Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas dėl saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius dt 11-02 patv

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL SAUGOS TAISYKLIŲ EKSPLOATUOJANT ELEKTROS ĮRENGINIUS DT 11-02 PATVIRTINIMO 2002 m. vasario 5 d. Nr. 40 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu (Žin., 2000, Nr. 66-1984) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą“ (Žin., 2001, Nr. 74-2601) 1.3.4 punktu:

2.1. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 1995 m. gruodžio 27 d įsakymo Nr. 264 „Dėl Saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius patvirtinimo ir jų įsigaliojimo“ (Žin., 1996, Nr. 10-277) 1, 2 ir 4 punktus;

2.2. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 1996 m. birželio 21 d įsakymą Nr. 157 „Dėl saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius atskirų punktų pakeitimo, patikslinimo ir papildymo“ (Žin., 1996, Nr. 60-1429);

2.3. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1997 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 139 „Dėl saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius atskirų punktų pakeitimo, patikslinimo ir papildymo“ (Žin., 1997, Nr. 41-1029);

2.4. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1998 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius papildymo“ (Žin., 1998, Nr. 67-1970) 3 punktą;

2.5. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 443 „Dėl saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius pakeitimo“(Žin., 2000, Nr. 2-51).

ŪKIO MINISTRAS PETRAS ČĖSNA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 40 Saugos taisyklės eksploatuojant elektros įrenginius DT 11-02 PIRMASIS SKYRIUS BENDROJI DALIS I. TAISYKLIŲ TAIKYMAS 1. Saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius DT 11-02 (toliau – Taisyklės (EST)) reikalavimai, išskyrus tuos specifinius atvejus, kai apsauga nuo elektros įteisinta kitais norminiais aktais, yra privalomi elektros energijos gamintojams, visuomeniniams bei nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams, vartotojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, eksploatuojantiems elektros įrenginius, taip pat atliekantiems su elektros įrenginių eksploatavimu nesusijusius darbus, jeigu juos atliekant apsaugai nuo elektros užtikrinti būtinos atitinkamos priemonės.

Jeigu darbo santykiai reguliuojami darbo sutartimi, darbdavys veikiančius elektros įrenginius pažymi techninėje dokumentacijoje norminių aktų arba įrenginių savininko nustatyta tvarka.

Eksploatuoti elektros įrenginį, jeigu jis techninėje dokumentacijoje nepažymėtas kaip veikiantis, draudžiama.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI. TERMINAI Apsauga nuo elektros – tai techninių, organizacinių priemonių ir teisinių normų, skirtų žmonėms apsaugoti nuo pavojingų ir kenksmingų elektros srovės, elektros lanko, elektromagnetinio lauko ir statinės elektros poveikio, visuma (t. t. žingsnio įtampa).

Elektros įrenginio (technologijos) projektuotojas – tai fizinis arba juridinis asmuo, norminių aktų nustatyta tvarka parengęs, suderinęs ir patvirtinęs elektros įrenginio gamybos arba jo įrengimo ir eksploatavimo projektą.

Elektros įrenginio gamintojas – tai fizinis arba juridinis asmuo, gaminantis elektros įrenginį, įtaisą ar prietaisą pagal projektuotojo parengtą ir patvirtintą projektą ir nustatantis to įrenginio galimas eksploatavimo sąlygas.

Elektros įrenginio eksploatuotojas – tai elektros įrenginio savininkas arba juridinis ir fizinis asmuo, kurio nuosavybėje arba žinioje (balanse ir pan.) yra veikiantis elektros įrenginys.

Elektros energijos tiekėjas – tai fizinis arba juridinis asmuo, kuris parduoda ir/arba pristato vartotojams nupirktą arba pagamintą elektros energiją.

Elektros energijos gamintojas – tai fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra elektros energiją gaminančių, ją perduodančių, transformuojančių ir paskirstymo įrenginių iki elektros energijos tiekėjo arba vartotojo atsakomybės ribos savininkas arba kurio žinioje (balanse) yra šie elektros įrenginiai.

Elektros energijos vartotojas – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuriam nustatyta tvarka leista vartoti elektros energiją.

Darbu, susijusiu su elektros įrenginių eksploatavimu, kuriam privalomi šių Taisyklių reikalavimai, suprantamas toks darbas arba bet kokia kita veikla, kai dirbantiesiems arba kitiems asmenims egzistuoja pavojus nukentėti nuo elektros srovės, elektros lanko, elektromagnetinio lauko arba statinės elektros pavojus ir tam išvengti būtina taikyti norminių aktų nustatytas apsaugos nuo elektros priemones.

Šiuos darbus vykdo ir veiklą organizuoja elektrotechninis personalas.

Darbu, nesusijusiu su elektros įrenginių eksploatavimu, šiose Taisyklėse suprantamas toks darbas (pvz., darbai, vykdomi oro ir kabelių linijų apsauginėse zonose, pastočių teritorijos priežiūra ir pan.), kai egzistuoja pavojus jį atliekantiems neelektrotechninio personalo asmenims nukentėti nuo elektros srovės, elektros lanko, elektromagnetinio lauko arba statinės elektros ir tam išvengti būtina elektrotechninio personalo priežiūra.

Šiuos darbus neelektrotechninis personalas gali vykdyti tik prižiūrimas elektrotechninio personalo asmens (asmenų). Šiuo atveju prižiūrinčiojo nurodymai dirbantiesiems apsaugai nuo elektros užtikrinti yra privalomi.

Elektrotechniniu personalu šiose Taisyklėse suprantami asmenys, įgiję atitinkamą elektrotechninį išsilavinimą, šių Taisyklių nustatyta tvarka atestuoti ir turintys dokumentus, kuriais suteiktos atitinkamos elektrotechninio personalo teisės (žr. III skyriaus II poskyrį).

Visi kiti asmenys šiose Taisyklėse prilygsta neelektrotechniniam personalui.

Neelektrotechniniam personalui atlikti elektrotechninio personalo funkcijas draudžiama.

Saugos taisyklės – tai privalomas darbų saugos ir sveikatos norminis aktas, galiojantis visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Darbų saugos ir sveikatos instrukcija – tai privalomas darbų saugos ir sveikatos norminis aktas, kuriuo projektuotojas, elektros įrenginio gamintojas, savininkas ar eksploatuotojas nustatė privalomus apsaugos nuo elektros reikalavimus jį eksploatuojant.

Instrukcija galioja konkrečiam įrenginiui, atskirai profesijai arba darbui.

Instrukcijos įteisinamos darbų saugos norminių aktų nustatyta tvarka.

Naudojami terminai turi šią prasmę: reikia, būtina, turi būti – privaloma vykdyti; paprastai – yra rekomenduojamojo pobūdžio; leistinas – leidžiama išimtiniais atvejais (privalomos vykdyti nuostatos išimtis); visų dydžių reikšmės su prielinksniais nuo, iki suprantamos – imtinai.

Elektros įrenginiu šiose Taisyklėse suprantamas įrenginys (mašina, aparatas, linija ir jų pagalbiniai įtaisai), skirtas elektros energijai gaminti, kaupti, perduoti, keisti (transformuoti), paskirstyti arba vartoti.

Veikiančiu elektros įrenginiu vadinamas toks elektros įrenginys, į kurį yra įjungta arba bet kuriuo momentu gali būti įjungta įtampa įtampos įjungimo komutaciniais aparatais, tam skirtais įtaisais, nenaudojant tam tikslui įrankių ir kitų priemonių, kurios nėra skirtos įtampai įjungti.

Elektros įrenginių patalpomis suprantamos apsaugos nuo elektros ženklu „Atsargiai, elektros smūgio pavojus“ paženklintos patalpos, kuriose yra tiktai veikiantys elektros įrenginiai ir į kurias gali įeiti tik atitinkamos kvalifikacijos elektrotechninis personalas.

Neelektrotechniniam personalui į šias patalpas leidžiama įeiti ir būti jose tik elektrotechniniam personalui prižiūrint.

Įtampos įjungimo įtaisu šiose Taisyklėse suprantamas kontaktinis arba nekontaktinis komutacinis elektros aparatas arba kita elektrotechninė priemonė, skirta elektros įtampai į elektros grandinę įjungti.

Įtampos indikatorius – įtaisas, skirtas įtampos buvimui ar nebuvimui elektros grandinėse nustatyti.

Apsauginis išjungimas – tai greitai veikiančio automatinio jungiklio atsijungimas atsiradus saugojamoje grandinėje srovės nutekėjimui į žemę.

Saugi žemiausioji įtampa – elektros įrenginio nominali įtampa, kuri tam tikroje aplinkoje yra nepavojinga žmogui.

Įtampos išjungimu šiose Taisyklėse suprantamas grandinės tarp elektros įrenginio ir įtampos šaltinio nutraukimas komutaciniais ir valdymo aparatais, kai nėra matomo elektros kontakto nutraukimo.

Įrenginio atjungimu šiose taisyklėse suprantamas toks elektros srovės visų grandinių tarp elektros įtampos šaltinio ir išjungto įrenginio nutraukimas, kad įtampos šaltinio įtampa atsitiktinai neatsirastų išjungtame įrenginyje.

Atjungiama elektros grandines komutuojančiais elektros aparatais, turinčiais matomą komutuojančių kontaktų padėtį arba standartų reikalavimus atitinkantį matomą komutacinio aparato valdymo elemento, nurodančio atjungtą kontaktų būseną, padėtį.

Eksploatacija – veikiančių elektros įrenginių naudojimas (montavimas, derinimas, bandymas, remontas, technologinis valdymas ir pan.).

Indukuotos įtampos zona – zona išilgai 110 kV ir aukštesnės įtampos kintamosios srovės oro linijos (OL), kurią sudaro žemės ruožas ir oro erdvė, iš abiejų pusių apriboti vertikaliomis plokštumomis, kurios yra nutolusios nuo šios oro linijos ašies mažiau kaip:

110 kV įtampos OL – 100 m;

150–220 kV įtampos OL – 150 m;

330–400 kV įtampos OL – 200 m.

Oro linija indukuotos įtampos zonoje – oro linija, kuri visa ar atskiri jos ruožai, sudarantys bendrą ne mažesnį kaip 2 km ilgį, yra kitos veikiančios 110 kV ar aukštesnės įtampos OL indukuotos įtampos zonoje.

Oro linijos (OL) apsaugos zona – zona išilgai kintamosios arba nuolatinės srovės oro linijos, kurią sudaro žemės ruožas ir oro erdvė, iš abiejų linijos pusių apriboti vertikaliomis plokštumomis, kurios yra nutolusios nuo kraštinių laidų – kada jie nenukrypę į šonus – šiais atstumais: iki 1 kV įtampos OL – 2 m; aukštesnės kaip 1 kV ir iki 20 kV įtampos OL – 10 m;

35 kV įtampos OL – 15 m;

110 kV įtampos OL – 20 m;

330–400 kV įtampos OL – 30 m.

Kabelių linijos (KL) apsaugos zona:

Pagrindinė izoliacija – tai srovinių dalių izoliacija, skirta pagrindinei apsaugai nuo pavojingo elektros srovės poveikio.

Papildoma izoliacija – tai izoliacija, papildanti pagrindinę izoliaciją, kuri apsaugo nuo pavojingo elektros srovės poveikio, kai pažeidžiama pagrindinė izoliacija.

Dviguba izoliacija – tai izoliacijų, kurias sudaro pagrindinė ir papildoma izoliacija, sistema. Dviguba izoliacija žymima ženklu.

Sustiprinta izoliacija – tai srovinių dalių vieninga izoliacija, kuri užtikrina tokį pat apsaugos nuo sužalojimo elektros srove patikimumą kaip ir dviguba izoliacija.

Apsauginiu įžeminimu suprantamas elektros įrenginių srovei laidžių korpusų sujungimas elektros grandine su „žeme“, siekiant apsaugoti žmogų nuo srovės, kurią sukelia atsitiktinai atsiradusi įtampa tarp šio korpuso ir žemės. Apsauginio įžeminimo gnybtas ženklinamas žymeniu.

Apsauginiu įnulinimu suprantamas elektros srovei laidžių korpusų ir kitų konstrukcinių dalių sujungimas elektros grandine su įžemintu maitinimo tinklo nuliniu tašku.

Operatyvinis aptarnavimas – tai nuolatinis elektros įrenginių stovio ir darbo režimų stebėjimas, įrenginių periodinių apžiūrų atlikimas, operatyvinių perjungimų vykdymas, darbo vietų ruošimas, prileidimas prie darbų, schemų atstatymas pasibaigus darbams, smulkių eksploatacinių bei remonto darbų elektros įrenginiuose atlikimas arba priežiūra tuos darbus atliekant remontiniam personalui.

Operatyvinis (budintis) personalas – tai darbuotojai (inžinieriai, technikai, darbininkai), kurie budėjimo metu operatyviai valdo elektros įrenginius, vykdo juose operatyvinius perjungimus ir atlieka operatyvinį aptarnavimą.

Operatyvinis remontinis personalas – tai specialiai apmokyti ir parengti remontininkai, kurie remontuoja ir gali operatyviai aptarnauti jiems priskirtus elektros įrenginius.

Darbuotojai, baigę aukštąsias arba aukštesniąsias mokyklas ir turintys elektrotechnikos žinių įvertinimą, šiose Taisyklėse prilyginami aukštąjį arba aukštesnįjį elektrotechninį išsilavinimą turintiems darbuotojams.

Elektrotechninį pradinį parengimą turintiems darbuotojams šiose Taisyklėse prilyginami darbuotojai, baigę elektrotechninio profilio mokyklas, kursus arba studijavę elektrotechniką aukštesniojoje, aukštojoje mokykloje ir turintys elektrotechnikos žinių įvertinimą.

Elektrotechninį pradinį parengimą turintiems darbuotojams šiose Taisyklėse taip pat prilyginami darbuotojai, turintys ne mažesnį kaip 3 metų darbo su elektros įrenginiais stažą.

Kėlimo mašinos – visos kėlimo mašinos, kurios eksploatuojamos pagal Kėlimo kranų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisykles.

Mechanizmai – gręžimo-kraninės ir rovimo-kraninės mašinos, išleidžiamos kopėčios su mechanine pavara, autokrautuvai, ekskavatoriai ir mechanizmai, skirti žmonėms ir kroviniams kelti.

III. APSAUGOS NUO ELEKTROS REIKALAVIMŲ UŽTIKRINIMAS IR KONTROLĖ 7. Šių Taisyklių ir kitų galiojančių norminių aktų nustatyti reikalavimai apsaugai nuo elektros užtikrinami eksploatuojant elektros įrenginius, gaminant, tiekiant ir vartojant elektros energiją. Šiuos reikalavimus įgyvendina elektros įrenginio savininkas arba jo eksploatuotojas, vykdydamas šių Taisyklių ir gamintojo patvirtintų techninio eksploatavimo instrukcijų, reglamentų reikalavimus įrengiant ir eksploatuojant elektros įrenginį.

EST, EET, EĮĮT, TEI ir kitų apsaugos nuo elektros reikalavimų užtikrinimą kontroliuojantys valstybės pareigūnai turi turėti aukštąjį universitetinį elektrotechninį arba jam prilygintą išsilavinimą ir apsaugos nuo elektros AK kvalifikaciją.

Ekspertų išvadas gali gauti elektros įrenginio projektuotojas, jo gamintojas, savininkas, eksploatuotojas, elektros energijos gamintojas ir vartotojas ir bet kuris kitas asmuo, jeigu jam tai būtina šių Taisyklių ir kitų apsaugos nuo elektros norminių aktų reikalavimams užtikrinti, įsitikinti faktų ir būklės vertinimo objektyvumu arba ginti savo interesus.

IV. APSAUGOS NUO ELEKTROS NORMINIAI AKTAI 18. Apsaugą nuo pavojingų ir kenksmingų elektros poveikių žmogui Lietuvos Respublikoje reglamentuoja norminiai aktai:

18.1. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas;

18.2. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas bei kiti įstatymai;

18.3. Saugos taisyklės eksploatuojant elektros įrenginius;

18.4. Elektrinių ir tinklų techninio eksploatavimo taisyklės ir Vartotojų elektros įrenginių techninio eksploatavimo taisyklės (EET);

18.5. Elektros įrenginių įrengimo taisyklės;

18.6. gamintojų sudarytos elektros įrenginių techninio eksploatavimo instrukcijos ir reglamentai;

18.7. galiojantys standartai (toliau – ST);

18.8. darbdavių patvirtintos darbų saugos ir sveikatos instrukcijos;

18.9. kiti nustatyta tvarka įteisinti darbų saugos norminiai aktai, būtent: Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai, Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai, Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai ir kiti.

Nustatyta tvarka įteisintų norminių aktų (taisyklių, standartų, instrukcijų ir kt.) reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių veikla susieta su elektros gamyba, perdavimu, paskirstymu ir vartojimu. Kitais atvejais, jeigu apsaugai nuo elektros būtina taikyti specifinius reikalavimus, jie gali būti reglamentuojami kitais, nustatyta tvarka įteisintais, norminiais aktais.

Elektros energijos vartotojui arba eksploatuojančiam elektros įrenginį EST, EET, EĮĮT reikalavimus apsaugos nuo elektros atžvilgiu leidžiama sugriežtinti.

V. ATSAKOMYBĖ 21. Atsakomybė už šių Taisyklių ir kitų apsaugą nuo elektros reglamentuojančių norminių aktų pažeidimus nustatoma Lietuvos Respublikos įstatymuose.

Dirbančiųjų mokymu saugiai dirbti, instruktavimu ir atestavimu rūpinasi darbdavys, įrenginio savininkas arba asmuo, kurio žinioje (balanse ir pan.) yra šie įrenginiai.

Už užduočių, prieštaraujančių šių Taisyklių reikalavimams, nevykdymą elektrotechninis personalas drausmine ir administracine tvarka bei materialiai nėra atsakingi.

ANTRASIS SKYRIUS APSAUGOS NUO ELEKTROS BŪDAI IR PRIEMONĖS I. APLINKOS KLASIFIKACIJA 33. Elektros įrenginiai gali būti eksploatuojami lauko sąlygomis ir patalpose.

Galimas elektros įrenginio eksploatavimo sąlygas nustato gamintojas.

II. PATALPŲ KLASIFIKACIJA 37. Elektros srovės pavojingumo atžvilgiu patalpos skirstomos į normalias, pavojingas ir labai pavojingas:

37.1. normali (nepavojinga) patalpa – sausa, nedulkėta, chemiškai bei biologiškai neagresyvi patalpa, kurioje temperatūra ne aukštesnė kaip +35 oC;

37.2. pavojinga elektros patalpa – patalpa, pasižyminti bent vienu iš šių požymių:

37.2.1. santykinis oro drėgnumas viršija 75 % arba yra elektrai laidžių dulkių;

37.2.2. laidžios grindys (metalinės, gelžbetoninės, plytų, žemės ir pan.);

37.2.3. vidutinė paros temperatūra yra aukštesnė nei +35 oC;

32.2.4. patalpoje yra galimybė vienu metu prisiliesti prie srovei laidžių neįžemintų elektros įrenginių korpusų ir prie srovei laidžių konstrukcijų, turinčių kontaktą su žeme;

37.3. labai pavojinga patalpa – patalpa, pasižyminti bent vienu iš šių požymių:

37.3.1. šlapia patalpa;

37.3.2. patalpa su chemiškai arba biologiškai agresyvia aplinka;

37.3.3. patalpa, pasižyminti dviem ar daugiau pavojingoms patalpoms būdingais požymiais.

38.1. sausa patalpa – patalpa, kurioje santykinis oro drėgnumas ne didesnis kaip 60%;

38.2. drėgna patalpa – patalpa, kurioje santykinis oro drėgnumas 60–75%;

38.3. labai drėgna patalpa – patalpa, kurioje santykinis oro drėgnumas viršija 75%;

38.4. šlapia patalpa – patalpa, kurioje lubos, sienos, grindys ir daiktai aprasoja, o santykinis oro drėgnumas yra apie 100%;

38.5. dulkėta patalpa – patalpa, kurioje gamybos proceso metu išsiskiria technologinių dulkių, nusėdančių ant laidų ir galinčių prasiskverbti į įrenginių ar mechanizmų vidų. Skiriamos patalpos su elektrai laidžiomis ir patalpos su elektrai nelaidžiomis dulkėmis;

38.6. patalpa su chemiškai arba biologiškai agresyvia aplinka – patalpa, kurioje nuolat arba dažnai būna chemiškai agresyvių garų, dujų, skysčių arba susidaro nuosėdų ar pelėsių, ardančių elektros įrenginių izoliaciją ir srovines dalis.

III. ELEKTROS ĮRENGINIŲ KLASIFIKACIJA PAGAL ĮTAMPĄ 40. Elektros įrenginiai pagal įtampą skirstomi į saugios žemiausiosios įtampos bei žemosios ir aukštosios įtampos elektros įrenginius.

41.1. iki 50 voltų įtampos kintamosios srovės elektros įrenginiai;

41.2. iki 75 voltų įtampos nuolatinės srovės elektros įrenginiai.

IV. ELEKTROTECHNINIŲ GAMINIŲ KLASIFIKACIJA 46. Elektrotechniniai gaminiai pagal apsaugojimą nuo elektros srovės poveikio priskiriami vienai iš šių klasių:

0 klasei;

0I klasei;

I klasei;

II klasei;

III klasei.

46.1. 0 klasė – elektrotechniniai gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrina tik pagrindinė izoliacija.

Prie šios klasės elektros įrenginių priskiriami tie, kuriuose nėra elementų apsauginio įžeminimo laidui prijungti.

46.2. 0I klasė – elektrotechniniai gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrina pagrindinė izoliacija ir kuriuose yra įžeminti skirtas elementas. Maitinami iš tinklo lizdo (rozetės) be įžeminimo kontakto.

46.3. I klasė – elektrotechniniai gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrina ne tik pagrindinė izoliacija, bet prie jų korpusų yra prijungti apsauginio įžeminimo PE laidai, esantys virvėlaidyje. Maitinami iš tinklo lizdo(rozetės) su įžeminimo kontaktu.

46.4. II klasė – elektrotechniniai gaminiai, kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrina dviguba arba sustiprinta izoliacija ir kuriuose nenumatytas apsauginis įžeminimas.

46.5. III klasė – tai elektrotechniniai gaminiai, kuriuose apsauga nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrinama saugia žemiausiąja įtampa ir kurių įrenginio dalyse nėra didesnės negu 50 V kintamosios įtampos arba 75 V nuolatinės įtampos.

V. APSAUGOS NUO ELEKTROS BŪDAI 48. Eksploatuojant elektros įrenginius apsaugoti žmogų nuo pavojingų ir kenksmingų elektros srovės, statinės elektros, elektromagnetinių laukų ir elektros lanko poveikių galima šiais būdais:

48.1. panaudojant apsaugos nuo elektros priemones;

48.2. pažeminant įtampą;

48.3. panaudojant skiriamuosius transformatorius;

48.4. panaudojant papildomą, dvigubą arba sustiprintą izoliaciją;

48.5. įžeminant arba įnulinant elektros įrenginių srovei laidžius korpusus;

48.6. kontroliuojant įtampą ir srovę;

48.7. panaudojant garsinę ir vizualinę signalizaciją;

48.8. panaudojant apsaugai skirtus įtaisus;

48.9. panaudojant signalines spalvas ir ženklus;

48.10. atjungiant įtampą;

48.11. panaudojant ekranuojančius komplektus.

Apsaugai leidžiami ir kiti būdai, kurie nustatyti ir leidžiami IEC arba CENELEC standartų.

Autotransformatoriais pažeminti įtampą saugos tikslais draudžiama.

VI. APSAUGOS APDANGALAIS LAIPSNIAI 56. Elektros įrenginių eksploatavimo sąlygos turi atitikti jų apsaugos apdangalais nuo kietų kūnų patekimo per apdangalą į gaminio vidų, prisilietimo žmogaus kūno dalimis prie įtampą turinčių srovinių dalių, taip pat vandens per apdangalą patekimo į gaminio vidų laipsnį.

VII. DARBO REŽIMAI 58. Elektros įrenginiai turi būti eksploatuojami jų gamintojo nustatytu vienu iš šių darbo režimu:

58.1. ilgalaikiu;

58.2. trumpalaikiu;

58.3. trumpalaikiu-kartotiniu.

VIII. APSAUGOS PRIEMONĖS IR JŲ NAUDOJIMO TVARKA KLASIFIKACIJA 61. Apsaugos priemonėmis vadinami kilnojamieji ir kiti įtaisai bei įrenginiai, skirti elektros įrenginiuose dirbantiems darbuotojams apsaugoti nuo elektros srovės, elektrostatinio, elektromagnetinio lauko ir elektros lanko bei jo degimo produktų poveikio, kritimo ir pan. Aprūpinant darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis vadovautis Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatais.

62.1. izoliuojančios operatyvinės lazdos, izoliuojančios replės, įtampos indikatoriai įtampos buvimui nustatyti ir įtampos indikatoriai fazavimui;

62.2. izoliuojančios matavimo lazdos, srovės matavimo replės;

62.3. izoliuojančios kopėčios, izoliuojančios aikštelės, izoliuojančios traukės, griebtuvai ir įrankiai su izoliuotomis rankenomis;

62.4. guminės dielektrinės pirštinės, botai, kaliošai, kilimėliai, izoliuojantys pastovai;

62.5. kilnojamieji įžemikliai;

62.6. ekranuojantys komplektai;

62.7. laikini aptvarai, apsaugos nuo elektros plakatai ir ženklai, izoliuojantys gaubtukai ir antdėklai;

62.8. apsaugos akiniai ir skydeliai, brezentinės arba kitos medžiagos pirštinės, dujokaukės, respiratoriai, apsaugos diržai, apsaugos lynai, apsauginiai šalmai.

63.1. pagrindines apsaugos priemones;

63.2. papildomas apsaugos priemones.

Pagrindinėmis apsaugos priemonėmis vadinamos tos, kurių izoliacija patikimai išlaiko elektros įrenginio darbo įtampą ir kuriomis leidžiama liesti turinčias įtampą srovines dalis.

Papildomomis apsaugos priemonėmis vadinamos tos, kurios naudojamos kartu su pagrindinėmis apsaugos priemonėmis papildomai apsaugai nuo prisilietimo įtampos, žingsnio įtampos nuo elektrostatinio ir elektromagnetinio lauko bei elektros lanko ir jo degimo produktų poveikio.

64.1. izoliuojančios lazdos;

64.2. izoliuojančios ir matavimo replės;

64.3. įtampos indikatoriai;

64.4. dielektrinės pirštinės;

64.5. įrankiai su izoliuotomis rankenomis;

64.6. laidų apvalkalai, izoliatorių gaubtai, izoliacinės juostos, skirtos darbui esant įtampai 0,4 kV įrenginiuose.

65.1. dielektriniai kaliošai;

65.2. dielektriniai kilimėliai;

65.3. izoliuojantys pastovai;

65.4. kilnojamieji įžemikliai;

65.5. apsaugos nuo elektros plakatai ir ženklai, laikini aptvarai, skydai ir širmos;

65.6. įžeminimo troseliai užmetimui;

65.7. apsaugos akiniai.

66.1. izoliuojančios, operatyvinės ir matavimo lazdos;

66.2. izoliuojančios ir matavimo replės;

66.3. įtampos indikatoriai;

66.4. izoliuojančios priemonės ir įtaisai, naudojami remonto darbuose, kaip izoliuojančios kopėčios, izoliuojančios aikštelės, izoliuojančios traukės, griebtuvai girliandoms pernešti, izoliuojančios lazdos gnybtams pritvirtinti, teleskopinių bokštų izoliuojančios dalys ir kt.

67.1. dielektrinės pirštinės;

67.2. dielektriniai botai;

67.3. dielektriniai kilimėliai;

67.4. izoliuojantys pastovai;

67.5. ekranuojantys komplektai;

67.6. kilnojamieji įžemikliai;

67.7. izoliuojantys gaubtai ir antdėklai;

67.8. apsaugos nuo elektros plakatai ir ženklai, laikini aptvarai, skydai ir širmos.

REIKALAVIMAI APSAUGOS PRIEMONIŲ NAUDOJIMUI 73. Apsaugos priemonės turi būti naudojamos pagal gamintojų nurodytą paskirtį. Naudoti šias priemones kitiems tikslams draudžiama.

IZOLIUOJANČIOS LAZDOS 76. Dirbant aukštosios įtampos elektros įrenginiuose izoliuojančiomis lazdomis, lazdomis įžemikliams uždėti, izoliuojančiomis ir matavimo replėmis bei įtampos indikatoriais būtina mūvėti dielektrinėmis pirštinėmis.

Dirbant su lazdomis, skirtomis matavimams žemosios įtampos elektros įrenginiuose, dielektrinėmis pirštinėmis mūvėti nebūtina.

Izoliuojančios lazdos gali būti universalios, tai yra su keičiamomis galvutėmis (darbo dalimi), pritaikytos gamintojo nurodytoms funkcijoms atlikti.

IZOLIUOJANČIOS REPLĖS 79. Izoliuojančios replės naudojamos operacijoms su saugikliais, izoliuojantiems gaubtukams uždėti bei nuimti ir kitais jų gamintojo nurodytais atvejais.

MATAVIMO REPLĖS 81. Matavimo replės naudojamos srovei, įtampai bei galiai matuoti elektros grandinėse, jų nenutraukus.

Aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektros įrenginiuose draudžiama naudoti išneštinius matavimo prietaisus.

Draudžiama perjungti matavimo replių matavimo ribas aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektros įrenginiuose, nenuėmus magnetolaidžio nuo srovinių dalių, turinčių įtampą.

ĮTAMPOS INDIKATORIAI 83. Įtampos indikatoriai yra prietaisai, skirti įsitikinti, ar nėra įtampos ant atjungtų srovinių dalių, ir atitinkamoms fazėms elektros įrenginiuose nustatyti.

DIELEKTRINĖS PIRŠTINĖS 86. Elektros įrenginiuose leidžiama mūvėti tik dielektrines pirštines, pagamintas pagal galiojančių standartų reikalavimus. Draudžiama kitkam (chemikalams ir pan.) skirtas pirštines naudoti elektros įrenginiuose kaip apsaugos nuo elektros priemonę.

DIELEKTRINIAI BOTAI IR KALIOŠAI 87. Dielektriniai botai ir kaliošai – papildomos apsaugos priemonės. Jos yra taip pat apsaugos priemonės nuo žingsnio įtampos (botai avimi bet kokios įtampos elektros įrenginiuose).

DIELEKTRINIAI KILIMĖLIAI IR IZOLIUOJANTYS STOVAI 90. Dielektriniai kilimėliai naudojami kaip papildomos apsaugos priemonės bet kokios įtampos uždaruose elektros įrenginiuose (išskyrus šlapias patalpas).

Izoliuojantys stovai turi būti tvirti ir stabilūs, net jei žmogus stovės ant jo krašto.

LAIKINI APTVARAI 93. Laikini aptvarai naudojami dirbantiesiems apsaugoti nuo atsitiktinio prisilietimo ir priartėjimo prie srovinių dalių, turinčių įtampą ir esančių netoliese nuo darbo vietos.

Laikini aptvarai gali būti šie:

93.1. skydai arba širmos;

93.2. izoliuojantys antdėklai;

93.3. izoliuojantys gaubtukai;

93.4. virvės, juostos iš sintetinių ar augalinių medžiagų su iškabintais įspėjamaisiais plakatais, skirtos paruoštai darbo vietai arba įrenginiams, turintiems įtampą, aptverti.

Izoliuojančius antdėklus galima uždėti tiesiog ant įtampą turinčių dalių. Antdėklus, pagamintus iš bakelito, tekstolito ir panašių medžiagų, galima naudoti iki 20 kV įtampos įrenginiuose, o antdėklus iš dielektrinės gumos – iki 1000 V įtampos įrenginiuose.

Antdėklai uždedami, naudojant pagrindines apsaugos priemones, užsimovus dielektrines pirštines.

Tikrinant lankstaus tipo izoliuojančius antdėklus ir gaubtukus, reikia apžiūrėti, ar nėra trūkimų, įplyšimų, pašalinių intarpų ir kitų paviršiaus sužalojimų.

ĮRANKIAI SU IZOLIUOTOMIS RANKENOMIS 101. Įrankius su izoliuotomis rankenomis leidžiama naudoti iki 1000 V įtampos elektros įrenginiuose.

KILNOJAMIEJI ĮŽEMIKLIAI 104. Kilnojamieji įžemikliai naudojami, kai nėra stacionarių įžeminimo peilių.

105.1. turi būti pagaminti iš neizoliuoto arba padengto permatomu plastmasiniu apsauginiu apvalkalu, lankstaus, daugiagyslio varinio laidininko; jo skerspjūvis turi atitikti terminio patvarumo reikalavimus trumpųjų jungimų atveju, tačiau turi būti ne mažesnis kaip 25 mm2 elektros įrenginiuose per 1000 V ir ne mažesnis kaip 16 mm2 elektros įrenginiuose iki 1000 V.

Nustatant kilnojamųjų įžemiklių skerspjūvį (remiantis terminio patvarumo reikalavimais), leidžiama tokia temperatūra: pradinė – +30°C, galinė – +850°C.

Skaičiuojant kilnojamuosius įžemiklius įšilimui nuo trumpojo jungimo srovių, rekomenduojama naudotis šia formule: kur: Smin. – minimalus įžemiklio laidininko skerspjūvis;

Inusist. – didžiausia nusistovėjusi trumpojo jungimo srovė, amperais; tef – efektyvus laikas, sekundėmis.

Praktiškai tef gali būti priimtas elektros įrenginio pagrindinės relinės apsaugos didžiausias laiko išlaikymas. Esant didelėms trumpojo sujungimo srovėms, leidžiama uždėti lygiagrečiai keletą įžemiklių;

105.2. kilnojamojo įžemiklio mechaninis atsparumas turi būti toks, kad tekant trumpojo jungimo srovei elektrodinaminės jėgos jo nesuardytų. Gnybtai turi būti su įtaisu, leidžiančiu juo uždėti įžemiklį naudojantis izoliuojančia lazda. Pritvirtinti ir nuimti kilnojamąjį įžemiklį leidžiama nenaudojant izoliacinės lazdos, tik mūvint dielektrinėmis pirštinėmis. Varinio laidininko apsaugai nuo mechaninių pažeidimų rekomenduojama jį įtaisyti į lankstų permatomą apvalkalą;

105.3. laido antgalis įžeminimui turi būti veržtuvo formos arba atitikti konstrukciją gnybto (sparnaveržlės), skirto prijungti prie įžeminimo instaliacijos arba konstrukcijos;

105.4. visi kilnojamojo įžemiklio elementų sujungimai turi būti padaryti tvirtai ir patikimai presuojant, suvirinant arba sujungiant varžtais prieš tai padengus lydmetaliu. Sujungimus vien tik sulituoti draudžiama.

Pastebėjus, kad kilnojamųjų įžemiklių kontaktiniai sujungimai apirę, mechaniškai pažeisti laidininkai, jie išsilydę, nutrūkę daugiau kaip 10 % gyslų ir pan., juos naudoti draudžiama.

APSAUGOS AKINIAI 110. Apsaugos akiniai turi atitikti standartų reikalavimus ir darbo elektros įrenginiuose paskirtį. Jie naudojami šių taisyklių atskiruose skyriuose nurodytais atvejais.

DUJOKAUKĖS 111. Dirbant elektros įrenginiuose, atskirais atvejais apsaugai nuo kitų kenksmingų ir žalingų veiksnių naudojamos dujokaukės. Kiekvienu konkrečiu atveju panaudojama dujokaukė turi atitikti savo paskirtį.

EKRANUOJANTYS KOMPLEKTAI 113. Ekranuojantys komplektai naudojami darbuotojų apsaugai nuo elektromagnetinių laukų. Ekranuojantys komplektai kiekvienu atveju turi užtikrinti, kad elektromagnetinių laukų poveikis žmogaus organizmui neviršytų norminiais aktais nustatytų leistinų dydžių.

ŠALMAI 119. Šalmas – tai yra priemonė, skirta darbuotojo galvos apsaugai nuo mechaninių sužalojimų, kritulių, elektros srovės poveikio. Šalmą privalo dėvėti visi asmenys, esantys uždarose ir atvirose skirstyklose, šuliniuose, tuneliuose, dirbantys oro linijose, taip pat kitais taisyklių ir instrukcijų nustatytais atvejais.

ASMENINĖS APSAUGOS NUO KRITIMO IŠ AUKŠČIO PRIEMONĖS (AAP) (Apraišai, apsaugos diržai, lynai ir kt.) 121. AAP nuo kritimo iš aukščio naudojamos dirbant aukštyje apsisaugoti nuo kritimo. Prie tokių darbų priskiriami darbai aukštyje ir aukštalipių darbai. Naudojamos apsaugai AAP nuo kritimo iš aukščio turi atitikti galiojančių standartų reikalavimus ir gamintojo nurodytą paskirtį.

IX. SIGNALINĖS SPALVOS 124. Naudojamos saugos spalvos, saugos ženklai bei jų paskirtis turi atitikti Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatų reikalavimus. Signalinių spalvų paskirtis – atkreipti dirbančiųjų dėmesį į gresiantį pavojų, įspėti apie galimą pavojų, priminti ir leisti atlikti tam tikrus veiksmus siekiant užtikrinti saugų darbą, taip pat informavimo tikslais.

X. APSAUGOS NUO ELEKTROS PLAKATAI IR ŽENKLAI 133. Apsaugos nuo elektros plakatai ir ženklai turi būti naudojami: uždrausti vykdyti operacijas komutaciniais aparatais, kuriais gali būti įjungta įtampa į darbo vietą; įspėti, kad pavojinga artintis prie srovinių dalių; nurodyti dirbantiems darbuotojams darbui paruoštą vietą ir priminti apie įvykdytas priemones.

Atsižvelgiant į tai, apsaugos nuo elektros plakatai ir ženklai skirstomi į keturias grupes: įspėjamieji, draudžiamieji, leidžiamieji ir priminimo.

TREČIASIS SKYRIUS ELEKTROTECHNINIS PERSONALAS IR JAM KELIAMI REIKALAVIMAI I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 136. Elektrotechniniu personalu suprantami asmenys, turintys atitinkamą elektrotechninį išsilavinimą, nustatyta tvarka atestuoti ir turintys pažymėjimus, suteikiančius teisę eksploatuoti veikiančius atitinkamų įtampų elektros įrenginius (iki 1000 V ar iki ir per 1000 V).

139.1. ne jaunesni kaip 18 metų;

139.2. kurių sveikata patikrinta pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką ir periodiškumą;

139.3. išklausę įvadinį, pirminį darbo vietoje ir periodinį instruktavimą;

139.4. teoriškai ir praktiškai apmokyti saugos ir sveikatos darbe taisyklių ir instrukcijų;

139.5. nustatyta tvarka išmokyti atpalaiduoti nukentėjusįjį nuo elektros srovės ir suteikti jam pirmąją pagalbą;

139.6. atestuoti šių Taisyklių nustatyta tvarka;

139.7. turintys pažymėjimą ir atitinkamus įrašus jame.

II. KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI 141. Elektrotechninis personalas apsaugos nuo elektros kvalifikacijos požiūriu skirstomas į šias kategorijas:

141.1. aukštos kvalifikacijos (toliau – AK);

141.2. vidurinės kvalifikacijos (toliau – VK);

141.3. pradinės kvalifikacijos (toliau – PK).

III. ELEKTROTECHNINIO PERSONALO KOMPETENCIJA 143. Iki 1000 V įrenginiuose darbų vadovo funkcijas gali atlikti aukštos ir vidurinės kvalifikacijos personalas (AK ir VK). Aukštesnės kaip 1000 V įtampos įrenginiuose darbų vadovo funkcijas gali atlikti tik aukštos kvalifikacijos personalas (AK).

147.1. duoti raštišką nurodymą, pavedimą;

147.2. tapatinti darbų vykdytojo arba prižiūrinčiojo pareigas;

147.3. turėti asmeninius raktus nuo elektros įrenginių.

Darbų vadovas atsako už nurodyme ar pavedime numatytų priemonių tinkamumą bei pakankamumą saugiam darbui atlikti, už atsakingų asmenų ir brigados narių paskyrimą, pakankamą jų kvalifikaciją bei brigados kiekybinę sudėtį.

148.1. Darbų vykdytojams pagal šių Taisyklių reikalavimus suteikiamos šios teisės:

148.1.1. vykdyti darbus pagal darbų vadovo nurodymus ar pavedimus;

148.1.2. priimti darbo vietą ir gauti leidimą dirbti, jei darbo vietą ruošė kiti;

148.1.3. vadovauti brigados nariams dirbant pagal nurodymus ir pavedimus.

148.2. Kai darbų vykdytojo funkcijas atlieka operatyvinis arba operatyvinis- remontinis personalas, jis turi teisę ir:

148.2.1. gauti leidimą iš operatyvinio personalo arba asmens, atsakingo už elektros ūkį, ruošti darbo vietą ir leisti dirbti;

148.2.2. ruošti darbo vietą ir leisti brigadai dirbti;

148.2.3. vykdyti operatyvinius perjungimus aptarnaujamuose elektros įrenginiuose;

148.2.4. atlikti vienasmeniškai elektros įrenginių apžiūras.

148.3. Darbų vykdytojas privalo įsitikinti, kad darbo vietos paruoštos tinkamai ir tada leisti brigadai dirbti.

148.4. Darbų vykdytojas atsakingas už:

148.4.1. tinkamą priemonių, išvardytų nurodyme ir būtinų pagal konkrečias darbo sąlygas, vykdymą;

148.4.2. tinkamą leidimą brigadai dirbti, specialaus instruktažo kokybę;

148.4.3. tai, kad brigados nariai laikytųsi saugos darbe reikalavimų;

148.4.4. įrankių, apsaugos priemonių, takelažo priemonių tvarkingumą, kad darbo vietose uždėti įžemikliai, aptvarai, iškabinti plakatai būtų savo vietose.

Darbų vykdytojas, negalintis užtikrinti šių Taisyklių reikalavimų darbo vietoje, privalo sustabdyti darbus ir apie tai informuoti darbų vadovą.

150.1. Prižiūrinčiojo teisės ir pareigos nustatomos tokios pat kaip darbų vykdytojo, tačiau:

150.1.1. prižiūrinčiajam draudžiama vienu metu prižiūrėti dirbančiuosius ir kartu dirbti kitą darbą;

150.1.2. draudžiama palikti be priežiūros dirbančią brigadą;

150.1.3. prižiūrintysis atsako tik už prižiūrimų darbuotojų apsaugą nuo elektros;

150.1.4. už personalo saugumą, susijusį su darbų technologija, atsako brigados vyresnysis.

Brigados nariai, negalintys užtikrinti šių Taisyklių reikalavimų darbo vietoje, privalo nutraukti darbus ir apie tai informuoti darbų vykdytoją.

Skiriamas atsakingu už elektros ūkį asmuo turi turėti AK kvalifikaciją, o įmonės, įstaigos ir ūkininkai, kurių elektros įrenginių leista naudoti galia ne didesnė kaip 100 kW ir įtampa ne aukštesnė kaip 1000 V, atsakingu už elektros ūkį gali skirti asmenį, turintį VK kvalifikaciją ir ne mažesnį kaip 3 metų elektrotechninio darbo stažą veikiančiuose elektros įrenginiuose.

Įmonėms, įstaigoms ir ūkininkams, kurių elektros įrenginių leista naudoti galia yra ne didesnė kaip 30 kW ir įtampa ne aukštesnė kaip 1000 V arba, esant vienfaziam elektros įvadui, skirti atsakingą už elektros ūkį nebūtina. Už elektros įrenginių tinkamą eksploatavimą ir darbų saugą tuo atveju atsako tų įrenginių savininkas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Įmonės, įstaigos ir ūkininkai, kurie neturi savo kvalifikuoto elektrotechninio personalo, galinčio dirbti atsakingais už elektros ūkį, gali sudaryti sutartis su įmonėmis, turinčiomis Energetikos valstybinės inspekcijos prie Ūkio ministerijos leidimą verstis atitinkamų elektros įrenginių technine priežiūra.

IV. PERSONALO PARENGIMAS IR ATESTAVIMAS 158. Elektrotechninis personalas rengiamas, instruktuojamas, atestuojamas ir lavinamas vadovaujantis Darbuotojų, atliekančių darbus veikiančiuose elektros ir šilumos įrenginiuose, lavinimo ir atestavimo nuostatais arba juos pakeitusiais norminiais teisės aktais.

KETVIRTASIS SKYRIUS SAUGUMO UŽTIKRINIMAS, EKSPLOATUOJANT ELEKTROS ĮRENGINIUS I. ORGANIZACINĖS PRIEMONĖS 159. Darbų saugą užtikrinančios organizacinės priemonės yra:

159.1. asmenų, atsakingų už darbų saugą elektros įrenginiuose, paskyrimas. Asmenis, kurie gali būti skiriami atsakingais už darbų saugą organizuojant darbą ir dirbant pagal pavedimus ir nurodymus, raštišku savo potvarkiu skiria asmuo, atsakingas už elektros ūkį;

159.2. nurodymų bei pavedimų davimas, darbų vykdymas pagal instrukcijas;

159.3. leidimas ruošti darbo vietą ir leisti dirbti;

159.4. leidimas dirbti;

159.5. priežiūra darbo metu;

159.6. pervedimas į kitą darbo vietą;

159.7. darbo pertraukos bei jo baigimas.

160.1. Darbai vykdomi pagal instrukciją – tai darbai, kurie įeina į darbuotojo pareigas ir nurodyti asmens, atsakingo už elektros ūkį, patvirtintame sąraše. Šių darbų saugai užtikrinti būtina vykdyti šiose taisyklėse ir darbų saugos instrukcijose nurodytus reikalavimus.

160.2. Pavedimas – tai užduotis būtinoms saugos priemonėms užtikrinti vienai darbo vietai ir ne ilgiau kaip vienai darbo dienai, vykdant darbus pagal nurodytas apimtis.

Pavedimas įforminamas nustatytos formos Nurodymų registravimo ir pavedimų įforminimo žurnale (žr. 2 priedą).

160.3. Nurodymas – tai rašytinė užduotis saugioms darbo sąlygoms užtikrinti vykdant nurodytos apimties darbus. Jis įforminamas dviem egzemplioriais nustatytos formos blanke (žr. 1 priedą), o perduodant ryšių priemonėmis – trimis egzemplioriais, kurių vieną užpildo nurodymą išduodantis asmuo, o du egzempliorius – jį priimantis ryšių priemonėmis.

Nurodymas registruojamas Nurodymų registravimo ir pavedimų įforminimo žurnale (žr. 2 priedą).

161.1. esant įjungtai įtampai:

161.1.1. elektros įrenginių teritorijos tvarkymas ir valymas, žolės pjovimas, sniego nuo perėjų ir kelių valymas, važiavimas automobiliais, krovinių transportavimas, jų iškrovimas ir pakrovimas naudojant mechanizmus ir kranus, uždarų paskirstymo įrenginių koridorių ir tarnybinių patalpų bei valdymo pultų, tarp jų ir relinių apsaugų panelių, matavimų ir kitos aparatūros valymas, priskirtų elektros įrenginių apžiūra;

161.1.2. matavimai srovės matavimo replėmis iki 1000 V;

161.1.3. užrašų atnaujinimas ant elektros įrenginių gaubtų, aptvėrimų ir OL atramų, alyvos papildymas į elektros mašinų guolius, telefoninio ryšio aparatūros remontas, kompiuterinių tinklų ir kompiuterinės technikos priežiūra ir remontas, kamštinių saugiklių keitimas;

161.1.4. šiuos darbus gali atlikti vienas PK darbuotojas;

161.2. darbai, kurie atliekami atjungus įtampą elektros įrenginiuose iki 1000 V įtampos, turinčiuose paprastą schemą (radialiniai tinklai su vienpusiu maitinimu), būtent:

161.2.1. apšvietimo tinklų eksploatavimas bei elektros lempų keitimas teritorijoje, administracinėse, buitinėse, gamybinėse ir gyvenamosiose patalpose;

161.2.2. apšvietimo aparatūros, magnetinių paleidiklių, paleidimo mygtukų, automatų, kirtiklių, reostatų, kontaktorių, analogiškos paleidimo – išjungimo bei komutacinės aparatūros remontas, elektros lempų keitimas;

161.2.3. atskirai pastatytų elektros imtuvų remontas (elektros variklių, elektros kaloriferių ir pan.), saugiklių keitimas;

161.2.4. matavimai megommetru elektros įrenginiuose iki 1000 V;

161.2.5. kabelių atjungimas ir prijungimas skirstymo spintose ir prie variklių ar kitų imtuvų;

161.2.6. šiuos darbus gali atlikti vienas VK darbuotojas, jeigu nereikia pasikelti aukščiau kaip 1,3 m;

161.2.7. prieš atliekant ir baigus darbus pagal instrukciją, reikia informuoti budintįjį ar atsakingą už elektros ūkį. Apie darbų pradžią ir pabaigą elektros įrenginiuose budintysis įrašo į operatyvinį žurnalą, jeigu šie įrenginiai yra jo žinioje.

162.1. planiniai darbai pastotėse ir oro linijose su sąlyga, kad pastotės teritorijoje, transformatorių pastotės patalpoje nėra įtampos, išskyrus savų reikalų, apšvietimo, valdymo ir relinės apsaugos (toliau – RA) grandines, o oro linijos darbo vietoje nėra susikirtimų ar suartėjimų su kitomis, turinčiomis įtampą linijomis ir jeigu linijoje nėra indukuotos įtampos. Darbo vieta turi būti ruošiama pagal budinčio darbuotojo, kurio operatyviniam valdymui perduotas elektros įrenginys (atsakingo už elektros ūkį), užduotį, perjungimų lapelį, technologinę kortą ar instrukciją;

162.2. darbai RA antrinėse grandinėse, telemechanikos ir ryšių grandinėse, kai srovinės dalys aukštesnės kaip 1000 V įtampos yra už pastovių aptvarų ar nėra galimybės prie jų atsitiktinai priartėti arčiau nei 6 priede nurodytais leistinais atstumais;

162.3. elektros mašinų žiedų, kolektorių ir šepečių priežiūra bei keitimas (išskyrus 339 punkte nustatytus darbus), darbai iki 1000 V įtampos savų reikalų skyduose bei rinklėse, uždarų skirstyklų pastatų ir atvirų skirstyklų teritorijoje esančių statinių statybinės dalies remontas, įrenginių ir portalų pamatų, kabelių kanalų dangčių, kelių, tvorų ir pan. remonto darbai, darbai prie transformatorių ventiliatorių, alyvos siurblių elektros variklių bei mechaninės dalies, oro filtrų patikrinimas ir absorbentų juose pakeitimas;

162.4. iki 1000 V įtampos oro ir kabelių linijų atjungimas ar prijungimas, fazavimas, tikrinimas ar nepažeistos kabelių linijų grandinės. Transformatoriaus atšakų perjungimas, pavienių izoliatorių ir alyvos lygio matuoklių stiklų valymas, alyvos pavyzdžių ėmimas bei alyvos papildymas, alyvos valymo bei džiovinimo aparatūros prijungimas ir atjungimas, srovinių dalių įšilimo bei vibracijos tikrinimas, matavimai elektros matavimo replėmis ir megommetru elektros įrenginiuose aukštesnės kaip 1000 V įtampos, ant laidų ir šynų užmestų daiktų nuėmimas;

162.5. neatidėliotinas elektros įrenginių remontas, jeigu jo neatlikus sutriktų normalus elektros įrenginių darbas ar elektros energijos tiekimas;

162.6. darbai iki 10 kV skirstyklose ant ištrauktų vežimėlių, kai spintų durys ar užuolaidos užrakintos ir ant jų pakabintas plakatas „Stok! įtampa“.

Dirbant pagal pavedimą, būtina įvykdyti visas technines priemones. Techninės priemonės turi būti atliekamos pagal budinčio darbuotojo, kurio operatyviniam valdymui perduotas elektros įrenginys (asmens, atsakingo už elektros ūkį), užduotį, perjungimų lapelį, technologinę kortą ar instrukciją. Pagal žodinį pavedimą turi dirbti ne mažiau kaip 2 elektrotechninio personalo darbuotojai, vienas iš kurių darbų vykdytojas – ne mažesnės kaip VK kvalifikacijos, išskyrus darbus, nurodytus 162.2 papunktyje, kuriuos gali atlikti vienas VK darbuotojas. Šiluminių matavimų, automatikos ir RA įrenginiuose pagal pavedimą gali dirbti vienas tuos įrenginius aptarnaujantis darbuotojas, turintis ne žemesnę kaip VK kvalifikaciją. Pavedimas darbų vykdytojui gali būti perduotas ryšio priemonėmis, tuomet jis registruojamas tik operatyviniame žurnale.

163.1. darbai pastotės atskiruose prijunginiuose, kai gretimi aukštesnės kaip 1000 V įtampos prijunginiai turi įtampą arba įtampa yra likusi ant linijinių įvadų bei skyriklių;

163.2. darbai oro linijose, kai oro linija darbo vietoje turi persikirtimus ar suartėjimus su kitomis veikiančiomis oro linijomis, ar joje yra indukuota įtampa, taip pat daugiagrandėse oro linijose, darbai su matavimo lazdomis;

163.3. darbai oro linijų apsaugos zonose ir pastotėse su mechanizmais ir kranais, oro linijų trasos valymo darbai, kai reikia imtis priemonių, kad pjaunami medžiai ar kertamos šakos neprisiliestų ar nepriartėtų prie oro linijos laidų arčiau nei 9 priede nurodytais leistinais atstumais;

163.4. darbai, kuriuos atliekant saugai užtikrinti reikalinga AK kvalifikacijos specialisto priežiūra (darbai su kranais ir mechanizmais turinčių įtampą oro linijų apsauginėse zonose ir pastočių teritorijose, darbai oro linijų susikirtimuose, prijungimas naujai sumontuotų ar rekonstruotų aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektros įrenginių, taip pat kiti darbai duodančiojo nurodymus nuožiūra);

163.5. darbai, kurių pertraukų metu atstatoma schema arba įjungiama įtampa įrenginių veikimui patikrinti, išskyrus darbus apskaitos grandinėse, kurie atliekami pagal technologines kortas ar instrukcijas;

163.6. darbai, atliekami uždarose skirstyklose ant srovinių dalių;

163.7. darbai, kuriuos atlieka neelektrotechninis personalas, prižiūrimas prižiūrinčiojo;

163.8. atliekant darbus elektrinių mašinų salėse generatorių remonto metu;

163.9. darbai traukos, pūtimo ventiliatorių, vandens siurblių, elektros variklių remontas jų pastatymo vietose.

164.1. Pagal nurodymą turi dirbti ne mažiau kaip du darbuotojai, t. y. ne žemesnės kaip VK kvalifikacijos darbų vykdytojas ir PK kvalifikacijos brigados narys.

164.2. Pakeisti brigados sudėtį gali tik darbuotojai, davę nurodymą arba juos pakeitę asmenys. Darbuotojui, įtrauktam į brigados sudėtį, leidžiama pradėti dirbti tik išklausius specialų (prieš darbų pradžią) instruktavimą.

164.3. Nurodymas ar pavedimas nustoja galioti:

164.3.1. kai pasibaigia galiojimo laikas;

164.3.2. kai pasikeičia darbų vykdymo sąlygos, išskyrus derinimo darbus, kai į valdymo grandines reikia įjungti įtampą, paduoti orą į pavarą ir jungtuvą;

164.3.3. kai pakeičiamas darbų vykdytojas.

164.4. Brigadai leidžiama išduoti vieną nurodymą paeiliui vykdyti to paties tipo darbus keliose pastotėse ar keliuose prijunginiuose su sąlyga, jei nurodymo skiltyje „Darbo vietos paruoštos, liko įjungta įtampa“ tai galima įforminti vienu įrašu, tinkančiu visoms darbo vietoms. Tokio nurodymo galiojimo laikas – viena para.

II. TECHNINĖS PRIEMONĖS SAUGIAM DARBUI UŽTIKRINTI DARBŲ, VYKDOMŲ ELEKTROS ĮRENGINIUOSE, KATEGORIJOS 168. Vykdant darbus veikiančiuose elektros įrenginiuose pagal nurodymus ir pavedimus techninės priemonės, būtinos dirbančiųjų saugiam darbui užtikrinti, nustatomos išduodant nurodymą arba duodant pavedimą.

170.1. pirma kategorija. Darbai vykdomi ant arba arti įtampą turinčių dalių;

170.2. antra kategorija. Darbai vykdomi atjungus įtampą;

170.3. trečia kategorija. Darbai vykdomi elektros įrenginių apsauginėse zonose neatjungus įtampos toli nuo įtampą turinčių dalių.

Parenkant technines priemones, taip pat atsižvelgiama į įrenginio įtampos dydį.

TECHNINIŲ PRIEMONIŲ VYKDYMO TVARKA PIRMA KATEGORIJA.

DARBAI, VYKDOMI ANT ARBA ARTI ĮTAMPĄ TURINČIŲ DALIŲ 171. Prie pirmos kategorijos darbų priskiriami tokie darbai, kai dirbant rankomis, įrankiais arba darbo priemonėmis liečiamos įtampą turinčios dalys arba priartėjama prie įtampą turinčių dalių arčiau nei nurodyta 6 ir 9 prieduose.

172.1. jei galima, atjungiama įtampa iš visų gretimų elektros įrenginių arba jų dalių. Nesant galimybės, šios dalys uždengiamos apsauginiais aptvarais;

172.2. darbo vietos ribose paliekamos neatjungtomis tik tos įtampą turinčios dalys, ant kurių bus dirbama. Darbo vieta aptveriama ir paženklinama.

Šios dalys dirbančiojo atžvilgiu turi būti išdėstytos tik priešais dirbantįjį arba, išimtiniais atvejais, iš priekio ir iš vieno šono;

172.3. visų gretimų elektros įrenginių elektros srovei laidūs korpusai turi būti atitverti izoliaciniais skydais arba širmomis;

172.4. dirbantysis turi būti izoliuotas nuo žemės ir nesiliesti prie įžemintų konstrukcijų;

172.5. dirbant naudojami tik nustatyta tvarka išbandyti darbams skirti įrankiai su izoliuotomis rankenomis;

172.6. atliekant matavimus naudojamos matavimo lazdos, matavimo replės ir tam skirti prietaisai;

172.7. naudojamų darbo priemonių ir įrankių darbinės dalies matmenys negali būti didesni už atstumą tarp skirtingų fazių srovinių dalių.

ANTRA KATEGORIJA.

DARBAI, VYKDOMI ATJUNGUS ĮTAMPĄ 175. Prie antros kategorijos darbų priskiriami tokie darbai, kurių metu kūno dalimis, įrankiais ar darbo priemonėmis nepriartėjama prie įtampą turinčių dalių arčiau nei 6 ir 9 prieduose nurodytais atstumais.

176.1. įtampos šaltinio išjungimas;

176.2. įrenginio atjungimas;

176.3. imtis priemonių savaiminiam arba klaidingam komutacinių aparatų įsijungimui išvengti;

176.4. plakatų, draudžiančių įjungti įtampą, iškabinimas;

176.5. įtampos nebuvimo patikrinimas;

176.6. įžeminimas;

176.7. darbo vietos paruošimas.

178.1. Išbandytas indikatorius yra toks indikatorius, kuris išbandytas specialiose, turinčiose teisę atlikti apsauginių prietaisų bandymus laboratorijose ir nepasibaigęs šios laboratorijos nustatytas naudojimosi juo galiojimo terminas.

178.2. Patikrintu suprantamas toks indikatorius, kurio veikimas buvo patikrintas prieš tikrinant juo įtampą atjungtame įrenginyje.

178.3. Naudojantis įtampos indikatoriumi būtina vykdyti jo gamintojo instrukcijoje nurodytas saugos priemones.

178.4. Kitomis priemonėmis ir būdais tikrinti įtampą atjungtuose elektros įrenginiuose galima vadovaujantis įrenginio gamyklos-gamintojos nurodymais.

179.1. Atjungtos elektros įrenginio srovinės dalys įžeminamos patikrintais įžemikliais arba specialiai tam skirtais stacionariai įrengtais įtaisais.

179.2. Kilnojamieji įžemikliai turi atitikti ir šių Taisyklių reikalavimus (žr. 105 p.).

179.3. Patikrintu įžemikliu suprantamas toks įžemiklis, kuriam keliami reikalavimai prieš jo panaudojimą vizualiai buvo patikrinti ir šiuo patikrinimu nustatyta, kad jis atitinka tuos reikalavimus.

179.4. Įžeminama šia tvarka: pirmiau kilnojamojo įžemiklio antgalis prijungiamas prie „žemės“, o po to kitas jo galas (galai), prieš tai patikrinus įtampos nebuvimą, prijungiamas prie įžeminamo įrenginio srovinių dalių. Jeigu oro linijose ar atvirose skirstyklose įžeminama stacionariais įžeminimo peiliais, tai tikrinti įtampos nebuvimo nebūtina.

179.5. Prijungimu prie „žemės“ suprantamas kilnojamojo įžemiklio vieno galo prijungimas prie elektros įrenginių įžeminimui skirtų vietų.

179.6. Plakatas „ĮŽEMINTA“ kabinamas elektros įrenginiuose ant komutacinių aparatų rankenų arba jų valdymo elementų, kuriuos per klaidą įjungus gali būti įjungta įtampa į įžemintą schemos ruožą.

179.7. Kitomis priemonėmis ir būdais įžeminti atjungtus elektros įrenginius draudžiama.

180.1. Darbo vietai paruošti taikomos šios priemonės:

180.1.1. darbo vietų aptvėrimas;

180.1.2. darbo vietos ribų ir kitų pavojingų zonų paženklinimas apsaugos nuo elektros įspėjamaisiais ženklais arba plakatais „STOK! ĮTAMPA“;

180.1.3. atstumų tarp dirbančiųjų ir įtampą turinčių dalių, kurie nurodyti 6 ir 9 prieduose, užtikrinimas;

180.1.4. dirbant iki 1000 V įrenginiuose, kai neįmanoma uždėti kilnojamųjų įžemiklių, būtina iš visų darbo vietos pusių, iš kur gali būti paduota įtampa, uždėti intarpus arba širmas;

180.1.5. darbo vietos paženklinimas leidžiamaisiais plakatais.

180.2. Be šių priemonių, darbo vietos riboms ir pavojingoms zonoms pažymėti gali būti naudojamos ir kitos darbų saugos norminių aktų nustatytos priemonės. Šiuo atveju jos nepakeičia šiose Taisyklėse nustatytų ženklų ir plakatų. Kitos vizualinės informacijos priemonės taikomos tik kaip papildančios pagrindines.

TREČIA KATEGORIJA.

DARBAI, VYKDOMI ELEKTROS ĮRENGINIŲ APSAUGINĖSE ZONOSE NEATJUNGUS ĮTAMPOS TOLI NUO ĮTAMPĄ TURINČIŲ DALIŲ 181. Prie trečios kategorijos darbų priskiriami tokie darbai, kurių metu kūno dalimis, įrankiais ar darbo priemonėmis nepriartėjama prie įtampą turinčių dalių arčiau nei 6 ir 9 prieduose nurodytais atstumais, vykdant šios kategorijos darbus nereikalingas įtampos išjungimas ir dirbantieji nedirba ant įrenginių srovinių dalių.

Darbams vykdyti gali būti reikalinga panaudoti šias technines priemones:

181.1. izoliuojančius skydus;

181.2. izoliuojančias širmas.

DARBO VIETOS, KUR BUVO TAIKYTOS TECHNINĖS PRIEMONĖS, ATSTATYMO TVARKA 182. Atlikus darbus, darbų užbaigimą įforminus nurodymo 4 lentelėje (jei buvo dirbta pagal nurodymą), darbo vieta sutvarkoma šiuo nuoseklumu:

182.1. išvedami žmonės (brigada);

182.2. atjungiami kilnojamojo įžemiklio galai nuo elektros įrenginio srovinių dalių;

182.3. nukabinamas plakatas „ĮŽEMINTA“;

182.4. atjungiamas kilnojamojo įžemiklio galas nuo „žemės“;

182.5. nuimami laikini aptvarai ir apsauginiai gaubtai;

182.6. nuimami darbo vietos ir pavojingų zonų ribų aptvėrimai;

182.7. plakatai „NEJUNGTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“ įtampos išjungimo ir atjungimo vietose paliekami tol, kol nustatyta tvarka nebus įformintas visiškas darbų užbaigimas nurodyme arba pavedimų žurnale.

ĮRENGINIO ĮJUNGIMAS 183. Atjungtą elektros įrenginį leidžiama įjungti, kai darbo vieta sutvarkyta pagal 182 punkto reikalavimus.

PRIEMONĖS, VYKDANT DARBUS LINIJŲ APSAUGINĖSE ZONOSE ORO LINIJŲ 186. Elektrotechninio personalo, eksploatuojančio oro linijas, darbai oro linijų apsauginėse zonose vykdomi pagal nurodymus (išskyrus darbus, įvardytus 164 punkte), kuriuose nurodomos būtinos organizacinės ir techninės priemonės saugiam darbui užtikrinti.

POŽEMINIŲ KABELIŲ LINIJŲ 190. Kabelių linijų apsaugos zonose jas eksploatuojančio elektrotechninio personalo vykdomi darbai turi būti įforminti nurodymu, numatant organizacines ir technines priemones saugiam darbui užtikrinti.

III. OPERATYVINIS APTARNAVIMAS 193. Elektros įrenginius operatyviai aptarnauti gali vietinis operatyvinis (budintis) personalas arba operatyvinis – remonto personalas, kuriems priskirti tie įrenginiai.

Operatyviniam – remontiniam personalui suteikiamos visos operatyvinio personalo teisės bei pareigos.

Vykdyti bet kokius darbus apžiūrų metu neleidžiama. Neelektrotechniniai darbuotojai bei ekskursantai į elektros įrenginių patalpas ir teritorijas įleidžiami asmeniui, atsakingam už elektros ūkį, leidus. Visą tose patalpose buvimo laiką juos turi prižiūrėti VK kvalifikacijos asmuo, turintis teisę vienasmeniškai apžiūrėti elektros įrenginius.

198.1. Kai įrenginius prižiūri ir aptarnauja vienas žmogus, operatyvinius perjungimus po vieną operaciją pagal aukštesnio operatyvinio darbuotojo pavedimą ir darbo vietos paruošimą leidžiama vykdyti vienam asmeniui, turinčiam ne žemesnę kaip VK kvalifikaciją, tačiau uždėti kilnojamuosius įžemiklius aukštesnės kaip 1000 V įtampos įrenginiuose turi du žmonės, kurių vienas – VK kvalifikacijos, kitas gali būti PK. Antrasis žmogus gali neturėti operatyvinio ar operatyvinio – remonto personalo teisių. Nuimti kilnojamąjį įžemiklį aukštesnės kaip 1000 V įtampos įrenginiuose gali vienas (nebūtinai operatyvinis) VK darbuotojas, o iki 1000 V – PK darbuotojas.

198.2. Vykdant darbus elektros įrenginiuose, kai ruošiant darbo vietą turi dalyvauti kelių įmonių ar padalinių personalas, operatyvinis personalas, kurio įrenginiuose bus dirbama, vadovaudamasis tarpusavio santykių nuostatais, organizuoja būtinus atjungimus ir darbo vietos ruošimo operacijas ir ne jam tvarkyti priskirtuose tinkluose.

Kol darbo vieta neparuošta, į teritoriją, patalpą ir pan. gali įeiti tik asmenys, ruošiantys darbo vietą.

IV. NURODYMŲ IR PAVEDIMŲ APSKAITOS TVARKA 202. Nurodymai ir pavedimai turi būti apskaitomi tam skirtame žurnale pagal rekomenduojamą formą (2 priedas).

V. NURODYMO PILDYMO NUOSTATOS Bendros sąvokos 205. Visi nurodyme atlikti įrašai privalo būti aiškūs, be pataisymų.

Pirma nurodymo lapo pusė 210. Skiltyje „Įmonė“ nurodomas įmonės pavadinimas.

Jeigu tarpinėse oro linijų atramose uždedami kilnojamieji įžemikliai (atliekant darbus ar ribojant darbo vietą), privaloma nurodyti atramų numerius. Jeigu tai padaryti išduodant nurodymą neįmanoma, tai reikia įrašyti, kad įžemiklius būtina uždėti iš abiejų darbo vietos pusių (jei to reikalauja šios Taisyklės).

Šioje lentelėje užrašomos visos operacijos, reikalingos darbo vietai paruošti. Jei, prieš ruošiant darbo vietą, būtina atlikti papildomus perjungimus, tai jų įrašyti į lentelę nereikia.

Jei darbo vietos ruošti pagal nurodymą nereikia, nurodymo lentelėje daromas įrašas: „Be įtampos atjungimo ir įžemiklių uždėjimo“.

Jei 1-os lentelės eilučių per mažai, prie šio nurodymo leidžiama pridėti dar vieną nurodymo blanką. Šiuo atveju pirmojo nurodymo blanke reikia įrašyti „perjungimo operacijų tęsinys nurodyme Nr.____“. Šis numeris turi būti tas pats, tik su raidiniu indeksu (A, B ir t. t.).

220.1. atskiros operacijos, kurias turi stebėti darbų vadovas;

220.2. leidimas laikinai nuimti kilnojamuosius įžemiklius;

220.3. kėlimo kranų darbų vadovas – vardas, pavardė;

220.4. nurodomi darbo vietoje esantys neatjungti aukštesnės kaip 50 V kintamosios arba 75 V nuolatinės įtampos įvairios paskirties laidai, trosai ir t. t.;

220.5. jei remontuojamas OL ruožas yra indukuotos įtampos zonoje, nurodomos darbų vadovo numatomos priemonės darbų saugai užtikrinti;

220.6. kad baigus darbus elektros įrenginį galima įjungti;

220.7. komutaciniam aparatui derinti ir reguliuoti leidžiama į operatyvinės srovės ir pavaros jėgos grandines įjungti įtampą, paduoti orą į pavarą ir jungtuvą;

220.8. darbų vadovas gali numatyti ir kitas priemones darbų saugai užtikrinti.

222.1. lentelės 1-oje skiltyje įrašoma vardas ir pavardė darbuotojo, kuriam leista ruošti darbo vietą ir dirbti;

222.2. lentelės 2-oje skiltyje įrašoma asmens, atsakingo už elektros ūkį, operatyvinio (budinčio) personalo ir pan., kuris operatyviai aptarnauja elektros įrenginius ir kuris turi teisę leisti ruošti darbo vietą, vardas, pavardė, parašas;

222.3. lentelės 3-ioje skiltyje nurodomi data ir laikas;

222.4. lentelės 4-oje skiltyje pasirašo darbuotojas, gavęs leidimą ruošti darbo vietą ir dirbti;

222.5. jei leidimas perduotas per radiją, telefonu, – šią lentelę pildo ruošiantis darbo vietą darbų vykdytojas;

222.6. skiltyje „Darbo vietos paruoštos, liko įjungta įtampa“ nurodomi artimiausi likę prie darbo vietos įtampos ruožai, atramų Nr., skyriklių kontaktai ir pan., kuriuose lieka įjungta įtampa. Po įrašu pasirašo darbų vykdytojas arba prižiūrintysis, paruošęs darbo vietą arba patikrinęs darbo vietos paruoštumą.

223.1. lentelėje Nr. 3 surašomi visi brigados nariai atitinkamai pagal lentelės 1-os, 2-os ir 3-ios skilčių reikalavimus;

223.2. išklausę instruktavimą darbo vietoje, brigados nariai pasirašo 4-oje skiltyje. 5-oje skiltyje įrašomi darbuotojai, jei jie įtraukiami papildomai ar išbraukti iš brigados sudėties. 5-oje skiltyje įrašoma davusio leidimą keisti brigados sudėtį darbų vadovo pavardė (jei jo nėra darbo vietoje), tai patvirtinant darbų vykdytojo arba prižiūrinčiojo parašu;

223.3. skiltyje „Instruktavo“ pasirašo darbų vykdytojas ar prižiūrintysis, instruktavęs brigados narius prieš darbo pradžią darbo vietoje.

225.1. skiltis „Darbas baigtas, brigada išvesta“ pildoma visiškai baigus darbus pagal šį nurodymą;

225.2. pildant nurodymą, kas nereikalinga (darbų vykdytojas ar prižiūrintysis) išbraukti.

PENKTASIS SKYRIUS REIKALAVIMAI, ATLIEKANT ATSKIRUS DARBUS ELEKTROS ĮRENGINIUOSE I. BANDYMAI IR MATAVIMAI BANDYMAI, ĮJUNGIANT PAAUKŠTINTĄ ĮTAMPĄ IŠ PAŠALINIO ĮTAMPOS ŠALTINIO 226. Bandymus atlikti leidžiama ne žemesnės kaip VK kvalifikacijos tam specialiai parengtiems darbuotojams, patikrinus, kaip jie išmano bandymų taisykles pagal šį skyrių.

Be to, darbų vykdytojas praktiniams įgūdžiams įgyti turi 1 mėnesį stažuotis, kontroliuojamas patyrusio darbuotojo.

Į brigadą, remontuojančią arba montuojančią įrenginius, bandymams atlikti galima įtraukti derinimo organizacijų arba elektros laboratorijų darbuotojus. Šiuo atveju bandymams vadovauja darbų vykdytojas arba, jam įpareigojus, laboratorijos ar derinimo organizacijos VK darbuotojas, turintis teisę būti darbų vykdytoju.

Apie reikalingumą atlikti bandymus montavimo arba remonto metu įrašoma nurodymo skiltyje „Pavedama...“.

Jei reikia, skiriama apsauga iš PK kvalifikacijos brigados narių, kurie turi neleisti pašaliniams asmenims prisiartinti prie bandymo įrenginio, sujungimo laidų ir bandomų įrenginių. Brigados nariai saugodami turi būti už aptvėrimų.

Bandymų metu draudžiama žmonėms būti ant bandomų įrenginių.

Darbų vykdytojas turi įsitikinti, kad sargybon paskirti asmenys yra savo postuose ir žino apie bandymų pradžią. Palikti postą šie asmenys gali tik leidus darbų vykdytojui.

Prieš prijungiant bandymo įrenginį prie 380/220 V įtampos tinklo, įrenginio aukštos įtampos išvadas turi būti įžemintas.

Bandymo schemose įžeminti naudojamo varinio laido skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip 4 mm2.

Prijungti sujungimo laidą prie bandomojo įrenginio fazės, poliaus arba kabelio gyslos ir jį atjungti galima tik vadovaujančio bandymams asmens nurodymu ir tik įžeminus įžeminimo peiliais arba kilnojamaisiais įžemikliais, iš jų ir specialiais laboratoriniais su izoliacinėmis rankenomis.

Jei būtina, leidžiama sumažinti atstumą, palyginus su nurodytu lentelėje, bet ne daugiau kaip 20%.

241.1. patikrinti, ar visi brigados nariai yra nurodytose vietose, ar nėra pašalinių asmenų ir ar galima įjungti bandymo įtampą įrenginiams;

241.2. įspėti brigadą apie įtampos įjungimą ir įsitikinus, kad įspėjimą išgirdo visi brigados nariai, nuimti nuo bandymo įrenginio išvado įžeminimą ir prijungti 380/220 V įtampą.

245.1. įžeminti kėbulą atskiru ne mažesnio kaip 10 mm2 skerspjūvio laidu;

245.2. imtis priemonių, kad bandymų metu prie įrenginio negalėtų priartėti asmenys;

245.3. uždrausti įeiti ir išeiti iš įrenginio, padidinus įtampą, taip pat liesti kėbulą žmonėms, stovintiems ant žemės;

245.4. bandyti arba pradeginti kabelius iš punktų, kuriuose yra įžeminimo kontūrai. Atlikti šias operacijas, jei nėra įžeminimo kontūro, leidžiama išimtiniais atvejais, leidus įrenginio savininkui.

Jei laboratorijos pagamintos užsienio firmų ir turi sertifikatus, naudotis jomis leidžiama pagal jų instrukcijas.

Tais atvejais, kada šis matavimas įeina į darbų, atliekamų pagal nurodymą arba pavedimą, apimtį, aptarti izoliacijos varžos matavimą nurodyme arba pavedime nereikia.

Aukštesnės kaip 1000 V įtampos įrenginių izoliacijos varžą matuoti galima pagal pavedimą arba nurodymą, o iki 1000 V įtampos ir pagal instrukcijas.

DARBAI SU ELEKTROS MATAVIMO REPLĖMIS IR IZOLIUOJANČIOMIS MATAVIMO LAZDOMIS 252. Aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektros įrenginiuose su matavimo replėmis turi dirbti pagal pavedimą du asmenys, iš kurių vienas turi būti ne žemesnės kaip VK, o kitas PK kvalifikacijos.

Oro linijose dirbti su elektros matavimo replėmis, būnant atramoje, draudžiama.

DARBAI SU IMPULSINIU LINIJŲ MATUOKLIU 255. Prijungti impulsinį matuoklį galima tik atjungus ir įžeminus oro liniją. Prijungti reikia šia tvarka:

255.1. prijungimo laidą pirmiausia prijungti prie įžemintos impulsinio ieškiklio instaliacijos (einančios nuo apsaugos įrenginio), po to – su izoliuojančiomis lazdomis prie oro linijos laido. Lazdos, kuriomis prijungimo laidas prijungiamas prie oro linijos laido, matavimo metu turi būti ant linijos laido. Lazdos uždedamos mūvint dielektrines pirštines;

255.2. atjungti įžeminimą nuo oro linijos tame gale, kur prijungtas impulsinis matuoklis. Prireikus leidžiama atjungti įžeminimą ir kituose tikrinamos oro linijos galuose. Tai atlikus, oro liniją, prijungimo laidą, apsaugos įrenginį ir jo instaliaciją reikia laikyti turinčiais įtampą. Liesti juos draudžiama;

255.3. atjungti įžeminimą nuo impulsinio matuoklio instaliacijos.

Prijungti impulsinį matuoklį stacionariais komutaciniais aparatais prie jau prijungtos prie oro linijos stacionarios matuoklio instaliacijos gali vienas operatyvinis (budintysis) arba vienas AK kvalifikacijos laboratorijos darbuotojas pagal nurodymą.

II. MATAVIMO PRIETAISŲ, MATAVIMO TRANSFORMATORIŲ, RELINĖS APSAUGOS, AUTOMATIKOS, TELEMATAVIMŲ IR RYŠIŲ ĮRENGINIŲ EKSPLOATAVIMO DARBAI. DARBAI SU ELEKTROS ENERGIJOS APSKAITOS PRIETAISAIS IR VARTOTOJŲ ELEKTROS ĮRENGINIUOSE 259. Matavimo prietaisų, matavimo transformatorių, relinės apsaugos, automatikos, telematavimų ir ryšių įrenginių eksploatavimo ir remonto darbus turi vykdyti specialiai apmokyti darbuotojai. Darbai įforminami IV skyriuje nustatyta tvarka.

260.1. atjungti įrenginį iš visų pusių, iš kur gali būti įjungta įtampa. Atjungiama komutaciniu aparatu, turinčiu matomą nutraukimą. Jei yra saugikliai, tai juos reikia išimti (išsukti). Kai komutacinis aparatas neturi matomo nutraukimo, tai nuo komutacinio aparato atjungti remontuojamą elektros įrenginį maitinančius laidus (šynas) ir juos izoliuoti;

260.2. būtina įvykdyti priemones, neleidžiančias klaidingai įjungti įtampą į darbo vietą (užrakinti komutacinių aparatų pavaras, užrakinti spintas ar patalpas, kuriose yra komutaciniai aparatai, atjungti komutacinių aparatų valdymo ir jėgos grandines, komutacinių aparatų kontaktus atskirti izoliaciniu įtarpu ar gaubtu ir pan.). Atjungimo vietose iškabinti plakatą „NEJUNGTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“;

260.3. darbo vietoje patikrinti, ar nėra įtampos ant srovinių dalių.

261.1. aptverti kitas, arti darbo vietos turinčias įtampą srovines dalis, prie kurių galima atsitiktinai prisiliesti;

261.2. dirbti apsiavus dielektriniais kaliošais arba stovint ant izoliuoto stovo ar dielektrinio kilimėlio. Jeigu darbo metu reikia dirbti spintose, tai dielektriniu kilimėliu reikia atsitverti nuo įžemintų dalių;

261.3. naudoti įrankius su izoliuotomis rankenomis (atsuktuvo turi būti izoliuotas ir strypas), jeigu tokių įrankių nėra, reikia mūvėti dielektrines pirštines.

Draudžiama dirbti metalo pjūkleliais, dildėmis, metaliniais metrais ir pan.

Esant būtinumui nutraukti matavimo prietaisų ar relių srovės grandinę, būtina prieš tai užtrumpinti srovės transformatorių antrinę grandinę, tai turi būti atliekama įrankiais izoliuotomis rankenomis.

Draudžiama srovės transformatorių pirminių grandinių šynas naudoti kitiems tikslams (pvz., suvirinimui).

267.1. kabelių linijose, išeinančiose iš 35 kV ir aukštesnės įtampos pastočių, būtina naudoti izoliuojančias apsaugines priemones dirbančiųjų apsaugai nuo elektros potencialo, kuris gali atsirasti ryšių kabeliuose, įvykus įžemėjimui pastotės, aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektros įrenginiuose;

267.2. bandant ryšių kabelių linijas (toliau – RKL) paaukštinta įtampa, jie turi būti atjungti nuo įrenginių ir kitų kabelių;

267.3. dirbant ant magistralinių RKL, kuriomis eina ir stiprinimo punktų maitinimas, signalizacija ar valdymas, taip pat stiprinimo punktuose, būtina juos atjungti (turi būti atjungimo vietoje matomas nutraukimas ir iškabintas plakatas „NEJUNGTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“). Prieš leidžiant dirbti ryšių kabelių liniją, būtina iškrauti ir patikrinti, ar nėra įtampos;

267.4. ryšių kabelių linijose matavimus kilnojamaisiais prietaisais turi atlikti du darbuotojai (VK darbų vykdytojas su PK brigados nariu). Matavimo metu būtina naudoti izoliacines apsaugos priemones;

267.5. atlikti pakeitimus aukšto dažnio schemose, šalinti defektus galima tik atjungus įtampą, o dirbant prijungimo filtre ar jo kabelyje, pakanka tik įjungti kondensatoriaus įžeminimo peilį;

267.6. dirbant ryšių įrenginiuose, esančiuose aparatinių patalpose, reikia naudoti apsaugines izoliuojančias priemones.

Trifazius elektros energijos apskaitos prietaisus, prijungtus per srovės transformatorius iki 1000 V, aptarnauja du darbuotojai (VK darbų vykdytojas su PK brigados nariu). Darbai vykdomi pagal pavedimą, atjungus įtampą.

Trifazius ir vienfazius elektros energijos apskaitos prietaisus, prijungtus tiesiogiai prie tinklo iki 1000 V, leidžiama aptarnauti vienam VK darbuotojui pagal instrukciją bei technologines kortas.

Vienfazius elektros energijos apskaitos prietaisus aptarnauja vienas PK darbuotojas, o labai pavojingose patalpose – du darbuotojai (VK darbų vykdytojas su PK brigados nariu). Darbai vykdomi pagal instrukciją, neatjungus įtampos, bet išjungus apkrovą.

Elektros energijos apskaitos grandinėms patikrinti leidžiama naudoti specialiai tam skirtus induktyvinės ar aktyvinės varžos įtaisus. Tikrinama pagal vietines instrukcijas arba technologines kortas.

III. DARBAI AUKŠTYJE 271. Darbai 1,3 m ar didesniame aukštyje nuo perdenginio arba žemės paviršiaus priskiriami darbams, atliekamiems aukštyje. Atliekant šiuos darbus, turi būti naudojamos priemonės, apsaugančios dirbančiuosius nuo kritimo iš aukščio.

AAP turi būti parinktas taip, kad sustabdžius kritimą žmogus išliktų tinkamoje padėtyje ir reikalui esant galėtų laukti pagalbos.

Perstumti krano tiltą arba vežimėlį galima pagal darbų vykdytojo komandą, kai dirbantieji yra krano kabinoje ar ant tilto grindų.

IV. DARBAI, NAUDOJANT KĖLIMO MECHANIZMUS IR KRANUS 278. Dirbant darbus su kranais vadovautis „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklėmis“.

279.1. darbai turi būti įforminti nurodymu;

279.2. kėlimo krano ar kėlimo mechanizmo mašinistas turi turėti PK kvalifikaciją;

279.3. kėlimo kranais ar kėlimo mechanizmais važiuoti pastotės teritorija leidžiama prižiūrint AK darbuotojui ar pastotės budinčiajam, turinčiam ne žemesnę kaip VK kvalifikaciją. Kai dirba kėlimo kranas ar žmonių kėlimo mechanizmas, tai prižiūrintis darbuotojas turi turėti kranų darbo vadovo pažymėjimą ir VK kvalifikaciją. Tai turi būti įforminta nurodymo skiltyje „Kiti reikalavimai“;

279.4. dirbantys bei stovintys kėlimo kranai, kėlimo mechanizmai ar transporto priemonės ant pneumatinių ratų indukuotos įtampos zonoje turi būti įžeminti;

279.5. dirbantys pastotės teritorijoje ar oro linijų apsauginėje zonoje kranai ar kėlimo mechanizmai su pneumatiniais ratais turi būti įžeminti. Mechanizmo inventorinio įžemiklio skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip 70 kv. mm.

V. DARBAI POŽEMINIUOSE STATINIUOSE 284. Dirbant kolektoriuose, tuneliuose, šuliniuose, privaloma naudotis priemonėmis, apsaugančiomis nuo sprogimo, apsinuodijimo, uždusimo, aukštos ir žemos temperatūros, skendimo.

Lipti į šulinį būtina užsisegus apraišus su prisegtu apsaugos lynu. Apsaugos lyno ilgis turi būti trimis metrais ilgesnis, nei jo reikia pasiekti darbo vietą (nuo landos krašto). Antrą lyno galą turi laikyti vienas iš brigados narių, esančių žemės paviršiuje.

Atidengtą landą reikia aptverti ir ją paženklinti atitinkamais ženklais. Darbų zona aptveriama 5 m atstumu nuo šulinio landos, o kur to neįmanoma padaryti, užtenka 1 m. Jei darbai atliekami kelių eismo zonoje, tai pastatomi atitinkami įspėjamieji ženklai 5 m atstumu (nakties metu šviečiantys). Žiemos metu aplink landą 0,5 m atstumu nuvalomas sniegas.

Jei dirbant šuliniuose, kolektoriuose ir tuneliuose aptinkama dujų, darbus reikia nutraukti, žmones iš pavojingos zonos išvesti, kol bus nustatytos dujų atsiradimo priežastys ir pašalintas dujų šaltinis.

Šalinti dujas reikia išorėje pastatytu ventiliatoriumi, pučiant orą į šulinį, arba kompresoriumi, įleidus jo žarną į šulinį 0,25 m nuo jo dugno. Šiuo atveju naudoti suslėgtųjų dujų balionus draudžiama.

Dirbant būtina naudoti liepsnos plitimą ribojančius ugniai atsparios medžiagos skydelius. Darbo vietoje turi būti tvarkingos gaisro gesinimo priemonės.

Baigus darbus, dujų balionai išnešami, o patalpos išvėdinamos.

Pradegintą kabelį, kad nekiltų gaisras, reikia apžiūrėti.

VI. ELEKTRINIO SUVIRINIMO DARBAI