LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL SAUGOS TAISYKLIŲ EKSPLOATUOJANT ELEKTROS ĮRENGINIUS DT 11-02 PATVIRTINIMO 2002 m. vasario 5 d. Nr. 40 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu (Žin., 2000, Nr. 66-1984) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą“ (Žin., 2001, Nr. 74-2601) 1.3.4 punktu: 1. Tvirtinu Saugos taisykles eksploatuojant elektros įrenginius DT 11-02 (pridedama). 2. Pripažįstu netekusiais galios: 2.1. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 1995 m. gruodžio 27 d įsakymo Nr. 264 „Dėl Saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius patvirtinimo ir jų įsigaliojimo“ (Žin., 1996, Nr. 10-277) 1, 2 ir 4 punktus; 2.2. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 1996 m. birželio 21 d įsakymą Nr. 157 „Dėl saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius atskirų punktų pakeitimo, patikslinimo ir papildymo“ (Žin., 1996, Nr. 60-1429); 2.3. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1997 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 139 „Dėl saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius atskirų punktų pakeitimo, patikslinimo ir papildymo“ (Žin., 1997, Nr. 41-1029); 2.4. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1998 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius papildymo“ (Žin., 1998, Nr. 67-1970) 3 punktą; 2.5. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 443 „Dėl saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius pakeitimo“(Žin., 2000, Nr. 2-51). ŪKIO MINISTRAS                                                                                                  PETRAS ČĖSNA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 40 Saugos taisyklės eksploatuojant elektros įrenginius DT 11-02 PIRMASIS SKYRIUS BENDROJI DALIS I. TAISYKLIŲ TAIKYMAS 1. Saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius DT 11-02 (toliau – Taisyklės (EST)) reikalavimai, išskyrus tuos specifinius atvejus, kai apsauga nuo elektros įteisinta kitais norminiais aktais, yra privalomi elektros energijos gamintojams, visuomeniniams bei nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams, vartotojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, eksploatuojantiems elektros įrenginius, taip pat atliekantiems su elektros įrenginių eksploatavimu nesusijusius darbus, jeigu juos atliekant apsaugai nuo elektros užtikrinti būtinos atitinkamos priemonės. 2. Jeigu apsaugai nuo elektros užtikrinti nepakanka to, kas reglamentuota EST, fiziniai ir juridiniai asmenys, eksploatuojantys elektros įrenginius arba vykdantys juose su elektros įrenginių eksploatavimu nesusijusius darbus, taip pat vadovaujasi nustatyta tvarka patvirtintomis darbų saugos ir sveikatos instrukcijomis (toliau – DSI). 3. EST reikalavimai galioja veikiantiems elektros įrenginiams. Jeigu darbo santykiai reguliuojami darbo sutartimi, darbdavys veikiančius elektros įrenginius pažymi techninėje dokumentacijoje norminių aktų arba įrenginių savininko nustatyta tvarka. Eksploatuoti elektros įrenginį, jeigu jis techninėje dokumentacijoje nepažymėtas kaip veikiantis, draudžiama. 4. Visi eksploatuojami elektros įrenginiai turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo taisyklių (toliau – EĮĮT), taip pat gamintojo sudarytų Techninio eksploatavimo instrukcijų (toliau – TEI) reikalavimus. Prieš pradedant eksploatuoti elektros įrenginį, turi būti įgyvendinti šių taisyklių ir techninio eksploatavimo taisyklių (toliau – EET) reikalavimai. 5. Nesant elektros įrenginio gamintojo TEI, taip pat savadarbis elektros įrenginys gali būti pradėtas eksploatuoti tik gavus kompetentingų ekspertų (eksperto) išvadą apie elektros įrenginio atitiktį EĮĮT reikalavimams ir eksploatuotojo pasirengimą užtikrinti EST ir EET reikalavimus. 6. Eksploatuojant elektros įrenginius vadovautis Darbo įrenginių naudojimo bendraisiais nuostatais. II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI. TERMINAI Apsauga nuo elektros – tai techninių, organizacinių priemonių ir teisinių normų, skirtų žmonėms apsaugoti nuo pavojingų ir kenksmingų elektros srovės, elektros lanko, elektromagnetinio lauko ir statinės elektros poveikio, visuma (t. t. žingsnio įtampa). Elektros įrenginio (technologijos) projektuotojas – tai fizinis arba juridinis asmuo, norminių aktų nustatyta tvarka parengęs, suderinęs ir patvirtinęs elektros įrenginio gamybos arba jo įrengimo ir eksploatavimo projektą. Elektros įrenginio gamintojas – tai fizinis arba juridinis asmuo, gaminantis elektros įrenginį, įtaisą ar prietaisą pagal projektuotojo parengtą ir patvirtintą projektą ir nustatantis to įrenginio galimas eksploatavimo sąlygas. Elektros įrenginio eksploatuotojas – tai elektros įrenginio savininkas arba juridinis ir fizinis asmuo, kurio nuosavybėje arba žinioje (balanse ir pan.) yra veikiantis elektros įrenginys. Elektros energijos tiekėjas – tai fizinis arba juridinis asmuo, kuris parduoda ir/arba pristato vartotojams nupirktą arba pagamintą elektros energiją. Elektros energijos gamintojas – tai fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra elektros energiją gaminančių, ją perduodančių, transformuojančių ir paskirstymo įrenginių iki elektros energijos tiekėjo arba vartotojo atsakomybės ribos savininkas arba kurio žinioje (balanse) yra šie elektros įrenginiai. Elektros energijos vartotojas – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuriam nustatyta tvarka leista vartoti elektros energiją. Darbu, susijusiu su elektros įrenginių eksploatavimu, kuriam privalomi šių Taisyklių reikalavimai, suprantamas toks darbas arba bet kokia kita veikla, kai dirbantiesiems arba kitiems asmenims egzistuoja pavojus nukentėti nuo elektros srovės, elektros lanko, elektromagnetinio lauko arba statinės elektros pavojus ir tam išvengti būtina taikyti norminių aktų nustatytas apsaugos nuo elektros priemones. Šiuos darbus vykdo ir veiklą organizuoja elektrotechninis personalas. Darbu, nesusijusiu su elektros įrenginių eksploatavimu, šiose Taisyklėse suprantamas toks darbas (pvz., darbai, vykdomi oro ir kabelių linijų apsauginėse zonose, pastočių teritorijos priežiūra ir pan.), kai egzistuoja pavojus jį atliekantiems neelektrotechninio personalo asmenims nukentėti nuo elektros srovės, elektros lanko, elektromagnetinio lauko arba statinės elektros ir tam išvengti būtina elektrotechninio personalo priežiūra. Šiuos darbus neelektrotechninis personalas gali vykdyti tik prižiūrimas elektrotechninio personalo asmens (asmenų). Šiuo atveju prižiūrinčiojo nurodymai dirbantiesiems apsaugai nuo elektros užtikrinti yra privalomi. Elektrotechniniu personalu šiose Taisyklėse suprantami asmenys, įgiję atitinkamą elektrotechninį išsilavinimą, šių Taisyklių nustatyta tvarka atestuoti ir turintys dokumentus, kuriais suteiktos atitinkamos elektrotechninio personalo teisės (žr. III skyriaus II poskyrį). Visi kiti asmenys šiose Taisyklėse prilygsta neelektrotechniniam personalui. Neelektrotechniniam personalui atlikti elektrotechninio personalo funkcijas draudžiama. Saugos taisyklės – tai privalomas darbų saugos ir sveikatos norminis aktas, galiojantis visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Darbų saugos ir sveikatos instrukcija – tai privalomas darbų saugos ir sveikatos norminis aktas, kuriuo projektuotojas, elektros įrenginio gamintojas, savininkas ar eksploatuotojas nustatė privalomus apsaugos nuo elektros reikalavimus jį eksploatuojant. Instrukcija galioja konkrečiam įrenginiui, atskirai profesijai arba darbui. Instrukcijos įteisinamos darbų saugos norminių aktų nustatyta tvarka. Naudojami terminai turi šią prasmę: reikia, būtina, turi būti – privaloma vykdyti; paprastai – yra rekomenduojamojo pobūdžio; leistinas – leidžiama išimtiniais atvejais (privalomos vykdyti nuostatos išimtis); visų dydžių reikšmės su prielinksniais nuo, iki suprantamos – imtinai. Elektros įrenginiu šiose Taisyklėse suprantamas įrenginys (mašina, aparatas, linija ir jų pagalbiniai įtaisai), skirtas elektros energijai gaminti, kaupti, perduoti, keisti (transformuoti), paskirstyti arba vartoti. Veikiančiu elektros įrenginiu vadinamas toks elektros įrenginys, į kurį yra įjungta arba bet kuriuo momentu gali būti įjungta įtampa įtampos įjungimo komutaciniais aparatais, tam skirtais įtaisais, nenaudojant tam tikslui įrankių ir kitų priemonių, kurios nėra skirtos įtampai įjungti. Elektros įrenginių patalpomis suprantamos apsaugos nuo elektros ženklu „Atsargiai, elektros smūgio pavojus“ paženklintos patalpos, kuriose yra tiktai veikiantys elektros įrenginiai ir į kurias gali įeiti tik atitinkamos kvalifikacijos elektrotechninis personalas. Neelektrotechniniam personalui į šias patalpas leidžiama įeiti ir būti jose tik elektrotechniniam personalui prižiūrint. Įtampos įjungimo įtaisu šiose Taisyklėse suprantamas kontaktinis arba nekontaktinis komutacinis elektros aparatas arba kita elektrotechninė priemonė, skirta elektros įtampai į elektros grandinę įjungti. Įtampos indikatorius – įtaisas, skirtas įtampos buvimui ar nebuvimui elektros grandinėse nustatyti. Apsauginis išjungimas – tai greitai veikiančio automatinio jungiklio atsijungimas atsiradus saugojamoje grandinėje srovės nutekėjimui į žemę. Saugi žemiausioji įtampa – elektros įrenginio nominali įtampa, kuri tam tikroje aplinkoje yra nepavojinga žmogui. Įtampos išjungimu šiose Taisyklėse suprantamas grandinės tarp elektros įrenginio ir įtampos šaltinio nutraukimas komutaciniais ir valdymo aparatais, kai nėra matomo elektros kontakto nutraukimo. Įrenginio atjungimu šiose taisyklėse suprantamas toks elektros srovės visų grandinių tarp elektros įtampos šaltinio ir išjungto įrenginio nutraukimas, kad įtampos šaltinio įtampa atsitiktinai neatsirastų išjungtame įrenginyje. Atjungiama elektros grandines komutuojančiais elektros aparatais, turinčiais matomą komutuojančių kontaktų padėtį arba standartų reikalavimus atitinkantį matomą komutacinio aparato valdymo elemento, nurodančio atjungtą kontaktų būseną, padėtį. Eksploatacija – veikiančių elektros įrenginių naudojimas (montavimas, derinimas, bandymas, remontas, technologinis valdymas ir pan.). Indukuotos įtampos zona – zona išilgai 110 kV ir aukštesnės įtampos kintamosios srovės oro linijos (OL), kurią sudaro žemės ruožas ir oro erdvė, iš abiejų pusių apriboti vertikaliomis plokštumomis, kurios yra nutolusios nuo šios oro linijos ašies mažiau kaip: 110 kV įtampos OL – 100 m; 150–220 kV įtampos OL – 150 m; 330–400 kV įtampos OL – 200 m. Oro linija indukuotos įtampos zonoje – oro linija, kuri visa ar atskiri jos ruožai, sudarantys bendrą ne mažesnį kaip 2 km ilgį, yra kitos veikiančios 110 kV ar aukštesnės įtampos OL indukuotos įtampos zonoje. Oro linijos (OL) apsaugos zona – zona išilgai kintamosios arba nuolatinės srovės oro linijos, kurią sudaro žemės ruožas ir oro erdvė, iš abiejų linijos pusių apriboti vertikaliomis plokštumomis, kurios yra nutolusios nuo kraštinių laidų – kada jie nenukrypę į šonus – šiais atstumais: iki 1 kV įtampos OL – 2 m; aukštesnės kaip 1 kV ir iki 20 kV įtampos OL – 10 m; 35 kV įtampos OL – 15 m; 110 kV įtampos OL – 20 m; 330–400 kV įtampos OL – 30 m. Kabelių linijos (KL) apsaugos zona: a) žemės ruožas išilgai požeminės KL, iš abiejų linijos pusių apribotas vertikaliomis plokštumomis, kurios yra nutolusios nuo kraštinių linijų konstrukcijų kraštinių taškų – 1m, o į pastatų ir statinių pamatų pusę – 0,6 m nuotoliu; b) vandens sluoksnis nuo vandens paviršiaus iki dugno, iš abiejų linijos pusių apribotas vertikaliomis plokštumomis, kurios yra nutolusios nuo kraštinių kabelių 100 m atstumu laivybiniams vandens telkiniams, o nelaivybiniams vandens telkiniams – kaip ir oro linijoms. Pagrindinė izoliacija – tai srovinių dalių izoliacija, skirta pagrindinei apsaugai nuo pavojingo elektros srovės poveikio. Papildoma izoliacija – tai izoliacija, papildanti pagrindinę izoliaciją, kuri apsaugo nuo pavojingo elektros srovės poveikio, kai pažeidžiama pagrindinė izoliacija. Dviguba izoliacija – tai izoliacijų, kurias sudaro pagrindinė ir papildoma izoliacija, sistema. Dviguba izoliacija žymima ženklu. Sustiprinta izoliacija – tai srovinių dalių vieninga izoliacija, kuri užtikrina tokį pat apsaugos nuo sužalojimo elektros srove patikimumą kaip ir dviguba izoliacija. Apsauginiu įžeminimu suprantamas elektros įrenginių srovei laidžių korpusų sujungimas elektros grandine su „žeme“, siekiant apsaugoti žmogų nuo srovės, kurią sukelia atsitiktinai atsiradusi įtampa tarp šio korpuso ir žemės. Apsauginio įžeminimo gnybtas ženklinamas žymeniu. Apsauginiu įnulinimu suprantamas elektros srovei laidžių korpusų ir kitų konstrukcinių dalių sujungimas elektros grandine su įžemintu maitinimo tinklo nuliniu tašku. Operatyvinis aptarnavimas – tai nuolatinis elektros įrenginių stovio ir darbo režimų stebėjimas, įrenginių periodinių apžiūrų atlikimas, operatyvinių perjungimų vykdymas, darbo vietų ruošimas, prileidimas prie darbų, schemų atstatymas pasibaigus darbams, smulkių eksploatacinių bei remonto darbų elektros įrenginiuose atlikimas arba priežiūra tuos darbus atliekant remontiniam personalui. Operatyvinis (budintis) personalas – tai darbuotojai (inžinieriai, technikai, darbininkai), kurie budėjimo metu operatyviai valdo elektros įrenginius, vykdo juose operatyvinius perjungimus ir atlieka operatyvinį aptarnavimą. Operatyvinis remontinis personalas – tai specialiai apmokyti ir parengti remontininkai, kurie remontuoja ir gali operatyviai aptarnauti jiems priskirtus elektros įrenginius. Darbuotojai, baigę aukštąsias arba aukštesniąsias mokyklas ir turintys elektrotechnikos žinių įvertinimą, šiose Taisyklėse prilyginami aukštąjį arba aukštesnįjį elektrotechninį išsilavinimą turintiems darbuotojams. Elektrotechninį pradinį parengimą turintiems darbuotojams šiose Taisyklėse prilyginami darbuotojai, baigę elektrotechninio profilio mokyklas, kursus arba studijavę elektrotechniką aukštesniojoje, aukštojoje mokykloje ir turintys elektrotechnikos žinių įvertinimą. Elektrotechninį pradinį parengimą turintiems darbuotojams šiose Taisyklėse taip pat prilyginami darbuotojai, turintys ne mažesnį kaip 3 metų darbo su elektros įrenginiais stažą. Kėlimo mašinos – visos kėlimo mašinos, kurios eksploatuojamos pagal Kėlimo kranų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisykles. Mechanizmai – gręžimo-kraninės ir rovimo-kraninės mašinos, išleidžiamos kopėčios su mechanine pavara, autokrautuvai, ekskavatoriai ir mechanizmai, skirti žmonėms ir kroviniams kelti. III. APSAUGOS NUO ELEKTROS REIKALAVIMŲ UŽTIKRINIMAS IR KONTROLĖ 7. Šių Taisyklių ir kitų galiojančių norminių aktų nustatyti reikalavimai apsaugai nuo elektros užtikrinami eksploatuojant elektros įrenginius, gaminant, tiekiant ir vartojant elektros energiją. Šiuos reikalavimus įgyvendina elektros įrenginio savininkas arba jo eksploatuotojas, vykdydamas šių Taisyklių ir gamintojo patvirtintų techninio eksploatavimo instrukcijų, reglamentų reikalavimus įrengiant ir eksploatuojant elektros įrenginį. 8. Taisyklių 7 punkto reikalavimai įgyvendinami nustatyta tvarka įteisintais norminiais aktais (normomis, standartais, taisyklėmis, instrukcijomis, reglamentais ir pan.). 9. Šių Taisyklių valstybinę priežiūrą vykdo Vyriausybės nustatyta tvarka įgaliotos institucijos. 10. EST, EET, EĮĮT, elektros įrenginio gamintojo TEI ir kitų norminių aktų reikalavimų vykdymą, jeigu darbo santykiai reguliuojami darbo sutartimi arba jeigu apsaugos nuo elektros atžvilgiu yra pavojinga ar kenksminga kitiems, su darbo santykiais nesusijusiems asmenims, kontroliuoja įgalioti valstybės pareigūnai. Tai stebėti leidžiama ir atitinkamų profesinių sąjungų, kurių nariais yra darbuotojai, įgaliotiems asmenims, kurie apie pastebėtus trūkumus gali pranešti atitinkamoms valstybinėms institucijoms. EST, EET, EĮĮT, TEI ir kitų apsaugos nuo elektros reikalavimų užtikrinimą kontroliuojantys valstybės pareigūnai turi turėti aukštąjį universitetinį elektrotechninį arba jam prilygintą išsilavinimą ir apsaugos nuo elektros AK kvalifikaciją. 11. Įgaliotų valstybės pareigūnų nurodymai apsaugos nuo elektros srityje darbdaviui yra privalomi. 12. Apsaugą nuo elektros kontroliuojantiems valstybės pareigūnams ir profsąjungų įgaliotiems asmenims darbdavys privalo pateikti veikiančių elektros įrenginių eksploatacinę techninę dokumentaciją, gamintojo TEI, DSI, duomenis apie elektrotechninio personalo kvalifikaciją, ekspertų išvadas ir kitus dokumentus, susijusius su apsaugos nuo elektros reikalavimų vykdymu, pat sudaryti sąlygas bet kuriuo paros metu patikrinti apsaugos nuo elektros būklę darbo vietose ir įsitikinti, ar reikalavimai vykdomi. Už trukdymą tai atlikti darbdavys gali būti nubaustas įstatymų nustatyta tvarka. 13. Kilus ginčui tarp apsaugą nuo elektros kontroliuojančio asmens ir darbdavio, elektros energijos vartotojo arba įrenginio savininko, bet kuri iš ginčo šalių gali kreiptis į elektrotechnikos ekspertus atitinkamoms išvadoms gauti. Ekspertas (ekspertai), atlikęs ekspertinį tyrimą, pateikia atitinkamas išvadas, kuriose turi būti nurodyta įrenginių atitiktis norminių aktų reikalavimams, įvardyti norminių aktų konkretūs pažeidimai, pažeidimų aplinkybės ir priežastys. Ekspertų išvadas gali gauti elektros įrenginio projektuotojas, jo gamintojas, savininkas, eksploatuotojas, elektros energijos gamintojas ir vartotojas ir bet kuris kitas asmuo, jeigu jam tai būtina šių Taisyklių ir kitų apsaugos nuo elektros norminių aktų reikalavimams užtikrinti, įsitikinti faktų ir būklės vertinimo objektyvumu arba ginti savo interesus. 14. Elektrotechniniu ekspertu suprantamas asmuo, įsigijęs universitetinį aukštąjį elektrotechninį išsilavinimą ir apsaugos nuo elektros AK kvalifikaciją ir turintis eksperto kompetenciją patvirtinantį atestavimo dokumentą. 15. Kompetentinga ekspertinė įstaiga yra ekspertizes atliekanti įstaiga, kurioje ekspertizes atlieka kompetentingi ekspertai. 16. Sprendžiant ginčus atsižvelgiama į ekspertų išvadas arba kompetentingos ekspertinės įstaigos patvirtintas išvadas. 17. Šių Taisyklių valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų reikalavimai elektros energijos gamintojui, tiekėjui, vartotojui, elektros įrenginio projektuotojui ir gamintojui, savininkui ir eksploatuotojui yra privalomi, o eksperto – rekomenduojamojo pobūdžio. IV. APSAUGOS NUO ELEKTROS NORMINIAI AKTAI 18. Apsaugą nuo pavojingų ir kenksmingų elektros poveikių žmogui Lietuvos Respublikoje reglamentuoja norminiai aktai: 18.1. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas; 18.2. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas bei kiti įstatymai; 18.3. Saugos taisyklės eksploatuojant elektros įrenginius; 18.4. Elektrinių ir tinklų techninio eksploatavimo taisyklės ir Vartotojų elektros įrenginių techninio eksploatavimo taisyklės (EET); 18.5. Elektros įrenginių įrengimo taisyklės; 18.6. gamintojų sudarytos elektros įrenginių techninio eksploatavimo instrukcijos ir reglamentai; 18.7. galiojantys standartai (toliau – ST); 18.8. darbdavių patvirtintos darbų saugos ir sveikatos instrukcijos; 18.9. kiti nustatyta tvarka įteisinti darbų saugos norminiai aktai, būtent: Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai, Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai, Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai ir kiti. Nustatyta tvarka įteisintų norminių aktų (taisyklių, standartų, instrukcijų ir kt.) reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių veikla susieta su elektros gamyba, perdavimu, paskirstymu ir vartojimu. Kitais atvejais, jeigu apsaugai nuo elektros būtina taikyti specifinius reikalavimus, jie gali būti reglamentuojami kitais, nustatyta tvarka įteisintais, norminiais aktais. 19. Taisyklių 18 punkto 18.3, 18.4, 18.5 papunkčiuose išvardytų norminių aktų reikalavimus anuliuoti, apriboti ar bet kuriuo kitu būdu sušvelninti draudžiama. Elektros energijos vartotojui arba eksploatuojančiam elektros įrenginį EST, EET, EĮĮT reikalavimus apsaugos nuo elektros atžvilgiu leidžiama sugriežtinti. 20. Taisyklių 18 punkto 18.3, 18.4, 18.5, 18.9 papunkčiuose išvardytų norminių aktų galiojimą įteisina, juos keičia arba jų galiojimą sustabdo juos patvirtinusi valstybinė institucija arba valstybės pareigūnas, 18.6 ir 18.7 punktuose įvardytų norminių aktų TEI ir ST galiojimą įteisina elektros energijos arba elektros įrenginio gamintojas, o 18.8 punkte nurodytų (DSI) – darbdavys. 18 punkte įvardytų norminių aktų TEI, DSI galiojimą gali sustabdyti valstybinę kontrolę vykdantis pareigūnas, įsitikinęs, kad šie reikalavimai prieštarauja EST, EET arba EĮĮT reikalavimams. Šiuo atveju kilę ginčai sprendžiami administracine arba teismo tvarka. V. ATSAKOMYBĖ 21. Atsakomybė už šių Taisyklių ir kitų apsaugą nuo elektros reglamentuojančių norminių aktų pažeidimus nustatoma Lietuvos Respublikos įstatymuose. 22. Elektros įrenginio eksploatuotojas atsakingas už šių Taisyklių, EET, EĮĮT, gamintojo TEI ir reglamentų reikalavimų vykdymą. 23. Už žinomai melagingų ekspertizės išvadų apie elektros įrenginio įrengimo arba jo eksploatavimo atitiktį šių Taisyklių, EET, EĮĮT, ST, TEI ir reglamentų bei kitų darbų saugos norminių aktų reikalavimams davimą ir už su tuo susijusias pasekmes yra atsakingas išvadą arba ekspertizės aktą pasirašęs ekspertas arba ekspertinė įstaiga. 24. Už elektros įrenginius eksploatuojančio personalo parinkimą, jo kvalifikacijos atitikimą užimamoms pareigoms ir funkcijų tarp jų paskirstymą, jeigu darbo santykiai reguliuojami darbo sutartimi, yra atsakingas darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Visais kitais atvejais – elektros įrenginio savininkas arba asmuo, kurio žinioje (balanse ir pan.) yra šie įrenginiai. 25. Už elektrotechninio personalo profesinės kvalifikacijos neatitikimą nurodytai šių Taisyklių ir specialisto kvalifikacinėje charakteristikoje atsako šią kvalifikaciją suteikusi (atestavusi) institucija. 26. Jeigu darbo santykiai reguliuojami darbo sutartimi, už darbuotojų aprūpinimą būtinomis apsaugos nuo elektros priemonėmis ir reikalinga normine dokumentacija yra atsakingas darbdavys. Kitais atvejais – elektros įrenginio savininkas arba asmuo, kurio žinioje (balanse ir pan.) yra šie įrenginiai. 27. Dirbantysis yra atsakingas už EST, EET, EĮĮT, TEI ir DSI reikalavimų vykdymą pagal kompetenciją, kuriai jis buvo apmokytas saugiai dirbti su elektros įrenginiais, nustatyta tvarka atestuotas ir instruktuotas. Dirbančiųjų mokymu saugiai dirbti, instruktavimu ir atestavimu rūpinasi darbdavys, įrenginio savininkas arba asmuo, kurio žinioje (balanse ir pan.) yra šie įrenginiai. 28. Už privalomų nurodymų, prieštaraujančių šių Taisyklių, EET, EĮĮT, ST, TEI reikalavimams davimą, kitus veiksmus, susijusius su apsaugos nuo elektros galiojančių norminių aktų pažeidimais ir jų pasekmėmis, asmeniškai yra atsakingi valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai, davę šiuos privalomus nurodymus. 29. Jei saugos nuo elektros reikalavimus būtina užtikrinti naudojant darbą, reguliuojamą darbo sutartimi, už EST, EET, EĮĮT, TEI, ST, DSI ir kitų norminių aktų pažeidimus baudžiamąja ir administracine tvarka bei materialiai atsako darbdavys ir darbdavio įgalioti asmenys įstatymų nustatyta tvarka. 30. Elektrotechninio personalo darbuotojas yra atsakingas už šių Taisyklių laikymąsi ir pažeidimus pagal jam suteiktą kvalifikaciją, kompetenciją ir teises, kurios yra apibrėžtos darbo sutartimis arba kita forma įteisintomis abipusėmis prievolėmis. 31. Užduotis darbams elektros įrenginiuose turi teisę duoti tik šiomis Taisyklėmis nustatyta tvarka apibrėžtą kompetenciją turintys elektrotechninio personalo asmenys. Už užduočių, prieštaraujančių šių Taisyklių reikalavimams, nevykdymą elektrotechninis personalas drausmine ir administracine tvarka bei materialiai nėra atsakingi. 32. Kilę ginčai dėl šių Taisyklių reikalavimų vykdymo sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, vadovaujantis kompetentingų nepriklausomų ekspertų išvadomis. ANTRASIS SKYRIUS APSAUGOS NUO ELEKTROS BŪDAI IR PRIEMONĖS I. APLINKOS KLASIFIKACIJA 33. Elektros įrenginiai gali būti eksploatuojami lauko sąlygomis ir patalpose. Galimas elektros įrenginio eksploatavimo sąlygas nustato gamintojas. 34. Nesant nurodytoms gamintojo sąlygoms, kuriose turi būti eksploatuojamas elektros įrenginys, jo atitiktį eksploatacijos sąlygoms gali nustatyti kompetentingas ekspertas arba ekspertinė (sertifikavimo) įstaiga. 35. Eksploatavimu lauko sąlygomis suprantamas toks elektros įrenginio eksploatavimas lauke, taip pat ir po stoginėmis, kai elektros įrenginį veikia atmosferiniai veiksniai. 36. Eksploatavimu patalpose suprantamas toks elektros įrenginių eksploatavimas, kai elektros įrenginys eksploatuojamas uždarose patalpose, kuriose aplinka skiriasi nuo atmosferinių veiksnių sąlygojamos aplinkos lauke. II. PATALPŲ KLASIFIKACIJA 37. Elektros srovės pavojingumo atžvilgiu patalpos skirstomos į normalias, pavojingas ir labai pavojingas: 37.1. normali (nepavojinga) patalpa – sausa, nedulkėta, chemiškai bei biologiškai neagresyvi patalpa, kurioje temperatūra ne aukštesnė kaip +35 oC; 37.2. pavojinga elektros patalpa – patalpa, pasižyminti bent vienu iš šių požymių: 37.2.1. santykinis oro drėgnumas viršija 75 % arba yra elektrai laidžių dulkių; 37.2.2. laidžios grindys (metalinės, gelžbetoninės, plytų, žemės ir pan.); 37.2.3. vidutinė paros temperatūra yra aukštesnė nei +35 oC; 32.2.4. patalpoje yra galimybė vienu metu prisiliesti prie srovei laidžių neįžemintų elektros įrenginių korpusų ir prie srovei laidžių konstrukcijų, turinčių kontaktą su žeme; 37.3. labai pavojinga patalpa – patalpa, pasižyminti bent vienu iš šių požymių: 37.3.1. šlapia patalpa; 37.3.2. patalpa su chemiškai arba biologiškai agresyvia aplinka; 37.3.3. patalpa, pasižyminti dviem ar daugiau pavojingoms patalpoms būdingais požymiais. 38. Pagal sąlygas patalpos skirstomos į normalias, sausas, drėgnas, labai drėgnas, šlapias, dulkėtas, chemiškai arba biologiškai agresyvias: 38.1. sausa patalpa – patalpa, kurioje santykinis oro drėgnumas ne didesnis kaip 60%; 38.2. drėgna patalpa – patalpa, kurioje santykinis oro drėgnumas 60–75%; 38.3. labai drėgna patalpa – patalpa, kurioje santykinis oro drėgnumas viršija 75%; 38.4. šlapia patalpa – patalpa, kurioje lubos, sienos, grindys ir daiktai aprasoja, o santykinis oro drėgnumas yra apie 100%; 38.5. dulkėta patalpa – patalpa, kurioje gamybos proceso metu išsiskiria technologinių dulkių, nusėdančių ant laidų ir galinčių prasiskverbti į įrenginių ar mechanizmų vidų. Skiriamos patalpos su elektrai laidžiomis ir patalpos su elektrai nelaidžiomis dulkėmis; 38.6. patalpa su chemiškai arba biologiškai agresyvia aplinka – patalpa, kurioje nuolat arba dažnai būna chemiškai agresyvių garų, dujų, skysčių arba susidaro nuosėdų ar pelėsių, ardančių elektros įrenginių izoliaciją ir srovines dalis. 39. Elektros įrenginiai eksploatuojami įvertinus nustatytas jų eksploatavimo atitinkamoje aplinkoje sąlygas. III. ELEKTROS ĮRENGINIŲ KLASIFIKACIJA PAGAL ĮTAMPĄ 40. Elektros įrenginiai pagal įtampą skirstomi į saugios žemiausiosios įtampos bei žemosios ir aukštosios įtampos elektros įrenginius. 41. Saugios žemiausiosios įtampos elektros įrenginiais laikomi: 41.1. iki 50 voltų įtampos kintamosios srovės elektros įrenginiai; 41.2. iki 75 voltų įtampos nuolatinės srovės elektros įrenginiai. 42. Žemosios įtampos elektros įrenginiai yra tie, kurių vardinė kintamoji įtampa yra iki 1000 V imtinai ir nuolatinė – iki 1500 V. 43. Aukštosios įtampos elektros įrenginiai yra tie, kurių vardinė kintamoji įtampa yra aukštesnė kaip 1000 V ir nuolatinė – aukštesnė kaip 1500 V. 44. Eksploatuojant veikiančius žemosios ir aukštosios įtampos elektros įrenginius apsaugai nuo elektros pavojingo ir kenksmingo poveikio taikomos šiomis Taisyklėmis reglamentuotos techninės ir organizacinės priemonės. 45. Apsaugos nuo elektros būdai ir priemonės, eksploatuojant žemosios ir aukštosios įtampos įrenginius, turi atitikti elektros įrenginių vardinės įtampos dydį ir šių Taisyklių reikalavimus. IV. ELEKTROTECHNINIŲ GAMINIŲ KLASIFIKACIJA 46. Elektrotechniniai gaminiai pagal apsaugojimą nuo elektros srovės poveikio priskiriami vienai iš šių klasių: 0 klasei; 0I klasei; I klasei; II klasei; III klasei. 46.1. 0 klasė – elektrotechniniai gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrina tik pagrindinė izoliacija. Prie šios klasės elektros įrenginių priskiriami tie, kuriuose nėra elementų apsauginio įžeminimo laidui prijungti. 46.2. 0I klasė – elektrotechniniai gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrina pagrindinė izoliacija ir kuriuose yra įžeminti skirtas elementas. Maitinami iš tinklo lizdo (rozetės) be įžeminimo kontakto. 46.3. I klasė – elektrotechniniai gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrina ne tik pagrindinė izoliacija, bet prie jų korpusų yra prijungti apsauginio įžeminimo PE laidai, esantys virvėlaidyje. Maitinami iš tinklo lizdo(rozetės) su įžeminimo kontaktu. 46.4. II klasė – elektrotechniniai gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrina dviguba arba sustiprinta izoliacija ir kuriuose nenumatytas apsauginis įžeminimas. 46.5. III klasė – tai elektrotechniniai gaminiai, kuriuose apsauga nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrinama saugia žemiausiąja įtampa ir kurių įrenginio dalyse nėra didesnės negu 50 V kintamosios įtampos arba 75 V nuolatinės įtampos. 47. Atitinkamos klasės elektrotechninių gaminių eksploatavimas turi atitikti aplinkos sąlygas. V. APSAUGOS NUO ELEKTROS BŪDAI 48. Eksploatuojant elektros įrenginius apsaugoti žmogų nuo pavojingų ir kenksmingų elektros srovės, statinės elektros, elektromagnetinių laukų ir elektros lanko poveikių galima šiais būdais: 48.1. panaudojant apsaugos nuo elektros priemones; 48.2. pažeminant įtampą; 48.3. panaudojant skiriamuosius transformatorius; 48.4. panaudojant papildomą, dvigubą arba sustiprintą izoliaciją; 48.5. įžeminant arba įnulinant elektros įrenginių srovei laidžius korpusus; 48.6. kontroliuojant įtampą ir srovę; 48.7. panaudojant garsinę ir vizualinę signalizaciją; 48.8. panaudojant apsaugai skirtus įtaisus; 48.9. panaudojant signalines spalvas ir ženklus; 48.10. atjungiant įtampą; 48.11. panaudojant ekranuojančius komplektus. Apsaugai leidžiami ir kiti būdai, kurie nustatyti ir leidžiami IEC arba CENELEC standartų. 49. Apsauginiai aptvarai, širmos, apdangalai ir gaubtai turi atitikti IEC arba CENELEC standartų ir galiojančių darbų saugos norminių aktų reikalavimus. 50. Pažeminti įtampą saugos tikslais leidžiama tik tais transformatoriais, kuriuose aukštesniosios įtampos apvija yra elektriškai atskirta nuo žemesniosios įtampos apvijos. Autotransformatoriais pažeminti įtampą saugos tikslais draudžiama. 51. Skiriamaisiais transformatoriais suprantami transformatoriai, kurių įėjimo (pirminė) apvija elektriškai atskirta nuo išėjimo (antrinės) apvijos dviguba arba sustiprinta izoliacija ir kurie skirti saugai užtikrinti. 52. Eksploatuojamų elektros įrenginių srovei laidūs korpusai yra įžeminami arba įnulinami EĮĮT nustatytais atvejais bei jo gamintojo instrukcijoje nurodyta tvarka. 53. Įžeminimo ir įnulinimo įrengimas turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus. 54. Apsauga nuo pavojingo elektros srovės poveikio (pavyzdžiui, apsauginiais atjungimo įtaisais ir pan.) užtikrinama tik tam tikslui skirtais įtaisais ir priemonėmis. 55. Elektros įrenginių atskirų konstrukcinių dalių spalvinimas atitinkamomis spalvomis, taip pat ženklinimas atitinkamais simboliais turi atitikti EĮĮT ir standartų reikalavimus. VI. APSAUGOS APDANGALAIS LAIPSNIAI 56. Elektros įrenginių eksploatavimo sąlygos turi atitikti jų apsaugos apdangalais nuo kietų kūnų patekimo per apdangalą į gaminio vidų, prisilietimo žmogaus kūno dalimis prie įtampą turinčių srovinių dalių, taip pat vandens per apdangalą patekimo į gaminio vidų laipsnį. 57. Apsaugos laipsniai, jų požymiai bei pagrindinės charakteristikos pateiktos EĮĮT 2.1.2 ir 2.1.3 lentelėse. VII. DARBO REŽIMAI 58. Elektros įrenginiai turi būti eksploatuojami jų gamintojo nustatytu vienu iš šių darbo režimu: 58.1. ilgalaikiu; 58.2. trumpalaikiu; 58.3. trumpalaikiu-kartotiniu. 59. Ilgalaikio, trumpalaikio ir trumpalaikio-kartotinio elektros įrenginio darbo režimo sąvokos apibrėžiamos IEC arba CENELEC standartuose. 60. Elektros įrenginiai privalo būti eksploatuojami gamintojo nurodytu arba lengvesniu darbo režimu. VIII. APSAUGOS PRIEMONĖS IR JŲ NAUDOJIMO TVARKA KLASIFIKACIJA 61. Apsaugos priemonėmis vadinami kilnojamieji ir kiti įtaisai bei įrenginiai, skirti elektros įrenginiuose dirbantiems darbuotojams apsaugoti nuo elektros srovės, elektrostatinio, elektromagnetinio lauko ir elektros lanko bei jo degimo produktų poveikio, kritimo ir pan. Aprūpinant darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis vadovautis Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatais. 62. Prie apsaugos priemonių priskiriama: 62.1. izoliuojančios operatyvinės lazdos, izoliuojančios replės, įtampos indikatoriai įtampos buvimui nustatyti ir įtampos indikatoriai fazavimui; 62.2. izoliuojančios matavimo lazdos, srovės matavimo replės; 62.3. izoliuojančios kopėčios, izoliuojančios aikštelės, izoliuojančios traukės, griebtuvai ir įrankiai su izoliuotomis rankenomis; 62.4. guminės dielektrinės pirštinės, botai, kaliošai, kilimėliai, izoliuojantys pastovai; 62.5. kilnojamieji įžemikliai; 62.6. ekranuojantys komplektai; 62.7. laikini aptvarai, apsaugos nuo elektros plakatai ir ženklai, izoliuojantys gaubtukai ir antdėklai; 62.8. apsaugos akiniai ir skydeliai, brezentinės arba kitos medžiagos pirštinės, dujokaukės, respiratoriai, apsaugos diržai, apsaugos lynai, apsauginiai šalmai. 63. Visos apsaugos priemonės skirstomos į: 63.1. pagrindines apsaugos priemones; 63.2. papildomas apsaugos priemones. Pagrindinėmis apsaugos priemonėmis vadinamos tos, kurių izoliacija patikimai išlaiko elektros įrenginio darbo įtampą ir kuriomis leidžiama liesti turinčias įtampą srovines dalis. Papildomomis apsaugos priemonėmis vadinamos tos, kurios naudojamos kartu su pagrindinėmis apsaugos priemonėmis papildomai apsaugai nuo prisilietimo įtampos, žingsnio įtampos nuo elektrostatinio ir elektromagnetinio lauko bei elektros lanko ir jo degimo produktų poveikio. 64. Prie pagrindinių apsaugos priemonių, naudojamų žemosios įtampos elektros įrenginiuose, priskiriama: 64.1. izoliuojančios lazdos; 64.2. izoliuojančios ir matavimo replės; 64.3. įtampos indikatoriai; 64.4. dielektrinės pirštinės; 64.5. įrankiai su izoliuotomis rankenomis; 64.6. laidų apvalkalai, izoliatorių gaubtai, izoliacinės juostos, skirtos darbui esant įtampai 0,4 kV įrenginiuose. 65. Prie papildomų apsaugos priemonių, naudojamų žemosios įtampos elektros įrenginiuose, priskiriama: 65.1. dielektriniai kaliošai; 65.2. dielektriniai kilimėliai; 65.3. izoliuojantys pastovai; 65.4. kilnojamieji įžemikliai; 65.5. apsaugos nuo elektros plakatai ir ženklai, laikini aptvarai, skydai ir širmos; 65.6. įžeminimo troseliai užmetimui; 65.7. apsaugos akiniai. 66. Prie pagrindinių apsaugos priemonių aukštosios įtampos elektros įrenginiuose priskiriama: 66.1. izoliuojančios, operatyvinės ir matavimo lazdos; 66.2. izoliuojančios ir matavimo replės; 66.3. įtampos indikatoriai; 66.4. izoliuojančios priemonės ir įtaisai, naudojami remonto darbuose, kaip izoliuojančios kopėčios, izoliuojančios aikštelės, izoliuojančios traukės, griebtuvai girliandoms pernešti, izoliuojančios lazdos gnybtams pritvirtinti, teleskopinių bokštų izoliuojančios dalys ir kt. 67. Prie papildomų apsaugos priemonių, naudojamų aukštosios įtampos elektros įrenginiuose, priskiriama: 67.1. dielektrinės pirštinės; 67.2. dielektriniai botai; 67.3. dielektriniai kilimėliai; 67.4. izoliuojantys pastovai; 67.5. ekranuojantys komplektai; 67.6. kilnojamieji įžemikliai; 67.7. izoliuojantys gaubtai ir antdėklai; 67.8. apsaugos nuo elektros plakatai ir ženklai, laikini aptvarai, skydai ir širmos. 68. Visos apsaugos priemonės turi atitikti galiojančių standartų, o jų naudojimas – šių Taisyklių reikalavimus. 69. Draudžiama papildomomis priemonėmis liesti įtampą turinčias srovines dalis. 70. Apsaugos priemonės nurodyta vardinė įtampa neturi būti mažesnė už įrenginio, kuriame ji bus naudojama, įtampą. 71. Leidžiama naudotis tomis apsaugos priemonėmis, kurios darbų saugos norminių aktų nustatyta tvarka yra išbandytos ir patikrintos. 72. Kiekvienas asmuo, prieš naudodamasis apsaugos priemone, turi įsitikinti, kad ji yra išbandyta, ir patikrinti, ar jos paskirtis atitinka naudojimosi sąlygas. REIKALAVIMAI APSAUGOS PRIEMONIŲ NAUDOJIMUI 73. Apsaugos priemonės turi būti naudojamos pagal gamintojų nurodytą paskirtį. Naudoti šias priemones kitiems tikslams draudžiama. 74. Draudžiama darbo metu liesti apsaugos priemonių izoliuojančią dalį virš ribojamojo žiedo ar atramos. 75. Pažeidus izoliuojančios apsaugos priemonės izoliacinę dangą arba esant kitiems netvarkingumams, dirbti su ja draudžiama. IZOLIUOJANČIOS LAZDOS 76. Dirbant aukštosios įtampos elektros įrenginiuose izoliuojančiomis lazdomis, lazdomis įžemikliams uždėti, izoliuojančiomis ir matavimo replėmis bei įtampos indikatoriais būtina mūvėti dielektrinėmis pirštinėmis. Dirbant su lazdomis, skirtomis matavimams žemosios įtampos elektros įrenginiuose, dielektrinėmis pirštinėmis mūvėti nebūtina. 77. Ant izoliuojančios apsaugos priemonės turi būti nurodyta įtampa, kuriai ji skirta. 78. Izoliuojančios lazdos naudojamos operatyviniam darbui, matavimams (izoliacijai ir junglėms elektros tiekimo linijose ir pastotėse tikrinti), dulkėms nuo izoliacijos valyti, iškrovikliams montuoti ir pan. Izoliuojančios lazdos gali būti universalios, tai yra su keičiamomis galvutėmis (darbo dalimi), pritaikytos gamintojo nurodytoms funkcijoms atlikti. IZOLIUOJANČIOS REPLĖS 79. Izoliuojančios replės naudojamos operacijoms su saugikliais, izoliuojantiems gaubtukams uždėti bei nuimti ir kitais jų gamintojo nurodytais atvejais. 80. Operacijas, esant įtampai su saugikliais aukštosios įtampos grandinėse, taip pat kitas operacijas esant įtampai, naudojantis izoliacinėmis replėmis, reikia atlikti mūvint dielektrines pirštines, užsidėjus apsaugos akinius arba skydelius. Žemosios įtampos grandinėse reikia naudotis izoliuojančiomis replėmis arba mūvėti dielektrinėmis pirštinėmis. Atliekant operacijas su saugikliais esant įtampai, turi būti naudojami ir apsaugos akiniai (skydeliai), išskyrus atvejus su kamštiniais saugikliais. MATAVIMO REPLĖS 81. Matavimo replės naudojamos srovei, įtampai bei galiai matuoti elektros grandinėse, jų nenutraukus. 82. Naudojantis matavimo replėmis aukštesnės kaip 1000 V įtampos grandinėse, reikia mūvėti dielektrinėmis pirštinėmis. Aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektros įrenginiuose draudžiama naudoti išneštinius matavimo prietaisus. Draudžiama perjungti matavimo replių matavimo ribas aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektros įrenginiuose, nenuėmus magnetolaidžio nuo srovinių dalių, turinčių įtampą. ĮTAMPOS INDIKATORIAI 83. Įtampos indikatoriai yra prietaisai, skirti įsitikinti, ar nėra įtampos ant atjungtų srovinių dalių, ir atitinkamoms fazėms elektros įrenginiuose nustatyti. 84. Prieš naudojant, indikatorius turi būti patikrintas gamintojo nurodytu būdu, specialiu prietaisu arba prilietus jį prie atitinkamą įtampą turinčių srovinių dalių. 85. Dirbant su įtampos indikatoriais didesnės negu 1000 V įtampos elektros įrenginiuose, reikia mūvėti dielektrinėmis pirštinėmis. DIELEKTRINĖS PIRŠTINĖS 86. Elektros įrenginiuose leidžiama mūvėti tik dielektrines pirštines, pagamintas pagal galiojančių standartų reikalavimus. Draudžiama kitkam (chemikalams ir pan.) skirtas pirštines naudoti elektros įrenginiuose kaip apsaugos nuo elektros priemonę. DIELEKTRINIAI BOTAI IR KALIOŠAI 87. Dielektriniai botai ir kaliošai – papildomos apsaugos priemonės. Jos yra taip pat apsaugos priemonės nuo žingsnio įtampos (botai avimi bet kokios įtampos elektros įrenginiuose). 88. Elektros įrenginiuose leidžiama avėti tik dielektrinius botus ir kaliošus, pagamintus pagal galiojančių standartų reikalavimus. 89. Dielektriniai botai ir kaliošai savo išvaizda (spalva, paviršiumi arba specialiais skiriamaisiais ženklais) turi skirtis nuo kitkam skirtų botų ir kaliošų. DIELEKTRINIAI KILIMĖLIAI IR IZOLIUOJANTYS STOVAI 90. Dielektriniai kilimėliai naudojami kaip papildomos apsaugos priemonės bet kokios įtampos uždaruose elektros įrenginiuose (išskyrus šlapias patalpas). 91. Dielektriniai kilimėliai turi būti gaminami pagal galiojančių standartų reikalavimus. 92. Drėgnose patalpose ir patalpose su galimais užteršimais reikia naudotis izoliuojančiu stovu, atitinkančiu galiojančių standartų reikalavimus. Leidžiama naudotis vietinėmis sąlygomis pagamintais stovais, kurie privalo atitikti šiuos reikalavimus: klojinys turi būti pritvirtintas ant atraminių porcelianinių arba plastmasinių izoliatorių, kurių aukštis ne mažesnis kaip 70 mm. Klojinys ne mažesnis kaip 50x50 cm turi būti gaminamas iš ne mažesnio kaip 4 cm storio medinių lotų. Tarpai tarp lotų turi būti ne didesni kaip 3 cm. Naudoti ištisinius klojinius nerekomenduojama, nes jie trukdo patikrinti, ar izoliatoriai atitinkamai nėra šuntuoti. Klojinys iš visų pusių nudažomas aliejiniais dažais arba nulakuojamas. Izoliuojantys stovai turi būti tvirti ir stabilūs, net jei žmogus stovės ant jo krašto. LAIKINI APTVARAI 93. Laikini aptvarai naudojami dirbantiesiems apsaugoti nuo atsitiktinio prisilietimo ir priartėjimo prie srovinių dalių, turinčių įtampą ir esančių netoliese nuo darbo vietos. Laikini aptvarai gali būti šie: 93.1. skydai arba širmos; 93.2. izoliuojantys antdėklai; 93.3. izoliuojantys gaubtukai; 93.4. virvės, juostos iš sintetinių ar augalinių medžiagų su iškabintais įspėjamaisiais plakatais, skirtos paruoštai darbo vietai arba įrenginiams, turintiems įtampą, aptverti. 94. Skydas turi būti ne mažesnio kaip 1,7 m aukščio, tvirtas, patogus, negalįs nuvirsti, lengvas. 95. Draudžiama, kad skydai liestųsi su turinčiomis įtampą dalimis. Atstumas nuo darbo vietos aptvėrimo skydų iki turinčių įtampą dalių turi būti ne mažesnis nei 6 priede nurodytų dydžių. 96. Izoliuojantys antdėklai turi visiškai uždengti srovines dalis ir būti pakankamai mechaniškai stiprūs. Antdėklais gali būti kietos nesulenkiamos plokštės, naudojamos kaip laikinos pertvaros, arba lankstūs dembliai, naudojami turinčioms įtampą srovinėms dalims uždengti. 97. Izoliuojančius antdėklus leidžiama naudoti tik iki 20 kV įtampos įrenginiuose ir tik tais atvejais, kai darbo vietos negalima aptverti skydais arba širmomis. Izoliuojančius antdėklus galima uždėti tiesiog ant įtampą turinčių dalių. Antdėklus, pagamintus iš bakelito, tekstolito ir panašių medžiagų, galima naudoti iki 20 kV įtampos įrenginiuose, o antdėklus iš dielektrinės gumos – iki 1000 V įtampos įrenginiuose. Antdėklai uždedami, naudojant pagrindines apsaugos priemones, užsimovus dielektrines pirštines. 98. Gaubtukai naudojami įtampą turinčioms srovinėms dalims apgaubti. Uždėti gaubtukai turi patvariai laikytis. Draudžiama naudoti bet kokių papildomų pritvirtinimų, pririšti gaubtukus ir pan. 99. Gaubtukai uždedami ir nuimami naudojantis izoliuojančiomis replėmis arba izoliuojančiomis lazdomis. Aukštos įtampos įrenginiuose privaloma naudotis dielektrinėmis pirštinėmis. 100. Tikrinant skydus (širmas) reikia apžiūrėti, ar nėra plyšių, ar neatsileido surišimai tarp dalių, ar tvirtai sujungtos judamos dalys, ar yra plakatų. Tikrinant lankstaus tipo izoliuojančius antdėklus ir gaubtukus, reikia apžiūrėti, ar nėra trūkimų, įplyšimų, pašalinių intarpų ir kitų paviršiaus sužalojimų. ĮRANKIAI SU IZOLIUOTOMIS RANKENOMIS 101. Įrankius su izoliuotomis rankenomis leidžiama naudoti iki 1000 V įtampos elektros įrenginiuose. 102. Naudojami įrankiai turi būti skirti darbui veikiančiuose elektros įrenginiuose. 103. Įrankiais su savadarbėmis izoliuotomis rankenomis naudotis draudžiama. KILNOJAMIEJI ĮŽEMIKLIAI 104. Kilnojamieji įžemikliai naudojami, kai nėra stacionarių įžeminimo peilių. 105. Kilnojamieji įžemikliai turi atitikti standartų reikalavimus ir dar šias sąlygas: 105.1. turi būti pagaminti iš neizoliuoto arba padengto permatomu plastmasiniu apsauginiu apvalkalu, lankstaus, daugiagyslio varinio laidininko; jo skerspjūvis turi atitikti terminio patvarumo reikalavimus trumpųjų jungimų atveju, tačiau turi būti ne mažesnis kaip 25 mm2 elektros įrenginiuose per 1000 V ir ne mažesnis kaip 16 mm2 elektros įrenginiuose iki 1000 V. Nustatant kilnojamųjų įžemiklių skerspjūvį (remiantis terminio patvarumo reikalavimais), leidžiama tokia temperatūra: pradinė – +30°C, galinė – +850°C. Skaičiuojant kilnojamuosius įžemiklius įšilimui nuo trumpojo jungimo srovių, rekomenduojama naudotis šia formule: kur:    Smin. – minimalus įžemiklio laidininko skerspjūvis; Inusist. – didžiausia nusistovėjusi trumpojo jungimo srovė, amperais; tef – efektyvus laikas, sekundėmis. Praktiškai tef gali būti priimtas elektros įrenginio pagrindinės relinės apsaugos didžiausias laiko išlaikymas. Esant didelėms trumpojo sujungimo srovėms, leidžiama uždėti lygiagrečiai keletą įžemiklių; 105.2. kilnojamojo įžemiklio mechaninis atsparumas turi būti toks, kad tekant trumpojo jungimo srovei elektrodinaminės jėgos jo nesuardytų. Gnybtai turi būti su įtaisu, leidžiančiu juo uždėti įžemiklį naudojantis izoliuojančia lazda. Pritvirtinti ir nuimti kilnojamąjį įžemiklį leidžiama nenaudojant izoliacinės lazdos, tik mūvint dielektrinėmis pirštinėmis. Varinio laidininko apsaugai nuo mechaninių pažeidimų rekomenduojama jį įtaisyti į lankstų permatomą apvalkalą; 105.3. laido antgalis įžeminimui turi būti veržtuvo formos arba atitikti konstrukciją gnybto (sparnaveržlės), skirto prijungti prie įžeminimo instaliacijos arba konstrukcijos; 105.4. visi kilnojamojo įžemiklio elementų sujungimai turi būti padaryti tvirtai ir patikimai presuojant, suvirinant arba sujungiant varžtais prieš tai padengus lydmetaliu. Sujungimus vien tik sulituoti draudžiama. 106. Gnybtai (sparnaveržlės) įžemikliams prijungti turi būti visose uždaro tipo skirstyklų bei transformatorių patalpų kamerose ir visuose atvirų skirstyklų protarpiuose, jie turi būti prieinamose ir saugiose vietose. Kilnojamieji įžemikliai, naudojami oro linijų laidams įžeminti, įžeminančiu galu gali būti prijungti prie įžeminančių nuleistuvų atramose arba prie specialaus įžeminančio strypo, įkalto į žemę. Esant prie atramos įrengtam įžemintuvui, kilnojamąjį įžemiklį jungti tik prie jo. Oro linijoms iki 1000 V su įžeminta neutralia įžeminti įžemiklio įžeminamąjį galą leidžiama jungti prie linijos nulinio laido arba prie atramos metalinių konstrukcijų, sujungtų su nuliniu laidu, turinčiu pakartotinius ir apsauginius įžeminimus. Uždedant kilnojamuosius įžemiklius iki ir per 1000 V elektros įrenginiuose, būtina mūvėti dielektrinėmis pirštinėmis. 107. Kilnojamasis įžemiklis, naudojamas bandymo schemose, turi būti ne mažesnio kaip 4mm2 skerspjūvio, o naudojamas elektros tiekimo linijos atramoje trosui įžeminti, taip pat kilnojamojoje laboratorijoje, dirbtuvėse ir pan. – ne mažesnio kaip 10 mm2 skerspjūvio (remiantis mechaninio atsparumo reikalavimais). 108. Ant kiekvieno kilnojamojo įžemiklio turi būti nurodytas jo numeris ir skerspjūvis. Tai pažymima pritvirtintoje ant įžemiklio lentelėje arba įspaudžiama ant veržtuvo (antgalio). 109. Kiekvieną kartą, prieš uždedant kilnojamuosius įžemiklius, juos apžiūrėti turi įžemiklius naudojąs asmuo. Tuo atveju, jei kilnojamieji įžemikliai buvo veikiami trumpojo jungimo srovės, juos reikia atidžiai patikrinti. Pastebėjus, kad kilnojamųjų įžemiklių kontaktiniai sujungimai apirę, mechaniškai pažeisti laidininkai, jie išsilydę, nutrūkę daugiau kaip 10 % gyslų ir pan., juos naudoti draudžiama. APSAUGOS AKINIAI 110. Apsaugos akiniai turi atitikti standartų reikalavimus ir darbo elektros įrenginiuose paskirtį. Jie naudojami šių taisyklių atskiruose skyriuose nurodytais atvejais. DUJOKAUKĖS 111. Dirbant elektros įrenginiuose, atskirais atvejais apsaugai nuo kitų kenksmingų ir žalingų veiksnių naudojamos dujokaukės. Kiekvienu konkrečiu atveju panaudojama dujokaukė turi atitikti savo paskirtį. 112. Dujokaukės turi būti pagamintos pagal galiojančių standartų reikalavimus ir eksploatuojamos pagal gamintojo nurodytą paskirtį ir instrukciją. EKRANUOJANTYS KOMPLEKTAI 113. Ekranuojantys komplektai naudojami darbuotojų apsaugai nuo elektromagnetinių laukų. Ekranuojantys komplektai kiekvienu atveju turi užtikrinti, kad elektromagnetinių laukų poveikis žmogaus organizmui neviršytų norminiais aktais nustatytų leistinų dydžių. 114. Vykdant darbus, naudotis ekranuojančiais komplektais, esant galimybei prisiliesti prie elektros srovę turinčių dalių, pvz., dirbant panelėse, elektros pavarose, veikiančiose rinklėse ir iki 1000 V elektros grandinėse, atliekant elektros įrenginių bandymus, suvirinimo darbus ir t. t., draudžiama. 115. Ekranuojantį komplektą paprastai sudaro specialūs drabužiai, avalynė, galvos ir rankų apsaugos priemonės, ekranas veidui apsaugoti, įžeminimo laidai su veržtuvais. 116. Naudojant ekranuojantį komplektą turi būti atsižvelgta į aplinkos sąlygas. 117. Kiekvienas komplektas turi būti numeruojamas. 118. Ekranuojantys komplektai eksploatuojami pagal gamyklos – gamintojos jų eksploatavimo instrukcijos reikalavimus. ŠALMAI 119. Šalmas – tai yra priemonė, skirta darbuotojo galvos apsaugai nuo mechaninių sužalojimų, kritulių, elektros srovės poveikio. Šalmą privalo dėvėti visi asmenys, esantys uždarose ir atvirose skirstyklose, šuliniuose, tuneliuose, dirbantys oro linijose, taip pat kitais taisyklių ir instrukcijų nustatytais atvejais. 120. Šalmai gaminami laikantis galiojančių standartų reikalavimų. ASMENINĖS APSAUGOS NUO KRITIMO IŠ AUKŠČIO PRIEMONĖS (AAP) (Apraišai, apsaugos diržai, lynai ir kt.) 121. AAP nuo kritimo iš aukščio naudojamos dirbant aukštyje apsisaugoti nuo kritimo. Prie tokių darbų priskiriami darbai aukštyje ir aukštalipių darbai. Naudojamos apsaugai AAP nuo kritimo iš aukščio turi atitikti galiojančių standartų reikalavimus ir gamintojo nurodytą paskirtį. 122. Karabinas turi būti su užraktu ir turėti papildomą spragtuką, kad užraktas pats negalėtų atsidaryti, atsitiktinai paspaustas. 123. Jei eksploatuojant AAP buvo paveiktos dinaminės jėgos (pvz., kritus žmogui), jos negali būti toliau naudojamos. IX. SIGNALINĖS SPALVOS 124. Naudojamos saugos spalvos, saugos ženklai bei jų paskirtis turi atitikti Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatų reikalavimus. Signalinių spalvų paskirtis – atkreipti dirbančiųjų dėmesį į gresiantį pavojų, įspėti apie galimą pavojų, priminti ir leisti atlikti tam tikrus veiksmus siekiant užtikrinti saugų darbą, taip pat informavimo tikslais. 125. Signalinių spalvų naudojimas nepakeičia ir neatstoja šiomis taisyklėmis nustatytų saugos darbe priemonių. 126. Signalinės spalvos naudojamos apsaugos nuo elektros ženklams ir įspėjimo plakatams, taip pat įrenginių ir konstrukcijų dalims, kurios gali būti pavojaus šaltiniu, aptvarams ir kitoms apsaugos priemonėms nuspalvinti. 127. Apsaugoje nuo elektros naudojamos tokios signalinės spalvos: raudona, geltona, žalia, mėlyna, juoda. 128. Raudona signalinė spalva naudojama įspėjamuosiuose ir draudžiamuosiuose plakatuose bei ženkluose. 129. Geltona signalinė spalva naudojama įspėjamuosiuose ženkluose. 130. Žalia signalinė spalva naudojama leidžiamuosiuose plakatuose. 131. Mėlyna signalinė spalva naudojama priminimo plakatuose. 132. Juoda signalinė spalva naudojama elektrosaugos ženkluose ir plakatuose. X. APSAUGOS NUO ELEKTROS PLAKATAI IR ŽENKLAI 133. Apsaugos nuo elektros plakatai ir ženklai turi būti naudojami: uždrausti vykdyti operacijas komutaciniais aparatais, kuriais gali būti įjungta įtampa į darbo vietą; įspėti, kad pavojinga artintis prie srovinių dalių; nurodyti dirbantiems darbuotojams darbui paruoštą vietą ir priminti apie įvykdytas priemones. Atsižvelgiant į tai, apsaugos nuo elektros plakatai ir ženklai skirstomi į keturias grupes: įspėjamieji, draudžiamieji, leidžiamieji ir priminimo. 134. Pagal naudojimo pobūdį plakatai ir ženklai gali būti nuolatiniai ir kilnojamieji. Kilnojamieji plakatai ir ženklai gaminami tik iš izoliacinės medžiagos (plastmasė, kartonas, fanera ir pan.). Ant betoninių ir metalinių paviršių (oro linijų atramų, kamerų durų ir pan.) nuolatinį plakatą (ženklą) galima nuspalvinti, panaudojus atitinkamą trafaretą arba panaudojant lipnias plėveles. 135. Apsaugos nuo elektros plakatų ir ženklų sąrašas, jų matmenys, naudojimo vieta ir sąlygos nurodyti 3 priede. TREČIASIS SKYRIUS ELEKTROTECHNINIS PERSONALAS IR JAM KELIAMI REIKALAVIMAI I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 136. Elektrotechniniu personalu suprantami asmenys, turintys atitinkamą elektrotechninį išsilavinimą, nustatyta tvarka atestuoti ir turintys pažymėjimus, suteikiančius teisę eksploatuoti veikiančius atitinkamų įtampų elektros įrenginius (iki 1000 V ar iki ir per 1000 V). 137. Elektrotechninis personalas organizuoja ir vykdo elektros įrenginių remonto, montavimo, derinimo ir bandymo darbus, vykdo juose operatyvinius perjungimus. 138. Elektrotechninis personalas, dirbdamas veikiančiuose elektros įrenginiuose, privalo užtikrinti pagal jam suteiktas teises šių Taisyklių ir kitų darbų saugos ir sveikatos norminių aktų vykdymą. 139. Savarankiškai dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose gali asmenys: 139.1. ne jaunesni kaip 18 metų; 139.2. kurių sveikata patikrinta pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką ir periodiškumą; 139.3. išklausę įvadinį, pirminį darbo vietoje ir periodinį instruktavimą; 139.4. teoriškai ir praktiškai apmokyti saugos ir sveikatos darbe taisyklių ir instrukcijų; 139.5. nustatyta tvarka išmokyti atpalaiduoti nukentėjusįjį nuo elektros srovės ir suteikti jam pirmąją pagalbą; 139.6. atestuoti šių Taisyklių nustatyta tvarka; 139.7. turintys pažymėjimą ir atitinkamus įrašus jame. 140. Naujai priimti į darbą asmenys, kol neatestuoti, gali dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose tik prižiūrimi atestuoto elektrotechninio personalo darbuotojo. Šiuo atveju jie vadinami stažuotojais. II. KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI 141. Elektrotechninis personalas apsaugos nuo elektros kvalifikacijos požiūriu skirstomas į šias kategorijas: 141.1. aukštos kvalifikacijos (toliau – AK); 141.2. vidurinės kvalifikacijos (toliau – VK); 141.3. pradinės kvalifikacijos (toliau – PK). 142. Atitinkamos kvalifikacijos reikalavimai personalui nurodyti 4 priede. III. ELEKTROTECHNINIO PERSONALO KOMPETENCIJA 143. Iki 1000 V įrenginiuose darbų vadovo funkcijas gali atlikti aukštos ir vidurinės kvalifikacijos personalas (AK ir VK). Aukštesnės kaip 1000 V įtampos įrenginiuose darbų vadovo funkcijas gali atlikti tik aukštos kvalifikacijos personalas (AK). 144. Darbų vykdytojo funkcijas gali atlikti aukštos kvalifikacijos (AK) arba vidurinės kvalifikacijos (VK) personalas. 145. Brigados nariais gali būti aukštos kvalifikacijos (AK), vidurinės kvalifikacijos (VK) ir pradinės kvalifikacijos (PK) personalas. 146. Stažuotojai gali dirbti brigadose, prižiūrimi AK arba VK personalo. 147. Darbų vadovais skiriami elektrotechninio personalo darbuotojai, išmanantys saugos darbe taisykles, instrukcijas, technologines kortas, eksploatuojamų įrenginių, kuriuose bus dirbama, schemas, konstrukcijas bei kitus eksploatuojamų įrenginių ypatumus, taip pat pagal vykdomų darbų apimtis mokantys eksploatuojamuose elektros įrenginiuose organizuoti saugų ir kokybišką darbą. Darbų vadovams suteikiamos tos pačios teisės, kaip ir darbų vykdytojui (žr. 148 punktą), ir papildomai: 147.1. duoti raštišką nurodymą, pavedimą; 147.2. tapatinti darbų vykdytojo arba prižiūrinčiojo pareigas; 147.3. turėti asmeninius raktus nuo elektros įrenginių. Darbų vadovas atsako už nurodyme ar pavedime numatytų priemonių tinkamumą bei pakankamumą saugiam darbui atlikti, už atsakingų asmenų ir brigados narių paskyrimą, pakankamą jų kvalifikaciją bei brigados kiekybinę sudėtį. 148. Darbų vykdytojais skiriami elektrotechninio personalo darbuotojai, atliekantys darbus elektros įrenginiuose, išmanantys saugos darbe taisykles, instrukcijas, technologines kortas, aptarnaujamų įrenginių, kuriuose bus dirbama, schemas, konstrukcijas bei kitus eksploatuojamų įrenginių ypatumus pagal vykdomų darbų apimtis. Turi mokėti organizuoti brigados saugų darbą. 148.1. Darbų vykdytojams pagal šių Taisyklių reikalavimus suteikiamos šios teisės: 148.1.1. vykdyti darbus pagal darbų vadovo nurodymus ar pavedimus; 148.1.2. priimti darbo vietą ir gauti leidimą dirbti, jei darbo vietą ruošė kiti; 148.1.3. vadovauti brigados nariams dirbant pagal nurodymus ir pavedimus. 148.2. Kai darbų vykdytojo funkcijas atlieka operatyvinis arba operatyvinis- remontinis personalas, jis turi teisę ir: 148.2.1. gauti leidimą iš operatyvinio personalo arba asmens, atsakingo už elektros ūkį, ruošti darbo vietą ir leisti dirbti; 148.2.2. ruošti darbo vietą ir leisti brigadai dirbti; 148.2.3. vykdyti operatyvinius perjungimus aptarnaujamuose elektros įrenginiuose; 148.2.4. atlikti vienasmeniškai elektros įrenginių apžiūras. 148.3. Darbų vykdytojas privalo įsitikinti, kad darbo vietos paruoštos tinkamai ir tada leisti brigadai dirbti. 148.4. Darbų vykdytojas atsakingas už: 148.4.1. tinkamą priemonių, išvardytų nurodyme ir būtinų pagal konkrečias darbo sąlygas, vykdymą; 148.4.2. tinkamą leidimą brigadai dirbti, specialaus instruktažo kokybę; 148.4.3. tai, kad brigados nariai laikytųsi saugos darbe reikalavimų; 148.4.4. įrankių, apsaugos priemonių, takelažo priemonių tvarkingumą, kad darbo vietose uždėti įžemikliai, aptvarai, iškabinti plakatai būtų savo vietose. 149. Darbų vykdytojui darbų vadovo nurodymai, jei jie neprieštarauja šių Taisyklių nuostatoms, yra privalomi. Darbų vykdytojas, pastebėjęs šių Taisyklių pažeidimus, privalo apie tai informuoti darbų vadovą. Darbų vykdytojas, negalintis užtikrinti šių Taisyklių reikalavimų darbo vietoje, privalo sustabdyti darbus ir apie tai informuoti darbų vadovą. 150. Prižiūrintysis – tai elektrotechninio personalo asmuo, paskirtas prižiūrėti neelektrotechninio personalo darbuotojus, vykdančius darbą elektros įrenginiuose arba jų apsaugos zonose, ir pan. 150.1. Prižiūrinčiojo teisės ir pareigos nustatomos tokios pat kaip darbų vykdytojo, tačiau: 150.1.1. prižiūrinčiajam draudžiama vienu metu prižiūrėti dirbančiuosius ir kartu dirbti kitą darbą; 150.1.2. draudžiama palikti be priežiūros dirbančią brigadą; 150.1.3. prižiūrintysis atsako tik už prižiūrimų darbuotojų apsaugą nuo elektros; 150.1.4. už personalo saugumą, susijusį su darbų technologija, atsako brigados vyresnysis. 151. Brigados nariais skiriami atitinkamą teorinį parengimą ir praktinius įgūdžius įgiję elektrotechninio personalo darbuotojai. Jie turi išmanyti saugos darbe taisykles, instrukcijas, technologines kortas ir kitus reikalavimus pagal vykdomų darbų apimtis. Brigados nariai privalo vykdyti darbų vykdytojo užduotis. 152. Brigados nariams darbų vadovo ir darbų vykdytojo nurodymai yra privalomi, jei jie neprieštarauja šių taisyklių nuostatoms. Brigados nariai, pastebėję šių Taisyklių pažeidimus, privalo informuoti darbų vykdytoją. Brigados nariai, negalintys užtikrinti šių Taisyklių reikalavimų darbo vietoje, privalo nutraukti darbus ir apie tai informuoti darbų vykdytoją. 153. Įmonė, įstaiga, ūkininkas (elektros įrenginių savininkas) tvarkomuoju dokumentu iš elektrotechninio personalo turi paskirti asmenį, atsakingą už elektros ūkį. Skiriamas atsakingu už elektros ūkį asmuo turi turėti AK kvalifikaciją, o įmonės, įstaigos ir ūkininkai, kurių elektros įrenginių leista naudoti galia ne didesnė kaip 100 kW ir įtampa ne aukštesnė kaip 1000 V, atsakingu už elektros ūkį gali skirti asmenį, turintį VK kvalifikaciją ir ne mažesnį kaip 3 metų elektrotechninio darbo stažą veikiančiuose elektros įrenginiuose. Įmonėms, įstaigoms ir ūkininkams, kurių elektros įrenginių leista naudoti …