📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL ŠALUTINIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2003 m. gruodžio 23 d. Nr. B1-996
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2003 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 25-1019) patvirtintą Teisės derinimo priemonių 2003 metų planą (priemonės kodas 3.7.4.1-T84):
1. Tvirtinu pridedamas Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo taisykles.
2. Pripažįstu netekusiomis galios Gyvūninių atliekų tvarkymo, perdirbimo ir tiekimo į rinką taisykles, patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 267 „Dėl teisės aktų patvirtinimo ir įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 59- 2408; 2003, Nr. 9-330).
3. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriui.
DIREKTORIUS KAZIMIERAS LUKAUSKAS
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos direktoriaus
2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. B1-996
ŠALUTINIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo taisyklės paruoštos vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2002/1774, nustatantį taisykles dėl šalutinių gyvūninių produktų, neskirtų žmonių maistui.
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja:
1.1. šalutinių gyvūninių produktų surinkimą, transportavimą, laikymą, tvarkymą, perdirbimą ir naudojimą arba sunaikinimą, kad šie produktai nekeltų pavojaus gyvūnų ir žmonių sveikatai;
1.2. šalutinių gyvūninių produktų tiekimą į rinką ir tam tikrais atvejais produktų, gautų iš šalutinių gyvūninių produktų, kurie nurodyti 6 ir 7 prieduose, eksportą ir tranzitą.
2. Šios Taisyklės netaikomos:
2.1. neapdorotiems produktams, skirtiems naminiams gyvūnėliams šerti, gautiems iš mažmeninės prekybos įmonių arba iš pardavimo vietų, kuriose gyvūniniai produktai tiktai išpjaustomi ir laikomi, siekiant jais aprūpinti vartotoją;
2.2. pienui ir krekenoms, skirtiems sunaikinti arba naudoti kilmės ūkyje;
2.3. laukinių gyvūnų lavonams ar jų kūno dalims, kai neįtariama, kad jie buvo užsikrėtę pavojingomis žmonėms ir gyvūnams užkrečiamosiomis ligomis, išskyrus žuvis, skirtas pardavimui, ir laukinių gyvūnų lavonams ar jų kūno dalims, kurie naudojami trofėjų gamybai;
2.4. neapdorotiems produktams, šeriamiems ūkyje laikomiems naminiams gyvūnėliams, kai jie gauti paskerdus ūkinės paskirties gyvūnus, išaugintus ūkyje asmeniniams poreikiams pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) nustatytus reikalavimus;
2.5. viešojo maitinimo atliekoms, išskyrus:
2.5.1. atliekas, gautas iš tarptautinių transporto priemonių,
2.5.2. atliekas, skirtas gyvūnams šerti,
2.5.3. atliekas, skirtas biologinėms dujoms gaminti arba kompostui daryti;
2.6. kiaušialąstėms, embrionams ir spermai, skirtiems apvaisinimui;
2.7. šalutiniams gyvūniniams produktams, gabenamiems tranzitu jūrų arba oro transportu.
3. Šios Taisyklės neturi prieštarauti veterinarijos teisės aktams, reglamentuojantiems tam tikrų užkrečiamųjų ligų likvidavimą ir kontrolę.
4. Vartojamos sąvokos:
1 kategorijos medžiagos – šalutiniai gyvūniniai produktai, nurodyti 8–11 punktuose.
2 kategorijos medžiagos – šalutiniai gyvūniniai produktai, nurodyti 12–15 punktuose.
3 kategorijos medžiagos – šalutiniai gyvūniniai produktai, nurodyti 16–18 punktuose.
1 arba 2 kategorijos tarpinė įmonė – įmonė, kurioje neperdirbtos 1 kategorijos arba 2 kategorijos medžiagos yra tvarkomos ir (arba) laikinai laikomos, kol bus nuvežtos į galutinę paskirties vietą, ir kurioje gali būti atliekami tam tikri darbai: odų arba kailių lupimas, patologiniai anatominiai tyrimai.
1 kategorijos perdirbimo įmonė – įmonė, kurioje prieš galutinį sunaikinimą perdirbamos 1 kategorijos medžiagos.
2 kategorijos perdirbimo įmonė – įmonė, kurioje prieš galutinį sunaikinimą, perdirbimą arba naudojimą perdirbamos 2 kategorijos medžiagos.
2 kategorijos riebalų perdirbimo įmonė – įmonė, kurioje lydyti riebalai, gauti iš 2 kategorijos medžiagų, perdirbami pagal reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 5 priedo III skyriuje.
3 kategorijos riebalų perdirbimo įmonė – įmonė, perdirbanti lydytus riebalus, gautus iš 3 kategorijos medžiagų.
3 kategorijos tarpinė įmonė – įmonė, kurioje neperdirbtos 3 kategorijos medžiagos yra rūšiuojamos ir (arba) pjaustomos, ir (arba) atvėsinamos, ir (arba) giliai užšaldomos blokais, ir (arba) laikinai laikomos, kol bus nuvežtos į galutinę paskirties vietą.
3 kategorijos perdirbimo įmonė – įmonė, kurioje 3 kategorijos medžiagos perdirbamos į perdirbtus gyvūninius baltymus ir kitus perdirbtus produktus, kad juos būtų galima šerti gyvūnams.
Atokios teritorijos – teritorijos, kuriose gyvūnų populiacija yra nedidelė ir kurios yra toli nuo šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo ar sunaikinimo įmonės, todėl surinkti ir vežti šalutinius gyvūninius produktus netikslinga, o geriau juos sunaikinti vietoje.
Bendrasis deginimas – šalutinių gyvūninių produktų arba iš jų gautų produktų sunaikinimas bendrojo deginimo įmonėje.
Bendrojo deginimo įmonė – įmonė, kaip nurodyta Atliekų deginimo aplinkosauginiuose reikalavimuose (Žin., 2003, Nr. 31-1290).
Biologinių dujų įmonė – įmonė, kurioje gyvūninių produktų biologinis irimas vyksta anaerobinėmis sąlygomis, siekiant pagaminti ir surinkti biologines dujas.
Bitininkystės produktai – medus, bičių vaškas, bičių pienelis, propolis arba žiedadulkės, naudojami bitininkystėje.
Deginimo įmonė – įmonė, kaip nurodyta Atliekų deginimo aplinkosauginiuose reikalavimuose.
Didelio pajėgumo deginimo įmonė – deginimo įmonė, išskyrus nedidelio pajėgumo deginimo įmonę.
Gamintojas – asmuo, kuris gamina šalutinius gyvūninius produktus.
Ganykla – žole arba kitais žolynais apaugusi vieta, kurioje ganomi ūkinės paskirties gyvūnai.
Gyvūnas – stuburinis arba bestuburis gyvūnas (įskaitant žuvis, reptilijas ir amfibijas).
Hidrolizuoti baltymai – polipeptidai, peptidai, amino rūgštys ir jų mišiniai, gauti iš šalutinių gyvūninių produktų hidrolizės būdu.
Irimo atliekos – atliekos, kurios susidaro šalutinius gyvūninius produktus perdirbus biologinių dujų įmonėje.
Išplaukos – nuo nuotekų paviršiaus surinktas taukų ir riebalų darinys, jeigu pirminis nuotekų valymas reikalingas, kaip nurodyta Taisyklių 1 priedo IX skyriuje.
Kailiai ir odos – odos ir poodiniai audiniai.
Kailiniai žvėreliai – gyvūnai, kurie laikomi arba auginami kailiams ir nenaudojami žmonių maistui.
Kolagenas – baltymų turintis produktas, kuris gautas iš gyvūnų kailių, odų ir sausgyslių, įskaitant kiaulių, paukščių ir žuvų kaulus.
Konservų dėžutė – konservų dėžutė, kuri apsaugo turinį nuo mikroorganizmų patekimo.
Konservuotas naminių gyvūnėlių maistas – termiškai apdorotas naminių gyvūnėlių maistas, sudėtas į konservų dėžutes.
Kompetentinga institucija – trečiosios šalies ar ES valstybės kompetentinga institucija.
Komposto gamybos įmonė – įmonė, kurioje gyvūninių produktų biologinis irimas vyksta aerobinėmis sąlygomis.
Kraujas – šviežias gyvulių kraujas.
Kraujo miltai – produktai, gauti termiškai apdorojus gyvulių kraują pagal šių Taisyklių 6 priedo II skyriaus reikalavimus ir skirti žmonių maistui arba organinėms trąšoms.
Kraujo produktai – produktai, gauti iš guvulių kraujo ar kraujo dalių, išskyrus kraujo miltus; jiems priskiriama sausoji, sušaldyta ir natūrali kraujo plazma, sausasis kraujas, sausieji, sušaldyti arba natūralūs eritrocitai arba iš jų gautos frakcijos ir jų mišiniai.
Laboratorinis reagentas – įpakuotas produktas, paruoštas naudoti galutiniam vartotojui, kurio sudėtyje yra kraujo produktų ir kuris skirtas laboratoriniam naudojimui kaip reagentas arba reagento produktas.
Laikymo įmonė – įmonė, išskyrus įmones ir tarpininkus, nurodytus 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvoje 95/69/EB, nustatančioje pašarų sektoriuje veikiančių tam tikrų įmonių ir tarpininkų patvirtinimo ir įregistravimo sąlygas, papildančioje Tarybos direktyvas 70/524/EEB, 74/63/EEB, 79/373/EEB ir 82/471/ EEB, kurioje perdirbti produktai laikinai laikomi prieš jų galutinį panaudojimą arba sunaikinimą.
Laukinis gyvūnas – gyvūnas, kurio žmonės neaugina.
Lydyti riebalai – riebalai, gauti perdirbus 2 arba 3 kategorijos medžiagas.
Mėšlas – ūkinės paskirties gyvūnų ekskrementai ir (arba) šlapimas su pakratais arba be jų, arba guano, kurie gali būti neperdirbti arba perdirbti pagal šių Taisyklių 7 priedo III skyriaus reikalavimus arba kitaip perdirbti biologinių dujų arba komposto gamybos įmonėse.
Naminis gyvūnėlis – gyvūnas, priklausantis toms gyvūnų rūšims, kurias dažniausiai maitina ir laiko žmogus kitai, bet ne ūkinei paskirčiai ir nenaudoja žmonių maistui.
Naminių gyvūnėlių maistas – ėdalas, lesalas, pašaras, skirtas naminiams gyvūnėliams, pagamintas iš 3 kategorijos medžiagų.
Naminių gyvūnėlių maisto gamybos įmonė – įmonė, iš tam tikrų šalutinių gyvūninių produktų gaminanti naminių gyvūnėlių maistą arba šunų kramtukus.
Neapdorotas naminių gyvūnėlių maistas – naminių gyvūnėlių maistas, kuris nebuvo apdorotas jokiu konservuojančiu procesu, išskyrus atvėsinimą, sušaldymą arba greitą sušaldymą.
Nedidelio pajėgumo deginimo įmonė – įmonė, sudeginanti ne daugiau kaip 50 kg šalutinių gyvūninių produktų per vieną valandą.
Neperdirbta vilna – avių vilna, kuri nebuvo išplauta, rauginta arba apdorota kitais metodais, kurie užtikrintų patogenų sunaikinimą.
Neperdirbti kiaulių šeriai – kiaulių šeriai, kurie nebuvo išplauti, rauginti arba apdoroti kitais metodais, kurie užtikrintų patogenų sunaikinimą.
Neperdirbti plaukai – atrajotojų plaukai, kurie nebuvo išplauti, rauginti arba apdoroti kitais metodais, užtikrinančiais patogenų sunaikinimą.
Neperdirbtos plunksnos ir plunksnų dalys – plunksnos ir plunksnų dalys, kurios nebuvo apdorotos vandens garais arba kitais metodais, kurie užtikrintų patogenų sunaikinimą.
Nurodytos pavojingos medžiagos (toliau – NPM) – medžiagos, nurodytos Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo tvarkoje (Žin., 2002, Nr. 100-4482).
Nuosėdos – kietos gyvūninės medžiagos arba nuosėdos, liekančios nuotekų surinkimo įrenginiuose, jeigu pirminis atliekų vandens valymas reikalingas, kaip nurodyta šių Taisyklių 1 priedo IX skyriuje.
Organinės trąšos ir dirvožemio papildai – gyvūninės medžiagos, naudojamos augalų mitybai ir dirvožemio fizinėms ir cheminėms savybėms palaikyti ir biologiniam aktyvumui pagerinti; jų sudėtyje gali būti mėšlo, virškinimo trakto turinio, komposto ir irimo atliekų.
Partija – vienoje įmonėje pagal vienodus gamybos parametrus pagaminta produkcijos partija arba keletas tokių partijų, laikomų vienoje vietoje, kurios gali būti identifikuotos, jeigu pagal tyrimų rezultatus reikėtų jas grąžinti, pakartotinai perdirbti arba sunaikinti.
Pašaras – gyvūniniai pašarai, kaip nurodyta 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 96/25/EB dėl pašarų teikimo į rinką ir naudojimo, papildančioje Tarybos direktyvas 70/524/EEB, 74/63/ EEB, 82/471/EEB ir 93/74/EEB ir panaikinančioje Tarybos direktyvą 77/101/EEB, įskaitant perdirbtus gyvūninius baltymus, kraujo produktus, lydytus riebalus, žuvų taukus, riebalų darinius, želatiną ir hidrolizuotus baltymus, dikalcio fosfatą, pieną, pieno produktus ir krekenas.
Perdirbimo įmonė – šalutinius gyvūninius produktus perdirbanti įmonė.
Perdirbimo metodai – metodai, nurodyti šių Taisyklių 4 priedo III skyriuje.
Perdirbtas naminių gyvūnėlių maistas – naminių gyvūnėlių maistas, išskyrus neapdorotą naminių gyvūnėlių maistą, kuris buvo apdorotas pagal šių Taisyklių 7 priedo reikalavimus.
Perdirbti gyvūniniai baltymai – gyvūniniai baltymai, gauti iš 3 kategorijos medžiagų, kurios buvo apdorotos pagal šių Taisyklių 4 priedo II skyriaus reikalavimus taip, kad jas būtų galima naudoti kaip pašarą arba terpti į pašarus, įskaitant naminių gyvūnėlių pašarus, arba kaip organines trąšas arba dirvožemio papildus. Tačiau jų sudėtyje neturi būti kraujo produktų, pieno, pieno produktų, krekenų, želatinos, hidrolizuotų baltymų ir dikalcio fosfato, kiaušinių ir kiaušinių produktų, trikalcio fosfato ir kolageno.
Perdirbti produktai – šalutiniai gyvūniniai produktai, kurie buvo perdirbti vienu iš metodų arba apdoroti kitu būdu, kaip nurodyta šių Taisyklių 6 arba 7 prieduose.
Prekyba – Lietuvos Respublikos prekyba su Europos Sąjungos šalimis, kaip nurodyta Sutarties 23 (2) straipsnyje.
Produktas diagnozei in vitro – įpakuotas produktas, paruoštas naudoti galutiniam vartotojui, kurio sudėtyje yra kraujo produktų ir kuris skirtas naudoti vienas arba derinyje kaip reagentas, reagento produktas, kalibratorius, rinkinys arba kita sistema in vitro tirti žmonių arba gyvūnų mėginius, išskyrus donorų organus arba kraują, siekiant nustatyti jų fiziologinę būklę, sveikatos būklę, susirgimą arba genetinį pokytį, arba saugumą, tinkamumą kitiems reagentams.
Rauginimas – kailių kietinimas augalinėmis rauginimo medžiagomis, chromo druskomis arba kitomis medžiagomis: aliuminio druskomis, geležies druskomis, silicio druskomis, aldehidais ir kvinonais arba kitomis sintetinėmis kietinimo medžiagomis.
Sąnašos – kietos gyvūninės medžiagos, liekančios nuotekų surinkimo sietuose arba tinkleliuose, jeigu pirminis atliekų vandens valymas yra reikalingas, kaip nurodyta šių Taisyklių 1 priedo IX skyriuje.
Sąvartynas – gyvūninių atliekų, įskaitant šalutinius gyvūninius produktus, tvarkymo vieta, kaip nurodyta 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvoje 1999/31/EB dėl atliekų sąvartyno.
Spirgai – baltymų turinčios perdirbimo atliekos, gautos atskyrus riebalus ir vandenį.
Sudeginimas – šalutinių gyvūninių produktų ir iš jų gautų produktų sunaikinimas deginimo įmonėje.
Surinkimo centras – patalpos tam tikriems šalutiniams gyvūniniams produktams, skirtiems gyvūnams, nurodytiems 73 punkte, šerti, surinkti ir apdoroti.
Šalutiniai gyvūniniai produktai – gyvūnų lavonai arba jų kūno dalys arba gyvūniniai produktai, kurie neskirti žmonių maistui, įskaitant kiaušialąstes, embrionus ir spermą.
Šunų kramtukai – nerauginti produktai, skirti naminiams gyvūnėliams, pagaminti iš kanopinių gyvūnų kailių ir odų arba kitų gyvūninių medžiagų.
Techniniai produktai – produktai, gauti iš šalutinių gyvūninių produktų, kurie neskirti žmonių arba gyvūnų maistui, įskaitant raugintus ir apdorotus kailius ir odas, trofėjus, perdirbtą vilną, plaukus, šerius, plunksnas ir plunksnų dalis, arklinių serumą, kraujo produktus, farmacijos produktus, medicinos priemones, kosmetikos produktus, kaulų produktus porceliano gamybai, želatiną ir klijus, organines trąšas, dirvožemio papildus, lydytus riebalus, riebalų darinius, perdirbtą mėšlą, pieną ir pieno produktus.
Techninių produktų gamybos įmonė – įmonė, kurioje šalutiniai gyvūniniai produktai naudojami techniniams produktams gaminti.
Tiekimas į rinką – bet kokie veiksmai, kuriais siekiama parduoti šalutinius gyvūninius produktus arba produktus, gautus iš šalutinių gyvūninių produktų, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikoje arba Europos Sąjungoje, arba šių produktų tiekimas bet kokia forma už užmokestį arba be jo trečiajam asmeniui, arba šių produktų laikymas siekiant tiekti juos trečiajam asmeniui.
Tranzitas – produkto gabenimas per Lietuvos Respublikos teritoriją iš trečiosios šalies į kitą ar tą pačią trečiąją šalį.
Ūkinės paskirties gyvūnas – gyvūnas (įskaitant žuvis, roplius ar varliagyvius), auginamas arba laikomas maisto, vilnos, odos ar kailių gavybai arba kitais ūkininkavimo tikslais.
Užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos (toliau – USE) – visos užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos, išskyrus tas, kuriomis serga žmonės.
Valymo įrenginių nuosėdos – kietos gyvūninės medžiagos arba nuosėdos, susilaikančios nuotekų valymo įrenginiuose, kai taikomas pirminis nuotekų valymas, kaip nurodyta šių Taisyklių 1 priedo IX skyriuje.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.
Viešojo maitinimo atliekos – visos maisto atliekos, įskaitant restoranuose, viešojo maitinimo įmonėse, virtuvėse, centrinėse virtuvėse ir namų virtuvėse kepti ar virti naudotą aliejų.
Virškinimo organų turinys – žinduolių ir Ratites gyvūnų virškinimo organų turinys, kuris atskirtas arba neatskirtas nuo virškinimo organų.
Želatina – natūralus, tirpus baltymas, stingstantis arba nestingstantis, gautas iš kolageno, pagaminto iš gyvūnų kaulų, kailių, odų ir sausgyslių dalinės hidrolizės būdu.
Žuvų miltai – perdirbti gyvūniniai baltymai, gauti iš jūros gyvūnų, išskyrus jūrų žinduolius.
5. Šalutiniai gyvūniniai produktai ir iš jų gauti produktai turi būti surenkami, transportuojami, laikomi, tvarkomi, perdirbami, naikinami, tiekiami į rinką, eksportuojami, gabenami tranzitu ir naudojami pagal šias Taisykles.
6. VMVT, vadovaudamasi nacionaliniais teisės aktais, gali reguliuoti produktų, kurie nenurodyti šių Taisyklių 6 ir 7 prieduose, importą ir tiekimą į rinką, kol laukiama sprendimo pagal tvarką, nurodytą 112 punkte. VMVT turi nedelsdama informuoti Europos Komisiją, jeigu taikoma šio punkto nuostata.
7. VMVT turi užtikrinti, kad būtų laikomasi šių Taisyklių 5 punkto reikalavimų.
II SKYRIUS
ŠALUTINIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ KATEGORIZACIJA, SURINKIMAS, TRANSPORTAVIMAS, SUNAIKINIMAS, PERDIRBIMAS, NAUDOJIMAS IR TARPINIS LAIKYMAS
I SKIRSNIS
1 KATEGORIJOS MEDŽIAGOS
8. 1 kategorijos medžiagoms turi būti priskiriami šie šalutiniai gyvūniniai produktai arba medžiagos, kurių sudėtyje yra šių šalutinių gyvūninių produktų:
8.1. visos kūno dalys, įskaitant kailius ir odas:
8.1.1. gyvūnų, kuriems įtariama USE pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 999/2001/EEB arba kuriems USE buvo oficialiai patvirtinta,
8.1.2. gyvūnų, kurie buvo nužudyti likviduojant USE,
8.1.3. visų gyvūnų, įskaitant naminius gyvūnėlius, zoologijos soduose ir cirkuose laikomus gyvūnus, išskyrus ūkinės paskirties ir laukinius gyvūnus,
8.1.4. eksperimentinių gyvūnų, kaip nurodyta 1986 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyvos 86/609/EEB dėl valstybių-narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su eksperimentams ir kitiems moksliniams tikslams naudojamų gyvūnų apsauga, suderinimo,
8.1.5. laukinių gyvūnų, kai jiems įtariamos žmonėms ir gyvūnams pavojingos užkrečiamosios ligos;
8.2. nurodytos pavojingos medžiagos (NPM);
8.3. kai sunaikinimo metu NPM nebuvo pašalintos – nugaišusių gyvūnų lavonai, kuriuose yra NPM;
8.4. produktai, gauti iš gyvūnų, kuriems buvo naudotos draudžiamos medžiagos, nurodytos Kai kurių medžiagų, turinčių hormoninį ar tireostatinį poveikį, bei beta agonistų draudimo naudoti gyvulininkystėje nurodymuose (Žin., 2003, Nr. 76-3517), ir gyvūniniai produktai, kurių sudėtyje yra aplinkos teršalų likučių ir kitų medžiagų, nurodytų Medžiagų ir medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose stebėsenos taisyklėse (Žin., 2003, Nr. 76-3514), jeigu šių medžiagų likučiai viršija ES teisės aktuose nurodytus leistinus kiekius arba, jeigu šių medžiagų leistini kiekiai nenurodyti ES teisės aktuose, nacionaliniuose teisės aktuose nurodytus leistinus šių medžiagų kiekius;
8.5. visos gyvūninės medžiagos, kurios buvo surinktos valant 1 kategorijos perdirbimo įmonių ir kitų patalpų, kuriose buvo tvarkomos NPM, nuotekas, įskaitant išplaukas, sąnašas, valymo įrenginių nuosėdas ar nuosėdas, išskyrus tuos atvejus, kai tose medžiagose nėra NPM arba jų dalių;
8.6. viešojo maitinimo atliekos, surinktos iš tarptautinių transporto priemonių;
8.7. 1 kategorijos medžiagų mišiniai su 2 kategorijos arba 3 kategorijos medžiagomis, įskaitant bet kokias medžiagas, skirtas perdirbti 1 kategorijos perdirbimo įmonėje.
9. 1 kategorijos medžiagos turi būti surenkamos, transportuojamos ir identifikuojamos, kaip nurodyta šių Taisyklių 19–24 punktuose, ir, išskyrus tuos atvejus, kurie nurodyti 70–83 punktuose, turi būti:
9.1. sunaikintos deginimo įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 38–42 punktų reikalavimus;
9.2. perdirbtos perdirbimo įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 43–45 punktų reikalavimus, naudojant 1–5 perdirbimo metodus, nurodytus šių Taisyklių 5 priede, arba, kai VMVT reikalauja, naudojant 1 perdirbimo metodą; gauti perdirbti produktai turi būti paženklinti, jeigu techniškai įmanoma, kvapu, kaip nurodyta šių Taisyklių 5 priedo I skyriuje, ir galutinai sunaikinti kaip atliekos deginimo arba bendrojo deginimo įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 38–42 punktų reikalavimus;
9.3. išskyrus medžiagas, nurodytas šių Taisyklių 8.1.1 ir 8.1.2 punktuose, perdirbtos perdirbimo įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 43–45 punktus, naudojant 1 perdirbimo metodą; gauti perdirbti produktai turi būti paženklinti, jeigu techniškai įmanoma, kvapu pagal šių Taisyklių 5 priedo I skyriaus reikalavimus ir galutinai sunaikinti kaip atliekos sąvartyne, patvirtintame pagal Tarybos direktyvą 1999/31/EB;
9.4. jei tai viešojo maitinimo atliekos, nurodytos šių Taisyklių 8.6 punkte, turi būti sunaikintos kaip atliekos sąvartyne, patvirtintame pagal Tarybos direktyvą 1999/31/EB;
9.5. atsiradus naujoms mokslinėms žinioms, sunaikintos kitais būdais, kurie yra patvirtinti pagal tvarką, nurodytą šių Taisyklių 112 punkte, po konsultacijų su atitinkamu moksliniu komitetu. Šie nauji būdai gali papildyti arba pakeisti tuos sunaikinimo būdus, kurie nurodyti šių Taisyklių 9.1-9.4 punktuose.
10. 1 kategorijos medžiagų tarpinis tvarkymas arba laikymas turi būti atliekamas tiktai 1 kategorijos tarpinėse įmonėse, patvirtintose pagal šių Taisyklių 33–35 punktų reikalavimus.
11. 1 kategorijos medžiagos neturi būti importuojamos arba eksportuojamos, išskyrus tuos atvejus, kurie numatyti šiose Taisyklėse arba kurie patvirtinti pagal tvarką, nurodytą šių Taisyklių 112 punkte. Tačiau NPM importas arba eksportas turi būti atliekamas pagal Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo tvarkoje nurodytus reikalavimus.
II SKIRSNIS
2 KATEGORIJOS MEDŽIAGOS
12. 2 kategorijos medžiagoms turi būti priskiriami šie šalutiniai gyvūniniai produktai arba medžiagos, kurių sudėtyje yra šių šalutinių gyvūninių produktų:
12.1. mėšlas ir virškinimo organų turinys;
12.2. visos gyvūninės medžiagos, kurios surinktos valant skerdyklų, išskyrus skerdyklas, nurodytas šių Taisyklių 8.5 punkte, arba 2 kategorijos perdirbimo įmonių nuotekas, įskaitant išplaukas, valymo įrenginių nuosėdas, sąnašas ir nuosėdas, pašalintas iš drenažo sistemų;
12.3. gyvūniniai produktai, kurių sudėtyje yra veterinarinių vaistų likučių ir teršalų, nurodytų Medžiagų ir medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose stebėsenos taisyklėse, jeigu tokie likučiai viršija leistiną kiekį;
12.4. gyvūniniai produktai, išskyrus 1 kategorijos medžiagas, importuoti iš trečiųjų šalių, kuriuos patikrinus pagal ES teisės aktų reikalavimus nustatoma, kad jie neatitinka ES teisės aktų reikalavimų, išskyrus tuos atvejus, kai šie produktai yra grąžinami arba importuojami taikant ES teisės aktuose nurodytus apribojimus;
12.5. gyvūnų, išskyrus nurodytus šių Taisyklių 8–11 punktuose, kurie nugaišo, bet nebuvo paskersti žmonių maistui, įskaitant gyvūnus, paskerstus likviduojant užkrečiamąsias ligas, lavonai arba jų dalys;
12.6. 2 ir 3 kategorijų medžiagų mišiniai, įskaitant bet kurias medžiagas, skirtas perdirbti 2 kategorijos perdirbimo įmonėje;
12.7. šalutiniai gyvūniniai produktai, išskyrus 1 arba 3 kategorijos medžiagas.
13. 2 kategorijos medžiagos turi būti surenkamos, transportuojamos ir identifikuojamos pagal šių Taisyklių 19–24 punktų reikalavimus ir, išskyrus tuos atvejus, kurie nurodyti šių Taisyklių 70-83 punktuose, turi būti:
13.1. sunaikintos deginimo įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 38–42 punktų reikalavimus;
13.2. perdirbtos perdirbimo įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 43–45 punktų reikalavimus, naudojant 1–5 perdirbimo metodus arba, jei VMVT reikalauja, naudojant 1 perdirbimo metodą; gauti perdirbti produktai turi būti paženklinti, jeigu techniškai įmanoma, kvapu, kaip nurodyta šių Taisyklių 5 priedo I skyriuje, ir:
13.2.1. sunaikinti deginimo arba bendrojo deginimo įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 38–42 punktų reikalavimus,
13.2.2. jei tai lydyti riebalai – toliau perdirbti į riebalų darinius, skirtus organinių trąšų arba dirvos papildų gamybai arba kitoms techninėms reikmėms, išskyrus kosmetikos, farmacijos produktų ir medicinos priemonių gamybą, 2 kategorijos riebalų perdirbimo įmonėse, patvirtintose pagal šių Taisyklių 46–49 punktų reikalavimus;
13.3. perdirbtos perdirbimo įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 43–45 punktų reikalavimus, naudojant 1 perdirbimo metodą; gauti perdirbti produktai turi būti paženklinti, jeigu techninės galimybės leidžia, kvapu pagal šių Taisyklių 5 priedo I skyriaus reikalavimus ir:
13.3.1. jeigu tai baltyminė medžiaga – panaudoti kaip organinę trąšą arba dirvožemio papildą pagal nustatytus reikalavimus, patvirtintus pagal šių Taisyklių 112 punkte nurodytą tvarką po konsultacijų su atitinkamu moksliniu komitetu,
13.3.2. perdirbti biologinių dujų arba komposto gamybos įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 50–52 punktų reikalavimus,
13.3.3. sunaikinti sąvartyne pagal Tarybos direktyvos 1999/31/EB reikalavimus;
13.4. jeigu tai žuvų produktai – silosuojami arba kompostuojami pagal reikalavimus, patvirtintus pagal šių Taisyklių 112 punkte nurodytą tvarką;
13.5. mėšlas, virškinimo organų turinys, atskirtas nuo virškinimo trakto organų, pienas ir krekenos, jeigu VMVT mano, kad per juos negali būti išplatintos užkrečiamosios ligos, gali būti:
13.5.1. naudojami neapdoroti perdirbimui biologinių dujų arba komposto gamybos įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 50–52 punktų reikalavimus, arba apdorojami techninių produktų gamybos įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 60–62 punktų reikalavimus,
13.5.2. išbarstomi laukuose pagal šių Taisyklių reikalavimus,
13.5.3. perdirbami biologinių dujų arba komposto gamybos įmonėje pagal reikalavimus, patvirtintus pagal šių Taisyklių 112 punkte nurodytą tvarką;
13.6. laukinių gyvūnų, kuriems neįtariamos pavojingos žmonėms ir gyvūnams užkrečiamos ligos, lavonai ir jų kūno dalys gali būti naudojami trofėjams gaminti techninių produktų gamybos įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 60–62 punktų reikalavimus;
13.7. sunaikintos kitais būdais arba panaudotos kitai paskirčiai pagal reikalavimus, patvirtintus pagal šių Taisyklių 112 punkte nustatytą tvarką, po konsultacijų su atitinkamu moksliniu komitetu. Patvirtinti sunaikinimo būdai arba panaudojimo paskirtys gali papildyti arba pakeisti šių Taisyklių 13.1–13.6 punktų reikalavimus.
14. 2 kategorijos medžiagų, išskyrus mėšlą, tarpinis tvarkymas arba laikymas turi būti atliekamas tiktai 2 kategorijos tarpinėje įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 33–35 punktų reikalavimus.
15. 2 kategorijos medžiagos neturi būti tiekiamos į rinką arba eksportuojamos, išskyrus tuos atvejus, kurie numatyti šiose Taisyklėse arba patvirtinti pagal tvarką, nurodytą šių Taisyklių 112 punkte.
III SKIRSNIS
3 KATEGORIJOS MEDŽIAGOS
16. 3 kategorijos medžiagoms turi būti priskiriami šie šalutiniai gyvūniniai produktai arba medžiagos, kurių sudėtyje yra šių šalutinių gyvūninių produktų:
16.1. paskerstų gyvūnų kūno dalys, kurios pagal nacionalinius teisės aktų reikalavimus yra tinkamos žmonių maistui, bet komercijos sumetimais neparduodamos žmonių maistui;
16.2. paskerstų gyvūnų kūno dalys, kurios netinka žmonių maistui, bet jose nėra pavojingų žmonėms ar gyvūnams užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, gautos iš skerdenų, tinkamų žmonių maistui pagal nacionalinius teisės aktų reikalavimus;
16.3. kailiai ir odos, nagai ir ragai, kiaulių šeriai ir plunksnos, gauti iš gyvūnų, kurie atlikus priešskerdiminę apžiūrą buvo paskersti skerdykloje ir buvo pripažinti tinkamais žmonių maistui pagal nacionalinius teisės aktų reikalavimus;
16.4. gyvūnų, išskyrus atrajotojų, kurie atlikus priešskerdiminę apžiūrą buvo paskersti skerdykloje ir buvo pripažinti tinkamais žmonių maistui pagal nacionalinius teisės aktų reikalavimus, kraujas;
16.5. šalutiniai gyvūniniai produktai, gauti gaminant žmonių maisto produktus, įskaitant kaulus, iš kurių pašalinti riebalai, ir spirgus;
16.6. gyvūniniai maisto produktai arba maisto produktai, kurių sudėtyje yra gyvūninių maisto produktų, išskyrus viešojo maitinimo atliekas, kurie netinka žmonių maistui dėl komercinių sumetimų arba gamybos problemų, įpakavimo arba kitų trūkumų, bet nekelia pavojaus žmonių arba gyvūnų sveikatai;
16.7. neapdorotas pienas, gautas iš gyvūnų, kurie neturi klinikinių ligų, kurios galėtų išplisti per šį produktą tarp žmonių arba gyvūnų, požymių;
16.8. žuvys ir jūrų gyvūnai, išskyrus jūrų žinduolius, pagauti atviroje jūroje ir naudojami žuvų miltų gamybai;
16.9. neapdoroti šalutiniai žuvų produktai, gauti iš įmonių, gaminančių žuvų produktus žmonių maistui;
16.10. kriauklės, šalutiniai peryklų produktai, įtrūkusių kiaušinių šalutiniai produktai, gauti iš gyvūnų, kurie neturėjo klinikinių ligų, kurios galėtų išplisti per šiuos produktus tarp žmonių arba gyvūnų, požymių;
16.11. kraujas, kailiai ir odos, nagos, plunksnos, vilna, ragai, plaukai, gauti iš gyvūnų, kurie neturėjo klinikinių ligų, kurios galėtų išplisti per šiuos produktus tarp žmonių arba gyvūnų, požymių;
16.12. viešojo maitinimo atliekos, išskyrus atliekas, nurodytas šių Taisyklių 8.6 punkte.
17. 3 kategorijos medžiagos surenkamos, transportuojamos ir identifikuojamos pagal šių Taisyklių 19–24 punktų reikalavimus ir, išskyrus tuos atvejus, kurie nurodyti šių Taisyklių 70–83 punktuose, turi būti:
17.1. sunaikinamos deginimo įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 38–42 punktų reikalavimus;
17.2. perdirbamos perdirbimo įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 43–45 punktų reikalavimus, naudojant 1–5 perdirbimo metodus; gauti perdirbti produktai turi būti paženklinti, jeigu techniškai įmanoma, kvapu pagal šių Taisyklių 5 priedo I skyriaus reikalavimus ir sunaikinti deginimo arba bendrojo deginimo įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 38–42 punktų reikalavimus, arba užkasti sąvartyne pagal Tarybos direktyvos 1999/31/EB reikalavimus;
17.3. perdirbamos perdirbimo įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 57–59 punktų reikalavimus;
17.4. perdirbamos techninių produktų gamybos įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 60–62 punktų reikalavimus;
17.5. naudojamos kaip žaliava naminių gyvūnėlių maisto gamybos įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 60–62 punktų reikalavimus;
17.6. perdirbamos biologinių dujų arba komposto gamybos įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 50–52 punktų reikalavimus;
17.7. jeigu tai viešojo maitinimo atliekos, nurodytos šių Taisyklių 16.12 punkte, – perdirbamos biologinių dujų arba komposto gamybos įmonėje pagal reikalavimus, patvirtintus Taisyklių 112 punkte nustatyta tvarka, o jei tokie reikalavimai dar nepatvirtinti – pagal nacionalinių teisės aktų reikalavimus;
17.8. jeigu tai žuvų gyvūninės medžiagos – silosuojamos arba kompostuojamos pagal reikalavimus, patvirtintus pagal šių Taisyklių 112 punkte nustatytą tvarką;
17.9. sunaikinamos kitais būdais arba panaudojamos kitai paskirčiai pagal reikalavimus, patvirtintus pagal šių Taisyklių 112 punkte nustatytą tvarką, po konsultacijų su atitinkamu moksliniu komitetu. Patvirtinti sunaikinimo būdai arba panaudojimo paskirtys gali papildyti arba pakeisti šių Taisyklių 17.1–17.8 punktų reikalavimus.
18. 3 kategorijos medžiagų tarpinis tvarkymas arba laikymas turi būti atliekamas 3 kategorijos tarpinėje įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 33-35 punktų reikalavimus.
IV SKIRSNIS
ŠALUTINIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ SURINKIMAS, TRANSPORTAVIMAS IR LAIKYMAS
19. Šalutiniai gyvūniniai produktai ir perdirbti produktai, išskyrus 3 kategorijos viešojo maitinimo atliekas, turi būti surenkami, transportuojami ir identifikuojami pagal šių Taisyklių 1 priedo reikalavimus.
20. Transportuojant šalutinius gyvūninius produktus arba perdirbtus produktus turi būti išduotas prekybos dokumentas arba, jeigu nurodyta šiose Taisyklėse, veterinarijos sertifikatas. Prekybos dokumentas ir veterinarijos sertifikatas turi atitikti reikalavimus ir turi būti saugomi šių Taisyklių 1 priede nurodytą laikotarpį. Juose turi būti nurodyta informacija apie medžiagų kiekį, rūšį ir ženklinimą.
21. VMVT turi užtikrinti, kad įmonės surinktų ir transportuotų 1 ir 2 kategorijos medžiagas pagal šių Taisyklių 1 priedo reikalavimus.
22. Atsižvelgdama į Atliekų tvarkymo taisykles (Žin., 1999, Nr. 63-2065), VMVT turi imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad 3 kategorijos viešojo maitinimo atliekos būtų surenkamos, transportuojamos ir sunaikinamos tokiu būdu, kuris nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.
23. Perdirbti produktai turi būti laikomi tiktai laikymo įmonėse, patvirtintose pagal šių Taisyklių 36-37 punktų reikalavimus.
24. VMVT gali nuspręsti netaikyti šių Taisyklių 19–24 punktų reikalavimų mėšlui, kuris transportuojamas to paties ūkio teritorijoje arba į kitą ūkį.
V SKIRSNIS
ŠALUTINIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ IR PERDIRBTŲ PRODUKTŲ SIUNTIMAS Į KITAS EUROPOS SĄJUNGOS ŠALIS
25. Šalutiniai gyvūniniai produktai ir perdirbti produktai gali būti siunčiami į kitas Europos Sąjungos šalis tiktai tuo atveju, jeigu jie atitinka šių Taisyklių 26–30 punktų reikalavimus.
26. Paskirties šalis turi sutikti gauti 1 kategorijos medžiagas, 2 kategorijos medžiagas, perdirbtus produktus, gautus iš 1 arba 2 kategorijos medžiagų ir perdirbtų gyvūninių baltymų. Paskirties šalis gali sutikti priimti šalutinius gyvūninius produktus su sąlyga, kad prieš išsiuntimą šalutiniai gyvūniniai produktai bus perdirbti 1 perdirbimo metodu.
27. Šalutiniai gyvūniniai produktai ir perdirbti produktai, nurodyti šių Taisyklių 26 punkte, turi būti:
27.1. lydimi prekybos dokumento arba, jeigu nurodyta šiose Taisyklėse, veterinarijos sertifikato;
27.2. gabenami tiesiai į paskirties šalies įmonę, kuri turi būti patvirtinta pagal šių Taisyklių reikalavimus.
28. Kai į kitas ES šalis siunčiamos 1, 2 kategorijos medžiagos, perdirbti produktai, gauti iš 1 arba 2 kategorijos medžiagų ir perdirbtų gyvūninių baltymų, kilmės šalies kompetentinga institucija turi informuoti apie tai kiekvienos siuntos paskirties šalies kompetentingą instituciją ANIMO sistema arba kitu šalims priimtinu būdu. Pranešime turi būti informacija, nurodyta šių Taisyklių 1 priedo I skyriuje.
29. Gavusi pranešimą apie siuntą, paskirties šalies kompetentinga institucija turi informuoti kilmės šalies kompetentingą instituciją apie kiekvienos siuntos gavimą ANIMO sistema arba kitu priimtinu būdu.
30. VMVT turi reguliariai tikrinti ir užtikrinti, kad įmonės, perdirbančios ir siunčiančios į kitas Europos Sąjungos šalis šalutinius gyvūninius produktus, naudotų juos pagal paskirtį ir tvarkytų jų apskaitą, kuri leistų nustatyti, kaip laikomasi šių Taisyklių reikalavimų.
VI SKIRSNIS
APSKAITA
31. Bet kuris asmuo, kuris parduoda, transportuoja arba gauna šalutinius gyvūninius produktus, turi saugoti krovinių (siuntų) apskaitos dokumentus. Apskaitos dokumentuose turi būti informacija, nurodyta šių Taisyklių 1 priede. Apskaitos dokumentų saugojimo terminas nurodytas šių Taisyklių 1 priede.
32. Šių Taisyklių 31 punktas neturi būti taikomas mėšlui, kuris transportuojamas to paties ūkio teritorijoje arba į kitą ūkį.
III SKYRIUS
TARPINIŲ, LAIKYMO, DEGINIMO IR BENDROJO DEGINIMO, 1 KATEGORIJOS IR 2 KATEGORIJOS PERDIRBIMO, 2 KATEGORIJOS IR 3 KATEGORIJOS RIEBALŲ PERDIRBIMO, BIOLOGINIŲ DUJŲ IR KOMPOSTO GAMYBOS ĮMONIŲ PATVIRTINIMAS
I SKIRSNIS
TARPINIŲ ĮMONIŲ PATVIRTINIMAS
33. VMVT tvirtina 1 arba 2 kategorijos ir 3 kategorijos tarpines įmones.
34. 1 arba 2 kategorijos tarpinės įmonės, norinčios būti patvirtintos, privalo:
34.1. atitikti šių Taisyklių 2 priedo I skyriaus reikalavimus;
34.2. tvarkyti ir laikyti 1 arba 2 kategorijos medžiagas pagal reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 2 priedo II skyriuje;
34.3. vykdyti įmonėse savikontrolės programą pagal šių Taisyklių 84–86 punktų reikalavimus;
34.4. būti tikrinamos VMVT pagal šių Taisyklių 87–91 punktų reikalavimus.
35. 3 kategorijos tarpinės įmonės, norinčios būti patvirtintos, privalo:
35.1. atitikti šių Taisyklių 2 priedo I skyriaus reikalavimus;
35.2. tvarkyti ir laikyti 3 kategorijos medžiagas pagal šių Taisyklių 2 priedo II skyriaus reikalavimus;
35.3. vykdyti įmonėse savikontrolės programą pagal šių Taisyklių 84–86 punktų reikalavimus;
35.4. būti tikrinamos VMVT pagal šių Taisyklių 87–91 punktų reikalavimus.
II SKIRSNIS
LAIKYMO ĮMONIŲ PATVIRTINIMAS
36. VMVT tvirtina laikymo įmones.
37. Laikymo įmonės, norinčios gauti patvirtinimą, privalo:
37.1. atitikti šių Taisyklių 2 priedo III skyriaus reikalavimus;
37.2. būti tikrinamos VMVT pagal šių Taisyklių 84–86 punktų reikalavimus.
III SKIRSNIS
DEGINIMO IR BENDROJO DEGINIMO ĮMONIŲ PATVIRTINIMAS
38. Perdirbti produktai deginami pagal reikalavimus, nurodytus Atliekų deginimo aplinkosauginiuose reikalavimuose. Šalutiniai gyvūniniai produktai deginami pagal reikalavimus, nurodytus Atliekų deginimo aplinkosauginiuose reikalavimuose, arba, kai šie reikalavimai netaikomi, pagal šių Taisyklių reikalavimus. Deginimo ir bendrojo deginimo įmonės turi būti patvirtintos pagal šias Taisykles arba pagal šių Taisyklių 39 arba 40 punkto reikalavimus.
39. VMVT patvirtina didelio pajėgumo deginimo arba bendrojo deginimo įmones, kurioms netaikomi Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai, šalutinių gyvūninių produktų sunaikinimui, jei jos atitinka reikalavimus:
39.1. nurodytus šių Taisyklių 3 priedo I skyriuje;
39.2. darbo režimo reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 3 priedo II skyriuje;
39.3. dėl nuotekų valymo, nurodytus šių Taisyklių 3 priedo III skyriuje;
39.4. dėl likučių, nurodytus šių Taisyklių 3 priedo IV skyriuje;
39.5. temperatūros matavimo reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 3 priedo V skyriuje;
39.6. dėl pakitusio darbo režimo, nurodytus šių Taisyklių 3 priedo VI skyriuje.
40. VMVT patvirtina mažo pajėgumo deginimo arba bendrojo deginimo įmonę, kuriai netaikomi Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai, šalutinių gyvūninių produktų sunaikinimui, jei ji atitinka reikalavimus:
40.1. sunaikina nugaišusius naminių gyvūnėlių ir šalutinius gyvūninius produktus, nurodytus šių Taisyklių 8.2–8.3, 12 ir 16 punktuose, kuriems netaikomi Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai;
40.2. yra ūkio teritorijoje ir naudojama tiktai medžiagų, kurios gaunamos tame ūkyje, sunaikinimui;
40.3. atitinka reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 3 priedo I skyriuje;
40.4. atitinka darbo režimo reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 4 priedo II skyriuje;
40.5. atitinka reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 4 priedo IV skyriuje;
40.6. atitinka temperatūros matavimo reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 3 priedo V skyriuje;
40.7. atitinka reikalavimus dėl pakitusio darbo režimo, kurie nurodyti šių Taisyklių 3 priedo VI skyriuje;
40.8. atitinka reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 3 priedo VII skyriuje, kai naikinami šalutiniai gyvūniniai produktai, nurodyti šių Taisyklių 8.2–8.3 punktuose.
41. VMVT sustabdo įmonių veterinarinį patvirtinimą, jeigu jos nevykdo reikalavimų, pagal kuriuos jos buvo patvirtintos.
42. Šių Taisyklių 39–40 punktų reikalavimai gali būti pakeisti, atsiradus naujoms mokslinėms žinioms, pagal reikalavimus, patvirtintus pagal šių Taisyklių 112 punkto reikalavimus, po konsultacijų su atitinkamu moksliniu komitetu.
IV SKIRSNIS
1 KATEGORIJOS IR 2 KATEGORIJOS PERDIRBIMO ĮMONIŲ PATVIRTINIMAS
43. VMVT patvirtina 1 kategorijos ir 2 kategorijos perdirbimo įmones.
44. 1 kategorijos ir 2 kategorijos perdirbimo įmonės, norinčios būti patvirtintos, privalo:
44.1. atitikti reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 4 priedo I skyriuje;
44.2. tvarkyti, perdirbti ir laikyti 1 arba 2 kategorijos medžiagas pagal reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 4 priedo II skyriuje ir 5 priedo I skyriuje;
44.3. būti VMVT patvirtintos pagal šių Taisyklių 4 priedo V skyriaus reikalavimus;
44.4. vykdyti įmonėje savikontrolės programą pagal šių Taisyklių 84–86 punktų reikalavimus;
44.5. būti VMVT tikrinamos pagal šių Taisyklių 87–91 punktų reikalavimus;
44.6. užtikrinti, kad perdirbti produktai atitiktų reikalavimus, nurodytus 5 priedo I skyriuje.
45. VMVT sustabdo įmonių veterinarinį patvirtinimą, jeigu jos nevykdo reikalavimų, pagal kuriuos jos buvo patvirtintos.
V SKIRSNIS
2 KATEGORIJOS IR 3 KATEGORIJOS RIEBALŲ PERDIRBIMO ĮMONIŲ PATVIRTINIMAS
46. VMVT patvirtina riebalų perdirbimo įmones.
47. 2 kategorijos riebalų perdirbimo įmonė, norinti gauti patvirtinimą, privalo:
47.1. perdirbti lydytus riebalus, gautus iš 2 kategorijos medžiagų, pagal standartus, nurodytus šių Taisyklių 5 priedo III skyriuje;
47.2. sudaryti ir įgyvendinti kritinių kontrolės taškų stebėsenos ir kontrolės metodus, atsižvelgusi į perdirbimo procesą;
47.3. saugoti registravimo dokumentus, kuriuose turi būti informacija, nurodyta šių Taisyklių 47.2 punkte, ir teikti šią informaciją VMVT;
47.4. būti tikrinama VMVT pagal šių Taisyklių 87-91 punktų reikalavimus.
48. 3 kategorijos riebalų perdirbimo įmonės, norinčios būti patvirtintos, turi perdirbti lydytus riebalus, gautus iš 3 kategorijos medžiagų, ir atitikti reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 47 punkte.
49. VMVT sustabdo įmonių veterinarinį patvirtinimą, jeigu jos nevykdo reikalavimų, pagal kuriuos jos buvo patvirtintos.
VI SKIRSNIS
BIOLOGINIŲ DUJŲ IR KOMPOSTO GAMYBOS ĮMONIŲ PATVIRTINIMAS
50. VMVT patvirtina biologinių dujų ir komposto gamybos įmones.
51. Biologinių dujų ir komposto gamybos įmonės, norinčios gauti patvirtinimą, privalo:
51.1. atitikti reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 5 priedo II skyriuje;
51.2. tvarkyti ir perdirbti šalutinius gyvūninius produktus pagal šių Taisyklių 5 priedo II skyriaus reikalavimus;
51.3. būti tikrinamos VMVT pagal šių Taisyklių 87–91 punktų reikalavimus;
51.4. sudaryti ir įgyvendinti kritinių kontrolės taškų stebėsenos ir kontrolės metodus;
51.5. užtikrinti, kad irimo atliekos ir kompostas atitiktų mikrobiologinius standartus, nurodytus šių Taisyklių 5 priedo II skyriuje.
52. VMVT sustabdo įmonių veterinarinį patvirtinimą, jeigu jos nevykdo reikalavimų, pagal kuriuos jos buvo patvirtintos.
IV SKYRIUS
PERDIRBTŲ GYVŪNINIŲ BALTYMŲ IR KITŲ PERDIRBTŲ PRODUKTŲ, KURIE NAUDOJAMI KAIP PAŠARAI, NAMINIŲ GYVŪNĖLIŲ PAŠARAI, ŠUNŲ KRAMTUKAI IR TECHNINIAI PRODUKTAI, TIEKIMAS Į RINKĄ IR NAUDOJIMAS, ŠIUOS PRODUKTUS GAMINANČIŲ ĮMONIŲ PATVIRTINIMAS
I SKIRSNIS
BENDROSIOS GYVŪNŲ SVEIKATOS APSAUGOS PRIEMONĖS
53. VMVT turi imtis visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad šalutiniai gyvūniniai produktai ir iš jų gauti produktai, nurodyti šių Taisyklių 6 ir 7 prieduose, nebūtų gabenami iš ūkių, kurie yra apribojimų zonoje, nustatytoje dėl užkrečiamosios gyvūnų ligos, kuriai jautrūs tų rūšių gyvūnai, iš kurių gaunami gyvūniniai produktai, arba iš bet kurios įmonės arba zonos, iš kurių produktų tiekimas arba prekyba keltų pavojų gyvūnų sveikatai, išskyrus tuos atvejus, kai produktai yra apdorojami pagal šių Taisyklių reikalavimus.
54. Šių Taisyklių 53 punkte nurodytos priemonės turi užtikrinti, kad produktai būtų gauti iš gyvūnų, kurie:
54.1. kilę ūkyje, teritorijoje arba teritorijos dalyje arba, jeigu tai vandens gyvūnų produktai, ūkyje, zonoje arba zonos dalyje, kuriuose netaikomi gyvūnų sveikatos apribojimai, nurodyti nacionaliniuose teisės aktuose, dėl užkrečiamųjų ligų kontrolės priemonių arba dėl pavojingų užkrečiamųjų ligų, nurodytų Bendruosiuose gyvūnų tam tikrų ligų ir specialiuosiuose kiaulių vezikulinės ligos kontrolės reikalavimuose;
54.2. nebuvo paskersti įmonėje, kurioje skerdimo laikotarpiu buvo gyvūnų, užsikrėtusių arba įtariamų, kad užsikrėtę viena iš užkrečiamųjų ligų, nurodytų šių Taisyklių 54.1 punkte.
55. Taikant užkrečiamųjų ligų kontrolės priemones, nurodytas šių Taisyklių 54.1 punkte, šalutinių gyvūninių produktų arba iš jų gautų produktų, nurodytų šių Taisyklių 6 ir 7 prieduose, kurie gauti iš teritorijos arba teritorijos dalies, kuriai taikomi apribojimai dėl gyvūnų ligų, tačiau kuri nėra užkrėsta arba įtariama, kad užkrėsta, tiekimas į rinką turi būti leidžiamas, jei VMVT užtikrina, kad atitinkami produktai:
55.1. buvo gaunami, tvarkomi, transportuojami ir laikomi atskirai arba skirtingu laiku nuo produktų, atitinkančių visus gyvūnų sveikatos reikalavimus;
55.2. buvo pakankamai apdoroti VMVT patvirtintoje įmonėje, siekiant sunaikinti užkrečiamųjų ligų sukėlėjus pagal šių Taisyklių reikalavimus;
55.3. buvo tinkamai identifikuoti;
55.4. atitinka reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 6 ir 7 prieduose, arba reikalavimus, patvirtintus pagal šių Taisyklių 112 punkte nustatytą tvarką.
56. Alternatyvūs šių Taisyklių 55.1 punktui reikalavimai gali būti nustatyti VMVT sprendimais, esant specifinėms situacijoms, pagal tvarką, nurodytą šių Taisyklių 112 punkte. Sprendimuose turi būti atsižvelgta į bet kurias priemones, taikomas gyvūnams arba jų tyrimams, ir užkrečiamųjų ligų pobūdį ir turi būti nurodytos visos reikalingos priemonės gyvūnų sveikatai užtikrinti.
II SKIRSNIS
3 KATEGORIJOS PERDIRBIMO ĮMONIŲ PATVIRTINIMAS
57. VMVT patvirtina 3 kategorijos perdirbimo įmones.
58. 3 kategorijos perdirbimo įmonės, norinčios gauti patvirtinimą, privalo:
58.1. atitikti reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 4 priedo I skyriuje ir 6 priedo I skyriuje;
58.2. tvarkyti, perdirbti ir laikyti tiktai 3 kategorijos medžiagas pagal reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 4 priedo II skyriuje ir 6 priede;
58.3. būti patvirtintos VMVT pagal reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 4 priedo V skyriuje;
58.4. vykdyti įmonėje savikontrolės programą pagal šių Taisyklių 84–86 punktų reikalavimus;
58.5. būti tikrinamos VMVT pagal reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 87–91 punktuose;
58.6. užtikrinti, kad perdirbti produktai atitiktų reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 6 priedo I skyriuje.
59. VMVT sustabdo įmonių veterinarinį patvirtinimą, jeigu jos nevykdo reikalavimų, pagal kuriuos jos buvo patvirtintos.
III SKIRSNIS
NAMINIŲ GYVŪNĖLIŲ MAISTO IR TECHNINIŲ PRODUKTŲ GAMYBOS ĮMONIŲ PATVIRTINIMAS
60. VMVT patvirtina naminių gyvūnėlių maisto ir techninių produktų gamybos įmones.
61. Naminių gyvūnėlių maisto ir techninių produktų gamybos įmonės, norinčios gauti patvirtinimą, privalo:
61.1. atsižvelgusi į specialiuosius reikalavimus produktams, kuriuos gamina įmonės, nurodytus šių Taisyklių 7 priede:
61.1.1. atitikti specialiuosius gamybos reikalavimus, nurodytus šiose Taisyklėse,
61.1.2. sudaryti ir įdiegti kritinių kontrolės taškų stebėsenos ir kontrolės metodus,
61.1.3. priklausomai nuo produktų pobūdžio imti mėginius tyrimams VMVT patvirtintoje laboratorijoje, kad patikrintų jų atitikimą standartus, nurodytus šiose Taisyklėse,
61.1.4. saugoti šių Taisyklių 61.1.2 ir 61.1.3 punktuose nurodytą informaciją, kuri turi būti teikiama VMVT; patikrinimų ir tyrimų duomenys turi būti saugomi ne mažiau kaip dvejus metus,
61.1.5. informuoti VMVT, jeigu laboratorinių tyrimų, nurodytų šių Taisyklių 61.1.3 punkte, rezultatai arba kita informacija parodo esant pavojų gyvūnų arba žmonių sveikatai;
61.2. būti tikrinamos VMVT pagal šių Taisyklių 87-91 punktų reikalavimus.
62. VMVT sustabdo įmonių veterinarinį patvirtinimą, jeigu jos nevykdo reikalavimų, pagal kuriuos jos buvo patvirtintos.
IV SKIRSNIS
PERDIRBTŲ GYVŪNINIŲ BALTYMŲ IR KITŲ PERDIRBTŲ PRODUKTŲ, KURIE GALĖTŲ BŪTI NAUDOJAMI KAIP PAŠARAI, TIEKIMAS Į RINKĄ IR EKSPORTAS
63. VMVT turi užtikrinti, kad perdirbti gyvūniniai baltymai ir kiti perdirbti produktai, kurie galėtų būti naudojami kaip pašarai, būtų tiekiami į rinką arba eksportuojami tiktai tokiu atveju, jeigu jie:
63.1. buvo pagaminti 3 kategorijos perdirbimo įmonėje, kuri patvirtinta ir kontroliuojama pagal šių Taisyklių 57–59 punktų reikalavimus;
63.2. buvo pagaminti tiktai iš 3 kategorijos medžiagų, kaip nurodyta šių Taisyklių 6 priede;
63.3. buvo tvarkomi, perdirbami, laikomi ir transportuojami pagal reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 6 priede, ir tokiu būdu, kuris atitinka šių Taisyklių 67–69 punktų reikalavimus;
63.4. atitinka specialiuosius reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 6 priede.
V SKIRSNIS
NAMINIŲ GYVŪNĖLIŲ MAISTO IR TECHNINIŲ PRODUKTŲ TIEKIMAS Į RINKĄ IR EKSPORTAS
64. VMVT turi užtikrinti, kad naminių gyvūnėlių maistas ir techniniai produktai, išskyrus tuos, kurie nurodyti šių Taisyklių 65 ir 66 punktuose, ir šalutinius gyvūninius produktus, nurodytus šių Taisyklių 7 priede, būtų tiekiami į rinką arba eksportuojami, jeigu jie:
64.1. atitinka reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 7 priede;
64.2. naudojami kaip techniniai produktai ir pašarai ir jiems netaikomi specialieji reikalavimai, nurodyti šių Taisyklių 6 ir 7 prieduose;
64.3. gauti iš įmonių, patvirtintų ir kontroliuojamų VMVT pagal šių Taisyklių 60–62 punktų reikalavimus, arba, jeigu tai šalutiniai gyvūniniai produktai, nurodyti šių Taisyklių 7 priede, iš įmonių, patvirtintų pagal nacionalinius teisės aktų reikalavimus.
65. VMVT turi užtikrinti, kad organinės trąšos ir dirvožemio papildai, pagaminti iš perdirbtų produktų, išskyrus tuos, kurie pagaminti iš mėšlo ir virškinimo organų turinio, būtų tiekiami į rinką arba eksportuojami tiktai tuo atveju, jeigu jie atitinka reikalavimus, patvirtintus pagal šių Taisyklių 112 punkte nustatytą tvarką po konsultacijų su atitinkamu moksliniu komitetu.
66. VMVT turi užtikrinti, kad riebalų dariniai, pagaminti iš 2 kategorijos medžiagų, būtų tiekiami į rinką arba eksportuojami tiktai tuo atveju, jeigu jie:
66.1. buvo pagaminti 2 kategorijos riebalų perdirbimo įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 46–49 punktus, iš lydytų riebalų, kurie gauti perdirbus 2 kategorijos medžiagas 2 kategorijos perdirbimo įmonėje, patvirtintoje pagal šių Taisyklių 43–45 punktų reikalavimus, naudojant bet kurį iš 1–5 perdirbimo metodų;
66.2. buvo tvarkomi, perdirbami, laikomi ir transportuojami pagal šių Taisyklių 5 priedo reikalavimus;
66.3. atitinka specialiuosius reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių 7 priede.
VI SKIRSNIS
SAUGOS PRIEMONĖS
67. Šių Taisyklių 6 ir 7 prieduose nurodytiems produktams turi būti taikomi reikalavimai, nurodyti 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 90/425/EEB dėl tam tikrų gyvulių ir produktų rūšių veterinarinės ir zootechninės patikros prekiaujant jais ir siekiant sukurti vidaus rinką Bendrijoje 10 straipsnyje.
VII SKIRSNIS
NAUDOJIMO APRIBOJIMAI
68. Draudžiama naudoti šiuos šalutinius gyvūninius produktus arba iš jų gautus produktus:
68.1. šerti gyvūnus perdirbtais gyvūniniais baltymais, gautais iš tos pačios rūšies gyvūnų arba jų kūno dalių;
68.2. šerti ūkinės paskirties gyvūnus, išskyrus kailinius žvėrelius, viešojo maitinimo atliekomis arba medžiagomis, kurių sudėtyje yra viešojo maitinimo atliekų arba kurios yra gautos iš viešojo maitinimo atliekų;
68.3. tręšti laukus organinėmis trąšomis ir dirvožemio papildais, išskyrus mėšlą.
69. Šių Taisyklių 68 punkto įgyvendinimo taisyklės, įskaitant kontrolės priemones, turi būti patvirtintos pagal 112 punkto reikalavimus. Šių Taisyklių 68.1 punkto reikalavimai gali būti netaikomi žuvų ir kailinių žvėrelių šėrimui, jeigu tai patvirtinama pagal tvarką, nurodytą šių Taisyklių 112 punkte, po konsultacijų su atitinkamu moksliniu komitetu.
V SKYRIUS
IŠIMTYS
I SKIRSNIS
ŠALUTINIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ NAUDOJIMO IŠIMTYS
70. VMVT, jai kontroliuojant, gali leisti:
70.1. naudoti šalutinius gyvūninius produktus diagnostikai, mokymui ir mokslui;
70.2. naudoti šalutinius gyvūninius produktus iškamšoms daryti techninių produktų gamybos įmonėse, patvirtintose pagal šių Taisyklių 60–62 punktų reikalavimus.
71. VMVT, jai kontroliuojant, gali leisti šalutinius gyvūninius produktus, nurodytus šių Taisyklių 72 punkte, šerti 73 punkte nurodytiems gyvūnams pagal 8 priede nurodytus reikalavimus.
72. Šalutiniams gyvūniniams produktams, nurodytiems Taisyklių 70 punkte, yra priskiriama:
72.1. 2 kategorijos medžiagos, gautos iš gyvūnų, kurie nebuvo nužudyti arba nugaišo nustačius arba įtarus pavojingas žmonėms ar gyvūnams užkrečiamąsias ligas;
72.2. 3 kategorijos medžiagos, nurodytos šių Taisyklių 16.1–16.10 ir 16.12 punktuose, nepažeidžiant 68–69 punktų reikalavimų.
73. Šių Taisyklių 71 punkte nurodytiems gyvūnams yra priskiriama:
73.1. zoologijos sodų gyvūnai;
73.2. cirko gyvūnai;
73.3. reptilijos ir plėšrieji paukščiai, išskyrus zoologijos sodų ir cirkų gyvūnus;
73.4. kailiniai žvėreliai;
73.5. laukiniai gyvūnai, kurių mėsa nenaudojama žmonių maistui;
73.6. registruotų šunidžių šunys arba šunų gaujos;
73.7. vikšrai žuvų masalui.
74. VMVT, jai kontroliuojant, gali leisti 1 kategorijos medžiagas, nurodytas šių Taisyklių 8.3 punkte, šerti nykstančių arba saugomų rūšių dvėseliena mintantiems gyvūnams pagal 112 punkto reikalavimus po konsultacijų su Europos maisto saugos tarnyba.
75. VMVT turi informuoti Europos Komisiją:
75.1. apie taikomas išimtis, nurodytas šių Taisyklių 71–74 punktuose;
75.2. apie taikomas priemones, užtikrinančias, kad šalutiniai gyvūniniai produktai naudojami tiktai leidžiamai paskirčiai.
76. VMVT turi sudaryti 73.4–73.7 punktuose minimų patvirtintų ir registruotų šalutinių gyvūninių produktų naudotojų ir surinkimo centrų sąrašą. Kiekvienam naudotojui ir surinkimo centrui turi būti suteiktas veterinarinio patvirtinimo numeris, kad būtų galima atsekti produktų kilmę. VMVT turi kontroliuoti naudotojus ir surinkimo centrus ir turi teisę bet kuriuo metu patekti į visas patalpas, kad galėtų patikrinti, kaip laikomasi šių Taisyklių 71-74 punktų reikalavimų. Jeigu patikrinus nustatoma, kad nesilaikoma reikalavimų, VMVT turi imtis atitinkamų priemonių.
77. Taikomų priemonių įvertinimo taisyklės gali būti patvirtintos pagal šių Taisyklių 112 punktą.
II SKIRSNIS
ŠALUTINIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ SUNAIKINIMO IŠIMTYS
78. VMVT, jeigu reikalinga, gali leisti:
78.1. nugaišusius naminius gyvūnėlius užkasti;
78.2. atokiose teritorijose deginti arba užkasti šiuos šalutinius gyvūninius produktus:
78.2.1. 1 kategorijos medžiagas, nurodytas šių Taisyklių 8.3 punkte,
78.2.2. 2 kategorijos medžiagas,
78.2.3. 3 kategorijos medžiagas;
78.3. šalutinius gyvūninius produktus deginti arba užkasti Tarptautinio Epizootijų Biuro (toliau – TEB) A sąraše esančių užkrečiamųjų ligų protrūkio atveju, jeigu draudžiama jas transportuoti į artimiausią deginimo arba perdirbimo įmonę dėl galimo pavojaus ligai išplisti arba dėl to, kad užkrečiamoji liga yra labai išplitusi ir įmonė nepajėgi šalutinių gyvūninių produktų sunaikinti.
79. Jokios išimtys negali būti taikomos 1 kategorijos medžiagoms, nurodytoms šių Taisyklių 8.1.1 punkte.
80. 1 kategorijos medžiagos, nurodytos šių Taisyklių 8.3 punkte, gali būti sudegintos arba užkastos pagal šių Taisyklių 78.2 arba 78.3 punktų reikalavimus tiktai tuo atveju, jeigu VMVT tai leidžia atlikti nustatytais metodais, kad neišplistų USE.
81. VMVT turi informuoti Europos Komisiją:
81.1. apie šių Taisyklių 78.2 punkto taikymą 1 kategorijos ir 2 kategorijos medžiagoms;
81.2. apie teritorijas, kurios priskirtos atokių teritorijų kategorijai, ir tokio priskyrimo priežastis, kad būtų galima taikyti šių Taisyklių 78.2 punktą.
82. VMVT turi imtis priemonių:
82.1. užtikrinti, kad šalutinių gyvūninių produktų sudeginimas arba užkasimas nekeltų pavojaus žmonių arba gyvūnų sveikatai;
82.2. neleisti palikti, išmesti arba nekontroliuojamai sunaikinti šalutinius gyvūninius produktus.
83. Šių Taisyklių 78–82 punktų įgyvendinimo taisyklės gali būti patvirtintos pagal šių Taisyklių 112 punkte nustatytą tvarką.
VI SKYRIUS
KONTROLĖ IR PATIKRINIMAI
I SKIRSNIS
ĮMONIŲ SAVIKONTROLĖ
84. Tarpinių ir perdirbimo įmonių valdytojai ir savininkai arba jų atstovai turi patvirtinti dokumentus, kuriuos įgyvendinus, įmonės atitiktų reikalavimus, nurodytus šiose Taisyklėse. Jie turi sudaryti savikontrolės programas, paruoštas pagal rizikos veiksnių analizės svarbiuose valdymo taškuose (toliau – RVASVT) sistemos principus, jas įgyvendinti ir nuolat vykdyti:
84.1. identifikuoti kritinius kontrolės taškus įmonėje;
84.2. sudaryti ir įgyvendinti kritinių kontrolės taškų stebėsenos ir kontrolės metodus;
84.3. imti reprezentacinius mėginius tyrimams, kad nustatytų, ar:
84.3.1. kiekviena perdirbto produkto partija atitinka reikalavimus, nurodytus šiose Taisyklėse,
84.3.2. pagaminti produktai atitinka maksimalius leistinus kiekius medžiagų, nurodytų nacionaliniuose teisės aktuose;
84.4. registruoti tikrinimų ir tyrimų, nurodytų šių Taisyklių 84.2 ir 84.3 punktuose, rezultatus ir saugoti juos ne mažiau kaip dvejus metus, kad juos būtų galima pateikti VMVT, jai paprašius;
84.5. įdiegti sistemą, kuri užtikrintų kiekvienos siuntos partijos atsekamumą.
85. Jeigu mėginių tyrimo, nurodyto šių Taisyklių 84.3 punkte, rezultatai neatitinka šių Taisyklių reikalavimų, perdirbimo įmonės valdytojas privalo:
85.1. nedelsdamas pranešti VMVT visą informaciją apie mėginį ir produktų partiją, iš kurios mėginys buvo paimtas;
85.2. nustatyti neatitikimų priežastis;
85.3. pakartotinai perdirbti arba sunaikinti užkrėstą produktų partiją VMVT prižiūrint;
85.4. užtikrinti, kad užkrėsti arba įtariami, kad užkrėsti produktai būtų išvežti iš įmonės tik juos pakartotinai perdirbus VMVT prižiūrint ir pakartotinai paėmus oficialų mėginį, siekiant nustatyti produktų atitikimą šių Taisyklių reikalavimus, išskyrus tuos atvejus, kai produktai skirti sunaikinti;
85.5. imti daugiau mėginių ir atlikti daugiau produkcijos tyrimų;
85.6. atsekti šalutinių gyvūninių produktų tiekėją galutinio mėginio paėmimui;
85.7. įdiegti įmonės patalpų nukenksminimo ir valymo tvarką.
86. Šių Taisyklių 84–85 punktų įgyvendinimo, įskaitant patikrinimų skaičių ir kontrolinius mikrobiologinio tyrimo metodus, taisyklės gali būti patvirtintos pagal šių Taisyklių 112 punkte nustatytą tvarką.
II SKIRSNIS
OFICIALI KONTROLĖ IR PATVIRTINTŲ ĮMONIŲ SĄRAŠAI
87. VMVT reguliariai atlieka patvirtintų įmonių patikrinimus ir kontrolę pagal šias Taisykles. Perdirbimo įmonių patikrinimai turi būti atliekami pagal šių Taisyklių 4 priedo IV skyriaus reikalavimus.
88. Patikrinimų dažnumas turi priklausyti nuo įmonės dydžio, gaminamos produkcijos rūšies, įvertinto pavojaus ir RVASVT sistemos garantijų.
89. Jeigu VMVT, atlikusi patikrinimą, nustato, kad įmonė nevykdo vieno ar daugiau šių Taisyklių reikalavimų, ji turi imtis atitinkamų priemonių.
90. VMVT turi sudaryti Lietuvos Respublikos įmonių, patvirtintų pagal šias Taisykles, sąrašą. Ji kiekvienai įmonei suteikia veterinarinio patvirtinimo numerį, pagal kurį galima būtų nustatyti įmonės veiklos pobūdį. VMVT sąrašų kopijas ir jų papildymus turi perduoti Europos Komisijai ir ES valstybėms.
91. Šių Taisyklių 87–90 punktų įgyvendinimo taisyklės, įskaitant patikrinimų skaičių ir kontrolinius mikrobiologinio tyrimo metodus, gali būti patvirtintos pagal šių Taisyklių 112 punkte nustatytą tvarką.
VII SKYRIUS
EUROPOS SĄJUNGOS ATSTOVŲ PATIKRINIMAI
92. Europos Komisijos ekspertai, bendradarbiaudami su VMVT, gali atlikti patikrinimus Lietuvos Respublikos įmonėse, kad įsitikintų, kaip laikomasi šių Taisyklių reikalavimų. VMVT turi teikti reikalingą pagalbą Europos Komisijos ekspertams, kad jie galėtų atlikti savo užduotis. Europos Komisija turi informuoti VMVT apie patikrinimų rezultatus.
93. Šių Taisyklių 92 punkto įgyvendinimo taisyklės, įskaitant bendradarbiavimą su VMVT, gali būti patvirtintos pagal 112 punkte nustatytą tvarką.
VIII SKYRIUS
REIKALAVIMAI TAM TIKRŲ ŠALUTINIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ IR IŠ JŲ GAUTŲ PRODUKTŲ IMPORTUI IR TRANZITUI
I SKIRSNIS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI
94. 6 ir 7 prieduose nurodytų šalutinių gyvūninių produktų importui iš trečiųjų šalių taikomi tokie pat reikalavimai, kur …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.