Pastaba. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas, bet Respublikos Prezidento nepasirašytas. LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2002 m. spalio 29 d. Nr. IX-1155 Vilnius (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 1999, Nr. 56-1809) 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų Į S T A T Y M A S I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis Įstatymas nustato viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės bei ginčų sprendimo tvarką. 2. Įstatymo nuostatos suderintos su šio Įstatymo priede pateiktais Europos Sąjungos teisės aktais. 2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos 1. Atviras konkursas (supaprastintas atviras konkursas) – pirkimo būdas, kai bet kuris suinteresuotas tiekėjas gali pateikti pasiūlymą. 2. Dalyvis – pasiūlymą pateikęs tiekėjas. 3. Elektroninės priemonės – telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kiti telekomunikacijų galiniai įrenginiai, skirti duomenims perduoti. 4. Įprasta komercinė praktika – praktika, kai perkančioji organizacija, vadovaudamasi savo nustatytomis pirkimo taisyklėmis ir šiame Įstatyme nustatytais viešųjų pirkimų principais, perka prekes, paslaugas ar darbus iš mažiausią kainą pasiūliusio ar ekonomiškiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo. 5. Kandidatas – tiekėjas, siekiantis būti pakviestas dalyvauti ribotame konkurse ar derybose. 6. Konfidencialumo pasižadėjimas – Viešojo pirkimo komisijos nario, eksperto ar kito asmens rašytinis pasižadėjimas, kad jis neteiks tretiesiems asmenims informacijos, kurios atskleidimas prieštarautų šio Įstatymo reikalavimams, visuomenės interesams ar pažeistų teisėtus pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų ir perkančiosios organizacijos interesus. 7. Kvalifikacinė atranka – pirkimo procedūra, kurios metu perkančioji organizacija pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius kriterijus atrenka kandidatus, kviestinus pateikti pasiūlymus. 8. Nepriekaištinga reputacija – nepriekaištingos reputacijos asmenimis nelaikomi: 1) asmenys, teisti už sunkų nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai, ūkininkavimo tvarkai arba finansams, – neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs; 2) asmenys, teisti už tyčinį nusikaltimą, – jei teistumas neišnykęs; 3) asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus; 4) asmenys, piktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis; 5) asmenys, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti padarę korupcinius nusikaltimus; 6) asmenys, bausti už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. 9. Neskelbiamos derybos (supaprastintos neskelbiamos derybos) – pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija su vienu ar keliais pakviestais tiekėjais derasi dėl pirkimo sąlygų. 10. Nešališkumo deklaracija – Viešųjų pirkimų komisijos nario ar eksperto pareiškimas raštu, kad jis nešališkas tiekėjams. 11. Paraiška – dokumentas, kuriuo tiekėjas pareiškia pageidavimą dalyvauti pirkimo procedūrose. 12. Pasiūlymas – tiekėjo raštu pateiktas dokumentas, kuriuo siūloma tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus pagal perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo sąlygas. 13. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas ir viešojo pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas – Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas. 14. Pirkimo dokumentai – perkančiosios organizacijos skelbiami ar pateikiami tiekėjams dokumentai, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai bei dokumentų paaiškinimai (patikslinimai). 15. Projekto konkursas (supaprastintas projekto konkursas) – pirkimo procedūra, kurios metu vertinimo komisija nustato geriausią teritorijos planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo planą ar projektą pateikusį tiekėją (tiekėjus), kuris (kurie) apdovanojamas prizu, premija ar kitaip arba neapdovanojamas ir kviečiamas dalyvauti pirkimo procedūrose. 16. Raštu reiškia rašytinę formą. Šis terminas apima ir informaciją, kuri yra perduodama naudojant elektronines priemones, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima nustatyti parašo tapatumą. 17. Ribotas konkursas (supaprastintas ribotas konkursas) – pirkimo būdas, kai pasiūlymus konkursui gali pateikti tik perkančiosios organizacijos pakviesti tiekėjai. 18. Skelbiamos derybos (supaprastintos skelbiamos derybos) – pirkimo būdas, kai paraiškas dalyvauti derybose gali pateikti visi tiekėjai, o perkančioji organizacija su visais ar atrinktais tiekėjais derasi dėl pirkimo sąlygų. 19. Techninė specifikacija – techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti perkamos prekės, paslaugos ar darbai. 20. Tiekėjas (prekių tiekėjas, paslaugų teikėjas, rangovas) – bet kuris ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo ar tokių asmenų grupė – galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus. 21. Viešasis darbų pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra atlikti arba kartu atlikti ir suprojektuoti darbus, susijusius su vienu iš šio Įstatymo 1 priedėlyje nurodytų darbų, arba bet kokiomis priemonėmis atlikti darbus, atitinkančius perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus, arba atlikti ir suprojektuoti darbus, galinčius savarankiškai atlikti ekonominę ar techninę funkciją. Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo pirkimo – pardavimo sutartį. 22. Viešasis paslaugų pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra šio Įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše ir B paslaugų sąraše išvardytos paslaugos, taip pat pirkimas, kurio dalykas yra prekės ir šio Įstatymo 2 priedėlyje išvardytos paslaugos, jeigu paslaugų kaina viršija prekių kainą, ar pirkimas, kurio dalykas yra šio Įstatymo 2 priedėlyje išvardytos paslaugos ir 1 priedėlyje išvardyti darbai, jeigu šie darbai tik papildo perkamas paslaugas. Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo pirkimo– pardavimo sutartį. 23. Viešasis pirkimas (toliau – pirkimas) – perkančiosios organizacijos atliekamas ir šiuo Įstatymu reglamentuojamas prekių, paslaugų ar darbų pirkimas, kurio tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį. 24. Viešasis prekių pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra prekių (žaliavų, gaminių, įrenginių, statinių ir kitų visokio pavidalo daiktų) pirkimas, nuoma, lizingas (finansinė nuoma), pirkimas išsimokėtinai, numatant jas įsigyti ar to nenumatant, taip pat perkamų prekių montavimo, diegimo ir kitos jų parengimo naudoti paslaugos. Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį. 25. Viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo sutartis) – šio Įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau tiekėjų ir vienos perkančiosios organizacijos raštu sudaryta sutartis, kurios dalykas yra prekės, darbai ar paslaugos. 3 straipsnis. Perkančioji organizacija 1. Perkančioji organizacija yra: 1) valstybės ar savivaldybės valdymo institucija; 2) viešasis juridinis asmuo, kuris atitinka šio straipsnio 2 dalies sąlygas; 3) šios dalies 1 ir (ar) 2 punktuose nurodytų viešųjų juridinių asmenų asociacija; 4) šio Įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nurodyti juridiniai asmenys, veikiantys vandentvarkos, energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje. 2. Viešasis juridinis asmuo (išskyrus valstybės ar savivaldybių valdymo institucijas) yra perkančioji organizacija, jeigu jis yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, įsteigtas viešiesiems interesams tenkinti ir atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių pinigų fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų juridinių asmenų lėšų; 2) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų juridinių asmenų; 3) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba šioje dalyje nurodytų viešųjų juridinių asmenų. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija privalo patvirtinti perkančiųjų organizacijų (įskaitant krašto apsaugos sistemos karinius vienetus ir tarnybas) sąrašus. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sąrašus tvirtinanti institucija privalo užtikrinti, kad šie sąrašai būtų nuolat atnaujinami. 4 straipsnis. Pagrindiniai pirkimų principai ir jų laikymasis 1. Perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų. 2. Pirkimų tikslas – vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pirkimų principais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią racionaliai naudojant tam skirtas lėšas įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. 3. Jeigu perkančioji organizacija perduoda specialiąsias ar išimtines teises teikti viešąsias paslaugas kitai organizacijai, kuri nėra perkančioji organizacija, ji privalo užtikrinti, kad dokumente, kuriuo šios teisės perduodamos, būtų reikalavimas perkant viešosioms paslaugoms teikti reikalingas prekes laikytis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų principų. 5 straipsnis. Konfidencialumas 1. Perkančioji organizacija ir tiekėjai, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, negali atskleisti informacijos, kurios konfidencialumą nurodė perkančioji organizacija ar tiekėjas. 2. Perkančioji organizacija, Viešojo pirkimo komisijos nariai, ekspertai ir kiti asmenys neturi teisės atskleisti informacijos, susijusios su atliktomis pirkimo procedūromis, jeigu jos atskleidimas prieštarauja įstatymams, daro nuostolių teisėtiems šalių komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją. 6 straipsnis. Pirkimo pradžia ir pabaiga 1. Pirkimas prasideda Viešųjų pirkimų tarnybai gavus perkančiosios organizacijos pateiktą pirkimo skelbimą; kai pirkimas atliekamas neskelbiamų derybų arba supaprastintų neskelbiamų derybų būdu – pateikus kandidatui (kandidatams) kvietimą dalyvauti derybose; perkant laikantis įprastos komercinės praktikos – kai perkančioji organizacija kreipiasi į tiekėją (tiekėjus) prašydama pateikti perkamų prekių, paslaugų ar darbų kainas ir sąlygas. 2. Pirkimas pasibaigia, kai: 1) sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas, kuris nekviečiamas tolesnėms pirkimo procedūroms; 2) atmetami visi pasiūlymai; 3) nutraukiamos pirkimo procedūros; 4) per nustatytą terminą nepateikiama nė viena paraiška ar pasiūlymas; 5) pasibaigia pasiūlymų galiojimo laikas ir nesudaroma pirkimo sutartis dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų. 3. Perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti (perkamos prekės, paslaugos ar darbai tapo nereikalingi, nėra lėšų jiems apmokėti). Tais atvejais, kai pirkimo vertė didesnė už nurodytas šio Įstatymo 10 straipsnyje, perkančioji organizacija apie pirkimo procedūrų nutraukimą praneša Viešųjų pirkimų tarnybai ir prašo apie tai paskelbti Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje ir „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. 7 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnyba 1. Viešųjų pirkimų tarnyba – viešųjų pirkimų veiklą koordinuojanti ir prižiūrinti, kaip ją atliekant laikomasi šio Įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto. Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2. Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos: 1) rengti ir teikti tvirtinti Vyriausybei pirkimus reglamentuojančius teisės aktus; 2) pagal kompetenciją rengti ir priimti pirkimus reglamentuojančius teisės aktus; 3) kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, vykdyti šių teisės aktų pažeidimų prevenciją; 4) tvirtinti pirkimo dokumentų techninių reikalavimų parengimo metodiką; 5) rinkti, kaupti ir analizuoti informaciją apie numatomus ir atliekamus pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis bei sutarčių įvykdymo rezultatus ir teikti ją valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms bei visuomenei; 6) analizuoti ir vertinti pirkimų sistemą, rengti pasiūlymus, kaip ją tobulinti; 7) organizuoti perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojų ar darbuotojų, atsakingų už pirkimus, mokymą, juos mokyti; 8) konsultuoti perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus ar organizuoti jų konsultavimą pirkimų klausimais; 9) sprendžiant pirkimo klausimus, palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis; 10) nustatyti skelbiamos informacijos (išankstinių skelbimų apie numatomus pirkimus, skelbimų apie pirkimus, kvietimų į pirkimo procedūras, skelbimų apie sudarytas pirkimų sutartis ir sutarčių įvykdymo rezultatus bei kitų skelbimų apie atliekamus pirkimus) privalomuosius reikalavimus; 11) tvirtinti pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką; 12) tvirtinti kainodaros nustatymo metodiką; 13) tvirtinti pirkimų ataskaitų tipines formas; 14) rengti ir teikti Europos Komisijai jos nustatytais terminais bei forma statistines prekių, paslaugų ir darbų pirkimo metines ataskaitas bei kitą jos prašomą informaciją; 15) pateikti Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiam leidiniui skelbti perkančiųjų organizacijų skelbimus ir užtikrinti perkančiųjų organizacijų perduodamų kitų pranešimų bei informacijos skelbimą; 16) pranešti Europos Komisijai apie šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje ir 34 straipsnio 4 dalyje nurodytus pirkimus; 17) pateikti prašymą Europos Komisijai dėl šio Įstatymo 105 straipsnyje nurodyto sutaikymo; 18) kita teisės aktų nustatyta veikla. 3. Viešųjų pirkimų tarnybos teisės: 1) gauti iš perkančiosios organizacijos su pirkimais susijusią informaciją; 2) gauti perkančiosios organizacijos, Viešojo pirkimo komisijos ar jos narių bei pirkimo procedūrose dalyvaujančių ekspertų veiksmų ir sprendimų, susijusių su pirkimu, paaiškinimus; 3) pirkimo dokumentus ir tiekėjų pasiūlymus pateikti papildomai ekspertizei; 4) nustačius įstatymų pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti ar nutraukti pirkimo procedūras, panaikinti arba pakeisti šio Įstatymo reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus; 5) šiame Įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras; 6) šį Įstatymą pažeidusius asmenis įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn atsakomybėn. 8 straipsnis. Pirkimo vertės skaičiavimas 1. Pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje, nustatytoje šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje. 2. Perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo vertės į dalis, jeigu taip gali būti išvengta šio Įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos. Perkančioji organizacija turi teisę skaidyti pirkimo vertę į dalis tik tuo atveju, jei visoms išskaidytoms pirkimo dalims bus taikomas pirkimo būdas (būdai), pasirinktas pagal šio Įstatymo reikalavimus visai pirkimo vertei. 3. Pirkimo vertės nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio Įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo taikymo. 4. Prekių ar paslaugų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą perkamų prekių ar paslaugų vertės nustatymo metodiką, o darbų – atsižvelgiant į visam objektui reikalingus darbus. 5. Jeigu prekių ar paslaugų pirkimas per einamuosius finansinius metus arba per 12 mėnesių nuo pirkimo pradžios atliekamas vieną kartą ir sudarytos pirkimo sutarties nenumatoma atnaujinti, šio pirkimo vertė yra numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė. 6. Jeigu prekių ar paslaugų pirkimai atliekami nuolat (per 12 mėnesių keli pirkimai) arba kai sudarytas pirkimo sutartis numatyta per tam tikrą laikotarpį atnaujinti, pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš šių būdų: 1) pirkimo vertė yra faktinė to paties kodo pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo objektų kodų sąrašą pirkimo sutarčių, sudarytų per pastaruosius finansinius metus arba per pastaruosius 12 mėnesių, vertė, pakoreguota (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į sudaromoje pirkimo sutartyje numatomus kiekio ar vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo šios pirkimo sutarties sudarymo; 2) pirkimo vertė yra bendra visų pirkimo sutarčių, sudarytų per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar per pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį, jeigu jis yra ilgesnis kaip 12 mėnesių, numatoma vertė. 7. Jeigu numatomoje sudaryti pirkimo sutartyje yra nustatyta pirkimo sutarties pratęsimo galimybė (opcionas), pirkimo vertė skaičiuojama pagal didžiausius pirkimo sutartyje numatytų įsigyti prekių arba paslaugų kiekius, įskaitant tuos kiekius, kurie bus nupirkti pratęsus pirkimo sutartį. 8. Prekių nuomos, lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai, numatant prekes įsigyti ar to nenumatant, pirkimo vertė skaičiuojama: 1) jeigu numatoma sudaryti terminuotą pirkimo sutartį, kurios trukmė yra 12 ar mažiau mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė arba, jeigu pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 12 mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė, įskaitant numatomą likutinę vertę (vertę, kuria išperkamos prekės); 2) jeigu numatoma sudaryti neterminuotą pirkimo sutartį arba jei abejojama dėl pirkimo sutarties trukmės, – pirkimo sutarties mėnesio vertė padauginama iš 48. 9. Apskaičiuodama paslaugų pirkimo vertę, perkančioji organizacija atsižvelgia: 1) pirkdama draudimo paslaugas – į draudimo įmokų ar kitokio atlyginimo draudikui vertę; 2) pirkdama bankų ar kitas finansines paslaugas – į bankui mokamas įmokas, komisinius ir palūkanas bei kitokius atlyginimus už paslaugas; 3) paslaugų pirkimui taikant projekto konkursą, kai su laimėtoju bus sudaroma paslaugos pirkimo sutartis, – į numatomą perkamų paslaugų vertę; 4) paslaugų pirkimui taikant projekto konkursą, kai projekto konkurso laimėtojai ar dalyviai apdovanojami prizais, premijomis ar jiems taikomos kitokios atlygio formos, – į bendrą visų prizų, premijų ir kitokių išmokų vertę. 10. Jeigu numatytoje sudaryti paslaugų pirkimo sutartyje nebus nurodoma visa kaina (nurodomos tik kainodaros taisyklės), pirkimo vertė skaičiuojama: 1) terminuotų sutarčių, kurių trukmė iki 48 mėnesių, atveju – bendra numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė; 2) neterminuotų sutarčių atveju arba tada, kai numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 48 mėnesiai, – numatomos sudaryti pirkimo sutarties mėnesio vertė padauginama iš 48. 11. Nustatant darbų pirkimo vertę, įskaitomos ir numatomo darbų atlikimo, ir darbams atlikti reikalingų prekių, kurias rangovui pateikia perkančioji organizacija, numatomos vertės. 12. Kai perkamos tos pačios prekės, bet joms įsigyti numatoma tuo pačiu metu sudaryti kelias pirkimo sutartis, pirkimo vertė yra tų pirkimų numatomų verčių, apskaičiuotų vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, suma. 13. Kai perkamos paslaugos ar perkami darbai yra suskirstyti į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, pirkimo vertė yra tų pirkimų numatomų verčių, apskaičiuotų vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, suma. Taip apskaičiuota pirkimo vertė galioja visoms pirkimo dalims. Neatsižvelgiant į tai, kad pirkimo vertė yra ne mažesnė negu tarptautinė pirkimo vertės riba, perkančioji organizacija turi teisę šio Įstatymo IV skyriuje nustatyta tvarka atlikti pirkimus atskiroms pirkimo dalims, kurių bendra vertė mažesnė kaip 20 procentų visos pirkimo vertės ir šių pirkimo dalių bendra vertė mažesnė kaip 276 224 Lt (80 000 EUR) perkant paslaugas, 3 452 800 Lt (1 000 000 EUR) perkant darbus. 14. Preliminariosios pirkimo sutarties vertė nustatoma susumuojant visų pagal šią sutartį numatytų vykdyti pirkimų vertes. 9 straipsnis. Atvejai, kai netaikoma šio Įstatymo nustatyta pirkimų tvarka 1. Šio Įstatymo reikalavimai netaikomi: 1) pirkimams, susijusiems su įstatymų nustatyta valstybės paslaptimi, o kai pirkimus atlieka operatyvinės veiklos subjektai – ir su įstatymų nustatyta tarnybos paslaptimi, pirkimams, kai prekių tiekimui, paslaugų teikimui ar darbų atlikimui taikomi įstatymuose ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktuose nustatyti specialūs saugumo reikalavimai, taip pat pirkimams, kai būtina apsaugoti esminius valstybės saugumo interesus. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi šio ir kitų įstatymų principinėmis nuostatomis, užtikrinančiomis valstybės ir tarnybos paslapčių bei kitų valstybės interesų apsaugą; 2) Lietuvos kariuomenės vienetų, dislokuotų užsienio valstybėse pagal tarptautinį susitarimą, pirkimams, jeigu tie pirkimai naudojami ten dislokuotiems kariuomenės vienetams; 3) žemės, pastatų ar kito nekilnojamojo turto pirkimams arba nuomai ar teisių į tokį turtą įsigijimams, išskyrus su šiais pirkimais susijusius finansinių paslaugų pirkimus – jiems šio Įstatymo reikalavimai taikomi. Žemės, pastatų ar kito nekilnojamojo turto pirkimų arba nuomos ar teisių į tokį turtą įsigijimų tvarką nustato Vyriausybė; 4) pirkimams, kurie leidžia perkančiajai organizacijai naudoti visuotinius telekomunikacijų tinklus, suteikti teisę jais naudotis arba teikti vieną ar daugiau visuotinių telekomunikacijų paslaugų; 5) pirkimams pagal kitas procedūrines taisykles vadovaujantis tarptautiniu susitarimu, sudarytu pagal Europos Bendrijos steigimo sutartyje nustatytus principus tarp Lietuvos Respublikos ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių, kurios nėra Europos Bendrijos narės, dėl prekių, darbų, paslaugų, skirtų bendram susitarimą pasirašiusių šalių projektui įgyvendinti ar naudoti, jeigu apie tokį pirkimą perkančioji organizacija praneša Europos Komisijai; 6) pirkimams pagal tarptautinių organizacijų specialiąsias pirkimo procedūras; 7) pirkimams pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 296 straipsnio nuostatas. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2. Perkant paslaugas šio Įstatymo reikalavimai netaikomi: 1) darbo sutartims; 2) finansinių paslaugų, susijusių su pinigų, valiutų keitimo kurso, valstybės skolos valdymo, iždo agento, užsienio atsargų valdymo politikomis, taip pat kitų veiklos krypčių finansinių paslaugų, susijusių su vertybinių popierių ir kitų finansinių priemonių sudarymu, išleidimu (emitavimu), pardavimu, pirkimu, perleidimu ar perdavimu, pirkimams; 3) Lietuvos banko teikiamų paslaugų pirkimams; 4) tarptautinių finansų institucijų teikiamų finansinių paslaugų pirkimams; 5) arbitražo ir taikinimo paslaugų pirkimams; 6) radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimams. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė; 7) viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų pirkimams; 8) mokslo tyrimų ir plėtros paslaugų, išskyrus tas mokslo tyrimų ir plėtros paslaugas, iš kurių gauta nauda yra naudojama tik perkančiosios organizacijos veiklos poreikiams tenkinti ir už kurias viską sumoka perkančioji organizacija, pirkimams; 9) paslaugų, skirtų įmonei, kuri pati pagal šį Įstatymą yra perkančioji organizacija ir tokioms paslaugoms teikti turi išimtinę ar specialią teisę, suteiktą teisės aktu, atitinkančiu Europos Bendrijos steigimo sutartį, pirkimams. 3. Šio Įstatymo reikalavimai netaikomi vandentvarkos, energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimams: 1) kurie reikalingi kitoms, negu nustatyta šio Įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, veikloms vykdyti ar kai nurodytos veiklos vykdomos trečiojoje šalyje ir tam fiziškai nenaudojami Europos Bendrijos tinklai bei geografinė erdvė; 2) kurių tikslas – perparduoti arba nuomoti tretiesiems asmenims pirkimo objektą, su sąlyga, kad perkančioji organizacija neturi specialios ar išimtinės teisės perpardavinėti ar nuomoti tokio pirkimo objekto, o kiti ūkio subjektai gali laisvai tokį pirkimo objektą perpardavinėti ar nuomoti tokiomis pat sąlygomis, kuriomis prekiauja ar nuomoja perkančioji organizacija; 3) kurių tikslas – įsigyti paslaugas iš susietų įmonių arba iš bendrosios įmonės, įsteigtos perkančiųjų organizacijų šio Įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytai veiklai, steigėjo ar su šiuo steigėju susietos įmonės, kai bent 80 procentų šių paslaugų vidutinės apyvartos Europos Bendrijoje per pastaruosius trejus metus tenka susietoms įmonėms. Jeigu daugiau kaip viena susieta perkančiosios organizacijos įmonė teikia tą pačią ar panašias paslaugas, įvertinama bendra šių įmonių paslaugų apyvarta Europos Bendrijoje; 4) kurių tikslas – teikti vieną ar daugiau telekomunikacijų paslaugų, jeigu kiti subjektai gali siūlyti tas pačias paslaugas toje pačioje geografinėje teritorijoje pagal iš esmės tokias pačias sąlygas; 5) atliekamiems vandentvarkos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų ir skirtiems įsigyti vandeniui, kuris reikalingas geriamajam vandeniui gaminti ar tiekti; 6) atliekamiems energetikos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų ir skirtiems įsigyti energijai ar kurui, kurie reikalingi elektros ir šilumos energijai gaminti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato šių pirkimų tvarką. 4. Perkančioji organizacija turi pranešti Viešųjų pirkimų tarnybai apie šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytus pirkimus, jeigu perkančioji organizacija šiems pirkimams atlikti netaiko šio Įstatymo reikalavimų. Viešųjų pirkimų tarnyba šią informaciją turi perduoti Europos Komisijai jos prašymu. 5. Susieta įmone laikoma įmonė, kurios metinė finansinė atskaitomybė yra konsoliduota su perkančiosios organizacijos atskaitomybe, o jeigu įmonė nėra perkančioji organizacija pagal šio Įstatymo reikalavimus, bet kuri įmonė, tiesiogiai ar netiesiogiai priklausoma nuo perkančiosios organizacijos arba daranti jai dominuojančią įtaką ar kuriai kartu su perkančiąja organizacija per nuosavybės santykius, finansinį dalyvavimą ar valdymą dominuojančią įtaką daro kita įmonė. Tiesioginė ar netiesioginė priklausomybė arba dominuojanti įtaka atitinkamai yra daugiau kaip 50 procentų kapitalo valdymas, turėjimas daugiau kaip pusės balsų arba kai į bet kurį įmonės valdymo organą skiriama daugiau kaip pusė šio organo narių. Perkančioji organizacija Europos Komisijos reikalavimu turi jai pateikti informaciją apie: 1) susietų įmonių pavadinimus; 2) paslaugų pirkimo sutarčių esmę ir vertę; 3) santykių su įmone, su kuria sudaryta pirkimo sutartis, pagrindimą, atitinkantį šio straipsnio reikalavimus. 10 straipsnis. Tarptautinio pirkimo vertės ribos 1. Tarptautinio pirkimo vertės riba be pridėtinės vertės mokesčio yra: 1) 448 864 Lt (130 000 EUR), kai prekes ar paslaugas, išskyrus nurodytas šios dalies 4 punkte, perka ar projekto konkursą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąraše nurodytos perkančiosios organizacijos, o šiame sąraše įrašytoms krašto apsaugos sistemos perkančiosioms organizacijoms ši vertė taikoma tik perkant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame prekių sąraše įrašytas prekes; 2) 690 560 Lt (200 000 EUR), kai prekes, neįrašytas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą prekių sąrašą, perka krašto apsaugos sistemai priklausančios perkančiosios organizacijos, įrašytos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąrašą; 3) 690 560 Lt (200 000 EUR), kai prekes ar paslaugas perka ar vykdo projekto konkursą į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąrašą neįrašytos perkančiosios organizacijos; 4) 690 560 Lt (200 000 EUR), kai šio Įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytas 5 kategorijos 7524, 7525 ir 7526 kodų telekomunikacijų paslaugas bei 8 kategorijos mokslinio tyrimo ir plėtros paslaugas perka ar projekto konkursą vykdo visos perkančiosios organizacijos; 5) 17 264 000 Lt (5 000 000 EUR), kai perkami darbai. 2. Tarptautinio pirkimo vertės riba be pridėtinės vertės mokesčio vandentvarkos, energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimams yra: 1) 2 071 680 Lt (600 000 EUR), kai prekes ar paslaugas perka arba projekto konkursą vykdo telekomunikacijų srityje veikiančios perkančiosios organizacijos; 2) 1 381 120 Lt (400 000 EUR), kai prekes ar paslaugas perka arba projekto konkursą vykdo vandentvarkos, energetikos ar transporto srityje veikiančios perkančiosios organizacijos; 3) 17 264 000 Lt (5 000 000 EUR), kai perkami darbai. 11 straipsnis. Pirkimų ypatumai 1. Pirkimų, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, kurių vertė ne mažesnė už šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą tarptautinio pirkimo vertės ribą, ypatumai yra nustatyti šio Įstatymo II skyriuje. 2. Vandentvarkos, energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimų, kurių vertė ne mažesnė už šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytą tarptautinio pirkimo vertės ribą, ypatumai yra nustatyti šio Įstatymo III skyriuje. 3. Jeigu perkančioji organizacija tiesiogiai finansuoja daugiau kaip 50 procentų viso objekto darbų, nurodytų šio Įstatymo 1 priedėlio 45 skyriaus 45.2 grupėje, vertės bei ligoninių ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų, sporto, poilsio organizavimo įstaigų, mokyklų, universitetų ar kitų mokslo ir švietimo įstaigų, administracinės paskirties pastatų statybos darbų, visi tokiam objektui reikalingi darbai turi būti perkami vadovaujantis šiuo Įstatymu. 4. Jeigu perkančioji organizacija tiesiogiai finansuoja daugiau kaip 50 procentų atskirai perkamų, susijusių su šio straipsnio 3 dalyje nurodytais darbų pirkimais, paslaugų vertės, visos tokios paslaugos turi būti perkamos vadovaujantis šiuo Įstatymu. 5. Jei pirkimas gali būti reglamentuotas ir šio Įstatymo II, ir III skyriaus nuostatomis, o pirkimo objektas negali būti suskaidytas, toks pirkimas reglamentuojamas šio Įstatymo II arba III skyriaus nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kuri pirkimo objekto panaudojimo sritis ar tikslas yra svarbesni. 6. Jei kuri nors pirkimo dalis reglamentuojama šio Įstatymo III skyriaus nuostatomis, o kitoms dalims negalima objektyviai nustatyti šio Įstatymo II ar III skyriaus nuostatų taikymo, pirkimas reglamentuojamas šio Įstatymo III skyriaus nuostatomis. 7. Pirkimų, kurių vertė mažesnė, negu yra nustatytos tarptautinio pirkimo vertės ribos, taip pat šio Įstatymo 8 straipsnio 13 dalyje nurodytų pirkimų ypatumai yra nustatyti šio Įstatymo IV skyriuje. 8. Šio Įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytų paslaugų pirkimų ypatumai nustatyti šio Įstatymo IV skyriuje. 9. Jeigu šio Įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytos paslaugos perkamos kartu su šio Įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytomis paslaugomis, kurių vertė didesnė už šio Įstatymo B paslaugų sąraše nurodytų perkamų paslaugų vertę, viso pirkimo reglamentavimo ypatumai pasirenkami vadovaujantis šio straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 dalių nuostatomis. 10. Pirkimus, kurių metu tiekėjui suteikiama koncesija, reglamentuoja Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas. 12 straipsnis. Pirkimų įgaliojimų suteikimas kitai perkančiajai organizacijai 1. Perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties sudarymo atlikti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją (toliau – įgaliotoji organizacija). Tam ji privalo įgaliotajai organizacijai nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Įgaliojimai įforminami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. 2. Už perkančiosios organizacijos įgaliotajai organizacijai nustatytas užduotis atsako perkančioji organizacija, o už šių užduočių įvykdymą – įgaliotoji organizacija. Už pirkimo sutarties sudarymą, jos vykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija. 13 straipsnis. Viešojo pirkimo komisija 1. Perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo (pirkimams, atliekamiems taikant įprastą komercinę praktiką, – gali)  sudaryti Viešojo pirkimo komisiją (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Jeigu perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir jiems atlikti įgalioja kitą perkančiąją organizaciją, šiuos veiksmus atlieka įgaliotoji organizacija. Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik raštiškas jos užduotis bei įpareigojimus. Už Komisijos veiksmus atsako ją sudariusi organizacija. 2. Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų. Šie asmenys (išskyrus Komisijos pirmininką) gali būti ir samdomi. Komisija veikia ją sudariusios organizacijos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus. Komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti priėmimo, kol įvykdys visas raštiškas ją sudariusios organizacijos jai nustatytas užduotis arba kol bus priimtas sprendimas nutraukti pirkimą. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno Komisijos nario nuomonė. Protokolą pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai. Komisijos pirmininku skiriamas Komisiją sudariusios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Skiriant Komisijos pirmininką ir narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio Įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijos pirmininku ir nariais skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisiją sudaranti organizacija turi teisę kviestis ekspertus. 3. Komisijos nariai ir Komisiją sudariusios organizacijos pakviesti ekspertai negali teikti jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus. 4. Kiekvienas Komisijos narys ir ekspertas gali dalyvauti Komisijos darbe tik prieš tai pasirašęs nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą. 5. Komisijos narys ir ekspertas už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. 14 straipsnis. Bendravimas ir keitimasis informacija 1. Perkančioji organizacija ir tiekėjai gali bendrauti tarpusavyje bei keistis informacija raštu pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas, telefonu – esant 5 dalyje nurodytoms aplinkybėms, arba nurodytų būdų deriniu – taip, kaip pasirenka perkančioji organizacija. 2. Bendraujant tarpusavyje ir keičiantis informacija, duomenys perduodami taip, kad būtų užtikrinamas vientisumas, išsaugomas pasiūlymų bei visos ūkio subjektų pateiktos informacijos konfidencialumas. Taip pat būtina užtikrinti, kad perkančioji organizacija su pasiūlymų turiniu galėtų susipažinti tik pasibaigus nustatytam pasiūlymų pateikimo terminui. 3. Bendravimo būdai turi būti visuotinai prieinami (visi tiekėjai gali jais pasinaudoti) ir netrukdyti tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose. 4. Perkančiajai organizacijai keliami šie bendravimo su tiekėjais ir informacijos perdavimo elektroninėmis priemonėmis reikalavimai: 1) naudojamos įrangos charakteristikos turi atitikti visuotinai naudojamos įrangos charakteristikas ir nepagrįstai neriboti ūkio subjektų galimybių dalyvauti pirkime; 2) perduodama informacija, įskaitant teksto apsaugą, turi būti prieinama suinteresuotiems asmenims (perkančiajai organizacijai, tiekėjams); 3) perduotų paraiškų ir pasiūlymų gavimas turi būti perkančiosios organizacijos patvirtinamas; 4) kandidatas ar dalyvis iki nustatyto pasiūlymų pateikimo termino pabaigos privalo pateikti pirkimo dokumentuose nurodytus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, kurių negali perduoti elektroniniu būdu. 5. Paraiškos dalyvauti pirkime perkančiajai organizacijai pateikiamos raštu ar telefonu. Tuo atveju, kai paraiška pateikiama telefonu, jos patvirtinimas raštu turi būti pateiktas iki nustatyto paraiškų pateikimo termino pabaigos. 6. Perkančioji organizacija turi teisę reikalauti, kad faksu pateiktos paraiškos dalyvauti pirkime būtų patvirtintos atsiunčiant jas paštu ar elektroninėmis priemonėmis. Toks reikalavimas nurodomas skelbime apie pirkimą. Skelbime taip pat turi būti nurodyta tokio patvirtinimo data. 15 straipsnis. Pirkimo sutartis 1. Perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas šio Įstatymo nustatyta tvarka pripažintas laimėjusiu, o tuo atveju, kai dalyvauti derybose buvo pakviestas tik vienas tiekėjas – šiam tiekėjui, jeigu jis atitinka perkančiosios organizacijos keliamus kvalifikacijos reikalavimus. Tiekėjas sudaryti sutartį kviečiamas raštu pranešant, kad jo pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, o derybų su vienu tiekėju atveju – kad jo pasiūlymas atitinka nustatytus reikalavimus, ir nurodomas laikas, iki kada reikia atvykti sudaryti pirkimo sutartį. 2. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko neatvyksta sudaryti pirkimo sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal patvirtintą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį. 3. Sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. 4. Perkančioji organizacija neturi teisės reikalauti, kad tiekėjų grupės jungtinės veiklos sutarties pagrindu pateiktą pasiūlymą pripažinus geriausiu ir perkančiajai organizacijai pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį ši tiekėjų grupė įsteigtų juridinį asmenį. 5. Sudariusi pirkimo sutartį, perkančioji organizacija kitiems dalyviams nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, po pirkimo sutarties sudarymo išsiunčia pranešimus apie pirkimo sutarties sudarymą. 6. Pirkimo sutartyje turi būti nustatyta: 1) sutarties šalių teisės ir pareigos; 2) perkamos prekės, paslaugos ar darbai, jeigu įmanoma – tikslūs jų kiekiai; 3) kaina arba kainodaros taisyklės; 4) kainos ar įkainių indeksavimas dėl infliacijos, jeigu sutarties trukmė ilgesnė kaip 1 metai; 5) kainos ar įkainių keitimas dėl pasikeitusių mokesčių; 6) atsiskaitymų ir apmokėjimo tvarka; 7) prievolių įvykdymo terminai; 8) prievolių įvykdymo užtikrinimas; 9) ginčų sprendimo tvarka; 10) sutarties nutraukimo tvarka; 11) sutarties galiojimas; 12) jeigu sudaroma preliminarioji sutartis – jai būdingos nuostatos. 16 straipsnis. Pirkimų ataskaitos 1. Perkančioji organizacija apie kiekvieną pirkimą, reglamentuojamą šio Įstatymo II, III ar IV skyriuose, įskaitant ir pirkimą, kurio metu sudaroma preliminarioji pirkimo sutartis, privalo pateikti pirkimo procedūrų ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnybai. Ši ataskaita neteikiama apie pirkimą, atliekamą pagal sudarytą preliminariąją pirkimo sutartį, ir pirkimą, atliekamą taikant įprastą komercinę praktiką. Ataskaitoje nurodoma: 1) perkančiosios organizacijos pavadinimas, kodas, adresas, telefono numeris; 2) pirkimo būdas, o jeigu pasirinktos derybos – tokio pasirinkimo priežastys, kaip nurodyta šio Įstatymo 44 ir 45 straipsniuose; 3) trumpas pirkimo objekto ar preliminariosios sutarties aprašymas ir pirkimo kaina; 4) pasiūlymus pateikusių dalyvių pavadinimai ir adresai; 5) kandidatų, kurie nepakviesti pateikti pirkimo pasiūlymų (derėtis), pavadinimai ir nepakvietimo priežastys; 6) dalyvių, kurių pasiūlymai atmesti, pavadinimai ir pasiūlymų atmetimo motyvas; 7) pasiūlymų vertinimo ir palyginimo aprašymas bei Komisijos išvados dėl laimėjusio pasiūlymo, šį pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas ir motyvai, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pasirinktas; 8) lėšų dalis, kurią laimėjusį pasiūlymą pateikęs tiekėjas ketina skirti pirkimo ar preliminariąją sutartį vykdyti pasitelktiems tretiesiems asmenims (subrangovams, subtiekėjams), jeigu tokia informacija yra žinoma perkančiajai organizacijai; 9) jeigu buvo nutrauktos pirkimo procedūros ar dėl kitų priežasčių nesudaryta pirkimo sutartis – pirkimo sutarties nesudarymo priežastys; 10) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta informacija. 2. Pirkimo procedūrų ataskaita turi būti parengta ir, pirkimui pasibaigus, per 14 dienų pateikta Viešųjų pirkimų tarnybai. Europos Komisijai reikalingą informaciją perduoda Viešųjų pirkimų tarnyba. 3. Perkančioji organizacija privalo Viešųjų pirkimų tarnybai pateikti pirkimų ataskaitą – visų per finansinius metus taikant įprastą komercinę praktiką atliktų pirkimų, taip pat visų per finansinius metus atliktų pirkimų pagal preliminariąsias pirkimo sutartis sudarytų pagrindinių pirkimo sutarčių pirkimo ataskaitą. Ataskaitos pateikiamos per 30 dienų, pasibaigus ataskaitiniams finansiniams metams. 4. Perkančioji organizacija ataskaitą už kiekvieną įvykdytą ar nutrauktą pirkimo sutartį ne vėliau kaip per 14 dienų privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai. 5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta ataskaita turi būti pateikta ir tuo atveju, kai perkamos šio Įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytos paslaugos. 6. Šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyta informacija teikiama kiekvienam jos paprašiusiam asmeniui. 7. Šio straipsnio 1 dalies 5–9 punktuose nurodyta informacija teikiama jos paprašiusiems kandidatams ir dalyviams. 8. Pirkimo procedūrų ataskaita, taip pat pirkimų ataskaita rengiamos ir pateikiamos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas formas bei reikalavimus. Šių ataskaitų duomenys įtraukiami į kompiuterinę duomenų bazę. 17 straipsnis. Dokumentų saugojimas Įvykdytos pirkimo sutartys, paraiškos, pasiūlymai, pirkimo dokumentai, paraiškų ir pasiūlymų nagrinėjimo bei vertinimo dokumentai, kiti su pirkimu susiję dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka. II SKYRIUS VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBės VALDYMO INSTITUCIJŲ, KITŲ VIEŠŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ AR VIENOS ARBA KELIŲ VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBĖS VALDYMO INSTITUCIJŲ AR KITŲ VIEŠŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ ASOCIACIJŲ PIRKIMAI PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 18 straipsnis. Viešųjų pirkimų skelbimai 1. Perkančioji organizacija šio Įstatymo nustatytais atvejais privalo: 1) apie numatomus pirkimus iš anksto paskelbti šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais; 2) paskelbti apie kiekvieną pirkimą, įskaitant ir pirkimą, kurio metu numatoma sudaryti preliminariąją sutartį; 3) paskelbti apie pirkimo, įskaitant ir preliminariąją sutartį, taip pat apie projekto konkurso rezultatus. 2. Perkančioji organizacija iš anksto apie numatomus pirkimus, įskaitant ir tuos, kurių metu numatoma sudaryti preliminariąją sutartį, privalo skelbti, jeigu: 1) per artimiausius 12 mėnesių numatomo prekių ar paslaugų pirkimo vertė, apskaičiuota pagal šio Įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra ne mažesnė kaip 2 589 600 Lt (750 000 EUR); 2) perkami darbai, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 17 264 000 Lt (5 000 000 EUR). 3. Išankstiniame skelbime apie numatomus pirkimus nurodoma: 1) perkant prekes – perkamų prekių pobūdis, bendra per artimiausius 12 mėnesių numatomų pirkti prekių vertė arba kiekis, kodas pagal Produktų klasifikatorių pagal veiklos rūšis (CPA); 2) perkant paslaugas – perkamų paslaugų kategorija, bendra per artimiausius 12 mėnesių numatomų pirkti paslaugų vertė, kodas pagal Svarbiausią produktų klasifikatorių (CPC); 3) perkant darbus – darbų pobūdis ir mastas, numatomos darbų vertės ribos; 4) perkančiosios organizacijos pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai, elektroninio pašto adresas ir adresas, kuriuo galima gauti papildomą informaciją, jeigu šis adresas skiriasi nuo perkančiosios organizacijos adreso; 5) atliekant pirkimus, reglamentuojamus Pasaulio prekybos organizacijos Viešųjų pirkimų sutartimi, – informacija apie tai; 6) išankstinio skelbimo išsiuntimo spausdinti data; 7) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta informacija. 4. Perkančioji organizacija apie numatomus prekių ir paslaugų pirkimus privalo nedelsdama iš anksto paskelbti prasidėjus finansiniams metams, o apie darbų pirkimus – nedelsdama, priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinama objektų statyba. 5. Perkančioji organizacija privalo atskirai paskelbti apie kiekvieną pirkimą, išskyrus pirkimą neskelbiamų derybų būdu.  Skelbime nurodoma: 1) perkančiosios organizacijos pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai, elektroninio pašto adresas, kuriuo galima gauti techninę specifikaciją ir kitus pirkimo dokumentus, taip pat adresas, kuriuo galima gauti techninę specifikaciją ir kitus pirkimo dokumentus, jeigu šis adresas skiriasi nuo perkančiosios organizacijos adreso; 2) perkamos prekės, paslaugos ar darbai; 3) pirkimo būdas; 4) informacija, kad paraiškas tiekėjai turi pateikti raštu ar telefonu, bei paraiškų pateikimo terminas; 5) užmokesčio už pirkimo dokumentus dydis, jeigu toks mokestis yra nustatytas, užmokesčio mokėjimo tvarka; 6) informacija, ar bus priimami alternatyvūs pasiūlymai; 7) pasiūlymų pateikimo terminas, pateikimo adresas, pasiūlymų kalba ar kalbos, vokų su pasiūlymais atplėšimo data, vieta ir laikas; 8) dokumentų, kuriuos reikia pateikti su pasiūlymu, sąrašas, tarp jų ir skirtų patvirtinti, kad tiekėjo kvalifikacija atitinka kvalifikacijos reikalavimus; 9) šio Įstatymo nustatytais atvejais – kvalifikacinės atrankos kriterijai ir mažiausias bei didžiausias atrenkamų kandidatų skaičius; 10) skelbimo apie pirkimą išsiuntimo data (data, kada skelbimą išsiuntė Viešųjų pirkimų tarnyba); 11) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta informacija. 6. Perkančioji organizacija privalo paskelbti apie sudarytą pirkimo sutartį, taip pat apie įvykdyto projekto konkurso rezultatus, kaip numatyta šio Įstatymo 19 straipsnyje. Skelbimas turi būti išsiųstas kaip galima greičiau, ne vėliau kaip per 48 dienas po pirkimo sutarties sudarymo arba po projekto konkurso rezultatų patvirtinimo. 7. Skelbime apie pirkimo sutarties sudarymą neturi būti konfidencialios informacijos, kurios atskleidimas trukdytų įgyvendinti įstatymą arba kitaip prieštarautų visuomenės interesams, pažeistų teisėtus tiekėjų komercinius interesus arba trukdytų laisvam tarpusavio konkuravimui, tačiau būtina paskelbti bent jau tą informaciją, kuri buvo skelbime apie pirkimą. 8. Skelbimų standartines formas ir reikalavimus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba. 19 straipsnis. Skelbimų rengimas ir skelbimas 1. Skelbimai (išankstiniai skelbimai apie numatomus pirkimus, skelbimai apie pirkimus, skelbimai apie pirkimo sutarties sudarymą, skelbimai apie projekto konkurso rezultatus) spausdinami Europos bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje ir „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ bei interneto „Valstybės žinių“ tinklapyje. 2. Perkančioji organizacija skelbimą apie pirkimą gali papildomai išspausdinti ir kitame leidinyje, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, bei skelbti kitur internete. 3. Visus spausdinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose leidiniuose skirtus skelbimus perkančioji organizacija pateikia Viešųjų pirkimų tarnybai. Viešųjų pirkimų tarnyba šio Įstatymo reikalavimus atitinkančius skelbimus privalo per 3 darbo dienas išsiųsti spausdinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose leidiniuose ir perkančiajai organizacijai raštu pranešti skelbimo išsiuntimo būdą bei išsiuntimo datą. Nuo šios datos skaičiuojami visi šio Įstatymo nustatyti skelbimo išsiuntimo terminai, taip pat ši data yra pirkimo išankstinio paskelbimo ar pirkimo paskelbimo data. Perkančioji organizacija privalo turėti šiame straipsnyje nurodytų skelbimų išsiuntimą nustatytu laiku patvirtinančius dokumentus. 4. Skelbimai teikiami Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. 5. Kituose leidiniuose skelbimai negali būti išspausdinti anksčiau, negu skelbimas bus išsiųstas Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybai. To paties skelbimo turinys visur turi būti tapatus. 6. Skubos atveju perkančioji organizacija gali Viešųjų pirkimų tarnybos prašyti, kad skelbimas Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybai būtų išsiųstas skubos tvarka elektroninėmis priemonėmis. 7. Skelbimas spausdinamas perkančiosios organizacijos pasirinkta kuria nors oficialia Europos Sąjungos kalba (jis laikomas autentišku), o skelbimo santrauka – kita oficialia Europos Sąjungos kalba. 8. Perkančioji organizacija šio straipsnio nustatyta tvarka turi skelbti ir tokius pirkimus, kurių vertė skelbimo metu mažesnė, negu nustatyta tarptautinio pirkimo vertės riba, tačiau manoma, kad sudaromos sutarties (sutarčių) vertė viršys šią ribą. 20 straipsnis. Pirkimo dokumentai 1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą, išskyrus šiame Įstatyme nustatytus atvejus, informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. 2. Pirkimo dokumentuose turi būti pateikta: 1) pasiūlymų rengimo reikalavimai; 2) tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, įskaitant ir reikalavimus atskiriems bendrą paraišką ar pasiūlymą pagal jungtinės veiklos sutartį pateikiantiems tiekėjams; 3) tiekėjų kvalifikacijos vertinimo tvarka ir mažiausias pateikti pasiūlymus kviečiamų kandidatų skaičius, kai perkančioji organizacija šio Įstatymo nustatytais atvejais turi teisę apriboti pirkimo dalyvių skaičių; 4) tiekėjų kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai; 5) prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, prekių kiekis, teiktinų su prekėmis paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai; 6) techninė specifikacija; 7) pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos; 8) perkančiosios organizacijos siūlomos šalims pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos, taip pat sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas; 9) informacija, ar leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus, reikalavimai šiems pasiūlymams; 10) informacija, ar leidžiama pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, darbų ar paslaugų, šios dalies (dalių) apibūdinimas; 11) informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma pirkimo kaina. Į kainą turi būti įskaityti visi mokesčiai; 12) pasiūlymų galiojimo užtikrinimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai; 13) pasiūlymų pateikimo terminas, vieta ir būdas; 14) būdai, kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji organizacija ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais; 15) data, iki kada turi galioti pasiūlymas; 16) vokų su pasiūlymais atplėšimo vieta, data ir valanda; 17) vokų su pasiūlymais atplėšimo ir pasiūlymų nagrinėjimo procedūros; 18) informacija, kad pasiūlymai bus vertinami litais. Jeigu pasiūlymuose kainos nurodytos užsienio valiuta, jos bus perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos banko nustatytą ir paskelbtą lito ir užsienio valiutos santykį pasiūlymų pateikimo dieną; 19) perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų arba Komisijos narių (vieno ar kelių), kurie įgalioti palaikyti tiesioginį ryšį su tiekėjais ir gauti iš jų (ne tarpininkų) pranešimus, susijusius su pirkimų procedūromis, vardai, pavardės, adresai, telefonų ir faksų numeriai; 20) kiti Viešųjų pirkimų tarnybos pagal šį Įstatymą ir kitus viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus nustatyti reikalavimai; 21) nuorodos į išankstinį numatomo pirkimo paskelbimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje, kituose leidiniuose bei internete, jeigu apie pirkimą buvo skelbta iš anksto. 3. Pirkimo dokumentų sudėtinė dalis yra išankstinis skelbimas apie numatomus pirkimus ir skelbimas apie pirkimą. Perkančioji organizacija skelbimuose esančios informacijos vėliau papildomai gali neteikti, išskyrus atvejį, kai jos paprašo tiekėjai. 4. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio Įstatymo nuostatomis. 5. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nurodyti galiojančius teisės norminius aktus, reglamentuojančius darbo saugą ir darbo sąlygas, ir pareikalauti, kad tiekėjai savo pasiūlyme pateiktų (savo ir subrangovų) sutikimą laikytis šių aktų nustatytų reikalavimų, taip pat informaciją apie subrangos sutartis ir subrangovus. 6. Pirkimo dokumentai rengiami lietuvių kalba. Papildomai pirkimo dokumentai gali būti rengiami anglų, vokiečių, prancūzų ar rusų kalbomis. 21 straipsnis. Techninė specifikacija 1. Perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. 2. Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, jeigu įmanoma, skatinti pateikti alternatyvius techninius sprendimus. 3. Techninė specifikacija turi būti nustatoma šiais būdais arba šių būdų deriniu: 1) nurodant standartą, techninį reglamentą ar normatyvą; 2) nurodant pirkimo objekto funkcines savybes ar apibūdinant norimą rezultatą. Šios savybės bei reikalavimai turi būti tikslūs ir aiškūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o perkančioji organizacija įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. 4. Perkančioji organizacija privalo atmesti pasiūlymus, kuriuose siūlomos prekės, paslaugos ar darbai neatitinka techninės specifikacijos. 5. Techninėje specifikacijoje turi būti nurodomas arba Europos standartą perimantis Lietuvos standartas, arba Europos standartas, o jeigu nėra šių standartų – tarptautinis standartas ar kitas Nacionalinės standartizacijos institucijos patvirtintas normatyvinis dokumentas, kartu nurodant, kad tiekėjai gali remtis nurodytiems standartams lygiaverčiais kitais Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių standartizacijos institucijų patvirtintais normatyviniais dokumentais. Perkančioji organizacija neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės, paslaugos ar darbai neatitinka techninėje specifikacijoje nurodyto standarto, techninio reglamento ar normatyvo, jeigu dalyvis savo pasiūlyme perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus. 6. Kai techninėje specifikacijoje yra nurodytos objekto funkcinės savybės ar norimo rezultato apibūdinimo reikalavimai, perkančioji organizacija neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės, paslaugos ar darbai neatitinka Europos standartus perimančių Lietuvos standartų, Europos techninių reglamentų, Europos standartizacijos institucijų patvirtintų normatyvų, tarptautinių standartų, nacionalinių standartų, techninių reglamentų ar kitokių normatyvinių dokumentų, jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus funkcinėms savybėms ar norimam rezultatui apibūdinti. 7. Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodyta konkreti prekė, gamintojas ar tiekimo šaltinis, gamybos procesas, prekės ženklas, patentas, kilmės šalis, išskyrus atvejus, kai neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pirkimo objekto arba reikalingą pirkimo objektą gali pasiūlyti tik vienintelis tiekėjas. Šiuo atveju perkančioji organizacija privalo nurodyti, kad savo savybėmis lygiaverčiai objektai yra priimtini, įrašydama žodžius “arba lygiavertis”. 8. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytos tinkamos priemonės yra gamintojo parengtas techninis aprašas arba autoritetingos trečiosios šalies atlikto bandymo ataskaita. Autoritetinga trečiąja šalimi laikoma Europos standartus atitinkanti testavimo ir kalibravimo laboratorija, sertifikavimo ar inspektavimo institucija. Perkančioji organizacija turi priimti visus Europos Sąjungos šalyse pripažįstamus atitikties sertifikatus. 22 straipsnis. Pirkimo dokumentų teikimas 1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus tiekėjui gali pateikti: 1) tiekėjo prašymu; 2) kartu su kvietimu pateikti pasiūlymus; 3) paskelbdama internete ar kitomis elektroninėmis priemonėmis. 2. Perkančioji organizacija privalo pirkimo dokumentus pateikti per 6 dienas nuo tiekėjų prašymo pateikti pirkimo dokumentus gavimo dienos. Tiekėjai dėl pirkimo dokumentų privalo kreiptis ne vėliau kaip prieš 6 dienas iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Jeigu perkančioji organizacija šio Įstatymo 40 straipsnio 5 dalies ar 48 straipsnio 5 dalies pagrindu (skubos atveju) sutrumpina paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminą, pirkimo dokumentų pateikimo terminas ir tiekėjų prašymų pateikti pirkimo dokumentus terminas sutrumpinamas iki 4 dienų. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti pirkimo dokumentų pateikimo terminai netaikomi, kai perkančioji organizacija pirkimo dokumentus tiekėjams teikia nemokamai, laisvai ir tiesiogiai elektroninėmis priemonėmis tuojau pat po skelbimo ar kvietimo išsiuntimo dienos. 4. Perkančioji organizacija neturi teisės pirkimo dokumentų pateikti anksčiau, negu paskelbiama apie pirkimą, kaip nurodyta šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje. Pateikdama pirkimo dokumentus perkančioji organizacija vadovaujasi tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principais. 5. Už pirkimo dokumentus perkančioji organizacija iš visų tiekėjų gali imti vienodo dydžio užmokestį. Jį sudaro dokumentų kopijavimo ir pateikimo tiekėjams faktinės išlaidos. Už pirkimo dokumentų vertimą į užsienio kalbą gali būti imamas papildomas užmokestis. Jį sudaro vertimo į užsienio kalbą išlaidos. 23 straipsnis. Paraiškų ir pasiūlymų pateikimas 1. Perkančioji organizacija privalo pirkimo dokumentuose nustatyti paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus, nurodydama datą ir valandą. Jeigu pasiūlymas gaunamas pavėluotai, neatplėštas vokas su pasiūlymu grąžinamas jį atsiuntusiam tiekėjui. 2. Šio Įstatymo nustatyti mažiausi paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai skaičiuojami nuo skelbimo apie pirkimą išspausdinti išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiam leidiniui, „Valstybės žinių“ priedui „Informaciniai pranešimai“ ar nuo kvietimo pateikti pasiūlymus išsiuntimo kandidatams dienos. 3. Perkančioji organizacija privalo nustatyti pakankamai ilgą, ne trumpesnį kaip šio Įstatymo 38, 40, 48 ar 60 straipsniuose nurodyti mažiausi, paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminą, kad tiekėjai spėtų parengti ir pateikti paraiškas bei pasiūlymus. Nustatydama šį terminą perkančioji organizacija privalo atsižvelgti į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms bei pasiūlymams parengti. 4. Jeigu dėl kokių nors priežasčių pirkimo dokumentai ar jų dalis buvo pareikalauti laiku, tačiau nepateikti nustatytais terminais arba pateikus pirkimo dokumentus paaiškėja, kad pasiūlymus galima parengti tik apsilankius darbų atlikimo vietoje ir ten susipažinus su pirkimo dokumentuose nustatytais dalykais, perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminus privalo pratęsti tiek, kad visi suinteresuoti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija. 5. Paraišką ar pasiūlymą gali pateikti jungtinės sutarties pagrindu ūkio subjektų grupė. Paraišką ar pasiūlymą pateikusi grupė neprivalo įsteigti naujo juridinio asmens. 6. Perkanč …