22/2009 Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 1, 2, 3 dalių (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), 20 straipsnio 5 dalies (2004 m. liepos 5 d. redakcija), 43 straipsnio…

Byla Nr Byla Nr. 34/2008-36/2008-40/2008- 1/2009-4/2009-5/2009-6/2009-7/2009- 9/2009-12/2009-13/2009-14/2009- 17/2009-18/2009-19/2009-20/2009- 22/2009 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 20 STRAIPSNIO 1, 2, 3 DALIŲ (2000 M. RUGSĖJO 26 D. REDAKCIJA), 20 STRAIPSNIO 5 DALIES (2004 M. LIEPOS 5 D. REDAKCIJA), 43 STRAIPSNIO 4 DALIES (2000 M. RUGSĖJO 26 D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI 2009 m. birželio 8 d.

Vilnius Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Tomos Birmontienės, Prano Kuconio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Romualdo Kęstučio Urbaičio, sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei, dalyvaujant pareiškėjo – Seimo narių grupės atstovams Seimo nariui Vydui Gedvilui ir advokatui Valdemarui Bužinskui, suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Seimo atstovams Seimo Teisės departamento Baudžiamosios ir administracinės teisės skyriaus patarėjui Giriui Ivoškai ir Civilinės teisės skyriaus vyresniajam patarėjui Dainiui Zebleckiui, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2009 m. gegužės 21, 25, 26 d. išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 34/2008-36/2008-40/2008-1/2009-4/2009-5/2009-6/2009-7/2009-9/2009-12/2009-13/2009-14/2009-17/2009-18/2009-19/2009-20/2009-22/2009 pagal:

Konstitucinio Teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu „Dėl prašymų sujungimo į vieną bylą“ pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymas Nr. 1B-37/2008 (byla Nr. 34/2008), pareiškėjo – Lietuvos apeliacinio teismo prašymas Nr. 1B-42/2008 (byla Nr. 36/2008), pareiškėjo – Kauno apygardos teismo prašymas Nr. 1B-45/2008 (byla Nr. 40/2008), pareiškėjo – Kauno apygardos teismo prašymas Nr. 1B-48/2008 (byla Nr. 1/2009), pareiškėjo – Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo prašymas Nr. 1B-1/2009 (byla Nr. 4/2009), pareiškėjo – Jonavos rajono apylinkės teismo prašymas Nr. 1B-3/2009 (byla Nr. 5/2009), pareiškėjo – Vilniaus apygardos teismo prašymas Nr. 1B-4/2009 (byla Nr. 6/2009), pareiškėjo – Kauno apygardos teismo prašymas Nr. 1B-5/2009 (byla Nr. 7/2009), pareiškėjo – Klaipėdos rajono apylinkės teismo prašymas Nr. 1B-6/2009 (byla Nr. 9/2009), pareiškėjo – Vilniaus apygardos teismo prašymas Nr. 1B-12/2009 (byla Nr. 12/2009), pareiškėjo – Kauno apygardos teismo prašymas Nr. 1B-14/2009 (byla Nr. 13/2009), pareiškėjo – Lietuvos apeliacinio teismo prašymas Nr. 1B-16/2009 (byla Nr. 14/2009), pareiškėjo – Vilniaus apygardos teismo prašymas Nr. 1B-18/2009 (byla Nr. 17/2009), pareiškėjo – Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo prašymas Nr. 1B-20/2009 (byla Nr. 18/2009), pareiškėjo – Vilniaus apygardos teismo prašymas Nr. 1B-21/2009 (byla Nr. 19/2009), pareiškėjo – Klaipėdos apygardos teismo prašymas Nr. 1B-23/2009 (byla Nr. 20/2009), pareiškėjo – Pasvalio rajono apylinkės teismo prašymas Nr. 1B-25/2009 (byla Nr. 22/2009) buvo sujungti į vieną bylą ir jai suteiktas numeris 34/2008-36/2008-40/2008-1/2009-4/2009-5/2009-6/2009-7/2009-9/2009-12/2009-13/2009-14/2009-17/2009-18/2009-19/2009-20/2009-22/2009.

Konstitucinis Teismas nustatė:

I 1. Pareiškėjas – Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 20 straipsnio 1, 2, 3 dalys (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 1, 2, 4 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat ar šio kodekso 20 straipsnio 5 dalis (2004 m. liepos 5 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 29 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 1, 2, 4 dalims, 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui (prašymas Nr. 1B-37/2008). Prašymas Konstituciniame Teisme gautas 2008 m. spalio 31 d.

II 1. Pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymas (Nr. 1B-37/2008) grindžiamas šiais argumentais.

1.1. Įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę specifiniam subjektui – juridiniam asmeniui, neapibrėžė šio subjekto sąvokos, juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindų bei sąlygų. Toks reguliavimas suponuoja išvadą, kad įstatymų leidėjas juridinio asmens statusą patraukimo baudžiamojon atsakomybėn aspektu prilygino fizinio asmens statusui, todėl šių subjektų baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir pagrindai, laikantis konstitucinio asmenų lygybės principo, turėtų būti vienodi. Tačiau minėtas konstitucinis principas, pareiškėjo teigimu, yra pažeistas, kadangi fiziniai asmenys baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiami tik už jų pačių padarytas nusikalstamas veikas, o juridiniams asmenims BK 20 straipsnio 2, 3 dalyse baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ne už jų pačių, bet už kitų subjektų – fizinių asmenų padarytas nusikalstamas veikas.

1.2. Pagal ginčijamą teisinį reguliavimą numatytas juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką iš tikrųjų reiškia, kad traukiant juridinį asmenį baudžiamojon atsakomybėn pažeidžiami baudžiamųjų įstatymų reikalavimai nustatyti visus nusikaltimo sudėties požymius, įskaitant kaltę. Taip įtvirtinamas objektyvus pakaltinamumas, o tai pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens nekaltumo prezumpcijos principą, asmens teisę į teisingą teismą, bausmės skyrimo tik remiantis įstatymu taisyklę, taip pat ir konstitucinį teisinės valstybės principą.

1.3. Pareiškėjas savo abejones dėl BK 20 straipsnio 5 dalies atitikties Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 29 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 1, 2, 4 dalims, 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui grindžia tuo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas skirtingas baudžiamosios atsakomybės ribas privataus kapitalo ūkio subjektams ir viešiesiems juridiniams asmenims, toje pačioje ūkinės veiklos srityje veikiančius subjektus, atsižvelgdamas į jų kapitalo kilmę, baudžiamosios atsakomybės požiūriu traktuoja skirtingai.

2.1. Ginčijamas BK 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį juridinis asmuo baudžiamojon atsakomybėn traukiamas už kito (fizinio) asmens nusikalstamą veiką, o fizinis asmuo pagal baudžiamuosius įstatymus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik už jo paties padarytą nusikalstamą veiką ir tik esant jo kaltei pažeidžia konstitucinį asmenų lygybės principą. Be to, juridinį asmenį traukiant baudžiamojon atsakomybėn už kito (fizinio) asmens padarytą nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės taikymas juridiniam asmeniui priklauso nuo fizinio asmens, įtariamo nusikalstama veika, kaltės nustatymo rezultato. Toks juridinio asmens gynybos nuo pareikštų įtarimų ar kaltinimų būdas, kai gynyba priklauso nuo fizinio asmens gynybos, gali būti neveiksmingas, nepakankamas ir nesuderinamas su asmenų lygiateisiškumo baudžiamajame procese principu.

2.2. BK 20 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias fizinio asmens kaltė perkeliama juridiniam asmeniui, kelia abejonių ir dėl jų atitikties Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui.

2.3. Pareiškėjai savo abejones dėl BK 20 straipsnio 2 dalies atitikties Konstitucijos 31 straipsnio 3 daliai grindžia tuo, kad, juridiniam asmeniui pranešus apie kito (fizinio) asmens nusikalstamą veiką, padarinių atsiranda ir juridiniam asmeniui. Būdamas savarankiškas baudžiamosios teisės subjektas, juridinis asmuo, kaip ir fizinis asmuo, negali būti įstatymo verčiamas duoti parodymus prieš save ir sudaryti tokios situacijos, kad pareigos vykdymas (pranešimas apie kito (fizinio) asmens, atitinkančio BK 20 straipsnio 2 dalyje nustatytus požymius, nusikalstamą veiką) sukeltų neigiamų padarinių (baudžiamosios atsakomybės taikymą) pačiam juridiniam asmeniui.

2.4. Pareiškėjai teigia, kad taikant BK 20 straipsnio 2 dalyje nustatytą reguliavimą, pagal kurį juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė gali kilti tik esant fizinio asmens padarytai nusikalstamai veikai, sukuriama situacija, kai už tą pačią nusikalstamą veiką baudžiamas ir ją padaręs fizinis asmuo, ir įmonė (juridinis asmuo), taip pažeidžiant Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatą, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą du kartus.

3.1. Iš Baudžiamojo kodekso 20 straipsnio nuostatų turinio matyti, kad juridinis asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ne už savo, o už fizinio asmens nusikalstamas veikas. Toks kaltės, kito subjekto padarytų nusikalstamų veikų perkėlimas juridiniam asmeniui yra nesuderinamas su Konstitucijoje įtvirtintais visų subjektų lygybės įstatymui (Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis), nekaltumo prezumpcijos (Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis), teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą (Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis), asmens baudimo tik remiantis įstatymu (Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalis), teisinės valstybės principais.

3.1.1. Pagal Baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2, 3 dalių prasmę juridinis asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu baudžiamojon atsakomybėn traukiamas fizinis asmuo. Taip už tą patį nusikaltimą baudžiamojon atsakomybėn yra traukiami ir teisiami du asmenys. Toks teisinis reguliavimas įtvirtina nubaudimo antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką taisyklę, pažeidžiančią Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalį.

3.1.2. Baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, akivaizdžiai apriboja juridinio asmens teises į gynybą nuo pareikštų įtarimų ar kaltinimų, kadangi juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimas tiesiogiai priklauso nuo fizinio asmens, esą padariusio nusikalstamą veiką, teisės į gynybą realizavimo. Susidaro situacija, kai vienintelis juridinio asmens gynybos būdas nuo jam pareikštų kaltinimų yra fizinio asmens nekaltumo įrodinėjimas. Toks reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalies nuostatai, įtvirtinančiai įtariamojo arba kaltinamojo teisę į gynybą.

3.2. Pareiškėjui kyla abejonių ir dėl BK 20 straipsnio 5 dalyje (2004 m. liepos 5 d. redakcija) nustatyto teisinio reguliavimo atitikties konstituciniam lygybės įstatymui principui, Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatoms, teisinės valstybės principui ta apimtimi, kad valstybė, reguliuodama ūkio subjektų veiklą bei įstatymais įtvirtindama jų veiklos reglamentavimą ir atsakomybę, numato skirtingą jų baudžiamąją atsakomybę – tam tikrus ūkio subjektus visiškai atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės.

3.3. Ginčydamas Baudžiamojo kodekso 43 straipsnio 4 dalies nuostatos konstitucingumą pareiškėjas pažymėjo, kad juridiniam asmeniui skiriamos baudos, kaip bausmės, dydžio nustatymo kriterijai baudžiamajame įstatyme nėra reglamentuoti, o jei tos pačios rūšies bausmė – bauda skiriama fiziniam asmeniui, baudų dydžiai yra aiškiai apibrėžti, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą. Įstatymų leidėjas nenurodo kriterijų, pagal kuriuos juridiniam asmeniui turėtų būti skiriama bausmė, parenkama jos rūšis ir dydis.

4.1. Iš Baudžiamojo kodekso 20 straipsnio nuostatų turinio matyti, kad juridinis asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ne už savo, o už fizinio asmens nusikalstamas veikas. Toks kaltės, kito subjekto padarytų nusikalstamų veikų perkėlimas juridiniam asmeniui yra nesuderinamas su Konstitucijoje įtvirtintais visų subjektų lygybės įstatymui (Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis), nekaltumo prezumpcijos (Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis), teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą (Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis), asmens baudimo tik remiantis įstatymu (Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalis), teisinės valstybės principais.

4.2. Pareiškėjams kyla abejonių ir dėl BK 20 straipsnio 5 dalyje (2004 m. liepos 5 d. redakcija) nustatyto teisinio reguliavimo atitikties konstituciniam lygybės įstatymui principui, Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatoms, teisinės valstybės principui ta apimtimi, kad valstybė, reguliuodama ūkio subjektų veiklą bei įstatymais įtvirtindama jų veiklos reglamentavimą ir atsakomybę, numato skirtingą jų baudžiamąją atsakomybę – tam tikrus ūkio subjektus visiškai atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės.

4.3. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos teismas (prašymas Nr. 1B-18/2009) taip pat pabrėžia, kad pagal Baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2, 3 dalių prasmę juridinis asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu baudžiamojon atsakomybėn traukiamas fizinis asmuo. Taip už tą patį nusikaltimą baudžiamojon atsakomybėn yra traukiami ir teisiami du asmenys. Tai reiškia, kad už tą pačią veiką baudžiama du kartus: baudžiamas nusikalstamą veiką padaręs fizinis asmuo ir juridinis asmuo, jeigu nusikalstamą veiką padaręs fizinis asmuo atitinka BK 20 straipsnio 2 ar 3 dalyse nustatytus kriterijus. Toks teisinis reguliavimas įtvirtina nubaudimo antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką taisyklę, pažeidžiančią Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalį. Be to, Baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, akivaizdžiai apriboja juridinio asmens teises į gynybą nuo pareikštų įtarimų ar kaltinimų, kadangi juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimas tiesiogiai priklauso nuo fizinio asmens, esą padariusio nusikalstamą veiką, teisės į gynybą realizavimo. Toks reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalies nuostatai, įtvirtinančiai įtariamojo arba kaltinamojo teisę į gynybą.

III Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Seimo atstovų Seimo Teisės departamento Baudžiamosios ir administracinės teisės skyriaus patarėjo G. Ivoškos ir Civilinės teisės skyriaus vyresniojo patarėjo D. Zebleckio rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamos Baudžiamojo kodekso nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens – Seimo atstovų pozicija grindžiama šiais argumentais.

IV Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjo – Seimo narių grupės atstovai Seimo narys V. Gedvilas ir advokatas V. Bužinskas pakartojo pareiškėjo prašyme išdėstytus argumentus, advokatas V. Bužinskas taip pat atsakė į teisėjų klausimus ir pateikė papildomus paaiškinimus.

Suinteresuoto asmens – Seimo atstovai G. Ivoška ir d. Zebleckis pakartojo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus. G. Ivoška taip pat pateikė papildomus paaiškinimus ir atsakė į teisėjų klausimus.

Konstitucinis Teismas konstatuoja:

I 1. Kaip minėta, pareiškėjas – Seimo narių grupė prašo ištirti, ar BK 20 straipsnio 1, 2, 3 dalys neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 1, 2, 4 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui, ar BK 20 straipsnio 5 dalis (2004 m. liepos 5 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 29 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 1, 2, 4 dalims, 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui (prašymas Nr. 1B-37/2008), pareiškėjai – Lietuvos apeliacinis teismas (prašymas Nr. 1B-42/2008), Kauno apygardos teismas (prašymas Nr. 1B-45/2008), Kauno apygardos teismas (prašymas Nr. 1B-48/2008), Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas (prašymas Nr. 1B-1/2009), Jonavos rajono apylinkės teismas (prašymas Nr. 1B-3/2009), Vilniaus apygardos teismas (prašymas Nr. 1B-4/2009), Kauno apygardos teismas (prašymas Nr. 1B-5/2009), Klaipėdos rajono apylinkės teismas (prašymas Nr. 1B-6/2009), Lietuvos apeliacinis teismas (prašymas Nr. 1B-16/2009), Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas (prašymas Nr. 1B-20/2009), Vilniaus apygardos teismas (prašymas Nr. 1B-21/2009), Klaipėdos apygardos teismas (prašymas Nr. 1B-23/2009), Pasvalio rajono apylinkės teismas (prašymas Nr. 1B-25/2009) prašo ištirti, ar BK 20 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 31 straipsnio 1, 3, 5 dalims, pareiškėjas – Vilniaus apygardos teismas (prašymas Nr. 1B-12/2009) prašo ištirti, ar BK 20 straipsnio 1, 2, 3 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui, ar BK 20 straipsnio 5 dalis (2004 m. liepos 5 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 29 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 1, 2, 4 dalims, 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat ar BK 43 straipsnio 4 dalis neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 4 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, pareiškėjas – Kauno apygardos teismas (prašymas Nr. 1B-14/2009) prašo ištirti, ar BK 20 straipsnio 1, 2, 3 dalys neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 1, 2, 4 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui, ar BK 20 straipsnio 5 dalis (2004 m. liepos 5 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 29 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 1, 2, 4 dalims, 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui, pareiškėjas – Vilniaus apygardos teismas (prašymas Nr. 1B-18/2009) prašo ištirti, ar BK 20 straipsnio 1, 2, 3 dalys neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui, ar BK 20 straipsnio 5 dalis (2004 m. liepos 5 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 29 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 1, 2, 4 dalims, 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

II 1. 1990 m. kovo 11 d. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę galiojo 1961 m. birželio 26 d. priimtas Baudžiamasis kodeksas. Šiame kodekse nebuvo nuostatų, įtvirtinančių juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę.

Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytus nusikaltimus tuo atveju, kai nusikaltimą juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę:

Juridinis asmuo gali atsakyti už nusikaltimus ir tuo atveju, jeigu juos juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas dėl šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto asmens nepakankamos priežiūros arba kontrolės.

Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusikaltimą, baudžiamosios atsakomybės.

Pagal šį kodeksą neatsako valstybė, valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga bei tarptautinė viešoji organizacija. <...> 22(1) straipsnis. Bausmių rūšys juridiniams asmenims Juridiniam asmeniui už padarytą nusikaltimą gali būti skiriamos šios bausmės:

Teismas, paskyręs bausmę juridiniam asmeniui, gali nutarti paskelbti šį nuosprendį per visuomenės informavimo priemones.

Juridiniam asmeniui už vieną nusikaltimą gali būti skiriamos ne daugiau kaip dvi bausmės.

Juridiniams asmenims skiriamos bausmės šio kodekso ypatingosios dalies straipsnių sankcijose nenurodomos. Teismas, skirdamas bausmę juridiniam asmeniui, vadovaujasi šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytu bausmių sąrašu. <...> 32(1) straipsnis. Juridinio asmens veiklos apribojimas Teismas, skirdamas juridinio asmens veiklos apribojimo bausmę, uždraudžia juridiniam asmeniui verstis tam tikra veikla arba įpareigoja uždaryti tam tikrą juridinio asmens padalinį.

Juridinio asmens veikla gali būti apribota nuo vienerių iki penkerių metų. Šios bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

32(2) straipsnis. Juridinio asmens likvidavimas Teismas, skirdamas juridinio asmens likvidavimo bausmę, įpareigoja juridinį asmenį nutraukti visą ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą ir uždaryti visus juridinio asmens padalinius.“ 3. Seimas 2000 m. rugsėjo 26 d. priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymą, kuriuo buvo patvirtintas Baudžiamasis kodeksas (1 straipsnis) ir nustatyta, kad jis įsigalioja kartu ir tik suderintas su naujais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, kurių (kartu ir Baudžiamojo kodekso) įsigaliojimo data nustatoma atskiru įstatymu (2 straipsnis).

Seimas 2002 m. spalio 29 d. priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymą, kuriame inter alia nustatė, kad Baudžiamasis kodeksas įsigalioja 2003 m. gegužės 1 d. (1 straipsnis) ir kad įsigaliojus naujajam Baudžiamajam kodeksui netenka galios senasis Baudžiamasis kodeksas (47 straipsnio 1 dalis).

3.1. BK 20 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), kurio nuostatos ginčijamos šioje konstitucinės justicijos byloje, įtvirtintas teisinis reguliavimas, susijęs su juridinių asmenų baudžiamąja atsakomybe. Šiame straipsnyje nustatyta: „20 straipsnis. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė 1. Juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šio kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė.

4.1. Šio įstatymo 1 straipsniu Baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 5 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) buvo pakeista ir išdėstyta taip: „5. Pagal šį kodeksą neatsako valstybė, savivaldybė, valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga bei tarptautinė viešoji organizacija.“ Šiuo pakeitimu BK 20 straipsnio 5 dalyje buvo išplėstas juridinių asmenų, kurie neatsako pagal BK, sąrašas – prie tokių juridinių asmenų priskirta savivaldybė.

4.2. Be to, minėto 2004 m. liepos 5 d. priimto įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje BK 67 straipsnio 4 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) buvo pripažinta laikytina 67 straipsnio 5 dalimi nekeičiant nuostatų turinio.

Civilinio kodekso 2.81 straipsnyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (1 dalis); juridinio asmens valdymo organų nariais gali būti tik fiziniai asmenys (4 dalis).

Taigi juridinis asmuo yra savarankiškas, specifinis teisinių santykių subjektas. Juridinio asmens, kaip savarankiško teisinių santykių subjekto, specifiškumą lemia inter alia tai, kad jis, turėdamas savarankišką struktūrą, teisnumą ir veiksnumą, t. y. būdamas savarankiškas teisinių santykių subjektas, tų santykių dalyvis yra per fizinius asmenis (vadovą, įgaliotą atstovą ir pan.). Vadinasi, juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų, per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma.

10.1. Aiškinant nusikalstamą veiką padariusio fizinio asmens specifinius požymius pažymėtina, kad BK 20 straipsnio 2 dalyje apibrėžti du tokį subjektą apibūdinantys požymiai: pirma, tas asmuo turi eiti vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje ir, antra, turėti vieną iš šių teisių (alternatyvūs požymiai): arba atstovauti juridiniam asmeniui, arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Tačiau BK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad juridiniam asmeniui baudžiamoji atsakomybė gali kilti ir tuo atveju, jeigu nusikalstamas veikas juridinio asmens naudai juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas padarė dėl BK 20 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nepakankamos priežiūros arba kontrolės.

10.2. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 20 straipsnio 2, 3 dalis juridiniam asmeniui gali kilti tuomet, kai jo naudai ar interesais nusikalstamą veiką padaro fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas tame juridiniame asmenyje ir turi teisę arba atstovauti juridiniam asmeniui, arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą, arba kai juridinio asmens naudai nusikalstamą veiką padaro ne vadovaujančias pareigas einantis asmuo, o darbuotojas ar įgaliotas atstovas, tačiau su sąlyga, kad ta veika padaryta dėl vadovaujančias pareigas einančio asmens nepakankamos priežiūros arba kontrolės.

10.3. Aiškinant šias nuostatas svarbu pažymėti, kad sąvoka „vadovaujančios pareigos“ Baudžiamajame kodekse nėra apibrėžta (nenurodyta, kokios konkrečios pareigos juridiniame asmenyje patenka į šią kategoriją), tačiau esminiai šios sąvokos aspektai gali būti atskleisti remiantis ūkio subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, susijusiomis su juridinių asmenų valdymu.

10.3.1. Šiame kontekste paminėtinos Civilinio kodekso nuostatos, susijusios su juridinių asmenų organų samprata, jų kompetencija ir funkcijomis: „2.81 straipsnis. Juridinio asmens organai 1. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus.

2.82 straipsnis. Juridinių asmenų organų kompetencija ir funkcijos 1. Juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.

Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalyje (2006 m. liepos 11 d. redakcija) nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; 2) metinės finansinės atskaitomybės sudarymą; 3) sutarties su audito įmone sudarymą, kai auditas privalomas pagal įstatymus ar bendrovės įstatus; 4) informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, stebėtojų tarybai ir valdybai šio įstatymo nustatytais atvejais ar jų prašymu; 5) bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui; 6) akcinės bendrovės dokumentų pateikimą Vertybinių popierių komisijai ir Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui; 7) šiame įstatyme nustatytos informacijos viešą paskelbimą įstatuose nurodytame dienraštyje; 8) informacijos pateikimą akcininkams; 9) kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

10.3.3. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „įmonės vadovas organizuoja įmonės veiklą ir veikia įmonės vardu esant santykiams su kitais asmenimis. Įmonės vadovas: priima į darbą ir atleidžia darbuotojus; sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis; tvirtina įmonės filialų ir atstovybių nuostatus; skiria bei atšaukia įmonės filialų ir atstovybių valdymo organus; turėdamas valdybos, o jeigu valdyba nesudaroma – įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos išankstinį pritarimą, nustato įmonėje taikomus turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodus ir normatyvus; parengia įmonės darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisykles; teikia informaciją įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai apie įmonės veiklos prognozes ir planus, nurodydamas reikalingų investicijų ateinančiais finansiniais metais sumas, bei apie įvykius, turinčius esminės reikšmės įmonės veiklai.

Jeigu įmonėje valdyba nesudaroma, įmonės vadovas atlieka ir valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas, išskyrus šio Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas išimtis“. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, o jo 6 dalyje numatyta, kad įmonės vadovas yra atsakingas už: 1) įmonės veiklos organizavimą; 2) pranešimą įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai apie įvykius, turinčius esminę reikšmę įmonės veiklai; 3) įmonės metinės finansinės atskaitomybės sudarymą ir jos pateikimą kartu su auditoriaus išvada bei audito ataskaita įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos; 4) įmonės veiklos ataskaitos pateikimą įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai; 5) įmonės duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui; 6) viešos informacijos paskelbimą; 7) dokumentų ir kitos informacijos apie įmonę saugojimą; 8) įmonės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis; 9) kitus veiksmus, kuriuos įmonės vadovui nustato šis įstatymas, kiti teisės aktai ir įmonės įstatai.

10.4. Pažymėtina, kad aiškinant vadovaujančių pareigų sampratą juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės kontekste svarbus yra ne tik tas teisinis reguliavimas, kuris susijęs su ūkinės veiklos subjektais (įmonėmis), bet ir tos įstatymų nuostatos, kurios susijusios su viešaisiais juridiniais asmenimis, paprastai nesiekiančiais pelno.

10.4.1. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (2004 m. sausio 22 d. redakcija), reglamentuojančio „juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus“ (1 straipsnis), 7 straipsnyje nustatyta: „7 straipsnis. Asociacijos organai 1. Asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus.

10.4.3. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo (2003 m. gruodžio 22 d. redakcija) 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta fondo sąvoka: „Fondas – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio pagrindiniai veiklos tikslai – labdaros arba (ir) paramos bei kitokios pagalbos teikimas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas) ir šio Įstatymo nustatyta tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims mokslo, kultūros, švietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse.“ Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fondas turi turėti dalininkų susirinkimą ir valdymo organą (vienasmenį ar (ir) kolegialų).

Fondo valdymo organų veiklos teisinis reguliavimas įtvirtintas Labdaros ir paramos fondų įstatymo 9 straipsnyje: „9 straipsnis. Valdymo organai 1. Valdymo organas veikia fondo vardu, esant santykiams su kitais asmenimis, taip pat sudaro sandorius fondo vardu.

Prie vadovaujančių asmenų priskirtini tiek vienasmenis juridinio asmens valdymo subjektas – bendrovės vadovas, įmonės direktorius, prezidentas, tiek juridinio asmens kolegialiam valdymo organui vadovaujantis asmuo, pavyzdžiui, valdybos pirmininkas.

Tačiau šiame kontekste būtina pabrėžti ir tai, kad, atsižvelgiant į šiuolaikinių juridinių asmenų steigimo, veiklos formų, valdymo struktūros įvairovę, teisiškai apibrėžti konkrečias vadovaujančias pareigas būtų itin sudėtinga, be to, tai galėtų sudaryti prielaidas įmonėms manipuliuoti valdymo struktūra siekiant išvengti atsakomybės. Todėl sąvokos „vadovaujančios pareigos“ aiškinimas baudžiamosios atsakomybės taikymo juridiniams asmenims požiūriu turi būti ne lingvistinis, bet sisteminis, kai taikoma keletas kriterijų, padedančių kompleksiškai įvertinti konkretaus fizinio asmens vaidmenį juridinio asmens veikloje, t. y. juridinio asmens valdymo struktūrą, konkretaus asmens einamas pareigas, tų pareigų aprašymą (pareiginę instrukciją), jo vykdomas funkcijas. Pavyzdžiui, kai juridinis asmuo yra sudėtingos struktūros įmonė ar organizacija, prie vadovaujančių asmenų gali būti priskirti ir juridinio asmens skyrių ar padalinių vadovai.

10.6. Kaip minėta, BK 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą fizinį asmenį, kuriam padarius nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas ir juridinis asmuo, be jau aptartojo „vadovaujančių pareigų“ požymio, apibūdina ir tai, kad toks fizinis asmuo, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turi turėti teisę arba atstovauti juridiniam asmeniui, arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą.

10.6.1. Pažymėtina, jog, atsižvelgiant į tai, kad minėti BK 20 straipsnio 2 dalyje išvardyti nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai ar interesais padariusio asmens požymiai yra taikomi tik vadovaujančias pareigas einančiam asmeniui, atstovavimą šiuo atveju reikia suprasti kaip nesutartinį atstovavimą (t. y. teisė veikti juridinio asmens vardu siejama su atitinkamo fizinio asmens vadovaujančiomis pareigomis).

10.6.2. Teisė priimti sprendimus juridinio asmens vardu reiškia teisę spręsti klausimus, susijusius su juridinio asmens veikla, santykiais su trečiaisiais asmenimis. Ši teisė paprastai gali apimti tiek kompetenciją spręsti juridinio asmens struktūros, personalo klausimus (priimti ir atleisti darbuotojus, apibrėžti jų funkcijas, nustatyti atlyginimo už darbą, įskaitant darbuotojų skatinimo priemones, sistemą, skirti drausmines nuobaudas darbuotojams ir pan.), tiek klausimus, susijusius su juridinio asmens veiklos strategija (pvz., verslo planų sudarymas), tiek finansų valdymo klausimus.

10.6.3. Teisė kontroliuoti juridinio asmens veiklą, kaip ir kiti požymiai, aiškintina remiantis ir paminėtomis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis įvairių rūšių juridinių asmenų valdymo organų kompetenciją. Ši teisė yra susijusi su juridinio asmens vidaus kontrolės sistema, kuria siekiama užtikrinti juridinio asmens veiklos teisėtumą, rezultatyvumą, veiksmingumą, strateginių tikslų įgyvendinimą, efektyvų ir teisėtą finansinių išteklių naudojimą ir apskaitą, įsipareigojimų tretiesiems asmenims laikymąsi bei su visu tuo susijusių rizikos veiksnių valdymą. Taigi vadovaujančias pareigas einančio asmens vykdoma kontrolė inter alia reiškia teisę prižiūrėti, ar tinkamai yra vykdoma juridinio asmens veikla, taip pat teisę imtis tam tikrų priemonių, kad veikla būtų vykdoma tinkamai ir būtų pasiekti maksimalūs veiklos rezultatai. Ši teisė apima ne tik organizacijos veiklos rezultatų ir finansinių išteklių valdymo kontrolę – ji gali apimti ir, pavyzdžiui, saugos reikalavimų laikymosi įmonėje kontrolę ir pan.

10.7. BK 20 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta galimybė juridinį asmenį traukti baudžiamojon atsakomybėn ir už juridinio asmens darbuotojo ar įgalioto atstovo padarytą veiką, jei ji padaryta dėl vadovaujančias pareigas einančio asmens nepakankamos priežiūros ar kontrolės.

Pagal BK 20 straipsnio 3 dalį juridinis asmuo gali atsakyti ir už juridinio asmens darbuotojo ar įgalioto atstovo padarytą nusikalstamą veiką, tačiau tik tuo atveju, jeigu tokia veika padaryta dėl vadovaujančias pareigas einančio asmens nepakankamos priežiūros ar kontrolės. Skirtingai nei BK 20 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „juridinis asmuo atsako“, šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta formuluotė „juridinis asmuo gali atsakyti“ aiškintina kaip reiškianti, kad teismas, šiuo atveju spręsdamas juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, turi įvertinti vadovaujančias pareigas einančio asmens nepriežiūros ar kontrolės stokos pobūdį ir įtaką nusikalstamos veikos padarymui: ar vadovaujančias pareigas einantis asmuo sąmoningai arba netgi piktybiškai nevykdė ar aplaidžiai vykdė jam pavestas priežiūros ir kontrolės funkcijas, ar tos funkcijos buvo įvykdytos nepakankamai rūpestingai ir ar tai galėjo lemti (ar net skatinti) nusikalstamos veikos padarymą ir pan.

Juridinio asmens darbuotojo samprata aiškintina remiantis darbo teisinius santykius reguliuojančio Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, apibrėžiančiomis darbuotojo sąvoką. Darbo kodekso 15 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas yra fizinis asmuo, pagal šio kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą. Darbo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nurodytos būtinosios darbo sutarties sąlygos, dėl kurių šalys privalo sulygti kiekvienoje darbo sutartyje, t. y. darbuotojo darbovietė (įmonė, įstaiga, organizacija, struktūrinis padalinys ir kt.) ir darbo funkcijos (tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba tam tikros pareigos).

Vadinasi, taikant BK 20 straipsnio 3 dalį darbuotoju laikytinas asmuo, kurį su juridiniu asmeniu sieja darbo santykiai, kai yra sulygta dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų.

Apibrėžiant atstovavimo teisę taikant BK 20 straipsnio 3 dalį, atsižvelgtina į Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias sutartinio atstovavimo santykius, inter alia įgaliojimo ar prokūros pagrindu.

Civilinio kodekso 2.137 straipsnyje nustatyta: „2.137 straipsnis. Įgaliojimas 1. Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis.

10.8. Kita juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra nusikalstamos veikos padarymas individualiai ar juridinio asmens vardu ir juridinio asmens naudai arba jo interesais. Svarbu pažymėti, kad naudos požymis paprastai yra aiškinamas kaip susijęs su materialinės naudos užtikrinimu, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (ne materialinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą. Pažymėtina ir tai, kad šis požymis padeda kvalifikuoti veiką ir leidžia nustatyti, kada fizinio asmens padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama kaip juridinio asmens nusikalstama veika, t. y. kai iš šios veikos juridinis asmuo turi konkrečios naudos ir tą naudą pripažįsta arba kai juridinis asmuo yra suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais.

12.1. Aiškinant šią BK numatytą juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės išimtį, būtina įvertinti įstatymuose įtvirtintas juridinių asmenų sampratas ir jų rūšis. Kaip minėta, Civilinio kodekso 2.34 straipsnyje yra įtvirtintas juridinių asmenų skirstymas į viešuosius ir privačiuosius (1 dalis); apibrėžta, kad viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, politinės partijos, labdaros ir paramos fondai ir t. t.) (2 dalis); taip pat apibrėžta privačių juridinių asmenų sąvoka: tai yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus (3 dalis). Pagal Civilinio kodekso 2.35 straipsnio 1 dalį valstybė ir savivaldybės yra juridiniai asmenys.

12.2. Šiame kontekste derėtų aptarti, kaip yra apibrėžiamos BK 20 straipsnio 5 dalyje (2004 m. liepos 5 d. redakcija) nurodytų subjektų, kuriems netaikoma baudžiamoji atsakomybė, sąvokos.

12.2.1. Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinę valstybės sampratą, savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad valstybė yra visos visuomenės organizacija (2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. rugsėjo 30 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai); valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, valdžia apima visą valstybės teritoriją, jos paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai); valstybė, vykdydama savo funkcijas, turi veikti visos visuomenės interesais (2003 m. kovo 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

12.2.2. Oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje konstitucinė vietos savivaldos samprata aiškinama kaip įstatyme numatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių (t. y. teritorinių, arba vietos, bendruomenių), kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Konstitucijoje savivaldybėmis (vietos savivaldybėmis) yra vadinamos valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenės – teritorinės bendruomenės, tačiau dėl to, kad savivaldos teisė yra neatsiejama nuo institucijų, per kurias ši teisė įgyvendinama, ir (arba) joms atskaitingų institucijų organizavimo bei veiklos, neatsitiktinai Konstitucijoje „savivaldybės“ sąvoka yra vartojama ne tik administracinio vieneto teritorinės bendruomenės, bet ir savivaldos institucijų ir (arba) joms atskaitingų institucijų prasme (2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

12.2.3. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime pabrėžta, kad valstybė savo funkcijas vykdo per atitinkamų institucijų sistemą; valstybės institucijų sistema apima labai įvairias valstybės institucijas; „valstybės (valstybinės) institucijos“ sąvoka yra bendrinė, ji apima įvairias valstybės institucijas, per kurias valstybė vykdo savo funkcijas.

12.2.4. Konstitucinio Teismo aktuose aiškinant konstitucinę savivaldos institucijų sampratą pažymėta, kad savivaldos teisė yra įgyvendinama per savivaldos institucijas – savivaldybių tarybas; jokios kitos savivaldos institucijos, išskyrus savivaldybių tarybas, Konstitucijoje nėra nurodytos; sąvoka „savivaldos institucijos“ išreiškia administracinių vienetų teritorinių bendruomenių atitinkamų institucijų konstitucinę paskirtį: tai yra institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė (2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

Šiame kontekste pažymėtina, kad savivaldybės (jų institucijos), veikdamos pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją, vykdydamos viešąjį administravimą ir (arba) teikdamos viešąsias paslaugas, garantuoja ne tik teritorinės bendruomenės, bet ir visos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos viešąjį interesą, kurį pagal savo kompetenciją garantuoja ir valstybės institucijos (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Apibendrinant minėtų juridinių asmenų sampratas pažymėtina, kad valstybei, savivaldybėms ir valstybės bei savivaldybių institucijoms ir įstaigoms būdingas specifinis teisinis statusas: šių subjektų teisės ir pareigos negali prieštarauti valstybės tikslams ir uždaviniams.

12.2.5. Tarptautinė viešoji organizacija yra tarptautinės teisės subjektas. Tarptautinės viešosios organizacijos apibrėžiamos kaip nuolatiniai tarpvyriausybinio (tarpvalstybinio) pobūdžio junginiai, įsteigti tarptautiniu susitarimu tam, kad padėtų spręsti tarptautines problemas, nurodytas jų steigiamuosiuose dokumentuose, taip pat visapusiškai plėtotų tarptautinį bendradarbiavimą. Pagrindiniai tokių organizacijų požymiai yra šie: 1) sutartinis tarptautinės organizacijos pagrindas; 2) organizacijos nariai yra valstybės; 3) tarpvalstybiniai tikslai; 4) tarptautinis teisinis subjektiškumas; 5) sutikimas su tarptautine teise.

Taigi išvardytieji nurodytus viešuosius juridinius asmenis – valstybę, savivaldybę, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, tarptautines viešąsias organizacijas – apibūdinantys požymiai liudija, kad šie subjektai, palyginti su kitais viešaisiais juridiniais asmenimis, pagal savo teisinę padėtį ir funkcijas yra specifiniai.

Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad prie BK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų juridinių asmenų, kuriems netaikoma baudžiamoji atsakomybė, priskiriami ne visi viešieji juridiniai asmenys. Šioje BK nuostatoje yra nurodyti specifiniai juridiniai asmenys – jie iš visos viešųjų juridinių asmenų kategorijos išskirtini pagal šiuos esminius požymius: jie yra steigiami visuomenei svarbiems tikslams įgyvendinti (visuomeninės reikšmės funkcijoms vykdyti, viešosioms paslaugoms teikti ir administruoti) ir paprastai neužsiima ūkine veikla.

14.1. BK (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė numatyta už šias nusikalstamas veikas: neatsargų gyvybės atėmimą pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles (132 straipsnio 3 dalis), sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, kai tai padaryta pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles (137 straipsnio 3 dalis), neteisėtą susirašinėjimo, kitokių pranešimų, siuntų ar pokalbių telefonu slaptumo pažeidimą (166 straipsnis), neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą (167 straipsnis), neteisėtą informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimą ar panaudojimą (168 straipsnis), kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę (170 straipsnis), neteisėtą naudojimąsi energija ir ryšių paslaugomis (179 straipsnis), sukčiavimą (182 straipsnio 1, 2 dalys), turto pasisavinimą (183 straipsnio 1, 2 dalys), turtinės žalos padarymą apgaule (186 straipsnio 1 dalis), turto sunaikinimą ar sugadinimą dėl neatsargumo (188 straipsnio 2 dalis), literatūros, mokslo, meno ar kitokio kūrinio neteisėtą atgaminimą, neteisėtų kopijų platinimą, gabenimą ar laikymą (192 straipsnis), informacijos apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą sunaikinimą arba pakeitimą (193 straipsnis), neteisėtą autorių teisių ar gretutinių teisių techninių apsaugos priemonių pašalinimą (194 straipsnis), pramoninės nuosavybės teisių pažeidimą (195 straipsnis), kompiuterinės informacijos sunaikinimą ar pakeitimą (196 straipsnis), kompiuterinės programos sunaikinimą ar pakeitimą (197 straipsnis), kompiuterinės informacijos pasisavinimą ir skleidimą (198 straipsnis), kontrabandą (199 straipsnis), neteisėtą prekių ar produkcijos neišvežimą iš Lietuvos Respublikos (200 straipsnis), neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla (202 straipsnis), neteisėtą įmonės stambaus masto veiklą (203 straipsnio 1 dalis), kitos įmonės prekių ar paslaugų ženklo naudojimą (204 straipsnis), apgaulingą pranešimą apie įmonės veiklą (205 straipsnis), kredito ar paskolos panaudojimą ne pagal paskirtį (206 straipsnis), kreditinį sukčiavimą (207 straipsnis), skolininko nesąžiningumą (208 straipsnis), netikrų pinigų ar vertybinių popierių realizavimą (213 straipsnio 3 dalis), nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą (216 straipsnis), prekybą vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija (217 straipsnis), manipuliavimą vertybinių popierių kaina (218 straipsnis), mokesčių nesumokėjimą (219 straipsnis), neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (220 straipsnis), deklaracijos nepateikimą (221 straipsnis), apgaulingą apskaitos tvarkymą (222 straipsnis), aplaidų apskaitos tvarkymą (223 straipsnis), kyšininkavimą (225 straipsnis), papirkimą (227 straipsnis), šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimą (255 straipsnis), teisėto disponavimo radioaktyviosiomis medžiagomis taisyklių pažeidimą (257 straipsnis), teisėto disponavimo narkotinėmis, psichotropinėmis, stipriai veikiančiomis ar nuodingosiomis medžiagomis taisyklių pažeidimą (268 straipsnis), aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimą (270 straipsnis), saugomų teritorijų ar saugomų gamtos objektų sunaikinimą ar suniokojimą (271 straipsnis), neteisėtą miško kirtimą (273 straipsnis), neteisėtą farmacinę veiklą (275 straipsnis), kenksmingų žmogaus sveikatai ar gyvybei produktų gamybą arba prekybą jais (276 straipsnis), kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimą (277 straipsnis), neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną (292 straipsnis), Lietuvos Respublikos piliečių kelionių į užsienį nelegaliai ten jiems pasilikti arba palikti be pagalbos organizavimą (293 straipsnis), dokumento suklastojimą ar suklastoto dokumento panaudojimą arba realizavimą (300 straipsnis), antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimą (301 straipsnis), antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimą arba pagrobtojo panaudojimą (302 straipsnis), antspaudo, spaudo ar dokumento sunaikinimą arba paslėpimą (303 straipsnis), melagingos informacijos pateikimą siekiant įgyti dokumentą (304 straipsnis), matavimo priemonių išleidimą į apyvartą, jų panaudojimą be valstybinės metrologinės kontrolės ar jų parametrų pakeitimą (305 straipsnis), valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo įspaudo pagrobimą, suklastojimą, realizavimą ar netikro įspaudo panaudojimą (306 straipsnis).

14.2. Seimas 2003 m. balandžio 10 d. priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, 4, 7, 9, 23, 25, 37, 39, 44, 46, 47, 48, 51, 61, 62, 65, 67, 74, 75, 90, 92, 95, 97, 102, 105, 118, 119, 143, 175, 178, 186, 187, 188, 189, 199, 202, 212, 213, 215, 227, 249, 250, 251, 257, 260, 263, 272, 281, 291 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 39-1 ir 306-1 straipsniais įstatymą, kuris įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d. Šiuo įstatymu inter alia juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė buvo nustatyta ir už šias nusikalstamas veikas: nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą (189 straipsnio 1, 2 dalys), teroro aktą (250 straipsnis). Be to, minėtu įstatymu BK (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) buvo papildytas 306-1 straipsniu (transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimas, neteisėtas sunaikinimas ar pakeitimas), kuriame numatyta ir juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė.

14.3. 2004 m. sausio 29 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 13, 162, 191, 196, 197, 203, 206, 216, 219, 221, 309 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 198-1 ir 198-2 straipsniais įstatymas, kuris įsigaliojo 2004 m. vasario 14 d. Šiuo įstatymu juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė buvo nustatyta ir už šias nusikalstamas veikas: vaiko išnaudojimą pornografijai (162 straipsnis), autorystės pasisavinimą (191 straipsnis), disponavimą pornografinio turinio dalykais (309 straipsnis). Be to, BK (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) buvo papildytas šiais straipsniais, numatančiais ir juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę: 198-1 straipsniu (neteisėtas prisijungimas prie kompiuterio ar kompiuterinio tinklo), 198-2 straipsniu (neteisėtas disponavimas įrenginiais, kompiuterinėmis programomis, slaptažodžiais, prisijungimo kodais ir kitokiais duomenimis, skirtais nusikaltimams daryti).

14.4. Seimo 2004 m. liepos 5 d. priimto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20, 42, 63, 67, 68, 72, 75, 77, 82, 90, 91, 92, 95, 97, 128, 144, 148, 150, 178, 182, 194, 195, 201, 204, 205, 210, 211, 212, 220, 221, 222, 223, 230, 236, 246, 248, 260, 263, 287, 306 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 228-1 straipsniu įstatymo, kuris įsigaliojo 2004 m. liepos 13 d., 17 straipsniu juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė buvo nustatyta ir už žmogaus veiksmų laisvės varžymą (148 straipsnis).

14.5. 2004 m. spalio 28 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXVI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir kodekso papildymo 253-1 straipsniu įstatymas, kuris įsigaliojo 2004 m. lapkričio 16 d. Šiuo įstatymu BK (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) buvo papildytas 253-1 straipsniu „Neteisėtas tarpininkavimas dėl karinės įrangos perdavimo“, kuriame už šią nusikalstamą veiką numatyta ir juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė.

14.6. 2004 m. lapkričio 11 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 250-1 straipsniu įstatymas, kuris įsigaliojo 2004 m. lapkričio 26 d. Šiuo įstatymu BK (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) buvo papildytas 250-1 straipsniu „Terorizmo kurstymas“, kuriame už šią nusikalstamą veiką numatyta ir juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė.

14.7. Seimas 2005 m. birželio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 60, 145, 147, 157, 212, 213, 214, 215, 226, 249, 251, 252, 256, 267, 270, 272, 274, 280 straipsnių ir priedo pakeitimo bei papildymo ir kodekso papildymo 147-1, 199-1, 199-2, 267-1, 270-1, 308-1 straipsniais įstatymą, kuris įsigaliojo 2005 m. birželio 30 d. Šiuo įstatymu BK (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) buvo inter alia papildytas šiais straipsniais, kuriuose taip pat numatyta juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė: 147-1 straipsniu (išnaudojimas priverstiniam darbui), 199-1 straipsniu (muitinės apgaulė), 199-2 straipsniu (neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis), 267-1 straipsniu (biologinio ginklo kūrimas ar neteisėtas disponavimas juo), 270-1 straipsniu (neteisėta prekyba ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis), 308-1 straipsniu (draudžiami biocheminiai tyrimai su žmogumi ar žmogaus embrionu).

Taip pat šiuo įstatymu nusikaltimams, už kuriuos numatyta juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė, priskirtos šios nusikalstamos veikos: grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (145 straipsnis), prekyba žmonėmis (147 straipsnis), vaiko pirkimas ar pardavimas (157 straipsnis), netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba realizavimas (213 straipsnis), tarpininko kyšininkavimas (226 straipsnis), nusikalstamas susivienijimas (249 straipsnis), orlaivio, laivo arba stacionarios platformos kontinentiniame šelfe užgrobimas (251 straipsnis), žmogaus pagrobimas įkaitu (252 straipsnis), neteisėtas disponavimas branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (256 straipsnis), neteisėtas disponavimas stipriai veikiančiomis ar nuodingosiomis medžiagomis (267 straipsnis), neteisėtas medžiojimas ar žvejojimas arba kitoks laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas (272 straipsnis), neteisėtas saugomų laukinių augalų, grybų ar jų dalių rinkimas, naikinimas, realizavimas ar kitoks disponavimas jais (274 straipsnis), transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimas (280 straipsnis).

14.8. 2006 m. sausio 20 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300, 302 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 302-1 straipsniu įstatymas, kuris įsigaliojo 2006 m. vasario 11 d. Šiuo įstatymu BK (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) buvo papildytas 302-1 straipsniu „Įrangos antspaudams, spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams klastoti gaminimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas“, kuriame už šią nusikalstamą veiką numatyta ir juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė.

14.9. Seimo 2006 m. birželio 22 d. priimtu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149, 150, 151, 162, 260, 265, 266, 307, 308, 309 straipsnių ir priedo pakeitimo bei papildymo ir kodekso papildymo 151-1 straipsniu įstatymu, kuris įsigaliojo 2006 m. liepos 14 d., BK (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) buvo papildytas 151-1 straipsniu „Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar)neliečiamumą“, kuriame už šią nusikalstamą veiką numatyta ir juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė. Taip pat šiuo įstatymu nusikaltimams, už kuriuos numatyta juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė, priskirtos ir šios nusikalstamos veikos: nepilnamečio ar mažamečio asmens išžaginimas (149 straipsnio 3, 4 dalys), nepilnamečio ar mažamečio asmens seksualinis prievartavimas (150 straipsnio 3, 4 dalys), nepilnamečio asmens privertimas lytiškai santykiauti (151 straipsnio 2 dalis), neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu (260 straipsnis), neteisėtas aguonų ar kanapių auginimas (265 straipsnis), neteisėtas disponavimas pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) (266 straipsnis), pelnymasis iš kito asmens prostitucijos (307 straipsnis), įtraukimas į prostituciją (308 straipsnis).

14.10. 2007 m. birželio 28 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 38, 47, 63, 66, 70, 75, 82, 93, 129, 166, 167, 172, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 185, 189, 194, 196, 197, 198, 198-1, 198-2, 199, 202, 213, 214, 215, 225, 227, 228, 231, 233, 235, 252, 256, 257, 262, 284, 285, 312 straipsnių, priedo pakeitimo ir papildymo, XXVI, XXX skyrių pavadinimų pakeitimo ir kodekso papildymo 256-1, 257-1 straipsniais įstatymas, kuris įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. Šiuo įstatymu inter alia BK (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) buvo numatyta juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė už šias nusikalstamas veikas: turto iššvaistymą (184 straipsnio 1, 2 dalys), netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (214 straipsnis), neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą (215 straipsnis), piktnaudžiavimą (228 straipsnis), trukdymą teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai (231 straipsnis), poveikį liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui (233 straipsnis).

Be to, BK (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) buvo papildytas šiais straipsniais, kuriuose numatyta ir juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė: 256-1 straipsniu (grasinimas panaudoti ar kitaip paveikti arba neteisėtai įgyti branduolines ar radioaktyviąsias medžiagas arba kitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius), 257-1 straipsniu (įrenginių sprogstamosioms medžiagoms, sprogmenims ar radioaktyviosioms medžiagoms gaminti gaminimas arba jų gamybos technologijų ar instrukcijų rengimas ar platinimas).

14.11. Taigi, kaip rodo teisinis reguliavimas, įtvirtinantis juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę už konkrečias nusikalstamas veikas, įstatymų leidėjas plėtė nusikalstamų veikų, už kurias baudžiamojon atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo, sąrašą. Toks sąrašo plėtimas buvo susijęs inter alia su įstatymų leidėjo siekiu BK nuostatas suderinti su iš tarptautinių dokumentų, inter alia ES teisės, kylančiais reikalavimais. Tačiau pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, įtvirtintas pirmiau nurodytuose BK straipsniuose, nėra šios konstitucinės justicijos bylos nagrinėjimo dalykas.

15.1. BK 43 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose nenurodomos juridiniams asmenims skiriamos bausmės, jas teismas parenka iš BK 43 straipsnio 1 dalyje nustatyto sąrašo, kuriame numatytos šios bausmės: bauda, juridinio asmens veiklos apribojimas, juridinio asmens likvidavimas. Taigi pagal ginčijamą teisinį reguliavimą teismas, skirdamas bausmę juridiniam asmeniui, turi parinkti vieną iš BK 43 straipsnio 1 dalyje nurodytų bausmių. Jei yra parenkama bauda, ji skiriama vadovaujantis BK 47 straipsnio 4 dalimi (2007 m. birželio 28 d. redakcija), kurioje nustatytas juridiniam asmeniui skiriamos baudos dydis – iki 50 000 MGL. Pažymėtina, kad BK nėra įtvirtinta specialių taisyklių, kuriomis vadovaudamasis teismas turėtų nustatyti konkrečiu atveju juridiniam asmeniui skiriamos baudos dydį, ne didesnį už nurodytąjį.

15.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad būtent juridinio asmens, kaip teisinių santykių, inter alia baudžiamųjų teisinių santykių, kartu ir baudžiamosios atsakomybės, subjekto, specifiškumas lemia ir tai, kad jam nustatyta bausmių sistema skiriasi nuo nustatytosios fiziniam asmeniui. Tos bausmės, kurios taikomos fiziniam asmeniui, kaip antai: laisvės apribojimas, laisvės atėmimas, viešieji darbai, teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas, objektyviai negali būti skiriamos juridiniam asmeniui. Kita vertus, kai kurios juridiniam asmeniui numatytos bausmės, pavyzdžiui, likvidavimas, negali būti skiriamos fiziniam asmeniui.

15.3. Nei BK 43 straipsnyje, kuriame numatytos juridiniam asmeniui skiriamų bausmių rūšys, nei 47 straipsnyje, reglamentuojančiame baudos skyrimo taisykles, nei 52 ir 53 straipsniuose, kuriuose nustatytos atitinkamai juridinio asmens veiklos apribojimo ir likvidavimo bausmių taikymo taisyklės, nėra numatyta, pagal kokius kriterijus juridiniam asmeniui turi būti skiriama tam tikra bausmė ir nustatomas tos bausmės dydis (jei skiriama bauda) ar terminas ir apimtis (jei skiriamas veiklos apribojimas). Tačiau tai nereiškia, kad minėtuose BK straipsniuose nustatytas teisinis reguliavimas gali būti aiškinamas taip, jog teismas, skirdamas bausmę juridiniam asmeniui, negali vadovautis kitomis BK normomis ir jame įtvirtintais principais, inter alia BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (atsižvelgti į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos motyvus, tikslus ir kt.). Taigi BK 43 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nėra užkertamas kelias teismui atsižvelgti į šiame kodekse įtvirtintus bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, inter alia bausmių individualizavimo, bausmių subendrinimo taisykles ir kt.

16.1. Baudžiamojo proceso kodekso 388 straipsnyje nustatyta: „1. Trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovu gali būti juridinio asmens vadovas ar darbuotojas arba advokatas, juridinio asmens įgaliotas būti atstovu procese.

Pažymėtina, kad šios konvencijos Antrojo protokolo preambulėje Europos Sąjungos valstybės narės inter alia pažymėjo, jog šį protokolą pasirašo „žinodamos, kad Europos Bendrijų finansiniams interesams gali pakenkti ar kelti grėsmę juridinių asmenų vardu padarytos ir su pinigų plovimu susijusios veikos“, ir „įsitikinusios, kad ten, kur reikia, būtina keisti nacionalinę teisę, kad būtų galima juridinius asmenis traukti baudžiamojon atsakomybėn už jų naudai padarytas sukčiavimo ar aktyviosios korupcijos ir pinigų plovimo veikas, kenkiančias ar galinčias pakenkti Europos Bendrijų finansiniams interesams“.

Paminėtinas ir šios konvencijos Antrojo protokolo 1 straipsnio d punkte pateiktas sąvokos „juridinis asmuo“ apibrėžimas: „juridinis asmuo“ – bet kuris subjektas, turintis tokį statusą pagal taikytiną nacionalinę teisę, išskyrus valstybes ar kitas valstybės institucijas, vykdančias valstybės funkcijas, bei tarptautines viešąsias organizacijas“;

Šio reglamento 10 straipsnyje nustatyta, kad reglamentas inter alia taikomas bet kuriam juridiniam asmeniui, grupei ar susivienijimui, įregistruotiems arba įsteigtiems pagal valstybės narės teisę (4 punktas); bet kuriam juridiniam asmeniui, grupei ar susivienijimui, turintiems verslo reikalų Bendrijoje (5 punktas);

Šio sprendimo 6 straipsnyje, reglamentuojančiame juridinių asmenų atsakomybę, inter alia nustatyta, jog kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad juridiniai asmenys galėtų būti traukiami atsakomybėn už 2, 3, 4 straipsniuose nurodytus nusikaltimus, kuriuos jų naudai įvykdo bet kuris asmuo, veikęs atskirai arba kaip tokio juridinio asmens struktūros narys, einantis tame juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas, remiantis tuo, kad turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu arba vykdyti kontrolę tame juridiniame asmenyje.

Šio sprendimo 7 straipsnyje, reglamentuojančiame sankcijas, nustatyta: „1. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad juridiniam asmeniui, patrauktam atsakomybėn pagal 6 straipsnio 1 dalį, būtų skiriamos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, įskaitant baudžiamąsias arba ne baudžiamojo pobūdžio baudas, arba kitos sankcijos, pavyzdžiui:

Šio sprendimo 5 straipsnyje nustatyta juridinių asmenų atsakomybė už sprendimo 2, 3 straipsniuose nurodytas veikas.

Šio sprendimo 6 straipsnio, reglamentuojančio sankcijas, 1 dalyje nustatyta: „1. Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad pagal 5 straipsnio 1 dalį patrauktas atsakomybėn juridinis asmuo būtų baudžiamas veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis sankcijomis. Sankcijos: