LIETUVOS RESPUBLIKOS Į S T A T Y M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO 1994 m. lapkričio 8 d. Nr. I-636 Vilnius I. Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (Žin., 1964, Nr. 19-139; 1966, Nr. 33-238; 1967, Nr. 36-349; 1968, Nr. 9-64; 1972, Nr. 21-161; 1973, Nr. 31-275; 1975, Nr. 9-72; 1977, Nr. 30-396; 1981, Nr. 16-183, Nr. 21-268, Nr. 28-331; 1982, Nr. 12-100, Nr. 14-128; 1983, Nr. 18-198; 1984, Nr. 34-390; 1985, Nr. 7-61, Nr. 8-73; 1986, Nr. 4-32, Nr. 36-379; 1987, Nr. 36-429; 1988, Nr. 4-29, Nr. 17-160; 1989, Nr. 27-330; 1991, Nr. 33-891; 1993, Nr. 6-113, Nr. 54-1051, Nr. 62-1168; 1994, Nr. 51-949, Nr. 58-1131, 1134): 1. 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Civilinio proceso įstatymai Civilinių bylų proceso tvarką visuose Lietuvos Respublikos teismuose nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Civilinio proceso įstatymai nustato tvarką, kuria nagrinėjamos bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių, šeimos, darbo, finansų, bankroto teisinių santykių, ir bylos, kylančios iš konstitucinių, administracinių teisinių santykių, bei ypatingosios teisenos bylos. Bylos, kylančios iš konstitucinių, administracinių teisinių santykių, bei ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal bendrąsias proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Jeigu yra šio kodekso normų ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų prieštaravimas, teismas turi vadovautis Civilinio proceso kodekso normomis.“ 2. 2 straipsnį pripažinti netekusiu galios. 3. 5 ir 6 straipsnius išdėstyti taip: „5 straipsnis. Civilinės bylos iškėlimas teisme Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą: 1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą; 2) pagal prokuroro, valstybinio valdymo institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų bei fizinių asmenų pareiškimą – tais atvejais, kada pagal įstatymus jie gali kreiptis į teismą, kad būtų apgintos valstybės ir kitų asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Ieškininės teisenos bylose paduodami ieškininiai pareiškimai, bylose, kylančiose iš konstitucinių ir administracinių teisinių santykių – skundai, o ypatingosios teisenos bylose – pareiškimai, prašymai, skundai. 6 straipsnis.         Teisingumą vykdo tik teismai, vadovaudamiesi asmenų lygybe prieš įstatymą ir teismą Teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismai, vadovaudamiesi visų asmenų lygybe prieš įstatymą ir teismą, nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.“ 4. 7 straipsnį pripažinti netekusiu galios. 5. 8, 9 ir 10 straipsnius išdėstyti taip: „8 straipsnis. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas Vykdydami teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų. Teisėjai ir teismai sprendžia civilines bylas, remdamiesi įstatymais ir tokiomis sąlygomis, kurios nesudaro galimybių teisėjus veikti iš šalies. Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar fizinių asmenų kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymų numatytą atsakomybę. Mitingai, piketai bei kitokie veiksmai arčiau negu 75 metrai iki teismo ir teisme, kuriais siekiama paveikti teisėją ar teismą, yra kišimasis į teisėjo arba teismo veiklą ir draudžiami. Kai kišamasi į teisingumą vykdančių teismo ar teisėjo veiklą, teismas ar teisėjas turi reaguoti įstatymų nustatyta tvarka. 9 straipsnis. Proceso kalba Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta lietuvių kalba. Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti teismo veiksmuose per vertėją. Ši teisė taip pat garantuojama asmenims, nepakankamai mokantiems lietuvių kalbą ir pageidaujantiems kalbėti teismo procese gimtąja kalba ar kalba, kurią jie moka. Už vertėjo paslaugas atlyginama iš valstybės biudžeto. 10 straipsnis. Teisminio nagrinėjimo viešumas Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, profesinę ar komercinę paslaptį. Uždarame teismo posėdyje gali būti dalyvaujantys byloje asmenys, o reikiamais atvejais – ir liudytojai, ekspertai bei vertėjai. Uždarame teismo posėdyje byla nagrinėjama laikantis visų proceso taisyklių. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis visada paskelbiama viešai. Į teismo posėdžių salę neįleidžiami jaunesni kaip šešiolikos metų asmenys, jeigu jie nėra dalyvaujantys byloje asmenys arba liudytojai.“ 6. Papildyti Kodeksą 101 straipsniu: „101 straipsnis. Techninių priemonių naudojimas teisme Teismo posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti ir jiems tirti teismas gali naudoti bet kokias technines priemones. Dalyvaujantys byloje asmenys savo procesinėms funkcijoms įgyvendinti gali daryti garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti. Kitiems asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas technines priemones. Asmenims, pažeidusiems draudimą naudoti technines priemones teismo posėdžio metu, taikoma įstatymų numatyta atsakomybė.“ 7. 11, 12 ir 13 straipsnius išdėstyti taip: „11 straipsnis. Bylų sprendimas pagal galiojančius įstatymus Teismas privalo spręsti bylas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Respublikos Prezidento dekretais ir kitais galiojančiais teisės aktais. Teismas, vadovaudamasis įstatymais, taiko užsienio valstybių teisės normas. Teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Jeigu yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar teisės aktas atitinka Konstituciją. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Nustatęs, kad teisės aktas, nepriklausantis Konstitucinio Teismo kompetencijai, prieštarauja įstatymui ar kitam Lietuvos Respublikos Seimo aktui, Respublikos Prezidento aktui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu aktu vadovautis. Apie tokį aktą teismas atskirąja nutartimi turi pranešti institucijai ar pareigūnui, kurie pagal įstatymus kontroliuoja aktą priėmusios institucijos ar pareigūno veiklą. Jeigu nėra įstatymo, reguliuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reguliuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra – vadovaujasi bendraisiais Lietuvos Respublikos įstatymų pradmenimis ir jų prasme. Jeigu įstatymas ar ginčo šalių susitarimas numato, kad spręsti tam tikrus klausimus palikta teismui, teismas privalo šiuos klausimus spręsti, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais. 12 straipsnis. Teismų praktikos vienodumo formavimas Vienodą teismų praktiką taikant įstatymus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismai, taikydami įstatymus, turi atsižvelgti į Teisėjų senato aprobuotus teismų sprendimus, taip pat į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje skelbiamą Teisėjų senato aprobuotą metodinę medžiagą apie įstatymų taikymo praktiką. 13 straipsnis. Rungimosi principas teismo procese Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.“ 8. 14 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip: „Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis ir nutarimas yra privalomi visoms valstybės institucijoms ar pareigūnams, visiems fiziniams asmenims, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.“ 9. 15 ir 16 straipsnius išdėstyti taip: „15 straipsnis. Teisių ir pareigų išaiškinimas dalyvaujantiems byloje asmenims Teismas turi išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų teises. 16 straipsnis. Teismo sudėtis Apylinkių teismuose teisėjas civilines bylas nagrinėja vienas. Nagrinėdamas civilines bylas, jis veikia apylinkės teismo vardu. Apygardų teismuose civilines bylas, išskyrus šio kodekso 1361 straipsnyje nurodytąsias, nagrinėja vienas teisėjas. Nagrinėdamas civilines bylas, jis veikia apygardos teismo vardu. Kitas civilines bylas apygardų teismuose, o Lietuvos apeliaciniame teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme – ir dėl kasacinės bylos iškėlimo nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Kolegijos sudėtį sudaro ir jos pirmininką skiria atitinkamo teismo ar jo skyriaus pirmininkas. Klausimus, kuriuos teisėjas turi teisę išspręsti vienas, taip pat gali spręsti teisėjų kolegija.“ 10. Iš 17 straipsnio antrosios dalies išbraukti žodžius „ar liaudies tarėjas“. 11. Iš 18 straipsnio išbraukti žodžius „liaudies tarėjas“, „prokuroras“. 12. Iš 19 straipsnio pavadinimo ir paties straipsnio išbraukti žodžius „ir liaudies tarėjui“, „ir liaudies tarėjas“. 13. Iš 20 straipsnio pavadinimo ir paties straipsnio išbraukti žodžius „prokurorui“, „prokuroras“. 14. 21 straipsnį pripažinti netekusiu galios. 15. 22 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj skaičių „19-21“ įrašyti skaičius „19, 20“, o žodžius „liaudies tarėjas, prokuroras, visuomeninės organizacijos arba darbo kolektyvo atstovas“ išbraukti. 16. 23 straipsnio: 1) pirmosios dalies paskutinįjį sakinį išdėstyti taip: „Nušalinimo ir nusišalinimo klausimus teismas sprendžia pasitarimų kambaryje.“; 2) antrojoje dalyje išbraukti žodžius „ar liaudies tarėjų“; 3) trečiąją dalį išdėstyti taip: „Jeigu nušalinimas pareikštas dviems teisėjams ar visai teisėjų kolegijai, ar teisėjui, kuris bylas nagrinėja vienas, nušalinimo klausimą sprendžia visos sudėties bylą nagrinėjantis teismas balsų dauguma arba nagrinėjantis bylą teisėjas.“; 4) ketvirtojoje dalyje išbraukti žodžius „prokuroro, visuomeninės organizacijos ar darbo kolektyvo atstovo“. 17. 24 ir 25 straipsnius išdėstyti taip: „24 straipsnis. Pareiškimo dėl nušalinimo patenkinimo pasekmės Kai nušalintas ar nusišalino apylinkės teismo teisėjas, byla nagrinėjama tame pačiame teisme pirmininkaujant kitam teisėjui. Kai teisėjo pakeisti negalima, byla nusiunčiama apygardos teismui, kad šis perduotų ją nagrinėti į kitą apylinkės teismą. Kai nušalinamas ar nusišalino apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, jis pakeičiamas kitu teisėju. Kai nusišalino ar nušalinama visa kolegija, bylą nagrinėja to paties teismo kiti teisėjai. 25 straipsnis. Neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasacinės instancijos teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, priimtas jam dalyvaujant. Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą kasacinės instancijos ir pirmosios instancijos teisme. Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teisme. Teisėjo dalyvavimas kolegijoje, kuri iškėlė kasacinę bylą, netrukdo jam dalyvauti nagrinėjant tą bylą kasacinės instancijos teisme.“ 18. 26 straipsnio pirmąją ir antrąją dalis išdėstyti taip: „Teismams žinybingi visi ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, finansų, bankroto teisinių santykių, ir bylos, kylančios iš konstitucinių ir administracinių teisinių santykių. Teismams taip pat žinybingos bylos, numatytos šio kodekso 270 straipsnyje.“ 19. 27 straipsnį pripažinti netekusiu galios. 20. 28 straipsnyje po žodžių „trečiųjų teismui“ įrašyti žodį „(arbitražui)“, o žodžius „Jūrų arbitražo komisijai arba Arbitražo teismui prie TSRS prekybos ir pramonės rūmų“ išbraukti. 21. 29, 30 ir 32 straipsnius išdėstyti taip: „29 straipsnis. Teisminio žinybingumo prioritetas Jeigu sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni žinybingi teismui, o kiti – ne teismo institucijoms, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Jeigu yra abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo žinybingumo, ginčas nagrinėjamas teisme.“ „30 straipsnis. Dalyvaujantys byloje asmenys Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi: šalys, tretieji asmenys, šalių ir trečiųjų asmenų atstovai, taip pat prokuroras, valstybinio valdymo institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos bei atskiri fiziniai asmenys, dalyvaujantys byloje šio kodekso 55 straipsnyje nurodytais pagrindais. Prie dalyvaujančių byloje asmenų taip pat priskiriami pareiškėjai, suinteresuoti asmenys, valstybinio valdymo institucijos, pareigūnai, įmonės, įstaigos, organizacijos šio kodekso 257 ir 270 straipsniuose išvardytose bylose.“ „32 straipsnis. Civilinis procesinis teisnumas Galėjimas turėti civilines procesines teises ir pareigas (civilinis procesinis teisnumas) pripažįstamas lygiomis visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, tiek turinčioms juridinio asmens teises, tiek ir jų neturinčioms.“ 22. Iš 33 straipsnio trečiosios dalies išbraukti žodžius „kolūkinių ir“. 23. 34 straipsnį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Šalys Civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai asmenys, taip pat įmonės, įstaigos, organizacijos, tiek turinčios juridinio asmens teises, tiek ir jų neturinčios. Asmeniui, kurio interesais byla pradėta pagal prokuroro, valstybinio valdymo institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos ar fizinio asmens pareiškimą tais atvejais, kada pagal įstatymus kreipiamasi į teismą, kad būtų apgintos valstybės ir kitų asmenų teisės ir įstatymų saugomi interesai, teismas praneša apie pradėtą bylą. Tas asmuo dalyvauja byloje kaip ieškovas.“ 24. 37 straipsnio trečiąją dalį išdėstyti taip: „Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės.“ 25. Iš 39 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodžius „ar prokuroro“. 26. 40 straipsnį pripažinti netekusiu galios. 27. 47 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip: „Įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius jo tarnybinę padėtį ar įgalinimus.“ 28. 48 straipsnyje: 1) 2, 3, 5 ir 7 punktus išdėstyti taip: „2) įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojai – tų įmonių, įstaigų, organizacijų bylose; 3) profesinių sąjungų įgaliotiniai – savo narių bylose;“ „5) valstybinio valdymo institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų, kurioms įstatymai suteikia teisę ginti valstybės ir kitų asmenų teises ir interesus, įgaliotiniai;“ „7) kiti asmenys, pateikę įgaliotojo valią patvirtinančius dokumentus;“; 2) įrašyti antrąją dalį: „Neleisti atstovauti pagal pavedimą teismas gali tik tada, kai atstovas pagal įstatymus negali būti įgaliotojo atstovu arba kai atstovas pagal įstatymus negali būti atstovu.“ 29. 49 straipsnio penktąją ir šeštąją dalis išdėstyti taip: „Advokato arba advokato padėjėjo įgalinimai ir jų apimtis patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderyje. Šio kodekso 48 straipsnio pirmosios dalies 6 ir 7 punktuose nurodyti atstovo įgalinimai gali būti išreiškiami teisme žodiniu įgaliotojo pareiškimu, kuris turi būti įrašytas į teismo posėdžio protokolą, jei protokolas rašomas.“ 30. Iš 51 straipsnio išbraukti žodžius „draugiškajam teismui ar“, o po žodžių „trečiųjų teismui“ įrašyti žodį „(arbitražui)“. 31. 52 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip: „Atstovais pagal pavedimą teisme negali būti advokatai, jų padėjėjai, kurie pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą savo noru sustabdė profesinę veiklą, kuriems uždrausta profesinė veikla už šios veiklos pažeidimus arba kai jie išrinkti Lietuvos Respublikos Seimo nariais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.“ 32. 53 ir 54 straipsnius pripažinti netekusiais galios. 33. 55 straipsnio pavadinimą ir pirmąją dalį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Prokuroro, valstybinio valdymo institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų, fizinių asmenų, ginančių valstybės ir kitų asmenų teises, dalyvavimas procese Įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybinio valdymo institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintos valstybės ir kitų asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.“ 34. 56 straipsnio pavadinimą ir pirmąją dalį išdėstyti taip: „56 straipsnis.     Prokuroro, valstybinio valdymo institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų, ginančių valstybės ir kitų asmenų teises, procesinės teisės Prokuroras, valstybinio valdymo institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos ar fiziniai asmenys, kurie kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintos valstybės ir kitų asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus baigti bylą taikos sutartimi.“ 35. 57 straipsnį papildyti tokia trečiąja dalimi: „Įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, kino juostos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų.“ 36. 62 straipsnį išdėstyti taip: „62 straipsnis. Nuosprendžio privalomumas teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam civilines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų civilinių teisinių pasekmių.“ 37. Iš 65 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodžius „ir socialistine teisine sąmone“. 38. 68 straipsnio antrąją dalį papildyti 3 punktu: „3) dvasininkai apie aplinkybes, kurias jie sužinojo tikinčiojo išpažinties metu.“ 39. 75 straipsnio pirmojoje ir trečiojoje dalyse, 76 straipsnyje, 82 straipsnio pirmojoje ir trečiojoje dalyse ir 83 straipsnyje vietoj žodžių „valstybinių įmonių, įstaigų, organizacijų, kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų, kitų visuomeninių organizacijų“, „valstybinės įmonės, įstaigos, organizacijos, kolūkiai, kitokios kooperatinės organizacijos, jų susivienijimai, kitos visuomeninės organizacijos“ įrašyti atitinkamai žodžius „įmonių, įstaigų, organizacijų“, „įmonės, įstaigos, organizacijos“. 40. Iš 85 straipsnio paskutiniojo sakinio išbraukti žodį „valstybinėmis“. 41. Iš 87 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodžius „sutinkamai su šio kodekso 164 straipsnio 9 punktu“. 42. 96 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžių „valstybinės notarinės kontoros“ įrašyti žodžius „notarų biurai“. 43. Iš 100 straipsnio išbraukti žodžius „ir atskirasis protestas“. 44. 101 ir 102 straipsnius išdėstyti taip: „101 straipsnis. Teismo išlaidos Teismo išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. 102 straipsnis. Atleidimas nuo žyminio mokesčio Bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio atleidžiami: 1) ieškovai – bylose dėl grąžinimo į darbą, dėl atlyginimo už darbą išieškojimo ir kitų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių; 2) ieškovai ir pareiškėjai – bylose dėl alimentų išieškojimo; 3) ieškovai – už ieškinius dėl žalos, padarytos juos suluošinus ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat netekus maitintojo (jam mirus), atlyginimo; 4) ieškovai – už ieškinius dėl nusikaltimu padarytos materialinės žalos atlyginimo; 5) valstybinio socialinio draudimo įstaigos – už ieškinius dėl permokėtų pašalpų ir pensijų išieškojimo, taip pat socialinio draudimo įmokų išieškojimo iš nevalstybinių įmonių, įstaigų bei organizacijų ir už regresinius ieškinius dėl pensijų ir pašalpų, mokamų nukentėjusiajam, išieškojimo iš kaltų asmenų; 6) policija – už pareiškimus dėl skolininko paieškos išlaidų išieškojimo; 7) valstybinės mokesčių inspekcijos – už pareiškimus dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą išieškojimo ir už pareiškimus ypatingosios teisenos bylose; 8) Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentas – už ieškinius dėl neteisėtai gautų pajamų ir neteisėtai panaudotų dotacijų bei asignavimų išieškojimo į valstybės biudžetą; 9) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios organizacijos – už pareiškimus dėl nuostolių, padarytų teršiant aplinką, visų rūšių gyvūnijai ir augalijai, įskaitant mišką bei kraštovaizdį, be leidimų ir neracionaliai naudojant gamtos išteklius, išieškojimo; 10) prokurorai ir jų pavaduotojai, valstybinio valdymo institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų susivienijimai, fiziniai asmenys – už įstatymų nustatytais atvejais teismui pateikiamus pareiškimus dėl valstybės ir kitų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo; 11) šalys – ginčuose, susijusiuose su žalos, padarytos asmeniui neteisėtai jį nuteisus, ištrėmus, patraukus baudžiamojon atsakomybėn, suėmus kardomosios priemonės taikymo tvarka, paskyrus jam areštą ar pataisos darbus kaip administracinę nuobaudą, atlyginimu; 12) šalys – už apeliacinius skundus santuokos nutraukimo bylose, išskyrus sprendimo dalį dėl turto padalijimo, o atsakovai – dėl alimentų išieškojimo; 13) asmenys, pagal įstatymus atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, – už apeliacinius ir kasacinius skundus; 14) šalys – už atskiruosius skundus; 15) kainų ir kontrolės institucijos – už ieškinius dėl neteisėtai (pažeidus kainodaros tvarką) gautų pajamų; 16) savivaldybės – už ieškinius dėl lėšų išieškojimo į biudžetą; 17) Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcija – už ieškinius dėl žalos atlyginimo už istorijos ir kultūros paminklų žalojimą ar naikinimą; 18) šalys – už ieškinius dėl prarasto turto dėl politinių represijų; 19) butų fondą eksploatuojančios savivaldybių ir kitos valstybinį butų fondą valdančios organizacijos – už pareiškimus išieškant buto nuomos mokesčio ir mokesčio už komunalines paslaugas įsiskolinimą; 20) Lietuvos Respublikos įmonių rejestro tvarkytojas, įgaliotos vidaus reikalų įstaigos – bylose dėl baudų už pasikeitusių įmonės registravimo duomenų ir dokumentų nepateikimą skyrimo, už įmonių dokumentų įforminimo pažeidimus bei bylose dėl įregistruotos, bet neveikiančios įmonės likvidavimo; 21) Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, Finansų ministerija, savivaldybių tarybos ir jų padaliniai – bylose, kai jie gina valstybės, Seimo, Vyriausybės ar savivaldybių interesus; 22) miškų urėdijos, nacionaliniai parkai – už pareiškimus dėl žalos, padarytos miško pažaidomis visuose Lietuvos Respublikos miškuose, bei žalos medžioklės ūkiui išieškojimo; 23) nacionaliniai ir regioniniai parkai – už pareiškimus dėl žalos, padarytos gamtos ir kultūros objektams, išieškojimo; 24) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija – už ieškinius, apeliacinius ir kasacinius skundus; 25) muitinės įstaigos – bylose dėl muitų ir kitų muitinės kompetencijai priskirtų įmokų į valstybės biudžetą išieškojimo ir už pareiškimus ypatingosios teisenos bylose; 26) Seimo kontrolieriai – už ieškinius, kai siūlo atleisti iš pareigų pareigūnus; 27) Vyriausybės atstovai už skundus teismams dėl savivaldybių aktų ir pareigūnų veiksmų. Teismas ar teisėjas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens padėtį, turi teisę visiškai ar iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio.“ 45. 104 straipsnyje: 1) pavadinimą išdėstyti taip: „104 straipsnis. Žyminio mokesčio dydis“; 2) pirmojoje dalyje vietoj žodžio „valstybiniu“ įrašyti žodį „žyminiu“; 3) antrąją ir trečiąją dalis išdėstyti taip: „Už apeliacinius skundus dėl teismo sprendimų mokami žyminiai mokesčiai 50 procentų tarifo, apmokėtino paduodant ieškininį pareiškimą (pareiškimą ar skundą ypatingosios teisenos bylose), o turtiniuose ginčuose – apskaičiuoto pagal ginčijamą sumą. Už kasacinius skundus žyminis mokestis imamas: 1) bylose, kurios nebuvo nagrinėjamos apeliacine tvarka, – tokio pat dydžio kaip ir už apeliacinius skundus; 2) bylose, kurios buvo nagrinėjamos apeliacine tvarka, taip pat už kasacinius skundus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių – pusė sumos, nurodytos šio straipsnio antrojoje dalyje, o turtiniuose ginčuose – apskaičiuotos pagal ginčijamą sumą.“; 4) po trečiosios dalies įrašyti tokią dalį: „Teismai teismo išlaidų ir sprendimų vykdymo bei teismo baudų tarifus indeksuoja, taikydami ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu šis didesnis negu 1.1.“; 5) ketvirtąją dalį laikyti penktąja dalimi ir joje vietoj žodžio „valstybinis“ įrašyti žodį „žyminis“. 46. 105 straipsnio pirmosios dalies 9 punktą išdėstyti taip: „9) bylose dėl nuosavybės teisių į pastatus – pagal pastato vertę, bet ne mažiau kaip pagal inventorizacinį jo įkainojimą;“. 47. 106 straipsnio pavadinime ir pirmojoje dalyje vietoj žodžių „valstybinio“ įrašyti žodžius „žyminio“. 48. 107 straipsnį išdėstyti taip: „107 straipsnis. Žyminio mokesčio grąžinimas Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami: 1) kai sumokėta daugiau mokesčio negu reikia pagal įstatymą; 2) kai atsisakoma priimti ieškininį pareiškimą, prašymą bei skundą arba jie grąžinami be sprendimo; 3) bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme arba kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio neteisminio sprendimo tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti; 4) ieškinį palikus nenagrinėtą, kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio neteisminio sprendimo tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, taip pat kai ieškinį pareiškė neveiksnus asmuo. Žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi, jeigu pareiškimas paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią priimta teisėjo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą ar jį grąžinti, taip pat teismo nutartis nutraukti bylą ar pareiškimą palikti nenagrinėtą. Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis, tai šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos.“ 49. Iš 1111 straipsnio išbraukti žodį „Valstybiniame“. 50. 112 straipsnio: 1) ketvirtojoje dalyje vietoj žodžių „valstybiniam“, „kasacinius ir priežiūrinius“ įrašyti atitinkamai žodžius „žyminiam“, „apeliacinius ir kasacinius“; 2) penktąją dalį išdėstyti taip: „Jeigu apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia sprendimą arba priima naują sprendimą, tai jis atitinkamai pakeičia teismo išlaidų paskirstymą.“ 51. 113 straipsnyje po žodžių „advokato“ įrašyti žodžius „ar advokato padėjėjo ir kito atstovo“, o trečiojoje dalyje išbraukti žodžius „juridinės konsultacijos naudai arba“. 52. 115 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžių „valstybinio valdymo organai, profesinės sąjungos, valstybinės įmonės, įstaigos, organizacijos, kolūkiai, kitokios kooperatinės organizacijos, jų susivienijimai, kitos visuomeninės organizacijos ar atskiri piliečiai“, „valstybinį“ įrašyti atitinkamai žodžius „valstybinio valdymo institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos bei fiziniai asmenys“, „žyminį“. 53. 116 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „taip pat valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, valstybinių įmonių, įstaigų, organizacijų, kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų, kitų visuomeninių organizacijų ir atskirų piliečių“ įrašyti žodžius „valstybinio valdymo institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų bei fizinių asmenų“. 54. 117 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžio „valstybinis“ įrašyti žodį „žyminis“. 55. Iš 118 straipsnio išbraukti žodžius „ir atskirasis protestas“. 56. 119 straipsnio: 1) pavadinime ir pirmojoje dalyje vietoj žodžių „Teisminių“, „Teismines“ įrašyti žodžius „Teismo“; 2) antrojoje dalyje vietoj žodžių „valstybinių įmonių, įstaigų, organizacijų, kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų, kitų visuomeninių organizacijų pareigūnams“ įrašyti žodžius „įmonių, įstaigų, organizacijų pareigūnams“. 57. Iš 120 straipsnio antrosios dalies išbraukti žodžius „ir atskirasis protestas“, o iš 1202 straipsnio antrosios dalies - žodžius „ar atskirasis protestas“. 58. 121 straipsnio: 1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „Civilinės bylos teisminiam nagrinėjimui turi būti paruoštos“ įrašyti žodžius „Pasiruošimas civilinių bylų teisminiam nagrinėjimui turi būti baigtas“; 2) antrojoje ir trečiojoje dalyse vietoj žodžių „nuo bylų paruošimo teisminiam nagrinėjimui pabaigimo dienos“ įrašyti žodžius „nuo pasiruošimo civilinių bylų teisminiam nagrinėjimui baigimo dienos“. 59. Iš 127 straipsnio ketvirtosios dalies išbraukti žodžius „ir atskirasis protestas“. 60. 128 straipsnį papildyti ketvirtąja dalimi: „Jeigu atsakovo gyvenamoji ar darbo vieta nežinoma arba tapo nežinoma kito dalyvaujančio byloje asmens gyvenamoji ar darbo vieta, teismas dalyvaujančių byloje asmenų (asmens) prašymu ir sąskaita gali paskelbti vietiniame laikraštyje apie paskirtos bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Skelbimas turi būti išspausdintas ne vėliau kaip likus dvidešimčiai dienų iki bylos nagrinėjimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad dalyvaujantiems byloje asmenims yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Skelbimo išspausdinimo diena laikoma šaukimo minėtiems asmenims įteikimo diena.“ 61. 129 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip: „Kartu su šaukimu teisėjas nusiunčia atsakovui ieškininio pareiškimo nuorašą, o reikiamais atvejais – pridėtų prie pareiškimo dokumentų nuorašus ir nustato terminą, per kurį atsakovas raštu privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į ieškinį ir pateikti tiek atsiliepimo nuorašų, kiek yra byloje ieškovų. Atsiliepime atsakovas nurodo, ar sutinka, ar ne su pareikštu ieškiniu, taip pat ar dalyvaus bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Jeigu atsakovas per teisėjo nustatytą terminą raštu nepateikia savo atsiliepimo į ieškinį, nepraneša apie tai, kad neatvyks, ir neatvyksta į teismo posėdį, teismas nagrinėja bylą jam nedalyvaujant. Jei yra laiko, teisėjas nusiunčia ieškovui gautą atsakovo rašytinio atsiliepimo į ieškinį nuorašą.“ 62. 131 straipsnio: 1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „valstybinei įmonei, įstaigai, organizacijai, kolūkiui, kitokiai kooperatinei organizacijai, jų susivienijimui, kitai visuomeninei organizacijai“ įrašyti žodžius „įmonei, įstaigai, organizacijai“; 2) antrojoje dalyje vietoj žodžių „apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui“ įrašyti žodžius „apylinkės (valsčiaus) viršaičiui“, o trečiojoje dalyje vietoj žodžių apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas“ – žodžius „apylinkės (valsčiaus) viršaitis“. 63. 134 straipsnio: 1) pirmojoje dalyje vietoj žodžio „miliciją“ įrašyti žodį „policiją“; 2) antrąją dalį išdėstyti taip: „Jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta kitų kategorijų bylose, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką, jei ieškovas įrodo, kad jis ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti.“ 64. 135 ir 136 straipsnius išdėstyti taip: „135 straipsnis. Civilinės bylos, teismingos apylinkės teismui Žinybingas teismams civilines bylas nagrinėja apylinkės teismas, išskyrus bylas, nurodytas šio kodekso 136, 1361 ir 1362 straipsniuose. 136 straipsnis. Civilinės bylos, teismingos apygardos teismams Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas: 1) kurių šalys yra juridiniai asmenys, išskyrus bylas, nurodytas šio kodekso 1362 straipsnyje; 2) Seimo kontrolierių siūlymus atleisti iš pareigų valstybės ir savivaldybės pareigūnus, išskyrus teisėjus, dėl jų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo; 3) pagal savivaldybių tarybų ieškinius dėl jų teisių pažeidimo; 4) kurių viena iš šalių yra užsienio valstybė, užsienio valstybės juridiniai asmenys; 5) dėl žalos, nuostolio ar kitų turtinių reikalavimų užsienio valstybės fiziniams ar juridiniams asmenims, jei jos teismingos Lietuvos Respublikos teismams; 6) dėl įmonių bankroto; 7) kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus turi nagrinėti apygardos teismai kaip pirmoji instancija.“ 65. Papildyti Kodeksą 1361 ir 1362 straipsniais: „1361 straipsnis. Civilinės bylos, teismingos tik Vilniaus apygardos teismui Tik Vilniaus apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme, trijų teisėjų kolegija nagrinėja civilines bylas: 1) pagal skundus dėl atsisakymo įregistruoti politinę partiją Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams; 2) pagal iniciatyvinės grupės skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo atmesti reikalavimą paskelbti referendumą; 3) pagal politinių partijų, kitų politinių ar visuomeninių organizacijų įgaliotinių skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, priimtų nagrinėjant skundus dėl miestų, rajonų referendumų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos; 4) pagal skundus dėl Respublikos Prezidento rinkimų komisijos sprendimo atsisakyti išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapus asmeniui, iškeltam ar išsikėlusiam kandidatu į Respublikos Prezidentus; 5) pagal skundus dėl Respublikos Prezidento rinkimų komisijos atsisakymo įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus; 6) dėl išradimų patentavimo ir naudojimo, nurodytus Lietuvos Respublikos patentų įstatyme; 7) pagal užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, taip pat pagal Lietuvos Respublikos piliečių prašymus įvaikinti užsienio valstybės pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje; 8) pagal politinių partijų ir politinių organizacijų, kandidatų į Seimo narius, jų įgaliotinių bei stebėtojų skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos nagrinėjant skundus dėl apygardos rinkimų komisijos sprendimų, renkant Lietuvos Respublikos Seimą; 9) pagal skundus dėl Seimo nario pažymėjimo neįteikimo; 10) pagal politinių partijų ir politinių organizacijų, iškėlusių kandidatą į Respublikos Prezidentus, bei kandidatų patikėtinių skundus dėl Respublikos Prezidento rinkimų komisijos sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos; 11) pagal politinių partijų ir politinių organizacijų, iškėlusių kandidatus į Respublikos Prezidentus, bei kandidatų patikėtinių skundus dėl Respublikos Prezidento rinkimų komisijos sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui; 12) pagal politinių partijų, politinių ar visuomeninių organizacijų atstovų prie rinkimų komisijos, rinkimų į savivaldybių tarybas stebėtojų ir rinkėjų skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, priimtų nagrinėjant skundus dėl apygardos rinkimų komisijos sprendimų, kurie priimti iki balsavimo pabaigos; 13) pagal rinkimuose į savivaldybių tarybas dalyvavusios kandidatų sąrašus iškėlusios organizacijos skundus dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais arba dėl neteisingo rinkimų rezultatų nustatymo; 14) dėl Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų įstatyme numatytų ginčų: dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimų atsisakyti įregistruoti ženklą ir išduoti ženklo liudijimą, dėl ženklo registracijos ir išduoto liudijimo pripažinti negaliojančiu, dėl ženklo registracijos panaikinimo, dėl ženklo savininko teisių gynimo; 15) kitas civilines bylas, kurias pagal galiojančius įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti tik Vilniaus apygardos teismas, taip pat bylas, kurios iki Teismų įstatymo įsigaliojimo buvo teismingos Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Vilniaus apygardos teismas yra apeliacinė instancija ir kasacinė instancija Lietuvos Respublikos ūkinio teismo sprendimams. 1362 straipsnis. Bylos, teismingos Lietuvos Respublikos ūkiniam teismui Lietuvos Respublikos ūkinis teismas nagrinėja civilines bylas dėl Lietuvos Respublikos ūkio subjektų ginčų, kylančių iš ūkinės komercinės veiklos. Šis teismas taip pat gali nagrinėti ginčus, kurių viena šalis yra užsienio juridinis asmuo, jei yra Lietuvos Respublikos susitarimas su užsienio valstybe dėl teisinio bendradarbiavimo ir užsienio valstybės bei Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys sutinka.“ 66. 138 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžių „TSR Sąjungoje“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikoje“. 67. 139 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip: „Ieškiniai dėl nuosavybės teisių į žemę, pastatus ar kitą nekilnojamąjį turtą, dėl naudojimosi žeme, pastatais ar kitu nekilnojamuoju turtu, dėl turto arešto panaikinimo teismingi turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.“ 68. 142 straipsnio trečiąją dalį išdėstyti taip: „Šiame straipsnyje nurodytais atvejais, išskyrus antrosios dalies 5 punkte nurodytąjį, byla iš vieno teismo kitam teismui perduodama tada, kai įsiteisėja tuo klausimu priimta teismo nutartis.“ 69. 143 straipsnį pripažinti netekusiu galios. 70. 145 straipsnį išdėstyti taip: „145 straipsnis. Bylos perdavimas užsienio valstybės teismui Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties pagrindu ir tvarka civilinė byla gali būti perduodama nagrinėti užsienio valstybės teismui.“ 71. 146 straipsnio: 1) antrojoje dalyje po 3 punkto įrašyti tokį 4 punktą: „4) kitų dalyvaujančių byloje asmenų, kurių teisės ir pareigos susijusios su ieškovo reikalavimu, pavadinimas, gyvenamoji vieta arba, jei tai yra juridiniai asmenys, jų organo buvimo vieta;“; 2) antrosios dalies 4, 5, 6 ir 7 punktus laikyti atitinkamai 5, 6, 7 ir 8 punktais; 3) ketvirtąją dalį pripažinti netekusia galios, o penktąją dalį laikyti ketvirtąja dalimi. 72. 147 straipsnį pripažinti netekusiu galios. 73. 148 straipsnyje: 1) pavadinimą išdėstyti taip: „148 straipsnis. Ieškininio pareiškimo priedai“; 2) įrašyti tokią pirmąją dalį: „Prie ieškininio pareiškimo turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus.“; 3) pirmąją dalį laikyti antrąja dalimi. 74. 150 straipsnio: 1) pirmąją dalį išdėstyti taip: „Civilinės bylos pareiškimo priėmimo klausimą teisėjas išsprendžia priimdamas nutartį.“; 2) antrosios dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) jeigu pareiškimas nežinybingas teismams;“; 3) antrosios dalies 5 punktą pripažinti netekusiu galios, o 6, 7, 8 ir 9 punktus laikyti atitinkamai 5, 6, 7 ir 8 punktais; 4) trečiosios dalies paskutiniajame sakinyje po žodžio „nuorašas“ įrašyti žodžius „ne vėliau kaip per tris dienas“; 5) ketvirtojoje dalyje vietoj skaičių ir žodžio „7, 8 ir 9“ įrašyti skaičius ir žodį „6, 7 ir 8“; 6) penktojoje dalyje išbraukti žodžius „ir atskirasis protestas“. 75. 151 straipsnį išdėstyti taip: „151 straipsnis. Pareiškimo trūkumų šalinimas Jeigu ieškininis pareiškimas neatitinka šio kodekso 146 ir 148 straipsnių reikalavimų arba už jį nesumokėtas žyminis mokestis, arba neįmokėtos sumos, nurodytos šio kodekso 110 straipsnyje, teisėjas priima nutartį ir nustato ieškovui terminą trūkumams pašalinti. Jeigu ieškovas pagal teisėjo nurodymus ir jo nustatytu terminu pašalina trūkumus arba sumoka šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus mokesčius, pareiškimas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju pareiškimas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas ieškovui. Dėl teisėjo nutarties grąžinti pareiškimą gali būti duodamas atskirasis skundas.“ 76. 156 straipsnio antrąją dalį pripažinti netekusia galios, o trečiąją ir ketvirtąją dalis laikyti atitinkamai antrąja ir trečiąja dalimis. 77. 158 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžių „įnešti į teismo“ įrašyti žodžius „įmokėti į teismo antstolių kontoros“. 78. 161 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „tiek paties teismo iniciatyva, tiek ir prokuroro pareiškimu“ įrašyti žodžius „teismo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų prašymu“. 79. Iš 162 straipsnio pavadinimo išbraukti žodžius „ir užprotestavimas“, iš pirmosios dalies – žodžius „ir atskirasis protestas“, iš trečiosios ir ketvirtosios dalių – žodžius „ar atskirojo protesto“. 80. Iš 163 straipsnio antrosios dalies išbraukti žodžius „arba užprotestuoti“, „arba protestas“, „arba protestą“. 81. Tryliktąjį skirsnį pavadinti „PASIRUOŠIMAS CIVILINIŲ BYLŲ TEISMINIAM NAGRINĖJIMUI“. 82. 164, 165 ir 166 straipsnius išdėstyti taip: „164 straipsnis. Pasiruošimas civilinių bylų teisminiam nagrinėjimui Priėmęs pareiškimą, teisėjas: 1) reikiamais atvejais įpareigoja ieškovą pateikti įrodymus, nurodydamas įpareigojimo įvykdymo terminus; 2) ieškovo prašymu išreikalauja įrodymus, kurių ieškovas negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti; 3) išsiunčia atsakovui pareiškimo nuorašą ir nustato terminą, per kurį atsakovas privalo raštu pateikti teismui atsiliepimą; 4) nusprendžia dėl ekspertizės darymo; 5) neatidėliotinais atvejais, ieškovo prašomas, pranešęs dalyvaujantiems byloje asmenims, padaro vietos apžiūrą; 6) atlieka kitus veiksmus, kurie, jo manymu, reikalingi pasiruošiant nagrinėti bylą. 165 straipsnis.     Nutarčių, reikalingų pasiruošti bylos teisminiam nagrinėjimui, priėmimas Nutartis, reikalingas pasiruošti bylos teisminiam nagrinėjimui, teisėjas priima nepranešęs dalyvaujantiems byloje asmenims. 166 straipsnis. Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje Laikydamas, kad nėra kliūčių bylą nagrinėti, teisėjas priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Nutartyje nurodoma: 1) posėdžio laikas ir vieta; 2) pavedimas išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims; 3) pavedimas šaukti į teismo posėdį nutartyje išvardytus liudytojus, ekspertus, vertėjus ir kitus asmenis; 4) pavedimas išsiųsti atsakovams ar tretiesiems asmenims pareiškimo nuorašus ir kitus dokumentus; 5) duoda kitus pavedimus, užtikrinančius, kad byla būtų išnagrinėta laiku. Reikiamais atvejais teisėjas nutaria įtraukti į bylą asmenis, nurodytus šio kodekso 55 straipsnio antrojoje dalyje, išvadai duoti ir užtikrina, kad jiems apie tai būtų pranešta ir būtų nusiųsti pareiškimo ir kitų dokumentų nuorašai.“ 83. 168 straipsnį papildyti ketvirtąja dalimi: „Teismo posėdžio pertraukos metu teisėjas gali spręsti klausimus, susijusius su baudžiamojo proceso įstatymų numatytomis prievartos priemonėmis, ir spręsti kitus klausimus, nesusijusius su bylos nagrinėjimu.“ 84. 169 straipsnį pripažinti netekusiu galios. 85. 170 straipsnio: 1) pirmąją dalį išdėstyti taip: „Apylinkės teismo posėdyje pirmininkauja šio teismo pirmininkas, jo pavaduotojas ar teisėjas. Apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo posėdžiuose pirmininkauja atitinkamai apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, civilinių bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas kitas teisėjas.“; 2) trečiojoje dalyje vietoj žodžių „visa teismo sudėtis“ įrašyti žodį „teismas“. 86. 171 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžio „Teisėjams“ įrašyti žodį „Teismui“. 87. 172 straipsnio: 1) trečiąją dalį pripažinti netekusia galios, o ketvirtąją, penktąją ir šeštąją dalis laikyti atitinkamai trečiąja, ketvirtąja ir penktąja dalimis; 2) penktojoje dalyje vietoj žodžių „ketvirtojoje ir penktojoje“ įrašyti žodžius „trečiojoje ir ketvirtojoje“. 88. 175 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip: „Vertėjas įspėjamas, kad už žinomai neteisingą išvertimą jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Dėl to iš vertėjo paimamas rašytinis pasižadėjimas.“ 89. Iš 177 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodžius „prokuroru, visuomeninės organizacijos ar darbo kolektyvo atstovu“. 90. Iš 178 straipsnio išbraukti žodžius „ar draugiškąjį teismą“, o po žodžių „trečiųjų teismą“ įrašyti žodį „(arbitražą)“. 91. 179 straipsnį išdėstyti taip: „179 straipsnis. Eksperto įspėjimas Posėdžio pirmininkas išaiškina ekspertui jo teises bei pareigas ir įspėja, kad už žinomai melagingos išvados davimą jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Dėl to iš eksperto paimamas rašytinis pasižadėjimas.“ 92. Iš 180 straipsnio antrosios dalies ir 183 straipsnio išbraukti žodžius „ir prokuroro išvados“. 93. 182 straipsnio ketvirtąją dalį pripažinti netekusia galios. 94. 184 straipsnio ketvirtąją dalį išdėstyti taip: „Bylos nagrinėjimą atidėjus, naujas jos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių. Jeigu šalys pageidauja, naujas bylos nagrinėjimas gali būti pradėtas nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus byla buvo atidėta.“ 95. Iš 185 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodžius „ar liaudies tarėjo“. 96. 187 straipsnio pirmosios dalies antrąjį sakinį išdėstyti taip: „Prokuroras, valstybinio valdymo institucijos įgaliotinis ar fizinis asmuo, kurie kreipėsi į teismą, kad būtų apgintos valstybės ar kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai, duoda paaiškinimus pirmieji.“ 97. 190 straipsnyje iš pasižadėjimo išbraukti žodžius „pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 ir 190 straipsnius“. 98. 197 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „10 punkte“ įrašyti skaičių ir žodį „5 punkte“. 99. 198 straipsnį išdėstyti taip: „198 straipsnis.   Asmeninio piliečių susirašinėjimo, telegrafo pranešimų ir kitokio susižinojimo duomenų paskelbimas Asmeninis piliečių susirašinėjimas, telegrafo pranešimai ir kitokio asmeninio susižinojimo duomenys viešame teismo posėdyje gali būti paskelbti tik sutikus asmenims, kurių susižinojimas tai yra. Priešingu atveju tokių susižinojimų duomenys paskelbiami ir ištiriami neviešame teismo posėdyje.“ 100. 199 straipsnio ketvirtąją dalį išdėstyti taip: „Jeigu teismas padaro išvadą, kad dokumentas suklastotas, jis nelaiko to dokumento įrodymu ir reikiamais atvejais iškelia baudžiamąją bylą.“ 101. 200 straipsnio trečiojoje dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „10 punkte“ įrašyti skaičių ir žodį „5 punkte“. 102. Iš 201 straipsnio antrosios dalies išbraukti žodžius „taip pat atitinkamus specialistus, nesuinteresuotus bylos baigtimi“ ir iš trečiosios dalies – žodžius „ir specialistai“. 103. Papildyti Kodeksą 2031 straipsniu: „2031 straipsnis. Nuotraukų, kino juostų, vaizdo ir garso įrašų tyrimas Nuotraukos, kino juostos, vaizdo bei garso įrašai apžiūrimi, peržiūrimi ar perklausomi. Asmenys, kuriems parodyti ar paskelbti paminėti įrodymai, gali duoti paaiškinimus, daryti pareiškimus, atkreipti teismo dėmesį į bet kurias pastebėtas ar išgirstas aplinkybes. Visa tai įrašoma į teismo posėdžio protokolą.“ 104. 204 straipsnio pavadinime vietoj žodžių „Valstybinio valdymo organų“ įrašyti žodžius „Valstybinio valdymo institucijų“, o pačiame straipsnyje vietoj žodžių „Valstybinio valdymo organai“, „organų“ – atitinkamai žodžius „Valstybinio valdymo institucijos“, „institucijų“. 105. 205 straipsnį pripažinti netekusiu galios. 106. Iš 206 straipsnio trečiosios dalies išbraukti žodžius „bei prokuroro išvados“. 107. 207 straipsnio: 1) ketvirtąją dalį išdėstyti taip: „Prokuroras, valstybinio valdymo institucijų įgaliotiniai ar fiziniai asmenys, kurie kreipėsi į teismą šio kodekso 55 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka, pasisako teisminiuose ginčuose pirmieji.“; 2) penktojoje dalyje vietoj žodžių „valstybinio valdymo organų“ įrašyti žodžius „valstybinio valdymo institucijų“; 3) šeštąją dalį pripažinti netekusia galios. 108. 210 straipsnį pripažinti netekusiu galios. 109. Iš 211 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodžius „ar duodantis išvadą prokuroras“, o iš antrosios dalies – žodžius „ar prokuroro išvados“, „ir prokuroro išvados“. 110. Iš 212 straipsnio išbraukti žodžius „ir prokuroro išvados“, „priimti sprendimo“. 111. 213 straipsnį išdėstyti taip: „213 straipsnis. Sprendimo ar nutarties paskelbimas Pasitarimų kambaryje teismas priima sprendimą arba nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą, nutraukti bylą ar pareiškimą palikti nenagrinėtą. Priėmęs sprendimą ar nutartį, teismas grįžta į teismo posėdžio salę ir posėdžio pirmininkas ar kolegijos teisėjas paskelbia sprendimą ar nutartį. Visi esantieji posėdžio salėje sprendimą išklauso stovėdami. Paskelbus sprendimą arba nutartį nutraukti bylą ar palikti pareiškimą nenagrinėtą, posėdžio pirmininkas išaiškina sprendimo ar nutarties turinį, jo apskundimo tvarką ir terminą. Kartu paskelbiama, nuo kada dalyvavę byloje asmenys gali susipažinti su teismo posėdžio protokolu.“ 112. 220 straipsnio trečiojoje dalyje vietoj žodžio „kasacinį“ įrašyti žodį „apeliacinį“. 113. 221 straipsnio: 1) trečiąją dalį išdėstyti taip: „Jeigu byla, kurioje yra atskiroji nuomonė, nebuvo nagrinėjama apeliacine tvarka, tai, sprendimui įsiteisėjus, byla su atskirąja teisėjo nuomone nusiunčiama kasacinės instancijos teismui, kuris nusprendžia dėl kasacinės bylos iškėlimo.“; 2) ketvirtąją dalį pripažinti netekusia galios. 114. Iš 222 straipsnio pirmosios dalies 3 punkto išbraukti žodžius „prokuroras, jeigu jis dalyvavo procese“, „taip pat visuomeninių organizacijų ar darbo kolektyvų atstovai“. 115. 224 ir 225 straipsnius pripažinti netekusiais galios. 116. Iš 230 straipsnio trečiosios dalies išbraukti žodžius „ir atskirasis protestas“ 117. 231 straipsnio: 1) ketvirtąją dalį išdėstyti taip: „Papildomasis sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per dešimt dienų nuo jo priėmimo dienos.“; 2) penktojoje dalyje išbraukti žodžius „ir atskirasis protestas“. 118. Iš 232 straipsnio ketvirtosios dalies išbraukti žodžius“ ir atskirasis protestas“. 119. 233 straipsnio: 1) pirmąją dalį išdėstyti taip: „Apylinkės ir apygardos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Tuo atveju, kada paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o naujas apeliacinio teismo sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo priėmimo dienos.“; 2) ketvirtąją dalį išdėstyti taip: „Jeigu bylą pradėjo šio kodekso 5 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nurodyti asmenys, tai įsiteisėjęs sprendimas yra privalomas asmeniui, kurio interesais buvo pradėta byla.“ 120. 235 straipsnį išdėstyti taip: „235 straipsnis. Skubiai vykdytini sprendimai Teismas nukreipia skubiai vykdyti šiuos sprendimus: 1) dėl alimentų priteisimo; 2) dėl darbo užmokesčio priteisimo – sprendimo dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio; 3) dėl neteisėtai atleisto iš darbo ar perkelto į kitą darbą darbuotojo grąžinimo į darbą; 4) dėl savalaikiškai iškeldintų iš gyvenamųjų patalpų asmenų įkeldinimo.“ 121. Iš 236 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto išbraukti žodžius „ir racionalizacinio pasiūlymo autoriui – už naudojimąsi jo pasiūlymu“ ir iš ketvirtosios dalies – žodžius „ir atskirasis protestas“ bei „ar užprotestavimas“. 122. Iš 238 straipsnio trečiosios dalies išbraukti žodžius „ir atskirasis protestas“. 123. 239 straipsnyje: 1) 3 punktą išdėstyti taip: „3) kai ieškovas ar atsakovas yra veikiančiame Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų dalinyje;“; 2) įrašyti 5 punktą: „5) kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad jam iškelta bankroto byla. Šiuo atveju sustabdytoji byla perduodama bankroto bylą iškėlusiam teismui, kuris gali ją atnaujinti ir prijungti prie bankroto bylos.“ 124. 240 straipsnio: 1) pirmosios dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) kada teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją;“; 2) antrąją dalį išdėstyti taip: „Dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas.“ 125. 241 straipsnio 2 ir 4 punktus išdėstyti taip: „2) šio kodekso 239 straipsnio 3 punkte numatytais atvejais – iki šalis baigs būti veikiančiame ginkluotųjų pajėgų dalinyje;“ „4) šio kodekso 240 straipsnyje numatytais atvejais – atitinkamai iki Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą, iki šalis baigs tarnybinę komandiruotę, iki šalis pasveiks, iki bus surastas atsakovas ar iki bus atlikta ekspertizė.“ 126. 243 straipsnio: 1) 1 punktą išdėstyti taip: „1) jeigu byla nežinybinga teismui;“; 2) 6 punktą pripažinti netekusiu galios, o 7 ir 8 punktus laikyti atitinkamai 6 ir 7 punktais. 127. 244 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžio „organų“ įrašyti žodį „institucijų“ ir iš antrosios dalies bei 246 straipsnio trečiosios dalies išbraukti žodžius „ir atskirasis protestas“. 128. 250 straipsnį išdėstyti taip: „250 straipsnis. Teismo atskirosios nutartys Jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, įmonės, įstaigos, organizacijos bei piliečiai pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją valdžios ar valdymo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams informuodamas apie tai.“ 129. 253 straipsnio antrosios dalies: 1) 3 punktą išdėstyti taip: „3) teismo, nagrinėjančio bylą ar atliekančio atskirąjį procesinį veiksmą, pavadinimas, teismo sudėtis, teismo posėdžio sekretorius, šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų, liudytojų, ekspertų bei vertėjų vardai ir pavardės;“; 2) 11 punktą pripažinti netekusiu galios, o 12, 13 ir 14 punktus laikyti atitinkamai 11, 12 ir 13 punktais; 3) 11 punkte išbraukti žodžius „ir prokuroro išvada“. 130. 254, 255 ir 256 straipsnius išdėstyti taip: „254 straipsnis. Protokolo rašymas ir jo pasirašymas Protokolus rašo teismo posėdžių sekretorius pačiame teismo posėdyje arba kai atliekamas atskiras procesinis veiksmas ne posėdyje. Surašomas atskiras kiekvieno teismo posėdžio ar atskiro veiksmo ne posėdyje protokolas. Kiekvienas teismo posėdis, jeigu yra galimybių, stenografuojamas ar daromas jo garso įrašas. Stenograma pridedama prie teismo posėdžio protokolo, o garso įrašas laikomas byloje iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kad panaudotos šios priemonės, įrašoma protokole. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę prašyti, kad į protokolą būtų įrašytos aplinkybės, kurias jie laiko esminėmis bylai. Šis prašymas tenkinamas posėdžio pirmininkui pritarus, o kai byla nagrinėjama kolegialiai – teisėjų kolegijai pritarus. Protokolas turi būti baigtas rašyti ar spausdinti ir pasirašytas ne vėliau kaip rytojaus dieną po teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo pabaigos. Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius, įrašydami pasirašymo datas. Visi pakeitimai, pataisos, papildymai turi būti protokole aptarti. 255 straipsnis. Pastabos dėl protokolo Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su protokolu, teismo posėdžių stenogramomis, garso įrašais ir per tris dienas nuo protokolo pasirašymo dienos gali pareikšti rašytines pastabas dėl protokolo, nurodydami, kas neteisingai įrašyta į protokolą ir siūlymus, kaip turi būti įrašyta. 256 straipsnis. Pastabų dėl protokolo išnagrinėjimas Pastabas dėl protokolo išnagrinėja posėdžio pirmininkas ir, kai su pastabomis sutinka, raštiškai patvirtina, kad jos yra teisingos. Jeigu posėdžio pirmininkas nesutinka su pateiktomis pastabomis, tai: 1) kai bylą nagrinėjo ar atskirą procesinį veiksmą atliko teisėjų kolegija, pastabas nagrinėja tos pačios kolegijos teisėjai, o išimtiniais atvejais – du tos kolegijos teisėjai, išklausę pastabas pateikusiųjų nuomonę, jei šie kviesti atvyko. Atmetant pastabas turi būti priimta motyvuota nutartis; 2) kai bylą nagrinėjo ar atskirą procesinį veiksmą atliko vienas teisėjas ir su pastabomis nesutinka, jis pakviečia pateikusiuosius pastabas ir dėl pastabų priima motyvuotą nutartį. Visos pastabos dėl protokolo pridedamos prie bylos. Pastabos dėl protokolo turi būti išnagrinėtos per tris dienas nuo jų pateikimo dienos.“ 131. Antrojo skyriaus II dalį išdėstyti taip: „II. BYLŲ, KYLANČIŲ IŠ ADMINISTRACINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ, TEISENA Dvidešimt pirmasis skirsnis BENDRIEJI NUOSTATAI 257 straipsnis.     Teismo nagrinėjamos bylos, kylančios iš administracinių teisinių santykių Teismas nagrinėja bylas: 1) pagal skundus dėl rinkimų ir referendumo; 2) pagal skundus dėl administracinių nuobaudų paskyrimo; 3) pagal skundus dėl valstybinės valdžios ar valdymo institucijų bei pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, varžančių kitų asmenų teises. Teismas šiame skirsnyje nurodytos teisenos tvarka nagrinėja Vyriausybės atstovo skundus dėl savivaldybių aktų ir pareigūnų veiksmų ir kitas įstatymų priskirtas teismo kompetencijai bylas, kylančias iš administracinių teisinių santykių. 258 straipsnis. Bylų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarka Bylas, kylančias iš administracinių teisinių santykių, teismas nagrinėja pagal bendrąsias šio kodekso taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šis kodeksas bei kiti įstatymai. Dvidešimt antrasis skirsnis SKUNDAI DĖL RINKIMŲ AR DALYVAVIMO REFERENDUME TEISĖS ATSTATYMO 259 straipsnis.     Skundo dėl rinkimų ar dalyvavimo referendume teisės atstatymo padavimas Rinkėjas, politinės partijos, politinės ar visuomeninės organizacijos atstovas, nesutikdamas su apylinkės rinkimų komisijos sprendimu arba apylinkės referendumo komisijos sprendimu, priimtu pagal jo skundą dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali realizuoti savo teisės rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją), gali apylinkės rinkimų komisijos ar apylinkės referendumo komisijos sprendimą apskųsti apylinkės teismui per rinkimų arba Referendumo įstatymuose numatytus terminus. Jeigu kreipiamasi į teismą prieš tai nepateikus skundo apylinkės komisijai, teisėjas perduoda skundą atitinkamai komisijai ir apie tai praneša pareiškėjui. 260 straipsnis.     Skundo dėl rinkimų ar dalyvavimo referendume teisės atstatymo išnagrinėjimo terminai ir tvarka Skundas dėl rinkimų ar dalyvavimo referendume teisės atstatymo turi būti išnagrinėtas per rinkimų ar Referendumo įstatymuose numatytus terminus. Skundą nagrinėja teismas, pranešęs pareiškėjui ir apylinkės rinkimų ar referendumo komisijai. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti bylą. 261 straipsnis. Teismo sprendimas Teismo sprendimas pagal skundą dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali realizuoti savo teisės rinkti, dalyvauti referendume, įsiteisėja nuo paskelbimo. Šį sprendimą priėmus, jo nuorašai tuoj pat nusiunčiami apylinkės komisijai ir pareiškėjui. 262 straipsnis. Atsisakymas įregistruoti politinę partiją Seimo rinkimams Atsisakymas įregistruoti politinę partiją Seimo rinkimams gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, kuris skundą išnagrinėja per tris dienas. Šio teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo. Dvidešimt trečiasis skirsnis SKUNDAI DĖL RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ KOMISIJOS AR VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS SPRENDIMŲ 263 straipsnis.     Skundų dėl Respublikos Prezidento rinkimų komisijos ar Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų padavimas Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir terminais gali apskųsti Respublikos Prezidento rinkimų komisijos ar Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus. Skundai paduodami Vilniaus apygardos teismui. 264 straipsnis. Skundų išnagrinėjimo terminai ir tvarka Skundus dėl atitinkamų rinkimų ar referendumo komisijų sprendimų teismas išnagrinėja rinkimų ir Referendumo įstatymuose numatytais terminais. Skundą teismas nagrinėja, pranešęs pareiškėjui ir atitinkamai komisijai. Nurodytų asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti bylą. 265 straipsnis. Teismo sprendimas Teismo sprendimas pagal skundą dėl rinkimų ar referendumo komisijų sprendimų įsiteisėja nuo paskelbimo. Sprendimą priėmus, jo nuorašai tuoj pat nusiunčiami atitinkamai komisijai ir pareiškėjui. Dvidešimt ketvirtasis skirsnis SKUNDAI DĖL ADMINISTRACINIŲ NUOBAUDŲ PASKYRIMO 266 straipsnis.     Teismo nagrinėjamos bylos pagal skundus dėl administracinių nuobaudų paskyrimo Teismas nagrinėja bylas pagal skundus dėl administracinių nuobaudų paskyrimo įstatymų numatytais atvejais. 267 straipsnis. Skundo padavimas Administracinės nuobaudos paskyrimą gali apskųsti asmuo, kuriam ji paskirta, taip pat nukentėjusysis. Skundas gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos skundą padavusio asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Įstatymai gali numatyti ir kitokį apskundimo terminą. Skundas taip pat gali būti siunčiamas apyl …