| Europaius

Trumpai

Šis teisės aktas nustato tvarką, kaip pranešti apie naujas chemines medžiagas, tiekiamos į rinką, ir kaip vertinti šių medžiagų riziką žmonių sveikatai bei aplinkai. Jo tikslas – apsaugoti žmones ir aplinką nuo galimos rizikos, kurią kelia naujos cheminės medžiagos.
Ką jis reguliuoja

Pranešimų apie naujas chemines medžiagas, tiekiamos į rinką, teikimo tvarką.
Pateikiamų dokumentų apimtį ir papildomos informacijos teikimo reikalavimus.
Cheminių medžiagų tiekimo į rinką sąlygas.
Pranešėjo ir Lietuvos kompetentingos institucijos pareigas bei teises.
Kam tai rūpi

Gamintojams ir importuotojams, tiekiantiems naujas chemines medžiagas į rinką.
Asmenims, kurie naudoja chemines medžiagas moksliniams tyrimams ir plėtrai.
Pagrindiniai punktai

Draudžiama tiekti į rinką bet kurią naują medžiagą, jei apie ją nebuvo pranešta Lietuvos kompetentingai institucijai, išskyrus tam tikrus atvejus.
Pranešimas privalomas, jei naujos medžiagos (arba preparato sudėtyje) kiekis yra nuo vienos tonos ir daugiau per metus.
Pranešimą sudaro techninė dokumentacija (Techninis dosjė), informacija apie neigiamą poveikį ir patvirtinimas, kad bandymai atlikti pagal geros laboratorijos praktikos principus.
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos yra paskirta Lietuvos kompetentinga institucija, atsakinga už šios tvarkos įgyvendinimą.
📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO, 
 LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO IR 
 LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO
 Į S A K Y M A S
 DĖL PRANEŠIMŲ APIE TIEKIAMAS Į RINKĄ NAUJAS CHEMINES MEDŽIAGAS TVARKOS IR CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ RIZIKOS ŽMONIŲ SVEIKATAI IR APLINKAI VERTINIMO TVARKOS PATVIRTINIMO
m. gruodžio 31 d. Nr. 727/V-809/4-493
 Vilnius
 Įgyvendindami Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 36-987) 7 bei 8 straipsnių nuostatas ir vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 (Žin., 2003, Nr. 25-1019) patvirtintą Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinės acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių 2003 planą bei atsižvelgdami į 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 67/548/EEB dėl pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimo (su paskutiniais pataisymais, padarytais 2001 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos direktyva 2001/59/EB), 1993 m. lapkričio 25 d. Komisijos direktyvos 93/105/EEB, nustatančios VIID priedą, kuriame yra informacija, reikalaujama pagal Tarybos direktyvos 67/548/EEB septintos pataisos 12 straipsnyje nurodytus techninius dokumentus, ir 1993 m. kovo 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 793/93 dėl esamų cheminių medžiagų rizikos įvertinimo ir kontrolės nuostatas,
Tvirtiname:
1. Pranešimų apie tiekiamas į rinką naujas chemines medžiagas tvarką (pridedama);
2. Cheminių medžiagų rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai vertinimo tvarką (pridedama).
Nustatome, kad Pranešimų apie tiekiamas į rinką naujas chemines medžiagas tvarka įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.
Skiriame Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos:
1. Lietuvos kompetentingąja institucija įgyvendinant Pranešimų apie tiekiamas į rinką naujas chemines medžiagas tvarką;
2. atsakingąja institucija Lietuvoje įgyvendinti 1993 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93 dėl esamų cheminių medžiagų rizikos įvertinimo ir kontrolės.
Pavedame:
1. Regionų aplinkos apsaugos departamentams kontroliuoti Pranešimų apie tiekiamas į rinką naujas chemines medžiagas tvarkos vykdymą;
2. Aplinkos ministerijos sekretoriui Aleksandrui Spruogiui, Sveikatos apsaugos ministerijos sekretoriui Eduardui Bartkevičiui, Ūkio ministerijos sekretoriui Gediminui Rainiui pagal kompetenciją kontroliuoti šio įsakymo vykdymą.
 APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS
 SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                            JUOZAS OLEKAS
 ŪKIO MINISTRAS                                                                                                  PETRAS ČĖSNA
 ______________
 PATVIRTINTA
 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro,
 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos 
 ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro
m. gruodžio 31 d.
 įsakymu Nr. 727/V-809/4-493
 PRANEŠIMŲ APIE TIEKIAMAS Į RINKĄ NAUJAS CHEMINES MEDŽIAGAS TVARKA
 I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Ši tvarka parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 7 bei 8 straipsnius (Žin., 2000, Nr. 36-987) bei atsižvelgiant į 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 67/548/EEB dėl pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimo (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2001 m. rugpjūčio 6 d. Europos Komisijos direktyva 2001/59/EB) bei 1993 m. lapkričio 25 d. Komisijos direktyvos 93/ 105/EEB, nustatančios VII D priedą, kuriame yra informacija, reikalaujama pagal Tarybos direktyvos 67/548/EEB septintos pataisos 12 straipsnyje nurodytus techninius dokumentus, nuostatas. Šios tvarkos tikslai – siekiant apsaugoti žmones ir aplinką nuo rizikos, kurią gali kelti naujos chemines medžiagos, reglamentuoti šių medžiagų tiekimą į rinką bei reikalingos rizikos vertinimui informacijos apie jų savybes, naudojimą, jų keliamą pavojų, tvarkymo būdus bei kitos informacijos rinkimą, taip pat sudaryti sąlygas laisvam prekių judėjimui vienoje bendroje Europos Sąjungos rinkoje. Ši tvarka nustato pranešimų apie tiekiamas į rinką naujas medžiagas teikimo tvarką, pateikiamų dokumentų mastą, papildomos informacijos apie šias medžiagas teikimo reikalavimus, šių medžiagų tiekimo į rinką sąlygas, pranešėjo bei Lietuvos kompetentingos institucijos pareigas ir teises.
Ši tvarka taikoma visoms tiekiamoms į rinką naujoms cheminėms medžiagoms nepriklausomai, ar tiekiamos į rinką pačios medžiagos, ar jas turintys preparatai, išskyrus:
1. gyvulių pašarus bei medžiagas, naudojamas tiktai kaip pašarų priedai pagal Lietuvos Respublikos pašarų įstatymą (Žin., 2000, Nr. 34-952), Pašarų klasifikatorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 205 (Žin., 2000, Nr. 69-2064), bei Pašarų priedų gamybos, naudojimo ir prekybos jais tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 332/395 (Žin., 2001, Nr. 84-2951);
2. maisto produktus bei medžiagas, naudojamas tiktai kaip maisto priedai pagal Lietuvos Respublikos higienos normą HN 53: 1998 „Leidžiami vartoti maisto priedai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 794 (Žin., 1999, Nr. 3-76), ir kvapiosios medžiagos pagal Lietuvos Respublikos higienos normą HN 53-1:2001 „Leidžiami vartoti maisto priedai. Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 682 (Žin., 2002, Nr. 24-891);
3. vaistus, skirtus žmonėms ar gyvuliams gydyti ir reglamentuojamus Lietuvos Respublikos vaistų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 116-2701), bei aktyvias medžiagas, naudojamas tiktai vaistuose. Ši tvarka taikoma tarpinėms cheminėms medžiagoms, kurios naudojamos vaistams gaminti;
4. biocidus bei veikliąsias medžiagas, naudojamas tiktai biociduose pagal Biocidų autorizacijos ir registracijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 358 (Žin., 2002, Nr. 79-3361);
5. augalų apsaugos priemones pagal Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymą (Žin., 1998, Nr. 56-1545) bei aktyvias medžiagas, naudojamas tiktai augalų apsaugos priemonėse;
6. kosmetikos gaminius pagal Lietuvos Respublikos higienos normą HN 62:2001 „Kosmetikos gaminiai. Bendrieji reikalavimai. Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 384 (Žin., 2001, Nr. 64-2372);
7. medžiagas, kurios skirtos išimtinai eksportui į nepriklausančias Europos Bendrijai bei Europos ekonominei erdvei valstybes (Europos Sąjungos valstybės ir Norvegija, toliau – Europos Bendrija);
8. medžiagas, nepriskiriamas polimerams;
9. medžiagas, kurios gabenamos tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją ir yra muitinės kontroliuojamos, jeigu jos tranzito metu nėra perdirbamos ar kitaip apdorojamos.
Ši tvarka netaikoma toms naujoms cheminėms medžiagoms, apie kurias pranešėjas pagal Direktyvos reikalavimus pranešė bet kuriai Europos Bendrijos kompetentingai institucijai.
Draudžiama tiekti į rinką bet kurią naują medžiagą, jeigu prieš tiekiant ją į rinką nebuvo pagal šią Tvarką pranešta Lietuvos kompetentingai institucijai, išskyrus atvejus, nurodytus 2.1-2.9, 3 bei 10 punktuose.
 II. APIBRĖŽIMAI
Šioje tvarkoje:
1. pranešimas – Lietuvos kompetentingai institucijai pateikiami dokumentai, kuriuose yra pagal šios Tvarkos 7 arba 9 punktus reikalaujamą informaciją ir duomenis;
2. pranešėjas – asmuo, kuris pateikia pranešimą (gamintojas, importuotojas arba gamintojo paskirtas vienintelis atstovas pateikti pranešimą):
2.1. pranešimą apie Europos Bendrijoje pagamintas medžiagas pateikia naujos cheminės medžiagos gamintojas, tiekiantis į Europos Bendrijos rinką pačią naują medžiagą arba preparatą, turintį naują medžiagą;
2.2. pranešimą apie ne Europos Bendrijoje pagamintas medžiagas pateikia bet koks Europos Bendrijoje įsteigtas asmuo, tiekiantis į Europos Bendrijos rinką pačią naują medžiagą ar preparatą, turintį naują medžiagą (importuotojas), arba Europos Bendrijoje įsteigtas asmuo, gamintojo paskirtas vieninteliu atstovu pateikti pranešimą apie tos medžiagos tiekimą į Europos Bendrijos rinką;
3. mokslinis tyrimas ir plėtra (toliau – MTP) – cheminės medžiagos moksliniai bandymai, analizavimas ar cheminis tyrimas, atliekami valdomomis aplinkybėmis; ši sąvoka apima medžiagos būdingų savybių, veikimo bei veiksmingumo (efektyvumo) nustatymą ir mokslinį tyrinėjimą, susijusį su gaminio (produkto) ruošimu;
4. technologinis tyrimas ir plėtra (toliau – TTP) – tolesnis parengimas naudoti cheminę medžiagą, kurio metu eksperimentiniais ar gamybiniais bandymais tiriamos tos medžiagos panaudojimo galimybės ir sritys;
5. valdomos aplinkybės – medžiagos naudojimas, kai aplinkybes ir sąlygas kontroliuoja kvalifikuotas asmuo, kuris vykdo MTP arba TTP, užtikrinant, kad tiriamoji medžiaga bei ją turintys preparatai (produktai) nepaplistų už tyrimų vietos ribų bei nepatektų plačiajai visuomenei;
6. registruotas pirkėjas – asmuo (pirkėjas, užsakovas), kuriam gamintojas ar importuotojas pateikė prekes (cheminę medžiagą, ją turinčius preparatus arba produktus) ir kurį jis įrašo į registruotų pirkėjų sąrašą. Šis sąrašas pateikiamas Lietuvos kompetentingai institucijai, jai pareikalavus, ir parodo, kad pirkėjų (užsakovų) skaičius yra ribotas;
7. Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašas – suklasifikuotų pavojingų cheminių medžiagų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrų 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 345/313 (Žin., 2002, Nr. 81-3501);
8. Lietuvos kompetentinga institucija – valstybės institucija, paskirta įgyvendinti Direktyvos 16 (1) straipsnį. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija (toliau – Lietuvos kompetentinga institucija) yra Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos;
9. Direktyva – 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 67/548/EEB dėl pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimo (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2001 m. rugpjūčio 6 d. Europos Komisijos direktyva 2001/59/EB);
10. IUPAC – Tarptautinė teorinės ir taikomosios chemijos sąjunga;
11. CAS numeris – Chemines medžiagas registruojančios tarnybos suteiktas medžiagos registracijos numeris;
12. medžiagos, nepriskiriamos polimerams – medžiagos, kurios buvo Europos Bendrijos rinkoje nuo 1981 m. rugsėjo 18 d. iki 1993 m. spalio 31 d., atitiko Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąrašo (European Inventory of Existing Commercial Substances; toliau – EINECS) pranešimo taisyklių reikalavimus ir buvo laikomos polimerais, tačiau, remiantis septintuoju Direktyvos pataisymu, nuo 1993 m. spalio 31 d. polimerais nebelaikomos;
13. tiekimas į rinką – bet koks cheminių medžiagų ir preparatų perdavimas trečiam asmeniui Europos Bendrijoje. Cheminių medžiagų ir preparatų importavimas į Europos Bendrijos teritoriją taip pat laikomas tiekimu į rinką.
Kitos šioje Tvarkoje vartojamos sąvokos pateiktos Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 36-987).
 III. PRANEŠIMAI APIE NAUJAS MEDŽIAGAS
Išsamus pranešimas:
1. Jeigu kitaip nenurodyta šios tvarkos 2.1–2.9, 3, 10 bei 13 punktuose, prieš tiekiant į rinką naują medžiagą (taip pat preparato sudėtyje) nuo vienos tonos ir daugiau per metus (preparatuose kiekis skaičiuojamas pagal medžiagą), pranešėjas privalo pateikti Lietuvos kompetentingai institucijai pranešimą, kurį sudaro:
1.1. techninė dokumentacija (toliau – Techninis dosjė), kuriame pateikiama informacija, reikalinga įvertinti numatomą tiesioginę ar uždelstą riziką, kurią ta medžiaga gali kelti žmonėms ir aplinkai. Taip pat pateikiami visi tokiam vertinimui reikšmingi duomenys, kuriuos įmanoma gauti. Techniniame dosjė privalo būti informacija apie 1 priede nurodytus bandymus ir jų rezultatus, taip pat detalus ir išsamus atliktų bandymų ir panaudotų metodų aprašymas arba jų bibliografinė nuoroda. Taip pat pateikiama Techninio dosjė santrauka;
1.2. būtinus parengti Techninį dosjė bandymus atlikusios organizacijos raštiškas patvirtinimas, kad šie bandymai atlikti pagal geros laboratorijos praktikos principus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2001 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 612/564/411 „Dėl geros laboratorinės praktikos principų bei geros laboratorinės praktikos principų laikymosi kontrolės ir įvertinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 102-3643);
1.3. informacija ir duomenys apie medžiagos neigiamą poveikį, atsižvelgiant į įvairius numatomus panaudojimo būdus;
1.4. jeigu pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrų 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 345/313 patvirtintos Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkos (Žin., 2002, Nr. 81-3501) kriterijus medžiaga laikoma pavojinga:
1.4.1. siūlomas medžiagos klasifikavimas ir ženklinimas;
1.4.2. pavojingos medžiagos saugos duomenų lapo projektas, parengtas pagal Saugos duomenų lapo reikalavimus ir jo pateikimo profesionaliems naudotojams tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 687 (Žin., 2002, Nr. 26-946);
1.5. jei gamintojas nėra Europos Bendrijos valstybių teritorijoje ir pranešėjas yra vienintelis gamintojo atstovas (pagal šios Tvarkos 5.2.2 punktą), gamintojo pareiškimas, kad dėl pranešimo apie jo gaminamą medžiagą pateikimo jis paskyrė vienintelį gamintojo atstovą ir pranešė visiems šios medžiagos importuotojams šio atstovo pavadinimą; taip pat šios medžiagos importuotojų, kurių vardu vienintelis gamintojo atstovas veikia kaip pranešėjas, sąrašas;
1.6. jei pranešėjas pageidauja, jo pagrįstas prašymas, kad 17.2–17.6 punktų nuostatos išimties tvarka nebūtų taikomos maksimalų laikotarpį, kuris bet kokiu atveju neviršija vienerių metų po pranešimo datos.
2. Kartu su 7.1 punkte nurodyta informacija ir dokumentais pranešėjas gali pateikti Lietuvos kompetentingai institucijai preliminarų rizikos vertinimą, kurį jis atliko pagal Cheminių medžiagų rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai vertinimo tvarką.
Medžiagų, apie kurias pranešta pagal 7 punktą, tolesnių bandymų reikalavimai:
1. Pranešėjas, pateikęs pranešimą apie naują medžiagą pagal 7 punkto reikalavimus, privalo vykdyti 14 punkto reikalavimus, taip pat informuoti Lietuvos kompetentingą instituciją žemiau nurodytais atvejais:
1.1. kai tiekiamos į rinką medžiagos kiekis siekia 10 tonų per metus vienam gamintojui arba kai bendras (suminis) tiekiamos į rinką medžiagos kiekis siekia 50 tonų vienam gamintojui. Šiuo atveju Lietuvos kompetentinga institucija gali reikalauti atlikti visus ar kai kuriuos papildomus 1 lygio bandymus ar mokslinius tyrinėjimus pagal 5 priedą, nustatant laikotarpį, per kurį šie bandymai turi būti padaryti;
1.2. kai tiekiamos į rinką medžiagos kiekis siekia 100 tonų per metus vienam gamintojui arba kai suminis tiekiamos į rinką medžiagos kiekis siekia 500 tonų vienam gamintojui. Šiuo atveju Lietuvos kompetentinga institucija reikalauja atlikti papildomus 1 lygio bandymus arba mokslinius tyrinėjimus, arba abu pagal 5 priedą, nustatant laikotarpį, per kurį šie bandymai (tyrinėjimai) turi būti padaryti, nebent pranešėjas gali pagrįsti, kodėl nurodyti bandymai ar moksliniai tyrinėjimai netinka arba kitokie bandymai ar moksliniai tyrinėjimai būtų tinkamesni;
1.3. kai tiekiamos į rinką medžiagos kiekis siekia 1000 tonų per metus vienam gamintojui arba kai suminis tiekiamos į rinką medžiagos kiekis siekia 5000 tonų vienam gamintojui. Šiuo atveju Lietuvos kompetentinga institucija sudaro II lygio bandymų arba mokslinių tyrinėjimų programą, arba bandymų ir mokslinių tyrinėjimų programą pagal šios Tvarkos 5 priedą bei nustato laikotarpį, per kurį pranešėjas turi šią programą įvykdyti.
2. Pagal 8.1 punkto reikalavimus ar savo iniciatyva atlikęs papildomus bandymus, pranešėjas pateikia Lietuvos kompetentingai institucijai atliktų tyrimų rezultatus ir bandymus atlikusios organizacijos raštišką patvirtinimą, kad šie bandymai atlikti pagal geros laboratorijos praktikos principus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2001 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 612/564/411 „Dėl geros laboratorinės praktikos principų bei geros laboratorinės praktikos principų laikymosi kontrolės ir įvertinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 102-3643).
Sutrumpinto pranešimo apie naują medžiagą, tiekiamą į rinką mažesniais negu viena tona per metus vienam gamintojui, reikalavimai:
1. Jeigu kitaip nenurodyta šios Tvarkos 2.1–2.9, 3, 10 bei 13 punktuose, prieš tiekiant į rinką naują medžiagą (taip pat preparatų sudėtyje) mažesniu negu viena tona per metus (preparatuose skaičiuojant pagal medžiagą) vienam gamintojui kiekiu, pranešėjas turi pateikti Lietuvos kompetentingai institucijai pranešimą, sudarytą iš toliau išvardytų duomenų ar jų santraukų:
1.1. Techninis dosjė, kuriame pateikiama informacija, reikalinga įvertinti numatomą tiesioginę ar uždelstą riziką, kurią ta medžiaga gali kelti žmonėms ir aplinkai. Taip pat pateikiami visi tokiam vertinimui reikšmingi duomenys, kuriuos įmanoma gauti. Techniniame dosjė privalo būti informacija apie 2 priede nurodytus bandymus ir jų rezultatus;
1.2. kita informacija ir dokumentai, nurodyti šios Tvarkos 7.1.2–7.1.6 bei 7.2 punktuose.
2. Jeigu numatomas tiekti į rinką medžiagos (taip pat preparatuose) kiekis yra mažesnis negu 100 kg per metus (preparatuose skaičiuojant pagal medžiagą) vienam gamintojui, pranešėjas gali apriboti pranešimo Techninio dosjė informaciją ir pateikti tik tą, kuri nurodyta 3 priede. Pranešėjas taip pat turi pateikti kitos nurodytos 7.1 punkte informacijos santrauką.
3. Lietuvos kompetentingai institucijai pareikalavus, pranešėjas turi pateikti jai visą informaciją, nurodytą 9.1 bei 9.2 punktuose, taip pat detalų ir išsamų atliktų bandymų ir panaudotų metodų aprašymą arba jų bibliografinę nuorodą.
4. Jei pranešėjas yra pateikęs sutrumpinto pranešimo dokumentus pagal 9.2 punktą, iki kol tiekiamos į rinką medžiagos kiekis pasieks 100 kg per metus vienam gamintojui arba kol suminis tiekiamas į rinką kiekis pasieks 500 kg vienam gamintojui, jis privalo pateikti Lietuvos kompetentingai institucijai papildomą informaciją, reikalingą papildyti Techninį dosjė pagal 9.1 punkto reikalavimus (iki 2 priedo lygmens).
5. Jei pranešėjas yra pateikęs sutrumpinto pranešimo dokumentus pagal 9.1 punktą, iki kol tiekiamos į rinką medžiagos kiekis pasieks vieną toną per metus vienam gamintojui arba kol suminis tiekiamas į rinką kiekis pasieks 5 tonas vienam gamintojui, jis privalo pateikti Lietuvos kompetentingai institucijai papildomą informaciją, reikalingą papildyti Techninį dosjė pagal 7 punkto reikalavimus.
6. Pranešėjas arba kiekvienas asmuo, atsakingas už medžiagų, apie kurias buvo pranešta pagal 9.1 ir 9.2 punktus, tiekimą į rinką, turi jas supakuoti ir laikinai paženklinti pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 7 d. įsakymu 345/315 patvirtintos Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkos (Žin., 2002, Nr. 81-3501) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 599 patvirtintos Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų pakuotės reikalavimų bei pakavimo tvarkos (Žin., 2002, Nr. 115-5161) nuostatas, remiantis informacija apie jų pavojingas savybes, kurią, pagrįstai manoma, jis turi žinoti. Jei dar negalima paženklinti medžiagas pagal Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkoje nustatytus kriterijus dėl informacijos stokos, jų etiketės turi būti sudaromos jau padarytų bandymų pagrindu ir papildomai turi būti užrašas „Dėmesio! Cheminė medžiaga nėra visiškai ištirta“.
Pranešimų teikimo išimtys:
1. Laikoma, kad apie žemiau išvardytas medžiagas (taip pat preparatuose, skaičiuojant tiekiamą į rinką kiekį pagal medžiagą) buvo pranešta pagal šią Tvarką, jeigu jos atitinka 10.1.1–10.1 4 punktuose nurodytas sąlygas ir įvykdyti į 10.2–10.4 punktų reikalavimai:
1.1. polimerai, išskyrus tuos, kurie junginio forma turi 2 procentus ar daugiau bet kokios medžiagos, neįtrauktos į EINECS sąrašą;
1.2. medžiagos, tiekiamos į rinką mažesniu kiekiu negu 10 kg per metus vienam gamintojui;
1.3. medžiagos, tiekiamos į rinką ribotu kiekiu, bet kokiu atveju neviršijančiu 100 kg vienam gamintojui per metus, ir skirtos tik valdomomis aplinkybėmis atliekamo MTP tikslams (toliau – MTP išimtis).
 Bet kuris atsakingas už šių medžiagų tiekimą į rinką gamintojas, importuotojas ar atliekantis MTP asmuo praneša Lietuvos kompetentingai institucijai apie tai, kad jis naudojasi MTP išimtimi, bei turi turėti raštiškus dokumentus, kuriuose nurodoma tos medžiagos pavadinimas ir tapatybė, ženklinimo duomenys, kiekis ir pirkėjų sąrašas; ši informacija pateikiama Lietuvos kompetentingai institucijai arba valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai (tarnautojui) pareikalavus;
1.4. medžiagos, tiekiamos į rinką TTP tikslais ir skirtos labai ribotam registruotų pirkėjų skaičiui tokiu kiekiu, koks reikalingas atlikti TTP (toliau – TTP išimtis). Šioms medžiagoms TTP išimtis taikoma vienerių metų laikotarpiui su sąlyga, kad:
1.4.1. prieš pasibaigiant vienerių metų laikotarpiui apie medžiagą tinkamai pranešama pagal 7 arba 9 punkto reikalavimus priklausomai nuo numatomo tiekti į rinką medžiagos kiekio. Nurodytas vienerių metų laikotarpis išskirtinėmis aplinkybėmis gali būti pratęstas dar metams, jei pranešėjas Lietuvos kompetentingą instituciją įtikino, kad toks pratęsimas yra pateisinamas;
1.4.2. gamintojas, importuotojas arba bet koks atliekantis TTP asmuo pateikia Lietuvos kompetentingai institucijai prašymą dėl TTP išimties taikymo bei informaciją apie medžiagos tapatybę, ženklinimo duomenis, naudojamo TTP kiekio pagrindimą ir registruotų pirkėjų sąrašą, TTP programą bei kitus duomenis pagal šios Tvarkos 6 priedą;
1.4.3. gamintojas, importuotojas arba bet koks atliekantis TTP asmuo taip pat patvirtina raštu, kad ta medžiaga ar jos turinčiu preparatu disponuos tik pirkėjų darbuotojai valdomomis aplinkybėmis ir nei medžiaga, nei preparatas bet kokiu metu nebus prieinamas plačiajai visuomenei. Jeigu Lietuvos kompetentinga institucija mano, kad galimas nepriimtinas pavojus žmonėms ir aplinkai, ji gali padidinti aukščiau nurodytą apribojimą ir taikyti jį bet kokiems gaminiams, turintiems naujų medžiagų, kurios buvo pagamintos TTP metu;
1.4.4. jei Lietuvos kompetentinga institucija mano tikslinga, ji gali reikalauti kitos, 10.1.4.2 papunktyje, 10.2, 10.3 punktuose bei 6 priede nenurodytos papildomos informacijos, bet ne didesnės apimties, negu nustatyta šios Tvarkos 2 priede.
2. Jeigu pagrįstai manoma, kad medžiaga, kuriai taikomos 10.1 punkto nuostatos, yra labai toksiška, toksiška, kancerogeninė, toksiška reprodukcijai ar mutageninė, tokios medžiagos gamintojas ar importuotojas privalo pateikti Lietuvos kompetentingai institucijai bet kokią informaciją, susijusią su 1 priedo 2.3, 2.4 ir 2.5 punktais.
3. Jeigu medžiaga, kuriai taikomi 10.1.2 papunkčio reikalavimai, ir kuri turimos informacijos pagrindu manoma yra pavojinga aplinkai, numatoma naudoti fiziškai nesulaikant (gali lengvai patekti į aplinką naudojant), atsakingas už šios medžiagos tiekimą į rinką asmuo pateikia Lietuvos kompetentingai institucijai informaciją, nurodytą 1 priedo 2.3, 2.4 ir 2.5 punktuose.
4. Asmuo, atsakingas už tiekimą į rinką medžiagų, kurioms taikomi 10.1 punkto reikalavimai, turi jas supakuoti ir laikinai paženklinti pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 7 d. įsakymu 345/315 patvirtintos Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkos (Žin., 2002, Nr. 81-3501) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 599 patvirtintos Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų pakuotės reikalavimų bei pakavimo tvarkos (Žin., 2002, Nr. 115-5161) nuostatas, remiantis informacija apie jų pavojingas savybes, kurią, pagrįstai manoma, jis turi žinoti. Jei dar negalima paženklinti šias medžiagas pagal Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkoje nustatytus kriterijus dėl informacijos stokos, medžiagų pakuočių etiketės sudaromos jau padarytų bandymų pagrindu ir papildomai užrašoma „Dėmesio! Cheminė medžiaga nėra visiškai ištirta“.
Polimerams taikomi specifiniai reikalavimai:
 Kai pateikiamas pranešamas apie naujus polimerus pagal Tvarkos 7.1, 9.1 bei 9.2 punktų reikalavimus, taikomos išdėstytos 4 priede specifinės nuostatos dėl polimerų Techninio dosjė.
Naujų medžiagų, apie kurias pateiktas pranešimas, tiekimo į rinką reikalavimai:
1. Medžiagos, apie kurias pranešta pagal Tvarkos 7 punktą, jei nėra Lietuvos kompetentingos institucijos priešingo nurodymo, gali būti tiekiamos į rinką ne anksčiau kaip 60 dienų po to, kai ši institucija gavo šios Tvarkos reikalavimus atitinkančius dokumentus.
2. Jei Lietuvos kompetentinga institucija nustato, kad pagal Tvarkos 7 punktą pateiktas pranešimas neatitinka šios Tvarkos reikalavimų, ji apie tai raštu informuoja pranešėją, ir medžiaga gali būti tiekiama į rinką tiktai praėjus 60 dienų po to, kai ši institucija gavo visą informaciją pagal Tvarkos reikalavimus.
3. Medžiagos, apie kurias pranešta pagal Tvarkos 9 punktą, jei nėra Lietuvos kompetentingos institucijos priešingo nurodymo, gali būti tiekiamos į rinką ne anksčiau kaip 30 dienų po to, kai ta institucija gavo šios Tvarkos reikalavimus atitinkančius dokumentus.
4. Jei Lietuvos kompetentinga institucija nustato, kad pagal Tvarkos 9 punktą pateiktas pranešimas neatitinka šios Tvarkos reikalavimų, ji apie tai raštu informuoja pranešėją, ir medžiaga gali būti tiekiama į rinką tiktai praėjus 30 dienų po to, kai ši institucija gavo visą informaciją pagal Tvarkos reikalavimus.
5. Jeigu pranešimas pateiktas pagal Tvarkos 9 punkto reikalavimus ir Lietuvos kompetentinga institucija raštu informavo pranešėją, kad pranešimas priimtas ir nurodo pranešimui paskirtą oficialų numerį (pagal 12.7 punktą), medžiaga gali būti tiekiama į rinką ne anksčiau kaip 15 dienų po to, kai Lietuvos kompetentinga institucija gavo tą pranešimą.
6. Lietuvos kompetentinga institucija per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie naują medžiagą pagal Tvarkos 7 arba 9 punktus gavimo raštu informuoja pranešėją apie pranešimo gavimo datą. Atvejais, nurodytais 12.2 bei 12.4 punktuose, Lietuvos kompetentinga institucija per 5 darbo dienas taip pat raštu informuoja pranešėją apie visos informacijos pagal šią Tvarką gavimo datą.
7. Jei pranešimas atitinka šios Tvarkos reikalavimus ir priimtas, Lietuvos kompetentinga institucija per 5 darbo dienas apie tai informuoja pranešėją ir nurodo jo pranešimui paskirtą oficialų numerį.
Reikalavimai teikti papildomą informaciją:
1. Atsižvelgiant į 13.2 punkto nuostatas, Lietuvos kompetentinga institucija gali raštu prašyti pranešėjo pateikti papildomą informaciją bei atlikti patikrinimo ir (ar) patvirtinamuosius bandymus, susijusius su tomis medžiagomis ar jų transformavimosi produktais, apie kurias jai buvo pranešta arba apie kurias ji gavo informaciją, taikant šią Tvarką. Lietuvos kompetentinga institucija taip pat gali nustatyti informacijos pateikimo terminą.
2. Lietuvos kompetentinga institucija gali prašyti papildomos informacijos pagal 13.1 punktą tik tuo atveju, jeigu:
2.1. pagrindžiama, kad papildoma informacija yra būtina įvertinti riziką, kurią gali sukelti medžiaga žmonių sveikatai ir aplinkai; arba
2.2. Lietuvos kompetentinga institucija veikia vykdant Europos Komisijos sprendimą, priimtą pagal Direktyvos 18(2) straipsnį.
3. Surinktą pagal 13.1 punktą papildomą informaciją pranešėjas pateikia Lietuvos kompetentingai institucijai raštu.
4. Taikant 13.1 punktą, Lietuvos kompetentinga institucija gali paprašyti bet kokios 5 priede nurodytos informacijos anksčiau, negu nustatyta 8 punkte.
Reikalavimai atnaujinti pateiktą pagal Tvarkos 7 bei 9 punktus informaciją:
1. Pranešėjas, pateikęs pranešimą apie kokią nors medžiagą pagal 7 ar 9 punktus, yra atsakingas už tai, kad savo iniciatyva raštu informuotų Lietuvos kompetentingą instituciją:
1.1. apie savo pagamintos ar importuotos, arba, jeigu pranešėjas buvo paskirtas gamintojo vieninteliu atstovu dėl ne Bendrijoje pagamintos medžiagos, savo ir (ar) kitų asmenų tiekiamos į Bendrijos rinką medžiagos metinio ar suminio kiekio pakeitimus,
1.2. apie naują informaciją ir duomenis, susijusius su tų medžiagų poveikiu žmonėms ir (ar) aplinkai, kuriuos jis sužinojo;
1.3. apie medžiagos naujus panaudojimo būdus, kuriuos jis sužinojo;
1.4. apie medžiagų sudėties pokyčius pagal 1, 2 arba 3 priedų 1.3 punktą;
1.5. apie bet kokius jo statuso (kaip gamintojo, importuotojo ar gamintojo vienintelio atstovo) pakeitimus;
1.6. kasmet iki kitų metų kovo 30 dienos – apie praeitais metais pateiktą į rinką medžiagos kiekį.
2. Kiekvienas ne Europos Bendrijoje pagamintos medžiagos importuotojas, kuris importuoja medžiagą, remdamasis gamintojo Europos Bendrijoje paskirto vienintelio atstovo (pagal Tvarkos 5.2.2 papunktį) pranešimu, privalo pateikti tam vieninteliam atstovui naujausią informaciją apie tiekiamą į Europos Bendrijos rinką medžiagos kiekį.
Medžiagos, apie kurias jau pranešta (10 metų taisyklė):
 Pranešėjas neprivalo pateikti Techninio dosjė informacijos, reikalaujamos pagal Tvarkos 7 ir 9 punktus ir nurodytos 1, 2, 3 ir 4 prieduose, išskyrus šių priedų 1 ir 2 punktus, jei pranešimo apie medžiagą duomenys jau buvo pateikti mažiausiai prieš 10 metų.
Ne Bendrijoje pagamintos medžiagos:
1. Jeigu medžiaga pagaminta ne Europos Bendrijoje ir daugiau negu vienas pranešimas pateiktas apie to pačio gamintojo tą pačią medžiagą (nepriklausomai nuo to, ar pranešimai pateikti vienai ar daugiau Europos Bendrijos valstybių kompetentingoms institucijoms), kiekvienas pranešėjas, pateikęs pranešimą apie naują medžiagą Lietuvos Respublikoje, privalo atlikti papildomus bandymus pagal 8.1 punktą ir pateikti šių bandymų rezultatus Lietuvos kompetentingai institucijai pagal 8.2 punktą, kai bendras visų pranešėjų (suvestinis) metinis kiekis arba suvestinis suminis kiekis, nustatytas Europos Komisijos bei valstybių narių kompetentingų institucijų (remiantis pranešimų, pateiktų pagal 7, 9 bei 14 punktų reikalavimus, informacija), viršija 8.1 punkte nustatytą tiekimo į rinką kiekį.
2. Jeigu ne Europos Bendrijos medžiagos gamintojas paskyrė vienintelį atstovą pateikti pranešimą apie naują medžiagą, įpareigojimas vykdyti 16.1 punkto reikalavimus taikomi tik vieninteliam atstovui, jeigu jis įregistruotas Lietuvos Respublikoje.
3. Jeigu įpareigojimas vykdyti 16.1 punkto reikalavimus taikomas keliems pranešėjams, Lietuvos kompetentinga institucija informuoja kiekvieną pranešėją, pateikusį Lietuvos Respublikoje pranešimą, apie kitų Europos Bendrijos pranešėjų tapatybę ir atkreipia jų dėmesį į kolektyvinę atsakomybę atlikti papildomus tyrimus, nurodytus 8.1 punkte, pagal Direktyvos 11 straipsnio reikalavimus.
Pakartotinis pranešimas apie tą pačią medžiagą ir vengimas kartoti bandymus su stuburiniais gyvūnais:
1. Jei apie kokią nors medžiagą jau buvo pranešta pagal šios Tvarkos 7 arba 9 punktus, Lietuvos kompetentinga institucija gali sutikti, kad kitas pranešėjas apie tą pačią medžiagą gali nurodyti pirmojo pranešėjo pateiktus bandymų (tyrimų) rezultatus, būtinus pagal 1 ir 2 priedų 3, 4 ir 5 punktus bei 3 priedo 3 ir 4 punktus (fizinių ir cheminių, toksikologinių ir ekotoksikologinių savybių tyrimai), jeigu:
1.1. kitas pranešėjas gali pateikti įrodymų, kad medžiaga, apie kurią dar kartą pranešama, yra identiška tai, apie kurią buvo anksčiau pranešta, įskaitant duomenis apie jos grynumo laipsnį ir priemaišų pobūdį; ir
1.2. gautas pirmojo pranešėjo raštiškas sutikimas dėl nuorodos į jo pateiktus bandymų (tyrimų) rezultatus.
2. Prieš atlikdami bandymus su stuburiniais gyvūnais pagal 7.1 arba 9.1 punktų reikalavimus dėl pranešimo apimties bei atsižvelgdami į 17.1 punkto sąlygas, būsimi pranešėjai užklausia Lietuvos kompetentingos institucijos:
2.1. ar apie tą medžiagą, apie kurią jie ketina pranešti, jau buvo pranešta; ir
2.2. koks pirmojo pranešėjo pavadinimas (arba pavardės, vardo) ir adreso.
3. Bet koks užklausimas pagal 17.2 punktą yra pagrindžiamas įrodymais, kad būsimasis pranešėjas tikrai ketina tiekti medžiagą į rinką, taip pat nurodant numatomą tiekti į rinką kiekį.
4. Atsižvelgdama į 17.5 punkto reikalavimus, Lietuvos kompetentinga institucija nurodo būsimajam pranešėjui pirmojo pranešėjo pavadinimą (arba pavardę, vardą) ir adresą, taip pat praneša pirmajam pranešėjui būsimojo pranešėjo pavadinimą (arba pavardę, vardą) ir adresą, jeigu įvykdytos visos žemiau nurodytos sąlygos:
4.1. jeigu pasiteiravimą pagal 17.2 punktą gavusi Lietuvos kompetentinga institucija įtikinta tuo, kad būsimasis pranešėjas ketina tiekti į rinką tą medžiagą nurodytu kiekiu; ir
4.2. apie tą medžiagą buvo pranešta anksčiau; ir
4.3. pirmasis pranešėjas nėra prašęs pagal 7.1.6 papunktį išimties ir jam nėra suteikta laikina išimtis dėl 17.2-17.6 punktų nuostatų taikymo.
5. Lietuvos kompetentinga institucija pagal 17.4 punktą informuoja busimąjį pranešėją tik po to, kai apie savo ketinimą raštu praneša pirmajam pranešėjui.
6. Pirmasis ir būsimasis pranešėjai imasi visų tinkamų veiksmų susitarti dėl dalijimosi informacija, kad būtų išvengta bandymų su stuburiniais gyvūnais kartojimo.
7. Jeigu pirmasis ir būsimasis pranešėjai, nepaisant 17.6 punkto nuostatų, nepasiekė susitarimo dalytis informacija apie bandymus su stuburiniais gyvūnais, būsimasis pranešėjas privalo pranešti apie tai Lietuvos kompetentingai institucijai raštu ir nepradėti bandymų su stuburiniais gyvūnais kol negaus Lietuvos kompetentingos institucijos atsakymo.
8. Gavusi būsimojo pranešėjo pranešimą pagal 17.7 punktą, per 30 dienų nuo šio pranešimo gavimo datos Lietuvos kompetentinga institucija priima spendimą, ar būsimasis pranešėjas pateikia pranešimo dokumentaciją pagal 7 arba 9 punktus be bandymų su stuburiniais gyvūnais rezultatų, ar jis turi šiuos bandymus atlikti. Lietuvos kompetentinga institucija apie savo sprendimą raštu informuoja būsimąjį pranešėją.
9. Jei pirmasis ir būsimasis pranešėjai nesusitaria, Lietuvos kompetentinga institucija gali pasinaudoti bandymų su stuburiniais gyvūnais rezultatais iš pranešimo, pateikto jai anksčiau. Prieš darydama taip, Lietuvos kompetentinga institucija privalo informuoti pirmą pranešėją apie ketinimą pasinaudoti jo bandymų su stuburiniais gyvūnais rezultatais.
10. Pranešėjai, kurie pateikė pranešimus apie tą pačią medžiagą ir susitarė pagal 17.1-17.6 punktus dalytis reikalaujama pagal 7 bei 9 punktus informacija apie fizines ir chemines, toksikologines ir ekotoksikologines savybes, taip pat imasi visų reikalingų veiksmų pasiekti susitarimą dalytis ir gauta informacija apie bandymus su stuburiniais gyvūnais, pateikta pagal 8 punktą.
Medžiagų tyrimai šios Tvarkos tikslais:
1. Šios Tvarkos 7, 8 arba 9 punktuose reikalaujamus tyrimus pranešėjas atlieka pagal geros laboratorinės praktikos principus, nustatytus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, aplinkos bei žemės ūkio ministrų 2001 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 612/564/ 411 „Dėl geros laboratorinės praktikos principų bei geros laboratorinės praktikos principų laikymosi kontrolės ir įvertinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 102-3643) ir laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 14 straipsnio reikalavimų (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2000, Nr. 61-1808).
2. Medžiagų fizikinės ir cheminės savybės nustatomos vadovaujantis Direktyvos V. A priedu, toksikologinės savybės – Direktyvos V. B priedu, ekotoksikologinės savybės – LAND 45-2001 „Cheminių medžiagų ir preparatų ekotoksiškumo tyrimo metodai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 4 (Žin., 2002, Nr. 81-3493) ir (arba) Direktyvos V. C priedu.
3. Jeigu tyrimai atliekami laboratorijoje (laboratorijose), kuri jam nepavaldi, prieš tyrimų pradžią pranešėjas informuoja laboratorijos (laboratorijų) vadovybę, kad tyrimai atliekami šios Tvarkos tikslams.
4. Nurodytu 18.3 punkte atveju laboratorijos (laboratorijų) vadovybė, pranešėjui paprašius, išduoda jam pažymą raštu, kad tyrimai atlikti pagal geros laboratorinės praktikos principus.
 IV. KITOS LIETUVOS KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS TEISĖS IR PAREIGOS
Rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai vertinimas:
1. Gavusi pranešimą apie naują medžiagą pagal šios Tvarkos 7 ir 9 punktus, Lietuvos kompetentinga institucija atlieka rizikos vertinimą pagal bendruosius principus ir nuostatas, išdėstytus Cheminių medžiagų rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai vertinimo tvarkoje, ir, jei pagal rizikos vertinimo rezultatus būtina, parengia:
1.1. rekomendacijas dėl tinkamiausio medžiagos bandymų metodo;
1.2. rekomendacijas dėl medžiagos tiekimo į rinką apribojimų siekiant sumažinti riziką žmonėms ir aplinkai.
2. Lietuvos kompetentinga institucija periodiškai peržiūri rizikos vertinimą, atsižvelgiant į pagal šios Tvarkos 8, 9.4, 9. 5, 13 bei 14 punktus papildomai pateiktą informaciją.
3. Lietuvos kompetentinga institucija gali prašyti papildomos informacijos pagal Tvarkos 13 punktą, jeigu galima įrodyti, jog tokia informacija būtina įvertinti riziką, kuri medžiaga gali sukelti žmonių sveikatai ir aplinkai. Taip pat Lietuvos kompetentinga institucija arba kita institucija, vykdanti cheminių medžiagų valstybinę kontrolę pagal Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 25 straipsnį (Žin., 2000, Nr. 36-987), gali:
3.1. imti naujos medžiagos pavyzdžius, jei to reikia kontrolei;
3.2. reikalauti, kad pranešėjas neatlygintinai pateiktų tokį medžiagos, apie kurią pranešta, kiekį, koks reikalingas patikrinamiesiems bandymams atlikti;
3.3. iki Bendrijos atitinkamų teisės aktų priėmimo rengti pasiūlymus Aplinkos, Sveikatos apsaugos bei kitoms suinteresuotoms ministerijoms, kurių kompetencijai priklauso siūlomos reglamentuoti sritys, dėl reikalingų priemonių, susijusių su saugiu medžiagos naudojimu, taikymo.
4. Rizikos vertinimo ataskaita, prieš pateikiant Europos Komisijai, suderinama su Aplinkos, Sveikatos apsaugos ministerijomis bei kitomis suinteresuotomis institucijomis, priklausomai nuo rizikos vertinimo išvadų ir ataskaitos turinio.
Informacija, kurią Lietuvos kompetentinga institucija persiunčia Europos Komisijai:
1. Kai Lietuvos kompetentinga institucija gauna 7, 9.1 ir 9.2 punktuose nurodytą pranešimo Techninį dosjė, ji siunčia Techninio dosjė nuorašą (egzempliorių) arba jo santrauką Europos Komisijai per 5 darbo dienas nuo datos, kai pranešimas priimtas ir jam paskirtas oficialus numeris pagal Tvarkos 12.7 punktą.
 Gaudama papildomą informaciją apie atliktus tolesnius bandymus pagal 8, 9.4 ir 9.5 punktus, taip pat atnaujintą informaciją pagal 14 punktą, Lietuvos kompetentinga institucija nedelsdama persiunčia Europos Komisijai nurodytos informacijos nuorašą (egzempliorių), arba jų santrauką.
 Tuo atveju, jei siunčiamos santraukos, Lietuvos kompetentinga institucijai leidžia Europos Komisijai ir kitų valstybių kompetentingoms institucijoms naudotis visa informacija, nurodyta 20.1 punkte.
2. Pranešėjui pateikus papildomą ir atnaujintą informaciją pagal šios Tvarkos 8 bei 13 punktus, Lietuvos kompetentinga institucija praneša Europos Komisijai apie pasirinktus bandymus, jų pasirinkimo pagrindimą, rezultatus ir tų rezultatų įvertinimą, jei toks įvertinimas atliktas.
3. Gavusi informaciją pagal 10 punktą, Lietuvos kompetentinga institucija siunčia Europos Komisijai tas jos dalis, kurios, Lietuvos kompetentingos institucijos nuomone, yra bendras Europos Komisijos ir kitų valstybių kompetentingų institucijų interesas.
4. Įvertinus riziką pagal 19.1 punkto reikalavimus, Lietuvos kompetentinga institucija nedelsiant siunčia Europos Komisijai rizikos vertinimo ataskaitą arba jos santrauką.
5. Lietuvos kompetentinga institucija:
5.1. vykdo ją liečiančius Europos Komisijos spendimus, priimtus pagal Direktyvos 18(2) straipsnį;
5.2. atsižvelgia į kitų valstybių kompetentingų institucijų pasiūlymus dėl tolesnių bandymų arba papildomos (atnaujintos) informacijos, įgyvendinant Direktyvos 18(2) straipsnį.
 V. DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS
Jei asmuo, teikiantis pranešimą pagal šios Tvarkos III skyrių, nurodo, kad pranešime yra tam tikra konfidenciali informacija, kurios atskleidimas kitiems, išskyrus Europos Komisiją ir kompetentingas valstybių institucijas, gali pakenkti jo konkurencingumui ir dėl to ji turi būti laikoma konfidencialia, jis turi tai pagrįsti.
Pateikiant pranešimus ir informaciją pagal 7, 8 bei 9 punktus, pramonine ir komercine paslaptimi nelaikoma ši informacija:
1. medžiagos prekinis pavadinimas;
2. gamintojo ir pranešėjo pavadinimas (pavardė ir vardas), išskyrus 7.1.6 punkte nurodytą atvejį;
3. duomenys apie medžiagos fizikines ir chemines savybes, nurodytas 1, 2 bei 3 priedų 3 punkte;
4. informacija apie galimus medžiagos nukenksminimo būdus;
5. toksikologinių ir ekotoksikologinių bandymų rezultatų santraukos informacija;
6. medžiagos grynumo laipsnis, priemaišų tapatybė ir (ar) priedai, kurie yra žinomi kaip pavojingi pagal Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 3 straipsnį (Žin., 2000, Nr. 36-987), jei ši informacija yra svarbi dėl medžiagos klasifikavimo ir ženklinimo, siekiant įtraukti ją į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą;
7. rekomenduojami tvarkymo būdai ir atsargumo priemonės, nurodytos 1, 2 bei 3 priedų 2.3 punkte, ir avarinės priemonės, nurodytos 1, 2 bei 3 priedų 2.4 ir 2.5 punktuose;
8. saugos duomenų lapo informacija;
9. medžiagų, išvardytų Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše, analitiniai metodai, kurie leidžia aptikti patekusias į aplinką medžiagas ir nustatyti jų tiesioginį veikimą žmonėms.
Jeigu pranešėjas, gamintojas ar importuotojas vėliau pats atskleidžia anksčiau konfidencialia laikytą informaciją, jis atitinkamai informuoja apie tai Lietuvos kompetentingą instituciją ir tokia informacija pagal šią Tvarką toliau nelaikoma konfidencialia.
Atsižvelgdama į 21 punkto nuostatas, Lietuvos kompetentinga institucija pati sprendžia, kokia informacija (pateikta pagal 21 punktą) būtų laikoma pramonine ir komercine paslaptimi, bei raštu informuoja pranešėją apie priimtą spendimą. Lietuvos kompetentinga institucija informuoja kitų valstybių kompetentingas institucijas ir Europos Komisiją, kokią informaciją ji nuspendė laikyti konfidencialia.
Lietuvos kompetentinga institucija laiko pramonine bei komercine paslaptimi ir tą informaciją, kuri kitų valstybių kompetentingų institucijų ir Europos Komisijos yra laikoma konfidencialia.
Informacija, kurią Lietuvos kompetentinga institucija nuspendė laikyti konfidencialia, neturi būti skleidžiama, išskyrus tuos atvejus, kai informacija teikiama:
1. suinteresuotam asmeniui, gavus pranešėjo sutikimą;
2. kitos valstybės kompetentingai institucijai arba Europos Komisijai;
3. kitoms valstybės institucijoms, jeigu tai būtina įvertinant pranešimo dokumentus, atliekant rizikos vertinimą bei rengiant rizikos mažinimo strategiją;
4. asmenims, tiesiogiai susijusiems su administraciniais ar teisiniais veiksmais, siejamais su sankcijomis, kurių imamasi tiekiamoms į rinką medžiagoms kontroliuoti, taip pat asmenims, kurie turi dalyvauti ar būti išklausyti teisminio nagrinėjimo metu;
5. valstybės kontrolės institucijoms, kurioms nustatyta tvarka pavesta vykdyti cheminių medžiagų tvarkymo kontrolę.
Medžiagos, kurios įtraukiamos į Europos naujų cheminių medžiagų sąrašą:
1. Pranešėjas, teikiantis pranešimą apie naują medžiagą pagal šios Tvarkos 7 ir 9 punktus, kartu su pranešimu gali pateikti prašymą įrašyti Europos naujų cheminių medžiagų sąraše prekinį medžiagos pavadinimą:
1.1. daugiausia trejiems metams, jei medžiaga nėra klasifikuojama kaip pavojinga pagal Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 2 straipsnį (Žin., 2000, Nr. 36-987) bei pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 7 d. įsakymu 345/315 patvirtintą Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarką (Žin., 2002, Nr. 81-3501);
1.2. pavojingos medžiagos atveju, iki kol ši medžiaga bus įrašyta į Direktyvos I priedą bei Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą.
2. Gavusi 27.1 punkte nurodytą prašymą, Lietuvos kompetentinga institucija prašo Europos Komisijos, kad 27.1.1 arba 27.1.2 punkte nurodytą laikotarpį medžiaga būtų įrašyta Europos naujų cheminių medžiagų sąraše vien tik jos prekiniu pavadinimu.
3. Jei 27.1.1 punkte nurodytu atveju asmuo įrodo, kad pats cheminio pavadinimo pagal IUPAC nomenklatūrą paskelbimas galėtų atskleisti informaciją, susijusią su komerciniu panaudojimu ar gamyba, Lietuvos kompetentinga institucija prašo Europos Komisijos, kad tos medžiagos būtų įrašytos Europos naujų cheminių medžiagų sąraše vien tik jos prekiniu pavadinimu tol, kol Lietuvos kompetentinga institucija laiko tai būtina.
 ______________
 Pranešimų apie tiekiamas į rinką
 naujas chemines medžiagas tvarkos
priedas
 TECHNINIO DOSJĖ INFORMACIJA, REIKALINGA PAGAL TVARKOS 7 PUNKTĄ („PAGRINDINIS KOMPLEKTAS“)
 Tuo atveju, jeigu techniškai nėra įmanoma arba mokslo atžvilgiu netikslinga pateikti informaciją, priežastys aiškiai išdėstomos ir Lietuvos kompetentinga institucija nusprendžia, ar jos priimtinos.
 Turi būti paminėtas įstaigos ar įstaigų, atsakingų už tyrimų vykdymą, pavadinimas.
 Tarpiniams produktams, kurių veikimas žmonėms ir aplinkai yra ribotas, taikomos šio priedo 7 punkto nuostatos.
GAMINTOJO TAPATYBĖ IR PRANEŠĖJO TAPATYBĖ: GAMYBOS TERITORIJA (VIETA)
 Gaminamoms už Bendrijos ribų medžiagoms, kai pranešėju yra paskirtas vienintelis gamintojo atstovas pagal Tvarkos 5.2.2 punktą, nurodyti importuotojų, kurie tieks medžiagą į Bendrijos rinką, tapatybę bei adresus.
MEDŽIAGOS TAPATYBĖ
1. Pavadinimas:
1.1. pavadinimai IUPAC nomenklatūroje;
1.2. kiti pavadinimai (įprastas, prekinis, sutrumpinimas);
1.3. CAS numeris ir CAS pavadinimas (jeigu yra).
2. Molekulinė ir struktūrinė formulės.
3. Medžiagos sudėtis:
3.1. grynumas (procentais);
3.2. priemaišų rūšys, tarp jų izomerai ir šalutiniai produktai;
3.3. pagrindinių (svarbių) priemaišų procentinis santykis;
3.4. jeigu medžiagoje yra stabilizuojantis priedas ar inhibitorius, ar kiti priedai, reikia nurodyti: jų prigimtį (pavadinimą), kiekį (dydžio eilę), išreikštą ppm arba procentais;
3.5. spektro duomenys (ultravioletinis spektras, infraraudonas spektras, magnetinis branduolių rezonansas, masių spektras);
3.6. didelio slėgio skysčių chromatografija, dujų chromatografija.
4. Radimo ir nustatymo metodai:
 Pateikiamas naudotų metodų išsamus aprašymas arba tinkama bibliografinė nuoroda.
 Be radimo ir nustatymo metodų, pateikiama informacija apie analitinius metodus, kurie žinomi pranešėjui ir kurie leidžia rasti medžiagą bei jos transformavimosi produktus po jos išleidimo į aplinką, taip pat informacija apie tiesioginio medžiagos veikimo žmogui nustatymą.
INFORMACIJA APIE MEDŽIAGĄ
0. Gamyba:
 Šiame skirsnyje pateikiamos informacijos turėtų pakakti apytikriai, bet realiai įvertinti medžiagos veikimą žmogui ir aplinkai, susijusį su gamybos procesu. Nereikalaujama pateikti gamybos proceso tikslaus ir smulkaus aprašymo, ypač tų smulkmenų, kurios yra reikšmingos konkurencingumo atžvilgiu.
0.1. Gamyboje naudojamas technologinis procesas (technologiniai procesai);
0.2. Su gamyba susijusio medžiagos veikimo įvertinimas:
 - darbo aplinkoje;
 - aplinkai.
1. Numatomi naudojimo būdai:
 Šiame skirsnyje pateikiamos informacijos turėtų pakakti apytikriai, bet realiai įvertinti medžiagų veikimą žmogui ir aplinkai, susijusį su numatomais ir (ar) galimais naudojimo būdais.
1.1. Naudojimo būdai: medžiagos paskirties bei numatomų rezultatų apibūdinimas:
1.1.1. technologinis procesas (technologiniai procesai), susijęs su medžiagos naudojimu (jei žinoma);
1.1.2. susijusio su naudojimu medžiagos veikimo įvertinimas (jei žinoma):
 - darbo aplinkoje;
 - aplinkai;
1.1.3. medžiagos pateikimo į rinką forma: medžiaga, preparatas, produktas;
1.1.4. tiekiamų į rinką preparatų ir produktų sudėtyje esančios medžiagos koncentracijos (jei žinoma).
1.2. Medžiagos naudojimo sritys, nurodant apytikrį pasiskirstymą:
 - pramonė;
 - žemės ūkis ir profesionalus verslas;
 - plačioji visuomenė.
1.3. Jei žinoma ir taikytina – medžiagos gavėjo tapatybė.
1.4. Numatomo naudojimo metu susidarančių atliekų kiekis ir sudėtis (jei žinoma).
2. Apskaičiuota gamyba ir (arba) importas pagal kiekvieną numatytą naudojimo būdą ar naudojimo sritį:
2.1. Bendras gamybos ir (arba) importo kiekis tonomis per metus:
 - pirmaisiais kalendoriniais metais;
 - vėlesniais kalendoriniais metais.
 Gaminamoms už Bendrijos ribų medžiagoms, kai pranešėju yra paskirtas vienintelis gamintojo atstovas, ši informacija pateikiama pagal kiekvieną importuotoją, išvardytą 0 skirsnyje.
2.2. Gamybos ir (arba) importo apimtys, suskirstytos pagal 2.1.1 ir 2.1.2 skirsnius ir išreikštos procentais:
 - pirmaisiais kalendoriniais metais;
 - vėlesniais kalendoriniais metais.
3. Rekomenduojami būdai ir atsargumo priemonės:
3.1. tvarkant;
3.2. sandėliuojant;
3.3. gabenant;
3.4. gaisro atveju (degimo dujų ar pirolizės produktų apibūdinimas, jei pirolizės reakcija tikėtina naudojant medžiagą);
3.5. kitais pavojaus atvejais, ypač cheminės reakcijos su vandeniu atveju;
3.6. jei tikslinga, pateikiama informacija apie medžiagos dulkių jautrumą sprogimui.
4. Veiksmai įvykus medžiagos netyčiniam (atsitiktiniam) išsiliejimui (nutekėjimui).
5. Pirmos pagalbos priemonės, jei sužalojami žmonės (pvz., apsinuodijama).
6. Pakavimas.
MEDŽIAGŲ FIZINĖS IR CHEMINĖS SAVYBĖS
0. Medžiagos būsena, esant 20 oC ir 101,3 kPA.
1. Lydymosi temperatūra.
2. Virimo temperatūra.
3. Santykinis tankis.
4. Garų slėgis.
5. Paviršiaus įtempimas.
6. Tirpumas vandenyje.
8. Pasiskirstymo koeficientas n-oktanolyje ir vandenyje.
9. Pliūpsnio temperatūra.
10. Degumas.
11. Sprogumo savybės.
12. Savaiminio užsidegimo temperatūra.
13. Oksiduojančiosios savybės.
14. Granuliometrija.
 Jei numatomos tiekti į rinką medžiagos pavidalas padidina jos veikimo per kvėpavimo takus pavojų, ši medžiaga tokia, kokia ji bus tiekiama į rinką, turėtų būti ištirta, siekiant nustatyti dalelių dydžio pasiskirstymą.
TOKSIKOLOGINIAI TYRIMAI
1. Ūmus toksiškumas.
 Visų cheminių medžiagų, išskyrus dujas, 4.1.1-4.1.3 bandymai atliekami naudojant du medžiagos įvedimo į organizmą būdus, vienas iš jų – per virškinamąjį traktą. Kito įvedimo būdo pasirinkimas priklauso nuo tiriamos medžiagos savybių bei galimo veikimo žmogui. Dujos ir lakūs skysčiai turėtų būti bandomi įkvėpiant (per kvėpavimo takus).
1.1. Ūminio toksiškumo bandymas per virškinamąjį traktą.
1.2. Ūminio toksiškumo bandymas per kvėpavimo takus.
1.3. Ūminio toksiškumo bandymas per odą.
1.5. Odos dirginimas.
1.6. Akių dirginimas.
1.7. Odos jautrinimas.
2. Pakartotinių dozių toksiškumas:
 Darant pakartotinių dozių toksiškumo bandymą, medžiagos įvedimo į organizmą būdas turėtų būti pats tinkamiausias, parinktas atsižvelgiant į galimus veikimo žmogui būdus, ūminį medžiagos toksiškumą bei medžiagos savybes. Jeigu nėra kontraindikacijų, dažniausiai tinkamiausiu laikomas įvedimas per virškinamąjį traktą.
2.1. Pakartotinių dozių toksiškumas (28 dienos).
3. Kitas poveikis:
3.1. Mutageniškumas.
 Medžiaga tiriama darant du bandymus. Vienas yra bakteriologinis (grįžtamosios mutacijos) bandymas (naudojant bei nenaudojant metabolinę aktyvaciją). Antrasis yra nebakteriologinis bandymas chromosomų nukrypimams ar pažeidimams nustatyti. Jeigu nėra kontraindikacijų, šis bandymas turėtų būti atliekamas in vitro, naudojant ir nenaudojant metabolinę aktyvaciją. Jeigu viename iš dviejų bandymų rezultatas yra teigiamas, turėtų būti atliekamas tolesnis tyrimas pagal Direktyvos V priede aprašytą strategiją.
3.2. Patikrinimas dėl toksiškumo dauginimuisi (tik užrašas).
3.3. Medžiagos toksikokinetinis elgesys.
 Medžiagos toksikokinetinio elgesio įvertinimas atliekamas tiek, kiek tai įmanoma padaryti pasinaudojus pagrindinių bandymų komplekto rezultatais ir kita tinkama informacija.
EKOTOKSIKOLOGINIAI TYRIMAI
1. Poveikis organizmams:
1.1. Ūmus toksiškumas žuvims.
1.2. Ūmus toksiškumas dafnijoms.
1.3. Dumblių augimo slopinimo bandymas.
1.6. Bakterijų slopinimas.
 Tais atvejais, kai biologinį skaidymą gali lemti medžiagos slopinamasis poveikis bakterijoms, bakterijų slopinimo bandymas atliekamas prieš pradedant biologinio skaidymo bandymus.
2. Skaidymas:
 - biotinis;
 - abiotinis.
 Jeigu medžiaga nėra lengvai biologiškai skaidoma, reikėtų pasvarstyti, ar tikslinga atlikti hidrolizės priklausomybės nuo pH bandymą.
3. Absorbcijos/desorbcijos patikrinimo bandymas.
GALIMYBĖ NUKENKSMINTI MEDŽIAGĄ:
1. pramonei ir profesionaliam verslui:
1.1. galimybė perdirbti;
1.2. galimybė neutralizuoti nepalankų poveikį;
1.3. galimybė sunaikinti, naudojant:
 - kontroliuojamą išleidimą (šalinimą);
 - deginimą;
 - vandens (nuotėkų) valymo sistemą;
 - kitus būdus;
2. plačiajai visuomenei:
2.1. galimybė perdirbti;
2.2. galimybė neutralizuoti nepalankų poveikį;
2.3. galimybė sunaikinti, naudojant:
 - kontroliuojamą išleidimą (šalinimą);
 - deginimą;
 - vandens (nuotėkų) valymo sistemą;
 - kitus būdus.
TARPINIŲ PRODUKTŲ, KURIŲ KIEKIS YRA LYGUS AR DIDESNIS KAIP 1 TONA PER METUS, SUMAŽINTAS BANDYMŲ KOMPLEKTAS
1. Šiame punkte naudojami tokie apibrėžimai:
1.1. tarpinis produktas – cheminė medžiaga, pagaminta, suvartota ar panaudota tik cheminiam technologiniam procesui, kurį vykdant ji paverčiama kitomis viena ar daugiau cheminėmis medžiagomis;
1.2. emisija – medžiagos išsiskyrimas iš sistemos, pavyzdžiui, kai pažeidžiamas sistemos sandarumas. Taigi siekiant garantuoti aukščiausią darbuotojų saugos ir aplinkos apsaugos lygį, pagrindinis tikslas turi būti kiek įmanoma sumažinti medžiagos emisiją į aplinką, kruopščiai sandarinant procesą;
1.3. (medžiagos) veikimas – tai, kas atsitinka su medžiaga, kai ji arba patenka į platesnę aplinką, arba gali būti darbuotojo įkvėpta ar liesti jo odą. Jei medžiagos emisija galima, vadovaujantis atsargumo principu (neištirtos fizikinės ir cheminės, toksikologinės ir ekotoksikologinės savybės laikomos pavojingomis), turi būti pasiekta griežta medžiagos veikimo kontrolė taikant atitinkamus būdus ir priemones;
1.4. integruota ištraukiamosios ventiliacijos sistema – uždarojo tipo ištraukiamosios ventiliacijos sistema, kuri yra naudojama kartu su šliuzais, kameromis, gaubtais, talpyklomis ir t. t., siekiant sulaikyti chemines medžiagas uždarosios funkcinės sistemos vidinėje dalyje. Procese naudojamos angos turi būti kuo mažesnės. Ištraukimo galia ir ventiliacijos sistema turi būti suprojektuotos taip, kad ištraukimo bloko neigiamojo slėgio pakaktų visoms esančioms dujoms, garams ir (ar) dulkėms sugauti ir pašalinti. Ištrauktos pavojingos medžiagos neturi vėl patekti į darbo aplinką. Taigi pavojingoms medžiagoms neleidžiama iš uždaros funkcinės sistemos patekti į darbo aplinką;
1.5. labai efektyvi ištraukiamosios ventiliacijos sistema – atvirojo ir pusiau atvirojo tipo ištraukiamosios ventiliacijos sistema, kurios matmenys parinkti taip, kad cheminės medžiagos liktų jų sugavimo (surinkimo) zonoje. Taigi darbo vietos atmosferoje cheminių medžiagų beveik negali būti;
1.6. efektyvi ištraukiamosios ventiliacijos sistema – atvirojo ir pusiau atvirojo tipo ištraukiamosios ventiliacijos sistema, kurios matmenys parinkti taip, kad cheminės medžiagos liktų sugavimo (surinkimo) zonoje, t. y. cheminės medžiagos gali būti dažniausiai pašalintos iš darbo vietos atmosferos, arba yra pateikiama įrodymų, kad medžiagos koncentracija neviršija ribinės vertės;
1.7. kita ištraukiamosios ventiliacijos sistema – atvirojo ir pusiau atvirojo tipo ištraukiamosios ventiliacijos sistema, kurios matmenys parinkti taip, kad negalima atmesti cheminės medžiagos buvimo darbo vietos atmosferoje galimybės;
1.8. naudojimo būdai esant mažai emisijai – tai, pavyzdžiui:
1.8.1. sunaudojama pakuotė – kai pavojinga medžiaga yra uždaroma į atitinkamą pakuotę ir, jos neatidarant, medžiaga kartu su pakuote įvedama į reakcijos sistemą;
1.8.2. konsistencijos pakeitimas – kai medžiaga naudojama, pavyzdžiui, pastos ar granulių, o ne miltelių pavidalu;
1.8.3. supakuota medžiagos partija – kai pavojinga medžiaga yra dedama į plastiko formą, kuri apsaugo nuo tiesioginio sąlyčio su pavojinga medžiaga. Pats plastikas nėra pavojinga medžiaga. Tačiau plastiko forma gali prakiurti (susidėvėti) ir pavojinga medžiaga ištrūkti;
1.9. naudojimo būdai be emisijos – tai, pavyzdžiui, supakuota medžiagos partija, kai plastiko forma yra tiek atspari trinčiai (susidėvėjimui), kad pavojinga medžiaga negali ištrūkti;
1.10. techniškai sandarus – sąvoka taikoma pablokiui, jei medžiagos nuotėkis negali būti aptiktas įrenginių sandarumo bandymo, monitoringo (stebėjimo) ar tikrinimo metu, pavyzdžiui, naudojant putodarius ar konkrečiam naudojimui skirtus nuotėkių vietos ieškojimo (nustatymo) įrengimus. Sistemos, posisteminiai ir funkciniai elementai yra techniškai sandarūs, jei skverbties greitis yra mažesnis nei 0,00001 mbar x l x s-1.
2. Sumažinto bandymų komplekto reikalavimų taikymas:
 Pranešėjas gali prašyti Lietuvos kompetentingos institucijos leisti tarpinėms medžiagoms taikyti sumažintą bandymų komplektą. Šis sumažintas bandymų komplektas atitinka mažiausią duomenų komplektą, skirtą bet kurio tiekiamo į rinką cheminio tarpinio produkto pradiniam rizikos vertinimui. Lietuvos kompetentinga institucija, atsižvelgiant į rizikos vertinimo rezultatus bei vadovaujantis Tvarkos 13 punktu, gali reikalauti papildomų bandymų.
3. Sumažinto bandymų komplekto reikalavimų taikymo sąlygos:
 Sumažintas bandymų komplektas taikomas, kai pranešėjas įrodo Lietuvos kompetentingai institucijai, kad įvykdytos šios sąlygos:
3.1. medžiaga yra gaminama ir suvartojama ar naudojama tik cheminiam technologiniam procesui. Ši sąlyga netaikoma monomerams. Perdirbama medžiaga virsta chemiškai kitomis molekulėmis, kurios nėra polimerų molekulės;
3.2. medžiaga naudojama ne daugiau kaip dviejų naudotojų teritorijose. Pavyzdžiui, ją gali gaminti viena įmonė, o toliau ji gali būti gabenama perdirbti į vieną ar dvi kitas įmones. Tiekimas daugiau kaip į dviejų naudotojų teritorijas jau neatitinka sumažinto bandymų komplekto sąlygų, ir Techninis dosjė atitinkamai papildomas;
3.3. pranešėjas tiekia medžiagą į įmonę, naudojančią tarpinį produktą tolesniam perdirbimui tiesiogiai be tarpinio tiekėjo;
3.4. naudojant technines priemones, medžiaga kruopščiai izoliuojama visą jos būvio ciklą. Tai apima gamybą, gabenimą, gryninimą, valymą ir priežiūrą, bandinių ėmimą, analizę, krovimą į įrangą ar talpas ir iškrovimą, atliekų šalinimą ar apdorojimą ir laikymą. Apskritai visi atitinkamo proceso įrangos funkciniai elementai, pavyzdžiui, pripildymo angos, ištuštinimo įranga ir kita turėtų būti uždarosios konstrukcijos, k …
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.