Pastaba. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas, bet Respublikos Prezidento nepasirašytas. LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2002 m. spalio 29 d. Nr. IX-1155 Vilnius (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 1999, Nr. 56-1809) 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų Į S T A T Y M A S I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis Įstatymas nustato viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės bei ginčų sprendimo tvarką.
2. Įstatymo nuostatos suderintos su šio Įstatymo priede pateiktais Europos Sąjungos teisės aktais. 2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos
3. Atviras konkursas (supaprastintas atviras konkursas) – pirkimo būdas, kai bet kuris suinteresuotas tiekėjas gali pateikti pasiūlymą.
4. Dalyvis – pasiūlymą pateikęs tiekėjas.
5. Elektroninės priemonės – telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kiti telekomunikacijų galiniai įrenginiai, skirti duomenims perduoti.
6. Įprasta komercinė praktika – praktika, kai perkančioji organizacija, vadovaudamasi savo nustatytomis pirkimo taisyklėmis ir šiame Įstatyme nustatytais viešųjų pirkimų principais, perka prekes, paslaugas ar darbus iš mažiausią kainą pasiūliusio ar ekonomiškiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo.
7. Kandidatas – tiekėjas, siekiantis būti pakviestas dalyvauti ribotame konkurse ar derybose.
8. Konfidencialumo pasižadėjimas – Viešojo pirkimo komisijos nario, eksperto ar kito asmens rašytinis pasižadėjimas, kad jis neteiks tretiesiems asmenims informacijos, kurios atskleidimas prieštarautų šio Įstatymo reikalavimams, visuomenės interesams ar pažeistų teisėtus pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų ir perkančiosios organizacijos interesus.
9. Kvalifikacinė atranka – pirkimo procedūra, kurios metu perkančioji organizacija pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius kriterijus atrenka kandidatus, kviestinus pateikti pasiūlymus.
10. Nepriekaištinga reputacija – nepriekaištingos reputacijos asmenimis nelaikomi: 1) asmenys, teisti už sunkų nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai, ūkininkavimo tvarkai arba finansams, – neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs; 2) asmenys, teisti už tyčinį nusikaltimą, – jei teistumas neišnykęs; 3) asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus; 4) asmenys, piktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis; 5) asmenys, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti padarę korupcinius nusikaltimus; 6) asmenys, bausti už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
11. Neskelbiamos derybos (supaprastintos neskelbiamos derybos) – pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija su vienu ar keliais pakviestais tiekėjais derasi dėl pirkimo sąlygų.
12. Nešališkumo deklaracija – Viešųjų pirkimų komisijos nario ar eksperto pareiškimas raštu, kad jis nešališkas tiekėjams.
13. Paraiška – dokumentas, kuriuo tiekėjas pareiškia pageidavimą dalyvauti pirkimo procedūrose.
14. Pasiūlymas – tiekėjo raštu pateiktas dokumentas, kuriuo siūloma tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus pagal perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo sąlygas.
15. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas ir viešojo pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas – Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas.
16. Pirkimo dokumentai – perkančiosios organizacijos skelbiami ar pateikiami tiekėjams dokumentai, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai bei dokumentų paaiškinimai (patikslinimai).
17. Projekto konkursas (supaprastintas projekto konkursas) – pirkimo procedūra, kurios metu vertinimo komisija nustato geriausią teritorijos planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo planą ar projektą pateikusį tiekėją (tiekėjus), kuris (kurie) apdovanojamas prizu, premija ar kitaip arba neapdovanojamas ir kviečiamas dalyvauti pirkimo procedūrose.
18. Raštu reiškia rašytinę formą. Šis terminas apima ir informaciją, kuri yra perduodama naudojant elektronines priemones, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima nustatyti parašo tapatumą.
19. Ribotas konkursas (supaprastintas ribotas konkursas) – pirkimo būdas, kai pasiūlymus konkursui gali pateikti tik perkančiosios organizacijos pakviesti tiekėjai.
20. Skelbiamos derybos (supaprastintos skelbiamos derybos) – pirkimo būdas, kai paraiškas dalyvauti derybose gali pateikti visi tiekėjai, o perkančioji organizacija su visais ar atrinktais tiekėjais derasi dėl pirkimo sąlygų.
21. Techninė specifikacija – techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti perkamos prekės, paslaugos ar darbai.
22. Tiekėjas (prekių tiekėjas, paslaugų teikėjas, rangovas) – bet kuris ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo ar tokių asmenų grupė – galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus.
23. Viešasis darbų pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra atlikti arba kartu atlikti ir suprojektuoti darbus, susijusius su vienu iš šio Įstatymo 1 priedėlyje nurodytų darbų, arba bet kokiomis priemonėmis atlikti darbus, atitinkančius perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus, arba atlikti ir suprojektuoti darbus, galinčius savarankiškai atlikti ekonominę ar techninę funkciją. Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo pirkimo – pardavimo sutartį.
24. Viešasis paslaugų pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra šio Įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše ir B paslaugų sąraše išvardytos paslaugos, taip pat pirkimas, kurio dalykas yra prekės ir šio Įstatymo 2 priedėlyje išvardytos paslaugos, jeigu paslaugų kaina viršija prekių kainą, ar pirkimas, kurio dalykas yra šio Įstatymo 2 priedėlyje išvardytos paslaugos ir 1 priedėlyje išvardyti darbai, jeigu šie darbai tik papildo perkamas paslaugas. Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo pirkimo– pardavimo sutartį.
25. Viešasis pirkimas (toliau – pirkimas) – perkančiosios organizacijos atliekamas ir šiuo Įstatymu reglamentuojamas prekių, paslaugų ar darbų pirkimas, kurio tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį.
26. Viešasis prekių pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra prekių (žaliavų, gaminių, įrenginių, statinių ir kitų visokio pavidalo daiktų) pirkimas, nuoma, lizingas (finansinė nuoma), pirkimas išsimokėtinai, numatant jas įsigyti ar to nenumatant, taip pat perkamų prekių montavimo, diegimo ir kitos jų parengimo naudoti paslaugos. Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį.
27. Viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo sutartis) – šio Įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau tiekėjų ir vienos perkančiosios organizacijos raštu sudaryta sutartis, kurios dalykas yra prekės, darbai ar paslaugos. 3 straipsnis. Perkančioji organizacija
28. Perkančioji organizacija yra: 1) valstybės ar savivaldybės valdymo institucija; 2) viešasis juridinis asmuo, kuris atitinka šio straipsnio 2 dalies sąlygas; 3) šios dalies 1 ir (ar) 2 punktuose nurodytų viešųjų juridinių asmenų asociacija; 4) šio Įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nurodyti juridiniai asmenys, veikiantys vandentvarkos, energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje.
29. Viešasis juridinis asmuo (išskyrus valstybės ar savivaldybių valdymo institucijas) yra perkančioji organizacija, jeigu jis yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, įsteigtas viešiesiems interesams tenkinti ir atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių pinigų fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų juridinių asmenų lėšų; 2) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų juridinių asmenų; 3) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba šioje dalyje nurodytų viešųjų juridinių asmenų.
30. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija privalo patvirtinti perkančiųjų organizacijų (įskaitant krašto apsaugos sistemos karinius vienetus ir tarnybas) sąrašus.
31. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sąrašus tvirtinanti institucija privalo užtikrinti, kad šie sąrašai būtų nuolat atnaujinami. 4 straipsnis. Pagrindiniai pirkimų principai ir jų laikymasis
32. Perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų.
33. Pirkimų tikslas – vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pirkimų principais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią racionaliai naudojant tam skirtas lėšas įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) reikalingų prekių, paslaugų ar darbų.
34. Jeigu perkančioji organizacija perduoda specialiąsias ar išimtines teises teikti viešąsias paslaugas kitai organizacijai, kuri nėra perkančioji organizacija, ji privalo užtikrinti, kad dokumente, kuriuo šios teisės perduodamos, būtų reikalavimas perkant viešosioms paslaugoms teikti reikalingas prekes laikytis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų principų. 5 straipsnis. Konfidencialumas
35. Perkančioji organizacija ir tiekėjai, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, negali atskleisti informacijos, kurios konfidencialumą nurodė perkančioji organizacija ar tiekėjas.
36. Perkančioji organizacija, Viešojo pirkimo komisijos nariai, ekspertai ir kiti asmenys neturi teisės atskleisti informacijos, susijusios su atliktomis pirkimo procedūromis, jeigu jos atskleidimas prieštarauja įstatymams, daro nuostolių teisėtiems šalių komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją. 6 straipsnis. Pirkimo pradžia ir pabaiga
37. Pirkimas prasideda Viešųjų pirkimų tarnybai gavus perkančiosios organizacijos pateiktą pirkimo skelbimą; kai pirkimas atliekamas neskelbiamų derybų arba supaprastintų neskelbiamų derybų būdu – pateikus kandidatui (kandidatams) kvietimą dalyvauti derybose; perkant laikantis įprastos komercinės praktikos – kai perkančioji organizacija kreipiasi į tiekėją (tiekėjus) prašydama pateikti perkamų prekių, paslaugų ar darbų kainas ir sąlygas.
38. Pirkimas pasibaigia, kai: 1) sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas, kuris nekviečiamas tolesnėms pirkimo procedūroms; 2) atmetami visi pasiūlymai; 3) nutraukiamos pirkimo procedūros; 4) per nustatytą terminą nepateikiama nė viena paraiška ar pasiūlymas; 5) pasibaigia pasiūlymų galiojimo laikas ir nesudaroma pirkimo sutartis dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų.
39. Perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti (perkamos prekės, paslaugos ar darbai tapo nereikalingi, nėra lėšų jiems apmokėti). Tais atvejais, kai pirkimo vertė didesnė už nurodytas šio Įstatymo 10 straipsnyje, perkančioji organizacija apie pirkimo procedūrų nutraukimą praneša Viešųjų pirkimų tarnybai ir prašo apie tai paskelbti Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje ir „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. 7 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnyba
40. Viešųjų pirkimų tarnyba – viešųjų pirkimų veiklą koordinuojanti ir prižiūrinti, kaip ją atliekant laikomasi šio Įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto. Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
41. Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos: 1) rengti ir teikti tvirtinti Vyriausybei pirkimus reglamentuojančius teisės aktus; 2) pagal kompetenciją rengti ir priimti pirkimus reglamentuojančius teisės aktus; 3) kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, vykdyti šių teisės aktų pažeidimų prevenciją; 4) tvirtinti pirkimo dokumentų techninių reikalavimų parengimo metodiką; 5) rinkti, kaupti ir analizuoti informaciją apie numatomus ir atliekamus pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis bei sutarčių įvykdymo rezultatus ir teikti ją valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms bei visuomenei; 6) analizuoti ir vertinti pirkimų sistemą, rengti pasiūlymus, kaip ją tobulinti; 7) organizuoti perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojų ar darbuotojų, atsakingų už pirkimus, mokymą, juos mokyti; 8) konsultuoti perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus ar organizuoti jų konsultavimą pirkimų klausimais; 9) sprendžiant pirkimo klausimus, palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis; 10) nustatyti skelbiamos informacijos (išankstinių skelbimų apie numatomus pirkimus, skelbimų apie pirkimus, kvietimų į pirkimo procedūras, skelbimų apie sudarytas pirkimų sutartis ir sutarčių įvykdymo rezultatus bei kitų skelbimų apie atliekamus pirkimus) privalomuosius reikalavimus; 11) tvirtinti pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką; 12) tvirtinti kainodaros nustatymo metodiką; 13) tvirtinti pirkimų ataskaitų tipines formas; 14) rengti ir teikti Europos Komisijai jos nustatytais terminais bei forma statistines prekių, paslaugų ir darbų pirkimo metines ataskaitas bei kitą jos prašomą informaciją; 15) pateikti Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiam leidiniui skelbti perkančiųjų organizacijų skelbimus ir užtikrinti perkančiųjų organizacijų perduodamų kitų pranešimų bei informacijos skelbimą; 16) pranešti Europos Komisijai apie šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje ir 34 straipsnio 4 dalyje nurodytus pirkimus; 17) pateikti prašymą Europos Komisijai dėl šio Įstatymo 105 straipsnyje nurodyto sutaikymo; 18) kita teisės aktų nustatyta veikla.
42. Viešųjų pirkimų tarnybos teisės: 1) gauti iš perkančiosios organizacijos su pirkimais susijusią informaciją; 2) gauti perkančiosios organizacijos, Viešojo pirkimo komisijos ar jos narių bei pirkimo procedūrose dalyvaujančių ekspertų veiksmų ir sprendimų, susijusių su pirkimu, paaiškinimus; 3) pirkimo dokumentus ir tiekėjų pasiūlymus pateikti papildomai ekspertizei; 4) nustačius įstatymų pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti ar nutraukti pirkimo procedūras, panaikinti arba pakeisti šio Įstatymo reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus; 5) šiame Įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras; 6) šį Įstatymą pažeidusius asmenis įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn atsakomybėn. 8 straipsnis. Pirkimo vertės skaičiavimas
43. Pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje, nustatytoje šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje.
44. Perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo vertės į dalis, jeigu taip gali būti išvengta šio Įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos. Perkančioji organizacija turi teisę skaidyti pirkimo vertę į dalis tik tuo atveju, jei visoms išskaidytoms pirkimo dalims bus taikomas pirkimo būdas (būdai), pasirinktas pagal šio Įstatymo reikalavimus visai pirkimo vertei.
45. Pirkimo vertės nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio Įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo taikymo.
46. Prekių ar paslaugų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą perkamų prekių ar paslaugų vertės nustatymo metodiką, o darbų – atsižvelgiant į visam objektui reikalingus darbus.
47. Jeigu prekių ar paslaugų pirkimas per einamuosius finansinius metus arba per 12 mėnesių nuo pirkimo pradžios atliekamas vieną kartą ir sudarytos pirkimo sutarties nenumatoma atnaujinti, šio pirkimo vertė yra numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė.
48. Jeigu prekių ar paslaugų pirkimai atliekami nuolat (per 12 mėnesių keli pirkimai) arba kai sudarytas pirkimo sutartis numatyta per tam tikrą laikotarpį atnaujinti, pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš šių būdų: 1) pirkimo vertė yra faktinė to paties kodo pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo objektų kodų sąrašą pirkimo sutarčių, sudarytų per pastaruosius finansinius metus arba per pastaruosius 12 mėnesių, vertė, pakoreguota (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į sudaromoje pirkimo sutartyje numatomus kiekio ar vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo šios pirkimo sutarties sudarymo; 2) pirkimo vertė yra bendra visų pirkimo sutarčių, sudarytų per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar per pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį, jeigu jis yra ilgesnis kaip 12 mėnesių, numatoma vertė.
49. Jeigu numatomoje sudaryti pirkimo sutartyje yra nustatyta pirkimo sutarties pratęsimo galimybė (opcionas), pirkimo vertė skaičiuojama pagal didžiausius pirkimo sutartyje numatytų įsigyti prekių arba paslaugų kiekius, įskaitant tuos kiekius, kurie bus nupirkti pratęsus pirkimo sutartį.
50. Prekių nuomos, lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai, numatant prekes įsigyti ar to nenumatant, pirkimo vertė skaičiuojama: 1) jeigu numatoma sudaryti terminuotą pirkimo sutartį, kurios trukmė yra 12 ar mažiau mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė arba, jeigu pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 12 mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė, įskaitant numatomą likutinę vertę (vertę, kuria išperkamos prekės); 2) jeigu numatoma sudaryti neterminuotą pirkimo sutartį arba jei abejojama dėl pirkimo sutarties trukmės, – pirkimo sutarties mėnesio vertė padauginama iš
52. Apskaičiuodama paslaugų pirkimo vertę, perkančioji organizacija atsižvelgia: 1) pirkdama draudimo paslaugas – į draudimo įmokų ar kitokio atlyginimo draudikui vertę; 2) pirkdama bankų ar kitas finansines paslaugas – į bankui mokamas įmokas, komisinius ir palūkanas bei kitokius atlyginimus už paslaugas; 3) paslaugų pirkimui taikant projekto konkursą, kai su laimėtoju bus sudaroma paslaugos pirkimo sutartis, – į numatomą perkamų paslaugų vertę; 4) paslaugų pirkimui taikant projekto konkursą, kai projekto konkurso laimėtojai ar dalyviai apdovanojami prizais, premijomis ar jiems taikomos kitokios atlygio formos, – į bendrą visų prizų, premijų ir kitokių išmokų vertę.
53. Jeigu numatytoje sudaryti paslaugų pirkimo sutartyje nebus nurodoma visa kaina (nurodomos tik kainodaros taisyklės), pirkimo vertė skaičiuojama: 1) terminuotų sutarčių, kurių trukmė iki 48 mėnesių, atveju – bendra numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė; 2) neterminuotų sutarčių atveju arba tada, kai numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 48 mėnesiai, – numatomos sudaryti pirkimo sutarties mėnesio vertė padauginama iš
55. Nustatant darbų pirkimo vertę, įskaitomos ir numatomo darbų atlikimo, ir darbams atlikti reikalingų prekių, kurias rangovui pateikia perkančioji organizacija, numatomos vertės.
56. Kai perkamos tos pačios prekės, bet joms įsigyti numatoma tuo pačiu metu sudaryti kelias pirkimo sutartis, pirkimo vertė yra tų pirkimų numatomų verčių, apskaičiuotų vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, suma.
57. Kai perkamos paslaugos ar perkami darbai yra suskirstyti į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, pirkimo vertė yra tų pirkimų numatomų verčių, apskaičiuotų vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, suma. Taip apskaičiuota pirkimo vertė galioja visoms pirkimo dalims. Neatsižvelgiant į tai, kad pirkimo vertė yra ne mažesnė negu tarptautinė pirkimo vertės riba, perkančioji organizacija turi teisę šio Įstatymo IV skyriuje nustatyta tvarka atlikti pirkimus atskiroms pirkimo dalims, kurių bendra vertė mažesnė kaip 20 procentų visos pirkimo vertės ir šių pirkimo dalių bendra vertė mažesnė kaip 276 224 Lt (80 000 EUR) perkant paslaugas, 3 452 800 Lt (1 000 000 EUR) perkant darbus.
58. Preliminariosios pirkimo sutarties vertė nustatoma susumuojant visų pagal šią sutartį numatytų vykdyti pirkimų vertes. 9 straipsnis. Atvejai, kai netaikoma šio Įstatymo nustatyta pirkimų tvarka
59. Šio Įstatymo reikalavimai netaikomi: 1) pirkimams, susijusiems su įstatymų nustatyta valstybės paslaptimi, o kai pirkimus atlieka operatyvinės veiklos subjektai – ir su įstatymų nustatyta tarnybos paslaptimi, pirkimams, kai prekių tiekimui, paslaugų teikimui ar darbų atlikimui taikomi įstatymuose ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktuose nustatyti specialūs saugumo reikalavimai, taip pat pirkimams, kai būtina apsaugoti esminius valstybės saugumo interesus. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi šio ir kitų įstatymų principinėmis nuostatomis, užtikrinančiomis valstybės ir tarnybos paslapčių bei kitų valstybės interesų apsaugą; 2) Lietuvos kariuomenės vienetų, dislokuotų užsienio valstybėse pagal tarptautinį susitarimą, pirkimams, jeigu tie pirkimai naudojami ten dislokuotiems kariuomenės vienetams; 3) žemės, pastatų ar kito nekilnojamojo turto pirkimams arba nuomai ar teisių į tokį turtą įsigijimams, išskyrus su šiais pirkimais susijusius finansinių paslaugų pirkimus – jiems šio Įstatymo reikalavimai taikomi. Žemės, pastatų ar kito nekilnojamojo turto pirkimų arba nuomos ar teisių į tokį turtą įsigijimų tvarką nustato Vyriausybė; 4) pirkimams, kurie leidžia perkančiajai organizacijai naudoti visuotinius telekomunikacijų tinklus, suteikti teisę jais naudotis arba teikti vieną ar daugiau visuotinių telekomunikacijų paslaugų; 5) pirkimams pagal kitas procedūrines taisykles vadovaujantis tarptautiniu susitarimu, sudarytu pagal Europos Bendrijos steigimo sutartyje nustatytus principus tarp Lietuvos Respublikos ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių, kurios nėra Europos Bendrijos narės, dėl prekių, darbų, paslaugų, skirtų bendram susitarimą pasirašiusių šalių projektui įgyvendinti ar naudoti, jeigu apie tokį pirkimą perkančioji organizacija praneša Europos Komisijai; 6) pirkimams pagal tarptautinių organizacijų specialiąsias pirkimo procedūras; 7) pirkimams pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 296 straipsnio nuostatas. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
60. Perkant paslaugas šio Įstatymo reikalavimai netaikomi: 1) darbo sutartims; 2) finansinių paslaugų, susijusių su pinigų, valiutų keitimo kurso, valstybės skolos valdymo, iždo agento, užsienio atsargų valdymo politikomis, taip pat kitų veiklos krypčių finansinių paslaugų, susijusių su vertybinių popierių ir kitų finansinių priemonių sudarymu, išleidimu (emitavimu), pardavimu, pirkimu, perleidimu ar perdavimu, pirkimams; 3) Lietuvos banko teikiamų paslaugų pirkimams; 4) tarptautinių finansų institucijų teikiamų finansinių paslaugų pirkimams; 5) arbitražo ir taikinimo paslaugų pirkimams; 6) radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimams. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė; 7) viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų pirkimams; 8) mokslo tyrimų ir plėtros paslaugų, išskyrus tas mokslo tyrimų ir plėtros paslaugas, iš kurių gauta nauda yra naudojama tik perkančiosios organizacijos veiklos poreikiams tenkinti ir už kurias viską sumoka perkančioji organizacija, pirkimams; 9) paslaugų, skirtų įmonei, kuri pati pagal šį Įstatymą yra perkančioji organizacija ir tokioms paslaugoms teikti turi išimtinę ar specialią teisę, suteiktą teisės aktu, atitinkančiu Europos Bendrijos steigimo sutartį, pirkimams.
61. Šio Įstatymo reikalavimai netaikomi vandentvarkos, energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimams: 1) kurie reikalingi kitoms, negu nustatyta šio Įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, veikloms vykdyti ar kai nurodytos veiklos vykdomos trečiojoje šalyje ir tam fiziškai nenaudojami Europos Bendrijos tinklai bei geografinė erdvė; 2) kurių tikslas – perparduoti arba nuomoti tretiesiems asmenims pirkimo objektą, su sąlyga, kad perkančioji organizacija neturi specialios ar išimtinės teisės perpardavinėti ar nuomoti tokio pirkimo objekto, o kiti ūkio subjektai gali laisvai tokį pirkimo objektą perpardavinėti ar nuomoti tokiomis pat sąlygomis, kuriomis prekiauja ar nuomoja perkančioji organizacija; 3) kurių tikslas – įsigyti paslaugas iš susietų įmonių arba iš bendrosios įmonės, įsteigtos perkančiųjų organizacijų šio Įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytai veiklai, steigėjo ar su šiuo steigėju susietos įmonės, kai bent 80 procentų šių paslaugų vidutinės apyvartos Europos Bendrijoje per pastaruosius trejus metus tenka susietoms įmonėms. Jeigu daugiau kaip viena susieta perkančiosios organizacijos įmonė teikia tą pačią ar panašias paslaugas, įvertinama bendra šių įmonių paslaugų apyvarta Europos Bendrijoje; 4) kurių tikslas – teikti vieną ar daugiau telekomunikacijų paslaugų, jeigu kiti subjektai gali siūlyti tas pačias paslaugas toje pačioje geografinėje teritorijoje pagal iš esmės tokias pačias sąlygas; 5) atliekamiems vandentvarkos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų ir skirtiems įsigyti vandeniui, kuris reikalingas geriamajam vandeniui gaminti ar tiekti; 6) atliekamiems energetikos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų ir skirtiems įsigyti energijai ar kurui, kurie reikalingi elektros ir šilumos energijai gaminti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato šių pirkimų tvarką.
62. Perkančioji organizacija turi pranešti Viešųjų pirkimų tarnybai apie šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytus pirkimus, jeigu perkančioji organizacija šiems pirkimams atlikti netaiko šio Įstatymo reikalavimų. Viešųjų pirkimų tarnyba šią informaciją turi perduoti Europos Komisijai jos prašymu.
63. Susieta įmone laikoma įmonė, kurios metinė finansinė atskaitomybė yra konsoliduota su perkančiosios organizacijos atskaitomybe, o jeigu įmonė nėra perkančioji organizacija pagal šio Įstatymo reikalavimus, bet kuri įmonė, tiesiogiai ar netiesiogiai priklausoma nuo perkančiosios organizacijos arba daranti jai dominuojančią įtaką ar kuriai kartu su perkančiąja organizacija per nuosavybės santykius, finansinį dalyvavimą ar valdymą dominuojančią įtaką daro kita įmonė. Tiesioginė ar netiesioginė priklausomybė arba dominuojanti įtaka atitinkamai yra daugiau kaip 50 procentų kapitalo valdymas, turėjimas daugiau kaip pusės balsų arba kai į bet kurį įmonės valdymo organą skiriama daugiau kaip pusė šio organo narių. Perkančioji organizacija Europos Komisijos reikalavimu turi jai pateikti informaciją apie: 1) susietų įmonių pavadinimus; 2) paslaugų pirkimo sutarčių esmę ir vertę; 3) santykių su įmone, su kuria sudaryta pirkimo sutartis, pagrindimą, atitinkantį šio straipsnio reikalavimus. 10 straipsnis. Tarptautinio pirkimo vertės ribos
64. Tarptautinio pirkimo vertės riba be pridėtinės vertės mokesčio yra: 1) 448 864 Lt (130 000 EUR), kai prekes ar paslaugas, išskyrus nurodytas šios dalies 4 punkte, perka ar projekto konkursą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąraše nurodytos perkančiosios organizacijos, o šiame sąraše įrašytoms krašto apsaugos sistemos perkančiosioms organizacijoms ši vertė taikoma tik perkant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame prekių sąraše įrašytas prekes; 2) 690 560 Lt (200 000 EUR), kai prekes, neįrašytas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą prekių sąrašą, perka krašto apsaugos sistemai priklausančios perkančiosios organizacijos, įrašytos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąrašą; 3) 690 560 Lt (200 000 EUR), kai prekes ar paslaugas perka ar vykdo projekto konkursą į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąrašą neįrašytos perkančiosios organizacijos; 4) 690 560 Lt (200 000 EUR), kai šio Įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytas 5 kategorijos 7524, 7525 ir 7526 kodų telekomunikacijų paslaugas bei 8 kategorijos mokslinio tyrimo ir plėtros paslaugas perka ar projekto konkursą vykdo visos perkančiosios organizacijos; 5) 17 264 000 Lt (5 000 000 EUR), kai perkami darbai.
65. Tarptautinio pirkimo vertės riba be pridėtinės vertės mokesčio vandentvarkos, energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimams yra: 1) 2 071 680 Lt (600 000 EUR), kai prekes ar paslaugas perka arba projekto konkursą vykdo telekomunikacijų srityje veikiančios perkančiosios organizacijos; 2) 1 381 120 Lt (400 000 EUR), kai prekes ar paslaugas perka arba projekto konkursą vykdo vandentvarkos, energetikos ar transporto srityje veikiančios perkančiosios organizacijos; 3) 17 264 000 Lt (5 000 000 EUR), kai perkami darbai. 11 straipsnis. Pirkimų ypatumai
66. Pirkimų, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, kurių vertė ne mažesnė už šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą tarptautinio pirkimo vertės ribą, ypatumai yra nustatyti šio Įstatymo II skyriuje.
67. Vandentvarkos, energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimų, kurių vertė ne mažesnė už šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytą tarptautinio pirkimo vertės ribą, ypatumai yra nustatyti šio Įstatymo III skyriuje.
68. Jeigu perkančioji organizacija tiesiogiai finansuoja daugiau kaip 50 procentų viso objekto darbų, nurodytų šio Įstatymo 1 priedėlio 45 skyriaus 45.2 grupėje, vertės bei ligoninių ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų, sporto, poilsio organizavimo įstaigų, mokyklų, universitetų ar kitų mokslo ir švietimo įstaigų, administracinės paskirties pastatų statybos darbų, visi tokiam objektui reikalingi darbai turi būti perkami vadovaujantis šiuo Įstatymu.
69. Jeigu perkančioji organizacija tiesiogiai finansuoja daugiau kaip 50 procentų atskirai perkamų, susijusių su šio straipsnio 3 dalyje nurodytais darbų pirkimais, paslaugų vertės, visos tokios paslaugos turi būti perkamos vadovaujantis šiuo Įstatymu.
70. Jei pirkimas gali būti reglamentuotas ir šio Įstatymo II, ir III skyriaus nuostatomis, o pirkimo objektas negali būti suskaidytas, toks pirkimas reglamentuojamas šio Įstatymo II arba III skyriaus nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kuri pirkimo objekto panaudojimo sritis ar tikslas yra svarbesni.
71. Jei kuri nors pirkimo dalis reglamentuojama šio Įstatymo III skyriaus nuostatomis, o kitoms dalims negalima objektyviai nustatyti šio Įstatymo II ar III skyriaus nuostatų taikymo, pirkimas reglamentuojamas šio Įstatymo III skyriaus nuostatomis.
72. Pirkimų, kurių vertė mažesnė, negu yra nustatytos tarptautinio pirkimo vertės ribos, taip pat šio Įstatymo 8 straipsnio 13 dalyje nurodytų pirkimų ypatumai yra nustatyti šio Įstatymo IV skyriuje.
73. Šio Įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytų paslaugų pirkimų ypatumai nustatyti šio Įstatymo IV skyriuje.
74. Jeigu šio Įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytos paslaugos perkamos kartu su šio Įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytomis paslaugomis, kurių vertė didesnė už šio Įstatymo B paslaugų sąraše nurodytų perkamų paslaugų vertę, viso pirkimo reglamentavimo ypatumai pasirenkami vadovaujantis šio straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 dalių nuostatomis.
75. Pirkimus, kurių metu tiekėjui suteikiama koncesija, reglamentuoja Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas. 12 straipsnis. Pirkimų įgaliojimų suteikimas kitai perkančiajai organizacijai
76. Perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties sudarymo atlikti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją (toliau – įgaliotoji organizacija). Tam ji privalo įgaliotajai organizacijai nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Įgaliojimai įforminami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
77. Už perkančiosios organizacijos įgaliotajai organizacijai nustatytas užduotis atsako perkančioji organizacija, o už šių užduočių įvykdymą – įgaliotoji organizacija. Už pirkimo sutarties sudarymą, jos vykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija. 13 straipsnis. Viešojo pirkimo komisija
78. Perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo (pirkimams, atliekamiems taikant įprastą komercinę praktiką, – gali) sudaryti Viešojo pirkimo komisiją (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Jeigu perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir jiems atlikti įgalioja kitą perkančiąją organizaciją, šiuos veiksmus atlieka įgaliotoji organizacija. Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik raštiškas jos užduotis bei įpareigojimus. Už Komisijos veiksmus atsako ją sudariusi organizacija.
79. Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų. Šie asmenys (išskyrus Komisijos pirmininką) gali būti ir samdomi. Komisija veikia ją sudariusios organizacijos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus. Komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti priėmimo, kol įvykdys visas raštiškas ją sudariusios organizacijos jai nustatytas užduotis arba kol bus priimtas sprendimas nutraukti pirkimą. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno Komisijos nario nuomonė. Protokolą pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai. Komisijos pirmininku skiriamas Komisiją sudariusios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Skiriant Komisijos pirmininką ir narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio Įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijos pirmininku ir nariais skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisiją sudaranti organizacija turi teisę kviestis ekspertus.
80. Komisijos nariai ir Komisiją sudariusios organizacijos pakviesti ekspertai negali teikti jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus.
81. Kiekvienas Komisijos narys ir ekspertas gali dalyvauti Komisijos darbe tik prieš tai pasirašęs nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą.
82. Komisijos narys ir ekspertas už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. 14 straipsnis. Bendravimas ir keitimasis informacija
83. Perkančioji organizacija ir tiekėjai gali bendrauti tarpusavyje bei keistis informacija raštu pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas, telefonu – esant 5 dalyje nurodytoms aplinkybėms, arba nurodytų būdų deriniu – taip, kaip pasirenka perkančioji organizacija.
84. Bendraujant tarpusavyje ir keičiantis informacija, duomenys perduodami taip, kad būtų užtikrinamas vientisumas, išsaugomas pasiūlymų bei visos ūkio subjektų pateiktos informacijos konfidencialumas. Taip pat būtina užtikrinti, kad perkančioji organizacija su pasiūlymų turiniu galėtų susipažinti tik pasibaigus nustatytam pasiūlymų pateikimo terminui.
85. Bendravimo būdai turi būti visuotinai prieinami (visi tiekėjai gali jais pasinaudoti) ir netrukdyti tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose.
86. Perkančiajai organizacijai keliami šie bendravimo su tiekėjais ir informacijos perdavimo elektroninėmis priemonėmis reikalavimai: 1) naudojamos įrangos charakteristikos turi atitikti visuotinai naudojamos įrangos charakteristikas ir nepagrįstai neriboti ūkio subjektų galimybių dalyvauti pirkime; 2) perduodama informacija, įskaitant teksto apsaugą, turi būti prieinama suinteresuotiems asmenims (perkančiajai organizacijai, tiekėjams); 3) perduotų paraiškų ir pasiūlymų gavimas turi būti perkančiosios organizacijos patvirtinamas; 4) kandidatas ar dalyvis iki nustatyto pasiūlymų pateikimo termino pabaigos privalo pateikti pirkimo dokumentuose nurodytus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, kurių negali perduoti elektroniniu būdu.
87. Paraiškos dalyvauti pirkime perkančiajai organizacijai pateikiamos raštu ar telefonu. Tuo atveju, kai paraiška pateikiama telefonu, jos patvirtinimas raštu turi būti pateiktas iki nustatyto paraiškų pateikimo termino pabaigos.
88. Perkančioji organizacija turi teisę reikalauti, kad faksu pateiktos paraiškos dalyvauti pirkime būtų patvirtintos atsiunčiant jas paštu ar elektroninėmis priemonėmis. Toks reikalavimas nurodomas skelbime apie pirkimą. Skelbime taip pat turi būti nurodyta tokio patvirtinimo data. 15 straipsnis. Pirkimo sutartis
89. Perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas šio Įstatymo nustatyta tvarka pripažintas laimėjusiu, o tuo atveju, kai dalyvauti derybose buvo pakviestas tik vienas tiekėjas – šiam tiekėjui, jeigu jis atitinka perkančiosios organizacijos keliamus kvalifikacijos reikalavimus. Tiekėjas sudaryti sutartį kviečiamas raštu pranešant, kad jo pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, o derybų su vienu tiekėju atveju – kad jo pasiūlymas atitinka nustatytus reikalavimus, ir nurodomas laikas, iki kada reikia atvykti sudaryti pirkimo sutartį.
90. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko neatvyksta sudaryti pirkimo sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal patvirtintą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį.
91. Sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos.
92. Perkančioji organizacija neturi teisės reikalauti, kad tiekėjų grupės jungtinės veiklos sutarties pagrindu pateiktą pasiūlymą pripažinus geriausiu ir perkančiajai organizacijai pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį ši tiekėjų grupė įsteigtų juridinį asmenį.
93. Sudariusi pirkimo sutartį, perkančioji organizacija kitiems dalyviams nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, po pirkimo sutarties sudarymo išsiunčia pranešimus apie pirkimo sutarties sudarymą.
94. Pirkimo sutartyje turi būti nustatyta: 1) sutarties šalių teisės ir pareigos; 2) perkamos prekės, paslaugos ar darbai, jeigu įmanoma – tikslūs jų kiekiai; 3) kaina arba kainodaros taisyklės; 4) kainos ar įkainių indeksavimas dėl infliacijos, jeigu sutarties trukmė ilgesnė kaip 1 metai; 5) kainos ar įkainių keitimas dėl pasikeitusių mokesčių; 6) atsiskaitymų ir apmokėjimo tvarka; 7) prievolių įvykdymo terminai; 8) prievolių įvykdymo užtikrinimas; 9) ginčų sprendimo tvarka; 10) sutarties nutraukimo tvarka; 11) sutarties galiojimas; 12) jeigu sudaroma preliminarioji sutartis – jai būdingos nuostatos. 16 straipsnis. Pirkimų ataskaitos
95. Perkančioji organizacija apie kiekvieną pirkimą, reglamentuojamą šio Įstatymo II, III ar IV skyriuose, įskaitant ir pirkimą, kurio metu sudaroma preliminarioji pirkimo sutartis, privalo pateikti pirkimo procedūrų ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnybai. Ši ataskaita neteikiama apie pirkimą, atliekamą pagal sudarytą preliminariąją pirkimo sutartį, ir pirkimą, atliekamą taikant įprastą komercinę praktiką. Ataskaitoje nurodoma: 1) perkančiosios organizacijos pavadinimas, kodas, adresas, telefono numeris; 2) pirkimo būdas, o jeigu pasirinktos derybos – tokio pasirinkimo priežastys, kaip nurodyta šio Įstatymo 44 ir 45 straipsniuose; 3) trumpas pirkimo objekto ar preliminariosios sutarties aprašymas ir pirkimo kaina; 4) pasiūlymus pateikusių dalyvių pavadinimai ir adresai; 5) kandidatų, kurie nepakviesti pateikti pirkimo pasiūlymų (derėtis), pavadinimai ir nepakvietimo priežastys; 6) dalyvių, kurių pasiūlymai atmesti, pavadinimai ir pasiūlymų atmetimo motyvas; 7) pasiūlymų vertinimo ir palyginimo aprašymas bei Komisijos išvados dėl laimėjusio pasiūlymo, šį pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas ir motyvai, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pasirinktas; 8) lėšų dalis, kurią laimėjusį pasiūlymą pateikęs tiekėjas ketina skirti pirkimo ar preliminariąją sutartį vykdyti pasitelktiems tretiesiems asmenims (subrangovams, subtiekėjams), jeigu tokia informacija yra žinoma perkančiajai organizacijai; 9) jeigu buvo nutrauktos pirkimo procedūros ar dėl kitų priežasčių nesudaryta pirkimo sutartis – pirkimo sutarties nesudarymo priežastys; 10) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta informacija.
96. Pirkimo procedūrų ataskaita turi būti parengta ir, pirkimui pasibaigus, per 14 dienų pateikta Viešųjų pirkimų tarnybai. Europos Komisijai reikalingą informaciją perduoda Viešųjų pirkimų tarnyba.
97. Perkančioji organizacija privalo Viešųjų pirkimų tarnybai pateikti pirkimų ataskaitą – visų per finansinius metus taikant įprastą komercinę praktiką atliktų pirkimų, taip pat visų per finansinius metus atliktų pirkimų pagal preliminariąsias pirkimo sutartis sudarytų pagrindinių pirkimo sutarčių pirkimo ataskaitą. Ataskaitos pateikiamos per 30 dienų, pasibaigus ataskaitiniams finansiniams metams.
98. Perkančioji organizacija ataskaitą už kiekvieną įvykdytą ar nutrauktą pirkimo sutartį ne vėliau kaip per 14 dienų privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai.
99. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta ataskaita turi būti pateikta ir tuo atveju, kai perkamos šio Įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytos paslaugos.
100. Šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyta informacija teikiama kiekvienam jos paprašiusiam asmeniui.
101. Šio straipsnio 1 dalies 5–9 punktuose nurodyta informacija teikiama jos paprašiusiems kandidatams ir dalyviams.
102. Pirkimo procedūrų ataskaita, taip pat pirkimų ataskaita rengiamos ir pateikiamos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas formas bei reikalavimus. Šių ataskaitų duomenys įtraukiami į kompiuterinę duomenų bazę. 17 straipsnis. Dokumentų saugojimas Įvykdytos pirkimo sutartys, paraiškos, pasiūlymai, pirkimo dokumentai, paraiškų ir pasiūlymų nagrinėjimo bei vertinimo dokumentai, kiti su pirkimu susiję dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka. II SKYRIUS VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBės VALDYMO INSTITUCIJŲ, KITŲ VIEŠŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ AR VIENOS ARBA KELIŲ VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBĖS VALDYMO INSTITUCIJŲ AR KITŲ VIEŠŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ ASOCIACIJŲ PIRKIMAI PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 18 straipsnis. Viešųjų pirkimų skelbimai
103. Perkančioji organizacija šio Įstatymo nustatytais atvejais privalo: 1) apie numatomus pirkimus iš anksto paskelbti šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais; 2) paskelbti apie kiekvieną pirkimą, įskaitant ir pirkimą, kurio metu numatoma sudaryti preliminariąją sutartį; 3) paskelbti apie pirkimo, įskaitant ir preliminariąją sutartį, taip pat apie projekto konkurso rezultatus.
104. Perkančioji organizacija iš anksto apie numatomus pirkimus, įskaitant ir tuos, kurių metu numatoma sudaryti preliminariąją sutartį, privalo skelbti, jeigu: 1) per artimiausius 12 mėnesių numatomo prekių ar paslaugų pirkimo vertė, apskaičiuota pagal šio Įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra ne mažesnė kaip 2 589 600 Lt (750 000 EUR); 2) perkami darbai, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 17 264 000 Lt (5 000 000 EUR).
105. Išankstiniame skelbime apie numatomus pirkimus nurodoma: 1) perkant prekes – perkamų prekių pobūdis, bendra per artimiausius 12 mėnesių numatomų pirkti prekių vertė arba kiekis, kodas pagal Produktų klasifikatorių pagal veiklos rūšis (CPA); 2) perkant paslaugas – perkamų paslaugų kategorija, bendra per artimiausius 12 mėnesių numatomų pirkti paslaugų vertė, kodas pagal Svarbiausią produktų klasifikatorių (CPC); 3) perkant darbus – darbų pobūdis ir mastas, numatomos darbų vertės ribos; 4) perkančiosios organizacijos pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai, elektroninio pašto adresas ir adresas, kuriuo galima gauti papildomą informaciją, jeigu šis adresas skiriasi nuo perkančiosios organizacijos adreso; 5) atliekant pirkimus, reglamentuojamus Pasaulio prekybos organizacijos Viešųjų pirkimų sutartimi, – informacija apie tai; 6) išankstinio skelbimo išsiuntimo spausdinti data; 7) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta informacija.
106. Perkančioji organizacija apie numatomus prekių ir paslaugų pirkimus privalo nedelsdama iš anksto paskelbti prasidėjus finansiniams metams, o apie darbų pirkimus – nedelsdama, priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinama objektų statyba.
107. Perkančioji organizacija privalo atskirai paskelbti apie kiekvieną pirkimą, išskyrus pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Skelbime nurodoma: 1) perkančiosios organizacijos pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai, elektroninio pašto adresas, kuriuo galima gauti techninę specifikaciją ir kitus pirkimo dokumentus, taip pat adresas, kuriuo galima gauti techninę specifikaciją ir kitus pirkimo dokumentus, jeigu šis adresas skiriasi nuo perkančiosios organizacijos adreso; 2) perkamos prekės, paslaugos ar darbai; 3) pirkimo būdas; 4) informacija, kad paraiškas tiekėjai turi pateikti raštu ar telefonu, bei paraiškų pateikimo terminas; 5) užmokesčio už pirkimo dokumentus dydis, jeigu toks mokestis yra nustatytas, užmokesčio mokėjimo tvarka; 6) informacija, ar bus priimami alternatyvūs pasiūlymai; 7) pasiūlymų pateikimo terminas, pateikimo adresas, pasiūlymų kalba ar kalbos, vokų su pasiūlymais atplėšimo data, vieta ir laikas; 8) dokumentų, kuriuos reikia pateikti su pasiūlymu, sąrašas, tarp jų ir skirtų patvirtinti, kad tiekėjo kvalifikacija atitinka kvalifikacijos reikalavimus; 9) šio Įstatymo nustatytais atvejais – kvalifikacinės atrankos kriterijai ir mažiausias bei didžiausias atrenkamų kandidatų skaičius; 10) skelbimo apie pirkimą išsiuntimo data (data, kada skelbimą išsiuntė Viešųjų pirkimų tarnyba); 11) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta informacija.
108. Perkančioji organizacija privalo paskelbti apie sudarytą pirkimo sutartį, taip pat apie įvykdyto projekto konkurso rezultatus, kaip numatyta šio Įstatymo 19 straipsnyje. Skelbimas turi būti išsiųstas kaip galima greičiau, ne vėliau kaip per 48 dienas po pirkimo sutarties sudarymo arba po projekto konkurso rezultatų patvirtinimo.
109. Skelbime apie pirkimo sutarties sudarymą neturi būti konfidencialios informacijos, kurios atskleidimas trukdytų įgyvendinti įstatymą arba kitaip prieštarautų visuomenės interesams, pažeistų teisėtus tiekėjų komercinius interesus arba trukdytų laisvam tarpusavio konkuravimui, tačiau būtina paskelbti bent jau tą informaciją, kuri buvo skelbime apie pirkimą.
110. Skelbimų standartines formas ir reikalavimus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba. 19 straipsnis. Skelbimų rengimas ir skelbimas
111. Skelbimai (išankstiniai skelbimai apie numatomus pirkimus, skelbimai apie pirkimus, skelbimai apie pirkimo sutarties sudarymą, skelbimai apie projekto konkurso rezultatus) spausdinami Europos bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje ir „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ bei interneto „Valstybės žinių“ tinklapyje.
112. Perkančioji organizacija skelbimą apie pirkimą gali papildomai išspausdinti ir kitame leidinyje, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, bei skelbti kitur internete.
113. Visus spausdinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose leidiniuose skirtus skelbimus perkančioji organizacija pateikia Viešųjų pirkimų tarnybai. Viešųjų pirkimų tarnyba šio Įstatymo reikalavimus atitinkančius skelbimus privalo per 3 darbo dienas išsiųsti spausdinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose leidiniuose ir perkančiajai organizacijai raštu pranešti skelbimo išsiuntimo būdą bei išsiuntimo datą. Nuo šios datos skaičiuojami visi šio Įstatymo nustatyti skelbimo išsiuntimo terminai, taip pat ši data yra pirkimo išankstinio paskelbimo ar pirkimo paskelbimo data. Perkančioji organizacija privalo turėti šiame straipsnyje nurodytų skelbimų išsiuntimą nustatytu laiku patvirtinančius dokumentus.
114. Skelbimai teikiami Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.
115. Kituose leidiniuose skelbimai negali būti išspausdinti anksčiau, negu skelbimas bus išsiųstas Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybai. To paties skelbimo turinys visur turi būti tapatus.
116. Skubos atveju perkančioji organizacija gali Viešųjų pirkimų tarnybos prašyti, kad skelbimas Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybai būtų išsiųstas skubos tvarka elektroninėmis priemonėmis.
117. Skelbimas spausdinamas perkančiosios organizacijos pasirinkta kuria nors oficialia Europos Sąjungos kalba (jis laikomas autentišku), o skelbimo santrauka – kita oficialia Europos Sąjungos kalba.
118. Perkančioji organizacija šio straipsnio nustatyta tvarka turi skelbti ir tokius pirkimus, kurių vertė skelbimo metu mažesnė, negu nustatyta tarptautinio pirkimo vertės riba, tačiau manoma, kad sudaromos sutarties (sutarčių) vertė viršys šią ribą. 20 straipsnis. Pirkimo dokumentai
119. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą, išskyrus šiame Įstatyme nustatytus atvejus, informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras.
120. Pirkimo dokumentuose turi būti pateikta: 1) pasiūlymų rengimo reikalavimai; 2) tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, įskaitant ir reikalavimus atskiriems bendrą paraišką ar pasiūlymą pagal jungtinės veiklos sutartį pateikiantiems tiekėjams; 3) tiekėjų kvalifikacijos vertinimo tvarka ir mažiausias pateikti pasiūlymus kviečiamų kandidatų skaičius, kai perkančioji organizacija šio Įstatymo nustatytais atvejais turi teisę apriboti pirkimo dalyvių skaičių; 4) tiekėjų kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai; 5) prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, prekių kiekis, teiktinų su prekėmis paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai; 6) techninė specifikacija; 7) pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos; 8) perkančiosios organizacijos siūlomos šalims pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos, taip pat sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas; 9) informacija, ar leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus, reikalavimai šiems pasiūlymams; 10) informacija, ar leidžiama pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, darbų ar paslaugų, šios dalies (dalių) apibūdinimas; 11) informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma pirkimo kaina. Į kainą turi būti įskaityti visi mokesčiai; 12) pasiūlymų galiojimo užtikrinimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai; 13) pasiūlymų pateikimo terminas, vieta ir būdas; 14) būdai, kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji organizacija ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais; 15) data, iki kada turi galioti pasiūlymas; 16) vokų su pasiūlymais atplėšimo vieta, data ir valanda; 17) vokų su pasiūlymais atplėšimo ir pasiūlymų nagrinėjimo procedūros; 18) informacija, kad pasiūlymai bus vertinami litais. Jeigu pasiūlymuose kainos nurodytos užsienio valiuta, jos bus perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos banko nustatytą ir paskelbtą lito ir užsienio valiutos santykį pasiūlymų pateikimo dieną; 19) perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų arba Komisijos narių (vieno ar kelių), kurie įgalioti palaikyti tiesioginį ryšį su tiekėjais ir gauti iš jų (ne tarpininkų) pranešimus, susijusius su pirkimų procedūromis, vardai, pavardės, adresai, telefonų ir faksų numeriai; 20) kiti Viešųjų pirkimų tarnybos pagal šį Įstatymą ir kitus viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus nustatyti reikalavimai; 21) nuorodos į išankstinį numatomo pirkimo paskelbimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje, kituose leidiniuose bei internete, jeigu apie pirkimą buvo skelbta iš anksto.
121. Pirkimo dokumentų sudėtinė dalis yra išankstinis skelbimas apie numatomus pirkimus ir skelbimas apie pirkimą. Perkančioji organizacija skelbimuose esančios informacijos vėliau papildomai gali neteikti, išskyrus atvejį, kai jos paprašo tiekėjai.
122. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio Įstatymo nuostatomis.
123. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nurodyti galiojančius teisės norminius aktus, reglamentuojančius darbo saugą ir darbo sąlygas, ir pareikalauti, kad tiekėjai savo pasiūlyme pateiktų (savo ir subrangovų) sutikimą laikytis šių aktų nustatytų reikalavimų, taip pat informaciją apie subrangos sutartis ir subrangovus.
124. Pirkimo dokumentai rengiami lietuvių kalba. Papildomai pirkimo dokumentai gali būti rengiami anglų, vokiečių, prancūzų ar rusų kalbomis. 21 straipsnis. Techninė specifikacija
125. Perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje.
126. Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, jeigu įmanoma, skatinti pateikti alternatyvius techninius sprendimus.
127. Techninė specifikacija turi būti nustatoma šiais būdais arba šių būdų deriniu: 1) nurodant standartą, techninį reglamentą ar normatyvą; 2) nurodant pirkimo objekto funkcines savybes ar apibūdinant norimą rezultatą. Šios savybės bei reikalavimai turi būti tikslūs ir aiškūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o perkančioji organizacija įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų.
128. Perkančioji organizacija privalo atmesti pasiūlymus, kuriuose siūlomos prekės, paslaugos ar darbai neatitinka techninės specifikacijos.
129. Techninėje specifikacijoje turi būti nurodomas arba Europos standartą perimantis Lietuvos standartas, arba Europos standartas, o jeigu nėra šių standartų – tarptautinis standartas ar kitas Nacionalinės standartizacijos institucijos patvirtintas normatyvinis dokumentas, kartu nurodant, kad tiekėjai gali remtis nurodytiems standartams lygiaverčiais kitais Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių standartizacijos institucijų patvirtintais normatyviniais dokumentais. Perkančioji organizacija neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės, paslaugos ar darbai neatitinka techninėje specifikacijoje nurodyto standarto, techninio reglamento ar normatyvo, jeigu dalyvis savo pasiūlyme perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus.
130. Kai techninėje specifikacijoje yra nurodytos objekto funkcinės savybės ar norimo rezultato apibūdinimo reikalavimai, perkančioji organizacija neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės, paslaugos ar darbai neatitinka Europos standartus perimančių Lietuvos standartų, Europos techninių reglamentų, Europos standartizacijos institucijų patvirtintų normatyvų, tarptautinių standartų, nacionalinių standartų, techninių reglamentų ar kitokių normatyvinių dokumentų, jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus funkcinėms savybėms ar norimam rezultatui apibūdinti.
131. Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodyta konkreti prekė, gamintojas ar tiekimo šaltinis, gamybos procesas, prekės ženklas, patentas, kilmės šalis, išskyrus atvejus, kai neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pirkimo objekto arba reikalingą pirkimo objektą gali pasiūlyti tik vienintelis tiekėjas. Šiuo atveju perkančioji organizacija privalo nurodyti, kad savo savybėmis lygiaverčiai objektai yra priimtini, įrašydama žodžius “arba lygiavertis”.
132. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytos tinkamos priemonės yra gamintojo parengtas techninis aprašas arba autoritetingos trečiosios šalies atlikto bandymo ataskaita. Autoritetinga trečiąja šalimi laikoma Europos standartus atitinkanti testavimo ir kalibravimo laboratorija, sertifikavimo ar inspektavimo institucija. Perkančioji organizacija turi priimti visus Europos Sąjungos šalyse pripažįstamus atitikties sertifikatus. 22 straipsnis. Pirkimo dokumentų teikimas
133. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus tiekėjui gali pateikti: 1) tiekėjo prašymu; 2) kartu su kvietimu pateikti pasiūlymus; 3) paskelbdama internete ar kitomis elektroninėmis priemonėmis.
134. Perkančioji organizacija privalo pirkimo dokumentus pateikti per 6 dienas nuo tiekėjų prašymo pateikti pirkimo dokumentus gavimo dienos. Tiekėjai dėl pirkimo dokumentų privalo kreiptis ne vėliau kaip prieš 6 dienas iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Jeigu perkančioji organizacija šio Įstatymo 40 straipsnio 5 dalies ar 48 straipsnio 5 dalies pagrindu (skubos atveju) sutrumpina paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminą, pirkimo dokumentų pateikimo terminas ir tiekėjų prašymų pateikti pirkimo dokumentus terminas sutrumpinamas iki 4 dienų.
135. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti pirkimo dokumentų pateikimo terminai netaikomi, kai perkančioji organizacija pirkimo dokumentus tiekėjams teikia nemokamai, laisvai ir tiesiogiai elektroninėmis priemonėmis tuojau pat po skelbimo ar kvietimo išsiuntimo dienos.
136. Perkančioji organizacija neturi teisės pirkimo dokumentų pateikti anksčiau, negu paskelbiama apie pirkimą, kaip nurodyta šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje. Pateikdama pirkimo dokumentus perkančioji organizacija vadovaujasi tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principais.
137. Už pirkimo dokumentus perkančioji organizacija iš visų tiekėjų gali imti vienodo dydžio užmokestį. Jį sudaro dokumentų kopijavimo ir pateikimo tiekėjams faktinės išlaidos. Už pirkimo dokumentų vertimą į užsienio kalbą gali būti imamas papildomas užmokestis. Jį sudaro vertimo į užsienio kalbą išlaidos. 23 straipsnis. Paraiškų ir pasiūlymų pateikimas
138. Perkančioji organizacija privalo pirkimo dokumentuose nustatyti paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus, nurodydama datą ir valandą. Jeigu pasiūlymas gaunamas pavėluotai, neatplėštas vokas su pasiūlymu grąžinamas jį atsiuntusiam tiekėjui.
139. Šio Įstatymo nustatyti mažiausi paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai skaičiuojami nuo skelbimo apie pirkimą išspausdinti išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiam leidiniui, „Valstybės žinių“ priedui „Informaciniai pranešimai“ ar nuo kvietimo pateikti pasiūlymus išsiuntimo kandidatams dienos.
140. Perkančioji organizacija privalo nustatyti pakankamai ilgą, ne trumpesnį kaip šio Įstatymo 38, 40, 48 ar 60 straipsniuose nurodyti mažiausi, paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminą, kad tiekėjai spėtų parengti ir pateikti paraiškas bei pasiūlymus. Nustatydama šį terminą perkančioji organizacija privalo atsižvelgti į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms bei pasiūlymams parengti.
141. Jeigu dėl kokių nors priežasčių pirkimo dokumentai ar jų dalis buvo pareikalauti laiku, tačiau nepateikti nustatytais terminais arba pateikus pirkimo dokumentus paaiškėja, kad pasiūlymus galima parengti tik apsilankius darbų atlikimo vietoje ir ten susipažinus su pirkimo dokumentuose nustatytais dalykais, perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminus privalo pratęsti tiek, kad visi suinteresuoti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija.
142. Paraišką ar pasiūlymą gali pateikti jungtinės sutarties pagrindu ūkio subjektų grupė. Paraišką ar pasiūlymą pateikusi grupė neprivalo įsteigti naujo juridinio asmens.
143. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad paraiška ir pasiūlymas turi būti pateikiami raštu ir pasirašyti tiekėjo ar jo įgalioto asmens. Pasiūlymas taip pat turi būti pateikiamas užklijuotame ir antspauduotame voke. Jeigu perkančioji organizacija numato pasiūlymus vertinti pagal jų ekonominį naudingumą, tai pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad tiekėjai pasiūlymo kainą pateiktų viename užklijuotame ir antspauduotame voke, o likusias pasiūlymo dalis (techninius pasiūlymo duomenis ir kitą informaciją bei dokumentus) – kitame užklijuotame ir antspauduotame voke. Šie abu vokai turi būti įdėti į bendrą voką, jis taip pat užklijuojamas ir antspauduojamas. Pasiūlymo (su priedais) lapai turi būti sunumeruoti, susiūti ir paskutinio lapo antroje pusėje patvirtinti tiekėjo parašu bei antspaudu. Neįsiuvamas ir nenumeruojamas tik pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas. Reikalavimas pasiūlymą ar jo dalis pateikti vokuose bei pasiūlymą susiūti netaikomas, jeigu perkančioji organizacija priima elektroninėmis priemonėmis pateiktus pasiūlymus.
144. Pasiūlymai gali būti perduodami elektroninėmis priemonėmis tik tais atvejais, kai: 1) naudojamomis priemonėmis užtikrinama, kad perkančioji organizacija ir kiti tiekėjai su pasiūlymų turiniu galės susipažinti tik pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui; 2) pasiūlyme yra visa pirkimo dokumentuose nurodyta informacija; 3) elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas turi būti tiekėjo nedelsiant patvirtintas neelektroninėmis priemonėmis arba perkančiajai organizacijai turi būti neelektroninėmis priemonėmis pateikta patvirtinta pasiūlymo kopija.
145. Tiekėjo prašymu perkančioji organizacija privalo nedelsdama pateikti rašytinį patvirtinimą, kad tiekėjo paraiška ar pasiūlymas yra gautas, nurodydama gavimo dieną ir valandą. 24 straipsnis. Pasiūlymų galiojimo terminai, jų keitimas ir atšaukimas
146. Pasiūlymas galioja jame tiekėjo nurodytą laiką. Šis laikas turi būti ne trumpesnis, negu yra nustatyta pirkimo dokumentuose. Jeigu pasiūlyme nenurodytas jo galiojimo laikas, laikoma, kad pasiūlymas galioja tiek, kiek nustatyta pirkimo dokumentuose.
147. Kol nesibaigė pasiūlymų galiojimo laikas, perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai pratęstų jų galiojimą iki konkrečiai nurodyto laiko. Tiekėjas gali atmesti tokį prašymą neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.
148. Tiekėjas, kuris sutinka pratęsti savo pasiūlymo galiojimo laiką ir apie tai raštu praneša perkančiajai organizacijai, pratęsia pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą arba pateikia naują pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Jeigu tiekėjas neatsako į perkančiosios organizacijos prašymą pratęsti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą, jo nepratęsia arba nepateikia naujo pasiūlymo užtikrinimo, laikoma, jog jis atmetė prašymą pratęsti savo pasiūlymo galiojimo terminą.
149. Kol nesuėjo pasiūlymų pateikimo terminas, tiekėjas gali pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Toks pakeitimas arba pranešimas, kad pasiūlymas atšaukiamas, pripažįstamas galiojančiu, jeigu perkančioji organizacija jį gavo prieš pasiūlymų pateikimo terminą. 25 straipsnis. Pasiūlymo galiojimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimas
150. Perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.
151. Perkančioji organizacija negali atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo remdamasi tuo, kad šiuos užtikrinimus suteikė ne Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, jeigu toks pasiūlymo galiojimo užtikrinimas ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas bei jį pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.
152. Prieš pateikdamas pirkimo pasiūlymą tiekėjas gali prašyti perkančiosios organizacijos patvirtinti, kad ji sutinka priimti jo siūlomą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo duoti tiekėjui atsakymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Šis patvirtinimas neatima teisės iš perkančiosios organizacijos atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, gavus informaciją, kad pasiūlymą užtikrinantis ūkio subjektas tapo nemokus ar neįvykdė įsipareigojimų perkančiajai organizacijai arba kitiems ūkio subjektams, ar netinkamai juos vykdė. 26 straipsnis. Vokų su pasiūlymais atplėšimas
153. Vokai su pasiūlymais atplėšiami Komisijos posėdyje. Posėdis vyksta pirkimo dokumentuose nurodytoje vietoje, prasideda nurodytą dieną, valandą ir minutę. Pirmas susipažinimas su elektroninėmis priemonėmis gautais pasiūlymais šiame Įstatyme prilyginamas vokų atplėšimui. Diena ir valanda turi sutapti su pasiūlymų pateikimo termino pabaiga. Pakeitus terminą, atitinkamai turi būti pakeistas ir vokų su pasiūlymais atplėšimo laikas. Nustatytu laiku turi būti atplėšti visi vokai su pasiūlymais, gauti nepasibaigus jų pateikimo terminui. Vokų atplėšimo procedūroje turi teisę dalyvauti visi pasiūlymus pateikę tiekėjai arba jų atstovai.
154. Jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal jų ekonominį naudingumą, vokai su pasiūlymais turi būti atplėšiami dviejuose Komisijos posėdžiuose. Pirmame posėdyje atplėšiami tik tie vokai, kuriuose yra techniniai pasiūlymo duomenys, antrame posėdyje – vokai, kuriuose nurodytos kainos. Antras posėdis gali įvykti tik tada, kai perkančioji organizacija patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys bei tiekėjų kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, ir pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus įvertina pasiūlymų techninius duomenis, o šio Įstatymo nustatytais atvejais – ir tiekėjų kvalifikaciją. Apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus perkančioji organizacija privalo raštu pranešti visiems tiekėjams, kartu nurodydama antro vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio laiką ir vietą.
155. Vokus atplėšia vienas iš Komisijos narių pasiūlymus pateikusių ir dalyvaujančių Komisijos posėdyje tiekėjų ar jų atstovų akivaizdoje. Vokai atplėšiami ir tuo atveju, jei į šį posėdį tiekėjas ar jo atstovas neatvyksta.
156. Atplėšus voką, pasiūlymo paskutinio lapo antroje pusėje pasirašo posėdyje dalyvaujantys Komisijos nariai.
157. Komisija vokų atplėšimo procedūros rezultatus įformina protokolu. Jo privalomuosius rekvizitus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.
158. Vokų su pasiūlymais, kuriuose yra techniniai pasiūlymo duomenys, atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas ir pagrindinės techninės pasiūlymo charakteristikos. Jeigu pageidauja nors vienas vokų su pasiūlymais procedūroje dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas, turi būti paskelbtos visos pasiūlymų charakteristikos, į kurias bus atsižvelgta vertinant pasiūlymus.
159. Vokų su pasiūlymais, kuriuose nurodytos kainos, atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams arba jų atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas ir pasiūlyme nurodyta kaina.
160. Apie vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūrų metu paskelbtą informaciją raštu pranešama ir vokų atplėšimo procedūroje nedalyvaujantiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams, jeigu jie to pageidauja. Kiekvienas vokų atplėšimo procedūroje dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas turi teisę asmeniškai susipažinti su viešai perskaityta informacija, tačiau supažindindama su šia informacija perkančioji organizacija negali atskleisti tiekėjo pasiūlyme esančios konfidencialios informacijos.
161. Pateiktų pasiūlymų tolesnes nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo procedūras Komisija atlieka pasiūlymus pateikusiems tiekėjams nedalyvaujant. 27 straipsnis. Alternatyvūs pasiūlymai
162. Skelbime apie pirkimą perkančioji organizacija privalo nurodyti, ar leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus (pasiūlymus, kuriuose siūlomos kitokios, negu yra nustatyta pirkimo dokumentuose, pirkimo objekto charakteristikos arba pirkimo sąlygos). Perkančioji organizacija gali leisti pateikti alternatyvius pasiūlymus tik tuo atveju, kai pasiūlymams vertinti taikomas ekonominio naudingumo kriterijus. Perkančioji organizacija vertina tik tuos dalyvio pateiktus alternatyvius pasiūlymus, kurie atitinka minimalius perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.
163. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo minimalius techninius reikalavimus bei visus konkrečius reikalavimus, kuriuos turi atitikti alternatyvūs pasiūlymai.
164. Jeigu pirkdama prekes ar paslaugas perkančioji organizacija nusprendė priimti alternatyvius pasiūlymus, šie pasiūlymai negali būti atmesti remiantis tuo, kad prekių pirkimas tampa paslaugų pirkimu arba atvirkščiai. 28 straipsnis. Tiekėjų kvalifikacijos patikrinimas
165. Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją bei kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.
166. Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti, tikslūs ir aiškūs. Perkančioji organizacija iš tiekėjo gali pareikalauti tik tokios informacijos, kuri yra būtina nustatyti, ar tiekėjas atitinka finansinius, ekonominius ir techninius reikalavimus. Keliami reikalavimai negali pažeisti tiekėjo teisės saugoti intelektinę nuosavybę, gamybos ir komercinę paslaptį. Kvalifikacijos ir informacijos bei dokumentų, kuriuos turi pateikti kandidatai ar dalyviai, reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio Įstatymo 29, 30, 31 ir 32 straipsnių nuostatomis. Kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų reikalavimu perkančioji organizacija privalo pateikti kvalifikacijos reikalavimų pagrindimą.
167. Jeigu kandidatas ar dalyvis gali įrodyti, kad vykdydamas įsipareigojimus galės disponuoti kitų ūkio subjektų ištekliais, jis turi teisę remtis šių ūkio subjektų pajėgumu.
168. Jeigu kandidatas ar dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti perkančiosios organizacijos reikalaujamų dokumentų, jis turi teisę vietoj jų pateikti kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus ar informaciją, kurie patvirtintų, kad kandidato ar dalyvio kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus.
169. Perkančioji organizacija neturi teisės atmesti kandidato ar dalyvio paraiškos ar pasiūlymų dėl to, kad jį pateikė fizinis arba juridinis asmuo.
170. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos trūkumus pašalinti.
171. Perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją.
172. Kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Komisija priima sprendimą dėl kiekvieno paraišką ar pasiūlymą pateikusio kandidato ar dalyvio kvalifikacinių duomenų ir kiekvienam iš jų raštu praneša apie šio patikrinimo rezultatus. Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie kandidatai ar dalyviai, kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus. 29 straipsnis. Sąlygos, ribojančios tiekėjų dalyvavimą pirkime
173. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetamas, jeigu kandidatas ar dalyvis: 1) yra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį, sustabdęs ar apribojęs savo veiklą, arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus yra tokia pati; 2) jam iškelta bankroto byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, siekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais arba jam vykdomos analogiškos procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus; 3) teismo yra pripažintas kaltu už teisės pažeidimus profesinėje veikloje; 4) yra padaręs profesinį pažeidimą, įrodomą priemonėmis, kurias perkančioji organizacija gali pagrįsti; 5) nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus; 6) nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, įstatymus; 7) apie nustatytų reikalavimų atitikimą yra pateikęs melagingą informaciją, įrodomą priemonėmis, kurias perkančioji organizacija gali pagrįsti, arba informacijos iš viso nepateikęs.
174. Jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose reikalauja, kad kandidatas ar dalyvis įrodytų, jog šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 ir 6 punktuose nustatytų aplinkybių nėra, kaip pakankamą įrodymą ji priima: 1) šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais – išrašą iš teismo sprendimo arba, jeigu tokių nėra, jiems tolygų šalies, kurioje registruotas kandidatas ar dalyvis, ar šalies, iš kurios jis atvyko, kompetentingos teismo ar valdymo institucijos išduotą dokumentą, liudijantį, kad nėra nurodytų pažeidimų; 2) šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais Lietuvos Respublikos ar šalies, kurioje kandidatas ar dalyvis registruotas, kompetentingos valstybės institucijos išduotą pažymą.
175. Jeigu kandidatas ar dalyvis negali pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų, nes atitinkamoje šalyje šie dokumentai neišduodami arba toje šalyje išduodami dokumentai neapima visų šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose keliamų klausimų, perkančioji organizacija gali priimti kitokius, jos nuomone, tinkamus dokumentus ir informaciją.
176. Viešųjų pirkimų tarnyba privalo sudaryti Lietuvos Respublikos institucijų, kompetentingų išduoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, sąrašą ir pateikti šalims Europos Sąjungos narėms bei Europos Komisijai, o paprašius – tiekėjams ir perkančiosioms organizacijoms. 30 straipsnis. Kandidatų ir dalyvių teisė verstis ūkine veikla Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, kad kandidatas ar dalyvis turėtų teisę verstis ta ūkine veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Teisę verstis tokia veikla kandidatas ar dalyvis gali įrodyti pateikdamas profesinių ar veiklos registrų tvarkytojų pažymas ar priesaikos pažymą, liudijančią kandidato ar dalyvio teisę verstis atitinkama ūkine veikla. 31 straipsnis. Kandidatų ir dalyvių ekonominė bei finansinė būklė
177. Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti kandidatų ir dalyvių ekonominės bei finansinės būklės reikalavimus ir reikalauti pateikti šiuos (vieną ar kelis) ekonominę bei finansinę kandidato ar dalyvio būklę apibūdinančius dokumentus: 1) banko pažymą apie kandidato ar dalyvio ekonominę ar finansinę būklę arba pažymą, kad yra apsidraudęs nuo profesinės rizikos; 2) įmonės balansą ar jo išrašą, jei šalyje, kurioje registruotas ūkio subjektas, yra privaloma balansą paskelbti; 3) pastarųjų 3 finansinių metų, o jeigu įmonė įregistruota ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau – nuo įmonės įregistravimo ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios, kandidato ar dalyvio įmonės bendros apyvartos ar apyvartos tos veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, ataskaitą.
178. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kokius dokumentus turi pateikti kandidatai ar dalyviai, kad įrodytų, jog jų ekonominė ir finansinė būklė atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.
179. Jeigu kandidatas ar dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytų šio straipsnio 1 dalyje nustatytų dokumentų, jis turi teisę pateikti kitokius perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus, kurie patvirtintų, kad jo ekonominė ar finansinė būklė atitinka keliamus reikalavimus. 32 straipsnis. Kandidatų ir dalyvių techninis bei gamybinis pajėgumas
180. Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti kandidatų ir dalyvių techninio bei gamybinio pajėgumo reikalavimus ir pareikalauti pateikti vieną ar kelis iš šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse išvardytų dokumentų (dalykų).
181. Prekių pirkimo atveju įrodymui, kad kandidatų ir dalyvių techninis ir gamybinis pajėgumas atitinka keliamus reikalavimus, perkančioji organizacija gali reikalauti kandidatų ir dalyvių atlikti arba pateikti vieną ar kelis: 1) pagrindinių per pastaruosius 3 metus prekių tiekimų sąrašą, nurodant bendras vertes, įvykdymo datas ir prekių gavėjus, pridedant prekių gavėjų pateiktas pažymas apie prekių pristatymą, o jeigu tokių pažymų ne dėl kandidato ar dalyvio kaltės gauti neįmanoma, šio kandidato ar dalyvio deklaraciją, kurioje pateikiama minėta informacija; 2) kokybės užtikrinimo priemonių, produkcijos parametrų matavimų, produkcijos tyrimų aprašymą; 3) su reikalinga produkcija susijusių techninių specialistų ir organizacijų, nepaisant jų pavaldumo kandidatui ar dalyviui, apibūdinimą; 4) siūlomų prekių pavyzdžius, aprašymus, nuotraukas, kurių autentiškumą perkančiosios organizacijos reikalavimu kandidatas ar dalyvis turi patvirtinti; 5) kompetentingų atitikties įvertinimo įstaigų išduotus dokumentus, patvirtinančius, kad pirkimo objektas atitinka techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus; 6) jeigu reikalingos prekės yra sudėtingos arba skirtos ypatingiems tikslams – patikrinti kandidato ar dalyvio gamybinį pajėgumą, tyrimų, matavimų bei kokybės kontrolės priemones. Tikrina perkančioji organizacija arba jos įgaliota šalies, kurioje registruotas kandidatas ar dalyvis, autoritetinga trečioji šalis pagal šio Įstatymo 21 straipsnio 8 dalies nuostatą.
182. Paslaugų pirkimo atveju įrodymui, ar kandidato ar dalyvio techninis pajėgumas, įgūdžiai, veiklos efektyvumas, patirtis ir patikimumas atitinka keliamus reikalavimus, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad kandidatai ir dalyviai atliktų arba pateiktų vieną (ar kelis): 1) vadovaujančiųjų ir paslaugas teiksiančių darbuotojų išsilavinimo bei profesinės kvalifikacijos apibūdinimą; 2) paslaugas teikiančių, tačiau su kandidatu ar dalyviu organizaciniais ryšiais nesusijusių techninių specialistų ir organizacijų apibūdinimą; 3) pagrindinių per pastaruosius 3 metus suteiktų paslaugų sąrašą, nurodant bendras vertes, suteikimo datas ir gavėjus, pateikiant paslaugų suteikimą patvirtinančius dokumentus, tai yra paslaugų gavėjų pateiktas pažymas, o jeigu tokių pažymų ne dėl kandidato ar dalyvio kaltės gauti neįmanoma, šio kandidato ar dalyvio deklaraciją; 4) pažymą apie kandidato ar dalyvio įmonės darbuotojų vidutinį metinį skaičių ir vadovaujančiųjų darbuotojų skaičių per paskutinius 3 metus; 5) pažymą apie paslaugai teikti reikalingą techninę įrangą, kurią valdo, naudoja ar kuria disponuoja kandidatas ar dalyvis; 6) jeigu reikalingos paslaugos yra sudėtingos arba skirtos ypatingiems tikslams – patikrinti kandidato ar dalyvio gamybinį pajėgumą, tyrimų, matavimų bei kokybės kontrolės priemones. Tikrina perkančioji organizacija arba jos įgaliota šalies, kurioje registruotas kandidatas ar dalyvis, autoritetinga trečioji šalis pagal šio Įstatymo 21 straipsnio 8 dalies nuostatą; 7) informaciją apie numatomus paslaugų teikimo subrangovus ir subrangos mastą.
183. Darbų pirkimo atveju įrodymui, kad kandidato ar dalyvio techninis pajėgumas, įgūdžiai, veiklos efektyvumas, patirtis ir patikimumas atitinka keliamus reikalavimus, perkančioji organizacija gali reikalauti kandidatų ir dalyvių atlikti arba pateikti vieną (ar kelis): 1) vadovaujančiųjų ir darbus atliksiančių darbuotojų išsilavinimo bei profesinės kvalifikacijos apibūdinimą; 2) per pastaruosius 5 metus atliktų darbų sąrašą kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausi darbai buvo atlikti tinkamai; pažymose turi būti nurodyta darbų atlikimo vertė, data ir vieta, be to, ar jie buvo atlikti pagal galiojančių normatyvinių dokumentų, reglamentuojančių darbų atlikimą, reikalavimus ir tinkamai užbaigti; prireikus perkančioji organizacija tokias pažymas gali gauti tiesiai iš užsakovų; 3) pažymą apie kandidato ar dalyvio turimą darbams atlikti reikalingą techninę įrangą; 4) pažymą apie kandidato ar dalyvio įmonės darbuotojų vidutinį metinį skaičių bei vadovaujančiųjų darbuotojų skaičių per pastaruosius 3 metus; 5) informaciją apie numatomus subrangovus ir subrangos mastą.
184. Perkančioji organizacija gali pirkimo dokumentuose reikalauti, kad kandidatas ar dalyvis pateiktų kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, patvirtinančius, jog jo kokybės valdymo sistema atitinka pripažintus kokybės vadybos tarptautinius ar Europos standartus. Perkančioji organizacija turi priimti Europos Sąjungos šalyse išduotas pažymas. Be to, iš kandidato ar dalyvio perkančioji organizacija turi priimti ir kitus lygiaverčius kokybės užtikrinimo priemonių įrodymus, jeigu jis dėl pagrįstų priežasčių neturi galimybės gauti tokių sertifikatų ar gauti juos per atitinkamą laikotarpį. 33 straipsnis. Pasiūlymų vertinimas ir palyginimas
185. Perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus. Tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmę – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus. Ši nuostata netaikoma tikrinant kandidatų ar dalyvių kvalifikaciją.
186. Perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu: 1) pasiūlymą pateikęs dalyvis neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų; 2) pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų; 3) visų dalyvių buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos; 4) dalyvis pasiūlė labai mažą kainą, kaip tai nustatyta šio Įstatymo 34 straipsnyje.
187. Jeigu perkančioji organizacija dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių turi atmesti visus pasiūlymus, ji privalo gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą.
188. Perkančioji organizacija pasiūlymus vertina remdamasi šiais kriterijais: 1) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal kriterijus, susijusius su pirkimo objektu (kokybė, kaina, techniniai privalumai, estetinės ir funkcinės charakteristikos, aplinkosaugos charakteristikos, eksploatavimo išlaidos, efektyvumas, garantinis aptarnavimas ir techninė pagalba, pristatymo data, pristatymo laikotarpis arba užbaigimo laikotarpis), arba 2) mažiausios kainos.
189. Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytu atveju perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose kiekvienam ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kriterijaus lyginamąjį svorį. Kriterijų lyginamasis svoris gali būti išreikštas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė. Tais atvejais, kai dėl pirkimo objekto ypatybių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliškumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina ekonomiškai naudingiausio pasiūlymų vertinimo kriterijų nustatymo metodiką.
190. Jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal jų ekonominį naudingumą, ji privalo iš pradžių patikrinti bei įvertinti tik pasiūlymų techninius duomenis ir po to, tiekėjams pranešusi apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus, atsižvelgdama į pasiūlymo kainą, atlikti bendrą pasiūlymo įvertinimą.
191. Perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, turi: 1) pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus ir nustatyti preliminarią pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas). Preliminari pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo arba kainų didėjimo tvarka; 2) nedelsdama pranešti pasiūlymus pateikusiems dalyviams apie preliminarią pasiūlymų eilę ir pasiūlymų atmetimo priežastis; 3) patvirtinti pasiūlymų eilę ir priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo tik tada, kai bus šio Įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėtos pasiūlymus pateikusių dalyvių pretenzijos ir skundai (jeigu tokių buvo gauta), bet ne anksčiau kaip po 10 dienų nuo pranešimo apie preliminarią pasiūlymų eilę išsiuntimo dalyviams dienos. 34 straipsnis. Labai maža pasiūlyta kaina
192. Jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra labai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti dalyvio pagrįsti siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, – pasiūlymą atmesti ir apie tai nedelsdama pranešti pasiūlymą pateikusiam dalyviui. Labai maža kaina – tai pasiūlyta prekių, paslaugų ar darbų kaina, kuri daugiau kaip 15 procentų yra mažesnė už visų tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį.
193. Tuo atveju, kai yra daugiau kaip du visus kitus reikalavimus atitinkantys pasiūlymai, labai maža kaina visuomet laikoma pasiūlymo kaina, kuri yra daugiau kaip 15 procentų mažesnė už visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį.
194. Perkančioji organizacija, siekdama, kad labai mažos kainos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į pasiūlymą su tokia kaina pateikusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, kainos sudėtines dalis ir skaičiavimus. Perkančioji organizacija, vertindama kainos pagrindimą, atsižvelgia į: 1) gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonomiškumą; 2) pasirinktus techninius sprendimus ir (arba) išskirtinai palankias sąlygas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus; 3) dalyvio siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumą; 4) valstybės pagalbą, kurią dalyvis yra gavęs.
195. Jeigu pirkimo vertė viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą ir perkančioji organizacija nustato, kad labai mažos kainos pasiūlytos dėl to, jog dalyvis yra gavęs valstybės pagalbą, šis pasiūlymas turi būti atmestas, jeigu dalyvis negali per pakankamą perkančiosios organizacijos nustatytą laikotarpį įrodyti, kad apie pagalbą pranešta Europos Komisijai arba ši pagalba suteikta su Europos Komisijos leidimu. Atmetusi pasiūlymą šiuo pagrindu, perkančioji organizacija apie tai privalo pranešti Viešųjų pirkimų tarnybai, prašydama šią informaciją perduoti Europos Komisijai. 35 straipsnis. Informacija kandidatams ir dalyviams apie pirkimo procedūros rezultatus
196. Perkančioji organizacija, priėmusi sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo arba priėmusi sprendimą nutraukti pirkimą, nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sprendimo priėmimo, praneša kandidatams ir dalyviams apie šiuos sprendimus.
197. Perkančioji organizacija, gavusi kandidato ar dalyvio raštu pateiktą prašymą, turi nedelsdama, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo prašymo gavimo dienos, pateikti paraiškos ar pasiūlymo atmetimo priežastis, jeigu to kandidato ar dalyvio paraiška ar pasiūlymas atmestas, o gavusi dalyvio, kurio pasiūlymas neatmestas, raštu pateiktą prašymą, nurodyti laimėjusio pasiūlymo pasirinkimo priežastis – per tą patį terminą pateikti laimėjusio pasiūlymo charakteristikas, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu.
198. Perkančioji organizacija šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais negali teikti informacijos, jei jos atskleidimas prieštarauja teisės aktams, kenkia visuomenės interesams, teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją.
199. Jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių pavyzdžius, tokiu atveju, įvertinusi pasiūlymus ir sudariusi preliminarią eilę, ji turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pateiktais pavyzdžiais.
200. Susipažinti su informacija, susijusia su konkurso pasiūlymų nagrinėjimu, aiškinimu, vertinimu ir palyginimu, gali tiktai Komisijos nariai bei jos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turintys teisę susipažinti su šia informacija. 36 straipsnis. Pirkimo būdai
201. Prekių, paslaugų ar darbų pirkimo būdai: 1) atviras konkursas; 2) ribotas konkursas; 3) skelbiamos derybos; 4) neskelbiamos derybos.
202. Perkančioji organizacija pirkimą gali atlikti: 1) atviro ar riboto konkurso būdu – visais atvejais; 2) skelbiamų derybų būdu – esant šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytoms sąlygoms; 3) neskelbiamų derybų būdu – esant šio Įstatymo 45 straipsnyje nustatytoms sąlygoms.
203. Esant šio Įstatymo 52 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, perkančioji organizacija gali atlikti pirkimo procedūrą – projekto konkursą. antrasis skirsnis Atviras konkursas 37 straipsnis. Atviro konkurso vykdymas
204. Dalyvių skaičius atvirame konkurse neribojamas. Perkančioji organizacija vertina visų tiekėjų, atitinkančių minimalius kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymus, kurie atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.
205. Atvirame konkurse derybos tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų yra draudžiamos.
206. Atviras konkursas laikomas įvykusiu, jeigu yra bent vienas pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkantis pasiūlymas. 38 straipsnis. Pasiūlymų pateikimo atviram konkursui terminas
207. Perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminą nustato vadovaudamasi šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatomis.
208. Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 52 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.
209. Jeigu perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš 52 dienas ir ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame skelbime informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas gali būti sutrumpintas iki 36 dienų.
210. Skubos atveju, kai dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos, neįmanoma pirkimo atviro konkurso būdu atlikti laikantis šio Įstatymo nustatytų terminų, pasiūlymų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas iki 22 dienų nuo skelbimo išsiuntimo paskelbti iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos. Trečiasis skirsnis Ribotas Konkursas 39 straipsnis. Riboto konkurso vykdymas
211. Perkančioji organizacija ribotą konkursą vykdo etapais: 1) šio Įstatymo 18 ir 19 straipsniuose nustatyta tvarka skelbia apie pirkimą ir remdamasi paskelbtais kvalifikaciniais kriterijais atrenka tuos kandidatus, kurie bus kviečiami pateikti pasiūlymus; 2) vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, nagrinėja, vertina ir palygina pakviestų dalyvių pateiktus pasiūlymus.
212. Ribotame konkurse derybos tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų yra draudžiamos.
213. Ribotas konkursas laikomas įvykusiu, jeigu yra bent vienas pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkantis pasiūlymas. 40 straipsnis. Paraiškų ir pasiūlymų pateikimo ribotam konkursui terminai
214. Perkančioji organizacija paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato vadovaudamasi šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatomis.
215. Paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.
216. Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 40 dienų nuo kvietimų pateikti pasiūlymus išsiuntimo tiekėjams dienos.
217. Jeigu perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš 52 dienas ir ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame skelbime informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, šio straipsnio 3 dalyje nurodytas mažiausias pasiūlymų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas iki 26 dienų.
218. Jeigu dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos, neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų terminų (skubos atveju), perkančioji organizacija turi teisę nustatyti ne trumpesnį kaip 15 dienų paraiškų pateikimo terminą ir ne trumpesnį kaip 10 dienų pasiūlymų pateikimo terminą. 41 straipsnis. Kandidatų kvalifikacinė atranka
219. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose (skelbime apie pirkimą) nustato, kiek mažiausiai ir kiek daugiausiai kandidatų bus pakviesta pateikti pasiūlymus ir kokie yra kandidatų kvalifikacinės atrankos kriterijai bei tvarka.
220. Perkančioji organizacija, nustatydama atrenkamų kandidatų skaičių, kvalifikacinės atrankos kriterijus ar tvarką, privalo laikytis visų šių reikalavimų: 1) turi būti užtikrinta reali konkurencija; 2) kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs ir nediskriminuojantys; 3) kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti nustatyti 31 ir 32 straipsnių pagrindu.
221. Pirkimo dokumentuose nurodomas kandidatų, kurie bus pakviesti pateikti pasiūlymus, skaičius negali būti mažesnis kaip
223. Atrinkdama kandidatus, perkančioji organizacija turi taikyti tik pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus ir tvarką. Kvalifikacinė atranka turi būti atliekama tik iš tų kandidatų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus.
224. Pateikti pasiūlymus turi būti pakviesta ne mažiau kandidatų, negu perkančiosios organizacijos nustatytas mažiausias kviečiamų kandidatų skaičius. Jeigu minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinka mažiau kandidatų, negu nustatytas mažiausias kviečiamų kandidatų skaičius, perkančioji organizacija pateikti pasiūlymus kviečia visus kandidatus, kurie atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus.
225. Perkančioji organizacija visiems kandidatams, kurie nebus pakviesti pateikti pasiūlymų, apie tai praneša nedelsdama, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo dokumentuose nustatyto paraiškų pateikimo termino pabaigos. 42 straipsnis. Paraiškų dalyvauti kvalifikacinėje atrankoje pateikimas
226. Paraiškas gali teikti ir atskiras ūkio subjektas, ir ūkio subjektų grupės, kaip nustatyta šio Įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje.
227. Paraiškos teikiamos vadovaujantis šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytais reikalavimais. Prie paraiškos pridedama perkančiosios organizacijos reikalaujama informacija.
228. Ribotą konkursą vykdant skubos atveju, kaip nustatyta šio Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kad paraiškos turi būti teikiamos greičiausiais informacijos perdavimo būdais. 43 straipsnis. Kvietimas pateikti pasiūlymus
229. Perkančioji organizacija šio Įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka atrinktiems kandidatams išsiunčia kvietimus pateikti pasiūlymus.
230. Kvietimus pateikti pasiūlymus visiems atrinktiems kandidatams perkančioji organizacija išsiunčia vienu metu.
231. Ribotą konkursą vykdant skubos atveju, kaip nustatyta šio Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje, kvietimai pateikti pasiūlymus turi būti perduoti greičiausiais informacijos perdavimo būdais.
232. Su kvietimu pateikiamuose pirkimo dokumentuose turi būti ši informacija: 1) adresas, kuriuo galima kreiptis norint gauti visus likusius pirkimo dokumentus, taip pat užmokesčio už dokumentus (jei nustatytas) dydis ir mokėjimo tvarka; 2) pasiūlymų pateikimo terminas, adresas, kuriuo pateikiami pasiūlymai, ir kalba ar kalbos, kuriomis pasiūlymai turi būti parengti; 3) nuoroda į skelbimą apie pirkimą; 4) pasiūlymų vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai, vertinimo kriterijų lyginamieji svoriai; 5) kita, perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija.
233. Jeigu perkančioji organizacija sudaro galimybes kandidatams laisvai ir nemokamai gauti pirkimo dokumentus – skelbia juos internete ar pateikia kitomis elektroninėmis priemonėmis, ji su kvietimu gali neteikti šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos, tačiau turi nurodyti adresą, kuriuo kandidatai galėtų gauti visus pirkimo dokumentus. Ketvirtasis SKIRSNIS derybos 44 straipsnis. Skelbiamų derybų sąlygos Pirkimas skelbiamų derybų būdu gali būti atliekamas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) jeigu visi atviram ar ribotam konkursui pateikti pasiūlymai neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, o pirkimo sąlygos iš esmės nepakeičiamos; 2) išimtiniu atveju, kai dėl perkamų paslaugų ar darbų pobūdžio ir su tuo susijusios rizikos perkančioji organizacija be papildomos informacijos apie tiekėjus ir jų galimybes negali iš anksto prognozuoti bendros kainos ir nustatyti pakankamai tikslių pirkimo sąlygų geriausiam pasiūlymui išrinkti; 3) jeigu perkamų paslaugų, ypač šio Įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytų 6–12 kategorijų paslaugų, pobūdis neleidžia nustatyti pakankamai tikslios perkamų paslaugų specifikacijos, kuri padėtų išrinkti geriausią pasiūlymą atviro ar riboto konkurso būdu; 4) jeigu yra perkami darbai, reikalingi tyrimams, eksperimentams ar mokslo sričiai plėtoti, ir jeigu šiais darbais nesiekiama ekonominės naudos ar padengti tyrimų, bandymų ar plėtojimo išlaidų. 45 straipsnis. Neskelbiamų derybų sąlygos
234. Prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) paskelbus atvirą ar ribotą konkursą, visi gauti pasiūlymai neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų arba nevisiškai juos atitiko, o pirkimo sąlygos iš esmės nepakeičiamos ir į derybas kviečiami visi pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus; 2) paskelbus atvirą ar ribotą konkursą, nebuvo pateikta nė vienos paraiškos arba nė vieno pasiūlymo, arba nebuvo nė vieno keliamus reikalavimus atitinkančio pasiūlymo, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos. Perkančioji organizacija Europos Komisijos prašymu privalo ją išsamiai informuoti apie šiuo pagrindu atliekamą ar atliktą pirkimą; 3) dėl techninių ar meninių priežasčių prekes, paslaugas ar darbus gali patiekti (atlikti) tik konkretus tiekėjas arba tiekėjas, kuris turi išimtines teises gaminti (tiekti, atlikti) šias prekes, darbus ar paslaugas, ir nėra kitos alternatyvos; 4) jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame Įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.
235. Neskelbiamų derybų būdu prekės taip pat gali būti perkamos esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) jeigu perkamos prekės gaminamos tik mokslo, eksperimentų, studijų, mokslinio ar techninio tobulinimo tikslais ir jeigu nesiekiama įsigyjamų prekių masine gamyba sustiprinti komercinio pajėgumo arba padengti mokslo, eksperimentavimo, studijų, mokslinio ar techninio tobulinimo išlaidų; 2) jeigu perkančioji organizacija pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių ir nustatė, kad iš jo tikslinga pirkti papildomai, techniniu požiūriu derinant su jau turimomis prekėmis, ir jeigu ankstesnieji pirkimai buvo efektyvūs, iš esmės nesikeičia prekių kainos ir kitos sąlygos, o alternatyvūs pirkimai dėl techninio nesuderinamumo su ankstesniaisiais būtų nepriimtini, nes, perkančiajai organizacijai įsigijus skirtingų techninių charakteristikų prekių, ji negalėtų naudotis anksčiau pirktomis prekėmis ar patirtų didelių nuostolių. Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo sutarčių trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento.
236. Neskelbiamų derybų būdu paslaugos taip pat gali būti perkamos po projekto konkurso iš konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai.
237. Neskelbiamų derybų būdu paslaugos ir darbai taip pat gali būti perkami esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad yra reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į anksčiau sudarytą pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai. Tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 50 procentų pagrindinės pirkimo sutarties vertės; 2) perkant iš esamo tiekėjo naujas paslaugas ar darbus, tokius pat, kokie buvo pirkti pagal ankstesnę pirkimo sutartį, su sąlyga, kad ankstesnioji pirkimo sutartis buvo sudaryta atviro ar riboto konkurso būdu, kurį skelbiant buvo atsižvelgta į tokių papildomų pirkimų vertę, apie galimybę pirkti papildomai buvo nurodyta skelbime apie pirkimą, o visi minimi pirkimai yra skirti tam pačiam projektui vykdyti. Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo sutarčių trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento. 46 straipsnis. Skelbiamų ir neskelbiamų derybų vykdymas
238. Perkančioji organizacija skelbiamas derybas vykdo šiais etapais: 1) šio Įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka kviečia kandidatus pateikti paraiškas dalyvauti skelbiamose derybose; 2) patikrina, ar paraiškas pateikusių kandidatų kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus, ir atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką, jeigu tokia atranka numatyta pirkimo dokumentuose; 3) kviečia kandidatus pateikti pirminius pasiūlymus ir pagal šio Įstatymo 47 straipsnyje nustatytas sąlygas derasi su kiekvienu iš jų dėl techninių, ekonominių, teisinių ir kitokių pasiūlymo sąlygų siekdama ekonomiškiausio rezultato; 4) vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais, pagal derybų rezultatus, užfiksuotus pirminiuose pasiūlymuose ir derybų protokoluose, nustato geriausią pasiūlymą.
239. Perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą neskelbiamų derybų būdu: 1) kai kviečia jose dalyvauti daugiau kaip vieną kandidatą, patikrina, ar kandidatų kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus, derasi su jais dėl techninių, ekonominių, teisinių ir kitokių pasiūlymo sąlygų siekdama ekonomiškiausio rezultato ir pagal derybų rezultatus bei pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus nustato geriausią pasiūlymą; 2) kai kviečia jose dalyvauti tik vieną kandidatą, patikrina, ar kandidato kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus, derasi su juo dėl techninių, ekonominių, teisinių ir kitokių pasiūlymo sąlygų siekdama ekonomiškiausio rezultato. Neskelbiamų derybų atveju, kai į derybas kviečiamas tik vienas kandidatas, perkančioji organizacija šiam kandidatui turi teisę pateikti ne visą šio Įstatymo 20 straipsnyje nurodytą informaciją, jeigu mano, kad kita informacija yra nereikalinga.
240. Derybos laikomos įvykusiomis, jeigu yra bent vienas tiekėjas, kurio pirminis pasiūlymas ir derybų su juo rezultatai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. 47 straipsnis. Skelbiamų ir neskelbiamų derybų reikalavimai
241. Derybų procedūrų metu perkančioji organizacija turi laikytis šių sąlygų: 1) derybas su kiekvienu tiekėju vesti atskirai; 2) tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be jo sutikimo, taip pat neinformuoti tiekėjo apie susitarimus, pasiektus su kitais tiekėjais; 3) visiems dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės ir pateikiama vienoda informacija; 4) derybos turi būti protokoluojamos. Derybų protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas.
242. Perkančioji organizacija atskirai derasi su kiekvienu dalyviu, pateikusiu pasiūlymą, atitinkantį pirkimo dokumentuose pateiktus reikalavimus, ir nustato priimtiniausią pasiūlymą pagal šio Įstatymo 33 straipsnio nuostatas. 48 straipsnis. Skelbiamų derybų paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai
243. Perkančioji organizacija paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato vadovaudamasi šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatomis.
244. Paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.
245. Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 40 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos.
246. Jeigu perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš 52 dienas ir ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame skelbime informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, šio straipsnio 3 dalyje nurodytas mažiausias pasiūlymų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas iki 26 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos.
247. Jeigu dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos, neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų terminų (skubos atveju), perkančioji organizacija turi teisę nustatyti ne trumpesnį kaip 15 dienų paraiškų pateikimo terminą ir ne trumpesnį kaip 10 dienų pasiūlymų pateikimo terminą. 49 straipsnis. Skelbiamų derybų kandidatų skaičius bei kandidatų kvalifikacinė atranka
248. Atlikdama pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija turi teisę apriboti kandidatų skaičių vadovaudamasi šio Įstatymo 41 straipsnio nuostatomis. Tuo atveju, kai dalyvių skaičius neribojamas, mažiausias pirkimo dokumentuose (skelbime apie pirkimą arba kvietime) nurodomas kandidatų, kurie bus kviečiami derėtis, skaičius negali būti mažesnis kaip
250. Kandidatų, kurie bus pakviesti derėtis, kvalifikacinė atranka atliekama vadovaujantis šio Įstatymo 41 straipsnio nuostatomis.
251. Perkančioji organizacija kandidatų turi kviesti ne mažiau, negu pirkimo dokumentuose yra nurodytas mažiausias jų skaičius. 50 straipsnis. Skelbiamų derybų paraiškų pateikimas
252. Paraiškas gali pateikti ir atskiras ūkio subjektas, ir ūkio subjektų grupės, kaip yra nustatyta šio Įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje.
253. Paraiškos dalyvauti skelbiamose derybose pateikiamos vadovaujantis šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytais reikalavimais. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nurodyti, kad prie paraiškos dalyvauti skelbiamose derybose turi būti pridedama informacija pagal kvietime nurodytus reikalavimus.
254. Skelbiamas derybas rengiant skubos tvarka, kaip nustatyta šio Įstatymo 48 straipsnio 5 dalyje, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kad paraiškos turi būti pateikiamos greičiausiais informacijos perdavimo būdais. 51 straipsnis. Kvietimas derėtis
255. Skelbiamų derybų atveju kvietimus derėtis perkančioji organizacija išsiunčia raštu visiems šio Įstatymo 49 straipsnio nustatyta tvarka atrinktiems kandidatams, o jeigu kvalifikacinės atrankos nebuvo – visiems kvalifikacijos reikalavimus atitinkantiems kandidatams.
256. Perkančioji organizacija kvietimus visiems kandidatams išsiunčia vienu metu.
257. Prieš kvietimą dalyvauti derybose nepateiktus pirkimo dokumentus perkančioji organizacija kandidatams pateikia šio Įstatymo 22 straipsnio nustatyta tvarka.
258. Skelbiamas derybas vedant skubos tvarka, nustatyta šio Įstatymo 48 straipsnio 5 dalyje, kvietimai pateikti pasiūlymus turi būti perduoti greičiausiais informacijos perdavimo būdais.
259. Kvietime dalyvauti derybose turi būti ši informacija: 1) adresas, kuriuo galima kreiptis norint gauti visus likusius pirkimo dokumentus, taip pat užmokesčio už pirkimo dokumentus (jei jis yra nustatytas) dydis ir mokėjimo tvarka; 2) skelbiamų derybų atveju – nuoroda į skelbimą apie pirkimą; 3) sutikimo derėtis ir perkančiosios organizacijos reikalaujamų kitų dokumentų pateikimo data, pateikimo adresas, derybų kalba ar kalbos; 4) tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir jos patvirtinimo dokumentai; 5) informacijos ir dokumentų, kuriuos reikia pateikti kartu su sutikimu derėtis, sąrašas; 6) derybų procedūrų eiga; 7) kita, perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija. Penktasis skirsnis Projekto konkursaS 52 straipsnis. Projekto konkurso sąlygos Projekto konkursas gali būti vykdomas, kai yra perkamos teritorijos planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo paslaugos. 53 straipsnis. Projekto konkurso vykdymas
260. Projekto konkursas skelbiamas vadovaujantis šio Įstatymo 18 ir 19 straipsnių nuostatomis.
261. Projekto konkursas vykdomas siekiant nustatyti geriausią teritorijos planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo planą ar projektą pateikusį tiekėją (tiekėjus), jeigu: 1) su projekto konkurso laimėtoju numatyta sudaryti paslaugų pirkimo sutartį, arba 2) projekto konkurso laimėtoją, laimėtojus ar dalyvius numatyta apdovanoti prizais ar kitaip atsilyginti už dalyvavimą. Šiuo atveju perkančioji organizacija turi teisę paslaugų pirkimą tęsti neskelbiamų derybų būdu, į derybas pakviesdama projekto konkurso laimėtoją arba visus laimėtojus (pirmąsias vietas užėmusius dalyvius).
262. Projekto konkurse turi teisę dalyvauti fiziniai ir juridiniai asmenys ar tokių asmenų grupė.
263. Dalyvavimo projekto konkurse negalima riboti teritoriniu pagrindu ar kitaip diskriminuoti tiekėjų.
264. Pasiūlymų pateikimo terminas, nustatytas pirkimo dokumentuose, negali būti trumpesnis kaip 52 dienos nuo skelbimo išsiuntimo spausdinti iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.
265. Perkančioji organizacija gali vykdyti kandidatų, kuriuos pakvies pateikti planus ar projektus, kvalifikacinę atranką. Šiuo atveju perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti nediskriminuojančius ir realią konkurenciją užtikrinančius kvalifikacinės atrankos kriterijus.
266. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina projekto konkurso organizavimo taisykles. 54 straipsnis. Projekto konkurso vertinimo komisija
267. Dalyvių pateiktus planus ar projektus vertina perkančiosios organizacijos arba įgaliotosios organizacijos sudaryta vertinimo komisija (žiuri). Jai perkančioji organizacija privalo suteikti visus įgaliojimus, reikalingus planams ar projektams vertinti ir laimėtojams nustatyti. Vertinimo komisiją turi sudaryti su projekto dalyviais nesusiję fiziniai asmenys. Vertinimo komisijos pirmininku ir nariais skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, pasirašę nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą. Jeigu projekto konkurso dalyviams keliami profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip trečdalis vertinimo komisijos narių turi būti bent jau tokios pačios arba artimos kvalifikacijos.
268. Vertinimo komisija sprendimus priima savarankiškai. Vertinami tik anonimiškai (vertinimo komisijos nariai gali sužinoti, kas pateikė pasiūlymus, tik komisijai priėmus sprendimą dėl geriausio plano ar projekto) pateikti planai ar projektai.
269. Pateikti planai ar projektai vertinami pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, kurie nebūtinai turi remtis mažiausia kaina ar ekonominiu naudingumu.
270. Vertinimo komisija sprendimus gali priimti tik posėdyje. Vertinimo komisijos posėdžiai protokoluojami. III SKYRIUS Perkančiųjų organizacijų, veikiančių VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO Ar telekomunikacijų srityje, Pirkimai 55 straipsnis. Perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje, pirkimų reglamentavimas
271. Šiame skyriuje reglamentuojami pirkimai, kurie reikalingi šio straipsnio 2 dalyje nustatytai vienai ar kelioms veikloms vykdyti, šių perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje: 1) šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų perkančiųjų organizacijų; 2) įmonių, kurioms įstatymas arba kompetentinga institucija suteikė specialiąją ar išimtinę teisę verstis kuria nors veikla vandentvarkos, energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje; 3) valstybės ar savivaldybės įmonių; 4) įmonių, kurių dalyvė yra valstybė ar savivaldybė ir valstybei ar savivaldybei bet kuriame iš įmonės valdymo organų priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų.
272. Veikla vandentvarkos, energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje yra: 1) bendrosioms paslaugoms, tokioms kaip geriamojo vandens, elektros energijos, dujų ar šilumos gavyba, gamyba, tiekimas ar paskirstymas, teikti skirtų stacionariųjų tinklų, kurių operatorius yra perkančioji organizacija ar kuriuos perkančioji organizacija suteikia kitiems asmenims, suteikimo kitiems asmenims, operatoriaus, tinklų priežiūros ar eksploatavimo veikla, taip pat geriamojo vandens, elektros energijos, dujų ar šilumos tiekimo tokiems tinklams veikla; 2) tinklų, reikalingų viešojo geležinkelio, troleibusų, autobusų, tramvajų ar funikulierių transportui, automatinėms transporto sistemoms, suteikimo kitiems asmenims, operatoriaus, tinklų priežiūros ar eksploatavimo veikla. Tinklu laikoma bet kokia transportui reikalinga infrastruktūra (techninė įranga, ženklinimas ir pan.), taip pat nustatyti maršrutai, grafikai, privalomi pervežimų kiekiai ir kitoks transporto paslaugų teikimo sąlygų reglamentavimas, kurį nustato kompetentinga valstybės ir savivaldybių institucija ir įstaiga arba jų įgaliota organizacija. Viešojo autobusų transporto paslaugų teikimas nėra laikomas šio Įstatymo reglamentuojama veikla, jeigu bet kuris ūkio subjektas gali laisvai teikti tokias pat paslaugas, kokias nustato perkančioji organizacija; 3) geografinės teritorijos žvalgymo naftos, dujų, anglių arba kitokio kietojo kuro gavybos tikslais, taip pat oro, jūrų ar upių uostų, su jų veikla susijusių terminalų suteikimo oro, jūrų ir vidaus vandenų vežėjams, operatoriaus, priežiūros ar eksploatavimo veikla; 4) bendrųjų telekomunikacijų tinklų eksploatavimo ar priežiūros bei bendrųjų telekomunikacijų paslaugų teikimo veikla.
273. Veikla vandentvarkos, energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje nelaikoma: 1) inžinerinių hidrotechnikos projektų, melioracijai ar žemei drėkinti skirtų projektų įgyvendinimo veikla, jeigu 20 procentų ar mažiau šių projektų įgyvendinimo metu gaunamo vandens tiekiama kaip geriamasis vanduo ar naudojama nuotėkoms kanalizuoti ar valyti; 2) šio straipsnio 2 dalyje paminėta veikla, jeigu į bendrosioms paslaugoms teikti skirtus stacionariuosius tinklus tiekiama: dujos ar šiluma, jeigu jų gamybą sąlygoja kita veikla, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir į viešąjį tinklą tiekiama tik siekiant ekonomiškumo, o tiekimo kiekiai neviršija 20 procentų įmonės vidutinės apyvartos per pastaruosius 3 metus, įskaitant ir einamuosius metus; elektros energija, jeigu jos gamybą sąlygoja kita veikla, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir į viešąjį tinklą tiekiama tik siekiant ekonomiškumo, o tiekimo kiekiai neviršija 30 procentų įmonės vidutinės apyvartos per pastaruosius 3 metus, įskaitant ir einamuosius metus; geriamasis vanduo, jeigu jo gamyba reikalinga kitai veiklai, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, o tiekimo į viešąjį tinklą kiekiai priklauso nuo sunaudojimo savo tikslams kiekio ir neviršija 30 procentų įmonės vidutinio geriamojo vandens gamybos kiekio per pastaruosius 3 metus, įskaitant ir einamuosius metus. 56 straipsnis. Pirkimų vandentvarkos, energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje principai
274. Perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje, pirkimai, nurodyti šio Įstatymo 55 straipsnyje, kurių vertė yra ne mažesnė už šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytą tarptautinio pirkimo vertės ribą, atliekami vadovaujantis šio skyriaus nuostatomis, taip pat šio Įstatymo I ir II skyrių nuostatomis, kiek jos neprieštarauja šio skyriaus nuostatoms.
275. Atlikdama pirkimus vandentvarkos, energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje, perkančioji organizacija privalo laikytis pirkimų principų, nustatytų šio Įstatymo 4 straipsnyje, ir laikytis konfidencialumo reikalavimų, nustatytų šio Įstatymo 5 straipsnyje. 57 straipsnis. Perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje, pirkimo būdai
276. Perkančioji organizacija pirkimus gali atlikti atviro, riboto konkursų, skelbiamų ir neskelbiamų derybų būdu.
277. Perkančioji organizacija pirkimą atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu gali vykdyti visais atvejais.
278. Pirkimas neskelbiamų derybų būdu gali būti vykdomas, kai yra sąlygos, nustatytos šio Įstatymo 58 straipsnyje.
279. Projekto konkursas gali būti vykdomas, kai yra sąlygos, nustatytos šio Įstatymo 52 straipsnyje. 58 straipsnis. Pirkimo neskelbiamų derybų būdu sąlygos
280. Neskelbiamų derybų būdų prekės, paslaugos ar darbai gali būti perkami esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) jeigu atvirame, ribotame konkurse ar skelbiamose derybose nebuvo pateikta nė vienos paraiškos arba nė vieno pasiūlymo arba nebuvo nė vieno keliamus reikalavimus atitinkančio pasiūlymo, arba nė vienas dalyvis neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos; 2) jeigu perkamos prekės, paslaugos ar darbai reikalingi tik mokslo, eksperimentų, studijų, mokslinio ar techninio tobulinimo tikslais, jeigu nesiekiama gauti pelno arba padengti mokslo, eksperimentavimo, studijų, mokslinio ar techninio tobulinimo išlaidų, su sąlyga, kad toks pirkimas neribos konkurencijos vėlesniuose tokiuose pirkimuose; 3) jeigu dėl techninių ar meninių priežasčių prekes, paslaugas ar darbus gali patiekti (atlikti) tik konkretus tiekėjas arba tiekėjas, kuris turi išimtines teises gaminti (tiekti, atlikti) šias prekes, darbus arba paslaugas, ir nėra kitos alternatyvos; 4) jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame Įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos; 5) pirkimai atliekami pagal sudarytą preliminariąją sutartį.
281. Neskelbiamų derybų būdu prekės taip pat gali būti perkamos esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) jeigu perkančioji organizacija pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių ir nustatė, kad iš jo tikslinga pirkti papildomai, techniniu požiūriu derinant su jau turimomis prekėmis ir, jeigu ankstesnieji pirkimai buvo efektyvūs, iš esmės nesikeičia prekių kainos ir kitos sąlygos, o alternatyvūs pirkimai dėl techninio nesuderinamumo su ankstesniaisiais būtų nepriimtini, nes perkančioji organizacija, įsigijusi skirtingų techninių charakteristikų prekių, negalėtų naudotis anksčiau pirktomis prekėmis ar patirtų didelių nuostolių; 2) jeigu prekių biržoje perkamos kotiruojamos prekės; 3) jeigu yra trumpalaikės sąlygos, leidžiančios reikalingas prekes įsigyti už daug mažesnę negu rinkos kainą; 4) jeigu ypač palankiomis sąlygomis perkama iš bankrutuojančių, likviduojamų, restruktūrizuojamų ar sustabdžiusių veiklą ūkio subjektų.
282. Neskelbiamų derybų būdu paslaugos taip pat gali būti perkamos po projekto konkurso iš konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai.
283. Neskelbiamų derybų būdu paslaugos ir darbai taip pat gali būti perkami, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į anksčiau sudarytą pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pagrindinės pirkimo sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, arba kuriuos nors ir galima atskirti nuo pagrindinės pirkimo sutarties, tačiau jie yra būtini pagrindinei pirkimo sutarčiai vykdyti jos vėlesniuose