Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas dėl ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijų…

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL ŪKININKO ŪKIO IR GYVENTOJŲ, KURIE NEĮREGISTRAVĘ ŪKININKO ŪKIO VERČIASI INDIVIDUALIA ŽEMĖS ŪKIO VEIKLA, VEIKLOS BUHALTERINĖS APSKAITOS TVARKYMO DVEJYBINE APSKAITOS SISTEMA REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO 2006 m. gruodžio 18 d. Nr. 3D-491 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 (Žin., 1998, Nr. 83-2327; 2001, Nr. 92-3215; 2002, Nr. 66-2717; 2003, Nr. 119-5431), 6.46 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1333 „Dėl Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 104-2989; 2005, Nr. 97-3655):

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĖ KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ SUDERINTA Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2006-12-14 raštu Nr. ((6.3-02)-5K-0632996)-6K-0612330 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 3D-491 ŪKININKO ŪKIO IR GYVENTOJŲ, KURIE NEĮREGISTRAVĘ ŪKININKO ŪKIO VERČIASI INDIVIDUALIA ŽEMĖS ŪKIO VEIKLA, VEIKLOS BUHALTERINĖS APSKAITOS TVARKYMO DVEJYBINE APSKAITOS SISTEMA REKOMENDACIJOS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos) gali vadovautis ūkininkai, nustatytąja tvarka įregistravę ūkininko ūkį, ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio, tačiau žemės ūkio valdas įregistravę Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre verčiasi individualia žemės ūkio veikla, gaunantys ar pretenduojantys gauti valstybės ir (ar) Europos Sąjungos paramos fondų paramą, jeigu šios paramos teikimą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja tvarkyti buhalterinę apskaitą ir sudaryti finansinę atskaitomybę (ūkininko ūkis ir minėta veikla užsiimantis gyventojas toliau vadinami ūkiu).

Aktyvioji rinka – rinka, kurioje prekiaujama tos pačios rūšies prekėmis ar paslaugomis, nesunkiai galima rasti norinčių jas pirkti ar parduoti ir kurios dalyviai gali gauti informacijos apie kainas.

Analitinė sąskaita – buhalterinė sąskaita, kurioje duomenys pateikiami pagal pavienius apskaitos objektus, t. y. pagal atskiras turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų rūšis.

Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą.

Apskaitos politika – bendrieji apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti.

Apskaitos registras (toliau – registras) – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys.

Apskaitos sistema – ūkio taikomų apskaitos metodų visuma.

Ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis, kurio metinė arba tarpinė finansinė atskaitomybė rengiama.

Atsargos – trumpalaikis turtas (medžiagos, nebaigta gamyba bei pagaminta produkcija), kuris sunaudojamas pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną veiklos ciklą.

Biologinis turtas – augalai ir gyvūnai.

Buhalterinė apskaita (toliau – apskaita) – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti.

Dotacija – valstybės ir savivaldybės institucijų, tarptautinių organizacijų ir fondų bei kitų trečiųjų asmenų finansinė ir materialinė parama konkrečiai veiklai. Dotacijoms taip pat priskiriamas ir nemokamai gautas turtas.

Dvejybinė apskaitos sistema (toliau – dvejybinė sistema) – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo dvejybiniu įrašu sistema.

Dvejybinis įrašas – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo būdas, kai kiekvienos ūkinės operacijos arba kiekvieno ūkinio įvykio vertė įrašoma į sąskaitos (sąskaitų) debetą, o jai lygi suma – į kitos sąskaitos (sąskaitų) kreditą.

Finansiniai metai – laikotarpis, kurio metinė finansinė atskaitomybė rengiama.

Finansinis turtas – turtas, kurį sudaro pinigai, sutartinė teisė gauti pinigus ar kitą finansinį turtą iš kitos šalies, kitos įmonės išleisti vertybiniai popieriai.

Gauta paskola – finansinis įsipareigojimas, kuris atsiranda pasiskolinus pinigų.

Ilgalaikis turtas – turtas, kuris veikloje naudojamas ekonominei naudai gauti ilgiau nei vienerius metus.

Įsipareigojimai – prievolės, atsirandančios dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, už kuriuos privaloma ateityje atsiskaityti turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti.

Kintamosios sąnaudos – sąnaudos, kurių suma tiesiogiai priklauso nuo veiklos apimties kitimo.

Likutinė vertė – suma, gauta iš ilgalaikio turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus nusidėvėjimo (amortizacijos) sumą, sukauptą iki balanso datos.

Metinė finansinė atskaitomybė – finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus finansinių metų duomenis.

Nusidėvėjimas (amortizacija) – riboto naudojimo laiko turto nudėvimosios (amortizuojamosios) vertės priskyrimas sąnaudoms (ar kito turto savikainai) ir paskirstymas per visą planuojamą turto naudingo tarnavimo laiką, atsižvelgiant į realų to turto ekonominės vertės kitimą.

Pajamos – ekonominės naudos padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį, pasireiškiantis turto padidėjimu arba įsipareigojimų sumažėjimu, dėl kurių padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus ūkininko ir jo partnerių arba gyventojo įnašus.

Pardavimo vietos išlaidos – mokėjimai tarpininkams, vertintojams, prekybos agentams, rinkliavos ir panašios išlaidos.

Parduotų prekių ir suteiktų paslaugų savikaina – sąnaudos, tenkančios per ataskaitinį laikotarpį parduotai produkcijai pagaminti ar paslaugoms suteikti.

Pastoviosios sąnaudos – sąnaudos, kurių suma per laikotarpį išlieka sąlyginai pastovi ir nekinta, keičiantis veiklos apimčiai.

Sąnaudos – ūkio ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, pardavimo, netekimo, jo vertės sumažėjimo ir įsipareigojimų prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą.

Sintetinė sąskaita – buhalterinė sąskaita, kurioje apskaitos objektai parodomi pagal turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų grupes.

Subsidija – valstybės ar savivaldybės institucijų bei kitų trečiųjų asmenų parama, skirta plataus vartojimo prekių (paslaugų) kainoms išlaikyti ar sumažinti arba šių prekių gamybos (paslaugų teikimo) mastui išlaikyti.

Suteikta paskola – finansinis turtas, kuris atsiranda paskolinus pinigus.

Tarpinė finansinė atskaitomybė – finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis.

Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti / parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą.

Trumpalaikis turtas – turtas, kuris sunaudojamas ekonominei naudai gauti per vienerius metus arba per vieną veiklos ciklą.

Ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą.

Ūkio balansas (toliau – balansas) – finansinė ataskaita, kurioje parodomas visas ūkio turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

Ūkio buhalterinė sąskaita (toliau – sąskaita) – informacijos kaupimo ir grupavimo būdas ūkio turtui, nuosavam kapitalui, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms nustatyti per ataskaitinį laikotarpį.

Ūkio nuosavas kapitalas (toliau – nuosavas kapitalas) – ūkininko ir jo partnerių turto dalis ūkyje, likusi iš viso ūkio turto atėmus visus įsipareigojimus.

Ūkio pelno (nuostolių) ataskaita (toliau – pelno (nuostolių) ataskaita) – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos per ataskaitinį laikotarpį ūkio uždirbtos pajamos, patirtos sąnaudos ir veiklos rezultatai.

Ūkio pinigų srautų ataskaita (toliau – pinigų srautų ataskaita) – finansinė ataskaita, nurodanti ūkio ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukas bei išmokas.

Ūkio sąskaitų planas (toliau – sąskaitų planas) – sąskaitų, kuriose sukaupiama informacija, parodanti ūkio turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, sąrašas.

Ūkio turtas (toliau – turtas) – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkis, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos.

Ūkinės veiklos pradžios balansas – naujai įregistruoto ar pradedančio tvarkyti buhalterinę apskaitą ūkio balansas, kuriame nurodytas veiklos pradžioje buvęs turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai.

Ūkinis įvykis – nuo ūkio subjekto nepriklausantis faktas, keičiantis turto ir (arba) nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą.

Užsienio valiuta – kita nei ūkio finansinės atskaitomybės valiuta.

Žemės ūkio produkcija – iš ūkio valdomo biologinio turto gauti produktai.

4.1. ūkio subjekto – kiekvienas ūkis yra atskiras apskaitos vienetas ir į apskaitą įtraukiamas tik to ūkio turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos. Asmeninis ūkio savininko (ar savininkų) turtas ūkio apskaitoje neregistruojamas. Ūkyje naudojamo ūkio savininkui (-ams) ar jo šeimos nariams nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialiojo turto dalis apskaitoje turi būti griežtai atskirta nuo turto dalies, naudojamos ūkio savininko (-ų) asmeniniams reikalams. Ūkio balanse turi būti parodyta tik ta turto dalis, kuri yra naudojama ūkio veikloje;

4.2. veiklos tęstinumo – tvarkant apskaitą daroma prielaida, kad ūkio veiklos laikotarpis neribotas ir artimiausiu metu nenumatoma jo likviduoti. Jei priimamas sprendimas likviduoti veiklą arba veikla įregistruota ribotam laikui, šis principas netaikomas;

4.3. periodiškumo principas – ūkio veikla tvarkant apskaitą suskirstoma į finansinius metus arba kitos trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaroma finansinė atskaitomybė. Ūkio finansiniai metai trunka 12 mėnesių. Kai ūkinė veikla pradedama, reorganizuojama, likviduojama arba keičiami finansiniai metai, finansiniai metai gali būti trumpesni arba ilgesni negu 12 mėnesių, bet negali viršyti 18 mėnesių. Kadangi žemės ūkio veiklai būdingas sezoniškumas, finansiniai metai gali nesutapti su kalendoriniais metais;

4.4. piniginio mato – visas ūkio turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje išreiškiami pinigais;

4.5. kaupimo – ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje registruojami tada, kai atsiranda, ir pateikiami tų laikotarpių finansinėje atskaitomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą. Pagal kaupimo principą pajamos registruojamos tada, kai uždirbamos, o sąnaudos – susidarymo metu;

4.6. palyginimo – per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos siejamos su to laikotarpio sąnaudomis, padarytomis šioms pajamoms uždirbti. Sąnaudos, tenkančios skirtingiems ataskaitiniams laikotarpiams, paskirstomos laikotarpiams, per kuriuos ūkis uždirbs pajamų. Ataskaitinių finansinių metų informacija turi būti palyginama su ankstesnių finansinių metų informacija;

4.7. pastovumo – pasirinkta apskaitos metodika turi būti taikoma kiekvienais finansiniais metais. Keitimas galimas tik tuo atveju, jeigu taikomi apskaitos metodai neleidžia teisingai parodyti ūkio finansinių metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, finansinių rezultatų ir pinigų srautų;

4.8. atsargumo – pasirenkami tokie apskaitos metodai, kuriais vadovaujantis turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba nepagrįstai sumažinta;

4.9. neutralumo – apskaitos informacija pateikiama nešališkai. Jos pateikimas neturėtų daryti įtakos apskaitos informacijos vartotojų priimamiems sprendimams ir juo neturėtų būtų siekiama iš anksto numatyto rezultato;

4.10. turinio svarbos – ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal juridinę formą.

6.1. Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, o finansinėje atskaitomybėje rodomas balansine verte, lygia jo likutinei vertei. Ją sudaro suma, gauta iš ilgalaikio turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus nusidėvėjimo (amortizacijos) sumą, sukauptą iki balanso datos.

6.2. Žemė ir miškas apskaitoje registruojami įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, vėliau, atsižvelgiant į pasirinktą apskaitos politiką, gali būti apskaitomi įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba perkainota verte, o finansinėje atskaitomybėje rodomi balansine verte.

6.3. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo savikaina turi būti nustatoma prie pardavėjui sumokėtos arba mokėtinos už šį turtą sumos pridedant muitą, akcizą, kitus negrąžinamus mokesčius, susijusius su šio turto įsigijimu, atsivežimo bei šio turto parengimo naudoti išlaidas (instaliavimo, bandymo, derinimo ir kitas), padarytas iki jo naudojimo pradžios. Į nekilnojamojo turto įsigijimo savikainą įskaitomas turto įregistravimo mokestis ir remonto sąnaudos, patirtos iki jo naudojimo pradžios. Į ilgalaikio turto įsigijimo savikainą neįskaitomas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus atvejus, kai šis mokestis negrąžinamas (neatskaitomas). Negrąžinamą (neatskaitomą) pridėtinės vertės mokestį ūkis gali įskaityti į turto įsigijimo savikainą.

6.4. Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikaina turi būti nustatoma prie pagrindinių žaliavų, medžiagų, komplektuojamųjų gaminių, sunaudotų gaminant ilgalaikį materialųjį turtą, įsigijimo savikainos pridedant tiesiogines darbo ir netiesiogines (pridėtines) gamybos išlaidas, patirtas gaminantis šį turtą iki jo naudojimo pradžios. Į ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikainą neįskaitomos bendrosios ūkio sąnaudos.

6.5. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą ir nematerialiojo turto amortizaciją ūkyje rekomenduojama skaičiuoti taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą. Jo taikymas pagrįstas prielaida, kad turtas dėvisi tolygiai per visą naudojimo laiką. Taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama pagal formulę: kur N – metinė nusidėvėjimo (amortizacijos) suma;

V1 – ilgalaikio turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina;

V2 – ilgalaikio turto likvidacinė vertė;

T – naudingo tarnavimo laikas metais.

6.6. Nusidėvėjimas (amortizacija) pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos po ilgalaikio turto perdavimo naudoti ir nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 dienos po jo nurašymo, pardavimo ar kitokio perleidimo, kai turtas nustoja būti naudojamas ir tuo atveju, kai visa naudojamo ilgalaikio turto vertė (atėmus likvidacinę vertę) perkeliama į sąnaudas (t. y., kai likutinė vertė lygi likvidacinei vertei). Kiekvieno įgyto ilgalaikio materialiojo turto objekto nudėvimoji vertė apskaičiuojama iš jo įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus numatomą likvidacinę vertę. Ilgalaikio materialiojo turto likvidacinę vertę sudaro suma, kurią ūkis tikisi gauti už šį turtą jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje, įvertinęs būsimas likvidavimo ir perleidimo išlaidas. Likvidacinę vertę nustato pats ūkis. Nematerialiojo turto likvidacinė vertė lygi nuliui.

6.7. Naudingo tarnavimo laiką nustato ūkis įvertinant šiuos veiksnius: tikėtiną fizinį nusidėvėjimą, moralinį senėjimą, teisinius ar kitus šio turto naudojimo apribojimus, realų jo tarnavimo laiką.

6.8. Nusidėvėjimas (amortizacija) gali būti skaičiuojamas vieną kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, o prireikus – ir dažniau.

6.9. Žemės ir miško nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

6.10. Pirktos medžiagos apskaitoje registruojamos ir finansinėje atskaitomybėje parodomos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina:

6.10.1. Nustatant atsargų įsigijimo savikainą, prie pirkimo kainos, patikslintos pirktų atsargų nukainojimo ir gautų nuolaidų sumomis, pridedami visi su pirkimu susiję mokesčiai bei rinkliavos (išskyrus tuos, kurie vėliau bus atgauti), gabenimo, paruošimo naudoti bei kitos tiesiogiai su atsargų įsigijimu susijusios išlaidos. Į atsargų įsigijimo savikainą neįskaitomas sumokėtas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus atvejus, kai pridėtinės vertės mokestis yra negrąžinamas (neatskaitomas). Negrąžinamą (neatskaitomą) pridėtinės vertės mokestį ūkis gali įskaityti į turto įsigijimo savikainą arba priskirti bendrosioms ūkio sąnaudoms.

6.10.2. Biologinis turtas bei visa iš ūkio valdomo biologinio turto gauta žemės ūkio produkcija gali būti vertinama vienu šių būdų: tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, arba įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. Savos gamybos žemės ūkio produkcijos perdirbimo produktai vertinami pasigaminimo savikaina.

6.10.3. Biologinis turtas vertinamas tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, jo pirminio pripažinimo metu ir pagal kiekvieną balanso datą. Žemės ūkio produkcija tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, vertinama tik pirminio pripažinimo metu:

6.10.3.1. jeigu ūkio apskaitos politikoje numatyta biologinį turtą vertinti tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, biologinis turtas balanse parodomas tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas;

6.10.3.2. jeigu ūkio apskaitos politikoje numatyta biologinį turtą vertinti įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, biologinis turtas (išskyrus daugiamečius sodinius) balanse parodomas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. Daugiamečiai sodiniai balanse parodomi likutine verte.

6.10.4. Biologinio turto arba žemės ūkio produkcijos tikrąją vertę lengviau nustatyti grupuojant šį turtą pagal svarbius požymius, pvz., gyvulius – pagal amžių ar svorį, produkciją – pagal kokybę. Grupuojant reikia atsižvelgti į tai, pagal kokius požymius kainos nustatomos rinkoje. Remiantis tokiu grupavimu, gali būti nustatoma vienarūšio turto grupių tikroji vertė.

6.10.5. Patikimas biologinio turto ar žemės ūkio produkcijos tikrosios vertės nustatymo pagrindas yra aktyviosios rinkos kaina.

6.10.6. Jeigu aktyviosios rinkos nėra, biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos tikroji vertė nustatoma:

6.10.6.1. pagal paskutinių sandorių kainą, jeigu ekonominės aplinkybės mažai pasikeitė nuo sandorio sudarymo iki atskaitomybės datos;

6.10.6.2. pagal panašaus turto rinkos kainas, patikslintas atsižvelgiant į galimus skirtumus.

6.10.7. Kai neįmanoma patikimai nustatyti biologinio turto ar žemės ūkio produkcijos tikrosios vertės, šį turtą galima įvertinti pasigaminimo savikaina, ypač kai:

6.10.7.1. per laikotarpį nuo šių išlaidų susidarymo iki biologinio turto ar žemės ūkio produkcijos tikrosios vertės nustatymo datos įvyko nedidelių biologinių pokyčių;

6.10.7.2. biologinio pokyčio poveikis kainai laikomas nesvarbiu;

6.10.7.3. produkcija naudojama tik ūkio reikmėms.

6.11. Jei aptartais būdais sunku nustatyti biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos tikrąją vertę, jiems įkainoti gali būti taikomos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos patvirtintos normatyvinės kainos.

11.1. Taikant nuolat apskaitomų atsargų apskaitos būdą, buhalterinės apskaitos sąskaitose registruojama kiekviena atsargų ir biologinio turto kaitos operacija: atsargų ir biologinio turto gavimas, sunaudojimas, nepanaudotų atsargų grąžinimas, atsargų ir biologinio turto pardavimas. Taikant šį būdą, rekomenduojama pirktas atsargas įkainoti įsigijimo savikaina, o žemės ūkio produkciją, gyvūnus ir kitą biologinį turtą – tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, tačiau ūkis gali pasirinkti žemės ūkio produkciją, gyvūnus ir kitą biologinį turtą vertinti ir įsigijimo (pasigaminimo) savikaina.

11.2. Taikant periodiškai apskaitomų atsargų apskaitos būdą, buhalterinės apskaitos sąskaitose per ataskaitinį laikotarpį registruojamos tik atsargų, gyvūnų ir kito biologinio turto pirkimo ir pardavimo operacijos.

11.2.1. Savos gamybos produkcijos ir gyvūnų sunaudojimo ūkio ar asmeninėms reikmėms operacijos per ataskaitinį laikotarpį registruojamos tik natūriniais mato vienetais apskaitos registruose.

11.2.2. Visi atsargų, gyvūnų ir kito biologinio turto pirkimai iš karto pripažįstami sąnaudomis.

11.2.3. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atlikus inventorizaciją, nustatomi atsargų, gyvūnų ir kito biologinio turto likučiai ir buhalterinėse sąskaitose fiksuojamas šio turto likučių pasikeitimas.

11.2.4. Taikant periodiškai apskaitomų atsargų apskaitos būdą, rekomenduojama pirktų atsargų likučių įsigijimo savikainą nustatyti FIFO būdu, o žemės ūkio produkcijos, gyvūnų ir kito biologinio turto likučius įkainoti tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, tačiau ūkis gali pasirinkti šiuos likučius vertinti ir pasigaminimo savikaina. Sunaudotų atsargų sąnaudas sudaro ataskaitinio laikotarpio atsargų pirkimas, pakoreguotas pagal atsargų likučių kaitą.

II. ŪKIO FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ IR JOS RODIKLIŲ PAAIŠKINIMAI 12. Finansinėje atskaitomybėje (finansinėse ataskaitose) pateikiami rodikliai, įgalinantys įvertinti ūkio turtinę bei finansinę būklę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir ūkininkavimo rezultatus per šį laikotarpį. Atskaitomybė sudaroma pagal suvestinius apskaitos duomenis. Ji reikalinga norint gauti paramą iš valstybės, ES fondų, banko paskolas, palaikyti palankius prekybos santykius su tiekėjais ir pirkėjais. Finansinės ataskaitos naudingos ir pačiam ūkiui, norint priimti teisingus ekonominius sprendimus.

14.1. balansas;

14.2. pelno (nuostolių) ataskaita;

14.3. pinigų srautų ataskaita;

14.4. aiškinamasis raštas.

I skirsnis

BALANSAS 17. Balanse parodoma ūkio turto sudėtis, jo nuosavas kapitalas ir įsipareigojimų sudėtis. Balanso forma pateikta 2 priede.

Turtas 21. Turto A straipsnyje Ilgalaikis turtas pateikiamas ūkio nematerialusis, materialusis ir finansinis turtas, kuris teikia ūkiui naudos ilgiau nei vienerius metus, bei išankstiniai mokėjimai už ilgalaikį turtą:

21.1. A. I straipsnyje Nematerialusis turtas įrašoma tokio turto, kaip kompiuterinių programų, įsigytų kvotų, verslo plėtros planų ir kt., likutinė vertė. Ši vertė apskaičiuojama iš nematerialiojo turto įsigijimo savikainos atėmus sukauptą amortizaciją. Ilgalaikio nematerialiojo turto straipsnis užpildomas pagal 11 sąskaitos Nematerialusis turtas ir 130 sąskaitos Nematerialiojo turto amortizacija likučių duomenis;

21.2. A. II straipsnyje Materialusis turtas parodoma bendra šio turto vertė, o atskiruose straipsniuose – jo vertė pagal ilgalaikio materialiojo turto grupes. Ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus žemę, mišką ir nebaigtą statybą, balanse pateikiamas likutine verte, kuri apskaičiuojama iš įsigijimo savikainos atėmus sukauptą nusidėvėjimą;

21.3. A. II.1 straipsnyje Žemė įrašoma ūkininkui ir jo partneriams nuosavybės teise priklausančios žemės įsigijimo savikaina arba perkainota vertė. Analogiškas yra straipsnio A. II.2. Miškas turinys. Šie straipsniai užpildomi atitinkamai pagal 120 Žemė ir 121 Miškas sąskaitų likučių duomenis;

21.4. A. II.3–A. II.6 straipsniuose pateikiama atitinkamų ilgalaikio turto grupių (pastatų ir kitų statinių, mašinų ir įrenginių, transporto priemonių ir kt.) likutinė vertė. Likutinei vertei apskaičiuoti įsigijimo (pasigaminimo) savikaina nustatoma pagal 122–126 sąskaitų likučių duomenis ir sumažinama sukaupto nusidėvėjimo sumomis – pagal 132–135 sąskaitų likučių duomenis;

21.5. A. II.7 straipsnyje Nebaigta statyba pateikiama nebaigto iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos statyti ilgalaikio materialiojo turto faktinių išlaidų suma, montuotinų įrenginių bei išankstinių mokėjimų už statybą suma. Šis straipsnis pildomas pagal 15 sąskaitos Statyba ir kiti kapitaliniai įdėjimai (darbai) likučių duomenis;

21.6. A. III straipsnyje Finansinis turtas pateikiama ilgalaikio finansinio turto – ilgalaikių finansinių investicijų, pvz., vertybinių popierių (akcijų, obligacijų ir kt.), įsigytų ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, įneštų pajų į kooperatines bendroves, kredito unijas, žemės ūkio bendroves, vertė ir ilgalaikių skolų ūkiui – vertė. Šis straipsnis pildomas pagal 16 sąskaitos Ilgalaikis finansinis turtas likučių duomenis.

22.1. B. I straipsnyje Daugiamečiai sodiniai parodoma ūkio sodų, uogynų ir kitų daugiamečių sodinių vertė. Atsižvelgiant į pasirinktą biologinio turto įvertinimo būdą, daugiamečiai sodiniai balanse parodomi tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, arba likutine verte. Šis straipsnis užpildomas remiantis 19 sąskaitos Daugiamečiai sodiniai likučio duomenimis;

22.2. B. II straipsnyje Gyvuliai ir kiti gyvūnai įrašoma ūkyje auginamų gyvulių ir kitų gyvūnų vertė. Atsižvelgiant į pasirinktą įvertinimo būdą, jie įvertinami tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, arba įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. Duomenys įrašomi pagal 22 sąskaitos Gyvuliai ir kiti gyvūnai likučių duomenis;

22.3. B. III. straipsnyje Pasėliai įrašoma ūkio pasėlių vertė. Straipsnis pildomas pagal 23 sąskaitos Nebaigta gamyba (taikant periodiškai apskaitomų atsargų apskaitos būdą) arba 65 sąskaitos Pagrindinės gamybos suvestinė 650 subsąskaitos Augalininkystė (taikant nuolat apskaitomų atsargų apskaitos būdą) analitinių sąskaitų likučių duomenis.

23.1. C. I straipsnyje Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys pateikiama ūkio gamybinei–komercinei veiklai skirto materialiojo turto, sunaudotino per trumpesnį nei vienerių metų laikotarpį, vertė bei iš anksto už šį turtą sumokėta suma;

23.2. C. I.1 straipsnyje Atsargos pateikiami duomenys apie ūkio turimas atskirų rūšių atsargas. Atsargos, išskyrus žemės ūkio produkciją, balanse pateikiamos įsigijimo savikaina. Iš biologinio turto gauta žemės ūkio produkcija gali būti įkainota tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, arba pasigaminimo savikaina;

23.3. C. I. I.1 straipsnyje Medžiagos įrašoma visų ūkio reikmėms skirtų pirktų ir nepanaudotų medžiagų (sėklų, pašarų, augalų ir gyvūnų apsaugos priemonių, degalų ir tepalų, atsarginių dalių ir kt.) vertė. Šis straipsnis pildomas pagal 20 sąskaitos Medžiagos likučių duomenis;

23.4. C. I.1.2 straipsnyje Nebaigta gamyba įrašoma gamybos, iš kurios dar negauta produkcija, išskyrus pasėlius, vertė. Šis straipsnis pildomas pagal 23 sąskaitos Nebaigta gamyba (taikant periodiškai apskaitomų atsargų apskaitos būdą) arba 65 sąskaitos Pagrindinės gamybos suvestinė (taikant nuolat apskaitomų atsargų apskaitos būdą) analitinių sąskaitų likučių duomenis;

23.5. C. I.1.3 straipsnyje Žemės ūkio produkcija pateikiama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ūkyje likusios iš jo valdomo biologinio turto gautos žemės ūkio produkcijos, skirtos parduoti ar suvartoti savoms reikmėms, vertė. Šis straipsnis pildomas pagal 210 sąskaitos Žemės ūkio produkcija likučio duomenis;

23.6. C. I.1.4 straipsnyje Kita produkcija parodoma savos gamybos perdirbtos produkcijos vertė, kuri nustatoma pagal 211 sąskaitos Kita produkcija likučio duomenis;

23.7. C. I.2 straipsnyje Išankstiniai apmokėjimai pateikiami duomenys apie ūkio sumokėtus avansus už atsargas ir paslaugas ir ateinančių laikotarpių sąnaudos. Duomenys šiam straipsniui pildyti gaunami: išankstiniai apmokėjimai – iš 251 sąskaitos Išankstiniai apmokėjimai už atsargas ir paslaugas debeto likučio atėmus tą negrąžintų skolų dalį, dėl kurios susigrąžinimo abejojama (duomenys apie šias abejotinas skolas imami iš 253 sąskaitos Abejotinos skolos, o ateinančių laikotarpių sąnaudos – iš 28 sąskaitos Kitas trumpalaikis turtas.

23.8. C. II straipsnyje Per vienerius metus gautinos sumos pateikiamos trumpalaikės skolos, t. y. tokios skolos, kurios turi būti sugrąžintos ūkiui per ne ilgesnį kaip vienerių metų laikotarpį (išskyrus išankstinius apmokėjimus). Gautinos skolos pateikiamos atėmus abejotinų skolų sumas;

23.9. C. II. l straipsnyje Pirkėjų skolos surašomos skolos ūkiui už parduotą produkciją ir suteiktas paslaugas. Jos parodomos gautinų sumų dydžiu, užfiksuotu pardavimų dokumentuose. Šios skolos mažinamos abejotinų skolų dydžiu. Pirkėjų skolos įrašomos į balansą pagal 24 sąskaitos Pirkėjų skolos likutį;

23.10. C. II.2 straipsnyje Kitos gautinos sumos surašomos ūkiui priklausančios gauti kitos, ne už parduotą produkciją, biologinį turtą ir paslaugas, sumos. Šis straipsnis pildomas pagal 250 sąskaitos Gautinas pridėtinės vertės mokestis, 252 sąskaitos Kitos gautinos skolos bei 253 sąskaitos Abejotinos skolos (-) likučių duomenimis;

23.11. C. III straipsnyje Kitas trumpalaikis turtas parodoma ūkio turimų terminuotųjų indėlių ir kitų trumpalaikių investicijų suma bei kito trumpalaikio turto, kuris nebuvo parodytas kituose balanso straipsniuose, vertė. Duomenys šiam straipsniui užpildyti gaunami pagal 26 sąskaitos Terminuotieji indėliai ir kitos trumpalaikės investicijos ir 28 sąskaitos Kitas trumpalaikis turtas likučių duomenis;

23.12. C. IV straipsnyje Pinigai įrašoma ūkio turima bankuose ir kasoje pinigų suma, kuri nustatoma pagal 27 sąskaitos Pinigai likučių duomenis.

Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai 24. D straipsnyje Nuosavas kapitalas parodoma ūkio nuosavų išteklių suma. Šis straipsnis pildomas pagal 30 sąskaitos Nuosavas kapitalas likučio duomenis.

26.1. F. I straipsnyje Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai parodomos ilgalaikės ūkio skolos:

26.2. F. I.1 straipsnyje Paskolos parodomos iš bankų ir iš kitų kreditorių gautos ir negrąžintos ilgalaikės paskolos. Šis rodiklis pildomas pagal 400 sąskaitos Paskolos likučio duomenis;

26.3. F. I.2 straipsnyje Lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimai pateikiama šių skolų dalis, mokėtina per laikotarpį, ilgesnį kaip 12 mėnesių nuo balanso sudarymo datos. Ši suma nustatoma pagal 401 sąskaitos Lizingo (finansinės nuomos) skolos likučio duomenis;

26.4. F. I.3 straipsnyje Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai parodomos kitos ilgalaikės ūkio skolos, kurios neįrašytos į E.1.1 ir E.1.2 straipsnius. Šių skolų suma įrašoma pagal sąskaitos 402 Kitos ilgalaikės skolos likučio duomenis;

26.5. E. II straipsnis Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai apima trumpalaikes ūkio skolas ir įsipareigojimus:

26.6. F. II.1 straipsnyje Ilgalaikių skolų ataskaitinių metų dalis parodoma ilgalaikių banko paskolų, lizingo (finansinės nuomos) skolų ir kitų ilgalaikių ūkio skolų suma, mokėtina ne vėliau kaip kitais ataskaitiniais metais. Ši suma nustatoma pagal 43 sąskaitos Ilgalaikių skolų ataskaitinių metų dalis likučio duomenis;

26.7. F. II.2 straipsnyje Paskolos įrašoma iš bankų ir iš kitų kreditorių gautų ir negrąžintų trumpalaikių paskolų suma. Duomenys įrašomi pagal 44 sąskaitos Trumpalaikės paskolos likučio duomenis;

26.8. F. II.3 straipsnis Skolos tiekėjams ir rangovams parodo ūkio trumpalaikes skolas už pirktas materialines vertybes ir gautas paslaugas. Jis pildomas pagal 45 sąskaitos Skolos tiekėjams ir rangovams likutį;

26.9. E. II.4 straipsnyje Gauti išankstiniai apmokėjimai parodoma ūkio skola pirkėjams bei kitiems asmenims dėl išankstinių mokėjimų už iš ūkio perkamą produkciją, gaunamas paslaugas ir kt. Šis rodiklis pildomas pagal 480 sąskaitos Gauti avansai likučio duomenis;

26.10. F. II.5 straipsnis Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai skirtas ūkio skoloms samdomiems darbuotojams bei su darbo santykiais susijusių mokesčių ir įmokų skoloms parodyti. Skolos suma įrašoma pagal 46 sąskaitos Su darbo santykiais susijusios skolos likučių duomenis;

26.11. E. II.6 straipsnyje Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai parodomos kitos, anksčiau balanse neparodytos, trumpalaikės ūkio skolos, t. y. skolos valstybinėms institucijoms, draudimo bendrovėms ir pan. Šis straipsnis pildomas sudėjus 47 sąskaitos Mokesčių skolos bei 481 sąskaitos Kitos trumpalaikės skolos likučių duomenis.

II skirsnis

PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA 27. I straipsnyje Pardavimo pajamos pelno (nuostolių) ataskaitoje turi būti parodomos grynosios pardavimo pajamos (ataskaitos forma pateikta 3 priede). Nustatant jų dydį atsižvelgiama į suteiktas nuolaidas bei parduotų prekių grąžinimą ir nukainojimą. Grynosios pardavimo pajamos nustatomos iš pardavimo pajamų sumos (neįskaitant PVM) atimant po pardavimo pirkėjams suteiktų nuolaidų sumas ir sugrąžintų ar nukainotų prekių vertę. Pardavimo pajamos ataskaitoje gali būti detalizuojamos pagal ūkio veiklos rūšis (pvz., augalininkystės produkcijos pardavimo pajamos, gyvulininkystės produkcijos pardavimo pajamos ir pan.). Duomenys imami iš 50 sąskaitos Pardavimo pajamos.

38.1. Finansinės ir investicinės veiklos pajamas sudaro ilgalaikių investicijų perleidimo pelnas, palūkanos už suteiktas paskolas ir banke laikomus pinigus, teigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka, pripažintos (ūkio naudai) baudos ir delspinigiai už pavėluotus atsiskaitymus, dividendų pajamos ir kt. Šios pajamos nustatomos iš 53 sąskaitos Finansinės ir investicinės veiklos pajamos.

38.2. Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudas sudaro ilgalaikių investicijų perleidimo nuostoliai, palūkanos už gautas paskolas ir lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigyjamą turtą, neigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka, mokėtinos baudos ir delspinigiai už pavėluotus atsiskaitymus ir kt. Šios sąnaudos nustatomos iš 63 sąskaitos Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos.

III skirsnis

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA 43. Pinigų srautų ataskaita gali būti rengiama netiesioginiu (4 priedas) ir tiesioginiu būdu (5 priedas). Šie ataskaitos rengimo būdai skiriasi tik pinigų srautų iš pagrindinės veiklos pateikimu. Pinigų srautai iš investicinės ir finansinės veiklos abiem atvejais pateikiami tik tiesioginiu būdu.

44.1. Šiuo būdu skaičiuojant pagrindinės veiklos pinigų srautus, koreguojama grynojo pelno arba nuostolio suma, apskaičiuota Pelno (nuostolių) ataskaitoje. Koregavimo tikslas – parodyti ryšį tarp kaupimo principu apskaičiuoto finansinio rezultato (pelno arba nuostolio) ir pinigų iš pagrindinės veiklos pokyčio.

44.2. Grynojo pelno arba nuostolio suma pirmiausia koreguojama nepiniginių išlaidų – ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų suma, kurią parodo 620 sąskaitos Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos debeto apyvarta, sumažinta tos pačios sąskaitos kredite užregistruota per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuota dotacijos lėšomis pirkto ilgalaikio turto nusidėvėjimo suma.

44.3. Po vienerių metų gautinų sumų pokytis įrašomas palyginus informaciją apie po vienerių metų gautinas sumas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir pradžioje, sukauptą 16 sąskaitos Ilgalaikis finansinis turtas analitinėje apskaitoje, nes skaičiuojant po vienerių metų gautinų sumų pokytį nurašomos suteiktos ilgalaikės paskolos. Po vienerių metų gautinų sumų sumažėjimas pridedamas, nes rodo gautas pinigines įplaukas, o padidėjimas atimamas.

44.4. Per ataskaitinį laikotarpį atsargoms pirkti išleistų pinigų suma neatsispindi grynojo pelno (nuostolio) sumoje. Todėl šią sumą reikia koreguoti atsargų vertės pokyčio suma: atsargų vertei padidėjus per ataskaitinį laikotarpį, padidėjimo suma atimama iš grynojo pelno (nuostolio) sumos; atsargų vertei per ataskaitinį laikotarpį sumažėjus, atitinkama suma pridedama prie grynojo pelno (nuostolio) sumos. Atsargų vertės pokytis apskaičiuojamas lyginant Balanso straipsnio Atsargos sumą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje su šio straipsnio suma ataskaitinio laikotarpio pradžioje.

44.5. Tokią pat įtaką finansinio rezultato perskaičiavimui į pinigų pokytį turi biologinio turto vertės sumažėjimas ir padidėjimas, todėl šio turto vertei padidėjus per ataskaitinį laikotarpį, padidėjimo suma atimama iš grynojo pelno (nuostolio) sumos, o šio turto vertei per ataskaitinį laikotarpį sumažėjus, atitinkama suma pridedama prie grynojo pelno (nuostolio) sumos. Biologinio turto vertės pokytis apskaičiuojamas lyginant Balanso straipsnio Biologinis turtas sumą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje su šio straipsnio suma ataskaitinio laikotarpio pradžioje.

44.6. Pirkėjų skolų pokytis įrašomas palyginus Balanso straipsnio Pirkėjų skolos duomenis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir pradžioje. Šių skolų sumažėjimas pridedamas, o padidėjimas atimamas.

44.7. Kitų gautinų sumų bei ūkio sumokėtų išankstinių apmokėjimų pokytis įrašomas palyginus analogiškų pavadinimų Balanso straipsnių duomenis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir pradžioje. Jų sumažėjimas pridedamas, o padidėjimas atimamas.

44.8. Kito trumpalaikio turto pokyčiai įrašomi apskaičiavus Balanso straipsnio Kitas trumpalaikis turtas sumų skirtumą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir pradžioje. Šio straipsnio sumažėjimas pridedamas, o padidėjimas atimamas.

44.9. Skolų tiekėjams ir gautų išankstinių apmokėjimų pokytis pateikiamas viename Pinigų srautų ataskaitos straipsnyje. Jų pokytis apskaičiuojamas pagal 45 sąskaitos Skolos tiekėjams ir rangovams ir 480 sąskaitos Gauti avansai duomenis, palyginus skolas, buvusias ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir pradžioje. Šių ūkio skolų padidėjimas pridedamas, o sumažėjimas atimamas. Skaičiuojant šių skolų pokytį, atimamos skolos tiekėjams už ilgalaikį turtą (be PVM, jei ūkis yra PVM mokėtojas).

44.10. Su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų pokyčiai įrašomi apskaičiavus skirtumus tarp analogiško pavadinimo Balanso straipsnio sumų ataskaitinio ir praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje: straipsnio padidėjimas pridedamas, o sumažėjimas atimamas.

44.11. Kitų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų pokyčiai įrašomi apskaičiavus skirtumus tarp tokio pat pavadinimo Balanso straipsnio sumų ataskaitinio ir praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje: straipsnio padidėjimas pridedamas, o sumažėjimas atimamas.

44.12. Grynojo pelno ar nuostolio suma Pelno (nuostolių) ataskaitoje parodo finansinį rezultatą iš visos, o ne tik pagrindinės ūkio veiklos, todėl norint teisingai apskaičiuoti pinigų srautus iš pagrindinės veiklos, reikia atimti finansinės ir investicinės veiklos pelno sumą arba pridėti nuostolių sumą. Duomenys šiam koregavimui randami Pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje Finansinės ir investicinės veiklos pelnas (nuostolis).

44.13. Ilgalaikio turto perleidimo operacijos priskiriamos investicinei ūkio veiklai, todėl šių operacijų rezultatai turi būti eliminuojami iš pagrindinės veiklos pinigų srautų. Duomenys randami 540 sąskaitoje Ilgalaikio turto perleidimo pelnas ir / arba 640 sąskaitoje Ilgalaikio turto perleidimo nuostolis.

44.14. Ūkininko ar gyventojo asmeninėms reikmėms sunaudota ūkio produkcija, gyvuliai ir kiti gyvūnai didina ūkio finansinį rezultatą, tačiau neturi įtakos pinigų srautams. Todėl koreguojant pelno (nuostolio) sumą šie duomenys yra eliminuojami. Informacija Pinigų srautų ataskaitos eilutei užpildyti imama iš Pelno (nuostolio) ataskaitos eilutės Asmeninėms reikmėms sunaudota ūkio produkcija, gyvuliai ir kiti gyvūnai.

44.15. Susumavus (+, –) pateiktus rodiklius apskaičiuojami grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai, kurie parodo pinigų padidėjimą arba sumažėjimą iš pagrindinės veiklos.

45.1. Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos – tai pinigų gavimai ir išmokėjimai, vykdant pagrindinę ūkio veiklą. Patogiausia šią ataskaitos dalį pildyti sugrupavus 27 sąskaitoje Pinigai užfiksuotas ūkines operacijas. Rengiant Pinigų srautų ataskaitą tiesioginiu būdu nurodoma, kiek pinigų gauta iš pirkėjų, iš kitų skolininkų, iš iždo PVM, kiek gauta dotacijų, susijusių su pajamomis, kiek sumokėta medžiagų bei paslaugų tiekėjams, sumokėta į iždą PVM ir kitų mokesčių, sumokėta kitų išmokų (darbo užmokesčio, socialiniam ir sveikatos draudimui ir kt.). Informacija apie pinigų gavimus iš pirkėjų ir mokėjimus tiekėjams pateikiama su PVM.

45.2. Susumavus (+, –) pateiktus rodiklius apskaičiuojami grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai, kurie parodo pinigų padidėjimą arba sumažėjimą iš pagrindinės veiklos.

46.1. Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) įsigijimo straipsnyje parodoma pinigų suma, sumokėta už pirktą ilgalaikį turtą.

46.2. Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) perleidimo straipsnyje parodoma pinigų suma, gauta pardavus minėtą turtą.

46.3. Jei ūkis yra PVM mokėtojas, ilgalaikio turto pirkimo ir pardavimo operacijas reikia registruoti be PVM, kadangi į valstybės iždą pervedamas tik susidaręs šio mokesčio skirtumas. Iš pirkėjų ar iš iždo gauta ir tiekėjams ar į iždą sumokėta PVM suma nurodoma Pinigų srautų ataskaitos pinigų srautų iš pagrindinės veiklos dalyje.

46.4. Įsigijus kitų įmonių akcijų, pajų, sumokėtoji pinigų suma nurodoma eilutėje Ilgalaikių investicijų įsigijimas.

46.5. Ilgalaikių investicijų perleidimas – tai pinigų įplaukos, pardavus ne pardavimui įsigytus kitų įmonių nuosavybės dokumentus (akcijas, pajus).

46.6. Gauti dividendai ir palūkanos – pinigų sumos, gautos už ūkio turimas kitų įmonių akcijas ir pajus, už ūkio sąskaitose banke laikomus pinigus ir už suteiktas paskolas.

46.7. Straipsniuose Kiti investicinės veiklos pinigų srautų padidėjimai bei Kiti investicinės veiklos pinigų srautų sumažėjimai pateikiamos investicinei veiklai išleistos pinigų sumos (pvz., suteiktos ir susigrąžintos paskolos), nepateiktos aukščiau minėtuose investicinės veiklos pinigų srautų straipsniuose.

46.8. Pinigų srautų ataskaitos investicinės veiklos pinigų srautų straipsniai užpildomi iš 27 sąskaitos Pinigai analitinės apskaitos.

46.9. Susumavus (+, –) pateiktus rodiklius apskaičiuojami grynieji investicinės veiklos pinigų srautai, kurie parodo pinigų padidėjimą arba sumažėjimą iš investicinės veiklos.

IV skirsnis

AIŠKINAMASIS RAŠTAS 52. Aiškinamasis raštas yra sudėtinė finansinės atskaitomybės dalis, kurioje atskleidžiama papildoma reikšminga informacija finansinei atskaitomybei paaiškinti.

53.1. bendroji dalis;

53.2. apskaitos politika;

53.3. aiškinamojo rašto pastabos.

54.1. ūkio įregistravimo data;

54.2. finansinių metų pradžia ir pabaiga;

54.3. trumpas ūkio veiklos apibūdinimas;

54.4. ūkio dalyvavimas programose;

54.5. vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinį ir praėjusį ataskaitinį laikotarpį arba darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

55.1. pasirinktas biologinio turto ir iš jo gautos žemės ūkio produkcijos įvertinimo būdas (įsigijimo (pasigaminimo) savikaina ar tikrąja verte);

55.2. taikyti biologinio turto ir iš jo gautos žemės ūkio produkcijos tikrosios vertės nustatymo būdai (jeigu pasirinktas tikrosios vertės būdas);

55.3. negrąžinamo pridėtinės vertės mokesčio priskyrimas turto įsigijimo savikainai ar bendrosioms ūkio sąnaudoms;

55.4. žemės ir miško įvertinimo būdas (įsigijimo savikaina ar perkainota verte);

55.5. naudotas atsargų apskaitos būdas (nuolat ar periodiškai apskaitomų atsargų apskaitos būdas);

55.6. taikyti sunaudotų atsargų įvertinimo būdai (FIFO, svertinio vidurkio ar kt.);

55.7. asmeninio turto dalis, naudojama ūkio veikloje (procentais), nustatyta atsižvelgiant į turto rūšį ir ekonominę naudą: naudojant transporto priemones – į ūkio reikalais nuvažiuojamų kilometrų skaičių, naudojant patalpas – į patalpų plotą, naudojamą ūkio veiklai, naudojant įrenginius – į įrenginių darbo ūkyje laiką;

55.8. kita su apskaitos politika susijusi informacija.

57.1. ilgalaikio turto sukaupto nusidėvėjimo kaita (pavyzdinė lentelė Ilgalaikio turto nusidėvėjimas);

57.2. duomenys apie išsinuomotą ilgalaikį materialųjį turtą (pavyzdinė lentelė Išsinuomotas turtas);

57.3. duomenys apie valdomą ilgalaikį materialųjį turtą, gautą pagal panaudos sutartis (pavyzdinė lentelė Panaudos pagrindais valdomas turtas);

57.4. išnuomoto turto likutinė vertė, nuomos trukmė ir galimybė ją pratęsti;

57.5. pagal panaudos sutartį perduoto turto vertė, panaudos laikotarpis ir galimybė jį pratęsti;

57.6. finansinių ataskaitų straipsnių reikšmingas sumas detalizuojanti informacija.

ILGALAIKIO TURTO NUSIDĖVĖJIMAS (finansinės atskaitomybės valiuta ir jos tikslumo lygis) Rodikliai Finansiniai metai Praėję finansiniai metai Sukaupta ataskaitinio laikotarpio pradžioje iš to sk. turto, įsigyto iš dotacijos Apskaičiuota per laikotarpį iš to sk. turto, įsigyto iš dotacijos Nurašyta per laikotarpį iš to sk. turto, įsigyto iš dotacijos Sukaupta ataskaitinio laikotarpio pabaigoje iš to sk. turto, įsigyto iš dotacijos Nusidėvėjimo sąnaudos per ataskaitinį laikotarpį 58. Nusidėvėjimo ir amortizacijos suma įrašoma iš 13 sąskaitos Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) duomenų: nusidėvėjimo ir amortizacijos suma ataskaitinio laikotarpio pradžioje – iš pradinio likučio duomenų, apskaičiuota nusidėvėjimo ir amortizacijos suma – iš kredito apyvartos duomenų, per laikotarpį nurašyta nusidėvėjimo ir amortizacijos suma – iš debeto apyvartos duomenų, nusidėvėjimo ir amortizacijos suma ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – iš likučio laikotarpio pabaigoje duomenų. Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos pateikiamos pagal 620 sąskaitos Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) debeto apyvartos (atskaičius dotacijos, susijusios su turtu, panaudotąją dalį) duomenis.

IŠSINUOMOTAS TURTAS (finansinės atskaitomybės valiuta ir jos tikslumo lygis) Turto rūšys Finansiniai metai Praėję finansiniai metai Žemė Pastatai Mašinos ir įrenginiai PANAUDOS PAGRINDAIS VALDOMAS TURTAS (finansinės atskaitomybės valiuta ir jos tikslumo lygis) Turto rūšys Finansiniai metai Praėję finansiniai metai Žemė Pastatai Mašinos ir įrenginiai 59. Duomenys apie išsinuomotą ir panaudos pagrindais valdomą turtą įrašomi iš nuomos ar panaudos sutarčių.

470 Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis 471 Kiti mokesčiai 48 Kitos trumpalaikės skolos 480 Gauti avansai 481 Kitos trumpalaikės skolos 5 klasė. PAJAMOS 50 Pardavimų pajamos 52 Panaudotos dotacijos ir subsidijos, susijusios su pajamomis 53 Finansinės ir investicinės veiklos pajamos 530 Investicijų perleidimo pelnas 531 Palūkanų pajamos 532 Teigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka 533 Baudos ir delspinigiai už pavėluotus atsiskaitymus 534 Kitos pajamos 54 Kitos pajamos 540 Ilgalaikio turto perleidimo pelnas 541 Nuomos pajamos 542 Kitos netipinės veiklos pajamos 56 Produkcijos ir gyvūnų suvartojimas ūkio ir asmeninėms reikmėms 560 Produkcijos suvartojimas ūkio reikmėms 561 Produkcijos ir gyvūnų suvartojimas asmeninėms reikmėms 6 klasė. SĄNAUDOS 60 Parduotų prekių ir suteiktų paslaugų savikaina 61 Kintamosios sąnaudos 610 Sėkla ir sodmenys 611 Pašarai 612 Trąšos 613 Augalų ir gyvūnų apsaugos priemonės 614 Degalai ir tepalai 615 Atsarginės dalys ir remonto medžiagos 616 Elektra, vanduo, dujos 617 Darbo užmokestis su priskaitymais 619 Kitos sąnaudos 62 Pastoviosios sąnaudos 620 Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos 621 Žemės mokesčio sąnaudos 622 Žemės ar kito turto nuomos sąnaudos 623 Turto draudimo sąnaudos 624 Ūkininko ir jo partnerių socialinio ir sveikatos draudimo sąnaudos 625 Darbo užmokesčio su priskaitymais sąnaudos 626 Kitos sąnaudos 627 Bendrosios ūkio sąnaudos 63 Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos 630 Investicijų perleidimo nuostolis 631 Palūkanų sąnaudos 632 Neigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka 633 Baudų ir delspinigių už pavėluotus atsiskaitymus sąnaudos 634 Kitos sąnaudos 64 Kitos sąnaudos 640 Ilgalaikio turto perleidimo nuostolis 641 Išnuomoto turto išlaikymo sąnaudos 642 Kitos netipinės veiklos sąnaudos 65 Pagrindinės gamybos suvestinė 650 Augalininkystė 651 Pieninė gyvulininkystė 652 Mėsinė gyvulininkystė 653 Kita gyvulininkystė 654 Savos produkcijos perdirbimas 655 Paslaugos žemės ūkiui 656 Gamybos aptarnavimas 67 Biologinio turto pirkimai II. ŪKIO PAVYZDINIO SĄSKAITŲ PLANO PAAIŠKINIMAI 1 klasė. ILGALAIKIS TURTAS 1. 11 sąskaita Nematerialusis turtas skirta ūkio disponuojamo materialios formos neturinčio turto, kurį naudodamas ūkis tikisi gauti tiesioginės ir netiesioginės naudos ilgiau nei vienerius metus ir kurį galima patikimai įvertinti, apskaitai. Šį turtą sudaro kompiuterių programinė įranga, įsigytos kvotos, verslo plėtros planai ir pan. Nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina. Sąskaitos debete fiksuojamas nematerialiojo turto likutis ir įsigijimas, o kredite – šio turto nurašymas. Analitinė apskaita tvarkoma pagal kiekvieną nematerialiojo turto rūšį.

1.1.11 sąskaita debetuojama:

1.1.1. įsigyjant kompiuterių programas ir kitokį nematerialųjį turtą:

1.1.1.1. iš karto mokant pinigais (K 27);

1.1.1.2. trumpalaikėn skolon (K 481).

1.2. 11 sąskaita kredituojama:

1.2.1. nurašant visiškai amortizuotą nematerialųjį turtą (D 130);

1.2.2. nurašant prarastą ar nevisiškai amortizuotą nematerialųjį turtą:

1.2.2.2.1. sukauptą amortizaciją (D 130);

1.2.2.2.2. likutinę vertę (D 627);

1.2.3. perleidžiant nematerialųjį turtą:

1.2.3.1. sukaupta amortizacija (D 130);

1.2.3.2. gauta ar gautina suma (D 27, 252);

1.2.3.3. patirtas nuostolis (D 640) (uždirbus pelną – D 130, 27, 252, K 11, 540).

2.1. 120 sąskaitoje Žemė registruojama ūkiui nuosavybės teise priklausanti žemė. Pirkta žemė įvertintina įsigijimo savikaina arba perkainota verte, o žemė, į kurią atkurtos nuosavybės teisės – tikrąja verte, t. y. aktyviosios rinkos kainomis, o jeigu aktyvios rinkos nėra – Žemės verčių žemėlapiuose nurodytomis kainomis.

2.2. 121 sąskaita Miškas skirta ūkiui nuosavybės teise priklausančio miško apskaitai.

2.3. 122 sąskaita Pastatai ir kiti statiniai skirta ūkio nuosavybės teise turimų pastatų (karvidžių, veršidžių, kiaulidžių, sandėlių ir kt.) ir kitų statinių (vandentiekio bokštų, vamzdynų, rezervuarų, hidrotechnikos statinių, šiltnamių ir kt.) apskaitai.

2.4. 123 sąskaitoje Mašinos ir įrenginiai registruojama nuosavybės teise turima gamybinės paskirties technika (traktoriai, kombainai, žemės ūkio mašinos, pašarų išdalijimo įrenginiai, melžimo agregatai ir kt.), išskyrus transporto priemones.

2.5. 124 sąskaita Transporto priemonės skirta nuosavybės teise turimų sunkvežimių, lengvųjų automobilių, priekabų ir kitų transporto priemonių apskaitai.

2.6. 125 sąskaitoje Kitas materialusis turtas apskaitomi matavimo prietaisai, įvairūs įrankiai, kompiuteriai, baldų komplektai ir kt.

2.7. 126 sąskaitoje Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą registruojamos išankstinės įmokos už 120–125 subsąskaitose apskaitomą turtą.

Prireikus ūkis gali nusistatyti subsąskaitas pagal smulkesnes turto grupes. Analitinė apskaita tvarkoma pagal kiekvieną ilgalaikio materialiojo turto objektą.

2.8. 12 sąskaita debetuojama:

2.8.1. įsigyjant ilgalaikį materialųjį turtą:

2.8.1.1. trumpalaikėn skolon (K 45, 481);

2.8.1.2. išankstinių mokėjimų sąskaita (K 126);

2.8.1.3. iš karto mokant pinigais (K 27);

2.8.1.4. iš karto mokant ilgalaikės paskolos lėšomis (K 400);

2.8.2. įsigyjant ilgalaikį materialųjį turtą lizingo (finansinės nuomos) būdu:

2.8.2.1. ilgalaikės skolos suma (K 401);

2.8.2.2. ataskaitiniams metams tenkanti skolos suma (K 43);

2.8.3. įsigyjant ilgalaikį materialųjį turtą mainais už kitą turtą:

2.8.3.1. perduoto turto įsigijimo savikaina (K 12);

2.8.3.2. teigiamas skirtumas tarp mainais gauto turto tikrosios (rinkos) vertės ir perduoto turto likutinės vertės (K 540). (Patyrus mainų nuostolį registruojama taip: D 12 (mainais gauto turto tikroji vertė), D 13 (perduoto turto sukauptas nusidėvėjimas), D 640 (mainų nuostolis) ir K 12 (perduoto turto įsigijimo savikaina);

2.8.3.3. su turto mainais susijusios išlaidos (K 27, 481 ir kt.);

2.8.4. patiriant papildomų išlaidų, susijusių su pirkto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimu (atsivežimu, išbandymu, remontu ir kt.) (K 27, 460, 462, 481, 656 ir kt.);

2.8.5. priimant naudoti užbaigtus statyti bei rekonstruoti pastatus bei kitus statinius (K 150);

2.8.6. gaunant ilgalaikį materialųjį turtą ūkininko ar jo partnerių turtinių įnašų forma (K 310);

2.8.7. perkainojus žemę arba mišką (kai vertė padidėja) (K 30). 2.9.12 sąskaita kredituojama:

2.9.1. investuojant ilgalaikį materialųjį turtą į žemės ūkio bendroves ir kooperatines bendroves kaip pajinį įnašą (D 16);

2.9.2. registruojant ilgalaikio materialiojo turto likvidavimą:

2.9.2.1. sukaupta likviduoto turto nusidėvėjimo suma (D 13);

2.9.2.2. gautos iš likviduoto turto dalys ar medžiagos, kai taikomas nuolat apskaitomų atsargų apskaitos būdas (D 205, 209);

2.9.2.3. likviduoto turto likutinė vertė (atskaičius gautų dalių ir medžiagų vertę, kai taikomas nuolat apskaitomų atsargų būdas) (D 627);

2.9.3. registruojant ilgalaikio materialiojo turto perleidimą: 2.9.3.1. sukaupta perleisto turto nusidėvėjimo suma (D 13);

2.9.3.2. iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo gauta ar gautina suma (D 27 (kai iš karto gaunami pinigai) arba D 252 (kai parduodama skolon);

2.9.3.3. perleisto turto likutinė vertė, atskaičius gautą ar gautiną sumą, (perleidimo nuostolis) (D 640); (uždirbus pelną registruojama taip: D 13, 27 (ar 252), K 12, 540.);

2.9.4. perduodant ilgalaikį materialųjį turtą mainais už kitą turtą:

2.9.4.1. mainais gauto turto tikroji vertė (D12);

2.9.4.2. perduoto turto nusidėvėjimas (D 13);

2.9.4.3. mainų nuostolis (D 640);

2.9.5. prarandant ilgalaikį materialųjį turtą dėl stichinių nelaimių:

2.9.5.1. sukaupta prarasto turto nusidėvėjimo suma (D 13);

2.9.5.2. prarasto turto likutinė vertė (D 642);

2.9.6. perkainojus žemę arba mišką (kai vertė sumažėja) (D 30).

3.1. 13 sąskaita kredituojama:

3.1.1. registruojant apskaičiuotą nematerialiojo turto amortizaciją (D 620);

3.1.2. registruojant apskaičiuotą ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą:

3.1.2.1. naudojamo statybai (D 150);

3.1.2.2. naudojamo gamybai (D 620); 3.2. 13 sąskaita debetuojama:

3.2.1. registruojant sukauptą nurašyto nematerialiojo turto amortizacijos sumą (K 11);

3.2.2. nurašant sukauptą likviduoto ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sumą (K 12);

3.2.3. nurašant sukauptą perleisto ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sumą (K 12).

4.1. 150 sąskaitoje Statyba registruojamos rangos būdu ir ūkio jėgomis atliekamos statybos išlaidos: rangovų atliktų darbų vertė, savos statybos materialinės sąnaudos, statybos darbuotojų darbo užmokestis ir kt. Nebaigtos statybos išlaidų likutis ir statybų metu patirtos išlaidos rašomos šios sąskaitos debete, o jos kredite nurašomos išlaidos, tenkančios priimtiems eksploatacijon objektams. Analitinė apskaita tvarkoma pagal kiekvieną statybos objektą.

4.1.1. 150 sąskaita debetuojama:

4.1.1.2. rangovams atlikus statybos darbus ar jų dalį:

4.1.1.2.1. išankstinių mokėjimų sąskaita (K 152);

4.1.1.2.2. paskesnių mokėjimų sąskaita (skolon) (K 45);

4.1.1.3. rangovams atlikus projektavimo darbus skolon (K 45);

4.1.1.4. patiriant savos statybos išlaidas:

4.1.1.4.1. montuotinų įrenginių ir medžiagų sąnaudas (K 151);

4.1.1.4.2. samdomų statybininkų darbo užmokesčio ir jų socialinio draudimo ūkio sąskaita sąnaudas (K 460, 462);

4.1.1.4.3. registruojant statybai naudojamo ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą (K 13);

4.1.1.4.4. gaunant samdyto transporto paslaugas skolon (K 481);

4.1.1.4.5. teikiant statybai nuosavo transporto paslaugas (K 656);

4.1.1.4.6. patiriant kitas išlaidas (K 27 ir kt.).

4.1.2. 150 sąskaita kredituojama:

4.1.2.1. priimant naudoti užbaigtus statyti pastatus bei kitus statinius (D 12);

4.1.2.2. perleidžiant nebaigtos statybos objektus:

4.1.2.2.1. iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo gauta ar gautina suma (D 27 (kai iš karto gaunami pinigai) arba D 252 (kai parduodama skolon);

4.1.2.2.2. perleidimo nuostolis (D 640) (Uždirbus pelną registruojama taip: D 27 (ar 252), K 150, 540);

4.1.2.2.3. nurašant nebaigtą statyti ilgalaikį materialųjį turtą ar jo dalį (D 627).

4.2. 151 sąskaita Montuotini įrenginiai ir medžiagos statybai skirta materialiojo turto, kuris bus panaudotas statybos ir montavimo darbams, apskaitai. Šios sąskaitos debete registruojami šio turto likučiai ir įsigijimas, o kredite – jo sunaudojimas statybai. Analitinė apskaita tvarkoma pagal montuotinų įrenginių ir statybinių medžiagų rūšis.

4.2.1. 151 sąskaita debetuojama įsigyjant montuotinus įrenginius ir medžiagas statybai:

4.2.1.1. trumpalaikėn skolon (K 45, 481):

4.2.1.2. išankstinių mokėjimų sąskaita (K 152);

4.2.1.3. iš karto mokant pinigais (K 27);

4.2.1.4. iš karto mokant ilgalaikės paskolos lėšomis (K 400) ir kt.;

4.2.2. 151 sąskaita kredituojama, nurašant sunaudotus statybai montuotinus įrenginius ir medžiagas (D 150).

4.3. 152 sąskaita Išankstiniai apmokėjimai už statybą skirta išankstinių apmokėjimų už ūkiui rangovų atliekamus darbus apskaitai, taip pat išankstinių mokėjimų už montuotinus įrenginius ir medžiagas savai statybai apskaitai. Šios sąskaitos debete registruojamas išankstinių apmokėjimų likutis ir išankstinis pinigų pervedimas statybų rangovams, taip pat montuotinų įrenginių ir statybinių medžiagų tiekėjams, o kredite – išankstinių mokėjimų panaudojimas ūkio skoloms atlyginti. Analitinė apskaita tvarkoma pagal rangovus ir tiekėjus.

4.3.1. 152 sąskaita debetuojama, registruojant išankstinius mokėjimus už statybas (K 27).

4.3.2. 152 sąskaita kredituojama:

4.3.2.1. registruojant rangovų atliktus statybos darbus išankstinių mokėjimų sąskaita (D 150), 4.3.2.2. iš tiekėjų gautus montuotinus įrenginius bei statybines medžiagas išankstinių mokėjimų sąskaita (D 151).

5.1. Analitinė apskaita tvarkoma pagal investicijų rūšis ir kiekvieną ilgalaikį skolininką.

5.2. 16 sąskaita debetuojama:

5.2.1. įsigyjant vertybinius popierius:

5.2.1.1. už pinigus (K 27);

5.2.1.2. ilgalaikių ar trumpalaikių paskolų sąskaita (K 400, 44);

5.2.2. registruojant ūkio pajinius įnašus (į žemės ūkio bendroves ir kooperatines bendroves, kredito unijas):

5.2.2.1. pinigais (K 27);

5.2.2.2. ilgalaikiu turtu (K 12);

5.2.3. suteikiant kitiems ūkio subjektams ilgalaikes paskolas (K 27); 5.3. 16 sąskaita kredituojama:

5.3.1. perleidžiant vertybinius popierius ir pajus:

5.3.1.1. gautos ar gautinos sumos (D 27, 252);

5.3.1.2. perleidimo nuostoliai (D 630);

5.3.2. atsiėmus pajinius įnašus (D 27);

5.3.3. atgavus iš kitų skolininkų ilgalaikes paskolas (D 27).

6.1. 19 sąskaitos debete po pradinio likučio pirmiausia surašomos per ataskaitinį laikotarpį patirtos daugiamečių sodinių įveisimo ir auginimo (iki visiškos brandos, t. y. kol vaismedžiai ir vaiskrūmiai pradės visiškai derėti arba susiformuos dekoratyvinių sodinių vainikas) išlaidos (sodinukų, trąšų ir kitų medžiagų sąnaudos, darbo užmokestis už daugiamečių sodinių įveisimą bei priežiūrą ir kt.), o kredite – daugiamečių sodinių pardavimas. Jeigu ūkis yra pasirinkęs vertinti biologinį turtą tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje daugiamečiai sodiniai įvertinami šia verte, nustatomas tikrosios vertės pokytis per ataskaitinį laikotarpį (prie likučio vertės laikotarpio pabaigoje pridedama parduotų sodinių vertė, atimama įsigytų sodinių vertė ir jų likučio vertė laikotarpio pradžioje), apskaičiuojamas šio pokyčio ir auginimo išlaidų skirtumas ir jis priskiriamas finansiniams rezultatams. Susidaręs pelnas registruojamas 19 sąskaitos debete, o nuostoliai – kredite.

6.2. Jeigu ūkyje numatyta vertinti biologinį turtą įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, skaičiuojamas suaugusių (visiškai subrendusių) daugiamečių sodinių nusidėvėjimas. Nusidėvėjimo sumos rašomos 19 sąskaitos kredite. Tuomet šios sąskaitos likutis rodo daugiamečių sodinių likutinę vertę.

6.3. Analitinė apskaita tvarkoma pagal derančių ir jaunų (auginamų) sodinių rūšis. 6.4. 19 sąskaita debetuojama:

6.4.1. registruojant daugiamečių sodinių įveisimo ir auginimo išlaidas:

6.4.1.1. sodinukų, trąšų ir kitų medžiagų sąnaudas (K 20 arba K 61 (kai atsargų apskaitai taikomas periodiškai apskaitomų atsargų būdas);

6.4.1.2. apskaičiuotą darbo užmokestį už daugiamečių sodinių įveisimą bei priežiūrą ir ūkio įmokas valstybiniam socialiniam bei sveikatos draudimui (K 460, 462) ir kt.

6.4.2. registruojant pelną, susidariusį dėl sodinių tikrosios vertės pokyčių (kai daugiamečiai sodiniai vertinami tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas) (K 34).

6.5. 19 sąskaita kredituojama:

6.5.1. parduodant daugiamečius sodinius:

6.5.1.1. už daugiamečius sodinius gauta ar gautina suma (D 27 ar 252);

6.5.1.2. patirtas nuostolis (D 640). (Gaunant pelną registruojama taip: D 27, 252, K 19, 540);

6.5.2. registruojant nuostolius, susidariusius dėl sodinių tikrosios vertės pokyčių (D 34);

6.5.3. registruojant sodinių nusidėvėjimą (kai jie įvertinami įsigijimo (pasigaminimo) savikaina) (D 620);

6.5.4. nurašant daugiamečius sodinius jų likutine verte (kai jie įvertinami įsigijimo (pasigaminimo) savikaina) (D 627).

2 klasė. TRUMPALAIKIS TURTAS 7. 20 sąskaita Medžiagos skirta trumpiau nei vienerius metus ūkio veikloje naudojamo pirkto turto – sėklų ir pašarų, trąšų, pesticidų, medikamentų, kuro, atsarginių dalių ir kitų medžiagų apskaitai. Detalesniam medžiagų apskaitos tvarkymui gali būti naudojamos sąskaitų plane numatytos sąskaitos. Analitinė medžiagų apskaita gali būti tvarkoma pagal jų rūšis.

7.1. Taikant nuolat apskaitomų atsargų apskaitos būdą, šios sąskaitos debete registruojami medžiagų likučiai ir medžiagų įsigijimas, o kredite – medžiagų nurašymas. Įsigyjamos medžiagos apskaitoje registruojamos įsigijimo savikaina. Nurašomų medžiagų įkainojimui gali būti naudojamas FIFO, vidutinių kainų ir kiti būdai. Nurašomų medžiagų įkainojimo būdą galima pasirinkti, tačiau jį pakeisti galima tik pasibaigus ataskaitiniams metams ir laikantis pastovumo principo.

7.1.1. 20 sąskaita debetuojama:

7.1.1.1. registruojant medžiagų pirkimą:

7.1.1.1.1. jeigu atsiskaitoma pinigais (K 270; 271);

7.1.1.1.2. jeigu medžiagos įsigyjamos skolon (K 45);

7.1.1.1.3. jeigu už medžiagas buvo sumokėta iš anksto (K 251);

7.1.1.2. registruojant medžiagas, gautas likvidavus ilgalaikį materialųjį turtą:

7.1.1.2.1. kai gautų medžiagų vertė didesnė už likutinę vertę (K 12 – likutinė vertė) ir (K 542 – likutinės vertės perviršis);

7.1.1.2.2. kai gautų medžiagų vertė mažesnė už likutinę vertę (K 12);

7.1.1.3. formuojant ar didinant kapitalą, kai savininkai įneša įvairias medžiagas (K 310).

7.1.2. 20 sąskaita kredituojama:

7.1.2.1. sunaudojus sėklas, trąšas, chemikalus augalams auginti (D 610; 612; 613);

7.1.2.2. sunaudojus pašarus, biopreparatus ir medikamentus gyvuliams auginti ir gydyti (D 611, 613);

7.1.2.3. sunaudojus degalus ir tepalus technikos darbui (D 614);

7.1.2.4. sunaudojus atsargines dalis ir remonto medžiagas ilgalaikio materialiojo turto priežiūrai ir remontui (D 615);

7.1.2.5. sunaudojus medžiagas administraciniams ūkio poreikiams (D 627);

7.1.2.6. sunaudojus sėklas, trąšas, chemikalus daugiamečiams sodiniams įveisti ir auginti (D 19);

7.1.2.7. fiksuojant medžiagų trūkumus, nurašomus ūkio sąskaita (kai kaltininkai nenustatyti ir pan.) (D 627);

7.1.2.8. registruojant medžiagų paėmimą asmeninėms reikmėms (D 311).

7.2. Taikant periodiškai apskaitomų atsargų apskaitos būdą, visos įsigytos medžiagos iš karto pripažįstamos sąnaudomis, todėl Medžiagų sąskaitos debete registruojami likučiai ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje bei medžiagų likučių padidėjimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Kredite registruojamas medžiagų likučių sumažėjimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

7.2.1. 20 sąskaita debetuojama, fiksuojant medžiagų likučių padidėjimą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (K 61).

7.2.2. 20 sąskaita kredituojama, registruojant medžiagų likučių sumažėjimą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (D 61). Medžiagų likučiai įvertinami įsigijimo savikaina, taikant ūkyje pasirinktą atsargų įkainojimo būdą (FIFO, vidutinių kainų).

8.1. Taikant nuolat apskaitomų atsargų apskaitos būdą, šios sąskaitos debete registruojami savos gamybos produkcijos likučiai ir per ataskaitinį laikotarpį pagaminta produkcija. Kredite registruojami visi produkcijos nurašymo atvejai. Žemės ūkio produkcija, gauta iš ūkio valdomo biologinio turto, gali būti vertinama tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, arba pasigaminimo savikaina. Žemės ūkio produkcijos įvertinimo būdą pasirenka ūkis. Kai iš ūkio valdomo biologinio turto gauta žemės ūkio produkcija įvertinama tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, ši vertė nustatoma produkcijos pirminio pripažinimo (gauto derliaus ar kitos produkcijos užregistravimo apskaitoje) metu, o vėliau šis įvertinimas nekeičiamas ir jis tampa žemės ūkio produkcijos savikaina. Kai žemės ūkio produkcija, gauta iš ūkio valdomo biologinio turto, ar savos gamybos produkcija įkainojama pasigaminimo savikaina, ataskaitinių metų savos gamybos produkcija per metus įvertinama ūkyje nusistatyta planine savikaina, kuri metų pabaigoje koreguojama iki faktinės pasigaminimo savikainos.

8.1.1. 21 sąskaita debetuojama:

8.1.1.1. užpajamuojant ataskaitiniais metais pagamintą augalininkystės, gyvulininkystės ir perdirbimo produkciją (K 650, 651, 653, 654);

8.1.1.2. ataskaitinio laikotarpio pabaigoje registruojant produkcijos likučiui tenkančią pasigaminimo savikainos koregavimo sumą (kai žemės ūkio ir kita produkcija įvertinama pasigaminimo savikaina) (K 650, 651, 653, 654);

8.1.2. 21 sąskaita kredituojama:

8.1.2.1. parduodant produkciją (D 60);

8.1.2.2. nurašant ūkio reikmėms sunaudotą produkciją (D 560);

8.1.2.3. nurašant asmeninėms reikmėms sunaudotą produkciją (D 561);

8.1.2.4. registruojant produkcijos nuostolius (nudžiūvimą, sugedimą ir pan.) ir trūkumus, nurašomus ūkio sąskaita (D 627).

8.2. Taikant periodiškai apskaitomų atsargų apskaitos būdą, šios sąskaitos debete registruojami likučiai ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje bei likučių padidėjimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Kredite registruojamas produkcijos likučių sumažėjimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Produkcijos likučiai nustatomi atlikus inventorizaciją, o juos įvertinti rekomenduojama tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, arba gali būti įvertinama ir pasigaminimo savikaina.

8.2.1. 21 sąskaita debetuojama, registruojant produkcijos likučių padidėjimą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (K 34);

8.2.2. 21 sąskaita kredituojama, registruojant produkcijos likučių sumažėjimą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (D 34).

9.1. 220 sąskaita Produktyvieji ir darbiniai gyvuliai skirta produktyviųjų, veislinių gyvulių, karvių žindenių ir darbinių gyvulių, kurie naudojami žemės ūkio veikloje, apskaitai. Šių gyvulių analitinė apskaita gali būti tvarkoma pagal jų rūšis, veisles.

9.2. 221 sąskaita Auginami ir penimi gyvuliai skirta auginamų bei penimų gyvulių (galvijų, kiaulių, avių, ožkų), kurie naudojami žemės ūkio veikloje, apskaitai. Šių gyvulių analitinė apskaita gali būti tvarkoma pagal jų rūšis, veisles, amžiaus grupes ir pan.

9.3. 222 sąskaita Kiti gyvūnai skirta kitų gyvūnų (paukščių, bičių šeimų, žvėrelių, žuvų ir kt.), naudojamų žemės ūkio veikloje, apskaitai. Šių gyvūnų analitinė apskaita gali būti tvarkoma pagal jų rūšis, veisles, amžiaus grupes ir pan.

9.4. Taikant nuolat apskaitomų atsargų apskaitos būdą, šių sąskaitų debete registruojami gyvūnų likučiai bei visi gyvūnų gavimo atvejai ir gyvūnų auginimo išlaidos. Sąskaitų kredite registruojami visi gyvūnų nurašymo atvejai.

9.5. Visi gyvūnai, naudojami žemės ūkio veikloje, jų pirminio pripažinimo metu ir kiekvieną balanso datą gali būti vertinami tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, arba įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. Gyvūnų įvertinimo būdą pasirenka ūkis.

9.6. Kai biologinis turtas vertinamas tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, tai pirkti gyvūnai pirminio pripažinimo metu apskaitoje registruojami įsigijimo savikaina, kurią sudaro pirkimo kaina, pakoreguota gautų nuolaidų sumomis, visi su pirkimu susiję mokesčiai, išskyrus PVM, gabenimo bei kitos tiesiogiai su gyvūnų įsigijimu susijusios išlaidos, jei jų sumos yra reikšmingos. Jeigu ūkininkas ne PVM mokėtojas, perkant gyvūnus sumokėta arba mokėtina pridėtinės vertės mokesčio suma gali būti įskaitoma į gyvūnų įsigijimo savikainą. Gyvūnų pirkimai į šių sąskaitų debetą perkeliami iš 67 sąskaitos Biologinio turto pirkimai arba įrašomi betarpiškai iš mokėtinų (kreditinių) skolų ar pinigų sąskaitų kredito (kai 67 sąskaita nenaudojama). Ūkyje gimę gyvūnai įvertinami jų atsiradimo momentu buvusia tikrąja verte.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje į 221 ir 222 sąskaitų debetą iš 652 ir 653 sąskaitų perkeliamos visos per ataskaitinį laikotarpį patirtos gyvūnų auginimo išlaidos. Nurašomi gyvūnai įvertinami jų nurašymo metu buvusia tikrąja verte ar pardavimo kaina. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje apskaičiuoti gyvūnų likučiai įvertinami tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas. Gyvūnų tikrosios vertės, atėmus pardavimo vietos išlaidas, pokyčio dėl fizinių savybių bei kainos pasikeitimų ir jų auginimo išlaidų skirtumas priskiriamas finansiniams rezultatams ir perkeliamas į finansinių rezultatų sąskaitą. Biologinio turto tikrosios vertės, atėmus pardavimo vietos išlaidas, pasikeitimas per ataskaitinį laikotarpį dėl fizinių ir kainos pokyčių gali būti nustatytas taip: tikroji vertė, atėmus pardavimo vietos išlaidas, laikotarpio pabaigoje + nurašyto (parduoto, paskersto, kritusio) turto vertė – gauto (pirkto ir ūkyje sukurto) turto vertė – tikroji vertė, atėmus pardavimo vietos išlaidas, laikotarpio pradžioje.

9.7. Kai biologinis turtas vertinamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, pirkti gyvūnai jų pirminio pripažinimo metu apskaitoje registruojami įsigijimo savikaina, kurią sudaro pirkimo kaina, pakoreguota gautų nuolaidų sumomis, visi su pirkimu susiję mokesčiai, išskyrus PVM, gabenimo ir kitos tiesiogiai su gyvūnų įsigijimu susijusios išlaidos, jei jų sumos yra reikšmingos. Jeigu ūkininkas ne PVM mokėtojas, perkant gyvūnus sumokėta arba mokėtina pridėtinės vertės mokesčio suma gali būti įskaitoma į gyvūnų įsigijimo savikainą. Ūkyje gimę gyvūnai per ataskaitinį laikotarpį įvertinami ūkyje nusistatyta planine savikaina, kuri metų pabaigoje koreguojama iki faktinės pasigaminimo savikainos. Nurašomi gyvūnai per ataskaitinį laikotarpį įvertinami ūkyje nusistatyta gyvojo svorio kaina, kuri metų pabaigoje koreguojama iki faktinės pasigaminimo savikainos. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje apskaičiuoti gyvūnų likučiai įvertinami faktine gyvojo svorio savikaina.

9.8. 22 sąskaita debetuojama:

9.8.1. registruojant gyvūnų pirkimą (kai pirkimui registruoti nenaudojama 67 sąskaita):

9.8.1.1. jeigu atsiskaitoma pinigais (K 270, 271);

9.8.1.2. jeigu įsigyjama skolon (K 45);

9.8.1.3. jeigu buvo sumokėta iš anksto (K 251);

9.8.2. perkeliant gyvūnų pirkimo išlaidas (kai pirkimui registruoti naudojama 67 sąskaita) (K 67);

9.8.3. registruojant gimusius gyvūnus (K 651 (gimusius veršelius); 653 (kitus gimusius gyvūnus);

9.8.4. registruojant ataskaitinio laikotarpio pabaigoje mėsinių gyvūnų auginimo išlaidas (K 652, 653);

9.8.5. ataskaitinio laikotarpio pabaigoje fiksuojant gimusių gyvūnų įvertinimo koregavimą iki faktinės pasigaminimo savikainos (kai įvertinama pasigaminimo savikaina) (K 651, 653);

9.8.6. registruojant ataskaitinio laikotarpio pabaigoje gyvūnų įvertinimo tikrąja verte teigiamą rezultatą (kai gyvūnai įvertinami tikrąja verte) (K 34).

9.9. 22 sąskaita kredituojama:

9.9.1. nurašant parduotus gyvūnus pardavimo kaina (kai gyvūnai įvertinami tikrąja verte) (D 60);

9.9.2. nurašant parduotus gyvūnus ūkyje nusistatyta gyvojo svorio kaina ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje registruojant parduotų gyvūnų įvertinimo koregavimą iki faktinės pasigaminimo savikainos (kai gyvūnai įvertinami pasigaminimo savikaina) (D 60);

9.9.3. nurašant kritusius gyvūnus (D 627);

9.9.4. perkeliant gyvūnus iš vienos grupės į kitą (D 220, 221, 222);

9.9.5. paskerdus gyvūnus (D 210);

9.9.6. nurašant gyvūnus asmeninėms reikmėms bei ataskaitinio laikotarpio pabaigoje registruojant gyvūnų vertės koregavimą iki faktinės pasigaminimo savikainos (kai įvertinama įsigijimo (pasigaminimo) savikaina) (D 561);

9.9.7. registruojant ataskaitinio laikotarpio pabaigoje gyvūnų įvertinimo tikrąja verte neigiamą rezultatą (kai gyvūnai įvertinami tikrąja verte) (D 34).

9.10. Taikant periodiškai apskaitomų atsargų apskaitos būdą, šios sąskaitos debete registruojami gyvūnų likučiai ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje bei likučių padidėjimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Kredite registruojamas gyvūnų likučių sumažėjimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Gyvulių, paukščių, bičių ir žvėrelių likučiai nustatomi atlikus inventorizaciją, o juos įvertinti rekomenduojama tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas arba jie gali būti įvertinami įsigijimo (pasigaminimo) savikaina.

9.10.1. 22 sąskaita debetuojama registruojant gyvulių, paukščių, bičių ir žvėrelių likučių padidėjimą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (K 34).

9.10.2. 22 sąskaita kredituojama registruojant gyvulių, paukščių, bičių ir žvėrelių likučių sumažėjimą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (D 34).

10.1. 23 sąskaita debetuojama, registruojant nebaigtos gamybos ir pasėlių likučių padidėjimą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (K 34).

10.2. 23 sąskaita kredituojama, registruojant nebaigtos gamybos ir pasėlių likučių sumažėjimą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (D 34).

11.1. 240 sąskaitoje Pirkėjai registruojamos pirkėjų skolos. Sąskaitos debete registruojamas pirkėjų skolų susidarymas, kredite – jų grąžinimas ūkiui. Likutis gali būti sąskaitos debete ir rodo pirkėjų skolą ūkiui. Kai pirkėjai sumoka avansu, ūkio skola apskaitoma 480 sąskaitoje Gauti avansai.

11.2. 241 sąskaitoje Abejotinos skolos yra kontrarinė sąskaita 240 sąskaitai. Šioje sąskaitoje apskaitomos pirkėjų skolos ūkiui, kurios, ūkininko nuomone, nebus apmokėtos arba jų susigrąžinimas kelia abejonių, pvz., pirkėjų turtinės prievolės ūkiui, kurių jis negali susigrąžinti nustatytais terminais. Apskaitoje abejotinos skolos registruojamos tuomet, kai pradelsiamas įprastas (vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu) arba sutartyje numatytas apmokėjimo terminas. Sąskaitos kredite parodomas abejotinų skolų atsiradimas, debete – jų grąžinimas ir nurašymas. Likutis gali būti kredite, jis rodo abejotinų skolų ūkiui sumą.

11.3. Analitinę 24 sąskaitos apskaitą rekomenduojama tvarkyti pagal pirkėjus.

11.4. 24 sąskaita debetuojama:

11.4.1. pirkėjams įsiskolinus už parduotą jiems produkciją ar suteiktas paslaugas (K 50, K 470);

11.4.2. nurašius pripažintas abejotinomis pirkėjų skolas (K 240).

11.5. 24 sąskaita kredituojama:

11.5.1. pirkėjams sumokėjus skolas (D 27);

11.5.2. įskaičius į bendrąsias ūkio sąnaudas abejotinas pirkėjų skolas (D 627).

12.1. 250 sąskaitoje Gautinas pridėtinės vertės mokestis parodoma gautina iš valstybinės mokesčių inspekcijos pridėtinės vertės mokesčio suma.

12.2. 251 sąskaitoje Išankstiniai apmokėjimai už atsargas ir paslaugas apskaitomos tiekėjams avansu sumokėtos sumos.

12.3. 252 sąskaitoje Kitos gautinos skolos registruojamos įvairios kitos su produkcijos ir paslaugų pardavimu nesusijusios fizinių ir juridinių asmenų skolos ūkiui.

12.4. 253 sąskaitoje Abejotinos skolos yra kontrarinė sąskaita 251 ir 252 sąskaitoms. Šioje sąskaitoje apskaitomos su prekių ir paslaugų pardavimu nesusijusios skolos (pvz., sumokėti avansai tiekėjams ar kitiems asmenims, iš anksto sumokėtas garantinis įnašas, kitos gautinos sumos, dėl kurių susigrąžinimo abejojama). Likutis gali būti kredite, jis rodo abejotinų skolų ūkiui sumą.

12.5. 25 sąskaita debetuojama:

12.5.1. tiekėjams apskaičiavus PVM už ūkio įsigytą turtą (K 45);

12.5.2. sumokėjus tiekėjams avansą (K 27);

12.5.3. atsiradus kitoms skoloms ūkiui (K 53, 54);

12.5.4. nurašius abejotinomis pripažintas kitų debitorių skolas (K251, 252);

12.5.5. registruojant gautinas dotacijas (K 35).

12.6. 25 sąskaita kredituojama:

12.6.1. pagal PVM deklaraciją pripažinus PVM atskaitą (D 470);

12.6.2. gavus iš VMI priklausančią PVM sumą (D270);

12.6.3. gavus iš tiekėjų turtą ir paslaugas, kai buvo apmokėta avansu (D 20, 22, 250, 616, 619, 626);

12.6.4. gavus kitas skolas (D 27);

12.6.5. įskaičius į ūkio bendrąsias sąnaudas abejotinas skolas (D627).

13.1. Sąskaitos debete registruojamas trumpalaikių investicijų padidėjimas, kredite – sumažėjimas. Likutis būna debete ir rodo ūkio terminuotųjų indėlių ir kitų trumpalaikių investicijų sumą. Analitinė terminuotų indėlių apskaita gali būti tvarkoma pagal kredito įstaigas, indėlių trukmę, kitų trumpalaikių investicijų – pagal rūšis.

13.2. Atidarius terminuotojo indėlio sąskaitą užsienio valiuta arba ją papildžius, indėlio vertė ūkio finansinės atskaitomybės valiuta įregistruojama dienos, kada į terminuotųjų indėlių sąskaitą buvo įnešti pinigai, Lietuvos banko nustatytu užsienio valiutos kursu. Akcijos, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai apskaitoje registruojami jų įsigijimo savikaina.

13.3. 26 sąskaita debetuojama:

13.3.1. atidarius terminuotojo indėlio sąskaitą arba papildžius esamas indėlio sumas (K 27);

13.3.2. padidėjus indėliui dėl palūkanų apskaičiavimo (K 531);

13.3.3. įsigyjant akcijas, obligacijas ir kitus vertybinius popierius (K 27).

13.4. 26 sąskaita kredituojama:

13.4.1. atsiimant iš kredito įstaigos terminuotąjį indėlį (D 27);

13.4.2. atsiimant iš kredito įstaigos palūkanas už indėlį (D 27);

13.4.3. išpirkus obligacijas arba pardavus akcijas ir kitus vertybinius popierius (D 27 ir D 630 (jei perleista nuostolingai). (Uždirbus pelną registruojama taip: D 27 K 26 ir K 530).

14.1. 270 sąskaitoje Sąskaitos bankuose tvarkoma sąskaitose bankuose Lietuvos Respublikos piniginio vieneto ir užsienio valiuta laikomų pinigų apskaita.

14.2. 271 sąskaitoje Kasa tvarkoma ūkio kasoje Lietuvos Respublikos piniginio vieneto ir užsienio valiuta laikomų pinigų apskaita.

14.3. Tuo atveju, kai bankų sąskaitose laikoma kelių rūšių valiuta, o ūkio kasoje laikomi pinigai ne tik Lietuvos Respublikos piniginio vieneto, bet ir užsienio valiuta, šių pinigų apskaita tvarkoma atskirose analitinėse sąskaitose.

14.4. 27 sąskaita debetuojama:

14.4.1. gavus pinigus už parduotą ilgalaikį materialųjį turtą (K 12);

14.4.2. gavus pinigus už parduotus vertybinius popierius, įsigytus ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui (K 16);

14.4.3. pirkėjams sumokėjus už produkciją ir paslaugas (K 240);

14.4.4. atsiėmus iš banko terminuotąjį indėlį, gavus pinigus už parduotus vertybinius popierius, įsigytus trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui (K 26);

14.4.5. gavus pinigus iš kitų debitorių (K 252);

14.4.6. ūkininkui ir jo partneriams ar gyventojui papildžius ūkio kapitalą (K 310);

14.4.7. gavus dotacijas ir subsidijas (K 35);

14.4.8. gavus paskolą (K 400, 44);

14.4.9. registruojant teigiamą valiutos likučių perkainojimo ataskaitinio laikotarpio pabaigoje rezultatą (K 532);

14.4.10. registruojant teigiamą valiuta gautų pirkėjų skolų perkainojimo rezultatą, susidariusį dėl valiutos kurso pasikeitimo per laikotarpį nuo skolos atsiradimo iki jos sumokėjimo (K 532).

14.5. 27 sąskaita kredituojama:

14.5.1. ūkininkui ir jo partneriams ar gyventojui paėmus pinigus asmeninėms reikmėms (D 311);

14.5.2. grąžinus paskolas (D 400, 43, 44);

14.5.3. sumokėjus ilgalaikes pinigines skolas (D 401, 402);

14.5.4. sumokėjus tiekėjams ir rangovams už prekes ir paslaugas (D 45);

14.5.5. sumokėjus pridėtinės vertės mokestį (D 470);

14.5.6. išmokėjus darbo užmokestį (D 460);

14.5.7. sumokėjus gyventojų pajamų mokestį (D 461);

14.5.8. sumokėjus įmokas „Sodrai“ už samdomus darbuotojus (D 462);

14.5.9. sumokėjus kitas trumpalaikes skolas (D 48);

14.5.10. registruojant neigiamą valiutos likučių perkainojimo ataskaitinio laikotarpio pabaigoje rezultatą (D 632);

14.5.11. registruojant neigiamą valiuta grąžintų paskolų ir tiekėjams sumokėtų skolų perkainojimo rezultatą, susidariusį dėl valiutos kurso pasikeitimo per laikotarpį nuo skolos atsiradimo iki jos grąžinimo (sumokėjimo) (D 632);

14.5.12. registruojant valiutos konvertavimo išlaidas (D 634).

15.1. 28 sąskaita debetuojama registruojant ateinančių laikotarpių sąnaudų padidėjimą (K 27).

15.2. 28 sąskaita kredituojama perkeliant ataskaitiniam laikotarpiui tenkančią ateinančių laikotarpių sąnaudų dalį į pastoviųjų sąnaudų sąskaitą (D 62).

3 klasė. NUOSAVAS KAPITALAS 16. 30 sąskaita Nuosavas kapitalas skirta ūkininko ir jo partnerių nuosavų išteklių, naudojamų ūkio veiklai, apskaitai. Jos kredite rašomas nuosavo kapitalo pradinis likutis ir jo padidėjimas, o debete – šio kapitalo sumažėjimas. Jeigu ūkininkas turi partnerių, nuosavo kapitalo analitinė apskaita tvarkoma pagal ūkininkui ir jo partneriams priklausančias kapitalo sudėtines dalis.

16.1. 30 sąskaita kredituojama:

16.1.1. priskiriant pelną nuosavam kapitalui padidinti (D 34);

16.1.2. laikotarpio pabaigoje papildžius pagrindinį kapitalą ūkininko ir jo partnerių ar gyventojo įnašais (uždarant 310 sąskaitą) (D 310);

16.1.3. perkainojus žemę arba mišką (kai vertė padidėja) (D 12).

16.2. 30 sąskaita debetuojama:

16.2.1. nurašant į pagrindinio kapitalo sąskaitą patirtus ūkio veiklos nuostolius (K 34);

16.2.2. laikotarpio pabaigoje sumažinus pagrindinį kapitalą ūkininko ir jo partnerių ar gyventojo reikmėms paimto turto verte (uždarant 311 sąskaitą) (K 311);

16.2.3. perkainojus žemę arba mišką (kai vertė sumažėja) (K 12).

17.1. 310 sąskaita Ūkininko ir jo partnerių ar gyventojo įnašai kredituojama registruojant nepiniginius ir piniginius ūkininko ir jo partnerių ar gyventojo įnašus į ūkį (D 12, 27 ir kt.) ir debetuojama, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įskaičius šiuos įnašus į nuosavą kapitalą (K 30).

17.2. 311 sąskaita Paėmimas asmeninėms reikmėms debetuojama:

17.2.1. registruojant asmeninėms reikmėms paimtus ūkio pinigus (K 27);

17.2.2. registruojant ūkio produkcijos ir gyvulių bei kitų gyvūnų paėmimą asmeninėms reikmėms (K561) ir kartu apskaičiuojant mokėtiną PVM, jei ūkininkas ar gyventojas yra PVM mokėtojas (K 470).

17.3. Ši sąskaita kredituojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, nurašius asmeninėms reikmėms paimtą ūkio turtą nuosavam kapitalui sumažinti (D 30).

18.1. 34 sąskaita kredituojama:

18.1.1. atkeliant į šią sąskaitą iš pajamų sąskaitų per ataskaitinį laikotarpį uždirbtas pardavimo, finansinės bei investicinės veiklos ir kitas pajamas (D 50, 53, 54);

18.1.2. atkeliant į šią sąskaitą per ataskaitinį laikotarpį panaudotas su pajamomis susijusias dotacijas bei subsidijas (D 52);

18.1.3. registruojant biologinio turto bei produkcijos ir nebaigtos gamybos likučių vertės padidėjimą, kai taikomas periodiškai apskaitomų atsargų apskaitos būdas (D 21, 22, 23);

18.1.4. fiksuojant pajamas dėl produkcijos ir gyvūnų suvartojimo savoms reikmėms, kai taikomas periodiškai apskaitomų atsargų apskaitos būdas (D 56);

18.1.5. registruojant pelną, gautą dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos vertinimo tikrąja verte, kai taikomas nuolat apskaitomų atsargų apskaitos būdas (D 22, 650, 651, 653);

18.1.6. priskiriant nuostolius nuosavam kapitalui sumažinti (D 30).

18.2. 34 sąskaita debetuojama:

18.2.1. registruojant biologinio turto bei produkcijos ir nebaigtos likučių vertės sumažėjimą, kai taikomas periodiškai apskaitomų atsargų apskaitos būdas (D 21, 22, 23);

18.2.2. nurašant į šią sąskaitą per ataskaitinį laikotarpį sukauptas kintamąsias ir pastoviąsias sąnaudas, kai taikomas periodiškai apskaitomų atsargų apskaitos būdas (K 61, 62);

18.2.3. nurašant į šią sąskaitą per ataskaitinį laikotarpį sukauptas parduotos produkcijos savikainos ir bendrųjų įmonės sąnaudų sumas, kai taikomas nuolat apskaitomų atsargų apskaitos būdas (K 60, 626);

18.2.4. nurašant į šią sąskaitą per ataskaitinį laikotarpį sukauptas finansinės bei investicinės veiklos ir kitų sąnaudų sumas (K 63, 64);

18.2.5. registruojant nuostolius, gautus dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos vertinimo tikrąja verte, kai taikomas nuolat apskaitomų atsargų apskaitos būdas (K 22, 650, 651, 653);

18.2.6. priskiriant pelną nuosavam kapitalui padidinti (K 30).

19.1. Gautina dotacija registruojama apskaitoje, jeigu ji atitinka šiuos pripažinimo kriterijus:

19.1.1. dotacijos gavėjas atitinka dotacijos suteikimo sąlygas;

19.1.2. yra dokumentais patvirtinti sprendimai ar kitų įrodymų, kad dotacija bus gauta.

19.2. Jeigu dotacija arba jos dalis neatitinka gautinos dotacijos kriterijų, ji arba jos dalis registruojama buhalterinėje apskaitoje paramos gavimo momentu.

19.3. Dotacijos, susijusios su turtu, pripažįstamos panaudotomis tokiomis sumomis, kokios iš dotacijos įsigyto ilgalaikio turto nusidėvėjimo sumos įskaičiuojamos į sąnaudas. Panaudota dalimi mažinama dotacijų suma ir atitinkamos nusidėvėjimo sąnaudos.

19.4. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos panaudotomis tais laikotarpiais, kada negaunamos pajamos ar patiriamos kompensuojamos sąnaudos, ir lygios per tą laikotarpį apskaičiuotai negautų pajamų ar patirtų kompensuojamų sąnaudų sumai. Panaudota dalimi mažinama dotacijų suma ir didinamos ataskaitinio laikotarpio pajamos.

19.5. Analitinė apskaita tvarkoma pagal atskiras dotacijų bei subsidijų rūšis.

19.6. 35 sąskaita kredituojama:

19.6.1. gavus dotacijas ir subsidijas (D 12, 27);

19.6.2. registruojant gautinas dotacijas ir subsidijas (D 252).

19.7. 35 sąskaita debetuojama panaudojus dotacijas ir subsidijas:

19.7.1. susijusias su turtu (gautas iš ilgalaikio turto ar ilgalaikiam turtui įsigyti) – apskaičiuota turto nusidėvėjimo suma (K 620);

19.7.2. susijusias su pajamomis (K 52).

4 klasė. ŪKIO SKOLOS 20. 40 sąskaita Ilgalaikės skolos skirta ilgalaikių ūkio skolų ir įsipareigojimų apskaitai. Sąskaitos kredite parodomas ilgalaikių skolų ir įsipareigojimų padidėjimas, debete – sumažėjimas. Likutis gali būti kredite ir rodo ūkio ilgalaikių skolų sumą.

20.1. 400 sąskaitoje Paskolos registruojamos ilgalaikės bankų, kredito unijų ir kitų juridinių bei fizinių asmenų paskolos.

20.2. 401 sąskaitoje Lizingo (finansinės nuomos) skolos apskaitomos ūkio skolos už lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigytą turtą.

20.3. 402 sąskaitoje Kitos skolos registruojamos kitos ilgalaikės ūkio skolos ir įsipareigojimai.

20.4. 40 sąskaita kredituojama:

20.4.1. ūkiui pasiskolinus pinigus ar kitą turtą ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui (D 27, 12);

20.4.2. įsigijus ilgalaikį materialųjį turtą lizingo būdu (D 12);

20.4.3. apmokant tiekėjams ir rangovams už prekes ir paslaugas iš ilgalaikės paskolos lėšų (D 45).

20.5. 40 sąskaita debetuojama:

20.5.1. grąžinus ilgalaikes paskolas ir kitas skolas (K 27);

20.5.2. metų pabaigoje kitais ataskaitiniais metais mokėtiną skolų dalį perkėlus į sąskaitą Ilgalaikių skolų ataskaitinių metų dalis (K 43).

21.1. 43 sąskaita kredituojama, atkėlus iš sąskaitos Ilgalaikės skolos kitais metais grąžintiną skolų dalį (D 40).

21.2. 43 sąskaita debetuojama grąžinus skolą (K 27).

22.1. 44 sąskaita kredituojama:

22.1.1. gavus trumpalaikę paskolą (D 27);

22.1.2. apmokant tiekėjams ir rangovams už prekes ir paslaugas (D 45).

22.2. 44 sąskaita debetuojama grąžinus trumpalaikes paskolas (K 27).

23.1. 45 sąskaita kredituojama:

23.1.1. įsiskolinus tiekėjams ir rangovams už pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas:

23.1.1.1. atsargas apskaitant nuolat (D 12, 150, 151, 20, 22, 616, 619, 626, 627, 67);

23.1.1.2. atsargas apskaitant periodiškai (D 610, 611, 612, 613, 614, 615, 616, 619, 626, 627).

23.2. 45 sąskaita debetuojama:

23.2.1. apmokėjus tiekėjams ir rangovams už pateiktas prekes ar atliktas paslaugas iš ūkio lėšų (K 27);

23.2.2. apmokėjus tiekėjams ir rangovams už pateiktas prekes ar atliktas paslaugas iš skolintų lėšų (K 40, 44).

24.1. 460 sąskaita Mokėtinas darbo užmokestis apskaitomas samdomų asmenų darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos.

24.2.461 sąskaita Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis skirta samdomų asmenų mokamo gyventojų pajamų mokesčio apskaitai.

24.3. 462 sąskaita Mokėtinos įmokos SODRAI skirta samdomų asmenų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų apskaitai.

24.4. 46 sąskaita kredituojama:

24.4.1. apskaičiavus darbo užmokestį, premijas, priedus, laikinojo nedarbingumo pašalpas iš darbdavio lėšų ir kitas su darbo santykiais susijusias sumas (D 617, 625, 150 (statyboje dirbantiems asmenims);

24.4.2. apskaičiavus iš ūkio lėšų už samdomus asmenis mokamas valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo įmokas (D 617, 625, 150 (statyboje dirbantiems asmenims).

24.5. 46 sąskaita debetuojama:

24.5.1. išskaičiavus iš darbo užmokesčio:

24.5.1.1. gyventojų pajamų mokestį (K 461);

24.5.1.2. valstybinio socialinio draudimo įmokas (K 462);

24.5.1.3. sumas pagal teismo vykdomuosius raštus bei kitas darbuotojų trumpalaikes skolas (K 481);

24.5.2. išmokant darbo užmokestį (K 27);

24.5.3. sumokėjus įmokas „Sodrai“ (K 27);

24.5.4. sumokėjus gyventojų pajamų mokestį (K 27).

25.1. 470 sąskaitoje Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis registruojamas ūkio įsiskolinimas už mokėtiną pridėtinės vertės mokestį.

25.2. 471 sąskaita Kiti mokesčiai skirta žemės, valstybinės žemės nuomos, ūkio mokamo gyventojų pajamų mokesčio ir kitų mokesčių, neapskaitytų kitose sąskaitose, apskaitai.

25.3. 47 sąskaita kredituojama:

25.3.1. apskaičiavus pridėtinės vertės mokestį už parduotą produkciją ir paslaugas:

25.3.1.1. pardavus skolon (D 240);

25.3.1.2. pardavus už grynus pinigus (D 271);

25.3.2. registruojant žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčio skolas (D 621);

25.3.3. apskaičiavus ūkininko nuo apmokestinamųjų pajamų mokėtiną gyventojų pajamų mokestį (D 627).

25.4. 47 sąskaita debetuojama:

25.4.1. pagal PVM deklaraciją pripažinus PVM atskaitą (D 470);

25.4.2. sumokėjus mokesčius (K 27).

26.1. 480 sąskaita Gauti avansai skirta pirkėjų ir kitų asmenų iš anksto sumokėtų sumų apskaitai.

26.2. 481 sąskaitoje Kitos trumpalaikės skolos apskaitomos įvairios kreditinės skolos, neparodytos kitose sąskaitose.

26.3. 48 sąskaita kredituojama:

26.3.1. gavus pirkėjų ir kitų asmenų avansą (D 27);

26.3.2. registruojant atsiradusias skolas:

26.3.2.1. už žemės nuomos mokestį (D 622);

26.3.2.2. už turto ir civilinės atsakomybės draudimą (D 623);

26.3.2.3. už ūkininko ir jo partnerių socialinį ir sveikatos draudimą (D 624);

26.3.2.4. iš samdomų asmenų darbo užmokesčio išskaičius pagal teismo vykdomuosius dokumentus (D 460);

26.3.2.5. kitas trumpalaikes skolas (D 626, 627, 634, 642). 26.4. 48 sąskaita debetuojama:

26.4.1. pardavus produkciją ir paslaugas, už kurias buvo sumokėta avansu:

26.4.1.1. jei ūkininkas ne PVM mokėtojas (K 50);

26.4.1.2. jei ūkininkas PVM mokėtojas (K 50, 470);

26.4.2. sumokėjus skolas (K 27).

5 klasė. PAJAMOS 27. 50 sąskaita Pardavimų pajamos skirta pajamų, uždirbtų per ataskaitinį laikotarpį, parduodant produkciją ir teikiant paslaugas, apskaitai. Pardavimų pajamos – tai ekonominės naudos padidėjimas, išreikštas pinigais ar kitu turtu, kuriuo pirkėjai atsiskaitė arba įsipareigojo atsiskaityti už jiems parduotą produkciją ar suteiktas paslaugas.

27.1. Sąskaita gali būti detalizuojama pagal parduotos produkcijos ir teikiamų paslaugų rūšis, todėl gali turėti atitinkamas subsąskaitas (pvz., augalininkystės produkcijos pardavimo pajamos, gyvulininkystės produkcijos pardavimo pajamos ir pan.). Analitinė apskaita gali būti tvarkoma pagal parduotos produkcijos ar teikiamų paslaugų pavadinimus.

27.2. 50 sąskaita kredituojama:

27.2.1. registruojant parduotos ūkyje pagamintos produkcijos ir suteiktų paslaugų vertę pardavimo kainomis:

27.2.1.1. pardavus už grynus pinigus (D 271);

27.2.1.2. pardavus skolon (D 240);

27.2.1.3. jei anksčiau buvo gautas avansas (D 480).

27.3. 50 sąskaita debetuojama:

27.3.1. suteikiant nuolaidas, nukainojant ar grąžinant parduotas prekes:

27.3.1.1. jei skola negrąžinta (K 240);

27.3.1.2. jei pirkėjų skola buvo grąžinta (K 481);

27.3.2. uždarant ją ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, per ataskaitinį laikotarpį sukaupta pajamų suma iškeliama į 34 sąskaitą Finansiniai rezultatai (K 34).

28.1. 52 sąskaita kredituojama:

28.1.1. gavus dotaciją (subsidiją) ir iš karto ją pripažinus panaudota (D 27);

28.1.2. gavus pranešimą apie pajamų dotaciją ir iš karto ją pripažinus panaudota (D 35);

28.1.3. pripažinus panaudota anksčiau gautą dotaciją (subsidiją) (D 35).

28.2. 52 sąskaita debetuojama uždarant ją laikotarpio pabaigoje, per ataskaitinį laikotarpį sukaupta pajamų suma iškeliama į 34 sąskaitą Finansiniai rezultatai (K 34).