LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS S T A T U T A S 1994 m. vasario 17 d. Nr. I-399 Vilnius I DALIS SEIMO NARIO STATUSAS 1 skirsnis. Seimo nario įgaliojimai ir priesaika 1 straipsnis. Pagrindines Lietuvos Respublikos Seimo nario teises bei pareigas apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir šis statutas, o kitas jo teises bei pareigas – ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pareigas eidamas, Seimo narys vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomas jokių mandatų. 2 straipsnis. Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas. Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Neprisiekęs Seimo narys neturi šio statuto 2 skirsnyje nustatytų teisių, nesinaudoja šio statuto 3 skirsnyje numatytu veiklos aprūpinimu bei garantijomis ir negauna Seimo nario atlyginimo. 3 straipsnis. Nustatomas toks Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaikos tekstas: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!“ Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio. 4 straipsnis. Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas, o jei jo nėra arba jei jis laikinai negali eiti šių pareigų – laikinai einantis jo pareigas Konstitucinio Teismo teisėjas. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaitydamas priesaiką padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Baigęs skaityti priesaiką, Seimo narys pasirašo vardinį priesaikos lapą. Vardiniai priesaikos lapai perduodami priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkui ar teisėjui, kuris juos patikrina ir perskaito Seimo narių, įgijusių visas Tautos atstovo teises, sąrašą. 5 straipsnis. Seimo narys, šio statuto nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, galima išbraukti tik paskutinįjį priesaikos sakinį. Šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga, reiškia, kad Seimo narys neprisiekė. Tokiais atvejais pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnį Seimo narys netenka Seimo nario mandato. Seimo narys privalo prisiekti iš naujo, jeigu po to, kai buvo nutrūkę jo įgaliojimai, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus jis vėl tampa Seimo nariu. Seimo narys turi prisiekti ne vėliau kaip per mėnesį nuo pirmojo posėdžio, kuriame jis dalyvavo. 6 straipsnis. Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Savo įgaliojimų laiku Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto apsaugos tarnybą. Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru. 7 straipsnis. Seimo narys turi Seimo nario pažymėjimą ir Seimo nario ženklą, kuriais jis naudojasi savo įgaliojimų laikotarpiu. Šis pažymėjimas įteikiamas Seimo nariui po rinkimų rezultatų paskelbimo, o ženklas – po priesaikos priėmimo. Seimo nario pažymėjimo ir ženklo pavyzdžius tvirtina Seimo valdyba. 8 straipsnis. Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai: 1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktas Seimas; 2) jis miršta; 3) atsistatydina raštišku pareiškimu; 4) teismas pripažįsta jį neveiksniu; 5) Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka; 6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas Seimo rinkimų įstatymas; 7) pereina dirbti arba per 3 mėnesius neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis; 8) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės. 2 skirsnis. Seimo nario veikla 9 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo narys turi teisę: 1) balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo, komiteto ir komisijos, kurių narys jis yra, posėdžiuose; 2) rinkti ir būti išrinktas į bet kurias pareigas Seime; 3) dalyvauti diskusijoje visais svarstomais klausimais, žodžiu ir raštu pateikti pasiūlymus, pastabas, pataisas; 4) perduoti posėdžio pirmininkui nepasakytos savo kalbos tekstą, kad šis būtų įrašytas į posėdžio stenogramą; 5) siūlyti Seimui svarstyti klausimus; 6) rengti ir pateikti svarstyti Seimui įstatymų bei kitų teisės aktų projektus, taip pat teikti pasiūlymus dėl įstatymų, kurie turi būti apsvarstyti Seime; 7) Seimo posėdžiuose klausti pranešėjus ir papildomus pranešėjus; 8) daryti pareiškimus, pasakyti replikas, kalbėti dėl balsavimo motyvų, teikti pasiūlymus dėl posėdžio vedimo tvarkos, procedūros, prejudicialinių klausimų; 9) tiesiogiai ar per padėjėją gauti užregistruotų įstatymų projektų, Vyriausybės ir valdymo institucijų nutarimų projektų, taip pat įstatymų ir kitų Seimo bei jo Pirmininko, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos priimtų dokumentų kopijas; 10) dalyvauti visų Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose, o prireikus dalyvauti valstybės valdžios ir valdymo institucijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti klausimai, taip pat iš anksto pranešęs stebėti kitus posėdžius, kuriuose svarstomi jį dominantys klausimai, išskyrus susijusius su valstybės paslaptimi, kurių svarstymo tvarką nustato įstatymai; 11) kreiptis su paklausimais į Vyriausybės narius, kitų valstybės institucijų vadovus, pateikti jiems, taip pat Seimo pareigūnams klausimus; 12) ne dažniau kaip kartą per mėnesį savo veiklos klausimais pasinaudoti valstybiniu radiju ir televizija nemokamai. Šių ir kitų teisių įgyvendinimo tvarką nustato kiti šio statuto straipsniai. 10 straipsnis. Seimo narys privalo dalyvauti Seimo posėdžiuose iš anksto numatytų balsavimų metu. Iš anksto numatytu balsavimu laikomas balsavimas, kuris buvo oficialiai paskelbtas ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo dienos. Kiekvienas Seimo narys, išskyrus Seimo valdybos narius ir Vyriausybės narius, turi būti kurio nors komiteto narys ir dalyvauti jo darbe, taip pat būti kito komiteto nario pavaduotojas. Komiteto nariu ir jo pavaduotoju negali būti Seimo Pirmininkas. Seimo narys gali būti tik vieno komiteto narys. 11 straipsnis. Dalyvaudamas Seimo, komitetų ir komisijų posėdžiuose, Seimo narys privalo laikytis šio statuto. Jeigu Seimo narys negali dalyvauti Seimo posėdyje iš anksto numatytų balsavimų metu, apie tai jis turi pranešti posėdžių sekretoriatui ir nurodyti priežastis. Jeigu Seimo narys negali dalyvauti komiteto ar komisijos posėdyje, apie tai jis turi pranešti komiteto ar komisijos pirmininkui, o jei jo nėra – pavaduotojui. Seimo narys apie visas išvykas sesijos metu už Lietuvos Respublikos ribų, o Seimo posėdžių metu – ir apie išvykas Lietuvos teritorijoje turi pranešti komiteto, kurio narys jis yra, pirmininkui, o jei jo nėra – pavaduotojui. Grįžęs iš komandiruotės, Seimo narys turi pateikti Seimo valdybai ar komitetui, kurio narys jis yra, ataskaitą apie užduočių įvykdymą. 12 straipsnis. Seimo narys turi nuolat susitikinėti su rinkėjais. Jis turi teisę kviesti susitikimuose dalyvauti valstybės įstaigų ir savivaldybių pareigūnus bei savivaldybių tarybų narius. Seimo narys nagrinėja gautus rinkėjų pasiūlymus, pareiškimus bei skundus ir reikiamais atvejais siunčia juos svarstyti valstybės institucijoms. Seimo nario kreipimąsi, taip pat jo persiųstus rinkėjų pasiūlymus, pareiškimus ir skundus pareigūnai, kuriems jie adresuoti, privalo išnagrinėti ir atsakyti Seimo nariui ne vėliau kaip per 20 dienų nuo gavimo dienos. 3 skirsnis. Seimo nario veiklos aprūpinimas ir garantijos 13 straipsnis. Savivaldybės ir jų vykdomieji organai, valstybinių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo sudaryti sąlygas Seimo nariui susitikti su rinkėjais, pranešti apie tokių susitikimų laiką ir vietą, teikti kitokią būtiną pagalbą bei informaciją. Atitinkamos savivaldybės privalo vienmandatėse apygardose išrinktiems Seimo nariams skirti ir išlaikyti nuolatines patalpas rinkėjams priimti. Savivaldybės turi prireikus suteikti daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktiems Seimo nariams tinkamai įrengtas patalpas rinkėjams priimti ir susirinkimams rengti. Seimo narys turi teisę reikalauti, kad jį neatidėliojant priimtų valstybinėse įmonėse, įstaigose ir organizacijose jo veiklos klausimais ir pateiktų reikiamą informaciją. Seimo narys turi teisę nekliudomas lankytis visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Lankymosi įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kurių veikla susijusi su valstybės paslapties saugojimu, tvarką nustato įstatymai. 14 straipsnis. Jeigu Seimo nario manymu yra pažeistos piliečių teisės ir įstatymai, Seimo narys turi teisę tuoj pat pareikalauti raštu, kad pažeidimas būtų ištaisytas, arba gali kreiptis į atitinkamas institucijas ir pareigūnus. Pažeidimas nurodomas kartu su teisėsaugos ar kontroliuojančiojo organo atstovais surašytame protokole. Už Seimo nario teisėtų reikalavimų nevykdymą kaltam pareigūnui įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriama drausminė nuobauda, jis gali būti atleidžiamas iš pareigų. 15 straipsnis. Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginami iš valstybės biudžeto. Seimo nario atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką nustato Seimas. Nutarimas dėl Seimo narių atlyginimo dydžio pakeitimo įsigalioja tik nuo kito naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos. Seimo nario atlyginimu už kūrybinę veiklą laikomas autorinis honoraras už meno kūrinius bei jų atlikimą, už publikacijas bei knygas, už radijo ir televizijos laidas, taip pat atlygis už pedagogini, mokslinį bei konsultacinį darbą ne Seimo, jo komitetų ir komisijų posėdžių metu.. 16 straipsnis. Seimo narys turi teisę turėti atskirus arba kartu su kitais frakcijos, kuriai priklauso, nariais padėjėjus – sekretorius, kuriems apmokama iš valstybės biudžeto, taip pat padėjėjus, dirbančius visuomeniniais pagrindais. Kanceliarijos, pašto, telefono, telegrafo, transporto ir kitoms išlaidoms, susijusioms su parlamentine veikla, Seimo nariui skiriama papildomų lėšų, kurių dydį ir mokėjimo tvarką nustato Seimo valdyba. Seimo nariui, neturinčiam Vilniuje gyvenamosios patalpos arba turinčiam teisę į valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis Vilniuje, jo įgaliojimų laikotarpiu kartu su šeima nemokamai suteikiama gyvenamoji patalpa Vilniuje. Be to, jis išsaugo teisę naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Seimo nariai, turintys teisę į valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, šią teisę išsaugo ir gali likti toje eilėje, į kurią buvo įrašyti. Seimo narys Lietuvos Respublikos teritorijoje turi teisę nemokamai naudotis visų rūšių valstybiniu keleiviniu transportu, išskyrus taksi, taip pat be eilės gauti kambarį viešbutyje. Užsienyje Seimo narys naudojasi diplomatiniu pasu, o Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės užsienyje turi jam suteikti būtiną paramą. 17 straipsnis. Pasibaigus įgaliojimų laikui šio statuto 8 straipsnio 1 ir 3 punktuose numatytais atvejais, Seimo nariui turi būti suteiktas iki išrinkimo dirbtas darbas arba pareigos valstybinėse įstaigose, įmonėse ir organizacijose, išskyrus Vyriausybės nario ir renkamas į valdymo institucijas, o jei tokios galimybės nėra, nes buvusios pareigos panaikintos arba įmonė, įstaiga ar organizacija likviduota – kitas tolygus darbas ar pareigos toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba Seimo nario sutikimu – kitoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Seimo nario parlamentinės veiklos laikas įskaitomas į visų rūšių darbo stažą. Išrinkimas Seimo nariu nenutraukia narystės kūrybinėse sąjungose ir laisvųjų profesijų susivienijimuose. 18 straipsnis. Asmenys ir pareigūnai, trukdantys Seimo nariui vykdyti savo įgaliojimus, besikėsinantys į jo, kaip Tautos atstovo, gyvybę, sveikatą, garbę ir orumą, atsako pagal įstatymus. 4 skirsnis. Seimo narių drausmė ir imunitetas 19 straipsnis. Draudžiama Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t. y. ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams. Šią nuostatą pažeidžiančią Seimo nario veiklą turi išnagrinėti Etikos ir procedūrų komisija arba tam sudaryta tyrimo komisija ir parengti išvadas Seimui. 20 straipsnis. Etikos ir procedūrų komisija analizuoja Seimo narių nedalyvavimo Seimo posėdžiuose iš anksto numatytų ir numatytuoju laiku vykstančių balsavimų metu priežastis ir sprendžia, ar jos pateisinamos. Nedalyvavusiems numatytuose balsavimuose Seimo nariams Seimo nustatyta tvarka gali būti sumažintas atitinkamo mėnesio atlyginimas, jų pavardės, Etikos ir procedūrų komisijai nutarus, gali būti skelbiamos spaudoje. 21 straipsnis. Jeigu posėdžio metu Seimo narys pradeda ginčus su Seimo nariais ar kitais posėdžio dalyviais, triukšmauja salėje, posėdžio pirmininkas gali Seimo narį įspėti žodžiu. Jeigu šis ir toliau nekreipia dėmesio į posėdžio pirmininko įspėjimą, įspėjimas gali būti įrašytas į posėdžio protokolą. Įspėjimas gali būti iš karto įrašytas į protokolą Seimo nariui už viešus grasinimus savo kolegoms, už Seimo nario ar jų grupės įžeidimą ar už nesąžiningumą balsuojant. Įspėjimą, kuris įrašomas į posėdžio protokolą, skiria Seimas posėdžio pirmininko arba Etikos ir procedūrų komisijos teikimu be svarstymo paprasta balsavusiųjų Seimo narių dauguma. Seimo narys, kuriam siūloma pareikšti tokį įspėjimą, turi teisę prieš balsavimą iki 3 minučių pasiaiškinti Seimui. 22 straipsnis. Seimas gali laikinai pašalinti Seimo narį iš posėdžių salės, jeigu šis: 1) po pareikšto įspėjimo toliau trukdo Seimo darbą; 2) posėdžio metu kviečia vartoti prievartą arba pats ją pavartoja; 3) posėdžio metu viešai įžeidžia Respublikos Prezidentą, Seimą, jo Pirmininką, Seimo narius, Vyriausybę ar Ministrą Pirmininką arba jiems grasina. Sprendimą dėl Seimo nario pašalinimo iš posėdžių salės priima Seimas posėdžio pirmininko arba Etikos ir procedūrų komisijos teikimu be svarstymo paprasta balsavusiųjų Seimo narių dauguma. Laikino pašalinimo iš posėdžių salės trukmę kiekvienu atveju nustato Seimas, bet ji negali būti ilgesnė kaip 2 posėdžių dienos. Jeigu terminas nenurodomas, laikoma, kad Seimo narys pašalinamas iki posėdžio pabaigos. Seimo narys pašalinimo iš posėdžių salės laikotarpiu negali dalyvauti ir balsavime, kuris vyksta posėdžio pertraukos metu. Jeigu laikinai pašalintas iš posėdžio Seimo narys atsisako paklusti posėdžio pirmininko reikalavimui išeiti iš salės, posėdis laikinai nutraukiamas ir apsaugos darbuotojai palydi nubaustąjį Seimo narį iš posėdžių salės. Šiuo atveju pašalinimo iš salės laikas posėdžio pirmininko sprendimu gali būti pratęstas iki 5 posėdžių. 23 straipsnis. Seimo nario asmuo neliečiamas. Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą (in flagranti). Šiais atvejais Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras apie tai nedelsdamas praneša Seimui. Seimo narys, atsisakęs duoti parodymus baudžiamojoje byloje, gali būti atvesdinamas duoti parodymų Seimui nutarus. 24 straipsnis. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teikimui dėl Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo svarstyti sudaroma tyrimo komisija šio statuto 77 straipsnyje nustatyta tvarka. Komisija, nagrinėdama klausimą dėl Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo, privalo išklausyti Seimo narį, kurio klausimas sprendžiamas, arba kitą jo įgaliotą Seimo narį ir prokuratūros atstovą. Kai tyrimo komisija parengia ir paskelbia savo pažymą bei rezoliucijos projektą, Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimas įrašomas į Seimo artimiausio posėdžio darbotvarkę. Svarstant šį klausimą, taip pat pateiktame rezoliucijos projekte apsiribojama tik teikime nurodytų faktų interpretavimu, vertinimu arba patikslinimu. Diskusijoje dėl rezoliucijos projekto dalyvauja komisijos pranešėjas, Seimo narys, kurio klausimas sprendžiamas, ar kitas jo įgaliotas Seimo narys ir ne daugiau kaip po 2 Seimo narius, pasisakančius „už“ ir „prieš“. Jeigu rezoliucijos projekte numatoma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, ji gali būti priimta, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių. Gavus Seimo sutikimą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, jis negali būti suimtas Seimo rūmuose. II DALIS SEIMO STRUKTŪRA 5 skirsnis. Bendrieji struktūros klausimai 25 straipsnis. Seimo posėdžiams vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas. Seimo Pirmininko pavaduotojai yra trys. Seimo Pirmininko ir jo pavaduotojų kompetenciją apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir šis statutas. Seimo dokumentų rengimą ir projektų nagrinėjimą prižiūri Seimo kancleris. Seimo narys, išrinktas Seimo Pirmininku arba laikinai einantis jo pareigas, turi sustabdyti savo veiklą Seimo narių frakcijoje. 26 straipsnis. Seimas įstatymų projektams nagrinėti bei kitiems klausimams, Konstitucijos priskirtiems Seimo kompetencijai, rengti iš savo narių sudaro komitetus. Komitetų sąrašą nustato šis statutas. Seime sudaroma Etikos ir procedūrų komisija bei Administracinė komisija. Trumpalaikiams ar siauresnės paskirties klausimams spręsti, konkretiems pavedimams vykdyti Seimas iš savo narių gali sudaryti tyrimo, kontrolės, revizijos, parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias komisijas. Komitetų ir komisijų darbui vadovauja jų pirmininkai. 27 straipsnis. Savo politiniams tikslams įgyvendinti Seimo nariai gali jungtis į frakcijas šio statuto nustatyta tvarka. Seimo narių frakcijai vadovauja ir atstovauja Seime jos seniūnas arba seniūno pavaduotojas, o pasisakyti frakcijos vardu gali kiekvienas frakcijos įgaliotas Seimo narys. Seimo narių frakcijų teises nustato šis statutas. Seimo nariai, neįsiregistravę į frakcijas, pripažįstami vienos mišrios Seimo narių grupės nariais. Šiai mišriai Seimo narių grupei suteikiamos visos šiame statute numatytos frakcijos teisės. 28 straipsnis. Seime veikia Seimo valdyba, kurios pagrindinis uždavinys – spręsti organizacinius Seimo darbo klausimus. Seimo valdyba sudaroma iš Seimo Pirmininko, trijų jo pavaduotojų ir Seimo kanclerio. 29 straipsnis. Seime veikia Seniūnų sueiga, į kurią įeina Seimo valdybos nariai ir frakcijų atstovai. Kiekviena frakcija į Seniūnų sueigą skiria po 1 atstovą nuo 10 frakcijos narių. Frakcijos, kuriose nėra 10 narių, skiria į Seniūnų sueigą po 1 atstovą. Pagrindinis Seniūnų sueigos uždavinys – svarstyti Seimo sesijos darbų programas bei posėdžių darbotvarkes ir pritarti joms, derinti Seimo komitetų ir frakcijų darbo organizavimo klausimus, teikti sprendimų šiais klausimais projektus Seimui bei valdybai. 6 skirsnis. Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai, kancleris ir Seimo valdyba 30 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas: 1) vadovauja Seimo darbui ir atstovauja Seimui; 2) tvirtina parašu perduodamo Respublikos Prezidentui Seimo priimto įstatymo teksto autentiškumą ir pasirašo Seimo nutarimus, Seimo statutą ir jo pakeitimus, Seimo posėdžių protokolus ir Seimo valdybos nutarimus, kitus Seimo aktus, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymus, kurių Respublikos Prezidentas per 10 dienų po įteikimo nepasirašo ir negrąžina Seimui pakartotinai svarstyti; 3) laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas arba laikinai pavaduoja Respublikos Prezidentą Konstitucijos 89 straipsnyje numatytais atvejais; 4) teikia Seimo Pirmininko pavaduotojų ir Seimo kanclerio kandidatūras Seimui; 5) Konstitucijoje nustatyta tvarka teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras; 6) teikia Seimui skirti Seimo kontrolierių ir Seimo kontrolierių įstaigos vadovo kandidatūras; 7) jeigu Konstitucija ir įstatymai nenumato kitaip, teikia Seimui skirti valstybės institucijų vadovų kandidatūras; 8) pirmininkauja Seimo ir Seimo valdybos posėdžiams; 9) teikia Seniūnų sueigai sesijos darbų programos ir savaitės bei dienos posėdžių darbotvarkių projektus; 10) teikia Seimo valdybos posėdžių darbotvarkės projektą. 31 straipsnis. Vykdydamas savo įgaliojimus, Seimo Pirmininkas leidžia potvarkius. Seimo Pirmininkas, o kai jo nėra, Pirmininko pavaduotojas, jeigu pats nepirmininkauja posėdžiui, bet kuriuo svarstomu klausimu gali be eilės Seimo posėdžiuose išsakyti savo arba Seimo valdybos nuomonę. Seimo sesijos metu Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai ir Seimo kancleris ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsako į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus dėl savo veiklos. 32 straipsnis. Seimo Pirmininko pavaduotojai Seimo Pirmininkui pavedus atlieka kai kurias jo funkcijas. Seimo Pirmininkas gali pavesti pavaduotojui, kai nėra Seimo kanclerio, atlikti ir kai kurias kanclerio funkcijas, tačiau ne ilgiau kaip savaitę. Seimo valdyba gali nustatyti Seimo Pirmininko pavaduotojų veiklos kryptis. Seimo Pirmininką, laikinai išvykusį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti savo pareigų, tuo laiku Seimo pavedimu pavaduoja vienas iš jo pavaduotojų. Jeigu Konstitucijos 89 straipsnyje numatytais atvejais Seimo Pirmininkas laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas ir netenka savo įgaliojimų Seime, Seimo Pirmininko pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas. Nutarimą pavesti laikinai eiti Seimo Pirmininko pareigas arba jį pavaduoti (išankstinį arba konkrečiu atveju) Seimas priima Seimo Pirmininko teikimu. 33 straipsnis. Seimo kancleris: 1) prižiūri Seimui pateiktų įstatymų projektų nagrinėjimą, taip pat kaip rengiami Seimo ir jo valdybos dokumentai; 2) prižiūri Vyriausybei ir kitų valstybės institucijų vadovams pateiktų klausimų, paklausimų ir interpeliacijų nagrinėjimą; 3) nagrinėja Seimo narių iškeltus klausimus dėl Seimo aparato darbo, prižiūri, kaip Seimo aparato padaliniai vykdo valdybos sprendimus ir laikosi jų veiklą reglamentuojančių nuostatų bei vidaus tvarkos taisyklių; 4) padeda Seimo Pirmininkui rengti sesijos darbų programos, savaitės ir dienos posėdžių darbotvarkių projektus; 5) padeda Seimo Pirmininkui parengti Seimo valdybos posėdžių darbotvarkių projektus ir svarstomų klausimų medžiagą; 6) rengia Seniūnų sueigos darbotvarkių projektus; 7) iš anksto vizuoja Seimo Pirmininkui pasirašyti teikiamus oficialius dokumentus, taip pat pagal savo kompetenciją pasirašo oficialius dokumentus; 8) atsako už Seimo antspaudų su valstybės herbu naudojimą ir saugojimą; 9) pasiūlo balsų skaičiavimo grupės narius šiame statute nustatyta tvarka; 10) reguliariai pateikia Seimui apibendrintus duomenis apie gautus rinkėjų pasiūlymus, pageidavimus, laiškus; 11) kartu su frakcijų atstovais paskirsto posėdžių salėje vietas frakcijų nariams, taip pat frakcijoms nepriklausantiems Seimo nariams, skiria patalpas frakcijų susirinkimams; 12) sprendžia Seimo narių padėjėjų – sekretorių įdarbinimo ir atleidimo klausimus. 34 straipsnis. Seimo valdybos posėdžius šaukia ir jiems vadovauja Seimo Pirmininkas. Stebėtojais Seimo valdybos posėdžiuose gali dalyvauti kiti Seimo nariai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės nuolatiniai atstovai. Į Seimo valdybos posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys. Klausimus svarstyti Seimo valdybai gali teikti valdybos nariai, komitetai, frakcijos, Administracinė komisija, Etikos ir procedūrų komisija ir Seimo aparato vadovas. Svarstyti teikiami valdybos dokumentų projektai, pasirašyti iniciatorių, perduodami Seimo kancleriui, kuris jais remdamasis parengia posėdžio darbotvarkę. 35 straipsnis. Seimo valdybos nutarimai priimami, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 3 valdybos nariai, atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasidalija po lygiai, priimamas tas sprendimas, už kurį balsavo Seimo Pirmininkas, o jei šio nėra – posėdžiui pirmininkaujantis pavaduotojas. Seimo nariams per komitetus ir frakcijas pranešama apie Seimo valdybos nutarimus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo sesijos metu arba ne vėliau kaip per savaitę kitos sesijos pradžioje. Komitetai ir frakcijos gali pasiūlyti Seimui svarstyti Seimo valdybos nutarimus, kuriems jie prieštarauja. 36 straipsnis. Seimo valdyba: 1) skirsto lėšas, svarsto ir tvirtina Seimo išlaidų sąmatas; 2) komitetų teikimu svarsto ir siunčia į komandiruotes Seimo narius su Seimo, valdybos, komitetų užduotimis; 3) komitetų ar frakcijų teikimu svarsto ir pritaria arba nepritaria Seimo narių išvykoms ne Seimo lėšomis sesijos metu; 4) prireikus apsvarsto Seimo sesijos darbų programos, savaitės bei dienos posėdžių darbotvarkių projektus ir teikia išvadas Seniūnų sueigai arba Seimui; 5) prireikus sudaro darbo grupes įstatymų projektams rengti ir Seimo bei valdybos pavedimams vykdyti; 6) perduoda komitetams įstatymų bei kitokių Seimo aktų projektus svarstyti ir išvadoms bei pasiūlymams dėl jų pateikti; 7) padeda organizuoti bendrą komitetų darbą tais klausimais, kurie priklauso kelių komitetų kompetencijai; 8) skiria ir atleidžia Seimo aparato vadovą, kuris yra atsakingas bei atskaitingas valdybai; 9) tvirtina Seimo aparato struktūrą, sudaro Seimo aparato etatų sąrašą ir nustato atlyginimus; 10) Seimo aparato vadovo teikimu skiria ir atleidžia Seimo aparato padalinių vadovus bei jų pavaduotojus; 11) tvirtina Seimo aparato padalinių nuostatus, darbo tvarkos taisykles ir raštvedybos instrukcijas; 12) sprendžia kitus Seimo darbo organizavimo klausimus, kurie pagal šį statutą nepriskirti kitoms Seimo institucijoms ar pareigūnams. 7 skirsnis. Seimo seniūnų sueiga 37 straipsnis. Seimo seniūnų sueigos posėdžiai sesijos metu vyksta reguliariai – paprastai 2 kartus per savaitę specialiai tam paskirtu laiku. Neeiliniai Seniūnų sueigos posėdžiai šaukiami Seimo Pirmininko, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos seniūno arba ne mažiau kaip 1/3 Seniūnų sueigos narių reikalavimu. Apie neeilinių posėdžių laiką ir jų darbotvarkę Seniūnų sueigos nariams turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 6 valandas. Seniūnų sueigos posėdžiams vadovauja seniūnas, kurio pareigas pagal Seniūnų sueigos patvirtintą grafiką kas savaitę pasikeisdami eina frakcijų seniūnai. Pirmosios sesijos pirmajam Seniūnų sueigos posėdžiui vadovauja vyriausias pagal amžių frakcijos seniūnas. 38 straipsnis. Seniūnų sueiga savo posėdyje: 1) svarsto ir derina iškylančius prieštaravimus dėl sesijos darbų programos; 2) svarsto ir pritaria savaitės ir dienos posėdžių darbotvarkėms; 3) svarsto ir derina iškylančius prieštaravimus dėl kitų Seimo darbo organizavimo klausimų; 4) išklauso komitetų pirmininkų ir frakcijų seniūnų pasiūlymus dėl komitetų arba frakcijų tarpusavio ryšių ir teikia pasiūlymus Seimui arba valdybai; 5) teikia Seimo valdybai rekomendacijas dėl jos kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo; 6) atlieka derinimo (taikinamosios) komisijos vaidmenį, iškilus principinio pobūdžio nesutarimams dėl svarbiausių Seime svarstomų klausimų. 39 straipsnis. Seniūnų sueigos nutarimai Seimui ir jo valdybai yra rekomendaciniai, išskyrus nutarimus dėl savaitės ar dienos posėdžių darbotvarkės. Seniūnų sueigos rekomendaciniai nutarimai ir pačios Sueigos darbo organizavimo nutarimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma. Nutarimai dėl Seimo sesijos darbų programos, savaitės ar dienos darbotvarkės projektų priimami, jeigu jiems prieštarauja ne daugiau kaip 1/3 Seniūnų sueigos posėdyje dalyvaujančių Seniūnų sueigos narių. Jeigu kurie nors darbotvarkės punktai priimami balsų dauguma, prieštaraujant daugiau kaip 1/3 Seniūnų sueigos narių, Seimui jie pateikiami kaip rekomendacijos. Seniūnų sueigos nutarimai įrašomi į posėdžių protokolą, kurį pasirašo Seniūnų sueigos posėdžio pirmininkas. Seniūnų sueigai svarstyti jos kompetencijai priskirtus klausimus gali pasiūlyti ir pateikti Seimo kancleriui Seniūnų sueigos nariai, Vyriausybė, taip pat kiti Seimo nariai, teikiantys įstatymų projektus. Pagal šiuos pasiūlymus Seniūnų sueigos darbotvarkės projektą sudaro Seimo kancleris. Stebėtojų teisėmis Seniūnų sueigos posėdžiuose gali dalyvauti kiti Seimo nariai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės nuolatiniai atstovai. Į Seniūnų sueigos posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys. 8 skirsnis. Seimo narių frakcijos 40 straipsnis. Seimo nariai į frakcijas jungiasi laisva valia, nevaržomi jokių mandatų. Frakcijų kūrimas negali būti grindžiamas profesiniais ar vietiniais interesais. Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 3 Seimo nariai. Kiekvienas Seimo narys gali būti tik vienos frakcijos narys. Frakcijos seniūnas, jo pavaduotojas arba frakcijos įgaliotas narys turi teisę Seime atstovauti tokiai šio statuto nustatytai Seimo narių daliai, kokią jų frakcija sudaro Seime. Frakcijos pačios nusistato darbo tvarką, neprieštaraujančią šiam statutui. Frakcijos gali jungtis į koalicijas, kurios gali veikti kaip viena frakcija. 41 straipsnis. Seimo nariai, norintys įkurti frakciją, sesijos metu Seimo Pirmininkui pateikia pareiškimą su savo parašais. Šiame pareiškime turi būti nurodyta frakcijos pavadinimas, jos seniūno bei seniūno pavaduotojų pavardės. Jeigu Seimo narių kuriama frakcija atitinka šio statuto reikalavimus, Seimo Pirmininkas privalo ne vėliau kaip per savaitę Seimo posėdyje paskelbti apie šios frakcijos įsikūrimą. Apie frakcijos pavadinimo, sudėties ar vadovų pasikeitimą, frakcijos iširimą ar veiklos nutraukimą, taip pat apie frakcijų koalicijos sudarymą turi būti ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešta Seimo Pirmininkui, kuris tai paskelbia artimiausiame Seimo posėdyje. 42 straipsnis. Seimo narių frakcijos arba jų koalicijos, nesutinkančios su Vyriausybės programa, gali pasiskelbti opozicinėmis. Opozicinėmis frakcijomis laikomos tokios frakcijos ar jų koalicijos, kurių Seime paskelbtose politinėse deklaracijose išdėstytos jas nuo Seimo daugumos skiriančios nuostatos. Opozicinės frakcijos ar koalicijos paskelbia alternatyvias Vyriausybės programas. Opozicinėms frakcijoms ir koalicijoms garantuojamos visos Seimo statute numatytos frakcijų ir koalicijų teisės. Šios teisės jokia dingstimi negali būti apribotos. Vienos iš opozicinę koaliciją sudarančių frakcijų seniūnas gali būti išrinktas tos opozicinės koalicijos lyderiu ir apie tai viešai paskelbiama Seimui. III DALIS SEIMO KOMITETAI IR KOMISIJOS 9 skirsnis. Seimo komitetų sudarymo tvarka 43 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo komitetai sudaromi pirmojoje sesijoje. Kiekvienos kitos eilinės sesijos pradžioje išklausomos komitetų darbo ataskaitos, prireikus tvirtinami komitetų sudėties pasikeitimai išlaikant proporcingo daugumos ir mažumos (opozicinių bei kitų nepriklausančių Seimo daugumai frakcijų ir mišrios Seimo narių grupės) atstovavimo principą arba komitetai sudaromi iš naujo. 44 straipsnis. Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 7 ir ne daugiau kaip iš 17 Seimo narių pagal proporcingo daugumos ir mažumos atstovavimo principą. Tikslus kiekvieno komiteto narių skaičius nustatomas Seimo nutarimu. Po to Seniūnų sueiga patvirtina visuose komitetuose daugumos ir mažumos atstovavimo normas pagal daugumai ir mažumai priklausančių Seimo narių skaičių. Pagal Seniūnų sueigos patvirtintą vietų skaičių mažuma (opozicinės bei kitos Seimo daugumai nepriklausančios frakcijos ir mišri Seimo narių grupė) pasiskirsto vietas komitetuose. Frakcijos, atsižvelgdamos į savo narių pageidavimus ir jų kompetenciją, rekomenduoja į komitetus tiek narių, kiek joms yra skirta vietų, ir tiek pat komitetų narių pavaduotojų. Frakcijų pareiškimai su rekomenduojamų Seimo narių parašais įteikiami Seimo kancleriui. Komiteto narių pavaduotojų kandidatūras kiekviena frakcija turi pateikti sunumeravusi iš eilės. Komitetų sudėtį ir komitetų narių pavaduotojus tvirtina Seimas, balsuodamas už visą komiteto narių ir jų pavaduotojų sąrašą. Nepatvirtinus visa procedūra kartojama iš naujo. 45 straipsnis. Kai komiteto narys nedalyvauja komiteto posėdyje, visas jo teises įgyja tame posėdyje dalyvaujantis tos pačios frakcijos komiteto narių pavaduotojas, esantis nustatytoje pavaduotojų eilėje pirmiausias. Seimo narys, pavaduodamas savo frakcijos narį komitete, negali dirbti kaip to komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas. 46 straipsnis. Komitetas renka pirmininką ir jo pavaduotoją. Komiteto pirmininką ir jo pavaduotoją tvirtina Seimas. Jeigu Seimas nepatvirtina pateiktojo kandidato, komitetas turi išsirinkti kitą. Paprastai komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami iš skirtingų frakcijų atstovų, o bendras komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų skaičius, tenkantis daugumai ir mažumai, turi būti proporcingas joms priklausančių Seimo narių skaičiui. Komiteto pirmininku ir pavaduotoju negali būti Seimo valdybos narys, Seimo narys – Vyriausybės narys, Seimo komisijos pirmininkas ar jo pavaduotojas. Komiteto pirmininkas ir pavaduotojas perrenkami, kai komitetas sudaromas iš naujo. Komitetas gali perrinkti pirmininką bei jo pavaduotoją ir kitu metu, kartu kreipdamasis į Seimą dėl naujo pirmininko ar jo pavaduotojo patvirtinimo. Jeigu Seimas naujo pirmininko nepatvirtina, pirmininku lieka iki tol buvęs, o antrą kartą tuo pačiu klausimu komitetas gali kreiptis į Seimą tik kitoje eilinėje sesijoje. 47 straipsnis. Komitetai svarbiausioms veiklos kryptims iš savo narių gali sudaryti pakomitečius. Pakomitetį turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai. Pakomitečio pirmininką renka komitetas. Pakomitečių veiklos nuostatus tvirtina komitetai. 48 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seime sudaromi šie komitetai: 1) Agrarinis; 2) Biudžeto ir finansų; 3) Ekonomikos; 4) Gamtos apsaugos; 5) Nacionalinio saugumo; 6) Savivaldybių; 7) Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo; 8) Švietimo, mokslo ir kultūros; 9) Užsienio reikalų; 10) Valstybės ir teisės; 11) Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų. 10 skirsnis. Seimo komitetų įgaliojimai ir darbo tvarka 49 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo komitetų veiklos kryptis, jų įgaliojimus ir darbo tvarką nustato šis statutas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Seimo komitetai yra atsakingi ir atskaitingi Seimui. Komitetai privalo nustatytu laiku apsvarstyti ir pateikti išvadas dėl jiems svarstyti perduotų klausimų, atlikti kitas Seimo pavestas užduotis. Komitetų veiklą koordinuoja Seimo Pirmininkas, Seimo valdyba ir kancleris pagal Seimo sesijų darbo programas ir komitetų darbo planus. 50 straipsnis. Pagrindiniai Seimo komitetų įgaliojimai jų kompetencijai priklausančiais klausimais: 1) svarstyti įstatymų projektus, rengti išvadas ir nagrinėti klausimus, perduotus komitetui apsvarstyti; 2) savo iniciatyva arba Seimo pavedimu rengti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų projektus, analizuoti naujų įstatymų ar jų pataisų reikalingumą; 3) rengti ir svarstyti klausimus, susijusius su valstybiniu, ūkiniu, socialiniu ar kultūriniu darbu, ir teikti pasiūlymus, svarstytinus Seime; 4) svarstyti Vyriausybės programą; 5) apsvarstyti pagal savo kompetenciją valstybės institucijų vadovų, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, ir jų pavaduotojų kandidatūras, taip pat tų pareigūnų atleidimo klausimus; 6) preliminariai svarstyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projekto skyrius bei biudžeto įvykdymo apyskaitas; 7) svarstyti pasiūlymus steigti ar panaikinti ministerijas ir kitas valstybės institucijas; 8) atliekant parlamentinę kontrolę, išklausyti ministerijų ir kitų valstybės institucijų informacijas bei pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai; 9) nagrinėti rinkėjų bei visuomeninių organizacijų pasiūlymus, jei reikia, su rekomendacijomis perduoti juos valstybės institucijoms; 10) sudaryti komiteto darbo planą, suderintą su sesijos darbų programa; 11) sudaryti komiteto išlaidų sąmatą, neviršijančią komitetui skirtų lėšų; 12) dalyvauti tarpparlamentiniuose Seimo ryšiuose. 51 straipsnis. Komitetai, svarstydami jų kompetencijai priklausančius klausimus, turi lygias teises ir pareigas, yra atsakingi, kad laiku būtų nustatytas atitinkamų įstatymų reikalingumas, inicijuotas jų rengimas ir užsakytos išsamios išvados dėl įstatymų projektų. Kelių komitetų kompetencijai priklausančius klausimus komitetai gali rengti ir nagrinėti kartu savo iniciatyva arba Seimo ar jo valdybos pavedimu. Tam jie gali sudaryti bendras darbo grupes, rengti bendrus komitetų posėdžius, kuriems pirmininkauja dalyvaujančių komitetų pirmininkai paeiliui. Komitetas turi teisę pateikti pasiūlymą Seimui ar valdybai dėl nagrinėjamų klausimų perdavimo svarstyti ir kitam komitetui. Komitetas turi teisę pateikti savo nuomonę kito komiteto nagrinėjamu klausimu, taip pat paprašyti kito komiteto išvados, kuri turi būti pateikta ne vėliau kaip per 15 dienų. 52 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo komitetai dirba pagal komitetų pasitvirtintus planus, kurie turi būti suderinti su Seimo sesijos darbų programa. Šiuose darbų planuose nurodomi atsakingi vykdytojai ir atlikimo terminai. Komitetų darbų planai ir posėdžių darbotvarkės viešai paskelbiami, perduodami Seimo Pirmininkui, kancleriui, Seimo aparato padaliniams. Komitetai gali pasitvirtinti darbo tvarkos taisykles, neprieštaraujančias šiam statutui. 53 straipsnis. Komiteto narys turi sprendžiamojo balso teisę visais komitete svarstomais klausimais. Jis turi teisę pats siūlyti svarstyti klausimus, dalyvauti juos rengiant bei svarstant; siūlyti kviesti į komiteto posėdžius reikalingus asmenis; teikti pasiūlymus komiteto pirmininkui dėl valstybės institucijų patikrinimo, dėl jų informacijos išklausymo. Komiteto narys turi teisę susipažinti su visais komitete gautais dokumentais bei kita medžiaga, o prireikus – jais naudotis savo darbe. 54 straipsnis. Komiteto pirmininkas: 1) šaukia komiteto posėdžius ir rūpinasi, kad jiems būtų parengti reikalingi dokumentai bei kita medžiaga; 2) pagal komiteto patvirtintus darbo planus ir kitus komiteto sprendimus duoda komiteto nariams pavedimus, pateikia jiems su komiteto veikla susijusią medžiagą ir dokumentus; 3) komiteto darbų planui vykdyti organizuoja komiteto narius dirbti parengiamosiose komisijose ir darbo grupėse; 4) kviečia dalyvauti komiteto posėdžiuose reikalingus asmenis; 5) pirmininkauja komiteto posėdžiams; 6) pasirašo komiteto sprendimus, išvadas ir posėdžių protokolus, taip pat komiteto rengtų įstatymų projektus, perduodamus svarstyti Seimui, vizuoja priimtus komiteto rengtus įstatymus ir kitus Seimo aktus; 7) atstovauja komitetui santykiuose su kitomis valstybės institucijomis bei visuomeninėmis organizacijomis; 8) organizuoja komiteto sprendimų įgyvendinimą; 9) reguliariai praneša komiteto nariams apie gautus įstatymų projektus, naujus pavedimus komitetui, apie komiteto sprendimų įgyvendinimą, jo rekomendacijų svarstymą, darbą atstovaujant komitetui; 10) kas mėnesį praneša Etikos ir procedūrų komisijai apie komiteto posėdžiuose nedalyvaujančius ir šio straipsnio 2 punkte nurodytų pavedimų nevykdančius narius; 11) koordinuoja komiteto pakomitečių veiklą. Komiteto pirmininko pavaduotojas pirmininko pavedimu atlieka kai kurias jo funkcijas. Išvykusį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų komiteto pirmininką tuo laiku pavaduoja jo pavaduotojas. 55 straipsnis. Sesijos metu komitetų posėdžiai rengiami prireikus, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę, paprastai trečiadieniais. Seimo posėdžio metu komitetų posėdžiai nerengiami. Tarp eilinių Seimo sesijų komitetų darbe paprastai daromos 1 mėnesio pertraukos, bet prireikus komitetai gali posėdžiauti ir tarp sesijų. Komitetų posėdžiai rengiami komitetų pirmininkų siūlymu arba daugiau kaip 1/3 komiteto narių reikalavimu, taip pat Seimo ar valdybos pavedimu. Komitetai gali rengti uždarus posėdžius. 56 straipsnis. Komiteto posėdžiams pirmininkauja komiteto pirmininkas arba jo pavedimu – pirmininko pavaduotojas. Kol komiteto pirmininkas Seimo nepatvirtintas, komiteto posėdžiams pirmininkauja vyriausias pagal amžių komiteto narys. Komitetų posėdžiuose, taip pat ir uždaruose, patariamojo balso teise gali dalyvauti į tuos komitetus neįeinantys kiti Seimo nariai. Komitetai gali kviesti į posėdžius kitus Seimo narius, taip pat savivaldybių tarybų narius, ministerijų, kitų valstybės institucijų, visuomeninių organizacijų, mokslo įstaigų atstovus, specialistus, mokslininkus ir kitus reikalingus asmenis, suderinę tai su tų institucijų ar organizacijų vadovais. 57 straipsnis. Komitetų posėdžiai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių. Komitetų sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma. Jeigu balsavimo metu balsai pasiskirsto po lygiai, tai priimamas sprendimas, už kurį balsavo komiteto pirmininkas. Jeigu komiteto narių mažuma, kurią sudaro bent 3 Seimo nariai, komiteto svarstytu klausimu pareiškia atskirąją nuomonę, ji turi būti paskelbta kartu su komiteto sprendimu. Kelių komitetų bendruose posėdžiuose sprendimai priimami, jeigu jiems pritaria kiekvienas komitetas. Komitetų sprendimai ir išvados Seimui pateikiami raštu. 58 straipsnis. Komitetų priimti sprendimai valstybės institucijoms yra rekomendaciniai. Siųsdami joms savo rekomendacijas ir pasiūlymus, komitetai apie tai praneša Seimo valdybai, o prireikus – ir Vyriausybei. Gavusios Seimo komitetų rekomendacijas ir pasiūlymus, valstybės institucijos, išskyrus teismus, privalo juos apsvarstyti. Apie svarstymo rezultatus arba priemones, kurių imtasi, turi būti pranešta komitetams ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pasiūlymų gavimo arba per kitą komitetų nustatytą laiką. 59 straipsnis. Komitetai pagal savo kompetenciją turi teisę tikrinti, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, kaip atsižvelgiama į komitetų rekomendacijas bei pasiūlymus. Jie taip pat turi teisę pakviesti į savo posėdžius valstybės institucijų, išskyrus teismus, vadovus ar atstovus iš anksto su jais suderintu laiku ir išklausyti jų informaciją. Jei komitetas nusprendžia, kad reikia išklausyti Vyriausybės nario informaciją, jis kreipiasi į Seimo Pirmininką, kuris apie tai praneša Ministrui Pirmininkui. Tokiu atveju Vyriausybės narys privalo dalyvauti komiteto posėdyje. Komitetai pagal savo kompetenciją turi teisę išreikalauti iš valstybės institucijų, išskyrus teismus, ir pareigūnų dokumentus, išvadas raštu, ataskaitas ir kitokią reikiamą medžiagą. 60 straipsnis. Klausimais, kuriuos komitetas rengė arba kuriuos nagrinėjant jis buvo pagrindinis, šis komitetas Seimo posėdžiuose daro pranešimus, o klausimais, perduotais komitetui nagrinėti, – papildomus pranešimus. Tam jis iš savo narių skiria pranešėjus ar papildomus pranešėjus. Visais kitais klausimais komiteto nariai diskusijoje dalyvauja bendrąja tvarka. Kelių komitetų kartu parengtais ar nagrinėtais klausimais komitetai gali daryti bendrus pranešimus ir papildomus pranešimus arba pastabas bei pasiūlymus pateikti atskirai. 61 straipsnis. Svarstytiniems klausimams parengti komitetai iš savo narių gali sudaryti parengiamąsias darbo grupes. Į jas gali būti įtraukti davę sutikimą kiti Seimo nariai, valstybės institucijų ir visuomeninių organizacijų atstovai, ekspertai bei mokslininkai. Lėšos tokių grupių ekspertams skiriamos pagal patvirtintą komiteto išlaidų sąmatą. Jeigu lėšų neužtenka, komitetas kreipiasi į Seimo valdybą. Komitetai, neviršydami jiems skirtų išlaidų sąmatos, turi teisę pasiūlyti sudaryti sutartis su komitetų veiklą aptarnaujančiais darbuotojais. 11 skirsnis. Seimo komitetų veiklos kryptys 62 straipsnis. Agrarinio komiteto veiklos kryptys: 1) rengti žemės ūkio ir maisto pramonės veiklą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų projektus ir teikti išvadas dėl komitetui nagrinėti perduotų projektų; 2) rengti ir nagrinėti pasiūlymus dėl Lietuvos agrarinės politikos formavimo, žemės ūkio mokslo ir mokymo krypčių nustatymo, tam reikalingų teisės aktų parengimo; 3) svarstyti ir teikti išvadas dėl Vyriausybės pateiktų įstatymų ir programų projektų, valstybės biudžeto projekto straipsnių, susijusių su žemės ūkiu ir maisto pramone, jų materialiniu techniniu aprūpinimu bei kaimo žmonių socialinių problemų sprendimu; 4) atlikti Lietuvos ūkį reglamentuojančių įstatymų projektų ekspertizę agrarinės politikos požiūriu ir teikti pasiūlymus bei išvadas; 5) atlikti žemės ūkio ir maisto pramonės institucijų parlamentinę kontrolę; 6) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų ir kitų organizacijų darbą rengiant žemės ūkio ir maisto pramonės sistemos veiklą reglamentuojančių įstatymų projektus. 63 straipsnis. Biudžeto ir finansų komiteto veiklos kryptys: 1) svarstyti Vyriausybės pateiktą Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektą ir teikti apibendrintas visų komitetų išvadas; 2) atlikti bendrąją nuolatinę valstybės biudžeto vykdymo kontrolę; 3) kartu su kitais komitetais rengti išvadas dėl valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitų; 4) rengti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus biudžeto ir finansų klausimais; 5) rengti ir pateikti išvadas dėl įstatymų, turinčių įtakos valstybės biudžeto pajamoms ir išlaidoms, projektų; 6) svarstyti ir rengti išvadas bei pasiūlymus dėl mokesčių ir specialiųjų fondų įstatymų projektų, dėl iš biudžeto išlaikomų įstaigų ir organizacijų finansavimo tvarkos, jų išlaidų normatyvų, dėl savivaldybių biudžetų sudarymo normatyvų, dėl biudžeto asignavimų įvairioms programoms įgyvendinti, taip pat Seimui bei jo aparatui išlaikyti; 7) atlikti valstybės turto naudojimo ir Lietuvos banko veiklos parlamentinę kontrolę, teikti su tuo susijusius pasiūlymus bei rekomendacijas. 64 straipsnis. Ekonomikos komiteto veiklos kryptys: 1) svarstyti ir teikti išvadas dėl ekonominės reformos įstatymų, kitų teisės aktų projektų ir Vyriausybės programų; 2) rengti ir nagrinėti pasiūlymus dėl Lietuvos ūkio plėtojimo bei techninės pažangos politikos formavimo; 3) rengti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus ekonominės ir socialinės raidos planavimo klausimais; 4) nagrinėti antimonopolinių veiksmų, ūkio mechanizmo tobulinimo, užsienio ryšių plėtojimo programų projektus ir teikti išvadas Seimui; 5) atlikti energetikos bei ryšių ir transporto valdymo institucijų parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos gerinimo, dalyvauti rengiant su tuo susijusius įstatymų projektus. 65 straipsnis. Gamtos apsaugos komiteto veiklos kryptys: 1) rengti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, miškų ūkio, medžioklės ir žvejybos klausimais; 2) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų ir kitų organizacijų darbą rengiant įstatymų projektus komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais; 3) gamtosaugos požiūriu nagrinėti komitetui perduotus įstatymų ir kitų teisės aktų projektus; 4) rengti ir nagrinėti pasiūlymus dėl Lietuvos gamtosaugos politikos formavimo; 5) atlikti gamtosaugos institucijų veiklos parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl šių institucijų ir organizacijų, susijusių su aplinkos apsauga bei gamtonauda, veiklos pagerinimo. 66 straipsnis. Nacionalinio saugumo komiteto veiklos kryptys: 1) svarstyti ir rengti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus krašto apsaugos, valstybės saugumo ir vidaus reikalų sistemos klausimais; 2) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų darbą rengiant įstatymų projektus komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais; 3) svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl krašto apsaugos politikos formavimo, atitinkamų struktūrų kūrimo ir tobulinimo; 4) rengti pasiūlymus dėl vidaus reikalų sistemos reformos įgyvendinimo; 5) atlikti krašto apsaugos, valstybės saugumo ir vidaus reikalų sistemos institucijų parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo. 67 straipsnis. Savivaldybių komiteto veiklos kryptys: 1) rengti ir svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus savivaldybių darbo organizavimo klausimais, pateikti išvadas; 2) rengti pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinio suskirstymo keitimo; 3) teikti pasiūlymus dėl savivaldybių tarybų paleidimo, jų rinkimų organizavimo; 4) kartu su kitais komitetais spręsti savivaldybių ekonominės, socialinės ir organizacinės veiklos problemas; 5) teikti savivaldybių taryboms metodinę pagalbą savivaldos reformos įgyvendinimo klausimais. 68 straipsnis. Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto veiklos kryptys: 1) rengti gyventojų sveikatos apsaugą, sanitarinę aplinkos būklę, užimtumą, darbo santykius, socialinę rūpybą bei aprūpinimą butais reglamentuojančių įstatymų projektus ir teikti išvadas dėl tokių įstatymų bei kitų aktų, perduotų komitetui nagrinėti, projektų; 2) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų ir kitų organizacijų darbą rengiant įstatymų projektus komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais; 3) svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės socialinės ir sveikatos apsaugos politikos formavimo; 4) atlikti sveikatos ir socialinės apsaugos institucijų parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo. 69 straipsnis. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto veiklos kryptys: 1) rengti ir svarstyti švietimą, mokslą, kultūrą ir masinės informacijos teikimą reglamentuojančių įstatymų, nutarimų ir kitų dokumentų projektus bei pasiūlymus; 2) svarstyti ir teikti išvadas dėl komitetui perduotų dokumentų projektų, susijusių su švietimo, mokslo, kultūros ir masinės informacijos teikimo klausimais, taip pat kitus projektus, įvertinant, ar jie atitinka valstybės politiką šiais klausimais; 3) rengti pasiūlymus ir rekomendacijas Vyriausybei bei savivaldybėms dėl švietimo, mokslo, kultūros ir masinės informacijos teikimo; 4) rūpintis parama kultūrai tarnaujantiems asmenims, organizacijoms ir judėjimams. 70 straipsnis. Užsienio reikalų komiteto veiklos kryptys: 1) rengti išvadas dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ratifikavimo ir denonsavimo bei kitų Seime svarstomų užsienio politikos klausimų; 2) rengti ir svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su užsienio reikalais, projektus, nagrinėti juos Lietuvos Respublikos užsienio politikos bei tarptautinės teisės požiūriu ir teikti išvadas; 3) analizuoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, valstybinių ir visuomeninių organizacijų, palaikančių ryšius su užsienio šalimis, veiklą, teikti pasiūlymus, rekomendacijas, supažindinti su jais Seimą; 4) koordinuoti, svarstyti Seimo delegacijų tarptautinėse organizacijose bei forumuose, tarpparlamentinių ryšių grupių veiklą, teikti joms rekomendacijas ir pasiūlymus; 5) analizuoti ir teikti pasiūlymus dėl užsieniui skirtų masinės informacijos priemonių bei kitų valstybinių organizacijų informacinės ir propagandinės veiklos; 6) kartu su valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis palaikyti ir plėtoti ryšius su Lietuvos išeiviais bei jų organizacijomis užsienyje, taip pat su lietuviais autochtonais, gyvenančiais už Lietuvos Respublikos ribų; 7) kartu su kitais komitetais nagrinėti migracijos reguliavimo problemas ir teikti pasiūlymus bei išvadas; 8) svarstyti ir teikti Vyriausybei rekomendacijas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių santykių užmezgimo ir ambasadų atidarymo užsienyje; 9) svarstyti pasiūlymus ir teikti išvadas dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų skyrimo užsienio valstybėse. 71 straipsnis. Valstybės ir teisės komiteto veiklos kryptys: 1) svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės teisinės politikos formavimo; 2) rengti ir padėti įgyvendinti teisinės sistemos reformą; 3) svarstyti ir teikti išvadas dėl siūlomų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimų ir papildymų projektų, taip pat dėl svarstomų įstatymų projektų atitikimo Konstitucijai; 4) rengti įstatymų projektus bei pasiūlymus su teisingumo įgyvendinimu, teisėtumo ir teisėtvarkos stiprinimu susijusiais klausimais; 5) svarstyti ir teikti išvadas bei pasiūlymus dėl valstybės institucijų sistemos reformų; 6) teikti teisines išvadas dėl kitų komitetų rengiamų įstatymų ir kitų teisės aktų projektų; 7) koordinuoti įstatymų, susijusių su teisingumo įgyvendinimu, teisėtumo ir teisėtvarkos stiprinimu, projektų rengimą; 8) svarstyti ir pateikti Seimui Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų bei šių teismų pirmininkų, kitų teismų teisėjų, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, kandidatūras ir teisėjų atleidimo klausimus; 9) atlikti teisėsaugos institucijų, išskyrus teismus, veiklos parlamentinę kontrolę, rengti su tuo susijusias išvadas ir pasiūlymus; 10) rengti ir teikti Seimui išvadas bei rekomendacijas dėl Teisingumo ministerijos, prokuratūros ir kitų teisėsaugos institucijų veiklos; 11) rengti įstatymų projektus bei pasiūlymus dėl valstybės kontrolės sistemos tobulinimo; 12) kontroliuoti, nesikišant į operatyvinę veiklą, Valstybės kontrolės departamento darbą. 72 straipsnis. Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto veiklos kryptys: 1) rengti ir svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus su piliečių teisių garantijomis ir Lietuvoje gyvenančių tautybių santykių reguliavimu susijusiais klausimais; 2) teikti ministerijoms, valstybės institucijoms ir kitoms organizacijoms, Seimo komitetams rekomendacijas ir pasiūlymus piliečių teisių gynimo bei tautybių santykių gerinimo klausimais; 3) nustatyta tvarka teikti pasiūlymus dėl Seimo kontrolierių įstaigos struktūros, etatų ir finansavimo; 4) svarstyti Seimui adresuojamus skundus, atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Seimo kontrolierių darbo; 5) prireikus rengti nepasitikėjimo Seimo kontrolieriumi nutarimo projektą ir teikti jį svarstyti Seimui, svarstyti ir teikti Seimui išvadas dėl tokių nutarimų projektų, kai juos parengia kiti Seimo komitetai; 6) svarstyti Seimo kontrolieriaus pateiktą medžiagą apie ministrų ar kitų Seimui atskaitingų pareigūnų padarytus įstatymų pažeidimus ir pateikti savo išvadą Seimui svarstyti. 12 skirsnis. Seimo komisijos 73 straipsnis. Seime sudaroma nuolat veikianti Etikos ir procedūrų komisija, į kurią ne mažiau kaip 1/10 Seimo narių gali pasiūlyti vieną atstovą. Pasiūlymai dėl kandidatų į šią komisiją raštu pateikiami Seimo kancleriui. Jeigu Seimas nepatvirtina pirmojo ir antrojo tų pačių Seimo narių pasiūlyto kandidato, trečiasis jų pasiūlytas kandidatas į šios komisijos narius negali būti nepatvirtintas. Iš Etikos ir procedūrų komisijos narių Seimas patvirtina šios komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją. 74 straipsnis. Etikos ir procedūrų komisijos veiklos kryptys: 1) rengti teisės aktų, susijusių su Seimo narių veikla ir etika, projektus bei pasiūlymus; 2) vadovaujantis etinėmis nuostatomis, padėti Seimui, jo padaliniams, Seimo nariams ugdyti demokratiškumą, derinti įvairius požiūrius bei įsitikinimus, siekti moralinės santarvės, žmogiškų Seimo narių tarpusavio santykių; 3) prižiūrėti, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą. Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų, komitetų bei komisijų pirmininkų, kitų Seimo narių siūlymu arba savo iniciatyva nagrinėti šių teisės aktų bei etikos pažeidimus, svarstyti kilusius Seimo narių konfliktus ir, jeigu reikia, pateikti išvadas Seimui, Seimo Pirmininkui ar Seimo valdybai; 4) Seimo, jo Pirmininko ar valdybos pavedimu nagrinėti ir teikti išvadas dėl procedūrinių ginčų; 5) nagrinėti Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų pateiktą informaciją dėl Seimo narių asmeninės veiklos, prieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams, ir teikti išvadas Seimui; 6) analizuoti Seimo narių nedalyvavimo Seimo, komitetų ir komisijų posėdžiuose priežastis, teikti spaudai informaciją apie be pateisinamų priežasčių praleistus posėdžius ir nedalyvavimą iš anksto skelbtuose balsavimuose bei pavedimų nevykdymą; 7) nagrinėti rinkėjų, valstybės įstaigų, visuomeninių organizacijų laiškus bei pasiūlymus Seimo narių veiklos klausimais. 75 straipsnis. Seimo narių veiklos bei buities sąlygų ir kitiems su tuo susijusiems klausimams nagrinėti Seime sudaroma nuolat veikianti Seimo administracinė komisija. Administracinė komisija sudaroma pagal šio statuto 77 straipsnio nuostatas. Pagal pareigas į šią komisiją įeina ir jai vadovauja Seimo kancleris. 76 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimas, pripažinęs būtinybę, gali sudaryti tyrimo, kontrolės, revizijos, parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias komisijas bet kuriam klausimui ištirti, parengti ar kitiems Seimo pavedimams atlikti. Jeigu sudarymo metu nebuvo aiškiai apibrėžtas komisijos įgaliojimų laikas, komisijos veikla nutraukiama Seimo nutarimu, kai iškelti uždaviniai yra įvykdyti. Seimas taip pat sudaro tarpparlamentinių ryšių grupes bei parlamentines delegacijas tarptautinėse organizacijose ir forumuose, kurios turi tokias pačias teises kaip ir laikinosios komisijos. 77 straipsnis. Sudarant laikinąją komisiją, pirmiausia nustatomas komisijos narių skaičius. Po to nustatomos daugumos ir mažumos proporcingo atstovavimo normos, taip pat terminas kandidatams į komisijos narius pasiūlyti. Mažuma pasiskirsto tarpusavyje jai skirtas vietas komisijoje. Jeigu laiku pasiūlytų kandidatų į komisijos narius sąrašas nepakankamas, po vieną papildomą kandidatą posėdžio metu gali žodžiu siūlyti komitetai, po jų – ir kiekvienas Seimo narys, kol bus reikiamas kandidatų skaičius. Kiekvienas iš pateiktų kandidatų turi duoti žodinį, o jeigu pats posėdyje nedalyvauja, raštišką sutikimą dirbti komisijoje. Seimas balsuoja už visą taip suformuotą komisijos narių sąrašą. Jeigu jis nepatvirtinamas, procedūra kartojama. Kai kandidatai į komisijos narius siūlomi Seimo posėdyje ne pagal iš anksto skirtas normas ir nors 2 Seimo nariai pareiškia abejonę dėl kurio nors kandidato, už jį balsuojama atskirai. Jeigu posėdyje pasiūlytų kandidatų į komisijos narius yra daugiau negu nustatytas komisijos narių skaičius ir visi pasiūlytieji kandidatai sutinka dirbti komisijoje, balsuojama atvirai biuleteniais su kandidatų sąrašu. Tam tikrais atvejais Seimas gali nustatyti ir kitokią komisijų sudarymo tvarką, tačiau niekada jų negali sudaryti vienos frakcijos ar vieno regiono atstovai. 78 straipsnis. Jeigu laikinosios komisijos įgaliojimų laikas ilgesnis kaip pusė metų, jos pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami ir tvirtinami komitetams nustatyta tvarka. Komisijos pirmininku ir jo pavaduotoju negali būti Seimo valdybos ar Vyriausybės narys bei kitos komisijos ar komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas. Šis apribojimas netaikomas tarpparlamentinių ryšių grupėms ir parlamentinėms delegacijoms. Komisijos išlaidų sąmatą ir kitus su jos veikla susijusius klausimus paprastai sprendžia Seimo valdyba. Jeigu Seimas nenutaria kitaip, komisijos savo įgaliojimų metu vadovaujasi komitetų darbo tvarkos taisyklėmis. Jeigu komisijos įgaliojimų laikas ilgesnis nei pusė metų, ji turi visas komitetų teises ir pareigas, išskyrus teisę svarstyti valstybės pareigūnų kandidatūras ar siūlyti juos atšaukti. IV DALIS SEIMO SESIJOS 13 skirsnis. Pirmoji Seimo sesija 79 straipsnis. Seimas laikomas išrinktu, kai Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia, kad yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių. Naujai išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, kviečia Respublikos Prezidentas. Jeigu Respublikos Prezidentas nekviečia Seimo susirinkti, Seimo nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus 15 dienų terminui. Pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis paprastai prasideda 12 valandą Seimo rūmuose. 80 straipsnis. Pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Seimo narys. Jeigu šis negali ar atsisako, vietoj jo posėdį pradeda kitas vyriausias pagal amžių Seimo narys. Jis vadovauja posėdžiams tol, kol išrenkamas Seimo Pirmininkas. Po to renkami trys Seimo …