakingas už šių patalpų oro užterštumo dujomis kontrolę. Patikrinimo rezultatai registruojami kontrolės žurnale.
Technologinė įranga turi būti eksploatuojama laikantis šios įrangos eksploatavimo instrukcijos, sudarytos remiantis įmonių gamintojų rekomendacijomis, reikalavimų.
 Turimi kėlimo kranai turi būti eksploatuojami pagal teisės akto [4.1] nustatytus reikalavimus.
Didesnio kaip 0,05 MPa (0,5 kg/cm2) darbinio slėgio rezervuarai ir indai turi būti eksploatuojami pagal teisės akto [4.10] reikalavimus.
Dujos, naudojamos savoms reikmėms, turi būti apskaitomos ir odoruojamos.
 VII. MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO TRASA (LINIJINĖ DALIS)
MD trasos turi būti eksploatuojamos pagal darbdavio arba jo įgalioto asmens patvirtintas eksploatavimo instrukcijas, laikantis teisės akto [4.9] bei šių taisyklių reikalavimų.
Magistraliniam dujotiekiui turi būti sudaromas MD savininko patvirtintos formos įrenginio techninis pasas. Prie paso turi būti pridėta dujotiekio išpildomoji schema su pažymėtomis vamzdynų detalėmis, nurodant vamzdžių plieno tipą ir markes, įrengtus uždaromuosius, reguliavimo ir kitus įtaisus. Pasas laikomas įmonės, eksploatuojančios MD, dujotiekių tarnyboje. Papildomi įrašai dujotiekio pase turi būti daromi nuolat, atlikus dujotiekio remonto ar rekonstravimo darbus.
Sumontavus naują įrenginį ir gavus valstybės institucijos įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos išvadą, kad įrenginys yra tinkamas saugiai naudoti, MD savininkas privalo jį užregistruoti Valstybinėje darbo inspekcijoje teisės akto [4.45] nustatyta tvarka.
MD trasos techninės priežiūros darbai atliekami pagal darbdavio arba jo įgalioto asmens patvirtintą grafiką.
MD trasos techninę priežiūrą sudaro:
1. apėjimas ar apvažiavimas (apskridimas);
2. techninis patikrinimas;
3. taisymas.
MD linijinės dalies apėjimo ar apvažiavimo (apskridimo) periodiškumą ir darbų apimtį nustato savininkas. Apėjimo ar apvažiavimo (apskridimo) periodiškumas turi būti ne retesnis, kaip nurodyta 1 priedo I skyriuje.
MD linijinės dalies apėjimo ar apvažiavimo (apskridimo) metu nustatytus trūkumus eksploatavimo tarnyba turi analizuoti ir įvertinti nustatydama MD būklę, atlikdama techninę priežiūrą bei rengdama remonto darbų planus.
Apeinant ar apvažiuojant (apskrendant) požeminį MD turi būti patikrinama:
1. uždaromųjų įtaisų ir kitų dujotiekio įrenginių tvarkingumas;
2. uždaromųjų įtaisų aikštelių aptvarų, įspėjamųjų ženklų būklė;
3. apsaugos nuo elektrocheminės korozijos kontrolės ir matavimo punktų būklė;
4. kontrolės matavimo prietaisų būklė;
5. išoriniai dujų nuotėkio požymiai;
6. ar MD trasa apsaugos juostoje (po 3 m į abi puses nuo dujotiekio) neapaugusi medžiais ir krūmais;
7. ar tvarkingi MD trasos žymėjimo ženklai;
8. ar nėra pasikeitimų grunto struktūroje (geologiniai judesiai – grunto paviršiaus įtrūkiai, nuošliaužos, erozija ir pan.) virš MD trasos ir MD perėjų per kelius, geležinkelius, vandens telkinius vietose;
9. ar laiku nušienaujamos uždaromųjų įtaisų aikštelės (vasaros metu).
Stebint išorinius dujų nuotėkio požymius nustatoma, ar virš (šalia) požeminio dujotiekio nepageltę, neišdžiūvę želdiniai (vasaros metu), neparudavęs sniegas (žiemos metu).
Prižiūrint MD, kurio apsaugos zonoje pagal MD savininko išduotus leidimus atliekami žemės darbai, turi būti tikrinama, ar dirbama teisės aktų [4.8, 4.9] leidžiamais norminiais atstumais nuo MD vamzdynų ir įrenginių, ar atliekant žemės darbus nepažeidžiami MD vamzdžiai bei izoliacija, uždaromieji įtaisai, ar MD neužkraunamas statybinėmis medžiagomis ir mechanizmais.
Požeminio MD povandeninių perėjų dalys, esančios nesutvirtintuose krantuose ir skardžiuose, turi būti apžiūrimos (stebimos) pagal savininko sudarytą grafiką, bet ne rečiau, kaip nurodyta 1 priedo I skyriuje.
Apeinant ar apvažiuojant antžeminį MD turi būti tikrinama:
1. vamzdyno antikorozinės dangos, atramų ir tvirtinimų būklė;
2. vamzdžių korozinė būklė ir izoliacijos būklė dujotiekio susikirtimo su žemės paviršiumi vietose;
3. ar dujotiekis nenaudojamas kitoms komunikacijoms tvirtinti, įžeminti;
4. ar nėra dujų nuotėkių;
5. ar dujotiekio trasa 3,5 m (MD, statytiems nuo 2001 metų – 3 m) atstumu nuo ašies neapaugusi medžiais ir krūmais.
MD techninis patikrinimas savininko jėgomis turi būti atliekamas 1 priedo II skyriuje nurodyta darbų apimtimi ir periodiškumu.
Techninio patikrinimo metu požeminio dujotiekio būklė turi būti tikrinama specialiais prietaisais, kuriais galima nustatyti dujotiekio sandarumą, izoliacijos vientisumą, atskirų vamzdyno ruožų įgilinimo atitiktį projektui.
Nustačius izoliacijos defektų požymius, turi būti atkastas ne mažiau kaip 2 m ilgio dujotiekio ruožas ir izoliacijos būklė patikrinama apžiūrint specialiais prietaisais.
Visose nustatytų izoliacijos pažeidimų, naujų dujotiekių prijungimo, nupjovimo ir remonto vietose turi būti patikrinama izoliacijos ir vamzdžio metalo paviršiaus būklė.
Atnaujinus MD izoliaciją, prieš užkasant, iš dalies užpylus dujotiekį gruntu, izoliacijos kokybė turi būti patikrinta prietaisais.
MD povandenines perėjas patikrinti gali tik specializuota įmonė, turinti leidimą šiai veiklai.
Povandeninės perėjos techninio patikrinimo metu turi būti tikrinama:
1. perėjos dujotiekio vamzdžių sandarumas (apžiūrint);
2. perėjos nukrypimas nuo vedlinės projektinės ašies;
3. izoliacijos ir balastinių svorių būklė;
4. ar vamzdžių įgilinimas atitinka projektines altitudes;
5. vamzdžių apsaugos nuo mechaninių pažeidimų būklė;
6. jeigu reikia, atnaujinami arba įrengiami signaliniai perėjos ženklai.
Krantuose esančios perėjos dalys tikrinamos požeminio MD apėjimo ar apvažiavimo metu.
MD savininkas privalo periodiškai informuoti fizinius ir juridinius asmenis, vykdančius veiklą MD trasų rajonuose, apie būtinumą vykdyti teisės akto [4.9] VII skyriaus reikalavimus. Pranešimų periodiškumą nustato MD savininkas ir paprastai juos priderina prie sezoninių žemės ūkio darbų.
MD trasos skiriamųjų ženklų įrengimas turi būti įformintas įmonės, eksploatuojančios magistralinį dujotiekį, ir žemės naudotojo tarpusavio aktu.
MD trasos antžeminiams (sijinio tipo) perėjimams per upelius, griovius ir pan. turi būti įrengti aptvarai, neleidžiantys pašaliniams asmenims vaikščioti vamzdynu. Aptvarai turi būti nudažyti dažais ir įrengti draudžiantys vaikščioti ženklai.
Vietos, kur MD kertasi su kitomis požeminėmis ir antžeminėmis komunikacijomis, turi būti pažymėtos ženklais „Didelio slėgio dujotiekis“.
Požeminiuose MD vamzdynuose neturi būti atidengtų (neužpiltų gruntu) ruožų, išskyrus tuos atvejus, kai atliekami remonto darbai. Baigus tokius darbus, atidengti ruožai turi būti užkasti per savaitę.
Linijinių uždaromųjų įtaisų, vamzdyno valymo ir tikrinimo prietaisų siuntimo ir priėmimo kamerų aikštelės turi būti aptvertos. Aptvaro vartai turi būti užrakinti.
Suvirinimo darbai veikiančiuose MD turi būti atliekami vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos bei šių darbų technologijos instrukcijomis ir suvirinimo procedūrų aprašais.
Pripažinti tinkamais naudoti, tačiau per 6 mėnesius nepradėti naudoti, naujai pakloti MD ar jų atšakos, prieš paduodant į juos dujas, turi būti pakartotinai išbandyti (mechaninis atsparumas ir sandarumas).
Linijinių uždaromųjų įtaisų numeracija turi atitikti technologinę schemą, ant jų turi būti dujų srovės krypties ir padėties „uždaryta-atidaryta“ nuorodos. Ant įtaisų su rankine (mechanine) pavara atidarymo ir uždarymo kryptys turi būti nurodytos rodyklėmis.
Prieš linijinius uždaromuosius įtaisus ir už jų turi būti įrengti atvamzdžiai prijungti techniniams manometrams.
Uždaromiesiems įtaisams tepti ir hermetiškumui išlaikyti turi būti naudojami konsistenciniai tepalai ir specialios pastos, kurias rekomenduoja įtaisus pagaminusi gamykla. Draudžiama įrengti uždaromuosius įtaisus, kurių darbinis slėgis ir temperatūra neatitinka transportuojamų dujų parametrų.
Linijinių uždaromųjų įtaisų normali padėtis – „atidaryta“, o prapūtimo „žvakių“ ir apylankos linijų uždaromųjų įtaisų – „uždaryta“. Esant kelių linijų sistemai, uždaromųjų įtaisų padėtį sandūrose tarp atskirų linijų pagal dujotiekių darbo režimą nustato MD savininko dispečerinė tarnyba. Linijiniai uždaromieji įtaisai gali būti perjungiami (uždaromi, atidaromi), išskyrus avarinius atvejus, tik su dispečerinės tarnybos leidimu.
Uždaryti linijiniai uždaromieji įtaisai turi būti atidaromi tik po išankstinio dujų slėgio išlyginimo prieš LUĮ ir už jų. „Žvakių“ ir apylankos linijų uždaromieji įtaisai turi būti atidaromi nesustabdant iki visiško atidarymo.
Linijinės MD dalies uždaromieji įtaisai turi būti numeruojami.
Susidarę linijinėje MD dalyje hidratiniai kamščiai turi būti šalinami metanoliu. Draudžiama juos šalinti šildant atvira liepsna.
Metanolis turi būti laikomas, transportuojamas ir įpilamas į dujotiekį vadovaujantis Metanolio panaudojimo dujotiekiuose darbų saugos ir technologijos instrukcija (5 priedas) bei teisės akto [4.24] reikalavimais.
Apėjimo ar apvažiavimo (apskridimo), techninio patikrinimo rezultatai turi būti fiksuojami linijinės dalies apžiūrėjimo ir remonto darbų žurnale. Aptikus gedimą, dujų nuotėkį ar kitų pažeidimų, kurių pobūdis darbuotojų įvertinimu gali sukelti avariją, darbai turi būti pertraukiami ir nedelsiant imamasi priemonių avarijai išvengti: pavojaus zona aptveriama saugos ženklais, tuo pat metu apie pažeidimą informuojamas dispečeris, kuris savo ruožtu praneša dujotiekių tarnybos viršininkui ir MD savininkui.
Pranešus dispečeriui, būtina:
1. organizuoti transporto priemonių apvažiavimą kelio dalyje, esančioje netoli dujų nuotėkio vietos, o prireikus uždaryti judėjimą, suderinus su kelių policija;
2. netoli pavojingiausių vietų, ypač nakties metu, organizuoti postus, kurie perspėtų apie pavojų ir neleistų patekti į pavojingą zoną žmonėms, transporto priemonėms, gyvuliams;
3. esant pavojui geležinkelio transportui, imtis priemonių laikinai nutraukti traukinių eismą.
MD savininkas privalo turėti patvirtintą avarijos paskelbimo, avarinės brigados surinkimo ir išvažiavimo į avarijos vietą tvarką, taip pat avarijai likviduoti būtinų transporto priemonių įrangos, įrankių, medžiagų, ryšių priemonių, gaisro gesinimo priemonių, asmeninės ir kolektyvinės apsaugos priemonių bei veiksmų sąrašą. Taip pat privalo turėti avarijų magistraliniuose dujotiekių objektuose likvidavimo planą [4.54, 4.55], patvirtintą MD savininko.
Būtinais atvejais dispečeris perspėja apie pavojų savivaldybę, įmones (organizacijas), esančias arba vykdančias veiklą arti šių vietų, taip pat artimų gyvenviečių gyventojus (veikia pagal galimų avarijų lokalizavimo planą).
Atvykęs į avarijos vietą darbų vadovas privalo patikrinti, ar įrengtos aptveriamosios priemonės, saugos ženklai, ir prireikus įrengti apsaugos postus, technines priemones išdėstyti saugiu atstumu nuo avarijos vietos, užmegzti ryšį su dispečeriu ir lokalizuoti bei likviduoti avariją.
MD, jo įrenginių ar uždaromųjų įtaisų gedimai, jeigu reikia atlikti darbus su ugnimi ar pavojingus darbus su dujoms, likviduojami pagal teisės akto [4.11] reikalavimus.
Draudžiama šalinti dujų ištekėjimą iš MD plyšio, kiauro korozinio pažeidimo ir porų užkalant. Tam tikrais atvejais su MD savininko leidimu galima laikinai sumontuoti bandažus ar kitą įrangą.
MD vidinės ertmės valomos ir jose diagnostika (tyrimas) atliekama vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos bei šių darbų technologijos instrukcija, kurią parengia MD savininkas ir kurioje turi būti nustatyta: valymo (diagnostikos) įrenginio įleidimo darbų organizavimas, įrenginio paleidimo ir priėmimo technologija, jo valdymo priemonės ir metodai, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, priešgaisrinės priemonės.
 Valymo ir diagnostikos periodiškumą nustato MD savininkas.
Trūkumai ir gedimai, nustatyti eksploatuojant ir techniškai prižiūrint MD, turi būti analizuojami ir šalinami atliekant techninę priežiūrą, jei tai nustatyta darbų technologijos ir įrenginių eksploatavimo instrukcijose ar numatyta gedimų šalinimo grafike, arba įrašomi į remonto darbų planus.
MD eksploatavimo tarnyboje turi būti ši techninė dokumentacija:
1. techninė išpildomoji MD linijinės dalies dokumentacija;
2. MD aptarnaujamo ruožo schema su vietovės situaciniu planu (perėjimai per upes ir griovas, privažiavimai išilgai MD trasos, keliai iki artimiausios gyvenvietės, MD susikirtimai su automobilių keliais, geležinkeliais, kitomis požeminėmis ir antžeminėmis komunikacijomis, vietos, kur išsidėstę elektrocheminės apsaugos objektai, ir kt.);
3. MD pasas, taip pat povandeninių perėjimų techniniai pasai;
4. technologinių įrenginių ir slėginių indų pasai;
5. MD linijinės dalies apžiūrėjimo ir remonto darbų žurnalas;
6. MD izoliacijos ir vamzdžio metalo būklės patikrinimo aktai;
7. metanolio panaudojimo dokumentacija;
8. avarinės brigados sudarymo planas; pažeidimų, gedimų ir avarijų tyrimo aktai;
9. avarijų likvidavimo treniruočių grafikas ir jų registravimo žurnalas;
10. tarnybos nuostatai;
11. vadovų ir specialistų pareiginiai nuostatai;
12. darbuotojų saugos ir sveikatos, darbų technologijos bei įrenginių eksploatavimo instrukcijos;
13. MD savininko nustatyta papildoma operatyvinė ir techninė dokumentacija.
 VIII. DUJŲ SKIRSTYMO STOTYS
 I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
DSS technologinei įrangai eksploatuoti pagal gamyklų gamintojų instrukcijas turi būti sudarytos ir darbdavio arba jo įgalioto asmens patvirtintos šios įrangos eksploatavimo instrukcijos.
DSS patalpos turi būti vėdinamos taip, kad reguliatorių, kontrolės ir matavimo prietaisų bei automatikos patalpoje būtų užtikrinta 3 kartus per valandą, o odoravimo patalpoje – 10 kartų per valandą oro kaita.
DSS turi būti operatyvus ryšys su MD savininko dispečerine tarnyba ir dujų vartotoju.
DSS patalpose turi būti periodiškai tikrinama dujų koncentracija, jeigu DSS neįrengta nuolatinė dujų koncentracijos patalpose kontrolė.
Dujų koncentracija DSS patalpų ore turi būti tikrinama:
1. stočių, kurios prižiūrimos nuolat stebint prižiūrinčiam personalui – kartą per pamainą;
2. stočių, kurios prižiūrimos periodiškai – kartą per parą;
3. stočių, kurios prižiūrimos centralizuotai (apvažiuojant) – aplankant stotį, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę.
Visi stoties uždaromieji įtaisai ir technologinė įranga privalo turėti:
1. užrašus su numeriais, atitinkančiais stoties technologinę schemą;
2. rodykles, rodančias uždaromųjų įtaisų uždarymo ir atidarymo kryptis;
3. didžiausios matavimo reikšmės turi būti pažymėtos ant matavimo prietaisų korpuso ar skalės arba prie jų pritvirtintos plokštelės (šias žymas daryti ant prietaisų stiklų draudžiama).
DSS technologinės schemos peržiūrimos ir koreguojamos ne rečiau kaip kartą per 3 metus, o pakeitus technologinius įrenginius ar aprišimo schemą – nedelsiant.
DSS esantys slėginiai indai (dujų valymo mazgo talpyklos) prižiūrimi pagal teisės akto [4.10] reikalavimus.
DSS turi būti aprūpintos priešgaisrinės saugos priemonėmis pagal 6 priede nurodytą sąrašą.
 II. ĮRENGINIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA
DSS techninę priežiūrą sudaro:
1. įrenginių priežiūra;
2. techninis patikrinimas;
3. taisymas.
DSS įrenginių priežiūrą atlieka DSS prižiūrintis personalas – operatoriai arba DSS tarnyba. DSS sumontuotų telemetrijos, signalizacijos, ryšio sistemų techninę priežiūrą atlieka telekomunikacijų tarnyba, dalyvaujant DSS įrenginių priežiūrą atliekančiam darbuotojui.
DSS įrenginių priežiūra gali būti:
1. centralizuota (priežiūrą atlieka DSS tarnyba apvažiavimo būdu);
2. periodiška (DSS prižiūri vienas operatorius);
3. pamaininė (operatoriai budi visą parą pamainomis).
Centralizuotu priežiūros būdu rekomenduojama eksploatuoti tokias DSS, kuriose:
1. įrengta telemechanikos, avarinės ir saugos signalizacijos sistema, perduodanti signalą į dispečerinį punktą;
2. įrengta automatizuota dujų odoravimo sistema;
3. įrengta automatizuota dujų pašildymo sistema;
4. registruojamas dujų suvartojimas per daugelį parų (ne mažiau kaip 30 parų);
5. įrengta dujų valymo sistema.
Periodiškai arba pamaininiu būdu rekomenduojama eksploatuoti tokias DSS, kuriose:
1. įrengta telemechanikos, avarinės ir saugos signalizacijos sistema, kuri perduoda signalą DSS aptarnaujančiam personalui bei į dispečerinį punktą;
2. įrengta sistema, neleidžianti susiformuoti hidratų dariniams komunikacijose ir įrenginiuose (dujų arba įrenginių kaitinimo ir metanolio tiekimo sistemos);
3. registruojami stoties pagrindiniai darbo parametrai ir 123 punkte nustatyta tvarka perduodami į dispečerinį punktą.
Prižiūrint DSS centralizuotai, dujų skirstymo stočių tarnyba ne rečiau kaip kartą per savaitę tikrina:
1. privažiavimo kelių, aptvaro, teritorijos, įspėjamųjų ženklų būklę;
2. technologinių įrenginių sandarumą ir dujų kiekį patalpos ore;
3. technologinių įrenginių (reguliatorių, apsauginių vožtuvų, dujų valymo, pašildymo ir odoravimo įrenginių, uždaromųjų įtaisų) būklę;
4. matavimo prietaisų ir automatikos būklę;
5. telefono ryšio su dispečerine tarnyba būklę;
6. apšvietimo, šildymo ir vėdinimo sistemų būklę;
7. ar tvarkingos ir veikia avarinė bei saugos signalizacijos sistemos;
8. ar stoties darbo parametrai atitinka nustatytus režimus;
9. gaisro gesinimo priemonių ir įrenginių būklę bei komplektavimą;
10. ar sandarios sienos, skiriančios technologines patalpas nuo katilinės patalpų;
11. apsaugos nuo korozijos įrenginių būklę.
Prižiūrėdami DSS periodiškos arba pamaininės priežiūros metodu, operatoriai atlieka 121 punkte išvardytus darbus, taip pat tikrina:
1. DSS dujotiekio įvadų ir išvadų dujų slėgį;
2. DSS dujotiekio įvadų ir išvadų dujų temperatūrą;
3. dujų apskaitos prietaisų rodmenis;
4. dujų odoravimo laipsnį, suvartoto odoranto kiekį ir jo likutį;
5. apsaugos nuo korozijos įrenginių darbo režimą (srovę, įtampą, elektros skaitiklio rodmenis);
6. signalizacijos būklę.
Operatoriai patikrinimo rezultatus (122 punkte išvardytų kontroliuojamų parametrų duomenis) kiekvieną dieną perduoda į MD savininko dispečerinę tarnybą DSS darbo režimo perdavimo tvarka nustatytomis valandomis.
DSS prižiūrinčių operatorių darbo trukmė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569), įstatymo [4.51], kitų teisės aktų reikalavimais.
Dujų odoravimo įrenginiai turi būti DSS teritorijoje. Intensyvaus būdingo kvapo etilmerkaptanas arba tetrahydrotiofenas naudojamas kaip odorantas. Jo savybės pateiktos Odoranto panaudojimo darbų saugos ir technologijos instrukcijoje (4 priedas).
Odoravimo įrenginių patalpa ir sandėliai turi būti įrengti pagal sprogimui ir gaisrui pavojingų patalpų reikalavimus. Patalpų grindys turi būti iš skysčio nesugeriančios medžiagos.
Odorantai turi būti laikomi sandariuose induose, apsaugotuose nuo kaitinimo tiesioginiais saulės spinduliais ir šildymo prietaisais.
Darbai su odorantu turi būti atliekami vadovaujantis Odoranto panaudojimo darbų saugos ir technologijos instrukcija (4 priedas).
Odoravimo norma yra 16 g odoranto 1 000 m3 dujų. Tokios koncentracijos dujų odoravimo laipsnis turi būti DSS dujų išvade. Esant būtinumui, odoravimo norma (padidinta arba sumažinta) gali būti nustatoma kiekvienai DSS atskirai, atsižvelgiant į pratekantį pro DSS dujų kiekį, jų temperatūrą, skirstomųjų dujotiekių, į kuriuos iš DSS tiekiamos dujos, ilgį ir vamzdžių tipą (metaliniai, polietileniniai). Šiuo atveju odoravimo norma turi būti suderinta su skirstomuosius dujotiekius eksploatuojančia įmone.
Naujiems dujotiekiams 12 mėnesių odoravimo norma turi būti padidinta iki 25 g odoranto 1 000 m3 dujų. Pasibaigus nurodytam laikotarpiui, odoranto norma sumažinama iki nurodytos 129 punkte.
DSS techninis patikrinimas (MD savininko jėgomis) turi būti atliekamas 3 priede nurodyta darbų apimtimi ir periodiškumu …
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.