LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRO IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL SVEIKATOS BŪKLĖS ĮVERTINIMO PRINCIPŲ, METODIKOS IR TINKAMUMO KARO AR CIVILINEI KRAŠTO APSAUGOS TARNYBAI PAGAL SVEIKATOS BŪKLĘ KRITERIJŲ PATVIRTINIMO 2008 m. lapkričio 24 d. Nr. V-1142/V-1139 Vilnius Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 (Žin., 2002, Nr. 72-3073; 2007, Nr. 72-2843) patvirtintų Karinės medicinos ekspertizės nuostatų 86 ir 87 punktais: 1. Tvirtiname pridedamus Sveikatos būklės įvertinimo principus, metodiką ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijus: 1.1. ekspertinių išvadų lentelę; 1.2. atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimą; 1.3. sveikatos grupių, apribojimo laipsnių, suminių apribojimo laipsnių, sveikatos parametrų nustatymo aprašymą; 1.4. tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai nustatymo pagal sveikatos būklę lentelę. 2. Pripažįstame netekusiu galios Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. 1586/522 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų specialiosios dalies patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 10-370). 3. Pavedame įsakymo vykdymą kontroliuoti ministerijų sekretoriams pagal administruojamą sritį. L. E. P. KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS JUOZAS OLEKAS L. E. P. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS GEDIMINAS ČERNIAUSKAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 EKSPERTINIŲ IŠVADŲ LENTELĖ Straipsnio Nr. (eilės Nr.) Kodas pagal TLK-10 Susirgimai ir patologinės būklės Maksimalus leistinas apribojimo laipsnis 1 skiltis* 2 skiltis** 3 skiltis*** I skyrius. Kai kurios infekcinės ir parazitinės ligos 1 A00–A09 A20–A49 A65–A79 A90–B34 B50–B83 B92–B99 N41.0 Infekcinės ir parazitinės ligos 1.1 Lėtinės, aktyvios eigos, ryškūs organų funkcijos sutrikimai Netinkami Netinkami Netinkami 1.2 Lėtinės persistuojančios ar aktyvios eigos, nežymūs organų funkcijos sutrikimai 6 Netinkami Netinkami Tinkami 1.3 Ūminės 3 Šaukimas atidedamas Tinkami po gydymo Tinkami 2 A15–A19 B90; Z030 Tuberkuliozė 2.1 Tuberkuliozė, patvirtinta bakteriologiškai ir histologiškai. Ryškus kvėpavimo funkcijos sutrikimas Netinkami Netinkami Netinkami 2.2 Tuberkuliozė, nepatvirtinta bakteriologiškai ir histologiškai. Taikomas gydymas. Neryškus kvėpavimo funkcijos sutrikimas po gydymo 6 Netinkami Netinkami Tinkami 2.3 Būklė po sėkmingo gydymo. Stabili, ilgalaikė remisija be plaučių ventiliacinės funkcijos sutrikimo. 5 Tinkami Tinkami Tinkami 3 A50–A64 Lytiniu keliu plintančios ligos 3.1 Įgimtas, tretinis serorezistentinis sifilis Netinkami Netinkami Netinkami 3.2 Pirminis, antrinis sifilis ir specifiniai uretritai Atidedamas Tinkami po gydymo Tinkami po gydymo 4 A80–A89 Centrinės nervų sistemos virusinės infekcijos Ekspertizė atliekama pagal 45 straipsnį 5 B00–B09 Virusinės infekcijos, kurioms būdingi odos pažeidimai Atidedamas Tinkami po gydymo Tinkami po gydymo 6 B35–B49 Grybelinės ligos Atidedamas Tinkami po gydymo Tinkami po gydymo 7 B85–B89 Pedikuliozė ir kitos invazijos Atidedamas Tinkami po gydymo Tinkami po gydymo 8 B90–B94 Infekcinių ir parazitinių ligų padariniai Ekspertizė atliekama pagal 1, 2, 45 straipsnį II skyrius. Augliai 11 C00–D09 Piktybiniai augliai 11.1 Kai yra metastazių Netinkami Netinkami Netinkami 11.2 Būklė po operacijos, kai liko metastazės 6 Netinkami Netinkami Tinkami su 6 laipsnio apribojimais 11.3 Būklė po radikalios operacijos, kai nėra metastazių 6 Individualiai Individualiai Tinkami 12 C50–C56 Piktybiniai moters lyties organų augliai 12.1 Augliai su metastazėmis 6 Netinkamos Netinkamos Tinkamos su 6 laipsnio apribojimais 12.2 Po radikalios operacijos, kai nėra metastazių Netinkamos Netinkamos Tinkamos su 6 laipsnio apribojimais 13 D10–D48 Gerybiniai augliai 13.1 Trikdantys organų funkciją; trukdantys vilkėti drabužius 6 Netinkami Netinkami Tinkami 13.2 Netrikdantys organų funkcijos; nežymiai trukdantys vilkėti drabužius 4 Tinkami Netinkami Tinkami 13.3 Netrukdantys vilkėti drabužius, be organų funkcijos sutrikimų 3 Tinkami Tinkami Tinkami 14 D25–D28 Gerybiniai moters lyties organų augliai 6 Netinkamos Netinkamos Tinkamos su 6 laipsnio apribojimais 15 C70–C72 D32–D33 D42–D43 Centrinės nervų sistemos augliai Ekspertizė atliekama pagal 46 straipsnį III skyrius. Kraujo, kraujodaros organų ligos, imuninės sistemos pažeidimai 21 D50–D89 Kraujo ir kraujodaros organų ligos. Tam tikri imuninės sistemos pažeidimai 21.1 Greitai progresuojančios, periodiškai paūmėjančios, su ryškiais kraujodaros sistemos pakitimais Netinkami Netinkami Netinkami 21.2 Lėtai progresuojančios, retai paūmėjančios su vidutiniškai išreikštais kraujodaros sistemos pakitimais 6 Netinkami Netinkami Tinkami 21.3 Ūminės nesisteminės kraujo ligos, efektyvus gydymas 5 Atidedamas Netinkami. Pakartotinė ekspertizė po gydymo Tinkami IV skyrius. Endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos 25 E04 Eutireoidinė struma (gūžys) 25.1 Trikdanti šalia esančių organų funkciją ar trukdanti nešioti drabužius Netinkami Netinkami Netinkami 25.2 Nežymiai apsunkina drabužių nešiojimą, netrikdo šalia esančių organų funkcijos 4 Tinkami Netinkami Tinkami 25.3 Netrikdanti šalia esančių organų funkcijų ir netrukdanti nešioti drabužių 3 Tinkami Tinkami Tinkami 26 E00–E35 M81 Endokrininės sistemos ligos 26.1 Ryškūs funkcijos sutrikimai Netinkami Netinkami Netinkami 26.2 Vidutiniškai išreikšti funkcijos sutrikimai 6 Netinkami Netinkami Tinkami 26.3 Be funkcijos sutrikimo 3 Tinkami Tinkami Tinkami 26.4 Ūminės ligos. Lėtinių ligų radikalus gydymas 6 Atidėjimas Netinkami Tinkami. Pakartotinė ekspertizė po gydymo 27 E40–E68 Mitybos sutrikimai 27.1 Ryškios formos Netinkami Netinkami Netinkami 27.2 Vidutiniškai išreikštos formos 5 Tinkami Netinkami Tinkami. Pakartotinė ekspertizė 28 E70–E90 Medžiagų apykaitos sutrikimai 28.1 Ryškios formos Netinkami Netinkami Netinkami 28.2 Nežymiai išreikštos formos 5 Tinkami Tinkami Tinkami V skyrius. Psichikos ir elgesio sutrikimai 31 F00–F09 Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai Netinkami Netinkami Individualiai 32 F10–F19 Psichikos ir elgesio sutrikimai, atsiradę dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Netinkami Netinkami Netinkami 33 F20–F29 Šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai Netinkami Netinkami Netinkami 34 F30–F39 Nuotaikos sutrikimai Netinkami Netinkami Individualiai 35 F40–F48 Neuroziniai, stresiniai ir somatoforaliniai sutrikimai Individualiai Netinkami Individualiai 36 F50–F59 Elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir somatiniais veiksniais Individualiai Individualiai Individualiai 37 F60–F69 Suaugusiųjų elgesio ir asmenybės sutrikimai Netinkami Netinkami Netinkami 38 F70–F79 Protinis atsilikimas, ribinis intelektas Netinkami Netinkami Netinkami 39 F80 F89 Psichologinės raidos sutrikimai Netinkami Netinkami Netinkami 40 F90–F98 Elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidėję vaikystėje ir paauglystėje Netinkami Netinkami Netinkami 41 F98.5 Mikčiojimas 41.1 Ryškus mikčiojimas Netinkami Netinkami Netinkami 41.2 Neryškus mikčiojimas Tinkami Netinkami Individualiai 42 Kiti psichologiniai veiksniai, turintys įtakos prisitaikant prie aplinkos (specialiose misijose, mokymuisi užsienyje, specialiose pajėgose) Netinkami Netinkami Tinkami. Netinkami TRO VI skyrius. Nervų sistemos ligos 45 G00–G09 Uždegiminės CNS ligos ir jų padariniai 45.1 Ryškūs ar vidutiniškai ryškūs funkcijos sutrikimai Netinkami Netinkami Netinkami 45.2 Neryškūs funkcijos sutrikimai 6 Netinkami Netinkami Tinkami 45.3 Atskiri organinio pažeidimo simptomai be funkcijos sutrikimo 5 Šaukiamojo amžiaus jaunuoliai tinkami praėjus ne mažiau kaip 3 mėn. po gydymo. Užsitęsus ligai – rekomenduojama šaukimą atidėti. Baigus gydymą – pakartotinė ekspertizė Netinkami Tinkami 45.4 Būklė po ūmios ligos be liekamųjų reiškinių Šaukiamojo amžiaus jaunuoliai tinkami praėjus ne mažiau kaip 3 mėn. po gydymo. Kariams baigus gydymą – pakartotinė ekspertizė Tinkami po gydymo Tinkami 46 G10–G13; G20–G26; G30–G32; G70–G73; G35–G37; G91–G93; G96–G98 Paveldimos degeneracinės nervų sistemos ligos. Demielinizuojančios ligos. Kitos nervų sistemos ligos 46.1 Greitai progresuojančios ar su ryškiais funkcijos sutrikimais; lėtai progresuojančios ar su vidutiniškai ryškiais funkcijos sutrikimais Netinkami Netinkami Netinkami 46.2 Lėtai progresuojančios su neryškiais funkcijos sutrikimais 6 Netinkami Netinkami Tinkami 47 G40–G44; G47 Epizodiniai ir paroksizminiai sutrikimai 47.1 Dažni ar vidutinio dažnumo paroksizminiai priepuoliai su ryškiais ar vidutiniškai ryškiais funkcijos sutrikimais Netinkami Netinkami Netinkami 47.2 Reti paroksizmai be psichinių ekvivalentų ir kitų charakteringų asmenybės pakitimų 6 Netinkami Netinkami Tinkami 47.3 Reti epizodiniai sutrikimai 5 Tinkami Netinkami Tinkami 48 G45–G46; G80–G83; G90; G95 Galvos smegenų kraujotakos paroksizminiai sutrikimai. Cerebrinis paralyžius ir kiti paralyžiniai sindromai. Nugaros smegenų kraujotakos sutrikimai. Vegetaciniai sutrikimai. Alpimas ir kolapsas 48.1 Ryškūs, vidutiniškai ryškūs funkcijos sutrikimai Netinkami Netinkami Netinkami 48.2 Neryškūs funkcijos sutrikimai 6 Netinkami Netinkami Tinkami 48.3 Trumpalaikiai kraujotakos sutrikimai (be organinės kilmės simptomatikos ir liekamųjų reiškinių) 5 Netinkami Netinkami Tinkami 49 G50–G59; G60–G64 Nervų, nervų šaknelių ir rezginių ligos. Polineuropatijos ir kitos periferinės nervų sistemos ligos 49.1 Ryškūs, vidutiniškai ryškūs funkcijos sutrikimai Netinkami Netinkami Netinkami 49.2 Neryškūs funkcijos sutrikimai 6 Netinkami Netinkami Tinkami 49.3 Atskiri organinio pažeidimo simptomai be funkcijos sutrikimo 5 Šaukiamojo amžiaus jaunuoliai tinkami su ne didesniu nei 5 apribojimo laipsniu praėjus ne mažiau kaip 3 mėn. po gydymo. Užsitęsus ligai – rekomenduojama šaukimą atidėti. Baigus gydymą – pakartotinė ekspertizė. Netinkami Tinkami 49.4 Būklė po ūmios ligos Šaukiamojo amžiaus jaunuoliai tinkami praėjus ne mažiau kaip 3 mėn. po gydymo. Kariams baigus gydymą – pakartotinė ekspertizė Tinkami po gydymo Tinkami 50 G52 Anosmija 4 Tinkami Netinkami Tinkami VII skyrius. Akies ir jos priedinių organų ligos 55 H00–H03 Q10.0–Q10.3 Vokų ligos ir defektai 55.1 Ryškūs abiejų akių vokų defektai Netinkami Netinkami Netinkami 55.2 Ryškūs vienos akies ar kiti vidutiniškai matomi abiejų vokų defektai 5 Netinkami Netinkami Tinkami 55.3 Neprogresuojantys neryškūs pakitimai, kai funkcija nesutrikusi 3 Tinkami Tinkami Tinkami 56 H04–H06 Q10.4–Q10.7 Ašarų sistemos ir akiduobių ligos 56.1 Kai ryškūs funkcijų sutrikimai Netinkami Netinkami Netinkami 56.2 Kai vidutiniškai pastebimi funkcijų sutrikimai 5 Netinkami Netinkami Tinkami 56.3 Kai neryškūs funkcijų sutrikimai 3 Tinkami Tinkami Tinkami 57 H10–H13 Junginės ligos 57.1 Lėtinės uždegiminės ar degeneracinės ligos, kai ryškūs funkcijų sutrikimai Netinkami Netinkami Netinkami 57.2 Reti paūmėjimai, efektyvus gydymas 5 Tinkami Tinkami Tinkami 57.3 Neuždegiminiai įgyti junginių pakitimai, netrikdantys funkcijų 3 Tinkami Tinkami Tinkami 58 H15–H22 Q13 Ragenos ir kitų akies obuolio dangalų ligos 58.1 Abiejų akių ligos, sukeliančios progresuojantį regos silpnėjimą arba dažnai paūmėjančios Netinkami Netinkami Netinkami 58.2 Vienos ar abiejų akių ligos, sukeliančios progresuojantį regos silpnėjimą 6 Netinkami Netinkami Tinkami 58.3 Neprogresuojančios, retai recidyvuojančios vienos ar abiejų akių ligos, kai funkcijų sutrikimai neryškūs 6 Tinkami (pritaikius ne didesnį kaip 5 laipsnio apribojimą) Tinkami (pritaikius ne didesnį kaip 5 laipsnio apribojimą) Tinkami 58.4 Stabilūs anatominiai vienos ar abiejų akių pakitimai, kai funkcijos nesutrikusios 4 Tinkami Tinkami Tinkami 59 H25–H28; Z96.1 Q12 Lęšiuko ligos ar jo nebuvimas (afakija, pseudofakija) 59.1 Afakija, lęšiuko pakitimai, kai yra ryškių regėjimo funkcijų sutrikimų arba pseudofakija 6 Netinkami Netinkami Tinkami 59.2 Lęšiuko drumstys be ryškių regos funkcijų sutrikimų 3 Tinkami Tinkami Tinkami 60 H30–H36 H59.8; Q14.1 Q14.3–Q14.9 Gyslainės ir tinklainės ligos 60.1 Įgimtos, paveldėtos ar įgytos ligos, turinčios tendenciją progresuoti Netinkami Netinkami Netinkami 60.2 Susirgimai ar trauminiai pažeidimai, nelinkę progresuoti, bet trikdantys funkcijas 6 Netinkami Netinkami Tinkami 60.3 Stabilūs, neprogresuojantys anatominiai pakitimai, kai nėra funkcijų sutrikimo 3 Tinkami Tinkami Tinkami 61 H40–H42 Q15.0 Glaukoma 61.1 Dekompensuotas ar progresuojantis regos silpnėjimas Netinkami Netinkami Netinkami 61.2 Kompensuota 6 Netinkami Netinkami Tinkami 61.3 Hipertenzija, preglaukoma 6 Netinkami Tinkami (pritaikius ne didesnį kaip 5 laipsnio apribojimą) Tinkami 62 H43–H45 Q11; Q14.0 Stiklakūnio ir akies obuolio ligos 62.1 Pakitimai, ryškiai sutrikdantys regėjimo funkcijas Netinkami Netinkami Netinkami 62.2 Pakitimai, neryškiai sutrikdantys regėjimo funkcijas 4 Tinkami Tinkami Tinkami 63 H46–H48 Q14.2 Regos nervo ir regėjimo takų ligos 63.1 Sukeliančios progresuojantį regos funkcijų sutrikimą Netinkami Netinkami Netinkami 63.2 Sukeliantys vienos akies regos funkcijų sutrikimą 5 Netinkami Netinkami Tinkami 63.3 Stabilūs, neprogresuojantys vienos ar abiejų akių anatominiai pakitimai, kai nėra funkcijų sutrikimo 3 Tinkami Tinkami Tinkami 64 H49–H51; H55; H53.2–H53.3 Akių padėties ir judesių sutrikimai 64.1 Ryškus žvairumas, nistagmas Netinkami Netinkami Netinkami 64.2 Neryškus žvairumas, nistagmas, binokulinio regėjimo nebuvimas 6 Tinkami Tinkami Tinkami 65 H52 Refrakcijos ir akomodacijos sutrikimai 65.1 Trumparegystė ar toliaregystė viename iš meridianų 6.0 D ir daugiau 6 Netinkami Netinkami Tinkami 65.2 Trumparegystė viename iš meridianų nuo 3,25 iki 5,75 D, toliaregystė nuo 4,25 D iki 5,75 D 6 Tinkami (pritaikius ne didesnį kaip 5 laipsnio apribojimą) Tinkami (pritaikius ne didesnį kaip 5 laipsnio apribojimą) Tinkami 65.3 Trumparegystė viename iš meridianų iki 3,0 D arba toliaregystė iki 4,0 D 6 Tinkami (pritaikius ne didesnį kaip 5 laipsnio apribojimą) Tinkami (pritaikius ne didesnį kaip 5 laipsnio apribojimą) Tinkami 65.4 Visų rūšių astigmatizmas, kai refrakcijos skirtumas tarp pagrindinių meridianų 6,0 D ir daugiau 6 Netinkami Netinkami Tinkami 65.5 Trumparegis ar mišrus astigmatizmas, kai refrakcijos skirtumas tarp pagrindinių meridianų nuo 3,25 iki 5,75 D, kai korekcija neefektyvi 6 Netinkami Netinkami Tinkami 65.6 Astigmatizmas, kai refrakcijos skirtumas tarp pagrindinių meridianų nuo 3,25 D iki 5,75 D, kai korekcija efektyvi 6 Tinkami (pritaikius ne didesnį kaip 5 laipsnio apribojimą) Tinkami (pritaikius ne didesnį kaip 5 laipsnio apribojimą) Tinkami 66 H53–H54 Regėjimo sutrikimai, aklumas ir silpnas regėjimas 66.1 Kai nėra vienos akies obuolio ar yra aklumas, vienos akies regėjimas silpnesnis kaip 0,05 arba abiejų akių – silpnesnis kaip 0,3 su korekcija Netinkami Netinkami Netinkami 66.2 Su korekcija vienos akies regėjimas nuo 0,05 iki 0,2, kai kitos akies regėjimas ne stipresnis kaip 0,5 6 Netinkami Netinkami Tinkami 66.3 Žymus regėjimo lauko susiaurėjimas, centrinės skotomos Netinkami Netinkami Netinkami 67 H53.5 Spalvų matymo trūkumai 4 Tinkami Tinkami Tinkami 68 H00–H59.9 Laikini akies obuolio ir priedų funkcijų sutrikimai po ligų Atidedamas Tinkami po gydymo Tinkami po gydymo VIII skyrius. Ausies ir speninės ataugos ligos 71 H65–H75; H95 Vidurinės ausies ligos, jų pasekmės 71.1 Lėtinis atikoantralinis vidurinis otitas Netinkami Netinkami Netinkami 71.2 Lėtinis tubotimpaninis vidurinis otitas 6 Netinkami Netinkami Tinkami 71.3 Persirgto otito stabilūs padariniai 3 Tinkami Netinkami Tinkami 71.4 Ūminės ligos ir būklės po jų Šaukiamojo amžiaus jaunuoliai tinkami praėjus ne mažiau kaip 1 mėnesiui po gydymo Tinkami po gydymo Tinkami 72 H60–H62 Išorinės ausies ligos 72.1 Išorinės ausies lėtinė egzema 4 Tinkami Tinkami su 6 laipsnio apribojimais Tinkami 72.2 Retai paūmėjanti egzema ar egzema anamnezėje 2 Tinkami Tinkami Tinkami 73 H81–H83 Vestibulinio aparato funkcijų sutrikimai 73.1 Ryškūs vestibulinės funkcijos sutrikimai Netinkami Netinkami Netinkami 73.2 Neryškūs vestibulinės funkcijos sutrikimai 3 Tinkami Netinkami Tinkami 74 H90; H91; H93 Klausos pažeidimai 74.1 Abipusis kurtumas Netinkami Netinkami Netinkami 74.2 Vienpusis kurtumas ar ryškus abipusis prikurtimas 6 Netinkami Netinkami Tinkami su 6 laipsnio apribojimu 74.3 Siek tiek susilpnėjusi klausa 4 Netinkami Netinkami Tinkami 74.4 Pradiniai klausos pažeidimo požymiai 2 Tinkami Tinkami Tinkami IX skyrius. Kraujo apytakos sistemos ligos 81 I00–I09; I20–I52; I73; I95 Kardiovaskulinės sistemos ligos, ritmo ir laidumo sutrikimai 81.1 Sukeliantys ryškų širdies ar vainikinių arterijų kraujotakos nepakankamumą, linkę progresuoti, pavojingi gyvybei Netinkami Netinkami Netinkami 81.2 Sukeliantys vidutiniškai ryškų širdies ar vainikinių arterijų nepakankamumą 6 Netinkami Netinkami Tinkami 81.3 Sukeliantys neryškų širdies nepakankamumą be vainikinių arterijų nepakankamumo 5 Netinkami Netinkami Tinkami 81.4 Be širdies ir vainikinių arterijų nepakankamumo 4 Tinkami Tinkami Tinkami 81.5 Ūminės ligos 6 Atidedamas. Kariai po gydymo netinkami Netinkami Tinkami. Pakartotinė ekspertizė po gydymo 82 I10–I15 Arterinė hipertenzija 82.1 I, II laipsnio, labai didelė rizika komplikacijoms išsivystyti Netinkami Netinkami Netinkami 82.2 I, II laipsnio, didelė rizika komplikacijoms išsivystyti 6 Netinkami Netinkami Tinkami 82.3 I laipsnio, maža ir vidutinė rizika komplikacijoms išsivystyti 6 Tinkami Netinkami Tinkami 83 I60–I69 Cerebrovaskulinės ligos Ekspertizė atliekama pagal 48 straipsnį 84 I70–I99 Aortos, magistralinių ir periferinių kraujagyslių ligos ir jų pasekmės 84.1 Ryškus organų ar galūnių kraujotakos sutrikimas Netinkami Netinkami Netinkami 84.2 Nežymus organų ar galūnių kraujotakos sutrikimas 6 Tinkami (su ne didesniu nei 5 apribojimo laipsniu) Netinkami Tinkami 84.3 Be organų ar galūnių kraujotakos sutrikimų 3 Tinkami Tinkami Tinkami 85 I84 Hemorojus 85.1 Dažni kraujavimai ir antrinė anemija ar mazgų iškritimai Netinkami Netinkami Tinkami su 6 laipsnio apribojimu 85.2 Retai paūmėjantis 3 Tinkami Tinkami Tinkami 86 I86.1 Varikocelė 86.1 II–III laipsnio Netinkami Netinkami Tinkami su 6 laipsnio apribojimu 86.2 I laipsnio 3 Atidedamas operaciniam gydymui. Po gydymo – tinkami. Tinkami Tinkami 87 I00–I99 Būklė po širdies arba kraujagyslių chirurginių operacijų Ekspertizė atliekama pagal 194 straipsnį X skyrius. Kvėpavimo sistemos ligos 91 J00–J30 J40–J99 Plaučių, kvėpavimo takų, pleuros ligos 91.1 Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas, sunkus ar vidutinis ventiliacinės plaučių funkcijos sutrikimas Netinkami Netinkami Netinkami 91.2 Lėtinės ligos, lengvas plaučių ventiliacinės funkcijos sutrikimas. Dažnai pasikartojančios ūmios kvėpavimo takų ligos 6 Netinkami Netinkami Tinkami 91.3 Lėtinės ligos be kvėpavimo nepakankamumo ir ventiliacinės funkcijos sutrikimo 5 Tinkami Netinkami Tinkami 91.4 Ūminės ligos Atidedamas. Pakartotinė ekspertizė po gydymo Netinkami. Pakartotinė ekspertizė po gydymo Tinkami 92 J45–J46 Bronchinė astma 92.1 Sunki eiga Netinkami Netinkami Netinkami 92.2 Vidutinio sunkumo eiga 6 Netinkami Netinkami Tinkami 92.3 Lengva eiga 5 Netinkami Netinkami Tinkami 92.4 Stabili, ilgalaikė remisija 3 Tinkami Tinkami Tinkami 93 J30–J35 Nosies ertmės ir sinusų lėtinės ligos 93.1 Lėtiniai pūliniai ar polipoziniai sinusitai Netinkami Netinkami Netinkami 93.2 Kvėpavimo funkcijos sutrikimai 6 Tinkami Netinkami Tinkami 93.3 Ūminiai recidyvuojantys sinusitai 3 Tinkami Netinkami Tinkami 93.4 Nuolatinis alerginis rinitas 6 Netinkami Netinkami Tinkami 94 Ozena Netinkami Netinkami Netinkami 95 J35 Lėtinis tonzilitas 3 Tinkami Tinkami Tinkami 96 J37–J38 Gerklų ligos 96.1 Ikivėžinės gerklų ligos: papilomatozė, polipai, cistos, lėtinis keratozinis laringitas, gerklų vėžys Netinkami Netinkami Netinkami 96.2 Gerklų stenozė (I, II, III laipsnis), abipusis gerklų paralyžius Netinkami Netinkami Netinkami 96.3 Psichogeninis prikimimas. Afonija Netinkami Netinkami Netinkami XI skyrius. Virškinimo sistemos ligos 100 K00; K01; K03; K07; K09; K10; K11 Burnos ertmės ir seilių liaukų ligos, įgyti defektai, deformacijos ir jų pasekmės. 100.1 Esant ryškiems kvėpavimo, uoslės, seilių išsiskyrimo, rijimo ir kramtymo funkcijų pažeidimams Netinkami Netinkami Netinkami 100.2 Esant saikingiems kvėpavimo, uoslės, seilių išsiskyrimo, rijimo ir kramtymo funkcijų sutrikimams 6 Netinkami Netinkami Tinkami su 6 laipsnio apribojimu 100.3 Esant nežymiems kvėpavimo, uoslės, seilių išsiskyrimo, rijimo ir kramtymo funkcijų sutrikimams 4 Tinkami Tinkami Tinkami 100.4 Praeinantys sutrikimai po chirurginio gydymo 6 Tinkami po gydymo Tinkami po gydymo Tinkami po gydymo 101 K05; K06; K12; K13; K14 Periodontitai (periodontozė) ir kitos burnos ertmės ligos 101.1 Sunkaus laipsnio periodontitas, išplitusios periodonto ligos Netinkami Netinkami Netinkami 101.2 Vidutinio sunkumo laipsnio periodontitas, išplitusios periodonto ligos, stomatitas, gingivitas, cheilitas ir kiti sunkiai gydomi burnos ertmės susirgimai 6 Tinkami po gydymo Tinkami po gydymo Tinkami po gydymo 101.3 Periodontitas, lengvos formos išplitusi periodontozė 3 Tinkami Tinkami Tinkami 102 K02; K04 Daugybinis (komplikuotas) dantų kariesas Tinkami po gydymo Tinkami po gydymo Tinkami po gydymo 103 K08 Antrinė adentija 103.1 Ryški antrinė adentija 6 Tinkami po gydymo Tinkami po gydymo Tinkami po gydymo 103.2 Nežymi antrinė adentija 3 Tinkami Tinkami Tinkami 104 K20–K31 K50–K52 K70–K93 Virškinimo organų ligos 104.1 Lėtinės ligos, ryškiai sutrikusi virškinimo organų funkcija Netinkami Netinkami Netinkami 104.2 Lėtinės ligos, vidutiniškai sutrikusi virškinimo organų funkcija, reti paūmėjimai 6 Atidėjimas Netinkami Tinkami 104.3 Lėtinės ligos be virškinimo organų funkcijos sutrikimo, stabili ilgalaikė remisija 4 Tinkami Tinkami Tinkami 104.4 Ūminės ligos Tinkami po gydymo Tinkami po gydymo Tinkami 105 K40–K45 Išvaržos 105.1 Pasikartojančios, trukdančios vaikščioti, trikdančios vidaus organų funkcijas Netinkami Netinkami Netinkami 105.2 Nedidelės, netrukdančios vaikščioti, netrikdančios vidaus organų funkcijos 5 Atidedamas. Tinkami po operacinio gydymo Netinkami Tinkami po operacinio gydymo 106 Tiesiosios žarnos iškritimas Netinkami Netinkami Netinkami 107 K60–K62 Tiesiosios žarnos, išeinamosios angos įtrūkimai ir fistulės, lėtinis paraproktitas Netinkami Netinkami Netinkami 108 K63 Anus praeternaturalis Netinkami Netinkami Netinkami 109 K35–K38; K55–K59; K80–K87 Ūminiai virškinimo sistemos susirgimai, būklė po virškinimo sistemos organų operacijų Ekspertizė atliekama pagal 194 straipsnį XII skyrius. Odos ir poodžio ligos 111 L00–L08 Odos ir poodžio infekcijos (piodermijos) Atidedamas Tinkami po gydymo Tinkami po gydymo L10–L13 Pūslinės dermatozės Atidedamas Tinkami po gydymo Tinkami po gydymo 112 L20–L45 L50 Lėtiniai ir kiti sunkiai gydomi dermatitai, egzemos ir papuloskvamoziniai odos pakitimai 112.1 Išplitę ar lokalūs, bet dažnai paūmėjantys Netinkami Netinkami Netinkami 112.2 Lokalūs, retai paūmėjantys ar ilgalaikėje remisijoje 6 Tinkami su ne didesniu nei 5 apribojimo laipsniu Netinkami Tinkami 113 L63–L66 Alopecijos 113.1 Totalinė ar židininė progresuojanti 6 Netinkami Netinkami Tinkami 113.2 Difuzinė ar židininė neprogresuojanti 6 Tinkami su ne didesniu nei 5 apribojimo laipsniu Netinkami Tinkami 114 L70 Gilieji, susiliejantys spuogai (acne) 6 Netinkami Netinkami Tinkami 115 L80–L81 Odos ir jos priklausinių pigmentacijos sutrikimai 115.1 Išplitusi pigmentacija arba atvirose kūno vietose 6 Netinkami Netinkami Tinkami 115.2 Lokali arba neatvirose kūno vietose 6 Tinkami su ne didesniu nei 5 apribojimo laipsniu Tinkami su ne didesniu nei 5 apribojimo laipsniu Tinkami 116 L82–L91 Diskeratozės, hiperkeratozės, hipertrofiniai ar atrofiniai odos susirgimai 6 Netinkami Netinkami Tinkami 117 L93–L94 Difuzinės jungiamojo audinio ligos su odos pažeidimu Netinkami Netinkami Netinkami 117.1 Raudonoji vilkligė ir dermatomiozitas Netinkami Netinkami Netinkami 117.2 Židininė sklerodermija 6 Netinkami Netinkami Tinkami XIII skyrius. Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos 121 M00–M14, M30–M36, M45, M49 Sąnarių ir jungiamojo audinio ligos 121.1 Lėtinės ligos, ryškus organų funkcijos sutrikimas, dažni paūmėjimai Netinkami Netinkami Netinkami 121.2 Lėtinės ligos neryškus organų funkcijos sutrikimas, reti paūmėjimai 6 Netinkami Netinkami Tinkami 121.3 Lėtinės ligos be funkcijos sutrikimo, stabili, ilgalaikė remisija 5 Tinkami Tinkami Tinkami 121.4 Ūminės ligos 3 Atidėjimas Tinkami po gydymo Tinkami 122 M00 M15–M25 M60–M99 Kaulų, kremzlių, raumenų, sinovijinių dangalų ir sausgyslių ligos ir jų pasekmės 122.1 Dažnai paūmėjančios, progresuojančios ar labai trikdančios organų funkciją; retai paūmėjančios ar vidutiniškai trikdančios organų funkciją Netinkami Netinkami Netinkami 122.2 Ligos pasekmės, kai šiek tiek sutrikusi organų funkcija 6 Netinkami Netinkami Tinkami su 6 laipsnio apribojimu 122.3 Liekamieji reiškiniai be funkcijos sutrikimo 5 Tinkami Netinkami Tinkami 122.4 Osteochondropatiniam procesui tęsiantis, ūmios ligos Atidedamas ne ilgiau kaip 1 metams Tinkami po gydymo Tinkami po gydymo 123 M21 Galūnių deformacija ir jų sutrumpėjimas, ribojantis galūnių funkciją arba trukdantis vilkėti drabužius, avėti avalynę 123.1 Rankos ar kojos sutrumpėjimas daugiau kaip 5 cm; genus varus, kai atstumas tarp vidinių šlaunikaulių epikondilių daugiau kaip 20 cm; genus valgus, kai atstumas tarp kulkšnelių daugiau kaip 15 cm Netinkami Netinkami Netinkami 123.2 Rankos ar kojos sutrumpėjimas nuo 2 iki 5 cm; genus varus esant atstumui tarp vidinių šlaunikaulių epikondilių nuo 9 iki 20 cm; genus valgus esant atstumui tarp vidinių kulkšnelių nuo 9 iki 15 cm 6 Netinkami Netinkami Tinkami su 6 laipsnio apribojimu 124 M21.4 Plokščia pėda (įgyta) Ekspertizė atliekama pagal 159 straipsnį 125 M40–M43 Stuburo ligos ir jų pasekmės 125.1 Kai yra ryškios, stabilios pasekmės, labai ribojančios stuburo judesius Netinkami Netinkami Netinkami 125.2 Pasekmės, vidutiniškai ribojančios stuburo judesius 5 Netinkami Netinkami Tinkami 125.3 Pasekmės be stuburo funkcijos sutrikimo arba nelabai ribojančios stuburo judesius 4 Tinkami Tinkami Tinkami 126 M42–M43; M50–M54 Deformuojančios ir kitos dorsopatijos Ekspertizė atliekama pagal 49 straipsnį 127 M45–M48 Spondilopatijos Ekspertizė atliekama pagal 49 straipsnį XIV skyrius. Urogenitalinės sistemos ligos 131 N00–N19; N30; N39 Inkstų ligos 131.1 Lėtinės ligos, II–III stadijos inkstų nepakankamumas Netinkami Netinkami Netinkami 131.2 Lėtinės ligos, I stadijos inkstų nepakankamumas, reti paūmėjimai 6 Netinkami Netinkami Tinkami 131.3 Lėtinės ligos be funkcijos sutrikimo, stabili ilgalaikė remisija 5 Tinkami Netinkami Tinkami 131.4 Ūminės ligos 5 Atidedamas. Kariams po gydymo pakartotinė ekspertizė Netinkami. Pakartotinė ekspertizė po gydymo Tinkami 132 N20–N23 N40 Inkstų ir šlapimtakių akmenligė, kitos inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės, vyro lytinių organų ligos 132.1 Ryškus ar vidutiniškai ryškus funkcijos sutrikimas Netinkami Netinkami Netinkami 132.2 Nežymus funkcijos sutrikimas 6 Netinkami Netinkami Tinkami su 6 laipsnio apribojimu 132.3 Laikini liekamieji reiškiniai 4 Atidedamas iki 0,5 metų, jei reikalingas gydymas. Tinkami. Tinkami praėjus ne mažiau 0,5 m. po gydymo Tinkami po gydymo 133 N43 Hidrocelė, funikuliocelė 133.1 Labai trukdanti vaikščioti Netinkami Netinkami Netinkami 133.2 Nežymi 4 Atidedamas operaciniam gydymui. Po gydymo – tinkami. Tinkami Tinkami 134 N99 Būklė po urogenitalinės sistemos operacijų Ekspertizė atliekama pagal 194 straipsnį 135 N39.4 Enuresis nokturna 135.1 Diagnozė galutinai patvirtinta ir neefektyvus gydymas Netinkami Netinkami Netinkami 135.2 Diagnozė nustatyta šaukimo metu Atidedamas 136 N60–N64 Krūties susirgimai ir jų pasekmės 136.1 Lėtinės ligos su skausmo sindromu 4 Tinkamos Netinkamos Tinkamos 136.2 Lėtinės ligos be skausmo sindromo 3 Tinkamos Tinkamos Tinkamos 137 N41.1 Priešinės liaukos uždegimai Netinkami Tinkami 137.1 Lėtinės ligos, dažni paūmėjimai 6 Netinkami Netinkami Tinkami 137.2 Lėtinės ligos, ilgalaikė remisija 4 Tinkami Tinkami Tinkami 138 N82 Makšties–šlapimo takų, makšties–tiesiosios žarnos fistulės Netinkamos Netinkamos Netinkamos 139 N81.4–N81.9 Moters lytinių organų iš kritimas Netinkamos Netinkamos Netinkamos 140 N85.4 Gimdos padėties anomalijos, sukeliančios funkcinius sutrikimus 6 Tinkamos Netinkamos Tinkamos 141 N70–N71; N73 Ūminė dubens uždegiminė liga 6 Tinkamos Netinkamos Tinkamos 142 N72 Bakterinės ir grybelinės kilmės makšties ir gimdos kaklelio uždegiminės ligos Tinkamos, reikalingas gydymas Tinkamos, reikalingas gydymas Tinkamos, reikalingas gydymas 143 N86–N88 Gimdos kaklelio displazijos 6 Tinkamos Tinkamos Tinkamos 144 N91–N94 Stabilūs kiaušidžių funkcijos sutrikimai 6 Tinkamos Netinkamos Tinkamos 145 N95 Ryškūs klimakso požymiai 6 Tinkamos Netinkamos Tinkamos XV skyrius. Nėštumas, gimdymas ir pogimdyvinis laikotarpis 146 O00–O48 Nėštumas Tinkamos Tinkamos Tinkamos XVII skyrius. Įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos 151 Q00–Q07 Įgimtos CNS formavimosi ydos, deformacijos Ekspertizė atliekama pagal 46 straipsnį 152 Q10–Q15 Įgimta akių patologija Ekspertizė atliekama atitinkamai pagal 55–63 straipsnius 153 Q16–Q17 Įgimtos ausies formavimosi ydos 153.1 Ryškiai trikdančios klausos funkciją Netinkami Netinkami Netinkami 153.2 Nežymiai trikdančios klausos funkciją 3 Tinkami Netinkami Tinkami 154 Q20–Q28 Įgimtos kraujo apytakos sistemos formavimosi ydos 154.1 Sukeliančios ryškų ar vidutiniškai ryškų kraujotakos nepakankamumą Netinkami Netinkami Netinkami 154.2 Sukeliančios neryškų kraujotakos nepakankamumą, po operacinio gydymo 6 Netinkami Netinkami Tinkami 154.3 Be kraujotakos nepakankamumo 4 Tinkami Tinkami Tinkami 155 Q54–Q55 Kriptorchizmas, kitos vyrų lytinių organų formavimosi ydos 155.1 Abipusis kriptorchizmas Netinkami Netinkami Netinkami 155.2 Vienpusis kriptorchizmas ar monorchizmas 3 Tinkami Tinkami Tinkami 156 Q60–Q64 Įgimtos šlapimo sistemos formavimosi ydos Ekspertizė atliekama pagal 132 straipsnį 157 Q65; Q68–Q69; Q77–Q79 Įgimtos kaulų-raumenų sistemos ydos ir deformacijos Ekspertizė atliekama pagal 122 straipsnį 158 Q67.5–Q67.8; Q76 Įgimtos stuburo, krūtinės ląstos formavimosi ydos ir deformacijos Ekspertizė atliekama pagal 125 straipsnį 159 Q66 Įgimtos pėdos deformacijos 159.1 Ryškios Netinkami Netinkami Netinkami 159.2 Vidutiniškai ryškios su artroziniais pakitimais pėdos sąnariuose 5 Netinkami Netinkami Tinkami 159.3 Neryškios, be artrozinių pakitimų pėdos sąnariuose 4 Tinkami Tinkami Tinkami 160 Q80–Q85 Įgimtos odos ir poodžio anomalijos 160.1 Generalizuotos formos, kai yra ryškių pažeidimų Netinkami Netinkami Netinkami 160.2 Formos be funkcijų pažeidimų Tinkami Tinkami Tinkami 161 Q85–Q99 Kiti formavimosi ydų sindromai, chromosomų anomalijos 161.1 Generalizuotos formos, kai yra ryškių pažeidimų Netinkami Netinkami Netinkami 161.2 Formos be funkcijų pažeidimų 6 Tinkami (su ne didesniu nei 5 apribojimo laipsniu) Tinkami (su ne didesniu nei 5 apribojimo laipsniu) Tinkami XVIII skyrius. Simptomai, pakitimai, nenormalūs klinikiniai bei laboratoriniai radiniai, neklasifikuojami kitur 171 R00–R99 Simptomai, pakitimai, nenormalūs laboratoriniai radiniai Ekspertizė po ištyrimo Ekspertizė po ištyrimo Ekspertizė po ištyrimo XIX skyrius. Traumos, apsinuodijimai ir kiti išorinių priežasčių padariniai 181 S00–S05 T26 Laikini akies obuolio ir priedų funkcijų sutrikimai po operacijų ar sužalojimų Atidedamas Tinkami po gydymo Tinkami po gydymo 182 T15 Svetimkūniai akių audiniuose 5 Tinkami po gydymo Tinkami po gydymo Tinkami po gydymo 183 S02; S04; S06; S07; S14; S24; S34; T90; T91 Galvos ir nugaros smegenų traumos bei jų padariniai 183.1 Ryškūs ar vidutiniškai ryškūs CNS funkcijos sutrikimai Netinkami Netinkami Netinkami 183.2 Neryškūs CNS funkcijos sutrikimai 6 Netinkami Netinkami Tinkami 183.3 Atskiri organinio pažeidimo simptomai be CNS funkcijos sutrikimo 5 Šaukiamojo amžiaus jaunuoliai tinkami su apribojimais praėjus ne mažiau kaip 3 mėn. po gydymo. Užsitęsus ligai – rekomenduojama šaukimą atidėti. Kariams baigus gydymą – pakartotinė ekspertizė Netinkami Tinkami 183.4 Būklės po galvos ar nugaros smegenų traumos be organinių pažeidimo požymių Šaukiamojo amžiaus jaunuoliai tinkami praėjus ne mažiau kaip 3 mėn. po ūmių reiškinių pabaigos. Kariams baigus gydymą – pakartotinė ekspertizė Tinkami po gydymo Tinkami 184 S14.2; S14.3; S24.2; S24.3; S34.2; S34.3; S44; S54; S64; S74; S84; S94 Periferinės nervų traumos ir jų pasekmės Ekspertizė atliekama pagal 49 straipsnį 185 S02; T90 Kaukolės traumos ir jų pasekmės 185.1 Kaukolės ertmėje esant svetimkūniui ar didesniam kaip 4 cm defektui (po plastinės operacijos) 6 Netinkami Netinkami Tinkami su 6 laipsnio apribojimu 185.2 Esant kaukolės defektui iki 4 cm (po plastinės operacijos) 5 Netinkami Netinkami Tinkami 186 S12–S32; T08 Stuburo traumos sužeidimai ir jų pasekmės Ekspertizė atliekama pagal 125 straipsnį 187 S00, S01, S10, S11, S21, S40–S99; T00–T14 Kaulų, kremzlių, raumenų, sausgyslių, sąnarių traumos, sužeidimai ir jų pasekmės 187.1 Ryškūs anatominiai pakitimai, kai yra ryškūs, vidutiniškai ryškūs ar nežymūs ir stabilūs funkcijos sutrikimai Netinkami Netinkami Netinkami 187.2 Vidutiniškai ryškūs anatominiai pakitimai ir nežymūs funkcijos sutrikimai 6 Netinkami Netinkami Tinkami su 6 laipsnio apribojimu 187.3 Būklės po traumų be funkcijos sutrikimo su skausmo sindromu 4 Tinkami Netinkami Tinkami 187.4 Laikini funkcijos sutrikimai Atidedamas, o laikas nustatomas individualiai, tačiau ne ilgiau nei 1 metams Tinkami po gydymo Tinkami po gydymo 188 S15; S25; S35; S45; S55; S65; S75; S85; S95 Aortos, magistralinių, periferinių kraujagyslių traumos, sužeidimai ir jų chirurginio gydymo pasekmės Ekspertizė atliekama pagal 84 straipsnį 189 S60–S69 Plaštakos sužeidimai ir chirurginio gydymo pasekmės 189.1 Ryškiai trikdantys plaštakos funkciją Netinkami Netinkami Netinkami 189.2 Vidutiniškai trikdantys plaštakos funkciją 6 Netinkami Netinkami Tinkami su 6 laipsnio apribojimu 189.3 Neryškiai trikdantys plaštakos funkciją 4 Tinkami Tinkami Tinkami 190 S90–S99 Pėdos sužeidimai ir jų pasekmės 190.1 Ryškiai sunkinantys vaikščiojimą Netinkami Netinkami Netinkami 190.2 Neryškiai sunkinantys vaikščiojimą 6 Netinkami Netinkami Tinkami su 6 laipsnio apribojimu 191 T36–T73; T75; T96 Apsinuodijimas vaistais, nemedicininės paskirties toksinėmis medžiagomis; išorinių veiksnių toksinis poveikis ir jo pasekmės 191.1 Stabilūs, ryškūs organų ir sistemų funkcijų pažeidimai Netinkami Netinkami Netinkami 191.2 Stabilūs, neryškūs organų ir sistemų funkcijų pažeidimai 6 Netinkami Netinkami Tinkami 191.3 Praeinantys funkciniai sutrikimai, kai nėra būtinybės gydyti stacionariai 3 Tinkami Tinkami Tinkami 192 T78–T88 Išorinių priežasčių poveikis, teiktos medicinos pagalbos metu sukeltos komplikacijos 192.1 Pasikartojančios sunkios eigos alerginės reakcijos, teiktos medicinos pagalbos metu sukeltos komplikacijos Netinkami Netinkami Netinkami 192.2 Lengvos eigos alerginės reakcijos, medicinos pagalbos sukeltos komplikacijos 6 Tinkami (su ne didesniu nei 5 apribojimo laipsniu) Tinkami (su ne didesniu nei 5 apribojimo laipsniu) Tinkami 193 L91 Patologiniai odos randai 193.1 Dažnai išopėjantys, ryškiai ribojantys judesius, trukdantys nešioti drabužius ar avėti avalynę Netinkami Netinkami Netinkami 193.2 Retai išopėjantys, vidutiniškai ribojantys judesius ir netrukdantys vilkėti drabužių ar avėti avalynės 6 Netinkami Netinkami Tinkami su 6 laipsnio apribojimu 193.3 Neryškiai ribojantys judesius ir netrukdantys nešioti drabužių ar avėti avalynės 4 Tinkami Netinkami Tinkami 193.4 Neribojantys judesių ir netrukdantys nešioti drabužių ar avėti avalynės 3 Tinkami Tinkami Tinkami 194 Z09 Būklė po operacinio gydymo 194.1 Ryškūs ar vidutiniškai ryškūs funkcijos sutrikimai Netinkami Netinkami Netinkami 194.2 Neryškūs funkcijos sutrikimai 6 Netinkami Netinkami Tinkami su 6 laipsnio apribojimu 194.3 Laikini funkcijos sutrikimai Atidedamas 0,5 metų Tinkami po gydymo Tinkami po gydymo 195 Z21–Z22 Infekcinių ligų sukėlėjų nešiojimas 5 Tinkami Netinkami Tinkami 196 Z95 Širdies ir kraujagyslių implantai ir persodinti audiniai Netinkami Netinkami Netinkami Pagal TLK-10 XVI, XX, XXI skyrius ekspertizė neatliekama * Pagal ekspertinių išvadų lentelės 1 skiltį nustatoma šauktinių, privalomosios pradinės karo tarnybos karių, šaukiamojo amžiaus karių savanorių, asmenų, stojančių į karių savanorių tarnybą sveikatos būklė (vyresnių nei šaukiamojo amžiaus asmenų, stojančių į karių savanorių tarnybą sveikatos būklė nustatoma pagal 3 skiltį). ** Pagal ekspertinių išvadų lentelės 2 skiltį nustatoma asmenų, stojančių į profesinę ar civilinę krašto apsaugos tarnybą ir karo mokymo įstaigas, sveikatos būklė. *** Pagal ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį nustatoma profesinės karo tarnybos karių, kariūnų, statutinių tarnautojų, atsargos karių, šaukiamų į mokymą ar pratybas, vyresnių kaip šaukiamojo amžiaus karių savanorių ar vyresnių kaip šaukiamojo amžiaus asmenų, stojančių į karių savanorių tarnybą sveikatos būklė. _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 ATSKIRŲ EKSPERTINIŲ IŠVADŲ LENTELĖS STRAIPSNIŲ PAAIŠKINIMAS I. PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI 1. 31 straipsnis. Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai. F00–F09. Tiriamieji asmenys yra netinkami karo tarnybai, jei nustatomi susiformavę šie organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai: demencija, organinis amnezinis sindromas, kiti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimų, disfunkcijos ir somatinės ligos, asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimų, disfunkcijos ir somatinės ligos. Tiriamųjų pagal ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį diagnozei nustatyti būtinas specializuotas psichiatrinis stacionarinis tyrimas (išskyrus lengvą kognityvinį sutrikimą). Kai organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai nežymūs, nustatyti pirmą kartą, neaiškios eigos, anamnezėje nebuvo užfiksuota jokio psichinio sutrikimo (organinio nerimo sutrikimo, organinių nuotaikos sutrikimų organinio emocinio labilumo sutrikimo, kitų patikslintų organinių psichikos sutrikimų po encefalitinio sindromo, lengvo kognityvinio sutrikimo), tiriamiesiems pagal 1 skiltį (šaukiamojo amžiaus jaunuoliams) gali būti po 1 metų skiriama pakartotinė psichiatrinė ekspertizė. Jei pakartotinės psichiatrinės ekspertizės metu diagnozė patvirtinama, taikomas 31 straipsnis. Profesinės karo tarnybos kariams pakartotinė psichiatrinė ekspertizė skiriama po 6 mėnesių. Po pakartotinės ekspertizės straipsnis taikomas atsižvelgiant į sutrikimo eigą ir sunkumą. 2. 32 straipsnis. Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant psichoaktyviąsias medžiagas. F10–F19. Asmenys pripažįstami netinkamais pagal 1 skiltį, jei priklausomybės ligų gydytojas ar gydytojas psichiatras nustato priklausomybės psichoaktyviai medžiagai sindromą, abstinencijos būklę ir kartu delyrą, dažną abstinencijos būklę, psichozinį sutrikimą vartojant psichoaktyvias medžiagas, amnezinį sindromą, rezidualinį arba vėlai atsirandantį psichozinį sutrikimą, kitus psichikos ir elgesio sutrikimus. Pagal 3 skiltį tiriamiesiems būtinas specializuotas stacionarinis ištyrimas. Vienkartinio psichoaktyvios medžiagos vartojimo atveju straipsnio netaikyti pagal 1 ir 3 skiltį. 3. 33 straipsnis. Šizofrenija, šizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai. F20–F29. Taikomas pagal 3 skiltį tik ištyrus specializuotame psichiatrijos skyriuje ar ligoninėje. 4. 34 straipsnis. Nuotaikos (afektiniai) sutrikimai. F30–F39. Diagnozei pagal 3 skiltį nustatyti būtinas specializuotas psichiatrinis stacionarinis ištyrimas. Asmenys pripažįstami netinkamais, jei yra nustatytas manijos epizodas, bipolinis afektinis sutrikimas, pasikartojantis depresinis sutrikimas, nuolatinis nuotaikos sutrikimas, sunkus depresijos epizodas (tinkamumo dėl vidutinio sunkumo depresijos epizodo klausimą reikia spręsti pagal sutrikimo eigą). Pagal 1 ir 3 skiltį, jei psichikos sutrikimai nežymūs (lengvas depresijos epizodas, kiti nuotaikos sutrikimai), tinkamumo klausimą reikia spręsti individualiai, atsižvelgiant į sutrikimo trukmę. Jei sutrikimas nežymus ir trunka mažiau kaip 6 mėnesius, tiriamieji pagal 3 skiltį tinkami tarnybai. Tiriamiesiems pagal 1 skiltį šaukimas gali būti atidedamas ir po 6 mėn. skiriama pakartotinė ekspertizė. 5. 35 straipsnis. Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai. F40–F48. Pagal šį straipsnį tiriamieji pripažįstami netinkamais, jei nustatomi ryškūs ilgalaikiai sveikatos sutrikimai. Tiriamieji pagal 1 ir 3 skiltį pripažįstami netinkamais, jei sutrikimai tęsiasi ilgiau kaip 6 mėnesius, mažėja darbingumas, adekvatus gydymas neefektyvus, reikalinga tolesnė psichiatrinė priežiūra. Tiriamiesiems pagal 3 skiltį būtinas specializuotas psichiatrinis stacionarinis tyrimas ir po jo gali būti skiriama pakartotinė psichiatrinė ekspertizė. Tiriamiesiems pagal 1 skiltį, kai psichikos sutrikimas trunka trumpiau kaip 6 mėn., po 6 mėn. gali būti skiriama pakartotinė ekspertizė. 6. 36 straipsnis. Elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais bei somatiniais veiksniais. F50–F59. Taikomas atsižvelgiant į sutrikimo ryškumą, trukmę. 7. 37 straipsnis. Suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai. F60–F69. Straipsnis taikomas, jei yra: • asmenybės ar elgesio sutrikimų; • suicidinio bandymo anamnezė; • ryškių įpročių ir potraukių sutrikimų; • ryškių seksualinio pasirinkimo sutrikimų; • ryškių psichologinių ir elgesio sutrikimų, susijusių su seksualine raida ir orientacija, kurie sunkintų prisitaikymą prie tarnybos. Tiriamieji pagal 1 ir 3 skiltį gali būti pripažinti netinkamais be psichiatrinio stacionarinio ištyrimo, jei anamnezėje yra duomenų apie suicidinį bandymą ryškiai disharmoniškas nuostatas ir elgesį, kurių pakanka sutrikimui nustatyti. 8. 38 straipsnis. Protinis atsilikimas. F70–F79. Protinis atsilikimas diagnozuojamas, kai: • intelekto koeficientas IQ = 69 ar mažesnis; • ribinis intelektas IQ = 70–84 ir kartu pasireiškia adaptyvios veiklos trūkumai. Pažinimo procesų išsivystymo lygis gali būti nustatytas ambulatoriškai tiriant intelektą Vekslerio metodu. Pažinimo procesų išsivystymo lygis gali būti nustatytas ir kitomis SAM nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje patvirtintomis intelekto tyrimo metodikomis, taip pat jei: • tiriamasis asmuo mokėsi pagal adaptuotą mokymo programą kliniškai pastebimas intelekto nepakankamumas ir/ar ribota socialinė adaptacija; • tiriamasis asmuo nebaigė pagrindinės mokyklos, kliniškai pastebimas intelekto nepakankamumas ir ribota socialinė adaptacija. 9. 39 straipsnis. Psichologinės raidos sutrikimai. F80–F89. Taikomas atsižvelgiant į sutrikimo ryškumą tiriamajam suaugus. 10. 40 straipsnis. Elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje. F90–F98. Taikomas, jei nustatoma neorganinė enurezė, neorganinė enkoprezė ar kiti sutrikimai. 11. 41 straipsnis. Mikčiojimas. F98.5 41.1 straipsnis taikomas, jei mikčiojimas apima visą kalbos aparatą sukelia kvėpavimo sutrikimą ar ryškius neurotinius pakitimus; kalba neaiški (sunkiai suprantama), sutrikimas tęsiasi nuo vaikystės. Kalbos defekto laipsnį įvertina logopedas kartu su psichiatru. 41.2 straipsnis taikomas, jei mikčiojimas nežymus (nežymiai sulaikomas garsas, „sunkumai“ pastebimi frazės pradžioje, o kiti žodžiai tariami laisvai ar truputį lėčiau, bet nekartojami). Mikčiojimą nustato ambulatoriškai logopedas kartu su psichiatru. 12. 42 straipsnis taikomas jei nėra nustatyta psichinio sutrikimo, bet yra ryškūs psichologinio funkcionavimo sunkumai, susiję su darbinės ir socialinės veiklos problemomis. II. NERVŲ SISTEMOS LIGOS 13. 45 straipsnis. Uždegiminės CNS ligos. G00–G09; A80–A89; B90; B91; B94. 45.1 straipsnis taikomas nustačius ūmines ir lėtines CNS ligas, sukėlusias ryškius ar vidutinius organizmo funkcijų sutrikimus (paralyžių, raumenų rigidiškumą, diskineziją, hiperkineziją, regos, klausos, dubens organų ir smegenų žievės funkcijų sutrikimus, ataksiją koordinacijos sutrikimus, intrakraninę hipertenziją). 45.2 straipsnis taikomas nustačius išlikusius CNS uždegiminių ligų padarinius, kurie sukelia ryškius ar vidutinius organizmo funkcijų sutrikimus (paralyžių, raumenų rigidiškumą, diskineziją, hiperkineziją, regos, klausos, dubens organų ir žievės funkcijų sutrikimus, ataksiją, koordinacijos sutrikimus, intrakraninę hipertenziją). Šis straipsnis taikomas ir tuo atveju, kai šauktinis ne anksčiau kaip prieš 3 metus gydėsi stacionare dėl tuberkuliozinio meningito. Jei pradinės privalomosios tarnybos karys susirgo tuberkulioziniu meningitu tarnybos metu, taikomas 45.1 straipsnis, o profesinės karo tarnybos kariams – 45.2 straipsnis. 45.3 straipsnis taikomas esant CNS ligų padariniams, kai funkcijos sutrikimas nedidelis ar funkcija nesutrikusi. Pagal 45.3 straipsnio 1 ir 3 skiltis pradinės privalomosios karo tarnybos ir profesinės karo tarnybos kariai tarnybai tinkami su apribojimais. 45.4 straipsnis taikomas visiškai pasveikus po ūminių uždegiminių CNS ligų ir nesant smegenų skysčio pakitimų. Ekspertizės išvados daromos baigus gydymą. 14. 46 straipsnis. Paveldimos degeneracinės nervų sistemos ligos. G10–G13, G20–G26, G30–G32, G70–G73. Demielinizuojančios ligos. G35–G37. Galvos ir nugaros smegenų augliai. C70–C72; D32–D33; D42–D43. Kitos nervų sistemos ligos. G91–G93; G96–G98. Įgimtos nervų sistemos formavimosi ydos. Q00–Q07. 46.1 straipsnis taikomas nustačius ryškias kaukolės, stuburo ir nervų sistemos raidos anomalijas; sergant įgimtomis, greitai progresuojančiomis nervų sistemos ligomis, sukėlusiomis sunkius įvairių kūno dalių funkcijos sutrikimus; ligomis, kai jų simptomai vidutiniškai ryškūs, o eiga palyginti lėta (1–2 metai). 46.2 straipsnis taikomas nustačius labai lėtai progresuojančias ligas, kai objektyvūs požymiai neryškūs ir simptomai ilgai nekinta (neprogresuoja), organizmo funkcijos sutrikimai neryškūs ir kompensuoti. 15. 47 straipsnis. Epizodiniai ir paroksizminiai sutrikimai. G40–G44; G47 (epilepsija, epilepsinė būklė, migrena ir kiti galvos skausmo sindromai, epizodiniai miego sutrikimai). 47.1 straipsnis taikomas esant dažniems ir vidutinio dažnumo epilepsijos priepuoliams, nepatikslintoms konvulsijoms, kai galimi specifiniai asmenybės pakitimai. 47.2 straipsnis taikomas, kai epilepsijos priepuoliai reti (1 priepuolis per 3 metus) ir nėra charakteringų asmenybės požymių, taip pat kai sergama komplikuota migrena, klasteriniais galvos skausmais (diagnozė patvirtinta specializuotuose skyriuose), miego sutrikimais (narkolepsija, katalepsija, Kleine-Levin sindromas). Pagal 47.2 straipsnį pradinės privalomosios karo tarnybos kariai profesinei karo tarnybai ir stoti į karines mokymosi įstaigas netinkami. 47.3 straipsnis taikomas, nustačius nekomplikuotą migreną (vidutinio dažnumo priepuoliai 1–3 kartus per mėnesį ar reti priepuoliai 1–3 kartus per 3 mėnesius). Pradinės privalomosios karo tarnybos ir profesinės karo tarnybos kariai tinkami tarnybai su apribojimais. Stojantys į profesinę karo tarnybą ir į karines mokymo įstaigas pripažįstami netinkamais. Asmenys, kurių anamnezėje vyresniame nei 5 metų amžiuje buvo užfiksuotas epilepsijos priepuolis, pripažįstami netinkamais stoti į profesinę karo tarnybą ir į karines mokymo įstaigas. EEG nustačius paroksizminį bioelektrinį galvos smegenų aktyvumą, bet nesant kitokių epilepsijos požymių, profesinės karo tarnybos karys pripažįstamas tinkamu tarnybai su apribojimais. Nustačius EEG paroksizminį aktyvumą, rekomenduojama šaukimą atidėti 1 metams (stebėjimui). Po 1 metų išlikus EEG pakitimams, pripažįstami netinkamais. Jei epilepsijos priepuolių nebuvo 1 metus ir ilgiau, nebuvo taikytas medikamentinis gydymas, pripažįstami tinkamais (ištyrus stacionare). 16. 48 straipsnis. Galvos smegenų kraujotakos sutrikimai. G45–G46; G80–G83; G.99. I60–I69. Nugaros smegenų kraujotakos sutrikimai. G95. Vegetaciniai sutrikimai. G90. Alpimas ir kolapsas. R55. 48.1 straipsnis taikomas nustačius išeminius galvos ir nugaros smegenų kraujotakos sutrikimus (PSIP, RIND, infarktą); hemoraginius galvos ir nugaros smegenų kraujotakos sutrikimus (intracerebrinę, subarachnoidinę kraujosrūvą), sukeliančius ryškius ir vidutinius organizmo funkcijų sutrikimus, taip pat dažnus alpimus. 48.2 straipsnis taikomas nustačius išeminius galvos ir nugaros smegenų kraujotakos sutrikimus (PSIP, RIND, infarktą), hemoraginius galvos ir nugaros smegenų kraujotakos sutrikimus (intracerebrinę, subarachnoidinę kraujosrūvą), sukeliančius lengvus organizmo funkcijų sutrikimus, vidutinio dažnumo alpimus. 48.3 straipsnis taikomas nustačius ekstrasmegeninių ir smegenų kraujagyslių ligas, kurios gali progresuoti ir komplikuotis (diagnozė patvirtinama paraklinikiniais tyrimais: ultragarsiniais, angiografija), taip pat retas vegetacines kraujagyslių krizes, pasireiškiančias išeminiais reiškiniais ir trumpalaikiu sąmonės praradimu. Pagal 48.3 straipsnio 3 skiltį profesinės karo tarnybos kariai tinkami tarnybai su apribojimais. 17. 49 straipsnis. Nervų, nervų šaknelių ir rezginių ligos. G50–G59. Polineuropatijos ir kitos periferinės nervų sistemos ligos. G60–G64. Spondilopatijos. M45–M48. Dorsopatijos. M42–M43; M50–M54. Periferinių nervų traumos ir jų padariniai. S14.2; S14.3; S24.2; S24.3; S34.2; S34.3; S44; S54; S64; S74; S84; S94. 49.1 straipsnis taikomas nustačius uždegimines, intoksikacines ar įgimtas polineuropatijas, pleksopatijas ir jų padarinius, pasireiškiančius motorikos, jutimo, trofikos sutrikimais ir ryškiais ar vidutinio ryškumo galūnių funkcijos sutrikimais; recidyvuojančias ilgos eigos radikulopatijas su išreikštu skausminiu sindromu, motorikos, trofikos sutrikimus, kuriems reikia ilgalaikio gydymo; prozopalgijas, kai gydymas neefektyvus; nervinių rezginių ir periferinių nervų traumų pasekmes, kai ryškiai ir stabiliai sutrikusi motorika, jutimai, trofika. 49.2 straipsnis taikomas nustačius paūmėjančias periferinių nervų, šaknelių ir rezginių ligas, jų padarinius; spondilopatijų, dorsopatijų sukeltus kompresinius sindromus, pasireiškiančius jautrumo, jėgos susilpnėjimu, nežymia raumens atrofija, dėl ko truputį susilpnėja galūnės funkcija ir daugiau nei 2 mėnesius per metus sutrikdomas darbingumas; nervų kamienų ir rezginių traumų pasekmes, kai nežymiai sutrinka galūnių funkcija. 49.3 straipsnis taikomas nustačius nežymius motorikos, jautrumo sutrikimus, kai galūnių funkcija nesutrikdyta; spondilopatijų ir dorsopatijų sukeltus refleksinius sindromus (liumbagą, liumbalgiją, liumboischialgiją), jei darbingumas per metus sutrikdomas ne daugiau kaip 2 mėnesius; traumų padarinius, kai pažeisto nervo funkcija beveik galutinai atsinaujina ir pastebimas tik nežymus jautrumo, trofikos ar raumens jėgos sumažėjimas, kas praktiškai netrikdo galūnės funkcijos. Pagal 49.3 straipsnio 1 ir 3 skiltis pradinės privalomosios karo tarnybos ir profesinės karo tarnybos kariai tinkami tarnybai su apribojimais. 49.4 straipsnis taikomas visiškai pasveikus po ūminių periferinių nervų ir rezginių ligų; periferinių nervų traumų, kai funkcija visiškai atsinaujina ir nelieka organinės pažeidimo simptomatikos, o potrauminė reabilitacija ne ilgesnė kaip 2 mėnesiai. 18. 183 straipsnis. Galvos ir nugaros smegenų traumos ir jų padariniai. S02; S04; S06; S07; S14; S24; S34; T90; T91. 183.1 straipsnis taikomas traumų, kurios sukelia sunkius ar vidutinio sunkumo centrinės nervų sistemos (toliau – CNS) funkcijos sutrikimus (paralyžių, raumenų rigidiškumą, diskineziją, hiperkinezę, regos, klausos, dubens organų ir žievės funkcijų sutrikimus, ataksiją koordinacijos sutrikimus, intrakraninę hipertenziją), atvejais. 183.2 straipsnis taikomas nustačius išlikusius traumų padarinius – sunkų ar vidutinį CNS funkcijos sutrikimą (paralyžių, raumenų rigidiškumą diskineziją, hiperkinezę, regos, klausos, dubens organų ir žievės funkcijų sutrikimus, ataksiją koordinacijos sutrikimus, intrakraninę hipertenziją, potrauminį arachnoiditą. 183.3 straipsnis taikomas nustačius išlikusius traumų padarinius, sukeliančius nedidelius CNS funkcijos sutrikimus, kai fiksuojami tik atskiri organinės kilmės galvos ar nugaros smegenų pažeidimo simptomai, nežymi astenizacija. Kai kaukolės skliauto lūžis nesukėlė komplikacijų ir CNS funkcija nesutrikusi, gali būti taikomas 183.3 straipsnis. Pagal 183.3 straipsnio 1 ir 3 skiltis pradinės privalomosios karo tarnybos ir profesinės karo tarnybos kariai tarnybai tinkami su apribojimais. 183.4 straipsnis taikomas visiškai pasveikus po ūminės smegenų traumos. III. VIDAUS LIGOS 19. 1 straipsnis. Infekcinės ir parazitinės ligos. A00–A09; A20–A49; A65–A79; A90–B34; B50–B83; B92–B99. 1.1 straipsnis apima sunkių formų, komplikuotas infekcines ir parazitines ligas, įgavusias lėtinę eigą, kai dažni recidyvai ir ryškūs įvairių organizmo sistemų funkcijų sutrikimai. Pvz., lėtinis virusinis hepatitas ir kartu kepenų cirozė, žmogaus imunodeficito viruso sukelta liga. 1.2 straipsnis apima vidutinio sunkumo lėtines infekcines ir parazitines ligas. Nustačius aktyvų virusinį hepatitą be cirozės, profesinės karo tarnybos kariams skiriamas gydymas, po 1 metų nuo gydymo pradžios sprendžiama apie tinkamumą tarnybai ir apribojimo laipsnį. 1.3 straipsnis apima nekomplikuotas lengvos ir vidutinio sunkumo eigos ūmines infekcines ir parazitines ligas, kai po gydymo ligoniai visiškai pasveiksta (nėra sukėlėjų nešiojimo, kitų liekamųjų reiškinių). Privalomosios karo tarnybos karių tinkamumas tęsti tarnybą po gydymo nustatomas individualiai. Virusinio hepatito nešiotojai vertinami pagal 195 straipsnį. Pagal 1 skiltį šaukimas gali būti atidedamas individualiam terminui (nuo 1 mėn. iki 2 metų). 20. 2 straipsnis. Tuberkuliozė. A15–A19; B90; Z030. 2.1 straipsnis taikomas sergantiems aktyvia plaučių ir kitų organų tuberkulioze, patvirtinta bakteriologiškai ir histologiškai, kai esant atsparioms mikrobų formoms ilgalaikis gydymas neduoda teigiamų rezultatų. Tiriamieji pripažįstami netinkamais pagal 1 ir 2 skiltį. Atliekant profesinės karo tarnybos karių medicininę ekspertizę, apie tinkamumą tarnybai sprendžiama po 1 metų nuo gydymo pradžios, iki tol taikomas 2.2 straipsnis. Pripažįstami netinkamais tarnybai, kai po taikyto gydymo išlieka lėtinis kvėpavimo nepakankamumas, pasireiškiantis dusuliu ramybės ar didesnio nei įprasta krūvio metu (arterinio kraujo pO2 < 60 mmHg ir (

1. ar)pCO2 > 50 mmHg), taip pat sunkus ir vidutinis negrįžtamas obstrukcinio ar restrikcinio tipo ventiliacinės plaučių funkcijos sutrikimas (obstrukcinio tipo: FEV1/FVC < 70 proc., FEV1 < 60 proc. normos (FEV1 rodiklio reikšmė nustatoma po bronchus plečiančio vaisto inhaliacijos); restrikcinio tipo: FVC apatinė riba < 60 proc. būtinojo dydžio). Šis straipsnis taikomas, kai yra sutrikusi dujų difuzija < 60 proc. normos arba sumažėjęs fizinio krūvio toleravimas (maksimalus deguonies sunaudojimas VO2 max < 20 ml/kg/min). 2.2 straipsnis taikomas sergantiems plaučių ir kitų organų tuberkulioze, nepatvirtinta bakterio logiškai ir histologiškai, ir gydomiems nuo KB+ tuberkuliozės profesinės karo tarnybos kariams 1 metų laikotarpiu nuo gydymo pradžios. Taip pat 2.2 straipsnis taikomas po gydymo, kai stabilizuojasi klinikiniai ir rentgeno loginiai duomenys, nėra lėtinio kvėpavimo nepakankamumo, bet lieka nedidelis obstrukcinio ar restrikcinio tipo plaučių ventiliacinės funkcijos sutrikimas (obstrukcinio tipo: FEV1/FVC < 70 proc., FEV 1 ≥ 60 proc., bet < 80 proc normos; restrikcinio tipo: FVC apatinė individualiosios normos riba ≥ 60 proc., bet < 80 proc normos), sutrikusi dujų difuzija ≥ 60 proc., bet < 80 proc. normos arba sumažėjęs fizinio krūvio toleravimas (VO2 max ≥ 20 ml/kg/min, bet < 25 ml/kg/min). 2.3 straipsnis taikomas po sėkmingo tuberkuliozės gydymo, kai per 3 metus nuo paskutinio medikamentinio gydymo yra stabili remisija, nėra kvėpavimo nepakankamumo ir plaučių ventiliacinės funkcijos sutrikimo. Sergant kitų organų tuberkulioze (kaulų, sąnarių, urogenitalinės sistemos, odos, akių ir kt.), straipsnis taikomas pagal ligos eigą, sunkumą, proceso aktyvumą, organų funkcijų sutrikimus. Esant aktyviai ekstrapulmoninei tuberkuliozei, netinkami karinei tarnybai pagal visas 2.1 straipsnio skiltis. Kitais atvejais vertinama kaip ir plaučių tuberkuliozės atveju (2.2, 2.3 straipsniai). 21. 21 straipsnis. Kraujo ir kraujodaros organų ligos. Tam tikri sutrikimai, būsenos, susijusios su imuniniais mechanizmais. D50–D89. 21.1 straipsnis taikomas įgimtų ir įgytų sunkios eigos kraujo ligų, reikalaujančių ilgo ir dažno gydymo, atvejais, pvz.: ūminės ir lėtinės leukozės, limfogranulomatozės, mielominės ligos, hemofilijos ir kt. Šis straipsnis taikomas III ir IV stadijos sarkoidozės atveju, kai yra ryškūs multisisteminiai ekstrapulmoniniai reiškiniai, liga įgavusi lėtinę eigą, progresuoja kvėpavimo nepakankamumas, taikomas ilgalaikis gydymas kortikosteroidais. Galutinis sprendimas priimamas po 1 metų nuo susirgimo pradžios. 21.2 straipsnis taikomas vidutinio sunkumo kraujo ligų atvejais, kai yra teigiamas gydymo efektas, ligos remisija, paūmėjimai ne dažnesni kaip 1 kartas per metus ir tai netrukdo atlikti tarnybinių pareigų, pvz.: sisteminių kraujo ligų pradinė fazė (spindulinės, citostatinės terapijos metu), tikroji policitemija, megaloblastinė anemija, Werlhofo liga ir kt.). Šis straipsnis taikomas II stadijos sarkoidozės atveju. 21.3 straipsnis taikomas lengvų kraujo ligų atvejais, pvz.: nežymi ferodeficitinė anemija, leukopenija, trombocitopenija, kai tai nėra sisteminis susirgimas. Kai nežymios leukocitozės priežastys aiškios (pvz., bakterinės infekcijos), gali būti pripažįstami tinkamais tarnybai, 21.3 straipsnis netaikomas. Privalomosios karo tarnybos kariams taikomas gydymas, po kurio sprendžiama apie tinkamumą tarnybai. 21.3 straipsnis taikomas I stadijos lėtinės ir ūminės sarkoidozės atveju. 22. 26 straipsnis. Endokrininės ligos. E00–E35; M81. 26.1 straipsnis taikomas esant endokrininiams susirgimams, nekoreguojamiems ar sunkiai koreguojamiems medikamentine terapija, arba kai ligai progresuojant prasideda komplikacijos, trukdančios atlikti tarnybines pareigas, pvz.: nuo insulino priklausomas cukrinis diabetas, hipoglikemija, hipofizės hiperfunkcija ir hipofunkcija, antinksčių nepakankamumas ar hiperfunkcija, necukrinis diabetas, sėklidžių disfunkcija, idiopatinė osteoporozė ir kitos kaulų metabolinės ligos, skydliaukės funkcijos sutrikimas su kitų organų pažeidimo požymiais, pvz., endokrinine oftalmopatija su retrobulbarinių raumenų pakenkimu. 26.2 straipsnis taikomas endokrininių susirgimų, kai nežymiai sutrikusi organų funkcija, lengvai koreguojamų medikamentine terapija ar dieta, atvejais. Pvz.: nuo insulino nepriklausomas cukrinis diabetas, kompensuojamas dieta ir peroraliniais medikamentais (glikuotas hemoglobinas – 6,5 proc., nebūna hipoglikemijų, nėra komplikacijų arba jos netrukdo atlikti tarnybinių pareigų), gliukozės tolerancijos sutrikimas, vidutinio sunkumo ar lengva tirotoksikozė, kompensuojama medikamentais, hipotalaminė disfunkcija, kuri sukelia hipertenziją ginekomastiją. 26.3 straipsnis taikomas sergantiems endokrininiais susirgimais, kai nesutrikusi organų funkcija, pvz.: eutirozinė struma, hipotalaminė disfunkcija, kai nėra žymaus nutukimo ir antrinės hipertenzijos. 26.4 straipsnis taikomas sergant ūminėmis endokrininėmis ligomis ir lėtinių endokrininių ligų ar jų komplikacijų radikalaus (chirurginio ir kt.) gydymo laikotarpiu. Po 0,5 metų skiriama pakartotinė medicininė ekspertizė. 23. 27 straipsnis. Mitybos trūkumas ir nutukimas. E40–E68. Svorio trūkumas ar perteklius nustatomi pagal 1 lentelę, sudarytą remiantis kūno masės indekso (KMI) skaičiavimu. KMI = kūno masė (
2. kg)/ ūgis (m)2. Norma KMI 20–24,9. Antsvoris KMI 25–29,9. I° nutukimas KMI 30–34,9. II° nutukimas. KMI 35–39,9. III° nutukimas KMI 40 ir daugiau. 1 lentelė Svorio reikalavimai Ūgis (
3. cm)Minimalus moterų svoris (
4. kg)Minimalus vyrų svoris (
5. kg)Maksimalus leistinas svoris (
6. kg)KMI 34,9 155 44 84 158 45 87 160 46 47 89 163 47 48 93 165 48 48 95 168 49 50 99 170 50 52 101 173 52 54 105 175 53 55 107 178 55 57 111 180 56 59 113 183 58 61 117 185 59 63 120 188 60 64 124 190 61 66 126 193 68 130 195 69 133 198 72 137 200 75 140 27.1 straipsnis. Pagal visas skiltis pripažįstami netinkamais tarnybai vyrai, kurių ūgis mažesnis nei 160 cm, moterys, kurių ūgis mažesnis nei 155 cm. Neatitinkantys svorio reikalavimų pripažįstami netinkamais tarnybai pagal 1 ir 2 skiltis. Pagal 3 skiltį pripažįstami netinkamais sergantieji III laipsnio nutukimu ir II laipsnio nutukimu, kai kartu diagnozuojamos širdies ir kraujagyslių sistemos, plaučių ir /ar endokrininės ligos. 27.2 straipsnis. Esant I laipsnio nutukimui pagal 1 skiltį pripažįstami tinkamais tarnybai su apribojimais, pagal 2 skiltį – netinkamais. Atliekant ekspertizę pagal 3 skiltį, pirmą kartą nustačius svorio trūkumą ar II laipsnio nutukimą (išskyrus aukščiau minėtus atvejus), taikomas 27.2 straipsnis, skiriama pakartotinė ekspertizė po 1 metų. Šis laikotarpis skiriamas svoriui numesti ar priauginti iki reikalaujamo. Jei pakartotinės ekspertizės metu matoma teigiama dinamika, skiriama ekspertizė dar po 1 metų. Antrosios pakartotinės ekspertizės metu sprendžiama galutinai. 24. 28 straipsnis. Medžiagų apykaitos sutrikimai. E70–E90. Straipsnis taikomas fenilketonurijos, laktozės netoleravimo, kai kurių angliavandenių, aminorūgščių, lipidų, bilirubino, kitų medžiagų apykaitos sutrikimų atvejais. 28.1 straipsnis taikomas esant medžiagų apykaitos sutrikimams, kai ryškus įvairių organizmo sistemų funkcijos nepakankamumas ir reikalingas pastovus medikamentinis ar dietinis gydymas. 28.2 straipsnis taikomas esant medžiagų apykaitos sutrikimams, kai funkcijos nepakankamumas nežymus ar jo nėra ir nereikalingas pastovus gydymas, pvz.: kliniškai neryškus Gilberto sindromas (kepenų fermentų ir tiesioginio bilirubino – norma, o bendro bilirubino kiekis kraujyje – iki 60 mmol/l). 25. 81 straipsnis. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. I00–I09; I20–I52; I73; I95. 81.1 straipsnis taikomas esant D ir C III–IV funkcinės klasės širdies nepakankamumui, taip pat sergant šiomis ligomis ir kai nustatoma tokia būklė nepriklausomai nuo širdies nepakankamumo funkcinės klasės: • pirminė kardiomiopatija (pagal 3 skiltį vertinama individualiai, atsižvelgiant į ligos eigą ir širdies nepakankamumo stadiją); • disekuojanti aortos aneurizma; • po klinikinės mirties; • po trombembolizacijų į vidaus organus, plaučius; • persirgus infekciniu endokarditu; • po ūminio miokardo infarkto, perkutaninės koronarinės angioplastikos, aortokoronarinės jungties operacijos (AKJO), ritmo sutrikimų chirurginio gydymo, jeigu atlikus tyrimus (EKG, veloergometriją, radioizotopinį, elektrofiziologinį tyrimą, koronarografiją) išryškėja miokardo išemijos požymiai, ritmo, laidumo sutrikimai. Po reabilitacinio gydymo gali būti skiriamas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis, kurio metu atleidžiama nuo fizinių krūvių ir rikiuotės pratybų pagal 81.5 straipsnį. Po bandomojo laikotarpio skiriama kardiologo konsultacija ir pakartotinė medicininė ekspertizė; • ritmo ir laidumo sutrikimai, kurie yra pavojingi gyvybei ir /arba nepasiduoda gydymui: – lėtinis prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas; – paroksizminis prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas, kai ritmo sutrikimai kartojasi dažniau nei 2 kartus ir/arba gydymui skiriama antikoaguliantų; – didesnės nei II funkcinės klasės pagal Launą skilvelinės ekstrasistolės, nepasiduodančios gydymui, kai yra bent vienas iš šių požymių: sutrikusi hemodinamika, labai dažnos (3000 ir daugiau per parą), grupinės (po dvi), salvinės (trys ir daugiau iš eilės) ekstrasistolės, „R ant T“ fenomenas, skilvelinė tachikardija; – VPV ir kiti trumpo PQ sindromai. Jeigu ritmo, laidumo sutrikimų atveju galimas chirurginis ar medikamentinis gydymas, sprendimas dėl profesionaliosios tarnybos karių priimamas po gydymo (skiriama pakartotinė ekspertizė po 3–6 mėnesių, iki tol taikant 81.2 straipsnį). 81.2 straipsnis taikomas ligų, sukėlusių C II funkcinės klasės širdies nepakankamumą atvejais, taip pat nustatomos šios ligos ir būklė: • po miokardo infarkto ir kitų kardiovaskulinės sistemos ligų operacinio ir medikamentinio gydymo (žr. 81.1 straipsnį), kai atlikus pakartotinius tyrimus neišryškėja patologinių pakitimų; • išeminė širdies liga, I ir II funkcinės klasės stabili krūtinės angina; • VPV fenomenas su plačiais QRS kompleksais, net ir tada, kai anamnezėje ritmo sutrikimų neužfiksuota; • Raynaudo sindromas, kai sutrikusi trofika; • dažnos organinės kilmės skilvelinės ekstrasistolės (1000–3000 ekstrasistolių per parą), ekstrasistolių atsiradimas ar pagausėjimas po nedidelio fizinio krūvio (25–50 W); • visiška kairiosios Hiso pluošto kojytės blokada; • anamnezėje buvus ritmo ir laidumo sutrikimų, atsiradusių dėl hipoksijos, elektrolitų balanso sutrikimų, operacijos ir praėjusių panaikinus priežastį. 81.3 straipsnis taikomas sergant ligomis, sukėlusiomis B ir C I funkcinės klasės širdies nepakankamumą bet ne išemine širdies liga, taip pat kai nustatomos šios ligos: • mitralinio vožtuvo prolapsas, ryški I° regurgitacija ir (arba) vožtuvų burių miksomatozė -pripažįstami netinkamais pagal 1 ir 2 skiltis; • mitralinio vožtuvo prolapsas, kai nėra regurgitacijos, sukeliantis ritmo ar laidumo sutrikimus krūvio metu; • dviburis aortos vožtuvas ir regurgitacija ar stenozė; • visiška dešiniosios Hiso pluošto kojytės blokada; • ryški hipotenzija ir dažnos ortostatinės sinkopės (patvirtinta dokumentais); • Raynaudo sindromas, kai nėra trofikos sutrikimų. 81.4 straipsnis taikomas, kai nustatoma būklė, sukelianti A širdies nepakankamumą arba kai nenustatytas nepakankamumas: • miokardo fibrozė, kai nėra ryškių ritmo ir laidumo sutrikimų (atlikus veloergometrinį tyrimą); • fiziologinis mitralinio vožtuvo prolapsas, kai yra pėdsakinė 0 ar I laipsnio regurgitacija, krūvio metu nesukeliantis ritmo sutrikimų; • dviburis aortos vožtuvas, kai nėra regurgitacijos ar stenozės; • funkcinės kilmės ekstrasistolės, kurios išnyksta krūvio metu (diagnozė patikslinama atlikus veloergometriją arba Holterio monitoriavimą kardioechoskopiją, įvertinus kairiojo skilvelio hipertrofiją); • I° atrioventrikulinė blokada (PQ iki 0,25 s), dalinė dešiniosios Hiso pluošto kojytės blokada, prieširdinis ritmas, kai nediagnozuojama organinio širdies pažeidimo; • siaurų skilvelinių kompleksų trumpo PQ fenomenas, jei nėra ritmo sutrikimų ir jie neišprovokuojami elektrofiziologinio tyrimo ir (arba) veloergometrinio tyrimo metu; • būklė po įgimtų papildomų laidumo takų radijo dažninės abliacijos (1 metus po operacijos ribojamas fizinis krūvis, vėliau, pakartojus elektrofiziologinį tyrimą ir neužfiksavus ritmo sutrikimų, pripažįstami tinkamais); • persirgus perikarditu, reumatu, jeigu per paskutinius 3 metus nebuvo jokių simptomų ir nesusiformavo perikardo konstrikcija ar širdies ydos; • anamnezėje buvo užfiksuotos sinkopės, bet atlikus kardiologinį ištyrimą nenustatyta ritmo ir laidumo sutrikimų. 81.5 straipsnis taikomas sergantiems ūminėmis ligomis, pvz., ūminiu miokarditu, perikarditu, reumatu. Taip pat šis straipsnis taikomas, kai nustatyta pastovi sinusinė tachikardija (daugiau kaip 100 kartų per minutę), bet nenustatyta organinė patologija. Po šių persirgtų ligų skiriama pakartotinė ekspertizė, laikotarpis nurodomas individualiai (iki 1 metų). Funkcinė širdies nepakankamumo klasė nustatoma remiantis Niujorko kardiologų asociacijos (NYHA) funkcinio pajėgumo klasėmis ir širdies nepakankamumo klasifikacija. A stadija: pacientai, kuriems yra didelė kairiojo skilvelio disfunkcijos išsivystymo rizika; B stadija: pacientai, kuriems išsivystė kairiojo skilvelio disfunkcija, tačiau dar nėra klinikinių širdies nepakankamumo simptomų; C stadija: pacientai, kuriems išsivystė kairiojo skilvelio disfunkcija ir yra širdies nepakankamumo simptomų. Širdies nepakankamumo funkcinės klasės taikomos širdies nepakankamumo C stadijoje: I funkcinė klasė: ligoniai, kuriems yra minimalių širdies sutrikimų. Jie gerai toleruoja fizinį krūvį ir jo metu bei ramybėje jokio diskomforto nejaučia. Nustatoma atlikus 6 min. ėjimo testą, kai ligonis gali nueiti 426–551 metrų ir nepasireiškia jokie simptomai. Tiriant nustatoma širdies patologija; II funkcinė klasė: ligoniai patiria nemalonių jutimų (širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį) tik sunkaus fizinio krūvio metu. 6 min. ėjimo testo metu gali nueiti 301-425 metrų. Gerai jaučiasi būdami ramybės būsenos ir dirbdami vidutinio sunkumo fizinį darbą. Dėl kompensacinių-adaptacinių rezervų minutinis širdies tūris normalus, bet padidėja galinis diastolinis, sisteminis veninis spaudimas ir spaudimas plautiniame kamiene; III funkcinė klasė: vidutinio fizinio krūvio metu ligoniai patiria diskomfortą (padažnėjusį širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį), bet gerai jaučiasi būdami ramybės būsenos ir nedidelio įprastinio fizinio krūvio metu. Per 6 min. gali nueiti 151-300 metrų. Hemodinamika būna ryškiai sutrikusi; IV funkcinė klasė: ligoniai, kuriems bet koks fizinis aktyvumas sukelia nemalonius jutimus. Diskomforto reiškiniai – dusulys, tachikardija, krūtinės angina ir kt. yra jiems esant ramybės būsenos ir gali kartotis arba išlikti. Per 6 min. gali nueiti iki 150 metrų; D stadija. Nepasiduodantis gydymui širdies nepakankamumas. Taikant maksimalų medikamentinį gydymą išlieka ryškūs simptomai, kai ligonis yra ramybės būsenos; dažnos hospitalizacijos; reikalingos specialios intervencijos: intraveninių vaistų infuzija, mechaninės kraujotakos palaikymo priemonės, pacientai laukia širdies transplantacijos. Stabili krūtinės angina vertinama pagal Kanados kardiologų draugijos klasifikaciją. I funkcinė klasė: krūtinės anginą sukelia tik didelis, ligoniui neįprastas fizinis krūvis. Angininiai priepuoliai reti; II funkcinė klasė: priepuolius sukelia didelis, bet ligoniui įprastas fizinis krūvis, pasitaikantis kiekvieną dieną, pvz., greitas ėjimas lygia vietove daugiau kaip 500 m, kopimas laiptais į antrą ar trečią aukštą, ypač esant šaltam vėjuotam orui. Priepuoliai dažniau kartojasi, kai yra ir emocinė įtampa. Priepuolių dažnumas priklauso nuo fizinio aktyvumo; III funkcinė klasė: priepuoliai prasideda nuo nedidelio ar vidutinio krūvio, pvz., ėjimo lygia vietove 100–500 m, kopiant laiptais net į pirmą aukštą. Kartais angininis skausmas kyla per pirmąsias valandas nubudus; IV funkcinė klasė: krūtinės angina prasideda nuo nedidelės įtampos, einant lygia vietove iki 100 m, vaikštant kambaryje ar nuo menkiausių fizinių veiksmų. KA gali atsirasti ir esant ramybės būsenos, kai padidėja miokardo metaboliniai poreikiai (padidėjus kraujospūdžiui, padažnėjus širdies susitraukimams). 26. 82 straipsnis. Apima pirminę ir antrinę arterinę hipertenziją I10–I15. 82.1 straipsnis taikomas I, II laipsnio arterinės hipertenzijos, kai yra labai didelė rizika, atvejais. 82.2 straipsnis taikomas I, II laipsnio arterinės hipertenzijos, kai yra didelė rizika, atvejais. 82.3 straipsnis taikomas I laipsnio arterinės hipertenzijos, kai yra maža ir vidutinė rizika, atvejais. 82 straipsnio taikymo rekomendacijos. Tiriamiesiems nustačius I laipsnio hipertenziją, atliekamas veloergometrinis tyrimas arba individualiai dozuoto fizinio krūvio mėginys. Jeigu šio tyrimo metu nustatoma normotoninė ar distoninė reakcija į krūvį, o po krūvio kraujospūdis mažesnis kaip 140/90, tiriamasis pripažįstamas tinkamu pagal visas skiltis, 82 straipsnis netaikomas. Jei tyrimo metu nustatoma ryški distoninė arba hipertenzinė reakcija į krūvį, o po krūvio kraujospūdis išlieka didesnis ar lygus 140/90 mmHg, asmenys papildomai tiriami Karo medicinos centre arba SAM asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Būtina tiriamąjį stebėti mažiausiai dvi dienas, atlikti veloergometriją, echokardioskopinį tyrimą ištirti cholesterolio, kreatinino kiekį kraujyje, skirti okulisto, o įtariant inkstinės kilmės hipertenziją – nefrologo konsultacijas. Jei diagnozė neaiški, gali būti skiriamas stacionarinis tyrimas. Nustačius I laipsnio pirminę hipertenziją kai rizika maža ar vidutinė, tiriamieji pagal 1 skiltį gali būti pripažinti tinkamais, jeigu asmens sveikatos kortelėje nebuvo įrašų apie pastovų medikamentinio gydymo taikymą. Jeigu taikomas pastovus gydymas kompensuojamais medikamentais, šauktiniams taikomas 6 apribojimo laipsnis. Nustačius II laipsnio hipertenziją kraujospūdį matuojant tris kartus per dieną tiriamieji pripažįstami netinkamais pagal 2 skiltį ir neskiriama papildomų tyrimų (taikomas 82.2 straipsnis). Atliekant ekspertizę pagal 1 ir 3 skiltis, asmenys tiriami aukščiau nurodyta tvarka, siekiant patikslinti diagnozę ir rizikos laipsnį. Nustačius didelės rizikos hipertenziją sprendimas apie tinkamumą privalomajai pradinei karo tarnybai priimamas iš karto, nesiunčiant papildomai tirti į SAM asmens sveikatos priežiūros įstaigas, išskyrus atvejus, kai reikia patikslinti diagnozę. Tokiais atvejais taikomas 82.2 straipsnis. Taikant 82.1 straipsnį profesionaliosios tarnybos kariams, rizikos grupė turi būti pagrįsta ne tik subjektyviais požymiais (pvz., krūtinės anginai būdingais skausmais), bet ir objektyviais tyrimo duomenimis (pvz., veloergometrinio tyrimo metu nustatyti pakitimai, koronarografijos duomenys ar kiti tyrimai, pagrindžiantys išeminės širdies ligos diagnozę). Sergančiajam pirmine arterine hipertenzija diagnozavus tranzitorinius galvos smegenų kraujotakos sutrikimus, bet neišsivysčius išeminiam insultui, taikomas 82.2 straipsnis. Diagnozuojant hipertenziją naudojamasi 2a, 2b, 2c lentelėmis, kraujospūdžio matavimo ir fizinio krūvio testais. 2a lentelė Arterinio kraujospūdžio lygių klasifikacija Kategorija Sistolinis AKS Diastolinis AKS Normalus < 120 < 80 Aukštas normalus 120–139 80–89 I laipsnio padidėjimas 140–159 90–99 II laipsnio padidėjimas ≥ 160 ≥ 100 Izoliuota sistolinė hipertenzija >/= 140 < 90 2b lentelė Veiksniai, turintys įtakos prognozei Organų taikinių pažeidimas (OTP) Išsivysčiusi klinikinė būklė (IKB) • kairiojo skilvelio hipertrofija; • mikroalbuminurija; • kreatinino koncentracija 105–176 mmol/l; • aterosklerotinės plokštelės; • išplitęs ar židininis akių tinklainės arterijų susiaurėjimas. Cerebrovaskulinės ligos: • išeminis insultas; • cerebralinė hemoragija; • tranzitorinės išemijos epizodai. Širdies ligos: • miokardo infarktas; • krūtinės angina; • koronarų revaskuliarizacija; • lėtinis širdies nepakankamumas. Inkstų ligos: • diabetinė nefropatija; • inkstų nepakankamumas. Kraujagyslių ligos: • atsisluoksniuojanti aneurizma; • simptominė arterijų liga. Toli pažengusi hipertenzinė retinopatija: • hemoragija ar eksudatas; • papiloedema. 2c lentelė Arterinės hipertenzijos rizikos nustatymas Kiti rizikos veiksniai ir ligos anamnezė I laipsnis II laipsnis I. Nėra rizikos veiksnių MAŽA RIZIKA DIDELĖ RIZIKA II. 1–2 rizikos veiksniai VIDUTINĖ RIZIKA LABAI DIDELĖ RIZIKA III. 3 ar daugiau rizikos veiksnių, organų taikinių pažeidimas (OTP) ar diabetas DIDELĖ RIZIKA LABAI DIDELĖ RIZIKA IV. Išsivysčiusi klinikinė būklė (IKB) LABAI DIDELĖ RIZIKA LABAI DIDELĖ RIZIKA Raidė R diagnozėje nurodo rizikos laipsnį: • R-1 – maža; • R-2 – vidutinė; • R-3 – didelė; • R-4 – labai didelė. Rizikos veiksniai: • Vyrai, vyresni kaip 55 metų, moterys po menopauzės; • Ankstyvos širdies ir kraujagyslių ligos šeimos anamnezėje; • Rūkymas; • Padidėjęs bendro cholesterolio kiekis kraujyje; • Diagnozuotas cukrinis diabetas; • Nesveika mityba; • Antsvoris; • Fizinio aktyvumo stoka; • Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas. Nustačius antrinę arterinę hipertenziją, tinkamumas tarnybai nustatomas vertinant pagrindinę ligą sąlygojančią hipertenzijos atsiradimą. Taip pat taikomas ir 82 straipsnis. 27. 91 straipsnis. Plaučių, kvėpavimo takų, pleuros ligos. J00–J30; J40–J44; J47–J99. 91.1 straipsnis taikomas sergant lėtinėmis kvėpavimo organų ligomis, kai yra kvėpavimo nepakankamumas, pasireiškiantis dusuliu ramybės ar didesnio nei įprasta krūvio metu (arterinio kraujo pO2 < 60 mmHg ir (
7. ar)pCO2 > 50 mmHg), taip pat sunkus ir vidutinis negrįžtamas obstrukcinio ar restrikcinio tipo ventiliacinės plaučių funkcijos sutrikimas (obstrukcinio tipo: FEV1/FVC < 70 proc, FEV1 < 60 proc. normos (FEV1 rodiklio reikšmė nustatoma po bronchus plečiančio vaisto inhaliacijos); restrikcinio tipo: FVC apatinė riba < 60 proc. būtinojo dydžio). Šis straipsnis taikomas, kai yra sutrikusi dujų difuzija (mažiau nei 60 proc. normos) arba sumažėjęs fizinio krūvio toleravimas (maksimalus deguonies sunaudojimas: VO2 max < 20 ml/kg/min). Pripažįstami netinkamais pagal visas skiltis sergantieji recidyvuojančiu pneumotoraksu, bronchektazine liga, patikslinta kompiuterinės tomografijos tyrimu, kai yra III ir IV ligos stadijos. 91.2 straipsnis taikomas sergant lėtinėmis kvėpavimo organų ligomis, kai yra lengvas obstrukcinio ar restrikcinio tipo plaučių ventiliacinės funkcijos sutrikimas (obstrukcinio tipo: FEV1/FVC < 70 proc., FEV1 ≥ 60 proc., bet < 80 proc. normos; restrikcinio tipo: FVC apatinė individualiosios normos riba ≥ 60 proc., bet < 80 proc. normos), sutrikusi dujų difuzija ≥ 60 proc., bet < 80 proc. normos arba sumažėjęs fizinio krūvio toleravimas (VO2 max ≥ 20 ml/kg/min, bet < 25 ml/kg/min). Šis straipsnis taip pat taikomas, jeigu kvėpavimo funkcija nesutrikdyta, bet dažni paūmėjimai, užfiksuoti medicininėje dokumentacijoje (daugiau kaip 3 kartus per metus). Pagal 3 skiltį 91.2 straipsnis gali būti taikomas tiriamajam dažnai sergant ūminėmis kvėpavimo sistemos ligomis, kai dėl to jis 5 ir daugiau kartų per metus turi nedarbingumo pažymą. Jeigu dažni susirgimai užfiksuoti 3 metų laikotarpiu, asmuo pripažįstamas netinkamu. Pagal 3 skiltį pripažįstami tinkamais tarnybai su apribojimais sergantys bronchektazinės ligos I stadija. Pagal 1 ir 2 skiltį pripažįstami netinkamais po plaučių ligų chirurginio gydymo, persirgus spontaniniu pneumotoraksu. 91.3 straipsnis taikomas sergant lėtinėmis kvėpavimo organų ligomis, kai nėra kvėpavimo nepakankamumo bei plaučių ventiliacinės funkcijos sutrikimo. Tiriamieji pripažįstami tinkamais ir pagal 2 skiltį, jeigu paūmėjimų nebuvo 3 metų laikotarpiu ir funkciniai kvėpavimo mėginiai be pakitimų. 91.4 straipsnis taikomas po sunkių ar vidutinio sunkumo ūminių kvėpavimo organų ligų, jeigu jos užfiksuotos medicininėje dokumentacijoje. Pagal 1 skiltį šaukimas atidedamas 1–6 mėn. nuo gydymo pabaigos (individualiai). Pagal 2 skiltį pripažįstami tinkamais tarybai praėjus 0,5 metų nuo gydymo pabaigos. Lengvų ūminių kvėpavimo organų ligų atvejais 91.4 straipsnis netaikomas, ekspertizė atliekama pasveikus, o atliekant ekspertizę pagal 1 skiltį, galima iš karto pripažinti tinkamais pažymint, kad reikalingas gydymas. 28. 92 straipsnis. Bronchinė astma. J45–J46. 92.1 straipsnis taikomas sunkios bronchinės astmos atveju, kai kasdien ribotas fizinis aktyvumas, dažni paūmėjimai, simptomai pasireiškia naktį, FEV1 ≤ 60 proc. normos arba PEF ≥ 60–80 proc. geriausio individualaus rodmens. 92.2 straipsnis taikomas vidutinio sunkumo formos bronchinės astmos atveju, kai simptomai pasireiškia kasdien, paūmėjimai gali turėti įtakos paciento aktyvumui ir miegui, simptomai pasireiškia naktimis daugiau kaip 1 kartą per savaitę; FEV 60–80 proc. normos arba PEF 60–80 proc. geriausio individualaus rodmens. 92.3 straipsnis taikomas lengvos formos bronchinės astmos atveju, kai simptomai pasireiškia 1 kartą per savaitę, bet rečiau kaip 1 kartą per dieną; paūmėjimai gali turėti įtakos pacientų aktyvumui ir miegui, naktį pasireiškiantys simptomai > 2 k./mėn.; nesant astmos simptomų, plaučių funkcija normali. Sergantys fizinio krūvio, aspirinine, sezonine atopine bronchine astma, taip pat tie, kurie nuolat gydosi, pripažįstami netinkamais pagal 1 skiltį. 92.4 straipsnis taikomas, jeigu nustatoma bronchinės astmos remisija, paskutinių penkerių metų laikotarpiu medicininiuose dokumentuose neužfiksuota priepuolių ir nevartota medikamentų. Tiriamieji pripažįstami tinkamais pagal visas skiltis. Pagal 2 skiltį būtina pulmonologo konsultacija. 29. 104 straipsnis. Virškinimo organų ligos. K20–K31; K50–K52; K70–K93. 104.1 straipsnis taikomas sergantiems sunkios eigos virškinimo organų ligomis: • nepasiduodančia medikamentiniam gydymui skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige (randinė deformacija, komplikuota dvylikapirštės žarnos arba prievarčio stenoze, opos penetracija); • Krono liga, opiniu kolitu, kai būna dažni paūmėjimai, reikalingas nuolatinis medikamentinis gydymas, indikuotinas ar taikytas chirurginis gydymas; • lėtiniu pankreatitu, kai nustatomas egzokrininės ar endokrininės kasos funkcijos nepakankamumas ir/arba dažni paūmėjimai, persirgtas ūminis nekrotinis pankreatitas; • kepenų ciroze; • malabsorbcijos sindromu. 104.2 straipsnis taikomas sergant vidutinio sunkumo virškinimo organų ligomis: • GERL erozine (B ir C pagal Los Andželo klasifikaciją), neerozine ar atipine forma, kai reikalingas nuolatinis medikamentinis gydymas, dažni recidyvai, taikytas ar indikuotinas operacinis gydymas. Kai kuriais atvejais gali būti pripažinti netinkamais tarnybai taikant 104.1 straipsnį; • skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige. Atliekant ekspertizę pagal 1 skiltį, šaukimas atidedamas 0,5 metų, iš viso galima atidėti iki 2 metų, vėliau taikomas 104.1 straipsnis; • po opaligės komplikacijų (kraujavimo, perforacijos); atliekant ekspertizę pagal 1 ir 3 skiltį atsižvelgiama į buvusių komplikacijų eigą; • lėtiniu mažai aktyviu nevirusinės kilmės hepatitu; • tulžies pūslės akmenlige; • lėtiniais tulžies pūslės uždegimais, jeigu reikalingas nuolatinis medikamentinis gydymas; • dirgliosios žarnos sindromu, kai reikalingas nuolatinis medikamentinis gydymas; • po pirmą kartą diagnozuoto ūminio pankreatito; sergant lėtiniu pankreatitu be egzokrininės ar endokrininės funkcijos nepakankamumo, paūmėjimai ne dažnesni nei 2 kartus per metus. 104.3 straipsnis taikomas sergant lengvos eigos virškinimo organų ligomis: • refliuksiniu ezofagitu (A pagal Los Andželo klasifikaciją); • lėtiniu paviršiniu gastritu, duodenitu; • būklės po sėkmingo opaligės gydymo atveju. Atlikus FEGDS, tiriamieji pripažįstami tinkamais tarnybai pagal 1 skiltį. Atliekant ekspertizę pagal 2 skiltį, remisija turi būti ne trumpesnė kaip 2 metai. 104.4 straipsnis taikomas ūminių virškinamojo trakto ligų atveju. Sergant kitomis čia nepaminėtomis virškinimo organų ligomis, ekspertizės išvados daromos atsižvelgiant į ligos priežastį, sunkumą, gydymo rezultatus. Jeigu medicininėje dokumentacijoje užfiksuotos lėtinės virškinamojo trakto ligos, tačiau paūmėjimų nebuvo 2 metų laikotarpiu, o atliekant kontrolinius tyrimus (FEGDS, pilvo organų echoskopiją ir kt.) pakitimų nerandama, tiriamieji pripažįstami tinkamais tarnybai pagal visas skiltis. 30. 121 straipsnis. Sąnarių ir jungiamojo audinio ligos. M01–M14; M30–M36. 121.1 straipsnis taikomas sunkių ir vidutiniškai sunkių, greitai progresuojančių ligų atvejais, kai paūmėjimai dažnesni kaip du kartai per metus, II° ir didesnis sąnarių funkcijos nepakankamumas, II stadijos rentgenologiniai pokyčiai. 121.2 straipsnis taikomas lengvų susirgimų atvejais, kai paūmėjimai ne retesni kaip du kartus per metus, sąnarių funkcijos nepakankamumas ne didesnis kaip I°, kai rentgenologiniai pokyčiai ne didesni kaip I stadijos. 121.3 straipsnis taikomas tais minėtų susirgimų atvejais, kai nėra sąnarių funkcijos nepakankamumo, stabili, ilgalaikė remisija trunka 5 metus ir daugiau. 121.4 straipsnis taikomas reaktyviųjų artritų, Reiterio sindromo atveju. Pagal 1 skiltį šaukimas atidedamas 1 metams, iš viso atidedama 3 metams. Būklei šiuo laikotarpiu nepagerėjus, taikomas 121.2 straipsnis. 31. 131 straipsnis. Inkstų ligos. N00–N19; N30; N39. 131.1 straipsnis taikomas sergantiems lėtinėmis dažnai paūmėjančiomis inkstų ligomis, esant II–IV inkstų nepakankamumo stadijai. 131.2 straipsnis taikomas sergantiems lėtinėmis retai paūmėjančiomis inkstų ligomis, esant I inkstų nepakankamumo stadijai. 131.3 straipsnis taikomas sergantiems lėtinėmis inkstų ligomis stabilios ilgalaikės remisijos fazėje (paūmėjimų nebuvo trejus ir daugiau metų), kai nėra inkstų nepakankamumo. Taip pat šis straipsnis taikomas nustačius ortostatinę ir atsitiktinę proteinuriją (šlapime yra baltymo pėdsakų). Kai yra nuolatinė proteinurija ir patikslinti morfologiniai pakitimai, taikomas 131.2 straipsnis. 131.4 straipsnis taikomas sergant ūminėmis inkstų ir šlapimo pūslės ligomis. Prireikus po gydymo skiriama pakartotinė ekspertizė. 32. 154 straipsnis. Įgimtos kraujo apytakos sistemos formavimosi ydos. Q20–Q28. 154.1 straipsnis taikomas ydų, sukeliančių D ir C II–IV funkcinės klasės širdies nepakankamumą atvejais (žr. 2 lentelę). 154.2 straipsnis taikomas ydų, sukeliančių B ir C I funkcinės klasės širdies nepakankamumą atvejais (žr. 2 lentelę). 154.3 straipsnis taikomas ydų, sukeliančių A širdies nepakankamumą arba kai nenustatytas nepakankamumas, taip pat nesukeliančių širdies nepakankamumo, atvejais, pvz., dekstrokardija, įgimtas dviburis aortos vožtuvas, nesukeliantis regurgitacijos ar stenozės. 33. 171 straipsnis. Simptomai, pakitimai ir nenormalūs klinikiniai bei laboratoriniai radiniai, nepatikslinti ir neklasifikuojami kitur. R00–R99. Pvz.: nepatikslinta tachikardija, gelta, šlapimo nelaikymas, hematurija, alpimas ir t. t. Visais šiais atvejais tiriamasis siunčiamas papildomai ištirti siekiant nustatyti simptomo priežastį. Nustačius priežastį, ekspertizė atliekama taikant atitinkamą straipsnį konkrečiai diagnozuotai ligai. Atliekant ekspertizę pagal 2 skiltį, galima pripažinti netinkamu ir nenustačius simptomo priežasties. 34. 191 straipsnis. Apsinuodijimas vaistais, nemedicininės paskirties medžiagomis, išorinių veiksnių toksinis poveikis ir jo padariniai. T36–T73; T75; T96. Straipsnis taikomas dujų, metalų, naftos produktų, šalčio, karščio, radiacijos, vaistų ir t. t. toksinio poveikio ir dėl to kilusių padarinių atveju. 191.1 straipsnis taikomas, kai po stacionarinio gydymo lieka stabilūs, ryškūs organų pakenkimai ir sutrikusi funkcija, taip pat sergant šalčio vaskulopatija, kai ryškūs trofikos sutrikimai (T 69.8). 191.2 straipsnis taikomas, kai liekamieji pakitimai nėra ryškūs. 191.3 straipsnis taikomas asmenims, negydytiems stacionare, esant funkciniams sutrikimams. 35. 192 straipsnis. Įvairių išorinių veiksnių toksinis poveikis, medicininių intervencijų metu įvykusios komplikacijos. T78–T88. Straipsnis taikomas alerginių reakcijų, komplikacijų po infuzijos, transfuzijos, gydomųjų injekcijų ir t. t., atvejais. 192.1 straipsnis taikomas, kai pasikartoja generalizuota alerginė reakcija (anafilakcinis šokas, angioneurozinė edema). Tai turi būti užfiksuota medicininėje dokumentacijoje. 192.2 straipsnis taikomas, jei anamnezėje vieną kartą užfiksuota generalizuota alerginė reakcija, taip pat pasikartojančių lengvos eigos alerginių reakcijų atveju. 36. 195 straipsnis. Asmenys, kuriems gresia užkrečiamosios ligos. Z21–Z22. Pagal 1 skiltį HBsAg ir hepatito C viruso nešiotojai pripažįstami tinkamais tarnybai su apribojimais, kai nėra GPT ir GOT padidėjimo, ryškios viremijos ir kitų ligos aktyvumo požymių. Pagal 2 skiltį pripažįstami netinkamais HbsAg nešiotojai, taip pat pacientai, kuriems nustatytas teigiamas anti-HCV. Pagal 1 ir 3 skiltį minėtieji pacientai pripažįstami tinkamais su apribojimais; vykstantiems į tarptautines misijas reikalinga gydytojų infektologų ar gastroenterologų konsultacijos išvada (nustatomas viremijos ir kepenų fibrozės laipsnis). Pagal 1 ir 2 skiltis pripažįstami netinkamais tarnybai užsikrėtusieji žmogaus imunodeficito virusu. 37. 196 straipsnis. Sąlygos, turinčios įtakos sveikatos būklei (dirbtinės organizmo angos, persodinti organai, širdies ir kraujagyslių implantantai ir persodinti audiniai) Z93–Z96; Z970; Z971; Z974; Z98–Z99. Pripažįstami netinkamais tarnybai pagal visas skiltis, kai yra tokia būklė: • automatinio kardioverterio (defibriliatoriaus) implantavimas; • elektrostimuliatoriaus implantavimas; • širdies vožtuvo protezai ar kraujagyslių šuntai išliekant kraujotakos nepakankamumui. IV. CHIRURGINĖS LIGOS 38. 11 straipsnis. Visų lokalizacijų piktybiniai augliai. C00–C97. 11.1 straipsnis taikomas esant visų lokalizacijų piktybiniams navikams, kai yra regioninės ir tolimesnės metastazės, kai operacinis ar konservatyvusis gydymas neefektyvus, taip pat esant auglio recidyvui. 11.2 straipsnis taikomas esant visų lokalizacijų piktybiniams navikams po radikalaus operacinio ar konservatyviojo gydymo, kai nėra regioninių ir tolesnių metastazių ir kai nesutrikusi organų funkcija. 39. 13 straipsnis. Visų lokalizacijų gėrybiniai navikai. D00–D48. Kai operacinio gydymo rezultatai nepatenkinami, sutrinka gretimo organo funkcijos arba navikas trukdo nešioti drabužius, avėti avalynę, taikomas 13.1 straipsnis (šis straipsnis taikomas atsisakius operacinio gydymo profesinės karo tarnybos kariams). Jei navikas šiek tiek trukdo nešioti drabužius ar avėti avalynę, o gretimo organo funkcijos nesutrikusios, taikomas 13.2 straipsnis. Pagal 1 ir 3 skiltis gali būti taikomi apribojimai priklausomai nuo naviko lokalizacijos (pvz., esant gėrybiniam kaulo navikui, pripažįstami tinkamais krašto apsaugos tarnybai pagal 5-ą apribojimo laipsnį). 40. 25 straipsnis. Eutireoidinė struma (gūžys), kai organo funkcija nesutrikusi. E04. Kai gūžys didelis ir dėl savo didumo trikdo šalia esančio organo funkciją ar nepatogu nešioti drabužius, taikomas 25.1 straipsnis. Šis straipsnis taikomas atsisakius operacinio gydymo. Kai gūžys nedidelis ir tik truputį trukdo nešioti drabužius, tačiau netrikdo šalia esančių organų funkcijos, taikomas 25.2 straipsnis. Kai gūžys nedidelis ir netrikdo šalia esančių organų funkcijų ir netrukdo nešioti drabužių, taikomas 25.3 straipsnis. 41. 83 straipsnis. Cerebrovaskulinės ligos. I60–I69. Ekspertizė atliekama pagal 48 straipsnį. 42. 84 straipsnis. Aortos, magistralinių ir periferinių kraujagyslių ligos. I70–I83, I85–I89, Q24–Q27, S15, S25, S35, S45, S55, S65, S75, S85, S95. 84.1 straipsnis taikomas šiais atvejais: • arterinių ar arterioveninių magistralinių kraujagyslių aneurizmų, kai operacinio gydymo rezultatai nepatenkinami ar operacinio gydymo atsisako; • obliteruojančių kraujagyslių ligų (II–III° kraujagyslių nepakankamumas), kai gydymo rezultatai nepatenkinami; • pasikartojančių tromboflebitų, flebotrombozės, posttromboflebitinio sindromo, varikozinės apatinės galūnės ligos, kai yra II° lėtinis venų kraujotakos nepakankamumas; • II° limfedemos (dramblialigės); • po magistralinių kraujagyslių rekonstrukcinio pobūdžio operacijų (šaukiamojo amžiaus jaunuoliams ir pradinės privalomosios karo tarnybos kariams). Po magistralinių kraujagyslių rekonstrukcinio pobūdžio operacijų pagal 3 skiltį dėl tinkamumo tarnybai sprendžiama individualiai. Kojų I–II° varikozinės ligos (kai nėra veninės kraujotakos nepakankamumo); I° limfedemos (nežymi pėdos dorzalinio paviršiaus edema, praeinanti poilsio metu) atveju taikomas 84.2 straipsnis. Arterinio ir veninio nepakankamumo laipsnis nurodytas 3 lentelėje. 3 lentelė Arterinis nepakankamumas Nepakankamumo laipsnis Čiurnos ir dilbio arterinio spaudimo santykis Nėra nepakankamumo > 1 Nežymus (I laipsnis) 0,8–0,9 Vidutinis (II laipsnis) 0,6–0,7 Ryškus (III laipsnis) < 0,5 Veninis nepakankamumas Nepakankamumo laipsnis Simptomai Nežymus (I laipsnis) Galūnės edema praeina ramybės metu Vidutinis (II laipsnis) Stabili edema Ryškus (III laipsnis) Trofikos sutrikimai 43. 85 straipsnis. Hemorojus. I84. Kai hemorojus dažnai paūmėja (daugiau kaip 2 kartus per metus), kai reikalingas stacionarinis gydymas dėl hemoroidalinio mazgo trombozės, iškritimo, pasikartojančio kraujavimo, sukeliančio antrinę anemiją, ir kai gydymas neduoda teigiamo rezultato, taikomas 85.1 straipsnis. Retai paūmėjant hemorojui taikomas 85.2 straipsnis. 44. 86 straipsnis. Varikocelė. I86.1. 86.1 straipsnis taikomas tik tada, kai gydymas neefektyvus. 86.2 straipsnis. Pagal 1 skiltį pripažįstami tinkamais po operacinio gydymo. 45. 105 straipsnis. Išvaržos. K40–K46. Visos išvaržos turi būti operuojamos. Šis straipsnis taikomas, jei operacinio gydymo rezultatai nepatenkinami. Vienkartinis išvaržos pasikartojimas nėra pagrindas taikyti 105.1 straipsnį. Šaukiamojo amžiaus jaunuoliai, kuriems nustatyta išvarža, siunčiami operaciniam gydymui, po kurio pripažįstami tinkamais karo tarnybai (praėjus 0,5 metų po operacinio gydymo). Atsisakius operacinio gydymo, pripažįstami tinkamais privalomajai pradinei karo tarnybai. 46. 106 straipsnis taikomas tik tada, kai operacinio gydymo rezultatai nepatenkinami (pagal 2 skiltį ekspertinis nutarimas priimamas paaiškėjus galutiniam gydymo rezultatui). 47. 107 straipsnis taikomas, kai anus praeternaturalis yra operacinio gydymo galutinė išeitis (pagal 1 ir 2 skiltis ekspertinis nutarimas priimamas paaiškėjus galutiniam gydymo rezultatui). 48. 108 straipsnis taikomas atliekant ekspertizę pagal 3 skiltį, kai lėtinio paraproktito, tiesiosios žarnos sfinkterio nepakankamumo bei susiaurėjusios tiesiosios žarnos operacinio gydymo rezultatai yra nepatenkinami, o pagal 1, 2 skiltis – ir tada, kai operacinio gydymo rezultatai geri. Nustačius kryžkaulio srities pylonidalinę cistą, šaukimas atidedamas dėl operacinio gydymo, bet ne ilgiau kaip 0,5 metų. Atsisakius operacinio gydymo, šis straipsnis netaikomas. 49. 122 straipsnis. Lėtinės kaulų ir raumenų sistemos ligos (ūminių ar lėtinių infekcijų genezės, osteochondrozės, įgimtos kaulų ir raumenų sistemos formavimosi ydos ir deformacijos). M00, M15–M25, M60–M99; Q65; Q67; Q68. 122.1 straipsnis taikomas ligų, kuriomis sergant labai ar vidutiniškai susilpnėja bent vieno stambaus sąnario funkcija, atvejais: deformuojančios osteoartrozės, šlaunikaulio galvutės osteochondropatijos (Legg-Kalvje-Pertes liga). Šis straipsnis taikomas kaulų ar sąnarių tuberkuliozės (nepriklausomai nuo išplitimo), osteomielito, kai atsiranda sekvestrinių ertmių, sekvestrų, ilgai neužgyjančių (ilgiau kaip 4 mėn.) fistulių atvejais, taip pat recidyvuojančio (1 kartą per metus) lėtinio osteomielito (3 metų laikotarpiu) atvejais. 122.2 straipsnis taikomas esant kaulų ir raumenų sistemos ligų pasekmėms, kai uždegiminis procesas pasibaigęs ir nežymiai sutrikusi funkcija. 122.3 straipsnis taikomas esant kaulų ir raumenų sistemos ligų pasekmėms, kai sąnario judesiai nesutrikę (Osgood-Schlaterio liga, kai kelio sąnario funkcija nesutrikusi), bet ryškus skausminis sindromas. Kai osteochondropatinis procesas tęsiasi, šaukiamojo amžiaus jaunuoliams šaukimas atidedamas, šaukimo atidėjimo terminas nustatomas individualiai. Osteomielitinis procesas yra pasibaigęs, jei ne mažiau kaip per 3 metus nebuvo paūmėjimo ir nėra sekvestrinių ertmių ar sekvestro. Tuberkuliozinis procesas yra pasibaigęs, jei ne mažiau kaip 3 metus nebuvo paūmėjimo. Šiais atvejais 122 straipsnis netaikomas, jei nėra funkcijos sutrikimo ar skausminio sindromo. Sąnario judesius vertinti pagal 7 lentelę („Sąnario judesio amplitudė“). 50. 125 straipsnis. Stuburo ir krūtinės ląstos anomalijos, ligos, traumų ir ligų padariniai. Q67.5–Q67.8; Q76; M40–M54; S12–S32; T08. 125.1 straipsnis taikomas, kai yra ryškūs judesių apribojimą sukėlusieji įgimti ar įgyti stuburo defektai ir deformacijos: • III–IV° skoliozė; • tuberkuliozinės kilmės spondilitas ir jo padariniai; • slankstelių osteomielitas; • ankilozinis spondiloartritas (nepriklausomai nuo išplitimo ar proceso formos); • daugybinė deformuojanti spondiliozė (II–III stadija), ryškiai ribojanti stuburo judesius ar jos komplikacija – išioradikulitas; • II–III° spondiliolistezė ar I° spondiliolistezė, kai ryškus ar nuolatinis skausmo sindromas; • svetimkūnis stuburo smegenų kanale; • pavieniai ar daugybiniai slankstelių kūno lūžimai ir stuburo deformacija. 125.2 straipsnis taikomas tada, kai ligos padariniai vidutiniškai riboja stuburo judesius: deformuojančios spondiliozės reiškiniai, II° skoliozė, įgyti fiksuotieji stuburo iškrypimai (iškrypimai ir osteochondropatinė II° kifozė), liekamieji reiškiniai po slankstelių kūno kompresinio lūžimo. Šis straipsnis taikomas nustačius įgytą ar įgimtą krūtinės ląstos deformaciją kai nustatomas kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. 125.3 straipsnis taikomas: • nustačius deformuojančios spondiliozės izoliuotus reiškinius, kai yra nežymūs pokyčiai atskiruose slanksteliuose, bet jų funkcija nesutrikusi, krūtinės ląstos deformacija, kai kvėpavimo funkcija nesutrikusi, I° skoliozė, I° kifozė; • nustačius Šmorlio išvaržos besimptomę eigą ar anamnezėje esant užfiksuotų slankstelių ataugų lūžių, bet funkcija nesutrikusi, V juosmeninio slankstelio sakralizacijai, I kryžkaulio slankstelio liumbalizacijai ir spina biffida, apribojimai taikomi net ir tada, kai nėra neurologinės simptomatikos. Skoliozės laipsnis nustatomas pagal pridėtą 1 schemą ir 4 lentelę. 4 lentelė STUBURO IŠKRYPIMO LAIPSNIS IR KAMPAS Skoliozės laipsnis Iškrypimo kampas I° iki 15° II° 15°–25° III° 25°–40° IV° daugiau kaip 40° GOBBO BŪDAS I SCHEMA 51. 132 straipsnis. Urogenitalinės sistemos ligos, operacinio gydymo padariniai ir vystymosi anomalijos. 132.1 straipsnis taikomas, kai ligos sukelia II–III° inkstų nepakankamumą arba vidutiniškus ekskrecinės funkcijos sutrikimus; • kai nustatomos abiejų inkstų akmenligės komplikacijos (hidronefrozė, gydymui nepasiduodantis antrinis pielonefritas ir kt.); • II–III° nefroptozė ar dubeninė inkstų distopija; • inkstų policistozė; • prostatos (III°) adenoma. Šis straipsnis taikomas ir tada, kai nėra vieno inksto (nepriklausomai nuo genezės), net jei kito inksto funkcija normali, ir nustatomos uretros anomalijos. 132.2 straipsnis taikomas, kai nustatoma: • pavieniai akmenys, linkę į savaiminį pasišalinimą, retos kolikos (1–2 kartus per metus); • II° nefroptozė su nežymiu funkcijos sutrikimu; • pavienės nedidelės solitarinės inksto cistos, retai paūmėjančios (1–2 kartus per metus); • lėtinės inkstų ir šlapimo takų ligos (antrinis pielonefritas, lėtinis prostatitas, lėtinis cistitas ir kt.); • urogenitalinės sistemos traumų padariniai, kai likę nežymių funkcijos sutrikimų. • inkstų kraujagyslių anomalijos ir vazorenalinė arterinė hipertenzija. Pastaba: dėl lėtinio prostatito pripažįstami netinkamais tarnybai šaukiamojo amžiaus jaunuoliai, kurie buvo gydyti ne trumpiau kaip 3 metus. 132.3 straipsnis taikomas po akmenų pašalinimo, kai nesutrinka inkstų funkcija, vienkartinio savaiminio akmens pasišalinimo, kai yra I° nefroptozė, jei nėra skausmo sindromo, būklės po inksto kontuzijos ir trumpalaikės hematurijos, ūmaus cistito, prostatito atvejais. Nustačius fimozę, šaukimas atidedamas operaciniam gydymui, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Atsisakius operacinio gydymo, 132.3 straipsnis netaikomas, šaukiamojo amžiaus jaunuolis pripažįstamas tinkamu tarnybai su apribojimais. Nustačius hipospadiją, kai uretra atsiveria koronarinės vagelės lygyje, šis straipsnis netaikomas šauktiniams. Pastaba: pripažinus asmenį netinkamu tarnybai, asmens byloje turi būti visi ligą patvirtinantys tyrimo rezultatai (ne tik jo aprašymai). 52. 133 straipsnis. Hidrocelė, funikuliocelė. N 43. 133.1 straipsnis taikomas, jei operacinis gydymas neefektyvus. 133.2 straipsnis. Pagal 1 skiltį pripažįstami tinkamais tarnybai po operacinio gydymo. 53. 135 straipsnis. Enuresis nokturna. 135.1 straipsnis taikomas tik po stacionarinio tyrimo ir ne trumpesnio kaip trejų metų gydymo, kai gydymo rezultatai nepatenkinami. Turi būti atliktos cistogramos (nustatomas Fronšteino-Bekermano simptomas), cistoskopija (nustatomas Aleksejevo-Šramo simptomas ir kt.), medikamentinis testas (nustatoma naktinė enurezė), stuburo juosmeninės ir kryžmeninės dalies rentgeno gramo s (spina bifida), ekskrecinės urogramos, taip pat pateikti ambulatorinių stebėjimų duomenys, kurie patvirtintų diagnozę. 135.2 straipsnis taikomas, kai pirmą kartą diagnozė nustatoma šaukimo metu ir reikalingas gydymas. Pastaba: kai nėra objektyvių diagnozę patvirtinančių kriterijų, 135 straipsnis netaikomas. 54. 136 straipsnis. Krūties ligos. N60–N64. Tai gėrybinė krūties displazija (mastopatija), krūties hipertrofija (ginekomastija), krūties sustandėjimas, kitos krūties ligos, išskyrus krūties uždegimines ligas ir piktybinius auglius. Krūties uždegiminių ligų atvejais 136 straipsnis netaikomas, tačiau ekspertinis nutarimas priimamas po gydymo ar išaiškėjus galutiniams gydymo rezultatams. Po radikalaus šių ligų gydymo taikomas 11 straipsnis (mamogramos atliekamos kasmet). Atliekant ekspertizę moterims, jaunesnėms kaip 40 metų, mamogramos atliekamos pagal medicinines indikacijas, o vyresnėms (40–50 metų) ir profilaktiškai – kas 2 metai, moterims, kurioms per 50 metų, – kasmet. 55. 159 straipsnis. Įgimtos ir įgytos pėdų deformacijos. Kai pėdos deformacija (III° plokščiapėdystė ar kt.), kuri trikdo jos funkciją ir neįmanoma avėti standartinės avalynės, yra ryški, taikomas 159.1 straipsnis. Kai pėdos deformacija neryški (II° plokščiapėdystė, kai artroziniai pėdos sąnario pakitimai ryškūs), kai standartinę avalynę galima pritaikyti, taikomas 159.2 straipsnis. Nustačius II° plokščiapėdystę (nėra artrozinių pakitimų pėdos sąnariuose), taikomas 159.3 straipsnis, rekomenduojama nešioti ortopedines priemones. Plokščiapėdystės laipsnis nustatomas vadovaujantis 5 lentele ir 2 schema („Pėdos skliauto aukštis ir kampas“). 5 lentelė Plokščiapėdystės laipsnis Išilginio skliauto aukštis Išilginio skliauto kampas Išgaubta pėda 40 mm ir daugiau mažiau kaip 125° Normali pėda 36–39 mm 125°–130° I° plokščiapėdystė 26–35 mm 131°–140° II° plokščiapėdystė 17–25 mm 141°–155° III° plokščiapėdystė mažiau kaip 17 mm daugiau kaip 155° Pastaba: nustatant plokščiapėdystės laipsnį, rentgeno gramo s atliekamos tiriamajam stovint ant tiriamosios kojos. 56. 185 straipsnis. Kaukolės traumos ir jų padariniai. S02; T90. Nustačius potrauminius kaukolės defektus, didesnius kaip 4 cm2, ar svetimkūnį smegenų audinyje, bet kai nėra CNS pažeidimo simptomų, taikomas 185.1 straipsnis. Šis straipsnis taip pat taikomas kaukolės anomalijų (kraniostenozės, platibazijos, baziliarinės impresijos, makro ar mikro-cefalijos ir kt.), kai klinikiniai požymiai ryškūs (nuolatiniai galvos skausmai, intrakranialinė hipertenzija ir kt.), atvejais. Kai kaukolės defektai mažesni kaip 4 cm2, kaukolės anomalijos nesukelia CNS pažeidimo klinikinių požymių, impresiniai kaukolės skliauto lūžiai seni, taikomas 185.2 straipsnis. Kaukolės defektai turi būti patvirtinti rentgenologiškai. 57. 187 straipsnis. Kaulų, kremzlių, raumenų, sausgyslių, sąnarių traumos, sužeidimai ir jų padariniai. S40–S99; T00–T14. Kai nustatoma stambaus sąnario ankilozė, traumų ir operacijų padariniai, kai ryškiai, vidutiniškai ryškiai sutrikdyta stambaus sąnario funkcija ar išsivystė patologinis judrumas (pseudoartrozė), taikomas 187.1 straipsnis. Traumų ar operacijų padarinių atvejais, kai stambaus sąnario judesiai nežymiai riboti, taikomas 187.2 straipsnis. Šis straipsnis taikomas po stambaus sąnario endoprotezavimo (jei sąnario funkcija normali ar nežymiai ribota). Ar pradinės privalomosios tarnybos kariai tinka tolesnei karo tarnybai, nustatoma visiškai sugijus. Šis straipsnis taikomas po ilgųjų kaulų lūžių. Kai dėl traumų bei operacijų sąnario judesiai neriboti, tačiau užfiksuojami nežymūs rentgenologiniai pakitimai, taikomas 187.3 straipsnis. Po raiščių (peties, kelio sąnario) plastinių operacijų ekspertizė atliekama praėjus 1 metams po operacinio gydymo, po kelio sąnario menisko pašalinimo operacijos ekspertizė atliekama praėjus 0,5 metų. Atsisakius operacinio gydymo, taikomas 187.3 straipsnis. Jei po kaulo ar sąnario operacijų, po sausgyslių plastinių operacijų judesiai laikinai riboti; nesustiprėję kauliniai randai po kaulų lūžių; išnirus stambiems sąnariams, taikomas 187.4 straipsnis. Jei po gydymo kaulo kanale liko metalinė konstrukcija, šaukiamojo amžiaus jaunuoliams šaukimas atidedamas operaciniam gydymui (187.4 straipsnis), bet ne ilgiau nei 0,5 metų, jei gydymo atsisakoma, įvertinamas judesių ribotumo laipsnis ir šaukiamasis pripažįstamas tinkamu krašto apsaugos tarnybai pagal 187.3 straipsnį. Lūžus stambiam kaului tarnybos metu pradinės privalomosios tarnybos kariai pripažįstami netinkamais karo tarnybai. Sąnario judesiai vertinami pagal 6 lentelę („Sąnario judesio amplitudė“). 6 lentelė Sąnarys Judesys Norma Judesių ribotumas Nežymus Vidutinis Ryškus Peties Lenkimas 180° 115° 100° 80° Tiesimas 40° 30° 20° 15° Atvedimas 180° 115° 100° 80° Alkūnės Lenkimas 140° 100° 90° 80° Tiesimas 0° 30° 40° 60° Riešo Lenkimas 45° 30° 20° 15° Tiesimas 45° 30° 20° 15° Atvedimas Radialinis 20° 10° 5° 3° Ulnarinis 40° 25° 15° 10° Klubo Lenkimas 105° 80° 70° 60° Tiesimas 0° 10° 20° 30° Atvedimas 50° 35° 20° 15° Kelio Lenkimas 110° 90° 60° 48° Tiesimas 0° 5° 10° 20° Čiurnos* Dorsofleksija 25° 15° 10° 5° Plantofleksija 40° 30° 20° 10° * – atskaita 0°, sulenkus pėdą 90° kampu. 58. 189 straipsnis. Plaštakos ligų ir traumų padariniai. S60–S69; Q68–Q69; Q70; T92. 189.1 straipsnis taikomas, kai nėra: • vienos rankos trijų pirštų; • trijų pirštų per abi rankas; • abiejų rankų nykščių; • abiejų rankų antrųjų pirštų; • vienos rankos nykščio distalinės falangos ir antro-penkto pirštų vidurinių falangų; • nykščio distalinės falangos ir viso antro vienos rankos piršto; • abiejų rankų nykščių distalinių falangų ir vienos kurios nors rankos viso piršto. 189.2 straipsnis taikomas, kai nėra: • kurios nors rankos nykščio distalinės falangos; • vienos rankos dviejų pirštų distalinių ir vidurinių falangų; • dešinės rankos (dešiniarankio) antro piršto distalinės ir vidurinės falangos; • kurios nors rankos antro piršto. Piršto sausgyslių, nervų pažeidimai, sukeliantys visišką pirštų nejudrumą kontraktūrą, gali būti vertinami kaip pirštų nebuvimas. Kai pažeista plaštaka, tikimas karinei tarnybai sprendžiamas individualiai. 189.3 straipsnis taikomas, kai yra kitų, neišvardytų pirštų defektų, tinkamais krašto apsaugos tarnybai pripažįstami su apribojimais (apribojimo laipsnis nustatomas individualiai). 59. 190 straipsnis. Pėdos ligų ir traumų padariniai. S90–S98; T93. Kai nėra trijų ir daugiau vienos pėdos pirštų ar abiejų pėdų visų pirštų distalinių falangų, taikomas 190.1 straipsnis. Kai nėra pirmo ar kitų dviejų vienos pėdos pirštų ar visų pirštų distalinių falangų, taikomas 190.2 straipsnis. Piršto nebuvimu laikomas jo nebuvimas nuo padikaulio falangos sąnario. Nejudrumas (kontraktūra) vertinamas kaip piršto ar atitinkamos falangos nebuvimas. Jei nėra vieno piršto, tikimas karinei tarnybai neribojamas, išskyrus tiriamuosius pagal 2 skiltį. 60. 193 straipsnis. Patologiniai odos randai. L91. Kai yra keloidinių, hipertrofinių ar atrofinių, su poodiniais audiniais suaugusių randų, kurie išopėja (dažniau kaip 2 kartus per metus) ar sukelia galvos, liemens, galūnių judesių ryškų apribojimą arba dėl savo lokalizacijos bei masyvumo trukdo nešioti drabužius, avėti avalynę, taikomas 193.1 straipsnis. Kai yra įvairaus pobūdžio išopėjančių (ne dažniau kaip 1 kartą per metus) randų, kurie netrukdo nešioti drabužių, avėti avalynės, bet vidutiniškai riboja galvos, liemens, galūnių judesius, taikomas 193.2 straipsnis. Kai yra randų, nežymiai ribojančių galvos, liemens, galūnių judesius bei netrukdančių nešioti drabužius bei avėti avalynę, taikomas 193.3 straipsnis. Judesių apribojimo laipsnis nustatomas vadovaujantis 4 lentele. 61. 194 straipsnis. Būklė po operacinio gydymo. Z09. 194.1 straipsnis taikomas, jei nustatomi traumų ir ligų pooperaciniai padariniai, kai yra ryškus ar vidutiniškai ryškus: • arterinės ir veninės kraujotakos sutrikimas (kraujotakos sutrikimo laipsnio nustatymas pateiktas 6 lentelėje); • kvėpavimo funkcijos sutrikimas (sutrikimo laipsnis nustatomas pagal 91 straipsnį); • virškinimo sutrikimas po stemplės, skrandžio, kepenų, kasos, plonųjų žarnų, storųjų žarnų didesnės apimties operacijų, periodiškai įstringančios diafragmos išvaržos (kai operacinis gydymas neefektyvus). 194.2 straipsnis taikomas, kai nustatoma: • pilvo ruimo sąaugos, sąlygojančios žarnų nepraeinamumą (diagnozė turi būti patvirtinta rentgenologiškai stacionarinio tyrimo metu); • pooperacinės pasekmės, sąlygojančios nežymų kvėpavimo ir virškinimo funkcijos sutrikimą. Šis straipsnis taikomas po cholecistektomijos bei splenektomijos. Atliekant ekspertizę pagal 3 skiltį, tikimas tolesnei tarnybai sprendžiamas individualiai. 194.3 straipsnis taikomas po ilgesnio nei 2 mėnesių operacinio gydymo, kai numatoma, kad visiškai atsistatys funkcija. Apribojimai taikomi 3 mėn. (jei gydytojas nenurodo kito termino). V. AUSIES IR SPENINĖS ATAUGOS LIGOS 62. 71 straipsnis. Vidurinės ausies ligos. H65–H75;H95. Kai nustatomas vienpusis ar abipusis lėtinis atikoantralinis vidurinis otitas ir granuliacijos ar cholesteatominės masės, kaulo kariesas, nevisiškai epidermizuota pooperacinė ertmė po radikalios, tausojančios ausies operacijos, taikomas 71.1 straipsnis. 71.2 straipsnis taikomas nustačius lėtinį paūmėjantį tubotimpaninį vidurinį otitą ar sausą būgnelio perforaciją. 71.3 straipsnis taikomas persirgus lėtiniu vidurinės ausies kataru (adhezyvinis otitas), esant išplitusiems randiniams pakitimams, sąaugoms būgninėje ertmėje, kai sutrinka klausos ir barofunkcija; būklės po radikalios, tausojančiosios ar rekonstrukcinės ausies operacijos, kai nėra uždegiminio proceso ir visiškai epidermizuota pooperacinė ertmė, atvejais. Jeigu klausa sutrikusi nežymiai (girdi šnabždesį 5–6 m atstumu), audiologiškai nustatytas klausos slenksčių vidurkis 0,5-1-2 KHz dažnių tonams yra iki 25 dB ir nesutrikusi barofunkcija, šis straipsnis netaikomas. 63. 72 straipsnis. Išorinės ausies ligos. H60–H62. Sergantiesiems lėtine recidyvuojančia išorinės ausies kaušelio ar išorinės ausies landos egzema, kai gydymas neefektyvus, taikomas 72.1 straipsnis – netinkami tarnybai, kuri susijusi su šalmo ar dujokaukės nešiojimu bei darbu su pasikalbėjimo aparatūra. 72.2 straipsnis. Kai nustatoma retai recidyvuojanti egzema ar egzema užfiksuota anamnezėje, tinkami su apribojimais. 64. 73 straipsnis. Vestibulinio aparato funkcijos sutrikimai. H81–H83. Kai ryškūs organinio ar funkcinio pobūdžio vestibulinio aparato funkcijos sutrikimai, paroksizminis gerybinis galvos svaigimas, Menjero liga, taikomas 73.1 straipsnis. Kai nustatomi nežymūs vestibulinio aparato funkcijos sutrikimai, taikomas 73.2 straipsnis. 65. 74 straipsnis. Konduktyvinis ir neurosensorinis klausos pažeidimas. H90–H91; H93. 74.1 straipsnis taikomas abipusio kurtumo atveju (1–2 laipsnis pagal devynbalę Stanine skalę). 74.2 straipsnis taikomas vienpusio kurtumo atveju, kai kitos ausies klausa susilpnėjusi ne daugiau kaip 50 proc. arba kai kitos ausies klausa nesutrikusi arba ryškaus abipusio prikurtimo atveju (3–4 balai pagal devynbalę Stanine skalę). 74.3 straipsnis taikomas, kai nežymiai susilpnėjusi vienos ar abiejų ausų klausa (girdimas šnabždėjimas 4 m atstumu), audiologiškai nustatytas 5–6 laipsnis pagal devynbalę Stanine skalę. 74.4 straipsnis taikomas, kai klausa gera (šnabždesį girdi 5–6 m atstumu, kalbinėje audiogramoje 100 proc. kalbos suvokimas pasiekiamas esant 30 dB kalbos slenksčiui), o audiogramoje aukštų dažnių diapazone (4–8 kHz) klausos slenksčiai padidėja iki 45 dB (7 balai pagal devynbalę Stanine skalę). Kai ausies formavimosi ydos įgimtos ir trikdo klausos funkciją (Q16–Q17), taikomas 74 straipsnis. 7 lentelė Klausos jautrumas Parodo klausos organų funkciją, jos sutrikimo laipsnį. Nustato gydytojas otorinolaringologas tyrimo ir audiometrijos metu. Vertinama pagal devynbalę vertinimo skalę. Vertinimas pagal devynbalę skalę Apribojimo laipsnis Orinio laidumo klausos slenksčiai 9 Visi dažniai abiejose ausyse iki 20 dB 8 Visi dažniai geriau girdinčioje ausyje iki 20 dB, blogiau girdinčioje – iki 25 dB 7 1 Visi dažniai geriau girdinčioje ausyje iki 25 dB, blogiau girdinčioje – 0,5-1-2-4 kHz slenksčių vidurkis – iki 25 dB, o pavienių dažnių 6–8 kHz diapazone slenksčiai gali būti iki 45 dB. 2 0,5-1-2 kHz slenksčių vidurkis abiejose ausyse – iki 25 dB, o pavienių dažnių 6–8 kHz diapazone slenksčiai gali būti iki 45 dB. 6 3 0,5-1-2 kHz slenksčių vidurkis geriau girdinčioje ausyje – iki 20 dB, blogiau – iki 35 dB, arba 0,5-1-2 kHz slenksčių vidurkis abiejose ausyse iki 25 dB, o aukštų dažnių slenksčiai didesni kaip 45 dB. 5 4 0,5-1-2 kHz slenksčių vidurkis geriau girdinčioje ausyje iki 25 dB, blogiau – iki 40 dB, arba 0,5-1-2 kHz slenksčių vidurkis abiejose ausyse – iki 30 dB. 4 5 0,5-1-2 kHz slenksčių vidurkis geriau girdinčioje ausyje – iki 26–30 dB, blogiau – daugiau kaip 40 dB, arba 0,5-1-2 kHz slenksčių vidurkis abiejose ausyse 31–35 dB. 3 6 0,5-1-2 kHz slenksčių vidurkis abiejose ausyse 36–50 dB. 2 0,5-1-2 kHz slenksčių vidurkis abiejose ausyse 51–70 dB. 1 0,5-1-2 kHz slenksčių vidurkis abiejose ausyse > 70 dB. dB vidurkis = dB 250Hz+ dB 500Hz+dB 1000Hz+dB 2000Hz+dB 4000Hz+dB 8000Hz 66. 75 straipsnis. Klausomojo vamzdžio funkcijos sutrikimai. H68–H69. Šis straipsnis taikomas, kai nustatomas klausomojo vamzdžio III–IV laipsnio praeinamumas (patvirtinta tympanometrijos tyrimu), o gydymas neefektyvus. Darbui pagal naro specialybę tinka asmenys su I–II laipsnio barofunkcija. 67. 93 straipsnis. Lėtinės nosies ertmės ir sinusų ligos. J30–J35. 93.1 straipsnis taikomas nustačius lėtinį sinusitą, kai infekcinis procesas tęsiasi nuolat (arba trys ir daugiau paūmėjimų per metus), jo nepavyksta išgydyti konservatyviomis priemonėmis ir matyti patofiziologiniai gleivinės pakitimai. 93.2 straipsnis. Ryškus nosies pertvaros iškrypimas, kai yra sąaugos tarp pertvaros ir lateralinės sienos ar pertvara kontaktuoja su kriauklėm, sukeldama obstrukciją; nosies polipozė; Vidalio sindromas; ar idiopatinės kilmės lėtinė sloga, kai sutrinka kvėpavimas pro nosį; dažnai kraujuoja iš nosies dėl kraujagyslių anomalijos. Šis straipsnis taikomas tik tada, kai gydymas neefektyvus. Atsisakius nosies pertvaros chirurginio gydymo, šauktiniui 93.1 straipsnis netaikomas, jis pripažįstamas tinkamu pradinei privalomajai karo tarnybai su apribojimais. Tikrinantis pagal 3 skiltį, pirmą kartą nustačius šią patologiją iki gydymo pabaigos taikomas apribojimas. Sinusitui recidyvuojant 1–2 kartus per metus, kai nėra patofiziologinių gleivinės pokyčių, taikomas 93.3 straipsnis. 93.4 straipsnis. Kai nustatoma nuolatinis alerginis rinitas, pagal 1 ir 2 skiltį pripažįstami netinkamais, o pagal 3 skiltį vertinama individualiai pagal tarnybos pobūdį. Diagnozavus anosmiją (uoslės receptoriaus pažeidimas), taikomas straipsnis pagal dominuojantį TLK kodą. 68. 94 straipsnis nustačius ozeną, netinkamas pagal 1, 2, 3 skiltis. 69. 95 straipsnis. Lėtinis tonzilitas. J35. Nustačius lėtinį tonzilitą, taikomas apribojimas. 70. 96 straipsnis. Lėtinės gerklų ligos. J37–J38. Nustačius gerklų papilomas, cistas, polipus, lėtinį laringitą su keratoze, kai sutrikdoma kvėpavimo ar kalbos funkcija, o gydymas yra neefektyvus, taikomas 96.1 straipsnis. 96.2 straipsnis. Esant I, II, III laipsnio gerklų stenozei ir abipusiam gerklų paralyžiui, pripažįstami netinkamais pagal 1, 2, 3 skiltį. 96.3 straipsnis. Taikomas po psichiatro konsultacijos. Diagnozavus gėrybinius LOR auglius – D10, D14 ar D18, taikomas II skyriaus 13 straipsnis, o diagnozavus piktybinius LOR auglius, taikomas II skyriaus 11 straipsnis. VI. VEIDO – ŽANDIKAULIŲ SRITIES IR BURNOS ERTMĖS LIGOS 71. 100 straipsnis. Dantų raidos ir dygimo sutrikimai, nekariozinės kietųjų danties audinių ligos, įgimtos ar įgytos dantų ir žandikaulių anomalijos bei susirgimai ir seilių liaukų ligos. K00; K01; K03; K07; K09; K10; K11. 100.1 straipsnis. Anodontija (hipodontija, oligodontija), įgimtos ar įgytos žandikaulių ligos ir deformacija, taip pat lėtinės, dažnai recidyvuojančios žandikaulių, seilių liaukų, žandikaulio sąnario ligos, jei gydymas, taip pat ir chirurginis, neefektyvus. 100.2 straipsnis. Anodontija, įgimtos ar įgytos žandikaulių ligos ir deformacija, II–III laipsnio sukandimo anomalijos, kai kramtymo efektyvumas sumažėjęs daugiau negu 50 procentų smilkinkaulio ir apatinio žandikaulio sąnario patologija, kai išsižiojimas ne mažesnis negu 3 cm, visiškas dantų nudilimas ar erozija, lėtinis, dažnai paūmėjantis (daugiau negu 2 kartus per metus) sialoadenitas ir kserostomija. 100.3 straipsnis. Anodontija, nedidelio laipsnio (lokalus) dantų nudilimas bei I laipsnio sukandimo anomalijos (iki 5 mm), kai kramtymo funkcija nepažeista, lėtinis, retai paūmėjantis (1–2 kartus per metus) sialoadenitas ir daliniai, neonkologinės etiologijos žandikaulių defektai po plastinių operacijų. 100.4 straipsnis. Laikini funkcijos sutrikimai po chirurginio gydymo. Šauktiniams ekspertizė pakartotinai atliekama po 6–12 mėnesių ir priklausomai nuo gydymo rezultato, kramtymo ir seilių išsiskyrimo funkcijų pažeidimo laipsnio taikomas šio straipsnio 1, 2 arba 3 punktas. 72. 101 straipsnis. Periodontitai (išskyrus apikalinius), parodontozė, gingivitai ir kiti burnos ertmės, liežuvio bei lūpų epitelio susirgimai. K05; K06; K12; K13; K14. 101.1 straipsnis. Sunkaus laipsnio marginaliai išplitęs periodontitas, kai dantenų kišenė gilesnė nei 5 mm, kaulo atrofija siekia 2/3 danties šaknies ilgio ir nustatomas II III laipsnio dantų paslankumas. 101.2 straipsnis. Vidutinio sunkumo laipsnio marginaliai išplitęs periodontitas, taip pat lokalus, apimantis ribotą dantų grupę, sunkaus laipsnio periodontitas, kai dažnai pasikartoja (2 ir daugiau kartų per metus) abscesai. Ekspertizės metu būtina nustatyti susirgimo priežastis ir paskirti adekvatų gydymą. Šauktiniams pakartotina ekspertizė atliekama po 6–12 mėnesių. 101.3 straipsnis. Lengvo laipsnio ūminiai bei lėtiniai gingivitai, periodontitai, jaunatvinis periodontit