Įstatymas dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo 1994 m. lapkričio 8 d. Nr. I-636 Vilnius I. Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos civ

LIETUVOS RESPUBLIKOS Į S T A T Y M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO 1994 m. lapkričio 8 d. Nr. I-636 Vilnius I. Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (Žin., 1964, Nr. 19-139; 1966, Nr. 33-238; 1967, Nr. 36-349; 1968, Nr. 9-64; 1972, Nr. 21-161; 1973, Nr. 31-275; 1975, Nr. 9-72; 1977, Nr. 30-396; 1981, Nr. 16-183, Nr. 21-268, Nr. 28-331; 1982, Nr. 12-100, Nr. 14-128; 1983, Nr. 18-198; 1984, Nr. 34-390; 1985, Nr. 7-61, Nr. 8-73; 1986, Nr. 4-32, Nr. 36-379; 1987, Nr. 36-429; 1988, Nr. 4-29, Nr. 17-160; 1989, Nr. 27-330; 1991, Nr. 33-891; 1993, Nr. 6-113, Nr. 54-1051, Nr. 62-1168; 1994, Nr. 51-949, Nr. 58-1131, 1134):

Civilinio proceso įstatymai nustato tvarką, kuria nagrinėjamos bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių, šeimos, darbo, finansų, bankroto teisinių santykių, ir bylos, kylančios iš konstitucinių, administracinių teisinių santykių, bei ypatingosios teisenos bylos. Bylos, kylančios iš konstitucinių, administracinių teisinių santykių, bei ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal bendrąsias proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Jeigu yra šio kodekso normų ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų prieštaravimas, teismas turi vadovautis Civilinio proceso kodekso normomis.“ 2. 2 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

Ieškininės teisenos bylose paduodami ieškininiai pareiškimai, bylose, kylančiose iš konstitucinių ir administracinių teisinių santykių – skundai, o ypatingosios teisenos bylose – pareiškimai, prašymai, skundai.

6 straipsnisTeisingumą vykdo tik teismai, vadovaudamiesi asmenų lygybe prieš įstatymą ir teismą

Teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismai, vadovaudamiesi visų asmenų lygybe prieš įstatymą ir teismą, nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.“ 4. 7 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar fizinių asmenų kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymų numatytą atsakomybę.

Mitingai, piketai bei kitokie veiksmai arčiau negu 75 metrai iki teismo ir teisme, kuriais siekiama paveikti teisėją ar teismą, yra kišimasis į teisėjo arba teismo veiklą ir draudžiami.

Kai kišamasi į teisingumą vykdančių teismo ar teisėjo veiklą, teismas ar teisėjas turi reaguoti įstatymų nustatyta tvarka.

9 straipsnisProceso kalba

Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta lietuvių kalba.

Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti teismo veiksmuose per vertėją. Ši teisė taip pat garantuojama asmenims, nepakankamai mokantiems lietuvių kalbą ir pageidaujantiems kalbėti teismo procese gimtąja kalba ar kalba, kurią jie moka.

Už vertėjo paslaugas atlyginama iš valstybės biudžeto.

10 straipsnisTeisminio nagrinėjimo viešumas

Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, profesinę ar komercinę paslaptį.

Uždarame teismo posėdyje gali būti dalyvaujantys byloje asmenys, o reikiamais atvejais – ir liudytojai, ekspertai bei vertėjai.

Uždarame teismo posėdyje byla nagrinėjama laikantis visų proceso taisyklių. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis visada paskelbiama viešai.

Į teismo posėdžių salę neįleidžiami jaunesni kaip šešiolikos metų asmenys, jeigu jie nėra dalyvaujantys byloje asmenys arba liudytojai.“ 6. Papildyti Kodeksą 101 straipsniu: „101 straipsnis. Techninių priemonių naudojimas teisme Teismo posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti ir jiems tirti teismas gali naudoti bet kokias technines priemones.

Dalyvaujantys byloje asmenys savo procesinėms funkcijoms įgyvendinti gali daryti garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti.

Kitiems asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas technines priemones.

Asmenims, pažeidusiems draudimą naudoti technines priemones teismo posėdžio metu, taikoma įstatymų numatyta atsakomybė.“ 7. 11, 12 ir 13 straipsnius išdėstyti taip: „11 straipsnis. Bylų sprendimas pagal galiojančius įstatymus Teismas privalo spręsti bylas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Respublikos Prezidento dekretais ir kitais galiojančiais teisės aktais.

Teismas, vadovaudamasis įstatymais, taiko užsienio valstybių teisės normas.

Teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Jeigu yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar teisės aktas atitinka Konstituciją. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą.

Nustatęs, kad teisės aktas, nepriklausantis Konstitucinio Teismo kompetencijai, prieštarauja įstatymui ar kitam Lietuvos Respublikos Seimo aktui, Respublikos Prezidento aktui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu aktu vadovautis. Apie tokį aktą teismas atskirąja nutartimi turi pranešti institucijai ar pareigūnui, kurie pagal įstatymus kontroliuoja aktą priėmusios institucijos ar pareigūno veiklą.

Jeigu nėra įstatymo, reguliuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reguliuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra – vadovaujasi bendraisiais Lietuvos Respublikos įstatymų pradmenimis ir jų prasme.

Jeigu įstatymas ar ginčo šalių susitarimas numato, kad spręsti tam tikrus klausimus palikta teismui, teismas privalo šiuos klausimus spręsti, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais.

12 straipsnisTeismų praktikos vienodumo formavimas

Vienodą teismų praktiką taikant įstatymus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Teismai, taikydami įstatymus, turi atsižvelgti į Teisėjų senato aprobuotus teismų sprendimus, taip pat į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje skelbiamą Teisėjų senato aprobuotą metodinę medžiagą apie įstatymų taikymo praktiką.

13 straipsnisRungimosi principas teismo procese

Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.“ 8. 14 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip: „Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis ir nutarimas yra privalomi visoms valstybės institucijoms ar pareigūnams, visiems fiziniams asmenims, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.“ 9. 15 ir 16 straipsnius išdėstyti taip: „15 straipsnis. Teisių ir pareigų išaiškinimas dalyvaujantiems byloje asmenims Teismas turi išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų teises.

16 straipsnisTeismo sudėtis

Apylinkių teismuose teisėjas civilines bylas nagrinėja vienas. Nagrinėdamas civilines bylas, jis veikia apylinkės teismo vardu.

Apygardų teismuose civilines bylas, išskyrus šio kodekso 1361 straipsnyje nurodytąsias, nagrinėja vienas teisėjas. Nagrinėdamas civilines bylas, jis veikia apygardos teismo vardu. Kitas civilines bylas apygardų teismuose, o Lietuvos apeliaciniame teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme – ir dėl kasacinės bylos iškėlimo nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Kolegijos sudėtį sudaro ir jos pirmininką skiria atitinkamo teismo ar jo skyriaus pirmininkas.

Klausimus, kuriuos teisėjas turi teisę išspręsti vienas, taip pat gali spręsti teisėjų kolegija.“ 10. Iš 17 straipsnio antrosios dalies išbraukti žodžius „ar liaudies tarėjas“.

Kai nušalinamas ar nusišalino apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, jis pakeičiamas kitu teisėju. Kai nusišalino ar nušalinama visa kolegija, bylą nagrinėja to paties teismo kiti teisėjai.

25 straipsnisNeleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas

Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasacinės instancijos teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, priimtas jam dalyvaujant.

Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą kasacinės instancijos ir pirmosios instancijos teisme.

Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teisme.

Teisėjo dalyvavimas kolegijoje, kuri iškėlė kasacinę bylą, netrukdo jam dalyvauti nagrinėjant tą bylą kasacinės instancijos teisme.“ 18. 26 straipsnio pirmąją ir antrąją dalis išdėstyti taip: „Teismams žinybingi visi ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, finansų, bankroto teisinių santykių, ir bylos, kylančios iš konstitucinių ir administracinių teisinių santykių.

Teismams taip pat žinybingos bylos, numatytos šio kodekso 270 straipsnyje.“ 19. 27 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

Jeigu yra abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo žinybingumo, ginčas nagrinėjamas teisme.“ „30 straipsnis. Dalyvaujantys byloje asmenys Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi: šalys, tretieji asmenys, šalių ir trečiųjų asmenų atstovai, taip pat prokuroras, valstybinio valdymo institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos bei atskiri fiziniai asmenys, dalyvaujantys byloje šio kodekso 55 straipsnyje nurodytais pagrindais.

Prie dalyvaujančių byloje asmenų taip pat priskiriami pareiškėjai, suinteresuoti asmenys, valstybinio valdymo institucijos, pareigūnai, įmonės, įstaigos, organizacijos šio kodekso 257 ir 270 straipsniuose išvardytose bylose.“ „32 straipsnis. Civilinis procesinis teisnumas Galėjimas turėti civilines procesines teises ir pareigas (civilinis procesinis teisnumas) pripažįstamas lygiomis visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, tiek turinčioms juridinio asmens teises, tiek ir jų neturinčioms.“ 22. Iš 33 straipsnio trečiosios dalies išbraukti žodžius „kolūkinių ir“.

Asmeniui, kurio interesais byla pradėta pagal prokuroro, valstybinio valdymo institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos ar fizinio asmens pareiškimą tais atvejais, kada pagal įstatymus kreipiamasi į teismą, kad būtų apgintos valstybės ir kitų asmenų teisės ir įstatymų saugomi interesai, teismas praneša apie pradėtą bylą. Tas asmuo dalyvauja byloje kaip ieškovas.“ 24. 37 straipsnio trečiąją dalį išdėstyti taip: „Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės.“ 25. Iš 39 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodžius „ar prokuroro“.

Šio kodekso 48 straipsnio pirmosios dalies 6 ir 7 punktuose nurodyti atstovo įgalinimai gali būti išreiškiami teisme žodiniu įgaliotojo pareiškimu, kuris turi būti įrašytas į teismo posėdžio protokolą, jei protokolas rašomas.“ 30. Iš 51 straipsnio išbraukti žodžius „draugiškajam teismui ar“, o po žodžių „trečiųjų teismui“ įrašyti žodį „(arbitražui)“.

102 straipsnisAtleidimas nuo žyminio mokesčio

Bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio atleidžiami:

Teismas ar teisėjas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens padėtį, turi teisę visiškai ar iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio.“ 45. 104 straipsnyje:

Už kasacinius skundus žyminis mokestis imamas:

Žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi, jeigu pareiškimas paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią priimta teisėjo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą ar jį grąžinti, taip pat teismo nutartis nutraukti bylą ar pareiškimą palikti nenagrinėtą. Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis, tai šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos.“ 49. Iš 1111 straipsnio išbraukti žodį „Valstybiniame“.

136 straipsnisCivilinės bylos, teismingos apygardos teismams

Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas:

Vilniaus apygardos teismas yra apeliacinė instancija ir kasacinė instancija Lietuvos Respublikos ūkinio teismo sprendimams.

1362 straipsnisBylos, teismingos Lietuvos Respublikos ūkiniam teismui

Lietuvos Respublikos ūkinis teismas nagrinėja civilines bylas dėl Lietuvos Respublikos ūkio subjektų ginčų, kylančių iš ūkinės komercinės veiklos.

Šis teismas taip pat gali nagrinėti ginčus, kurių viena šalis yra užsienio juridinis asmuo, jei yra Lietuvos Respublikos susitarimas su užsienio valstybe dėl teisinio bendradarbiavimo ir užsienio valstybės bei Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys sutinka.“ 66. 138 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžių „TSR Sąjungoje“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikoje“.

Jeigu ieškovas pagal teisėjo nurodymus ir jo nustatytu terminu pašalina trūkumus arba sumoka šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus mokesčius, pareiškimas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju pareiškimas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas ieškovui.

Dėl teisėjo nutarties grąžinti pareiškimą gali būti duodamas atskirasis skundas.“ 76. 156 straipsnio antrąją dalį pripažinti netekusia galios, o trečiąją ir ketvirtąją dalis laikyti atitinkamai antrąja ir trečiąja dalimis.

165 straipsnisNutarčių, reikalingų pasiruošti bylos teisminiam nagrinėjimui, priėmimas

Nutartis, reikalingas pasiruošti bylos teisminiam nagrinėjimui, teisėjas priima nepranešęs dalyvaujantiems byloje asmenims.

166 straipsnisBylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje

Laikydamas, kad nėra kliūčių bylą nagrinėti, teisėjas priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.

Nutartyje nurodoma:

Reikiamais atvejais teisėjas nutaria įtraukti į bylą asmenis, nurodytus šio kodekso 55 straipsnio antrojoje dalyje, išvadai duoti ir užtikrina, kad jiems apie tai būtų pranešta ir būtų nusiųsti pareiškimo ir kitų dokumentų nuorašai.“ 83. 168 straipsnį papildyti ketvirtąja dalimi: „Teismo posėdžio pertraukos metu teisėjas gali spręsti klausimus, susijusius su baudžiamojo proceso įstatymų numatytomis prievartos priemonėmis, ir spręsti kitus klausimus, nesusijusius su bylos nagrinėjimu.“ 84. 169 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

Priėmęs sprendimą ar nutartį, teismas grįžta į teismo posėdžio salę ir posėdžio pirmininkas ar kolegijos teisėjas paskelbia sprendimą ar nutartį.

Visi esantieji posėdžio salėje sprendimą išklauso stovėdami.

Paskelbus sprendimą arba nutartį nutraukti bylą ar palikti pareiškimą nenagrinėtą, posėdžio pirmininkas išaiškina sprendimo ar nutarties turinį, jo apskundimo tvarką ir terminą. Kartu paskelbiama, nuo kada dalyvavę byloje asmenys gali susipažinti su teismo posėdžio protokolu.“ 112. 220 straipsnio trečiojoje dalyje vietoj žodžio „kasacinį“ įrašyti žodį „apeliacinį“.

Surašomas atskiras kiekvieno teismo posėdžio ar atskiro veiksmo ne posėdyje protokolas.

Kiekvienas teismo posėdis, jeigu yra galimybių, stenografuojamas ar daromas jo garso įrašas. Stenograma pridedama prie teismo posėdžio protokolo, o garso įrašas laikomas byloje iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kad panaudotos šios priemonės, įrašoma protokole.

Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę prašyti, kad į protokolą būtų įrašytos aplinkybės, kurias jie laiko esminėmis bylai. Šis prašymas tenkinamas posėdžio pirmininkui pritarus, o kai byla nagrinėjama kolegialiai – teisėjų kolegijai pritarus.

Protokolas turi būti baigtas rašyti ar spausdinti ir pasirašytas ne vėliau kaip rytojaus dieną po teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo pabaigos.

Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius, įrašydami pasirašymo datas. Visi pakeitimai, pataisos, papildymai turi būti protokole aptarti.

255 straipsnisPastabos dėl protokolo

Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su protokolu, teismo posėdžių stenogramomis, garso įrašais ir per tris dienas nuo protokolo pasirašymo dienos gali pareikšti rašytines pastabas dėl protokolo, nurodydami, kas neteisingai įrašyta į protokolą ir siūlymus, kaip turi būti įrašyta.

256 straipsnisPastabų dėl protokolo išnagrinėjimas

Pastabas dėl protokolo išnagrinėja posėdžio pirmininkas ir, kai su pastabomis sutinka, raštiškai patvirtina, kad jos yra teisingos.

Jeigu posėdžio pirmininkas nesutinka su pateiktomis pastabomis, tai:

Atmetant pastabas turi būti priimta motyvuota nutartis;

Visos pastabos dėl protokolo pridedamos prie bylos.

Pastabos dėl protokolo turi būti išnagrinėtos per tris dienas nuo jų pateikimo dienos.“ 131. Antrojo skyriaus II dalį išdėstyti taip: „II. BYLŲ, KYLANČIŲ IŠ ADMINISTRACINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ, TEISENA Dvidešimt pirmasis skirsnis BENDRIEJI NUOSTATAI

257 straipsnisTeismo nagrinėjamos bylos, kylančios iš administracinių teisinių santykių

Teismas nagrinėja bylas:

Teismas šiame skirsnyje nurodytos teisenos tvarka nagrinėja Vyriausybės atstovo skundus dėl savivaldybių aktų ir pareigūnų veiksmų ir kitas įstatymų priskirtas teismo kompetencijai bylas, kylančias iš administracinių teisinių santykių.

258 straipsnisBylų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarka

Bylas, kylančias iš administracinių teisinių santykių, teismas nagrinėja pagal bendrąsias šio kodekso taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šis kodeksas bei kiti įstatymai.

Dvidešimt antrasis skirsnis SKUNDAI DĖL RINKIMŲ AR DALYVAVIMO REFERENDUME TEISĖS ATSTATYMO

259 straipsnisSkundo dėl rinkimų ar dalyvavimo referendume teisės atstatymo padavimas

Rinkėjas, politinės partijos, politinės ar visuomeninės organizacijos atstovas, nesutikdamas su apylinkės rinkimų komisijos sprendimu arba apylinkės referendumo komisijos sprendimu, priimtu pagal jo skundą dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali realizuoti savo teisės rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją), gali apylinkės rinkimų komisijos ar apylinkės referendumo komisijos sprendimą apskųsti apylinkės teismui per rinkimų arba Referendumo įstatymuose numatytus terminus.

Jeigu kreipiamasi į teismą prieš tai nepateikus skundo apylinkės komisijai, teisėjas perduoda skundą atitinkamai komisijai ir apie tai praneša pareiškėjui.

260 straipsnisSkundo dėl rinkimų ar dalyvavimo referendume teisės atstatymo išnagrinėjimo terminai ir tvarka

Skundas dėl rinkimų ar dalyvavimo referendume teisės atstatymo turi būti išnagrinėtas per rinkimų ar Referendumo įstatymuose numatytus terminus.

Skundą nagrinėja teismas, pranešęs pareiškėjui ir apylinkės rinkimų ar referendumo komisijai. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti bylą.

261 straipsnisTeismo sprendimas

Teismo sprendimas pagal skundą dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali realizuoti savo teisės rinkti, dalyvauti referendume, įsiteisėja nuo paskelbimo. Šį sprendimą priėmus, jo nuorašai tuoj pat nusiunčiami apylinkės komisijai ir pareiškėjui.

262 straipsnisAtsisakymas įregistruoti politinę partiją Seimo rinkimams

Atsisakymas įregistruoti politinę partiją Seimo rinkimams gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, kuris skundą išnagrinėja per tris dienas. Šio teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

Dvidešimt trečiasis skirsnis SKUNDAI DĖL RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ KOMISIJOS AR VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS SPRENDIMŲ

263 straipsnisSkundų dėl Respublikos Prezidento rinkimų komisijos ar Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų padavimas

Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir terminais gali apskųsti Respublikos Prezidento rinkimų komisijos ar Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus.

Skundai paduodami Vilniaus apygardos teismui.

264 straipsnisSkundų išnagrinėjimo terminai ir tvarka

Skundus dėl atitinkamų rinkimų ar referendumo komisijų sprendimų teismas išnagrinėja rinkimų ir Referendumo įstatymuose numatytais terminais.

Skundą teismas nagrinėja, pranešęs pareiškėjui ir atitinkamai komisijai. Nurodytų asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti bylą.

265 straipsnisTeismo sprendimas

Teismo sprendimas pagal skundą dėl rinkimų ar referendumo komisijų sprendimų įsiteisėja nuo paskelbimo. Sprendimą priėmus, jo nuorašai tuoj pat nusiunčiami atitinkamai komisijai ir pareiškėjui.

Dvidešimt ketvirtasis skirsnis SKUNDAI DĖL ADMINISTRACINIŲ NUOBAUDŲ PASKYRIMO

266 straipsnisTeismo nagrinėjamos bylos pagal skundus dėl administracinių nuobaudų paskyrimo

Teismas nagrinėja bylas pagal skundus dėl administracinių nuobaudų paskyrimo įstatymų numatytais atvejais.

267 straipsnisSkundo padavimas

Administracinės nuobaudos paskyrimą gali apskųsti asmuo, kuriam ji paskirta, taip pat nukentėjusysis. Skundas gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos skundą padavusio asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Įstatymai gali numatyti ir kitokį apskundimo terminą.

Skundas taip pat gali būti siunčiamas apylinkės teismui per instituciją (pareigūną), kuri paskyrė nuobaudą. Ši institucija (pareigūnas), jeigu įstatymai nenumato kitokio termino, per tris paras skundą kartu su byla nusiunčia apylinkės teismui.

Jeigu apskundimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pareiškėjo prašymu apylinkės teismas gali jį atstatyti.

268 straipsnisSkundo nagrinėjimas

Teismas išnagrinėja skundą per dešimt dienų nuo skundo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenumato kito bylos išnagrinėjimo termino.

Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama skundą padavusiam asmeniui ir administracinę nuobaudą paskyrusiai institucijai (pareigūnui). Šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui skundą išnagrinėti.

Nagrinėdamas skundą, teismas patikrina administracinės nuobaudos paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą.

269 straipsnisTeismo sprendimas

Teismas priima vieną iš šių sprendimų:

Jeigu nustatoma, kad nutarimą priėmė institucija (pareigūnas), neturinti teisės spręsti tokią bylą, toks nutarimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti kompetentingai institucijai (pareigūnui).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašas išsiunčiamas asmeniui, kuriam paskirta administracinė nuobauda, nukentėjusiajam pagal jo prašymą, taip pat administracinę nuobaudą paskyrusiai institucijai (pareigūnui).

Dvidešimt ketvirtasis1 skirsnis SKUNDAI DĖL VALSTYBINĖS VALDŽIOS AR VALDYMO INSTITUCIJŲ BEI PAREIGŪNŲ NETEISĖTŲ VEIKSMŲ AR NEVEIKIMO, VARŽANČIŲ KITŲ ASMENŲ TEISES

2691 straipsnisTeisė kreiptis su skundu į teismą

Asmuo, kuris mano, kad jo teises ar laisves pažeidžia ar varžo valstybinės valdžios ar valdymo institucijų bei pareigūnų aktai, veiksmai ar neveikimas, turi teisę paduoti skundą. Jei kyla ieškininės teisenos tvarka nagrinėtinas ginčas dėl teisės, asmuo turi pareikšti atitinkamą ieškinį teisme.

2692 straipsnisValstybinės valdžios ar valdymo institucijų bei pareigūnų veiksmai ar neveikimas, skųstini teismui

Valstybinės valdžios ar valdymo institucijų bei pareigūnų veiksmams ar neveikimui, kurie skųstini teismui, priskiriami kolegialūs ir vienvaldiški aktai ir veiksmai bei neveikimas, dėl kurių:

Negali būti apskųsti teismui valstybinės valdžios ar valdymo institucijų bei pareigūnų aktai, veiksmai bei neveikimas, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai numato kitokią jų apskundimo tvarką.

2693 straipsnisSkundo padavimas

Skundą dėl valstybinės valdžios ar valdymo institucijų bei pareigūnų veiksmų ar neveikimo teismui gali paduoti tik tas asmuo, kurio teisės pažeistos.

Skundas paduodamas teismui pagal valstybinės valdžios ar valdymo institucijos buvimo vietą arba pagal pareigūno, kurio veiksmai ar neveikimas skundžiami, darbo vietą.

2694 straipsnisSkundo nagrinėjimas

Asmeniui, padavusiam skundą dėl valstybinės valdžios ar valdymo institucijų bei pareigūnų veiksmų ar neveikimo, ir valstybinės valdžios ar valdymo institucijos vadovui arba pareigūnui, kurių veiksmai ar neveikimas apskundžiami, pranešama apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Šių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo bylą išnagrinėti. Teismas gali pripažinti, kad padavęs skundą asmuo ir valstybinės valdžios ar valdymo institucijos vadovas arba pareigūnas atvykti privalo.

2695 straipsnisTeismo sprendimas

Teismas priima byloje vieną iš šių sprendimų:

Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas patenkinamas, jo nuorašas nusiunčiamas valstybinės valdžios ar valdymo institucijos vadovui arba pareigūnui, kurių veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti. Jeigu valstybinės valdžios ar valdymo institucija arba pareigūnas, kurių veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti, per teismo nurodytą terminą neįvykdo teismo sprendimo, pareiškėjo prašymu išduodamas vykdomasis raštas.“ 132. 270 straipsnį išdėstyti taip: „270 straipsnis. Bylos, teismo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka Ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas:

Byla dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu, kai į policijos profilaktinę įskaitą įrašytas asmuo, kuris būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, padaro per vienerius metus nuo šio įrašymo dienos du ir daugiau administracinių teisės pažeidimų, gali būti pradedama pagal jo šeimos narių, prokuroro, policijos įstaigos vadovo arba jo pavaduotojo pareiškimą.

Pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu paduodamas to asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismui, o jeigu asmuo yra psichiatrinėje gydymo įstaigoje – gydymo įstaigos buveinės vietos apylinkės teismui.“ 142. 284 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip: „Pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu turi būti išdėstomos aplinkybės, rodančios, kad į policijos profilaktinę įskaitą įrašytas asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, padarė per vienerius metus nuo šio įrašymo dienos du ir daugiau administracinių teisės pažeidimų.“ 143. 285 straipsnį išdėstyti taip: „285 straipsnis. Pasiruošimas bylai Jeigu yra pakankamai duomenų apie fizinio asmens psichinę ligą ar silpnaprotystę, teisėjas, ruošdamasis bylos teisminiam nagrinėjimui, psichinei būsenai nustatyti teismo nutartimi skiria fizinio asmens teismo psichiatrinę ekspertizę ir išreikalauja kitus dokumentus, apibūdinančius jo sveikatos būklę.

Jeigu fizinis asmuo aiškiai vengia teismo psichiatrinės ekspertizės, teismas, posėdyje dalyvaujant psichiatrui, gali priimti nutartį priverstinai nusiųsti fizinį asmenį teismo psichiatrinei ekspertizei padaryti. Šią nutartį vykdo policija.“ 144. 286 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „prokurorui ir globos ir rūpybos organo“ įrašyti žodžius „globos ir rūpybos institucijos“.

296 straipsnisPareiškimo turinys

Pareiškime dėl turto pripažinimo bešeimininkiu turi būti nurodyta, koks turtas yra pripažintinas bešeimininkiu, taip pat išdėstytos aplinkybės, leidžiančios manyti, jog turtas neturi savininko. Pareiškime nurodomi duomenys, kurie asmenys (faktiški turto valdytojai ir kt.) gali suteikti žinių apie tai, kam turtas priklauso.

297 straipsnisĮrodymų pateikimas

Prie pareiškimo dėl turto pripažinimo bešeimininkiu turi būti pateikti rašytiniai įrodymai iš institucijų, registruojančių turtą, taip pat iš turto buvimo vietos seniūnijos, savivaldybės, apylinkės viršaičio ar pan., kokių jie turi žinių apie šio turto priklausymą.“ 151. Iš 299 straipsnio išbraukti žodžius „arba kolūkio“.

Dėl atsisakymo priimti nutartį paskelbti skelbimą gali būti duodamas atskirasis skundas.“ 155. 302 straipsnį išdėstyti taip: „302 straipsnis. Dokumento turėtojo pareiškimas Dokumento, apie kurio praradimą pareikšta, turėtojas privalo per tris mėnesius nuo paskelbimo laikraštyje dienos paduoti apylinkės teismui pareiškimą apie savo teises į tą dokumentą ir kartu pateikti dokumento originalą.

Jei dokumento turėtojas prašo, dokumento originalą, kol byla bus išnagrinėta, teisėjas gali grąžinti turėtojui patvirtindamas ir byloje palikdamas dokumento turėtojo pateikto dokumento kopiją.

Byloje palikus dokumento kopiją, originalas būtinai turi būti pateiktas teismo posėdžio metu.“ 156. 303 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „ir išduoti daiktus“ įrašyti žodžius „arba išduoti vertybinius popierius, daiktus“, o iš trečiosios dalies išbraukti žodžius „ir atskirasis protestas“.

3061 straipsnisPrašymo padavimas

Lietuvos Respublikos pilietis prašymą dėl įvaikinimo paduoda apylinkės teismui pagal savo gyvenamąją vietą arba pagal įvaikinamojo gyvenamąją vietą.

Užsienio valstybės pilietis prašymą dėl Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio Lietuvos Respublikoje arba užsienyje, įvaikinimo paduoda Vilniaus apygardos teismui.

3062 straipsnisPrašymo turinys

Prašyme turi būti nurodyta:

Jeigu įvaikintojai prašo juos pripažinti vaiko tėvais, o įvaikinamuosius – įvaikintojų vaikais, tai turi būti išdėstyta prašyme įvaikinti.

Jeigu pareiškėjas prašo įvaikinamajam suteikti įvaikintojų pavardę ir jų nurodytą vardą, tai irgi turi būti išdėstyta prašyme įvaikinti.

3063 straipsnisĮrodymų pateikimas

Prie prašymo įvaikinti turi būti pridėta:

Užsienio valstybės piliečiai, paduodami prašymą įvaikinti, pateikia savo valstybės įstatymų nustatyta tvarka įformintus dokumentus. Prie šių dokumentų turi būti pridėti jų oficialūs vertimai į lietuvių kalbą. Dokumentai turi būti legalizuoti, išskyrus tuos atvejus, kai tarpvalstybinės sutartys (susitarimai) numato kitką.

Globėjui (rūpintojui) atsisakius duoti sutikimą įvaikinti, tokį rašytinį sutikimą gali duoti globos ir rūpybos institucija.

3064 straipsnisPasiruošimas bylai

Teisėjas, ruošdamasis bylos teisminiam nagrinėjimui:

3065 straipsnisBylos nagrinėjimas

Apie bylos nagrinėjimą pranešama pareiškėjui, vaiko tėvams, globėjams (rūpintojams), globos ir rūpybos institucijai, kitiems asmenims, pareiškusiems norą įvaikinti tą patį vaiką, ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

Byla dėl įvaikinimo nagrinėjama būtinai dalyvaujant pareiškėjams bei globos ir rūpybos institucijos atstovui, kuris duoda išvadą teisme.

Įvaikinamasis, kuriam yra suėję dešimt metų, dėl įvaikinimo gali būti išklausytas teismo posėdyje.

Teismas išsiaiškina, ar įvaikinamasis, kuriam yra suėję penkiolika metų, sutinka būti įvaikintas ir būti įvaikintojo įvaikiu, taip pat ar sutinka, kad įvaikintojai būtų pripažinti jo tėvais, o jis – įvaikintojų vaiku.

Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytas įvaikinamojo, kuriam yra suėję penkiolika metų, sutikimas, taip pat šio amžiaus sulaukusio įvaikio sutikimas pakeisti jo vardą ir pavardę turi būti išreikštas raštu.

Teismas išsiaiškina, ar įvaikinamasis gyvena įvaikintojo šeimoje ir įvaikintoją laiko savo motina (tėvu). Jeigu teismas nustato, kad įvaikinamasis gyvena įvaikintojo šeimoje ir laiko jį savo motina (tėvu), apie jo sutikimą neklausiama.

3066 straipsnisTeismo sprendimas

Teismo sprendimu vaikas įvaikinamas arba prašymas įvaikinti atmetamas.

Įvaikinus vaiką, įvaikintojai pripažįstami įtėviais, o įvaikinamieji – įvaikiais.

Įvaikintojų prašymu jie gali būti pripažinti vaiko tėvais, o įvaikinamieji – įvaikintojų vaikais.

Įtėviai privalo per mėnesį įregistruoti teismo sprendimą įvaikinti sprendimo priėmimo vietos civilinės būklės aktų įrašų įstaigoje.

Teismo sprendimas įvaikinti, jeigu įvaikiui suteikta įtėvio pavardė ir pakeistas vardas arba įtėviai pripažinti įvaikio tėvais, yra pagrindas civilinės būklės aktų įrašų įstaigai pakeisti įvaikio gimimo įrašą ir išduoti naują gimimo liudijimą.“ 158. 307 straipsnį išdėstyti taip: „307 straipsnis. Pareiškimo padavimas Prarastą teismo ir vykdomąją bylą teismas gali atstatyti pagal dalyvavusių byloje asmenų ar vykdžiusios vykdomąją bylą teismo antstolių kontoros pareiškimą, taip pat savo iniciatyva.“ 159. 308 straipsnyje po žodžių „vykdymo vietos“ įrašyti žodį „apylinkės“.

3121 straipsnisPareiškimo padavimas

Pareiškimas dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo, kai nėra ginčo, paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

Pareiškime turi būti nurodyta, kiek laiko ir kokius vaikus vengia išlaikyti asmuo, privalantis mokėti alimentus.

Prie pareiškimo turi būti pridėta:

Pareiškėjas kartu su pareiškimu gali pateikti asmens, privalančio mokėti alimentus, sutikimą išlaikyti vaikus.

3122 straipsnisPasiruošimas bylai

Neturėdamas duomenų apie asmens, privalančio mokėti alimentus, sutikimą išlaikyti vaikus, teisėjas ne vėliau kaip kitą dieną po pareiškimo gavimo praneša alimentus mokėti privalančiam asmeniui apie gautą pareiškimą ir pasiūlo jam ne vėliau kaip per dešimt dienų, jeigu jis ir pareiškėjas gyvena tame pačiame mieste arba rajone, o kitais atvejais – ne vėliau kaip per dvidešimt dienų pranešti apie sutikimą, kad būtų išieškomi alimentai arba pateikti prieštaravimus.

3123 straipsnisBylos nagrinėjimas ir teisėjo nutarimas

Gavęs asmens, privalančio mokėti alimentus, sutikimą, kad būtų išieškomi alimentai, arba negavęs pranešime nustatytu laiku jo prieštaravimų, teisėjas ne vėliau kaip kitą dieną įvertina turimus įrodymus ir priima nutarimą išieškoti alimentus.

Pareiškėjas ir asmuo, privalantis mokėti alimentus, į teismą nekviečiami, teismo posėdžio protokolas nerašomas.

Teisėjo nutarimas turi būti skubiai vykdomas.

3124 straipsnisTeisėjo nutarimo panaikinimas

Jeigu asmuo, privalantis mokėti alimentus, nesutinka su teisėjo nutarimu, jis turi teisę paduoti pareiškimą bylą išnagrinėjusiam apylinkės teismui.

Teisėjas, gavęs tokį pareiškimą, panaikina nutarimą, ir tėvo (motinos) reikalavimas dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo nagrinėjamas ieškininės teisenos tvarka.“ 161. Trečiąjį skyrių pavadinti „APELIACINIS PROCESAS“.

313 straipsnisTeismai, nagrinėjantys bylas apeliacine tvarka

Bylas pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apylinkės teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo nagrinėja apygardų teismai.

Bylas pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apygardos teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.

314 straipsnisApeliacinio apskundimo objektai

Visi neįsiteisėję pirmosios instancijos teismų sprendimai gali būti apskųsti, paduodant apeliacinį skundą.

Skųsti tik motyvuojamąją teismo sprendimo dalį neleidžiama.

315 straipsnisApeliacinio skundo subjektai

Apeliacinį skundą turi teisę paduoti visi dalyvaujantys byloje asmenys.

316 straipsnisTerminai apeliaciniam skundui paduoti

Apeliacinis skundas gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

Jeigu terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas, tai asmenys, turintys teisę jį paduoti, gali atskiru pareiškimu, nurodę jame termino praleidimo priežastis, prašyti atstatyti praleistą terminą šio kodekso 127 straipsnyje nustatyta tvarka. Sprendimą priėmęs teismas, išnagrinėjęs tokį prašymą, turi teisę atstatyti praleistą terminą, jeigu, teismo nuomone, jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo ar teisėjo nutarties, kuria atmestas prašymas atstatyti praleistą terminą, gali būti paduotas atskirasis skundas. Jei apeliacinės instancijos teismas tokį atskirąjį skundą patenkina ir praleistą terminą atstato, apeliacinės instancijos teismo skyriaus pirmininkas apeliacinį skundą su byla perduoda šio teismo teisėjui.

317 straipsnisApeliacinio skundo padavimo tvarka

Apeliacinis skundas paduodamas per tą teismą, kuris priėmė sprendimą.

Apeliacinio skundo padavimas tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui nekliudo išnagrinėti bylą. Šiuo atveju bylą iš pirmosios instancijos teismo išreikalauja apeliacinės instancijos teismo skyriaus pirmininkas.

318 straipsnisApeliacinio skundo turinys

Apeliaciniame skunde turi būti nurodyta:

Apeliaciniame skunde gali būti nurodytos naujos faktiškos aplinkybės ir nauji įrodymai, kurie nebuvo tiriami pirmosios instancijos teisme.

Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami skunde nurodyti įrodymai, taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis bei sumokėtos kitos sumos, numatytos šio kodekso 110 straipsnyje.

Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo. Prie atstovo paduodamo apeliacinio skundo turi būti pridedamas įgaliojimas arba kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimą, jeigu tokio dokumento nėra byloje.

319 straipsnisApeliacinio skundo ir jo priedų nuorašai

Prie apeliacinio skundo pridedama tiek skundo bei jo priedų nuorašų, kiek yra dalyvaujančių byloje asmenų.

320 straipsnisDraudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus

Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

321 straipsnisApeliacinio skundo priėmimas

Dėl apeliacinio skundo priėmimo sprendžia pirmosios instancijos teismo, priėmusio sprendimą, teisėjas. Jeigu skundas paduotas tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui, dėl skundo priėmimo sprendžia apeliacinės instancijos teismo skyriaus pirmininkas.

Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu:

Teisėjo atsisakymas priimti apeliacinį skundą šio straipsnio antrosios dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais nekliudo vėl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu trūkumai bus pašalinti.

Teisėjas, atsisakydamas priimti apeliacinį skundą, priima motyvuotą nutartį, dėl kurios gali būti paduotas atskirasis skundas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą patenkina, apeliacinis skundas priimamas ir apeliacinės instancijos teismo skyriaus pirmininkas jį su byla perduoda šio teismo teisėjui.

Jeigu šio straipsnio antrosios dalies 1-4 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

322 straipsnisApeliacinio skundo trūkumų šalinimas

Jeigu už apeliacinį skundą nesumokėtas žyminis mokestis arba neįmokėtos sumos, nurodytos šio kodekso 110 straipsnyje, arba jei skundas neatitinka šio kodekso 318 ir 319 straipsniuose numatytų reikalavimų, teisėjas priima nutartį ir nustato padavusiam skundą asmeniui terminą trūkumams pašalinti.

Jeigu padavęs skundą asmuo nustatytu terminu įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, tai skundas laikomas paduotu įteikimo teismui dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

323 straipsnisPirmosios instancijos teismo teisėjo veiksmai, priėmus apeliacinį skundą

Pirmosios instancijos teismo teisėjas, priėmęs apeliacinį skundą, per tris dienas pasibaigus terminui, nustatytam sprendimui apskųsti, turi nusiųsti:

324 straipsnisPaaiškinimai dėl apeliacinio skundo

Dalyvaujantys byloje asmenys, gavę apeliacinio skundo nuorašą, gali dėl apeliacinio skundo raštu pateikti apeliacinės instancijos teismui paaiškinimus, kuriuose išdėsto savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo.

325 straipsnisPriešinis apeliacinis skundas

Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę, iki bus pradėta nagrinėti byla iš esmės apeliacinės instancijos teisme, paduoti priešinį apeliacinį skundą, t.y. reikalauti pakeisti tas sprendimo dalis, kurios susijusios su apeliacinį skundą padavusio asmens teisėmis.

Priešinis apeliacinis skundas paduodamas pagal taisykles, šio kodekso nustatytas apeliaciniam skundui paduoti.

326 straipsnisPrisidėjimas prie apeliacinio skundo

Dalyvaujantys byloje asmenys gali prisidėti prie paduoto apeliacinio skundo, dėl to paduodami rašytinį pareiškimą apeliacinės instancijos teismui. Toks prisidėjimas yra galimas, iki bus pradėta nagrinėti byla iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Už pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo žyminis mokestis neimamas.

327 straipsnisAtsisakymas nuo apeliacinio skundo

Padavęs apeliacinį skundą asmuo turi teisę, iki apeliacinės instancijos teismas priims sprendimą, atsisakyti nuo skundo. Teismas gali nepriimti atsisakymo nuo apeliacinio skundo šio kodekso 35 straipsnio antrojoje dalyje numatytais pagrindais.

Teismas, priėmęs atsisakymą nuo apeliacinio skundo, savo nutartimi apeliacinį procesą nutraukia, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų.

Asmuo, atsisakęs nuo apeliacinio skundo, pakartotinai jį paduoti neturi teisės.

328 straipsnisApeliacinio skundo perdavimas teisėjui

Apeliacinės instancijos teismo skyriaus pirmininkas, gavęs arba priėmęs apeliacinį skundą, perduoda jį kartu su byla apeliacinės instancijos teismo teisėjui, kad šis pasiruoštų nagrinėti bylą.

329 straipsnisPasiruošimas nagrinėti bylą

Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, gavęs apeliacinį skundą su byla, pasiruošia nagrinėti bylą. Teisėjas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus reikalavimus ir prašymus, atlieka veiksmus, numatytus šio kodekso 164 straipsnyje.

330 straipsnisBylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje

Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, pasiruošęs nagrinėti bylą ir suderinęs su apeliacinės instancijos teismo skyriaus pirmininku, nutartimi skiria ją nagrinėti teismo posėdyje.

Nutartyje skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje nurodoma šio kodekso 166 straipsnyje nustatyti duomenys.

331 straipsnisTeisėjų kolegijos sudarymas

Apeliacinės instancijos teismo skyriaus pirmininkas sudaro teisėjų, kurie nagrinės bylą, kolegiją ir skiria vieną iš teisėjų posėdžio pirmininku.

332 straipsnisBylos nagrinėjimo ribos

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų, nagrinėja teisinę ir faktinę bylos puses.

333 straipsnisBylos nagrinėjimo pradžia

Posėdžio pirmininkas pradeda teismo posėdį ir paskelbia kokia byla, pagal kieno apeliacinį skundą ir dėl kurio teismo sprendimo bus nagrinėjama.

Posėdžio pirmininkas patikrina, kurie iš dalyvaujančių byloje asmenų yra atvykę, nustato atvykusiųjų tapatybę, taip pat patikrina atstovų įgaliojimus.

Posėdžio pirmininkas taip pat paklausia dalyvaujančius byloje asmenis, ar šie turi naujų prašymų, be tų, kurie nurodyti apeliaciniame skunde (priešiniame apeliaciniame skunde). Šie prašymai išsprendžiami šio kodekso 180 straipsnyje nustatyta tvarka.

334 straipsnisDalyvaujančių byloje asmenų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės

Dalyvaujančių byloje asmenų, kuriems reikiamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, neatvykimas į apeliacinės instancijos teismo posėdį nėra kliūtis apeliaciniam skundui nagrinėti. Jeigu neatvyksta į teismo posėdį kuris nors iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam reikiamai nepranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, teismas atideda bylos nagrinėjimą.

335 straipsnisTeismo sudėties paskelbimas ir dalyvaujantiems byloje asmenims jų teisių ir pareigų išaiškinimas

Posėdžio pirmininkas paskelbia teismo sudėtį, išaiškina dalyvaujantiems byloje asmenims jų teisę pareikšti nušalinimus, taip pat kitas procesines teises ir pareigas.

Nušalinimo pagrindus, tvarką, kuria išsprendžiamas pareikštas nušalinimas, ir tokių pareiškimų patenkinimo pasekmes nustato šio kodekso 18-20 ir 22-25 straipsniai.

336 straipsnisPranešimas apie bylą

Bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme pradedamas posėdžio pirmininko arba vieno iš teisėjų pranešimu apie bylą. Jame išdėstoma bylos esmė, apeliacinio skundo bei paaiškinimų dėl apeliacinio skundo argumentai, nauji įrodymai, jeigu jų pateikta.

337 straipsnisDalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai

Po pranešimo apie bylą teismas išklauso atvykusių į teismo posėdį dalyvaujančių asmenų paaiškinimus.

Pirmieji pasisako apeliacinį skundą padavęs asmuo ir jo atstovas. Jeigu sprendimą apskundė abi šalys, pirmasis pasisako ieškovas.

Po šalių pasisakymų paaiškinimus duoda tretieji asmenys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys.

338 straipsnisĮrodymų tyrimas

Jeigu yra pateikta naujų įrodymų arba prašoma iš naujo ištirti įrodymus, jau esančius byloje ir tirtus pirmosios instancijos teisme, po dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų pradedamas įrodymų tyrimas pagal šio kodekso 189-204 straipsnių taisykles.

339 straipsnisBaigiamieji pasisakymai

Ištyrus įrodymus, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę išdėstyti savo nuomonę baigiamuosiuose pasisakymuose šio kodekso 337 straipsnio nustatyta eilės tvarka.

Jeigu įrodymų tirti nereikėjo, baigiamieji pasisakymai būna po dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų.

340 straipsnisSprendimo (nutarties) priėmimas ir paskelbimas

Po dalyvaujančių byloje asmenų baigiamųjų pasisakymų teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo (nutarties). Teisėjų pasitarimas ir sprendimo (nutarties) priėmimas vyksta šio kodekso 17, 214, 216, 217, 220, 221 straipsniuose nustatyta tvarka.

Priėmęs sprendimą (nutartį), teismas grįžta į teismo posėdžio salę ir posėdžio primininkas arba teisėjas paskelbia sprendimo (nutarties) įžanginę bei rezoliucinę dalis ir išdėsto sprendimo (nutarties) motyvus.

Visi esantieji posėdžio salėje, tarp jų ir teismas, sprendimą (nutartį) išklauso stovėdami.

Visas teismo sprendimas (nutartis) išdėstomas raštu ir visų teisėjų pasirašomas ne vėliau kaip per tris dienas nuo priėmimo.

341 straipsnisApeliacinės instancijos teismo teisės

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę:

Šio straipsnio 2 punkte numatytu atveju priimamas teismo sprendimas, o 1, 3, 4 ir 5 punktuose numatytais atvejais – teismo nutartis.

342 straipsnisPagrindai teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti apeliacine tvarka

Apeliacinės instancijos teismas panaikina arba pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, jeigu:

Iš esmės teisingas teismo sprendimas negali būti naikinamas vien formaliais sumetimais.

343 straipsnisSprendimo panaikinimas, pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas

Jeigu apeliaciniame skunde reikalaujama panaikinti teismo sprendimą vien tik dėl procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo taikymo, tai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik tuo atveju, kai padaro išvadą, kad toks procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas taikymas buvo neteisingo bylos išsprendimo priežastis.

Sprendimas kiekvienu atveju naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu:

344 straipsnisApeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimas

Apeliacinės instancijos teismo sprendimas (nutartis) įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

345 straipsnisApeliacinės instancijos teismo atskiroji nutartis

Apeliacinės instancijos teismas šio kodekso 250 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka gali priimti atskirąją nutartį. Atskirąja nutartimi apeliacinės instancijos teismas taip pat gali nurodyti pirmosios instancijos teismo padarytus teisės normų pažeidimus ar klaidas, kurie nėra pagrindas sprendimui panaikinti. Tokios nutarties nuorašas siunčiamas teisingumo ministrui.

346 straipsnisApeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolas

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolas rašomas šio kodekso 253-256 straipsniuose nustatyta tvarka.

3461 straipsnisBylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, grąžina ją pirmosios instancijos teismui.

Trisdešimt penktasis skirsnis PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO NUTARČIŲ (NUTARIMŲ) APSKUNDIMAS

347 straipsnisTeisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartis (nutarimus)

Pirmosios instancijos teismo nutartis (nutarimus) dalyvaujantys byloje asmenys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui skyrium nuo teismo sprendimo:

Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių (nutarimų) atskirieji skundai negali būti paduodami, bet atsikirtimai šioms nutartims (nutarimams) gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.

348 straipsnisAtskirųjų skundų padavimo ir nagrinėjimo tvarka

Atskirieji skundai paduodami ir nagrinėjami šio kodekso trisdešimt ketvirtojo skirsnio straipsniuose nustatyta tvarka.

349 straipsnisApeliacinės instancijos teismo teisės

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi:

350 straipsnisApeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos dėl atskirojo skundo, įsiteisėjimas

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo priėmimo dienos.“ „Trisdešimt šeštasis skirsnis KASACINIS PROCESAS

351 straipsnisĮsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių ir nutarimų peržiūrėjimas kasacine tvarka

Įsiteisėjusieji teismų sprendimai, nutartys ir nutarimai šio skirsnio nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka.

3511 straipsnisTeismai, nagrinėjantys bylas kasacine tvarka

Civilines bylas dėl apylinkių teismų įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų nagrinėja apygardos teismai.

Civilines bylas dėl apygardos teismų ar Apeliacinio teismo įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų, priimtų nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

352 straipsnisKasacinio apskundimo objektai

Dėl apylinkių teismų įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų gali būti paduodami kasaciniai skundai apygardų teismams, o dėl apygardų teismų ar Apeliacinio teismo įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų – Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

353 straipsnisKasacinio skundo subjektai

Apeliacinio, apygardų, apylinkių teismų sprendimai, nutartys ir nutarimai gali būti peržiūrimi kasacine tvarka pagal byloje dalyvaujančių asmenų kasacinius skundus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai, apygardų teismų pirmininkai ir skyrių pirmininkai savo iniciatyva turi teisę pateikti to paties teismo kolegijai kasacinį teikimą dėl įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų peržiūrėjimo. Kasaciniai teikimai nagrinėjami tokia pat tvarka kaip ir kasaciniai skundai.

3531 straipsnisAsmenų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą, skundai

Asmenų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą, skundai gali būti paduoti, kada įsiteisėjęs sprendimas, nutartis ir nutarimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus.

354 straipsnisKasacinio skundo padavimo tvarka

Kasacinis skundas paduodamas apygardos teismui dėl apylinkių teismų įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų, dėl Apeliacinio teismo ar apygardų teismų priimtų įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų – Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

3541 straipsnisBylos išreikalavimas

Kasacinis teismas turi teisę pagal savo kompetenciją išreikalauti bet kurią civilinę bylą dėl teismo įsiteisėjusio sprendimo, nutarties ir nutarimo peržiūrėjimo kasacine tvarka.

3542 straipsnisKasacinio skundo turinys

Kasaciniame skunde turi būti:

Prie kasacinio skundo turi būti pridėtas skundžiamo sprendimo, nutarties, nutarimo nuorašas ir rašytinė medžiaga.

3543 straipsnisKasacinio teikimo turinys

Kasacinis teikimas turi atitikti šio kodekso 3542 straipsnio reikalavimus.

3544 straipsnisAtsisakymas priimti kasacinį skundą

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai, apygardos teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai atsisako priimti kasacinį skundą, jeigu:

Jeigu atsisakoma priimti kasacinį skundą, jis grąžinamas padavusiajam.

3545 straipsnisAtsisakymas nuo kasacinio skundo

Bet kurioje proceso stadijoje asmuo, padavęs kasacinį skundą, turi teisę nuo jo atsisakyti.

Teismas turi teisę nepriimti atsisakymo nuo skundo šio kodekso 35 straipsnio antrojoje dalyje nurodytais pagrindais ir išnagrinėti bylą kasacine tvarka.

Priėmęs atsisakymą nuo kasacinio skundo, teismas priima nutartį nutraukti bylą.

355 straipsnisKasacinio skundo perdavimas teisėjui ir kolegijos sudarymas

Priimtas kasacinis skundas perduodamas teisėjui.

Priėmęs kasacinį skundą, teisėjas:

Teismo ar skyriaus pirmininkas sudaro teisėjų kolegiją, kuri sprendžia, ar iškelti kasacinę bylą.

356 straipsnisPagrindai iškelti kasacinę bylą

Pagrindas iškelti kasacinę bylą yra, kai:

Be šiame straipsnyje nurodytų pagrindų kasacinė byla gali būti iškelta ir kitais pagrindais.

357 straipsnisKasacinio skundo padavimo terminai

Kasaciniam skundui paduoti šio kodekso 356 straipsnio pirmosios dalies 1-3 punktuose nurodytais pagrindais skiriamas trijų mėnesių terminas, o kitais 356 straipsnyje nurodytais pagrindais – šešių mėnesių terminas.

358 straipsnisTermino kasaciniam skundui paduoti skaičiavimas

Terminas kasaciniam skundui paduoti skaičiuojamas:

359 straipsnisTermino kasaciniam skundui paduoti praleidimo pasekmės

Jei praleistas terminas kasaciniam skundui paduoti, netenkama teisės reikalauti peržiūrėti sprendimą, nutartį ar nutarimą.

Ši taisyklė netaikoma šio kodekso 353 straipsnio antrojoje dalyje nurodytiems pareigūnams.

360 straipsnisPakartotinių kasacinių skundų padavimo pasekmės

Pakartotiniai kasaciniai skundai nepriimami, o jei buvo priimti – paliekami nenagrinėti ir grąžinami.

Pakartotiniu kasaciniu skundu nelaikomas skundas, kuris paduodamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl apygardų teismų, kaip kasacinės instancijos, priimtų sprendimų, nutarčių ar nutarimų.

361 straipsnisKasacinio skundo dėl kasacinės bylos iškėlimo nagrinėjimas

Kasacinį skundą dėl kasacinės bylos iškėlimo nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Pranešimą apie kasacinį skundą padaro teismo posėdžio pirmininkas arba vienas iš kolegijos teisėjų.

Posėdžio protokolas nerašomas, šalys ir dalyvaujantys byloje asmenys į kolegijos posėdį nekviečiami.

362 straipsnisKolegijos nutarties dėl kasacinės bylos iškėlimo arba atsisakymo iškelti kasacinę bylą turinys

Kolegijos nutartyje turi būti nurodyta:

Kolegija nutartyje dėl kasacinės bylos iškėlimo arba atsisakymo iškelti kasacinę bylą nurodo motyvus. Nutarties atsisakyti iškelti kasacinę bylą nuorašas nusiunčiamas skundą padavusiam asmeniui.

Nutarties iškelti kasacinė bylą nuorašas nusiunčiamas šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims.

363 straipsnisKasacinės bylos nagrinėjimas

Nutartis iškelti kasacinę bylą, perduodama teismo pirmininkui ar skyriaus pirmininkui, kuris ją perduoda teisėjui, kad šis pasiruoštų teisminiam nagrinėjimui, bei sudaro kolegijos sudėtį tai bylai nagrinėti.

Šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie kasacinės bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą.

Teismo posėdžio protokolas nerašomas.

364 straipsnisBylos nagrinėjimo ribos

Nagrinėdama bylą kasacine tvarka, pagal byloje esančią ir šalių bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų papildomai pateiktą medžiagą kolegija patikrina tiek apskųstosios, tiek ir neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo nepadavusių skundo asmenų atžvilgiu teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismo nesaisto kasacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

365 straipsnisDalyvaujančių byloje asmenų teisės nagrinėjant bylą

Dalyvaujantys teisminiame nagrinėjime asmenys naudojasi teisėmis, nurodytomis šio kodekso 31 straipsnyje, išskyrus teisę apskųsti kolegijos nutartis.

366 straipsnisTvarka teismo posėdyje

Posėdžio pirmininkas kasacinės instancijos teismo posėdyje imasi būtinų priemonių reikiamai tvarkai posėdyje užtikrinti, vadovaudamasis šio kodekso 171 ir 172 straipsniais.

367 straipsnisBylos nagrinėjimo pradžia

Posėdžio pirmininkas pradeda teismo posėdį ir paskelbia, kokia byla, pagal kieno skundą ir dėl kurio teismo sprendimo turi būti nagrinėjama.

Posėdžio pirmininkas patikrina, kurie iš dalyvaujančių byloje asmenų yra atvykę, nustato atvykusiųjų tapatybę, taip pat patikrina atstovų įgalinimus.

368 straipsnisPranešimas apie bylą

Bylos nagrinėjimas kasacinės instancijos teisme pradedamas posėdžio pirmininko arba vieno iš teisėjų pranešimu apie bylą.

Pranešėjas išdėsto bylos aplinkybes, kasacinio skundo argumentus, teismui pateiktos naujos rašytinės medžiagos turinį ir kitokius duomenis, turinčius reikšmės bylai.

369 straipsnisDalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai

Po pranešimo apie bylą teismas išklauso atvykusių į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus. Šie asmenys turi teisę pateikti savo argumentus, taip pat pateikti papildomos medžiagos.

Pirmieji kalba kasacinį skundą padavęs asmuo ir jo atstovas. Jeigu sprendimą apskundė abi šalys ir abi atvyko, pirmasis kalba ieškovas. Kiti asmenys kalba po padavusiojo skundą pasisakymo.

370 straipsnisTeismo, nagrinėjančio bylą kasacine tvarka, teisės

Teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, savo nutartimi turi teisę:

3701 straipsnisPagrindai teismo sprendimams, nutartims ar nutarimams panaikinti kasacine tvarka

Pagrindas teismo sprendimams, nutartims ar nutarimams panaikinti kasacine tvarka yra jų nepagrįstumas arba esminiai materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimai, išvardyti šio kodekso 3712 ir 3713 straipsniuose.

Teismo sprendimas, nutartis ar nutarimas panaikinamas kasacine tvarka ir byla nutraukiama arba pareiškimas paliekamas nenagrinėtas šio kodekso 243, 245 straipsniuose numatytais pagrindais.

3702 straipsnisTeismo nutarties turinys

Teismo nutartyje turi būti nurodyta:

Kasacinį skundą atmesdamas, teismas privalo savo nutartyje nurodyti motyvus, kuriais remiantis skundo argumentai pripažinti neteisingais arba nesudarančiais pagrindo tenkinti skundą.

Sprendimą, nutartį ar nutarimą panaikindamas ir perduodamas bylą nagrinėti iš naujo, teismas savo nutartyje privalo nurodyti, kurias aplinkybes reikia išaiškinti, kuriuos įrodymus reikia išreikalauti, taip pat kuriuos veiksmus turi atlikti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą.

3703 straipsnisKasacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas

Kasacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

371 straipsnisKasacinės instancijos teismo nutarties turinys, atmetus skundą

Kasacinės instancijos teismas, sutikdamas su Apeliacinio teismo, apygardos ar apylinkės teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo motyvais, savo nutartyje jų nekartoja, tik nurodo jų pagrįstumą.

3711 straipsnisNutarties priėmimas ir paskelbimas

Po dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų teismas išeina į pasitarimų kambarį nutarties priimti.

Teisėjų pasitarimas ir nutarties priėmimas vyksta šio kodekso 17, 216 straipsniuose nustatyta tvarka.

Teismo nutartis priimama balsų dauguma.

Priėmęs nutartį, teismas grįžta į teismo posėdžio salę ir posėdžio pirmininkas arba teisėjas paskelbia nutarties rezoliucinę dalį ir išdėsto nutarties motyvus.

Visi, esantieji posėdžio salėje, tarp jų ir teismas, nutartį išklauso stovėdami.

Teismo nutartis išdėstoma raštu ir visų teisėjų pasirašoma ne vėliau kaip per tris dienas nuo priėmimo.

3712 straipsnisPagrindai panaikinti teismo sprendimą dėl materialinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų taikymo

Materialinės teisės normos laikomos pažeistomis arba netinkamai taikytomis, jeigu teismas:

3713 straipsnisSprendimo panaikinimas, pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas

Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šios pažaidos buvo ar galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Sprendimas turi būti panaikinamas, jeigu:

3714 straipsnisBylos grąžinimas

Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, grąžina ją tam teismui, kuris nurodytas nutartyje.

3715 straipsnisSprendimo vykdymo sustabdymas

Gavę kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas, Apygardos teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas ar kolegija, nagrinėjantys skundą dėl kasacinės bylos iškėlimo, turi teisę sustabdyti sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta byla.“ 163. Trisdešimt septintąjį skirsnį pripažinti netekusiu galios.

373 straipsnisVykdomieji dokumentai

Vykdomieji dokumentai yra: