📄 Įstatymo tekstas
VALSTYBINĖS KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS
VIRŠININKO
VALSTYBINĖS KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS VIRŠININKO
Į S A K Y M A S
DĖL VALSTYBINĖS KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS VIRŠININKO 2008 M. LIEPOS 29 D. ĮSAKYMO Nr. 2B-290 „DĖL TECHNINIŲ MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IR JŲ PRIEKABŲ REIKALAVIMŲ“ PAKEITIMO
2013 m. sausio 16 d. Nr. 2B-14
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 3-13 „Dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2008, Nr. 26-946, Nr. 27; 2009, Nr. 76-3150) 1.2.2 punktu ir įgyvendindamas 2010 m. liepos 5 d. Komisijos direktyvą 2010/48/ES, kuria prie technikos pažangos pritaikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/40/EB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros (OL 2010 L 173, p. 47):
1. P a k e i č i u Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, patvirtintus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ (Žin., 2008, Nr. 88-3550), ir išdėstau juos nauja redakcija (pridedama).
2. Šis įsakymas įsigalioja 2013 m. kovo 1 d.
3. Šis įsakymas nustatyta tvarka skelbiamas „Valstybės žiniose“ ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje.
Inspekcijos viršininkas Vidmantas Žukauskas
PATVIRTINTA
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290
(Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2013 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 2B-14
redakcija)
TECHNINIAI MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IR JŲ PRIEKABŲ REIKALAVIMAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Techniniais motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimais (toliau – Techniniai reikalavimai) nustatomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujančios ir privalomajai techninei apžiūrai teikiamos motorinės transporto priemonės ir jų priekabos (toliau – transporto priemonės). Techniniai reikalavimai taip pat nustato techninės apžiūros metu tikrinamas pozicijas, tikrinimo būdus, trūkumus ir jų įvertinimo kriterijus.
2. Transporto priemonės konstrukcija ir eksploatacijos savybės turi atitikti transporto priemonės pirmosios registracijos ar eksploatacijos pradžios, jei pirmosios registracijos data nežinoma, metu galiojusiuose transporto priemonės patvirtinimo (tipo patvirtinimo) teisės aktuose (Motorinių transporto priemonių, priekabų ir šių transporto priemonių sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo atlikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 3-169 (Žin., 2009, Nr. 49-1997), atskirosiose Europos Sąjungos (ES) direktyvose ir (ar) atitinkamose Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklėse) nustatytus reikalavimus. Jei paminėti reikalavimai negali būti taikomi, transporto priemonė turi atitikti gamintojo numatytą konstrukciją. Jei transporto priemonei yra nustatyti modifikavimo reikalavimai, transporto priemonė taip pat turi atitikti modifikavimo reikalavimus. Nepažeidžiant šio punkto nuostatų transporto priemonė turi atitikti reikalavimus, nustatytus šių Techninių reikalavimų 1 priede.
3. Perdirbtos transporto priemonės turi atitikti galiojančiuose (arba perdirbimo metu galiojusiuose) teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Perdirbtoms transporto priemonėms, tuose teisės aktuose nustatytais atvejais, turi būti atlikta perdirbimo ekspertizė ir įregistruoti pasikeitę transporto priemonės duomenys.
4. Transporto priemonės ir (ar) atskirų transporto priemonės elementų (dalių) remontas turi būti atliktas vadovaujantis Lietuvos standartu LST 1438 „Automobiliai. Techninė priežiūra ir remontas“.
5. Visais atvejais po transporto priemonės perdirbimo ir (ar) atlikto remonto neturi sumažėti perdirbtos ir (ar) suremontuotos transporto priemonės aktyvioji ir pasyvioji sauga, laikančiosios konstrukcijos sudėtinių dalių bei jų jungčių atsparumas ir patikimumas, neturi pablogėti aplinkos apsaugos rodikliai, vairuotojo darbo vietos ergonomika ir keleivių bei krovinių vežimo sąlygos.
6. Eismo saugumo atžvilgiu svarbūs elementai (stabdžių sistemos, vairavimo sistemos, pakabos, sukabintuvų ir grąžulų apkrovas laikančios detalės) neturi būti remontuojami mechaniniu tiesinimu, suvirinant ar kitais būdais, jei dėl to gali būti pažeista metalo struktūra, elementų atsparumas, standumas, gali pasikeisti tvirtinimo ir kitos gamintojo numatytos savybės.
7. Privalomajai techninei apžiūrai teikiama transporto priemonė turi būti tinkamai parengta, kad techninė būklė, sistemų, agregatų ir mazgų veikimas bei efektyvumas atitiktų gamintojo ir (ar) teisės aktų nustatytus reikalavimus. Visa atsakomybė dėl transporto priemonės gedimų ir jų pasekmių, jei pastarieji kyla privalomosios, pakartotinės apžiūros ar kontrolinio tikrinimo metu dėl netinkamo transporto priemonės parengimo, susidėvėjimo ir (ar) paslėptų vidinių techninių trūkumų, tenka transporto priemonės valdytojui.
II. SĄVOKOS
8. Šiuose Techniniuose reikalavimuose vartojamos sąvokos:
Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas – remontas arba konstrukcijos pakeitimas, turintis neigiamą poveikį transporto priemonės saugai kelyje (aktyvioji, pasyvioji sauga, pavojingumas pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių atžvilgiu) arba aplinkai.
Nustatyti reikalavimai – šių Techninių reikalavimų „Bendrosiose nuostatose“ ir 1 priede nustatyti reikalavimai.
9. Kitos šiuose Techniniuose reikalavimuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 (Žin., 2008, Nr. 126-4826, Nr. 130), ir kituose susijusiuose teisės aktuose.
III. TRANSPORTO PRIEMONIŲ TECHNINĖS APŽIŪROS ATLIKIMAS
10. Atliekant techninę apžiūrą privaloma patikrinti visas šių Techninių reikalavimų 2 priede nurodytas tikrinimo pozicijas, susijusias su transporto priemonės konstrukcija, paskirtimi, numatomu panaudojimu ir (ar) valdytojo išreikštu pageidavimu patikrinti transporto priemonę pagal papildomus reikalavimus, kai transporto priemonės atitiktis tiems papildomiems reikalavimams privaloma tvarka neatliekama.
11. Tikrinimas turi būti atliekamas taikant prie konkrečios tikrinimo pozicijos nurodytus tikrinimo būdus.
12. Jeigu nurodyta, kad tikrinimo būdas yra vizuali apžiūra, vadinasi, be vizualios apžiūros, techninės apžiūros kontrolierius, jeigu galima, taip pat turėtų patikrinti funkcionavimą (pamėginti valdyti), įvertinti triukšmą arba taikyti kitus patikros būdus, kurių taikymui nebūtina kontrolinė įranga ar prietaisai (bandymo stendas, matavimo priemonės ir pan.).
13. Techninė apžiūra turi būti atliekama nenaudojant įrankių transporto priemonės dalims nuimti ar išardyti (tai netaikoma, kai reikia patikrinti diagnostines jungtis, lizdus ar tikrintinus žymenis, kai reikia nuimti dangtelį ar gaubtą).
IV. VERTINIMO KRITERIJAI
14. Atliekant techninę apžiūrą, nustatyti transporto priemonės trūkumai skirstomi į šias kategorijas: nedidelis trūkumas (NT), didelis trūkumas (DT) ir draudžiama eksploatuoti (DE).
15. Vertinimo kriterijus „Nedidelis trūkumas“ reiškia, kad transporto priemonei yra nustatytas didelio poveikio eismo saugumui, žmonių sveikatai ir aplinkai neturintis įrengimo, būklės ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas arba neesminis transporto priemonės identifikavimo ar pateiktų (pateiktinų) dokumentų neatitikimas. Visa atsakomybė už šių trūkumų pašalinimą ir transporto priemonės naudojimą nepašalinus trūkumų tenka transporto priemonės valdytojui. Pakartotinė techninė apžiūra dėl nustatytų nedidelių trūkumų neprivaloma.
16. Vertinimo kriterijus „Didelis trūkumas“ reiškia, kad transporto priemonei yra nustatytas įrengimo, būklės ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas, dėl kurio gali kilti (kyla) pavojus eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai, arba transporto priemonės identifikavimo bei privalomų pateikti dokumentų nustatytų reikalavimų neatitikimas, arba kiti esminiai neatitikimai. Nustatytas trūkumas laikomas dideliu, kai:
16.1. visiškai ar pavojingai sutrikusi elemento funkcinė paskirtis;
16.2. elemento atsparumo ir (arba) standumo savybės pastebimai sumažėjo;
16.3. pažeista geometrinė forma ir tai lemia kitą neigiamą poveikį;
16.4. transporto priemonės judėjimo ar tikrinimo metu girdimas aiškus, tačiau nebūdingas tam elementui bildesys, triukšmas, juntama vibracija;
16.5. matoma ar juntama nebūdinga sujungtų elementų tarpusavio padėtis ar jos pasikeitimas;
16.6. elemento pažeidimas ar jo nebuvimas lemia greitesnį jo ar kitų elementų susidėvėjimą;
16.7. nepasiekiami nustatyti veikimo ar efektyvumo rodikliai;
16.8. matyti didesnis eksploatacijos skysčių, degalų nuotėkis ar girdimas oro (dujų) prasiskverbimas;
16.9. akivaizdus kitoks neigiamas elemento poveikis saugiam eismui, aplinkai ar žmonių sveikatai;
16.10. privalomų pateikti dokumentų nepateikimas ar kitų privalomų sąlygų, nustatytų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406, neįvykdymas.
17. Pašalinus nustatytus trūkumus transporto priemonę privaloma pateikti pakartotinei techninei apžiūrai arba privalomajai techninei apžiūrai.
18. Vertinimo kriterijus „Draudžiama eksploatuoti“ reiškia, kad transporto priemonei yra nustatytas įrengimo, būklės ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas, kuris tiesiogiai kelia pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai. Tokia transporto priemone draudžiama važiuoti. Pašalinus nustatytus trūkumus transporto priemonę privaloma pateikti pakartotinei techninei apžiūrai arba privalomajai techninei apžiūrai.
19. Kuriai grupei priskiriamas atitinkamas trūkumas, sprendžia techninę apžiūrą atliekantis techninės apžiūros kontrolierius, vadovaudamasis šiais Techniniais reikalavimais.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
20. Klausimus, kylančius dėl šių Techninių reikalavimų taikymo, sprendžia Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.
_________________
Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų
1 priedas
Bendrieji motorinIŲ transporto priemonIŲ ir JŲ priekabŲ reikalavimai
0. TRANSPORTO PRIEMONĖS IDENTIFIKAVIMO DUOMENYS IR PRIVALOMI PATEIKTI DOKUMENTAI
0.1. Transporto priemonės valstybinio numerio ženklas
0.1.1. Lietuvos Respublikoje įregistruota transporto priemonė turi būti paženklinta valstybinio numerio ženklu (-ais), kaip numatyta Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 (Žin., 2001, Nr. 48-1683) (toliau – Registravimo taisyklės). M arba N kategorijos transporto priemonė valstybinio numerio ženklais turi būti paženklinta iš priekio ir iš galo, O kategorijos transporto priemonė valstybinio numerio ženklu turi būti paženklinta iš galo, L kategorijos transporto priemonė valstybinio numerio ženklu turi būti paženklinta iš galo arba iš priekio ir iš galo, kai registravimo metu tai transporto priemonei buvo išduotas valstybinio numerio ženklų rinkinys, sudarytas iš dviejų plokštelių.
0.1.2. Įregistruotos transporto priemonės valstybinio numerio ženklai turi būti pritvirtinti tam skirtoje vietoje ir turi atitikti standarte LST 1447:2005 „Kelių transporto priemonių valstybinio numerio ženklai. Techniniai reikalavimai“ (toliau – standartas LST 1447) nustatytus reikalavimus valstybinio numerio ženklams tvirtinti. Valstybinį numerį sudarantys skaičiai ir raidės turi būti išdėstyti lygiagrečiai kelio paviršiui. Prie transporto priemonės pritvirtintas (-i) valstybinio numerio ženklas (-ai) negali būti uždengtas (-i) apsauginėmis medžiagomis, negali būti sulankstytas (-i) ar kitaip (kitokiu būdu) pakeistos formos. Valstybinio numerio ženklas (-ai) turi atitikti standarte LST 1447 nustatytus techninius reikalavimus, išskyrus Registravimo taisyklėse numatytus atvejus, kai registruojant transporto priemonę jos ženklinimui buvo paliktas anksčiau transporto priemonių registraciją vykdžiusių institucijų išduotas LST 1447 standarto neatitinkantis valstybinio numerio ženklas (-ai) arba kai transporto priemonė yra įregistruota laikinai, paliekant užsienyje išduotus valstybinio numerio ženklus.
0.2. TRANSPORTO PRIEMONĖS identifikavimo numeris
0.2.1. Transporto priemonės identifikavimo numeris, išskyrus tuos atvejus, kai transporto priemonės registracijos liudijime ir transporto priemonių registre nurodyta, kad transporto priemonė yra be identifikavimo numerio, turi būti iškaltas, įspaustas ar kitu priimtinu būdu pažymėtas dešinėje transporto priemonės pusėje gerai matomoje ir prieinamoje vietoje ant važiuoklės, rėmo arba kitos panašios konstrukcijos dalies.
0.2.2. Identifikavimo numeris turi būti švarus ir gerai įskaitomas, neturi turėti klastojimo ar pakeitimo požymių, išskyrus atvejus, kai identifikavimo numerio pakeitimai nustatyta tvarka yra įteisinti ir pateikti tai patvirtinantys dokumentai.
0.3. TRANSPORTO PRIEMONĖS DOKUMENTAI ir tapatumo įvertinimas
0.3.1. Transporto priemonės valdytojas, pristatydamas transporto priemonę privalomajai ar pakartotinei techninei apžiūrai (toliau – techninė apžiūra), privalo pateikti atitinkamus Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 (Žin., 2008, Nr. 126-4826, Nr. 130), nurodytus dokumentus.
0.3.2. Pristatant techninei apžiūrai perdirbtą transporto priemonę, kuriai buvo atliktas vidutinio sudėtingumo (B) arba sudėtingas (C) perdirbimas, prieš techninę apžiūrą turi būti atlikta techninė ekspertizė ir transporto priemonės valdytojas privalo pateikti techninės ekspertizės pažymą, kurioje turi būti nurodyta, kad perdirbta transporto priemonė atitinka Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo bei motorinių transporto priemonių, priekabų, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimų ir atlikimo tvarkos, patvirtintos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515 (Žin., 2008, Nr. 149-6069), reikalavimus. Techninės ekspertizės pažymos pateikti neprivaloma, jei perdirbimo atitiktis nustatytiems reikalavimams yra įteisinta įregistruojant transporto priemonę arba įregistruojant pasikeitusius transporto priemonės duomenis.
0.3.3. Identifikuojami (faktiniai) transporto priemonės duomenys turi sutapti su tos transporto priemonės registracijos liudijime arba jį pakeičiančiame dokumente nurodytais duomenimis.
0.3.4. Lietuvos Respublikoje įregistruotos transporto priemonės registracijos liudijime įrašyti duomenys turi sutapti su transporto priemonių registre esančiais tos transporto priemonės duomenimis.
I. TRANSPORTO PRIEMONĖS STABDYMO ĮRANGA
1.1. Bendrieji stabdžių sistemos Konstrukcijos reikalavimai
1.1.1. Stabdžių sistemos konstrukcija turi būti originali, atitinkanti gamintojo numatytą konstrukciją ir (ar) nustatyta tvarka patvirtintą tipą. Bet koks stabdžių sistemos ar stabdžių sistemos sudedamųjų dalių įtvirtinimų konstrukcijos keitimas, galintis turėti įtakos stabdžių sistemos valdymui, veiksmingumui ar veikimo patikimumui, yra laikomas transporto priemonių perdirbimu, kurio atitiktis nustatytiems reikalavimams turi būti įvertinta atliekant perdirbimo techninę ekspertizę.
1.1.2. Atskirų stabdžių sistemos elementų ir (ar) stabdžių sistemos apkrovas laikančių detalių remontas turi būti atliekamas nepažeidžiant Techninių reikalavimų bendrųjų nuostatų.
1.2. Bendrieji stabdžių sistemos veikimo reikalavimai
1.2.1. Darbinių stabdžių sistema turi suteikti vairuotojui galimybę valdyti transporto priemonės judėjimą ir saugiai, greitai bei veiksmingai ją sustabdyti bet kokioje įkalnėje ar nuokalnėje, kad ir koks būtų jos greitis ir krovinys. Vairuotojui turi būti sudarytos tokios sąlygos, kad stabdymo jėgą jis galėtų keisti palaipsniui, o stabdyti transporto priemonę galėtų sėdėdamas vairuotojo sėdynėje ir neatitraukdamas rankų nuo vairo.
1.2.2. Atsarginių stabdžių sistema turi sudaryti galimybę sustabdyti transporto priemonę neviršijant pagrįsto ilgio stabdymo kelio, jeigu sugestų darbinių stabdžių sistema. Vairuotojui turi būti sudarytos tokios sąlygos, kad stabdymo jėgą jis galėtų keisti palaipsniui, o stabdyti transporto priemonę galėtų sėdėdamas vairuotojo sėdynėje ir neatitraukdamas rankų nuo vairo.
1.2.3. Stovėjimo stabdžių sistema turi suteikti galimybę transporto priemonę išlaikyti nejudančią nuokalnėje arba įkalnėje netgi tada, kai nėra vairuotojo. Stovėjimo stabdžių sistemos darbinės dalys turi būti užfiksuotos darbinėje padėtyje vien tik mechaniniu įtaisu. Vairuotojui turi būti sudarytos sąlygos, kad jis galėtų sukurti tokią stabdymo jėgą sėdėdamas vairuotojo sėdynėje.
1.2.4. Dilimui atspari stabdžių sistema (ilgalaikio stabdymo sistema) yra papildoma stabdžių sistema, kuria galima atlikti stabdymo veiksmą ir išlaikyti ilgalaikio stabdymo, kurio veiksmingumas nemažėja, poveikį. Į sąvoką „ilgalaikio stabdymo sistema“ įeina visa sistema, įskaitant valdiklį.
1.3. stabdžių sistemos ir atskirų jos dalių būklĖS Reikalavimai
1.3.1. Stabdžių valdymo įtaisas (pedalas, svirtis, rankiniu būdu valdomas vožtuvas ar kitas valdymo įtaisas) turi užtikrinti lengvą ir patikimą atitinkamų stabdžių valdymą.
1.3.2. Stabdžių valdymo įtaisas neturi strigti sujungimuose ar įtvare, neturi būti didesnio laisvumo. Valdiklis turi būti patikimai įtvirtintas ir tinkamai apsaugotas nuo pažeidimų.
1.3.3. Stabdžių valdymo įtaisas (pedalas, svirtis) turi turėti tokią eigos atsargą, kad stabdžiams įkaitus arba stabdžių antdėklams nusidėvėjus iki tam tikro laipsnio būtų galima veiksmingai stabdyti neatlikus stabdžių valdymo įtaiso (pedalo, svirties) reguliavimo. Stabdžių valdymo įtaiso (pedalo, svirties) tikrinimo metu jo eiga neturi būti per didelė – spaudžiamas pedalas neturi atsiremti į dugną ar kitą po juo esantį paviršių, užtraukiama svirtis neturi atsiremti į atramą.
1.3.4. Stabdžių valdymo įtaisai turi būti lengvai pasiekiami įprastine vairavimo poza sėdinčiam vairuotojui. Visų kategorijų transporto priemonių visi stabdžių valdymo įtaisai (išskyrus lėtintuvo valdymo įtaisus) turi būti sukonstruoti taip, kad, vairuotojui nustojus juos veikti, jie visiškai grįžtų į pradinę padėtį, be to, valdymo įtaisas turi veikti taip (valdiklio eigos atsarga turi būti tokia), kad būtų užtikrinta galimybė laipsniškai stabdyti transporto priemonę. Šis reikalavimas netaikomas stovėjimo stabdžio valdymo įtaisui, kai jis mechaniškai užfiksuotas darbinėje padėtyje.
1.3.5. Stabdžių pedalas turi turėti slydimą mažinantį antdėklą ar specialią dangą. Antdėklas ar speciali danga neturi turėti didesnių pažeidimų, neturi būti glotniai nusidėvėję.
1.3.6. Transporto priemonėje, kurioje darbinių stabdžių sistema yra pneumatinė, turi būti įrengtas manometras ir papildomas įspėjamasis įtaisas, skleidžiantis vaizdo arba garso signalą, kai energijos atsarga kurioje nors sistemos dalyje nukrinta iki kritinio lygio, nustatyto atitinkamuose tipo patvirtinimo teisės aktuose. Varikliui veikiant įprastomis eksploatacijos sąlygomis ir kol stabdžių sistemoje nėra jokių gedimų, įspėjamasis įtaisas neturi skleisti jokių signalų, išskyrus tuo laiku, kuris reikalingas energijos akumuliatoriui (-iams) įkrauti (užpildyti) paleidus variklį.
1.3.7. Motorinėje transporto priemonėje esantis kompresorius turi veikti taip, kad būtų užtikrintas tinkamas transporto priemonėje (arba junginyje) įrengtų suspausto oro rezervuarų (balionų) užpildymas.
1.3.8. Transporto priemonės stabdžių sistemoje turi būti įrengti ir veikti apsauginiai įtaisai (viršslėgio vožtuvas, daugiakanalis apsauginis vožtuvas ir kt.), užtikrinantys tinkamą sistemos apsaugą nuo perkrovų ir pakankamą sistemos veiksmingumą gedimo (pažaidos) atveju.
1.3.9. Stabdžių sistema ir atskiros sistemos dalys turi būti nesugedusios, nesulaužytos ir be išorinių pažeidimų, galinčių mažinti stabdžių sistemos patikimumą arba turėti įtakos veiksmingumo sumažėjimui.
1.3.10. Stabdžių sistemos sudedamosios dalys turi būti įrengtos ir pritvirtintos taip, kad būtų tinkamai apsaugotos nuo pažeidimų ir užtikrintų patikimą stabdžių sistemos veikimą.
1.3.11. Stabdžių sistemos pavaros dalys turi būti sandarios (neturi būti oro ir (ar) hidraulinio skysčio nutekėjimo).
1.3.12. Priekabos stabdžių prijungimo jungtys turi būti tinkamai pažymėtos, turi užtikrinti patikimą priekabos stabdžių sistemos sujungimą su vilkiku ir stabdžių sistemos veikimą. Pneumatinės stabdžių sistemos jungtys turi užtikrinti sistemos sandarumą, kai priekabos stabdžių sistema yra atjungta nuo vilkiko.
1.3.13. Suspausto oro balionai turi būti sandarūs ir neturi turėti pažeidimų (mechaninių pažeidimų, giluminės korozijos židinių), dėl kurių sumažėja baliono stiprumas, tvirtinimų ir (ar) sujungimų patikimumas. Suspausto oro balionas negali būti remontuotas mechaninio tiesinimo, suvirinimo ar kitokiu būdu, jei dėl remonto gali sumažėti baliono stiprumas ir (ar) patikimumas.
1.3.14. Kiekvienas suspausto oro balionas turi turėti kondensato nuleidimo čiaupą. Kondensato nuleidimo čiaupai turi veikti.
1.3.15. Suspausto oro balionuose neturi būti alyvos, vandens ir (ar) kitokio skysčio (kondensato) sankaupų, iš kurių būtų galima spręsti apie alyvos nutekėjimą iš kompresoriaus, netinkamą oro džiovintuvo veikimą ir (ar) netinkamą stabdžių sistemos priežiūrą.
1.3.16. Transporto priemonėje, kurioje yra įrengta pneumatinė stabdžių sistema, turi būti įrengtos slėgio patikros jungtys, atitinkančios ISO standarto 3583-1984 4 skyriaus reikalavimus.
1.3.17. Jei gamintojas nenurodo kitaip, minimalus frikcinio antdėklo storis diskiniams stabdžių mechanizmams turi būti ne mažesnis kaip 3 mm, o būgniniams stabdžių mechanizmams – 1 mm.
1.3.18. Stabdžių disko sudilimas neturi būti didesnis kaip 1 mm iš kiekvieno stabdžių disko šono, jei techninėje dokumentacijoje nenurodyta kitaip.
1.3.19. Stabdymo jėgos reguliatorius turi užtikrinti tinkamą stabdymo jėgų pasiskirstymą tarp ašių. Tipo patvirtinimo reikalavimuose nustatytais atvejais transporto priemonėje turi būti įrengta stabdymo jėgos reguliatoriaus lentelė, lentelėje duomenys turi būti įskaitomi.
1.4. darbinių stabdžių veikimO ir EFEKTYVUMO ReikalavimAI
1.4.1. Darbinių stabdžių sistema turi veikti visus transporto priemonės ratus. Ši nuostata netaikoma automatiškai valdomos pagalbinės (pakeliamos) ašies ratams, kai tikrinimo metu toji automatiškai valdoma ašis nėra atitinkamai apkrauta arba, taikant papildomas priemones ir (ar) veiksmus, ašies apkrovimas nėra imituojamas.
1.4.2. Darbinių stabdžių sistema turi veikti taip, kad būtų užtikrinta galimybė laipsniškai stabdyti transporto priemonę. Vairuotojui nustojus veikti darbinių stabdžių valdymo įtaisą, stabdžiai be juntamo uždelsimo taip pat turi nustoti veikti.
1.4.3. Darbinių stabdžių veikimo efektyvumas turi būti ne mažesnis nei 2 priedo 1.2.2 punkte nurodytos vertės.
1.5. ATSARGINIŲ STABDŽIŲ VEIKIMO IR EFEKTYVUMO (JEI TAI ATSKIRA SISTEMA) REIKALAVIMAI
1.5.1. Atsarginių stabdžių stabdymo jėga turi didėti tolygiai.
1.5.2. Atsarginių stabdžių veikimo efektyvumas turi būti ne mažesnis nei 2 priedo 1.3.2 punkte nurodytos vertės.
1.6. Stovėjimo stabdžių veikimO ir efektyvumO REIKALAVIMAI
1.6.1. Stovėjimo stabdžių sistema turi veikti taip, kad vienu metu būtų stabdomi abu tos pačios ašies ratai.
1.6.2. Stovėjimo stabdžių veikimo efektyvumas turi būti ne mažesnis nei 2 priedo 1.3.2 punkte nurodytos vertės.
II. TRANSPORTO PRIEMONĖS VAIRO MECHANIZMAS
2.1. Vairo mechanizmo konstrukcija turi būti originali, atitinkanti gamintojo numatytą konstrukciją. Bet koks vairo mechanizmo konstrukcijos ar vairo mechanizmo sudedamųjų dalių įtvirtinimų keitimas, galintis turėti įtakos vairo mechanizmo veiksmingumui, veikimo patikimumui ar vairo mechanizmo parametrams, yra laikomas transporto priemonės perdirbimu, kurio atitiktis nustatytiems reikalavimams turi būti įvertinta atliekant perdirbimo techninę ekspertizę.
2.2. Atskirų vairo mechanizmo elementų ir (ar) vairo mechanizmo apkrovas laikančių detalių remontas turi būti atliekamas nepažeidžiant Techninių reikalavimų bendrųjų nuostatų.
2.3. Vairo mechanizmas turi užtikrinti lengvą ir saugų transporto priemonės valdymą visomis įprastinėmis transporto priemonės naudojimo sąlygomis, taip pat ir transporto priemonei važiuojant maksimaliu konstrukciniu greičiu arba, jei tai taikoma priekabai, važiuojant techniškai leistinu didžiausiu greičiu.
2.4. Vairuotojui atleidus vairą ir nekeičiant važiavimo krypties, transporto priemonė turi važiuoti tiesia kelio atkarpa ir be neįprastos vairavimo sistemos vibracijos.
2.5. Turi būti užtikrintas vairuotojo tiesiogiai valdomos vairavimo mechanizmo dalies ir vairuojamųjų ratų eigos sinchronizavimas.
2.6. Vairo mechanizmo sujungimuose neturi būti padidėjusio laisvumo dėl detalių susidėvėjimo, netinkamo sujungimo ar pažeidimų. Vairo mechanizmo detalės turi būti nesugedusios, nesulaužytos ir be pažeidimų, galinčių mažinti vairavimo sistemos patikimumą arba turėti įtakos vairo mechanizmo veiksmingumo sumažėjimui.
2.7. Vairo mechanizmas turi būti įrengtas ir sukomplektuotas taip, kad būtų užtikrinta geriausia funkcinių vairo mechanizmo elementų apsauga nuo išorinių mechaninių pažeidimų, senėjimo ir neigiamo aplinkos poveikio.
2.8. Vairo mechanizmo veikimo neturi riboti kitos transporto priemonės dalys, išskyrus specialiai tam reikalui įrengtus ribotuvus.
2.9. Vairo mechanizmas turi būti tinkamai sureguliuotas.
III. MATOMUMAS
3.1. vairuotojo tiesioginio matymo laukO Reikalavimai
3.1.1. Priekiniame 180 o vairuotojo matymo lauke negali būti jokių kliūčių, išskyrus dėl priekinių statramsčių ir (arba) pakreipiamojo vėdinimo langelio skiriamųjų juostų, išorinių radijo antenų, galinio vaizdo veidrodžių ir priekinio stiklo valytuvų atsirandančias nematomas zonas.
3.1.2. Matymo lauko kliūtimis nelaikoma:
3.1.2.1. stiklo gamybos metu (stiklo gamintojo) įtvirtinti (įspausti) radijo antenų laidininkai, atitirpdantys ar aprasojimą pašalinantys laidininkai;
3.1.2.2. lipdukai (vinjetės), kiti įtaisai ir (ar) įrenginiai, sietini su transporto priemonės naudojimu viešajame eisme, kai jų naudojimas yra numatytas atitinkamuose teisės aktuose ir šie lipdukai, įtaisai ar įrenginiai prie stiklo yra pritvirtinti jų naudojimą transporto priemonėse nustatančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.
3.2. stiklŲ ir jų būklės Reikalavimai
3.2.1. Stiklai turi būti skirti ir panaudoti konkrečiai transporto priemonei.
3.2.2. Stiklai turi būti sertifikuoti ir pažymėti sertifikavimo žymenimis.
3.2.3. Kai transporto priemonės priekinio stiklo viršutinė dalis užtamsinta papildomai, toks tamsinimas turi būti ne platesnis kaip 15 cm, matuojant nuo iš transporto priemonės salono matomo stiklo viršutinio krašto.
3.2.4. Transporto priemonės stiklų, patenkančių į priekinį 180 o vairuotojo matymo lauką, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis negu 75 proc. priekinio stiklo ir 70 proc. priekinių šoninių bei priekinių durų stiklų.
3.2.5. Stiklas neturi būti įtrūkęs, suskilęs, įmuštas ar kitaip pažeistas, jei dėl to gali padidėti vairuotojo, keleivių ar kitų eismo dalyvių sužalojimo pavojus arba jei tai gali turėti įtakos vairuotojo matymo laukui. Priekinio stiklo pažeidimų aprašas yra pateiktas Techninių reikalavimų 1 priedo 1 priedėlyje.
3.3. veidrodžiŲ ir netiesioginio matymo įtaisŲ bei jų įrengimO Reikalavimai
3.3.1. Veidrodžių ir (ar) netiesioginių matymo prietaisų skaičiaus ir išdėstymo M, N ir L kategorijų transporto priemonėse reikalavimai yra nustatyti Techninių reikalavimų 1 priedo 2 priedėlyje.
3.3.2. Veidrodžiai turi neturėti į išorę nukreiptų aštrių briaunų, kurių apvalinimo spindulys mažesnis nei 2,5 mm.
3.4. PRIEKINIO STIKLO VALYTUVŲ Reikalavimai
3.4.1. Priekinio stiklo valytuvų konstrukcija turi būti originali, atitinkanti gamintojo numatytą konstrukciją. Bet koks valytuvų konstrukcijos ar sudėtinių dalių keitimas, galintis turėti įtakos valytuvų veiksmingumui, valomam stiklo plotui ar veikimo patikimumui, yra laikomas transporto priemonių perdirbimu, kurio atitiktis nustatytiems reikalavimams turi būti įvertinta atliekant perdirbimo techninę ekspertizę.
3.4.2. Priekinio stiklo valytuvai turi veikti taip, kaip tai numatyta gamintojo.
3.4.3. Veikiant stiklo valytuvams, kai ant stiklo yra purškiamas skystis, stiklo valytuvų valomame plote neturi likti nenuvalytų ruožų.
3.5. langų apipūtimo sistema
3.5.1. Langų apipūtimo sistema turi veikti bent vienu didesnio našumo režimu.
IV. ŽIBINTAI, ATŠVAITAI IR ELEKTROS ĮRANGA
4.1. Transporto priemonėje įrengti žibintai, atšvaitai, jų įrengimas ir savybės, nepažeidžiant originalios transporto priemonės gamintojo numatytos konstrukcijos ir modifikavimo reikalavimų, jei tokie taikytini, turi atitikti reikalavimus, nustatytus Tarybos direktyvoje 76/756/EEB, JT EEK taisyklėje Nr. 48 ir (ar) Tarybos direktyvoje 93/92/EEB.
4.2. Transporto priemonėje draudžiama įrengti žibintus ir (ar) atšvaitus, kurie nėra reglamentuoti 4.1 punkte nurodytuose teisės aktuose, išskyrus atvejus, kai:
4.2.1. transporto priemonė yra specialioji ir specialiųjų žibintų (apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisų) naudojimas yra reglamentuotas atskiruose teisės aktuose;
4.2.2. transporto priemonė yra naudojama krašto apsaugos sistemoje;
4.2.3. tai yra susiję su originalia transporto priemonės konstrukcija, kai transporto priemonei, jos pirmosios registracijos (eksploatacijos pradžios) metu, nebuvo taikyti 4.1 punkte nurodytuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai (transporto priemonės tipas nėra patvirtintas ir nėra suteiktas tipo patvirtinimo (leidimo eksploatuoti) numeris) ir transporto priemonei netaikomi modifikavimo reikalavimai (pvz., transporto priemonė Lietuvos Respublikoje buvo įregistruota po 2004 m. gegužės 1 d. ir jai buvo taikytas naudotų transporto priemonių atitikties įvertinimas).
4.3. Transporto priemonėje įmontuoto žibinto atskaitos ašis turi būti lygiagreti transporto priemonės atramos į kelią plokštumai, be to, ji turi būti statmena transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai, jei tai yra šoninis atšvaitas arba šoninis gabarito žibintas, bei lygiagreti su ta plokštuma visų kitų šviesos signalizavimo įtaisų atveju. Kiekviena kryptimi leidžiamas ± 3 ° nuokrypis. Be to, turi būti laikomasi visų specialių gamintojo pateiktų montavimo instrukcijų.
4.4. Jei nėra specialių instrukcijų, porą sudarantys žibintai turi:
4.4.1. būti įtaisyti transporto priemonėje simetriškai išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu;
4.4.2. būti simetriški vienas kitam išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu; šis reikalavimas netaikomas vidinei žibinto konstrukcijai;
4.4.3. atitikti tokius pačius kolorimetrinius reikalavimus ir turėti vienodas fotometrines charakteristikas. Ši sąlyga netaikoma F3 klasės priekiniams sutampančios poros rūko žibintams;
4.4.4. turėti vienodas fotometrines savybes.
4.5. Transporto priemonėse, kurių išorinis kontūras asimetriškas, turi būti laikomasi 4.4 punkte nustatytų reikalavimų tiek, kiek tai yra įmanoma.
4.6. Transporto priemonės posūkių rodikliai ir įspėjamasis pavojaus žibintas turi mirksėti. Gintarinės spalvos šoniniai gabarito žibintai, įrengti trumpesnėse kaip 6 m ilgio M1 ir N1 klasių transporto priemonėse, taip pat gali būti mirksintys, jei tik šis mirksėjimas yra sinchroniškas ir vyksta tokiu pačiu dažniu kaip ir tos pačios transporto priemonės pusės posūkių rodiklių mirksėjimas.
4.7. Iš transporto priemonės priekinių žibintų į priekį negali sklisti raudonos spalvos šviesa, o iš transporto priemonės galinių žibintų atgal negali sklisti baltos spalvos šviesa. Taikant šio punkto nuostatą neturi būti atsižvelgiama į apšvietimo įtaisus, įtaisytus apšviesti transporto priemonės vidų.
4.8. Elektros jungtys turi būti tokios, kad priekiniai ir galiniai gabarito žibintai, galinio kontūro gabarito žibintai, jei yra, šoniniai gabarito žibintai, jei yra, galinio valstybinio numerio apšvietimo žibintai galėtų būti įjungiami ir išjungiami tik vienu metu.
4.9. Elektros jungtys turi būti tokios, kad tolimosios šviesos ir artimosios šviesos žibintai bei priekiniai rūko žibintai negalėtų būti įjungti neįjungiant 4.8 punkte nurodytų žibintų. Šis reikalavimas netaikomas tolimosios šviesos arba artimosios šviesos žibintams, kai jų šviečiamuosius įspėjimus sudaro nutrūkstantis užsidegimas trumpais intervalais arba alternatyvus tolimosios šviesos ir artimosios šviesos žibintų užsidegimas trumpais intervalais.
4.10. Žibintų spinduliuojamos šviesos spalvos (išskyrus išimtis, numatytas 4.2 punkte) turi būti tokios:
Žibintas, atšvaitas, sistema
Spalva
Tolimosios šviesos žibintas
balta
Artimosios šviesos žibintas
balta
Priekinis gabarito žibintas
balta
Galinis gabarito žibintas
raudona
Priekinis rūko žibintas
balta arba pasirinkto atspalvio geltona
Galinis rūko žibintas
raudona
Stabdymo žibintas
raudona
Atbulinės eigos žibintas
balta
Posūkių rodiklių žibintas
gintarinė
Galinio valstybinio numerio apšvietimo žibintas
balta
Įspėjamasis pavojaus žibintas
gintarinė
Dieninis žibintas
balta
Įspėjimo apie galinį susidūrimą signalas
gintarinė
Avarinio stabdymo signalas
gintarinė arba raudona
Stovėjimo žibintas
balta – priekyje, raudona – gale, gintarinė – šone, jei tarpusavyje žibintas sujungtas su šoniniais posūkių rodiklių žibintais arba šoniniais gabarito žibintais
Šoninis gabarito žibintas
gintarinė, tačiau toliausiai gale esantis šoninis gabarito žibintas gali būti raudonas, jei jis grupuojamas, kombinuojamas arba tarpusavyje jungiamas su galiniu gabarito žibintu, galinio kontūro gabarito žibintu, galiniu rūko žibintu, stabdymo žibintu arba grupuojamas ar turi bendrą šviesą spinduliuojančio paviršiaus dalį su galiniu atšvaitu
Galinio kontūro gabarito žibintas
balta – priekyje, raudona – gale
Galinis ne trikampis atšvaitas
raudona
Galinis trikampis atšvaitas
raudona
Priekinis ne trikampis atšvaitas
tokia pati spalva kaip krintančio šviesos srauto
Šoninis ne trikampis atšvaitas
gintarinė, tačiau toliausiai gale esantis šoninis atšvaitas gali būti raudonas, jei grupuojamas su galiniu gabarito žibintu, galinio kontūro gabarito žibintu, galiniu rūko žibintu, stabdymo signalo žibintu, raudonu šoniniu gabarito žibintu arba galiniu atšvaitu (ne trikampiu), arba su jais turi bendrą šviesą spinduliuojančią paviršiaus dalį
Posūkio apšvietimo žibintas
balta
Matomumo ženklinimas
balta – priekyje, balta arba geltona – šone, raudona arba geltona – gale
Adaptyvioji priekinio apšvietimo sistema (AFS)
balta
Papildomas išorinis žibintas
balta
4.11. Sklaidytuvai turi būti švarūs, be didesnių įtrūkimų ar kitų pažeidimų ir neišblukę.
4.12. Reflektoriai turi būti nedeformuoti, vidinis paviršius neturi būti praradęs atspindinčių savybių arba paveiktas korozijos.
4.13. Sklaidytuvai neturi būti uždengti (ši nuostata netaikoma prieš žibintą įrengiamoms standžioms apsauginėms grotelėms), negali būti pakeistos sklaidytuvų techninės savybės.
4.14. Artimosios šviesos žibintai turi būti skirti naudoti eismui dešiniąja kelio puse, išskyrus atvejus, kai transporto priemonė yra pritaikyta eismui kairiąja kelio puse ir jos valdymo įtaisai yra įrengti dešinėje pusėje.
4.15. Artimosios šviesos žibinto skleidžiamos šviesos srauto pokrypis matuojamas, kai transporto priemonė nepakrauta ir vienas asmuo sėdi vairuotojo vietoje. Atsižvelgiant į žibinto įrengimo aukštį H2 (atstumas nuo žemės paviršiaus iki žemiausio sklaidytuvo krašto), skleidžiamos šviesos srauto pokrypis turi būti toks:
4.15.1. kai H2 < 0,8 m, leistinos ribos – nuo -0,5 proc. iki -2,5 proc.;
4.15.2. kai 0,8 H2 1,0 m, leistinos ribos – nuo -0,5 proc. iki -2,5 proc. arba, jei gamintojo nurodytas pradinis reguliavimas yra nuo -1,5 proc. iki -2,0 proc., leistinos ribos yra nuo -1,0 proc. iki -3,0 proc.;
4.15.3. kai H2 >1,0 m, leistinos ribos – nuo -1,0 proc. iki -3,0 proc.;
4.15.4. N3G klasės transporto priemonėse, kai H2 >1200 mm, leistinos ribos – nuo -1,5 proc. iki -3,5 proc.;
4.15.5. troleibusams leistinos ribos – nuo -0,5 proc. iki -3,5 proc.
4.16. Artimosios šviesos žibinto spinduliuojamos šviesos spindulio riba turi būti gana aiški, kad būtų galima išmatuoti šviesos srauto pokrypį žibintų šviesos kontrolės prietaisu. Spindulio riba turi būti horizontali tiesė (priešingoje eismo, kuriam skirtas žibintas, judėjimo pusėje, jei naudojamas žibintas, skleidžiantis asimetrinį spindulį, arba per visą spindulio plotį, jei naudojamas žibintas, skleidžiantis simetrinį spindulį). Žibinto spindulio riba turi būti viena, virš spindulio ribos neturi būti jokių pašalinių spindulių.
4.17. Kai yra įjungti tolimosios šviesos žibintai, prietaisų skydelyje privalo užsidegti tolimosios šviesos žibintų įjungimo kontrolinė lemputė.
4.18. Priekinių rūko žibintų vertikalusis šviesos srauto pokrypis, nustatytas, kai transporto priemonė nepakrauta ir vairuotojo vietoje sėdi vienas asmuo, turi būti sureguliuotas taip, kad:
4.18.1. kai įrengti „B“ klasės žibintai, skleidžiama šviesa būtų nukreipta į priekį žemyn;
4.18.2. kai įrengti „F3“ klasės žibintai (žibintai, kurių spinduliuojama šviesa turi ribinę šviesią ir tamsią zonas skiriančią liniją), atsižvelgiant į sklaidytuvo apatinio matomo krašto montavimo aukštį (h) metrais, vertikalusis šviesos srauto pokrypis būtų toks:
4.18.2.1. h 0,8 m, leistinos ribos – nuo -1,0 proc. iki -2,5 proc.;
4.18.2.2. h > 0,8 m, leistinos ribos – nuo -1,5 proc. iki -3,0 proc.
4.19. Stabdymo signalo žibintai privalo įsijungti nuspaudus stabdžių pedalą ar atsarginio stabdžio valdymo įtaisą, kai įtaisas varikliui paleisti yra padėtyje, atitinkančioje dirbančio variklio paleidimo įtaiso padėtį. Stabdymo signalo žibintai gali įsijungti nuspaudus stabdžių pedalą ar atsarginio stabdžio valdymo įtaisą, kai variklis išjungtas, taip pat jei įjungta papildoma stabdžių sistema.
4.20. Atbulinės eigos žibintas (-ai) privalo įsijungti (išsijungti), įjungus (išjungus) atbulinės eigos pavarą, kai įtaisas varikliui paleisti (užgesinti) yra padėtyje, atitinkančioje variklio darbo režimą; jei bent viena iš sąlygų neįvykdyta, žibintas (-ai) turi neįsijungti.
4.21. Jei transporto priemonėje yra įrengtas sukabintuvas, tuomet turi būti įrengtas tinkamai veikiantis kištukinis lizdas priekabos / puspriekabės elektros sistemai prijungti.
V. TRANSPORTO PRIEMONĖS AŠYS, RATAI, PADANGOS IR PAKABA
5.1. Transporto priemonės ratų dydis ir konstrukcija turi būti tokie, kokie numatyti transporto priemonės gamintojo. Ratų parametrai turi būti suderinti su ant rato sumontuotos padangos parametrais.
5.2. Tos pačios ašies ratai turi būti vienodi.
5.3. Tos pačios ašies padangos turi būti to paties tipo (to paties gamintojo arba prekinio ženklo, to paties konstrukcinio tipo, to paties matmenų žymėjimo, tos pačios naudojimo paskirties, tos pačios keliamosios galios indekso, to paties greičio indekso, to paties protektoriaus rašto). O1 klasės transporto priemonės tos pačios ašies padangų gamintojas ir padangos protektoriaus raštas gali būti skirtingi.
5.4. Transporto priemonėje naudojamos padangos turi atitikti transporto priemonės gamintojo numatytas padangas. Visais atvejais padangos turi neliesti kėbulo ar pakabos detalių, neturi riboti vairuojamųjų ratų pasukimo kampų, neturi išsikišti už kėbulo gabarito.
5.5. Automobiliuose ir jų priekabose (jei priekabose įrengti stabdžiai), kurių bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t, nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. turi būti naudojamos padangos, skirtos važiuoti žiemą (žymimos ženklais „M+S“, „*“ arba užrašu „All seasons“).
5.6. Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis.
5.7. Naudojamų padangų protektoriaus rašto gylis turi būti ne mažesnis kaip:
5.7.1. M1 klasės – 1,6 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm);
5.7.2. M2 klasės – 2,0 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm);
5.7.3. M3 klasės – 2,0 mm;
5.7.4. N1 klasės – 1,6 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm);
5.7.5. N2, N3 klasių – 1,0 mm;
5.7.6. L kategorijos – 0,8 mm;
5.7.7. O1, O2 klasių – 1,6 mm;
5.7.8. O3, O4 klasių – 1,0 mm.
5.8. Vienos ašies suporintų ratų padangos gali būti ne to paties gamintojo, tačiau šiuo atveju padangos turi būti sumontuotos simetriškai transporto priemonės išilginės simetrijos plokštumos atžvilgiu.
5.9. Jei restauruotos padangos turi vienodą tipo patvirtinimo numerį, laikoma, kad tokios padangos yra to paties gamintojo.
VI. VAŽIUOKLĖ (LAIKANTYSIS KĖBULAS, RĖMAS) IR PRIE JOS TVIRTINAMI MAZGAI
6.1. Transporto priemonėje įrengtas (-i) buferis (-iai), galinė ir šoninė (-ės) apsaugos nuo palindimo po transporto priemone, jei numatyta transporto priemonės gamintojo arba jie turi būti įrengti vadovaujantis Techninių reikalavimų bendrosiomis nuostatomis, turi atitikti Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo bei motorinių transporto priemonių, priekabų, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimų ir atlikimo tvarkos, patvirtintos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515, 1 priedo reikalavimus.
6.2. Sukabintuvo sudilimas neturi būti didesnis nei nurodyta sukabintuvo gamintojo. Neturint šių duomenų, turi būti laikomasi tokių sukabintuvo dalių matmenų reikalavimų:
6.2.1. A klasės sukabintuvo rutulio skersmuo neturi būti mažesnis nei 49 mm;
6.2.2. C50 klasės sukabintuvo piršto sfera neturi būti mažesnė nei 46,5 mm.
6.3. Bet kokie variklio, jo sistemų ir laikiklių pakeitimai, dėl kurių gali pasikeisti variklio darbinės charakteristikos, transporto priemonės valdomumas, aktyvioji ar pasyvioji sauga, ekologiniai parametrai, turi būti įteisinti atliekant techninę ekspertizę.
6.4. Transporto priemonėje įrengtos sėdynės, jų įtvirtinimas ir tvirtinimo vietos turi būti originalūs, numatyti gamintojo. Bet kokie pakeitimai, dėl kurių gali pasikeisti sėdynių ar jų įtvirtinimų stiprumas, patikimumas ar kitos savybės, galinčios turėti įtakos vairuotojo ir (ar) keleivių saugai, turi būti įteisinti atliekant techninę ekspertizę.
6.5. Privalomajai techninei apžiūrai teikiamoje transporto priemonėje turi būti įrengta tiek sėdimų vietų, kiek yra nurodyta registracijos liudijime. M1 klasės transporto priemonėje keleiviams skirtos sėdimos vietos gali būti be sėdynių, jei tos sėdynės yra trečios eilės sulankstomos sėdynės arba transporto priemonėje yra įrengta transformuojama sėdynių sistema.
6.6. Transporto priemonės išorės ir (ar) vidaus įtaisai arba įranga, ypač jei pastarieji įrengti papildomai, įtaisų arba įrangos būklė bei įtvirtinimas neturi labai sumažinti transporto priemonės aktyviosios ir pasyviosios saugos, konstrukcijos sudedamųjų dalių, tvirtinimo atsparumo ir patikimumo bei pabloginti aplinkos apsaugos rodiklių, vairuotojo darbo vietos ergonomikos, keleivių bei krovinių vežimo sąlygų, atsižvelgiant į originalią, gamintojo numatytą konstrukciją bei modifikavimo reikalavimus, jei tokie taikomi. Šio reikalavimo laikomasi, jei transporto priemonės išorės ir (ar) vidaus įtaisai arba įranga, įtaisų arba įrangos būklė bei įtvirtinimas atitinka minimalius reikalavimus, nustatytus atitinkamuose tipo patvirtinimo teisės aktuose arba perdirbimo reikalavimuose.
6.7. Motorinė transporto priemonė, motorinės transporto priemonės priekaba turi turėti ratų apsaugos priemones (kėbulo dalis, sparnus ir t. t.). Ratų apsaugos priemonės, nepažeidžiant originalios transporto priemonės konstrukcijos ir (ar) atitinkamų tipo patvirtinimo reikalavimų, turi būti tokios, kad kiti kelių eismo dalyviai, kiek galima, būtų apsaugoti nuo išmetamų akmenų, purvo, ledo, sniego bei vandens ir kad tiems kelių eismo dalyviams būtų sumažintas pavojus, kylantis jiems prisilietus prie besisukančių ratų.
6.8. Motorinės transporto priemonės turi būti pritaikytos eismui dešiniąja kelio puse (valdymo įtaisai turi būti įrengti kairėje transporto priemonės pusėje), išskyrus išimtis, nustatytas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213; 2010, Nr. 48-2308) 25 straipsnio 4 dalyje.
VII. KITA ĮRANGA
7.1. Automobiliuose (M, N kategorijų motorinėse transporto priemonėse), nepažeidžiant originalios transporto priemonės konstrukcijos, turi būti įrengti saugos diržai, atitinkantys tipo patvirtinimo teisės aktuose, nustatančiuose reikalavimus motorinių transporto priemonių saugos diržų tvirtinimui, transporto priemonių saugos diržams ir keleivio apsaugos sistemoms, nustatytus reikalavimus.
7.2. Saugos oro pagalvė (-ės) ir papildomos apsaugos sistemos (SRS) turi būti įrengtos ir veiksmingos, jei numatytos pagal originalią transporto priemonės konstrukciją.
7.3. Transporto priemonėje turi būti tvarkingas (-i) gesintuvas (-ai), atitinkantis (-ys) Bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (Žin., 2005, Nr. 26-852, Nr. 127).
7.4. Motorinėse L4e, L5e, L6e, L7e, M1, M2, M3, N1, N2 ir N3 klasių transporto priemonėse turi būti avarinio sustojimo ženklas.
7.5. Visose motorinėse transporto priemonėse, išskyrus motociklus be šoninės priekabos, turi būti bent vienas pirmosios pagalbos rinkinys, o motorinėse transporto priemonėse, skirtose vežti keleivius ir turinčiose daugiau kaip 8 vietas (be vairuotojo vietos), turi būti ne mažiau kaip du pirmosios pagalbos rinkiniai, kaip numatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakyme Nr. V-450 „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių“ (Žin., 2003, Nr. 79-3605).
7.6. Visose dviašėse motorinėse transporto priemonėse, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t, ir dviašėse priekabose, kurių bendroji masė didesnė kaip 750 kg, išskyrus puspriekabes, turi būti viena ratų atspara, o tris ir daugiau ašių turinčiose transporto priemonėse, puspriekabėse bei vienaašėse priekabose, kurių bendroji masė didesnė kaip 750 kg, turi būti dvi ratų atsparos.
7.7. Visose motorinėse transporto priemonėse turi būti įrengtas veiksmingas garsinio signalizavimo įtaisas.
7.8. Motorinėse transporto priemonėse, nepažeidžiant originalios transporto priemonės konstrukcijos, turi būti įrengtas veiksmingas spidometras.
7.9. Transporto priemonėje, kuriai taikomas 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85, turi būti įrengtas ir laiku patikrintas tachografas, atitinkantis 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų reikalavimus. Transporto priemonėse, pirmą kartą registruotose po 2006 m. gegužės 1 d., turi būti įrengtas skaitmeninis tachografas.
7.10. Motorinėse transporto priemonėse, kurioms taikomos Greičio ribojamųjų prietaisų įrengimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3-417 (Žin., 2003, Nr. 74-3462), turi būti įrengtas minėtas taisykles atitinkantis greičio ribojamasis prietaisas arba įdiegta atitinkama greičio ribojimo sistema.
VIII. NEIGIAMI VEIKSNIAI
8.1. Stovinčios motorinės transporto priemonės skleidžiamo triukšmo lygis neturi viršyti Kelių transporto priemonių variklių triukšmo ribinių dydžių ir jų nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3-169 (Žin., 2008, Nr. 57-2150), nurodytų dydžių.
8.2. Motorinėje transporto priemonėje turi būti įrengta veiksminga deginių neutralizavimo įranga, atitinkanti originalią transporto priemonės konstrukciją. Deginių neutralizavimo sistema, nepažeidžiant transporto priemonės pirmosios registracijos ir (ar) eksploatavimo pradžios metu galiojusių atitinkamų tipo patvirtinimo teisės aktų nuostatų ir perdirbimo reikalavimų, gali būti modernizuota arba įrengta papildomai.
8.3. Išmetamųjų dujų sudėtyje esantys kenksmingų sudedamųjų dalių kiekiai arba išmetamųjų dujų dūmingumas neturi viršyti nustatytų dydžių (Techninių reikalavimų 2 priedas).
IX. M2 ir M3 KLASIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ PAPILDOMI REIKALAVIMAI
9.1. Keleiviams vežti skirtos M2 ir M3 klasių transporto priemonės, išskyrus skirtas nekomerciniam keleivių vežimui ir priskiriamas limuzinams, turi atitikti reikalavimus, nustatytus JT EEK taisyklėse Nr. 36, 52, 107 arba Europos Sąjungos direktyvoje 2001/85/EB. Naudojamos transporto priemonės gali neatitikti vieno ar kelių reikalavimų, nustatytų JT EEK taisyklėse Nr. 36, 52, 107 arba Europos Sąjungos direktyvoje 2001/85/EB, jei tie neatitikimai yra susiję su originalia transporto priemonės konstrukcija ir (ar) yra nustatyta tvarka įteisinti.
9.2. Mokyklinis autobusas, kurio kėbulo tipo kodas pažymėtas „M“ raide, kaip numatyta Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 (Žin., 2008, Nr. 141-5606), turi atitikti:
9.2.1. Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530), nustatytus apipavidalinimo reikalavimus;
9.2.2. Mokyklinių autobusų ženklinimo įspėjamosiomis mirksinčiomis oranžinėmis šviesomis reikalavimų apraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 2B-224 (Žin., 2012, Nr. 64-3264), nustatytus reikalavimus.
X. LENGVŲJŲ AUTOMOBILIŲ TAKSI PAPILDOMI REIKALAVIMAI
10.1. Lengvasis automobilis taksi turi būti apipavidalintas taip, kaip nustatyta Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 55 (Žin., 1998, Nr. 24-628).
10.2. Išorinės lengvojo automobilio taksi kėbulo dalys turi būti geros estetinės išvaizdos, t. y.: nedeformuotos, be didesnių korozijos židinių, nudažytos tam skirtais dažais. Turi būti visi gamintojo numatyti išoriniai apdailos elementai.
10.3. Stiklas neturi būti įtrūkęs, suskilęs, įmuštas ar kitaip pažeistas, jei dėl to gali padidėti vairuotojo, keleivių ar kitų eismo dalyvių sužalojimo pavojus arba jei tai gali turėti įtakos vairuotojo matymo laukui. Priekinio stiklo pažeidimų aprašas yra pateiktas Techninių reikalavimų 1 priedo 1 priedėlyje.
10.4. Visos durys ir bagažinės dangtis turi lengvai atsidaryti ir užsidaryti, durų rankenos turi būti nepažeistos. Lengvieji automobiliai taksi turi turėti ne mažiau kaip tris šonines duris.
10.5. Salonas ir bagažo skyrius turi būti tvarkingi, švarūs ir geros estetinės išvaizdos.
10.6. Turi būti įrengtas ir nustatyta tvarka valdomas atpažinimo ženklas – plafonas, papildomai gali būti įrengtas šviečiantis žalios ir raudonos spalvų švyturėlis.
10.7. Turi būti įrengtas į Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registrą įtrauktas taksometras. Taksometras turi būti užplombuotas ir nustatyta tvarka metrologiškai patikrintas.
XI. TRANSPORTO PRIEMONIŲ, VEŽANČIŲ PAVOJINGUOSIUS KROVINIUS, PAPILDOMI REIKALAVIMAI
11.1. Valdytojas, pristatydamas transporto priemonę, kuria numatoma vežti tam tikrus pavojinguosius krovinius, privalomajai ar pakartotinei apžiūrai, privalo pateikti atitinkamus Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 (Žin., 2008, Nr. 126-4826, Nr. 130), nurodytus dokumentus.
11.2. Pavojaus ženklai ir oranžinės lentelės bei jų laikikliai turi atitikti Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) B techninio priedo (2011 m. sausio 1 d. redakcija) (toliau – ADR) 5.3 skyriaus reikalavimus.
11.3. Gesintuvai, jų kiekis, talpa turi atitikti ADR 8.1.4 skirsnio ir Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (Žin., 2005, Nr. 26-852, Nr. 127), reikalavimus.
11.4. Cisterna turi atitikti ADR 9.7.3–9.7.5 skirsnių reikalavimus.
11.5. Gaisro pavojaus prevencijos priemonės turi atitikti ADR 9.2.4 skirsnio reikalavimus.
11.6. Elektros įranga turi atitikti ADR 9.2.2 skirsnio reikalavimus, įvertinant 1.6.5 skirsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 337 „Dėl pavojingų krovinių vežimo kelių transportu Lietuvos Respublikoje (Dėl pavojingųjų krovinių vežimo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje)“ (Žin., 2000, Nr. 26-694; 2003, Nr. 102-4597; 2011, Nr. 164-7807) reikalavimus.
11.7. Stabdymo įranga turi atitikti ADR 9.2.3 ir 9.2.4 skirsnių reikalavimus, įvertinant 1.6.5 skirsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 337 „Dėl pavojingų krovinių vežimo kelių transportu Lietuvos Respublikoje (Dėl pavojingųjų krovinių vežimo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje)“ (Žin., 2000, Nr. 26-694; 2003, Nr. 102-4597; 2011, Nr. 164-7807) reikalavimus.
11.8. Transporto priemonių galo apsauga turi atitikti ADR 9.7.6 skirsnio reikalavimus.
11.9. Greičio ribotuvas (greičio ribojimo sistema, greičio ribojamasis prietaisas) turi atitikti ADR 9.2.5 skirsnio reikalavimus.
11.10. Sukabintuvai turi atitikti ADR 9.2.6 skirsnio reikalavimus.
11.11. Šildytuvai turi atitikti ADR 9.7.7 skirsnio reikalavimus.
11.12. Įvairios paskirties įranga ir asmens apsaugos įranga turi atitikti ADR 8.1.5 skirsnio reikalavimus.
XII. PAPILDOMI SAUGIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ REIKALAVIMAI
12.1. Valdytojas, pristatydamas saugią transporto priemonę privalomajai ar pakartotinei apžiūrai, privalo pateikti atitinkamus Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 (Žin., 2008, Nr. 126-4826, Nr. 130), nurodytus dokumentus.
12.1.1. Identifikavimo lentelė turi atitikti Kelių eismo konvencijos (Žin., 2002, Nr. 2-54) reikalavimus.
12.2. Specialusis skiriamasis ženklas turi atitikti Europos transporto ministrų konferencijos (ETMK) rezoliucijos CEMT/CM(2005)9/FINAL reikalavimus.
12.3. Variklis ir išmetimo sistema:
12.3.1. neturi būti konstrukcinių pakeitimų, turinčių įtakos degimo produktams (deginiams);
12.3.2. variklio identifikavimo numeris ir (ar) kodas turi sutapti su transporto priemonių, atitinkančių ekologijos, techninius ir saugumo reikalavimus, sertifikatuose pateiktu variklio identifikavimo numeriu ir (ar) kodu;
12.3.3. išmetimo sistema ir (ar) jos elementai turi būti sertifikuoti;
12.3.4. variklio keliamą triukšmą mažinantys elementai (skydai, gaubtai ir pan.), kai tokie numatyti transporto priemonės konstrukcijoje, turi būti įrengti, sukomplektuoti ir turi būti be pažeidimų, mažinančių veiksmingumą.
12.4. Stabdžių antiblokavimo sistema turi būti įrengta ir atitikti JT EEK taisyklės Nr. 13 „M, N ir O kategorijų transporto priemonių tvirtinimo, atsižvelgiant į stabdžius, suvienodintos nuostatos“ reikalavimus.
12.5. Padangų protektoriaus rašto gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 mm.
12.6. Degalų bakai turi atitikti 1970 m. kovo 23 d. Tarybos direktyvos 70/221/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių ir jų priekabų skystųjų degalų bakais ir galinės apsaugos įtaisais, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 1 tomas, p. 86–87), reikalavimus.
12.7. Galinė ir šoninės apsaugos nuo palindimo po transporto priemone turi atitikti 1970 m. kovo 23 d. Tarybos direktyvos 70/221/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių ir jų priekabų skystųjų degalų bakais ir galinės apsaugos įtaisais, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 1 tomas, p. 86–87) ir 1989 m. balandžio 13 d. Tarybos direktyvos 89/297/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių tam tikrų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų šoninės apsaugos priemones (šoniniais atitvarais), suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 13 tomas, p. 474–480) reikalavimus.
12.8. Sukabintuvai turi atitikti 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/20/EB dėl motorinių transporto priemonių bei jų priekabų mechaninių sukabinimo įtaisų ir tų įtaisų tvirtinimo prie transporto priemonių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 13 tomas, p. 226–285) reikalavimus.
12.9. Langų stiklai privalo būti sertifikuoti.
12.10. Apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisai turi atitikti transporto priemonės pirmosios registracijos ar eksploatacijos pradžios metu (jei pirmosios registracijos data nežinoma) galiojusiuose tipo patvirtinimo teisės aktuose (ES direktyvose ir (ar) JT EEK taisyklėse) nustatytus reikalavimus.
12.11. Purslų taškymą ribojantys įtaisai neturi būti pažeisti ir turi atitikti 1991 m. kovo 27 d. Tarybos direktyvos 91/226/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių tam tikrų kategorijų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų purslų taškymą ribojančias sistemas, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 10 tomas, p. 251–274) reikalavimus.
12.12. Nuvilkimo įtaisai turi atitikti 1977 m. gegužės 17 d. Tarybos direktyvos 77/389/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių vilkimo kilpomis, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 4 tomas, p. 49–50) reikalavimus.
XIII. MAITINIMO DUJOMIS (SND, SGD) SISTEMŲ, ĮRENGTŲ TRANSPORTO PRIEMONĖSE, REIKALAVIMAI
13.1. Suskystintų naftos dujų (toliau – SND) įranga, jos įrengimas motorinėje transporto priemonėje ir veikimas turi atitikti Techninius reikalavimus suskystintų naftos dujų įrangai ir šios įrangos montavimui į motorines kelių transporto priemones, patvirtintus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2003 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 2B-227 (Žin., 2003, Nr. 68-3104). Jeigu SND įranga, jos įrengimas ir (ar) veikimas neatitinka šių reikalavimų arba SND įranga transporto priemonėje sumontuota iki 2006 m. lapkričio 1 d., SND įranga, jos įrengimas ir veikimas turi atitikti Suskystintų dujų kuro sistemos įrengimo automobiliuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 334/374 (Žin., 1999, Nr. 85-2552, Nr. 93), nustatytus reikalavimus.
13.2. SND balionų, įrengtų motorinėje transporto priemonėje, eksploatacijos laikas, nurodytas gamintojo įrengtoje plokštelėje, neturi būti pasibaigęs. SND baliono eksploatacijos galiojimo laikas gali būti pratęstas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko nustatyta tvarka.
13.3. Suslėgtųjų gamtinių dujų (SGD) įranga ir jos įrengimas motorinėje transporto priemonėje turi atitikti Suslėgtųjų gamtinių dujų įrangos ir šios įrangos montavimo į motorines kelių transporto priemones techninius reikalavimus, patv …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.