LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL ŪKININKO ŪKIO IR GYVENTOJŲ, KURIE NEĮREGISTRAVĘ ŪKININKO ŪKIO VERČIASI INDIVIDUALIA ŽEMĖS ŪKIO VEIKLA, VEIKLOS BUHALTERINĖS APSKAITOS TVARKYMO DVEJYBINE APSKAITOS SISTEMA REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO 2006 m. gruodžio 18 d. Nr. 3D-491 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 (Žin., 1998, Nr. 83-2327; 2001, Nr. 92-3215; 2002, Nr. 66-2717; 2003, Nr. 119-5431), 6.46 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1333 „Dėl Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 104-2989; 2005, Nr. 97-3655): 1. Tvirtinu Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijas (pridedama). 2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. 414 „Dėl Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijų tvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 102-3645). 3. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d. ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĖ                                                     KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ SUDERINTA Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2006-12-14 raštu Nr. ((6.3-02)-5K-0632996)-6K-0612330 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 3D-491 ŪKININKO ŪKIO IR GYVENTOJŲ, KURIE NEĮREGISTRAVĘ ŪKININKO ŪKIO VERČIASI INDIVIDUALIA ŽEMĖS ŪKIO VEIKLA, VEIKLOS BUHALTERINĖS APSKAITOS TVARKYMO DVEJYBINE APSKAITOS SISTEMA REKOMENDACIJOS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos) gali vadovautis ūkininkai, nustatytąja tvarka įregistravę ūkininko ūkį, ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio, tačiau žemės ūkio valdas įregistravę Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre verčiasi individualia žemės ūkio veikla, gaunantys ar pretenduojantys gauti valstybės ir (ar) Europos Sąjungos paramos fondų paramą, jeigu šios paramos teikimą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja tvarkyti buhalterinę apskaitą ir sudaryti finansinę atskaitomybę (ūkininko ūkis ir minėta veikla užsiimantis gyventojas toliau vadinami ūkiu). 2. Šiose Rekomendacijose vartojamos pagrindinės sąvokos: Aktyvioji rinka – rinka, kurioje prekiaujama tos pačios rūšies prekėmis ar paslaugomis, nesunkiai galima rasti norinčių jas pirkti ar parduoti ir kurios dalyviai gali gauti informacijos apie kainas. Analitinė sąskaita – buhalterinė sąskaita, kurioje duomenys pateikiami pagal pavienius apskaitos objektus, t. y. pagal atskiras turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų rūšis. Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Apskaitos politika – bendrieji apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti. Apskaitos registras (toliau – registras) – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys. Apskaitos sistema – ūkio taikomų apskaitos metodų visuma. Ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis, kurio metinė arba tarpinė finansinė atskaitomybė rengiama. Atsargos – trumpalaikis turtas (medžiagos, nebaigta gamyba bei pagaminta produkcija), kuris sunaudojamas pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną veiklos ciklą. Biologinis turtas – augalai ir gyvūnai. Buhalterinė apskaita (toliau – apskaita) – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Dotacija – valstybės ir savivaldybės institucijų, tarptautinių organizacijų ir fondų bei kitų trečiųjų asmenų finansinė ir materialinė parama konkrečiai veiklai. Dotacijoms taip pat priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dvejybinė apskaitos sistema (toliau – dvejybinė sistema) – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo dvejybiniu įrašu sistema. Dvejybinis įrašas – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo būdas, kai kiekvienos ūkinės operacijos arba kiekvieno ūkinio įvykio vertė įrašoma į sąskaitos (sąskaitų) debetą, o jai lygi suma – į kitos sąskaitos (sąskaitų) kreditą. Finansiniai metai – laikotarpis, kurio metinė finansinė atskaitomybė rengiama. Finansinis turtas – turtas, kurį sudaro pinigai, sutartinė teisė gauti pinigus ar kitą finansinį turtą iš kitos šalies, kitos įmonės išleisti vertybiniai popieriai. Gauta paskola – finansinis įsipareigojimas, kuris atsiranda pasiskolinus pinigų. Ilgalaikis turtas – turtas, kuris veikloje naudojamas ekonominei naudai gauti ilgiau nei vienerius metus. Įsipareigojimai – prievolės, atsirandančios dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, už kuriuos privaloma ateityje atsiskaityti turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti. Kintamosios sąnaudos – sąnaudos, kurių suma tiesiogiai priklauso nuo veiklos apimties kitimo. Likutinė vertė – suma, gauta iš ilgalaikio turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus nusidėvėjimo (amortizacijos) sumą, sukauptą iki balanso datos. Metinė finansinė atskaitomybė – finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus finansinių metų duomenis. Nusidėvėjimas (amortizacija) – riboto naudojimo laiko turto nudėvimosios (amortizuojamosios) vertės priskyrimas sąnaudoms (ar kito turto savikainai) ir paskirstymas per visą planuojamą turto naudingo tarnavimo laiką, atsižvelgiant į realų to turto ekonominės vertės kitimą. Pajamos – ekonominės naudos padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį, pasireiškiantis turto padidėjimu arba įsipareigojimų sumažėjimu, dėl kurių padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus ūkininko ir jo partnerių arba gyventojo įnašus. Pardavimo vietos išlaidos – mokėjimai tarpininkams, vertintojams, prekybos agentams, rinkliavos ir panašios išlaidos. Parduotų prekių ir suteiktų paslaugų savikaina – sąnaudos, tenkančios per ataskaitinį laikotarpį parduotai produkcijai pagaminti ar paslaugoms suteikti. Pastoviosios sąnaudos – sąnaudos, kurių suma per laikotarpį išlieka sąlyginai pastovi ir nekinta, keičiantis veiklos apimčiai. Sąnaudos – ūkio ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, pardavimo, netekimo, jo vertės sumažėjimo ir įsipareigojimų prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą. Sintetinė sąskaita – buhalterinė sąskaita, kurioje apskaitos objektai parodomi pagal turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų grupes. Subsidija – valstybės ar savivaldybės institucijų bei kitų trečiųjų asmenų parama, skirta plataus vartojimo prekių (paslaugų) kainoms išlaikyti ar sumažinti arba šių prekių gamybos (paslaugų teikimo) mastui išlaikyti. Suteikta paskola – finansinis turtas, kuris atsiranda paskolinus pinigus. Tarpinė finansinė atskaitomybė – finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis. Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti / parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Trumpalaikis turtas – turtas, kuris sunaudojamas ekonominei naudai gauti per vienerius metus arba per vieną veiklos ciklą. Ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą. Ūkio balansas (toliau – balansas) – finansinė ataskaita, kurioje parodomas visas ūkio turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Ūkio buhalterinė sąskaita (toliau – sąskaita) – informacijos kaupimo ir grupavimo būdas ūkio turtui, nuosavam kapitalui, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms nustatyti per ataskaitinį laikotarpį. Ūkio nuosavas kapitalas (toliau – nuosavas kapitalas) – ūkininko ir jo partnerių turto dalis ūkyje, likusi iš viso ūkio turto atėmus visus įsipareigojimus. Ūkio pelno (nuostolių) ataskaita (toliau – pelno (nuostolių) ataskaita) – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos per ataskaitinį laikotarpį ūkio uždirbtos pajamos, patirtos sąnaudos ir veiklos rezultatai. Ūkio pinigų srautų ataskaita (toliau – pinigų srautų ataskaita) – finansinė ataskaita, nurodanti ūkio ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukas bei išmokas. Ūkio sąskaitų planas (toliau – sąskaitų planas) – sąskaitų, kuriose sukaupiama informacija, parodanti ūkio turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, sąrašas. Ūkio turtas (toliau – turtas) – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkis, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos. Ūkinės veiklos pradžios balansas – naujai įregistruoto ar pradedančio tvarkyti buhalterinę apskaitą ūkio balansas, kuriame nurodytas veiklos pradžioje buvęs turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai. Ūkinis įvykis – nuo ūkio subjekto nepriklausantis faktas, keičiantis turto ir (arba) nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą. Užsienio valiuta – kita nei ūkio finansinės atskaitomybės valiuta. Žemės ūkio produkcija – iš ūkio valdomo biologinio turto gauti produktai. 3. Šios rekomendacijos nustato ūkio turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir veiklos rezultatų apskaitą bei finansinės atskaitomybės sudarymą. Ūkio finansinių ataskaitų turinys atitinka bendruosius ūkio subjektų finansinės atskaitomybės sudarymo reikalavimus, taip pat specifinius reikalavimus paramai iš ES struktūrinių ir kitų fondų gauti. 4. Ūkininkai arba gyventojai, pasirinkę buhalterinę apskaitą tvarkyti dvejybine apskaitos sistema ir sudaryti finansinę atskaitomybę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nurodytų buhalterinės apskaitos teisės aktų arba šių rekomendacijų nuostatomis ir bendraisiais apskaitos principais: 4.1. ūkio subjekto – kiekvienas ūkis yra atskiras apskaitos vienetas ir į apskaitą įtraukiamas tik to ūkio turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos. Asmeninis ūkio savininko (ar savininkų) turtas ūkio apskaitoje neregistruojamas. Ūkyje naudojamo ūkio savininkui (-ams) ar jo šeimos nariams nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialiojo turto dalis apskaitoje turi būti griežtai atskirta nuo turto dalies, naudojamos ūkio savininko (-ų) asmeniniams reikalams. Ūkio balanse turi būti parodyta tik ta turto dalis, kuri yra naudojama ūkio veikloje; 4.2. veiklos tęstinumo – tvarkant apskaitą daroma prielaida, kad ūkio veiklos laikotarpis neribotas ir artimiausiu metu nenumatoma jo likviduoti. Jei priimamas sprendimas likviduoti veiklą arba veikla įregistruota ribotam laikui, šis principas netaikomas; 4.3. periodiškumo principas – ūkio veikla tvarkant apskaitą suskirstoma į finansinius metus arba kitos trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaroma finansinė atskaitomybė. Ūkio finansiniai metai trunka 12 mėnesių. Kai ūkinė veikla pradedama, reorganizuojama, likviduojama arba keičiami finansiniai metai, finansiniai metai gali būti trumpesni arba ilgesni negu 12 mėnesių, bet negali viršyti 18 mėnesių. Kadangi žemės ūkio veiklai būdingas sezoniškumas, finansiniai metai gali nesutapti su kalendoriniais metais; 4.4. piniginio mato – visas ūkio turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje išreiškiami pinigais; 4.5. kaupimo – ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje registruojami tada, kai atsiranda, ir pateikiami tų laikotarpių finansinėje atskaitomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą. Pagal kaupimo principą pajamos registruojamos tada, kai uždirbamos, o sąnaudos – susidarymo metu; 4.6. palyginimo – per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos siejamos su to laikotarpio sąnaudomis, padarytomis šioms pajamoms uždirbti. Sąnaudos, tenkančios skirtingiems ataskaitiniams laikotarpiams, paskirstomos laikotarpiams, per kuriuos ūkis uždirbs pajamų. Ataskaitinių finansinių metų informacija turi būti palyginama su ankstesnių finansinių metų informacija; 4.7. pastovumo – pasirinkta apskaitos metodika turi būti taikoma kiekvienais finansiniais metais. Keitimas galimas tik tuo atveju, jeigu taikomi apskaitos metodai neleidžia teisingai parodyti ūkio finansinių metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, finansinių rezultatų ir pinigų srautų; 4.8. atsargumo – pasirenkami tokie apskaitos metodai, kuriais vadovaujantis turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba nepagrįstai sumažinta; 4.9. neutralumo – apskaitos informacija pateikiama nešališkai. Jos pateikimas neturėtų daryti įtakos apskaitos informacijos vartotojų priimamiems sprendimams ir juo neturėtų būtų siekiama iš anksto numatyto rezultato; 4.10. turinio svarbos – ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal juridinę formą. 5. Buhalterinė apskaita tvarkoma naudojant Lietuvos Respublikos piniginį vienetą. Ūkinės operacijos, vykdomos užsienio valiuta, apskaitoje perskaičiuojamos į Lietuvos Respublikos piniginį vienetą pagal skelbiamą oficialų piniginio vieneto ir užsienio valiutos santykį, galiojantį ūkinės operacijos atlikimo dieną. 6. Ūkio turto įvertinimas: 6.1. Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, o finansinėje atskaitomybėje rodomas balansine verte, lygia jo likutinei vertei. Ją sudaro suma, gauta iš ilgalaikio turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus nusidėvėjimo (amortizacijos) sumą, sukauptą iki balanso datos. 6.2. Žemė ir miškas apskaitoje registruojami įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, vėliau, atsižvelgiant į pasirinktą apskaitos politiką, gali būti apskaitomi įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba perkainota verte, o finansinėje atskaitomybėje rodomi balansine verte. 6.3. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo savikaina turi būti nustatoma prie pardavėjui sumokėtos arba mokėtinos už šį turtą sumos pridedant muitą, akcizą, kitus negrąžinamus mokesčius, susijusius su šio turto įsigijimu, atsivežimo bei šio turto parengimo naudoti išlaidas (instaliavimo, bandymo, derinimo ir kitas), padarytas iki jo naudojimo pradžios. Į nekilnojamojo turto įsigijimo savikainą įskaitomas turto įregistravimo mokestis ir remonto sąnaudos, patirtos iki jo naudojimo pradžios. Į ilgalaikio turto įsigijimo savikainą neįskaitomas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus atvejus, kai šis mokestis negrąžinamas (neatskaitomas). Negrąžinamą (neatskaitomą) pridėtinės vertės mokestį ūkis gali įskaityti į turto įsigijimo savikainą. 6.4. Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikaina turi būti nustatoma prie pagrindinių žaliavų, medžiagų, komplektuojamųjų gaminių, sunaudotų gaminant ilgalaikį materialųjį turtą, įsigijimo savikainos pridedant tiesiogines darbo ir netiesiogines (pridėtines) gamybos išlaidas, patirtas gaminantis šį turtą iki jo naudojimo pradžios. Į ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikainą neįskaitomos bendrosios ūkio sąnaudos. 6.5. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą ir nematerialiojo turto amortizaciją ūkyje rekomenduojama skaičiuoti taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą. Jo taikymas pagrįstas prielaida, kad turtas dėvisi tolygiai per visą naudojimo laiką. Taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama pagal formulę:  kur N – metinė nusidėvėjimo (amortizacijos) suma; V1 – ilgalaikio turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina; V2 – ilgalaikio turto likvidacinė vertė; T – naudingo tarnavimo laikas metais. 6.6. Nusidėvėjimas (amortizacija) pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos po ilgalaikio turto perdavimo naudoti ir nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 dienos po jo nurašymo, pardavimo ar kitokio perleidimo, kai turtas nustoja būti naudojamas ir tuo atveju, kai visa naudojamo ilgalaikio turto vertė (atėmus likvidacinę vertę) perkeliama į sąnaudas (t. y., kai likutinė vertė lygi likvidacinei vertei). Kiekvieno įgyto ilgalaikio materialiojo turto objekto nudėvimoji vertė apskaičiuojama iš jo įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus numatomą likvidacinę vertę. Ilgalaikio materialiojo turto likvidacinę vertę sudaro suma, kurią ūkis tikisi gauti už šį turtą jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje, įvertinęs būsimas likvidavimo ir perleidimo išlaidas. Likvidacinę vertę nustato pats ūkis. Nematerialiojo turto likvidacinė vertė lygi nuliui. 6.7. Naudingo tarnavimo laiką nustato ūkis įvertinant šiuos veiksnius: tikėtiną fizinį nusidėvėjimą, moralinį senėjimą, teisinius ar kitus šio turto naudojimo apribojimus, realų jo tarnavimo laiką. 6.8. Nusidėvėjimas (amortizacija) gali būti skaičiuojamas vieną kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, o prireikus – ir dažniau. 6.9. Žemės ir miško nusidėvėjimas neskaičiuojamas. 6.10. Pirktos medžiagos apskaitoje registruojamos ir finansinėje atskaitomybėje parodomos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina: 6.10.1. Nustatant atsargų įsigijimo savikainą, prie pirkimo kainos, patikslintos pirktų atsargų nukainojimo ir gautų nuolaidų sumomis, pridedami visi su pirkimu susiję mokesčiai bei rinkliavos (išskyrus tuos, kurie vėliau bus atgauti), gabenimo, paruošimo naudoti bei kitos tiesiogiai su atsargų įsigijimu susijusios išlaidos. Į atsargų įsigijimo savikainą neįskaitomas sumokėtas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus atvejus, kai pridėtinės vertės mokestis yra negrąžinamas (neatskaitomas). Negrąžinamą (neatskaitomą) pridėtinės vertės mokestį ūkis gali įskaityti į turto įsigijimo savikainą arba priskirti bendrosioms ūkio sąnaudoms. 6.10.2. Biologinis turtas bei visa iš ūkio valdomo biologinio turto gauta žemės ūkio produkcija gali būti vertinama vienu šių būdų: tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, arba įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. Savos gamybos žemės ūkio produkcijos perdirbimo produktai vertinami pasigaminimo savikaina. 6.10.3. Biologinis turtas vertinamas tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, jo pirminio pripažinimo metu ir pagal kiekvieną balanso datą. Žemės ūkio produkcija tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, vertinama tik pirminio pripažinimo metu: 6.10.3.1. jeigu ūkio apskaitos politikoje numatyta biologinį turtą vertinti tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, biologinis turtas balanse parodomas tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas; 6.10.3.2. jeigu ūkio apskaitos politikoje numatyta biologinį turtą vertinti įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, biologinis turtas (išskyrus daugiamečius sodinius) balanse parodomas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. Daugiamečiai sodiniai balanse parodomi likutine verte. 6.10.4. Biologinio turto arba žemės ūkio produkcijos tikrąją vertę lengviau nustatyti grupuojant šį turtą pagal svarbius požymius, pvz., gyvulius – pagal amžių ar svorį, produkciją – pagal kokybę. Grupuojant reikia atsižvelgti į tai, pagal kokius požymius kainos nustatomos rinkoje. Remiantis tokiu grupavimu, gali būti nustatoma vienarūšio turto grupių tikroji vertė. 6.10.5. Patikimas biologinio turto ar žemės ūkio produkcijos tikrosios vertės nustatymo pagrindas yra aktyviosios rinkos kaina. 6.10.6. Jeigu aktyviosios rinkos nėra, biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos tikroji vertė nustatoma: 6.10.6.1. pagal paskutinių sandorių kainą, jeigu ekonominės aplinkybės mažai pasikeitė nuo sandorio sudarymo iki atskaitomybės datos; 6.10.6.2. pagal panašaus turto rinkos kainas, patikslintas atsižvelgiant į galimus skirtumus. 6.10.7. Kai neįmanoma patikimai nustatyti biologinio turto ar žemės ūkio produkcijos tikrosios vertės, šį turtą galima įvertinti pasigaminimo savikaina, ypač kai: 6.10.7.1. per laikotarpį nuo šių išlaidų susidarymo iki biologinio turto ar žemės ūkio produkcijos tikrosios vertės nustatymo datos įvyko nedidelių biologinių pokyčių; 6.10.7.2. biologinio pokyčio poveikis kainai laikomas nesvarbiu; 6.10.7.3. produkcija naudojama tik ūkio reikmėms. 6.11. Jei aptartais būdais sunku nustatyti biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos tikrąją vertę, jiems įkainoti gali būti taikomos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos patvirtintos normatyvinės kainos. 7. Pasigaminimo savikainą sudaro tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos. 8. Apskaičiuojant veikloje sunaudotų ar parduotų atsargų savikainą, gali būti taikomi FIFO, svertinio vidurkio arba kiti atsargų įkainojimo būdai, atsižvelgiant į atsargų naudojimo sąlygas. 9. Taikant FIFO būdą, daroma prielaida, kad pirmiausia parduodamos arba sunaudojamos atsargos, kurios buvo įsigytos arba pagamintos anksčiausiai, o laikotarpio pabaigoje likusios atsargos buvo įsigytos ar pagamintos vėliausiai. Šį būdą rekomenduojama taikyti ir tais atvejais, kai negalima nustatyti, kurios atsargos buvo sunaudotos pirmiausia. 10. Jeigu atsargos sumaišytos ir neįmanoma atskirti, kurios įsigytos ar pagamintos pirmiau, jos gali būti įkainojamos taikant svertinio vidurkio būdą. Taikant šį būdą, atsargų savikaina nustatoma pagal atsargų vienetų laikotarpio pradžioje ir per visą laikotarpį įsigytų ar pagamintų panašių atsargų vienetų kainų svertinį vidurkį. Vidurkis gali būti apskaičiuojamas periodiškai arba gavus kiekvieną naują atsargų siuntą (pagal aplinkybes kiekviename ūkyje, atsižvelgiant į atsargų naudojimo būdą). 11. Atsargų, gyvūnų ir kito biologinio turto (išskyrus daugiamečius sodinius) apskaitai ūkis gali pasirinkti nuolat arba periodiškai apskaitomų atsargų apskaitos būdus: 11.1. Taikant nuolat apskaitomų atsargų apskaitos būdą, buhalterinės apskaitos sąskaitose registruojama kiekviena atsargų ir biologinio turto kaitos operacija: atsargų ir biologinio turto gavimas, sunaudojimas, nepanaudotų atsargų grąžinimas, atsargų ir biologinio turto pardavimas. Taikant šį būdą, rekomenduojama pirktas atsargas įkainoti įsigijimo savikaina, o žemės ūkio produkciją, gyvūnus ir kitą biologinį turtą – tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, tačiau ūkis gali pasirinkti žemės ūkio produkciją, gyvūnus ir kitą biologinį turtą vertinti ir įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. 11.2. Taikant periodiškai apskaitomų atsargų apskaitos būdą, buhalterinės apskaitos sąskaitose per ataskaitinį laikotarpį registruojamos tik atsargų, gyvūnų ir kito biologinio turto pirkimo ir pardavimo operacijos. 11.2.1. Savos gamybos produkcijos ir gyvūnų sunaudojimo ūkio ar asmeninėms reikmėms operacijos per ataskaitinį laikotarpį registruojamos tik natūriniais mato vienetais apskaitos registruose. 11.2.2. Visi atsargų, gyvūnų ir kito biologinio turto pirkimai iš karto pripažįstami sąnaudomis. 11.2.3. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atlikus inventorizaciją, nustatomi atsargų, gyvūnų ir kito biologinio turto likučiai ir buhalterinėse sąskaitose fiksuojamas šio turto likučių pasikeitimas. 11.2.4. Taikant periodiškai apskaitomų atsargų apskaitos būdą, rekomenduojama pirktų atsargų likučių įsigijimo savikainą nustatyti FIFO būdu, o žemės ūkio produkcijos, gyvūnų ir kito biologinio turto likučius įkainoti tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, tačiau ūkis gali pasirinkti šiuos likučius vertinti ir pasigaminimo savikaina. Sunaudotų atsargų sąnaudas sudaro ataskaitinio laikotarpio atsargų pirkimas, pakoreguotas pagal atsargų likučių kaitą. II. ŪKIO FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ IR JOS RODIKLIŲ PAAIŠKINIMAI 12. Finansinėje atskaitomybėje (finansinėse ataskaitose) pateikiami rodikliai, įgalinantys įvertinti ūkio turtinę bei finansinę būklę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir ūkininkavimo rezultatus per šį laikotarpį. Atskaitomybė sudaroma pagal suvestinius apskaitos duomenis. Ji reikalinga norint gauti paramą iš valstybės, ES fondų, banko paskolas, palaikyti palankius prekybos santykius su tiekėjais ir pirkėjais. Finansinės ataskaitos naudingos ir pačiam ūkiui, norint priimti teisingus ekonominius sprendimus. 13. Ūkiai, tvarkantys apskaitą pagal dvejybinę apskaitos sistemą, gali sudaryti metinę ir tarpinę finansinę atskaitomybę. Metinėje finansinėje atskaitomybėje pateikiami ūkio veiklos rezultatai per finansinius metus, todėl ji rengiama finansiniams metams pasibaigus. Tarpinėje finansinėje atskaitomybėje pateikiama trumpesnio nei finansiniai metai laikotarpio (vieno, trijų, šešių mėnesių ir pan.) informacija apie veiklos rezultatus, finansinę būklę ir pinigų srautus, t. y. informacija apima laikotarpį nuo finansinių metų pradžios iki tarpinės finansinės atskaitomybės datos. Tarpinę finansinę atskaitomybę ūkiai sudaro, kai to reikia arba kitų teisės aktų nustatytu periodiškumu. 14. Metinę finansinę atskaitomybę sudaro: 14.1. balansas; 14.2. pelno (nuostolių) ataskaita; 14.3. pinigų srautų ataskaita; 14.4. aiškinamasis raštas. 15. Tarpinę finansinę atskaitomybę gali sudaryti visos minėtos ataskaitos arba tiktai balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita. 16. Iki metinės finansinės atskaitomybės sudarymo apskaitoje turi būti parodytos visos ataskaitinių finansinių metų ūkinės operacijos bei įvykiai, turto ir skolų inventorizavimo rezultatai, savos gamybos atsargų vertės pasikeitimai ir kiti patikslinimai. I skirsnis BALANSAS 17. Balanse parodoma ūkio turto sudėtis, jo nuosavas kapitalas ir įsipareigojimų sudėtis. Balanso forma pateikta 2 priede. 18. Pradėjus tvarkyti ūkio apskaitą, sudaromas ūkinės veiklos pradžios balansas užpildomas remiantis ūkio turimo turto ir įsipareigojimų aprašu. Šiame apraše pagal inventorizacijos duomenis surašomi ūkiui priklausančio turto kiekiai ir vertė pagal jo rūšis, taip pat ūkio įsipareigojimų sumos. 19. Turtas surašomas tokiu nuoseklumu: ilgalaikis turtas, biologinis turtas, trumpalaikis turtas. Po to surašomi ilgalaikiai ir trumpalaikiai ūkio įsipareigojimai. Ilgalaikis turtas parodomas jo įsigijimo, pasigaminimo ar statybos savikaina pagal atitinkamų pirminių apskaitos dokumentų duomenis, atskaičius nusidėvėjimą (amortizaciją). Jeigu nėra reikiamų duomenų, ilgalaikis turtas parodomas tikrąja verte. Pirktos atsargos parodomos įsigijimo savikaina. Įsipareigojimų sumos nustatomos pagal paskolų gavimo bei palūkanų apskaičiavimo, turto pirkimo ir kitus dokumentus. Iš minėto aprašo turto duomenys surašomi į balanso turto dalį, o ūkio įsipareigojimų duomenys – į nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dalies F straipsnį. D straipsnis Nuosavas kapitalas užpildomas apskaičiavus skirtumą tarp bendros ūkio turto vertės ir visų jo įsipareigojimų sumos. 20. Dvejybinę apskaitos sistemą taikančio ūkio balanse finansinių metų pabaigoje rodikliai užpildomi remiantis sintetinių sąskaitų ar subsąskaitų galutiniais likučiais, pateiktais sintetinės apskaitos registre. Kai kurie rodikliai įrašomi iš analitinės apskaitos. Skiltyje „Praėję finansiniai metai“ duomenys įrašomi iš ankstesnio laikotarpio balanso skilties „Finansiniai metai“. Turtas 21. Turto A straipsnyje Ilgalaikis turtas pateikiamas ūkio nematerialusis, materialusis ir finansinis turtas, kuris teikia ūkiui naudos ilgiau nei vienerius metus, bei išankstiniai mokėjimai už ilgalaikį turtą: 21.1. A. I straipsnyje Nematerialusis turtas įrašoma tokio turto, kaip kompiuterinių programų, įsigytų kvotų, verslo plėtros planų ir kt., likutinė vertė. Ši vertė apskaičiuojama iš nematerialiojo turto įsigijimo savikainos atėmus sukauptą amortizaciją. Ilgalaikio nematerialiojo turto straipsnis užpildomas pagal 11 sąskaitos Nematerialusis turtas ir 130 sąskaitos Nematerialiojo turto amortizacija likučių duomenis; 21.2. A. II straipsnyje Materialusis turtas parodoma bendra šio turto vertė, o atskiruose straipsniuose – jo vertė pagal ilgalaikio materialiojo turto grupes. Ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus žemę, mišką ir nebaigtą statybą, balanse pateikiamas likutine verte, kuri apskaičiuojama iš įsigijimo savikainos atėmus sukauptą nusidėvėjimą; 21.3. A. II.1 straipsnyje Žemė įrašoma ūkininkui ir jo partneriams nuosavybės teise priklausančios žemės įsigijimo savikaina arba perkainota vertė. Analogiškas yra straipsnio A. II.2. Miškas turinys. Šie straipsniai užpildomi atitinkamai pagal 120 Žemė ir 121 Miškas sąskaitų likučių duomenis; 21.4. A. II.3–A. II.6 straipsniuose pateikiama atitinkamų ilgalaikio turto grupių (pastatų ir kitų statinių, mašinų ir įrenginių, transporto priemonių ir kt.) likutinė vertė. Likutinei vertei apskaičiuoti įsigijimo (pasigaminimo) savikaina nustatoma pagal 122–126 sąskaitų likučių duomenis ir sumažinama sukaupto nusidėvėjimo sumomis – pagal 132–135 sąskaitų likučių duomenis; 21.5. A. II.7 straipsnyje Nebaigta statyba pateikiama nebaigto iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos statyti ilgalaikio materialiojo turto faktinių išlaidų suma, montuotinų įrenginių bei išankstinių mokėjimų už statybą suma. Šis straipsnis pildomas pagal 15 sąskaitos Statyba ir kiti kapitaliniai įdėjimai (darbai) likučių duomenis; 21.6. A. III straipsnyje Finansinis turtas pateikiama ilgalaikio finansinio turto – ilgalaikių finansinių investicijų, pvz., vertybinių popierių (akcijų, obligacijų ir kt.), įsigytų ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, įneštų pajų į kooperatines bendroves, kredito unijas, žemės ūkio bendroves, vertė ir ilgalaikių skolų ūkiui – vertė. Šis straipsnis pildomas pagal 16 sąskaitos Ilgalaikis finansinis turtas likučių duomenis. 22. B straipsnyje Biologinis turtas parodomas specifinis žemės ūkio turtas – augalai ir gyvūnai: 22.1. B. I straipsnyje Daugiamečiai sodiniai parodoma ūkio sodų, uogynų ir kitų daugiamečių sodinių vertė. Atsižvelgiant į pasirinktą biologinio turto įvertinimo būdą, daugiamečiai sodiniai balanse parodomi tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, arba likutine verte. Šis straipsnis užpildomas remiantis 19 sąskaitos Daugiamečiai sodiniai likučio duomenimis; 22.2. B. II straipsnyje Gyvuliai ir kiti gyvūnai įrašoma ūkyje auginamų gyvulių ir kitų gyvūnų vertė. Atsižvelgiant į pasirinktą įvertinimo būdą, jie įvertinami tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, arba įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. Duomenys įrašomi pagal 22 sąskaitos Gyvuliai ir kiti gyvūnai likučių duomenis; 22.3. B. III. straipsnyje Pasėliai įrašoma ūkio pasėlių vertė. Straipsnis pildomas pagal 23 sąskaitos Nebaigta gamyba (taikant periodiškai apskaitomų atsargų apskaitos būdą) arba 65 sąskaitos Pagrindinės gamybos suvestinė 650 subsąskaitos Augalininkystė (taikant nuolat apskaitomų atsargų apskaitos būdą) analitinių sąskaitų likučių duomenis. 23. C straipsnyje Trumpalaikis turtas parodomas ūkio įsigytas, pasigamintas ir nebaigtas gaminti turtas, skirtas parduoti ar suvartoti per vienerius metus: 23.1. C. I straipsnyje Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys pateikiama ūkio gamybinei–komercinei veiklai skirto materialiojo turto, sunaudotino per trumpesnį nei vienerių metų laikotarpį, vertė bei iš anksto už šį turtą sumokėta suma; 23.2. C. I.1 straipsnyje Atsargos pateikiami duomenys apie ūkio turimas atskirų rūšių atsargas. Atsargos, išskyrus žemės ūkio produkciją, balanse pateikiamos įsigijimo savikaina. Iš biologinio turto gauta žemės ūkio produkcija gali būti įkainota tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, arba pasigaminimo savikaina; 23.3. C. I. I.1 straipsnyje Medžiagos įrašoma visų ūkio reikmėms skirtų pirktų ir nepanaudotų medžiagų (sėklų, pašarų, augalų ir gyvūnų apsaugos priemonių, degalų ir tepalų, atsarginių dalių ir kt.) vertė. Šis straipsnis pildomas pagal 20 sąskaitos Medžiagos likučių duomenis; 23.4. C. I.1.2 straipsnyje Nebaigta gamyba įrašoma gamybos, iš kurios dar negauta produkcija, išskyrus pasėlius, vertė. Šis straipsnis pildomas pagal 23 sąskaitos Nebaigta gamyba (taikant periodiškai apskaitomų atsargų apskaitos būdą) arba 65 sąskaitos Pagrindinės gamybos suvestinė (taikant nuolat apskaitomų atsargų apskaitos būdą) analitinių sąskaitų likučių duomenis; 23.5. C. I.1.3 straipsnyje Žemės ūkio produkcija pateikiama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ūkyje likusios iš jo valdomo biologinio turto gautos žemės ūkio produkcijos, skirtos parduoti ar suvartoti savoms reikmėms, vertė. Šis straipsnis pildomas pagal 210 sąskaitos Žemės ūkio produkcija likučio duomenis; 23.6. C. I.1.4 straipsnyje Kita produkcija parodoma savos gamybos perdirbtos produkcijos vertė, kuri nustatoma pagal 211 sąskaitos Kita produkcija likučio duomenis; 23.7. C. I.2 straipsnyje Išankstiniai apmokėjimai pateikiami duomenys apie ūkio sumokėtus avansus už atsargas ir paslaugas ir ateinančių laikotarpių sąnaudos. Duomenys šiam straipsniui pildyti gaunami: išankstiniai apmokėjimai – iš 251 sąskaitos Išankstiniai apmokėjimai už atsargas ir paslaugas debeto likučio atėmus tą negrąžintų skolų dalį, dėl kurios susigrąžinimo abejojama (duomenys apie šias abejotinas skolas imami iš 253 sąskaitos Abejotinos skolos, o ateinančių laikotarpių sąnaudos – iš 28 sąskaitos Kitas trumpalaikis turtas. 23.8. C. II straipsnyje Per vienerius metus gautinos sumos pateikiamos trumpalaikės skolos, t. y. tokios skolos, kurios turi būti sugrąžintos ūkiui per ne ilgesnį kaip vienerių metų laikotarpį (išskyrus išankstinius apmokėjimus). Gautinos skolos pateikiamos atėmus abejotinų skolų sumas; 23.9. C. II. l straipsnyje Pirkėjų skolos surašomos skolos ūkiui už parduotą produkciją ir suteiktas paslaugas. Jos parodomos gautinų sumų dydžiu, užfiksuotu pardavimų dokumentuose. Šios skolos mažinamos abejotinų skolų dydžiu. Pirkėjų skolos įrašomos į balansą pagal 24 sąskaitos Pirkėjų skolos likutį; 23.10. C. II.2 straipsnyje Kitos gautinos sumos surašomos ūkiui priklausančios gauti kitos, ne už parduotą produkciją, biologinį turtą ir paslaugas, sumos. Šis straipsnis pildomas pagal 250 sąskaitos Gautinas pridėtinės vertės mokestis, 252 sąskaitos Kitos gautinos skolos bei 253 sąskaitos Abejotinos skolos (-) likučių duomenimis; 23.11. C. III straipsnyje Kitas trumpalaikis turtas parodoma ūkio turimų terminuotųjų indėlių ir kitų trumpalaikių investicijų suma bei kito trumpalaikio turto, kuris nebuvo parodytas kituose balanso straipsniuose, vertė. Duomenys šiam straipsniui užpildyti gaunami pagal 26 sąskaitos Terminuotieji indėliai ir kitos trumpalaikės investicijos ir 28 sąskaitos Kitas trumpalaikis turtas likučių duomenis; 23.12. C. IV straipsnyje Pinigai įrašoma ūkio turima bankuose ir kasoje pinigų suma, kuri nustatoma pagal 27 sąskaitos Pinigai likučių duomenis. Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai 24. D straipsnyje Nuosavas kapitalas parodoma ūkio nuosavų išteklių suma. Šis straipsnis pildomas pagal 30 sąskaitos Nuosavas kapitalas likučio duomenis. 25. E straipsnyje Dotacijos ir subsidijos parodoma nepanaudotų dotacijų ir subsidijų suma. Šis straipsnis pildomas pagal 35 sąskaitos Dotacijos ir subsidijos likučio duomenis. 26. F straipsnio Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai atskiruose straipsniuose parodomos ilgalaikės ir trumpalaikės ūkio skolos ir įsipareigojimai: 26.1. F. I straipsnyje Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai parodomos ilgalaikės ūkio skolos: 26.2. F. I.1 straipsnyje Paskolos parodomos iš bankų ir iš kitų kreditorių gautos ir negrąžintos ilgalaikės paskolos. Šis rodiklis pildomas pagal 400 sąskaitos Paskolos likučio duomenis; 26.3. F. I.2 straipsnyje Lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimai pateikiama šių skolų dalis, mokėtina per laikotarpį, ilgesnį kaip 12 mėnesių nuo balanso sudarymo datos. Ši suma nustatoma pagal 401 sąskaitos Lizingo (finansinės nuomos) skolos likučio duomenis; 26.4. F. I.3 straipsnyje Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai parodomos kitos ilgalaikės ūkio skolos, kurios neįrašytos į E.1.1 ir E.1.2 straipsnius. Šių skolų suma įrašoma pagal sąskaitos 402 Kitos ilgalaikės skolos likučio duomenis; 26.5. E. II straipsnis Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai apima trumpalaikes ūkio skolas ir įsipareigojimus: 26.6. F. II.1 straipsnyje Ilgalaikių skolų ataskaitinių metų dalis parodoma ilgalaikių banko paskolų, lizingo (finansinės nuomos) skolų ir kitų ilgalaikių ūkio skolų suma, mokėtina ne vėliau kaip kitais ataskaitiniais metais. Ši suma nustatoma pagal 43 sąskaitos Ilgalaikių skolų ataskaitinių metų dalis likučio duomenis; 26.7. F. II.2 straipsnyje Paskolos įrašoma iš bankų ir iš kitų kreditorių gautų ir negrąžintų trumpalaikių paskolų suma. Duomenys įrašomi pagal 44 sąskaitos Trumpalaikės paskolos likučio duomenis; 26.8. F. II.3 straipsnis Skolos tiekėjams ir rangovams parodo ūkio trumpalaikes skolas už pirktas materialines vertybes ir gautas paslaugas. Jis pildomas pagal 45 sąskaitos Skolos tiekėjams ir rangovams likutį; 26.9. E. II.4 straipsnyje Gauti išankstiniai apmokėjimai parodoma ūkio skola pirkėjams bei kitiems asmenims dėl išankstinių mokėjimų už iš ūkio perkamą produkciją, gaunamas paslaugas ir kt. Šis rodiklis pildomas pagal 480 sąskaitos Gauti avansai likučio duomenis; 26.10. F. II.5 straipsnis Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai skirtas ūkio skoloms samdomiems darbuotojams bei su darbo santykiais susijusių mokesčių ir įmokų skoloms parodyti. Skolos suma įrašoma pagal 46 sąskaitos Su darbo santykiais susijusios skolos likučių duomenis; 26.11. E. II.6 straipsnyje Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai parodomos kitos, anksčiau balanse neparodytos, trumpalaikės ūkio skolos, t. y. skolos valstybinėms institucijoms, draudimo bendrovėms ir pan. Šis straipsnis pildomas sudėjus 47 sąskaitos Mokesčių skolos bei 481 sąskaitos Kitos trumpalaikės skolos likučių duomenis. II skirsnis PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA 27. I straipsnyje Pardavimo pajamos pelno (nuostolių) ataskaitoje turi būti parodomos grynosios pardavimo pajamos (ataskaitos forma pateikta 3 priede). Nustatant jų dydį atsižvelgiama į suteiktas nuolaidas bei parduotų prekių grąžinimą ir nukainojimą. Grynosios pardavimo pajamos nustatomos iš pardavimo pajamų sumos (neįskaitant PVM) atimant po pardavimo pirkėjams suteiktų nuolaidų sumas ir sugrąžintų ar nukainotų prekių vertę. Pardavimo pajamos ataskaitoje gali būti detalizuojamos pagal ūkio veiklos rūšis (pvz., augalininkystės produkcijos pardavimo pajamos, gyvulininkystės produkcijos pardavimo pajamos ir pan.). Duomenys imami iš 50 sąskaitos Pardavimo pajamos. 28. II straipsnyje Pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos ir gyvūnų bei kito biologinio turto likučių vertės padidėjimas (sumažėjimas) turi būti parodomas šių rūšių turto tikrosios vertės ar įsigijimo (pasigaminimo) savikainos laikotarpio pabaigoje ir pradžioje skirtumas. Atskiruose straipsniuose gali būti surašomas likučių vertės padidėjimas (sumažėjimas) pagal minėto turto grupes (produkcijos, nebaigtos gamybos ir biologinio turto likučių pokyčiai). Minėti rodikliai įrašomi pagal atsargų bei kito turto galutinių ir pradinių likučių duomenis: produkcijos pokyčiai – iš 21 sąskaitos Produkcija, nebaigtos gamybos pokyčiai – iš 23 sąskaitos Nebaigta gamyba (taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą) arba 65 sąskaitos Pagrindinės gamybos suvestinė (taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą), gyvūnų pokyčiai – iš 22 sąskaitos Gyvuliai ir kiti gyvūnai, kito biologinio turto pokyčiai – iš 19 sąskaitos Daugiamečiai sodiniai (Kito biologinio turto pokyčiai rodomi tuo atveju, kai įmonės biologinis turtas vertinamas tikrąja verte.). Atsargų pokyčių duomenys sutikrintini su balanso duomenimis. 29. III straipsnyje Ūkio reikmėms suvartota produkcija parodoma minėtam tikslui suvartotos žemės ūkio produkcijos ir jos perdirbimo produktų vertė. Duomenys užpildomi iš 560 sąskaitos Produkcijos suvartojimas ūkio reikmėms. 30. IV straipsnyje Asmeninėms reikmėms suvartota produkcija, gyvuliai ir kiti gyvūnai parodoma savos gamybos produkcijos ir gyvūnų, paimtų iš ūkio asmeniniams ūkininko bei jo partnerių ar gyventojo poreikiams, vertė. Ji nustatoma iš 561 sąskaitos Produkcijos ir gyvūnų suvartojimas asmeninėms reikmėms. 31. V straipsnyje Gyvulių ir kitų gyvūnų ir kito biologinio turto pirkimai informacija pateikiama šio turto, pirkto iš kitų ūkių bei gyventojų, įsigijimo savikaina, užpildoma iš tranzitinės 67 sąskaitos Biologinio turto pirkimai arba (jeigu biologinio turto pirkimo operacijų būna nedaug) betarpiškai iš 22 sąskaitos Gyvuliai ir kiti gyvūnai ir 19 sąskaitos Daugiamečiai sodiniai debeto duomenų. 32. VI straipsnis Bendroji produkcija parodo gamybinės žemės ūkio veiklos apimtį pinigine išraiška. Ji apskaičiuojama sudedant pardavimo pajamas, pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos ir gyvūnų bei kito biologinio turto pokyčius, ūkio reikmėms suvartotos produkcijos, asmeninėms reikmėms suvartotos produkcijos, gyvulių bei kitų gyvūnų straipsnių sumas ir atimant biologinio turto pirkimų straipsnio sumą. 33. VII straipsnyje Kintamosios ūkio sąnaudos parodomos tokios sąnaudos, kurių dydis priklauso nuo veiklos apimties. Joms priskirtinos sėklos, trąšų, degalų, pašarų, augalų bei gyvūnų apsaugos priemonių, samdomų darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos ir pan. Duomenys įrašomi iš 61 sąskaitos Kintamosios sąnaudos. 34. VIII straipsnis Bendrasis gamybinis pelnas (nuostoliai) parodo skirtumą tarp bendrosios produkcijos vertės ir kintamųjų sąnaudų. 35. IX straipsnyje Pastoviosios ūkio sąnaudos parodomos tos sąnaudos, kurių dydis sąlygiškai nepriklauso nuo veiklos apimties. Šiame straipsnyje surašomos ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos), žemės mokesčio bei nuomos, turto draudimo, ūkininko bei jo partnerių socialinio bei sveikatos draudimo ir kt. sąnaudos. Duomenys imami iš 62 sąskaitos Pastoviosios sąnaudos. 36. X straipsnis Pagrindinės (tipinės) veiklos pelnas (nuostoliai) parodo skirtumą tarp bendrojo gamybinio pelno (nuostolių) ir pastoviųjų sąnaudų. 37. XI straipsnyje Dotacijos, susijusios su pajamomis parodomos panaudotos tiesioginės ar kompensacinės išmokos bei kitos išmokos, suteikiamos ūkio pajamų lygiui palaikyti ar pajamų netekimui bei patirtoms išlaidoms kompensuoti. Šis straipsnis užpildomas iš 52 sąskaitos Panaudotos dotacijos ir subsidijos, susijusios su pajamomis. 38. XII straipsnyje Finansinės ir investicinės veiklos pelnas (nuostoliai) parodomas šios veiklos rezultatas kaip jos pajamų ir sąnaudų skirtumas. Šis straipsnis gali būti suskirstytas į pajamų ir sąnaudų straipsnius: 38.1. Finansinės ir investicinės veiklos pajamas sudaro ilgalaikių investicijų perleidimo pelnas, palūkanos už suteiktas paskolas ir banke laikomus pinigus, teigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka, pripažintos (ūkio naudai) baudos ir delspinigiai už pavėluotus atsiskaitymus, dividendų pajamos ir kt. Šios pajamos nustatomos iš 53 sąskaitos Finansinės ir investicinės veiklos pajamos. 38.2. Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudas sudaro ilgalaikių investicijų perleidimo nuostoliai, palūkanos už gautas paskolas ir lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigyjamą turtą, neigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka, mokėtinos baudos ir delspinigiai už pavėluotus atsiskaitymus ir kt. Šios sąnaudos nustatomos iš 63 sąskaitos Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos. 39. XIII straipsnyje Kitas pelnas ar nuostoliai rodomas iš nepagrindinės (netipinės) ūkio veiklos (išskyrus finansinę ir investicinę veiklą) ir neįprastinių ūkinių įvykių gautas finansinis rezultatas. Jis apskaičiuojamas iš kitų pajamų atimant kitas sąnaudas. Šis straipsnis gali būti suskirstytas į pajamų ir sąnaudų straipsnius. Kitas pajamas sudaro ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) perleidimo (pardavimo) pelnas, turto nuomos, nepagrindinės veiklos produkcijos bei paslaugų pardavimo pajamos, pajamos, gautos likvidavus ilgalaikį turtą ir kt. Šios pajamos nustatomos iš 54 sąskaitos Kitos pajamos. Kitas sąnaudas sudaro ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) perleidimo (pardavimo) nuostoliai, išnuomoto turto išlaikymo sąnaudos (nusidėvėjimas, draudimas ir kt.), nepagrindinės (netipinės) veiklos produkcijos bei paslaugų savikaina, dėl stichinių nelaimių, nebūdingų tai vietovei, patirti nuostoliai ir kt. Šios sąnaudos nustatomos iš 64 sąskaitos Kitos sąnaudos. 40. XIV straipsnyje Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą rašoma pagrindinės veiklos pelno (nuostolių), dotacijų, susijusių su pajamomis, finansinės ir investicinės veiklos pelno (nuostolių) ir kito pelno ar nuostolių straipsniuose pateiktų duomenų suma. 41. XV straipsnyje Gyventojų pajamų mokestis parodoma ataskaitiniam laikotarpiui tenkanti gyventojų pajamų mokesčio suma, jeigu ūkis privalo mokėti šį mokestį. Duomenys imami iš 34 sąskaitos Finansiniai rezultatai debeto. 42. XVI straipsnyje Grynasis pelnas (nuostoliai) parodomas galutinis ūkio veiklos finansinis rezultatas. Jis apskaičiuojamas iš pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą atimant gyventojų pajamų mokesčio sumą. Šis ataskaitos rodiklis turi būti lygus 34 sąskaitos Finansiniai rezultatai kredito ir debeto apyvartų skirtumui. III skirsnis PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA 43. Pinigų srautų ataskaita gali būti rengiama netiesioginiu (4 priedas) ir tiesioginiu būdu (5 priedas). Šie ataskaitos rengimo būdai skiriasi tik pinigų srautų iš pagrindinės veiklos pateikimu. Pinigų srautai iš investicinės ir finansinės veiklos abiem atvejais pateikiami tik tiesioginiu būdu. 44. Pagrindinės veiklos pinigų srautus pateikiant netiesioginiu būdu, ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) perskaičiuojamas į ataskaitinio laikotarpio pinigų kiekį, gautą arba išleistą pagrindinėje ūkio veikloje: 44.1. Šiuo būdu skaičiuojant pagrindinės veiklos pinigų srautus, koreguojama grynojo pelno arba nuostolio suma, apskaičiuota Pelno (nuostolių) ataskaitoje. Koregavimo tikslas – parodyti ryšį tarp kaupimo principu apskaičiuoto finansinio rezultato (pelno arba nuostolio) ir pinigų iš pagrindinės veiklos pokyčio. 44.2. Grynojo pelno arba nuostolio suma pirmiausia koreguojama nepiniginių išlaidų – ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų suma, kurią parodo 620 sąskaitos Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos debeto apyvarta, sumažinta tos pačios sąskaitos kredite užregistruota per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuota dotacijos lėšomis pirkto ilgalaikio turto nusidėvėjimo suma. 44.3. Po vienerių metų gautinų sumų pokytis įrašomas palyginus informaciją apie po vienerių metų gautinas sumas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir pradžioje, sukauptą 16 sąskaitos Ilgalaikis finansinis turtas analitinėje apskaitoje, nes skaičiuojant po vienerių metų gautinų sumų pokytį nurašomos suteiktos ilgalaikės paskolos. Po vienerių metų gautinų sumų sumažėjimas pridedamas, nes rodo gautas pinigines įplaukas, o padidėjimas atimamas. 44.4. Per ataskaitinį laikotarpį atsargoms pirkti išleistų pinigų suma neatsispindi grynojo pelno (nuostolio) sumoje. Todėl šią sumą reikia koreguoti atsargų vertės pokyčio suma: atsargų vertei padidėjus per ataskaitinį laikotarpį, padidėjimo suma atimama iš grynojo pelno (nuostolio) sumos; atsargų vertei per ataskaitinį laikotarpį sumažėjus, atitinkama suma pridedama prie grynojo pelno (nuostolio) sumos. Atsargų vertės pokytis apskaičiuojamas lyginant Balanso straipsnio Atsargos sumą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje su šio straipsnio suma ataskaitinio laikotarpio pradžioje. 44.5. Tokią pat įtaką finansinio rezultato perskaičiavimui į pinigų pokytį turi biologinio turto vertės sumažėjimas ir padidėjimas, todėl šio turto vertei padidėjus per ataskaitinį laikotarpį, padidėjimo suma atimama iš grynojo pelno (nuostolio) sumos, o šio turto vertei per ataskaitinį laikotarpį sumažėjus, atitinkama suma pridedama prie grynojo pelno (nuostolio) sumos. Biologinio turto vertės pokytis apskaičiuojamas lyginant Balanso straipsnio Biologinis turtas sumą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje su šio straipsnio suma ataskaitinio laikotarpio pradžioje. 44.6. Pirkėjų skolų pokytis įrašomas palyginus Balanso straipsnio Pirkėjų skolos duomenis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir pradžioje. Šių skolų sumažėjimas pridedamas, o padidėjimas atimamas. 44.7. Kitų gautinų sumų bei ūkio sumokėtų išankstinių apmokėjimų pokytis įrašomas palyginus analogiškų pavadinimų Balanso straipsnių duomenis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir pradžioje. Jų sumažėjimas pridedamas, o padidėjimas atimamas. 44.8. Kito trumpalaikio turto pokyčiai įrašomi apskaičiavus Balanso straipsnio Kitas trumpalaikis turtas sumų skirtumą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir pradžioje. Šio straipsnio sumažėjimas pridedamas, o padidėjimas atimamas. 44.9. Skolų tiekėjams ir gautų išankstinių apmokėjimų pokytis pateikiamas viename Pinigų srautų ataskaitos straipsnyje. Jų pokytis apskaičiuojamas pagal 45 sąskaitos Skolos tiekėjams ir rangovams ir 480 sąskaitos Gauti avansai duomenis, palyginus skolas, buvusias ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir pradžioje. Šių ūkio skolų padidėjimas pridedamas, o sumažėjimas atimamas. Skaičiuojant šių skolų pokytį, atimamos skolos tiekėjams už ilgalaikį turtą (be PVM, jei ūkis yra PVM mokėtojas). 44.10. Su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų pokyčiai įrašomi apskaičiavus skirtumus tarp analogiško pavadinimo Balanso straipsnio sumų ataskaitinio ir praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje: straipsnio padidėjimas pridedamas, o sumažėjimas atimamas. 44.11. Kitų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų pokyčiai įrašomi apskaičiavus skirtumus tarp tokio pat pavadinimo Balanso straipsnio sumų ataskaitinio ir praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje: straipsnio padidėjimas pridedamas, o sumažėjimas atimamas. 44.12. Grynojo pelno ar nuostolio suma Pelno (nuostolių) ataskaitoje parodo finansinį rezultatą iš visos, o ne tik pagrindinės ūkio veiklos, todėl norint teisingai apskaičiuoti pinigų srautus iš pagrindinės veiklos, reikia atimti finansinės ir investicinės veiklos pelno sumą arba pridėti nuostolių sumą. Duomenys šiam koregavimui randami Pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje Finansinės ir investicinės veiklos pelnas (nuostolis). 44.13. Ilgalaikio turto perleidimo operacijos priskiriamos investicinei ūkio veiklai, todėl šių operacijų rezultatai turi būti eliminuojami iš pagrindinės veiklos pinigų srautų. Duomenys randami 540 sąskaitoje Ilgalaikio turto perleidimo pelnas ir / arba 640 sąskaitoje Ilgalaikio turto perleidimo nuostolis. 44.14. Ūkininko ar gyventojo asmeninėms reikmėms sunaudota ūkio produkcija, gyvuliai ir kiti gyvūnai didina ūkio finansinį rezultatą, tačiau neturi įtakos pinigų srautams. Todėl koreguojant pelno (nuostolio) sumą šie duomenys yra eliminuojami. Informacija Pinigų srautų ataskaitos eilutei užpildyti imama iš Pelno (nuostolio) ataskaitos eilutės Asmeninėms reikmėms sunaudota ūkio produkcija, gyvuliai ir kiti gyvūnai. 44.15. Susumavus (+, –) pateiktus rodiklius apskaičiuojami grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai, kurie parodo pinigų padidėjimą arba sumažėjimą iš pagrindinės veiklos. 45. Pagrindinės veiklos pinigų srautus pateikiant tiesioginiu būdu pinigų srautų ataskaitoje, pagrindinės veiklos pinigų srautai pateikiami iš 27 sąskaitos Pinigai analitinės apskaitos: 45.1. Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos – tai pinigų gavimai ir išmokėjimai, vykdant pagrindinę ūkio veiklą. Patogiausia šią ataskaitos dalį pildyti sugrupavus 27 sąskaitoje Pinigai užfiksuotas ūkines operacijas. Rengiant Pinigų srautų ataskaitą tiesioginiu būdu nurodoma, kiek pinigų gauta iš pirkėjų, iš kitų skolininkų, iš iždo PVM, kiek gauta dotacijų, susijusių su pajamomis, kiek sumokėta medžiagų bei paslaugų tiekėjams, sumokėta į iždą PVM ir kitų mokesčių, sumokėta kitų išmokų (darbo užmokesčio, socialiniam ir sveikatos draudimui ir kt.). Informacija apie pinigų gavimus iš pirkėjų ir mokėjimus tiekėjams pateikiama su PVM. 45.2. Susumavus (+, –) pateiktus rodiklius apskaičiuojami grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai, kurie parodo pinigų padidėjimą arba sumažėjimą iš pagrindinės veiklos. 46. Investicinės veiklos pinigų srautai Pinigų srautų ataskaitoje pateikiami atskirai, nes jie parodo pinigų sumas, per ataskaitinį laikotarpį išleistas įsigyti finansiniam turtui, kuris uždirbs pajamas (kartu ir pinigus) ateityje, taip pat pinigų įplaukas, perleidžiant tokį turtą: 46.1. Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) įsigijimo straipsnyje parodoma pinigų suma, sumokėta už pirktą ilgalaikį turtą. 46.2. Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) perleidimo straipsnyje parodoma pinigų suma, gauta pardavus minėtą turtą. 46.3. Jei ūkis yra PVM mokėtojas, ilgalaikio turto pirkimo ir pardavimo operacijas reikia registruoti be PVM, kadangi į valstybės iždą pervedamas tik susidaręs šio mokesčio skirtumas. Iš pirkėjų ar iš iždo gauta ir tiekėjams ar į iždą sumokėta PVM suma nurodoma Pinigų srautų ataskaitos pinigų srautų iš pagrindinės veiklos dalyje. 46.4. Įsigijus kitų įmonių akcijų, pajų, sumokėtoji pinigų suma nurodoma eilutėje Ilgalaikių investicijų įsigijimas. 46.5. Ilgalaikių investicijų perleidimas – tai pinigų įplaukos, pardavus ne pardavimui įsigytus kitų įmonių nuosavybės dokumentus (akcijas, pajus). 46.6. Gauti dividendai ir palūkanos – pinigų sumos, gautos už ūkio turimas kitų įmonių akcijas ir pajus, už ūkio sąskaitose banke laikomus pinigus ir už suteiktas paskolas. 46.7. Straipsniuose Kiti investicinės veiklos pinigų srautų padidėjimai bei Kiti investicinės veiklos pinigų srautų sumažėjimai pateikiamos investicinei veiklai išleistos pinigų sumos (pvz., suteiktos ir susigrąžintos paskolos), nepateiktos aukščiau minėtuose investicinės veiklos pinigų srautų straipsniuose. 46.8. Pinigų srautų ataskaitos investicinės veiklos pinigų srautų straipsniai užpildomi iš 27 sąskaitos Pinigai analitinės apskaitos. 46.9. Susumavus (+, –) pateiktus rodiklius apskaičiuojami grynieji investicinės veiklos pinigų srautai, kurie parodo pinigų padidėjimą arba sumažėjimą iš investicinės veiklos. 47. Finansinės veiklos pinigų srautai rodo ūkio pinigų įplaukas ir išmokas, susijusias su kitais finansavimo šaltiniais: pinigų įnešimas ir išmokėjimas ūkininkui ir jo partneriams, gautos ir grąžintos paskolos, lizingo mokėjimai, sumokėtos palūkanos ir pan. Straipsnyje Gautos dotacijos, susijusios su turtu, nurodoma per ataskaitinį laikotarpį gautų dotacijų, susijusių su turtu, suma. Patogiausia šią ataskaitos dalį užpildyti išanalizavus 27 sąskaitoje Pinigai užfiksuotas ūkines operacijas. Susumavus (+, –) pateiktus rodiklius apskaičiuojami grynieji finansinės veiklos pinigų srautai, kurie parodo pinigų padidėjimą arba sumažėjimą iš finansinės veiklos. 48. Pinigų srautų ataskaitos straipsnyje Valiutų kursų pasikeitimo įtaka grynųjų pinigų likučiui teigiama arba neigiama suma pateikiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka pinigų likučiui. 49. Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) – tai pinigų padidėjimo (+) ar sumažėjimo (–) bendra suma per laikotarpį iš pagrindinės, investicinės ir finansinės veiklos. 50. Pinigų likutis laikotarpio pradžioje ir laikotarpio pabaigoje – tai 27 sąskaitos Pinigai likučiai atitinkamai ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. Pinigų likučių sumos turi sutapti su Balanso straipsnio Pinigai informacija ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. 51. Pinigų padidėjimo arba sumažėjimo per laikotarpį suma turi sutapti su skirtumu tarp pinigų likučių laikotarpio pabaigoje ir pradžioje. IV skirsnis AIŠKINAMASIS RAŠTAS 52. Aiškinamasis raštas yra sudėtinė finansinės atskaitomybės dalis, kurioje atskleidžiama papildoma reikšminga informacija finansinei atskaitomybei paaiškinti. 53. Aiškinamąjį raštą sudaro šios dalys: 53.1. bendroji dalis; 53.2. apskaitos politika; 53.3. aiškinamojo rašto pastabos. 54. Aiškinamojo rašto bendrojoje dalyje pateikiama bendra informacija apie ūkį ir jo veiklą: 54.1. ūkio įregistravimo data; 54.2. finansinių metų pradžia ir pabaiga; 54.3. trumpas ūkio veiklos apibūdinimas; 54.4. ūkio dalyvavimas programose; 54.5. vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinį ir praėjusį ataskaitinį laikotarpį arba darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. 55. Aiškinamojo rašto apskaitos politikos dalyje turi būti pateikta informacija apie taikytą apskaitos politiką, kuri gali turėti įtakos finansinės atskaitomybės informacijos vartotojų priimamiems sprendimams. Šioje dalyje nurodomi: 55.1. pasirinktas biologinio turto ir iš jo gautos žemės ūkio produkcijos įvertinimo būdas (įsigijimo (pasigaminimo) savikaina ar tikrąja verte); 55.2. taikyti biologinio turto ir iš jo gautos žemės ūkio produkcijos tikrosios vertės nustatymo būdai (jeigu pasirinktas tikrosios vertės būdas); 55.3. negrąžinamo pridėtinės vertės mokesčio priskyrimas turto įsigijimo savikainai ar bendrosioms ūkio sąnaudoms; 55.4. žemės ir miško įvertinimo būdas (įsigijimo savikaina ar perkainota verte); 55.5. naudotas atsargų apskaitos būdas (nuolat ar periodiškai apskaitomų atsargų apskaitos būdas); 55.6. taikyti sunaudotų atsargų įvertinimo būdai (FIFO, svertinio vidurkio ar kt.); 55.7. asmeninio turto dalis, naudojama ūkio veikloje (procentais), nustatyta atsižvelgiant į turto rūšį ir ekonominę naudą: naudojant transporto priemones – į ūkio reikalais nuvažiuojamų kilometrų skaičių, naudojant patalpas – į patalpų plotą, naudojamą ūkio veiklai, naudojant įrenginius – į įrenginių darbo ūkyje laiką; 55.8. kita su apskaitos politika susijusi informacija. 56. Jeigu keičiama ūkio apskaitos politika, aiškinamajame rašte nurodomas faktas, kad buvo pakeista apskaitos politika, ir nurodomos keitimo priežastys. 57. Aiškinamojo rašto pastabų dalyje pateikiamos tik reikšmingus finansinės atskaitomybės straipsnius paaiškinančios lentelės ir (arba) tekstinė informacija. Tokios informacijos pavyzdžiai: 57.1. ilgalaikio turto sukaupto nusidėvėjimo kaita (pavyzdinė lentelė Ilgalaikio turto nusidėvėjimas); 57.2. duomenys apie išsinuomotą ilgalaikį materialųjį turtą (pavyzdinė lentelė Išsinuomotas turtas); 57.3. duomenys apie valdomą ilgalaikį materialųjį turtą, gautą pagal panaudos sutartis (pavyzdinė lentelė Panaudos pagrindais valdomas turtas); 57.4. išnuomoto turto likutinė vertė, nuomos trukmė ir galimybė ją pratęsti; 57.5. pagal panaudos sutartį perduoto turto vertė, panaudos laikotarpis ir galimybė jį pratęsti; 57.6. finansinių ataskaitų straipsnių reikšmingas sumas detalizuojanti informacija. ILGALAIKIO TURTO NUSIDĖVĖJIMAS                                                                                                                    (finansinės atskaitomybės valiuta ir jos tikslumo lygis) Rodikliai Finansiniai metai Praėję finansiniai metai Sukaupta ataskaitinio laikotarpio pradžioje iš to sk. turto, įsigyto iš dotacijos Apskaičiuota per laikotarpį iš to sk. turto, įsigyto iš dotacijos Nurašyta per laikotarpį iš to sk. turto, įsigyto iš dotacijos Sukaupta ataskaitinio laikotarpio pabaigoje iš to sk. turto, įsigyto iš dotacijos Nusidėvėjimo sąnaudos per ataskaitinį laikotarpį 58. Nusidėvėjimo ir amortizacijos suma įrašoma iš 13 sąskaitos Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) duomenų: nusidėvėjimo ir amortizacijos suma ataskaitinio laikotarpio pradžioje – iš pradinio likučio duomenų, apskaičiuota nusidėvėjimo ir amortizacijos suma – iš kredito apyvartos duomenų, per laikotarpį nurašyta nusidėvėjimo ir amortizacijos suma – iš debeto apyvartos duomenų, nusidėvėjimo ir amortizacijos suma ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – iš likučio laikotarpio pabaigoje duomenų. Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos pateikiamos pagal 620 sąskaitos Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) debeto apyvartos (atskaičius dotacijos, susijusios su turtu, panaudotąją dalį) duomenis. IŠSINUOMOTAS TURTAS                                                              …