LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO LIETUVOJE DAUGIAMETĖS (2005–2007 M.) IR EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO LIETUVOJE METINĖS (2005 M.) PROGRAMŲ PATVIRTINIMO 2006 m. balandžio 14 d. Nr. A1-110 Vilnius Atsižvelgdama į 2004 m. gruodžio 2 d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2004/904/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2005–2010 m. laikotarpiui įsteigimo 15 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 3 dalį bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 773 „Dėl atsakingos institucijos paskyrimo“ (Žin., 2005, Nr. 87-3269) 1 punktu: 1. Tvirtinu pridedamas: 1.1. Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje daugiametę (2005–2007 m.) programą. 1.2. Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje metinę (2005 m.) programą. 2. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę ministerijos sekretorei Violetai Murauskaitei. SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                           VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. A1-110 EUROPOS SĄJUNGA Europos pabėgėlių fondas EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO LIETUVOJE DAUGIAMETĖ PROGRAMA (2005–2007 M.) 1. Valstybė narė:           LIETUVA 2.       Atsakinga institucija pagal 13 straipsnį arba EPF sprendimą (veikianti valstybės narės įstaiga arba nacionalinė viešoji įstaiga) Atsakinga institucija, kaip apibrėžta Europos Tarybos sprendimo Nr. 2004/904/EB 13 straipsnyje: Pavadinimas: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Adresas: A. Vivulskio g. 11, LT-03610 Vilnius, Lietuva Atsakingo asmens pavardė: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Violeta Murauskaitė Asmuo ryšiams: Auksė Rėklaitytė Asmens ryšiams pareigos: Europos socialinio fondo vyresnioji specialistė Tel: +370 5 266 42 60 Faks.: +370 5 266 42 09 El. paštas: [email protected] Deleguota institucija, kaip apibrėžta Europos Tarybos sprendimo Nr. 2004/904/EB 13 straipsnio 1 dalyje (jeigu taikoma) (Pridėti oficialų dokumentą kuriuo atsakinga institucija perduoda pareigas įgyvendinti EPF veiksmus deleguotai institucijai) Šis dokumentas pridedamas kaip priedas. Pavadinimas: Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra Adresas: Geležinio Vilko g. 12, LT-01112 Vilnius, Lietuva Atsakingo asmens pavardė: Agentūros direktorius Povilas Česonis Asmuo ryšiams: Aistė Bartkevičienė Asmens ryšiams pareigos: EPF projektų koordinatorė Tel: +370 5 264 62 41 Faks.:+370 5 260 82 81 El. paštas: aiste.b[email protected] 3. Padėtis valstybėje narėje Pateikite esamos padėties valstybėje narėje aprašymą dėl Sprendimo 2004/904/EB 3 straipsnyje nurodytų tikslinių grupių asmenų priėmimo, prieglobsčio procedūrų, integracijos ir savanoriško grįžimo veiklų. 3.1. 3 straipsnyje minimų tikslinių grupių padėties tendencijų nuo 2003 m. apžvalga ir trumpas prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir perkeltų asmenų socialinės padėties aprašymas (jeigu taikoma, pagalba integruojantis) Anksčiau Lietuva daugumai prieglobsčio prašančių asmenų buvo tik tranzito šalis, o dabar palaipsniui tampa tikslu. 2003 m. Lietuvoje prieglobsčio prašė 644 užsieniečiai, 2004 m. – 458. INFORMACIJA APIE PRIEGLOBSČIO PRAŠYMUS IR SU TUO SUSIJUSIUS SPRENDIMUS Metai Prieglobsčio prašiusių asmenų skaičius Sprendimai dėl prieglobsčio Suteiktas pabėgėlio statusas Suteikta papildoma apsauga 2003 m. 644 3 417 2004 m. 458 12 407 2005 m.(per 9 mėn.) 335 4 268 Iš viso 1437 19 1092 Pabėgėlių struktūra. 2004 m. buvo pateikta 28,9 proc. prieglobsčio prašymų mažiau nei 2003 m. (644 prašymai). Kaip ir ankstesniais metais, didžiausią prieglobsčio prašytojų dalį sudarė Rusijos Federacijos piliečiai (358 prašymai arba 78 proc., iš jų – 329 čečėnai), nors 2004 m. Rusijos Federacijos piliečiai pateikė net ketvirtadaliu mažiau prašymų nei 2003 m.(2004 m. – 358, 2003 m. – 481). Pagal tautybę didžiąją prieglobsčio prašytojų dalį sudaro čečėnų tautybės asmenys (73 proc. arba 311 prašymas). (Vadovaujantis Vidaus reikalų ministerijos statistiniais duomenimis). 2004 m. atvyko 280 vyrų (62 proc.) ir 178 moterų (38 proc.). Pusė visų vyrų, pateikusių prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo nesukūrę šeimos, kai tuo tarpu daugelis moterų (93 proc.) atvyko su šeimomis. Iš esmės visos čečėnų kilmės moterys atvyko su šeimomis, tik 10 buvo netekėjusių (iš jų 3 – nelydimos nepilnametės). Dauguma jų neturi išsilavinimo arba labai žemo lygio išsilavinimą. Pabėgėlių struktūra 2005 m. lapkričio 2 dieną. Amžiaus grupė Vyrai (absoliutus skaičius) Moterys (absoliutus skaičius) Iš viso (absoliutus skaičius) 0–4 22 6,91 33 10,37 55 17,29 5–17 42 13,2 34 10,69 76 23,89 40–59 124 38,99 62 19,49 186 58,49 60 ir vyresni > 1 0,3 1 0,3 Iš viso: 189 129 318 100% Apgyvendinimas: –                          43 asmenys apgyvendinti Pabradės užsieniečių registracijos centre; –                          52 asmenys – Ruklos pabėgėlių priėmimo centre; –                          Privačiai apgyvendinti pagal Pabėgėlių integravimo programą: 174; –                          Privačiai apgyvendinti ne pagal Pabėgėlių integravimo programą 5 vietose: 44. Priėmimo sąlygos Lietuvoje ir prieglobsčio procedūra Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatyme (Žin., 2004, Nr. 73-2539) nustatyta užsieniečių apgyvendinimo Lietuvoje, kol nagrinėjami jų prieglobsčio prašymai, tvarka. Įstatyme taip pat pateikiamas apgyvendinimo centrų apibrėžimas ir nustatomi prieglobsčio prašančių asmenų apgyvendinimo pagrindai įvairiais procedūros atlikimo etapais. Šiuo metu Lietuvoje yra du prieglobsčio prašančių asmenų apgyvendinimo centrai: Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras, esantis Pabradėje, apytikriai 50 km nuo Vilniaus. Centras įkurtas 1996 m. Iki 2001 m. jis buvo naudojamas kaip sulaikymo centras nelegaliems migrantams ir prieglobsčio prašančių asmenų apgyvendinimo pradinis prieglobsčio suteikimo etapas. 2001 m. centras reorganizuotas ir jame taikomi du režimai: a) sulaikymo režimas užsieniečiams, atvykusiems ir (ar) pasilikusiems šalyje nelegaliai; užsieniečiams, kuriems atsisakyta suteikti prieglobstį; bei prieglobsčio prašantiems asmenims, sulaikytiems dėl įvairių priežasčių teismo sprendimu; b) atvirasis režimas prieglobsčio prašantiems asmenims (išskyrus nelydimus nepilnamečius), kurių prašymai dėl prieglobsčio nagrinėjami iš esmės (iki 3 mėnesių; terminas gali būti pratęstas dar 3 mėnesiams dėl objektyvių priežasčių arba priėmus sprendimą, kad valstybė narė atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, kai prieglobsčio prašymas nenagrinėjamas iš esmės ir prieglobsčio prašantis asmuo apgyvendinamas Užsieniečių registracijos centre iki tol, kol jis (ji) perduodamas valstybei, atsakingai už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą). Migracijos departamentas gali spręsti dėl prieglobsčio prašančio asmens apgyvendinimo, jei jis (ji) atvyko į Lietuvos Respubliką legaliai. Dabar Užsieniečių registracijos centras yra speciali įstaiga statusą Lietuvoje turintiems užsieniečiams apgyvendinti. Užsieniečių registracijos centras gali priimti iki 200 prieglobsčio prašančių asmenų ir 300 nelegalių migrantų ypatingu atveju. Iš tiesų centrą reikia rekonstruoti ar modernizuoti; ypač reikia plėsti jo socialinių ir psichologinių paslaugų teikimo sistemą. Jei užsienietis gauna galutinį neigiamą sprendimą dėl jo (jos) prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, parengiami dokumentai grįžimui į kilmės šalį. Jei nustatoma, kad užsienietis negali grįžti į savo kilmės šalį dėl pavojaus jo gyvybei ir laisvei, suteikiama papildoma apsauga ir išduodamas leidimas laikinai gyventi. Užsienietis apgyvendinamas Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. Pabėgėlių priėmimo centras, kurio steigėjas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, yra Rukloje, apie 120 km nuo Vilniaus. Pabėgėlių priėmimo centro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. A1-234 (Žin., 2005, Nr. 102-3795) nustatyta, kad centras yra socialines paslaugas teikianti biudžetinė įstaiga, skirta apgyvendinti užsieniečius, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, ir nelydimus nepilnamečius, bei įgyvendinti prieglobstį gavusių užsieniečių socialinę integraciją Centras taip pat atsakingas už laikiną nelydimų nepilnamečių apgyvendinimą, kol jų prašymai suteikti prieglobstį bus nustatyta tvarka išnagrinėti iš esmės. Centras turi specialias patalpas apgyvendinti ir socialinius darbuotojus, skirtus tėvų ar kitų teisėtų atstovų nelydimiems nepilnamečiams. Pabėgėlių priėmimo centras įsteigtas 1996 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. Pirmieji prieglobsčio prašantys asmenys jame apgyvendinti 1997 m. kovo mėn. Finansinę paramą centrui steigti suteikė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovybės Baltijos ir Šiaurės šalims, Švedijos, Danijos, Norvegijos ir Suomijos vyriausybės. Dabar centras glaudžiai bendradarbiauja su Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Lenkijos, Čekijos, Latvijos, Estijos pabėgėlių ar prieglobsčio prašančių asmenų centrais ir (ar) migracijos tarnybomis. Nuolat keičiamasi vizitais ir dalijamasi patirtimi priėmimo, socialinės integracijos ir integravimo į darbo rinką srityse. Užsieniečiams teikiamos paslaugos Abiejuose centruose prieglobsčio prašantiems asmenims teikiamos šios paslaugos: – apgyvendinimo; – maitinimo; – pirminės sveikatos priežiūros (nemokamai; garantuoja valstybė); – teisinės pagalbos (nemokamai; garantuoja valstybė); – nepilnamečiams sudaroma galimybė lankyti vidurinę mokyklą; – vertėjų (nemokamai; garantuoja valstybė); – notarų paslaugos rengiant teisinius dokumentus (nemokamai; garantuoja valstybė); – piniginės kompensacijos už naudojimąsi visuomeniniu transportu; – piniginė išmoka smulkioms asmeninėms išlaidoms padengti. Integracijos sąlygos Lietuvoje Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakinga už užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvoje socialinės politikos įgyvendinimą, integravimo sritį. Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2004 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. A1-238 (Žin., 2004, Nr. 157-5741) patvirtino Lietuvos valstybinės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai tvarkos aprašą (www. prieglobstis. lt/teises aktai). Programa taikoma pabėgėliams ir asmenims, kuriems suteikta papildoma pagalba; pagal ją teikiamos šios socialinės paslaugos ir parama: – vienkartinė įsikūrimo pašalpa; – butų nuoma paramos gavėjams pagal programą; – 190 val. lietuvių kalbos kursai; – registracija darbo biržoje ir kita su įdarbinimu susijusi parama; – parama, susijusi su vaikų darželiais ir mokyklomis, įskaitant galimybę finansuoti papildomas pamokas vaikams; – parama, susijusi su privalomuoju sveikatos draudimu ir užtikrinanti paramos gavėjams visų lygių sveikatos priežiūros paslaugas; – mėnesinės piniginės pašalpos. Užsieniečių, kuriems suteiktas prieglobstis 12 mėnesių socialinės integracijos programa apima: laikiną užsieniečių, kuriems suteiktas prieglobstis, apgyvendinimą (įskaitant buto nuomą ir būtiniausių baldų bei reikmenų įsigijimą už nustatytą sumą); švietimo organizavimą (190–290 val. lietuvių kalbos kursai suaugusiems, ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų ugdymą); įdarbinimo organizavimą (pagalba susirandant darbą, perkvalifikavimas ir pan.); socialinę apsaugą (mėnesinė pašalpa būtiniausiems daiktams); sveikatos priežiūrą (asignavimai privalomajam sveikatos draudimui); visuomenės informavimą apie prieglobsčio suteikimą užsieniečiams siekiant užkirsti kelią jų izoliacijai bei visuomenės ksenofobijai, skatinti toleranciją. Pabėgėlių integravimas į visuomenę Prieglobsčio prašytojų skaičius nuolat didėja. 2000 m. prieglobstį ir valstybės paramą gavo 60 užsieniečių, 2001 m. – 129, 2002 m. – 185, 2003 m. – 356, 2004 m. – 404. 385 asmenys, 2004 m. gavę valstybės paramą socialinei integracijai, buvo iš Rusijos Federacijos, 13 – iš Afganistano, 1 iš Somalio, 1 iš Nigerijos ir 4 iš kitų šalių. 2004 m. integravimo programoje dalyvavo 404 prieglobstį gavę asmenys. Integravimą organizavo Kauno miesto savivaldybė (38 asmenys), Telšių socialinis centras – 4, Klaipėdos miesto savivaldybė – 54, Vilniaus miesto savivaldybė – 5, Vilniaus „Caritas“ – 3, Marijampolės miesto savivaldybė – 14, Elektrėnų savivaldybė – 12, VšĮ „Eupro“ – 140, Lietuvos Raudonasis Kryžius – 39, Pabėgėlių priėmimo centras – 27. Per pirmuosius tris 2005 m. ketvirčius integravimo programoje dalyvavo 257 prieglobstį gavę užsieniečiai. 2004 m. 25 užsieniečiai dalyvavo Kauno savivaldybės organizuotame integravimo procese, 30 – Klaipėdos, 12 – Vilniaus, 5 – Telšių, 7 – Elektrėnų, 2 – Veisiejų ir 1 – Lentvario. Iš visų socialinės integracijos procese 2004 m. dalyvavusių užsieniečių 234 buvo suaugę, 50 – vaikai iki 3 m., 120 – nuo 3 iki 18 m. Savanoriškas grįžimas Savanoriško grąžinimo veikla buvo vykdoma Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro ir šios veiklos iki 2002 m. buvo finansuojamos Siaurės Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų donorų lėšomis. Po 2002 m. ši parama baigėsi, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar nebuvo pasirengusi finansuoti savanoriško grąžinimo veiklos. Savanoriško grąžinimo veikla buvo atstatyta tik 2005 m. pradėjus bendrai finansuoti iš Europos pabėgėlių fondo lėšų. 3.2.    Valstybės ištekliai, faktiškai išleisti priėmimo, prieglobsčio procedūroms, integracijos ir savanoriško grįžimo veikloms nuo 2003 m. pradžios Priėmimui skirtos valstybės lėšos Užsieniečių, apgyvendintų Užsieniečių registracijos centre, išlaikymas visiškai finansuojamas iš Lietuvos valstybės biudžeto. Išlaidos kiekvienais metais šiek tiek skiriasi. Bendrosios išlaikymo išlaidos: 2003 m. – 3 200 000 Lt (927 536 Eur) 2004 m. – 2 935 900 Lt (850 295 Eur) Prieglobsčio prašančių asmenų priėmimas Užsieniečių registracijos centre taip pat visiškai finansuojamas iš Lietuvos valstybės biudžeto: 2003 m. – 1 380 123 Lt (399 711 Eur) 2004 m. – 1 117 118 Lt (323 538Eur) Šios išlaidos apima sveikatos priežiūrą, maitinimą, mokestį už šildymą ir elektrą, pašalpas prieglobsčio prašantiems asmenims ir kt. Prieglobsčio prašančių asmenų priėmimas Pabėgėlių priėmimo centre taip pat visiškai finansuojamas iš Lietuvos valstybės biudžeto. Bendrosios išlaikymo išlaidos: 2003 m. – 1 687 457 Lt (489 118 Eur) 2004 m. – 1 619 900 Lt (469 156 Eur) Šios išlaidos apima sveikatos priežiūrą, maitinimą, mokestį už šildymą ir elektrą, pašalpas prieglobsčio ieškantiems asmenims ir kt. Valstybė apmoka teisinės pagalbos ir vertimo paslaugas prieglobsčio ieškantiems asmenims: 2003 m. – 110 000 Lt (31 884 Eur) 2004 m. – 110 000 Lt (31 884 Eur) Integravimui skirtos valstybės lėšos Socialinio integravimo programą visiškai finansuoja valstybė. Kasmet finansuojama vis daugiau. 2003 m. iš valstybės biudžeto buvo skirta 1 450 000 litų 2004 m. – 4 270 000 litų. Vieno pabėgėlio integravimas kainuoja nuo 1700 iki 2500 litų. Integravimo programos trukmė – vieneri metai. Bendrosios išlaidos pagal metus: 2003 m. – 1 450 000 Lt (420 000 Eur) 2004 m. – 1 473 500 Lt (427 102 Eur) Savanoriškam grįžimui skirtos valstybės lėšos Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras 2004 m. įgyvendino projektą, kurį bendrai finansuoja Europos pabėgėlių fondas. Projekto vertė – 286 188 Lt (82 886 eur.), Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų dalis – 80 692 Lt. 3.3.    Pagrindiniai nacionalinio finansavimo remiamų (be EPF) veiksmų (projektų) rezultatai nuo 2003 m. įgyvendinant priėmimo, prieglobsčio procedūras, integracijos ir savanoriško grįžimo veiklas. Prašome pateikti bendro tokių veiksmų (projektų) poveikio įvertinimą Pagrindiniai iš biudžeto finansuojamų projektų rezultatai priėmimo srityje Teisinės pagalbos prieglobsčio prašantiems asmenims projektas kartu su „Lietuvos Raudonuoju“ kryžiumi. 2005 m. Vidaus reikalų ministerija paskelbė konkursą teisinės pagalbos paslaugoms teikti prieglobsčio prašantiems asmenims. Konkursą laimėjo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, kuriai buvo pervestos valstybės lėšos teisinės pagalbos paslaugoms teikti. Šiam projektui įgyvendinti Lietuvos Raudonasis Kryžius pasamdė 2 etatinius ir 2 neetatinius teisininkus. Teisininkai teikia pro bono teisinę pagalbą prieglobsčio prašantiems asmenims tiek nuolat, tiek ypatingais atvejais konsultuodami sulaikymo ir priėmimo centruose, dalyvaudami pokalbiuose su prieglobsčio prašančiais asmenimis ir atstovaudami šių asmenų teisėms apeliacinėse instancijose. Ši veikla įgyvendinama pagal Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ir Vidaus reikalų ministerijos sudarytą Paslaugų teikimo sutartį. Minėto teisinės pagalbos projekto poveikis. Bendradarbiavimas su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija padėjo įdiegti valstybės finansuojamos nemokamos teisinės pagalbos prieglobsčio prašantiems asmenims mechanizmą, todėl Lietuvoje jiems iš esmės užtikrinta nemokama teisinė pagalba. Tačiau norint pagerinti teisinės pagalbos kokybę ateityje būtina įgyvendinti kai kurias tikslines priemones. Teisininkams ir asmenims, priimantiems sprendimus dėl pabėgėlių, būtinas mokymas lyties, amžiaus, traumos ir kultūros aspektais. Antra, kad teisinės pagalbos mechanizmas būtų užtikrintas ir ateityje, būtina tobulinti teisininkų priėmimo dirbti su pabėgėliais sistemą. Be to, šiuo metu nėra užtikrinta teisinė pagalba integravimo srityje asmenims, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas, ir asmenims, gaunantiems papildomą pagalbą. Vertimo paslaugos 2005 m. Vidaus reikalų ministerija paskelbė konkursą vertimo (žodžiu ir raštu) paslaugoms teikti asmenims, prašantiems prieglobsčio. Konkursą laimėjo viešoji įstaiga Visuomenės specialaus mokymo ir konsultavimo centras. Minėto vertimo paslaugų projekto poveikis. Lietuvoje prieglobsčio prašantiems asmenims prieinamos nemokamos vertimo (žodžiu ir raštu) paslaugos. Tačiau vertėjams ir asmenims, priimantiems sprendimus dėl pabėgėlių, būtinas mokymas lyties, amžiaus, traumos ir kultūros aspektais. Be to, šiuo metu nėra užtikrintas vertimo paslaugų teikimas integravimo srityje asmenims, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas, ir asmenims, gaunantiems papildomą pagalbą. Pagrindiniai iš biudžeto finansuojamų projektų rezultatai integravimo srityje Nevyriausybinių organizacijų veikla pabėgėlių integravimo srityje 2001–2004 m. Lietuvos Raudonasis Kryžius ir „Caritas“ buvo pagrindinės nevyriausybinės organizacijos, veikusios pabėgėlių integravimo srityje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai buvo nelengva įtraukti savivaldybes į prieglobstį gavusių užsieniečių integravimo veiklą pagal Vyriausybės patvirtintą šių asmenų integravimo programą. Tuo metu ministerijos bendradarbiavimas su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi ir „Caritas“ buvo labai svarbus surandant prieglobstį gavusiems užsieniečiams gyvenamąjį plotą ir teikiant su integravimu susijusias paslaugas, pvz., įregistruojant darbo biržoje, rūpinantis sveikatos draudimu, organizuojant mėnesinių pašalpų mokėjimą ir pan. 2003 m. į Vyriausybės finansuojamą Prieglobstį gavusių užsieniečių integravimo programą įsitraukus daugiau savivaldybių ir kitų organizacijų, Lietuvos Raudonasis Kryžius ir Vilniaus „Caritas“ ėmė skirti daugiau dėmesio kitiems integravimo klausimams. Ši veikla apima: a) informacinius seminarus vietos bendruomenių pagrindiniams veikėjams; b) pabėgėlių moterų pagalbos centro veiklą; c) pabėgėlių socialinės klinikos projektą. Minėto integracijos projekto poveikis: – individualios integravimo programos (vidutiniškai 1 metų) laikotarpiu prieglobstį gavusiems užsieniečiams užtikrinama bazinė socialinė apsauga; – pagal programą įgyvendinamos tikslinės priemonės (profesinio mokymo kursai, darbo vietų kūrimo priemonės) šiek tiek sumažino prieglobstį gavusių užsieniečių nedarbo lygį (numatoma atlikti šių asmenų užimtumo tyrimą, kuris turėtų pateikti konkrečių duomenų); – programos įgyvendinimas padėjo iš dalies sumažinti judėjimą (persikėlimą), vykusį 2003-2004 m. Pagrindiniai iš biudžeto finansuojamų projektų rezultatai savanoriško grįžimo srityje Pastaruosius trejus metus nacionalinės institucijos nefinansavo jokių priemonių ir projektų savanoriško grįžimo srityje. 3.4.    Pagrindiniai jūsų valstybėje bendrai Europos pabėgėlių fondo ankstesniais veiklos metais finansuotų veiksmų (projektų) rezultatai įgyvendinant priėmimo, prieglobsčio procedūras, integracijos ir savanoriško grįžimo veiklas. Prašome pateikti bendro tokių veiksmų (projektų) poveikio įvertinimą EPF finansuojamų projektų Lietuvoje pagrindiniai rezultatai 2004 m. Lietuva pradėjo dalyvauti Europos pabėgėlių fondo finansuojamoje ir remiamoje veikloje. 2004 m. Europos Komisija skyrė Lietuvos Respublikai 534 931,94 litus. Atsakinga institucija (kuri tuo metu buvo Vidaus reikalų ministerija), bendradarbiaudama su įkurta darbo grupe, organizavo konkursą ir atliko atrinktų projektų įgyvendinimo priežiūrą. 2004 m. Lietuvoje buvo įgyvendinami 6 projektai. Fondas finansavo tris veiklas: 1. priėmimo sąlygų – vienas projektas; 2. užsieniečių, kuriems Lietuvoje suteikta bet kurios rūšies tarptautinė apsauga, integracija – keturi projektai; 3. užsieniečių, paprašiusių prieglobsčio Lietuvoje ir neturinčių teisės gauti tarptautinę apsaugą Lietuvoje, savanoriškas grįžimas ir reintegravimas – vienas projektas. Pagrindinis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus įgyvendinamo projekto priėmimo sąlygų srityje tikslas – didinti Pabradės užsieniečių registracijos centre gyvenančių užsieniečių socialinį aktyvumą, mažinti įtampą ir priklausomybės, pasyvumo, institucionalizacijos ir depresijos jausmą. Pagal projektą dirba vienas socialinis darbuotojas, kurio pareiga -skatinti geresnį pabėgėlių poreikių supratimą, inicijuoti socialinę ir kultūrinę veiklą, nuolat teikti socialinę pagalbą ir papildomą humanitarinę pagalbą. Projekto poveikis: užsieniečiai leidžia laiką centre prasmingiau, izoliacija ne taip neigiamai veikia jų psichologinę ir socialinę gerovę. Aktyviau įtraukiant gyventojus į įvairią kultūrinę, sportinę ir kitokią veiklą, mažėja depresija ir pasyvumas. Per tris ketvirtadalius šio projekto laikotarpio beveik 100 prieglobsčio prašančių asmenų, gyvenančių Užsieniečių registracijos centre, buvo užtikrinta socialinė apsauga. Organizuoti 8 socialiniai renginiai. Per 100 asmenų aprūpinta medikamentais, higienos ir pašto reikmenimis. Vidutiniškai 4 kartus per mėnesį vyksta lietuvių kalbos ir kompiuterių kursai (po 3–8 žmones grupėje); sudarytos sąlygos piešti, siūti, sportuoti, skaityti. Užsieniečių integracijai skirti keturi projektai daug prisidėjo prie užsieniečių, gavusių Lietuvos Respublikoje įvairių rūšių tarptautinę apsaugą, sėkmingo integravimo. Projektų veikla orientuota į pagrindines užimtumo sritis (konsultavimas socialiniais ir teisės klausimais, kursai įsidarbinimo Lietuvos Respublikoje galimybių ir socialinių įgūdžių klausimais ir kt.), švietimą ir mokymą (lietuvių kalbos ir kompiuterių kursai, sąlygų piešti, siūti, sportuoti ir skaityti sudarymas, socialiniai ir kultūriniai renginiai ir kt.), sveikatos priežiūrą, apgyvendinimą, humaniškumo ir tolerancijos skleidimą tarp centro gyventojų ir vietos bendruomenėje. Pagrindinė tikslinė grupė – asmenys, kuriems pagal galiojančius įstatymus Lietuvos Respublikoje suteikta kurios nors rūšies tarptautinė apsauga. Pirmenybė teikiama užsieniečiams, kuriems valstybės socialinė parama nebeteikiama, bet kurie tebėra sunkioje padėtyje ir kuriems tebe reikalinga pagalba (nepilnamečiai be suaugusių asmenų, vienišos motinos (tėvai) su mažamečiais vaikais, didelės šeimos ir kt.). Pagal antrąjį Lietuvos Raudonojo Kryžiaus įgyvendinamą užsieniečių integravimo projektą Kaune įsteigtas Pabėgėlių dienos centras. Centro veikla orientuota į profesinį mokymą ir kursus: teikiama informacija apie Lietuvos įstatymus, darbo rinką, užimtumą, socialinės apsaugos sistemą. Centro darbuotojai teikia socialines ir psichologines konsultacijas, organizuoja socialinę veiklą, veikia savaitgalio mokykla pabėgėlių vaikams ir jaunimui. Centre galima paskaityti spaudą, yra nedidelė biblioteka ir interneto ryšys. Projekto poveikis: per tris ketvirtadalius šio projekto laikotarpio centre apsilankė iki 200 užsieniečių, kuriems suteiktas prieglobstis; vidutiniškai po 10–15 lankytojų per dieną. Be to, organizuota 10 socialinių kultūrinių renginių, 4 susirinkimai aktualiems klausimams aptarti. Du kartus per savaitę vyksta lietuvių ir anglų kalbos, siuvimo (po 4–8 žmones grupėje) kursai. Dauguma centro lankytojų konsultuojami socialiniais ir teisės klausimais (apytikriai 100–150 žmonių). Vilniaus „Caritas“ įgyvendinamo projekto tikslas – moterų integravimas. Platinama informacija apie Lietuvos darbo rinką, lavinami socialiniai ir profesiniai įgūdžiai (siuvimo kursai), suteikiama kvalifikacija ir iš dalies remiamos darbo vietos. Šiame projekte dalyvauja 10 moterų. Projekto poveikis: moterims suteikiama praktinės informacijos apie darbo vietas, jos įgyja praktinės patirties, teikiama psichologinė pagalba, skatinama motyvacija ieškoti darbo. Po 16 savaičių trukmės siuvimo kursų 9 projekto dalyvės sėkmingai įgijo siuvėjos operatorės specialybę. Be to, įvyko 3 susitikimai galimybių įsidarbinti ir socialinių įgūdžių lavinimo klausimais. Pabėgėlių priėmimo centro projektas skirtas sukurti nuolatinę užsieniečių, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, profesinio orientavimo ir mokymo sistemą ir užtikrinti, kad jie taptų Lietuvos profesinio mokymo sistemos dalimi. Pagal projektą remiama darbo paieška, konsultavimas ir mokymas. Projekto poveikis: socialinės integracijos programoje dalyvavo 29 prieglobstį gavę užsieniečiai. Jie buvo paprašyti užpildyti įvairius testus, kurių rezultatai padėjo sudaryti įdarbinimo planus ir nustatyti jų pasirengimo darbo rinkai lygį. Pastaruoju metu 14 užsieniečių turi pastovų darbą. Įsteigti 8 konsultaciniai karjeros centrai (1 Užsieniečių registracijos centre, 3 Kaune, 1 Klaipėdoje, 1 Telšiuose, 1 Ukmergėje ir 1 Alytuje). Klaipėdos miesto Socialinės paramos centro įgyvendinamas projektas skirtas įgyvendinti aktyvias asmenų bei šeimų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, integracijos priemones, didinti jų savarankiškumą. Pagal projektą suteikiamas gyvenamasis plotas, apmokamos komunalinių paslaugų sąskaitos, organizuojamas vaikų mokymas ir lietuvių kalbos kursai. Kita projekto dalis skirta formuoti teigiamą Klaipėdos regiono gyventojų ir politikų požiūrį į projekto dalyvius. Projekto poveikis: mažinama užsieniečių priklausomybė, pailgėja socialinės integracijos terminas ir garantuojamos pastovios lėšos pragyvenimui. Projekte dalyvauja 7 prieglobstį gavusios šeimos (20 žmonių), kurioms iš dalies padengiamos nuomos ir komunalinių paslaugų išlaidos ir visiškai – lietuvių kalbos ir tarpkultūrinės komunikacijos kursai, vaikų auginimo ir mokymo išlaidos, socialinio draudimo įmokos. 8 užsieniečiai lankė 190 val. lietuvių kalbos kursus, 6 – kompiuterių kursus. Organizuoti 2 kultūriniai renginiai. Pagal trečiąją EPF remiamą veiklą įgyvendinamas projektas – Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro projektas, kurio metu teikiama praktinė pagalba užsieniečiams, norintiems sugrįžti nuolat gyventi į savo kilmės šalį. Projekto metu teikiama informacija ir patarimai dėl grįžimo tvarkos; teikiama praktinė logistinė pagalba sugrįžti namo; įgyvendinamos reintegracijos priemonės kilmės šalyje. Projekto poveikis: per tris ketvirtadalius šio projekto įgyvendinimo laikotarpio 22 užsieniečiai savanoriškai grįžo į Čečėniją, 6 į Pakistaną, 3 į Afganistaną ir 3 į Vietnamą. 38 užsieniečiams patarta sugrįžti į savo šalį arba sutvarkyti reikiamus dokumentus. Parengtos savanoriško grįžimo patvirtinimo formos (rusų, anglų ir lietuvių kalbomis) ir informacinis lapelis apie programą (4000 vnt.). 3.5.    Priėmimo, prieglobsčio procedūrų, integracijos ir savanoriško grįžimo veiklų įgyvendinimo jūsų šalyje trūkumų analizė Poreikiai priėmimo srityje Pagrindiniai trūkumai priėmimo srityje: – Sudaryti priėmimo sąlygas ties Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos išorės sienomis ir pagerinti turimas laikino apgyvendinimo Lietuvoje patalpas vietos policijos padaliniuose. – Socialinio aktyvumo iniciatyvos, skirtos mažinti socialinę įtampą, institucionalizaciją ir psichologinę depresiją apgyvendinimo centruose; bendros iniciatyvos kartu su vietos bendruomenėmis skatinant geresnį supratimą apie pabėgėlių poreikius ir savitarpio supratimą. – Plėtoti reabilitacijos ir susijusias paslaugas (pvz., socialinis ir teisinis konsultavimas) siekiant patenkinti pažeidžiamiausių prieglobsčio prašančių asmenų (nelydimų nepilnamečių, nėščių moterų, vienišų motinų ar tėvų su mažamečiais vaikais, neįgaliųjų, traumuotų, pagyvenusių asmenų, patyrusių kankinimus, išžaginimą ar kitą sunkių formų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą asmenų) poreikius. Kaip jau minėta, prieglobsčio prašantys asmenys Lietuvoje apgyvendinami dviejose centruose: Pabėgėlių priėmimo centre ir Užsieniečių registracijos centre (Nelydimi vaikai – tik Pabėgėlių priėmimo centre). Tačiau nei pasienio kontrolės postuose ties išorės sienomis, nei vietos policijos padaliniuose nėra patalpų apgyvendinti prieglobsčio ieškančius asmenis laikotarpiui, kol bus priimtas oficialus Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio procedūros (pagal galiojančius teisės aktus, sprendimas turi būti priimtas per 48 val. nuo prieglobsčio prašymo gavimo momento). Nors praktiškai sprendimai priimami per 4–12 val., artimiausioje ateityje gali kilti problemų, jei Lietuvoje prieglobsčio prašančių asmenų skaičius padidės – ypač užsieniečių, prašančių prieglobsčio prie išorės sienų, skaičius. Kita problema, kurią reikėtų spręsti tikslinės programos būdu – socialinis ir psichologinis konsultavimas atsižvelgiant į lyčių, amžiaus ir traumų aspektus. Padėtis Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, kuriame dirba 10 socialinių darbuotojų ir psichologas, yra patenkinama, tačiau Pabradės užsieniečių registracijos centre šiuo metu neužtikrinamas reikiamas socialinis ir psichologinis konsultavimas. Pastarajame nėra nei socialinio darbuotojo, nei psichologo. Akivaizdu, kad galimybių prasmingai praleisti laiką priėmimo centruose nebuvimas ir izoliacija neigiamai veikia žmonių psichologinę ir socialinę gerovę. Šią sritį būtina tobulinti – patobulinti priėmimo tvarką ir sukurti malonesnę socialinę aplinką teikiant nuolatinę socialinę bei papildomą materialinę pagalbą bei tenkinant individualius centruose gyvenančių moterų, vyrų, mergaičių ir berniukų poreikius. Centruose būtinas profesionalus socialinis konsultavimas atsižvelgiant į lytį, amžių ir traumas, ypač Užsieniečių registracijos centre. Šios paslaugos prieglobsčio prašantiems asmenims turėtų užtikrinti šias galimybes: – galimybę gauti socialines ir psichologines konsultacijas darbo valandomis ir ypatingais atvejais; – pagalbą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas, pvz., vaikų mokymas, socialiniai kontaktai su vietos bendruomene ir pan.; – skatinti socialinį aktyvumą: pvz., organizuoti kultūros renginius, sporto varžybas, sudaryti galimybę skaityti laikraščius ir literatūrą, pasinaudoti kitais informacijos šaltinius, įskaitant moterų ir vaikų socialinio aktyvumo veiklą; – teikti tikslinę papildomą materialinę pagalbą (higienos reikmenis moterims, kūdikių maistą, pagalbą nėščioms ir ką tik pagimdžiusioms moterims) atlikus individualų situacijos įvertinimą ir atsižvelgiant į lyties, amžiaus ir traumos aspektus; – nevyriausybinių organizacijų prieinamumas sulaikymo ir apgyvendinimo įstaigose. Poreikiai integravimo srityje Anksčiau Lietuva daugeliui prieglobsčio prašančių asmenų buvo tik tranzito šalis pakeliui į Vakarus; dabar ji vis dažniau tampa tikslu. Kartu su augančiu užsieniečių skaičiumi daugėja ir problemų. Tai stabdo integravimo procesą. Prieglobstį gavusių užsieniečių socialinė integracija vietos bendruomenėse – vienas iš pažeidžiamiausių Lietuvos prieglobsčio sistemos elementų. Lietuvos poreikius šioje srityje sudaro būtinybė žymiai prisidėti prie sėkmingo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integravimo. Veikla šioje srityje turėtų būti orientuota į pagrindines užimtumo, švietimo ir mokymo, sveikatos priežiūros, apgyvendinimo, bendruomenių švietimo ir pabėgėlių socialinių kontaktų su vietos bendruomene skatinimo sritis. Pirmenybė turėtų būti teikiama žmonių, kurių socialinei integracijai valstybės parama nebeteikiama, tačiau kurie tebėra pažeidžiami ir kuriems reikia pagalbos (nepilnamečiai be suaugusių asmenų, nėščios moterys, vienišos motinos ir tėvai su mažamečiais vaikais, didelės šeimos, neįgalūs, pagyvenę, traumuoti asmenys ir kt.), poreikiams tenkinti. Prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos laikotarpis, finansuojamas iš valstybės biudžeto – per trumpas (vieneri metai). Per šį laikotarpį daugelis žmonių nesugeba įsikurti ir integruotis į Lietuvos visuomenę, dauguma nesusiranda darbo ir neužsitikrina pastovių pajamų. Staiga pasibaigus valstybės paramai pabėgėliai, ypač moterys ir vaikai, paliekami likimo valiai. Todėl akivaizdu, kad reikalingos priemonės, stiprinančios šių asmenų gebėjimus konkuruoti darbo rinkoje. Tai gana sudėtinga – trūksta išsilavinimo, neturi kvalifikacijos, darbo patirties ir pan. Pasibaigus vienerių metų integracijos laikotarpiui daugelis šeimų lieka be jokių pajamų – nes valstybės parama baigiasi, o darbą susirasti sunku. Pagrindinės kliūtys, trukdančios susirasti darbo – lietuvių kalbos nemokėjimas, socialinės patirties ir profesinių įgūdžių stoka. Be to, darbo biržos, teikdamos paslaugas, neatsižvelgia į specifinę trauminę prieglobstį gavusių asmenų patirtį bei amžiaus, traumines ir kultūrines implikacijas. Be to, nėra profesinio mokymo ir (ar) mokymo darbo vietoje, skirto specialiai prieglobstį gavusiems užsieniečiams. Dar viena priežastis, kodėl sunku įsijungti į Lietuvos darbo rinką -psichologinė našta, nes daugelis šeimų yra pabėgę nuo karo, bado ir depresijos. Vienerių metų nepakanka visiškai atgauti psichologinę pusiausvyrą. Be to, penkerių metų Lietuvos patirtis įgyvendinant integracijos programą parodė, kad vietos bendruomenės nepakankamai aktyviai dalyvauja integravimo procese ir stinga socialinio bendravimo tarp prieglobstį gavusių užsieniečių bei vietos žmonių. Tai pagrindinės priežastys, kodėl prieglobstį gavę užsieniečiai priversti palikti Lietuvą pasibaigus integracijos laikotarpiui – valstybės parama baigiasi, o jie nėra pakankamai integravęsi į Lietuvos visuomenę, neturi darbo ir pajamų. Poreikiai savanoriško grįžimo srityje Lietuvos Respublika turi skubiai imtis praktinių priemonių padėti asmenims – trečiųjų šalių piliečiams ar asmenims be pilietybės – pateikusiems prieglobsčio prašymus, taip pat asmenims, kuriems suteiktas prieglobstis, norintiems grįžti į savo kilmės šalį. Tai apima: – konsultavimą dėl grįžimo tvarkos ir galimo reintegravimo; – praktinę pagalbą organizuojant kelionę; – reintegravimo priemones kilmės šalyje. Savanoriško grįžimo idėja pagrįsta laisvai priimtu asmens sprendimu pasinaudojant pasirinkimo laisve ir turint pakankamai tikslios bei objektyvios informacijos apie padėtį kilmės šalyje. Informacija apie galimybę savanoriškai sugrįžti ir apie galimą pagalbą tokiu atveju turi pasiekti prieglobsčio prašytoją ir asmenis, kuriems suteiktas prieglobstis, kiek įmanoma anksčiau ir patogiausiu būdu. Akivaizdu, kad turi būti teikiama pirmenybė savanoriškam grįžimui kaip humaniškesnei ir administraciniu požiūriu paprastesnei galimybei. Šiuo metu Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras įgyvendina projektą, kurį bendrai finansuoja Europos pabėgėlių fondas (2004 m.). Jei šioje srityje nebus įgyvendinama projektų, gali atsirasti trūkumų. 4.       Valstybėje narėje taikomų reikalavimų analizė Prašome pateikti jūsų šalyje taikomų reikalavimų, susijusių su priėmimu, prieglobsčio procedūromis, integracija ir savanorišku grįžimu, analizę, nurodyti šiems reikalavimams įvykdyti per programos apimantį laikotarpį (2005–2007 m.) skirtus veiklos tikslus, atsižvelgiant į Komisijos gaires dėl daugiamečių planų sudarymo pagal toliau nurodytus prioritetus: Priėmimas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktai prieglobsčio srityje skirti efektyviam prieglobsčio suteikimui užtikrinti. Pirmenybė šioje srityje teikiama apgyvendinimui pasienio kontrolės postuose ties Lietuvos Respublikos ES išorės sienų ir apskričių policijos padaliniuose. Tai apima ir medicinos punktus asmenims, kuriems būtina skubi medicinos pagalba, ir sąlygas pasitarti su teisininkais, JT pabėgėlių komisaro atstovybėmis ir kt. Šiuo metu visi prieglobsčio prašantys asmenys, išskyrus nelydimus nepilnamečius, apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre. Šis centras neatitinka pabėgėlių priėmimo įstaigai keliamų reikalavimų. Ypač tai pasakytina apie moterų, vaikų ir kitų specialius poreikius turinčių pabėgėlių padėtį. Todėl šiandien Užsieniečių registracijos centras yra speciali įstaiga, turinti keletą atskirų teritorijų skirtingą statusą turintiems užsieniečiams. Kiti poreikiai šioje srityje: plėtoti Užsieniečių registracijos centro socialinę infrastruktūrą, ypač apgyvendinimo patalpas, psichologo paslaugas, profesionalų personalą atsižvelgiant į specialius vaikų, moterų, traumas patyrusių pabėgėlių poreikius, vaikų darželius, profesinį mokymą, lietuvių kalbos kursus, visuomenės pažinimą. Prieglobsčio suteikimo procedūra Vieninga prieglobsčio procedūra įgyvendinama pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus principus ir priemones. Kad prieglobsčio suteikimo procedūra Lietuvoje būtų efektyvesnė ir įgyvendinami minėti principai ir priemonės, reikia įsigyti papildomų transporto priemonių. Už transportavimo veiklą yra atsakingos institucijos, kurios tiesiogiai įgyvendina prieglobsčio suteikimo procedūrą Lietuvos Respublikoje, todėl jų darbuotojams turi būti sukurtos specialios sąlygos. Reikia tobulinti apklausos atlikimo su prieglobsčio prašančiais asmenimis techniką ir gerinti atitinkamų institucijų priimamų sprendimų kokybę. Be to, jei užsienietis neturi nuosavų lėšų atvykti į apgyvendinimo vietą, turi būti parūpintos transporto priemonės. Integracija Prieglobstį gavusių užsieniečių integravimas į vietos bendruomenes – vienas iš pažeidžiamiausių Lietuvos prieglobsčio sistemos elementų. Šių asmenų integravimą į Lietuvos visuomenę organizuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pagrindiniai šios veiklos tikslai: efektyviai integruoti prieglobstį gavusius užsieniečius į Lietuvos visuomenę, pasiekti, kad jie galėtų laisvai bendrauti lietuvių kalba, sumažinti priklausomumą nuo valstybės paramos. Ne mažiau svarbūs ir įdarbinimo ir žinių/įgūdžių lavinimo aspektai. Dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuolatinių pastangų įtraukti į Socialinio integravimo programą daugiau savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų, į ją kasmet įsijungia vis daugiau vietos bendruomenių ir organizacijų. Savanoriškas grįžimas Savanoriško grįžimo idėja pagrįsta laisvai priimtu asmens sprendimu pasinaudojant pasirinkimo laisve ir turint pakankamai tikslios bei objektyvios informacijos apie padėtį kilmės šalyje. Informacija apie galimybę savanoriškai sugrįžti ir apie galimą pagalbą tokiu atveju turi pasiekti prieglobsčio prašytojus ir asmenis, kuriems suteiktas prieglobstis kiek įmanoma anksčiau ir patogiausiu būdu. 1 prioritetas. Pagrindinių veiksmų, įskaitant su integracija susijusius veiksmus, įgyvendinimas, kaip apibrėžta: (a) 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 343/2003, nustatančiame valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus[1]; (b) 2000 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamente EB Nr. 2725/2000 dėl „Eurodac“ sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti, siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją[2]; (c) 2002 m. vasario 28 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 407/2002, nustatančiame tam tikras taisykles, įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 2725/2000 dėl „Eurodac“ sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti, siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją[3]; (d) 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvoje 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą, esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų, priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius, pusiausvyrą[4], (e) 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvoje 2003/9/EB, nustatančioje minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo[5]; (f) 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvoje 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą nuostatose dėl pabėgėlių[6]; (g) 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų[7]. Lietuva kaip Europos Sąjungos valstybė narė įgyvendina visus minėtus dokumentus. ES dokumentų ir Lietuvos Respublikos įstatymų tikslas – veiksmingai suteikti prieglobstį. Daugiausiai problemų keliantis dalykas – priėmimo ir apgyvendinimo Lietuvoje sąlygos. Direktyvos ir reglamentai nustato minimalius standartus, kurių Lietuvoje dar ne visada laikomasi, ypač steigiant apgyvendinimo centrus, kuriuose (ir policijos padaliniuose) būtų garantuotos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinant veiksmingą prieglobsčio prašančių asmenų ir pabėgėlių šeimų apsaugą ir apmokant asmenis, dirbančius pabėgėlių centruose. 2 prioritetas. Pasirengimas įgyvendinti principus ir priemones, numatytas Tarybos direktyvoje dėl minimalių standartų, valstybių narių taikomų pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo valstybėse narėse procedūroms, kuri priimta 2005 m. Lietuvos Respublikos, kaip ir Europos Sąjungos, prieglobsčio politika skirta užtikrinti prieglobsčio procedūrų suderinamumą. Siekiant padaryti Lietuvos Respublikos prieglobsčio procedūrą efektyvesnę ir įgyventi minėtoje direktyvoje nustatytus principus ir priemones, reikia įsigyti daugiau transporto priemonių. Šiuo metu Migracijos departamentas rengia dokumentą (užsieniečio registracijos pažymėjimą), patvirtinantį prieglobsčio prašančio asmens teisę į laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prieš išduodamas šį dokumentą Migracijos departamentas turi priimti sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo. Todėl departamento darbuotojai turi būti pasirengę bet kuriuo momentu vykti į užsieniečio, pateikusio prieglobsčio prašymą, buvimo vietą, ypač jei užsienietis buvo sulaikytas 48 valandoms, kad nustatytų jo tapatybę ir atliktų prieglobsčio prašytojo apklausą, o prireikus – informuotų jį apie priimtą teigiamą sprendimą ir išduotų užsieniečio registracijos pažymėjimą. Tai atliekama nedarbo ir švenčių dienomis. Todėl Migracijos departamento darbuotojams turi būti sudarytos sąlygos atlikti šią veiklą. Reikia tobulinti apklausos atlikimo su prieglobsčio prašančiais asmenimis techniką, ypač tais, kurie apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre, ir gerinti Migracijos departamento priimamų sprendimų kokybę. Be to, jei užsienietis neturi lėšų atvykti į apgyvendinimo vietą, turi būti parūpintos transporto priemonės. 3 prioritetas. Veiksmų skirtų prašymų suteikti tarptautinę apsaugą valstybėse narėse nagrinėjimo tvarką, įgyvendinimas, pavyzdžiui: – sukurti bendrą prašymų suteikti tarptautinę apsaugą vertinimo procedūrą; – rinkti, vertinti ir veiksmingai naudoti informaciją apie kilmės šalis ar regionus; – kurti strategijas specifinėms valstybių narių prieglobsčio sistemų ir priėmimo pajėgumų problemoms, inter alia, susidarančioms dėl jų geografinės vietovės, spręsti; – bendradarbiaujant su prieglobsčio institucijomis, atlikti nepriklausomas kokybines valstybių narių prieglobsčio sistemų peržiūras; – gerinti pirmosios instancijos sprendimų priėmimo proceso kokybę, siekiant pagerinti visos procedūros įgyvendinimą ir užtikrinti greitą galutinio sprendimo priėmimą; – kurti strategijas, skirtas nustatyti ir spręsti problemas tais atvejais, kai galima būtų taikyti supaprastintą, pagreitintą ar ypatingą priėmimo procedūrą. Pagrindiniai tikslai apibrėžti vieningos ir efektyvios prieglobsčio procedūros užtikrinimo ir kvalifikuotų sprendimų priėmimo kokybę. Pirmenybė šioje srityje teikiama Migracijos departamento sprendimų kokybei gerinti ir efektyviam informacijos apie kilmės šalis rinkimui. Labai svarbu tokią informaciją gauti greitai. Informacija apie kilmės šalis turi būti nuolat atnaujinama ir prieinama bet kuriuo metu. Todėl būtina nuolat atnaujinti kompiuterius ir įrangą. Daug dėmesio skiriama informacijos mainams su kitomis valstybėmis narėmis. Kitas svarbus klausimas – institucijų, susijusių su prieglobsčio procedūra ir pabėgėlių integracija, darbuotojų administraciniai gebėjimai. Turėtų būti organizuojami kursai ir specialūs mokymai. 4 prioritetas. Prieglobsčio prašytojams, pabėgėliams ir asmenims, turintiems laikinos arba papildomos apsaugos statusą, bei nepilnamečiams taikomų priemonių įgyvendinimas, atsižvelgiant į svarbiausius vaiko interesus. Lietuvai svarbiausios šios priemonės: – sukurti priėmimo sąlygas ir priemones laikinam apgyvendinimui prie Lietuvos Respublikos ES išorės sienų; – patobulinti turimas laikino apgyvendinimo patalpas vietos policijos padaliniuose (dešimtyje Lietuvos Respublikos apskričių centrų); – plėtoti Užsieniečių registracijos centro socialinę infrastruktūrą. Lietuvos Respublikos prieglobsčio įstatymai skirti užtikrinti efektyvų prieglobsčio teikimą. Lietuvos Respublikos ES išorės sienų, pasienio kontrolės postuose turi būti įrengtos apgyvendinimo patalpos. Oro uostai ir sienos kirtimo punktai turi būti pertvarkyti įrengiant laikino apgyvendinimo patalpas, įskaitant patalpas gyventi 48 val. ar ilgiau (ypač policijos padaliniuose), medicinos punktus, kuriuose būtų teikiama skubi medicinos pagalba, teisininkų, JT pabėgėlių komisaro atstovybių darbuotojų ir kitas konsultacijas. Šiuo metu visi prieglobsčio prašantys asmenys, išskyrus nelydimus nepilnamečius, apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre. Sis centras neatitinka pabėgėlių priėmimo įstaigai keliamų reikalavimų. Ypač tai pasakytina apie moterų, vaikų ir kitų specialius poreikius turinčių pabėgėlių padėtį. Šiandien užsieniečių registracijos centras yra speciali įstaiga, turinti keletą atskirų teritorijų skirtingą statusą turintiems užsieniečiams. Kitas šios srities prioritetas – Užsieniečių registracijos centro socialinės infrastruktūros plėtra. Ji turėtų apimti: – psichologo paslaugas ir tinkamas apgyvendinimo patalpas; – profesionalius darbuotojus, atsižvelgiančius į specialius vaikų, moterų, kankinimus ar kitas traumas patyrusių prieglobsčio prašančių asmenų poreikius; – vaikų darželį ir socialines patalpas vaikams; – saugią teritoriją vienišoms moterims; – profesinį mokymą, lietuvių kalbos pamokas, galimybes susipažinti su visuomene. Svarbiausias nacionalinės prieglobsčio sistemos uždavinys – ginti nepilnamečių interesus. Kadangi vaiko padėtį lemia jo šeimos statusas, ypatingą dėmesį reikia skirti šeimai, atsižvelgiant į specialiuosius šeimos poreikius ir laikantis vieningos šeimos principo. Darbuotojų mokymas. Siekiant sukurti efektyvią prieglobsčio sistemą, įskaitant priėmimo Lietuvoje sąlygas, būtina sukurti nuolatinio darbuotojų mokymo sistemą. Ypatingą dėmesį reikia skirti socialiniam ir teisiniam mokymui. 5 prioritetas (pasirinktinai). Valstybėms narėms, sukūrusioms ar pageidaujančioms sukurti persikėlimo schemas, veiksmai, kuriais užtikrinamas pagal tokias schemas į valstybes nares priimtų asmenų priėmimas bei orientavimas, ir tokių schemų valdymas. Artimiausioje ateityje tokių schemų steigti neplanuojama. 5.                   Tikslų ir prioritetų įgyvendinimo strategija A) Pateikti tinkamą strategiją pirmiau esančiame 4 punkte nurodytiems tikslams įgyvendinti ir nurodyti jų įgyvendinimui teikiamus prioritetus. Prašome glaustai apibūdinti šiems prioritetams įgyvendinti numatytus tikslus; kokiu būdu šie reikalavimai padeda įgyvendinti pirmiau apibrėžtus prioritetus. Nustatyti prioritetai pagal atitinkamas asmenų kategorijas ir bendrąją padėtį Lietuvoje. Pagrindinis prioritetų tikslas -reikiamai įgyvendinti EPF remiamas veiklas atsižvelgiant į Lietuvoje esančius trūkumus. Atrenkant projektus 2005–2007 m. laikotarpiui pirmenybė bus teikiama projektams, susijusiems su Lietuvos daugiametėje programoje įvardytais prioritetais, ypač projektams, kuriuos numato įgyvendinti pabėgėlių asociacijos ir (ar) kurie apima užsieniečius, gavusiems Lietuvoje kurios nors rūšies tarptautinę apsaugą. Priėmimo srityje Lietuvos strategiją priėmimo srityje galima apibūdinti kaip tikslinę intervenciją siekiant pašalinti trūkumus, nustatytus remiantis septynerių metų priėmimo sistemos kūrimo šalyje patirtimi. Lietuvos strategija pagrįsta ES teisės aktais ir orientuota į priėmimo patalpų kūrimą. Kita vertus, strategijoje atsižvelgiama ir į naujus prioritetus, atsiradusius įstojus į Europos Sąjungą. Lietuva, tobulindama savo priėmimo infrastruktūrą ir paslaugas, remiasi 2003 m. sausio 27d. Tarybos direktyva 2003/9/EB dėl minimalių prieglobsčio prašytojų priėmimo standartų, kitais priėmimo standartais ir pažangia kitų šalių praktika. Apibendrinant galima teigti, jog strategija apima 4 svarbiausius klausimus: 1) naudos gavėjų veiklas; 2) socialinio ir psichologinio konsultavimo paslaugų gerinimą; 3) materialinių priėmimo sąlygų kūrimą ir tobulinimą; 4) institucijų bendradarbiavimą. 1. Naudos gavėjų veiklos Prieglobsčio prašančio asmens pažeidžiamumas atsižvelgiant į lyties, amžiaus ir traumos aspektus yra pagrindinis principas, pagal kurį apibrėžiama priėmimo veiklos tikslinė grupė. Šio principo turi būti laikomasi visais sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo etapais. Pirmiausia tai turi atsispindėti priėmimą reguliuojančiose oficialiose taisyklėse. Antra, į lyties, amžiaus ir traumos aspektus turi būti atsižvelgiama planuojant ir įgyvendinant pasienio apsaugos, migracijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir socialinių darbuotojų mokymo programas. Trečia, į prieglobsčio prašančių asmenų pažeidžiamumą visada turi būti atsižvelgiama kuriant materialines priėmimo sąlygas ir teikiant su priėmimu susijusias socialines paslaugas. Galiausiai (bet ne mažiau svarbu), paramos gavėjų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą turi didžiulę reikšmę programos veiklų efektyvumui. Prioritetinių paramos gavėjų aprašymas iš tiesų atitinka 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvoje 2003/9/EB dėl minimalių prieglobsčio prašytojų priėmimo standartų nustatytus reikalavimus. Apibendrinant galima teigti, kad Lietuva siekia užtikrinti tiek materialinius priėmimo sąlygų, tiek socialinių paslaugų, kurios atitiktų individualius moterų, vyrų ir vaikų, kurių prieglobsčio prašymus nagrinėja Lietuvos institucijos, poreikius. Pagrindinis Lietuvos programos strateginis prioritetas – patenkinti pažeidžiamiausių prieglobsčio prašančių asmenų (nelydimų nepilnamečių, nėščių moterų, vienišų motinų ar tėvų su mažamečiais vaikais, neįgaliųjų, traumuotų pagyvenusių asmenų, patyrusių kankinimus, išžaginimą ar kitą sunkių formų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą asmenų) poreikius. 2. Socialinio ir psichologinio konsultavimo paslaugų gerinimas Kaip jau minėta, Lietuvos priėmimo sistema nepakankamai užtikrina socialinio ir psichologinio konsultavimo paslaugas bei jų kokybę. Šia prasme ypač paminėtina padėtis Pabradės užsieniečių registracijos centre. Akivaizdu, kad nedelsiant reikalingas profesionalus ir patyręs socialinis darbuotojas ar darbuotojai, kurį prieglobsčio prašantys asmenys laikytų neutraliu ir nešališku. Kita vertus, ilgalaikė strategija turėtų apimti ir centro darbuotojų mokymą dirbti atsižvelgiant į lyčių, amžiaus bei traumų aspektus, gilinti žinias bei gerinti įgūdžius, kaip dirbti su kankinimų aukomis ir kitas traumas patyrusiais asmenimis. Laipsniškas psichologinių ir socialinių paslaugų sistemos, apimančios visas sulaikymo ir priėmimo įstaigas, plėtojimas – ilgalaikis uždavinys. Mokymas atsižvelgiant į minėtus aspektus ir būsimų socialinių darbuotojų priėmimas irgi labai svarbus norint užtikrinti kokybiškas priėmimo sistemos paslaugas. 3. Materialinių priėmimo sąlygų kūrimas ir tobulinimas Apgyvendinimo infrastruktūros kūrimas, skiriant ypač daug dėmesio į patalpų steigimą prie išorės sienų prieglobsčio prašantiems asmenims, yra ilgalaikis Lietuvos prioritetas. Planuojant ir tobulinant patalpas būtina vadovautis pažeidžiamumo kriterijumi. Pirmenybė turi būti teikiama patalpoms prie išorės sienų steigti, kad būtų užtikrintas prieglobsčio prašančių asmenų materialinių poreikių užtikrinimas šiems laukiant sprendimo dėl įleidimo į teritoriją. 4. Institucijų bendradarbiavimas Lietuva, toliau plėtodama priėmimo sistemą, siekia bendradarbiauti su visais prieglobsčio sistemos dalyviais bei su pilietinės visuomenės atstovais. NVO įtraukimas į veiklą, susijusią su priėmimu, turi didelę reikšmę šioje srityje. Atsižvelgiant į programos strategiją reikia palaikyti ir plėtoti ankstesnį bendradarbiavimą su NVO, veikiančiomis pabėgėlių srityje. Lietuvos Raudonasis Kryžius jau turi bendradarbiavimo su Užsieniečių registracijos centru ir Pabėgėlių priėmimo centru patirtį. 2001–2002 m. Lietuvos Raudonasis Kryžius finansavo dviejų socialinių darbuotojų veiklą Užsieniečių registracijos centre ir vieno socialinio darbuotojo – Pabėgėlių priėmimo centre. Socialiniai darbuotojai teikė socialines konsultacijas prieglobsčio prašantiems asmenims, prisidėjo prie jų socialinio aktyvumo didinimo, teikė higienos reikmenis, kūdikių maistą ir kt. Tačiau 2003 m. dėl finansinių sunkumų ši veikla Pabėgėlių priėmimo centre buvo sustabdyta, o Užsieniečių registracijos centre – žymiai apribota. Nuo 1997 m. Lietuvos Raudonasis Kryžius teikia pro bono teisines paslaugas, įskaitant individualų konsultavimą, sulaikymo ir apgyvendinimo įstaigose. 2003 m. Lietuvos Raudonasis Kryžius kartu su Vilniaus universiteto Teisės klinika ir JT pabėgėlių komisaro atstovybe inicijavo Pabėgėlių teisės klinikos projektą. Projektas skirtas suteikti teisės studentams teorinių žinių (prieglobsčio teisės kursas VU) ir praktinių įgūdžių (internatūra dirbant pagal minėtą projektą Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijoje), kad šie galėtų veiksmingai teikti pagalbą prieglobsčio prašantiems asmenims ir pabėgėliams. Šia iniciatyva siekiama pagerinti teisinių paslaugų kokybę ir paskatinti būsimus teisininkus, besispecializuojančius žmogaus teisių ir pabėgėlių teisės srityse, teikti teisinę pagalbą prieglobsčio prašantiems asmenims atsižvelgiant į lyčių, amžiaus ir traumų aspektus. Kita aktuali Lietuvos Raudonojo Kryžiaus iniciatyva – Pabėgėlių socialinė klinika. Tai projektas įgyvendinamas kartu su Kauno technologijos universitetu ir JT pabėgėlių komisaro atstovybe. Projektu siekiama suteikti KTU socialinio darbo studentams teorinių žinių ir praktinių įgūdžių socialinio darbo su prieglobsčio prašantiems asmenimis ir pabėgėliais srityje. Ši patirtis rodo, kad NVO yra svarbūs Lietuvos valdžios institucijų partneriai sprendžiant priėmimo sistemos problemas. Integracijos srityje Tik labai nedaugelis užsieniečių, kuriems Lietuvoje suteiktas prieglobstis, gali patys save išlaikyti. Kadangi apskritai šalyje nedarbo lygis gana aukštas, tokių užsieniečių buvimas tam tikroje teritorijoje yra jautrus klausimas ir gali sukelti socialinę įtampą bendruomenėje. Nepakankamas profesinis mokymas, socialinių ryšių ir kontaktų su integravimusi susijusios informacijos ar profesinių įgūdžių stoka – pagrindinės priežastys, neleidžiančios prieglobstį gavusiems užsieniečiams tapti lygiaverčiais vietos bendruomenių nariais. Lietuvos Respublikoje įgyvendinama socialinės integracijos programa atitinka pagrindinius prieglobsčio prašančių asmenų poreikius pradiniu jų gyvenimo šalyje laikotarpiu (1–2 metus). Tačiau kol kas yra problemų, nes užsieniečių integracijai skirtas laikotarpis trumpas. Vis dėlto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos NVO, veikiančiomis šioje srityje (Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi, „Caritas“, „Eupro“), tarptautinėmis organizacijomis (Tarptautine migracijos organizacija, JT pabėgėlių komisaru) ir užsienio partneriais (daugiausia – su Skandinavijos šalimis), kad būtų patenkinti pagrindiniai užsieniečių, kuriems suteiktas prieglobstis ir kurių integracijos laikotarpis pasibaigęs, gyvenimo poreikiai. Užsieniečių, kuriems suteiktas prieglobstis, integracijos srityje Lietuvos valdžios institucijų veikla apima šias sritis: a) lygių galimybių skatinimą šioje užsieniečių bendruomenėje; b) šios bendruomenės įtraukimą į sprendimų dėl integracijos priėmimo ir įgyvendinimo procesą; c) gavusių prieglobstį užsieniečių individualių gebėjimų konkuruoti darbo rinkoje skatinimą; d) struktūrinio dialogo tarp prieglobstį gavusių užsieniečių ir vietos bendruomenės palengvinimą; e) su integracija susijusių socialinio konsultavimo paslaugų tobulinimą atsižvelgiant į lyčių, amžiaus ir traumų aspektus. Lietuva aiškiai teikia pirmenybę tiems pažeidžiamiems pagalbos gavėjams, kuriems valstybės remiamas integracijos laikotarpis pasibaigęs. Lietuvos integracijos strategijos prieglobstį gavusių užsieniečių atžvilgiu pagrindas – tikslinės priemonės, skirtos plėsti prieglobstį gavusių žmonių socialinę erdvę, teikti jiems individualias konsultacijas dėl darbo, palengvinti kontaktus su vietos bendruomenėmis, įskaitant darbdavių asociacijas ir verslininkus, Lietuvos moterų ir jaunimo organizacijas, savivaldybių, darbo biržų, ligonių kasų pareigūnus bei vietos žiniasklaidos priemones. Lietuva nelaiko prieglobstį gavusių žmonių pasyviais socialinės paramos gavėjais, bet skatina priemones jiems įgalinti. Tuo pačiu metu ypatingą dėmesį reikia skirti socialiniam, psichologiniam ir teisiniam konsultavimui atsižvelgiant į lyčių, amžiaus ir traumų aspektus, kad prieglobstį gavę asmenys būtų informuoti integracijos klausimais ir galėtų geriau konkuruoti socialinėje bei darbo rinkoje. Be to, Lietuva siekia užtikrinti prieglobstį gavusioms moterims profesinį mokymą, pagalbą įdarbinimo klausimais ir kitą su integracija susijusią paramą. Šiuo požiūriu labai svarbu turėti gerai parengtus socialinės integracijos konsultantus ir tikslinę paramos programą. Savanoriško grįžimo srityje Iš valstybės biudžeto skiriama lėšų užsieniečiams deportuoti iš Lietuvos Respublikos, tačiau būtina atnaujinti savanoriškos repatriacijos programas užsieniečiams, paprašiusiems prieglobsčio, gavusiems prieglobstį, bet norintiems savanoriškai grįžti į kilmės šalį. Reikia pažymėti, kad tokioms programoms įgyvendinti reikalinga ne tik finansinė valstybės parama, bet ir darbuotojų ir NVO mokymas, glaudus bendradarbiavimas ir ryšiai su kilmės šalimis. Šiuo metu Lietuvos Respublikos institucijos nėra pajėgios įgyvendinti tokias programas. Būtina tarptautinių organizacijų patirtis ir indėlis. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija jau seniai bendradarbiauja su Tarptautine migracijos organizacija prieglobsčio prašančių asmenų savanoriško grįžimo ir asmenų, kuriems suteiktas prieglobstis bei kurie nori visam laikui sugrįžti į savo kilmės šalį, srityje. Įkūrus Vilniuje TMO biurą grąžinimo veikla buvo tęsiama ir iki 2002 m. pabaigos iš Lietuvos į kilmės šalis buvo grąžinta per 1500 prieglobsčio prašiusių asmenų, kurių prašymai buvo atmesti. Pagal grąžinimo projektus buvo vykdomas tam tikras techninis bendradarbiavimas ir mokomi Migracijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai (tyrimų atlikimas, daugiakultūriniai aspektai, pokalbių metodika, ES teisės aktų reikalavimai; anglų kalbos kursai; mokomosios kelionės į ES institucijas, susijusias su migracija). Lietuvos strategija repatriacijos srityje – kurti ir stiprinti savanor …